ISTORIJA

Viskas, ko reikia egzaminui

Konspektas

www.Elknygos.lt
Nemokami referatai
Knygos lietuvi kalba

I dalis I TEMA. SENOSIOS CIVILIZACIJOS.

A. Didij upi civilizacijos: Egiptas, Tarpupis(Mesopotamija), Indija, Kinija. IV tkstantmetis
pr.Kr. I a. pr.Kr.
Metai: Egipto:3100m.pr.Kr. Civilizacijos susikrimas(Seniausioji karalyst), karalius Menas suvienija
Egipt; 2700-2200m.pr.Kr.Senoji karalyst, civilizacijos subrendimo faz; 2050-1800m.pr.Kr.Vidurinioji
karalyst, civilizacijos nuosmukis; 1570-1100m.pr.Kr.Naujoji karalyst, dezintegracija; 525m.pr.Kr.
Persijos valdymo pradia. Kar su Egiptu pradeda Kambizas; 30m.pr.Kr.Egiptas tampa Romos imperijos
provincija.
Mesopotamijos:3000m.pr.Kr.atsirado ratas; 2300m.pr.Kr.umerus ukariavo Akado karalysts karalius
Sargonas I; 1800-1550m.pr.Kr.II Mesopotamijos suvienijimo etapas, I-oji Babilono karalyst; 604539m.pr.Kr. IV suvienijimo etapas, II-oji Babilonijos karalyst; 324m.pr.Kr. Makedonieio valdymas.
Indijos:2500-1700m.pr.Kr. Indo kultros laikotarpis ; 1500-500m.pr.Kr. ved laikotarpis; VI a.pr.Kr. Indo
sln ukariauja Persijos karalius Darijus I.
Kinijos:2200m.pr.Kr.gimsta Kinijos civilizacija; 221m.pr.Kr.in dinastijos pradia, Kinijos imperijos
pradia; VI a.pr.Kr. Dao Dengas sak statyti itisin sien;
Svokos: Egipto: balzamavimas-mirusiojo paruoimas laidojimui taip, kad kuo ilgiau isilaikyt knas;
derlingasis pusmnulis derlingi ems plotai ties Eufrato ir Tigro upmis (Artimuosiuose Rytuose);
egiptologija mokslas apie senovs Egipt, pagrstas tyrinjimais; faraonas Egipto valdovas. Svoka
atsirado apie 1350m.pr.Kr. Faraonui priklaus Egipto em ir visi jos turtai. Vadovavo drkinimo darbams,
kariuomenei, leido statymus, sudarinjo sutartis, kontroliavo prekyb, vadovavo teismui; hieroglifas
figrinis enklas, ymintis itisas svokas ir odius, skiemenis ir garsus. enklai vaizduoja gyvas btybes,
daiktus, procesus; hipogjas- uolose ikirstuose rsiuose prabangs faraon ir didik kapai Naujosios
valstybs laikotarpiu Egipte (Karalieni slnis ir Karali slnis); irigacin emdirbyst emdirbyst
naudojant dirbtin ems drkinim; mastaba pirmosios faraon kapaviets laidojimo statinys( Senojoje
valstybje). Mastab sudar antemin ir poemin dalys. Anteminje dalyje, skirtoje kultui, buvo
laikomos kaps, poemin-laidojimo dalis. Jas jung slapta nuoulni ar vertikali achta. Mumijabalzamuotas mirusiojo knas; Papirusas-meldai, i kuri stieb gaminama raymo mediaga, toje
mediagoje paraytas rankratis; politeizmas-daugelio diev kultas; piramid-monumentalus faraon
antkapinis paminklas(vlesnis negu mastaba).Pirmiau buvo statoma laiptuota piramid, vliau-lygi; Rozets
akmuo-per Napoleono yg 1798m. Egipt Rozets vietovje rastas akmens luitas su tekstu graik ir
egiptiei ramenimis. Pranc. mokslininkas ampoljonas, remdamasis iuo tekstu, pirmasis iifravo
egiptiei ramenis-hieroglifus. Rozets akmens raai daryti193m.pr.Kr.; Sarkofagas-prabangus, gausiai
dekoruotas karstas i akmes, metalo, medio. Egipte sarkofagai buvo mediniai, puoti tapyba; Sfinksassen.Egipto skulptra, vaizduojanti mitin btyb gulinio lito knu, mogaus (daniausiai faraono galva).
Ankstyvojoje karalystje buvo statomas prie jimo piramids ar buvusios dievo Pta ventyklos(III t-metis
pr.m.e.), Memfyje; suirut-I-oji suirut Egipte 2250-2050m.pr.Kr., II-oji suirut 1750-1580m.pr.Kr.; vergasinaudojamas mogus, kuris kartu su gamybos rankiais yra kito mogaus nuosavyb; viziris-musulmon
valstybje aukiausios pareigos, vadovo titulas. Pareigos ir terminas atsirado Sasanid Persijoje. ynyssen. religij kulto tarnas, kuriam danai buvo priskiriami burtininko sugebjimai. Dar rpinosi moksl. ini
kaupimu ir saugojimu, turjo takos krato politiniam gyvenimui.
Mesopotamijos: Babelio boktas-sen. Babiloniei statinys; dantiratis-rato sistema, kurioje enklas
reikia od arba skiemen. Dantiraio enklus sudaro horizontals ir vertikals brkneliai; imperijamonarchin valstyb, kuri eina nukariauti kratai, kolonijos, o valdovas yra imperatorius. Kabantys
sodai-vienas septyni pasaulio stebukl, sukurti apie 600m.pr.Kr. sakius Babilono karaliui
Nabuchodonosarui; miestai-valstybs - formavosi susijungiant miestui ir kelioms apylinkms vien
valstybin organ; molins lentels ant j rayta dantiraiu nuo IVtkt.pr.Kr. Seniausi lenteli su
dantiraiu rasta Uruke; tvanas-legenda apie tvan epas apie Gilgame; zikuratas - laiptuoto bokto
pavidalo kulto pastatas(dievo buvein) aklinomis sienomis, su aiktele viruje, bdinas Mesopotamijos sen.
kultr architektrai.
Indijos: arijai-gentys atsikraust II tkstantmetyje pr.Kr.; budizmas-religija, isirutuliojusi i Budos
mokymo; Dvi stambiausios atakos teravada ir mahajana; indoeuropieiai-daugelio taut protviai,
gyven prie 6-8 tkst. Met(Europos ir Indijos); induizmas-brahmanizmas-politeistin religija; kastosudara socialin moni grup, vienijama endogamijos, verslo, tradicij, paproi, gyvensenos, uimanti
tam tikr padt hierarchinje visuomens struktroje, kuri sankcionuoja religija ir teis; tikima, kad kastas
sukr dievas Brahma; j uuomazga laikomos varnos arba luomai, minimi Rigvedoje. Yra 4 pagrindins
kastos, sukurtos i skirting Brahmos kno dali: brahman(dvasinink), katrij(riteri, emvaldi),
vaiij(emdirbi, amatinink, laisv piliei) ir udr(amatinink, tarn).; sanskritas-ind kalba;

achmatai-j tvyne laikoma Indija; vedos-seniausieji ind ratijos tekst rinkiniai, sudaryti i eiliuot bei
prozini religini ir pasaulietini tekst(tikjimo ties, apeig ir paproi apraym, giesmi, teologini ir
filosofini traktat).
Kinijos: Didioji kin siena-gynybinis renginys palei iaurin Kinijos sien, skirtas apsisaugoti nuo
Mongolijos ir Mandirijos klajokli puolim(ilgis ~5tkdt,km)iandien ilikusi siena statyta daugiausia
Ming laikais. Nuo 1644m. neteko karins reikms, nes toli iaur nuo jos buvo in pastatyta Kinijos
siena; Didysis ilko kelias-kinai irado ilk ir jis patekdavo Europ ilko keliu. Tai prekybos kelias i
Kinijos Artimuosius Rytus ir Europ; konfucionizmas-kin filosofo Konfucijaus ir jo sekj etin, politin
ir religin filosofin doktrina. IIa. Tapo oficialia Kinijos ideologija; pagoda-kin ventykla, kultrinis
paminklas.
Asmenybs: Egipto: Amenchotepas IV- Echnatonas.1419-1400m.pr.Kr.Egipto faraonas(veds Nefertit).
vykd religin reform, nekamj kalb pavert literatrine kalba, sostin i Tb perkl Achetaton.
Reforma sukl nepasitenkinim, todl susilpnjo valstyb, prarasta Palestina ir Sirija. Po jo mirties vl
sugrta prie Amono Ra; Doseris-III Egipto dinastijos faraonas, kurio garbei pastatyta Doserio piramid;
Cheopsas - Egipto faraonas, piramidi statybos pradininko Snofraus snus. Jo garbei pastatyta Didioji
Gizos piramid; KleopatraVII-(69 Aleksandrijoje 30m.pr.Kr) paskutinioji Egipto valdov i Ptolemj
dinastijos. Ptolemjo XIII sesuo, mona, bendravald(nuo51m.). Su juo kovojo dl valdios; pralaimjo ir
48m. buvo itremta Sirij. dinastin kov sikius romnams(Aleksandrijos karas) Cezario padedama
atgavo sost 47m. Vliau tapo rom. Karvedio Antonijaus meilue, nuo 37m. mona. Rm j kovoje su
Oktavianu(Augustu). Po pralaimjimo prie Akcijaus, Oktavianui engus Egipt, abu nusiud.; Menas-Iasis Egipto faraonas, valstybs krjas ir vienytojas, sujungs Auktutin ir emutin Egipt. Laikomas
Egipto sostins Memfio krju; Nefertit-senovs Egipto karalien, faraono Amenchotepo mona. Jos
vardas reikia grauol sugro; Ramzis II-Egipto faraonas nuo 1290m.pr.Kr. jo valdymo laikotarpispaskutinis Egipto klestjimo tarpsnis. Po kov su hetitais nebegaljo ilaikyti Sirijos ir sudar su jais
sutart. Jam valdant kilo Karnavo ir Luksoro ventyklos; ampoljonas .F.-egiptologijos pradininkas,
Pranczijos akademikas, perskait Rozets akmens raus ir pareng egiptiei hieroglif deifravimo
principus, para I-j egiptiei kalbos odyn ir gramatik;
Mesopotamijos: Aurbanipalas-Asirijos karalius, um Egipt, kuris 655m.pr.Kr. atsiskyr nuo Asirijos,
648m.pr.Kr. um Babilonij ir iard jos sudaryt koalicij prie Asirij; Gilgameas-epo apie Gilgame
herojus, mitinis veikjas, ymiausias Mesopotamijos didvyris, pusiau legendinis valdovas(2/3 dievas, 1/3
mogus); Grotenfeldas-Vokietijos Getingeno miesto licjaus antikini kalb mokytojas, 1802m. iifravo
senovs pers dantiraio enklus; Hamurabis-1760-1686m.pr.Kr.- VI-asis Babilonijos dinastijos karalius.
Jo valdymo metais suklestjo alies ekonomika, literatroje pirmenyb teik ne umer, o arkad
kalbai(Gilgameo epas), statomos ventyklos, rmai, skatinama matematikos, astronomijos, medicinos
raida; Nabuchodonosaras - chaldj karalius, Babilonij pavert galinga valstybe. 605m.pr.Kr.prie
Karchemio veik Sirij besiverianius egiptieius, 597m.pr.Kr. numalino Judjos karalystje
sukilimus, um Jeruzal, j sugriov, o taut itrm Mesopotamij. Babilon pavert kultros centru.;
Sargonas-akado karalysts karalius, apie 2300m.pr.Kr. ukariavs umerus, suvienijs Mesopotamij ir
krs Akado imperij.; Sinaheribas - Asirijos karalius, Sargono II snus, kariavo su Babilonija ir jos
sjungininkais.689m.pr.Kr. sak sugriauti Babilon. Plt ir puo Asirijos karali rezidencij Ninevij,
nuudytas per rm perversm.; Utanpitinas- babiloniei mito apie pasaulio tvan herojus, isigelbjo
laivu, atitinka biblin Noj.
Indija: Aoka-apie 300-238m.pr.Kr.-sen.Indijos valdovas.Suvienijo beveik vis Indij.Prim kaip religin
filosofij budizm ir stengsi bti teisingas, gailestingas. Toleravo visas religijas, auktino budizm. Savo
gyvenim bei veikl sak aprayti visoje karalystje ant uol ir stulp. Jie dar laikomi meno kriniais.;
Buda(Gautama)-apie 563-483m.pr.Kr.-budizmo krjas, aukiausioji budizmo dievyb.
Kinijos: Konfucijus-didysis kin filosofas, iminius, politinis veikjas, pedagogas, sukr konfucionizm
( VI-Va.pr.Kr.).
Dievai: Egipto: Amonas-visos karalysts dievas; Horas-dangaus dievas; Izid-gyvybs ir sveikatos deiv,
Ozirio sesuo ir mona; Ra-aukiausias dievas, sauls dievas; Setas-Ozirio brolis, karo ir griovimo dievas;
Totas-rato ir iminties bei mokslo dievas ;
Mesopotamijos Anus-vyriausiasis dangaus dievas; Enkis-vandens gelmi dievas; Enlilis-debes ir vjo
dievas; Ki- Anaus mona, deiv; Mardukas- vyriausias dievas;
Indijos: Brahma-brahmanizmo ir induizmo trejybs(Brahma, Vinus, iva) vyriausioji dievyb, visatos
krjas, jos knytojas ir siela.
vykiai: Egipto: Valstybs krimas-3300m.pr.Kr.; suiruts ir atsistatymai po j: I suirut 22502050m.pr.Kr., 2050-1750m.pr.Kr.Vidurinioji Karalyst, II suirut 1750-1580m.pr.Kr., 1580-1085m.pr.Kr.
Naujoji karalyst; religin reforma-XVa.pr.Kr.-XIVa.pr.Kr.; pers ukariavimas-525m.prKr. kar su Egiptu
pradeda Persija. Kserkso I valdymo laikotarpiu amatininkai ivaromi Persij, konfiskuojamas ventykl

turtas, vyksta sukilimai prie persus; A.Makedonieio ukariavimas-332m.pr.Kr. Egipt engia

Makedonietis, persai pasitraukia.; jungimas Romos imperij-30m.pr.Kr. Egiptas tampa Romos provincija.
Mesopotamijos: umer miest susikrimas-3500m.pr.Kr.; Arkad imperijos krimas-2300m.prKr.; I
Babilono ikilimas-XIXa.; hetit siverimas-XVI-VIIa.pr.Kr.; Asirijos ukariavimai-Xa.pr.Kr.; II Babilono
ikilimas-VII-VI a.pr.Kr.; pers ukariavimas-Via.pr.Kr.; A.Makedonieio ukariavimas-IVa.pr.Kr.; romn
ukariavimas-III-IIa.pr.Kr.
Indijos: Indo civilizacijos egzistavimas-III tkst.pr.Kr.-Va.; arij atsikraustymas-IItkst.pr.Kr.IIpusje;
budizmo sukrimas-Va.pr.Kr.; pers ukariavimas-VIa.pr.Kr. indo sln ukariauja Darijus I;
A.Makedonieio ukariavimas-IVa.pr.Kr. iaurs Indij nukariauja Makedonietis, taiau graikus istumia
andragupta.; imperijos susidarymas-IIIa.pr.Kr. valdant Aokai.
Kinijos: ang dinastijos sigaljimas-XVII-XIa.pr.Kr.; Dou dinastijos sigaljimas-1027-221m.pr.Kr.;
Cino karalysts sigaljimas-221-206m.pr.Kr.; Didiosios kin sienos statyba-VIa.pr.Kr.-220m.; Chan
dinastijos sigaljimas-206m.pr.Kr.-220m.; konfucionizmo paplitimas-VI-Va.pr.Kr. - XXa.pr.
Objektai emlapyje: Egipto: Auktutinis ir emutinis Egiptas, Nilas, Memfis, Tebai, Achetatonas,
Karali slnis, derlingasis Pusmnulis.
Mesopotamijos: Tigras, Eufratas, Jarichonas, ras, Lagaas, Niras, Babilonas, umer atsikrastymo
kryptys, Akadas, Asirija, Ninevija.
Indijos: Indas, Gangas, Harapas, Mohendo Daras.
Kinijos: Jangdz, Chuangh, Didiojji kin siena, Didysis ilko kelias.
ymiausi statiniai: Egipto: Tutanchamono hipogja, Karnako ventykla, mastabos, Doserio, Cheopso
piramids, sfinksai. Mesopotamijos: Babelio boktas, Itars vartai, kabantys sodai, Ninevijos litai,
zikuratas.
Indijos: budos statulos.
Kinijos: Didioji kin siena, pagodos.
Svarbiausi altiniai: Egipto: Mirusij knyga-raoma ant papiruso ritinli. Joje daug ukeikim,
himn dievams. Mumijos laidotos su amuletais ir Mirusij knyga.; Rozets akmuo; Apysaka apie
Sinuhet.
Mesopotamijos: Gilgameo epas-epas apie Uruko karali Gilgame; Hamurabio statymai-i diorito
ikaltoje steloje ileisti statymai, reguliuojantys viej bei privaij teis ir laikomi seniausiu pasaulyje
statym rinkiniu.
Indijos: Mahabharata, Ramajana, vedos.
Kinijos: Konfucijaus ratai.

B. Artimj Ryt civilizacijos: hetitai, ydai, finikieiai, persai. XX I a.pr.Kr.

Metai:
1. Hetit:
2000 m. pr. Kr. hetitai imoko lydyti gele (iradim perm Egipto ir Mesopotamijos gyventojai).
1800 m. pr. Kr. susikr Senoji Hetit karalyst (dab.Turkijos ir Sirijos teritorijoje).
1200 m. pr. Kr. lugo Hetit imperija (Hetit valstybles ukariavo Asirija).
2. yd:
1700 m. pr. Kr. prasidjo yd migracija (pasak Biblijos, Didiojo bado metu ydai ikeliavo i
Egipt).
1280 m. pr. Kr. ydai, nugalj Kanaano gyventojus, m verstis emdirbyste ir gyventi ssliai.
1040 m. pr. Kr. ydai engia Paadtj em (Palestin).
922 m. pr. Kr. Izraelio karalyst, valdant Saliamonui, pasiek aukso ami.
931 m. pr. Kr. Izraelio karalyst suskilo (Samarija ir Judja).
721 m. pr. Kr. Samarijos valstyb ukariavo asir valdovas.
539 m. pr. Kr. ydams sugrti i Jeruzal leido pers karalius Kyras Didysis.
I a. pr. Kr. ydai atkr savo karalyst.
3. Finikiei:
IX a. pr. Kr. susikr jungtin Tyro ir Sidono karalyst.
539 m. pr. Kr. Babilon um Persijos karalius Kyras II ir Babilono civilizacija lugo.
4. Pers:
550 m. pr. Kr. valdant Kyrui II kuriama Pers imperija.
500 m. pr. Kr. graik-pers kar pradia.
330 m. pr. Kr. persus ukariavo Aleksandras Makedonietis.
Svokos:
1. yd:
Biblija krikioni ir judj ventasis Ratas, susidedantis i Senojo ir Naujojo testament.
Dekalogas deimt Dievo sakym.
Diaspora dalies tautos gyvenimas svetur, vienos tikybos moni gyvenimas tarp kitos tikybos
moni.
Hebrajai semit gentys,, i kuri susiformavo Izraelio tauta.
Izraelitai dvylika Izraelio geni, kurios buvo umusios Izrael.
Judaizmas seniausia pasaulio monoteistin religija - yd religija.
Menora septynak yd vakid.
Mesijas ankstyvajame judaizme vyresnysis ynys ir karalius.
Monoteizmas tikjimas vienu Dievu.
Patriarchas Staiatiki banyios vadovas. Ryt ortodoks banyi aukiausiasis dvasininkas.
Paadtoji am Kanaanas.
Pranaas Dievo ar diev valios skelbjas, aikintojas
Sandoros skrynia spinta prie sinagogos sienos Jeruzals pus, kurioje buvo laikoma pirmoji Tora.
Semitai gyvuli augintoj - klajokli gentys.
Teisjai yd karini sjung vadovai. J valdia truko apie 200 met.
Tora penkios pirmosios Senojo testamento knygos, Dievo apreiktos Mozei.
2. Finikiei:
Abcl enkl visuma kalbos garsams ireikti.
Kolonija valstybs sigyta valda usienyje ir prijungta politiniais, kiniais ar kariniais tikslais.
Punai Kartaginos finikieiai.
Purpuras i purpurini austri igaunamas pigmentas, brangiausias i da, karali valdios
simbolis.
3. Pers:
Dualizmas poiris, kad tikrovje yra du pagrindiniai principai.
Monetos apskritimo formos metalo gabaliukai, naudojami kaip pinig ris, kaldinti nuo VII a. pr.
Kr.
Satrapas vietininkas, satrapijos autonomins provincijos valdytojas.

Asmenybs:
1. Hetit:
Murilis karalius, gyv. XVII a. pr. Kr., ukariavo iaurs Sirij, praplt valstybs teritorij
pietuose.
2. yd:
Abraomas seniausias biblinis yd patriarchas, laikomas j protviu.
Dovydas antrasis suvienytosios Izraelio karalysts karalius (1005-965 m.pr.Kr.).
Izaijas Izraelio pranaas, pranaavs kdikio atjim, kuris bus Izraelio Mesijas.
Jeremijas paskutinis prie Jeruzals sugriovim ventojo Rato pranaas.
Juozapas Biblijos personaas, Mergels Marijos suadtinis, Jzaus Kristaus tvis, aukltojas.
Moz Biblijos personaas, sen.yd vadas, gyv.XIIIa.pr.Kr., judj, krikioni, musulmon
pranaas.
Saliamonas Izraelio karalius, jam valdant karalyst pasiek aukso ami, suklestjo prekyba.
Saulius Izraelio karalius, jam valdant vyko karai su filistieiais.
3. Pers:
Darijus pers karalius, jam valdant imperija iaugo, turjo net 4 sostines..
Kambizas pers karalius, pasiymjs ypatingu iaurumu, geras karo vadas.
Kyras pers karalius, jam valdant persija tapo imperija.
Kserksas pers karalius, Darijaus I snus.
Zaratustra zoroastrizmo pradininkas.
vykiai:
1. Hetit:
Geleies apdirbimo pradia imoko lydyti gele II tkstm.pr.Kr. Iradim perm Egipto ir
Mesopotamijos gyventojai. Hetit civilizacijoje monija eng geleies ami.
Hetit imperijos suklestjimas ir lugimas didiausi galyb pasiek valdant upiluliumui I
(apie 13801340 m.pr.Kr.), imperija lugo apie 1200 m.pr.Kr., o jos sostin buvo sugriauta. Hetit
valstybles
ukariavo Asirija.
2. yd:
sikrimas Kanaane 4 tkstm.pr.Kr. Abraomas su savo monmis ikeliavo i ro miesto
(Mesopotamija) Kanaano krat (tuomet taip vadinta Palestina). Atkeliav ydai rado Kanaane nauj
moni, ne tik semit, bet ir filistiniei, tad kilo karas dl paadtosios ems. ydai, nugalj Kanaano
gyventojus (apie 1250 m.pr.Kr.), patys m versti emdirbyste ir gyventi ssliai, taip sitvirtindami
Kanaane.
Egipto nelaisv apie 1600 m.pr.Kr. Didiojo bado metu visi ydai patrauk Egipt, kurio
nelaisvje buvo iki Mozs gimimo XIII a.pr.Kr.
Pabgimas i Egipto XIII a.pr.Kr. Mozs vedami ydai paliko Egipt ir jo paadtj em
Sinajaus pusiasal.
Sandoros sudarymas - sandoros su Dievu sudarymas yra lemtingi Izraelio istorijos vykiai - tarsi
dvasinis yd tautos lopys, davs krypt visai tolimesnei Izraelio istorijai.
Teisj laikotarpis visos yd gimins po atsikraustymo Kanaan sudar karin sjung, kuriai
vadovavo teisjai. Teisj valdia truko apie 200 met (nuo ~1250 m.pr.Kr.).
Izraelio valstybs gyvavimas ir skilimas - 922m.pr.Kr. Izraelis suskilo dvi karalystes:Izrael ir
Judj. 721m.pr.Kr. Izraelio valstyb um asirai. 586m.pr.Kr. Judjos karalyst um babilonieiai.
I-oji Babilono nelaisv apie XI a.pr.Kr. Asirija ukariavo Babilon. Ukariaut Babilon, kaip
senj religin irkultros centr, asir valdovai laik nelieiamu. Asir valdovai visaip sien Babilono
palankumo pripaino babiloniei dievus, skelbdavosi kartu Asirijos ir Babilonijos karaliais.
II-oji Babilono nelaisv Asirijos karalius Sinacheribas sugriov miest 389 m.pr.Kr., taiau jo snus
Asarchadonas, paalins tv i sosto, aptvr miest nauja siena, atstat griuvsiais virtusi Marduko
ventykl ir jos bokt. Jis Asirij ir Babilon laik vien knu.
Romn ukariavimas 70 m.pr.Kr. Palestin um Romos imperijos kariuomen. Daugelis yd
buvo ivaryti kitas Romos imperijos sritis.
3. Finikiei:
Kolonij krimasis iaurs Afrikoje nedideli ems plotai, riboti gamtos itekliai vert Finikijos
miestus prekiauti, keistis produkcija su gretimomis ir tolimesnmis alimis. Pasak Herodoto, tolimiausia
finikiei kelion buvo aplink Afrikos emyn madaug VI a.pr.Kr. Pradjus plaukioti toli nuo tvyns,
finikieiams reikjo nauj uost, kuriuose jie galt sustoti. Taip atsirado finikiei kolonij iaurs
Afrikoje.
4. Pers:

Imperijos krimas valdant Kyrui II, Persijos karalyst 539 m.pr.Kr. tapo imperija.
A.Makedonieio ukariavimas 330 m.pr.Kr. nukariavo karaliaus Darijaus II valdom Persij.
Svarbiausi altiniai:
Avesta viena i pirm knyg monijos istorijoje, turinti inias duotas mogui Dievo. Dabar
Avesta telpa 21 knygoje, i kuri tik penkios yra paraytos, kitos perduodamos odiu. Kiekvienoje ventos
Avestos knygoje yra apraoma viena i monijos veiklos krypi, pagal kuri galima rasti keli Viepat
Diev.
Biblija krikioni ir judj ventasis Ratas, susidedantis i Senojo ir Naujojo Testament,
kurie sudaro vien mokym apie dievikj iganym.
II TEMA. ANTIKA
A. Senovs Graikija 3000-146 m. pr. Kr.
Metai:
3000-1450 m. pr. Kr. Kretos-Mikn civilazija. Gyventojai vertsi emdirbyste ir jr prekyba, buvo
umezg ryius su Rytais. Atrasti Knoso rmai. 2000 m. pr. Kr. Atrastas A- piktografinis ratas, o B ratas
skiemeninis, isirutuliojs II tkst. pr. Kr. pab. Rat perskait angl architektas ir kriptografas
M.Vetrisas, padedamas kalbininko D. adviko. 1100 m. IX a. pr. Kr. Tamsieji amiai. Graikija buvo
susiskaldiusi maas karalystes. Vieninteliai raytiniai to laiko dokumentai Homero Iliada ir Odisja
bei Hesiodo poemos.VIII-VI a. pr. Kr. Archajinis laikotarpis. Kuriasi miestai valstybs (poliai), vyksta
didioji graik kolonizacija, suklesti prekyba. Olimpini aidyni pradia. Ikyla Sparta.776 m. pr. Kr.
pirmosios Olimpins aidyns. Graik met skaiiavimo pradia. Dzeuso garbei buvo rengiamos
olimpiados, kurios yra gilios aknys dabartini Olimpini aidyni. 594 m. pr. Kr. Solonas veda statym,
suteikiant teis valdyti ne pagal kilm, o pagal turt. Panaikina skolas ir skolin vergov. 508-507 m. pr.
Kr. Kleistenis vykdo administracin reform ir paskelbia ostrakizmo statym Atnuose (pavojingiausias
Atn demokratijai mogus piliei buvo isiuniamas), sukuriami nauji valdymo organai (500 nari taryba
ir 10 strateg kolegija, kuri vadovavo kariuomenei). V a. pr. Kr. Periklis su savo reformomis toliau eng
demokratijos keliu: pradjo mokti pinigus piliei renkamiems pareignams tarybos, helijos nariams,
strategams, archontams (taip garbingas pareigas galjo uimti ir neturtingas pilietis). 490 m. pr. Kr.
Maratono mis (Darijus I). Graik pergal.480 m. pr. Kr. mis Termopil perjoje (Kserksas). Graikai
pralaimi, va Leonidas su spartieiais. Taip pat ir Salamino mis (Kserksas). Graik pergal, pers
pralaimjimas. 479 m. pr. Kr. mis prie Platjos ir Mikals kyulio Egjo jroje. Graik pergal, pers
pralaimjimas.
478 m. pr. Kr. graik miestai sudaro Delo jr sjung, kuriai vadovauja Atnai
(Nesutarimai tarp Atn ir Spartos baigsi, Atnai tapo Helados kariniu hegemonu).431-404 m. pr. Kr.
vyksta Peloponeso karas, kurio prieastis, pasak Tukidiko,- sustiprjusi Atn grsm Spartai. Taikos
sutart paeidia atnieiai.338-146 m. pr. Kr. Helenistinis laikotarpis. Teritorij nuo Graikijos iki Indo ups
uima Aleksandro Didiojo imperija. iuo laikotarpiu graikai ir makedonieiai keliasi Rytus, kur nea
savo kultr, paproius, stato helenistinius miestus.334 m. pr. Kr. kuriama Aleksandro Didiojo imperija.
323 m. pr. Kr. Makedonijos karaliaus, antikos karvedio Aleksandro Makedonieio mirtis. 281 m. pr. Kr.
Aleksandro Didiojo imperija suskyla tris dalis: Makedonij, Egipt ir Sirij.146 m. pr. Kr. Aleksandro
Didiojo imperijos teritorij uima romnai
Svokos:
Agora centrin aikt Atnuose su ventyklomis, turgaviete, valstybinmis staigomis.
Akademija - mokslo ar meno staig, draugij, auktj mokykl pavadinimas.
Akropolis tvirtov Atnuose, pastatyta V a. pr. Kr. ant kalvos. Vliau tapo svarbiausia kulto vieta su
ventyklomis ir diev paveikslais.
Amfora - pailgas molinis arba metalinis sen. graik ir romn indas su 2 vertikaliomis somis skysiams
(aliejui, vynui) laikyti.
Aristokratas sen. Graikijoje VIII-VI a. pr. Kr. politin valdi turjs turtingas ir takingas mogus,
kildins save i legendini protvi.
Atlantida - istorin hipotetin sala, prie 1012 tkst. met egzistavusi Atlanto vandenyne vakarus nuo
Gibraltaro. Apie j ra Platonas. Ar tikrai buvo tokia sala, iki iol neiaikinta. Barbaras sen. Graikijos
svetimalis.
Chitonas - sen. graik vyr ir moter drabuis be rankovi, ant pei susegamas segmis. Demagogas
sen. Graikijoje politinis veikjas.
Demokratija sen. Graikijoje taip buvo vadinama statym paisanti ir visuotin gerov orientuota
daugumos miesto valstybs piliei valdia.
Diadochai - Aleksandro Makedonieio kariuomens vadai, kurie po jo mirties 323 m. pr. Kr. pasidalijo
imperij.

Dionisijos sen. graik dievo Dioniso vent: dalyviai, apsireng okenomis, vaizduodavo satyrus
Dioniso palydovus, choras atlikdavo ditirambus; veniamos 4 kartus per metus; su jomis susijs graik
teatro atsiradimas.
Eklezija - Senovs Graikijos poliuose tautos susirinkimas vergovins demokratijos klestjimo
laikotarpiu (pvz., Atnuose eklezija tapo aukiausiuoju valdios organu).
Falanga - sen. graik ir makedoniei kovin sunkiai ginkluot pstinink kautyni rikiuot, sudaryta i
suglaust eili. J itobulino Pilypas II Makedonietis, kuris padidino kari skaii falangoje. Falangos,
kurias sudar tkstaniai kari, ginkluot 57 m ilgio ietimis, turjo didel smogiamj jg.
Filosofija - viena visuomens smons form, mokslas, tiriantis gamtos, visuomens ir mstymo raidos
visuotinius dsnius.
Freska - sien tapybos technika. Tapoma ant drgno tinko kalkiniu vandeniu praskiestais daais.
Gerusija senin taryba Spartoje.
Helenizmas - Senovs Graikijos ir kai kuri Ryt ali istorinis laikotarpis, truks nuo Aleksandro
Makedonieio laik (IV a. pr. Kr.) iki I a. po Kr.
Helotai vergai Spartoje.
Hoplitai graik kariai, pstininkai, ginkluoti skydais, ietimis ir kalavijais.
Komedija - dramos anras - scenai skiriamas krinys, kuriame juokingai vaizduojamos moni, paproi
ydos, o veiksmas baigiasi pagrindiniams veikjams skmingai.
Labirintas patalpa, kurioje galima pasiklysti ar paklaidinti.
Metropolija - Senovs Graikijos polis savo turim kolonij atvilgiu (j nevald, bet, esant reikalui, atliko
globjo funkcijas).
Minotauras - sen. graik mitin pabaisa pusiau mogus, pusiau jautis; mogdr Minotaur, Kretos
karaliaus Mino laikom labirinte, nuuds atnietis Tesjas.
Mitas tai igalvotas pasakojimas.
Monarchija sen. Graikijoje taip buvo vadinama statym paisanti ir visuotin gerov orientuota vieno
asmens paveldima valdia.
Olimpins aidyns 776 m. pr. Kr. surengtos aidyns dievo Dzeuso garbei.
Orakulas - tai Senovs Ryt, graik ir romn diev atsakymai; ynys, kuris tuos atsakymus perduodavo;
ventykla, kur bdavo pranaaujama. ymiausias Delf orakulas, kuris veik madaug nuo 700 m. pr. Kr.
iki 400 m. po Kr.
Oratorius ikalbingas, mokantis vieai kalbti mogus.
Ostrakizmas - Senovs Graikijoje valstybei pavojing piliei itrmimas slaptu balsavimu; vykdytas
ostrakonais, ant kuri buvo raomi tremiamj vardai.
Pedagogas - Senovs Graikijos laik vergas, lydintis eimininko vaikus mokykl, aukltojas. Pilietis
asmuo, turintis kokios nors valstybs pilietyb.
Polis - antikos laik (Senovs Graikijoje, Finikijoje, Romoje) miestas valstyb. Valstybs teritorij sudar
pats miestas ir jo apylinks.
Sinoikizmas keli savarankik bendruomeni, gyvenviei ar miest jungimasis vien pol. Stilius
tam tikra iraikos forma.
Strategas VI-I a. pr. Kr. sen. Graikijos kariuomens arba laivyno vadas, turintis didelius karinius ir
politinius galiojimus.
Tamsieji imtmeiai laikai, kai sen. Graikija buvo susiskaldiusi maas karalystes ir apie tai nerasta
joki ini. Vieninteliai raytiniai dokumentai Homero Iliada ir Odisja bei Hesiodo poemos.
Teatras - j sukr sen. graikai. Pradioje tai buvo ritualas, susijs su vyno dievo Dioniso vardu. Vyrai,
apsitais oi kailiais, pasakojo mitus ir padavimus apie tai, kaip atsirado pasaulis su dievais, monmis ir
gamtos reikiniais.
Tironija Sen. Graikijos valst. valdios forma vieno asmens, smurtu ugrobusio valdi, valdymas;
iauri, despotin valdymo sistema.
Tragedija - lit. dramos anras. Dramos krinys, atskleidis atrius ir neveikiamus prietaravimus, gili
visuomenin prasm slepianias stipri, herojik asmenybi kolizijas. Triera - karo laivas Sen. Graikijoje
su trimis auktais irkl.
Trojos arklys medin skulptra, skirta pasislpti prieams.
Pitija Sen. Graikijoje Apolono ventyklos (Delf orakulo) yn prana.
Asmenybs:
Aleksandras Makedonietis (356-323 m. pr. Kr.) Makedonijos karalius, antikos karvedys. 334 m. pr.
Kr. pradjo kov prie persus, ugrob Maj Azij, ukariavo Sirij, Palestin, eng Egipt. kr
Aleksandrij., nuygiavo iki Tigro ups ir prie Gaugamel galutinai sutriukino Darijaus III vadovaujam

pers kariuomen. Nugaljo Indijos karali Por. Archimedas (287-212 m. pr. Kr.) graik matematikas,
fizikas ir iradjas.
Aristofanas (~445 386 m.pr.Kr.) Antikos raytojas komedijos Debesys, Varls, Paukiai,
Vapsvos.
Aristotelis (384 322 m.pr.Kr.) Antikos raytojas Retorika, Poetika
Demokritas (~460-371 m. pr.Kr.) graik filosofas, atomizmo (pasaulis sudarytas i ma daleli-atom)
teorijos pradininkas.
Demostenas (~384-322 m. pr. Kr.) Atn valstybs veikjas ir oratorius, telk graikus kovai prie
Aleksandr Makedoniet..
Fidijas (5 a. pr. Kr.). Atn Akropolis. Skulptorius, Antika.
Herodotas (484-424 m. pr. Kr.) ymus graik istorijos tvas, paras veikal apie graik karus su persais
Iliada.
Hipokratas (460-370 m. pr. Kr.) ymiausias antikos laik gydytojas, vadinamas medicinos tvu. Homeras
- (VIII a.pr.Kr.) Antikos raytojas epins poemos Iliada, Odisja.
Kleistenis (VI a. pr. Kr.) Graikijos veikjas, vykds administracin reform ir paskelbs ostrakizmo
statym Atnuose.
Minas - graik mituose dievo Dzeuso snus, Kretos salos karalius, po mirties taps vienu i vli teisj
poemio karalystje
Peisistratas (VI a. Pr. Kr.)Graikijos veikjas, kuris 560-528 m. pr. Kr. ved tironij ir globojo
viduriniuosius bei emesniuosius luomus.
Periklis (~500-429 m. pr. Kr.) Atn valstybs veikjas, oratorius, politikas, strategas.
Pitagoras (~570-500 m. pr Kr.) graik filosofas. kr religin filosofin pitagoriei brolij. Platonas
(427-347 m. pr. Kr.) graik filosofas, Sokrato mokinys, kuris inomas savo mokymu apie idjas ir valstyb.
kr nuosav filosof mokykl Akademij.
Sofoklis (496 406 m.pr.Kr.) Antikos raytojas tragedijos Edipas karalius, Edipas Kolone,
Antigon, Elektra, Filoktetas.
Sokratas (470-399 m. pr. Kr.) graik filosofas, kuris domjosi morals ir valstybs valdymo klausimais.
Solonas (VI a. pr. Kr.)garik veikjas, kuris 594 m. pr. Kr. ved statym, suteikiant teis valdyti ne pagal
kilm, o pagal turt, panaikina skolas ir skolin vergov.
3.
Dievai, didvyriai ir mitins btybs.
Afrodit meils ir groio deiv;
Artemid mik deiv, gyvn ir mediokls globja;
Apolonas mz valdovas, men globjas;
Atn iminties, taikos ir karo deiv, globojo audjus ir alyv augintojus;
Dionisas - vaisingumo, augalijos ir linksmybs dievas, vyno iradjas, vynuogi ir vyndarysts globjas;
Dzeusas vyriausiasis dievas, perkn ir aib valdovas, saugojo visuomens teises;
Hadas poemio karalysts dievas;
Hefaistas ugnies dievas, kalvysts globjas;
Hera Dzeuso mona, vedyb globja;
Hermis keliautoj, diplomat, pirkli ir vagi dievas;
Nik - pergals personifikacija;
Poseidonas jr dievas;
Prometjas - moni gynjas nuo diev savivals, monijos globjas;
Tich - likimo ir atsitiktinumo deiv;
Dedalas - sen. graik mit architektas ir skulptorius, pastats Kretos salos karaliui Minui Labirint, i
vako ir plunksn pasidarytais sparnais nuskrids i Kretos Maj Azij;
Ikaras - graik mit. personaas; bgdamas i Minojo nelaisvs, tvo Dedalo padirbtais i vako ir plunksn
sparnais per arti priskrido prie Sauls; sparn vakui itirpus, nukrito jr ir nuskendo;
Heraklis - mit herojus, pasiymjs didele fizine jga;
Pandora - moteris, kuri i smalsumo, nepaisydama draudimo, atvo ind ir ileido moni nelaimes;
Pegasas - sparnuotas irgas, kanopos smgiu kalne davs pradi Hipokrens altiniui, kurio vanduo teiks
kvpim poetams;
Tesjas - Atn karalius, suvienijs Atik, atliks ygdarbi (dalyvavo argonaut ygyje, nuud plik
Prokrust, pabais Minotaur, nudob Maratono jaut);
Chimeros - pabaisos, turjusios lito galv, okos liemen, gyvats galva pasibaigiani uodeg, i nugaros
kylani trei okos galv;
Kentaurai - mik arba kaln demonai, iki juosmens mons, nuo juosmens arkliai;
Kiklopai - vienaakiai milinai;

Minotauras - pusiau mogus, pusiau jautis; mogdr Minotaur, Kretos karaliaus Mino laikom
Labirinte, nuuds atnietis Tesjas; Mzos - 9 deivs, mokslo ir meno globjos; Nimfos - graik gamtos
deivs: inomiausios medi (driads), vandenyno bang (okeanids), kaln (oreads), upi, eer
(najades), jr (nereides);
Satyrai - mik dievybs, pasiymjusios galumu. Vyno ir linksmybs dievo Dioniso palydovai;
Sirenos paukio kno merginos, dainomis viliojanios jreivius;
Titanai - vyriausiosios kartos dievai Gjos (ems) ir Urano (Dangaus) sns, kovoj su Dzeusu dl
valdios; pralaimj buvo nublokti Tartar.
ymiausi statiniai:
Aleksandrijos vyturys - pirmasis vyturys pasaulyje, pastatytas III a. pr. Kr. maoje Viduremio jros
Faro saloje ant masyvi akmenini luit, su Poseidono skulptra viruje. Rod keli laivams Aleksandrij.
Dien signalizavo dmais, o nakt atspindjo lauo liepsnas. 120 m aukio. Atn akropolis - sen. Atn
tvirtov, ventykla ir visuomeninio gyvenimo centras, ikils vir miesto ant didels kalvos. Akropoli bta
ir kituose Graikijos miestuose. Netoli yra Adriano vartai ir olimpinis stadionas, o u j uola, kurios
virnje yra antikinio pasaulio statiniai. i uola vadinasi Likabeto arba Vilk kalva.Netoliese yra ir
Akropolio virn su Panteonu. io kalno pirmojoje pakopoje yra vartai Akropol. Prie paties Akropolio
yra daug ventykl ir muziej. Akropolio papdje matyti Dioniso ir Herodoto teatro griuvsiai. Antikos
laikais ia buvo statomi Sofoklio, Euripido kit dramaturg veikalai. U io teatro griuvsi yra olimpinis
stadionas ir Jupiterio ventykla. Atn partenonas - pastatytas 447438 m. pr. m. e., vadovaujant
ymiajam Fidijui. Atn Dioniso teatras - pirmasis akmeninis Graikijos,teatre sussdavo 14 tkstani
moni. Jei monms spektaklis nepatikdavo, jie aktorius apmtydavo savo atsinetu maistu ar net
akmeninis. Vienas aktorius sulauk tokios kruos. Dzeuso ventykla Olimpijoje beveik prie 3000 m.
Olimpija buvo svarbus Graikijos religijos centras. Sen. graikai garbino vyriausij diev Dzeuso, jo garbei
reng ventes, atletikos varybas. V a. pr. Kr. Olimpijos gyventojai suman pastatyti Dzeusui ventykl.
Skulptorius Fidijas sukr 13 m aukio Dzeuso skulptr. Dievo od padar i dramblio kaulo ploki,
drabuius i aukso lakt. Mauzoliejus Halikarnase 377-353 m. pr. Kr. Pers imperijos dalyje su
Halikarnaso sostine karaliavo Mauzolas. Jis ved savo seser Artemisij ir suman sau ir karalienei pastatyti
antkap. Karaliaus garbei antkapis pavadintas mauzoliejumi. J saugojo akmeniniai litai. Ant vientiso
akmeninio pagrindo stovjo panaus graik ventykl statinys, apsuptas kolon ir statul. Statinio
virnje laiptuota piramid. J 43 m auktyje vainikavo irg traukiama kovos ir ikilmi veimo
skulptra. Knoso rmai senosios Kretos civilizacijos valdov rmai. Pastatas megarono tipo, pagrindin
statyb mediaga diovintos plytos. Rmai isidst 16 tkst. kv. m. plote, pritaikyti prie reljefo,
netaisyklingo suplanavimo. Moter ir vyr patalpos isidsiusios skirtingose pusse, rm centre 50x75 m
ploio kiemas. Rmuose naudojamos Kretai savitos iracionaliosios ( apai siaurjanios) kolonos. Sienos
puotos architektrinmis formomis ir glazruotomis plytelmis. Rodo kolosas milinika statula,
stovjusi Egjo jros Rodo uoste. Taip Rodo gyventojai, IV a. pr. Kr. apgyn miest, atsidkojo u glob
Sauls dievui Helijui. Bronzin, madaug m aukio. Skulptorius Haras Lindietis. Artemids ventykla
Efese - pastat paskutinis Lydijos karalius Krezas Efeso mieste Maojoje Azijoje. Legenda byloja, kad
Efeso miest kr amazons karinga moter gentis. Krezas nusprend pastatyti Mnulio deivs ir
gyvn bei jaun mergin globjos Artemids garbei didiausi ventykl i marmuro. Svarbiausi
ventyklos statin rm madaug marmuro kolon. Kiekviena j 20 aukio. Pagrindas 131 m ilgio ir 79
m ploio. ventyklos viduryje stovjo Artemids skulptra. Tai viena didiausi senojo pasaulio ventykl,
daug didesn u Partenon, vliau pastatyt Atnuose.
II tema. Antika. B Senovs Roma. 753m. pr. Kr. 476m.
METAI
II tkstantmetis pr. Kr.- Apenin pusiasalyje sikuria pirmieji gyventojai.
753 m. pr. Kr. - kuriama Roma.
509 m. pr. Kr. - baigiasi karali epocha, ivytas paskutinis karalius Tarkvinijus Ididusis. Koma tampa
respublika.
450 m. pr. Kr. - pirmasis statym rinkinys - Dvylikos lenteli statym rinkinys.
264 241 m. pr. Kr. - pirmasis pun karas.
218 - 201 m. pr. Kr. - antrasis pun karas.
149 - 146 m. pr. Kr. - treiasis pun karas.
146 m. pr. Kr. - romnai um Graikij.
133 m. pr. Kr. - Tiberijaus Grakcho reformos.

