Fizikos olimpas

Vilnius 2004

LABORATORINIAI
DARBAI
Vaidutis Antanas
ALNA
UDK 535(076)
Op41







Pareng Vilniaus universiteto doc. Vaidutis Antanas SALNA
Recenzavo prof. Antanas Rimvidas BANDZAITIS
Redagavo Aldona Ruta KRUTINIEN













alna, Vaidutis Antanas
Optika. Laboratoriniai darbai. Vilnius, Fizikos olimpas. 2004.

Mokymo knyga ypatingai gabi mokini papildomojo ugdymo mokyklos ,Eizikos
olimpas moksleiviams, atliekantiems praktikos darbus Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto
Optikos laboratorijoje pagal mokyklos Iizikos kurso program. Leidiniu gali naudotis ir kiti
moksleiviai bei aukstj mokykl studentai









Vaidutis Antanas alna
Fizikos olimpas







Nuo 2004 04 20 i mokymo knyga yra ir interneto svetainje www.olimpas.lt.





ISBN 9986-778-13-1

www.olimpas.lt
3


TURI NYS
1. Optini sistem tyrimas .................................................................................... 5
2. Optini sistem yd tyrimas ........................................................................... 10
3. Mikroskopas.................................................................................................... 17
4. Prizms charakteristik nustatymas ................................................................ 23
5. viesos interferencijos tyrimas biprizme ........................................................ 27
6. Matavimai Reilio interferometru..................................................................... 33
7. Fabri ir Pero interferometras ........................................................................... 38
8. Chromatins poliarizacijos tyrimas................................................................. 43
9. Erdvinis Iiltravimas ir atvaizd susidarymo tyrimas....................................... 47
10. viesos difrakcijos tyrimas .............................................................................. 52
11. DiIrakcin gardel ........................................................................................... 61
12. viesos atspindzio tyrimas............................................................................... 66
13. Briusterio kampo nustatymas........................................................................... 72
14. Poliarizuotosios viesos tyrimas ...................................................................... 74
15. Poliarizacijos ploktumos sukimo tyrimas poliarimetru.................................. 80
16. Kvantini sviesos savybi tyrimas .................................................................. 83


www.olimpas.lt
4







www.olimpas.lt
5
1. OPTI NI SI STEM TYRI MAS
&/:498
1. Nustatyti glaudziamojo ir sklaidomojo lsio zidinio nuotol.
2. Nustatyti gaubtojo ir iskiliojo veidrodzio zidinio nuotol.
3. Nustatyti optins sistemos kardinaliuosius elementus.
Teorija
Visus spindulius, sklindancius is vieno daikto tasko, ideali optin sistema surenka viena-
me atvaizdo taske. Tokias slygas gerai tenkina centruotoji optin sistema, kai spinduli sksties
kampai nedideli (paraksialieji spinduliai).
Optin sistema apibdinama trimis kardinalij element poromis: pagrindinmis, idini
ir ma:ginmis plokstumomis, einanciomis per pagrindinius, idini ir mazginius takus statme-
nai optinei aiai. Pagrindinse plokstumose ilginis didinimas lygus vienetui, t. y. jei daiktas yra
vienoje pagrindinje plokstumoje, tai jo tokio pat dydzio tiesinis (neapverstas) atvaizdas yra
kitoje pagrindinje plokstumoje. Sios plokstumos kerta optin as pagrindiniuose takuose H ir
H (1.1 pav.). Plonojo lsio pagrindins plokstumos ir pagrindiniai taskai sutampa.
Kiekvienoje optinje sistemoje yra du idiniai: priekinis F ir galinis F. Jei optin siste-
m is kairs krinta lygiagretus spinduli pluostelis su optine asimi (1.1 pav., 1spindulys), tai pro
j perj spinduliai susikerta sistemos zidinyje E. Analogiskai is desins krits lygiagreci su
optine asimi spinduli pluostelis, perjs optin sistem, susikerta zidinyje E. Optinei asiai stat-
menos plokstumos, kuriose yra zidiniai, vadinamos idini plokstumomis. Atstumai FH = f ir
F H = f nuo pagrindini task H ir H iki zidini E ir E vadinami optins sistemos idini
nuotoliais. Jei optin sistema yra vienalytje terpje, tai | f | = | f |.
Mazginiais takais N ir N vadinami takai, kuriuose kampinis didinimas lygus vienetui.
Jei spindulys (arba jo tsinys) kerta pirmj mazg N, tai lzs optinje sistemoje jis is antrojo
mazgo N sklinda lygiagreciai su kritusiuoju (2 spindulys). Vienalytje terpje esancios optins
sistemos mazginiai taskai sutampa su pagrindiniais. Plonj lsi pagrindiniai ir mazginiai ta-
kai sutampa su lsio optiniu centru. Zinant optins sistemos kardinaliuosius elementus, galima
sukurti daikto atvaizd nenagrinjant spinduli lzio optinje sistemoje.

H H
N N F F
2
1
2
1
f
f
1.1 pav. Optins sistemos kardinaliefi elementai

www.olimpas.lt
6
Srysis tarp plonojo lsio zidinio nuotolio f ir daikto bei atvaizdo atstum nuo lsio a ir b
nusakomas tokia formule:
b a f
1 1 1
+ = . (1.1)
Si Iormul tinka tada, kai atstumas tarp pagrindini plokstum yra mazas, palyginti su zi-
dini nuotoliais. Ji galioja ir gaubtajam veidrodziui. Siuo atveju f = R/2; cia R veidrodzio pa-
viriaus kreivumo spindulys.
Lsio lauziamj geb (dydis atvirkscias zidinio nuotoliui D = 1/f ) lemia jo geometrin
konstrukcija ir medziagos, is kurios jis pagamintas, savybs. Storojo lsio lauziamoji geba i-
reikiama taip:
2 1
2
2 1
) 1 ( 1 1
) 1 (
1
r r
d
n
n
r r
n
f
D

+

= = ;
cia n lzio rodiklis, r
1
ir r
2
lsio pavirsi kreivumo spinduliai, d lsio storis.
Tyrimas
1. Glaudiamofo lsio idinio nuotolio nustatymas
Tyrimui naudojamas optinis suolas, kuriuo gali slankioti stoveliai su lsiais, ekranu, bei
sviestuvu. Visi prietaisai turi bti sustatyti taip, kad j optiniai centrai bt vienodame aukstyje,
ekrano plokstuma statmena optinio suolo briaunai, o lsi optins asys lygiagrecios su ja.
1 bdas. Lsis ir ekranas statomas taip, kad ekrane susidaryt ryskus daikto atvaizdas.
Imatuojami atstumai a ir b ir pagal (1.1) Iormul apskaiciuojamas zidinio nuotolis f. Bandymas
kartojamas kelis kartus keiciant a ir b.
2 bdas (Besel i o bdas). Atstumas tarp daikto ir jo atvaizdo m = a + b yra pastovus.
Jei m > 4 f, tai nekeiciant atstumo tarp daikto ir ekrano galima rasti tokias dvi lsio padtis, kad
ekrane susidaryt vienu atveju padidintas, o kitu sumazintas daikto atvaizdas (1.2 pav.). Spin-

b
l a
I II
1.2 pav. Glaudiamofo lsio idinio nuotolio nustatymo
Beselio bdu schema

www.olimpas.lt
7
dul galima apgrzti, t. y. sukeisti atvaizd su daiktu. Tada sumazintas daikto atvaizdas yra at-
stumu a nuo lsio, esancio II padtyje. Pazymjus l = b a galima parayti ias iraikas:

2
;
2
l m
b
l m
a
+
=

= . (1.2)
Is (1.1) ir (1.2) Iormuli isreiskiamas lsio zidinio nuotolis
m
l m
f
4
2 2

= . (1.3)
Svieciantis objektas statomas atstumu m > 4f (pasinaudojama anksciau nustatyta f verte)
nuo ekrano ir sukuriamas rykus padidintas objekto atvaizdas. Imatuojamas atstumas m tarp
objekto ir atvaizdo. Pazymima lsio vieta ant optinio suolo. Po to sukuriamas ryskus sumazintas
atvaizdas ir pazymima lsio vieta. Atstumas tarp lsio padci yra l. Gautieji duomenys rasomi
(1.3) Iormul ir apskaiciuojamas zidinio nuotolis f.
Matuojama kelis kartus keiciant atstum tarp objekto ir ekrano.
2. Sklaidomofo lsio idinio nuotolio nustatymas
Sklaidomojo lsio zidinio nuotoliui nustatyti naudojamas dar ir glaudziamasis lsis.
Tarkime, kad glaudziamasis lsis L
1
sukuria tasko S atvaizd taske S (1.3 pav.). Pasta-
cius uz glaudziamojo sklaidomj ls L
2
, tako S atvaizdas susikuria toliau take S. Jei nag-
rinsime atvirksci spinduli eig (is tasko S), tai S bus tariamasis tako S atvaizdas, kur
sukuria lsis L
2
. Pazymj atstum CS raide a, o CS raide b ir atkreip dmes tai, kad
naudojant sklaidomj ls, b zenklas neigiamas, (1.1) Iormul uzrasoma taip:
b a f
1 1 1
= .
Is cia
a b
b a
f

= . (1.4)

S
L
1
L
2
S
S
b
a
C
1.3 pav. Sklaidomofo lsio idinio nuotolio nustatymo schema

www.olimpas.lt
8
Ant optinio suolo statomas glaudziamasis lsis L
1
ir ekrane sukuriamas atvaizdas S. Pa-
zymima ekrano vieta. Uz lsio L
1
statomas sklaidomasis lsis L
2
ir dviej lsi optine sistema
sukuriamas atvaizdas S. Imatuojami atstumai a ir b. rasius j vertes (1.4) Iormul, apskai-
ciuojamas sklaidomojo lsio zidinio nuotolis.
Matavimai kartojami kelis kartus.
3. Jeidrodi idini nuotoli nustatymas
gaubtajam veidrodziui galioja (1.1) Iormul. Ekranas statomas salia objekto taip, kad jis
nekliudyt sviesai kristi veidrod. Krit ir atsispindj spinduliai sudaro nedidel kamp.
Stumdant veidrod ekrane sukuriamas sumazintas objekto atvaizdas. Ismatavus a ir b, pagal
(1.1) Iormul apskaiciuojamas zidinio nuotolis f. Pastmus ekran uz objekto, sukuriamas ry-
kus padidintas atvaizdas. Vl ismatavus a ir b, apskaiciuojamas zidinio nuotolis. Po to ekranas
statomas greta objekto ir veidrodis stumiamas taip, kad ekrane susikurt ryskus atvaizdas. Tada
a = b = 2 f.
Apskaiciuojamas gautj rezultat vidurkis.
Iskilojo veidrodzio zidinio nuotolis nustatomas naudojant dar ir glaudziamj ls, kurio
zidinio nuotolis zinomas. Matavimo metodika panasi sklaidomojo lsio zidinio nuotolio mata-
vimo metodik.
4. Optins sistemos kardinalif element nustatymas
Jei optin sistema yra ore, tai | f | = | f |. Sviestuvas, kurio anga uzdengta matiniu stiklu su
nubraizytu tinkleliu arba bendracentriais apskritimais, tiriamoji optin sistema ir ekranas statomi
ant optinio suolo. Esant fiksuotoms ekrano ir sviestuvo padtims, optin sistema vien kart sta-
toma taip, kad susikurt sumazintas, o kit kart padidintas objekto atvaizdas (1.4 pav.). At-
stumas tarp si padci
l = b a. (1.5)
Imatuojami objekto ir jo atvaizdo matmenys ir apskaiciuojamas ilginis didinimas

y
S F H H F H H
S
y
a l
b
1.4 pav. Optins sistemos kardinalij element nustatymo schema

www.olimpas.lt
9
a
b
y
y
k =

= . (1.6)
Is (1.1), (1.5) ir (1.6) Iormuli gaunama optins sistemos zidinio nuotolio f iraika:
1
2

=
k
k l
f .
Jis apskaiciuojamas.
Taciau zidini E ir E bei pagrindini task H ir H padtys dar nezinomos. Jos nustato-
mos tokiu bdu. Optins sistemos ir ekrano vieta parenkama taip, kad didinimas bt lygus vie-
netui (1.5 pav.). Tada a = b = 2 f. Kadangi abiejose optins sistemos pusse terp yra vienoda
(oras), HF = H F = =FS = F S = f. Pazymjus nuotolius f nuo objekto (tinklelio) S ir nuo jo
atvaizdo (ekrano) S, nustatoma zidini E ir E vieta. Ismatavus atstum d nuo objekto iki jo at-
vaizdo, galima nustatyti atstum tarp pagrindini plokstum (task)
HH = d 4 f.
Norint nustatyti pagrindini plokstum padtis tiriamojoje optinje sistemoje, reikia dar
ismatuoti atstum nuo objekto iki priekinio sistemos pavirsiaus ir nuo ekrano iki galinio siste-
mos pavirsiaus. Is si matavim galima nustatyti, kaip pagrindins plokstumos issidsciusios
optinje sistemoje.
Pritaikius Niutono (Newton) Iormul
x x = f
2
(1.7)
galima patikrinti, ar teisingai nustatyti zidini nuotoliai. (1.7) israiskoje x = FS yra atstumas nuo
objekto iki priekinio zidinio, o x = F S nuo galinio zidinio iki atvaizdo (1.4 pav.). Optin
sistema stumiama tolyn nuo spinduolio ir randama ekrano vieta, kai matomas objekto atvaizdas.
Zinant is ankstesni matavim zidini vietas (atstumus nuo optinje sistemoje pasirinkto tasko),
imatuojami x ir x.
Visais atvejais vertinama rezultat neapibrztis.

S F H H F S
f f
a b
1.5 pav. Zidini ir pagrindini plokstum nustatymo schema

www.olimpas.lt
10

2. OPTI NI SI STEM YD TYRI MAS
&/:498
1. Nustatyti glaudziamojo lsio ilgin sIerin ir chromatin aberacij.
2. Istirti glaudziamojo lsio astigmatizm.
3. Istirti gaubtojo veidrodzio astigmatizm.
4. Istirti atvaizdo distorsij.
Teori ja
Paraksialij spinduli (sklindanci arti optins asies) optin sistema beveik ideali, t. y.
task atvaizduoja tasku, tiesi linij tiese, plokstum plokstuma. Taciau, kai sviesos pluoste-
lio plotis ir atstumas nuo optins asies yra baigtinis, pazeidziamos paraksialiosios optikos tai-
sykls. Tada objekto kurio nors tasko skleidziami spinduliai, praj pro optin sistem, kertasi
ne viename atvaizdo plokstumos taske, o sukuria sviesi dmel, t. y. atvaizdas ikraipomas
pasireiskia ydos (aberacijos). Pagrindins j yra sIerin ir chromatin aberacijos, astigmatiz-
mas, atvaizdo paviriaus ikraipymas, distorsija, koma.
Platesnio tarpusavyje lygiagreci sviesos spinduli pluostelio krastiniai, labiau nutol nuo
optins lsio asies spinduliai, perj pro ls arciau jo krast, kerta optin as arciau negu centri-
niai spinduliai (2.1 a pav., takas F
k
), sklindantys arciau optins asies (taskas E
c
). is reikinys
vadinamas sferine aberacija. Nuotolis f tarp F
k
ir F
c
yra ilgins sIerins aberacijos charakteris-
tika. Ekrane, pastatytame tarp F
k
ir F
c
, matomas viesus skritulys, kurio spindulys proporcingas
lsio pavirsiaus kreivumo spindulio kubui. Tai skersin sIerin aberacija. Ji maziausia (skritulio
spindulys maziausias) tada, kai ekrano atstumas nuo E
c
lygus f. Tada ekrano ploktumoje,
kuri vadinama geriausio nustatymo ploktuma, objekto atvaizdas yra rykiausias.
Plonojo lsio zidinio nuotol f su lsio medziagos lzio rodikliu n sieja tokia lygtis:

=
2 1
1 1
) 1 (
1
r r
n
f
;

F
k
F
c
f
f
F
v
F
r
a b
2.1 pav. Sferin (a) ir chromatin (b) aberacifa

www.olimpas.lt
11
cia r
1
ir r
2
ls ribojanci sIerini pavirsi spinduliai. Kadangi lzio rodiklis n priklauso nuo
viesos bangos ilgio, t. y. pasireiskia sviesos dispersija, tai zidinio nuotolis f taip pat yra bangos
ilgio Iunkcija. Todl lsis be galo nutolus nemonochromatinius spindulius skleidziant taskin
spinduol atvaizduoja ne tasku, o erdvje nesutampanci skirting spalv task rinkiniu, issids-
ciusi tarp E
r
ir F
v
(2.1 b pav.). Objekto atvaizdas ploksciame ekrane iskraipytas, jo krastai spal-
voti. Si lsi yda vadinama chromatine aberacija.
SIerin ir chromatin aberacijos gali bti salinamos arba mazinamos optiniuose prietai-
suose, naudojant sudtingas sklaidomj ir glaudziamj lsi sistemas is skirtingo lzio rodik-
lio medziag su skirtinga dispersija. Sklaidomj ir glaudziamj lsi sIerins ir chromatins
aberacijos yra priesingo zenklo, todl bendroje sistemoje jos viena kit silpnina.
Is kiekvieno objekto tasko optin sistem sklindantys spinduliai sudaro kgio Iormos
bendracentr pluostel, t. y. turi vien bendr task. Jei sie spinduliai, atsispindj arba perj
pro optin sistem, islieka bendracentriais, tai atvaizdas vadinamas stigmatiniu, t. y. kiekvien
objekto task atitinka vienas atvaizdo taskas. Pluostelio bendracentriskumas islieka ir tada, kai
visi pluostel sudarantys spinduliai tarpusavyje sudaro labai maz kamp ir optin sistema kgio
aukstins OA atzvilgiu (2.2 pav.) yra simetrin.
Jei spinduli pluostelis krinta optin sistem dideliu kampu , tai antroji slyga netenki-
nama, ir perjs pro sistem pluostelis praranda bendracentriskum. Svytinciojo tasko atvaizdas
tampa astigmatinis. Astigmatizmas yra viena is optins sistemos geometrini aberacij. J lemia
nevienodas optinio pavirsiaus kreivumas vairiose krintancio t pavirsi sviesos pluostelio
skerspjvio plokstumose. Astigmatizmas reiskiasi tuo, kad bangos Irontas deIormuojasi bangai
sklindant pro optin
sistem, ir sviesos pluostelio zidinys vairiuose pjviuose yra skirtingose vietose. Sklaidos Iig-
ra yra vienodai apsviest elipsi seima.
Ploktuma, einanti per sistemos pagrindin optin as BO ir spinduli pluostelio simetri-
jos as AO, vadinama meridianine (joje yra atkarpa MM), o jai statmena ploktuma, einanti per
AO (joje yra atkarpa SS), sagitaline. Meridianinje plokstumoje esantys spinduliai surenka-
mi I ploktumos take A
M
, o spinduliai, sklindantys i A ir esantys ploktumose, lygiagreciose
su atkarpa MM, I plokstumoje sukuria atkarp xx, statmen brzinio plokstumai. Sagitalinje
ploktumoje esantys spinduliai surenkami II ploktumos take A
S
, o visas spinduli pluostas

A
y
B
M
M
S
S
O
x
x
A
M
A
M


I
II
z
A
S
z

2.2 pav Lsio astigmati:mas

www.olimpas.lt
12
sudaro brzinio plokstumoje sviesi atkarp zz. Kai ekranas yra tarp A
M
ir A
S
, matoma elipss
Iormos sviesi dm, kurios pusasiai proporcingi ry
2
; cia y yra tako A nuotolis nuo optins asies
OB, o r lsio spindulys. Tai strizini pluosteli astigmatizmas.
Lsi ir veidrodzi astigmatizmas pasireiskia ir tada, kai nra asins simetrijos. Jei veid-
rodzio pavirsius nra tiksliai sIerinis, tai kiekvien pavirsiaus task O atitinka du kreivumo
spinduliai (2.3 pav.). Vienas j (r
1
) atitinka lank COD, kitas (r
2
) lank AOB. Plokstumos,
kuriose yra tie lankai, statmenos viena kitai. Kadangi r
1
r
2
, toks pavirius spindulius, sklin-
dancius is begalybs, lygiagrecius su optine asimi ir esancius plokstumoje O
1
COD, surenka ta-
ke F
1
, o esancius plokstumoje O
2
AOB take F
2
. Nuo veidrodzio atsispindjs spinduli pluo-
telis atvaizd erdvje sudaro dvi viena kitai statmenas atkarpas xx ir zz (pastaroji yra brzinio
plokstumoje). Jei veidrod krintantys spinduliai sklinda is tasko, nesancio pagrindinje optinje
asyje, tai pasireiskia dar ir strizini pluosteli astigmatizmas (kaip lsiuose).
Distorsija viena is optins sistemos yd sukurtas atvaizdas iskraipomas dl nevienodo

O
r
2
r
1
O
2
O
1
F
2
z
z x
x
F
1
2.3 pav. gaubtofo veidrodio astigmati:mas
C
A
B
D
B
C
E
A
y
D L K
A
E
C
B
B
2.4 pav. Distorsinio statins' Iormos atvaizdo susidarymas
2.5 pav. Distorsinio pagalvs' Iormos atvaizdo susidarymas
B
C
E
A
L D K
A
E
B
C
B

www.olimpas.lt
13
vairi atvaizdo dali ilginio didinimo.Distorsinis atvaizdo ikraipymas geriau matomas, kai tarp
objekto AB ir lsio L (2.4 pav.) arba tarp lsio L ir atvaizdo AB (2.5 pav.) yra skylin diaIrag-
ma D. Objekto ir lsio matmenys turi bti dideli, lyginant su skyls skersmeniu. Pirmuoju atveju
susidaro ,statins' Iormos atvaizdas (2.6 b pav.). I ties, jei taskas A yra paraksialij spindu-
li sukurtas tasko A atvaizdas (2.4 pav.), analogiskai tasko B atvaizdas turt bti B. Taciau is
tasko B sklindanci spinduli reali eiga yra kitokia. Sie spinduliai, pereinantys ls arciau kra-
t, lz susikerta arciau lsio negu spinduliai, pereinantys arciau lsio centro. Dl to atvaizdas
susikuria take B, t. y. arciau lsio ir optins asies negu B. is efektas tuo stipresnis, kuo ob-
jekto taskas yra toliau nuo optins asies. Taskui B poslinkis yra didziausias, C mazesnis, o E
dar mazesnis. Todl vienodo ilgio atkarp AE ir CB atvaizd AE ir CB projekcijos ekrane K
yra nevienodos. Projekcija AE yra didesn negu CB. Centrini objekto dali atvaizdas padi-
dintas labiau negu krastini.
Kai diaIragma yra tarp lsio ir atvaizdo (2.5 pav.), dl anksciau mint priezasci tasko B
atvaizdas yra arciau lsio, bet toliau nuo optins asies negu B. Dl to krastini objekto dali
atvaizdas yra labiau padidintas negu centrini ir atvaizdas yra ,pagalvs' Iormos (2.6 c pav.).
Abiem distorsijos atvejais atvaizdas sukuriamas ne ploktumoje, o paraboliniame pavir-
iuje. A, E, C, B yra parabols taskai. Isryskja dar viena lsio yda sukurto atvaizdo pavir-
iaus ikraipymas.
Tyri mas
2.1. Sferins ir chromatins aberacifos nustatymas
Lsio ilginei sIerinei aberacijai tirti naudojamos dvi diaIragmos. Vienos j centre yra apskrita sky-
l, pro kuri sklinda siauras spinduli pluotelis, o antroje didelio skersmens ziedin skyl. Abiem
atvejais, nustacius ryskiausius objekto atvaizdus, ismatuojami atstumai nuo lsio iki objekto a ir
iki atvaizdo b. Pagal Iormul
b a f
1 1 1
+ = (2.1)
apskaiciuojami zidinio nuotoliai f
k
(kai naudojama ziedin diaIragma) ir f
c
(kai skylin). Ap-
skaiciuojama ilgin sIerin aberacija

a b c
2.6 pav. Atvaizdai esant distorsijai
(a objektas, b ,statins' forma, c ,pagalvs' forma)

www.olimpas.lt
14
f
ab
= f
c
f
k
.
Chromatin aberacija gali bti tiriama naudojant raudon ir violetin sviesos Iiltr bei
vien kuri nors diaIragm. Objekto atvaizdas kuriamas naudojant kiekvien Iiltr atskirai. Pa-
gal (2.1) Iormul apskaiciuojami zidinio nuotolis f
r
raudoniesiems ir f
v
violetiniams spinduliams.
Chromatin aberacij nusako dydis
f
chr
= f
r
f
v
.
Ar pastebsime chromatin aberacij ir ar nustatysime jos vert, labai priklauso nuo lsio
skersmens santykio su atstumu nuo lsio iki spinduolio. Be to, jei naudojama nedidelio sker-
smens skylin diaIragma, aberacija gali bti tokia menka, kad sunku j pamatyti. Jei naudojama
ziedin diaIragma, atvaizdai bna pakankamai rysks tik tada, kai sviesos Iiltr spektrinis pra-
leidimas yra siauras.
Chromatin aberacij galima nustatyti ir kitu bdu. Tarp lsio ir ryskaus nedideli mat-
men svieciancio objekto parinkus tok atstum, kad objekto atvaizdas bt padidintas, galima
patikimai nustatyti chromatin aberacij be diaIragm ir sviesos Iiltr.
Kadangi ,lauziamasis kampas' lsio krastuose yra didziausias, tai krastini spinduli
kampin dispersija yra didesn negu centrini, todl pastacius ekran K kuriame nors taske C
(2.7 pav.) bus matomas objekto melsvo atspalvio atvaizdas (tegu ir nerykus) apsuptas raudonos
aureols. Ismatuojamas aureols skersmuo R
1
R
2
, lsio skersmuo AB, atstumas OC nuo lsio iki
ekrano bei atstumas OS nuo objekto iki lsio. Is trikampi ABS
r
ir R
1
R
2
S
r
panaumo gaunama
lygyb:
r r
OS
AB
OC OS
R R
=

2 1
.
Isreiskiamas atstumas nuo lsio iki optinje asyje esancio tasko S
r
, kuriame susikerta
kratiniai raudonieji spinduliai:
2 1
r
R R AB
OC AB
OS

= .

