10 TEMA.

PEREINAMASIS LYGMUO: NUO TEISINS IDJOS PRIE TEISS NORMOS: TEISKRA KAIP TEISINIO REGULIAVIMO PRIEMONI GAMYBA 10.1. TEISKROS SVOKA. Te !"#$%& tai visuomens ar galiot valstybs institucij veikla, kuria siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti teiss normas atsivelgiant vis visuomens nari teisi ir teist interes apsaugos bei gyvendinimo poreikius. Platesniu poiriu teiskra procesas nuo teisinio sumanymo, teisins idjos suformulavimo iki teiss normos primimo ir paskelbimo promulgacijos!. "eiskra yra tas momentas, nuo kurio teiss tapsm# sitraukia valstyb. "eisine kryba valstyb tampa institucine teiss dalimi. "eiskros tikslas demokratinje visuomenje formuluoti teiss normas siekiant utikrinti mogaus teisi saug# ir j gyvendinim#. 10.'. TEISKROS SUBJEKTAI. Pagrindinis teiskros subjektas atstovaujamosios demokratijos s#lygomis $ %. tam ()&* +,+! -&*!,./"! 0!, ,12 3+!$ parlamentas, pre&identas, vyriausyb, ministerijos, ministrai, savivaldybi tarybos, teismai 'ietuvoje oficialiai nepripastama! (. pati ,&1,& kai ji parei)kia savo vali# referendumu. *. # ,+! -&*!,./"! 0!, ,12 3+! % 4 * e5 6 !1! - e0 3 7& gali bti teiskros subjektai tik kompetetingoms valstybs institucijoms sankcionuojant j kuriamas elgesio taisykles. 10.8. TEISKROS BDAI IR R9YS. +emiantis valstybs aktyvumu kuriant teis,, skiriami keli teiss norm #$% 7+ /$:& : %! +% ) 0&* +3 #$%./& kai sukuriama nauja, visuomenje neeg&istavusi teisinio reguliavimo priemon elgesio taisykl. (! S&0#2 +0&- 7&! tai oficiali kompetentingos valstybs institucijos procedra, kuria patvirtinama sankcionuojama! jau esama elgesio taisykl suteikiant jai teiss normos status#. visuotin privalomum#. *! R&, ; #&- 7&! speciali sankcionavimo r)is, kai parlamentas vadovaudamasis tam tikra procedra patvirtina tarptautins sutarties, deklaracijos, konvencijos nustatyt# elgesio taisykl,, suteikia jai statymo gali# ir kartu traukia j# nacionalins teiss sistem#. -tsivelgiant teiss norm krimo bdus, teiskra skirstoma r)is. I. ORIGINALIOJI TEISKRA "ai #+74e,e0, 0)6 -&*!,./"! 0!, ,12 36 parlamento, pre&idento, vyriausybs, ministerij, departament, savivaldybi taryb ar kt.valstybs institucij! #$%./ 0" -e #*&, kuria !1#1% &7& 0&13& elgesio taisykl teiss norma. Pagal !1/3e#,< originalioji teiskra gali bti$ 1. Tautos referendumas . tai tokia teiskros r)is, kai pati tauta visuotiniu balsavimu priima konstitucijos ar konkretaus statymo nuostatas reglamentuoti vidaus ar usienio politik#. Re;e%e0:17&! yra tiesiogins demokratijos institutas, kurio esm, nusako du pagrindiniai poymiai$ %! tautos suvereni gali suprema potestas! tiesioginis pareikimas/ ir (! priimt akt speciali juridin galia, kuri konkretinama tokiais poymiais$

 tik referendumu gali bti kei0iamos konstitucijos 1 skirsnio 2'ietuvos valstyb3 bei 415 skirsnio 26onstitucijos keitimas3 nuostatos/ referendumu priimtos nuostatos ar kitas sprendimas yra galutinis ir nereikalingas kurios nors institucijos patvirtinimo./ referendumu priimti sprendimai sigalioja kit# dien# po paskelbimo/ referendumu priimtos nuostatos gali bti pakeistos ar panaikintos tik referendumu. Re;e%e0:17& gali bti skirstomi : !4%e0:= &71+! 1! tai tokia tautos valios parei)kimo teiskros forma, kai tauta visuotiniu balsavimu priima statymus ar j nuostatas. 4&,&% &71+! 1! teikiami svarstyti klausimai, apie kuriuos valdios institucijos siekia suinoti tautos nuomon, konkre0iu klausimu, kur valstybs institucijos rengiasi reglamentuoti. R&, ; #&2 0 1! kai tauta i)rei)kia pritarim# ar nepritarim# parlamento priimtam statymui arba valstybs institucij pasira)ytai tarptautinei sutar0iai.