123 m. pr. Kr. - Gajaus Grakcho reformos.

107 m. pr. Kr. konsulu tampa karvedys Marijus, kariuomens pertvarkymas.
74-71 m. pr. Kr. Spartako sukilimas.
49 m. pr. Kr. Cezaris perjo Rubikono up. pradjo kariauti prie Gaj Pompj. um Rom.
44 m. pr. Kr. smokslininkai nuudo Cezar.
44 - 30 m. pr. Kr. - pilietiniai karai.
27 m. pr. Kr. - Oktavianas Augustas tampa Romos valdovu.
64 m. - Neronas sak padegti Rom, Romos gaisras.
284 m. - imperatoriumi irinktas Diokletianas, jo reformos.
313 m. - imperatorius Konstantinas ileidia statym, draudiant riboti krikioni laisv.
392 m. imperatorius Teodosijus krikionyb paskelbia vyraujania religija.
395 m. - Romos imperija suskyla Ryt ir Vakar.
410 m. - Alaricho kariai(vestgotai) nusiaubia Rom.
476 m. - lugo Vakar Romos imperija.
SVOKOS
Akvedukas - didiuliai arkiniai tiltai, pastatyti tam, kad vandentiekio kelyje pasitaikydavo praraj ar upi.
Amfiteatras - pastatas, kuriame vyko gladiatori kovos ir viei vaidinimai.
Arena - pabarstyta smliu aiktel amfiteatro ar cirko viduryje.
Augustas - imperatoriaus titulas. Vliau kiekvienas imperatorius, taps Augustu, galjo skirti savo pdin,
kuris gaudavo Cezario titul.
Bagaudas - valstietis, sukils Galijoje ir iaurs Ispanijoje prie Romos vergvaldi priespaud.
Biurokratija - valdymo sistema, kurioje viepataujanti inaudotoj klase vykdo savo valdi darbo
monms per privilegijuotus
asmenis.
Centurionas virininkas Romos kariuomenje, vadovavs imtinms.
Cenzorius suraydavo visus pilieius, nustatydavo j turtin padt, tvark mokesius, vieuosius darbus,
saugojo Romos piliei
paproius.
Cirkas vieta karo vad triumfinms eitynms, varyboms, vaidinimams Senovs Romoje.
Decimacija - romn kariuomenje u didel nusiengim kas deimtas karys burt keliu turjo bti
nubaustas mirtimi.
Didysis taut kraustymasis - barbarikas tautjudjimas, klimasis vakarus, Romos imperij, bgant nuo
Azijos gyventoj hun.
Diktatorius valdovas, kuriam suteikta visa valstybin valdia Senovs Romoje; ypatingais atvejais senato
nutarimu skirtas 6
mnesiams.
Dominatas - neapibrta imperatoriaus valdia.
Duonos statymas - Romos varguomen kiekvien mnes i valstybini sandli turjo gauti grd
nemokamai ar u labai ma kain.
Enciklopedija - mokslinis leidinys, kuriame pateikta kai kuri mokslo srii svarbiausi ini sistema.
Federatas - mogus, pasisakantis u valstybi sjung.
Forumas - svarbiausia Romos aikt.
Geocentrizmas - senovs moni klaidinga paira, kad em yra visatos centras, o Saul, Mnulis ir kiti
dangaus knai sukasi apie j,
isilaikiusi iki XVI a.
Gladiatorius - belaisvis, nusikaltlis, vergas ar samdytas karys, specialiai apmokytas kautis su kitais
publikos malonumui.
Insul - 3 ar 4 aukt namas.
Julijaus kurija - vieta, kur posdiavo senatas.
Karceris kaljimas.
Kareivi imperatorius - 111 a., palijus drausmei kariuomenje ir legion vadams kovojant tarpusavy,
legionieri karnuotas valdovas,
kuris sumokdavo didiausi sum.
Koliziejus - didiausias amfiteatras Romoje, kuriame vyko gladiatori kautyns, vri pasirodymai, tikr
karo laiv miai.
Komicija -tautos susirikimas po Servijaus Tulijaus pertvarkym.
Kolonas - smulkus ems nuomininkas.
Konsulas - kariuomens vadas, auk senato posdius.

Krikionyb Jzaus Kristaus mokym ipastani moni religija.

Kupolas architektrin detal.
Latifundija - didelis romn dvaras.
Legionas romn kariuomens didiausias padalinys.
Liaudies tribnas - plebj teisi gynjai. Turjo teis sustabdyti statym, suaukti senat, kitis teism
veikl.
Magistratas aukto rango valstybins valdios pareignas.
Oligarchija - valdia, kuri gyvendina nedidel turtingiausi piliei grup.
Optimatas- 1 a. Romos respublikos krizs senato alininkai.
Pagonyb- religija, pasisakanti u politeizm.
Panteonas - vis diev ventykla ar vienos religijos diev visuma.
Patricijai - kilmingi Romos pilieiai, kildin save i pirmj Romos gyventoj.
Pax Romania - valdant Oktavianui Augustui sigaljusi romnikoji taika.
Pergamentas apdorota alia oda.
Plebjai laisvi pilieiai, vliau apsigyven Romoje.
Plebiscitas - visuotin apklausa.
Pontifex maximum -vyriausias romn ynys, nuo Augusto laik juo tapdavo imperatorius. is titulas iliko
Romos popieiaus titulu.
Populiaras 1 a. Romos respublikos krizs metu mons, rm Romos varguomen.
Principatas - politin sistema, kur aukiausi valdi gavo senatorius princepsas.
Privilegija - iimtin teis k nors.
Provincija - u Italijos esanti Romos valstybs dalis.
Prokonsulas - konsulo padjjas.
Punai taip romnai vadino kartaginieius.
Raiteliai - dalis Romos piliei, kurie buvo raiteli vad palikuonys.
Respublika valstybe, kuri valdo liaudies irinkti atstovai.
Romanizacija - Romos ukariautos tautos perm lotyn kalb, romn buit, paproius, religij.
Senatas - Taryba, kuri svarsto svarbiausius valstybs reikalus, vidaus ir usienio politik, finansinius
reikalus.
Terma vieoji pirtis.
Toga - romn tautinis drabuis.
Triumfas- ikilmingas laimjusio karvedio vaiavimas Rom kariuomens prieakyje.
Triumviratas trij moni sjunga, sudaryta valdiai ugrobti valstybje.
Tunika - trumpas senovs romn drabuis.
Vandalizmas kultros vertybi ir meno paminkl naikinimas be prieasties.
Vestal - yn. saugojusios nam idinio deivs Vestos aminj ugn jos ventykloje Forume.
Didysis cirkas - didiausia ir seniausia arena Romoje, kur vykdavo kovos veim lenktyns ir ikilmingos
ventins eisenos.
Didysis forumas - vietov tarp Kapitolijaus ir Palatino kalv, turgaus aikt.
Jupiterio ventykla - vyriausiojo dievo ventykla.
Kapitolijaus ventykla - tvirtov ant Kapitolijaus kalvos.
Diokletiano, Karakalos termos - i imperatori pirtys um 30 ha plot ir buvo didiausios.
Katakombos - persekiojam krikioni pamald vieta.
Kloakos poeminis kanalas nevarumams nutekti.
Marso laukas plati lyguma, kur vykdavo kariniai paradai, gimnastikos varybos, liaudoes susirinkimai ir
ventes.
Marso ventykla - Karo deivs ventykla Marso lauke.
Romn keliai - vadinami pasaulio stebuklu, jais bdavo sujungiama sostine su imperijos kampeliais visais.
Trajano kolona - pastatyta aminti Trajano skmingiems ygiams.
Triumfo arkos po skmingo ygio statomos vadams.

ASMENYBS
Alarichas - vestgot vadas, nusiaubs Makedonij, Graikij. engs Italij, 410 m. apgul Rom ir.
nepatenkintiems miestieiams atvrus vartus, tris dienas j siaub.Po to patrauk Piet Italij. Jam mirus,
vestgotai Galijoje ir Ispanijoje kr karalyst. Markas Antonijus - Cezario legionio vadas, po jo mirties
kartu su Oktavianu valds Rom. Jam atiteko rytins Romos provincijos.Jis deimt met gyveno Egipte,

karaliens Kleopatros rmuose.Prasidjo jo irOktaviano tarpusavio karai, kuriuos jis pralaimjo.Oktavianui

umus Egipt, jis kartu su Kleopatra nusiud, Egiptas tapo Romos provincija.
Atila iaurus hun vadas, dar vadinamas dievo rykte. Ukariavo emes nuo Volgos iki Reino, nuniokojo
rytines Romos imperijos sritis, patrauk vakarus, pasklido po Galij. Jam engus Italij, jo kariuomenj
prasidjo maras, jie pasitrauk, Atila mir. Romulas Augustas - jaunas imperatorius. 476 m. nualintas savo
asmens sargybos.
Markas Aurelijus - (161 - 180 m. pr. Kr.), imperatorius ir filosofas. Mintyse atsispindjo valdymo
problemos, teig, kad mogus gimsta darbui, turi turti tiksl, turi daryti tvark pasaulyje, teig kad mirtis
visus sulygina. Mir karo ygio metu. ileido apmstym knyg '"Sau paiam".
Brutas (85 42 m. pr. Kr.). Julijaus Cezario nuudymo organizatorius. Cicerono draugas, ymus filosofas
ir oratorius. Cezaris - (100 - 44 m. pr. Kr.). Romos valstybs veikjas i ymios patricij eimos, karvedys,
raytojas, faktinis pirmasis imperatorius.
Ciceronas - (106 43 m. pr. Kr.), romn politikas, filosofas, garsus oratorius, klasikins lotyn prozos
autorius. Diokletianas
imperatoriumi tapo 284 m. Padidino kariuomen, j pertvark, numalino
neramumus provincijose, ivijo barbarus.imperij padalino smulkesnes sritis. Pasiskelb Jupiterio snumi.
Kadangi vienam buvo per sunku valdyti, jis persikl Maj Azij, o benravaldiui paved valdyti
vakarin imperijos dal.Prasidjo valstybs skilimas.
Epiktetas - (I - II a.), vergas i Frigijos. Mintimis artimas Senekai. Sil niekada nesakyti, i kurio krato
yra mogus kils, siek lygybs tarp taut, niekino prabang gyvenim, buvo itremtas i Romos.
Gajus Grakchas - Tiberijaus brolis, siek baigti jo darb. Apribojo senato valdi, priimtas duonos
statymas, pradti organizuoti dideli vieieji darbai. Ts ems reform, pasil steigti kolonijas. Buvo
nuudytas savo vergo.
Tiberijus Grakchas - i kilmingos eimos, garsjo isilavinimu, dora.Pasil ems statymo reform:
visuomens emes idalinti nusigyvenusiems plebjams. Buvo apkaltintas valdios siekimu ir nuudytas.
Hanibalas kartaginiei karo vadas, pradjs antrj pun kar. Po pralaimjimo nusinuodijo.
Kaligula
imperatorius nuo 37 m., siek neribotos valdios. Daug l skyr teatrams, triumfams,
statyboms, todl didino mokesius. Buvo tironas, nuudytas.
Konstantinas - imperatorius, daugiausia dmesio skyr rytinms provincijoms. 330 m. kr sostin
Konstantinopol. Krasas - kartu su Cezariu ir Pompju sudar triumvirat, poto pradjo vadovauti romn
kariuomenei.
Titas Livijus - (59 m. pr. Kr. I 7 m.), romn istorikas, paras Romos istorij nuo jos krimo iki 9 m. pr.
Kr. Jose stengsi iauktinti romnus. I jo parayt 142 knyg yra ilikusios 35.
Marijus - karvedys, taps konsulu 107 m. pr. Kr. Pertvark kariuomen: j sudar samdiniai, jis leido
tarnauti ir neturtingiems pilieiams, karvediai patys rinko kariuomen, mokjo algas.
Neronas imperatorius despotas, lieps 64 m. padegti rom.
Odoakras - imperatoriaus asmens sargybos vadovas. 476 m. nualins j ir pasiskelbs Italijos karaliumi.
sikr Ravenos mieste. Sis
vykis laikomas Vakar Romos imperijos pabaiga.
Oktavianas - (27 m. pr. Kr. - 14 m.), pirmasis Romos imperatorius. Senatas suteik jam Augusto(ventojo)
prievard. gijo vis faktin
valdi, kr principat. Suklestjo romn literatra.
Plinijus Vyresnysis - I a. para 37 knyg veikal "Gamtos istorija", tai enciklpedija apie to meto inias
apie pasaul ir gamt.
Plutarchas - (45 I27m.) para ,.Palyginamuosius gyvenimo apraymus", kuriuose sugretino romn ir
graik veikjus. Sis
veikalas iliko visas. Nors nepaisoma chronologijos, taiau stengiamasi irykinti asmenybs bruous
pavyzdiais: smerktini ar sektini
bruoai ir 1.1.
Pompjus - sudar triumvirat su Cezariu ir Krasu.. vliau sukilo prie Cezar, kuris pradjo prie j kar. Jo
nuudyto galva buvo
padovanota Cezariui.
Klaudijas Ptolemjas - matematikas, geografas, astronomas. Apibendrino senovs astronomijos ir
geografijos inias, pareng
geocentristin visatos model.
Romulas - yra tikima, kad kartu su broliu Rmu kr Rom.
Kornelijus Sula - 82 m. ( I a. pab.) pr. Kr. isikovojo, kad bt paskelbtas diktatoriumi neribotam laikui,
todl jis laikomas diktatros
Romoje pradininku. Juo jis ibuvo 3 metus.
Scipionas Romos karvedys, pasiymjs antojo pun karo metu.

Seneka
I a., nors buvo turtingas, kviet atsisakyti turto. Buvo Nerono mokytoju, konsulu, mst apie
tobul visuomenes
valdym(respublik), teig, kad tik imintis gali paveikti mog. Buvo nuudytas.
Spartakas - 74 - 71 m. pr. Kr. Trak kilms verg sukilimo Romoje vadas. Rom pateko kaip belaisvis,
buvo parduotas gladiatorius.
Tacitas - (55 - 120 m.), raytojas, valstybs veikjas. 98 m. ileido J.A. gyvenimas ir bdas", Germanija".
Teodosijus - imperatorius, po jo mirties imperija galutinai suskilo, j pasidalino jo sns.
Tiberijus - Romos imperatorius. I pradi sutar su Senatu, po to vykd autokratin politik. Stengdamasis
provincijose sutvarkyti
mokesi sistem, u piktnaudiavimus persekiojo vietininkus ir atpirkjus; sumaino visuomenini
statyb ir pramogini rengini
ilaidas, grd ir pinig dalijim plebjams.
Trajanas - Romos imperatorius. Um Mesopotamij, geras karvedys, buvo toks pat kaip ir kariai. Senatas
oficialiai pripaino j
geriausiu imperatoriumi. Jo ygiams aminti buvo pastatytas didelis obeliskas.
DIEVAI IR MITINS BTYBS
Jupiteris - vyriausiasis dievas, perkno.
Junona Jupiterio mona, moter ir motin globja.
Vesta - nam idinio globja.
Vulkanas - kaln ir amatinink globjas.
Neptnas - Jr dievas.
Plutonas poemio karalysts dievas.
Cerera - emdirbysts dievas.
Minerva - karo deiv, amatinink globja.
Merkurijus - prekybos ir vagi dievas.
Diana - mediokles ir mnulio deiv.
Venera - meils ir groio deiv.
Apolonas - sauls ir muzikos dievas, aikiaregi globjas.
Marsas - karo dievas.
Kapitolijaus vilk tai vilk, uauginusi Romos krjus Romul ir Rm
VYKIAI
Romos miesto krimas
Pagal legend. Trojos didvyris Enjus. Afrodites snus, liks gyvas po karo, atvyko Lacij. ved karaliaus
dukter ir susilauk snaus,
kuris tapo naujo miesto Alba Longos krju. Jo tolim palikuon Numitor nuvert nuo sosto jaunesnis
brolis. Numitoro dukter atidav
vestales. Jos turjo bti skaisios, taiau ji pagimd dievo Marso dvynius. U tai ji ir jos vaikai buvo
pasmerkti mirti. Dvyniai buvo
mesti Tiberio up. bet ji imet vaikus krant, kur juos suradusi ir savo pienu maitinusi vilk. Vliau
piemuo juos rado ir pavadino
Romulu ir Reinu. Galiausiai j paslapt atskleid, grino sost Numitorui, o patys nusprend kurti nauj
miest. Broliai susiginijo ir
Romulas nukov Rm. o miest pavadino savo vardu 753 m. pr. Kr., kuris isidsts ant 7 kalv:
seniausiai apgyventa Palatino kalva,
paskutin - Aventino.
Karali valdymas
Ankstyvuoju laikotarpiu Rom valde 7 karaliai. Karali (rex) rinko senatas iki gyvos galvos. Jis
pirmininkavo senate, aukodavo dievam
aukas, vadovavo paauktinei kariuomenei. Karaliai atliko daug reikming darb. Karalius Numa
Pompilijus patikslino kalendori.
Tarkvinijus Priskas pradjo didiojo cirko statyb, sureng pirmas vieas aidynes, nusausino pelkes aplink
Rom. Servijus Tulijus j
apjuos siena, leido plebjams dalyvauti Tautos susirinkime. Tarkvinijus Ididusis ant Kapitolijaus kalvos
pastat ventykl. 3
paskutiniai karaliai buvo etruskai. 509 m. romnai ivijo paskutin karali.
Respublikos paskelbimas

Paskutinis karalius Tarkvinijus Ididusis buvo itremtas, VI a. pr. Kr. Roma buvo paskelbta respublika valstybe, kuri vald liaudies
irinkti atstovai.Aukiausia valdia priklaus senatui, tautos susirinkimams ir magistratams.
Plebj teisi augimas
Plebjai tarnavo armijoje, bet nedalyvavo valstybs valdyme. Kadangi nebuvo raytini statym, patricijai
galjo savivaliauti. Plebjai
kelis kartus grasino palikti Rom. kai j pagalba buvo ypa reikalinga. 494 m. pr. Kr. Plebjai suauk
atskira tautos susirinkim. Jie
isikovojo teis rinkti savo pareignus (liaudies tribnus). Tribnai galjo sustabdyti senato priimto
statymo veikl, j asmuo buvo
nelieiamas. Jie pasiek, kad bt perdalyta em, udrausta versti vergais siskolinusius pilieius, kad
jiems but suteiktos lygios teiss
Tautos susirinkime su patricijais. Plebjai privert paskelbti Romos statymus, pirmasis statym rinkinys,
paskelbtas 450 m. pr. Kr.,
pirmiausia gyn nuosavyb.
12 lenteli statym" sigaljimas
Pirmasis statym rinkinys, paskelbtas 450 m. pr. Kr., pirmiausia gyn nuosavyb. Romnai teig, kad
teisjai turi bti bealiki, o kaltinamasis turi teis susitikti su savo kaltintojais, kad rodymai bt
tikinantys, o teisjai turi atsivelgti i poelgio motyvus. tariamasis turi bti laikomas nekaltu kol jo kalt
nerodyta. Pun karai ir didiausi miai
III - i a. pr. Kr. Romos valstyb susiduria su stipria Kartaginos valstybe, kuri iaurs Afrikoje kr
finikieiai. Juos romnai vadino pnais. Kar su Kartagina prieastis - Romos ir Kartaginos interes
susidrimas, romnams pleiant savo valdas Viduremio juros baseine. simintini 3 Pun karai:
1)
264 - 241 m. pr. Kr. Kartaginieiai um Sicilij, romnai ten pasiunt savo legionus. Romos
laivynas sumu Kartaginos, netrukus romnai atm Sardinijos ir Korsikos salas.
2)
218 - 201 m. pr. Kr. Hanibalas upuol Italij i iaurs, j is versi pirmyn, bet nepavyko uimti
Romos, gro Afrik. Prie Zamos miesto pralaimjo romnams, isilaipinusiems j emse. Roma
sitvirtino Viduremio juros pakrantse.
3)
149-146 m. pr. Kr. Romnai apsiaut Kartagin, po 3 met Kartaginos valdos tapo Romos provincija.
Pli kar reikm:
a) Kartagina pralaimjo ir buvo sugriauta:
b) uvo labai daug moni ir buvo sunaikinta daug materialini vertybi
c) romnai pasistat galing laivyn;
d)Roma siviepatavo visoje europinje Viduremio jros pakrantje ir tapo stipriausia antikos pasaulio
valstybe:
e)parod. kad valstybin Romos santvarka yra pranaesn u Kartaginos.
Po Pun kar Romos valstybs teritorija buvo pleiama toliau.
Nukariautas teritorijas romnai vadino provincijomis. Romn karai ir ukariavimai Respublikos
laikotarpiu
iuo laikotarpiu buvo nukariautos visos Apenin pusiasalyje sikrusios tautos.272 m. pr. Kr. valstyb
pradta vadinti Romos-ltalijos sjunga, siekiant pabrti romn sjung su visomis Italijoje
gyvenaniomis tautomis. Kai kuri nukariaut miest gyventojams buvo suteiktos Romos piliei teiss,
kai kuri- lotyn teiss (t. y. dalines). sjunginink vidaus gyvenim romnai nesikio, bet j usienio
politika buvo visikai priklausoma nuo Romos, be to, visi sjungininkai turjo sisti brius tarnyb
romn kariuomenje. Po kar su punais. romnai toliau pradjo ygius rytus. siver Balkan
pusiasal, sutriukino Sirijos kariuomen, ukariavo Makedonij. 146 m. pr. Kr ved savo valdi
Graikijoje. G lakeli reformos
Tiberijus ir Gajus Grakchai buvo i kilmingos eimos, garsjo isilavinimu, dora. Tiberijus buvo irinktas
liaudies tribnu, pasil ems statymo reform: visuomens emes idalinti nusigyvenusiems plebjams.
Buvo apkaltintas valdios siekimu ir nuudytas. Tiberijaus brolis Gajus sieke baigti jo darb. Apribojo
senato valdi, priimtas duonos statymas, pradti organizuoti dideli vieieji darbai. Ts ems reform,
pasil steigti kolonijas. Buvo nuudytas savo vergo. Marijaus reforma
II - I a. pr. Kr. Romos kariuomens sudtis pasikeit. Romn kariuomens karvedys Marijus leido tarnauti
legionuose ir neturtingiems Romos pilieiams. Senato pavedimu karvediai patys rinkdavo kariuomen,
mokdavo alg ir duodavo dal grobio. Tai sustiprino karvedi valdi. Spartako sukilimas
74 7 1 m. pr. Kr. gladiatori mokykloje kilo sukilimas, kuriam vadovavo Spartakas. Subrs apie save
70000 pabgusi verg sumu ne vien Romos legion, taiau galiausiai buvo sutriukinta myje su
Krasu. Spatakas uvo. 6000 belaisvi romnai nukryiavo prie kelio i Kapuj i Rom. Triumviratas

I a. pr. Kr. Cezaris, Krasas ir Pompjus varsi tarpusavyje dl valdios, vliau sudar triumvirat trij
vyr sjung. Triumviratas neturjo joki ypating galiojim, bet galjo daryti tak statym primimui.
58 m. pr. Kr. Cezaris tapo galijos provincijos vietininku. Pompjus ir Krasas vadovavo romn
kariuomenei Ispanijoje ir Sirijoje. Cezario ygis Rom
Nuo 58 m. pr. Kr. Cezaris ukariavo galus, Reino germanus, britus, tapo 13 legion vadu. Optimatai su
Pompjutni pareikalavo jo paleisti kariuomen. Jis 49 m. pr. Kr. perjo Rubikono up. skyrusi Galij nuo
Italijos, tar ..burtas mestas" ir be mio um Rom, uvald Italij, pasiskelb valstybs diktatoriumi.
Pilietiniai karai Romoje
1 a. pr. Kr. romn ukariavimai sukl pilietinius karus tarp turtingj ir varg. Vis labiau aikjo, kad
reikia reform. Valstybje susidar
2 grupuots (partijos): populiarai, kurie man. kad reformos btinos, ir sile idalyti em valstieiams, ir
optimatai. kurie mane. kad reikia palikti visk taip. kaip yra.ymiausi populiar atstovai buvo Gajus ir
Tiberijus Grakchai. Jie pamgino valstybje vykdyti ems reform ir suteikti ukariautoms tautom.-,
piliei teises, taiau Senato buvo nuteisti mirti. 1 ai ukele Romoje pilietin kar, pagrindin vaidmen m
vaidinti karo vadai. 107 (II a. pr.) m.pr. Kr. karvedys Marijus vykd labai svarbi karin reform:
kariuomen pradta imti ir beemius proletarus, ti tarnyb jiems adta atlyginti nukariautomis emmis ir
karo grobiu. Taip karo tarnyba i garbingos pilieiopareigos virto amatu.Materialinis kareivi aprpinimas
priklaus lik nuo j karo vad. Karo vadai., remdamiesi kariuomene, vis band ugrobti valdi Romoje.
Kornelijus Sula 82 m. ( I a. pab.) pr. Kr. isikovojo, kad bt paskelbtas diktatoriumi neribotam laikui,
todl jis laikomas diktatros Romoje pradininku. Be to. Sulos laikais atsirado proskripcijos, jas imta taikyti
politiniams prieams - tai sraai piliei, paskelbt u statymo rib. konfiskuojant j turt ir itremiant i
tvyns. Diktatoriumi jis ibuvo 3 metus.Padti valstybje dar labiau apsunkino sukilimai. 91-88 m. (i a.
pab.) pr. Kr. sukilo kalik tautels. Nors sukilimjos pralaimjo, romnai buvo priversti suteikti kalikams
piliei teises. 73-71 m. (I a. pab.) pr. Kr. Rom sukrt Spartako vadovaujamas verg sukilimas. Tik dl
sukilli vad tarpusavio nesutarim valdantiesiems sluoksniams pavyko j numalinti. Ypa
sukilim malinant pasidarbavo karo vadas Gnjus Pompjus. Jis kartu su kitais karo vadais Licinijumi K
ras ir Julijumi Cezariu sudar triumvirat- taryba,, susitar vienas kit remti ir paimti valdi Romoje. Po
Kraso mirties labai iaugo Julijaus Cezario autoritetas. 49-48 m. pr. Kr. jis su savo kariuomene pereng
Rubikon, um Rom ir tapo diktatoriumi.Tuo metu jau buvo aiku, kad respublikin valdymo sistema
atgyveno, nes j i buvo paranki tik Romos pilieiams, kurie valstybje tesudar gyventoj maum.
Valstybei reikjo stiprios, vienijanios asmenybs. Ja ir tapo Julijus Cezaris. Nordamas sitvirtinti
valdioje. Cezaris:
1) suteik pats sau diktatoriaus titul iki gyvos galvos;
2) pasiskelb vyriausiuoju pontifiku (yniu): Principato vedimas
Principatas nuo 27 m. pr. Kr. iki 3 a.pab.lmperijus - pati aukiausia valdia. Jis galjo bti karinis veikjas,
ar civilis. Nuo galiojim
imta vadinti ir teritorij kurioje veik imperijus - imperija. Pirmasis asmuo, su kurio pareigom siejame
principato valdi Julijaus
Cezario snys Gajus Julijus Cezaris Oklavijanas. Julijaus Cezario pdiniu jis tapo apie 20 m.pr.Kr. Gavo
Augusto prievard
(Princepsas - pirmasis raytas senatori srae). Turi teis kalbti pirmas. Jo laiku respublikins
institucijos: senatas, magistratra,
tautos susirinkimas. Bet i ties princepsas buvo pirmas asmuo ir jo nuomone ypa svarbi.
Romos gaisras
64 m. Romos imperatorius Neronas sak padegti Rom o kaltais apauk krikionis ir pradjo vieai juos
pei:sekioti.
Imperijos laikotaipio ukariavimai
Valdant Augustui. Romos imperijos teritorija isiplt iki Reino ir Dunojaus. Imperatorius Trjanas um
Mesopotamij.
Diokletiano reformos
Padidino kariuomen du kaitus. j pertvark. Taip numalino neramumus provincijose ir ivijo baitams.
iaurin sien sustiprino tvirtinimais. Padalino imperij
smulkesnes sritis, jas priirt paskyr valdininkus.
Konstantinopolio krimas
Imperatorius Konstantinas daugiausia dmesio skyr rytinms provincijoms. 330 m. ten pastat nauj
imperijos sostin Konstantinopol.
Prov incj maitai. Dominate laikotarpiu provincijose kildavo maitai dl valdios.
Imperijos skilimas

Didel imperij buvo sudtinga valdyti, todl imperatorius Diokletianas pus imperijos paved valdyti
kitam. Rytins imperijos dalys buvo ekonomikai stipresns, ten
buvo saugiau gyventi. Imperatorius Konstantinas daugiausia dmesio skyn rytinms provincijoms. 330 m.
ten pastat nauj imperijos sostin Konstantinopol. Prasidjs
valstybs skilimas pasibaig 395 m., kai po Teodosijaus I mirties j pasidalijojo sns. Vakarins imperijos
sostin liko Roma jai priklaus Italija ir vakarins provincijos
Europoje ir Azijoje. Rytins imperijos sostine tapo Konstantinopolis su Balkan pusiasaliu, Egiptu ir
romn valdomis Azijoje.
Barbar antpldis
Apie 400 m. gennan tautos pradjo puolim. Paius gennanus puol gauss aziat raitinink, hun, briai.
Jie buvo priversti bgti, todl siver Romos imperij
Visose buvusios Vakar Romos imperijos teritorijoje vairios gennan tautos kr maesnes valstybes,
kurios nuolat kariavo tarpusavyje.
Romos niokojimas
Vestgotams vadu isirinkus Alarich jie eng Italij ir 410 m. apgul Rom. Nepatenkinti valdia
miestieiai slapta atvr miesto vaitus. Jie 3 dienas siaub aminj
miest. Vliai sostin apipl kilos gentys.
Vakar Romos imperijos lugimas
Nuolatins kovos su baibarais isekino Vakar Rom jos provincijos atiteko geimanams. Germanai taip pat
viepatavo Romoje, rinko imperatorius, juos nuversdavo.
Imperatoriaus asmens sargybai vadovavs gemianas Odoakras 476 m. nualino imperatori Romul
August ir pasiskelb Italijos karaliumi. is vykis laikomas Vakar
Romos imperijos pabaiga o taip pat ir Senovs istorijos laikotaipio pabaiga.
SVARBIAUSI ALTINIAI
Marko Aurelijaus apmstym knyga "Sau paiam". Cezario "Gal karo uraai", Cicerono ''Kalbos". Tito
Livijaus "Romos istorija nuo miesto krimo". Plinijaus Vyresniojo "Gamtos istorija", Plutarcho "Rinktins
biografijos". Tacito "Germanija". Vergilijaus "Eneida".
III TEMA. KRIKIONYBS ATSIRADIMAS IR PLITIMAS
Metai:
4 m. pr. Kr. Judjos karaliaus Erodo Didiojo mirtis.
30 m. Jzus suimtas ir nukryiuotas ant Golgotos kalno Jeruzalje
64 m. Pirmosios krikioni udyns.
70 100 m. Krikioni persekiojimas.
313 m. Milano ediktas. Romos imperijoje leista ipainti krikionyb.
325 m. Nikjos banyios susirinkimas. Galutinai suformuotos krikionybs dogmos.
392 m. Imperatorius Teodosijus Romos imperijoje paskelb krikioni religij valstybine.
496 m. Chlodvigo kriktas.
Svokos:
Apatalas Jzaus Kristaus irinktasis mokinys. J buvo 12. Apatalai skelb evangelij, teik
sakramentus: kriktijo, atleisdavo nuodmes.
Apokalips Jono parayta Biblijos dalis, kurioje pasakojama apie pranaaujam pasaulio pabaig,
pergaling Kristaus kov su Antikristu, paskutin teism.
Apologetai - II-III a. krikioni raytojai, skelb krikionyb ir gyn j nuo pagoni bei judj.
Banyia maldos namai ir krikioni bendruomen.
Ekskomunika tikiniojo atskyrimas nuo banyios.
Evangelijos pirmos keturios Naujojo Testamento knygos Evangelija pagal Mat, Mork, Luk, Jon.
Eretikai religini srovi, prietaraujani banyiai (erezij), skleidjai.
Fariziejus judaistas ortodoksas.
Gnostikai sekta, prietaravusi ankstyvajai krikionybei. Veik Artimuosiuose Rytuose I a.
Iganymas nuodmi atleidimas.
Kankinio mirtis gyvybs paaukojimas u svetimas nuodmes.
Kriktas sakramentas, atleidiantis prigimtin nuodm.
Krikionyb pasaulin religija. Remiasi Jzaus Kristaus ipainimu, jo mokymu, tikjimu jo gyvenimo,
mirties ir prisiklimo reikmingumu.
Mesijas Dievo sistas moni gelbtojas (krikionybje Jzus Kristus).
Misija atsakingas udavinys, pavedimas k nors atlikti.

Naujasis Testamentas Biblijos dalis, pasakojanti apie Kristaus gimim, krikt, veikl, mirt ir
prisiklim.
Nukryiavimas nusikaltlio prikalimas prie kryiaus.
Pontifikatas vieno popieiaus valdios laikotarpis.
Prisiklimas Jzaus klimasis i numirusij trei dien po nukryiavimo.
veniausioji Trejyb Dievas Tvas, Dievas Snus ir Dievas ventoji Dvasia.
Vienuolynas pastatas, kuriame gyvena ir meldiasi vienuoliai.
Vyskupas krikioni banyios dvasininkas, turintis aukiausi valdi vyskupijoje.
Asmenybs:
Arijas Aleksandrijos kunigas, teologas, atmets veniausiosios Trejybs dogm ir IV a. sukrs savo
pasekj sekt.
Chlodvigas Frank valstybs krjas, krikt prims 496 m.
Diokletianas paskutinis Romos imperatorius, persekiojs krikionis.
Erodas Didysis Judjos karalius. Juo tapo ums Jeruzal (I a. pr. Kr.).
Jzus Nazarietis krikionybs pradininkas, Dievo snus.
Jonas, Lukas, Matas, Morkus, Paulius, Petras Jzaus Kristaus irinktieji mokiniai, apatalai.
Jonas Kriktytojas paskutinis senojo testamento pranaas ir pirmasis Jzaus mokinys.
Konstantinas imperatorius, leids Romos imperijoje ipainti krikionyb.
Neronas Romos imperatorius, surengs pirmsias krikioni udynes.
Poncijus Pilotas Romos prokuratorius, valds Judjos provincij. Nuteis Jz mirti.
Teodosijus Imperatorius, paskelbs krikionyb valstybine Romos imperijos religija.
vykiai:
Kristaus veikla aprayta evangelijose, I a. antroje pusje suraytose Mato, Morkaus, Luko ir Jono. Jzus
monms skelb apie greit ateisiani Dievo karalyst, mok, jog nepakanka laikytis Dievo sakym, bet
reikia j pamilti visa irdimi. Aikino, kad mogus atsako prie Diev u savo darbus, mintis ir jausmus.
Nukryiavimas. yd dvasininkams praant, Judjos vietininkas Poncijus Pilotas sak nubausti Krist
mirties bausme. Jis buvo suimtas ir nukryiuotas ant Golgotos kalno Jeruzalje 30 m.
Apatal misijos. Apatalai I a. reng ygius usienio alis, aikino monms Kristaus mokym, steig
krikioni bendruomenes.
Krikioni bendruomeni krimasis. Pirmoji krikioni bendruomen susikr 30 m. m spariai kurtis
po Kristaus nukryiavimo.
Krikioni persekiojimas truko nuo krikionybs susikrimo iki III a. pabaigos.
Banyios dogm formavimasis. Banyios dogmos galutinai suformuotos Nikjos banyios susirinkime
325 m.
Milano ediktas. 313 m. ijo Milano ediktas. Jame Konstantinas drauge su imperijos rytuose valdaniu
Licinijum paskelb religij lygyb. Tokiu bdu imperijos valdia atsisak nuo vienos oficialios tikybos ir
visas pradjo traktuoti vienodai, nevarydama vien ir neauktindama kit. Tuo paiu ediktu buvo sakyta
provincij valdytojams grinti krikioni bendruomenms persekiojim metu konfiskuot turt.
Krikionybs virtimas valstybine religija. Romos imperatorius Teodosijus 392 m. krikionyb paskelb
valstybine religija. Netrukus jis udraud pagonikus kultus ir olimpines aidynes.

IV TEMA. BALT GENTYS IR J VISUOMENINS SANTVARKOS BEI KULTROS BRUOAI

IKIVALSTYBINIU LAIKOTARPIU
IX tkstantmetis pr. Kr. XII a.
Metai:
XI tkstantmetis pr. Kr. dabartin Lietuvos teritorij atsikl gyventi pirmieji gyventojai. Vieni
atkeliavo i Vakar Europos, kiti i Vidurio Europos.
XI IX tkstantmetis pr. Kr. Paleolitas Lietuvoje. Susidar tinkamos slygos nuolatiniam gyvenimui.
mons rankiojo augalin maist, vejojo, mediojo iaurs elnius. Naudojo primityvius rankius (medines
ietis ir ietis su titnaginiais bei kauliniais antgaliais, svaidykles, kuokas, lankus su strlmis) ir ugn. I
akmens, kaulo ar rago gamino peilius ir durklus. Gyveno gimininmis bendruomenmis stovyklose prie
upi ar eer. Mirusiuosius laidojo gyvenvietje arba paiame pastate. Laidojimo paproiai liudija tikjim
pomirtiniu gyvenimu, nes mirusieji laidoti su brangiu turtu. Prie mediokl atlikdavo ritualus, magines
apeigas. Vyriausiuoju viepaiu laik Briedi bried. Neiojo amuletus, tikjo kad jie suteikia galios.