S
B
R
2
C
R
1
A
S
v
S
r
D
K
V
2
V
1
K
2.7 pav. Chromatins aberacifos tyrimo schema
O

www.olimpas.lt
15
Pagal lsio Iormul mintiems spinduliams apskaiciuojamas zidinio nuotolis
OS OS
OS OS
f
+

=
r
r
r
.
Ekranas statomas kuriame nors taske D taip, kad objekto atvaizdas bt apsuptas violeti-
ns aureols. Ismatuojamas aureols skersmuo V
1
V
2
ir atstumas OD. Is trikampi ABS
v
ir
V
1
V
2
S
v
gaunama tokia iraika:
2 1
v
V V AB
OD AB
OS
+

= .
Pagal si israisk apskaiciuot OS
v
vert ras lsio Iormul, apskaiciuojame zidinio
nuotol violetiniams spinduliams:
OS OS
OS OS
f
+

=
v
v
v
.
Tada lsio ilgin chromatin aberacija
f
chr
= f
r
f
v
.
2.2. Astigmatizmo tyrimas
Sviestuvo anga uzdengiama matiniu stiklu, kuriame nubraizytos vertikalios ir horizonta-
lios linijos. Tarp sviestuvo ir ekrano statomas lsis, kur galima sukti apie vertikali as. Stum-
dant ekran nustatomos tokios jo padtys, kad ekrane bt ryskiausiai matomos horizontaliosios
arba vertikaliosios linijos. Abiem atvejais imatavus atstumus a ir b pagal (2.1) Iormul apskai-
ciuojami zidinio nuotoliai f
M
meridianiniams ir f
S
sagitaliniams spinduliams. J skirtumas
f = f
M
f
S
, nusakantis lsio astigmatizm, priklauso nuo lsio pasukimo kampo. Si priklauso-
myb reikia istirti ir pavaizduoti graIiskai.
Atliekant si uzduot tarp spinduolio ir lsio (arciau pastarojo) patariama pastatyti skylin diaf-
ragm, kuri mazina atvaizdo iskraipymus dl komos.
Panasiai tiriamas ir veidrodzio astigmatizmas. Stumdant veidrod isilgai optins asies ho-
rizontalij ir vertikalij linij atvaizdus patogiausia stebti salia sviestuvo pastatytame ekra-
ne. Pagal Iormul
f b a r
1 1 1 2
= + =
apskaiciuojami veidrodzio zidinio nuotoliai esant ryskioms horizontalioms ir vertikalioms lini-
joms.

www.olimpas.lt
16
Norint sitikinti, kad astigmatizm lemia veidrodzio pavirsiaus kreivumo spinduli skir-
tumas, o ne siek tiek strizai krit spinduliai, reikia j pasukti apie optin as 90
o
kampu. Jeigu
ekrane buvo ryskesns vertikaliosios linijos, tai pasukus veidrod turi isryskti horizontaliosios,
ir atvirksciai.
3. Distorsijos tyrimas
Sviestuvas, lsis ir ekranas statomi ant optinio suolo ir randamas padidintas objekto (ant
viestuvo gaubto uzdto kvadratinio tinklelio) atvaizdas. Distorsijos didumas priklauso nuo
diaIragmos atstumo iki lsio bei nuo jos skersmens. Todl stumdant diaIragm tarp lsio ir
sviestuvo randama tokia jos vieta ir skersmuo, kad bt aiskiai matomas ,statins' Iormos at-
vaizdas. Ismatavus centrini ir krastini atvaizdo dali ilgius bei nustacius atitinkam objekto
dali ilgius apskaiciuojama centrini ir krastini objekto dali didinimai.
DiaIragma perkeliama tarp lsio ir ekrano. Keiciant diaIragmos viet, sukuriamas pagal-
vs' Iormos atvaizdas ir vl apskaiciuojamas objekto dali didinimas.

www.olimpas.lt
17
3. MI KROSKOPAS
&/:498
1. Nustatyti mikroskopo objektyvo didinim.
2. Ismatuoti mazo objekto matmenis.
3. Nustatyti objektyvo skaitin apertr ir apskaiciuoti skyros vert.
4. Ismatuoti stiklo lzio rodikl.
Teori ja
Mikroskopas yra optinis prietaisas, sukuriantis maz objekt padidint atvaizd (arba
didinantis mazo objekto regjimo kamp). Normali zmogaus akis geriausio regjimo atstumu
(D = 250 mm) gali isskirti smulkij struktr, sudaryt is linij arba task, jei gretimi strukt-
ros elementai yra ne mazesniu kaip 0,08 mm atstumu. Taciau daugelio objekt (bakterij, smul-
ki kristal, metal mikrostruktros ir t. t.) matmenys yra gerokai mazesni. Tokie objektai ti-
riami vairi rsi mikroskopais. Mikroskopu nustatoma maz objekt Iorma, matmenys ir
chemin sandara. Optiniu mikroskopu galima skirti struktros elementus, kuri tarpai yra iki
0,25 m.
Tarkime, kad daikt PQ apsviecia apsvietiklis A pro kondensori K (3.1 pav.). Mikrosko-
po objektyvas Ob sukuria tikrj, apverst ir padidint daikto PQ atvaizd PQ. is atvaizdas
matomas pro okuliar Ok, kuris geriausio matymo nuotolyje sukuria tariam atvaizd PQ.
Bendrasis mikroskopo didinimas lygus objektyvo didinimo V
ob
ir okuliaro didinimo V
ok
san-
daugai:

3.1 pav. Mikroskopo optin schema
V = V
ob
V
ok
;
cia V
ob
= /f
ob
( atstumas nuo galins objektyvo zidinio plokstumos iki atvaizdo PQ
ploktumos, t. y. optinis mikroskopo tubuso ilgis, f
ob
objektyvo zidinio nuotolis); V
ok
= D/f
ok

f ob
f
ok
Ok
Ob A K
P
Q
P
Q
Q
P
Akis

www.olimpas.lt
18
(f
ok
okuliaro zidinio nuotolis, geriausio matymo nuotolis). Tada bendrasis mikroskopo kampi-
nis didinimas ireikiamas taip:
ob ok
%
/ /

=

.
Mikroskopas yra sudtinga optin sistema ir joje sklindantys sviesos pluosteliai ne visada
yra bendracentriai. Dl to daikto atvaizdas gerokai iskraipomas, pasireiskia aberacijos.Taciau
kai tenkinama Abs (Abbe) sinus slyga
n y sin u = n y sin u
(cia n ir n daikto ir atvaizdo terpi lzio rodiklis, y ir y maz daikto ir atvaizdo atkarp il-
giniai matmenys, u ir u apertros kampai), tada yra tokios plokstum poros, kurioms gauna-
mas plokstumos element atvaizdas be aberacij. Tokia jungtin plokstum pora vadinama ap-
lanatini plokstum pora. Taigi mikroskope rykus daikto atvaizdas sukuriamas tada, kai daik-
tas yra mikroskopo optins sistemos aplanatiniame taske. Jis yra labai arti priekinio sistemos
zidinio.
Svarbus mikroskopo parametras yra jo skiriamoji geba, kuri lemia sviesos diIrakcija ir
priklauso nuo objektyvo skaitins apertros ir sviesos bangos ilgio. Nykstamojo svieciancio ta-
ko atvaizdas dl diIrakcijos yra sviesus skritulys, apsuptas keliais sviesiais ir tamsiais ziedais.
Pirmojo sviesaus ziedo apsvieta sudaro 1,75 % skritulio apvietos. Skritulio skersmuo
d = 1,22 /A; cia A yra objektyvo skaitin apertra
A = n sin u;
cia n terps tarp daikto ir objektyvo lzio rodiklis, u
apertros kampas (pus kampo tarp sviesos pluosto kgio
krastini spinduli, sklindanci is objekto mikroskopini
element ir patenkanci objektyv) (3.5 pav.). Kai sviecian-
tys elementai yra arti vienas kito, j diIrakciniai atvaizdai
dengia vienas kit, ir susidaro sudtingas apsvietos skirstinys
(3.2 pav.). Maziausias kontrastas, kur dar galima matyti pli-
ka akimi yra 4 . Tada maziausias atstumas tarp dviej svie-
cianci task, kur galima isskirti mikroskopu, lygus:
u n A
d s
sin
rib
51 , 0
51 , 0 42 , 0 = = = .
Abs ispltota klasikin teorija pateikia toki atvaizdo susidarymo samprat. Jei daiktas
yra plokscioji gardel PQ (3.3 pav.), tai j krintantis lygiagreci spinduli pluostelis diIraguoja
ir galinje objektyvo zidinio plokstumoje susidaro keli eili (, 2, 1, 0, 1, 2, ) difrakci-
niai spektrai. Skirting spektro eili spinduliai plokstumoje PQ tarpusavyje interferuoja ir su-
kuria gardels atvaizd. Sis atvaizdas yra tuo labiau panasus objekt, kuo daugiau diIrakcini
4 %
3.2 pav. Ribinis apvietos skirstinys
dvief artim task atvai:de
s
rib

www.olimpas.lt
19
spektr pereina pro objektyvo apertrin diaIragm ab. Kad susikurt atvaizdas, reikia ne ma-
ziau kaip dviej eili spektr.


3.3 pav. Atvai:do sukrimo schema pagal Ab

Ab rod, kad maziausias atstumas tarp dviej savaime nesviecianci task, dar isski-
riam mikroskopu, nusakomas Iormule:
2 1
A A
s
+
=

rib
;
cia A
1
ir A
2
mikroskopo objektyvo ir kondensoriaus skaitin apertra. Is Abs teorijos isplau-
kia, kad norint isskirti dar smulkesn struktr reikalinga didesn apertra, kadangi kuo smul-
kesn struktra, tuo didesnis diIragavusi sviesos spinduli kampas. Ribin skiriamoji geba
gaunama esant strizam apsvietimui. Objektyvo skaitin apertr galima padidinti erdvje tarp
daikto ir objektyvo naudojant vadinamj imersin skyst. Didelio didinimo imersini objektyv
skaitin apertra A 1,3.
Apskaiciuota, kad esant didziausiai mikroskopo skiriamajai gebai atstumas tarp dar isski-
riam atvaizdo task lygus (0,3 0,6) m. Tai atitinka mikroskopo didinim 500A 1000A
(vadinamas naudinguoju mikroskopo didinimu). Kai didinimas didesnis uz 1000A, stebint vizu-
aliai neisryskja nauj struktros smulkmen.
Mikroskopu norint sukurti kontrastingus ir tolygiai apviestus atvaizdus, svarbu parinkti
apsvietiklio sistemos konstrukcij. Ji turi kreipti spindulius taip, kad kiekvienas spinduolio ta-
kas vienodai paveikt visus regjimo lauko taskus, dl to ir susidaro tolygi lauko apsvieta.
Objekt stebjimo metodai yra vairs, priklauso nuo tiriamojo bandinio pobdzio. Bandinio struk-
tr pro mikroskop galima pamatyti tik tada, kai atskiros jo dalels skiriasi viena nuo kitos (arba nuo
supanciosios terps) sviesos sugertimi, atspindziu arba lzio rodikliu. Naudojami sie stebjimo metodai:
viesaus lauko metodas, tamsaus lauko metodas, ultramikroskopijos metodas, stebjimo metodas poliari-
zuotoje viesoje, fazinio kontrasto metodas, interferencinis metodas, mikrofotografijos metodas ir kt.
Tyri mas
1. Objektyvo didinimo nustatymas
a
b
P
Q
Q
P

www.olimpas.lt
20
Mikroskopo ilginiam didinimui nustatyti naudojamas objektas mikrometrin skal, kuri
dedama ant mikroskopo stalelio 8 (3.4 pav.), ir okuliarinis mikrometras, kuris dedamas oku-
liaro vamzd. Sukinjant okuliar nustatomas ryskus sil sankirtos (kartu ir dvigubo indekso
bei skals) atvaizdas. Po to suIokusuojamas mikroskopo tubusas, sukinjant mikroskopo mak-
rosraigt 10 ir mikrosraigt 11 taip, kad matytsi ryskus mikrometrins skals atvaizdas. Mik-
rometrinje skalje stebima keletas padal, uzimanci mazdaug 2/3 regjimo lauko. Sukant oku-
liaro mikrometro sraigt sutapdinamas sil sankirtos taskas su mikrometrins skals atvaizdo
pradiniu brksneliu ir uzrasomas okuliaro mikrometro skals rodmuo a
1
pagal okuliaro regjimo
lauke matom nejudam skal, kurios padalos vert yra 1 mm, ir okuliaro mikrometro bgno
padalas (padalos vert 0,01 mm).
Sukant okuliaro mikrometro sraigt toliau sutapdinamas sil sankirtos taskas su z pada-
los brksneliu ir uzrasomas rodmuo a
2
. Mikroskopo objektyvo didinimas



3.4 pav. Mikroskopo Motic B1 bendras vaizdas

1 okuliaras, 2 dioptrinis korektorius, 3 biokuliaro laikiklis, 4 objektyv revolveris, 5 objektyvas,
6 stiklelio laikiklio sraigtas, 7 stiklelio laikiklis, 8 stalelis, 9 kondensorius, 10 makrosraigtas,

www.olimpas.lt
21
11 mikrosraigtas, 12 stalelio reguliavimo sraigtai, 13 tinklo jungiklis, 14 viesos intensyvumo
reguliatorius, 15 diaIragmos reguliavimo rankenl, 16 Iiltr laikiklis

k z
a a
V

=
1 2
ob
;
cia k mikrometrins skals padalos vert (k = 0,01 mm).
2. Obfekto matmen matavimas
Ant mikroskopo stalelio 8 dedamas tiriamasis bandinys. Mikroskopo tubusas (sraigtais 10
ir 11) suIokusuojamas taip, kad pro mikroskopo okuliar matytsi ryskus bandinio struktros
atvaizdas. Sukant okuliaro mikrometro bgn sutapdinamas sil sankirtos taskas su matuoja-
mojo mikroobjekto atvaizdo krastais ir uzrasomi rodmenys b
1
ir b
2
. Tada bandinio ilginis mat-
muo
ob
V
b b
l
1 2

= ;
cia V
ob
mikroskopo objektyvo ilginis didinimas.
3. Obfektyvo skaitins apertros nustatymas
Ant mikroskopo stalelio 8 dedama plokstel p (3.5 pav.) su maza skylute ir mikroskopo
tubusas suIokusuojamas taip, kad ryskiai matytsi skyluts atvaizdo krastai. Isimamas apsvieti-
mo kondensorius 9 (3.4 pav.) ir apacioje ant apsvietiklio dedama
liniuot k. Is okuliar laikiklio 3 istraukiamas okuliaras ir zirima
sumazint liniuots atvaizd. Nustatoma matoma liniuots atkarpa
l, uzimanti vis regjimo lauk, ir atstumas h nuo liniuotes iki
plokstels. Jei terp tarp objektyvo ir plokstels yra oras (n 1), tai
mikroskopo objektyvo skaitin apertra apskaiciuojama i tokios
iraikos:
2 2
) 2 / ( 2
sin
l h
l
u n A
+
= = .
Nustacius skaitin apertr A galima vertinti mikroskopo objektyvo skiriamj geb ap-
skaiciavus skyros vert:
A
s

51 , 0 = .
Jei naudojama baltoji viesa, tai 550 nm.
4. Stiklo lio rodiklio matavimas
2 u
h
l
p
Ob
k
35 at O|/c//,to /a|/|nc
ac///o nu/a/,mo :|cma
8

www.olimpas.lt
22
Tarkime, kad taskas P yra terpje, kurios lzio rodiklis n (3.6 pav.). Isjs is tasko P spin-
dulys taske B lzta ir nutolsta nuo statmens. Stebtojui atrodo, kad spindulys sklinda is tasko C.
I trikampi ACB ir APB isreiskiama taip: AB = AC tan ir AB = AP tan .
Is cia
AC tan = AP tan ,
tan sin cos cos
tan cos cos cos

= = = .
Kadangi stebima beveik statmenja kryptimi, tai santykis
1 ) cos / (cos . Tada
AC
AP
n = .
Norint sia israiska pasinaudoti stiklo plokstels lzio rodikliui nustatyti, reikia ant mikro-
skopo stalelio padti nupoliruot plokstel su zymele pavirsiuje. Mikroskopas suIokusuojamas
t zymel (taskas P, 3.6 pav.) ir uzrasomas mikrosraigto rodmuo p. Po to ant viraus dedama
tiriamoji plokstel su zymelmis abiejuose pavirsiuose. Mikroskopas Iokusuojamas apatin
tiriamosios plokstels zymel (taskas C) ir uzrasomas mikrosraigto rodmuo c. Po to mikrosko-
pas Iokusuojamas virsutin zymel (taskas A) ir uzrasomas mikrosraigto rodmuo a. Tada
AP = a p, AC = a c ir tiriamosios plokstels lzio rodiklis apskaiciuojamas pagal toki Ior-
mul:
c a
p a
n

= .



B
A
C
P

3.6 pav. Spindulio sklidimas
stiklo ploktelfe

www.olimpas.lt
23
4. PRI ZMS CHARAKTERI STI K
NUSTATYMAS
Uzduotys
1. Ismatuoti prizms lauziamj kamp.
2. Ismatuoti spinduli maziausio nuokrypio kampus atskiroms spektrinms linijoms.
3. Apskaiciuoti prizms lzio rodikl vairiems bangos ilgiams.
4. Apskaiciuoti prizms dispersij ir skiriamj geb.
Teorija
Spektriniuose prietaisuose prizm arba prizmi sistema baltj sviesos pluostel isskaido
monochromatines dedamsias. Yra keletas prizmi ir j sistem tip: paprastoji trikamp, tie-
saus matymo, pastovaus nuokrypio ir kitos prizms bei j sistemos. Vis sudting prizmi sis-
tem pagrindin sudedamoji dalis yra paprastoji trikamp prizm.
Tarkime, kad trikamp prizm ABC kampu
1
krinta monochromatinis spindulys
(4.1 pav.). Prizms medziagos lzio rodiklis
2
2

sin
sin
sin
sin
1
1
n .
eidamas prizm ir is jos iseidamas, sviesos spindu-
lys lzta artdamas prie jos pagrindo BC. Kampas tarp
prizm kritusio spindulio ir is jos isjusio vadinasi spindulio
nuokrypio kampu. Kai spindulys prizm eina ir is jos i-
eina simetrikai, t. y. kai
1
=
2
ir
1
=
2
, jis maziausiai
nukrypsta nuo pirmins sklidimo krypties. Kampas vadi-
namas maiausio nuokrypio kampu, kuris pagal 4.1 pav.
ireikiamas taip:
= (
1

1
) + (
2

2
) = 2 (
1

1
).
Virs prizms pagrindo esantis kampas vadinamas pri:ms lauiamuofu kampu, kuris i-
reikiamas taip:
= 2
1
.
Spinduli maziausio nuokrypio kampas
= 2
1

.