2. Kompetenting valstybs institucij t.y. deleguota arba galiota teiskra tai tokia originaliosios teiskros r)is, kai kompetentinga valstybs institucija pv&.parlamentas! paveda kitai valstybs institucijai pre&identui, vyriausybei! i)leisti statymo gali# turint teiss norm akt#. '+ 6onstitucija nenumato deleguotos statym teiskros.! II SANK>IONUOTA TEISKRA 7i nesukuria originalios teiss normos, o tik sankcionuoja patvirtina! jau eg&istuojan0i# elgesio taisykl,, t.y. skelbia j# teiss norma ir pareigoja garantuoti jos vykdym# valstybs prievarta. 8ankcionuotos teiskros pavy&diai gali bti papro0i sankcionavimas.

10.?. TEISKROS STADIJOS. 1)skiriamos dvi pagrindins statymo reglamentuojamos teiss norm krybos teiskros! stadijos$ 1@ ,e !"! 0+%76 &#,+ 4&%e0) 7&! procedros$ statym leidybos iniciatyvos teiss gyvendinimas pirminio norminio teiss akto projekto parengimas, arba teisinis silymas, projekto registravimas "ai leidimas silyti 8eimui priimti ir i)leisti tam tikr# normin teiss akt# turi seimo nariai, pre&identas, vyriausyb, 9: tkst. +inkj/! projekto svarstymas pagal tam tikras proced ras projekto primimas statymas priimtas, jeigu balsavo daugiau kaip 9: proc. dalyvavusi posdyje! '@ ,e !"! 0+%76 &#,+ 4% "7 7&! % 4&!#e*/ 7&!. procedros$ ;orminio teiss akto pasira)ymas ir paskelbimas promulgavimas! "eiss akto sigaliojimas. Pirmoji stadija prasideda nuo teisins idjos susiformavimo ir jos paplitimo visuomenje. 6iekviena paangi socialin idja tame tarpe teisin, aplenkia esam# visuomens s#mons ir visuomenini santyki brandos lyg. <itaip pasirei)kia )ios idjos varomoji, kuriamoji galia. =et dl )io radikalumo ji sutinka ir tam tikr# pasiprie)inim# visuomenje. 7uo visuomen demokrati)kesn jokia socialin grup neturi ekonomins ar politins persvaros!, juo pla0iau visuomenin tvarka pagrsta vairi socialini grupi interes kompromisu, tuo lengviau joje prasiskina keli# naujos idjos, taip pat teisins. 8usiformavus teisinei idjai, kyla reikalas j# svarstyti parlamentui ir paversti teiss norma. "odl teisins idjos kelias prasideda nuo statym iniciatyvos teiss gyvendinimo. >statymo projekto pasira)ymas ir paskelbimas spaudoje yra tas momentas, nuo kurio statymo projektas tampa statymu realia socialinius santykius norminan0ia jga. "ai visuomens informavimas, kokio elgesio i) jos reikalaujama.