VIII V tkstantmetis pr. Kr. Mezolitas Lietuvoje. mons gyveno maomis bendruomenmis, turjo
sireng laikinus bstus. Verslai mediokl ir vejyba. Darbo rankius gaminosi i titnago, kaulo ir rago.
Pradjo primityviai tayti akmen. Naudojo kirv, galingesnes ietis, tobulesnius lankus sustrlmis,
eberklus, tinklus, kaulinius kabliukus, peilius ir durklus i kaulo. Prisijaukino un.
V tkstantmetis pr.Kr. 1500m. pr. Kr. Neolitas Lietuvoje. mons pradjo gyventi ssliai, mokjo
lipdyti ir degti puodus, austi, lifuoti. Pasirod pirmieji metaliniai antgaliai, vejybai imnti naudoti tinklai,
vrys gaudyti kilpomis. Pradti statyti ilgi namai. Vakar baltai vertsi emdirbyste ir gyvulininkyste,
augino naminius gyvulius. emei dirbti naudojo akmeninius ir medinius kaplius, vliau, atsiradus ariamajai
emdirbystei,- jauiu traukiam arkl, akias, teinamsias girnas. Lietuvos teritorijos emdirbiai augino
kvieius, mieius, soras. Atsirado tvirtintos gyvenviets, mons gyveno eimomis. Mirusieji laidoti
pilkapiuose, vliau atsirado degtiniai kapai. mons gyveno kaimais, u kuri buvo kapins, nors mirusieji
buvo laidojami ir po nam asla. I kapus dta kapi: karoliuk, kriaukli, tualto reikmen.
2500m. pr. Kr. Nemuno ir Narvos kultr (Pamario kultra) vej ir mediotoj gyvenamus plotus i
ryt Europos ir Azijos stepi m skverbtis indoeuropieiai, laivini kovos kirvi ir virvelins keramikos
kultros nejai. Senieji gyventojai asimiliavosi su indoeuropieiais ir per kelet imtmei tapo baltais,
kurie gyveno didelje teritorijoje nuo Vyslos iki Volgos ir Okos upi.
1500 500m. pr. Kr. alvario amius Lietuvoje. Naudojami spstai, tinklai, kilpos, pagrindinis
mediokls rankis lankas ir strl su geleiniu antgaliu. Atsiranda alvariniai darbo ir kovos kirviai,
kalavijai, pjautuvai, gyvatgalviai kapliai. alvaris gabenamas i Vidurio Europos mainais u gintar, med
vak, kailius. Statomos tvirtintos gyvenviets, renkami karo vadai, formuojasi kari sluoksnis. Svarbiausi
klausimai sprendiami vyr susirinkimuose. sitvirtina gyvulininkyst, toliau pltojama ariamoji
emdirbyst. Atsiranda lydimin emdirbyst. Mikingose vietose emdirbystei tinkam plot nedaug,
todl gyventojai ikerta ir idegina mik lydimui paruoti. Svarbiausios ems dirbimo priemons ugnis,
alvarinis kirvis ir kaplys.
500m. pr. Kr. Geleies amius prasideda Lietuvoje. emdirbyst tampa pagrindiniu verslu, bet
veriamasi ir gyvulininkyste. Naudojami geleiniai moviniai ir siauraameniai pentiniai kirviai, arklai su
geleiniais noragais, agrs, pjautuvai ir dalgiai, sukamosios girnos. Atsiranda pdimin ems dirbimo
sistema. Geleis plinta i Artimj Ryt. Pagyvja prekyba su Romos provincijomis, umezgami ryiai su
Skandinavija, Rusia, Bizantija.
I IV a. Gintaro kelias.
98m. P. K. Tacitas savo veikale Germanija pirm kart paminjo aisi vard.
853m. pirmoji raytiniuose altiniuose paminta Lietuvos gyvenviet Apuol ( ved karalius Olafas
sureng didel yg kuri emes, sudegino kelet pili, prisipl grobio).Viking yg Apuol apra
vokiei hagiografas Rimbertas.
X XIIIa. suyra pirmykt visuomen, lietuviai tampa didiausiu balt etniniu vienetu.
1009m. Kvedlinburgo analuose pirm kart paminimas Lietuvos vardas.

Svokos:
Aisiai gentys, gyvenusios prie rytins Baltijos jros pakrants. Iki XIXa. vid. taip buvo vadinami
lietuvi protviai baltai. Vardas pirm kart pamintas 98m. romn raytojo P.K.Tacito veikale
Germanija.
Alka sen. lietuvi religinio kulto vieta.
Ariamoji emdirbyst emdirbyst, kai pagrindiniai ems dirbimo rankiai jauio traukiamas arklas,
akios.
Bajoras pagonikoje Lietuvos valstybje mons, vald savo sodybas (kiemus) ir pavaldi moni
kaimus, auktesn visuomens pakop sudarantys gerieji mons.
Baltai grup indoeuropietikos kilms taut ar geni, kalbani ar kalbjusi giminingomis kalbomis,
sudaraniomis atskir indoeuropiei kalb eim.Gyvena ar gyveno Baltijos jros pietryi ir ryt
pakrantje. Termin pasil vokiei kalbininkas G.H.F.Neselmanas 1845m. knygos Senj prs kalba
pratarmje.
Etnogenez taut ir kit etnini bendrij susidarymas.
Europidai viena didij (pirmini) moni rasi, paplitusi visame pasaulyje.
Geleies amius monijos istorijos laikotarpis, kuriuo paplito geleiniai darbo rankiai ir ginklai ( II
tkstantmeio pr.Kr. pab. , Lietuvoje 500m.pr.Kr. 1236m.)
Giminin bendruomen moni kolektyvas, kurio narius jung giminysts ryiai.
Gintaro kelias kelias nuo balt gyvenam teritorij iki Romos provincij, kuriuo buvo gabenamas
gintaras.Jis buvo keiiamas romn produktus, kuri baltai neigaudavo savo teritorijose.
Krivis vyriausias balt pagoni ynys.

Krivul lazda monms sueig aukti. Buvo daroma i kadagio, bero, uolo kreivai iaugusios akos.
J turdavo krivis.
Kunigaiktis kilmingas asmuo, kuris irenkamas karo vadu, vliau dideli emi valdovas.
Pagonikoje Lietuvos valstybje aukiausio visuomens sluoksnio atstovas, valdantis kelet lauko
bendruomeni ir aplink save subrs bsimj bajor, kurie sudaro kunigaikio kariuomens branduol.
Lydimin emdirbyst atsirado alvario amiuje (II t-metis 500m.pr.Kr.).Kadangi mikingose
vietovse emdirbystei tinkam plot buvo nedaug, gyventojai ikirsdavo ir idegindavo mikus lydimui
paruoti. Svarbiausios ems dirbimo priemons buvo ugnis, alvarinis kirvis ir kaplys. Lydimas ger
derli duodavo tik kelet met, vliau j palikdavo, uleisdavo, iekodavo nauj miko plot.
Mezolitas vidurinysis akmens amius, pereinamasis tarp paleolito ir neolito, poledyninis laikotarpis (VIII
V tkstantmetis pr.Kr.)
Neolitas naujojo akmens amiaus paskutinis periodas, kurio trukm priklaus nuo teritorijos (V-II
tkstanmetis pr.Kr.)
Paleolitas senasis akmens amius, seniausias monijos istorijos laikotarpis (XII VIII tkstantmetis
pr.Kr.)
Piliakalnis ems pylimu ir medinmis sienomis sutvirtinta kalva. mons ant piliakalni m kurtis II
tkstantmetyje pr. Kr.
Ramuva pagrindin pagoni ventov, kurioje kriviai vykdydavo svarbiausias mistines apeigas ir kurioje
buvo saugoma ventoji ugnis.
Teritorin bendruomen moni kolektyvas, kurio narius, suirus gimininei bendruomenei, jung nebe
giminysts ryiai, o bendrai naudojama em.
Vaidilut pagoni nekaltoji mergel, ventosios ugnies sergtoja.
alvario amius laikotarpis tarp akmens ir geleies amiaus, kai vairi ranki gamybai imtas naudoti
alvaris ( IV III tkstantmetis pr.Kr., Lietuvoje II tkstantmetis 500m.pr.Kr.).
em teritorins lauko bendruomens gyvenamas plotas.
Asmenybs:
Brunonas Bonifacijus (XIa.) misionierius, ventasis, vyks Lietuv jos apkriktyti.Jam pavyko atvykti
iki jos emi ir apkriktyti vien i lietuvi genties vad Netimer. Netrukus lietuvi buvo nuudytas, o
jo nuudymas apraytas 1009m. Kvedlinburgo analuose.
Jordanas (VIa.) veikale Getika ra, kad ostgot karalius Hermanarichas neva buvo nukariavs taikias
aisi gentis.
F.A.Kasiodoras (VIa.) veikale Got istorija minjo pas ostgot valdov Teodorik atvykusius aisi
pasiuntinius su gintaro dovanomis.
Plinijus Vyresnysis (Ia.) veikale Gamtos istorija apra Baltijos jros pakrant surengt ekspedicij
parsigabenti gintaro.
K.Ptolemajas (I II a.) veikale Geografija paminjo balt gentis galindus ir sudinus (sduvius).
Rimbertas (IXa.) veikale v. Anscharijaus gyvenimas minjo kurius, apra j administracin
struktr, paminjo Apuols puolim.
P.K.Tacitas (Ia.) veikale Germanija pirmasis paminjo aisi vard, ra, kad jie gyvena prie jros, yra
ryt german kaimynai ir vieninteliai renka gintar.
Vulfstanas (IXa.) veikale Karaliaus Alfredo Oroius apra didel aisi em, gyventoj paproius,
visuomenin gyvenim.
Dievai.Mitins btybs:
Dievas dangaus valdovas.
Gabija ugnies deiv.
Laima likimo deiv.
Medeina miko deiv.
Milda meils deiv.
Perknas griausmo ir aib dievas.
ventaragis legendinis Lietuvos kunigaiktis, Kentauro herbo dinastijos pradininkas, savo noru po
mirties sudegintas ten, kur Vilnia teka Ner. i vieta tapo Lietuvos kulto centru, ten buvo saugoma
aminoji ugnis ir buvo Perkno ventykla.
Velnias mirusij ir gyvuli globjas, nelabasis.
empatis nam dievas.
emyna ems deiv.
vorn mediokls, ems ir emdirbysts deiv.

Aitvaras mitologin btyb, u tvor gyvenantis turto saugotojas.

Aurin auros vaigd, tapatinama su Venera.
Kaukas mitin btyb, nam dvasia, neanti turt.
Laum moter panai vandens deiv, undin, pasirodanti kam nors ketvirtadieni verpiant.
Apdovanodavo, udydavo arba sukeisdavo vaikus, viliodavo vyrus.
Ragana kertoja, kartu su Medeina kartais vadinama miko deive, susijusi su mirtimi ir mirusiaisiais.
vykiai:
Europid atsikraustymas: pirmieji mons emje atsirado daugiau nei prie milijon met, taiau
Lietuvos teritorij jie atklydo gantinai vlai. ia apsistoti jiems trukd atiaurus klimatas ir ems
apledjimas. Slygos atsirasti pirmiesiems gyventojams atsirado tik apie X tkst.pr.Kr., kai Lietuv deng
ledynai atsitrauk.
Madleno, Svidr kultros paplitimas: vlyvojo paleolito laikais (XI IX tkstm.pr.Kr.) i vakar (dab.
Danijos ir iaurs Vokietijos) ir piet (dab. Lenkijos) Lietuv skverbsi nauji gyventojai. Atvykliai i
vakar Pabaltijo Madleno kultra, o i ryt Svidr kultra. Nepakankamai atils klimatas nebuvo
palankus ssliam gyvenimui, todl pagrindiniu usimimu buvo elni mediokl. Dl to visi jie buvo
klajokliai, gyveno maomis grupelmis ir vienoje vietoje ilgiau neapsistodavo. Pagrindiniai mediokls ir
darbo rankiai buvo i kaulo, medio, akmens ir titnago. Madleno kultrai bdingi plats titnaginiai strli
antgaliai, o Svidr pailgi.
Nemuno, Kundos kultr paplitimas: VII-IV tkstm.pr.Kr. Lietuvos teritorijoje susiformavo dvi
mezolitins kultros. Centrinje ir pietinje dab. Lietuvos dalyje vyravo Nemuno kultra, o iaurinje
Kundos. Jie medioklei, vejybai ir ranki gaminimui naudojo vienodus dirbinius i titnago ir kaulo,
skyrsi tik apdirbimo bdai. Gyventojai daugiausiai usiiminjo mediokle ir vejyba, apsistodavo arti
vandens kurtose stovyklose.
Neolitins Nemuno, Narvos kultr paplitimas: V-III tkstm.pr.Kr. Lietuvos teritorijoje galima iskirti
dvi kultras Nemuno ir Narvos. Abi susiformavo i mezolitini Nemuno ir Kundos kultr ir um
panaaus dydio teritorijas. mons jau imoko lipdyti ir degti puodus. Nemuno kultros mons lipd
puodynes smailiu dugnu, vliau-plokiu, beveik staiomis sienelmis. Narvos kultros puodai buvo dideli,
su smailiu ir storu dugnu. Narvos kultros mons buvo pirmieji, pradj gaminti gintaro dirbinius.
Indoeuropiei atsikraustymas: pirmieji indoeuropieiai Lietuvos teritorij atsikraust apie III
tkstm.pr.Kr., taiau didiausia j klimosi banga buvo II tkstm.pr.Kr., manoma, kad atkeliavo i ryt. I
vietini gyventoj ir indoeuropiei miinio per madaug tkstant met rytus nuo Baltijos jros
susiformavo balt etnosas.
Virvelins kultros paplitimas: III tkstm.pr.Kr. vid. ryt Pabaltj atsikl indoeuropieiai atne nauj
kultr, kuri pavadinta pagal spaustos virvels bei egluts ornamentu puot laivelio pavidalo kovos kirvi
keramik.
Brkniuotosios kultros paplitimas: po vietini gyventoj ir indoeuropiei asimiliacijos susiformavo
brkniuotoji kultra, kuriai bdingi brkniniai ornamentai keramikoje.
Pamari kultros susidarymas: susidar asimiliuojantis Nemuno ir Narvos kultroms.
Balt susidarymas: po indoeuropiei atsikraustymo Pabaltj per kelet imtmei senieji gyventojai
asimiliavosi su atjnais ir apie 2000m.pr.Kr. tapo baltais. Jie gyveno didelje teritorijoje nuo Vyslos iki
Volgos ir Okos upi. Rytin j gyvenamos teritorijos riba siek iandienin Maskv.
Vakar balt geni susidarymas: VI-V a.pr.Kr. i bendro balt arealo m skirtis ir formuotis vakar
balt gentys prsai, jotvingiai ir kuriai. Prs gentys geriausiai buvo inomos Europoje, nes pirmosios
pateko vakariei akirat. J vardas istoriniuose altiniuose atsirado IX a. Kuriai iki I tkstm. vid. savo
kalba ir kultra buvo artimi prsams, vliau tapo intensyviai veikiami lietuvi ir latvi. Jotvingi geni
kalba maai skyrsi nuo prs.
Prekyba su Roma: romnai pirmieji m rayti apie baltus ir atskiras j gentis. Juos domtis iomis
gentimis skatino tai, kad baltai nuo III tkstm.pr.Kr. prekiavo gintaru su antikinmis Viduremio jros
civilizacijomis. Apie XVIII XIII a. prekyba buvo ypa suaktyvjusi. Intensyviausiai prekiauta
500m.pr.Kr. 500m. vairi luom Romos imperijos moterys puodavosi gintaro dirbiniais, gintaras buvo
naudojamas medicinoje. I tkstm. vid. lugus Romos imperijai, sunyko ir gintaro prkyba.
Didiojo taut kraustymosi taka: migruojanios gentys kl grsm atskiroms balt gentims, todl
atsirado dingstis taikingiau gyventi, vienytis bendrai kovai prie prieus.
Balt geni susidarymas: formavosi nuo I tkstm.pr.Kr. iki ms eros. Madaug V-VI a. jau bta vis
iandien inom balt geni (lietuviai, emaiiai, prsai, jotvingiai, latgaliai, iemgaliai, kuriai, sliai).

Santykiai su vikingais: vikingai, o vliau Rusios ir Lenkijos kunigaikiai m vertis balt emes,
siekdami jas nusiaubti ar prisijungti. Nuo VIII iki XIa. vis Europ,t.p. ir balt gentis siaub vikingai.
Daniausiai jie puldavo turtingiausi prs srit Semb. Nuo j kentjo ir kuriai. 854m. ved karalius
Olafas sureng didel yg kuri emes, sudegino kelet pili, prisipl grobio. Kuriai ir prsai laivais
t.p. pasiekdavo Skandinavijos krantus ir ne tik pl vietinius gyventojus, bet ir prekiavo. XI a. IIp. XIIa.
Ip. kuriai itin danai puldinjo rytines ir pietrytines Skandinavijos pakrantes.
emi krimasis: kunigaiki daugiausiai jga ukariautos ir valdomos sritys. XIIa. emaitijoje buvo
inomos Sauls, Karuvos, Medinink, Keklio ir Knituvos ems; Auktaitijoje-Lietuvos, Deltuvos,
Nalios, Upyts ems.
Objektai emlapyje:
Europid atsikraustymo Lietuv kryptys i Vidurio ir Ryt Europos teritorij, kuriose nebebuvo
ledyn.
Indoeuropiei atsikraustymo Lietuv kryptys i rytini teritorij, esani tarp Indijos ir Europos.
Balt arealas nuo Baltijos jros pakrants iki Dnepro emupio
Ryt ir Vakar balt gentys - Vakar prsai (pietrytin Baltijos jros pakrant nuo Aistmari iki Kuri
mari), jotvingiai(pietin dab. Lietuvos teritorijos dalis ir iaurin dab. Lenkijos teritorijos dalis) ,kuriai
(rytin Baltijos jros pakrant, dab. Lietuvos ir Latvijos vakarin teritorija); Ryt - skalviai (rytin Kuri
mari pakrant, Nemuno emupys, iaurje ribojosi su emaiiais ir kuriais), emaiiai(tarp Ventos ir
Nemuno, vakarinje dab. Lietuvos teritorijos dalyje), iemgaliai (dab. Latvijos teritorija ir dab. Lietuvos
teritorijos iaurin dalis, vakaruose ribojosi su kuriais, pietuose su emaiiais, rytuose su sliais), sliai
(prie Dauguvos ups), latgaliai (dab. Latvijos teritorija), lietuviai (dab. Lietuvos teritorijos centrin dalis),
auktaiiai (dab. Lietuvos teritorijos rytin dalis).
Balt kaimynai: iaurje lyviai ir estai, Rytuose Ryt slavai, Pietuose lenkai.
Finougrai: dab. Suomijos, Estijos, iaurs vakar Rusijos teritorijose.
Slavai: dab. Lenkijos, Baltarusijos teritorijos.
Germanai: dab. Vokietijos, Danijos, Olandijos, Belgijos teritorijos.
Svarbiausi altiniai:
P.K.Tacito Germanija 98m., paminimi aisiai.
Kvedlinburgo miesto analai 1009m., paminimas Lietuvos vardas
Dusburgieio Prsijos ems kronika IXa., minimi prsai atskirai nuo kit balt.
V Tema Europos vidurami visuomens,politins santvarkos ir kultros bruoai
A. Ankstyvieji viduramiai.Kryiaus ygiai 476-1204m.
Metai
476 m.08.23 Vakar Romos imperijos lugimas.Baigiasi senovs istorija.
496 m. Frank valstybs kriktas, apsikriktijo jos valdovas Chlodvigas.
528 m. Monte Kasino v. Benediktas Nursietis kuria benediktin vienuolyn.
529 m. udaryta pagonika Atn akademija, kurta graik mstytojo Platono 387 m. pr. Kr.
622 m. islamo atsiradimas. Musulmon eros met skaiiavimo pradia.
787 m. viking ygi Vakar Europ pradia.
800 m. - Frank valdovas Karolis Didysis vainikuojamas imperatoriumi.Frank valstyb paskelbta
imperija.
882 m. variag kunigaiktis Olegas kr Kijevo Rusios valstyb.
843 m. pasirayta Verdeno sutartis., kuria Frank imperija padalinta tris dalis, trims Karolio Didiojo
ankams. Frank imperija suiro.i sutartis dav pradi Vokietijos, Italijos ir Pranczijos valstybms.
910 m. Vilhelmas i Akvitanijos kr Kliuni Benediktin ordino vienuolyn Burgundijoje.
962 m. Vokietijos imperatorius Otonas I kr ventj Romos imperij ir tapo jos imperatoriumi.
988 m. Kijevo Rusios kriktas. Kijevo Rusios kunigaiktis Vladimiras priima krikt i Bizantijos.
1054m. krikioni banyia suskyla Katalik ir Staiatiki banyias.
1066m. Normandijos hercogas Vilhelmas Ukariautojas karnuotas Anglijos karaliumi.
1077.01.25 ventosios Romos imperatoriaus Henriko IV jimas Kanos pas popiei Grigali VII
prayti atleidimo.

1095 m. popieius Urbonas II Klermone ( Pranczija) paskelb kryiaus yg.

1099 m. I-ojo kryiaus ygio metu krikioni riteriai uima Jeruzal.
1122 m. pasiraytas Vormso konkordatas tarp popieiaus ir imperatoriaus. Suformuota dviej kalavij
teorija: dvasininkai valdo sielas, o imperatoriai rpinasi emikais reikalais.
1204 m. IV- ojo kryiaus ygio metu kryiuoiai um Konstantinopol ir kr kryiuoi Lotyn
imperij.
Savokos
Alachas musulmon ipastamas Dievas.
Alodas privati ems nuosavyb, ankstyvuoju feodalizmo laikotarpiu pakeitusi bendruomenin ems
nuosavyb. VI a. II p. alodas juridikai tvirtintas Frank valstybje karaliaus Childeriko statymais.
Arabeska sudtingas stilizuot augalini ir geometrini motyv ornamentas, bdingas islamo menui.
Baudiauninkas valstietis, didiko ar bajoro nuosavyb. Valstieiui tapus baudiauninku, jis netekdavo
teiss be emvaldio sutikimo isikelti, turjo atlikti darbo prievoles, mokti ems nuomos mokest ir t.t.
Banytin deimtin deimtoji derliaus arba kitu pajam dalis, renkama Banyiai ilaikyti.
Beduinai Arabijos ir iaurs Afrikos klajokliai arba pusiau klajokliai arabai.
Beneficija ems valda be paveldjimo teiss, skiriama karaliaus ar stambaus feodalo savo vasalui u
karin tarnyb. Pradinkas Frank karalius karolis Martelis VIII a.
Celibatas katalik dvasinkams privaloma viengungyst. 1139 m. Laterano II susirinkimas paskelb
statym dl visuotinio celibato vedimo, kuris praktikai buvo tvirtintas tik XIII a. viduryje.
Didysis taut kraustymasis barbar geni verimasis Romos imperij IV VI a. ir su tuo susij
politiniai, socialiniai ir etniniai pokyiai.
Domenas vidurini ami Vakar Europoje stambaus senjoro (karaliau, hercogo) ems valda, kuri
buvo dirbama valstiei ir jos savininkui teik pajam.
Duokl prievol, kuri valstietis turi atiduoti savo senjorui u naudojimsi eme (grdais, paukiais,
medumi ir t.t.).
Dihadas ventasis musulmon karas prie kitatikius.
Feodalas feodo dvaro valdytojas senjoras, valdantis em ir j dirbanius valstieius.
Feodas paveldima ems valda su priklausomais valstieiais, kuri gaudavo vasalas i senjoro u tarnyb,
daniausiai karin.
Herbas valstybs, atskiro teritorinio vieneto, miesto, luomo, korporacijos, gimins simbolinis skiriamasis
enklas.
Hidra priverstinis Mahometo ir jo mokini persiklimas i Mekos Medin 622 m. Mekos diduomen
nenorjo priimti Mahometo skelbiamo tikjimo ir pradjo jo alinink persekiojim. Nuo ios dienos datos
skaiiuojami musulmon kalendoriaus metai ( 662.07.15)
Ikona religins tematikos (staiatiki) molbertins tapybos krinys (daniausiai Dievo ar ventojo
portretas), daniausiai nutapytas ant medins lentos.
Imunitetas karaliaus ar kito senjoro iduotas ratas feodalui, suteikiantis teis rinkti mokesius, vykdyti
administracijos ir teismo funkcijas. Galutinai sitvirtino VIII IX a. Frank imperijoje.
Investitra vyskupo, abato paskyrimas eiti banytines pareigas, kartu duodant valdyti pasaulietin turt
(len).
Islamas monoteistin religija, skelbianti tikjim vienu dievu Alachu. kurta VII a. pranao Mahometo ir
idstyta Korane. Labiausiai paplitusi Afrikos ir Azijos emynuose.
Kaaba musulmon meet Mekoje, kurios sienas mrytas ,,juodasis akmuo, nukrits i dangaus.
Kalifas Mahometo pdinis, savo rankose sutelks vis politin, karin ir religin valdi.
Kalifatas arab feodalins valstybs, susikrusios VII a. pr. ir valdomos kalif, pavadinimas.
Kirilica vienas i dviej senosios slav kalbos raidyn, kur IX a. sukr Kirilas ir Metodijus.
Koranas musulmon ventoji knyga, surayta po Mahometo mirties (apie VII a. vid.). J sudaro
dogmatiniai, mitologiniai, etiniai ir teisiniai aktai, i viso 114 skyri, vadinam suromis.
Kryiaus ygiai XI a. pab. XIII a. V. Europos tikinij karai su musulmonais, siekiant ivaduoti
Jeruzal. I viso buvo atuoni pagrindiniai ygiai.
Kronika viduramiais paplits chronologinis gyvenimo vyki uraymas be t vyki prieasi
aikinimo.
Laas priverstinis ir nemokamas valstieio baudiauninko darbas savu inventoriumi dvare.
Luomas socialin grup, turinti statymais ir paproiais nustatytas paveldimas teises, privilegijas ir
pareigas. Atsirado XI a. Feodalinje visuomenje iskiriami trys luomai: bajor, dvasinink ir miestiei.
Manuskriptas senovs ar vidurami rankratis arba rankratin knyga.
Meet musulmon maldos namai. Statoma kartu su minaretu boktu.
Metratis viduramiaissigaljs istorijos vyki apraymas pameiui.

Misija religijos skleidimas, platinimas ar stiprinimas.

Misionierius asmuo, skleidiantis kuri nors religij (paprastai krikionyb) pagoni ar kitatiki
emse.
Musulmonas islamo ipainjas.
Natrinis kis kininkavimo forma, kai gamybos rezultatus sunaudoja patys gamintojai. Vyrauja
gamybos udarumas, primityvi technika.
Normanai Dabijos, Norvegijos ir vedijos senieji gyventojai, kurie ankstyvaisiais viduramiais reng
grobikikus ygius kitas Europos alis.
Ordinas katalik vienuoli organizacija, turinti savo status, patvirtintus popieiaus.
Ortodoksas grietai ir nenukrypstamai besilaikantis tam tikr pair, teigini, princip. Paprastai
ortodoksais vadinami Staiatiki banyia.
Patriarchas aukiausio rango Staiatiki banyios dvasininkas, vadovas.
Piligrimas maldininkas, keliaujantis ventas vietas.
Ramadanas devintasis musulmon kalendoriaus mnuo, per kur grietai laikomasi pasninko.Jo metu
musulmonai privalo nuo saultekio iki saullydio nevalgyti, negerti, nerkyti, neturti lytini santyki.
Regula taisykls, nuostatos, kuriomis vadovaujasi vienuolynas.
Rekonkista arab uimt emi atkariavimas Pirn pusiasalyje VIII XV a.
Riteris viduramiais asmuo, priklausantis kariniam bajor luomui, riterijai.
Romaninis stilius vidurami architektros ir dails stilius, plits XI XII a. V. ir Vidurio Europoje bei
kai kuriose Ryt alyse.Dominavo vienuolyn pastatai, parapij banyios. Pastatams bdingas
masyvumas, paparstumas, auktos vidaus patalpos, mai langai, rstus geometrizmas, proporcingumas.
Senjoras viduramiais Vakar Europoje stambus ems savininkas, turjs siuzereninteto (virenybs)
teisemj senjor (savo vasal) atvilgiu.
Simonija viduramiais Katalik ir kitose banyiose banytini rang, pareig, privilegij ir su jomis
susijusi turt pirkimas ir pardavimas.
Siuzerenas stambus feodalas, senjoras. alies vyriausiu siuzerenu laikomas karalius.
Skriptoriumas VI XII a. vienuolyno dirbtuv, kurioje buvo perrainjamos knygos, daniausiai
religinio turinio.
Skriptorius vienuolis, rankratini knyg perraintojas.
Sunitai ortodoksins islamo religins krypties, laikanios religinio mokymo altiniais ne tik Koran, bet
ir Sun (v. knygos), pasekjai.
iitai islamo krypties, pripastanios tik Koran, pasekjai.
Titulas paveldtas arba u didelius nuopelnus gautas garbs vardas.
Vasalai feodalai, asmenikai priklausomi nuo senjor ir atliekantys jam tarnyb (daniausiai karo), u
kuri gaudavo valdyti dvar.
Vienuolis krikionybs, budizmo, islamo religins bendruomens narys, davs neturto, skaistybs,
neturto adus. Vilki skiriamj drabu abit.
Vienuolynas pastatas, kuriame gyvena ir meldiasi vienuoliai, mons, nusprend atsiriboti nuo pasaulio
ir savo gyvenim pavsti maldai. Yra moter ir vyr vienuolynai. Pirmasis atidarytas Egipte IV a.
Vikingai Skandinavijos ali kariai, pirkliai ir jr plikai. Viking amius VIII a. pab. XI a. vid.
Vilanai viduramiais Vakar Europoje egzistavusi valstiei kategorija. Atsirado IX X a. Nuo XIII a.
vilanais imta vadinti visus valstieius.
Asmenybs
Avicena(980 1037m.) pers gydytojas ir filosofas.Jo vadovlis ,,Medicinos kanonas, XIIa. iverstas
lotyn kalb, beveik 700 m. auktosiose Europos mokyklose lm medicinos dstym. Jis dar aki,
apendicito operacijas.
Benediktas(480-547m.) 528 m.Monte Kasino kur benediktin vienuolyn.
Otonas I (912 973 m.) Vokietijos karalius, pirmasis ventosios Romos imperijos imperatorius, kils i
Saks dinastijos. 962m. i popieiaus gavo imperatoriaus karn. Tai dav pradi ventosios Romos
imperijos sukrimui.
Grigalius VII (1021 1085m.) popieius, 1077 m. paskelbtas ventuoju. Kovojo prie simonij, prekyb
ventomis relikvijomis bei dvasinink pareigomis, prie dvasinink santuok bei pasaulietin
investitr.1076m. ekskomunikavo Vokietijos imperatori Henrik IV, kuris Kanosoje turjo nusiemins
prayti atleidimo.
Chlodvigas(466 511m.) Frank valstybs krjas, kils i Meroving dinastijos. 496m. prim
krikt.507m. ivijo vestgotus i Piet Galijos, pajung Reino emupio frankus. karaliaus sost padar
paveldim. Jam valdant i senj frank paproi ir karaliaus potvarki buvo sudarytas pirmasis statym
rinkinys.

Karolis Didysis(742 814m.) Frank valstybs karalius. 800m. sak popieiui Leonui III karnuoti j
Romos imperatoriumi ir perm Romos imperijos idj.Rm mokykl steigim prie Katedr bei
vienuolyn, rpinosi graf ir vyskup vietimu(Karoling Renesanso centrai). Sujung antikos,
krikionybs bei german idealus ir padjo pamatus krikionikj Vakar valstybi raidai.
Justinianas(483 565m.) paskutinis Bizantijos imperatorius, vl suvienijs beveik visas Romos
imperijai priklausiusias teritorijas. Tai buvo paskutinis kartas, kai imperija pasiek galyb ir klestjim.
Didiausias jo nuopelnas Romos teiss kodifikavimas.
Karolis Martelis(715 - ) frank karalius, pirmasis Karoling atstovas. Ved karus su arabais. 732m.
myje prie Puatj sumu musulmonus ir galutinai sustabd arab verimsi Europ.
Kanutas Didysis(1016-1035m.) - 1080 m. taps Danijos karaliumi, Kanutas yg prie kuri, semb ir
est karalystes, jas veik ir labai nuniokojo.
Mahometas(570 632m.) arab politinis ir religinis veikjas, musulmon pranaas, islamo krjas.Jam
apsireik arkangelas Gabrielius, kuris sak sklebti, jog vienintelis Dievas yra Alachas, o jis yra
pranaas.622 m. i Mekos persikl Medin, nuo tada musulmonai pradjo skaiiouti metus.
Boleslovas Narsusis(967 1025m.) pirmasis Lenkijos karalius.Siekdamas iplsti savo tak prs
emse, suorganizavo v. Brunono misij jotvingi emes, dl kuri varsi su Rusios didiuoju
kunigaikiu Vladimiru.
Jaroslavas Imintingasis Kijevo Rusios kunigaiktis.
Kirilas ir Metodijus IXa.sukr senj slav abcl, vadinam glagolica bei vert Evangelijas bei
svarbiausiais liturgines knygas slav kalb. Jie yra kirilicos autoriai.
Nestoras (1056-1111) Rusijos metratininkas, Senj laik pasakojimo vade ivardijo tautas, kurios
moka duokl Rusiai. Tarp j suraytos ir kai kurios balt gentys: lietuviai, iemgaliai, kuriai ir latgaliai.
Olegas - variag kilms kunigaiktis, 882m.krs Kijevo Rusios valstyb ir taps jos kunigaikiu(882912m.).
Vilhelmas Ukariautojas 1066m., sumus anglus saksus, buvo karnuotas Anglijos karaliumi.
Vladimiras Sviatoslaviius - Kijevo kunigaiktis, 988m prims i Bizantijos krikt.
Urbonas II (1088 1099 m.) popieius,1095 m. Klermone ( Pranczija) paskelbs kryiaus yg.

Ivykiai
Didysis taut kraustymasis - barbar geni verimsis Romos imperij IV VI a. ir su tuo susij
politiniai, socialiniai ir etniniai pokyiai.
Frank valstybs susikrimas valstybs pradia siejama su karaliaus Chlodvigo I pergale prie romnus
Suasono myje 486m. Didiausi galyb pasiek valdant Karoliui Didiajam (768 814 m.)
Arab kalifato susikrimas ir skilimas VIIa. pirmojoje pusje susikr Arab kalifatas- teokratin
arab valstyb.Skilimas: 756m. nuo didiojo kalifato atsiskyr Kordobos kalifatas.VIIIa. atsiskyr idrisid
ir aglabid emiratai.Senasis kalifatas pasivadino Bagdado vardu.1258m. Arab kalifatas lugo,j nukariavus
mongolams totoriams.
Frank imperijos susikrimas 800m. Frank valstyb tapo imperija, o jos imperatoriumi karnuotas
Karolis Didysis.
Verdeno sutartis 843m. pasirayta Verdeno sutartis, kuria Karolio Didiojo imperija padalinta trims jo
ankams: Karoliui Plikagalviui, Liudvikui Vokieiui ir Lotarui. Jos teritorijoje pradeda formuotis trys
valstybs: Pranczija, Anglija ir Vokietija.
ventosios Romos imperijos susikrimas Saks dinastijos atstovas Otonas I, ukariavs iaurs ir
Vidurio Italij, 962m. kr ventj Romos imperij.
Banyios schizma 1054.07.16 Konstantinopolio patriarchas Mykolas Kerularijas, konfliktuodamas su
Romos popieiumi Leonu IX, prakeik j. vyko Banyios schizma (skilimas) Katalik ir Staiatiki
Banyias.
Grigaliaus VII reformos 1. Popiei pradjo rinkti kardinolai, susirink i konklav. 2. Udrausta
simonija pareig pirkimas ir 1075m. pasaulietin investitra galiojim suteikimas. 3.Siekant, kad
ems nebt dalijamos dvasinink vaikams, 1075m. pasklebtas statymas dl visuotinio celibato vedimo.
Vormso konkordatas 1122m. pasklebtas Vormso konkordatas tarp imparetoriaus ir
popieiaus.Esm:1.Vyskupus skiria popieiai, taiau jie yra imperatoriaus vasalai.2.Susiformavo dviej
kalavij teorija: dvasininkai valdo sielas, o imperatoriams - emiki reikalai.
Valstybi susikrimas Ryt, iaurs, ir Vidurio Europoje 1. Xa. susikr Danijos karalyst. 2.IXa.
Haraldas I kr Norvegijos valstyb.3.Xa. krsi vedijos valstyb.4. Apie 960m. kunigaiktis Mieko I
suvienijo lenk emes.5. IXa. pab. susikre Vengrijos valstyb.6. IXa. susikr Kijevo Rusios valstyb.

V Tema B.Brandieji ir vlyvieji viduramiai

XII 1453 m.

Metai:
1206 m. Cingishanas mongol diduomens susirinkime buvo paskelbtas vyriausiuoju valdovu.
1215 m. Anglijoje paskelbta Didioji laisvi chartija.
1265 m. Anglijoje pirm kart suauktas trij luom (bajor, dvasinink ir miestiei) atstov
susirinkimas parlamentas.
1302 m. Pranczijos karaliaus Pilypo IV pirm kart suaukti generaliniai luomai.
1337-1453 m. imtametis karas tarp Anglijos ir Pranczijos.
1348 m. Prasidjo didiausia maro epidemija, pavadinta Juodja mirtimi.
1413 m. emaii kriktas.
1434 m. Imperatoriaus Zigmanto I pajgos sumu husitus prie Lipan.
1440 m. J.Gutenbergas sukr knyg spausdinimo main.
1453 m. Bizantijos lugimas.
Svokos:
Alchemija iekojimas bd vienas mediagas paversti kitomis.
Astrologija bandymas emje vykstanius reikinius ir moni likim paaikinti ir nuspti i tam tikro
vaigdyn, planet isidstymo.
Autodaf vieas inkvizicijos nuosprendio paskelbimas ir vykdymas.
Avinjono nelaisv XV a. pr. Banyios kriz . ( buvo keli popieziai)
Centralizacija valdymo, vadovavimo sutelkimas vienoje vietoje.
Chanas kai kuri tiurk ar mongol taut feodalini valdov titulas.
Chanatas chano titulas. Chano valdos arba jo valdoma alis.
Bendruomeni rmai XIV a.pab. Anglijoje parlamentas susiskirst i Lord ir Bendruomeni rmus.
Bendruomeni rmus buvo renkama po 2 riterius i kiekvienos grafysts ir po 2 miestieius i kiekvieno
miesto.
Burua feodalizmo laikais miestietis, vid. luomo atstovas.
Cechai tos paios specialybs laisvj miesto amatinink susivienijimas, gyns nari ekonomines ir
politines teises.
Dekanas auktosios mokyklos fakulteto vadovas
Generaliniai luomai dvasinink, bajor ir miestiei luom susirinkimas, pirm kart suauktas
Pranczijos karaliaus 1302 m.
Getas miesto dalis, skirta tam tikrai rasinei, tautinei, profesinei arba religinie gyventoj grupei
priverstinai apyvendinti.
Gildija pirkli susivienijimas, ginantis savo nari interesus ir privilegijas.
Gotika XII- XVI a. Europos dails ir architektros stilius. Bdinga : pastat karkasin konstrukcija,
smailios arkos, realistiniai elementai.
Hanza susiformavusi .Vokietijos miest prekybin ir politin sjunga.
Husitai J.Huso alininkai. Socialinio ir nacionalinio antikatalikiko judjimo ekijoje XV a. dalyviai.
Inkvizicija katalik banyios teisinis institutas kovai su banyios prieais ir eretikais. (iaurus
kankinimas).
Luomin monarchija monarchijos forma, kai karaliaus vardia nra absoliuti, j riboja luom atstov
susirinkimas.
Lupikavimas pinig skolinimas u didelius procentus.
Lord rmai XIV a.pab. Anglijos parlamentas susiskirst i Lord ir Bendruomeni rmus. Lord
rmuose posdiavo karaliaus kviesti kilmingieji feodalai, vyskupai.
Meistras dirbtuvs eimininkas.
Meras miesto vadovas.
Ordalija Dievo teismas bdas asmens kaltei iaikinti.
Parlamentas valstybs valdios organas, vykdantis valstybs statym leidimo funkcij.
Pameistrys meistro padjjas .
Pogromas smurto veiksmai pri kurios nors tautybs, religijos mones.
Reglamentas taisykli rinkinys, nustatantis darbo tvark.
Rektorius universiteto ar kitos auktosios mokyklos vadovas.
Rotue viduramiais rotuje posdiaudavo miesto taryba, laikomi miesto svorio ir ilgio matai.
Savivalda teis kai kuriuos klausimus sprsti savarankikai, nepriklausomai nuo centrins valdios.
Scholastika vidurami krikionikosios filosofijos kryptis.

Skydo mokestis XII a. pab. Anglijoje karaliaus vasalai buvo atleisti nuo karo tarnybs. Vietoj to jie turjo
mokti skydo mokest. Surinkti pinigai buvo skirti samdyti kariuomenei.
Treiasis luomas susiformavo XI a. tai yra nepriviligijuotas luomas, negalintis uimti aukt pareig,
turintis mokti mokesius.
Universitetas auktoji mokykla.
akerija antifeodalinis Pranczijos valstiei sukilimas.
Asmenybs:
ana dArk Orleano mergel, nacionalin Pranczijos didvyr.
R.Bekonas Angl filosofas.
J.Beemis Anglijos karalius 1215 m. Ileido Didij laisvi chartij.
ingishanas mongol geni chanas. kr mongol imperij.
Dant raytojas (Dievikoji komedija).
J.Gutengergas 1440 m. Sukr knyg spausdinimo main.
J.Husas ek reformacijos ideologas, tautos didvyris, paskelbtas kankiniu.
Inocentas III popieius. Jo laikais banyia pasiek didiausi politin gali.
Ivanas Katila gavo i chano didiojo kunigaikio jarlyk, teis rinkti duokl ir j pristatyti i ord.
Pilypa IV Grausis Pranczijos karalius 1302 m. Suauk Generalinius luomus.
Markas Polas Venecijos keliautojas, nemaai prisidjo prie geografijos mokslo raidos.
Riardas Litairdis Anglijos karalius XII a.
T.Akvinietis XII a. Domininkon vnuolis, jo kriniai buvo paskelbti krikionikosios tradicijos
pagrindu.
V.Taileris 1261m. Anglijoje vykusio sukilimo vadas.
R.Sorbona XIII a. pr. vienuolis kuris rm neturtingus studentus. Jo vardu buvo pavadintas universitetas.
J.ika XV a. Husit karvedys.
vykiai:
Miest augimas ir stiprjimas nuo XI a. Spariai iaugo miest skaiius, miest vystymsi lm ems
kio pakilimas bei suintensyvjusi prekyba.
Gotikos formavimasis XIII a. Bdinga: pastat klasikin konstrukcija, smailios arkos, vertikalus erdvs
skaidymas, realistiniai elementai.
Universitet krimasis prasidjo steigtis nuo XI a. Kuomet Europoje spariai augo miestai.
ems kio ir amat raida XII XIII a. vyko dideli pasikeitim ems kyje. (trilaukio vedimas,
pradti naudoti vjo malnai, tobulesni arkli pakinktai, tobulesni ems dirbimo plgai)
Mongol totori invazija Kinija, P.Sibiras, Pauralio tautos, Vid. Azija, .Iranas, Ukaukaz, Pakaspijys.
Ukariavimus palengvino tai, kad dauguma iose teritorijose gyvenusi valstybi igyveno feodalinio
susiskaldymo laikotarp.
Aukso orda 1243 m. kurta mongol totori valstyb prie Volgos, krjas Batijus.
Kalifat ukariavimai I etapas: (VII VII a. vid.) atpl nuo Bizantijos Sirij ir Palestin, um Iran,
ukariavo Egipt, didel dal Armnijos ir Gruzijos.
II etapas: (VII VIII a pr.) arabai ukariavo vis .Afrik, Pirn pusiasal ir tik frankai sustabd j
verimsi V.Europ.
Centralizacija Pranczijoje ir Anglijoje XV a Anglija ir Pranczija tapo centralizuotom valstybm.
Anglij po Roi karo baige vienyti Henrikas VII. Pranczijoje Liudvikas XI baig centralizacijos
proces.
Banyios kriz XV. a. pr. Avinjono nelaisv.
imtametis karas 1337 1453 m. Tarp Anglijos ir Pranczijos . kova vyko dl Pranczijos emi.
Pretekstas karui buvo Anglijos karaliaus Eduardo III pretenzijos Pranczijos sost.
akerija antifeodalinis Pranczijos valstiei sukilimas 1358 m.
Tailerio sukilimas 1261 m. Anglijoje kovojo u baudiavos panaikinim.
Husit judjimas po J.Huso sudeginimo prasidj karai. (1415-1437)
Knyg spausdinimo Europoje pradia 1440 m. J.Gutenbergas irado knyg spausdinimo main.
Osman sigaljimas Konstantinopolyje 1453 m. Konstantinopol ugrob turkai ir pavadino j Stanbulu.