A



2

1

1

2
B C
4.1 pav. Spindulio eiga
trikampfe pri:mfe

www.olimpas.lt
24
Is cia
2
1

-
.
Kadangi
1
= /2, prizms medziagos lzio rodiklis isreiskiamas taip:
2
sin
2
sin

-
n . (4.1)
Jei prizm krinta lygiagretus baltosios sviesos pluostelis, kur sudaro daug monochroma-
tini spinduli, vairaus ilgio bangos prizmje sklinda nevienodomis kryptimis, t. y. baltosios
sviesos pluostelis prizmje issiskaido monochromatines dedamsias. Aisku, kad maziausiai
nukrypsta tik viena kuri nors banga, btent ta, kuri tenkina (4.1) slyg. Jeigu
1
ilgio banga
atlenkiama kampu
1
, o
2
ilgio banga kampu
2
, tai skirtumas d =
1

2
nusako prizms
dispersij tam tikrame bang ilgi ruoze d =
1

2
. Santykis d/d vadinamas prizms kam-
pine dispersija, kuri ireikiama taip:

d
d
sin - 1
2
sin
d
d
2
n
n
2
2
2
; (4.2)
cia dydis dn/d yra prizms medziagos dispersija. J galima nustatyti is graIiko, jei zinomi
prizms medziagos lzio rodikliai vairaus ilgio bangoms. Medziagos dispersij galima apskai-
ciuoti ir analiziniu bdu, jei zinoma Iunkcija n = f ().
Spektro linija tai monochromatinis plysio atvaizdas, kur sudaro baigtinio plocio juoste-
l net ir tuo atveju, kai plysys yra nykstamai siauras. Vienos linijos diIrakcin vaizd dengia ki-
tos linijos diIrakcinis vaizdas. Linij isskyrimo galimyb nusako atstumas tarp diIrakcini mak-
simum. Dz.Reilis (J.Rayleigh) pateik toki slyg: dvi artimos vienodo intensyvumo spektro
linijos gali bti isskirtos tada, kai vienos spektro linijos pagrindinis maksimumas yra ne arciau
antrosios linijos pirmojo difrakcinio minimumo (4.2 pav.). Tada viduryje tarp linij atstojamasis
intensyvumas tesiekia 80 % maksimalaus. Tokio intensy-
vum skirtumo jau pakanka isskirti sias dvi linijas.
Kampin nuotol tarp toki linij galima nustatyti
zinant prizms kampin dispersij:

d
d
. (4.3)
Kamp tarp dviej vos isskiriam linij galima
ireikti i difrakcijos viename plyyje pirmojo minimumo
slygos:
4.2 pav. Intensyvumo skirstinys
dar iskiriamose spektro linijose


www.olimpas.lt
25
h sin( ) = .
Kadangi kampas yra mazas, tai
= /h ; (4.4)
cia h sviesos pluostelio skerspjvio skersmuo, kuris vadinamas pri:ms efektine anga
(4.3 pav.).Sviesos pluostelio diIrakcija vyksta terps vienalytiskumo pazeidimo vietose, t. y.
prizms briaunose.
Is (4.3) ir (4.4) Iormuli isreiskiamas santykis:

d
d

h
.
Kadangi skiriamoji geba R yra vidutinio bangos il-
gio = (
1
+
2
)/2 ir vos isskiriam spektro linij bangos
ilgi skirtumo = (
1

2
) dalmuo, tai

d
d
d
d

n
b h R ; (4.5)
cia b prizms pagrindo ilgis.
Tyrimas
Matuojant prizms lauziamj kamp apsvieciamas kolimatoriaus K plysys (4.4 pav.) ir
ant goniometro stalelio S vidurio dedama prizm P. Jos lauziamasis kampas atsukamas pries
kolimatori. Zironu Z stebimas nuo prizms sienels atsispindjs spinduli pluostelis, suku-
riantis plysio atvaizd. Zirono sil sankirta nustatoma ties plysio atvaizdo viduriu ir uzraso-
mas goniometro atskaitos skals rodmuo m. Po to zironas sukamas tol, kol pamatomas plyio
atvaizdas spinduli pluosteliui atsispindint nuo antrosios prizms sienels ir uzrasomas skals
rodmuo k. Prizms lauziamasis kampas


1

2
h
b
4.3 pav. Spinduli lzis ir
difrakcifa pri:mfe

K
P
S
k

m
4.4 pav. Pri:ms lauiamofo kampo nustatymo schema

www.olimpas.lt
26
2
k m
.
Matuojant maziausio spinduli nuokrypio kamp , prizm ant staliuko dedama taip,
kaip pavaizduota 4.5 a pav. Is kolimatoriaus isj spinduliai krinta prizms sienel, joje lzta
skirtingais kampais, priklausanciais nuo bangos ilgio, ir isj is prizms nukrypsta prizms pa-
grindo link. Pro ziron matomi vairi spalv plysio atvaizdai, t. y. spinduliuots spektras. Go-
niometro staliukas su prizme ir zironas sukamas taip, kad kampas tarp kolimatoriaus ir zirono
asi mazt. Spektro linijos kartu su zironu slenka maziausio nuokrypio link, o j pasiekusios
stabteli ir vl grzta atgal. Kiekvienai linijai reikia nustatyti tas padtis, kai linij slinkimo kryp-
tis pakinta. Tada zirono sil sankirta nustatoma ties spektro linijos viduriu ir uzrasomi go-
niometro atskaitos skals rodmenys a

.
Pastacius prizm taip, kaip pavaizduota 4.5 b pav., vl nustatomi t paci spektro linij
maziausi nuokrypiai ir uzrasomi atitinkami rodmenys b

. Tada spinduli maziausio nuokrypio

kampas
2

b a
.
Nustacius prizms lauziamj kamp ir spinduli maziausio nuokrypio kampus

, pa-
gal (4.1) formul apskaiciuojamas prizms medziagos lzio rodiklis n

vairiems bangos il-

giams. GraIiskai pavaizduojama lzio rodiklio priklausomyb nuo bangos ilgio tirtame spektro
ruoze. Naudojant s graIik apskaiciuojama prizms medziagos dispersija dn /d keliuose spek-
tro ruozuose. Pagal (4.2) Iormul apskaiciuojama prizms kampin dispersija d /d, o imata-
vus prizms pagrind b pagal (4.5) Iormul prizms skiriamoji geba.


a b
4.5 pav. Spinduli maiausio nuokrypio kampo matavimo schema

www.olimpas.lt
27
5. VI ESOS I NTERFERENCI JOS
TYRIMAS BIPRIZME
Uzduotys
1. Imatuoti viesos bangos ilg.
2. Ismatuoti biprizms lauziamj kamp.
3. Nustatyti maziausi plysio plot kai nematoma interIerencija.
4. Nustatyti spinduliuots koherentiskumo parametrus.
Teori ja
Sviesos bang sudtis, kai vairiuose erdvs taskuose vidutin virpesi energija nra lygi
dedamj virpesi energij sumai, vadinama viesos interferencija. Kai susidaro interferencinis
vaizdas vairiuose erdvs taskuose apsvieta yra skirtinga, susidaro apsvietos maksimumai ir mi-
nimumai.
InterIerencin vaizd gali sukurti tik koherentins bangos, t. y. bangos, kuri pradini Ia-
zi skirtumas per stebjimo trukm yra pastovus. Sios bangos yra monochromatins ir vienodai
poliarizuotos (elektrinio lauko stiprio vektoriaus virpesi kryptys vienodos). InterIerencijos re-
zultat lemia interIeruojancij bang Iazi skirtumas stebimame taske. Sis Iazi skirtumas pri-
klauso nuo pradinio bang Iazi skirtumo, taip pat nuo bang nueit keli skirtumo iki stebimo
tako.
Tarkime, kad L
1
ir L
2
yra du spinduoliai (5.1 pav.), kurie skleidzia plokscisias vienod
amplitudzi koherentines bangas. Atskir bang sukeliami virpesiai tiriamajame taske M ekrane
E ireikiami taip:

S
1
= a cos( t k d
1
),
S
2
= a cos( t k d
2
);
cia pradinis Iazi skirtumas, k = 2/ bangos skaicius, d bangos nueitas kelias.
Persidengus ioms bangoms, atstojamasis virpesys ireikiamas taip:

L
1
l
L
2
D
2
d
2
d
1
M

h

O
E
5.1 pav. Bendrofi bang interferencifos schema

www.olimpas.lt
28
.
2 2
cos
2 2
cos 2
1 2 1 2
2 1
(
,

-
(
,

d d
k t
d d
k a S S S
Cia amplitud
(
,

(
,

2
cos 2
2 2
cos 2
1 2 1 2

d d
a
d d
k a A ,
o intensyvumas stebimame take M yra
(
,

2
cos 4 ~
1 2 2 2 2

d d
a A I .
Koherentinms bangoms = const. Tada intensyvumas take M priklauso nuo vadinamo-
jo bang eigos skirtumo d
2
d
1
= . Sankirtos taske bang sukelti virpesiai dl eigos skirtumo
gali turti Iazi skirtum netgi tuo atveju, kai pradins abej bang Iazs vienodos. Eazi skir-
tumas, susidars dl bang eigos skirtumo, lygus

! !
|

.
Jei pradins Iazs vienodos ( = 0) ir bang eigos skirtumas = m, virpesi Iazs su-
tampa ir intensyvumas yra didziausias: I
max
~ 4a
2
. Kai = (m + ), virpesiai yra priesing Ia-
zi ir atstojamasis intensyvumas I
min
= 0. Sveikasis skaicius m vadinamas interferencijos eile
(m = 0, 1, 2, 3, ).
Jei pradini Iazi skirtumas nelygus nuliui, interIerencinio vaizdo poslinkis task L
1
ir L
2

atzvilgiu priklauso nuo pradinio Iazi skirtumo didumo.
Kai bangos nekoherentins, kiekvien atitinka savas interferencinis vaizdas, kintantis
laike. Jei tas kitimas pakankamai spartus, mes nepajgsime pastebti tuos trumpalaikius interIe-
rencinius vaizdus ir Iiksuosime kazkoki vidutin bsen, atitinkanci tolyg intensyvumo pasi-
skirstym.
Ireikime atstum h tarp gretim interIerencini juosteli (maksimum arba minimu-
m), matom ekrane E, kai j krinta dvi koherentins bangos is spinduoli L
1
ir L
2
, tarp kuri
atstumas l (5.1 pav.). Bet pries tai isreiksime bang eigos skirtum iki laisvai pasirinkto ekrane
tako M, nutolusio nuo centrinio tako O atstumu h.
( ) ( )
( )( )
( )
| |
! D n , ! D n ,
! ! ! ! ! ! n| ,
n| n|
! ! .
! ! D

- - -
-

-

Jei koherentini spinduoli skleidziamos sviesos bangos ilgis , interferencijos maksi-
mumas susidaro toje ekrano vietoje, kurioje tenkinama si slyga:

www.olimpas.lt
29
max
n|
n
D
.
Is cia
max
D
n n
|

ir minimumas take, nutolusiame atstumu
( )
min
D
n n
|
- .
Atstumas tarp gretim maksimum (arba minimum)

D
n
|

vadinamas interferencins fuostels plociu.
Idealiai koherentini bang nra. Nekoherentiskumas atsiranda dl keli priezasci. Pir-
ma, kiekvieno spinduolio atomo elektromagnetini bang spinduliavimas trunka baigtin laiko
tarp, kuris vadinamas koherentikumo trukme, o bangos nueitas kelias per t laik
koherentikumo ilgiu. Tokia banga nra grieztai monochromatin. Jeigu bang, perjusi pro
skirtingus plysius ir pasiekusi t pat ekrano task, optini keli skirtumas ne mazesnis uz ko-
herentiskumo ilg, tai tame taske sumuojasi skirting spinduolio atom sukelti virpesiai ir dl to
Iazi skirtumas nra pastovus, interferencinio vaizdo nematome. Interferencinis vaizdas rykus,
kai bang sklidimo trukmi skirtumas yra mazesnis uz koherentiskumo trukm. Sakoma, kad
tokios bangos tenkina laikinio koherentikumo slyg.
Spinduliuots koherentiskumo ilg galima padidinti sumuojant artimo daznio elementari-
j spinduliuoci voras, t. y. leidziant svies pro siaurajuost sviesos Iiltr. Koherentiskumo ilgis
l
0
ir jo trukm
0
susieti su sviesos Iiltro praleidimo juostos plociu tokiomis iraikomis:

c
l
2
0
0
2
0
0
: ; (5.1)
cia
0
viesos filtro praleidimo vidutinis bangos ilgis. Kitas koherentikumo ilgio didinimo
bdas atom elementarij spinduliavimo akt suderinimas. Tai pasiekiama kuriant priverstin
spinduliavim lazeriuose.
Svarbi kita nekoherentikumo priezastis baigtiniai spinduolio erdviniai matmenys. T
galima suprasti is toki samprotavim. Kadangi naudojant vien taskin spinduol su taisu (bip-
rizme, bilsiu, Erenelio veidrodziais, dviem plysiais ir kt.) galima isskaidyti jo spinduliuot du
koherentinius pluostelius ir gauti interIerencij, tai du nepriklausomi taskiniai spinduoliai (ne-
koherentiniai) tokiomis pat slygomis sukuria du interIerencinius vaizdus. Jei optin sistema
suveda siuos vaizdus t paci kuri nors erdvs srit, tai priklausomai nuo bandymo slyg ga-

www.olimpas.lt
30
lima matyti arba stacionar apsvietos pasiskirstym, atitinkant interIerenciniam vaizdui
(I
max
I
min
), arba tolygiai apsviest ekran (I
max
= I
min
).
Kai bangas skleidzia tisus spinduolis, susidaro sudtingas vaizdas. Taciau kartais galima
pamatyti pakankamai aisk interIerencin vaizd, kur lemia spinduolio matmenys. Didinant
spinduolio matmenis (pvz., apsviesto plysio plot), interIerencinio vaizdo ryskis mazja ir jis
visiskai dingsta, kai interIerencins juostels plotis tampa lygus spinduolio plociui (h = l). To-
liau didinant plysio plot, interIerencinis vaizdas vl atsiranda (nors ir blogesns kokybs), o kai
plysio plotis tampa lygus dvigubam juostels plociui vl isnyksta, ir t. t.
Is geometrini skaiciavim gaunama, kad maziausias spinduolio (plysio) plotis p, kai in-
terferencinis vaizdas jau inyksta, ireikiamas taip:

sin 4
p . (5.2)
Kampas 2 vadinamas interferencifos apertra, nuo kurios priklauso interferencinio
vaizdo kokyb. Kuo interIerencijos apertra mazesn, tuo didesni matmen spinduoliai gali
sukurti rysk interIerencin vaizd.
Koherentines bangas galima sukurti biprizme. J sudaro dvi nedidelio lauziamojo kampo
prizms, su-tos pagrindais (5.2 pav.). Spinduli nuokrypio kampas
= x + y = (
1

1
) + (
2

2
).
Kadangi kampas mazas, mazi ir kampai
1
,
1
,

2
,
2
. Tada teisingi sie srysiai:

1
n
1
,
2
n
2
;
cia n prizms lzio rodiklis. Be to
1
+
2
= . Atsi-
zvelgus siuos srysius, galima uzrasyti:
= (n 1) .
Is sios Iormuls isplaukia, kad jei prizms lauzia-
masis kampas mazas, vis is tasko S sklindanci spindu-
li nuokrypio kampai yra beveik vienodi.
5.3 pav. pavaizduota spinduli eiga biprizmje. Jame matyti, kad

1
x y

2

1
S
1
S
5.2 pav. Spinduli nuokrypis
bipri:mfe

2 S
1
S
2
l
a b

S
5.3 pav. Koherentini bang sukrimas bipri:me

www.olimpas.lt
31
l = 2a tan 2a (n 1) .
Is cia
) 1 ( 2

n a
l
. (5.3)
Be to, galima uzrasyti:
( )
tan 2
tan
c
c

.
Is cia
2 = b/a . (5.4)
Kadangi l/(a + b) ir interIerencins juostels plotis h = /, tai bangos ilgis
n|
c c

-
. (5.5)
Atsizvelgus (5.4) Iormul, (5.2) israisk galima uzrasyti taip:
c n
p
c

(5.6)
ir is bandymo duomen apskaiciuoti plysio plot, kai interIerencinis vaizdas tampa jau nemato-
mas.
Tyri mas
Ismatuojamas atstumas tarp gretim interIerencini juosteli (interIerencins juostels
plotis h). Tam tikslui plysys apsvieciamas monochromatine sviesa ir orientuojamas lygiagre-
ciai su biprizms briauna. Atstumai tarp plysio, biprizms ir okuliaro (ekrano) parenkami tokie,
kad interIerencins juostels bt pakankamai ryskios. Sukant su okuliaru sujungt mikrometri-
n sraigt, nustatoma astuoni juosteli (sviesi arba tamsi) padtys k
1
, k
2
, , k
8
. Atstumas tarp
gretim juosteli apskaiciuojamas pagal sias Iormules:

| | | | | | | |
n , n , n , n .






Apskaiciuojama vidutin vert:

n n n n
n
- - -

.
Imatuojamas atstumas tarp tariamj spinduoli. Tarp biprizms ir okuliaro statomas
glaudziamasis lsis (5.4 pav.) ir keiciant jo viet (okuliaro ir biprizms nestumdome) sukuriami

www.olimpas.lt
32
koherentini spinduoli S
1
ir S
2
tikrieji atvaizdai
1
S ir
2
S . Mikrometru imatuojamas atstumas
y tarp j. Ismatuojamas atstumas m
1
nuo plysio S (kartu ir nuo tariamj koherentini spinduo-
li S
1
ir S
2
) iki lsio ir atstumas m
2
nuo lsio iki ekrano (okuliaro). Apskaiciuojamas atstumas
tarp tariamj spinduoli:
2
1
m
m
y l .
Ismatuojami atstumai nuo spinduolio (plysio) iki biprizms ir nuo biprizms iki ekrano
(okuliaro) ir pagal (5.3), (5.5) ir (5.6) Iormules apskaiciuojamas prizms lauziamasis kampas
(lzio rodiklis n turi bti zinomas), sviesos bangos ilgis ir spinduolio (plyio) plotis p, kai esa-
momis slygomis interIerencins juostels jau nematomos. Pastaroji vert, jei manoma, patikri-
nama praktikai.
Matavimai kartojami skirtingoms atstum a ir b vertms ir apskaiciuojami ieskom dy-
dzi vidurkiai.
Tiriant spinduliuots koherentiskum atskirai naudojami du sviesos Iiltrai, kuri vidutinis
viesos praleidimo juostos bangos ilgis
0
nustatomas anksciau aprasytu metodu. Keiciant ply-
sio pokryp, reikia kruopsciai nustatyti, kad plysys bt lygiagretus su biprizms briauna, tada
susidaro ryskiausias interIerencinis vaizdas. Stebint pro okuliar ir stumdant j sonus suskai-
ciuojamos visos matomos interIerencins juostels (tamsios arba sviesios) k
max
. Spinduliuots
koherentiskumo ilgis apskaiciuojamas pagal Iormul:
2
0
max 0

k l .
Pagal (5.1) Iormul apskaiciuojama koherentiskumo trukm
0
ir viesos filtro praleidimo
juostos plotis .

S
1
S
2
S l
m
1
m
2
y
5.4 pav. Atstumo tarp menamf spinduoli nustatymo schema

www.olimpas.lt
33
6. MATAVIMAI REILIO INTERFEROMETRU
Uzduotis
Ismatuoti oro lzio rodikl esant vairiems jo slgiams.
Teorija
InterIerometrais vadinami prietaisai, kuri veikimas grindziamas sviesos interIerencija.
Jie naudojami tiksliems ilgi, kamp ir terpi lzio rodikli arba j pokyci matavimams.
InterIerencijai gauti reikalingos bent dvi koherentins bangos, kurias galima sukurti
T.Jungo (Young) pasilytu bangos Ironto dalijimo metodu (6.1 pav.). viesa i takinio spinduo-
lio S sklinda neskaidr ekran, kuriame yra dvi vienodos angos S
1
ir S
2
. Pagal Hiuigenso (Hu-
ygens) princip, kiekvienas bangos Ironto taskas yra nauj
elementari bang saltinis, taigi S
1
ir S
2
angos skleidzia
koherentines bangas, nes jas pasiekia tas pats i spinduolio
S sklindancios bangos Irontas. Is ang S
1
ir S
2
sklindan-
cios sIerins bangos dengia viena kit ir ekrane E sukuria
interIerencin vaizd, susidedant is sviesi ir tamsi zon.
Jei angos S
1
ir S
2
yra plyiai, tai ekrane matomos viesios
ir tamsios interIerencins juostels.
Ryskesn interIerencin vaizd galima sukurti optine
sistema, kurios schema pavaizduota 6.2 pav. Kaitinamo-
sios lempos S sviesa lsiu L
1
nukreipiama siaur plys P,
esant kolimatoriaus objektyvo L
2
zidinyje. Lygiagreci
spinduli pluostas krinta diaIragm D, kurioje yra du vienodi tarpusavyje lygiagrets plysiai,
kuriuose difraguoja sviesa. Kadangi atstumas tarp plysi yra daug mazesnis uz atstum nuo ply-
si iki ekrano ir diaIragm krinta plokscioji banga, tai diIrakciniai vaizdai, susidar atskirai
nuo kiekvieno plysio, ekrane sutampa. Lygiagrets sviesos pluosteliai, diIragav vairiais kam-
pais , surenkami atitinkamose kondensoriaus L
3
zidinio plokstumos E vietose ir interIeruoja.
Sviesos intensyvumo pasiskirstym sioje plokstumoje nusako tokia israiska:
6.1 pav. Koherentini bang
susidarymas Jungo metodu

www.olimpas.lt
34
(
,

(
(
(
(

(
,

sin
cos
sin
sin
sin
2
2
0
d
b
b
I I ; (6.1)
cia b diaIragmos D plysi plotis, d atstumas tarp plysi, viesos bangos ilgis. Pirmieji
du (6.1) Iormuls daugikliai nusako intensyvumo skirstin ekrane diIraguojant sviesai b plocio
plysyje, o treciasis daugiklis intensyvumo skirstin interIeruojant pluosteliams, sklindantiems
is dviej plysi (6.3 pav.). Jei b << d, tai centrinis difrakcijos maksimumas yra platus ir jo fone
susidaro daug interIerencijos maksimum, kuri vieta nusakoma tokia israiska:
sin = m/d; (6.2)
cia m yra interIerencijos eil (m = 0, 1, 2,...).
Tarp sviesi juosteli (maksimum) issidsto tamsios juostels (minimumai). InterIeren-
cini juosteli skaici lemia atstumo tarp plysi ir plysio plocio dalmuo (d/b). J galima nustaty-
ti is toki samprotavim. Pirmojo diIrakcijos minimumo viet nusako si israiska:
sin = 1/b, (6.3)
o interIerencini juosteli maksimum viet (6.2) israiska. Todl didziausias sviesi interIe-
rencini juosteli skaicius (interIerencijos eil) m = d/b. Jei, pvz., d/b = 4, tai m bus 0, 1, 2,
3 ir 4. Vert m = 4 nusako pirmj diIrakcijos minimum ir sioje vietoje viesios interfe-
rencins juostels nesusidaro. Taigi centriniame diIrakcijos maksimume susidaro centrinis inter-
ferencijos maksimumas (m = 0) ir po tris sviesias juosteles is abiej pusi, t. y. viso septynios
sviesios interIerencins juostels.
Jei esant pastoviam atstumui tarp plysi j plotis mazja, tai diIrakcijos maksimumo plo-
tis didja ir tarp jo rib bna daugiau, bet mazesnio intensyvumo interIerencini juosteli. Jei
naudojama baltoji sviesa, centrinis maksimumas yra baltas, o kit krastai spalvoti.
Dauguma interIerometr sviesos pluostel dalija du, kurie po to interIeruoja. Sie prietai-
sai vadinami dvispinduliniais interferometrais. Vienas toki yra Reilio (Rayleigh) interferomet-
ras duj ir skysci lzio rodikliams matuoti.
6.2 pav. Interferencinio vai:do stebfimo schema


www.olimpas.lt
35
Reilio interferometro optin schema pavaizduota 6.4 pav. Spinduolio S sviesa krinta
siaur plys P, esant kolimatoriaus objektyvo L
2
zidinio plokstumoje. Lygiagret spinduli
pluostel, sklindant is objektyvo, du diaIragmos D plysiai padalija dvi antrines koherentines
sviesos bangas. DiIragav sviesos pluosteliai pereina pro dvi vienodas kiuvetes K, surenkami
objektyvu L
3
zidinio plokstumoje ir interIeruoja. Kiuvets uzima tik virsutin erdvs dal tarp
diafragmos D ir objektyvo L
3
. Pro apatin dal spinduliai sklinda salia kiuveci. Susidaro dvi
interIerencini juosteli sistemos (6.4 c pav.), kurios matomos pro okuliar Ok. Kadangi kiuve-
ts nelabai siauros, tai atstumas tarp plysi gana didelis ir interIerencins juostels yra labai arti
viena kitos. Jas reikia stebti pro smarkiai didinant okuliar. Jis pagamintas is (2 - 3) mm sker-
smens cilindrins lazdels, kuri orientuota lygiagreciai su einamuoju plysiu. Svytincio tasko
/b 0 /b sin
6.3 pav. viesos intensyvumo pasiskirstymas ekrane,
stebint difrakcif pro du plysius