10.A. TEISKROS PRIN>IPAI. 6ad teiss normos vienodai tarnaut vis visuomens nari pagrindinms mogaus teisms, orientuot mones santarv,, o j vykdymas nereikalaut didinti prievartos, teiskra demokratinje visuomenje turi atitikti tam tikrus i) pilietins teiss sampratos ir teisinio statymo koncepcijos i)plaukian0ius principus. Te !",17+ 4% 02 4&!: 7is reikalauja, kad valstybs institucijos, kurdamos norminius teiss aktus, nevir)yt savo kompetencijos, laikytsi kiekvienai normini teiss akt r)iai nustatytos t akt primimo ir i)leidimo tvarkos procedr! ir subordinacijos pagal juridin, gali#. "eistumo principas teisinje valstybje rei)kia ne tik formos, bet ir turinio teistum#$ konkretus teiss aktas turi neprie)tarauti ne tik auk)tesn, juridin, gali# turin0iam teiss aktui, bet ir pagrindinms mogaus teisms/ jis neturi tvirtinti statym leidjo savivals t teisi atvilgiu. Te !"#$%+! :e7+#%&, B#17&! % - eB17&!: <iuo principu siekiama sudaryti s#lygas sitraukti teiskr# visuomenei. ?autas visuomens pastabas statym leidjas privalo svarstyti, j pagrindu tobulinti rengiamo statymo projekt# siekiant skirting interes kompromiso ir bendros gerovs. Te !"#$%+! 4%+;e! +0&*17&!: >statymo krjas yra pareigojamas gerai i)anali&uoti, painti mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo poreikius, reikalaujan0ius atitinkamo teisinio reguliavimo/ privalo progno&uoti priimamo teiss akto padarinius. S+2 &* 0 + #+74%+7 !+ 4% 02 4&!: >pareigoja statym leidj# knyti priimam teiss akt normose vienod# vis socialini grupi interes apsaug#, o jiems susiprie)inus, j prie)prie)# veikinti abipusmis nuolaidomis kompromisu!. 8ocialiniu kompromisu pagrsti statymai palaiko socialin, santarv, ir socialin stabilum#, o j vykdymas utikrinamas minimalia valstybs prievarta. IB!&717+ 4% 02 4&!: Parlamentas turi laiku i)leisti statymus reikalingus vykdyti pagrindinius 6onstitucijos paliepimus, kad pilie0iai turt visas 6onstitucijoje nurodytas teisines priemones apsaugoti ir operatyviai, maiausiomis pastangomis gyvendinti savo konstitucines teises. D&1)17+! 4% 02 4&!: 7is tvirtintas 6onstitucijoje kaip 8eimo ir kit atstovaujamj institucij veiklos, statym ir kitoki sprendim primimo procedros principas. "a0iau daugumos principas gali bti ir diktato principas, legali&uojantis maumos teisi paeidim#. @auguma nra teis paeisti maumos teises. "odl jis kuriant teis, neturi pakeisti socialinio kompromiso principo. E#+0+7 B#17+ 4% 02 4&!: >statymo projektas turi bti rengiamas, o priimtas statymas vykdomas maiausiomis laiko, energijos, mediag ir kitokiomis s#naudomis. 10.C. TEISKROS JURIDIN TE>DNIKA. J1% : 0" ,e !"#$%+! ,e2E0 #& F tai sistema kalbini, logini ir organi&acini priemoni bei procedr, kuriomis formuluojamos, ai)kinamos ir struktri)kai i)dstomos teiss normos, rengiami, sudaromi, forminami, i)leidiami, sisteminami, saugomi ir randami teiss norm aktai. !statym leidjui privalu" Painti vairi socialini grupi ir visuomens apskritai interesus, toje visuomenje susiklos0iusius papro0ius, tradicijas, visuomens daugumos ekonomines, intelektines, psicAologines galimybes vykdyti projektuojamo statymo nustatom# tvark# ir tai atsivelgiant reguliuoti socialinius santykius/ Panaudoti teiskrai mokslo ir tecAnikos laimjimus/ Palyginti projektuojam# statym# ne tik su pana)iais praeityje taikytais teisinio reguliavimo bdais ar su dabar galiojan0iais kit )ali statymais, bet ir su kitais tos pa0ios socialini santyki r)ies reguliatoriais dorovs normomis, visuomenini organi&acij normomis! ir kita.

#uridinei teisk ros tec$nikai keliami du tikslai" %! racionaliai reguliuoti visuomeninius santykius, vengti norminimo sprag, padti taupiausiomis priemonmis siekti bendrj teiskros tiksl/ (! formuluoti ir i)dstyti teiss normas taip, kad j adresatai asmenys! ai)kiai suprast jiems nustatom teisi ir pareig turin bei pobd, taip pat teisinius faktus, kuri pagrindu tos teiss ir pareigos atsiranda, pasikei0ia ar pasibaigia.