VI TEMA. LIETUVOS VALSTYBS SUSIKRIMAS IR RAIDA XIII XIV a.

KRYIAUS YGIAI RYT PABALTIJ
Metai ir datos
1201 m. kurta Ryga.
1202 m. Vyskupas Albertas Rygoje steig Kalavijuoi ordin (prie Dauguvos ups ioi).
1219 m. pasirayta taikos sutartis Lietuvos kunigaiki su Halio - Volyns kunigaiktiene.
1231 m. Kryiuoi ordinas pradjo prs nukariavim.
1236 m. prie lietuvius paskelb kryiaus yg popieius Grigalius IX . Sauls myje emaii
kunigaikio Vykinto kariuomen sumu kalavijuoius.
1251 m. Mindaugas priim krikt.
1253 07 06 Mindaugas buvo vainikuotas karaliumi. Lietuva tapo krikionika karalyste.
1260 m. Durbs myje emaiiai, vadovaujami kunigio Treniotos, sumu kryiuoi ir kalavijuoi
kariuomen.
1260 1274 m. Didysis prs sukilimas, vadovaujamas Herkaus Manto. Prsai buvo nugalti.
1263 m. buvo organizuotas smosklas, kurio metu Mindaugas su dviem snumis buvo nuudytas(smokslo
organizatorius Daumantas, bet valdi pam Treniota).
1316 1341 m. Gedimino valdymo laikotarpis.
1323 m. Gedimino laikuose pirm kart pamintas Vilnius Lietuvos sostin.
1345 1377 m. Didij Lietuvos kunigaiki Algirdo ir Kstuio valdymas.
1363 m. myje prie Mlynj vanden LDK kariuomen, vadovaujama Algirdo, sutriukino totorius.
1380 m. Dovydiki sutartis(Jogaila su Ordinu). Paadjo neginti Kstuio emi.
1382 1392 m. Jogailos valdymas.
1385 m. Krvos sutartis (valdant Jogailai) tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybi. Sudaryta dinastin LDK ir
Lenkijos unija.
1387 m. Lietuvos gyventoj kriktas. Jogaila paskelb 3 privilegijas. Pirmoji Vilniaus vyskupui. Antroji
apsikriktijusiems bajorams. Treioji Vilniaus miestieiams.
Svokos
Didysis kunigaiktis kilmingas asmuo, kuris irenkamas karo vadu, vliau - dideli emi valdovas.
Dinastin unija vienos kilms(bendrus protvius turinti) monarch gimins atstovai tuo paiu metu valdo
dvi valstybes.
Kalavijuoiai Kalavijuoi ordino riteriai. Ordin 1202 m. prie Dauguvos ioi Rygoje kr vokiei
riteriai. Dvjo baltus apsiaustus su raudonu kalaviju. Kovojo prie pagonis.
Kryiuoiai Kryiuoi ordino riteriai vienuoliai. Dvjo baltus apsiaustus su juodu kryiumi. Ordinas
kurtas 1198 m., kovojant su musulmonais Palestinoje. 1230 m. sikr prie Vyslos ups (Kulmo emje) ir
reng ygius prie pagonis. Ordino sostin Marienburgas.
Privilegija iimtin teis arba lengvata, suteikiama asmeniui, luomui, gyvenvietei ir kt.
Asmenybs
Algirdas( 1296 1377 m.) Lietuvos Didysis kunigaiktis(1345 1377). Juo tapo po to , kai 1345 m. kartu
su broliu Kstuiu nuvert jauniausij brol Jaunut. Algirdo usienio politika orientuota Rytus. Tris
kartus ygiavo Maskv(1368, 1370, 1372), bet jos neum. Lagirdas padvigubino LDK teritorij ir
sukr galing valstyb. 1363 m. nugaljo mongolus totorius prie Mlynj Vanden, prisijung Podol.
Algirdas neapsikriktyjo ir liko pagonis. Kovojo daugiau gudrumu, negu jga. Sns: Jogaila, Skirgaila,
vitrigaila, Andrius.
Gediminas(1275 1341 m.) Lietuvos Didysis kunigaitis(1316 1341). Gediminas i vis Lietuvos
valdov geriausiai suvok krikionybs primimo btinum. Jam valdant aukiausioji valdia tapo
paveldima. Pasiymjo kaip geras diplomatas ir politikas.
Herkus Mantas(m. 1273) Didiojo prs sukilimo(1260 1273) prie kryiuoius vadas.
Jadvyga(XIVa.) Lenkijos sosto paveldtoja. Pagal Krvos sutart (1385 m.) itekjo u Jogailos 1386m.
Jaunutis(XIVa.) Lietuvos kunigaiktis(1341 1345), beveik niekuo nesireik valstybs politikoje. 1345
m. buvo nuverstas savo broli,Kestuio ir Algirdo.
Jogaila(1351 1434 m.) Lietuvos Didysis kunigaiktis(1377 1381 ir 1382 1392) ir Lenkijos
karalius(1386 1434). Kai Jogaila paalino i valdios Kstut(1382 m.) kovojo dl valdios su
Vytautu(1383 m.). Krvos sutartimi(1385 m.) pasiadjo vesti Lenkijos valdov Jadvyg, apsikriktyti ir
apkriktyti Lietuvius. 1386 m. apsikriktyjo, ved Jadvyg ir tapo Lenkijos karaliumi. 1410 m. algirio
myje buvo sjunginink kariuomens vyriausiasis vadas.
Kstutis(1300 1382 m.) Lietuvos Didysis kunigaiktis(1345 1382) ir Trak kunigaikits. 1341 m. su
Didiuoju kunigaikiu Algirdu lygiomis teismis ir sutartinai vald LDK. Po Algirdo mirties(1377 m.)

Kstutis vald LDK kartu su Algirdo snumi Jogaila, pripaindamas j Didiuoju kunigaikiu. Tarp j
buvo ir nesutarim dl valdios. Vliau Kstutis nordamas atgauti valdi pradjo derybas su Jogaila,kuri
metu buvo suimtas ir kalintas Krvos pilyje. Po 4 dien buvo pasmaugtas. Buvo talentingas karvedys,
taurus, humanikas.
Lizdeika krivis.
Margiris(XIVa.) - Lietuvos kunigaiktis. Vokiei ordino ir jo talkinink kariuomen apgul Piln
pil(1336m.). Margiris ir visi pilies gyventojai susidegino ir sudegino pil.
Mindaugas(m.1263) Lietuvos Didysis kunigaiktis(1236 1253), vienintelis Lietuvos karalius(1253
1263). Sukr stipri valstyb ir igelbjo lietuvi taut nuo ukariautoj. Buvo didis karvedys, diplomatas
ir politikas. Sugebjo suvienyti vis Lietuv. Ved karus su rusais.
Morta(XIIIa.) Karaliaus Mindaugo mona. 1251 m. prim krikt kartu su vyru. Pirmoji moteris,
dalyvavusi politiniuose vykiuose.
Traidenis(XIIIa.) Kernavs kunigaiktis, kuris po kovos dl valdios sitvirtino soste(1269 1282).
Pagonis Traidenis ts Mindaugo vykdyt politik kovojo su vokiei riteriais ir vienijo balt emes.
Treniota(XIIIa.) emaii kunigaiktis, kuris su Nalio kunigaikiu Daumantu, susimoks nuud
Mindaug ir jo snus(1263 m.). Toliau stiprino kov su Vokiei ordinu ir padjo prs sukilliams. Vald
1263 1264.
Vaielga(XIIIa.) Mindaugo snus. Vald 1264 1267 m. Padedamas Rusios kunigaiki um Juodj
Rusi, o paskui Lietuv, alindamas Daumanto ir Treniotos smokslo alininkus. Keit politins
orientacijos krypt(stiprjo staiatikybs tendencijos, nes Vaielga buvo vienuolis; stengsi palaikyti gerus
santykius taip pat ir su Livonija).
Vytautas(1350 1430 m.) Lietuvos Didysis kunigaiktis(1392 1430), band karnuotis. Sustiprino
prekyb, padjo pagrindus miestiei luomams, steig vienuolynus, mokyklas, sukurta pinig sistema,
valstybs simbolika, ryiai su usieniu. algirio myje jis vadovavo LDK kariuomenei.
Vytenis(XIIIa.) Lietuvos kunigaiktis. Vald 1295 1316 m. ved nuolatin panemuns pili sargyb,
skmingai kovojo su kalavijuoiais, atgavo po Mindaugo mirties prarastas Vakar Rusios emes.
vykiai
Lietuvos valstybs susikrimas Lietuvos valstybs susidarymo XIII a. II-ame ketvirtyje prieastys:
1. Susiformavo visos pagrindins lietuvi ems, kurios jungsi konfederacij.
2. Didjo turtin nelygyb.
3. Ekonominis gyvenimas jau vienijo gentis.
4. Prie(viking VIII IX a., Kijevo Rusios IX XII a., kryiuoi bei kalavijuoi ir mongol totori
nuo XIII a.) puldinjimai arba grsm.
5. Proces paspartino dviej vokiei ordin atsikraustymas Baltijos kratus.
Ordin sikrimas Pabaltyje XII a.pab. Padauguvyje suaktyvjo iaurs Vokietijos pirkliai ir vienuoliai:
nuo 1198 m. imta skelbti kryiaus ygius; Kovoti su pagonimis1202 m. popieius steig Rygoje karin
vienuoli Kristaus riteri brolijos ordin(Kalavijuoi ordinas); pleiami balt geni nukariavimai, o
nukariautose teritorijose sukurta vokiei vienuoli, riteri ir pirkli valstyb, pajungusi vietinius
gyventojus latvius ir lyvius. 1230 m. Pavysl atsikraust vokiei riteri ordinas. 1231 m. v. Marijos
mergels Vokiei ordinas(Kryiuoi ordinas) pradjo prs nukariavim, kurie buvo nesukr savo
valstybs ir nepajg pasiprieinti.
Sauls mis(1236 m.) - emaii kunigaikio Vykinto kariuomen sumu kalavijuoius.
Kalavijuoi ir Kryiuoi ordin sujungimas(1237 m.) Po Sauls mio Romos popieius, siekdamas
sustiprinti ukariautoj gali, sujung abu vokiei Ordinus. Prs emse ir ugrobtame Ryt pamaryje
buvo kurta Livonija.
Mindaugo kriktas(1251 m.) ir karnavimas(1253 m.) - Mindaugas, nordamas ilaikyti Lietuv
nepriklausom ir iardyti koalicij(susidar antimindaugin koalicija, kuriai priklaus beveik visi Mindaugo
valdomos Lietuvos valstybs kaimynai,iskyrus Vokiei ordin), prim krikt. Taip Mindaugui ir
Lietuvai buvo suteikta popieiaus pagalba ir apsauga. 1253 m. liepos 6 d. tapo karaliumi, atsidkodamas
Livonijos ordinui u suteikt pagalb jis atidav didel emaitijos dal, taiau ordinui niekaip nesisek j
pajungti. Mindaugo kriktas ir karnacija buvo apgalvotas politinis veiksmas: savo valstybei ikovojo
prideram viet Europoje, sudar pagrind Lietuvai pltotis pagal europinius principus.
Durbs mis(1260 m.) - emaiiai, vadovaujami kunigio Treniotos, sumu kryiuoi ir kalavijuoi
kariuomen.
Didysis prs sukilimas(1260 1274 m.) Prasidjo po emaii pergals Durbs myje prie
kryiuoi ordin. Vadovavo Herkus Mantas. Prsai pasiek daug pergali ir tik 5 stipriausios Ordino

tvirtovs liko nepaimtos. pagalb kryiuoiams m plsti riteriai i katalikikos Europos. 14 met kovoj
prsai buvo nugalti.
Mindaugo nuudymas(1263 m.) - Buvo organizuotas smosklas, kurio metu Mindaugas su dviem snumis
buvo nuudytas(smokslo organizatorius Daumantas, bet valdi pam Treniota).
Gedimino laikai(1323 1324 m.) Po Europ iplatino ini apie Ordino plikikus tikslus. Savo
laikuose kviet Lietuv amatininkus, pirklius, rato mones. 1323 m. Gedimino laikuose pirm kart
pamintas Vilnius Lietuvos sostin.
Lietuvos valstybs sostins Kernav Senieji Trakai Trakai Vilnius.
Piln gynyba(1336 m.) - Vokiei ordino ir jo talkinink kariuomen apgul Piln pil(1336m.). Pilies
gynjai, matydami, kad pralaims, susidegino.
Strvos mis(1348 m.) Algirdo ir Kstuio vadovaujama kariuomen kovsi su kryiuoiais. Lietuviai
pralaimjo, bet po to Ordinas ilgai neorganizavo didesni ygi Lietuv.
Mis prie Mlynj Vanden(1363 m.) Algirdo vadovaujama kariuomen kovojo su mongolais totoriais
ir laimjo. Prijung Maj Podol, didel Volyns ems dal.
Dovydiki sutartis(1380 m.) Slapta nuo Kstuio Jogaila pasirao Dovydiki sutart su Ordinu, dl savo
emi apsaugos, tuo sipareigodamas neremti Kstuio kovose su Ordinu.
Kstuio ir Jogailos kova dl sosto - 1377 m. mirs Algirdas, sost paliko savo snui Jogailai. Valstybs
gyvenime alia jo tebesireik ir Kstutis, i pradi rms ir bendradarbiavs su Jogaila.. 1381 m. Ordinui
por kart nusiaubus Trakus ir emaitij, iaikjo Dovydiki sutarties slygos. 1381 m. ruden Kstutis
um Vilni ir didiojo kunigaiio sost(Jogailai atiteko Krva ir Vitebskas). 1382 m. Vilniaus miestieiai
sukl mait ir sileido Jogail is susigrino sost. Jogaila atnaujino paliaubas su Ordinu ir pam
Trakus. 1382 m. buvo sujusios Jogailos ir Kstuio kariuomens, taiau lemiamo mio nevyko. Buvo
pradtos derybos. Jogaila sum dertis atvykusius Kstut ir Vytaut. Kstutis buvo kalintas Krvos pilyje
ir nuudytas.
Krvos aktas(1385 m.) Tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybi. Sutarties slygos:
1.
Jogaila turi pasikriktyti ir pakriktyti Lietuv;
2.
Atgauti ir susigrinti Lenkijai prarastas;
3.
Sujungti Lietuv su Lenkij ;
4.
Lenk belaisvi paleidimas
Lietuvos kriktas(1387 m.) 1386 m. pakriktytas Jogaila ir Vytautas. Jogaila ved Jadvyg, vainikuotas
Lenkijos karaliumi. 1386 1387 m. krikto akcija Vilniuje. 1387 m. Lietuvos gyventoj kriktas. 1389 m.
popieius Urbonas VI Lietuv pripaino krikioniku kratu. 1413 m. emaii kriktas.
Privilegij paskelbimas (1387 m.) - Jogaila paskelb 3 privilegijas. Pirmoji Vilniaus vyskupui. Jis
apdovanotas emmis, banyios ir vienuolynai atleisti nuo vis prievoli. steigta banytin emvalda.
Antroji apsikriktijusiems bajorams. Jie gavo teis valdyti, parduoti, mainyti pilis, kaimus, namus. Bajoro
turtas pripaintas privatine nuosavybe. Treioji Vilniaus miestieiams. Vilniaus miestui suteikta
Magdeburgo teis, t.y. teid turti savivald.
Astravos sutartis(1392 m.) - Tarp Jogailos ir Vytauto. Ji ubaigia tarpusavio kovas. Turinys:
1.
Jogaila sugrino Vytautui Trak kunigaiktyst ir kitas Kstuio tvonijas;
2.
Vytautas gavo teis Jogailos vardu valdyti LDK ir tituluotis Lietuvos kunigaikiu;
3.
Vytautas oficialiai pripaino ess Jogailos vasalas;
4.
Po Vytauto mirties visos LDK ems atiteks Lenkijai.
VII TEMA. LDK DINASTINS UNIJOS LAIKOTARPIU
1392 1569 m.
Metai:
1385 m. Krvos unija tarp Lenkijos ir LDK.
1387 m. Lietuvos kriktas.
1392 m. Astravo taika.
1399 m. Vorkslos mis.
1401 m. Vilniaus Radomo sutartis.
1410 m. algirio mis.
1411 m. Torns taika.
1413 m. Horodls unija.
1413 m. emaitijos kriktas.
1422 m. Melno taika.

1429 m. Lucko suvaiavimas.

1430 10 27 Vytauto mirtis.
1435 m. Pabaisko mis.
1447 m. Kazimiero privilegijos.
1492 m. Aleksandro privilegijos.
1529 m. Pirmasis Lietuvos Statutas.
1557 m. Valak reforma.
1558 1583 m. karas dl Livonijos.
1566 m. Antrasis Lietuvos Statutas.
1569 m. Liublino unija.
Svokos:
Abiej Taut Respublika (ATR) po 1569 m. Liublino unijos oficialus federacins Lietuvos ir Lenkijos
valstybs pavadinimas.
Kancleris LDK centrinio valdymo pareignas, vadovavs didiojo kunigaikio kanceliarijai. Jo inioje
buvo Lietuvos Metrika, ra knygos, valstybs didysis atspaudas. Turjo pavaduotoj pakancler.
Pon taryba stambij feodal pon taryba, 1440 m. Lietuvos Didiuoju kunigaikiu irinkus
Kazimier Jogailait ir u j, nepilnamet, valdiusi al. Ypatingas teises gavo po 1447 m. privilegijos,
kada tapo valstybs valdymo ir teismo vykdomuoju organu. Pradjo formuotis dar Vytauto laikais, kaip
patariamasis organas. Iliko iki Liublino unijos (1569m.). Nuo tada buvo sudarytas bendras Lietuvos ir
Lenkijos senatas.
Unija dviej monarchini valstybi susivienijimas bendro monarcho valdioje.
Urdas XV-XVII a. LDK valstybs pareignas. Svarbiausiais urdais buvo etmonai, kancleris,
maralkos, vaivados.
Valakas Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje XVI-XX a. naudotas ems ploto vienetas. Dydis apie
21,38 ha.

Asmenybs:
Aleksandras (1460 1506 m.) LDK didysis kunigaiktis (nuo 1492 m.), Lenkijos karalius (nuo 1501
m.). Tai paskutinis valdovas, nepriklausomai nuo Lenkijos valds Lietuv. 1492 m. paskelb privilegij,
kuri iplt LDK Pon tarybos teises. 1501 m. pasira Melniko akt, kuriuo buvo sudaroma Lenkijos ir
Lietuvos unija, taiau LDK seimas jos nepatvirtino. 1505 m. pasira Lenkijos seimo nutarim, kuriuo
iplsta seimo kompetencija. 1492 1494 m. ir 1500 1503 m. kariavo su Maskva.
Jogaila (apie 1351 1434 m.) buvo Lietuvos didysis kunigaiktis (1377 1381 m. ir 1382 1392 m. ) ir
Lenkijos karalius (1386 1434 m.). 1385 m. pasira Krvos akt dl Lietuvos krikto ir prijungimo su
visomis emmis prie Lenkijos. 1387 m. Lietuvos kriktas. Tais paiais metais privilegija Vilniaus
vyskupui, krikt primusiems bajorams, Vilniui suteik Magdeburgo teis. algirio myje buvo
sjunginink kariuomens, sutriukinusios kryiuoius, vyriausias vadas. Jogailos politika padjo atremti
vokiei feodal ekspansij Rytus, bet kartu sudar prielaidas silpninti LDK savarankikum.
U. fon Jungingenas (apie 1360 1410 m.) Kryiuoi ordino valstybs ir karo veikjas. Svarbiausiu
udaviniu laik sigalti emaitijoje. Rm vitrigailos pretenzijas sost. emaiiams sukilus 1409 m., i
Jogailos reikalavo neutraliteto. Nepavykus iardyti LDK ir Lenkijos sjungos, 1409 m. Lenkijai paskelb
kar. algirio myje vadovavo Kryiuoiu ordino kariuomenei ir uvo.
Kazimieras (1427 1492 m.) Lietuvos didysis kunigaiktis (1440 1492 m.), Lenkijos karalius (1447
1492 m.). iplt bajor teises (1447 m.), paspartino valstiei baudiavinim, tvirtino baudiav, iplt
socialin pamat unijai su Lenkija, nes LDK bajor teiss sulygintos su Lenkijos lkta. Sumenkjo
karaliaus taka. Kazimiero teisynas teisikai tvirtino feodalizacijos proces.
Barbora Radvilait Jurgio Radvilos, Vilniaus kateliono, vliau LDK etmono, igarsjusio kovose su
turkais, dukt. 1537 m. itekjo u Naugarduko vaivados Stanislovo Gotauto, vliau tapusio Trak
vaivada. Taiau santuoka truko neilgai. 1547 m. itekjo u ygimanto Augusto. Lietuvoje ji ikart buvo
pripainta didija kunigaiktiene. 1550 m. Krokuvoje Barbora buvo ikilmingai vainikuota Lenkijos
karaliene.
Bona Sforca (1494 1557m.) ygimanto Senojo mona, ygimanto Augusto motina. Ji buvo gera politik
ir ekonomist. Jos veikla reiksi daugiausia dviem kryptimis: siek sustiprinti karaliaus valdi Lenkijoje
ir padaryti j paveldim. Taip pat siek sukaupti savo rankose kuo daugiau turt ir turti tok kapital, kuris
karali padaryt materialiai visikai nepriklausom nuo bajor malons.
vitrigaila (apie 1370 1452m.) Lietuvos didysis kunigaiktis (1430 1432), Algirdo snus, Jogailos
brolis. Nuo 1420 m. rm Vytaut. Po Vytauto mirties LDK kunigaiki ir didik paskelbtas Lietuvos
didiuoju kunigaikiu, rytingai gyn jos suverenum. Tai kl Lenkijos nepasitenkinim. 1432 m. prie j
buvo vykdytas smokslas. Kovos dl valdios su ygimantu Kstutaiiu baigsi 1435 m. Pabaisko miu.
ygimantas Augustas (1520 1572 m.) Lietuvos didysis kunigaiktis (1529-1572), Lenkijos karalius
(1548 1572). Savo reformomis (1557) modernizavo Lietuvos monarchij. 1569 07 01 Liublino unija
gyvuoja ATR. Jo valdymo metais susilpnjo didiojo kunigaikio valdia, jos kompetencij maino
bajorai. 1566 m. patvirtino Lietuvos Antrj Statut, ginant Lietuvos feodal teises.
ygimantas Kstutaitis (apie 1365 1440m.) Lietuvos didysis kunigaiktis (nuo 1432m.), Kstuio
snus, Vytauto brolis. Vald Naugarduk, Starodub, dalyvavo Vorkslos, algirio miuose, Salyno,
Torns, Melno ir Skirsnemuns derybose. 1432 m. Gardino sutartimi pripaino ess Jogailos vasalas,
padar teritorini nuolaid Lenkijai. 1434 m. privilegija sulygino staiatiki feodal teises su Lietuvi
feodal teismis. Pabaisko myje 1435 m. jo kariuomen sumu vitrigailos ir Livonijos ordino
kariuomen, po to sigaljo visoje LDK. Nuudytas Trakuose smokslinink.
ygimantas Senasis Lietuvos didysis kunigaiktis (1506 1548 m.). daug dmesio skyr vidaus
politikai. Didini dvaro pareign valdi (vadovaujam didik politin vaidmen galutinai tvirtino 1529m.
statutu).

vykiai:
Astravo sutartis (1392 m.) ia taika baigsi 10 met truks karas tarp Jogailos ir Vytauto. Prasidjo
Vytauto valdymas.
Vytauto privilegija ydams (1388 1398m.)
Vorkslos mis (1399m.) tai Vytauto vadovaujamas kryiaus ygis prie Aukso Ord. Didiausia Vytauto
ryt politikos neskm.
Vilniaus Radomo sutartis (1401 m.) LDK skelbiama kaip atskira nuo Lenkijos valstyb.
emaii sukilimas (1409 m.)
algirio mis (1410m.) sustabdytas Vokiei ordino verimasis Rytus.
Torns taika (1411m.) taika po algirio mio. sipareigota ateityje santykius tarp Lietuvos ir Vokiei
ordino sprsti taikiu keliu.
Horodls unija (1413 m.) Lenkija pripaino LDK savarankikum.
emaitijos kriktas (1413m.)
Melno taika (1422 m.) Vokiei ordinas galutinai atsisak emaitijos ir Unemuns. Klaipdos kratas ir
Pamarys liko Ordinui.
Lucko suvaiavimas (1429 m.) Zigmantas I inicijavo karnuoti Vytaut ir taip iardyti Krvos sutart.
Taiau lenk pastangomis tai buvo negyvendinta.
Pabaisko mis (1435 m.) tai paskutinis mis su ordinu. ygimanto Kstutaiio kariuomen sumu
vitrigailos ir Livonijos ordino kariuomen.
Kazimiero privilegija (1447 m.) iplt bajor teises.
Aleksandro privilegija (1492 m.) iplt LDK Pon tarybos teises.
Melniko aktas (1501 m.) sudaroma Lenkijos ir Lietuvos unija, taiau LDK seimas jos nepatvirtino.
I Lietuvos Statutas (1529m.) tvirtino LDK savarankikum, utikrino pon dominavim valstybje.
II Lietuvos Statutas (1566 m.) galutinai tvirtintos bajor luomo privilegijos, panaikintas pon
viepatavimas.
Valak reforma (1557 m.) valstybs dvar reforma LDK. Tikslas vesti trilauk sistem ir padidinti
darbo naum, sukurti prekin k, la nustatyti pagal naudojamos ems kiek.
Karas dl Livonijos (1558 1583 m.) lugo Livonijos ordino valstyb (1561 m.).
VIII TEMA. PASAULIS IR LIETUVA NAUJJ AMI PRADIOJE
1453 m. XVII a.
A. Pasaulio vykiai
1453m. baigsi imtametis karas tarp Anglijos ir Pranczijos. Jis paskatino galutin Anglijos ir
Pranczijos centralizacij.
XIV a. renesanso ikilimas Italijoje ir iplitimas Europoje.
1455-1485 m. Roi karas Anglijoje, tarp 2-j Anglijos aristokrat grupuoi Jork ir Lankasteri;
pastarieji laimjo ir ikl savo alinink Henrik VII Eudor sost.
1492 m. Kristupas Kolumbas atrado Amerik.
1494 m. Tordesiljo sutartis, ispan ir portugal pasaulio pasidalijimo aktas. Portugalijai atiteko ems ir
jros Rytus, Ispanijai Vakarus.
1497 m. Vaskas da Gama atrado vandens keli Indij, apiplauks Afrikos emyn.
1498 m. ital jrininkai Dovanis ir Sebastjanas Kabotai perplauk Atlanto vandenyn, atrado Betono
sal, pasiek iaurs Amerikos krantus.
1519-1521 m. Fernandas Magelanas, plaukdamas i Europos Vakarus, apiplauk Piet Amerikos
emyn ir atrado ramj vandenyn.
1517 m. - Reformacijos pradia. M. Liuteris prie Vitenbergo banyios dur prikal 95 tezes, kuriomis
pasmerk Mainco arkivyskupo prekyb indulgencijomis.
1525 m. valstiei karas Vokietijoje.
1545-1563 m. Tridento banyios susirinkimas. Nutarimai: pasmerk prekyb indulgencijomis; sustiprino
katalik banyios organizacij, pavaldum popieiui, vienuoli ordin drausm; atskillius paskelb
eretikais; paliko celibat vienuoliams ir kunigams.
1555 m. Augsburgo taikos sutartis, pagal kuri Vokietijoje kunigaikiai gavo teis parinkti tikjim savo
valdomai teritorijai.
XVI a. 1 pus. Katalik Banyia pradjo aktyvi kov prie reformacij - daugelyje Vakar Europos
valstybi prasidjo kontrreformacija. 1542m. popieius kovai su erezijomis Romoje steig Vyriausij
inkvizicijos tribunol su dideliais galiojimais. Tridento banyios susirinkimas visus protestantus paskelb

eretikais, patvirtino popiei, kaip aukiausij autoritet, taip pat visas senas katalik dogmas ir apeigas.
kurtos dvasinink seminarijos kunigams rengti. Buvo vesta grieta cenzra kunig kriniams, pradti
sudarinti udraust knyg sraai. 1540m. kurtas Jzuit ordinas. krjas Ignacas Lojola. Jis msi
aktyvi priemoni stiprinti katalikyb.
1572 m. Baltramiejaus naktis, hugenot udyns Paryiuje.
1698 m. Nanto ediktas. Pranczijoje hugenotams suteikiama ribota religin laisv.
1565-1579 m. Nyderland revoliucija.
1579 m. Olandijos nepriklausomyb.
1588 m. Nenugalimosios armados tis. Sumuusi Ispanijos laivyn Anglija tampa viepataujania
jros valstybe su didiausiu ir galingiausiu laivynu.
1613-1617 m. Romanov dinastijos Rusijoje valdymas.
1618-1648 m. Trisdeimties met karas. Kovojama buvo ne tiek dl religijos, kiek dl didij interes ir
prekybos visame Baltijos jros regione kontrols.
1648 m. Vestfalijos taikos sutartis, kuria imperatorius turjo pripainti, kad visi ventosios Romos
imperijos kunigaikiai gali savarankikai sprsti religinius ir administracinius klausimus.
1640m. Anglijos karalius suauk parlament. Revoliucijos pradia.
1642-1649m. pilietinis karas Anglijoje, pasibaigs parlamento pergale.
1649 m. karaliaus Karolio Stiuarto nukirsdinimas.
1653-1658 m. Kromvelio protektoratas (karin diktatra).
1660 m. Stiuart dinastijos sugrinimas valdi.
1688 m. valstybinis perversmas, parlamentins monarchijos sigaljimas. Revoliucijos pabaiga.
Turtingieji miestieiai ir bajorai protestantai pasikviet Olandijos valdytoj Vilhelm Iraniet atkurti
laisv ir ginti protestantizm. Karalius Jokbas II pabgo Pranczij. Parlamentas pasil sost
Vilhelmui. Prie karnacij jis turjo patvirtinti Teisi bil.
Svokos
Absoliutizmas valstybs valdymo forma, kai valdia priklauso monarchui (imperatoriui, karaliui, carui)
ir neribojama luomo ar tautos atstov susirinkimo.
Anglikonai protestantizmo srovs anglikonybs ipainjai.
Aptvrimai XVII a. Anglijai bdingas procesas, kuomet valstieiai nuvaromi nuo ems, o iose emse,
jas aptvrus, vystomas fermeriais kis.
Didieji geografiniai atradimai tai 3 ymiausi XV a. pab. XVI a. pr. vykiai: Amerikos atradimas, jr
kelio i Europos Indija atradimas ir I-oji kelion aplink pasaul.
Eksploatacin kolonija kratas ugrobtas stipresns imperialistins valstybs ir jos inaudojamas.
Fermeriai fermos savininkas ar nuomotojas kapitalistinse alyse.
Gezai XVI a. ispan partizanai.
Hugenotai Pranczijos kalvinizmo ipainjai.
Humanizmas pasaulira, teigianti mogaus vertingum, prot, nukreipta prie vidurami asketizm.
Ilgasis parlamentas suauktas Anglijoje (1640-42 m.). Parlamentas sum karaliaus patarjus; panaikino
neteistus mokesius; prim statym draudiant paleisti parlament be jo sutikimo.
Indnai senieji Amerikos gyventojai, raudonodiai.
Indeksas jzuit sudarytas udraust knyg sraas.
Indulgencija nuodmi atleidimo ratas, kuris viduramiais bdavo iduodamas popieiaus vardu u
nuopelnus Banyiai arba u pinigus.
Jzuitai katalik vienuoli ordinas, kurtas XVI a.
Kalvinistai protestantizmo srovs kalvinizmo ipainjai.
Kapitalas sukauptos los, kurias verslininkai dj savo mones gauna peln.
Kapitalizmas ekonomin ir politin sistema, kuri pradjo vystytis Anglijoje XVIII a. pab. Ir greitai
paplito Europoje, iaurs Amerikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje.
Konkistadoras ukariautojai, iauriai inaudoj ir naikin Amerikos vietos gyventojus ir j kultr.
Kontrreformacija Romos katalik kova su reformacija; kontrreformacijos programa numatyta Tridento
susirinkime 1545-1563 m.
Kruvinieji statymai - statymai Anglijoje, nukreipti prie valkataujaniuosius, siekiant sumainti j
skaii.
Leveleriai XVII a. revoliucijos meto radikali politin grupuot.
Liuteronai svarbiausios protestantizmo kryptie liuteronybs ipainjai.

Manufaktra mon, viduriniais amiais arba naujausiais laikais paremta darbo pasidalijimu ir rankine
amatininkika technika.
Nuvarymas nuo ems - aptvrim metu vyks procesas, kai valstieiai buvo ikeliami jgos bdu.
Pasaulin prekyba XVI a. formavusi prekyba tarp kontinent.
Patvaldyst valdymo sistema, kur valdia priklauso vienam neapibrtam valdovui; autokratija.
Perversmas staigus valstybs santvarkos ar valdios pakeitimas.
Protektoratas valstybs valdymo forma: stipri valstyb per savo atstov tvarko silpnesns alies usienio
politik ir kontroliuoja vidaus politik.
Staiatikiai ryt krikionybs krypties staiatikybs ipainjai.
Proletariatas proletar kas kapitalistinje valstybje; varguomen.
Protestantai krikionybs krypties, kuri apima anglikonus, kalvinistus, liuteronus ipainjai.
Puritonai protestantizmo atstovai, propaguojantys taupum, darbtum, atkaklum, griet dorovini
princip laikymsi.
Renesansas XIV-XVI a. Vakar ir Vidurio Europos kultros istorijos epocha, prasidjusi Italijoje. Jai
bdinga dails, mokslo, literatros, muzikos pakilimas, polinkis antikos kultr, humanistines tendencijas,
dmesys asmenybei vadavimasis i Banyios ideologijos.
Samdomas darbas - su kapitalizmu atjs baudiavos "pakaitalas", kai u darb yra mokama.
Revoliucija grietos, prievarta vykdomas atgyvenusios santvarkos pakeitimas nauja progresyvia
santvarka.
Sentikiai Rusijos staiatikiai, kurie nepripasta XVII a. vykdyt patriarcho reform ir sudaro atskir
Banyi (religines bendrijas).
Utopija idealios, praktikai negyvendinamos visuomens santvarkos arba socialini problem idealaus
sprendimo projektas, abstrahuotas nuo esam socialini negerovi.
Vicekaralyst Ispanijos valdos Lotyn Amerikoje

Asmenybs
D. Brunas XVI a. ital filosofas, poetas. Kritikavo religines dogmas, ikl idj apie begalin pasauli
daugyb bei vairov. Apkaltintas erezija, slapstsi, buvo suiuptas ir sudegintas ant lauo.
U. Cvingis (1484-1531) veicarijos banyios ir politinis veikjas, radikalios Reformacijos srovs
Cvinglizmo pradininkas. 1522 m. Ciuriche paskelb 67 tezes, kuriode kritikavo katalik banyi ir
popiei. Reformavo Ciuricho religin ir visuomenin gyvenim.
B. Diasas (1450-1500) portugalas, keliautojas jrininkas. Vadovavo ekspedicijai, iekaniai kelio Indij.
1487 m. pasiek pietin Afrikos pakrants kyul, iplauk Indijos vandenyn. Kyulys buvo pavadintas
Gerosios Vilties vardu.
A. Direris (1471-1528 m.) vokiei tapytojas, grafikas, meno teoretikas. Vienas garsiausi vokiei
renesanso dailinink.
Donatelas (13861466) ital skulptorius, sukrs Dovydo skulptr.
F. Dreikas Anglijos jrininkas, keliautojas. Pirmasis po F. Magelano apiplauk pasaul, ityr P.
Amerikos pakrantes
Elbieta I (1533-1603) Anglijos karalien (nuo 1558 m.). Paskutin i Tiudor dinastijos. Nugaljusi
katalikikj Ispanij (Nenugalimosios armados sutriukinimas 1599 m.), Anglija siviepatavo jrose,
Ts kolonijin ekspansij.
Erazmas Roterdamietis (1466-1536) Nyderland filosofas, Vienas ymiausi humanist. Daug keliavo
po Europ, studijavo humanitarinius mokslus, aikino biblij, stengsi apibrti krikionikj humanizm.
G. Galiljus (1564-1642) ital astronomas, fizikas, filosofas, matematikas. Savo atradimais ir idjomis
patvirtino M. Koperniko heliocentrins sistemos teisingum.
Vasko da Gama (1496-1524) portugal jrininkas keliautojas, jr kelio Indij atradjas. 1524 m.
paskirtas Portugalijos vald Indijoje vicekaraliumi.
Grigalius XIII (1502-1585) vienas kontrreformacijos vadov. Rm Pranczijos katalik kov prie
hugenotus j udynes Baltramiejaus nakt paymjo ventinmis ikilmmis Romoje. 1582 m. ved
Grigaliaus kalendori. 1579 m. bule pripaino Vilniaus universiteto krim ir jo priklausomyb jzuitams.
Habsburgai ventosios Romos imperijos valdov dinastija.
Henrikas VII (1457-1509) Anglijos karalius (nuo 1485m.), Tiudor dinastijos pradininkas. 1485 m.
nugaljo Riard III; tuo buvo baigtas Raudonosios ir baltosios ros karas.
Henrikas VIII (1491-1547) Anglijos karalius (nuo 1509 m.), i Tiudor dinastijos. vykd banyios
reform, kuriai pretekst dav popieiaus atsisakymas patvirtinti jo skyrybas su Kotryna Argoniete ir
vedybas su Ana Bolein.
Hogencolernai vokiei dinastija, nuo 1415 m. valdiusi Brandenburg, nuo 1701 m. Prsijos karaliai.
Izabel (1451-1504) Kastilijos (nuo 1447 m.), Ispanijos (nuo 1479 m.) karalien. Po santuokos su
Ferdinandu II (Argono karaliumi) dinastine unija 1479 m. sujung Bastilij ir Argon Ispanijos valstyb.
Stiprino absoliutizm, 1480 m. ved inkvizicij, sureng K. Kolumbo ekspedicijas.
Jorkai XV a. Anglijos Baltosios ros atstovai.
J. Kalvinas (1509-1564) banyios reformacijos veikjas, kalvinizmo ideologas. Banyios ir
pasaulietins valdios palaikomas, Kalvinas ved pasaulietin asketizm: panaikino puonias katalik
banyios apeigas, prisidjo prie smulkmenikos piliei prieiros (privalom pamald lankymo,
spalving rb, pramog, oki draudimo).
K. Kolumbas (1451-1506) jrininkas, keliautojas, Amerikos atradjas.
H. Kortesas (1485-15470 konkistadoras ir Meksikos ukariautojas. 1511 m. prisijung prie Diego
Velaskeso ekspedicijos ir dalyvavo Kubos ukariavime.
Karolis I (1600-1649) Anglijos karalius (nuo 1625 m.). I Siuarto dinastijos Jokbo I snus. Vykd
naujajai dvarininkijai nepalanki politik, kuri sukl revoliucij Anglijoje. Per 1642-46 ir 1648 m.
pilietiniu karus Karolio I kariuomen pralaimjo, jis buvo suimtas ir nuteistas mirti (1649 m.).
O. Kromvelis (1599-1658) Anglijos revoliucijos veikjas (1640-1660). Jo vadovaujama kariuomen
1645 m. prie Neisbio sutriukino karaliaus kariuomen. ved asmenin diktatr protektorat.
Kromveliui valdant Anglija tapo galinga jr valstybe, buvo padaryta pradia Anglijos kolonijinei
imperijai.
M. Kopernikas (1473-1543) lenk astronomas, matematikas, ekonomistas. Heliocentrins sistemos
krjas.
Lankasteriai XV a. Anglijos Raudonosios ros atstovai.
Liudvikas XI (1423-1483) Pranczijos karalius (nuo 1461 m.). I Valua dinastijos. Vienydamas
Pranczij ir centralizuodamas valdi, naudojosi vairiomis priemonmis diplomatiniais susitarimais,
papirkimais, intrigomis, kariavo. Po Burgundijos kar (1474-77) prisijung Burgundijos kunigaiktyst,
Pikardij. I esms baig vienyti Pranczij.