6.4 pav. Reilio interferometro optin schema
(a - vaizdas i viraus, b - vaizdas i ono, c - vai:das pro okuliar)


www.olimpas.lt
36
atvaizdas, zirint pro tok okuliar, atrodo kaip vertikali sviesi linija, kurios ilg lemia objektyvo
skersmuo.
InterIerencijos maksimum ir minimum vieta priklauso nuo interIeruojancij pluosteli
optinio eigos skirtumo. Kadangi apatin juosteli sistem sukurianci spinduli perjimo pro
interIerometr slygos nekinta, tai maksimum ir minimum vieta taip pat nekinta. Apatin
juosteli sistema yra nejudama ir gali bti atskaitos sistema, kurios atzvilgiu nagrinjama virsu-
tin juosteli sistema.
Panagrinsime virsutin juosteli sistem. Jei optin sistema simetriska ir kiuvetse esan-
ci medziag lzio rodikliai vienodi (pvz., oro slgis abiejose kiuvetse vienodas), tai virsutins
juosteli sistemos centre yra sviesi juostel nulinis maksimumas, spinduli optini keli skir-
tumas iki io tako lygus nuliui = ln ln = 0 (cia l kiuvets ilgis, n oro lzio rodiklis).
Abiejose nulinio maksimumo pusse yra tamsios juostels minimumai, kurie susidaro kai ei-
gos skirtumas = (2m + 1)/2. Kitiems maksimumams = , 2 ir t. t. Taigi kiekvienai
interferencinei juostelei galima nustatyti jas sukurianci bang eigos skirtumus.
Jei vienoje kiuvetje esanci duj lzio rodiklis pakinta, maksimum ir minimum vietos
keiciasi ir virsutin interIerencini juosteli sistema pasislenka. Tai vyksta dl spinduli optini
keli skirtumo pokycio:

1
= ln
1
ln = l(n
1
n).
Zinant per kiek juosteli apatins atzvilgiu pasislenka virsutin juosteli sistema, galima
nustatyti, kuris interferencijos maksimumas atsiras centriniame take, t. y. galima nustatyti
spinduli, sukurianci s maksimum, optini keli skirtum. Jei vaizdas pasislenka per k juos-
teli, tai centre atsiranda k maksimumas. Tada optini keli skirtumas
l(n
1
n) = k.
Kiuvetje esanci duj lzio rodiklis matuojamas kompensaciniu metodu. Pro kiuvetes
einanci spinduli kelyje pastatytas kompensatorius B (6.4 pav.), kuris sudarytas is dviej pa-
kreipt gretasieni stiklo ploksteli. Viena plokstel tvirtinta nejudamai, o kitos polinkio kam-
p galima keisti. Dl to kinta spinduli optini keli skirtumas ir virsutin interIerencini juos-
teli sistema paslenka. Virsutins juosteli sistemos poslink, nulemt duj lzio rodiklio poky-
cio vienoje is kiuveci, galima kompensuoti mikrometriniu sraigtu atitinkamu kampu pasukus
kompensacin plokstel.
Naudojamo interIerometro mikrosraigto bgno padala atitinka optini keli skirtumo po-
kyt dydziu /30. Skaicius ,30' reiskia, kad interIerencijos eil pakinta vienetu, kai mikrometri-
nis sraigtas pasukamas per 30 padal (si vert reikia patikrinti papildomais matavimais).
Jei k juosteli poslinkis atitinka N bgno padal, tai susidars eigos skirtumas
1

= N/30
ir lzio rodikli pokytis:
( )
l
n n
N
30
1

.

www.olimpas.lt
37
Kadangi Reilio interIerometre spinduolis yra kaitinamoji lemput, tai vidutinis bangos il-
gis yra 560 nm.
Tyrimo metu vienoje interIerometro kiuvetje (etaloninje) yra atmosIeros slgis. Antroji
kiuvet sujungta su renginiu, kuriuo galima keisti oro slg. Slgi skirtumas kiuvetse matuo-
jamas U Iormos manometru, pripildytu skyscio. Zinant etaloninje kiuvetje esanci duj lzio
rodikl n, galima apskaiciuoti tiriamojoje kiuvetje esanci duj lzio rodikl
l
n n
N
30
1

(6.3)
ir istirti jo priklausomyb nuo slgio. (6.3) israiskoje ,' zenklas rasomas tada, kai tiriamoje
kiuvetje duj slgis didesnis uz atmosIeros, o ,' zenklas kai mazesnis.
Duj lzio rodiklis priklauso nuo j slgio ir temperatros:
0
0
273 /
1
1
p
p
T
n
n
at

- ; (6.4)
cia n
0
oro lzio rodiklis normaliomis slygomis (T
0
= 273 K, p
0
= 1,01310
5
Pa); n
0
= 1,000292;
T oro temperatra; p
at
atmosIeros slgis.
Tyrimas
jungiama interIerometre taisyta kaitinamoji lemput ir pro okuliar stebimas interIeren-
cini juosteli vaizdas. Kiuvetse sudaromas vienodas slgis. Kompensatoriumi sutapdinama
virsutin ir apatin interIerencini juosteli sistema ir nuskaitoma bgno rodmuo a
0
. Slgis kiu-
vetje padidinamas tiek, kad virsutin juosteli sistema paslinkt per kelias juosteles apatins
sistemos atzvilgiu. Sukant kompensatoriaus bgn vl sutapdinamos abi juosteli sistemos. Uz-
rasomas manometro skyscio stulpeli auksci skirtumas h ir mikrosraigto bgno rodmuo a.
Oro slgio pokyt atitinkantis interIerencini juosteli poslinkis N = a a
0
. Taip atliekami
matavimai tolygiai didinant oro slg kiuvetje ir po to j mazinant. Antruoju atveju virsutin
juosteli sistema slenka priesing pus.
Apskaiciuojamas oro slgis kiuvetje ir lzio rodikliai. Oro slgis kiuvetje apskaiciuo-
jamas pagal si Iormul:
p = p
at

g h;
cia yra manometre esancio skyscio tankis, g laisvojo kritimo pagreitis. Oro lzio rodiklis
apskaiciuojamas pagal (6.3) ir (6.4) Iormules. Nubrziamas oro lzio rodiklio priklausomybs
nuo slgio graIikas.






www.olimpas.lt
38

7. FABRI I R PERO I NTERFEROMETRAS
Uzduotys
Nustatyti interferometro parametrus:
interIerometro stor,
didziausi interIerencijos eil,
laisvosios dispersijos srit,
maziausi isskiriamj ruoz ir skiriamj geb.
Teorija
Fabri ir Pero (Fabry-Perot) interIerometras yra optin sistema, sudaryta is dviej ploksci
tarpusavyje lygiagreci stiklo ploksteli, kuri vidiniai pavirsiai padengti pusiau skaidriu veid-
rodiniu sluoksniu su dideliu atspindzio Iaktoriumi. Tarp ploksteli spinduliai daug kart atspin-
di ir interIeruoja. Spinduliams krintant interIerometr vairiais kampais, ekrane susidaro ben-
dracentri zied sistema vienodo polinkio interferencins juostels.
Atstum tarp gretim koherentini sviesos bang Iront nusako eigos skirtumas tarp
spindulio, sklindancio ta pacia kryptimi, ir spindulio, du kartus atsispindjusio nuo veidrodini
pavirsi (7.1 pav.):
= 2 d n cos ;
cia d atstumas tarp ploksteli, vadinamas interferometro storiu, n terps tarp ploksteli lzio
rodiklis (oro n 1), kampas, kuriuo spinduliai krinta veidrodin pavirsi.
Objektyvo O zidinio plokstumoje K interIeruojantys spinduliai sukuria maksimum, jei
optini keli eigos skirtumas
= 2 d cos = m . (7.1)

d
S
f
2r
K O

7.1 pav. Interferencifos ied susidarymas
Fabri ir Pero interferometre

www.olimpas.lt
39
Didjant spinduli kritimo kampui eigos skirtumas ir interIerencijos eil m mazja. Di-
dziausios interIerencijos eils maksimumas yra centre (kai = 0):

d
m
2

max
. (7.2)
Daugiaspindulini interIerometr interIerencins juostels yra siauros ir j padtis pri-
klauso nuo bangos ilgio. Todl tokie interIerometrai gali bti naudojami kaip spektriniai prietai-
sai. Eabri ir Pero interIerometras yra dvimats dispersijos spektrinis prietaisas su didele skiria-
mja geba.
InterIerometro dispersijos srit galima isreiksti panasiai kaip diIrakcins gardels, nagri-
njant spektr persidengim. Jei m eils + bangos ilgio ziedas sutampa su m + 1 eils
bangos ilgio ziedu, tai vienodiems galima uzrasyti taip:
(m + 1) = m ( + ).
Is cia dispersijos sritis
= m.
rasius m israisk is (7.1) gaunama:
d d 2 2
2 2

cos
. (7.3)
Kadangi = 1/ (cia bangos skaicius), (7.3) Iormul galima isreiksti taip:
d 2
1
. (7.4)
Dydis (arba ) vadinamas interferometro laisvosios dispersijos sritimi. Tai spektro
ruozas, kuriame gretim eili spektrai vienas kito dar nedengia.
DiIerencijuojant (7.1) Iormul gaunama kampin dispersija
d
d sin tan
n
!

.
I ios iraikos iplaukia, kad interferometro dispersija nepriklauso nuo interferometro
storio. Kadangi tan = r /f (cia r interIerencinio ziedo spindulys, f objektyvo zidinio nuoto-
lis), tai

2
cos
d
d
f
r
.
Tada ilgin interIerometro dispersija

www.olimpas.lt
40

2
cos d
d
r
f r
2
.
InterIerometr apsvietus dviej artim bangos ilgi ir - viesa, susidaro du artimi
interIerenciniai vaizdai. Kai bangos ilgi skirtumas yra pakankamai mazas, tada tai paciai
interIerencijos eilei priklausantys ziedai gali bti ir neisskirti. InterIerometro galimybes apib-
dina jo skiriamoji geba, kuri nusako maziausi spektro ruoz tarp artim spektro linij ir
- , kurias interferometras dar iskiria. Teigiama, kad
dvi vienodo intensyvumo spektro linijos gali bti isskirtos,
jei atstumas tarp si linij lygus linijos pusplociui. I-
skyrimo riba nustatoma i kiekvienos bangos intensyvumo
skirstinio kreivi sankirtos tasko vietos, atitinkancios pus
didziausio intensyvumo verts (7.2 pav.), t. y. kertasi inter-
Ieruojanci bang Iazi skirtumo take
0
, kuriame
I /I
0
= abejoms kreivms.
Pro interIerometr perjusios sviesos intensyvumo
skirstin, kai vyksta daugiaspindulin interIerencija, apib-
dina Erio (Airy) Iormul:
(
,

2 ) 1 (
4
1
2
0

2
sin
R
R
I
I ; (7.5)
cia I
0
didziausia intensyvumo vert, R interferometro ploksteli atspindzio Iaktorius,
Iazi skirtumas tarp gretim bang:

cos

d k 2
2
.
Raide A pazymjus reiskin 4R /(1R)
2
, galima uzrasyti taip:
) 2 / ( 1
1
0

2
sin A I
I
-
. (7.6)
I 7.2 pav. matyti, kad
0
=
1
+
1
=
2

2
; cia
2 2 1 1
cos 2

2
, cos 2
2

d d
-
.
Pagal slyg I /I
0
= ir (7.6) Iormul gaunama:
) 2 / ( 1
1
2
1
0

2
sin A -
.

2

7.2 pav. Artim linif isskyrimo
slyga
I
0
1


1
2


0

www.olimpas.lt
41
Is cia isplaukia, kad
1
2
1
2
2 2 1 1
(
,

(
,

-
2 2
sin ir sin A A . (7.7)
Dydziai
1
ir
2
yra mazi, nes bangos ilgiai artimi ir atstumas tarp tos pacios eils maksi-
mum (
2

1
) yra labai mazas. Tada sinusus galima iskleisti eilute ir apsiriboti dviem nariais.

- -

- -
-
2
cos
2
sin sin
2
cos
2
sin sin
2 2
1 1
2 2 2
1 1 1
2 2
;
2 2



Didziausia intensyvumo vert apskaiciuota pagal (7.5) yra tada, kai sin(
1
/2) = 0 ir
sin(
2
/2) = 0; cos
2
(
1
/2) = 1 ir cos
2
(
2
/2) = 1. rasius sias israiskas (7.7) gaunama:
1
2
1
2
2
2
2
1
(
,

(
,

A A ir .
Is cia
A A
4 2
1 2 2 2 1
-
1
ir . (7.8)
InterIerencini zied viet nusakantys kampai
1
ir
2
yra pakankamai mazi, todl
cos = 1
2
/2 + 1. Tada

d
d
4 1 1
4
1 2

(
(
,

.
Taigi Fabri ir Pero interferometro skiriamoji geba ireikiama taip:
1 2
1 4

.
rasius (7.8) Iormul gaunama:

! R
R

. (7.9)
Eabri ir Pero interIerometro laisvosios dispersijos sritis yra siaura, nes interIerencijos eil
didel. Didinant laisvosios dispersijos srit mazja skiriamoji geba. Jei norima padidinti skiria-
mj geb, reikia didinti interIerencijos eil (didinant d ), bet kartu sumazja laisvosios dispersi-
jos sritis.

www.olimpas.lt
42
Tyri mas
Darbo rang sudaro helio ir neono lazeris, Eabri ir Pero interIerometras bei goniometras.
Interferometras apsvieciamas lazerio sviesa (bangos ilgis 632,8 nm). Pries interIerometr yra
matin plokstel, sklaidanti svies, todl interIerometr spinduliai krinta vairiais kampais. Uz
interIerometro pastacius balt popierin ekran, turi matytis bendracentri zied sistema. Pro
goniometro okuliar matomos vienodo polinkio interIerencins juostels (ziedai), susidariusios
goniometro objektyvo zidinio plokstumoje. Matuojami si zied kampiniai spinduliai.
Uzrasius (7.1) Iormul i ir j ziedams
2d cos
i
= m
i
; 2d cos
j
= m
j

gaunama si lygyb:
2d (cos
i
cos
j
) = (m
i
m
j
) .
Interferometro storis ireikiamas taip:
) ( 2
) (
j i
cos cos

j i
m m
d .
Dirbant sukamas goniometro stalelis, ant kurio padtas interIerometras, ir matuojami kuo
didesnio skaiciaus zied kampiniai spinduliai. Storis apskaiciuojamas naudojat visus galimus i
ir j derinius (i j 3) ir randama vidutin vert.
Didziausia interIerencijos eil apskaiciuojama pagal (7.2) Iormul.
Norint rasti kitus interIerometro parametrus reikia zinoti veidrodzi atspindzio Iaktori R.
Jis paprastai zinomas arba nustatomas atskiru bandymu.
Laisvosios dispersijos sritis apskaiciuojama pagal (7.4) Iormul, maziausias isskiriamas
ruozas ir skiriamoji geba pagal (7.9).

www.olimpas.lt
43
8. CHROMATI NS POLI ARI ZACI JOS
TYRI MAS
Uzduotys
1. Sugraduoti spektrin prietais.
2. Nustatyti interIerencini juosteli bangos ilgius.
3. Apskaiciuoti anizotropins medziagos dvejopo spinduli lzio geb.
Teorija
Susitikdamos dvi tarpusavyje statmenai poliarizuotos koherentins sviesos bangos, ben-
druoju atveju sukuria elipsiskai poliarizuot bang, taciau jei elektrinio vektoriaus virpesi
plokstumos kuriuo nors bdu sutapdinamos vienoje plokstumoje, tai galima pamatyti interIeren-
cij. Reiskinys, vykstantis susidedant vienodos poliarizacijos koherentinms sviesos bangoms,
vadinamas poliari:uotf bang interferencifa, o dl to atsiradusios anizotropins medziagos
spalvos chromatine poliarizacija.
Chromatin poliarizacij galima stebti optine siste-
ma (8.1 pav.), sudaryta is dviej poliarizacijos prizmi P ir
A, tarp kuri yra dvejopalauz skaidri plokstel K, ispjauta
lygiagreciai su optine asimi OO. Tokia sistema vadinama
interferenciniu-poliarizaciniu viesos filtru.
Panagrinsime tiesiai poliarizuot sviesos pluostel,
isjus is poliarizatoriaus P ir krintant statmenai ploksci
kristalo plokstel K. Kiekviena monochromatin ilgio
sviesos banga, jusi plokstel, skyla dvi bangas, sklin-
dancias ta pacia kryptimi skirtingu greiciu. Jos yra poliarizuotos ir elektriniai vektoriai E
o
bei E
e

virpa tarpusavyje statmenomis kryptimis x ir y (8.2 pav.). I d storio ploktels isjusi bang
Iazi skirtumas

) (
2
e o

n n
d

;
cia n
o
ir n
e
yra kristalo plokstels lzio rodikliai paprastajai ir nepa-
prastajai bangai. Kadangi si bang elektriniai vektoriai E
o
ir E
e
vir-
pa tarpusavyje statmenomis kryptimis, tai jos negali interferuoti. iuo
atveju susidaro elipsikai poliarizuota banga.
Analizatorius A praleidzia tik tas kiekvienos bangos dedam-
sias, kurios yra poliarizuotos vienoje ploktumoje, sutampancioje su
analizatoriaus poliarizacijos plokstuma OA. J amplituds
E
1
= E cos cos ; E
2
= E sin sin . (8.1)
Sios dvi monochromatins bangos, susidariusios is vienos tie-
y

E
o
P

A

E
1

E
2


0
E
e
x
8.2 pav. Elektrinio
vektoriaus dedamosios


O















P K A E










8.1 pav. Interferencinis
poliarizacinis viesos filtras
O

www.olimpas.lt
44
siai poliarizuotos bangos dl dvejopo spinduli lzio, yra koherentins ir isjusios is analizato-
riaus gali interIeruoti, nes j elektriniai vektoriai E
1
ir E
2
virpa toje pacioje plokstumoje. Atsto-
jamosios bangos intensyvumas
cos
2 1 2 1
2 I I I I I - - ;
cia yra interIeruojanci bang Iazi skirtumas.
rasius amplitudzi israiskas (8.1) ir cos = 1 2sin
2
(/2) Iiltr perjusiosios sviesos in-
tensyvum galima isreiksti taip:
( ) .
2
2
(

2 2
sin 2 sin 2 sin cos E I (8.2)
Antrasis (8.2) Iormuls narys nusako kristalo plokstels poveik.
Panagrinsime du atvejus.
1. Analizatorius statmenas poliarizatoriui. iuo atveju = /2 ir (8.2) israiska gy-
ja tok pavidal:
2 2 2 2 o e
sin sin sin sin
n n
| | | ! .

Matyti, kad atstojamosios bangos intensyvumas gali bti lygus nuliui dviem atvejais: arba
kai = 0, /2, , , arba kai d (n
o
n
e
)/ = m; cia m sveikasis skaicius (m = 0, 1, 2, ...).
Is pirmosios slygos isplaukia, kad sviesos vektoriaus E virpesiai nikoliuose P ir A su-
tampa su sviesos vektoriaus virpesi kryptimis plokstelje K, t. y. plokstelje sviesos banga ne-
skyla dvi dedamsias.
Is antrosios slygos d

(n
o
n
e
) = m isplaukia, kad plokstel gali atrodyti tamsi tik tada,
kai sviesa yra monochromatin. Jei apsvieciama baltja sviesa, naikinamos tik tos bangos, ku-
rioms optinis eigos skirtumas yra lygus sveikajam bangos ilgi skaiciui, nes joje visuomet yra
toki bang, kurioms tenkinama antroji slyga. Taigi plokstel visuomet spalvota. Spalva pri-
klauso nuo plokstels storio ir lzio rodikli skirtumo (n
o
n
e
), kuris vadinamas dvejopo
spinduli lio geba.
Didziausias atstojamosios bangos intensyvumas bna tada, kai = /4, t. y. kai plokstels
pagrindins kryptys kampus tarp analizatoriaus ir poliarizatoriaus pagrindini krypci dalija
pusiau. Kita didziausio intensyvumo slyga yra tokia:
( ) ( )
2
1 2

- m n n d
e o
.
2. Analizatorius lygiagretus su poliarizatoriumi. iuo atveju = ir (8.2) israiska gy-
ja tok pavidalo:
2 2 o e
sin sin
n n
| | !

(
,

.

www.olimpas.lt
45
Perjusios sviesos intensyvumas didziausias tada, kai = 0, /2, , ... (t. y. kai analizato-
riaus praleidziam elektrinio vektoriaus virpesi kryptis sutampa su viena is krypci ploktel-
je) arba kai d (n
o
n
e
) = m. Sios interIerencijos maksimum (ir minimum) slygos yra prie-
singos slygoms, kai nikoliai statmeni.
Jei naudojama baltoji sviesa, dl interIerencijos atsiradusi spalva, kai nikoliai lygiagrets,
yra papildomoji atsiradusiai spalvai, kai nikoliai statmeni.
Jei tarp nikoli esanti gretasien plokstel sukama apie sistemos optin as, tai plokstels
optinei aiai sutapus su kurio nors nikolio poliarizacijos ploktuma interferencija inyksta, nes i
sistemos ieina tik viena banga. Taip galima nustatyti kristalo plokstels pagrindines kryptis. Jei
plokstel yra nevienodo storio, tai joje sklindant monochromatinei sviesai vietoj tolygaus nu-
spalvinimo bus matomos sviesios ir tamsios interIerencins juostels, jei sklinda baltoji vie-
sa spalvotos juostels. Tai vienodo storio interIerencins juostels.
Lauko sviesjimas arba interIerencinio vaizdo atsiradimas, tarp sukryziuot poliarizatori
djus anizotropin medziag, yra patikimas dvejopo sviesos lzio nustatymo bdas.
Skirting sviesos bangos ilgi interIerencins juostels matomos daug aiskiau, jei interIe-
rencin poliarizacin Iiltr perjusi sviesa stebima naudojantis spektriniu prietaisu. Tada istisinio
spektro fone atitinkamose spektro srityse atsiranda interferencins juostels, lygiagrecios su ei-
namuoju prietaiso plysiu. Ismatavus si interIerencini juosteli bangos ilgius galima nustatyti
tiriamosios anizotropins medziagos dvejopo spinduli lzio geb. Ji gaunama is interIerencini
juosteli maksimumo (arba minimumo) susidarymo slygos keliems bangos ilgiams:
. ) ( ; ) (
j j i i
m n n d m n n d
e o e o

!s cia dvc|opo spinduliq lzio gcba
i j
j i j i
d
m m
n n

) (
e o
. (8.3)
Tyri mas
Chromatins poliarizacijos tyrimo optin schema pavaizduota 8.3 pav. Kaitinamosios
lemputs S sviesa lsiu L
1
lygiagreci spinduli pluosteliu nukreipiama interIerencin poliari-
zacin Iiltr, sudaryt is poliarizacijos prizmi P ir A ir tarp j dtos kvarco plokstels K. Per-
jusi svies lsis L
2
nukreipia spektrinio prietaiso einamj plys.
Pro okuliar Ok matomas interIerencinis vaizdas, kurio pobdis priklauso nuo plokstels
poskio kampo apie sistemos optin as ir nuo nikoli P ir A pagrindini plokstum tarpusavio
orientacijos. Sukant monochromatoriaus bgn visos matomos interIerencins juostels is eils
sutapdinamos su atskaitos zymekliu ir uzrasomos jas atitinkancios monochromatoriaus bgno
padal verts. InterIerencini juosteli vieta nustatoma kai nikoliai lygiagrets ir kai statmeni.
Po to spektroskopo plysys apsvieciamas sviesa, kurios spektro linij bang ilgiai yra zinomi
(pvz., Hg lempa) ir nustacius kiekvien linij ties atskaitos zymekliu uzrasomi bgno rodmenys.

www.olimpas.lt
46
Nubrziama spektrinio prietaiso gradavimo kreiv bgno rodmen priklausomyb nuo sviesos
bangos ilgio.
Zinant interIerencini juosteli nustatytas bgno padal vertes, is gradavimo kreivs nustatomi
juosteli bangos ilgiai. Naudojantis Iormule (8.3) apskaiciuojamos tiriamos medziagos dvejopo spinduli
lzio geba.