8iekiant )i tiksl, teiskros tec$nikos taisykls skirstomos tris r is$ %& iorinio normini teiss akt tvarkymo taisykls 2& norminio teiss akto strukt rai keliami reikalavimai '& teiss norm kalbai keliami reikalavimai. %& (orinio normini teiss akt tvarkymo taisykls 6iekvienas teiss aktas privalo turti i)orinius rekvi&itus poymius!, rodan0ius jo juridin, gali#, reguliavimo objekt#, galiojimo srit, suteikian0ius dokumentui oficialumo. K e#- e0&! 0+%7 0 ! ,e !"! &#,&! ,1% ,1%", : +)ies pavadinim#, 8udariusios institucijos ar pareigno pavadinim#, Pavadinim# atspindint teiss akto turin, +eguliavimo objekt# 8udarymo vieta ir data, eils numeris 7 pasira)iusio pareigno pareigyb, vardas ir pavard 1)vardinti teiss normos akto rekvi&itai apibendrinant vadinami akto dokumento! titulu. 2& )orminio teiss akto strukt rai keliami reikalavimai 5iename teiss norm akte turi bti i)dstomos tik vienos r)ies teiss normos. "eiss aktas turi turti pakankamai apibrt# reguliavimo objekt# ir bti skirtas reguliuoti vienar)ius visuomeninius santykius. 8antykius, sudaran0ius skirting teiss )ak objekt#, reguliuoja atskiri teiss aktai. Te !"! 0+%76 &#,1+!e: pirmiau i)dstomos bendrosios normos, paskui specialiosios, konkretinan0ios pirm#sias/ pirmiau materialiosios teiss normos, paskui proceso teiss. '& Teiss norm kalbai keliami reikalavimai. ;uo kalbos priemoni tikslumo labai priklauso teisinio m#stymo ai)kumas, tikslumas, o galiausiai ir mogaus teisi gynybos operatyvumas, re&ultatyvumas. G+%71*1+3&0, ,e !"! 0+%7&!H -&%,+3&7 ,% 36 %$B 6 ,e%7 0& : =endrieji neteisiniai terminai, kuriais ymimos ne teiss, o visiems mokslams bendros s#vokos asmuo, valstyb, mogus! =endrieji teiss terminai tai odiai, kuriais ymimos pla0iausios apimties teiss s#vokos, vartojami visuose arba daugelyje teiss moksl teis, teisingumas, teiss paeidimas! 8pecials teiss terminai, ymintys teiss s#vokas, vartojamas tik kai kuriuose teiss moksluose netesybos, administracin atsakomyb, ranga! 6ad tinkamai i)reik)t teisinius nurodymus ir paliepimus ,e%7 0&7! #e* &7 %e #&*&- 7& : Termin vienareikmikumas. +eikalauja, kad teiss normos bt formuluojamos trumpai, tiksliai ir apibrtai, kad teiss ir pareigos, j atsiradimo, pasikeitimo ar i)nykimo pagrindai bt lengvai ir vienareik)mi)kai atpastami, suprantami, kad odinis teiss norm tekstas nesiskirt nuo logins j prasms. Teiss terminijos vienov vairiuose teiss norm aktuose teiss terminai turi bti vartojami ta pa0ia prasme. "ermino prasm tai ta s#voka esminiai ymimo objekto poymiai!, kuri# terminas ymi. ;egalima vienu terminu ymti keli teiss s#vok arba keliais terminais vienos s#vokos. "eiss akte turi bti vartojami visuotinai teiss moksle ir teiss praktikoje pripainti terminai. "ermin tikslumo ir apibrtumo gali bti siekiama legaliomis definicijomis definicins normos!, kuriomis yra apibriami terminai, pateikiami j ai)kinimai, btini teiss akto adresatams. *antykinis teiss termin pastovumas kaip j vienareikmio suvokimo s+lyga. "eiss norm formuluots turi pasiymti tam tikru standarti)kumu, gramatiniu vienodumu ir stabilumu. ;auji teiss terminai turi ateiti oficiali teiss akt terminij# per teiss moksl#, kur pirmiausia suformuojama, pagrindiama ir logi)kai legali&uojama tokio termino prasm teisin s#voka.

Teiss kalbos ,termin& ekonomikumas. "eiss norma formuluojama naudojant maiausiai kalbos priemoni odi!.

7uridin teiskros tecAnika padeda ai)kiau i)reik)ti statym leidjo vali#, mogaus teisi apsaugos poreikius, palengvina teiss norm paie)k#, j gyvendinim#, racionali&uoja vis# teisin proces#.