Liudvikas XIII (1601-1643) Pranczijos karalius (nuo 1610 m.). I Burbon dinastijos. Henriko IV ir
Marijos Medini snus. U Liudvik XIII 1624-1642 m. faktikai vald pirmasis ministras kardinolas A.
Rielj, stiprins absoliutizm.
Liudvikas XIV (1638-1715) Pranczijos karalius (nuo 1643 m.). I Burbon dinastijos. Jo valdymo
metais suklestjo absoliutizmas. Versalyje pastatyti karaliaus rmai. Jis vadinamas karaliumi saule. XVII a.
Pranczija buvo galingiausia Europos valstybe.
M. Liuteris (1483-1546) katalik banyios reformatorius, protestantizmo Vokietijoje pradininkas. 1517
m. paskelb 95 tezes, smerkianias indulgencij pardavinjim. Neig banyios ir dvasininkijos, kaip
tarpinink tarp mogaus ir Dievo, vaidmen, tvirtino, jog mogaus iganymas priklauso ne nuo sakrament,
apeig atlikimo, o nuo jo tikjimo nuoirdumo.
I. Lojola (1491-1556) vienuoli jzuit ordino krjas. Suformavo ordino organizacinius ir moralinius
principus, sukr aukljimo sistem.
F. Magelanas (1480-1521) portugal keliautojas, vadovavs I-ajai jr kelionei aplink pasaul (15191521).
N. Makiavelis (1469-1527) Italijos raytojas, politikas, filosofas. ymiuose veikaluose Valdovas,
Samprotavimai apie pirmj Tito Livijaus dekad, nagrindamas valstybi ikilimo ir lugimo prieastis,
ivardija priemones, kuriomis politikai gali isaugoti ir stiprinti valdi.
D. Makarinis (1602-1661) prancz veikjas. Kol Liudvikas XIV buvo nepilnametis (1643-61), vald
Pranczij. Stiprino absoliutizm.
B. Mikelandelas (1475-1564) ital dailininkas, architektas, poetas, vienas garsiausi renesanso
meninink. Sukr Dovydo statul.
T. Miunceris (1490-1525) Prsijos ir Vokietijos karininkas, grafas, generolas feldmaralas. Vadovavo
Prsijos kariuomenei pergalinguose karuose su Danija, Austrija, Pranczija.
T. Moras (1478-1535) Anglijos valstybs veikjas, filosofas, raytojas. Humanistas. Utopinio socializmo
pradininkas.
Pilypas II (1527-1598) Ispanijos karalius (nuo 1556 m.).Stiprino absoliutizm, didino biurokratin
aparat. Rm inkvizicij, kovojo su protestantais ir eretikais.
F. Pisaras (11471-1541) ispan konkistadoras. Panamos ir Peru ukariavim dalyvis. 1535 m. kr
Lim.
F. Rabl prancz raytojas, paras roman Gargantiua ir Pantagriuelis
Rafaelis (1483-1520) ital dailininkas architektas. Vienas ymiausi brandiojo renesanso atstov.
ymiausias krinys Siksto madona.
Rembrantas (1606-1669) Nyderland dailininkas.
A. Rielj (1585-1642) kardinolas, Pranczijos valstybs veikjas, nuo 1624 m. karaliaus Liudviko XIII
pirmasis ministras. 1635 m. trauk Pranczij Trisdeimties met kar (1618-48).
Romanovai valdov dinastija Rusijoje 1613-1917 m.
M. Servantesas (1547-1616) ispan raytojas. Jo ymiausias krinys Imoningasis hidalgas Don
Kichotas i Lamano.
V. ekspyras (1564-1616) angl raytojas, paras Hamlet, Romeo ir Diuljet.
A. Vespuis (1454-1512) ital jrininkas, keliautojas. 1499-1500 m. priplauk Gvian, nuplauk iki
amazons iogi, ityr Brazilijos krant. 1501-02 apiplauk P. Amerikos rytin krant.
V. Oranietis (1650-1702) Anglijos ir kotijos karalius.
L. da Vinis (1452-1519) ital dailininkas, skulptorius, ininierius, mokslininkas. Nutap garsiausi
moters portret Mona Liza.
B. Lietuvos vykiai
Metai:
1529m. I Lietuvos statutas;
1539m. Vilniuje kurta pirmoji auktesnioji mokykla. J kr Abraomas Kulvietis;
1542m. ygimanto II Senojo dekretu buvo udrausta 1539m. Kulvieio kurta auktesnioji mokykla
siekiant sustabdyti protestant idj plitim;
1547m. M. Mavydas ileido pirmj lietuvik knyg Karaliauiuje Katekizmas;
1566m. II Lituvas statutas;
1579m. Valdant S. Batorui, jo sakymu kuriamas Vilnaius universitetas;
1588m. III Lietuvos statutas.
vykiai:

Lietuvos statut primimas 1529m. buvo parengtas I Lietuvos statutas (autentikas tekstas neiliks).
Rengimui vadovavo A. Gotautas. Jo inciatyva i I statut buvo traukti draudimai svetimaliams sigyti
Lietuvoje turt ir uimti tarnybas. 1566m. parengtas II Lietuvos statutas tvirtintos XVI a. Reformos
(administracin, seimo, teismo)., teisintas valstiei vertimas baudiauninkais. 1588m. parengtas III
Lietuvos statutas galutinai tvirtino baudiav, LDK tapo bajorikos demokratijos valstybe.
Tuo laikotarpiu Lietuvos statutai buvo tobuliausias teisini akt rinkinys Europoje.
Reformacija ir kontrreformacija Lietuvoje. Pirmaisiais reformacijos skleidjais Lietuvoje tapo
liuteronai. Ikiliausi skleidjai buvo A. Kulvietis, S. Rapolionis, M. Mavydas. ygimantas II Senasis
dekretais mgino stabdyti protestant idj plitim. 1542m. dekretu udraud Kulvieio stegt auktesnij
mokykl Vilniuje. Reformacijos plitimo Lietuvoje prieastys: 1.XVIa. katalikyb nebuvo sigaljusi; 2.
Kartu su humanistinmis idjomis plito ir reformacija; 3. reformacijos sjd moraliai palik didikai ir
bajorai; 4. Protestantai lietuvi ir lenk kalbas vert ventj Rat. Kontrreformacijos pradia: 1578m.
Lietuvoje sigaljo Katalik banyios Tridento susirinkimo nutarimai; pradta vesti plataus masto
propoganda tikybos prievarta; prasidjo jzuit ordino veikla (atvyko Lietuv 1565m.); buvo leidiamos
religinio turinio lietuvikos knygos.
Vilniaus universiteto krimas ir veikla. Vilniaus universitetas (Vilniaus akademija) kurtas 1579m.
steig jzuitai, Vilniaus vyskupo Valerijono Protaseviiaus kvietimu. Universiteto paskirtris - stiprinti
katalikyb ir kovoti su reformacija. Universitete dst i Vakar ir Vidurio Europos pakviesti yms
mokslininkai. 1641m. karalius Vladislovas IV suteik privilegij steigti teiss ir medicinos fakultetus.
Lietuvos prekyba su Europa. 1613m. T. Makovskis padar apraym M. K. Radvilos Nalaitlio
ileistam emlapiui. Ten sakoma, jog Lietuva yra geografikai patogioje vietoje ir prieinama i vis pusi.
Lietuva per Rygos ir Karaliauiaus uostus vykd prekyb su kitomis tautomis. Pagrindins preks buvo
vairi ri javai, linai, kanaps, galvij oda, medio anglis, dervos, lainiai.

Svokos:
Kolegija 1. sen. Romoje grup asmen, kartu tvarkiusi tam tikr valdymo srit; 2. feodalines epochos
vidurin mokykla.
Statutas teiss norm ar kit akt rinkinys.
Unija valstybi, teritorij susivienijimas, sjunga.
Asmenybs:
M. Dauka (tarp 1527 ir 1538 1613) vietjas, vienas lietuvi ratijos pradinink. 1570 1572m.
Kraki klebonas, vliau kaunininkas Varnuiose. Nuo 1609m. Administravo emaii vyskupij. I lenk k.
ivert J.Ledesmos katekizm. Literatrin lov jam peln J.Vujeko ,,Katalik postils vertimas. Tai
didelis, 650psl. veikalas, kurio ilik 5 egzemplioriai.
A. Gotautas (1480 1539) LDK valstybs veikjas, didikas, i tvo ir senelio paveldjs didelius turtus.
Atstovavo XVI a. Lietuvos ponijai, kuri pirmoji pradjo kalbti lenkikai. Bdamas 20 25 met, tapo
Naugarduko, vliau Polocko, trak vietininku. Nuo 1522m. Vilniaus vaivada ir kancleris. Reng I statut,
sukr jam pratarm. Manoma, kad buvo Bychovco kronikos (Lietuvos metraio) raymo iniciatorius.
Reikalavo paalinti i Lietuvos lenk vienuolius, kaltindamas juos amoraliu gyvenimu. Rpinosi alies
vietimo reikalais, steig mokykl savo Trak dvare.
A. Kulvietis (apie 1510 1545m.) vienas lietuvikiausios ratijos pradinink, kultros veikj. Gim
Kulvoj (Jonavos raj.). 1539m. Vilniuje steig auktesnij mokykl, kurioje reng aukltinius studijoms
usienio universitetuose. Persekiojamas u reformacijos idj skelbim, ivyko Karaliaui.
M. Lietuvis (lot. Michalo Lituanus; XVI a.) publicistas, politinis veikjas. Nuo 1522m. Minimas kaip
notaras. Apie 1526m. Pradjo tarnauti A. Gotautui. 1528m. ir nuo 1534m. Buvo didiojo kunigaikio
kanceliarijos sekretorius. Lotyn kalba para traktat ,,Apie totori, lietuvi ir maskvn paproius (apie
1550m.), kur paskyr ygimantui Augustui.
M. Giedraitis (1537 - 1609) - emaii vyskupas, daug energijos skyrs katalikybei emaitijoje tvirtinti:
steig naujas banyias, rpinosi lietuvi kunig ventinimu, lietuvi kalbos tvirtinimu banytinse
apeigose.

M. Husovianas (apie 1475 - 1480 m.- po 1533 m.) - lotynikai ras poetas humanistas, gyvenimu ir
kryba betarpikai susijs su Lietuva. Buvo daugiatauts Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts pilietis, jos
patriotas. Spjama, kad apie 1492m. jis atvyko Vilni. ia j globojo Vilniaus katedros kanauninkas,
Lietuvos Didiojo Kunigaikio sekretorius Erazmas Vitelijus (Ciolekas). Drauge su juo M. Husovianas
1518 - 1522 m. gyveno Romoje, kur susipaino su popieiaus Leono X globojamais poetais humanistais ir
j kryba.
M. Mavydas (apie 1520 - 1563) - lietuvi literatros pradininkas, produktyviausias XVI a. lietuvi
raytojas. Kils i emaii. Spjama, kad jo tvai buvo nepasiturintieji miestelnai. Jaunystje moksi ir
dirbo Vilniuje. U reformacijos skleidim Lietuvoje buvo persekiojamas, todl, prims Prsijos hercogo
Albrechto kvietim, atvyko Karaliaui ir 1546m. stojo universitet. J baig 1548m. bakalauro laipsniu.
Studijuodamas Karaliauiuje, M.Mavydas 1547 m. pareng ir ileido pirmj lietuvik knyg
Katekizmuso prasti odiai, tokiu bdu padarydamas pradi ratijai ir spaudai lietuvi kalba.
M. Radvila Juodasis (1515 1565) Lietuvos didikas, valstybs ir reformacijos veikjas, LDK
kancleris, Vilniaus vaivada. Gyn LDK savarankikum, 1563-1564m. vadovavo LDK delegacijai
Varuvos Seime, kuris svarst Liublino unij. Breste steig protestant rat spaustuv, organizavo
Biblijos vertim lenk kalb.
M. Radvila Rudasis (1512 1584) LDK valstybs, karo reformacijos veikjas. Po ygimanto Augusto
mirties (1572) iki Stepono Batoro irinkimo (1576) buvo faktikas LDK valdovas. Vienas ymiausi
kariuomens vad per Livonijos kar (1558 1583). Globojo evangelikus reformatus.
M. K. Radvila Nalaitlis (1549 1616) Lietuvos valstybs ir kultros veikjas. Kartografas.
Piligrimas. Kunigaiktis. M.Radvilos Juodojo snus. Studijavo medicin ir geografij. Sudar LDK
emlap tuo metu neturjusi sau lygi Europoje.
. Augustas (1520 1572) Lietuvos didysis kunigaiktis (1529 1572), Lenkijos karalius (1530 - 1572).
ygimanto II Senojo snus, paskutinis i Gediminaii dinastijos. Pradjo Valak reform. 1566m.
patvirtino II Lietuvos statut. 1547m. ved Barbor Radvilait. Vilniuje pastat patrank liejykl, iplt
pilies arsenal.
ygimantas II Senasis (1467 - 1548) Lietuvos didysis kunigaiktis ir Lenkijos karalius. Jauniausias
Kazimiero snus. Gerai iman alies ekonomika, gerb statymus ir paproius.
S. Rapolionis (apie 1485 1545 m.) lietuvi ratijos krjas, buvs vienuolis prancikonas. Vienas
pirmj teolog, tiksliai idsiusi pagrindinius reformacijos teiginius. Vert i lietuvi kalb Biblij
(neiliko).
P.Skorina (apie 1490 1541 m.) humanistas, knyg spausdinimo LDK pradininkas. Vilniuje kr
spaustuv.
IX TEMA. ATR RAIDA XVI - XVIII AMIUJE
Metai ir datos.
1569m. - Liublino unija.
1572m. - Gediminaii dinastijos pabaiga. Po ygimanto Augusto mirties 1572 metais, buvo padaryti svarus
valstybes valdymo sistemos pakeitimai, teisin daugiau gali bajorams (lktoms) bei tvirtin renkamj.
monarchij,
1583m. - Taikos sutartis su Rusija, Livonijos karo pabaigoje.
1588m. - Lietuvos III statutas. Paraytas Leono Sapiegos.
1600 - 1629m. - pirmasis karas su vedija
1609 - 1619m. - Lenkijos ir Lietuvos valstybs karas su Rusija.
1654m.- Perejeslavlio rada
1654 - 1667m. - karas su Rusija
1655m. - Kdaini unija.
1660m. - Olyvos taika
1667m. - Andrusovo paliaub sutartis su Rusija.
1700 - 1721m. - iaurs karas su Rusija
1772m. -1- as Lenkijos Lietuvos respublikos padalijimas. (Rusija, Austrija, Prsija pasidalina)
1773m. - Edukacin komisija
1788 - 1792m. - Keturi met Seimas
1791 05 03 - Pirmojo konstitucija
1792 - 1793m. - Targovicos konferencija
1793 m. - II -as padalijimas(Rusija, Prsija)
1794m. - Kosciukos sukilimas Lenkijoje(03) Lietuvoje(04)
1795m. - Ill-as padalijimas. I politinio emlapio inyko ATR valstyb.
1797m. - ATR likvidavimas

Svokos.
Anarchija - atsisakymas valdyti ir bti valdomam, sitikinimas, kad niekas neturi nei moralins nei politins
teiss reikalauti i kito mogaus to, ko jis nenori ar negali daryti. Jokios politins valdios ir socialins
hierarchijos nebuvimas.
Bajor demokratija - 1564 - 1582m reformos, II Statutas 1566m. Bajorikosios demokratijos laikotarpis. Jis
buvo neilgas, nes pamau vl sigaljo ponai. Bajor demokratija virto fikcija.
Barokas - meno kryptis, XVII a. - XVIII a. I pusje plitusi Europoje ir Lotyn Amerikoje. Baroko
atsiradim paskatino kontrreformacija, revoliucins kovos, reakcija prie renesanso kultr, vidurami
tradicij gaivinimas. J veik ir antifeodalinis valstiei judjimas, buruazins revoliucijos, teikusios
barokui demokratikumo, maitingumo. Baroko raid ypa skatino monarchai, stambieji feodalai ir kiti
kontrreformacijos alininkai. Baroko kriniuose asketikumas derinamas su hedonikumu, rafinuotumas su grubumu, abstrakti simbolika - su natralistiniu detali tvarkymu. Baroko kriniai didingi, prabangs,
dinamiki.
Baudiava - teisin Lietuvos valstiei padtis, sigaliojus 1447m. privilegijai.
Ekonomija - LDK valstybin ems valda, kurios pajamos jo Lenkijos karaliui kaip atlyginimas u
Lietuvos DK pareigas. Jos egzistavo 1589 ir 1795m.
Elekcinis seimas - renka valstybs valdov.
Etmonas - LDK kariuomens vado pareigyb ir titulas nuo 1497m.
Familija - XVIIIa. LDK ir Lenkijos politin grupuot, kuri sudar susigiminiav didikai. Sil labiau
centralizuoti alies valdym, padidinti id, kariuomen.
Klasicizmas - atsirado Italijoje XVIa., susiformavo ir sivyravo Pranczijoje XVII a., absoliutizmo
klestjimo laikotarpiu. Kitose Europos alyse paplito daugiausia XVIII a. ir inyko apie XIX a. ketvirtj
deimtmet. XVIII a. - XIX a. pradioje klasicizmas buvo susijs su vietimo epochos idjomis.
Konferencija - valstybi, organizacij, staig atstov pasitarimas, susirinkimas.(LDK edukacin komisija)
Liberum veto - XVII - XVIIIa. Lenkijos - Lietuvos valstybje galiojusi teis, pagal kuri visi Seimo
sprendimai galjo bti priimami tik vis jo nari sutikimu ir kiekvienas atstovas galjo blokuoti sprendimus
ir Seimo darb.
Pacta conventa - XVI - XVIIIa. Lenkijos - Lietuvos valstybs Seimo sutartis su kandidatu valdovus.
Padalijimai - Trys Lenkijos ir Lietuvos valstybs padalijimai. 1772, 1793 ir 1795m. Austrija, Rusija ir
Prsija pasidalino ATR ir j galutinai likvidavo.
Palivarkas - LDK teritorijoje feodalizmo laik dvaro padalinys su atskira sodyba, pastatais, dirbama eme.
Sudar kininkavimo vienet. Pradjo kurtis XV - XVI a. ir isilaik iki baudiavos panaikinimo.
Polonizacija - lenkjimas.
Rada - Lenkijoje, Ukrainoje, Gudijoje visuomenei atstovaujanti taryba.
Respublikonai respublikos santvarkos alininkai.
Asmenybs
S. Batoras - (1533m. - 1586m.). Buvo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaiktis.ATR valstybs
vadovu tapo tada, kai vairios politins grupuots alyje kovojo dl kandidato sost. Vainikuotas karaliumi
be lietuvi dalyvavimo, nes LD bajorai ir seimai nenorjo jo pripainti. steig vyriausiuosius tribunolus,
patvirtino II - ojo Statuto pataisas. Taip pat buvo sulygintos kai kurios bajor politins ir ekonomins teiss
su didik teismis. Rm katalik banyi ir jzuitus. Usienio politikoje labiausiai rpinosi prie lenkijos
ir Lietuvos valstybs prijungti vis Livonij.
K. Donelaitis (1717m. - 1780m.) Poetas, pasaulietins lietuvi poezijos pradininkas. I krybos iliko
poema "Metai". Jo pasakios yra pirmieji originals io anro kriniai lietuvi literatroje.
J. K. Chodkeviius - (1560m. - 1621m.) LDK valstybs ir kariuomens veikjas. Buvo vienas ymiausi t
laik Europos karvedi. Jis laimdavo manevravimu, staigumu, iankstiniu prieo plan atskleidimu,
grieta drausme. 1600 - 1605m. LDK lauko, nuo 1605m. - didysis etmonas.
J. Chreptaviius (1729-1812 m.), buvo Edukacins komisijos, kurtos 1773 m., vienas steigimo idjos
autori. Jis padjo 1579 m. kurt Vilniaus akademij perorganizuoti universitet (1781 m.), kur 1803 m.
carin valdia pervadinimo imperatorikj".
Ledimitrijus - XVIIa. pr. ATR pasinaudoma Rusijos politine suirute, siek ugrobti valdi Maskvoje. Tam
tikslui panaudojo apsiauklius. Vienas i j ir buvo Ledimitrijus.
J. artoriskis - 1764 - 1766 reformos.
J. Forsteris - VU profesorius. Gamtininkas.

T. Kosciuka - 1746 - 1817m. Buvo vienas i 1794m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimo prie Rusij vad. Jis
vieu ratu suteik visiems valstieiams asmens laisv, o dalyvaujanius sukilime atleido nuo lao ir kit
prievoli.
Petras I - 1672 - 1725m. Rusijos caras, imperatorius. I Romanov dinastijos. Pertvark alies politik ir
pradjo nauj Rusijos istorijos epoch. Ved karus su Turkija, vedija. Prisijungtas teritorijas atved
Baltijos keli. Pastat Sankt Peterburg.
M. Poiobutas - XVIIIa. V.U. profesorius, astronomas, vadovavo VU observatorijai, rektorius.
St. Augustas Poniatovskis - 1764-1795 ATR karalius.
Augustas II - 1697 - 1733m. ATR karalius
Augustas III 1733 - 1763m. ATR karalius.
P. Smugleviius - Tapybos klasicizme atstovas.
L. Stuoka Guceviius - Klasicizmo krjas, VU architektros katedros vadovas, pastat Vilniaus katedr,
Rotu ir Verki rmus.
Tyzenhauzai - pastat iki i dien ilikus Rokikio dvaro ansambl, neogotikos architektros paminkl v. Mato banyi.
Henrikas Valua - 1574m. irinktas ATR vadovu. Vald 4 mnesius.
Zigmantas Vaza - 1587 - 1632m. ATR karalius.
Vladislovas Vaza - 1632 - 1648m. ATR karalius
Kazimieras - 1648 - 1668m. ATR karalius.
ygimantas Augustas - 1548 - 1572m.paskutinis Gediminaitis, Jogailaitis, mir nepaliks pdinio.
vykiai
1569m. 07 01 - Liublino unija. Sudaroma federacin valstyb ATR. Jungtin Lietuvos - Lenkijos karalyst,
gyvavo 226m.
1572m. Gediminaii dinastijos pabaiga. ATR valdovu irinktas Pranczijos karaliaus broils Henrikas
Valua. Vald 4 mnesius. Mirus broliui pabho Pranczij ir tapo jos karaliumi Henriku III.
Pacta Conventa - karaliaus ir seimo sutartis. Asmeninis Henriko Valua sipareigojimas finans ir karo
srityse.
Livonijos karas - 1558 - 1583m. 1554m. Livonijos ordinas buvo sudars su Maskva 15m. paliaub sutart,
o Pasvalio sutartis dav pretekst paskelbti Livonijai kar. Karas parod, kad pakito LDK valdaniojo
luomo valstybs pltros koncepcija: pasirinktas naujas jr valstybs sukrimo modelis. Karas pagreitino
LDK unij su Lenkija.
1600 - 1629m. ATR karas su vedija dl Livonijos. 1605m. J. K. Chodkeviius prie Salaspilio veik
vedus.
1619m. Deulino taika. ia taika pasibaig ATR karas su Rusija. LDK atgavo Smolensk, o Lenkija
ernigovo ir Severcko emes.
1629m. Altmarko taika. ia taika pasibaig ATR karas su vedija. vedams liko Dauguvos teritorijos,
Ryga, Klaipda ir . Prsija. LDK liko Latgala, Kuro ir iemgalos hercogysts.
Perejeslavo rada 1654m. - tai yra ukrainiei tautos susirinkimas. Jos prasm - Ryt Ukraina prijungta prie
Rusijos.
1654 - 1667m. ATR - Rusijos karai. 1667m. baigsi Andrusovo taika. 1654m. Rusai pradjo kar prie
LDK. Atsim Smolensk, Vitebsk, Polock, Vilni, Netrukus ATR teritorij siver ir vedai.
1655 - 1660m. ATR - vedijos karas. Vykstant ATR - Rusijos karui, vedai baiminosi, kad gali prarasti tak
iame regione ir 1655m. pradjo kar prie ATR. Kdainiai tapo vedijos alinink centru.
1655m. Kdaini unija. Nutraukta unija su Lenkija, sudaryta sutartis su vedija. LDK Didiuoju
kunigaikiu tampa vedijos karalius Karolis X.
1655m. Vilniaus gaisras. Rusijos caras pasiskelb Lietuvos ir Gudijos kunigaikiu.
1660m. Olyvos taika, kuria baigsi ATR - vedijos karas. Pagal j visos anksiau buvusios teritorijos
nepasikeit, vedija galutinai sitvirtino Livonijos teritorijoje. Jonas Kazimieras atsisak vedijos sosto.
Pasitraukus vedijai pasibaig karas su Rusija.
iaurs karas - 1700 - 1721 m. 1700 - 1701 m. vedija sutriukino danus, rusus. Privert Augusta II
atsisakyti sosto. Karaliumi tapo Stanislovas Leinskis.l709m. Poltavos mis, laimi Rusija. 1721m.
Nitato taika. vedams pralaimjus sost grta saksas Augustas II, bet jo valdia silpna.
1717m. Nebylusis Seimas. Buvo atimtos valdovo galimybs stiprinti valdi. Susiaurinta bajor savivalda.
Buvo ukirstas kelias valstybs reformoms. Seimo nutarim garantu tapo Rusijos caras. Tuo paiu jis gavo
teis kitis Jungtins valstybs vidaus gyvenim.

1764 - 1766m. artoriski grupuot band gyvendinti kai kurias dalines Respublikos reformas: panaikinti
"Liberum veto" teis, sprendiant ekonominius klausimus, nustatyti nauj seimo darbo tvark, vesti
generalinius muitus.
I padalijimas - 1772m. Pasirayta trial Rusijos - Austrijos - Prsijos sutartis. Rusijai atiteko LDK
teritorija.(Polacko, Vitebsko vaivadijos, Latgala - iaurs Baltarusija) Austrijai atiteko Galicija. Prsijai
atiteko Pamarys, Pamario, Marenburgo vaivadijos). Respublika neteko 30% teritorijos ir 35% gyventoj.
II padalijimas 1793m. Rusijai - centrin Baltarusija, dalis Padols ir Kijevo vaivadija. Prsijai -Gdanskas,
Torn ir Didioji Lenkija su Poznanija. ATR prardo pus savo teritorijos, liko 4mln. Gyventoj.
III padalijimas 1795m. Rusijai - Gudija ir Lietuva iki Nemuno, Prsijai - Lietuvos unemun ir Lenkijos
dalis apie Varuv, Austrijai - Krokuvos -em. Visikai lugo ATR.
1773m. Edukacins komisijos krimas. vietjai ragino vietim atiduoti pasaulieiams. Panaikintas
jzuit ordinas.
1781m. VU pavadintas LDK vyriausija mokykla. VU suskirstytas du fakultetus: fizikos ir morals, o
1797m. ir medicinos fakultetas.
1767m. Radomo konfederacija - kovai prie reformacij, kuri palaik Rusija. Ji atkr senj tvark,
panaikino 1764 - 1766 met seimo nutarimus, atstat "Liberum Veto" teis. Rmsi Rusija ir teisiniu
poiriu grino ATR 1717m. status.
1768m. kovai prie Rusijos sigaljim steigta "Baro" konfederacija. Vadovas Jonas Pacas ir Simonas
Kosakovskis. Prasidjs karas tarp konfederacij tssi 4 metus. Baigsi Radomo pergale. Tai reikia, kad
karalius tapo rus marionete.
1788 - 1792m. Ketveri met seimas. Tikslas - sumainti Rusijos tak. ved mokest emvaldiams,
padidino ir reformavo kariuomen, suteik teisi miestieiams. Baudiava iliko.
1791 05 03 Gegus 3 - osios konstitucija. Paveldima karaliaus valdia, udraustos konfederacijos,
panaikinta liberum veto teis. statymus leidia seimas, vykdomoji valdia karaliui. Apribota bajor
savival. LDK tapo Lenkijos provincija. Tai konstitucins monarchijos bruoai.
1793 m. Respublikos padalijim buvo sukurta Targovicos konfederacija, kuri sudar valstybs veikjai,
tap Rusijos kolaborantais valstybs viduje (Simonas Kasakauskas, Ignas Masalskis, Juozas Kasakauskas,
Ignotas veikauskas). Jie paskelb manifest, rsiai smerkiant Konstitucijos alininkus.
T. Kosciukos sukilimas. 1794m. Paskutinis bandymas igelbti ATR. Lietuvoje sukilliams vadovavo
Jokbas Jasinskis, jo pralaimjimas slygojo III padalijim.
1797m. 01 20 Sankt Peterburge Prsija, Austrija, Rusija oficialiai paskelbia ATR panaikinimo akt. Tokiu
bdu Vilnius atitenka Rusijai, Krokuva - Austrijai, Varuva - Prsijai.
X TEMA. vietimo EPOCHA IR JOS IDJ INSPIRUOTI POLITINIAI POKYIAI XVII A.
1815M.
Svarbiausios datos:
1700 1721 iaurs karas. vyko tarp Rusijos, Danijos-Norvegijos ir Saksonijos-Abiej Taut
Respublikos unijos koalicijos (nuo 1715 m. prie jos prisijung Prsija ir Hanoveris) ir vedijos nuo 1700
iki 1721 m. Karo pasekms - vedijos taka Baltijos jroje smarkiai sumajo, vedams praradarus
teritorijas jros pakrantje (Livonijoje, Estijoje, Vokietijoje), tuo tarpu Rusija tapo viena i didij
Europos valstybi.
1701 Lietuvos Lenkijos karalius Augustas II su Rusijos caru Petru I pasira abiej valstybi sutart,
nukreipt pri vedus.
1756 1763 Septyneri met karas.
1776 Amerikos nepriklausomybs deklaracija.
1787 Priimta JAV konstitucija (su pataisymais ir papildymais galioja iki iol)
1789 Prasidjo Pranczijos revoliucija. (07. 14d. mietelnai siver Bastilij)
1791 Priimta Pranczijos konstitucija, skelbianti konstitucin monarchij.
1792 Pranczijoje nuverstas karalius, Pranczija paskelbta respublika.
1793 Pranczijoje buvo susidorota su neseniai nuo jakobin atsiskyrusiais irondistais ir vesta
montanjar diktatra, kuri plaiau inoma kaip tiesiog jakobin diktatra.
1794 Pranczijos revoliucijos pabaiga.
1799 Napoleonas, vykds perversm ved savo diktatr. Panaikintos piliei politins teiss bei
laisvs.
1804 Napoleonas karnavosi Pranczijos imperatoriumi.
1806 Pasirayta Reino sjunga. Paryiuje sudaryta Vokietijos kunigaiki, kurie istojo i ventosios
Romos imperijos, sjunga.
1807 Sudaryta Tils taika, sudaryta Varuvos kunigaiktyst.

1812 Napoleono ygis Rusij. (Pranczams neskmingas).1813 Leipcigo mis.

1814 1815 - Sardinijos ir Dviej Sicilij Karalysts, Popieiaus valstyb, Modenos, Parmos, Toskanos
hercogysts, Lombardija ir Venecija atitenka Austrijai. Taip pat vyksta vienos kongresas (Italijoje atkrtos
feodalins absoliutins monarchijos) ir Napoleonas atsisako sosto.
1815 Vienos kongreso nutarimu sudaryta Lenkijos karalyst, kurios sudt jo Unemun. kurta
Vokietijos sjunga ir atkuta Olandijos nepriklausomyb. Napoleonas pabgo i Elbos salos ir atkur
vyriausyb 100-ui dien. iais metais pranczai susikove su anglais prie Vaterlo (Vaterlo mis). Pranczai
galutinai sutriukinti, o Napoleonas itremtas v. Elenos sal.
PAGRINDINS SVOKOS:
Apvietasis absoliutizmas paangius pertvarkymus turi vykdyti valdovai.
Deklaracija paaikinimas, parodymas, pvz: kilmingas partijos, valstybs, tarptautins organozacijos
pareikimas svarbiausiais ar programiniais klausimais. Apmokstinamo asmens pareikimas dl savo
pajam, turto dydio.
Direktorija vyriausybs, sudarytos i drups asmen, vadinam direktoriais, pavadinimas.
Giljotina prietaisas galvoms nukirsti. (pradeta naudoti 1792m Pranczijoje).
Gubernija XVIIIa. pr.-XXa. Pr., 1917 1922m. Taryb Rusijos, 1922 1929 TSRS administracinis
teritorinis vienetas.
Jakobinai Pranczijos didiosios revoliucijos laikotarpio politin revoliucijos demokratins buruazijos
partija; posdiaudavo Paryiaus v. Jokbo vienuolyne. Valdioje buvo 1793 1794.
Junkeriai buvusioje Prsijoje stambus emvaldys, dvarininkas. Rusijos kariuomenje XVII XIXa. 1oje pusje puskarininkis, kils i bajor.
Kongresas valstybi, organizacij suvaiavimas, tarptautine konferencija. JAV ir kai kuri Lot. Amerikos
ali parlamentas.
Konsulatas valstybs administracijos dalis, nuolat veikianti usienio valstybse, su kuriomis palaikomi
atitinkami santykiai.
Konventas statym leidybos organas, kuris buvo aukiamas vairiose alyse konstitucijai priimti arba
pakeisti. Katalik banyioje religinio ordino vienuoki, galiojimas sprsti svarbiausius ordino reikalus.
Konstitucin monarchija monarchas atlieka tik reprezentacines valstybs vadovo funkcijas, tuo tarpu
statym leidimo valdia bei vykdomoji valdia priklauso demokratiniu bdu irinktam parlamentui ir jam
atsakingai vyriausybei.
Kontinentin blokada (1806m Napoleonas paskelb blokad Anglijai) tai tarsi valstybs izoliavimas, su
valstybe, patekusia kontinentin blokad, nutraukiami ryiai, prekyba, jai udaromos visos rinkos.
Rojalistai monarchistai, karaliaus valdios alininkai.
Sankiulotai Pranczijos didiosios revoliucijos veikj pravardiuojamasis pavadinimas. Pranc8zijos
revoliucijos metu treiosiojo luomo atstovai.
Sutartiniai tarnai
vietimas moni imokslinimas, isilavinimo suteikimas.
Teroras klasini ir politini prieinink slopinimo politika, palaikoma smurto, prievartos priemonmis.
irondistai Pranczijos didiosios revoliucijos laikotarpio politine partija; reik stambiosios
buruazijos, siekusios sigyti nauj rink, atitraukti liaud nuo revoliucijos ir patraukti j savo pus,
interesus. 1793 vedus jakobin diktatr, jie galutinai perjo kotrrevoliucijos pus.

ASMENYBS:
Aleksandras I Ramanov dinastijos Rusijos caras ( 1801-1825). 1812m. atrm Npapoleono puolim.
. Bekarija
Napoleonas Bonapartas ( 1769 1821) buvo prancz revoliucins armijos generolas, nuo 1799 taps
Pranczijos valdovu, paskirtas I-osios Pranczijos Respublikos Pirmuoju Konsulu, o nuo 1804 tapo
Pranczijos Imperatoriumi Italijos karaliumi (nuo 1805 m.) bei Reino sjungos protektoriumi (nuo 1806
m.), pasivadins Napoleonu I. Imperatoriumi ibuvo iki 1814 balandio 6, taip pat trump laikotarp 1815
m.
. . Dantonas vienas pgrindini 1789m. jakobin klubo steigju didiosios Pranczijos revoliucijos
metu. Jis vadovavo liaudies mobilizacijai, o 1792m karaliaus nuvertimo tapo takingiausiu Pranczijos
vyriausybs nariu.
R. Dakartas (1596-1650) Prancz filosofas, matematikas, fizikas, kils i didik gimins. Jis buvo
naujj laik racionalizmo pradininkas.
D.Didro (1713 1784) prancz raytojas, filosofas. Iniciavoprancz vietj susibrim vien grup
ir m leisti Enciklopedij
T. Defersonas - JAV politikas, prezidentas, pagrindinis Nepriklausomybs deklaracijos(1776m.) autorius.
Eberas
J. G. Ficht (1762 1814) vokiei mstytojas.
B. Franklinas (1706 1790) amerikiei politikas ir mokslininkas.
Frydrichas II Prsijos karalius, valds po Frydricho Vilhelmo I nuo 1740m.
Jaketina II (1762 1796) Romanov dinastijos Rusijos valdov. Jos valdymo metu buvo numalintas
Pugaiovo sukilimas.
Juozapas II Austrijos impetatorius, vald 1780 1790m. Tai nuosekliausias apviestojo absoliutizmo
atstovas.
I. Kantas (1724 1804)- lietuvi kilms Prsijos folosofas, klasikins vokiei filosofijos pradininkas.
Karolis I (1625 1649) Anglijos karalius.
Liudvikas XVI Pranczijos karalius, giljotinuotas per didij revoliucij 1793m.
D. Lokas (1632 1704) pirmasis ikl visuomens sutarties teorij, pasisak u sins laisv bei
valdios padalinimus.
G. Mabli (1709 1785) nuosaikesnis socialistas, rodinjs, kad monijos nelaimi prieastis privatin
nuosavyb, o blogybes galima suvelninti vedus imintingus sakymus, kurie ribot prabang ir tvirtint
paprast guvenimo bud.
. P. Maratas vienas Pranczijos revoliucijos lyderi. Buvo nuudytas savo prieinink.
. Melje (1664 1729) kratutiniausias prancz vietjas, socialistinio visuomens pertvarkymo
teoretikas. Ragino panaikintiprivatin ems nuosavyb, skirstyma luomus, atmet religij, kviet ginklu
nuverst esam santvark (anarchizmo pradininkas).
K. Meternichas (1773 1859) Austrijos diplomatas ir politikas. Palaik draugikus santykius su
Pranczija.
L. Monteskje (1689 1755) kritikavo Pranczijos absoliutizm ir toliau pltojo D. Loko idjas apie
valdi atskyrim; teig, kad visuomens statym sistem lemia daug veiksni: gamta, klimatas, gyventoj
uimtumas, bdas, paproiai.
H. Nelsonas angl admirolas, uvs 1805m. Trafalgaro myje prie pranczus. Pranczai ioje kovoje
pralaimjo.
I. Niutonas (1643 1727) angl fizikas, matematikas, astronomas, alchemikas, filosofas. Pirmasis apra
visuotin trauk, padjo pagrindus klasikinei mechanikai.
Petras I (1672 1725) - caro Aleksiejaus ir jo antrosios monos Natalijos Narikinos snus, buvs Rusijos
caras nuo 1682 m., ir pirmasis Rusijos imperatorius 1721 - 1725 m. Jis yra laikomas Rusijos pramons
tvu. Jis rpinosi Rusijos kultriniu gyvenimu ir jo klimu. Pertvark mokesi rinkimo sistem, didino
Baltijos laivyn. m mokesius u barzdos ir s dvjim.
M. Robespjeras (1758 1794) vienas i jakobin lyderi. 1792 irinktas Paryiaus komun, vliau
konvent. Tapo revoliucijos diktatros vadovu. Kilus nepasitenkinimams ir tarimams kad jis gali tapti
vienvaldis, 1794 buvo giljotinuotas.
. . Ruso (1712 1778) prancz filosofas, smerk teisin ir turtin nelygyb, sil sil riboti
privatin nuosavyb, teig, kad valdia turi priklausyti tautai, kuri nustatovalstybs santvarkos form
(respublik); buvo abejiongas banyiai, tikjima laik pavojingu visuomenei.
D. Vaingtonas (1732 1799) amerikiei karvedys, pirmasis JAV prezidentas, vienas skmingiausi
vad Amerikos revoliucijos metu. (Jo garbei pavadinta JAV sostin Vaingtonas).
A. Velingtonas -