S L
1
P K A L
2
Ok
8.3 pav. Chromatins poliari:acifos tyrimo optin schema

www.olimpas.lt
47
9. ERDVI NI S FI LTRAVI MAS I R
ATVAI ZD SUSI DARYMO TYRI MAS
Uzduotys
1. Sukurti dviej periodini struktr erdvinius spektrus.
2. Panaudojant erdvin Iiltravim sukurti vairius dvimats gardels atvaizdus.
3. Pakartoti Abs (Abbe) bandym.
Teorija
Lsiai ir sudtingesns optins sistemos (objektyvai) naudojamos objekt atvaizdams su-
kurti. Objekto atvaizdas yra optins sistemos perteiktas sviesos, sklindancios nuo objekto, inten-
syvumo pasiskirstymas. Lsiai yra baigtini matmen, be to, optinse sistemose daznai naudo-
jamos vairios diaIragmos, todl pro optin sistem sklindanti viesos banga difraguoja. Difrak-
cija turi esminio poveikio sukuriam atvaizd kokybei.
Dazniausiai naudojamas koherentinis arba nekoherentinis daikt apsvietimo bdas. Kai
apsvieciama koherentinmis bangomis, is vairi objekto task sklindancios sviesos bangos yra
koherentins ir tarpusavyje interIeruoja. Antruoju atveju objekto taskai skleidzia nekoherentines
bangas, kuri intensyvumai atvaizdo plokstumoje adityvs.
Panagrinsime koherentin apsvietim. Abs teorija rodo, kad atvaizdai susidaro dl ban-
g interIerencijos. Pagal si teorij, objektas yra sudtinga diIrakcin gardel. Tarkime, kad
statmenai gardels pavidalo objekt P krinta plokscioji banga (9.1 pav.). Uz objekto dl diIrak-
cijos susidaro daug diIragavusi pluosteli, sklindanci vairiomis kryptimis. Interferencijos
maksimum kryptis nusako si slyga:
d sin = m;
cia d gardels periodas, difrakcijos kampas, m interIerencijos eil, bangos ilgis (dy-
dis dsin yra gretim pluosteli bang eigos skirtumas).
Difragavusios bangos erdvje susiskaido erdvines harmonikas, besiskiriancias erdviniais
daniais (erdvinis daznis dydis, atvirkscias struktros erdviniam periodui), ir objektyvo zidi-

x
D f
P
F
9.1 pav. Optinio atvaizdo susidarymo schema
x
P

www.olimpas.lt
48
nio ploktumoje F susidaro Fraunhoferio (Fraunhofer) difrakcinis vaizdas i nuosekliai issids-
ciusi vairi eili maksimum (9.2 pav.). Jis vadinamas diIrakcins gardels Furf (Fourier)
spektru (arba erdviniu spektru).
Kiekvienas lsio zidinio plokstumos taskas yra antrini kohe-
rentini bang saltinis. Is j sklindancios bangos tarpusavyje interfe-
ruoja ir sukuria objekto atvaizd atvaizdo plokstumoje P. kiekvie-
n atvaizdo task ateina spinduliai, kiekvienas is kuri perjo atitin-
kam erdvinio spektro maksimum. Neiskraipytas gardels atvaiz-
das su visomis detalmis susidaro tada, kai sviesos pasiskirstymas
ploktumoje P nusakomas visomis Eurj spektro dedamosiomis.
Norint sukurti tiksl objekto atvaizd, reikia erdvinio spektro vis
dazni harmonik. Taciau tai nemanoma, nes objektyvo anga ribo-
ta. Praktiniams tikslams pakanka angos, praleidziancios didesns
energijos erdvines harmonikas. Be to, konkreciam bangos ilgiui ir
gardels periodui d pagrindiniai maksimumai yra ne didesns kaip
m
max
= d/ eils. Juose yra inIormacija apie Eurj dedamsias, kuri erdvinis periodas ne mazes-
nis kaip

max
min
m
d
l .
Struktros detals, kuri gardels periodas mazesnis, neturi reiksms diIrakciniam vaiz-
dui.
Objekto atvaizde gali atsirasti iskreipt detali, jei pasalinamos kai kurios erdvins har-
monikos.
Periodin struktra, susidedanti is N vienod s plocio plysi, tarp kuri yra neskaidrs
tarpeliai, sudaro vienmat gardel su periodu d. Lsio zidinio plokstumoje E, kurioje susidaro
rysks Eurje spektro maksimumai, pastatyta staciakamp diaIragma, kurios sonins krastins
lygiagrecios su plysiais. Matematiskai nusakant atvaizdo sviesos intensyvumo skirstin gauna-
ma, kad santykinis intensyvumas atvaizd plokstumoje P reikiamas taip:
) (2 cos

) ( sin ) (
d x m
d s m
d s m
I
x I
k m
-

/
/
/
2 1
1 0
; (9.1)
cia x atvaizdo, kurio periodas d , tasko koordinat; I
0
nuo skaiciaus m nepriklausanti kon-
stanta; k = ad/f (cia a diafragmos ilgis); d = Dd/f (cia D atstumas nuo objektyvo zidi-
nio ploktumos iki atvaizdo ploktumos).
Pirmasis (9.1) israiskos narys nusako santykin intensyvum, kai m = 0. Jei diafragma la-
bai ilga, tai sumuojant, k = ir tada atvaizdas visiskai panasus objekt.
Jei diafragmos ilgis a toks mazas, kad atvaizdui sukurti naudojamas tik nulins eils
spektras (jei k yra taisyklingoji trupmena, tai I(x) = const), tai atvaizdo ploktuma bus tolygiai
apviesta.

9.2 pav. Erdvinio
spektro vai:das lsio
idinio plokstumofe

www.olimpas.lt
49
Jei per diaIragm pereina nulin ir dvi pirmosios harmonikos (m = 0, 1), t. y. jei k iek
tiek didesnis uz vienet, tai
) / (2 cos

) ( sin ) (
d x
d s
d s
I
x I
-

/
/
2 1
0
.
Tada kiekvien atvaizdo task ateina ne maziau kaip du spinduliai is atitinkam daikto
task. Atvaizdo periodas d taisyklingas ir viesos intensyvumas pasiskirsto taip, kad tolygiai
pereinama nuo sviesi ruoz prie tamsi. Si slyga tenkinama tada, kai pirmos eils diIrakcijos
kampas yra ne didesnis uz objektyvo apertros kamp u (kampas tarp optins asies ir spindulio,
nubrzto is daikto centro objektyvo krast).
Didziausia erdvins harmonikos eil m
max
, kuri turi takos atvaizdo kokybei, reiskiama
taip:
u
d
m sin sin
max


.
Is cia
u
d
m sin
max

,
o maziausias isskiriam detali matmuo lygus jos periodui:
u m
d
l
sin
max
min

.
Jei tarp gardels ir objektyvo yra lzio rodiklio n imersin terp, tai
u n
l
sin
min

.
Jei apsvieciama strizai, tai
u n
l
sin
min
5 , 0
; (9.3)
cia nsinu objektyvo skaitin apertra. (9.3) israiska nusako objektyvo ribin skyr. Kuo l
min

vert mazesn, tuo optins sistemos skiriamoji geba didesn.
objekt nepanasus atvaizdas susidaro tada, kai jo sukrimui naudojamos aukstesni
eili erdvinio spektro harmonikos. Jei, pavyzdziui, pasalinamos visos, isskyrus pirmosios eils,
harmonikos, tai atvaizdo periodas lygus d/2, todl tokiame atvaizde yra dvigubai daugiau ,lini-
j' negu objekte. Analogiskas atvaizdas sukuriamas ir tada, kai pasalinamos visos nelygins
harmonikos ( 1, 3,), o paliekamos lygins ( 0, 2, 4,), kurios lemia dvigubai mazes-
nio periodo gardels diIrakcin atvaizd. Sie du gardels atvaizdai vienas kito atzvilgiu yra at-
virktiniai, t. y. vietoje sviesi juost susidaro tamsios ir atvirksciai. Tam turi bti tenkinama
slyga: 0,5 s/d 1.

www.olimpas.lt
50
Jei objektas dvimat diIrakcin gardel ir lsio zidinio plokstumoje yra plysys, kuris pra-
leidzia visas vertikaliai issidsciusias harmonikas, tai atvaizdo plokstumoje susidars atvaizdas
yra horizontalij gardels rzi sistemos pavidalo.
Optins sistemos zidinio ploktumoje dedant specialias diafragmas (erdvinius filtrus), ga-
lima keisti Eurj dedamj santykines amplitudes bei Iazes ir kartu atvaizdo pobd. Toks me-
todas vadinamas erdvini harmonik filtravimu ir placiai taikomas optinse sistemose inIorma-
cijai doroti.
Tyri mas
Pirmiausia gerai suderinama lazerio 1 spinduli pluostelio sksties sistema (9.3 pav.).
Spinduli pluostas turi kuo vienodziau apsviesti ekran 6. Dirbant reikia stengtis, kad visos
naudojamos detals bt pastatytos islaikant vien bendr sistemos optin as. Stebint atvaizdus
pro okuliar, btina susilpninti lazerio spinduli pluostelio intensyvum.
Tiriant mazesnio periodo gardel 3, ekranas statomas lsio 4 zidinio plokstumoje 5 ir
gaunamas ryskus erdvinis (Eurj) spektras. Ismatuojami atstumai x
m
ir y
m
tarp nulinio ir auktes-
ni eili maksimum, issidsciusi horizontalia ir vertikalia kryptimi, ir apskaiciuojami erdvi-
niai dazniai:

1
= 1/x
1
,
2
= 1/x
2
,

1
= 1/y
1
,
2
= 1/y
2
,
Sios verts palyginamos su erdvini dazni teorinmis vertmis, kurios apskaiciuojamos
pagal ias formules:
y f m
y
f m
x
m m
d
,
d

;
cia f lsio zidinio nuotolis, dx ir dy gardels konstantos, t. y. periodai x ir y kryptimis; jie
nustatomi atskiru bandymu.
Atliekant tyrimus, kuri tikslas yra nustatyti, koki tak atvaizdo kokybei ir Iormai daro
erdvini harmonik skaicius, naudojami erdviniai Iiltrai. Erdvinis Iiltras gali bti neskaidrus
ekranas, kuriame yra angos, praleidziancios norimas harmonikas. Jie statomi lsio zidinio plok-
tumoje 5 ir atvaizdo ploktumoje 6 susidaro vienoks arba kitoks atvaizdas, priklausantis nuo
naudot harmonik.

1
2 3 4 5 6
9.3 pav. Optin tyrimo schema

www.olimpas.lt
51
Kadangi gardels periodas mazas, atvaizdo struktra smulki. Todl atvaizdas stebimas
pro okuliar, kuris padidina regjimo kamp. Darbo metu reikia sukurti gardels atvaizdus, ku-
ri periodai d, d/2, d/3, d/4, atvirkstin atvaizd ir tolygi ekrano apsviet, nuIiltravus atitin-
kamas erdvines harmonikas. Gautieji atvaizdai nusakomi kokybiskai nurodant, kokios erdvins
harmonikos buvo naudotos j sukrimui.
Tiriant didesnio periodo gardel ekranas yra 6 padtyje. Jame matomas gardels atvaiz-
das. Furje spektro susidarymo ploktumoje 5 statoma diafragma su vertikaliu (arba horizontaliu)
keiciamo plocio plysiu. Keiciant plysio plot ir jo padt optinje asyje stebima, kaip keiciasi
gardels atvaizdas ekrane. Tuo momentu, kai nuIiltruojamos visos harmonikos(maksimumai x
kryptimi), ekrane matomi tik horizontalij gardels rzi atvaizdai, o nuIiltravus visas har-
monikas tik vertikalij. (Gautj atvaizd parodyti dstytojui). S bandym pirm kart atliko
Ab.


www.olimpas.lt
52
10. VI ESOS DI FRAKCI JOS TYRI MAS
Uzduotys
1. Ismatuoti plysio plot.
2. Ismatuoti atstum tarp dviej plysi.
3. Nustatyti sviesos bangos ilg is diIrakcinio vaizdo apskritoje angoje.
4. Nustatyti kompaktinio disko takeli tank.
Teori ja
viesai sklindant vienalytje terpje geometrin bangos Ironto Iorma nekinta. Jei banga
sklinda nevienalytje terpje, kurioje yra neskaidri klici arba srici su staigiu lzio pokyciu,
bangos Irontas ir jos intensyvumo pasiskirstymas erdvje pakinta. Vyksta reiskinys, vadinamas
difrakcija. DiIrakcija yra bet koks sviesos nuokrypis nuo tiesaus sklidimo, vykstantis ne dl jos
atspindzio ir lzio. DiIrakcija vyksta visuomet, kai amplituds arba Iazs pokytis nevienodas
visame bangos fronto paviriuje, t. y. kai yra lokalinis bangos Ironto pazeidimas. Sviesos pluo-
telio apertra per bandymus visada lemia prietais angos, diaIragmos, todl diIrakcija vyksta
visuose optiniuose prietaisuose. DiIrakcija lemia optini prietais parametrus, matavim tiks-
lum.
Daugelis diIrakcijos uzdavini sprendziami pasitel-
kus Hiuigenso (Huygens) ir Frenelio (Fresnel) princip.
Hiuigenso principas teigia, kad kiekvienas bangos fronto
takas yra antrini sferini bang saltinis, o bangos
frontas bet kuriuo kitu laiko momentu yra si elemen-
tarij bang gaubtin (10.1 pav.). Frenelis papild Hiu-
igenso princip teiginiu, kad antrins bangos yra kohe-
rentins ir interferuoja. Eormaliai apibrzta antrini ban-
g gaubtin gauna Iizikin prasm tai pavirius, kuriame
dl antrini bang tarpusavio interIerencijos atstojamosios
bangos intensyvumas yra didziausias.
Papildytas Hiuigenso principas vadinamas Hiuigenso ir Frenelio principu. Jis yra pagrin-
dinis bang optikos principas, kuris padeda nusakyti atstojamosios bangos intensyvum vai-
riomis kryptimis.
1. Di frakci ja pro vi en pl ys
Tarkime, kad ilg (ilgis gerokai didesnis uz plot) plys MM, kurio plotis b, krinta
plokscioji banga (10.2 pav.). Uz plysio yra lsis ir jo zidinio plokstumoje ekranas NN. Jei vie-
sa sklist tiesiai, ekrane matytsi siaura sviesi juostel. Is tikrj bangos sklinda visas puses,
nes kiekvienas plys pasiekusios bangos Ironto taskas, pagal Hiuigenso princip, yra antrini
sIerini bang saltinis. kampu nukryp spinduliai susirenka taske B

.

S
A
10.1 pav. Hiuigenso ir Frenelio
principas

www.olimpas.lt
53
Nordami nustatyti virpesi amplitud kuriame nors ek-
rano taske B, suskirstykime atvir bangos pavirsiaus dal
zonas vienodo plocio siauras juosteles, lygiagrecias su ply-
sio krastais. Kiekviena is si zon nagrinjama kaip task B

ateinanci bang saltinis. Gretimj zon Iazs skiriasi vie-
nodu dydziu. Elementarij bang amplituds vienodos, nes
zon plotai vienodi, ir jos vienodai palinkusios stebjimo
task.
Elementariosios dx plocio zonos virpesi amplitud
dA = C dx;
cia C proporcingumo koeficientas, nepriklausantis nuo .
Vis zon siunciam virpesi algebrin suma
.
0 0
0
b C x C A A
b b


d d

Is cia
b
A
C
0
. Tada . d d
0
x
b
A
A
viesos trikdys atitinkamoje plyio dalyje ireikiamas taip:
. cos d d
0
t x
b
A
S
Norint nustatyti viso plysio poveik kryptimi , reikia skaityti is vairi zon task B

ateinancij bang Iazi skirtum. Tam brziama plokstuma AD, statmena diIragavusiems
spinduliams. Sioje plokstumoje tarp diIragavusi bang susidaro Iazi skirtumas. Lsis nesuku-
ria papildomo Iazi skirtumo. I 10.2 pav. matyti, kad eigos skirtumas
FE = x sin .
Tada ploktumos AD takuose viesos trikdys
; ) sin - ( cos d d x k t x
b
A
S
0

cia k = 2/ .
Visos atviros bangos paviriaus dalies atstojamasis trikdys take B

reikiamas integralu x
vertms nuo 0 iki b:


A x F b -x C
D

N N
B

B
0
10.2 pav. Difrakcija pro
vien plvs
b
M
M
E

www.olimpas.lt
54
cos ( sin )d

sin sin sin

sin

sin sin

cos sin

sin
c
A
S i |x x
c
A
i c i
c
c
A i c .
c

(


( (
(
,

,

(
,

(
,

Pries kosinus esancio nario modulis yra atstojamosios bangos amplitud A

take B

:
.
0

sin

sin

sin
b
b
A A
(
,

Viduriniajam takui = 0. Tada (/)

(bsin) = 0 ir A

= A
0
, t. y. is vis elementarij
zon bangos task B
0
ateina vienodos Iazs bangos, todl atstojamoji amplitud tame taske
lygi dedamj bang amplitudzi algebrinei sumai.
Kai kamp verts tenkina slyg (/)

(bsin) = m (cia m = 1, 2, ), t. y. kai
b sin = m , (10.1)
atstojamoji amplitud A

= 0. Si slyga nusako maziausios apvietos (minimum) padtis. Pir-

masis minimumas susidaro linkme, kuri apibrzia slyga: sin = /b.
Tarp minimum issidst antriniai maksimumai, kurie yra gerokai silpnesni uz centrin
maksimum. Jie susidaro vertms, tenkinancioms slygas:
sin
1
= 1,43 /b, sin
2
= 2,46 /b,
Kadangi intensyvumas proporcingas amplitu-
ds kvadratui, tai
;
2
0
(
,

(
,

sin

sin

sin
2
b
b
I I

cia I
0
viesos intensyvumas difrakcinio vaizdo vi-
duryje, I

intensyvumas B

take kryptimi. ios

funkcijos grafikas pavaizduotas 10.3 pav. Minimum
skaicius priklauso nuo santykio b/. Antrini maksi-
mum intensyvumas sparciai mazja. Jei I
0
= 1, tai
I

-3/b -2/b -/b 0 /b 2/b sin
10.3 pav. Intensyvumo pasiskirstymas,
kai difrakcifa vvksta pro vien plvs

www.olimpas.lt
55
I
0
: I
1
: I
2
: = 1 : 0,045 : 0,016 : .
Maksimum ir minimum padtys priklauso nuo bangos ilgio.
I iraikos bsin = m iplaukia, kad atstumas nuo difrakcinio vaizdo centro iki mini-
mum didja mazjant plysio plociui b, t. y. siaurjant plysiui centrinis maksimumas pleciasi.
Kai b , tai sin 1 ir /2, t. y. pirmasis minimumas pasislenka begalinio ekrano krast.
2. Di frakci ja pro du pl yi us
DiIrakcijos pro vien plys vaizdas nekinta, jei plysys stumdomas lygiagreciai su ekranu.
Jei sviesa praeina pro du vienodus tarpusavyje lygiagrecius plysius, susidars vaizdas yra daug
sudtingesnis, nes dar vyksta is abiej plysi sklindanci bang tarpusavio interIerencija.
Tarkime, kad plokscioji banga statmenai krinta du plysius (10.4 pav.), kuri kiekvieno
plotis b, atstumas tarp j d. DiIrakcinio vaizdo minimum, susidariusi dl sviesos diIrakcijos
pro vien plys, vieta nepakinta ir vykstant difrakcijai pro
du plysius, nes tose vietose, kuri kryptimi sviesa ne-
sklinda n is vieno plysio, nebus jos ir is dviej plysi.
Taciau dl bang is dviej plysi tarpusavio interferenci-
jos atsiranda papildom diIrakcinio vaizdo maksimum
ir minimum.
Eigos skirtumas
AD = AC sin = d sin .
Sviesos intensyvumo pasiskirstym ekrano ploktumoje nusako tokia iraika:
.
2
2
0
(
,

(
,

(
,

sin

cos
sin

sin

sin
2
d
b
b
I I

Pirmasis sios Iormuls daugiklis apibdina intensyvumo skirstin, susidarius diIragavus
viesai pro b plocio plys, o antrasis daugiklis intensyvumo skirstin interIeravus sviesos
pluosteliams, sklindantiems is dviej plysi. Eunkcijos graIikas pavaizduotas 10.5 pav.
Jei
d sin = m (10.2)
(cia m = 0, 1, 2, ), susidaro maksimumas, t. y. i vieno plysio atjusios bangos sustiprina is
kito plysio atjusias bangas. Sie maksimumai vadinami pagrindiniais maksimumais.
Jei
d sin = (m + ),
susidaro papildomi minimumai, t. y. dviej plysi siunciamos bangos susilpnina viena kit.
Difrakcijos dviejuose plysiuose vaizd sudaro:

d
b a
M C M

D
10.4 pav. Difrakcija
pro du plyius
A

www.olimpas.lt
56
Pirminiai minimumai bsin = , 2, 3
Papildomi minimumai dsin = /2, 3/2, 5/2
Pagrindiniai maksimumai dsin = 0, , 2, 3
Taigi susidaro esminis intensyvumo pasiskirs-
tymo pokytis: tarp dviej pagrindini maksimum
atsiranda papildomas minimumas.
Kadangi diIrakcijos pro vien plys vaizdo
centrinis maksimumas gerokai intensyvesnis uz ant-
rinius maksimumus, tai difrakcijos pro du plyius
sukurto vaizdo centrinio maksimumo srityje, t. y.
sin

= /b srityje, sutelkta beveik visa difragavu-
sios viesos energija.
Jei atstumas tarp plysi pastovus, o j plotis
mazja, tai diIrakcinio maksimumo plotis didja ir
tarp jo rib susidaro daugiau, bet mazesnio intensyvumo juosteli. Kai naudojama baltoji sviesa,
centrinis maksimumas yra baltas, o kiti is krast spalvoti.
3. Di frakci ja pro apskri t ang
Panagrinsime sviesos sklidim pro apskrit ang neskaidrioje klityje. Tarkime, kad ap-
skrita anga DD praleidzia dal sIerins bangos, sklindancios is taskinio spinduolio A
(10.6 pav.). Nusakysime bangos sukelt trikd taske B
atstumu r uz klities. Suskirstysime bangos pavirsi S
ziedines zonas (Frenelio zonas) taip, kad atstumai nuo
zonos krast iki tasko B skirtsi /2, t. y.
M
1
B M
0
B = M
2
B M
1
B = =

/2.
Taip suskirscius bangos Iront, is atitinkam gre-
tim bangos Ironto zon task B ateinanci virpesi
Iazs priesingos. Rasime on matmenis. Pirmajai zonai
(10.7 pav.) sudaroma tokia iraika:
2 2
( ) ( / ) ( ) R R n r r n . - -

Ka-
dangi R ir r >> , tai
.
2

r R
r
h
-
(10.3)
Sferinio segmento, kurio spindulys , plotas

0
= 2Rh. rasius (11.3) israisk gaunama tokia Iormu-
l:
-/b 0 /b sin
10.5 pav. Intensyvumo skirstinys
difraguojant viesai pro du plyius
I


A
S
D D
M
0
M
1
M
2
B
N N
10.6 pav. viesos difrakcija
pro apskrit ang

www.olimpas.lt
57
.