Volteras (1694 1778) prancz vietjas, man, kad asmens ir minties laisv gali bti pasiekta ir
valdant apsivietusiam monarchui, ragino karalius ir filosofus susivienyti prie bendr prie katalik
banyi.
SVARBESNI VYKIAI:
iaurs Amerikos kolonizavimas prasidjo ikart po jos atradimo 1492m. XVIIa. ne viena Europos
valstyb band kolonizuoti iaurs Amerik . Pirmj kolinij Virdinij kir anglai 1607m. Ispanai
Meksikos teritorij okupavo 1519 1521m. Bet pagrinde Amerika kolonizuota XVIIa. Naujakuriai (anglai,
pranczai, portugalai, olandai) negailjo nei Amerikos indn, nei ios teritorijos gamtos.
Rusijos caras Petras I (1672 1725), susipains su vakarietika kultra, usinorjo ir Rusij pakeisti ir
padaryti panai vakar alis. Petras I kartai msi reform, versdamas savo dvarikius rengtis ir gyventi
vakarietikai. Pasims irkles, pats m kirpti dvariki barzdas. Praved vis eil rimt reform. Jo
administracins reformos turjo tiksl dar labiau sustiprinti autokratin caro valdi ir sucentralizuoti
valdios aparat. 1707 m. - 1711 m. Rusija buvo padalyta gubernijas, valdomas caro paskirt
gubernatori. 1699 m. ir vliau 1720 m. miestams suteikta ribota savivaldyb su burmistru ir miesto taryba
(ratua) prieakyje. Vietoj anksiau buvusios Bajor tarybos (dma) 1711 m. steigtas Valdomasis senatas,
kaip aukiausia administracin centro valdios staiga, kurios narius skyr pats caras. Vietoj seniau
buvusi daugelio paini caro administracini ratini 1717 m. steigtos 9 administracins kolegijos.
Valstybs administracinis pertvarkymas vainikuotas 1721 m. Rusijos paskelbimu imperija. Dar 1713 m.
sostin i Maskvos buvo perkelta naujai kurt Petrapil, kur pradtos statyti 1703 m. prie Nevos ups
kurtos laiv statyklos. Reform tikslas buvo surinkti kuo daugiau mokesi, kad padidinti valstybs ido
pajamas. is caras sukr nuolatin reguliari armij, gerai organizuot ir apginkluot.
1698m. Rusijoje vyko auli sukilimas, kuris buvo Gordono ir Romodanovskio ugniautas.Petras I
msi iauri priemoni prie sukillius.
Prsija ikilo ir stiprjo XVII XIXa. Patekusi Brandenburgo priklausomybn Prsija tampa galinga
karalyste ir faktikai konsoliduoja Vokietijos imperij sudarydama 2/3 imperijos teritorijos. Prsijoje
Frydrichas Vilhelmas I sukr grietai organizuot centristin valstyb. Frydrichas Vilhelmas I (1688
1740) Prsijos karalius, priskiriamas paangiems despotams, jis vykd reformas: ved privalom karo
tarnyb, kr mokyklas, atgaivinta Ryt Prsija. Patekusi Brandenburgo priklausomybn Prsija tampa
galinga karalyste ir faktikai konsoliduoja Vokietijos imperij sudarydama 2/3 imperijos teritorijos.
Prsijoje Frydrichas Vilhelmas I sukr grietai organizuot centristin valstyb. 1866 m. Prsija nugali
Austrij ir sukuria iaurs Vokietijos Sjung. 1870 - 1871 m. Pranczijos - Prsijos kar laimi Prsija.
Pranczija neteko Elzaso, Ryt Lotaringijos ir 5 mlrd. Frak.
Pranczijoje susiformavo vietj sjdis, kurio dalimi laikomas Enciklopedijos, apie kuri telksi
ymiausi prancz vietjai, dar vadinti enciklopedistais, leidimas. Enciklopedija, kurios tikslus
pavadinimas "Enciklopedija, arba Aikinamasis moksl, men ir amat odynas" buvo leidiama 1751 1772 metais, o jos abclinis indeksas ileistas 1780 m. vietimo amius daniausiai tapatinamas su XVIII
a., nors Anglijoje ir Nyderlanduose jis prasidjo nuo XVII a. vidurio su racionalistins filosofijos srovs
atsiradimu (idj istorijoje tai vadinama "proto amiumi"). vietimas kartais taip pat suprantamas kaip
vietj idjinis - kultrinis judjimas. Kai kuri lietuvi istorik darbuose "Apvietos epocha" vadinamas
Lietuvos kultros istorijos periodas, apimantis paskutiniuosius tris XVIII a. deimtmeius.
JAV 1775 1783 vyko Nepriklausomybs karas. Jis prasidjo nuo vadinamosios Bostono arbatls,
kuomet nepatenkinti amerikiei verslininkai sumet brit arbat i jr. Amerikieiai norjo isilaisvinti i
brit savivals ir valdios, nes britai i savo kolonij siek yik naudos; didino mokesius, ve tik savo
prekes, primet visik valdi JAV. Todl kilo nepasitenkinimas. Anglija kara pralaimjo. 1776m. JAV
kongresas prim nepriklausomybs deklaracij. JAV tapo demokratine valstybe, o 1787m. buvo sukurta
nauja konstitucija, D. Vaingtonas irinktas prezidentu. Nepriklausomybs deklaracijoje randame daug
vietimo epochos idju apie vis moni teises ir lygyb.
1789 05 05 Generalini luom suaukimas Pranczijoje. luom susirinkim pirm kart priimtas ir
treiasis luomas. Treiasis luomas siek, kad luom susirinkimas bt performuotas nacionalin
susirinkim, kada visi luomai balsuoja kartu. Vliau is luomas prim revoliucini sprendim ir gal gale
vyko revoliucija.
Pranczijoje 1792m. buvo paskelbti rinkimai nauj Steigiamj susirinkim. Pirm kartbalsavimo teis
turjo visi vyrai nuo 21 met. naujj susirinkim, pavadint Nacionaliniu konventu jo tik respublikonai.
is susirinkimas pirmiausia panaikino monarchij ir paskelb Pranczij respublika. Konventas nusprend
karaliaus Liudviko XVI likima, jis buvo apkaltintas tvyns idavyste ir 1793m. buvo giljotinuotas.
mogaus ir pilieio teisi deklaracija paskelbta 1789. Tai buvo tikras absoliutizmo mirties liudijimas.
ingsn eng buruazija, o pagrindin deklaracijos turin sudar pilietins teiss, kurios skelb, jog visi

mons turi vienodas teises, nepriklausomai nuo ekonomines ir isilavinimo padties. Ji vliau panaudota
kaip 1791 konstitucijos vadas.
1791 m. rugsjo 3 d. buvo priimta Pranczijos konstitucija, skelbianti konstitucin monarchij. J prim
steigiamasis susirinkimas. Ji galiojo iki 1792m, kai karalius buvo nualintas nuo valdios. 1792 m. vasar
nualinus karali nuo valdios prie metus priimta konstitucija nustojo veikti. Remiantis visuotine rinkim
teise buvo irinktas naujas atstovaujamasis organas - Konventas, kuris 1792 m. rugsjo 22 d. paskelb
Pranczij respublika. Konvente nuo pat pradi uvir ari kova tarp vienam jakobin klubui priklausiusi
irondist (pavadinimas kils nuo irondos departamento) ir montanjar. irondistai ijo i jakobin
klubo. Remiantis Konvento sprendimu karalius Liudvikas XVI buvo giljotinuotas 1793 m. sausio 21 d.
1793 m birelio pradioje buvo susidorota su neseniai nuo jakobin atsiskyrusiais irondistais ir vesta
montanjar diktatra, kuri plaiau inoma kaip tiesiog jakobin diktatra.
1805m. vyko Austerlico mis. Kovsi pranczai prie rusus ir austrus. Austr kariuomenei vadovavo
imperatorius Prancikus II, o rus caras Aleksandras I. Prancz buvo enkliai maiau, taiau jie vistiek
laimjo. 1806m. Napoleonas siver Prsij, jis j nugaljo. Panaikinta ventosios Romos imperija ir
kurta Reino sjunga.
Po termidoro perversmo (1794) jakobin diktatra buvo likviduota. 1795m. parengs nauj konstitucij ,
Nacionalinis konventas save paleido. Valdi perm Direktorija i penki nari, kurie turjo valdyti al.
Tuomet Nacionalin susirinkim galjo bti renkami tik turtingiausieji nuo 30 ir 40 met.
1798 - 1799m. Napoleonas suorganizavo yg Egipt, ten jis sutriukino Egipt siklusi Turkijos
kariuomen. Taiau Napoleonui Egipto uimti nepavyko. Egipte Napoleon pasiek inia,kad Austrija,
Rusija, Anglija ir Neapolio karalyst sudar nauj koalicij ir pradjo kar su Pranczija. Rusijos
kariuomen, vadovaujama Aleksandro Suvorovo, pranczus sumu Italijoje. Tuomet Napoleonas Egipte
paliks savo karius sugro Europ. Jis visas jgas met tam, kad atremt valstybi koalicij, sutvirtino
savo valdi.
1799 m. Briumerio perversmu Pranczijoje baigsi Direktorijos valdymas, Napoleonas tapo konsulu.
Vidaus reformos: 1799 m. konstitucija. Keli plikams - morties bausm. Numalino sukilim Vandjoje.
Panaikintos renkamos departament savivaldybs. Visi teismo organai priklaus nuo centrins valdios. Jas
pakeit perfektr sistema (perfektra - neribota valdia). Visi teismo organai priklaus nuo centrins
valdios. 1801 m. Napoleonas sudar konkordat su popieiumi Pijumi VII: banyios atskyrimas nuo
valstybs buvo panaikintas, o katalikyb paskelbta prancz daugumos religija. Napoleonas sukr politin
sistem, turjusi apviestojo absoliutizmo bruo. Jis garantavo ramyb, tvark ir stabilum. Napoleonas
reorganizavo valstybin valdios aparat ir atgaivino ekonomik, buvo ugniauta bet kokia opozicija.
Panaikintos feodalins liekanos, vesta asmenin nuosavybs teis, teisinta vyr lygyb prie statym.
1805m. iaurs vakarus nuo Gibraltaro vyko Trafalgaro mis. Prancz laivynas patyr pralaimjim,
lugo Napoleono planai apie Didiosios Britanijos nukariavim. Tuomet upyks Napoleonas band
palauti britus uddamas jiems kontinentin blokad, sustabd bet koki prekyb su kontinentu. Taiau
kontinentin blokada patyr neskm, nes atsirado kontrabandininkai.
Tils taik pasira Pranczijos imperatorius Napoleonas Bonapartas, Rusijos caras Aleksandras I ir
Napoleono nugaltos Prsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III 1807 liepos 7 dien. Sutartis buvo
pasirayta ant plausto Nemuno upje, ties Tils miestu. Sutartimi sudaryta taika tarp pasiraiusij
valstybi. I Prsijai po Abiej Taut Respublikos padalinim atitekusi teritorij kurta nuo Pranczijos
priklausoma Varuvos kunigaiktyst. i kunigaiktyst, kuri valdyti paskirtas Saksonijos karalius jo ir
Lietuvos Unemun. Pasiraydamas Tils sutart Napoleonas iard Ketvirtj koalicij prie Pranczij ir
liko karo padtyje tik su Anglija. Tils taika galiojo iki 1812 m., kai Napoleonas eng Rusij.
1812m. Napoleonas nusprend ukariauti Rusij. Napoleonas um Maskv, bet nenumat rus taktikos
ir iemos poveikio, todel turjo pasitraukt, daugybe jo kari uvo (400 000, paimti nelaisve 100 000).
is ygis buvo skaudus pralaimjimas Pranczijai. Napoleonas paliko savo karius Rusijoje ir gryo namo,
ten subr nauj kariuomen ir 1813m Leipcigo myje susirm su sjungine kariuomene. Pranczija
buvo sumuta, Napoleonas nualintas nuo valdios. 1814m jis itremtas Elbos sal. Taiau 1815m. jis i
ten pabgo (simto dien laikotarpiui) ir surinko nauj kariuomen. Ji buvo sutriukinta Vaterlo myje
1815m., tada Napoleonas buvo itremtas v. Elenos sal, kur 1821m. mir.
Per imto dien laikotarp Pranczija labiau suartjo su sjungininkais. Britanija, Austrija, Prsija ir
Rusija Vienoje pasira sutart, pareigojani rengti kongresus, buvo sukurtas pagrindas didij valstybi
bendradarbiavimui.
1812m. Borodino mis. Tai prancz kova su rusais, Napoleono ygio Rusij metu, kai pranczai
buvo priversti bgti. (rusam vadovavo Kutuzovas).
1814 1815 vyko Vienos kongresas. Jis atstat veicarijos nepriklausomyb, apribojo Pranczijos laisv,
Pranczijos valdia gro Burbonai, sikuria ventoji sjunga prie revoliucinius sjdius. iame
kongrese vyko Napoleono kar rezultat suvedimas, nugaltojai pasidalino emes. Panaikinta Varuvos

hercogyst, vietoj jos sukurta Lenkijos karalyst, pripainta Danijos teis valdyti lezvig Holtein. Bet
Hol6teinas buvo priskirtas Vokietijos imperijai.
XI TEMA .LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
ASMENYBS:
Aleksandras I, (1777-1825) buvo Rusijos imperatorius (1801- 1825) ir Lenkijos karalius (18151825).Gim Sankt Peterburge. Tvas - Didysis kunigaiktis Pavlas Petroviius (vliau - caras Pavlas I),
motina - Marija Fiodorovna. Aleksandras eng sost po to, kai jo tvas buvo nuudytas. Rusij vald
Napoleono
kar
periodu.
Antanas Baranauskas (1835 - 1902) - lietuvi poetas, kalbininkas, katalik banyios veikjas, Sein
vyskupas. 1862 m. baig Peterburgo dvasin akademij. Iki 1864 m. studijavo Miuncheno, Romos, Leveno
universitetuose. 1866 - 1884 m. - Kauno kunig seminarijos profesorius. Svarbiausius poezijos krinius
para 1857 - 1863 m.Reikmingiausias A. Baranausko krinys - romantin poema Anyki ilelis.
Atkakliai rpinosi spaudos grinimu, stengsi praverti besimokaniam jaunimui duris Vakar Europos
universitetus.
Jonas Basanaviius (1851-1927) mokslininkas,gydytojas,ymus visuomens veikjas.Baig Marijampols
gimnazij,Maskvos universiteto Medicinos fakultet,dirbo Bulgarijoje.Grs Lietuv,tyr Lietuvos
istorij,lietuvi kultr,rpinosi liaudies vietimu,lietuvikos spaudos draudimo panaikinimu.1883
m.pareng pirmuosius Auros numerius,jo iniciatyva 1907 m. kurta Lietuvi mokslo draugija.Vilniaus
konferencijos dalyvis(1907),Lietuvos tarybos narys,Lietuvos Nepriklausomybs Akto signataras.
A.J.artoriskis Vilniaus imperatorikojo universiteto globjas,priklaus slaptajai mason draugijai.
Mikalojus Konstantinas iurlionis (1875-1911), palaidotas Vilniaus Ras kapinse), kompozitorius,
dailininkas, chorvedys, kultros veikjas. 1885 baig liaudies mokykl, 1885 baig liaudies mokykl, 1894
1899 studijavo Varuvos muzikos institute, 1901 - 1902 tobulinosi Leipzigo karalikojoje
konservatorijoje. 1907 Vilniuje suorganizavo pirmj lietuvi dails parod, 1908 Vilniuje sureng antrj
lietuvi dails parod, prie Lietuvi dails draugijos kr Muzikos fond -kompozitori krybai remti
(veik
1908

1911).
Simonas Daukantas (1793-1864) Lietuvos istorikas,vietjas.Baig Vilniaus universitet,studijavo
Lietuvos metrik ir kitus archyvinius dokumentus.Pirmasis istorikas ,paras Lietuvos istorij lietuvi
kalba.Smerk baudiav,tautin priespaud,ikl lietuvi tautos politinio savarankikumo idj.ymiausi
veikalai:Darbai
senj
lietuvi
ir
emaii,
Istorija
emaitika.
Johanas Peteris ir Jozefas Frankai (1745-1821) (1771-1842). 1804 m. Frankai atvyko Vilni i Vienos.
Johanas Peteris Frankas, Getingeno, Padujos ir Vienos universitet profesorius, Vilniuje dst bendrosios ir
specialiosios terapijos kursus.1805 m. jis ivyko Peterburg pakviestas dirbti caro rm gydytoju ir
Peterburgo medicinos akademijos rektoriumi.Jozefas Frankas vadovavo Vilniaus universiteto Medicinos
fakulteto Patologijos katedrai. Jo iniciatyva buvo steigta Vilniaus medicinos draugija (1806), Medicinos
institutas, Vakcinacijos institutas, Motinysts institutas. Europoje toki staig tuo metu dar nebuvo.
Antanas Gelgaudas.. (1792 - 1831) Napoleonui umus Lietuv, kovojo jo pusje ir u nuopelnus
prancz kariuomenei buvo gavs pulkininko laipsn. Vliau perjo Lenkijos kunigaiktysts tarnyb ir
buvo pakeltas generolus. Per 1830 - 1831 met sukilim vadovavo pstinink brigadai ir dalyvavo keliose
kautynse, o po divizijos vado imirskio uvimo pats vadovavo iai divizijai. Liepos 7 d. puol iaulius,
taiau is puolimas nepavyko. Prie Rekyvos eero neteko gurguols, kuriai vadovavo Platerait.
Kurnuose sukilliai susiskirst tris savarankikas voras. A. Gelgaudas su grupe sukilli pasuko arn,
Plungs, vknos kryptimi ir pasiek Prs sien. Buvo apsisprends pereiti Prsus ir ten kapituliuoti,
taiau
liepos
13
j,
einant
per
sien,
j
nuov
kapitonas
G.
Skulskis.
Laurynas Ivinskis (1810-1881) Pirmj lietuvik kalendori leidjas,liaudies vietjas,literatas.Nuo 1841
m. vairiose Lietuvos mokyklose dirbo mokytoju,1864-1866 metais dirbo Kaune lietuvik rat
transkribavimo rus ramenimis komisijoje.Jo leisti kalendoriai populiarino mokslo inias,teik praktini
patarim valstieiams,populiarino groin literatr ir tautosak.Kr lietuvik augal vardyn,sudarinjo
hebrariumus.
Kazys Grinius (1866-1950) Baig Marijampols gimnazij, o 1893 m. - Maskvos universiteto medicinos
fakultet. Studij metu buvo trumpai kalintas Maskvos Butyrk kaljime u dalyvavim student riause
(1889 m.). 1914 - 1919 m. su eima gyveno Rusijoje. 1917 m. Voronee irinktas Rusijos lietuvi taryb.
1919 m. atsidr Paryiuje, buvo Lietuvos delegacijos repatriacijos komisijos pirmininkas, rpinosi lietuvi
grimu i vokiei nelaisvs tvyn, padjo apie 1 000 tautiei. 1919 m. gro Lietuv. Buvo
Steigiamojo, I, II ir III Seim narys. 1920.06.19 - 1922.02.02 vadovavo VI Ministr kabinetui. 1926 06 07
irinktas Lietuvos Respublikos prezidentu.Juo ibuvo iki 1926 12 17 perversmo.
Jonas Jablonskis ( 1860 - 1930) lietuvi kalbininkas, normins literatrin lietuvi kalb, vertjas,
profesorius. Vadovavo Raybos komisijai, vliau Terminologijos komisijai. Taip dirbo iki 1926 m. 1928

05 15 buvo apdovanotas DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu. Svarbiausi veikalai: Lietuvi kalbos
gramatika (1922), Lietuvi kalbos vadovlis (1925), Linksniai ir prielinksniai (1928).
Martynas Jankus (1858 - 1946) - spaudos darbuotojas. 1882 1883m. ileido savo surinkt dain
rinkinius. 1883 m. pasirodius Aurai, rm j lomis, rpinosi administraciniais reikalais, buvo
atsakinguoju redaktoriumi .1915 m. su eima ivetas Sibir. 1923 m. Vyriausiojo Maosios Lietuvos
gelbjimo komiteto pirmininkas, sukilimo Klaipdoje iniciatorius. 1928 m. apdovanotas Vytauto Didiojo
II
laipsnio
ordinu.
Augustinas Janulaitis (1878 - 1950) teisininkas, istorikas, publicistas, literatros istorikas, politinis
veikjas. 1896m. baig Rygos gimnazij. 1896 - 1900 m. studijavo teis Maskvos universitete. 1899 m.
rugpjio 8 d. dalyvavo pirmojo lietuviko spektaklio Amerika pirtyje pastatyme Palangoje, pats 1900 m.
sausio 16 d. vaidino jo pastatyme Liepojoje. 1896 1901 m. bendradarbiavo varpinink spaudoje. Nuo
1901 iki 1923 m. - LSDP narys, renkamas CK nariu, 1919 - 1925 m. - Lietuvos Vyriausiojo tribunolo
teisjas, 1924 m. - pirmininkas. Nuo 1922 m. Lietuvos universiteto Teiss fakulteto Istorijos katedros
vedjas, 1924 m. - ordinarinis profesorius, 1932 m. - Garbs daktaras, 1935 m. - dekanas Kaune, nuo 1939
m.
Vilniaus
universitete.
S.B.Jundzilas( 1761-1847) Senojo Vilniaus universiteto profesorius, gamtininkas,tikrasis Botanikos sodo
krjas.1791 m. ileido floristin veikal Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts augal apraymas pagal
Linjaus
sistem".
Steponas Kairys (1879 - 1964) - Lietuvos Nepriklausomybs akto signataras, Vyriausiojo Lietuvos
ilaisvinimo komiteto pirmininkas, ininierius, politikas, profesorius. Nuo 1900 m. - LSDP narys Vilniuje.
1901 m. irinktas LSDP CK nariu, 1905 m. VI LSDP suvaiavime jo iniciatyva partija buvo pavadinta
Lietuvos socialdemokrat partija. 1917 m. rugpjio 18 - 22 d. - Vilniaus konferencijos organizatorius, joje
irinktas
Lietuvos
Tarybos
vicepirmininku.
Konstantinas Kalinauskas - vienas 1863 met sukilimo vadov. 1860 m. baig Sankt Peterburgo
universiteto Teiss fakultet. Grs tvik Gardino apskrityje, atsisak karjeros ir asmeninio gyvenimo,
reng valstieius sukilimui. Buvo vadinamas ir Lietuvos diktatoriumi. tbt stengsi ilaikyti sukilli
jgas, tikdamas, kad sukilimas atgis 1864 m. pavasar. Vasario 9 d. buvo iduotas ir suimtas. Tardymo
metu vis kalt prisim sau. Karo lauko teismas nuteis j mirties bausme pakariant. Nuosprendis buvo
vykdytas
1864
m.
kovo
22
d.
Vilniuje
Lukiki
aiktje.
Petras Kalpokas (1880 1945) - dailininkas-tapytojas, profesorius. 1922 m. sikrusioje Kauno meno
mokykloje dst pieim ir tapybos technologij. 1928 m. sureng didel personalin parod Kaune. 1941
1945 m. dst tapyb Kauno taikomosios ir dekoratyvins dails institute. 1945 m. tapo profesoriumi.
Vincas Kudirka (1858 - 1899) - prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertjas, varpininkas,laikraio
Varpas" redaktorius, vienas i lietuvi tautinio sjdio ideolog. Lietuvos Respublikos himno autorius.
Dalyvavo Proletariato partijos veikloje. 1888 m. jis kr Varuvos lietuvi student nelegali draugij
"Lietuva". Draugija 1889 m. pradjo leisti "Varp", kur V. Kudirka kelerius metus redagavo.
Lazdyn Pelda (Sofija Pibiliauskien(1867-1926) ir Marija Lastauskien(1872-1957) 1898m.
S.Pibiliauskien pradjo bendradarbiauti "Varpe" bei "kininke", dirbo iurlionio vardo paveiksl
galerijoje, 1905m. Marija su vyru apsigyveno Paragiuose., po kurio laiko ivyko Ryg. 1907m. persikl
Vilni, msi literatrinio darbo. Ra lenkikai, jos sesuo vert lietuvi kalb ir skelb bendru Lazdyn
Peldos
slapyvardiu.
is literatrin
bendradarbiavimas
visuomenei
nebuvo
inomas.
J. Lelevelis (1786-1861), 1804 m. J. Lelevelis atvyko Vilniaus universitet, kuriame klaus istorijos,
antikins literatros, chemijos ir kit paskait. sitrauk visuomenin judjim. Baigs Vilniaus
universitet, kur laik dst geografij Kiemeco licjuje. 1815-1818 m. skait istorijos kurs Vilniaus
universitete. 1818 m., pakviestas Varuvos universitet, ia suartjo su ymiais ano meto bibliografais,
kurie j paveik toliau dirbant bibliografijos srityje.ymus 1831 m. sukilimo veikjas. F. Engelsas auktai
vertino J. Lelevelio dalyvavim 1831 m. sukilime. Sukilim numalinus, J. Lelevelis emigravo Paryi.
Nuo 1833 m vadovavo vairioms politinms organizacijoms, palaik ryius su vairi krat
revoliucionieriais, ra broiras, atsiaukimus, sak kalbas, artimai bendradarbiavo su K. Marksu ir F.
Engelsu.
Julijonas Lind-Dobilas (1872 - 1934) Raytojas baig kunig seminarij Kaune. Kunigavo Latvijoje,
Varniuose. 1922 m. dirbo mokytoju ir direktoriumi Panevio gimnazijoje, kr moksleivi Meno kuop ir
jai vadovavo. Para roman Bldas (1912 m) apie nuoal Lietuvos kaim per 1905-1907 m.
revoliucij. Para nemaai dram, apsakym (Juodnugaris, Kios, Valit ir kt.), straipsni apie
Antan Strazd, Antan Vienaind, Vydn, Vinc Kudirk. Literatros kritikos ir estetikos darbuose
vadovavosi
idealistine
meno
samprata,
kryboje
iekojo
tautos
dvasios
apraik.
Antanas Mackeviius (1828-1863) vienas sukilimo vad Lietuvoje ir Gudijoje,teisininkas,baig Varni
kunig seminarij.Kunigaudamas rpinosi valstii vietimu,j samojingumo ugdymu.1863 m. pradioje
suorganizavo apie 250 sukilli
br.Buvo paskirtas Kauno gubernijos sukilli kariniu

organizatoriumi,vadu.
Maironis (tikroji pavard Jonas Maiulis,)(1862-1932) - XIX-XX a. lietuvi romantizmo poetas, paras
tokius ymius krinius kaip Trak pilis, Lietuva Brangi ir daugel kit.1883 baig Kauno gimnazij,
1883-1884 m. studijavo literatr Kijevo universiteto istorijos ir filologijos fakultete. 1892-1894 ir 19091932 dst Kauno kunig seminarijoje, o 1909-1932 metais buvo jos rektorius, 1895 m. pasirod Maironio
eilrai
rinkinys
Pavasario
balsai.
Adomas Bernardas Mickeviius (1798 - 1855) pasaulinio masto poetas, ilg laik gyvens ir krs
Lietuvoje. 1815 m. baigs Naugarduko mokykl, A. Mickeviius stojo Vilniaus universitet, studijavo
lenk ir kit taut literatr, 1817 m. su Tomu Zanu ir kitais bendraminiais kr Filomat (mokslo
myltoj) draugij. Jos nari kis - Mokslas, doryb, tvyn - A. Mickeviiui buvo idealas ir gyvenime,
ir poezijoje. Nuo 1840 m. Paryiuje skait slav literatros kurs, supaindino klausytojus su rus, lenk
literatra, taip pat su lietuvi mitologija, kalba bei istorija. 1848 m. Europoje siliepsnojus revoliucijoms,
vyko Italij organizuoti lenk legion kovai su Austrija, kuri buvo prisijungusi pietins Lenkijos emes.
Jurgis Mikas (1862-1903) Moksi Tils gimnazijoje. Nuo 1883 m. buvo Auros redaktorius ir
leidjas. sigijs Ragainje spaustuv, 1885 1886 m. leido laikrat Nemuno sargas. 1885 m. buvo
Biruts draugijos pirmininkas, kovojo prie lietuvi vokietinim Maojoje Lietuvoje. J.Mikas po
spaustuvs ir Auros lugimo liko apmeitas, sukompro-mituotas, be pragyvenimo altinio.J.Mikas
lietuvi kultros istorijon jo ir sitvirtino tik kaip aurininkas. Taiau jis organizavo Maosios Lietuvos
lietuvi visuomens sjd ir buvo vienas i vadov, produktyviai panaudojo efektyviausios tautinio
smoningumo
adinimo
priemons

spaudos

galimybes.
Michailas Nikolajeviius Muravjovas (1796 1866). Carins Rusijos valstybs veikjas, Vilniaus
generalgubernatorius (1863 - 1865 m.), udrauds lietuvikus leidinius. ias pareigas paskirtas numalinti
1863 - 1864 m. sukilim Lietuvoje, pasiymjo ypatingu iaurumu, u tai vliau pramintas Koriku.
Teodoras Narbutas (1784 -1864) - lietuvi istorikas romantikas, tautosakos ir kultros tyrintojas,
archeologas. T. Narbutas kolekcionavo istorinius dokumentus bei j kopijas, ypa - vairius dokumentus,
susijusius su Lietuvos istorija. Studijavo tautosak, panaudodamas liaudies pasakojimus savo darbuose, nuo
1813
organizavo
archeologinius
kasinjimus.
Juozas Naujalis (1869 - 1934) vargonininkas, kompozitorius, pedagogas ir choro dirigentas. 1884 - 1989
m. Varuvos muzikos institute pas J. Slivinsk moksi vargonuoti. Nuo 1892 m. - Kauno arkikatedros
vargonininkas ir choro vadovas. 1892 m. Kaune steig privaius vargoninink kursus ir daug met jiems
vadovavo, reng vargonininkus ir chor vadovus. 1919 m. kr privai muzikos mokykl, kuri 1920 m.
suvalstybinta. Iki 1927 m. buvo ios mokyklos direktorius ir dstytojas, nuo 1933 m. - Kauno
konservatorijos
profesorius,
dst
liturgik,
choral
ir
vargonus.
Mykolas Kleopas Oginskis (1765 -)1833. Jis yra daugelio iki iol Lietuvoje ir Europoje populiari
polonez, mazurk autorius. M. K. Oginskis inomas ir kaip diplomatas, LDK idininkas, vienas i 1794
m.
sukilimo
vadov.
Pavlas I Rusijos imperijos valdovas (vald 1796-1801).Savo valdymo laikotarpiu Lietuvoje amnestavo
daugel 1794 m. Sukilli, grino dvarus ar imokjo kompensacijas tremtiniams,beveik nekeit vietimo
sistemos,padidino
mokesius,ved
rekrut
prievol(25
tarnybos
metai).
Gabriel Petkeviait-Bit (18611943) literatros istorik ir kritik, publicist, visuomens veikja,
pedagog, filantrop. Nuo 1890 met ji bendradarbiavo draudiamojoje lietuvikoje spaudoje (Varpe,
Lietuvos kininke); 1894 m. steig moksleivi ir kultros darbuotoj alpos draugij iburlis ir iki
1903 m. jai vadovavo; 1899 m. padjo rengti pirmj vie lietuvik spektakl Palangoje; bendradarbiavo
kuriant Lietuvos moter sjung ir buvo aktyvi jos nar; 1908 m. dirbo Vilniaus ini, 19091914 m.
Lietuvos
ini
redakcijose.
19201922 m. G. Petkeviait-Bit Steigiamojo seimo atstov. 1921 m. ji viena pirmj Lietuvoje kr
Kalini
globos
komitet.
Motiejus Petrauskas (18901956) ikagoje studijavo ekonomikos mokslus, ir dirboNaujien
dienratyje.1918 m. gro Lietuv, gimtj Raseini apskrit, ir i karto sitrauk politin gyvenim.1920
m. buvo irinktas Steigiamj Seim. U ryius su partizaninio judjimo dalyviais bei JAV ambasados
darbuotojais1949
m.
spalio
28
d.
buvo
suimtas
ir
nuteistas
deimiai
met.
Vincas Pietaris (1850-1902) 1875 m. baig Fizikos ir matematikos studijas ir tais paiais metais buvo
priimtas Medicinos fakultet, lietuvi kultrinn atmintin yra pateks pirmiausia savo istoriniu romanu
Algimantas
kriniu,
pelniusiu
jam
pirmojo
lietuvi
romano
autoriaus
lov.
Emilija Pliateryt (1806-1831) Grafait, Su pusbroliu Cezariu Pliateriu (1810-1869) Dusetose
suorganizavo sukilli br ir dalyvavo 1831 m. sukilime. Kartu su J. Horodeckio sukilliais 1831.04.04
um Zarasus. Vliau su savo briu prisijung prie K. Zaluckio sukilli korpuso. Dalyvavo eilje mi:
Prastavoni ( Radvilikio rajone), ties Maiiogala, Kauno gynime, ties auknais ( Radvilikio rajone).
Sukilli
kariuomenei
traukiantis

Prsij,
mgino
prasiverti

Lenkij.

Dionizas Poka (1757 - 1830) vienas ymiausi XIXa. pradios lietuvi kultros veikj ir raytoj,
palaik ryius su ymiaisiais savo meto monmis, kurie domjosi Lietuva, jos istorija, lietuvi kalba bei
kultra.
Liudvikas Rza (1776 - 1840) lietuvinink (Maosios Lietuvos lietuvi) kultros veikjas, profesorius,
1795-1799m. Karaliauiaus universitete studijavo teologij (pagrindinis studij objektas), antikines ir
orientalistines kalbas, filosofij, istorij, retorik. Napoleono kar metu dalyvavo Prsijos kariuomens
ygiuose, 1816m. atsisak kariuomens pamokslininko pareig ir atsidjo akademiniam bei moksliniam
darbui. Jis buvo paskirtas Karaliauiaus universiteto teologijos profesoriumi, o 1928m. - Teologijos
fakulteto dekanu. Nuo 1829m. L.Rza tapo Karaliauiaus konsistorijos patarju ir garbs nariu.
Petras
Rima
(1881-1961)skulptorius,vienas
pirmj
Lietuvi
dails
draugijos
nari.
eslovas Sasnauskas (1867 -1916), kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, dainininkas. 1901
baig Peterburgo konservatorij ir gavo laisvo menininko diplom. . Sasnauskas yra vienas lietuvikos
profesionaliosios
muzikos
pradinink.
Zigmantas Sierakauskas (1826-1863) Moksi Peterburge.Palaik ryius su Rusijos revoliucionieriais
demokratais,buvo aktyvus Ziemlia i volia narys. Nuo 1863 met balandio mn. buvo Lietuvos sukilli
karinis virinikas ir Kauno vaivada. Karo lauko teismo nuosprendiu pakartas Vilniuje, Lukiki aiktje
1863
m.
Jonas Sniadeckis (17561830)astronomas,metamatikas,Vilniaus universiteto profesorius,rektorius.
Andrius Sniadeckis (1768-1838)Senosios chemijos mokyklos krjas ir puoseltojas,chemikas,Vilniaus
universiteto
chemijos
katedros
vedjas.
Simonas Tadas Staneviius. (1799 1848) m. kovo 10 d. Stemplse, palaidotas vknoje. Moksi
Kraiuose, Vilniuje, dalyvavo XIX a. lituanistiniame sjdyje, kurio pagrindas buvo domjimasis lietuvi
kalba,
tautosaka
ir
Lietuvos
istorija.
atrijos Ragana ( Marija Pekauskait ) (1877 1930) buvo gimnazijos direktor ir mokytoja. Didiojo
karo metu gyveno ir darbavosi idikuose ( Teli apskr.). ia ji viet mones, ra ir vert jaunimui daug
aukljamojo turinio rat. U nuopelnus aukljimo darbe VDU M. Pekauskaitei suteik garbs daktars
laipsn.
Jonas lipas(1861-1944) Gydytojas, aurininkas, visuomens veikjas. 1880 m. Latvijoje baig
Mintaujos gimnazij. Baigdamas gimnazij Jonas lipas jau laisvai kalbjo penkiomis kitomis kalbomis:
latvikai,
lenkikai,
rusikai,
vokikai
ir
lotynikai.
Eustachijus Tikeviius (1814-1873) archeologas, muziejininkas, domjosi krato senove. 1855 metais jo
iniciatyva buvo steigta Vilniaus laikinoji archeologijos komisija ir prie jos Senien muziejus (buvo jo
vedjas). irinktas Maino archeologjos draugijos nariu, 1843 m. - Danijos Karalikosios iaurs senien
mgj. draugijos ir Stokholmo Karalikosios meno istorijos ir senien akademijos nariu korespondentu.
Juozas Tumas - Vaigantas(1869 - 1933) 1893 m. Vaigantas baig seminarij ir buvo ventintas kunigu.
1894 m. paskirtas vikaru Mintaujos lietuvi parapij. Jis buvo vienas i "Tvyns Sargo" organizatori,
redaktori ir platintoj. Dalyvavo Vilniaus Seime, kr lietuvikas mokyklas, organizavo lietuvik
valsiaus
savivaldyb.
Motiejus Valanius(1801-1875) emaii vyskupas, raytojas, vietjas, blaivybs sjdio
organizatorius, Teologijos moksl daktaras. Labiausiai nusipeln viesdamas emaii krat - kurdamas
parapines mokyklas, Blaivybs brolij ir plsdamas jos veikl, organizuodamas slapt knyg gabenim i
Prsijos,
raydamas
ir
leisdamas
populiarias
groins
literatros
knygas.
Jonas Vileiis (1872 1942) - teisininkas, ymus visuomens ir politinis veikjas. 1892 m. baig iauli
gimnazij, 1892 1894 m. studijavo Petrapilio universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, vliau
Teiss fakultete, kur baig 1898 m. Dar studijuodamas Petrapilyje, pradjo bendradarbiauti laikraiuose
Varpas, kininkas. 1902 m. Lietuvos demokrat partijos organizatorius. 1904 m. panaikinus spaudos
draudim, gavo leidim savaitraiui Lietuvos kininkas, 1905 1906 m. - jo redaktorius. 1907 1909
m. leido Vilniaus inias, laikrat panaikinus - Lietuvos ini leidjas ir redaktorius.1905 m. Didiojo
Vilniaus Seimo Vilniuje organizacinio komiteto narys, Lietuvos valstiei sjungos, 1907 m. - Lietuvos
mokslo draugijos organizatorius. 1917 1920 m. Lietuvos tarybos narys, vienintelis balsavo prie 1917 m.
gruodio
11
d.
Lietuvos
nepriklausomybs
deklaravim.
Petras Vileiis (1851 m. - 1926) - ininierius, Lietuvos visuomens ir politinis veikjas. 1880 m.
paskiriamas Maskvos apygardos geleinkelio keli valdyb. 1904 m. pastat spaustuv lietuvikoms
knygoms leisti ir lietuvik knyg knygyn. Nuo 1904 m. gruodio mn. iki 1909 m. kovo mn. leido
pirm legal lietuvik dienrat Vilniaus inios,1905 1906 m. pasistat Vilniuje namus, kuriuose po jo
mirties sikr Ryto vietimo ir Lietuvi mokslo draugijos. 1905 m. buvo vienas Didiojo Vilniaus Seimo
iniciatori, Lietuvi mokslo draugijos (LMD) steigjas, nuo 1907 m. - LMD valdybos narys.
Tomas Zanas (1796 1855) Vienas i filomat steigj. 1820 m. subr Spinduliuojani draugij.
Priklaus Vilniaus masonams, Niek draugijai. Rusams susekus Vilniaus slaptuosius ratelius, buvo

suimtas ir itremtas prie Uralo. 1841 m. gro Lietuvos gubernij. Nuo 1816 m. ra elegijas, balades,
trioletus, poemas, kit anr krinius. Artimai draugavo su A. Mickeviium ir kitais to meto Vilniaus
literatais.
Daug
savo
krybos
paskelb
periodinje
spaudoje.
Juozapas Zavadskis(1781-1838) Spaustuvininkas, knyg leidjas. Knyg spausdinimo ir prekybos moksi
Vroclave ir Leipcige. 1803 m. Vilniuje steig spaustuv, 1805 m. perm Vilniaus universiteto spaustuv,
j sujung su savja ir kr Zavadskio knyg leidykl, kuri veik 1805 - 1939 metais.
Antanas muidzinaviius (1876 - 1966) - lietuvi dailininkas, kolekcininkas, visuomens veikjas. 1890 1894 m. moksi Veiveri mokytoj seminarijoje, j baigs mokytojavo vairiose Lenkijos pradios
mokyklose. Nuo 1899 m. studijavo tapyb Varuvoje, 1905 - 1906 m. - privaiose Paryiaus akademijose.
1908 m. tobulinosi Miunchene, 1912 m. - Hamburge. 1926 1940 m. dst pieim Kauno meno
mokykloje, 1941 - 1951 m. - Kauno taikomosios dails institute. 1947 m. suteiktas profesoriaus vardas.
1917 1918 m. dalyvavo parenkant Lietuvos vliavos spalvas. 1929 1934 m. buvo auli sjungos
centro
valdybos
pirmininkas.
emait (Julija Beniueviit - ymantien).(1885-1921) Raytoja. Savamoksl. Krybai paskatino
Povilas Viinskis. Pirmj apsakym Pirlybos para bdama apie 50 - ies met.
XII TEMA. SVARBIAUSI POLITINS, EKONOMINS IR SOCIALINS
PASAULIO RAIDOS BRUOAI XIX a.
METAI:
1769 m. Deimsas Vatas irado garo main.
XVIII a. pab. XIX a. pr. prasidjo darbinink judjimas, tai atsiradusio plataus moni sluoksnio
prasidjusi kova u savo socialines ir politines teises. Pirmiausia darbininkai m kovoti u savo teises
Anglijoje, kur pramons perversmas prasidjo anksiausiai. Pradin darbinink judjimo faz buvo main
lauytoj judjimas. Vliau atsirado organizuotos kovos form: darbinink profsjungos, kooperatyvai.
Pirmuosius masinius darbinink judjimus XIX a. antroje pusje pakeit socialistins partijos.
XVIII a. pab. Didiojoje Britanijoje prasidjo pramons perversmas.
1815 m. angl ininierius Dordas Stefensonas suprojektavo pirmj geleinkel ir sukonstravo pirmj
garu varom garve.
1815 m. Vokietijos sjung, pasiraius jos Konstitucij, sudar 35 kunigaiktysts ir keturi laisvieji
imperijos miestai. Centrinis jos valdymo organas buvo kunigaiki ir karali paskirt atstov susirinkimas
Bundestagas.
1825 m. pagal Dordo Stefensono projekt nutiesta pirmoji geleinkelio linija. Po ketveri met
nutiestas geleinkelis nuo Manesterio iki Liverpulio.
1824 m. Anglijoje panaikinamas draudimas darbininkams jungtis profsjungas. Prasid4jo antrasis
darbinink judjimo etapas vadinamas artizmu.
1830 m. prasidjo revoliucijos Pranczijoje, Belgijoje, Italijoje; sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje.
1848 m. pasirodo K. Markso ir F. Engelso ,,Komunist partijos manifestas. i broira tapo svarbiausiu
darbinink partijos ideologiniu pagrindu.
1848 m. revoliucijos Europos valstybse.
1848 m. gruodio mn. Pranczijos prezidento rinkimus laimi Luji Napoleonas Bonapartas.
1861 m. paskelbta Italijos karalyst, jos karaliumi tapo Viktoras Emanuelis II. Italija tapo konstitucine
monarchija. Sostin Florencija.
1861 m. vasario mn. buvo sukurta Pietini valstij Konfederacija. Sostin Rimondo miestas
Virdinijoje. Atsiskyrusios valstijos sudar savo kongres, isirinko prezident, siek, kad JAV valdia
pripaint j atsiskyrim nuo sjungos.
1861 1865 m. iaurinms valstijoms nepripainus Pietini savarankikumo prasidjo JAV pilietinis
karas.
1867 m. Pietinse valstijose vyko rinkimai valstij konventus, kuri rinkimuose dalyvavo ir negrai.
1867 m. sukurta iaurs Vokietijos sjunga.
1867 m. JAV u 7,2 mln. Doleri i Rusijos nusipirko Aliask.
1867 m. Austrijos Vengrijos sukrimas.
1868 m. JAV Kongresas patvirtino 14-j konstitucijos patais, kuria suteik negrams pilietines teises.
1868 m. masins emigracijos i Lietuvos Vakar Europos ir Amerikos alis pradia.
1870 m. JAV Kongresas patvirtino 15-j konstitucijos patais, kuria negrams suteik rinkim teis.
1870 m. Vokietijos ir Pranczijos karas.
1870 m. galutinis Italijos suvienijimas.
1871 m. Pranczijos kapituliacija, Vokietijos imperijos paskelbimas.

1882 m. tarp Vokietijos , Austrijos Vengrijos ir Italijos sudaroma trilyp sjunga.

1894 m. tarp Pranczijos ir Rusijos pasiraoma bendradarbiavimo sutartis.
1897 m. vyko yd kongresas Bazelyje, kuriame numat kurti yd valstyb Palestinoje.
1898 m. JAV ir Ispanijos karas. Po karo JAV atiteko Puerto Rikas, Guamas, Filipinai, Kuba buvo
paskelbta nepriklausoma valstybe, taiau JAV kariuomen liko saloje.
1904 m. lietuvikos spaudos draudimo panaikinimas.
1904 m. tarp Pranczijos ir Anglijos buvo pasirayta ,,Santarvs sutartis.
1904 m. amerikieiai pradjo kasti Panamos kanal, kur ubaig po 10 met.
1905 m. lietuvi suvaiavimas Vilniuje (Didysis Vilniaus seimas).
1905 m. pirmoji Maroko kriz.
1905 m. Rusijos revoliucija.
1907 m. sudaromas Antants blokas, kuriam priklauso Pranczija, Anglija ir Rusija.
Svokos:
Abolicionistai visuomens judjimo nariai, siekiantys panaikinti kok nors statym. JAV XVIII-XIX a.
vyko judjimas dl negr vergijos panaikinimo.
Agrarin revoliucija tai agrarini visuomeni virtimas industrinmis, stambij main pramons
krimas.
Anarchizmas politin teorija, XIX a. ir XX a. pradioje populiari Rusijoje, Ispanijoje, Italijoje.
Anarchizmo alininkai ir teoretikai pasisak u valstybs valdios panaikinim, ikl neribot individo
laisv, teig, kad valstyb tvirtina inaudojim, o j galima panaikinti tik panaikinus valstyb, sukrus
laisv moni bendruomen. Pradininku laikomas angl tarnautojas Viljamas Godvinas. Jo idjas
populiarino prancz socialistas Pjeras ozefas Prudonas bei rus revoliucionierius Michailas Bakuninas.
Antisemitizmas neapykanta, prieikumas ydams.
artizmas D.Britanija XIX a.masinis darbinink revoliucinis judjimas.
Dominija autonomin valstyb, jusi Didiosios Britanijos imperij ir pripainusi D. Britanijos karali
valstybs vadovu.
Dma Rusijoje valdios organas, pvz., Bajorin dma, miesto dma, valstybs dma.
Emigracija moni persiklimas i tvyns kitas alis.
Etnosas ryys tarp moni, tautos, visuomens grups.
Imigracija moni atsiklimas gyventi i kit ali.
Imperializmas valstybs usienio politika, kuria siekiama laimti daugiau galios, itekli ar ugrobti
kitoms valstybms priklausanias teritorijas.
Industrializacija stambiosios mainins pramons krimas, leids agrarin ir agrarin pramonin al
paversti pramonine agrarine arba pramonine alimi. Industrializacija prasidjo pramons perversmu XVIII
a. pab. Didiojoje Britanijoje.
Liberalizmas politin doktrina, pasisakanti u asmens laisvs princip. Kiekvienas asmuo turi teis
laisvai naudotis visomis teismis, planuoti savo gyvenim, susirasti pragyvenimo altin. Valstybs paskirtis
sudaryti slygas, utikrinanias galimyb visiems monms naudotis savo laisve, ir neleisti atsirasti
laisvs suvarymams, galintiems kilti tiek i kit asmen, tiek i vyriausybs.
Luditai Anglijos darbinink judjimas, manydami, kad dl pablogjusios j socialins padties kaltos
mainos, danai, jas naikindavo ir gadindavo.
Kancleris Austrijoje ir Vokietijoje ministras pirmininkas.
Komunistai agresyvios socialins politins doktrinos atakos alininkai, kurie siekia gyvendinti lygyb
prievartiniu, revoliuciniu bdu nualindami demokratin vyriausyb ir suteikdami valdios galiojimus
komunist partijai.
Konfederacija suvereni valstybi sjunga.
Konservatizmas politin doktrina, pasisakanti u sen tradicij laikymsi, u nusistovjusi moni
tarpusavio ryi isaugojim ir puoseljim, u atsarg ir pamatuota reform gyvendinim.
Kukluksklanas slaptos amerikiei rasistins teroristins organizacijos. Skatino prieikum ne tik
negrams, bet ir katalikams, ydams bei kitiems imigrantams.
Manifestas ikilmingas aukiausiosios valstybins valdios kreipimasis gyventojus ratu.
Nacija Tauta. Etnin kultrin moni bendruomen, kurios narius sieja bent keletas i i poymi:
bendra kalba, bendra religija, bendra istorin praeitis, daugiau ar maiau aikus teritorinis apsigyvenimo
centras.
Nacionalizmas politin doktrina, pasisakanti u kiekvienos tautos apsisprendimo ir savarankikos
valstybs krimo teis.
,,Naktinis sargas valstybs vaidmuo pagal liberalist sitikinimus.

Parlamentarizmas valstybs valdymo sistema: parlamentas yra viresnis u kitus valstybs organus.
Partija profesionali politik ir juos remiani piliei organizacija, kurios pagrindinis tikslas laimti
rinkimus ir gauti teis valdyti valstyb, gyvendinti savo politines nuostatas.
Patriotizmas tvyns meil, atsidavimas savo tautai.
Plantacija didelis emdirbysts kis.
Pramons revoliucija milinik ekonomini, socialini pokyi epocha, XVIII a. apmusi Europ bei
iaurs Amerik.
Protekcionizmas valstybs ekonomin politika, kuria nacionalin ekonomika saugoma nuo kit ali
konkurencijos.
Protektoratas valstybs priklausomybs forma: stipri valstyb per savo atstov tvarko silpnesns alies
usienio politik ir kontroliuoja vidaus politik.
Pusiau kolonija alis, kuri ilaiko savo politin nepriklausomyb, taiau jos valdios organai
nevadovauja ekonomikai. Pramonins valstybs kaip atlyg u negrinamas skolas perima j muit ir
finans kontrol. Be to, alyje sudaromos ekonomins takos zonos.
Reichstagas Vokietijos parlamentas 1871 1945 m.
Revizionizmas siekis pakeisti esam padt (santykius su kitomis valstybmis, nusistovjusi galios
pusiausvyr ir kt.).
Romantizmas XVIII a. pab. XIX a. pirmosios puss literatros, muzikos, dails, teatro ir visuomenins
minties kryptis; propagavo dvasingum, nuoirdum, asmenybs ir taut laisv.
Sionizmas yd nacionalin ideologija, politika ir judjimas; skelb btinyb sukurti yd valstyb
Palestinoje; nuo 1948 m. Izraelio valstybin ideologija.
Socializmas politin doktrina, teigianti, kad visuomen sudaryta i dviej pagrindini socialini grupi
klasi, kurios skiriasi ekonomine padtimi, t.y. i buruazijos ir samdomj darbinink, ir pasisakanti u
socialin lygyb ir teisingum i dviej klasi padties sulyginim, visuomeninio turto perskirstym
neturtingosios klass naudai.
ovinizmas kratutinio nacionalizmo atmaina; reikiasi savo tautos perdtu auktinimu, kit taut
menkinimu, niekinimu.
Taut pavasaris modernij valstybi formavimosi pradia, XIX a. pr. Pranczijoje atsirads moni
suinteresuotumas savo valstybs reikalais. Atbudusi tautin smon iplito kitus kratus. Visoje Europoje
prasidjo nacionalinio isivadavimo judjimas.
Tredjunionai D.Britanijos ir kai kuri kit (anglikai kalbani) ali profesins sjungos.
Asmenybs:
Aleksandras II (1818 1881) Rusijos imperatorius (nuo 1855m.). 1857 m. pradta rengtis naikinti
baudiav (panaikinta 1861 m.).
M. Bakuninas (1814 1876) rusas, vienas garsiausi anarchist, ios politins srovs ideolog.
E. Berkas (1729 1797) ymus angl politins filosofijos atstovas, laikomas konservatizmo pradininku.
E. Bernteinas (1850 1932) revizionizmo pradininkas.
O. fon Bismarkas (1815 1898) Prsijos valstybs veikjas, Vokietijos imperijos kancleris. Itin
konservatyvus rojalistas, gyn turtingosios prs bajorijos privilegijas.
F. Engelsas (1820 1895)1848m. kartu su K.Marksu para ,,Komunist partijos manifest, kuris tapo
svarbiausiu darbinink partijos ideologiniu pagrindu.
R. Fultonas XIX a. pr. sukonstravo pirmuosius garlaivius, tinkamus praktiniam naudojimui.
D. Garibaldis (1807 1882) ital kovotojas u laisv, politinis veikjas, tautos didvyris. 1833 m.
Pjemonte sitrauk slapt ,,Jaunosios Italijos organizacij.
V. Godvinas (1756 1836) pirmojo politinio straipsnio, kuriame buvo idstytos anarchistins idjos
autorius. Straipsnis ileistas 1793 m. Anglijoje.
J. Grantas (1822 1885) JAV karinis ir politinis veikjas. Atuonioliktasis JAV prezidentas (1869
1877; respublikonas).
T. Herclis (1860 1904) austr raytojas. Knygoje ,,yd Valstyb (1896) skatino kurti yd valstyb
Palestinoje. 1897 m. Bazelyje suauk pirmj sionist kongres, taip tapo politiniu sionizmo
iniciatoriumi.
K. Kavras (1810 1861) stengsi sustiprinti politines ir ekonomines Pjemonto pozicijas.
Leopoldas III XVIII a. pab. Belgijos karalius, skatins Afrikos ukariavimus.
A. Linkolnas (1809 1865) eioliktasis JAV prezidentas. Politin karjer pradjo 1856 m. naujai
kurtoje Respublikon partijoje. Pozicija bei tapimas prezidentu (1860) dav impuls kilti JAV pilietiniam
karui ir atsiskirti pietinms valstijoms. Dar radikalias reformas. Panaikino vergij ir suvienijo nacij.
Irinktas prezidentu antrai kadencijai, buvo nuudytas.

R. Ly (1807 1870) vergvaldini Piet valstij konfederacijos vyriausiasis vadas.

N. Ludas XVIII a. pab. Ludit arba main lauytoj judjimo pradininkas.
D. Madzinis (1805 1872) ital revoliucionierius. 1831 m. Marselyje kr ,,Jaunosios Italijos
organizacij, kuri siek ivaduoti Italij i Austrijos priklausomybs ir suvienyti al.
K. Marksas (1818 1883) 1848m. kartu su F. Engelsu para ,,Komunist partijos manifest, kuris tapo
svarbiausiu darbinink partijos ideologiniu pagrindu.
M. Mendelsonas (1729 1786) vokiei filosofas, raytojas. Priklaus nuosaikiesiems vokiei
vietjams. Reikalavo tolerancijos, sins laisvs, yd emancipacijos.
Napoleonas III (1808 1873) Pranczijos imperatorius. Vald autokratikai, usienio politikos
laimjimais siek veikti opozicij alies viduje.
R. Ovenas XVIII a. Anglijoje pagarsjo socialins utopijos kriniais, kuriais skatino vyriausyb padti
skurstantiems.
L. Pinskis (1821 1891) vienas ymiausi yd tautinio judjimo sionizmo pradinink ir teoretik. Jo
iniciatyva buvo organizuotas Odesos komitetas, kuris turjo rpintis, kad ydai persikelt istorin tvyn
Palestin.
T. Ruzveltas (1858 1919) JAV politikas, respublikon partijos narys. JAV prezidentas (1901 1909).
Jo valdymo laikotarpiu iaugo JAV galia pasaulyje. simintiniausias jo pirmos kadencijos laimjimas
pradtas kasti Panamos kanalas (1904), po 10 met sujungs Atlanto ir Ramj vandenynus. 1906 m.
apdovanotas Nobelio taikos premija.
R. Sen Simonas XVIII a. Pranczijoje pagarsjo socialins utopijos kriniais, kuriais skatino panaikinti
darbinink inaudojim.
A. Smitas (1724 1790) Vienas ymiausi liberalizmo pradinink, garsus angl ekonomistas.
D. Stefensonas (1781 1848) angl ininierius ir iradjas. 1814 m. sukonstravo pirmj garve.
D. Vatas (1736 1819) kotas, pirmojo praktinio garo variklio iradjas. is ir kiti iradimai turjo takos
industrinei revoliucijai.
Viktoras Emanuelis II (1820 1878) Sardinijos ir suvienytos Italijos pirmasis karalius. I Savojiei
dinastijos. Rm liberal pastangas suvienyti Italij prie Sardinijos Pjemonto karalysts prijungiant kitas
ital kunigaiktystes.
Vilhelmas I (1797 1888) Prsijos karalius (nuo 1861 m.), Vokietijos imperatorius (nuo 1871 m.). I
Hohencolern dinastijos. Buvo konservatyvi pair.
XIII Tema. Pirmas pasaulinis karas ir jo padariniai 1914 -1920 m.
Metai ir datos:
1914.06.28 Austrijos Vengrijos sosto pedinio Ferdinanto nuudymas Sarajeve
1914.08.01- Pirmojo pasaulinio karo pradia
1915 m.- Italija stoja i kar Antants pusje, Vokietija okupuoja Lietuv
1917.02- Vasario revoliucija Rusijoje
1917.07 JAV stojo kar prie Vokietij
1917.09.18-22 lietuvi konferencija Vilniuje nutaria atkurti nepriklausom Lietuvos valstyb
1917.11.07- bolevik persversmas Rusijoje
1917.12.11- Lietuvos taryba pasira Lietuva nepriklausomybs deklaracij dl amin.tvirt sjungini
ryi su Vokietija
1918.01- JAV prezidentas V.Vilsonas paskelbia taikos plan
1918.02.16- Lietuvos taryba paskelbia Lietuvos nepriklausomybs akt
1918.03.03- Brest-Litovske buvo pasirayta Vokietijos ir bolevikins rusijos sutartis
1918.03.23-Vokietija,remdamasi 1917m.12.11d. deklaracija, pripasta Lietuv nepriklausoma valstybe
1918.07.13- Viurtenbergo hercogas vilhelmas fon Urachas irinktas Lietuvos karaliumi
1918.11.11- sudaryta pirmoji Lietuvos Vyriausyb
1919.01-06 Paryiaus taikos konferencija
Svokos:
Bolevikai-Rusijos socialdemokrat darbinink partijos frakcija
Dekretas aukiausios valstybins valdios aktas,turintis statymo gali
Demilitarizuota zona- valst. Ar jos teritorijos dalies nuginklavimas pagal tartautin sutart,neleidimas
turti karo pramons,laikyti ginkluotj pajg,tvirtim
Eserai-politin Rusijos partija,veikusi 1901-1922m.;valstietij laik svarbiuasia revoliucijos jga.
Liauds komisar tabybaObesrostas-administracinis teritorinis vienetas,1915m. Sudarytas Vokietijos Ryt fronto kariuomens
okupuotose emse

Pozicinis karas-karo veksmai nusistiovjus ilgesniam laikui fronto linija

Reparacijos-valstybs mateliarins tarptautins atsokomybs ris-alos atlyginimas
Ultimatumas- dokumentu arba odiu pareiktas vienos valst.reikalavimas kitai,kuriame grasinama imtis
tam tikr paveikio priemoni ,jei reikalavimas nustatytu laikku nebus vykdytas
Asmenybs:
J.Basanaviius ymus Lietuvos veikjas,1918.02.16 pasira Lietuvos Nepriklausomybs Akt.
M.Yas- Lietuvos Valstybs Tarybos narys,reng Lietuvos laikinj konstitucij.
A.Kerenskis- Rusijos politikas,1905m. Suimtas u revoliucin propogand,aktyviai kr demokratin
sistem Rusijoje po Spalio perversmo.
V.Leninas- Rusijos bolevik partijos ir Soviet valst.krjas.1917m. tvirtino pirm komunistin
vyriausyb pasaulyje,ved proleriato diktatr,vadovavo bolevikams,sutelk valdi keliu moni
rankose,vadovaudamas vyriausybei buvo iaurus ir pragmatikas.Jo inciatyva 1922m.kurta SSRS.
Nikolajus II- paskutinis Rusijos imperatorius,1917.03.15 neteko sosto,paskui buvo bolevik iauriai
nuudytas.
A.Smetona- ymus visuomens ir valst.veikjas.1918.02.16 Nepriklausomybs Akto signataras.
L.Trockis- vienas i 1917m.bolevik Spalio perversmo organizatori,suorganizavo Raudonj
armij,pilietinio karo metais buvo Lenino deinioji ranka.Po jo mirties prarado tak.1926m. sudar
opozicin blok prie Stalin.
V. fon Urachas-Vokietijos hercogas .1918m. kviestas tapti Lietuvos karaliumi Mindaugu II.Vokietijai
pralaimjus,Lietuvos Taryba kvietimo atsisak.
V.Vilsonas- JAV polininis veikjas,1917m. Jo inciatyva JAV stojo i kar Antants pusje,pasira Versalio
taikos sutart,Taut Sjungos iniciatorius,1920m.apdovanotas Nobelio taikos premija.
A.Voldemaras- pirmasis Lietuvos laikinisios vyriausybs ministras pirmininkas,para pirmaj sakym
dl Lietuvos kariuomens krimo.
vykiai:
viai Sarajeve tai pretekstas karui, kai 1914.06 Sarajeve nuudytas Austrijos-Vengrijos sosto pedinis
Ferdinandas.
Liepos kriz kai 1914m. Austrija-Vengrija teik ultimatum Serbijai.
Pirmojo pasaulinio karo pradia- 1914.08.01 ,kai vokietija paskelb kar Rusijai
Italijos perjimas i Antants pus 1915m. slapta susirarusi su antante kovojo prie buvusias
sjungininkes .
Pozicinis karas Vakar fronte 1914.09.06-09 pralaimjusi ms prie Marnos,Vokietijos kariuomen
atsitrauk:manevrinis karas virto paziciniu.
Karo veiksmai Ryt fronte kitaip nei Vakaruose,vykiai rytiniame fronte greitai keitsi.1914.09 Rusija
pradjo pulti Vokietij Ryt Prsijoje,o Austrij-Vengrij Galicijoje.
Draugijos nukentjusiems nuo karo elpti veikla
Lietuvos okupacija iki 1917m. Vokiei armija um vis Lietuv ir pradjo eimininkauti grietomis
karinmis priemonmis.Okupantai i gyventoj stengsi igauti kuo daugiau grybi, buvo vesta daud
draudim.
Vasario revoliucija Rusijoje 1917m. Rusijoje dl duonos trkumo,neskmi fronte,nepasitenkinimas
carizmo valdymu prasidjo darbiink streikai.ie vykiai paskatino Dm sudaryti visuotin valdymi
organ, kovo 14d. Komitetas buvo paskebtas Laikinja Rusijos vyriausybe.Taip Rusija tapo respublika.
JAV stojimas i kar 1917.04 mn. i kar Antants pusje stojo JAV.
Vilniaus konferencija 1917.09.18- 22d.vyko Vilniuje.Konferencija pareik lietuvi tautos pasiryim
atgaivinti savarankik nepriklausom,demokratiniai principais tvarkom Lietuvos valst.Konferencijos
delegatai irinko Vykdomj organ- Lietuvos Taryb i 20 asmen.
Spalio perversmas Rusijoje 1917m. surenhus rinkimus,beveik visur daugum gavo bolevikai ir tapo
svarbiausia politine jga ir Lapkriio mn.dauguma delegat pritar ir irinko bolevik vyriausybLiauds komisar taryb,kuriai vadovavo Leninas.
Brest Litovsko taikos derybos 1917.11. mn. Rusijoje valdi ugrob bolevikai pradjo vesti derybas
su Vokietija bet Austrija-Vengrija dl paliaub ir separatins taikos.
Lietuvos Nepriklausomybs deklaracijos paskelbimas 1917.12.11Lietuvos Taryba pasira Lietuvos
Nepriklausomybs deklaracij,kurioje sklebiama,jog atstatoma nepriklausoma Lietuvos valst.,pasisakoma
u amin sjungos ry su Vokietija.
V.Vilsono Taikos programos paskelbimas 1917.01.08 JAV prezidentas V.Vilsonas Kongresui svarstyti
pristat taikos plan,j Antants alys pritar V.Vilsono programai.Vokietija,prieingai, dels ir pareik
sutinkanti su planu tik po neskmingo 1917m. puolimo.

Lietuvos Nepriklausomybs akto paskelbimas tai 1918.02.16 aktas, kuris skelbia Lietuv
nepriklausoma,demokratiniais pagrindais tvarkoma valst.Nurodo, kad Lietuvos valstybs pamatus statys
gyventoj irinktas Steigiamasis seimas.
Brest Litovsko taikos pasirasymas 1918m. pasirasyta sutartis tarp Rusijos ir Vokietijos bei Austrijos
vengrijos.Rusija atsisak pretenzij emes,kurias praredo akro metu.
Paryiaus taikos konferencija 1919-1920m.pareng sutartis su nugaltomis valst:Vokietija,Turkija
,Austrija-Vengrija.
Versalio-1918.06.28 taikos sutartis su Vokietija.Ji neteko vis savo kolonij,karinio jr ir daliesprekybinio laivyno,buvo demilitarizuota. Sen ermeno- 1919.09.10 taikos sutartis su Austrija,jai uzdrausta
prisijungti prie Vokietijos,turjo pripainti Lenkijos,ekoslovakijos,serbijos,Kroatijos ir Slovjinos
nepriklausomyb.Trianono-1920.06.04 taikos sutartis su Vengrija,ji nugaltojams turjo sumokti
reparacijas,perduoti dal ginkluots.Neji-taikos sutartis su Bulgarija,ji turjo mokti reparacijas
nugaltojams, atsisakyti dalies teritorij. Sevro-1920.08.10 taikos sutartis su Turkija,ji turjo mokti
reparacijas,neteko dalies teritorijos.
Taut Sjungos krimas Paryiaus taikos konferencijoje 1919.04.28 priimtas paktas,turjs laiduoti
taut nepriklausomyb bei pasaulin taik.
Objektai emlapyje:
Vastybs-sjungininks Pirmajame pasauliniame kare ir j rmjos du blokai : Trij
sjunga(Vokietija,Austrija-Vengrija,Italija) ir Antants (Pranczijos,Anglijos,Rusijos)
Naujai susikrusios Europos valstybs tai Suomija,Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, ekoslovakija,
Vengrija, Austrija, Jugoslavija.
14.LIETUVOS VALSTYBS KRIMASIS 1919-1922m.
15. DIKTATROS IR DEMOKRATIJA TARPUKARIO METAIS. 1917 -1939 m.
16.LIETUVOS RESPUBLIKA TARPUKARIO METAIS 1919-1939m.
Svokos:
Arijai - seniausios indoeuropiei tautos, 14 - 5 a. Pr. Kr. Gyvenusios Azijoje ir kalbjusios indoirann
kalbomis.
Asmens kultas - perdtas Stalino garbinimas, sigaljus SSRS jo diktatrai.
Autoritarizmas - totalitarinio valdymo forma: valdia nerenkama, jos veikla nekontroliuojama ,
aukiausia valdia sutelkta vieno asmens rankose, remiasi visiku pavaldini paklusnumu.
Bermontininkai- i rus karo belaisvi Vokietijoje suformuoti baltagvardiei kariniai daliniai.VadasP.Bermontas-Avalovas. 1919m. ruden Lietuvos kariuomen sutriukino bermonitininkus prie Radvilikio.
Buo - taip sovietmeiu vadintas valstietis, kuris iki sovietinje Lietuvoje kininkavo pasitelks kelet
samdini.
K - ypatingoji komisija, kurta 1917 12 07, GMB, NKVD, MGB, KGB pirmtak. Tai teror, udymus,
represijas ir persekiojimus vykdantis organas.
Demarkacin linija- specialiais pasienio enklais paenklinta valstybs siena.
Direktorija- vyriausyb,sudaryta i grups asmen, vadinam direktoriais(Klaipdos krato administracija
1920-1939m.).
Didioji kriz - persilauimas, sunki pereinamoji bkl. Ekonomikos smukimas.
Du - vadas, diktatorius.
Etatizmas - valstybin kapitalizmo ekonomin politika. Valstyb prisideda prie pramons moni, uost
statybos, keli tiesimo, padeda kurti pramons bankus, reguliuoja ekonomikos ir socialinius santykius.
Falanga - faist partija.

Faizmas - nacionalinis politinis judjimas, susiformavs po pirmojo pasaulinio karo Italijoje, ireiks
reakcini ir agresyvi visuomens diktatros forma, sukurta 1919 - 1922 m. Italijoje, taikanti teror
politiniams prieams.
Gestapas - faistins Vokietijos slaptoji politin policija, kuri 1933 m. kr H. Geringas. 1935 m. J
sujungus su SS, vadu tapo H.Hitleris, o per Antrj pasaulin kar vadovavo R. Heidrichas. Suiminjo,
kankino, kalino, siunt koncentracijos stovyklas ir ud mones.
GULAG'as - vyresnioji pataisos darb stovykl valdyba. Nuo 1924 m. Administravo priveriamojo darbo
stovyklas. Tam skatino grietjanti vidaus politika, deficitin SSRS ekonomika, kuriai reikjo nemokamos
darbo jgos. Gulagai padjo sukurti pramons imperij. Po Stalino mirtiesl953 m. Gulago kaliniai buvo
amnestuojami.
Infliacija - ilgalaikis kapitalo djimas koki nors kio ak arba vertybi popieri pirkimas siekiant
pelno.
ERA - nacionalistin organizacija, susikrusi 1919 m. kaip partijos Sinn Fein" kovinis brys, pasirys
kovoti su Didija Britanija dl jungtins Airijos respublikos susikrimo.
Izoliacionizmas - polinkis atsiskirti, izoliuotis nuo kit, nuo aplinkos; valstybs politika, grindiama
apsiribojimu nuo kit valstybi, sjung nesudarymu, politini ir ekonomini santyki neumezgimu.
Juodmarkiniai - 1919 m. susikrusios pirmosios faistins kovins grups, j padaliniai vilkjo juodais
markiniais, taip nordami ireikti gedul dl taikos deryb baigties.
Kolektyvizacija - prievartinis ems atmimas i valstiei ir individualij ki pertvarkymas kolkius
ar tarybinius kius. Masin kolektyvizacija SSRS vyko 1929 - 1934 m. po Antrojo pasaulinio karo.
Krikdemai- Lietuvos krikioni demokrat partija(kurta 1905m.). 1919-1926m. laikotarpiu- didiausia ir
takingiausia Lietuvos partija. Programoje didelis dmesys skiriamas demokratins respublikos sukrimui,
santykiams su kitomis valstybmis, vietimo reikalams. alies ems kis tvarkomas kooperacijos
pagrindais. ymiausi veikjai: A.Dambrauskas, P.Karvelis, J.Purickis, A.Stulginskis.
Kominternas - 1919 m. kurta tarptautin komunistin organizacija, kuri kr komunistai, siekdami
pabrti tarptautin revoliucijos udavin.
Liaudies seimas - taip sovietai, 1940 m. birel okupav Baltijos valstybes, pavadino okupacinio reimo
irinkt" seim.
Liaudies prieas - asmuo, nepritariantis sovietinei valdiai. Liaudies prieai buvo kalinami, tremiami
Sibir.
LAF(Lietuvos aktyvist frontas)- 1940m. Berlyne kurta pasiprieinimo okupacijai organizacija,turjusi
tiksl suvienyti patriotines jgas ir apsaugoti jas nuo aret iki sukilimo. Kaune kurtas vyriausiasis tabas
organizavo sukilim kaune.
Laikinoji sostin- 1919m. sausio 2d. LR Vyriausyb persikl i Vilniaus Kaun. Bolevikams umus
Vilni, Kaunas tapo laikinja sostine.
Litbelas- Lietuvos ir Baltarusijos Taryb Socialistin Respublika.
Lietuvos nepriklausomybs kovos- atsikurianios Lietuvos valstybs 1919-1920m. kovos su bolevikais,
bermontininkais ir lenkais, siekusiais sutrugdyti atkurti nepriklausomyb.
MGB - valstybs saugumo ministerija, teroro ir persekiojimo aparatas, veiks Sovietijos Sjungoje, vliau
perorganizuota KGB - valstybs saugumo komitet.
Nacionalizacija - privaios nuosavybs (ems, fabrik, bank, transporto priemoni) suvalstybinimas;
Lietuvoje nacionalizacija buvo vykdyta 1940 m. krat okupavus Soviet Rusijai.

NEP'as - Soviet Rusijos ekonomin politika, vykdyta nuo 1921 iki 1929 m. vesta rinkos ekonomika,
prekiniai-piniginiai kaimo ir miesto santykiai, panaikintos valstiei kio prievols. Imtis tokios politikos
privert badas, gamybos nuosmukis ir antibolevikins akcijos. NEP'as leido atverti rinka, stabilizuoti
finansus, atstatyti, kas buvo sugriauta per kar.
NKVD - vidaus reikal organai SSRS.
Penkmetis - perspektyvinis liaudies kio vystymo planas, penkeri met laikotarpiui. Buvo praktikuojamas
Soviet Sjungoje.
POW- slapta lenk karin organizacija,veikusi Lietuvoje ir bandiusi vykdyti karin perversm Kaune
1919m.
SA - uniformuoti smogik briai, kuriuos suorganizavo Hitleris.
Steigiamasis seimas(1920-1922)- 1920 05 15 Kaune darb pradjs seimas. Dugum turjo Krikioni
demokrat partija, seimo pirmininkas- A.Stulginskis. 1920 06 10 Steigiamasis seimas prim Laikinj
Lietuvos konstitucij
SS - specials daliniai, kurie turjo bauginti civilius gyventojus, kad jie n negalvot apie pasiprieinim.
SS briai ud mones, m nelaisv mones.
SSRS - Soviet Socialistini Respublik Sjunga, kurta 1922 iki 1991. SSRS griuvsiuose susiformavo 11
valstybi sandrauga.
Treiasis reichas - 1933-1945 m. Egzistavusios hitlerins Vokietijos neoficialus pavadinimas. Treiojo
reicho termin hitlerin propaganda vartojo siekdama sudaryti imperijos tstinumo spd. Si organizacija
pradjo vykdyti agresyvi usienio politika
VKP - pavadinimo visa sjungin komunist partija sutrumpinimas.
VNSDP - Vokietijos nacionalsocialist darbinink partija, faistin naci partija atjusi i valdi 1933 m.,
vadovavo Hitleris.
Asmenybs:
Asmenybs
L. Bliumas - teisininkas, Pranczijos politinis veikjas, 1947-1948 m. Pranczijos ministras pirmininkas.
A. Denikinas - vienas i rus baltagvardiei vad 1918-1920 m. Rusijos pilietiniame kare. Per Pirmj
pasaulin kar divizijos vadas.
F. Dzerinskis - revoliucionierius, SSRS valstybs ir partijos veikjas.
F. Frankas - generolas, savo armijos dal prijungs prie faist partijos.
J. Gebelsas - Hitlerio propagandos ministras ir turjo ypating sugebjim udegti publik savo kalbomis
H. Geringas - dalyvavo NSDAP 1923 m. Hitlerio nepavykusiame valstybs perversme. 1933 m. Jis buvo
aviacijos ir policijos vadas Hitlerio vyriausybje.
A. Hitleris - Vokietijos nacionalsocialist partijos krjas ir vadas. 1933 m. Taps kancleriu tvirtins
alyje diktatr. Sukl Antrj pasaulin kar.
H. Huveris - 1928 m. respublikon kandidatas. 1929 m. JAV prezidentas.
A. Koliakas - rus admirolas, vienas ymiausi baltagvardiei vad, kovojusi prie bolevikus. 1918 m.
Omske pasiskelb vyriausiuoju Rusijos valdytoju, Sibire ved karin diktatr.
V. Leninas - Rusijos bolevik partijos ir Soviet valstybs krjas. 1917 m. tvirtino pirm komunistin
vyriausyb pasaulyje.
B. Musolinis - Italijos politinis veikjas, faist vadas, diktatorius. Milane subr sukarintas nacionalist
grupuotes i pirmsias kovos sjungas".
F. Ruzveltas - Jav prezidentas. Teisininkas, dirbo advokatu, 1910 m. Irinktas senatoriumi.
J. Stalinas - Soviet Sjungos politinis veikjas, diktatorius. 1903 m. Su bolevikais veik pogrindyje.
1922
m. Tapo RKP CK generaliniu sekretoriumi.

L. Trockis - vienas i 1917 m. Bolevik Spalio perversmo organizatori. 1918 m. Paskirtas karo reikal
liaudies komisaru. Suorganizavo Raudonj armij.
P. Vrangelis - baltagvardiei generolas.
P.Bermontas-Avalovas- rus armijos pulkininkas,paskirtas bermontinink vadu.
E.Galvanauskas- Finans, prekybos ir pramons ministras(1919-10-07 1922-02-02).
K.Grinius(1866-1950)- vienas ymiausi varpinink, nepriklausomos Lietuvos valstybs pagrind krjas,
treiasis Lietuvos prezidentas.
V.Mickeviius-Kapsukas(1880-1935)- komunistinio judjimo veikjas, vienas LKP organizatori ir
vadov. Vadovavo revoliucineivyriausybei. Siek Lietuv prijungti prie Rusijos.
O.Milaius- Lietuvos atstovas Pranczijoje, nuo 1919 met labai aktyviai kls idj, kad Lietuva, Latvija
ir Estija organizuot Pabaltijo sjung, kaip btin veiksn Ryt Europos pusiausvyrai ir stabilizavimui.
J.Pilsudskis(1867-1935)- Lenkijos maralas,diktatorius. Suvaidino svarbiausi vaidmen atkuriant
Lenkijos nepriklausomyb 1918m. Stengsi i Lenkijos, Ukrainos, Baltijos ali ir Suomijos sukurti
federacij, kurioje dominuot Lenkija. Jo slaptu saku buvo sudaryta kariuomen karui su Lietuva.
P.Plechaviius(1890-1973)- visuomens ir karo veikjas.Vienas i 1926m. gruodio 17d. perversmo
Lietuvoje vadov.
M.leiaviius(1882-1939)- vienas ymiausi demokratinio judjimo Lietuvoje veikj.
Valstybs krimosi laikotarpiu tris kartus vadovavo koalicinms vyriausybms. Keturi seim atstovas,
ilgametis liaudinink partijos pirmininkas, garsus advokatas ir visuomenininkas.
A.Smetona(1874-1944)- ymus visuomens ir valstybs veikjas. 1918m. vasario 16d. Nepriklausomybs
Akto signataras. 1919-1920m. ir 1926-1940m. jo Lietuvos prezidento pareigas. 1924-1940m.- Lietuvos
tautinink sjungos lyderis. 1926m. perversmo organizatorius. Po perversmo tapo LR prezidentu, ved
autoritarin reim, spaudos cenzr, stiprino prezidento teisias,taiau kartu stiprjo ir ekonomika, ems
kis.
A.Stulginskis(1885-1969)- Steigiamojo(1920-1922) ir III(1926-1927) Seim pirmininkas. Vasario 16-osios
Akto signataras. Dalyvavo Lietuvos krikioni demokrat partijos veikloje. Bdamas Steigiamojo seimo
pirmininkas, kartu jo Respublikos prezidento pareigas.
K.kirpa(1895-1979)- pirmasis Lietuvos nepriklausomybs kov savanoris. Vilniuje formavo
komendantros batalion. 1940m. suorganizavo Lietuvos aktyvist front(LAF).
J.Tbelis- ymus politikas, Lietuvos tautinink sjungos pirmininkas(1931-1938m.).
A.Voldemaras(1883-1942)- pirmasis Lietuvos laikinosios vyriausybs ministras pirmininkas. Para
pirmj sakym dl Lietuvos kariuomens krimo(1918 11 23).
1926-1929m. buvo ministras pirmininkas ir usienio reikal ministras.
L.eligovskis(1865-1945)- lenk generolas, be Lenkijos karins vadovybs sutikimo su savo armija puols
Lietuv. 1920m. spalio 9d. um Vilni ir Vilniaus krat.
Metai ir Datos.
1917 Spalio perversmas. 1917 11 07 Rusijoje valdi ugrob bolevikai. Tai vyko dl anarchijos, paskui
bolevikai pradeda negirdt eksperiment (komunizmas).
1918 - 1920 pilietinis karas Rusijoje. Baltieji veikti. Bolevikai konstravo visuomen pagal savo model.
1919 m. vasar baltieji , vadovaujami A.Denikino, uima dal Ukrainos, Kursk, Oriol. Ruden bolevikai
sustabdo puolim.
1922 12 30 Soviet Rusija pavadinama Soviet Socialistini Respublik Sjunga (SSRS). Dalinasi atkurta
imperija.
1924 m. nuskamba leninis aukimas" - partij stoja keli imtai tkstani moni. Lozungas : :Partija
visada teisi" ukerta keli nuomoni vairovei.
1924 - 1929 m. Stalinui pavyksta susidoroti su politiniais oponentais. L. Trokiu, G. Zinovjevu,
L.Kamenevu.
1927 m. Kolektyvizacijos pradia.
1929 m prasideda masin kolektyvizacija. Lozungu: Pavyti ir pralenkti kapitalistin pasaul".
1929 - 1933 m. Pasaulin ekonomin kriz. Nukentjo pramonins alys. Ekonomikos reguliavimas.
Hitleris valdioje.
1933 m Hitleris tapo Vokietijos kancleriu.
1936 m. Vokietija okupavo demilitarizuot Reino zon.
1936 - 1939 m. pilietinis karas Ispanijoje. Su Vokietijos ir Italijos pagalba laimjo faistai

vykiai:
Pirmosios Lietuvos vyriausybs veikla (1918 11 11-1918 12 26)- Ministras pirmininkas- A.Voldemaras.
Buvo suformuotos ministerijos, usienio dplomatin tarnyba. Vyriausyb kovojo u tarptautin pripainim.
LKP suvaiavimas-1918m. spalio mn. suaukiamas Vilniuje Lietuvos komunist partijos steigiamasis
suvaiavimas. Jo tikslas- kurti proletariato diktatr, sovietin valdi, traukti Lietuv Soviet Rusijos
sudt.
Laikinosios revoliucins darbinink ir valstiei vyriausybs sudarymas- ji sudaryta 1918 12 08,
vadovas- V.Kapsukas. Gruodio 16d. Maskvoje buvo parengtas manifestas, kurio deklaruojama taryb
valdia.
Bolevik invazija Lietuv- 1918m. pab. Lietuv eng RA padaliniai(po Kompjeno paliaub vokiei
kariuomen tuo metu trauksi i Lietuvos). Bolevikai uima Vilni ir didel Lietuvos dal.
Antrosios vyriausybs sudarymas(1918 12 26-1919 03 05)- Ministras pirmininkas- M.leiaviius.
Miai su Raudonja armija(1919-1920):
1919m.. sausio- vasario mn. RA um iaulius, Telius, artinosi prie Alytaus ir Kauno.
1919m. vasario mn. vyko pirmos kautyns ties Kdainiais(uvo pirmasis savanoris P.Lukys) ir Alytum.
1919m. vasario- gegus mn. Lietuvos kariuomen kartu su vokieiais ivadavo Ukmerg, Anykius,
Panev, Rokik, Uten, birelio mn.- Zarasus(iki Daugpilio).
1920m. sausio mn. Lietuvos kariuomen apgyn valstyb nuo bolevik.
1920m. liepos 12d. Maskvoje pasirayta Soviet Rusijos ir Lietuvos taikos sutartis.
Karai su bermontininkais:
1919m. Vokietija pasil Antants alims sudaryti front Baltijos regione prie Soviet Rusij. Lietuv
buvo atgabenta bermontinink.
Iki 1919m. lapkriio mn. bermontininkai um vis iaurs Lietuv. Jie ignoravo Lietuvos valdi,
terorizavo ir pl Lietuvos gyventojus.
1919m. lapkriio mn. vyko lemiamas Lietuvos kariuomens mis su bermontininkais prie Radvilikio.
Nuo visiko sutriukinimo juos igelbjo prancz generolo A.Niselio vadovaujama komisija, pareikalavusi
sustabdyti kautynias ir leisti bermontininkams pasitraukti Vokietij(1919 12 15).
Lenk verimasis Lietuv ir demarkacins linijos:
1919m. saus Lenk nacionalistai, mgindami uimti Vilni, sukl mait.
1919m. baland Lenkija um Vilni. Lietuvos delegacija kreipsi Paryiaus konferencij dl laikimos
demarkacins linijos nustatymo. 1919m. birelio 18d. nustatyta pirmoji demarkacijos linija(per Trakus,
Varn, Ratnyia per Ausgustav iki Vokietijos sienos).
Vilnius liko Lenkijai. Lenkai versi toliau.
1919m. liepos 26d. Antants aukiausioji taryba nustat antr demarkacijos linij(lenkams atiduoti
Suvalkai).
1919m. rugpjt nustatyta treioji demarkacijos linija per Prunsk, Seinus, Varn. Ji isilaik iki 1920m.
1919m. rugpjio- rugsjo mn. slapta lenk organizacija POW, veikusi Lietuvoje, band vykdyti karin
perversm kaune.
1920m. gegu prasidjo Lenkijos karas su Soviet Rusija. Rusai um Vilni. Laikydamiesi 1920m.
liepos 12d. sutarties, Rusija ived kariuomen i Vilniaus.
1920m. spalio 7d.- Suvalk sutartis, pagal kuri Vilnius ir Vilniaus kratas atiteko Lietuvai.
1920m. spalio 9d. L.eligovskio armija um Vilni ir Vilniaus krat(iki 1939m.)
Maskvos taika(1920 07 12)- Maskvoje pasirayta Taikos sutartis tarp Lietuvos ir Soviet Rusijos.
Pripainta Lietuvos nepriklausomyb, apibrta jos teritorija.
Suvalk taika(1920 10 07)- Suvalkuose pasirayta Lietuvos ir Lenkijos sutartis,pagal kurios nuostat
nustatyt demarkacin linij Vilnius ir Vilniaus kratas liko Lietuvai. Sutarta sustabdyti kovos veiksmus,
pasikeisti karo belaisviais. Taiau lenkai sutart sulau, 1920 spalio 8d. praddami karo veiksmus prie
Lietuv.
L.eligovskio maitas- 1920m. spalio 9d. Lenkija sulau Suvalk sutart. L.eligovskis um Vilni,
paskelb tariamai naujos valstybs- Vidurio Lietuvos- krim.
Steigiamojo seimo veikla ir priimti statymai(1920-1922)- 1920m. pareng ir paskelb trei Laikinj
Lietuvos Valstybs Konstitucij(pagal j Lietuva skelbiama demokratine respublika). 1922m priimta
pirmoji nuolatin Lietuvos Valstybs Konstitucija(pagal j Lietuva skelbiama demokratine respublika).
1922m. priimtas ems reformos statymas, paskelbta pinig reforma. Lietuva gavo tarptautin pripainim.
Tarptautinis Lietuvos pripainimas(1921-1922)- Lietuva pripainta usienio valstybi ir priimta
tarptautines organizacijas. 1921m. kovo- vasario mn. Lietuv de jure pripaino Latvija ir Estija. 1921m.-

Vokietija, Soviet Rusija, veicarija, Argentina, Meksika. 1921m. rugsjo 22d. Lietuva priimta Taut
Sjung. 1922m. Lietuv de jure pripaino JAV, Anglija, Pranczija, Italija, Japonija.
I Lietuvos seimas(1922 11 23-1923 03 12)- Krikionys demokratai turi daug viet seime, bet ne
daugum. 1922m. prezidentu irenkamas A.Stulginskis. 1923m. partijos nesutaria, todel prezidentas
paleidia I-j seim.
II Lietuvos seimas(1923 06 15- 1926 05 08)- Krikionys demokratai turi daugum seime. 1923
prezidentu irenkamas A.Stulginskis. Buvo tsiama ems reforma, sutvarkyta finans sistema. Taip pat
tiesiami keliai ir geleinkeliai, statomos mokyklos.
III Lietuvos seimas(1926 06 02- 1927 04 12)- Valstiei liaudinink ir socialdemokrat blokas sudar
daugum seime. 1926m. prezidentu irenkamas K.Grinius. Seimas panaikino Lietuvoje karo padt, kuri
buvo vesta 1920m., paskelb Amnestijos statym. Buvo paskelbta odio, spaudos laisv, vesta civilin
metrikacija. 1926 12 17 vykdytas valstybs perversmas ir 1927 04 12 prezidento aktu paleistas III seimas.
Klaipdos krato prijungimas prie Lietuvos- 1922m. pab. Sudaromas Vyriausiasis Maosios Lietuvos
gelbjimo komitetas. Jis rengia sukilim. 1923m. sausio 9-15d. vyksta sukilimas Klaipdos krate. Vasario
16d. Antants alys priima nutarim Klaipdos krat atiduoti Lietuvai.
Gruodio 17-osios perversmas- 1926 gruodio 17d. vykdytas valstybs perversmas. Atsistatydino
Prezidentas K.Grinius.
Autoritarizmo sitvirtinimas- Autoritarinis rimas isitvirtino po 1926m. gruodio 17-osios perversmo.
Prezidentu irenkamas A.Smetona, didiausia valdia priklauso prezidentui.
Baltijos Santarvs sutarties pasiraymas- 1934m. rugsjo 12d. enevoje pasirayta Lietuvos, Latvijos ir
Estijos sjungos- bendradarbiavimo sutartis(Baltijos antant). Sutartis nebuvo veiksminga.
Suvalkijos kinink streikas- tai 1935m. rugpjio- rugsjo mn. vyks streikas, ireiks
Suvalkijos(Unemuns) ir Dzkijos valstiei nepasitenkinim vykdoma ems kio politika.
Ekonominiai laimjimai:
1922m. vykdyta ems reforma;
1922m. vestas litas;
Sukurta sava pramon, kuri paremta vietine aliava;
Skmingai vystsi eksportas;
Pritrauktas usienio kapitalas(Belgijos, Vokietijos, vedijos, Latvijos, JAV);
Sukurta daug akcini bendrovi, kurios skmingai veik(Pienocentras, Maistas, Lietkis).