0

r R
r R
-

Taigi Frenelio metodu bangos frontas su-
skirstomas vienodo ploto
0
zonas. Is atskir zon
task B ateinanci virpesi amplituds priklauso
nuo atstumo r ir kampo . Didjant zonos numeriui
k didja atstumas r
k
ir kampas . Todl iki tasko B
is atskir zon ateinanci virpesi amplituds mo-
notoniskai mazja:
a
1
> a
2
> > a
k
> a
k+1
>
Kadangi i gretim zon task B ateinancij virpesi Iazs yra priesingos, tai atstoja-
mojo virpesio amplitud
A
k
= a
1
a
2
+ a
3
a
4
+ a
5
a
k
.
Zenklas prie a
k
teigiamas, kai k nelyginis, ir neigiamas, kai k lyginis.
Akivaizdu, kad esant lyginiam zon skaiciui j gretim por skleidziamos bangos taske B
viena kit silpnina ir atstojamojo virpesio amplitud A
k
tame taske nedidel. Kai zon skaicius
nelyginis, vienos zonos skleidziamos bangos lieka nesusilpnintos ir A
k
yra didesn.
;
2 2
1 k
k
a a
A
cia pliuso zenklas atitinka nelygin, o minuso lygin zon skaici k.
Skylje telpanci zon skaicius priklauso nuo angos ploto santykio su atskiros zonos plo-
tu bei nuo angos padties spinduolio atzvilgiu. Tariant, kad h mazas dydis, is 10.7 pav. galima
ireikti centrins zonos spindul

r R
r R
-

0

ir k zonos spindul
.
r R
r R
k
k
-
(10.4)
Sios zonos spindulys yra kartu ir nagrinjamosios angos spindulys.
Atstojamojo virpesio amplitud taske B priklauso nuo atidengt zon skaiciaus, kur le-
mia tako vieta. vairiems taskams k skirtingas. Tuose takuose, kuriems k nelyginis, A
k
didesn,
o kuriems k lyginis A
k
mazesn.
Kadangi amplituds kvadratas nusako intensyvum, tai isilgai linijos M
0
B viesos inten-
syvumas kinta. Jei spinduolio, angos ir stebimo tasko B tarpusavio padtis pastovi, tai intensy-
vumas take B priklauso nuo angos spindulio ir bangos ilgio .

n
M
1

R r-/2
h
A R M
0
r B
10.7 pav. Pirmoji Frenelio zona

www.olimpas.lt
58
Taigi diIrakcinis vaizdas uz apskritos angos yra pasikartojanci sviesi ir tamsi bendra-
centri zied sistema. Centre yra arba sviesi (kai zon skaicius nelyginis), arba tamsi (kai lygi-
nis) dm. Sie vaizdai keicia vienas kit, jei ekranas NN stumdomas lygiagreciai DD atzvilgiu.
Tyri mas
1. Difrakcijos pro vien plys tyrimui naudojama He-Ne lazeris L, kurio spinduliuote
( 632,8 nm) apsvieciamas tiriamasis plyys P, ir ekranas E, kuriame stebimas difrakcinis ply-
io vaizdas (10.8 pav.). Ekrane matomas simetrinis difrakcinis vaizdas, susidedantis i intensy-
viausio centrinio sviesaus maksimumo ir salia issidsciusi silpnesni aukstesni eili maksi-
mum. Tarp j yra tamss minimumai. Ismatuojami atstumai 2x tarp pirmj (interIerencijos
eil m = 1) ir antrj (m = 2) minimum. Ismatuojamas atstumas l nuo plyio iki ekrano.
DiIrakcijos kampas apskaiciuojamas pagal Iormul

sin tan
x
|

ir rasoma Iormul (10.1). Tada plysio plotis isreiskiamas taip:
.
r R
r R
k
k
-

.
Plysio plotis apskaiciuojamas ismatavus atstumus tarp pirmos ir antros eils minimum
bei pakeitus atstum nuo plysio iki ekrano. Rezultatai vidurkinami.
Keiciant plysio plot stebima, kaip keiciasi diIrakcinis vaizdas ekrane. Aprasomi pastebti
kokybiniai pokyciai.
2. Difrakcijos pro du vienodo plocio plyius, esancius vienas salia kito, tyrimui naudo-
jamos tos pacios priemones (10.8 pav.). Padtyje P taisoma plokstel su dviem plyiais. Ekrane
stebimas diIrakcinis vaizdas, susidedantis is daugelio smulkesni maksimum ir minimum.
Imatuojamas atstumas x tarp m = 5 - 10 maksimum (arba minimum), atstumas l nuo ply-
si iki ekrano ir apskaiciuojamas atstumas d tarp plysi pagal toki Iormul:

x
l
m d

.
Norint nustatyti tarpelio tarp plysi plot a, reikia apskaiciuoti plysio plot b (pagal 1 p.
isdstyt metodik). Tada tarpelio plotis a = d b.
Matuojama kelis kartus pakeitus atstum nuo plysi iki ekrano.

l
2 2x
L
P E
10.8 pav. Tyrimo schema

www.olimpas.lt
59
3. Kadangi interIerencijos maksimum vieta priklauso nuo bangos ilgio , i difrakcinio
vaizdo galima nustatyti spinduliuots bangos ilg. Si uzduotis atliekama pagal toki metodik.
Kaitinamosios lemputs S sviesa kondensoriumi K nukreipiama plokstel E su maza skylute
(11.9 pav.). Is jos sklindanti sIerin banga, perjusi pro optin Iiltr E, apsviecia plokstel P su
zinomo spindulio skylute. DiIrakcinis vaizdas stebimas pro okuliar Ok. Pradzioje okuliaras
pristumiamas prie pat plokstels P ir palengva traukiamas isilgai optins asies nuo jos. Stebimas
diIrakcinio vaizdo centras. Pastebjus centre pirmj ryskiausi tamsi dmel, ismatuojamas
atstumas r nuo skyluts P iki okuliaro. Siuo atveju skylutje tilpo dvi Erenelio zonos. Stumiant
okuliar toliau nustatomos jo vietos, kai matomos kitos tamsios dmels vaizdo centre. Zon
skaicius didja po dvi.
Remiantis (10.4) Iormule galima isreiksti spinduliuots bangos ilg ir j apskaiciuoti:
k r R
r R
2

-
;
cia R atstumas nuo takinio spinduolio E iki plokstels P su skylute, r atstumas nuo plokte-
ls su skylute iki okuliaro, skyluts spindulys, k skylutje telpanci zon skaicius.
Per eksperiment matuojama naudojant atskirai du sviesos Iiltrus ir kelias ploksteles su
skirtingo skersmens skylutmis. Is tyrimo rezultat reikia nustatyti, kaip diIrakcinis vaizdas pri-
klauso nuo skyluts skersmens, bangos ilgio ir taskinio spinduolio padties stebimos vietos at-
zvilgiu.
4. Optiniai informacijos kaupikliai kompaktiniai diskai skirti skaitomai informacijai
saugoti. Palyginti nesudtingais siuolaikiniais metodais galima saugoti didziulius inIormacijos
kiekius.
Lazerio spindulys naudojamas ne tik informacijai
rasyti, bet ir j skaityti. Pradinis rasas daromas ant poli-
ruoto stiklinio disko, padengto viesai jautriu lako sluoks-
niu. Lazerio spindulio paveiktos sluoksnio vietos naiki-
namos tirpikliu ir lako pavirsiuje susidaro mikroskopins
dubos (10.10 pav.), vadinamos pitais. Pitai sudaro spira-
lin takel, prasidedant disko centre.
Disk kopij gamyba panasi pateIono ploksteli
dauginim. Nuo stiklinio disko, padengto laku, gaunamos

S
K E F P
Ok
R r
10.9 pav. Difrakcifos pro apskrit ang tvrimo schema

10.10 pav. Padidintas CD-ROM
disko dalies vaizdas

www.olimpas.lt
60
metalins kopijos, kurios naudojamos kaip matricos presuojant kartus polikarbonato diskus.
Ant si disk uzgarintas metalo sluoksnis atlieka reIlektoriaus Iunkcij. Pagaminti diskai pa-
dengiami skaidriu apsauginiu sluoksniu.
Naudojami diskai su spirals Iormos takeliu, kurio ilgis siekia 10 km. Takeli tankis
16000 coliui (palyginimui lankstaus diskelio 69 takeliai coliui).
Sioje darbo uzduotyje tiriama ispjauta kompaktinio disko plokstel, nuo kurios pasalintas
metalinis sluoksnis. Todl galima tirti spinduli diIrakcij pereinancioje sviesoje. Tyrimo meto-
dika analogika 1 p. isdstytai metodikai. Istyrus diIrakcin vaizd is ismatuot duomen nusta-
tomas atstumas tarp takeli:

x
x l
m d

2 2
-
;
cia m interIerencijos eil, l atstumas nuo disko plokstels iki ekrano, x atstumas nuo cen-
trinio interferencijos maksimumo iki m eils maksimumo.
Zinant atstum d tarp takeli apskaiciuojamas tiriamojo disko takeli tankis, t. y. takeli
skaicius vienetiniam ilgiui.

www.olimpas.lt
61
11. DIFRAKCIN GARDEL
Uzduotys
1. Nustatyti rzi skaici vienam gardels milimetrui.
2. Ismatuoti gardels kampin dispersij vairiose spektro eilse.
3. Nustatyti kampins dispersijos priklausomyb nuo spinduli kritimo kampo.
4. vertinti gardels skiriamj geb ir didziausios energijos spektro eil.
Teori ja
DiIrakcin gardel yra diIrakcinis elementas, sudarytas is didelio skaiciaus periodiskai i-
dstyt rzi (grioveli, plysi, iskilum) ploksciame arba gaubtame optiniame pavirsiuje. Dif-
rakcin gardel naudojama spektriniuose prietaisuose kaip dis-
persin sistema, skaidanti elektromagnetin spinduliuot
spektr. DiIrakcins gardels rziai krintanciosios sviesos
bangos Iront isskaido atskirus koherentinius pluotelius, ku-
rie diIragav rziuose interIeruoja ir sukuria atstojamj erdvi-
n sviesos stiprio pasiskirstym, t. y. spinduliuots spektr.
DiIrakcins gardels skirstomos skaidrisias ir atspin-
dzio gardeles. Skaidriosios gardels rziai padaryti skaidriame
(stiklo) pavirsiuje ir interIerencin vaizd sukuria pro gardel
perjusi sviesa (11.1 pav.).Ploksciosios atspindzio gardels,
kuri rziai daromi specialiu deimantiniu rztuku ant veidro-
dinio pavirsiaus, turi tiesius grieztai lygiagrecius vienodos
Iormos rzius. Rzio Iorm lemia rztuko briaunos proIilis.
InterIerencin vaizd sudaro atsispindjusi nuo gardels sviesa.
DiIrakcin gardel yra periodin struktra, kurioje at-
stumas tarp rzi d (11.2 pav.) yra pastovus ir vadinamas dif-
rakcins gardels periodu.
Tarkime, kad plokscij diIrakcin gardel krinta ly-
giagretus sviesos pluostelis. Is vis gardels rzi N sklindantys koherentiniai pluoteliai inter-
Ieruoja ir erdvinis sviesos intensyvumo pasiskirstymas gali bti isreikstas dviej Iunkcij san-
dauga:
I

= I
N
I
g
.
Funkcija I
g
nusako sviesos diIrakcij pro atskir rz,
o funkcija I
N
is gardels rzi sklindanci koherentini N
pluosteli interIerencij. Si Iunkcija susijusi su periodins
gardels struktra. Konkreciam bangos ilgiui Iunkcij I
N

nusako gardels periodas d, bendras rzi skaicius N ir
pluosteli kritimo bei difrakcijos kampas (11.2 pav.),

A
B C



d
11.2 pav. Atspindio difrakcins
gardels pavirsiaus profilis
11.1 pav. Spinduli eiga
pro difrakcin gardel

www.olimpas.lt
62
bet nepriklauso nuo rzi Iormos. Sios Iunkcijos israiska yra tokia:

2
2
sin
sin N
I
N
;
cia = /, o = d(sin + sin) yra eigos skirtumas tarp koherentini lygiagreci pluosteli,
diIragavusi kampu pro gretimus gardels rziuos ( = AB + AC).
I
N
yra periodin Iunkcija, turinti ryskius stiprius pagrindinius maksimumus ir silpnus ant-
rinius maksimumus (11.3 a pav.). Tarp gretim pagrindini maksimum yra N 2 antrini mak-
simum ir N 1 minimum. Pagrindini maksimum padt nusako slyga: sin
max
0. Tada
N
N

sin
sin
ir I
N
vert yra didziausia. Todl
max
= m ; cia m = 0, 1, 2, sveikasis
skaicius. Tada galioja si lygyb:
= d (sin + sin) = m, (11.1)
kuri reikia, kad pagrindiniai maksimumai susidaro tokiomis kryptimis, kuriomis eigos skirtu-
mas tarp gretim koherentini pluosteli yra lygus sveikajam bangos ilgi skaiciui. Vis pa-
grindini maksimum intensyvumas yra vienodas ir proporcingas N
2
, o antrini maksimum
intensyvumas mazas ir nevirsija 1/23 pagrindinio.
I (11.1) iraikos, kuri vadinama gardels lvgtimi, iplaukia, kad esant tam tikram spin-
duli kritimo kampui pagrindinio maksimumo kryptis
max
priklauso nuo bangos ilgio .
Tai reiskia, kad diIrakcin gardel skirting bangos ilgi spinduliuot suskaido erdvje. Jei gar-
delje diIragavusi spinduliuot nukreiptume objektyv, tai jo zidinio plokstumoje susidaro
a







b






d
c
11.3 pav. Difrakcins gardels interferencins funkcifos
-3 -2 -1 0 1 2 3 4 5 6 m

www.olimpas.lt
63
spektras. Kai m 0, susidaro keletas spektr kiekvienai m vertei atskirai. Dydis m yra spektro
eil. Nulins eils (m = 0) spektras nesusidaro, nes (12.1) slyga tenkinama bet kokiems bangos
ilgiams (vis bangos ilgi pagrindini maksimum vieta sutampa). Kai m = 0, tai
0
= , t. y.
nulins eils maksimumo krypt lemia veidrodinis atspindys nuo gardels pavirsiaus; ir krintan-
tysis, ir diIragavs nulins eils sviesos pluostelis yra simetriskas statmens, nuleisto gardel,
atzvilgiu. abi puses nuo nulins eils maksimumo issidst m = 1, 2, 3 ir t. t. eili mak-
simumai ir spektrai.
Funkcija I
g
, lemianti atstojamj intensyvumo pasiskirstym spektre, apibdina sviesos
diIrakcij atskirame rzyje. Ji priklauso nuo dydzi d, , ir , taip pat nuo rzio Iormos (jo
proIilio). Kai amplitudin plokscioji gardel sudaryta is siaur plysi neskaidriame ekrane arba
siaur atspindinci juosteli plokstumoje, tada Iunkcijos I
g
pavidalas yra toks:
2
2
2 2
0
sin
u
u
b E I
g
; (11.2)
cia

(sin sin )
c
u

- , b plyio (arba atspindincios juostels) plotis. (11.2) israiska nusa-

ko diIrakcin intensyvumo pasiskirstym vykstant EraunhoIerio diIrakcijai pro b plocio plys.
Jos grafikas pateiktas 11.3 b pav. Pagrindinio diIrakcijos maksimumo kryptis nustatoma is sly-
gos:
0 ) sin sin ( -

b
u
arba
sin + sin = 0.
Is cia
0
= , t. y. si kryptis atitinka veidrodinio atspindzio nuo diIrakcins gardels plokstu-
mos kamp.
Taigi pagrindinio diIrakcijos maksimumo kryptis sutampa su nulins eils spektro kryp-
timi. I to iplaukia, kad didziausia abiej Iunkcij sandaugos I
N
I
g
vert, kartu ir didziausias
intensyvumas, yra nulins eils spektrui. Kit eili (m 0) spektro intensyvumas atitinkamai
mazesnis (11.3 c pav.), todl amplitudines diIrakcines gardeles spektriniuose prietaisuose nau-
doti nenaudinga, nes didzioji diIrakcin gardel krintancios sviesos energijos dalis nesuskai-
doma spektr, o kit eili spektro intensyvumas menkas.
Jei diIrakcins gardels rziai yra nesimetrins trikampio Iormos, Iunkcijos I
g
argumentas
u priklauso ir nuo rzio briaunos polinkio kampo (11.1 pav.). Tada difrakcinio maksimumo
didziausio intensyvumo krypt lemia veidrodinis krintanciojo pluostelio atspindys ne nuo garde-
ls pavirsiaus, o nuo rzi plokstum. Keiciant rzio briaunos kamp , galima sutapdinti funk-
cijos I
g
maksimumo centr su bet kuriuo Iunkcijos I
N
pagrindiniu norimos eils m 0 interfe-
rencijos maksimumu (11.3, d pav.). Tokio sutapdinimo slyga yra tokia: kampas ir
max
turi
vienu metu tenkinti siuos srysius:
d (sin + sin
max
) = m ir +
max
= 2. (11.3)

www.olimpas.lt
64
Tokiomis slygomis konkrecios eils m 0 spektras yra intensyviausias. I (11.3) formu-
li galima nustatyti reikaling kampo vert konkrecioms , d, ir m vertms. Eazins diIrak-
cins gardels, kuri rzi proIilis trikampis ir kurios iki 80 gardel krintancios sviesos
srauto sutelkia nenulins eils spektre vadinamos eeletais.
Pagrindinius diIrakcins gardels parametrus kampin dispersij d/d ir skiriamj
geb R = / nusako tik funkcijos I
N
savybs
DiIrakcins gardels kampin dispersija, apibdinanti skirting bangos ilgi spinduli
erdvinio isskaidymo didum, diIerencijuojant (11.3) Iormul, isreiskiama taip:

cos d
d
d
m
.
Konkreci spektro eil m atitinkanti kampin dispersija tuo didesn, kuo mazesnis garde-
ls periodas. Be to, ji didja didjant diIrakcijos kampui . Tam tikro rzio proIilio eseletu ga-
lima sutelkti energij didesnmis diIrakcijos kryptimis . Taigi galima pagaminti didelio vie-
sumo spektrinius prietaisus su didele kampine dispersija.
DiIrakcins gardels skiriamoji geba R = /; cia skyra yra maziausias skirtumas tarp
dviej vienodo intensyvumo monochromatini bang ( ir + ), kurias spektre dar galima
atskirti. DiIrakcins gardels skiriamoji geba
R = m N = L (sin + sin) / ; (11.4)
cia L = Nd apsviestos diIrakcins gardels rzins dalies plotis.
I (11.4) iraikos iplaukia, kad konkretiems ir kampams skiriamj geb galima pa-
didinti didinant gardels matmenis. Skiriamoji geba didja didjant diIrakcijos kampui , taciau
lciau uz kampin dispersij d/d. Skiriamj geb ir kampin dispersij sieja sis srysis:
R = D

d/d;
cia D

= Lcos gardelje kampu difragavusio lygiagretaus pluotelio plotis.

Tyri mas
Sureguliuojamas goniometras (zr. Goniometras 5, apraas).
Ant goniometro stalelio dedama tiriamoji diIrakcin gardel (G) ir goniometro kolimato-
riumi (K) j nukreipiama gyvsidabrio lempos sviesa (11.4 pav.). Pro goniometro zirono (Z)
okuliar stebimi vairi eili spektrai ir ismatuojami vairi bangos ilgi spinduli diIrakcijos
kampai
m,
. Ismatuojamas ir spinduli kritimo diIrakcin gardel kampas .
Norint rasti kampus
m,
ir reikia zinoti zirono padt , kuri nustatoma pagal gonio-
metro atskaitos skal pasukus ziron tiesiai priesais kolimatori (pries tai gardel nuimama nuo
goniometro stalelio). Zirono matymo lauke turi matytis nespalvotas apsviesto kolimatoriaus
plysio atvaizdas. Gardel dedama ant stalelio ir zironas pasukamas, kad bt galima matyti
atsispindjusi ir diIragavusi svies. Nustacius ziron ties nespalvotu plysio atvaizdu, uzra-
omas rodmuo
0
. Spinduli kritimo gardel kampas (kartu ir atspindzio kampas
0
).

www.olimpas.lt
65
2 2

.
Pasukus ziron diIragavusiems spinduliams stebti, is goniometro skals uzrasomi keli
spektro eili (m 0) skirting bangos ilgi linij padci rodmenys
m,
. DiIragavusi spinduli
kampai apskaiciuojami pagal Iormul:

,
0
,
2 2

m m
-
-
.
Pagal ismatuotus spinduli kritimo ir diIrakcijos kampus apskaiciuojamas gardels rzi
skaicius vienetiniam ilgiui:

m d
k
sin sin
1
m,

.

Kampin dispersija d/d apskaiciuojama pagal eksperimentines diIrakcijos kamp ver-
tes. Apskaiciuojama diIragavusi spinduli kamp skirtumai tarp atitinkam bangos ilgi vai-
riose spektro eilse. Apskaiciuojama kampin dispersija vairiems spinduli kritimo ir diIrakci-
jos kampams. Nubrziamos kampins dispersijos priklausomybs nuo kritimo kampo vairioms
spektro eilms graIikai.
Ismatuojamas gardels plotis L ir vertinama gardels skiriamoji geba:
k L m
d
L
m R .
Sukinjamas goniometro zironas, zirima pro okuliar ir vizualiai nustatoma spektro ei-
l, kurioje diIragavusios sviesos intensyvumas didziausias.

Siofe formulfe fau atsivelgta neigiam spinduli kritimo kampo vert, kampai vra to paties
enklo, kai ir krits, ir difragavs spindulvs vra tofe paciofe pusfe statmens gardels pavirsi atvilgiu,
ir priesingo enklo kai skirtingose pusse.



G

m,
0

m,

0
K
11.4 pav. Optin tyrimo schema

www.olimpas.lt
66
12. SVIESOS ATSPINDZIO TYRIMAS
Uzduotys
1. Ismatuoti dielektrik sandr krintancios ir atsispindjusios sviesos lygiagreciosios ir
statmenosios dedamosios intensyvum vairiems kritimo kampams.
2. Apskaiciuoti nuo dielektriko atsispindjusios sviesos atspindzio Iaktori ir poliarizaci-
jos laipsn vairiems kritimo kampams is bandymo duomen bei pagal Frenelio formu-
les.
Teori ja
Sviesos atspindys yra reiskinys, kai krintant sviesos bangai dviej terpi sandr atsi-
randa banga, sklindanti nuo terpi skiriamosios ribos pirmj terp. Sviesos atspindys priklau-
so nuo sandros pobdzio. Jei skiriamojo pavirsiaus nelygumai gerokai mazesni uz bangos ilg,
vyksta veidrodinis sviesos atspindys, jei nelygum matmenys artimi bangos ilgiui difuzinis
atspindys. Paprasciausias yra sviesos atspindys nuo begalins plokscios dviej vienalyci terpi
sandros (Frenelio atspindys). Atsispindjusiosios sviesos sklidimo kryptis nepriklauso nuo
terpi savybi. Atsispindjs spindulys yra kritimo plokstumoje. Kritimo kampas lygus atspin-
dzio kampui. Atsispindjusiosios bangos amplitud ir Iaz priklauso nuo terpi savybi, bangos
poliarizacijos ir kritimo kampo.
Panagrinsime dvi nelaidzias skirtingos dielektrins skvarbos
1
ir
2
terpes (magnetin
skvarba
1
=
2
= 1). ploksci dviej terpi sandr is pirmosios terps kampu krinta banga
EH (12.1 pav.), kuri i dalies atsispindi (E
1
H
1
) tuo paciu kampu , kita dalis pereina antrj
terp (E
2
H
2
) lzdama kampu . Vektoriai S, S
1
ir S
2
nusako atitinkam bang energijos
sklidimo kryptis. Jie statmeni bangos frontui bei vektoriams E ir H. Pirmojoje terpje yra dvi
bangos krintancioji ir atsispindjusioji, jos sklinda tuo paciu Iaziniu greiciu .
c

, o



H
p
H
1p
E
s
E
1s
E
p
E
1p
s
1
H
s
H
1s
s
1
s
H
2p
E
2s
E
2p
H
2s
s
2
s
2
x
n
1


n
2

a b
12.1 pav. Sviesos atspindvs ir lis dielektrik sandrofe

www.olimpas.lt
67
antrojoje viena lzusioji, sklindanti Iaziniu greiciu .
c

.
Dviej terpi sandroje elektromagnetinio lauko lygtims, t. y. Maksvelo (Maxwell) lyg-
tims galioja krastins slygos. Viena j nusako tangentini E ir H dedamj lygyb abiejose
sandros pusse bet kuriuo laiko momentu:
(E
t
)
1
= (E
t
)
2
; (H
t
)
1
= (H
t
)
2
.
Tarkime, kad natralij (nepoliarizuotj) svies galima isreiksti dviej plokscij ban-
g, tiesiai poliarizuot tarpusavyje statmenose plokstumose ir sklindanci viena kryptimi tuo
paciu Iaziniu greiciu, suma.
Bet kur vektori galima isskaidyti dvi dedamsias: vien elektrinio vektoriaus dedamj
bangos kritimo ploktumoje (12.1 a pav.), j zymsime indeksu p, o kit jai statmenoje plok-
tumoje (12.1 b pav.), zymsime indeksu s. Magnetinis vektorius H yra statmenas E ir S (pa-
veiksle H statmenas brzinio plokstumai).
Atsizvelgdami pradin virpesi Iaz uzrasome krastines slygas atitinkamoms vektori
E ir H amplitudzi projekcijoms x as:
E
p
cos E
1p
cos = E
2p
cos,
H
p
+ H
1p
= H
2p
.
Kadangi H
p
=
1
E
p
= n
1
E
p
; H
1p
= n
1
E
1p
; H
2p
= n
2
E
2p
ir n
1
sin = n
2
sin, tai

p p p
p p p
cos
cos
sin
sin
| | | ,
| | | .

-



Is sios lygci sistemos galima isreiksti atsispindjusios sviesos elektrinio vektoriaus
lygiagrecij dedamj
p p
tan( )
tan( )
| |

(12.1)
ir lzusios sviesos elektrinio vektoriaus lygiagrecij dedamj:
p p
sin cos
sin( + ) cos( )
| |

. (12.2)
Statmenj dedamj amplitudzi projekcijoms krastins slygos uzrasomos taip:
E
s
+ E
1s
= E
2s
,
H
s
cos H
1s
cos = H
2s
cos.

www.olimpas.lt
68
Atlikus reikiamus matematinius veiksmus gaunamos atsispindjusios ir lzusios sviesos
elektrinio vektoriaus dedamj iraikos:
s s
sin( )
sin( )
| |

(12.3)
s s
sin cos
sin( + )
| |

(12.4)
(12.1), (12.2), (12.3) ir (12.4) iraikos yra Frenelio formuls. Jos nusako ir atsispindju-
sios, ir lzusios ploksciosios bangos amplitudes ir Iazes, kai nejudam ploksci dviej vienaly-
ci terpi sandr krinta monochromatin plokscioji banga.
Atsispindjusios sviesos intensyvum apibdina atspindio faktorius r = I
1
/I = (E
1
/E)
2
, t.
y. atsispindjusios sviesos intensyvumo, kuris proporcingas bangos amplituds kvadratui, ir
krintanciosios sviesos intensyvumo dalmuo. Naudojant Erenelio Iormules gaunamos tokios at-
spindzio Iaktori israiskos:
2
2 2 2
p
s
p s
2 2 2 2
p s
tan sin
ir
tan sin
|
| ( ) ( )
r r
| ( ) | ( )




- -

. (12.5)
Kadangi E = E
p
+ E
s
ir
p s
2
s
2
p
I I E E I - - , krintant natraliajai sviesai suminis at-
spindzio Iaktorius

(
(
,

-
-
-

2 2
1 s p
s
s
p
p
s p
s p
2
2
1
2
2
1 1 1
1
r r
E
E
E
E
I I
I I
I
I
r

sin ( ) cos ( )
sin ( ) cos ( )


( -
-
(
-

. (12.6)
Is Erenelio Iormuli isplaukia, kad keiciant kritimo kamp atsispindjusios sviesos de-
damosios E
1p
ir E
1s
kinta skirtingai. Jei + = /2, tai r
p
= 0, nes tan( + ) = . Tada r
s
0.
Taigi sviesai krintant tam tikru kampu nuo skiriamosios dviej dielektrini terpi ribos atsispin-
di tik tokios poliarizacijos banga, kurios elektrinis vektorius virpa statmenai kritimo ploktumai,
o banga, kurios elektrinis vektorius virpa kritimo ploktumoje, neatsispindi. Jei kritimo kampas
toks, kad + = /2, atsispindjusi sviesa yra tiesiai poliarizuota, elektrinis vektorius virpa
ploktumoje, statmenoje kritimo ploktumai. Kai + = /2, tada sin = cos ir
B
sin sin
tan
sin cos
n
.
n

(12.7)

www.olimpas.lt
69
Srys (12.7) tarp dielektrik lzio rodikli ir tokio natraliosios (nepoliarizuotos) viesos
bangos kritimo kampo, kuriam esant nuo dielektriko pavirsiaus atsispindjusi sviesa yra visiskai
poliarizuota ireikia Briusterio (Brewster) dsnis, o tas kritimo kampas vadinamas Briusterio
kampu. Kai natralioji sviesa krinta dviej dielektrik sandr Briusterio kampu, atsispindju-
sioje bangoje lieka tik ta dedamoji, kurios elektrinis vektorius virpa ploktumoje, statmenoje
kritimo ploktumai (12.2 pav.). Tai reiskia, kad si banga visiskai poliarizuota. Atsispindjusioji
banga visikai poliarizuota bna tada, kai lzusios ir atsispindjusios bang normals viena kitai
statmenos (
B
- 90
0
).
Paprasciausiai Briusterio dsn aiskina dipolio
spinduliavimo modelis. Krintancios sviesos bangos
elektrinis laukas dielektrike sukelia elektron virpesius,
kuri kryptis sutampa su lzusios bangos elektrinio vek-
toriaus virpesi kryptimi. Sie virpesiai sandros pavir-
siuje suzadina bang, sklindanci nuo sandros pirm-
j terp. Taciau virpantis elektronas savo virpesi kryp-
timi energijos nespinduliuoja. Kai viesos banga krinta
Briusterio kampu, atsispindjusios bangos sklidimo
kryptis yra statmena lzusiosios bangos sklidimo kryp-
ciai ir atsispindjusioje bangoje virpesiai kritimo plok-
tumoje nesukelia spinduliuots. Todl atsispindjusios
bangos elektrinio vektoriaus virpesiai vyksta tik ploktumoje, statmenoje kritimo ploktumai.
Krintant sviesai ne Briusterio kampu, atsispindjusioji banga yra is dalies poliarizuota,
nes |E
1s
|>|E
1p
|. Kai kritimo kampas = 0 (statmenasis kritimas), tai i Frenelio Iormuli i-
plaukia, kad bangos poliarizacija nepakinta, abi bangos dedamosios atsispindi vienodai. Tada
atspindzio Iaktorius
2
2 1
2 1
(
(
,

n n
n n
r
.
Nesunkiai rodoma, kad kai /2 (sliauziamasis kritimas), atspindzio Iaktoriai (ir r
p
, ir
r
s
) artja prie vieneto. Pvz., vandenyje labai gerai atsispindi prieingas krantas arba gerokai nu-
tol daiktai, o zirint vanden statmenai dugnas matosi gerai, veidas silpnai.
Bangos poliarizacija vertinama parametru, kuris vadinamas poliarizacijos laipsniu:
p s
p s
1 1
1 1
I I
I I
P
-

; (12.8)
cia I
1s
ir I
1p
yra atsispindjusiosios sviesos statmenosios ir lygiagreciosios dedamj intensyvu-
mai, kurie proporcingi elektrinio lauko stiprio amplituds kvadratui. Poliarizacijos laipsnis pri-
klauso nuo kritimo kampo. Naudojant Erenelio Iormules poliarizacijos laipsn galima isreiksti
taip:

E
p
s
p
,s
s

B
/2

E
2p
s
2p
,s
2s
E
1p
= 0
s
1p
= 0
12.2 pav. viesos kritimas Briusterio
kampu
E
s
S
1s
E
1s

E
2s

www.olimpas.lt
70
) ( cos ) ( cos
) ( cos ) ( cos
=
2 2
2 2


- -
-
P
. (12.9)
Kintant kritimo kampui kinta ne tik atsispindjusios bangos intensyvumas ir poliarizacija,
bet ir bangos Iaz. Sviesa atspindi ir Iaz nepakinta, arba pakinta dydziu . Pasirinktomis
12.1 pav. elektrinio vektoriaus dedamj virpesi kryptimis E
1s
ir E
s
yra vienod Iazi, jei jos
vienodo zenklo, o E
1p
ir E
p
vienod Iazi, jei j zenklai skirtingi.
Elektromagnetinei bangai atsispindint nuo optiskai tankesns terps prarandama pus
bangos ilgio (atsispindjusiosios bangos vektoriaus E Iaz pakinta dydziu kritusiosios bangos
atzvilgiu).
Kai =
rib
, lzio kampas = /2 ir lzs spindulys sliauzia sandros pavirsiumi. Kai
>
rib
, visa bangos energija atsispindi. Toks reikinys vadinamas visikuoju vidaus atspin-
diu, o kampas
rib
ribiniu visiskofo vidaus atspindio kampu. Nagrinjant visiskj vidaus
atspind naudojami kompleksiniai parametrai ir Erenelio Iormuli pavidalas islieka panasus. Dl
p ir s dedamj Iazi skirtumo pakinta bangos poliarizacijos pobdis. Bendruoju atveju tiesiai
poliarizuota banga tampa elipsikai poliarizuota.
Tyrimas
Darbo rangos schema pavaizduota 12.3 pav. J sudaro sviesos pluostelio kolimatorius
(K), kuriame yra spinduolis (kaitinamoji lemput) (S) lsio (L
1
) zidinyje. Isjs diaIragmuotas
lygiagreci spinduli sviesos pluostelis krinta dielektriko plokstel (P), padt ant stalelio (A).
Plokstel gali suktis apie vertikalij as. Atsispindjs sviesos pluostelis pereina pro
poliarizacijos prizm (nikol) (N), kuri galima sukti apie optin sistemos as. Sviesa
nukreipiama lsiu (L
2
) Iotoimtuv (E) ir atsiradusi jame elektros srov matuojama prietaisu
(M), kurio rodmenys proporcingi j patekusios sviesos intensyvumui.
Darbo metu reikia ismatuoti krintancios ir atsispindjusios sviesos intensyvum vairiems
kritimo kampams.

S
K
L
1
P A
N

L
2
F
M
12.3 pav. Tvrimo rangos schema

www.olimpas.lt
71
Matuojant atsispindjusios sviesos dedamj intensyvum, plokstel pasukama mazdaug
50
0
kampu ir sviesos imtuvas statomas padt, kuri atitinka didziausias matuoklio rodmuo. Po
to nikolis sukamas iki matuoklis rodo didziausi vert, kuri proporcinga statmenosios dedamo-
sios intensyvumui I
1s
. Nikolio padtis nekeiciama ir matuojamas atsispindjusios sviesos inten-
syvumas vairiems kritimo kampams 10
0
- 85
0
ruoze.
Kai norima ismatuoti lygiagreciosios dedamosios intensyvum I
1p
, nikolis pasukamas 90
0

kampu ir vl matuojamas atsispindjusios sviesos intensyvumas vairiems kritimo kampams
(nikolio padtis nekeiciama). Nikolio padt galima patikslinti pagal maziausius matuoklio rod-
menis.
Kritimo kampo vert nustatoma pagal limbo ir nonijaus rodmenis. Is pradzi plokstel
pasukama padt, atitinkanci statmen sviesos pluostelio kritim. Tokia plokstels padtis
parenkama stebint atsispindjus sviesos pluostel jis turi atsispindti kolimatoriaus ang.
Atskaitoma limbo rodmen vert a
0
. Pasukus vamzdel su nikoliu ir imtuvu norimu kampu

i
= a
0
+ a
i
, atitinkamai sukama ir plokstel, kurios padtis patikslinama pagal didziausius ma-
tuoklio rodmenis.
Matuojant krintancios sviesos intensyvumus I
s
ir I
p
, plokstel su laikikliu nuimama nuo
stalelio ir vamzdelis su nikoliu ir imtuvu nukreipiamas kolimatori. Tiksli jo padtis koreguo-
jama pagal didziausius matuoklio rodmenis.
Matavimai atliekami kelis kartus ir skaiciavimams naudojamos vidutins intensyvum
verts.
Imatavus I
1s
, I
1p
, I
s
ir I
p
vertes vairiems sviesos kritimo kampams, pagal (12.5), (12.6),
(12.8) ir (12.9) Iormules apskaiciuojami atspindzio Iaktoriai r
s
, r
p
ir r ir poliarizacijos laipsnis P.
Eksperimentiniai rezultatai gaunami rasius ismatuotas intensyvum vertes, o teorini rezultat
skaiciavimui reikia zinoti dar ir lzio kampus . Jie apskaiciuojami pagal (12.7) israisk. Brius-
terio kampo
B
vert nustatoma is eksperimentins poliarizacijos laipsnio P priklausomybs nuo
sviesos kritimo kampo. Didziausi P vert atitinkantis kampas yra Briusterio kampas.
Nubrziami atspindzio Iaktori ir poliarizacijos laipsnio priklausomybs nuo sviesos kri-
timo dielektriko pavirsi kampo eksperimentiniai ir teoriniai grafikai.

www.olimpas.lt
72
13. BRI USTERI O KAMPO NUSTATYMAS
Uzduotys
1. Nustatyti sviesos kritimo kamp, kai nuo dielektriko atsispindjusi sviesa yra visiskai
poliarizuota.
2. Apskaiciuoti dielektriko lzio rodikl ir santykin dielektrin skvarb.
Teori ja (zr. 12 darb ,Sviesos atspindzio tyrimas')
Tyri mas
Naudojamas goniometras (13.1 pav.), kuriame kolimatorius pakeistas helio ir neono laze-
riu (L), spinduliuojantis ploksciai poliarizuot bang pluostel. Sukant lazer apie jo vamzdelio
as galima keisti elektrinio vektoriaus virpesi plokstum. Lazeris tvirtinamas taip, kad jo spin-
duliuots elektrinis vektorius bt lygiagretus su kritimo plokstuma ir darbo metu lazerio nerei-
kia sukinti.
Ant goniometro stalelio padt ploksci tiriamj bandin (B) galima sukinti apie vertika-
lij as rankenle (K) ir dl to kinta spinduli kritimo kampas. Atsispindjs nuo bandinio pa-
virsiaus spinduli pluostelis patenka vamzdel (V), kurio viename gale yra objektyvas (O), o
kitame Iotorezistorius (D), kurio varza priklauso nuo apsvietos. Vamzdel (V) galima sukinti
apie vertikalij goniometro as ir pagal jo padt nustatyti spinduli kritimo tiriamojo bandi-
nio pavirsi kamp. Eotorezistoriaus varza matuojama ommetru.
Pradzioje vamzdelis (V) pasukamas taip, kad jo asis sutapt su lazerio asimi. Tada om-
metro rodmenys maziausi. Uzrasoma goniometro skals (S) rodmuo
0
. laikikl ant goniomet-
ro stalelio dedamas bandinys ir rankenle (K) pasukamas norimu kampu. Vamzdelis (V) nu-
kreipiamas atsispindjus nuo bandinio pavirsiaus spinduli pluostel ir pagal maziausi om-
metro rodmen nustatoma vamzdelio padtis, uzrasoma skals rodmuo
i
.
Bandinys pasukamas nedideliu kampu (apie 5
o
) ir vl nustatoma vamzdelio padtis. Rei-
kia nustatyti tok spinduli kritimo kamp, kai atsispindjusi spinduli intensyvumas maziau-

2


K
L
B
S
0

D
O
V
13.1 pav. Bandymo schema

www.olimpas.lt
73
sias (didziausi ommetro rodmenys). Artjant prie sio kampo bandin reikia sukti vis mazesniu
kampu.
Spinduli kritimo kampas nustatomas taip. Jei bandinys pasuktas kampu , atsispind-
js spindulys patenka vamzdel, pasukt kampu 2. Tada spinduli kritimo bandinio pavirsi
kampas = (/2 ). Jei pradin vamzdelio padtis yra
0
, o nauja jo padtis
i
, tai = (
0

i
)/2 ir spinduli kritimo kampas
2 2

0 i
i

.
Nubrziama ommetro rodmen priklausomybs nuo kampo
i
graIikas ir pagal kreivs
maksimumo padt nustatomas Briusterio kampas
B
. Apskaiciuojama bandinio lzio rodiklis ir
santykin dielektrin skvarba:
n = tan
B
, = n
2
.


www.olimpas.lt
74
14. POLI ARI ZUOTOSI OS VI ESOS TYRI MAS
Uzduotys
1. Itirti tiesiai poliarizuot svies.
2. Sukurti ir istirti apskritai poliarizuot svies.
3. Sukurti ir istirti elipsiskai poliarizuot svies.
Teori ja
Is elektromagnetins sviesos teorijos isplaukia, kad sviesos bangos yra skersins. Elektros
lauko stiprio E, magnetinio lauko stiprio H ir bangos sklidimo greicio 9 vektoriai yra vienas
kitam statmeni ir sudaro desiniojo sraigto sistem. Bendruoju atveju vektoriai E ir H gali bti
bet kaip orientuoti sklidimo krypties atzvilgiu. Kiekvienu konkreciu momentu j orientacija yra
laisva, todl spindulys nra elektromagnetini bang simetrijos asis. Tokia asimetrija bdinga
tik skersinms bangoms.
viesa su visomis galimomis vektoriaus E (kartu ir vektoriaus H) orientacijomis vadina-
ma natralifa viesa, o viesa, kurioje E yra vienos krypties tiesiai poliarizuota. Elektrinio
vektoriaus virpesi plokstuma vadinama poliarizacijos ploktuma.
Poliarizuotai sviesai sukurti placiai taikomas dvefopo spinduli lio kristaluose (kvarce,
turmaline, lauko bei Islandijos pate ir kt.) reikinys. Optikoje placiai naudojamas Islandijos
patas (CaCO
3
), romboedrinis kristalas (14.1 pav.). Krintant tok kristal siauram sviesos
pluosteliui is jo iseina du pluosteliai net tada, kai pirminis pluostelis kristalo sienel krinta
statmenai. Vienas spindulys vadinamas paprastuoju (o), kitas nepaprastuoju (e). Si spinduli
sklidimo greiciai yra skirtingi. Kai spate sklinda paprastasis spindulys, spato lzio rodiklis
n
o
= c/.
o
yra vienodas bet kokiam spindulio kritimo kristal kampui, kai nepaprastasis spindu-
lys n
e
= c/.
e
priklauso nuo jo sklidimo krypties.
Islandijos spato kristale yra linkm, isilgai kurios nesusidaro dvejopo spinduli lzio, t. y.
n
o
= n
e
. Krintanciosios bangos poliarizacijos pobdis irgi nekinta. Si linkm vadinama optine
kristalo aimi. Ji sutampa su linija, jungiancia bukuosius spato kristalo kampus. Plokstuma, ei-
nanti per optin as ir spindul, vadinama vvriausifa kristalo plokstuma.
Paprastoji ir nepaprastoji bangos yra visikai tiesiai poliarizuotos tarpusavyje statmenose
ploktumose. Paprastosios bangos elektrinio vektoriaus virpesiai yra statmeni vyriausiajai
ploktumai, o nepaprastosios lygiagrets. Kai kuriuose kristaluose viena is t bang sugeria-
ma stipriau. Toks reikinys vadinamas dichroizmu. Si savyb taikoma tiesiai poliarizuotai vie-
sai sukurti. Tokie viesos poliarizatoriai, vadinamieji poliaroidais, gaminami is dichroins me-
dziagos plvels, klijuotos tarp stiklo ploksteli arba skaidri plastikini plveli. Si poliaroi-
d sviesos poliarizacijos laipsnis gan didelis (per 99 %), matmenys gali bti irgi dideli, kampin
apertra 180
o
, taciau sviesos praleidziama mazai ( 30 %), nelabai stabils temperatros atzvil-
giu.

www.olimpas.lt
75
Kitoks bdas poliarizuotai sviesai sukurti naudoja-
mas Nikolio (Nicol) pri:mfe (nikolyje). Nikolio prizm
(14.2 pav.) gaminama is tam tikru bdu ispjauto Islandijos
pato kristalo, kuris perpjaunamas palei AA linij ir po to
suklijuojamas Kanados balzamu. nikol krits spindulys
spate skyla du paprastj ir nepaprastj. Jie prizmje
sklinda skirtingu greiciu skirtingomis kryptimis. Kanados
balzamo lzio rodiklio vert (n = 1,55) yra tarpin tarp Islandijos spato lzio rodikli verci
paprastajam (n
o
= 1,658) ir nepaprastajam (n
e
= 1,486) spinduliui. Parinkus tinkam Nikolio
prizms geometrij ir tinkam spinduli kritimo kamp, paprastasis spindulys nuo balzamo
sluoksnio visikai atsispindi, o nepaprastasis pereina prizm.
Is Nikolio prizms isjusi sviesa yra tiesiai poliarizuota. Atsispindjus paprastj spindul
sugeria pajuodintas prizms pavirsius. Prizm reikia padti lygiagrecij (arba beveik lygiagre-
cij) spinduli kelyje taip, kad paprastasis spindulys patirt visiskj vidaus atspind. Didziau-
sias nuokrypis nuo lygiagretumo (kampin apertra) apie 29
o
.
Kai viesos elektrinis vektorius bangoje kinta pagal tam tikr dsn, sviesos banga yra po-
liarizuota. Kai bangos elektrinio vektoriaus modulis nekinta, o jo galas erdvje nuosekliai brzia
spirals pavidalo (projekcijoje apskritimo) kreiv, tokia banga vadinama apskritai poliarizuota,
o kai kinta modulis ir jo galas nuosekliai brzia elips elipsikai poliarizuota. Si rsi bangos
yra nevienalyts, jos sukuriamos sumuojant dvi bangas, poliarizuotas tarpusavyje statmenose
plokstumose ir sklindancias ta pacia kryptimi.
Tarkime, kad viena kryptimi z sklinda dvi tarpusavyje statmenose ploktumose tiesiai po-
liarizuotos monochromatins bangos:
E
x
= E
10
sin( t k z) , (14.1)
E
y
= E
20
sin( t k z + ) ; (14.2)
cia pradinis virpesi Iazi skirtumas, k bangos skaicius.
Dl superpozicijos E = E
x
+ E
y
. Sudarykime atstojamj virpes nusakancios kreivs lygt.
(14.2) israisk galima uzrasyti taip:
E
y
= E
20
sin( t kz) cos + E
20
cos( t kz) sin.
Panaudojus (14.1) israisk gaunama tokia lygtis:
sin 1 cos
2
10
2
20
10
20
E
E
E
E
E
E E
x x
y
- .
Is cia
. sin cos 2
2
20 10
2
20
2
2
10
2
-
E
E
E
E
E
E
E
E
y
x
y
x
(14.3)
Tai elipss lygtis, kurios graIikas pavaizduotas 14.3 pav. Jei cos = 0 ir sin = 1, tai

48
0
Optin asis
o A
A
e
14.2 pav. Nikolio pri:m

www.olimpas.lt
76
1
2
20
2
2
10
2
-
E
E
E
E
y
x

ir elipss asys sutampa su koordinaci x ir y aimis.
Sumuojant dvi tarpusavyje statmenas tiesiai poliari-
zuotas bangas, kai Iazi skirtumas tarp j = /2 + m (cia
m = 0, 1, 2, 3,), sukuriama atstojamoji elipsikai poliari-
zuota banga.
Kai E
10
= E
20
, elips tampa apskritimu, kurio lygtis
nusako apskritai poliari:uot svies.
Kai cos = 1 ir sin = 0, tai (14.3) lygtis yra tokio
pavidalo:

x
|
|
| |

(
,

,
t. y. gaunamos tiesi lygtys:
. 0 ir 0
20 10 20 10
-
E
E
E
E
E
E
E
E
y
x
y
x

Atstojamojo vektoriaus E galas juda tiese. Susidariusi tiesins poliari:acifos banga yra
ribinis elipsins poliarizacijos atvejis. Is to isplaukia, kad bet kokios poliarizacijos elektromag-
netin banga yra dviej tiesins poliarizacijos bang, kuri vektorius E virpa tarpusavyje stat-
menose ploktumose, superpozicijos padarinys.
Galima rodyti, kad tiesiai poliari:uota banga atsiranda dl apskritai poliari:uot bang
superpozicijos.
Tarkime, kad yra kairins ir desinins apskritimins polia-
rizacijos bangos, kuri elektrinio vektoriaus projekcijos koordi-
naci asis x ir y (14.4 pav.) reikiamos taip:
E
1x
= E
0
cos t, E
1y
= E
0
sin t,
E
2x
= E
0
cos t, E
2y
= E
0
sin t.
Dl superpozicijos gaunama:
E
x
= E
1x
+ E
2x
= 2 E
0
cos t,
E
y
= E
1y
+ E
2y
= 0,
t. y. susidaro tiesiai poliarizuota banga. Atstojamasis vektorius E nukreiptas x aies kryptimi. Jei
tarp atskir virpesi bt Iazi skirtumas, tai atstojamj virpesi linija su x asimi sudaryt tam
tikr kamp.
Poliarizuotsias bangas galima sukurti optiskai izotropinmis plokstelmis (kvarco, zru-
cio ir kt.), ispjautomis lygiagreciai su optine kristalo asimi. Statmenai krintantis sviesos pluoste-

y
E 0
t E
0 x
E 0
14.4 pav. Dvief apskritai
poliari:uot bang sudtis

y
E
10
E
x
E
E
20
0 E
x
x
14.3 pav. Dvief tarpusavvfe
statmenf virpesi sudtis
(bendrasis atvejis)

www.olimpas.lt
77
lis plokstelje skyla paprastj ir nepaprastj, bet abu sklinda t pacia pirmykste linkme. Is
plokstels isjusios atstojamosios bangos poliarizacijos pobdis bendruoju atveju pakinta.
Tarkime, kad dvejopai svies lauzianci plokstel krinta tiesiai poliarizuota monochro-
matin ilgio banga (14.5 pav.). Kadangi plokstelje paprastosios ir nepaprastosios bang Iazi-
nis sklidimo greitis nevienodas, isjime tarp j susidaro Iazi skir-
tumas , kuris priklauso nuo plokstels storio d:
d n n ) (
2
e o

.
Norint dvejopai svies lauziancia plokstele sukurti apskritai
poliarizuot svies, Iazi skirtumas turi bti lygus
2

) 1 2 ( - k ;
cia k sveikasis skaicius. Si slyga tenkinama tinkamai parinkus plokstels stor, t. y.
4
) 1 2 ( ) (
e o

- k d n n .
Tokia plokstel vadinama ketvircio bangos ilgio plokstele.
Banga apskritai poliarizuojama tada, kai krintanciosios tiesiai poliarizuotos bangos polia-
rizacijos plokstuma su plokstels optine asimi sudaro /4 kamp. Tada abiej bang amplitu-
ds vienodos ir plokstel papildo Iazi skirtum dydziu /2.
Jei plokstels storis toks, kad bang eigos skirtumas
2
) 1 2 ( ) (
e o

- k d n n ,
tai Iazi skirtumas = (2k + 1) ir viesa ilieka tiesiai poliarizuota, tik elektrinio vektoriaus
virpesi linkm pakinta 2 kampu ( kampas tarp plokstels optins asies ir krintancios svie-
sos elektrinio vektoriaus).
Jei plokstels storis toks, kad
k d n n ) (
e o
,
tai isjime sukuriama tiesiai poliarizuota sviesa su tokia pat elektrinio vektoriaus virpesi plok-
tuma kaip ir jime.
Reikalingas Iazi skirtumas susidaro tik tam tikro daznio bangai. T lemia tiesiogin Iazi
skirtumo priklausomyb nuo daznio ir lzio rodikli dispersija.

E
o
e
O
O
14.5 pav. viesos sklidi-
mas per kristalo plokte-
l

www.olimpas.lt
78
Tyrimas
Tyrimo aparatros schema pavaizduota 14.6 pav. Kaitinamosios lemputs (1) svies kon-
densorius (2) nukreipia monochromatoriaus (M) einamj plys. Monochromatiniai spinduliai,
isj is monochromatoriaus pro iseinamj plys, kondensoriumi (3) ly giagreciu pluostu nukrei-
piami tiriamuosius objektus (P poliarizatori poliaroid, K ketvircio bangos ilgio zrucio
plokstel, A analizatori poliaroid) ir lsiu (4) Iokusuojami Iotojutikl (5). Susikrusi Ioto-
srov, proporcinga krintanciosios sviesos intensyvumui, stiprinama ir matuojama prietaisu (6).
Poliarizatori, zrucio plokstel ir analizatori galima sukinti apie optin sistemos as ir keisti
poliarizacijos plokstum ir kristalo optins asies tarpusavio orientacij.
Tiesiai poliarizuota sviesa sukuriama poliaroidu P. Isimama zrucio plokstel ir apie op-
tin sistemos as sukinjamas analizatorius A iki matuoklio (6) rodmenys tampa didziausi. Mo-
nochromatoriaus plyiais viesos intensyvumas reguliuojamas taip, kad matuoklio rodmenys
skalje bt pakankamai dideli. Uzdengus sviesos pluostel patikrinama matuoklio nulinis rod-
muo.
Nuosekliai sukant analizatori A per dvi padalas, ismatuojamas Iotosrovs stipris, kuris
proporcingas krintancios sviesos intensyvumui. Matuojama visam analizatoriaus skiui apie as.
Polinje koordinaci sistemoje nubrziamas ismatuoto sviesos intensyvumo (Iotosrovs
stiprio) priklausomybs nuo kampo tarp poliaroid graIikas. Po to nubrziama teorin
priklausomyb, kuri apskaiciuojama pagal toki Iormul:
I = I
0
cos
2
;
cia I
0
krintancios sviesos intensyvumas (vert parenkama laisvai), kampas tarp poliaroid
poliarizacijos ploktum.
Apskritai poliarizuota sviesa sukuriama poliaroidu P ir ketvircio bangos ilgio (/4)
ploktele K. Tarp poliaroido poliarizacijos ploktumos ir /4 plokstels optins asies (arba jai
statmenos linkms) turi bti 45
0
kampas. Plokstels pagrindini krypci orientacija poliaroido
poliarizacijos plokstumos (laisvai pasirinktos) atzvilgiu nustatoma taip. Analizatorius
sukryziuojamas su poliarizatoriumi. Tada sviesa pro sistem nepereina ir matuoklis srovs

M



2


1
4 A K P 3
5
6
14.6 pav. Tvrimo rangos schema

www.olimpas.lt
79
neregistruoja. Tarp analizatoriaus ir poliarizatoriaus dedama /4 plokstel ir ji pamazu sukama
apie sistemos as. Monochromatoriaus plysi plotis parenkamas optimaliai Iotosrovs vertei.
Ismatuojamas Iotosrovs stipris kiekvienai plokstels padciai. Matavimai atliekami visam
plokstels skiui.
Polinje koordinaci sistemoje brziamas ismatuot intensyvum ir plokstels pasukimo
kampo priklausomybs graIikas. Is jo nustatomos keturios plokstels padtys, atitinkancios
didziausias Iotosrovs vertes. Pasukus plokstel vien kuri nors is si padci turt
susidaryti apskritai poliarizuota sviesa. Ji tiriama tolygiai sukant analizatori ir matuojant srov
kiekvienai analizatoriaus padciai per vis sk. Taip matuojama ir kitoms didziausi sviesos
intensyvum atitinkancioms plokstels padtims. Suvidurkinus matavim duomenis, polinje
koordinaci sistemoje brziamas intensyvumo ir analizatoriaus pasukimo kampo
priklausomybs graIikas. Palyginimui brziamas apskritimas.
Elipsikai poliarizuota sviesa taip pat sukuriama naudojant poliaroid ir /4 plokstel.
iuo atveju plokstel pasukama 20
o
kampu is padties, kuri atitiko apskritai poliarizuotos
sviesos sukrimo slygas. Toliau sviesa tiriama analogiskai sukant analizatori ir matuojant
Iotosroves. Brziamas sviesos intensyvumo ir analizatoriaus pasukimo kampo priklausomybs
grafikas.
Po to nustatoma elipsiskai poliarizuotos sviesos vektoriaus virpesi Iorma. Tam
naudojama anksciau nubrzta Iigra. Ismatuojama didziausios ir maziausios stygos ilgiai l.
Elipss pusasi santykis apskaiciuojamas istraukus kvadratin sakn is t styg ilgi santykio:
min
max
l
l
b
a
.
Brziama elips:
1
2
2
2
2
-
b
y
a
x
.
Toliau apskritai ir elipsikai poliarizuota viesa tiriama pakeitus i monochromatoriaus
isjusios sviesos bangos ilg.

www.olimpas.lt
80
15. POLI ARI ZACI JOS PLOKTUMOS
SUKI MO TYRI MAS POLI ARI METRU
Uzduotys
1. Nustatyti tirpalo ir kvarco plokstels poliarizacijos plokstumos savitojo sukimo pri-
klausomyb nuo bangos ilgio.
2. Nustatyti tirpalo koncentracij.
Teori ja

Svarbi medziag optin savyb yra optinis aktyvumas, t. y. gebjimas sukti viesos polia-
rizacijos plokstum. Tuo pasizymi kai kurie kristalai (kvarcas, Islandijos spatas), skysciai (ter-
pentinas, nikotinas), optiskai aktyvi medziag (cukraus, vyno rgsties) tirpalai.
Kietuosiuose knuose poliarizacijos plokstumos sukimo kampas proporcingas viesos
nueitam keliui d medziagoje:
d ;
cia koeficientas, vadinamas savituoju poliarizacijos ploktumos sukimu, priklausantis nuo
medziagos prigimties, temperatros, sviesos bangos ilgio.
Tirpaluose poliarizacijos ploktumos sukimo kampas ireikiamas taip:
c d ;
cia c tirpalo koncentracija, savitasis poliarizacijos ploktumos sukimas tai kampas, ku-
riuo pasukama sviesos bangos poliarizacijos plokstuma, kai sviesa pereina pro vienetins kon-
centracijos vienetinio ilgio tirpalo sluoksn.
Panagrinsime kristal optin aktyvum. Tarkime, kad
lygiagretus monochromatinis viesos pluotelis, poliarizuotas
poliarizatoriumi P (15.1 pav.), krinta plokstel, ispjaut is
kristalinio kvarco statmenai jo optinei aiai OO. Zinoma, kad
isilgai optins asies sklindanti sviesa nepatiria dvejopo spindu-
li lzio, todl analizatorius A, sukryziuotas su poliarizato-
riumi P, neturt praleisti sviesos. Taciau ji vis tik pereina pro
analizatori. Kad nepraeit, analizatori A reikia pasukti tam
tikru kampu. Tai reiskia, kad kristal perjusi sviesa islika tiesiai poliarizuota, bet poliarizacijos
ploktuma pasisuka. Keiciant sviesos bangos ilg kinta poskio kampai pasireikia optinio ak-
tyvumo dispersija.
Lydytam kvarcui (amorfiniam) optinis aktyvumas nebdingas. Taciau jei amorIins me-
dziagos suka poliarizacijos plokstum, jos ir kristalins bsenos yra optiskai aktyvios. Optin
aktyvum lemia molekuli struktra ir j issidstymas kristalo gardelje.

d
P A
O O
15.1 pav. Optinio aktyvumo
tyrimo schema

www.olimpas.lt
81
Poliarizacijos ploktumos sukim pirmasis aiskino Erenelis, kuris teig, kad sis reiskinys
yra ypatingas dvejopo spinduli lzio atvejis. Pasak jo, sviesos sklidimo greitis optiskai akty-
viose medziagose yra skirtingas desinins ir kairins apskritimins poliarizacijos bangoms
(.
d
.
k
). Pagal tai optiskai aktyviosios medziagos skirstomos desinini sukimo (.
d
> .
k
) ir kai-
rinio sukimo (.
d
< .
k
).
Galima teigti, kad tiesiai poliarizuota sviesos banga yra dviej kairins ir desinins ap-
skritimins poliarizacijos bang, turinci vienod period bei amplitud, suma. Tarkime, kad
kairins ir desinins poliarizacijos bang visuma ekvivalenti poliarizuotajai sviesai su AA lin-
kms virpesiais (15.2 a pav.), t. y. besisukantys viesos bangos elektriniai vektoriai yra simet-
riski plokstumos AA atzvilgiu. Kokia si vektori orientacija kuria-
me nors optiskai aktyvios terps taske? Kai .
d
> .
k
, kairioji banga
t task ateina atsilikusi. Nagrinjamame taske desiniosios bangos
elektrinis vektorius pasuktas desin labiau negu kairiosios bangos
(15.2 b pav.). Kad atstojamasis virpesys likt tiesiai poliarizuotas,
simetrijos plokstum reikia pasukti kampu taip, kad

d
=
k
+ arba = (
d

k
)/2.
Norint vertinti poliarizacijos plokstumos sukim, reikia uzra-
yti elektrinio vektoriaus pasukimo kampus, kaip laiko t ir viesos
nueito terpje kelio z funkcijas:
d k
d k
( ) , (
. .
z z
i i ) ;
cia .
d
= c

/n
d
, .
k
= c/n
k
.
Poliarizacijos ploktumos sukimo kampas gylyje z = d:
) (
2 2
d k
k d
n n
c
d

.
Kadangi

/c = 2/c = 2/
0
, tai
= d (n
k
n
d
)/
0
.
Medziagoms, kuri n
k
>

n
d
, poskis yra desininis, o kurioms n
k
<

n
d
kairinis.
Erenelio teorija paaiskina poliarizacijos plokstumos sukim, bet neatsako klausim, ko-
dl bang sklidimo greiciai yra skirtingi. Pagal molekulin teorij, sukim lemia optiskai akty-
vios medziagos asimetrin struktra.
A




k

d





A a

A A

d







A A
b

15.2 pav. Poliarizacijos
ploktumos sukimas

www.olimpas.lt
82
Tyri mas
Poliarizacijos plokstumos sukimas tiriamas poliarimetru, kurio optin schema pavaizduo-
ta 15.3 pav. Poliarimetr sudaro spinduolis (S), lygiagreci spinduli pluost sukuriantis lsis
(L), viesos filtras (F), poliarizatoriai (P) ir (P
1
), analizatorius (A), stebjimo zironas (Z) ir ti-
riamasis bandinys (B). Analizatori galima sukinti apie sistemos optin as. Sukimo kampas
matuojamas pagal apskrit skal su nonijum. Poliarizatorius P
1
uzima tik pus regimojo lauko ir
dalija j dvi dalis. Laukas stebimas pro ziron. Poliarizatoriai P ir P
1
pasukti taip, kad j pa-
grindins plokstumos tarp savs sudaro nedidel (apie 5
o
) kamp. Tada
viena lauko pus C1C
1
apsviesta spinduli, kuri E virpa kryptimi OP
(15.4 pav.), o antroji C2C
1
spinduli, kuri E virpa kryptimi OP
1
.
Kampas POP
1
yra lygus kampui tarp poliarizatori P ir P
1
pagrindini
plokstum. Kai tokie spinduliai pereina analizatori, kurio pagrindin
ploktuma statmena OP, tai laukas C1C
1
neapviestas, o laukas C2C
1
i
dalies apviestas. Prieingas vaizdas yra tada, kai analizatoriaus pagrin-
din plokstuma statmena krypciai OP
1
. Abi lauko puss vienodai
apviestos, kai analizatoriaus pagrindin plokstuma statmena arba
lygiagreti su linkme CC
1
.
statomas vienas is sviesos Iiltr ir analizatorius sukamas tiek, kad abi lauko puss bt
vienodai apsviestos. Uzrasoma kampo
1
vert. Po to poliarimetr dedamas tiriamasis bandi-
nys B. Analizatorius sukamas tiek, kad abi lauko puss vl bt vienodai apsviestos. Uzrasoma
kampo
2
vert.
Matavimai kartojami kelis kartus.
Nustatomas poliarizacijos ploktumos sukimo kampas

= |
1

2
| ir pagal atitinka-
mas Iormules apskaiciuojamas savitasis poliarizacijos plokstumos sukimas.
Nustatomas savitasis sukimas naudojant ir kitus Iiltrus. Nubrziami savitojo poliarizacijos
plokstumos sukimo nuo bangos ilgio priklausomybs graIikai.
Kai zinomas savitasis medziagos sukimas, ismatavus poliarizacijos plokstumos pasukimo
kamp galima nustatyti nezinom tirpalo koncentracij.

S
L P P
1
F B A Z
15.3 pav. Poliarimetro optin schema

P C P
1
1 2
C
1
15.4 pav. Regfimo
laukas
O

www.olimpas.lt
83
16. KVANTINI SVIESOS SAVYBI TYRIMAS
Uzduotys
1. Imatuoti vandenilio spektro Balmerio (Balmer) serijos linij bangos ilgius ir apskai-
ciuoti Rydbergo (Rydberg) konstant.
2. Nustatyti kalio bichromato tirpalo sugerties spektro raudonojo krato bangos ilg ir ap-
skaiciuoti Planko (Planck) konstant.
Teori ja
Klasikin Iizika nesugebjo paaiskinti siluminio spinduliavimo eksperimento dsningu-
m. Tai pavyko padaryti tik M. Plankui pateikus hipotez, kad elektromagnetin spinduliuot
spinduliuojama ne tolygiai, o atskiromis porcijomis, vadinamomis viesos kvantais (fotonais),
kuri energija proporcinga dazniui:

c
h h w ;
cia h Planko konstanta, daznis, c viesos greitis, bangos ilgis.
M. Planko teiginys, kad harmoninis daznio osciliatorius gali turti tik tok energijos
kiek, kuris yra kartotinis elementariojo dydzio h (E
n
= nh), pateik teising siluminio spindu-
liavimo gebos israisk, sutampanci su eksperimento duomenimis. Naudodamasis M. Planko
teiginiais, N. Boras (Bohr) ispltojo atomo spinduliavimo kvantin teorif. Pagal j atomas nu-
sakomas tam tikromis stacionariomis bsenomis, kuri bdamas jis energijos nespinduliuoja ir
nesugeria. Energija spinduliuojama arba sugeriama atomui perokant i vienos stacionariosios
bsenos kit. Tokio suolio metu spinduliuojama arba sugeriama elektromagnetin monochro-
matin banga, kurios dazn lemia stacionarij bsen energij skirtumas:
h = E
2
E
1
.
A. Einteinas (Einstein) papild Boro kvantin teorij
kiekybikai nusakydamas viesos sugerties ir spinduliavimo
procesus.Spinduliuojancij atom kvantines savybes rodo
atom spektruose pastebti dsningumai. Atom spektr lini-
jos sudaro tam tikras grupes, kuriose linijos issidsciusios tam
tikra tvarka. Tokios spektro linij grups vadinamos serijo-
mis. Tarp tos pacios serijos linij bang ilgi yra dsningas
srysis.
Paprasciausi serij dsningumai atsispindi vandenilio
atomo spektre. Vandenilio spektr sudaro kelios serijos
(16.1 pav.), is kuri viena, vadinamoji Balmerio (Balmer)
serija, yra regimojoje spektro dalyje. ios serijos spektro lini-
j bangos skaiciai ireikiami tokia formule:

16.1 pav. Vandenilio atomo
energifos lvgmen diagrama
ir serijos
E
5


3




2








1
n
4
Paeno
Balmerio
Laimano

www.olimpas.lt
84
(
,

2 2
1
2
1 1
n
R

; (16.1)
cia R Rydbergo konstanta, n pagrindinis kvantinis skaicius, kuris vandenilio linijoms H

, H

ir H

atitinkamai lygus 3; 4 ir 5. Analogiski dsningumai atsispindi ir sugerties spektruose, kurie

registruojami naudojant spektrometr ir istisinio spektro spinduol (pvz., kaitinamj lemp).
Tiriamoji medziaga dedama tarp spinduolio ir spektrometro ir istisinio spektro fone matomos
tamsios sugerties linijos bei juostos, bdingos tai medziagai.
Tarp spinduliuots ir sugerties spektr yra tiesioginis srysis. Jei koki nors duj suger-
ties spektras sudarytas is tam tikr bangos ilgi tamsi linij, tai spinduliuots spektras sudary-
tas is t paci bangos ilgi sviesi linij.
Tyri mas
Pradzioje graduojamas monochromatorius. Tam naudojamas spinduolis (S) (16.2 pav.),
kurio spektras yra linijinis ir spektro linij bangos ilgiai zinomi (pvz., gyvsidabrio lempa). Zi-
rima pro monochromatoriaus (M) okuliar (Ok) ir sukant bgn (B) sutapdinamos spektro lini-
jos su regjimo lauke matoma rodyklle. Uzrasomi bgno
rodmenys kiekvienai spektro linijai. Taip nustatoma mo-
nochromatoriaus bgno rodmen priklausomyb nuo svie-
sos bangos ilgio. Nubrziama monochromatoriaus gradavi-
mo kreiv.
Pries monochromatori statoma vandenilio lempa ir
sviesa kondensoriumi (O) nukreipiama einamj plys.
Sukant monochromatoriaus bgn regjimo lauke esanti
rodykll paeiliui sutapdinama su kiekviena vandenilio
spektro linija H

(raudona), H

(zaliai zydra) ir H

(violeti-
ne) ir uzrasomi atitinkami bgno rodmenys. Is gradavimo kreivs nustatomi bangos ilgiai, ap-
skaiciuojami j bangos skaicius = 1/ ir pagal (16.1) Iormul apskaiciuojama Rydbergo kon-
stanta.
Veikiant sviesai medziagoje gali vykti vairs pokyciai, pvz., suskilti molekuls. Papras-
tai vienas sugertas sviesos kvantas suskaido vien molekul. Skaidyti gali tik tie kvantai, kuri
energija yra ne mazesn uz energij w
0
, reikaling tai molekulei suskaidyti:
h w
0
.
Planko konstantai nustatyti naudojamas kalio bichromato (K
2
Cr
2
O
7
) vandens
tirpalas.
Tirpale susidarius jon
- -
7 2
O Cr viesa gali skaido taip
:
- -
4 2
- -
7 2
CrO CrO O Cr - - h
. (16.2)
Ilgiausia dar skaidanti jon banga atitinka sugerties pradzi tirpalo spektre. Tenkinama
tokia slyga:

M
B
K O S
Ok
16.2 pav. Darbo schema

www.olimpas.lt
85
0
w
c
h

.
(16.2) reakcijos iluminis efektas w
0
yra zinomas; jis lygus 222 kJ/mol. Norint w
0
ireikti
vienai molekulei, reikia padalyti i Avogadro (Avogadro) skaiciaus N
0
= 6,0210
23
mol
-1
. Tada
Planko konstanta ireikiama taip:
c N
w
N
w
h
0
0
0
0

. (16.3)
Tiriama taip. Monochromatoriaus plysys apsvieciamas kaitinamosios lempos sviesa. Tarp
lempos ir monochromatoriaus pries plys statoma kiuvet (K) su kalio bichromato tirpalu ir ste-
bimas sugerties spektras. Sukant monochromatoriaus bgn, regjimo lauke esanti rodykll
sutapdinama su sugerties spektro raudonuoju krastu. Uzrasomas bgno rodmuo ir is gradavimo
kreivs nustatomas bangos ilgis. rasius j (16.3) israisk apskaiciuojama Planko konstanta.