Stambiausios mones ir ju veikla:

Lietkis- centralizuota kooperatyv sjunga, besirpinanti ems kio produkt supirkimu, eksportu,
kinink aprpinimu reikalingiausiomis prekmis;
Drob- audimo mon.
Pienocentras, Maistas- supirkdavo, perdirbdavo ir ivedavo kinink uaugintus produktus.
Pagrindiniai eksporto partneriai ir preks: ems kio produktai, linas, msa, pieno produktai, irgai
daugiausia buvo eksportuojami Vakarus.
Mokslo, vietimo, meno, sporto raida tarpukaryje:
Atsirado lietuviki teatrai(operos, muzikinis, valstybinis);
Sukurta moderni vietimo sistema, 1930m. vestas privalomas pradinis mokslas, veik 9 auktosios
mokyklos;
Kr daug raytoj(Maironis, Vaigantas, V.Krv, Putinas, K.Binkis);
Ileista per 17000 knyg;
Vyko dain vents(1924, 1928, 1930m.);
1925m. kurta iurlionio galerija Kaune;
1937 ir 1939m. Lietuvos krepininkai tapo Europos empionais;
1933 07 15-16d. Darius ir Girnas perskrido Atlanto vandenyn.
VNSDP susikrimas 1933 ra. Tai Vokietijos nacionalsocialist darbinink partija.
Pilietinis karas Rusijoje. Vyko 1918 - 1920 m. Pilieiai protestuoja prie vis vyriausyb politik. 1919 m
komunistai kr tarptautin komunistin organizacij - Komintern, kuris turjo vadovauti pasaulinei
revoliucijai.

Pasaulin ekonomin kriz - 1929-1930 m. vis pasaul apmusi ekonomikos kriz. Ji prasidjo po
Pirmojo pasaulinio karo. Amerikos bankai skubjo atsiimti kapitalus i Vienos, Berlyno, Londono bank.
Veimaro Respublika - 1919-1933 m. laikotarpio Vokietija. Veimare po kaizerio Vilhelmo II abdikacijos
panaikinus monarchij, Nacionalinis susirinkimas 1919m. prim konstitucij, skelbiani, kad Vokietija
tampa demokratine respublika.
Badas Rusijoje 1921 m. milijonai moni mir , ir vyriausyb buvo priversta kreiptis tarptautins
pagalbos.
1921 m Leninas paskelb nauj ekonomin politik - NEP'. Norint pakelti gamyb reikjo atkurti dag
kapitalistini princip.
1919 - 1922 m. Italijoje, sukurta diktatros forma (faizmas). Jam sigalti padjo jo ideologija ir veiklos
metodai.
1922 m. ygis | Roma" Italijos karalius Viktoras Emanuelis III paved Muslinui sudaryti vyriausyb. is
m kurti faistin rim.
SSRS - kurta 1922 ir gyvavo iki 1991 m.
Daeuso planas - JAV pasilytas pianas Vokietijos ekonomikai po Pirmojo pasaulinio karo atkurti. 1924 m.
plan sudar komitetas, vadovaujamas Doo.
Penkmeio paskelbimas - perspektyvinis liaudies kio vystymo planas. 1927 m.
Industrializacija stambiosios mainins gamybos krimas, 1928 1940 m. SSRS pastatyta nauj
pramons objekt.
Kolektyvizacija - prievartinis ems atmimas i valstiei ir individualij ki. Masin kolektyvizacija
SSRS vyko 1929-1934 m.
1945 - 1953 m. masikai tremti gyventojai. Didiausias trmimas - 1948 m. gegus mn. (39 tkst.)
antrasis - 1949kovo mn (29 tkst.) treiasis 1951 m. spalio mn. (16 tkst).
1933
1944 m. Ruzveltas didiosios krizs metu pareng kini ir socialini reform plan, pavadinta
Naujuoju kursu".
Ilgj peili naktis - Hitleris likvidavo SA vadus ir kitus asmenis, kurie jam nepatiko, per vien 1934 m.
birelio 30-tosios dien.
Ispanijos pilietinis karas -jis kilo 1936 - 1939 m. dl Ispanijos kairij ir deinij jg prietaravimai bei
j kova dl valdios.
Kai yd emigrantas 1938 m. Paryiuje nuov vokiei diplomat, buvo pradta naikinti yd sinagogas ir
parduotuves 1938 m. i lapkriio 9-tosios 10- buvo pavadinta kritolo naktimi.
Svarbiausi altiniai
Versalio taika - 1919 06 28 m. pasirayta taikos sutartis po Pirmojo pasaulinio karo. Vokietija neteko vis
savo kolonij, karinio jr ir dalies prekybinio laivyno. Ji buvo demilitarizuota. Alzazas ir Lotaringija
sugrinta Pranczijai. Nuo Vokietijos atskirtas Klaipdos kratas.
Hitleris Mauo kova" - Hitlerio knygoje Mano kova" idstytos nacionalsocialist idjos. Joje gausu
prakeiksm ydams. Taip pat Fiurerio pairos. A. Hitleris ra, kad jis sugriaus demokratin santvark,
vykdys yd sunaikinimo program ir kariaus u vokiei gyvenamj emi ipltim.

XVII Tema.Antrasis Pasaulinis karas ir jo padariniai.Lietuva pirmuoju sovietmeiu ir naci

okupacijos metais 1939-1945m.
Metai ir datos:
1938 03 13 Vermachto daliniai eng Austrij.
1940 08 03 Lietuva priimama SSRS.
1938 03 17 Lietuvos vyriausyb gavo Lenkijos ultimatum
1940 08 SSRS aneksuoja Baltijos alis.
1938 09 13 Vokietijos alinink maitas Sudet krate (ekoslovakija)
1941 06 14 pradti masiniai Lietuvos moni trmimai Sibir.
1938 09 28 Miuncheno suokalbis. Dalis ekoslovakijos atiteko Vokietijai.
1941 06 22 prasidjo SSRS Vokietijos karas.
1939 Vokietijos kariniai veiksmai.
1941 06 23 Birelio sukilimo diena skelbiama apie Lietuvos nepriklausomybs atkrim.
1939 01 10 Lietuvos vyriausyb priima neutraliteto statym.
1943 02 02 vokiei antipartizanin operacija Kroatijoj
1939 03 22 Lietuvos ir Vokietijos sutartis dl Klaipdos krato atidavimo vokieiams.
1943 07 Hitlerio generolai pradjo organizuot puolim Kursko kryptimi.
1939 08 23 Molotovo-Ribentropo paktas. Europa pasidalijama takos sferomis.
1943 09 Italijoje vyksta partizaninis pasiprieinimas prie nacius.
1939 09 01 Vokietijos armija siver Lenkij. II Pasaulinio karo pradia.
1943 11 28 12 01 Teherano konferencija (JAV, D.Britanija ir SSRS)
1939 09 03 D.Britanija ir Pranczija paskelbia kar Vokietijai.
1944 06 06 D-Diena, D.Britanijos ir JAV kariuomens isilaipino Normandijoj (Pranczija).
1939 09 17 Maskvoje buvo paskelbta, kad Lenkijos valstyb nebeegzistuoja.
1945 02 Krymo (Jaltos) konferencija.
1939 09 28 SSRS ir Vokietijos susitarimas, dl Lietuvos perleidimo SSRS.
1945 05 08 09 vokiei vyriausios kariuomens vadovyb pasira beslygins kapituliacijos akt.
1939 10 10 SSRS ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartis.
1945 07 17 08 02 Potsdamo konferencija
1939 11 30 1940 03 12 iemos karas. SSRS upuol Suomij.
1945 08 06 JAV numet atomin bomb ant Japonijos miesto Hirosimos.
1940 05 10 Vokiei armija siver Pranczij, Nyderlandus, Belgij ir Liuksemburg,
1945 08 09 numet atomin bomb ant Japonijos miesto Nagasakio. SSRS stojo kar su Japonija.
1940 06 14 Vermachtas um Paryi.
1945 09 02 Japonijos salas okupavo JAV kariuomen.
1940 06 15 SSRS okupuoja Lietuv
1945 1946 Niurnbergo procesas karo nusikaltli teismas.
1940 07 14 15 rinkimai Liaudies seim. Rinkimus laimjo Darbo sjunga.

Svokos:
Aneksija tarptautins teiss poiriu neteistas svetimos valstybs teritorijos prisijungimas prie
savosios.
Anliusas nacistins Vokietijos usienio politikos siekis prisijungt Austrij, bei susigrint teritorijas,
prarastas Pirmajame pasauliniame kare.
Ais tai Vokietija, Italija ir Japonija, 1940 m. spalio 27 d. pasiraiusios Berlyno trial pakt.
Vadovaujamas vaidmuo ioje sjungoje atiteko Vokietijai. Paktas nukreiptas prie D.Britanij, JAV ir j
sjungininkus.
Atomin bomba masinio naikinimo branduolinis ginklas.
Baltaraiiai 1941 06 23 antisovietinio sukilimo Lietuvoje kovotojai. Baltaraiiais juos vadino pokario
sovietiniai tardytojai.
Deportacija itrmimas, priverstinis gyvenamosios vietos pakeitimas nesiskaitant su teisinmis
normomis. Lietuvos gyventojai masine deportacij pirmkart patyr 1941 06 14 19.
Genocidas gyventoj grupi udymas rasiniais, tautiniais, politiniais arba religiniais motyvais.
Holokaustas yd tautos genocidas, vykdytas naci Vokietijos moni naikinimo stovyklose.
Krematoriumuose sudeginta daugiau nei 500000 yd tautybs asmen, tarp j ir j ir vaik.
Koncentracijos stovykla karo belaisvi ar kalini izoliavimo vieta.
Ostlandas 1941 1944 m. veiks administracinis teritorinis vienetas, hitlerinink sudarytas okupuotame
Pabaltyje ir dalyje Baltarusijos, su centru Rygoje.
Rezistencija okupuoto krato gyventoj pasiprieinimas okupantams pavergtos tautos moni valios
pasireikimas.
Sovietizacija sovietins valdios ir tvarkos vedimo procesas, pagal 1917 balandio V.Lenino paskelbt
lozung Visa valdia sovietams (taryboms).
aibikas karas - populiarus puolamosios karins doktrinos pavadinimas. Pagal i doktrin
mobiliosiosios karins pajgos atakuoja dideliu greiiu ir netiktai, neleisdamos prieui suformuoti
aktyvios gynybos. aibiko karo taktik pirm kart panaudojo Vokietijos ginkluotosios pajgos Antrajame
pasauliniame kare.
Asmenybs:
J.Ambrazeviius 1941 m. Laikinosios Lietuvos Vyriausybs vadovas.
A.N.emberlenas D.Britanijos premjeras (1937 - 1940).
V.erilis D.Britanijos premjeras nuo 1940 m. Jis laikomas vienu svarbiausi vadovu Britanijos ir viso
pasaulio istorijoj.
E.Daladj Pranczijos vadovas
V.Dekanozovas SSRS atstovas Lietuvoje 1940 m.
D.Eizenhaueris generolas, 34 JAV prezidentas (1953 1961).
. de Golis Kovojanios Pranczijos judjimo vadovas (1944 1946). Pranczijos kariuomens lyderis ir
prezidentas.
A.Hitleris Vokietijoje sukr Treiojo reicho nacionalistin diktatr. 1933 m. paskirtas Vokietijos
kancleriu.
M.Hortis Vengrijos vadovas.
H.Loz Ostlando generalinis komisaras.
K.Manerheimas Suomijos generolas, 1931 m. irinktas krato apsaugos tarybos pirmininku, 1933 m. tapo
maralu.
A.Merkys XXI Lietuvos vyriausybs Ministras Pirmininkas.
V.Molotovas SSRS usienio reikal ministras pasiras Molotovo-Ribentropo pakt.
B.Musolinis Italijos faist lyderis, diktatorius (1922 1943).
J.Paleckis urnalistas, 1940 06 17 V.Dekanozovo nurodymu paskirtas Lietuvos Ministru Pirmininku.
A.Petenas maralas, 1940 m. okupuotos Pranczijos vyriausybs vadovas.
P.Plechaviius generolas, 1926 12 17 perversmo vadas.
J.Ribentropas Vokietijos usienio reikal ministras (1938 1945). Nuteistas mirti Niurnbergo procese.
F.Ruzveltas 32 JAV prezidentas (1933 1945).
J.Stalinas SSRS diktatorius (1928 1953).
H.Trumenas JAV politikas, demokratas, nesutaikomas antikomunistas, teig, jog JAV pareiga kovoti su
komunizmu. i jo programa istorijoje vadinama Trumeno doktrina.
J.Urbys Lietuvos usienio reikal ministras.

vykiai:
Austrijos anliusas 1938 03 12 vykdytas Austrijos prijungimas prie Vokietijos.
Lenkijos ir Lietuvos diplomatini santyki atkrimas 1938 03 17 Lenkijos vyriausyb per pasiuntin
Taline Lietuvai teik ultimatyvi not. Pretekstu tam pasitarnavo pasienio incidentas, kai per susiaudym
Lietuvos teritorijoje uvo lenk pasienietis. Notoje buvo kategorikai reikalaujama, netiesiogiai grasinant
kariniu konfliktu, umegzti diplomatinius santykius. Lietuvos vyriausyb reikalavim prim.
Miuncheno sandris dar vadinamas Miuncheno suokalbiu; 1938 09 28 Miunchene pasirayta sutartis dl
Slovakijos Sudet krato ir kit pasienio rajon perdavimo Vokietijai. Sutart pasira: D.Britanija,
Pranczija, Vokietija ir Italija.
Sudet okupacija Vokietijos okupacija Sudet krate, pagal Miuncheno sutart.
Lietuvos neutraliteto paskelbimas 1939 01 10 sigaliojo Lietuvos Vyriausybs statymas dl neutraliteto.
ekoslovakijos okupacija 1939 03 14 Hitleris ekoslovakijos prezidentui pateik ultimatum. Grasinant
nusiaubt ekoslovakij, pareikalauta kapituliacijos. alies vadovyb nusprend nesiprieinti.
Klaipdos krato atplimas nuo Lietuvos 1939 03 22 buvo pasirayta Lietuvos Respublikos ir Vokietijos
sutartis dl Klaipdos krato atidavimo. T pai dien Klaipd um Vokietijos kariuomen.
Plieno pakto sudarymas 1939 05 Hitleris ir Musolinis sudar Plieno pakt, kuriuo sipareigojo karikai
remti vienas kit.
Maskvos derybos D.Brtitanijos ir Pranczijos derybos su SSRS dl bendradarbiavimo ir tarpusavio
paramos, jei kilt karas. Susitarti nepavyko.
SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties pasiraymas 1939 08 23 Maskvoje pasirayta nepuolimo sutartis.
Be vieai paskelbt tekst buvo pasiraytas ir slaptasis protokolas. Pagal j abi alys pasidalijo takos
sferomis: Suomija, Estija, Latvija ir Rumunijos dalis (Besarabija) atiteko Soviet Sjungai. Vokietijos
takos sferoje atsidr Lietuva (1939 09 28 i nuostata pakeista). Buvo numatyta pasidalyti Lenkij.
Antrojo pasaulinio karo pradia 1939 09 01 ryt Vokietijos armija siver Lenkij. 09 03 D.Britanija ir
Pranczija paskelb kar Vokietijai.
Keistasis karas Ugrobs Lenkij, Hitleris pasil Pranczijai ir D.Britanijai sudaryti taik, pripainti
jo pergal. Vakar valstybs tokio pasilymo neprim. Abiej pusi armijos stovjo viena prieais kit ir
lauk. is laukimas gavs keistojo karo pavadinim, buvo naudingas Vokietijai.
Raudonosios armijos siverimas Lenkij 1939 09 17 Maskvoje buvo paskelbta, kad Lenkijos valstyb
nebeegzistuoja. Raudonoji armija, pasinaudodama tuo, kad didioji lenk kariuomens dalis kovojo prie
Vermacht, lengvai um rytin Lenkijos dal.
Katyns udyns 1940 04 05 mn. alia Smolensko bolevik suaudyti 10000 lenk kari, bei civili,
kurie 1939 m. po Lenkijos kapituliacijos buvo patek SSRS nelaisv.
SSRS Estijos ir SSRS Latvijos savitarpio pagalbos ir draugysts sutarties pasiraymas Soviet
Sjungos teis laikyti Estijoj ir Latvijoj savo karines dalis.
SSRS Lietuvos savitarpio pagalbos ir draugysts sutarties bei Vilniaus ir Vilniaus krato atgavimo
sutarties pasiraymas 1939 09 Lietuvai pareiktas noras sudaryti savitarpio pagalbos sutart, atsisakius tai
padaryti, Vilniaus kratas bus prijungtas prie Baltarusijos. Sutartis pasirayta 1939 10 10.
Raudonosios armijos vedimas Lietuvos teritorij 1940 06 15 apie 300 tkst. Raudonosios armijos kari
pereng sien ir okupavo Lietuv.
iemos karas SSRS ir Suomijos karas, vyks 1939 11 30 1940 03 13. Soviet Sjunga reikalavo, kad
Suomija Karelijos ssmaukoje perkelt valstybin sien 70 km alies gilum. iame kare Suomija neteko
dalies savo teritorijos, bet isaugojo valstybingum. SSRS prarado karin ir politin autoritet.
Italijos karo veiksmai Afrikoje 1940 m. vasar pradtas puolimas Afrikoje. I Etiopijos ital kariuomen
versi D.Britanijos kolonijas Kenij, Sudan, Somal, o i savo kolonijos Libijos Egipt. Anglai
pasiprieino Ital puolimui ir iki 1941 m. ivijo juos i Afrikos.
Hitlerio ygis Vakar Europos valstybes 1940 m. pradioje, okupavusi Beniliukso alis, Vokietija
pradjo triukinant yg prie Pranczij.
Pranczijos kapituliacija 1940 06 14 Vermachtas be mio um Paryi. 06 22 buvo pasiraytos
paliaubos, reikianios Pranczijos kapituliacij.
Estijos, Latvijos, Lietuvos sovietin okupacija ir sovietizacija 1940 06 14 Lietuvos usienio reikal
ministrui teikta ultimatyvi nota. SSRS vadovyb melagingai apkaltino Lietuv savitarpio pagalbos
sutarties lauymu ir rus kari grobimu. 06 15 apie 300 tkst. Raudonosios armijos kari pereng sien ir
okupavo Lietuv. Okupant valdia udar nekomunistinius laikraius, udraud visuomenines,
kultrines, religines organizacijas.
Liaudies seimo rinkimai ir veikla Lietuvoje 1940 07 14 15 teroro ir grasinim slygomis vyko
rinkimai vadinamj Liaudies seim. Propaganda skelb, kad rinkimuose dalyvavo 95,51% gyventoj
tai buvo ne tiesa. Seimas paskelb Lietuv esant Soviet Socialistine Respublika, nusprend vesti sovietin
santvark ir stoti SSRS.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Besarabijos aneksija 1940 visos jos buvo priimtos SSRS.
Mis dl Britanijos 1940 08 prasidjo D.Britanijos bombardavimas i oro. Anglai iifravo prieo
sakymus, perduodamus radijo bangomis. Vokietijai is puolimas buvo neskmingas.
Didieji trmimai i Pabaltijo - 1941 06 pradti masiniai Lietuvos, Latvijos ir Estijos moni trmimai
Sibir.
Vokietijos puolimas SSRS 1941 06 22 prasidjo Vokietijos SSRS karas. aibiko karo planas
Vokietijai nepavyko.
LAFo organizuotas sukilimas Kaune ir Vilniuje 1941 06 23 prasidjo sukilimas. kuriama vyriausyb
(vadovas J.Ambrazeviius) ir svarstoma apie nepriklausomyb atkrim.
Holokausto vykdymas frontui nusiritus rytus, i Vokietijos Lietuv atvyko specialios naikinimo grups
(Einsatzgruppen), kurios iudyti komunistus, ydus, igonus. Karo metais buvo nuudyta 94% Lietuvos
yd.
Maskvos puolimas neskmingas Vokiei bandymas uimti Maskv 1941 m.
Perl Harboro ugrobimas 1941 12 07 prie Havaj i iaurs slapia priartjo Japonijos laivyno junginys.
Puldama netiktai japon aviacija ir povandeniniai laivai nuskandino ir apgadino daugum Perl Harbore
stovjusi laiv, sunaikino beveik 200 lktuv.
Japon karo veiksmai Ramiajame vandenyne po Perl Harboro sunaikinimo, JAV laivynas buvo laikinai
ivestas i rikiuots. Po skmingo antpuolio iki 1942 05 japonai pradjo grobti Ramiojo vandenyno salas.
Karo veiksmai iaurs Afrikoje Italams pagalb nacistin Vokietija nusiunt savo karinius dalinius
iaurs Afrik. iai dykumos slygomis parengtai kariuomenei vadovavo generolas E.Rmelis. 1943 05
JAV kariuomen istm i Afrikos ir italus, ir vokieius.
Stalingrado katilas 1942 08 vokiei armija pradjo Stalingrado turm. Raudonoji armija atsilaik ir
lapkriio mnes perjo kontrpuolim. 1943 02 02 po nirting mi Stalingrado katilas buvo
likviduotas, nelaisv pateko 90 tkst. Vermachto kareivi ir karinink.
Musolinio nualinimas nuo valdios 1943 07 25 Musolinis karaliaus rmuose buvo suimtas ir nualintas
nuo valdios.
Kursko lankas 1943 07 Hitlerio generolai pradjo gerai paruot puolim Kursko kryptimi, taiau SSRS
karin vadovyb sutelk ten daugiau tank ir kitos karins technikos negu prieas. Kursko mis baigsi
vokiei pralaimjimu.
Rezistencija Europoje kadangi didioji dalis Vermachto pajg kariavo su SSRS, tai likusioje Europos
dalyje m kurtis rezistencins organizacijos.
Pasiprieinimo judjimas Lietuvoje ir nacist vykdytos represijos Lietuvoje veik kelios pasiprieinimo
organizacijos: Lietuvos laisvs kovotoj sjunga, LLA... Naci Lietuvoje niekas nerm.
Vokietijos vykdyta Italijos okupacija - po faist nualinimo, naujoji Italijos vyriausyb pasira paliaubas
su sjungininkais. Vokiei armija ikart okupavo didij Italijos dal. Nacistiniai okupantai atkr
faistin tvark.
Teherano konferencija SSRS, JAV ir D.Britanijos konferencija vykusi 1943 11 28 12 01 Teherane,
ginkluotj pajg veiksmams suderinti ir pasaulio sutvarkymui po pergals aptarti.
Antrojo fronto atidarymas D.Britanija ir JAV 1944 vasar pradjo plataus msto puolim prie Vokietij.
Vokieiams antrasis frontas buvo netiktas. 1944 06 06 D-diena sjunginink kariuomens isilaipinimas
Normandijoje.
Vokietijos armijos istmimas i Lietuvos ir ali vadavimas
Jaltos (Krymo) konferencija 1945 02 Kryme antr kart susitiko SSRS, JAV ir D.Britanijos vadovai. Buvo
nusprsta sunaikinti nacizm, okupuoti ir nuginkluoti Vokietij, nubausti visus karo nusikaltlius.
Vokietijos kapituliacija 1945 nakt i 05 08 05 09 vokiei vyriausios kariuomens vadovybs
galiotiniai Berlyne pasira beslygins kapituliacijos akt.
Potsdamo konferencija - treioji SSRS, JAV ir D.Britanijos konferencija vyko 1945 07 17 08 02
Potsdame (prie Berlyno). i konferencija suderino okupacijos zon Vokietijoje ribas.
okinjimas per salas 1943 1944 m. tai JAV karin taktika, kai JAV kariuomen stm Japonus i
ugrobt sal.
Hirosimos ir Nagasakio atominis bombardavimas 1945 08 06 JAV aviacija numet atomin bomb ant
Japonijos miesto Hirosimos, o 08 09 ant Nagasakio. uvo daugiau kaip 200 tkst. Gyventoj.
Antrojo pasaulinio karo pabaiga 1945 09 02 Japonijos salas okupavus amerikieiams Antras pasaulinis
karas baigsi.
Niurnbergo procesas Potsdamo konferencijos sprendimu buvo sudarytas Tarptautinis karinis JAV, SSRS,
D.Britanijos ir Pranczijos teisinink tribunolas. Teismas prasidjo 1945 09 ir tssi itisus metus. 12
kaltinamj buvo nuteisti mirties bausme.

Antrojo pasaulinio karo padariniai uvo 54 mln. moni, 35 mln. liko invalidai. Pasikeit valstybi
padtis tarptautinje arenoje irykja dvi supervalstybs JAV ir SSRS. Europa nusilpo ir tapo
priklausoma nuo JAV paramos.
XVIII TEMA. ALTASIS KARAS. LIETUVA ANTRUOJU SOVIETMEIU
1945-1989 M.
Metai ir datos:
1945 01 susikuria tarptautin Jungtini Taut Organizacija (Jungtins tautos). 1946 03 V.erilis
pareik, jog Ryt Europ atskyr gelein udanga. Tai laikoma altojo karo pradia. 1947 m. 1)
Nusileidusi ideologin udanga, padalijo Europos emyn dvi dalis; 2) Paryiuje pasirayta taikos sutartys
su Italija, Rumunija, Vengrija, Suomija ir Bulgarija; 3) 03 12 Trumeno doktrina; 4) 06 05 Maralo planas,
tai JAV ekonomins pagalbos planas Europai; 5) pavasar D.Britanija paskelb apie Indijos padalijim dvi
valstybes Indij ir Pakistan, rugpjio mn. buvo paskelbta j abiej nepriklausomyb. 1) buvo pradti
kurti kolkiai; 2) sausio 15-16 d. partizan vad suvaiavimas. 1948 m. 1) 12 10 Paryiuje Generalin
Asamblja paskelb Visuotin mogaus teisi deklaracij; 2) Albanijoje, Bulgarijoje, ekoslovakijoje,
Jugoslavijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Vengrijoje sigaljo komunistiniai reimai, susikr vadinamosios
liaudies demokratins valstybs; 3) konfliktai: kuriasi dvi Korjos. 1) gegus trmimas didiausias
Lietuvos istorijoje; 2) 12 05 priimta Visuotin mogaus teisi deklaracija. 1949 m. 1) Maskvoje buvo
kurta ESPT (Ekonominio savitarpio pagalbos tarybos organizacija). Europos taryba Strasbre; 2) balandio
mn. susikuria NATO; 3) SSRS pertvarko savo okupacin zon ir paskelbia Vokietijos Demokratin
Respublik. Susikuria dvi Vokietijos VFR ir VDR; 4) komunistai laimjo pilietin kar Kinijoje.
Paskelbiama Kinijos Liaudies Respublika; 5) 08 28 susprogdinta atomin bomba. Sumontuojamas pirmasis
atominis reaktorius. 1) vasario mn. kurtas Lietuvos laisvs kov sjdis. Vadas Jonas emaitis; 2) kovo
25-28d. Bang ma. Itremta 29 tkst. moni; 3) 08 12 priimta enevos konvencija. 1950m. 1)
Lietuva buvo visikai kolektyvizuota; 2) 07 15 udrausta giedoti Lietuvos himn. 1952m. 1) vedamas
privalomas 7 klasi mokymas; 2) imta kurti socializm Ryt Vokietijoje. 1953m. 1) 01 13 antisemitizmo
banga; 2) 03 05 mir Stalinas; 3) 03 14 valdi atjo Nikita Chruiovas (atilimo laikotarpis); 4) soviet
kariuomen numalina mait Ryt Berlyne; 5) 08 20 vandenilins bombos susprogdinimas. 1) 05 30
baigsi organizuotas partizan pasiprieinimas; 2) kolektyvizacijos pabaiga. 1955m. 1) 03 14 SSRS kr
Varuvos sutarties organizacij karin blok (Varuvos paktas); 2) 05-06 mn. Soviet delegacijos vizitas
Jugoslavij, derybos su Josipu Broz Titu; 3) 12 31 sudaryta reabilitacin komisija. 1) 11 02
nesankcionuotas Vlini minjimas Kaune. 1956m. 1) pasmerkiamas asmens kultas Stalino padaryti
nusikaltimai; 2) sukilimas Varuvoje ir Budapete, nukreiptas prie Soviet Sjungos diktatr; 3) SSRS
numalino Vengrijos revoliucij. 1) suimtas paskutinis partizan vadas A.R. Vanagas. 1958m. Kinijoje
paskelbiamas Didysis uolis. 1961m. 1) SSRS ir VDR aklinai udar sien tarp R. ir V. Berlyno; 2) 04 12
Jurijaus Gagarino skrydis kosmos; 3) JAV nutrauk diplomatinius santykius su Kuba. 1962m. 1)
pasiraius paliaubas, Pranczija pripaino Alyro suverenitet; 2) 10-11 mn. Karib kriz. 1964m.
valstybs perversmas Soviet Sjungoje (Leonidas Brenevas). 1965m. JAV pradjo kar Vietname.
1966m. Mao Dzedungas pradeda Kinijoje kultrin revoliucij 1968m. 1) 01-08 mn. Prahos
pavasaris; 2) ekoslovakijos revoliucijos sutriukinimas. 1972m. pasirayta sutartis dl prieraketins
gynybos. VFR ir VDR umezg diplomatinius santykius. 1) 05 14 prie Muzikinio teatro susidegino Romas
Kalanta. 1975m. .Vietnamo komunistai um vis Vietnam. SSRS pasira Helsinkio pasitarimo
Baigiamj akt. 1979m. SSRS ved kariuomen Afganistan. 1) 08 23 protestas prie MolotovoRibentropo pakt. 1980m. 1) JAV trauk SSRS naujas ginklavimosi varybas; 2) Olimpins aidyns
Maskvoje. 1982m. Leonido Brenevo mirtis. valdi ateina J.Andropovas. 1983m. valdia ateina
K.ernenka. 1985m. M.Gorbaiovas. 1992m. 1) Mastrichte buvo pasirayta 12 EEB valstybi dl
Europos Sjungos; 3) Virni konferencija dl globalini problem.
Svokos:
Atilimas (atlydys) apibendrinantis sovietins SSRS visuomens liberalini permain, vykusi po J.
Stalino mirties daugiausia kultros sferoje, apibdinimas. Disidentai asmenys nepripastantys
viepataujanios ideologijos. Doktrina tam tikros ini srities pair visuma, bdinga kuriam nors
mstytojui, mokyklai. Gelein udanga nedraugikas kokios nors valstybs politinis ir kultrinis
izoliavimas nuo kit ali. Ginklavimosi varybos imperializmo epochoje tarp didij Europos
valstybi prasidjs lenktyniavimas didinant ir stiprinant karin potencial. Vykdant aktyvi kolonialistin
politik, siekiant ugrobti vis naujas teritorijas, isikovoti viet po saul vis daugiau l buvo skiriama
kariuomenms, karo technikai, moderniai ginkluotei. JTO Jungtini Taut Organizacija yra neatskiriama
tarptautins teistvarkos dalis. Tai globalini tarptautini organizacij sistemos branduolys. JTO kurta

remiantis Jungtini Taut Chartija (1945, San Franciske) vietoj Taut Sjungos pasaulinei taikai, saugumui
ir bendradarbiavimui stiprinti. Miko broliai Lietuvos partizanai, pokario laikotarpiu kovoj u alies
nepriklausomyb. NATO (iaurs Atlanto sutarties organizacija) iaurs Atlanto paktas, 1949 04 04 JAV
iniciatyva Vaingtone kurtas karinis politinis blokas. Vienas i esmini NATO sieki utikrinti ir
isaugoti taik. Sstingis (stagnacija) terminas, apibdinantis 8 de. SSRS sustabarjusi bei vystytis
nustojusi visuomen ir ekonomin bsen. Stribai kitaip liaudies gynjai 1944 m. ruden soviet
valdios mobilizuoti civiliniai ginkluoti briai, padj okupantams vykdyti represijas, kovoto su
rezistencija. Supervalstyb po Antrojo pasaulinio karo didiausios ir kariniu poiriu galingiausios
pasaulio valstybs JAV ir SSRS. Jos vaidino svarbiausi vaidmen tarptautiniuose santykiuose iki XX a. 7ojo de. vid. altasis karas neoficialiai pavadintas SSRS ir Vakar valstybi konfliktas, kils po Antrojo
pasaulinio karo. Sustiprjo ginklavimosi varybos, politin ir ideologin tampa, propagandin kova ir
pastangos plsti savo tak visuose emynuose. Pradia laikoma 1946m. altasis karas iblso per M.
Gorbaiovo pertvark, o galutinai baigsi lugus komunistiniam rimui (1989-1990), suvienijus Vokietij,
iirus Varuvos sutarties organizacijai (1991) ir lugus SSRS. Totalitarizmas autoritarins valstybs
valdymo forma: valstyb visikai kontroliuoja socialin, politin ir kultrin gyvenim. Treiasis pasaulis
besivystanios Afrikos, Azijos ir Lotyn Amerikos alys.
Asmenybs:
J. Andropovas (1914-1984) ymus soviet valstybs ir partijos veikjas. 1967-1982 KGB pirmininkas.
Per 15 valdymo mn. grietomis priemonmis mgino sustiprinti totalitarin valstyb. J. Arafatas (g. 1929
m.) palestiniei politinis veikjas. Palestinos isivadavimo organizacijos al Fata krjas bei vadovas,
nuo 1996m. pirmasis Palestinos prezidentas. L. Berija (1899-1953) gruzin kilms bolevikas, 19381953 NKVD komisaras, baigs 1939 didj teror. Nuo 1946 vadovavo sovietins atomins bombos
krimui. L. Brenevas (1906-1982) SSKP generalinis sekretorius, beveik 20 met lms SSRS politik,
valds po N. Chruiovo nualinimo. Nuo 1970m. mgino bendradarbiauti su Vakarais, taiau pasinaudojo
JAV pralaimjimu Vietname ir pasisteng iplsti sovietin tak Afrikoje bei Azijoje. J. Broz Titas (18921980) Jugoslavijos politinis, tarptautinio darbinink judjimo veikjas, maralas. N. Chruiovas (18941971) SSRS valstybs ir partinis veikjas. Atskleid Stalino asmenybs kult po jo mirties SSKP XX
suvaiavime. Buvo pirmasis Soviet Sjungos vadovas, pradjs lankytis usienio alyse. Mao Czedunas (
1893-1976) Kinijos revoliucionierius ir valstybs veikjas. 1949 10 01 paskelb Kinijos Liaudies
Respublik. V. erilis (1874-1965) ymus D. Britanijos valstybs ir politikos veikjas, diplomatas bei
raytojas, Nobelio premijos laureatas. Kapituliavus Pranczijai ir vokieiams mus naudoti povandeninius
laivus, o D. Britanijai patekus sunki padt, 1941m. pasira Atlanto Chartij su F. Ruzveltu ir gavo
amerikiei param. K. ernenka ( 1911 1985) SSRS valstybs ir partijos veikjas. A. Dubekas
(1922-1992) ekoslovakijos politinis veikjas, Prahos pavasario lyderis. 1963-1966m. vadovavo
slovak komunistams, kovojusiems dl slovak ir ek lygi teisi. Donsonas ( 1908 1973 ) JAV
politinis veikjas, prezidentas ts D. Kenedio pradtas mokesi mainimo ir politini teisi statymo
rengimo programas, padidino JAV kariuomens sk. Vietname. Minas graik mit personaas , legendinis
Kretos salos valdovas. F. Kastras ( g. 1926 ) Kubos revoliucionierius ir valstybs veikjas. Vadovavo
Kubos revoliucijos, nuvert Batistos reim, lugus SSRS, msi grietos ekonomijos priemoni, iek tiek
liberalizavo ekonomik. D. F. Kenedis (1917-1963) JAV prezidentas. Ambicing jo vidaus politikos
program, kurioje buvo numatytos vietimo, socialinio bei sveikatos draudimo reformos, valstybs
sanavimas ir kt., sulugd konservatyviojo Kongreso daugum. Kim Ir Senas ( 1912 94 ) . Korjos
valstybs vadovas, maralas. Kr visuomenin ir valdymo sistem SSRS pavyzdiu. ved diktatr, savo
asmens ir eimos kult. D. Maralas ( 1880 1959 ) JAV politinis karo veikjas, generolas. Kartu su
prez. Ruzveltu dalyvavo Teherano, Jaltos, Potstano konferencijose. Kartu su ekspert grupe pareng H.
Trumeno doktrin ir Maralo plan. Pol Potas (1928-1998) Kambodos Komunist veikjas. Dalyvavo
kovoja prie pranczus, tapo vienu i Kinijos remiamo komunistu sjdio vadov. I. Rabinas (19221995) Izraelio valstybs veikjas, generolas. 1993m. pasira sutart su Palestinos isilaisvinimo
organizacija dl savitarpio pripainimo ir Palestinos autonomijos sukrimo. R. Reiganas (g. 1911m.)
JAV valstybs veikjas. Atgaivino tautin amerikiei savimon, sumajusi dl Vietnamo karo,
Votergeito skandalo bei kit dramos Teherane. Ekonomine politika siek mainti mokesius, didinti
palkanas bei mainti ilaidas socialinms reikmms. J. Stalinas (1879-1953) Soviet Sjungos
politinis veikjas, diktatorius. Iki 1930 m. sukr totalitarin diktatr. vykd ems kio kolektyvizacij
ir industrializacij. Nuud ir numarino badu, isiunt priverstinio darbo stovykl apie 30 milijon
moni. M. Teer (g. 1925m.) D. Britanijos politin veikja. Dirbdama ministre pirmininke (1979-1990),
vykd griet ekonomin monetarin politik. H. Trumenas (1884-1972) JAV politinis veikjas,
prezidentas. 1945m. jo nurodymu buvo numestos atomins bombos ant Japonijos miest Hirosimos ir
Nagasakio. Vidaus politikoje prioritet teik nacionalinei sveikatos apsaugos programai ir civilini teisi
statymo projektui.

vykiai:
Paryiaus taikos konferencija po Pirmojo pasaulinio karo 1919 01 18 1920 01 21 ir 1946 07 10 tikslas
parengti taikos sutartis su Italija, Rumunija, Vengrija, Bulgarija ir Suomija. Dalyvavo 21 valstybs
atstovai. Tautos sutartys buvo paraytos 1947 02 10. Antroji Lietuvos sovietizacija 1944 m. liepos 13 d.
soviet kariuomen um Vilni; rugpjio 16-22 d. vyko miai dl iauli; 1945m. sausio 28 d. um
Klaipd. 1947m. prasidjo kolektyvizacija (VKP(b) CK nutarimas dl kolki krimo Lietuvos, Latvijos
ir Estijos SSR). Trmimai 1944m. ruden Kauno universitete prasidjo student aretai. 1945-1953m.
masikai tremti gyventojai. Didiausias trmimas 1948m. gegus mn. (39 tkst.), antrasis pagal dyd
1949m. kovo mn. (29 tkst.), treias pagal dyd 1951m. spalio mn. (16 tkst.). 1947m. kovo mn. H.
Trumenas paskelbia doktrin, kurios tikslas suteikti ekonomin pagalb kai kurioms alims ir kartu
utverti keli komunizmo grsmei. 1947m. birelio mn. paskelbiamas Maralo planas - Vakar
valstybi kiui po karo atkurti. Arab ir Izraelio konfliktas 1947m. JT priima rezoliucij dl yd ir
arab valstybi sukrimo. 1948m. vyksta konfliktas tarp yd ir arab. 1964m. palestinieiai kuria
Palestinos isivadavimo organizacij ir pradeda partizanin kar prie Izrael. SSRS remia arabus, JAV
Izrael. 1948m. susiformuoja socialistini valstybi sistema. VFR krimas ir VDR krimas 1949m.
SSRS pertvarko savo okupacin zon ir paskelbia Vokietijos Demokratin Respublik. Vakar Berlyn
valdo D. Britanija, JAV, Pranczija. Korjos karas 1948m. kuriasi dvi Korjos. 1950-1953m. vyksta
karo veiksmai. Korja padalijama. Atilimas SSRS atilimo laikotarpis. Mirus Stalinui, vadovu tampa N.
Chruiovas. SSKP XX suvaiavimas 1956m. suvaiavime pasmerkiamas asmens kultas Stalino
padaryti nusikaltimai. Didysis uolis Kinijoje (1958-1900) kampanija Kinijoje, kuria Mao siek sutelkti
dirbaniuosius atskiroms kio sritims pltoti. Kubos revoliucija 1956m. didja nepasitenkinimas
Batistos diktatra. Kovai vadovauja Fidelis Kastras. 1959m. jam atitenka valdia. F. Kastras nacionalizuoja
amerikiei em. 1960m. JAV prezidentas udraudia veti cukr i Kubos. Tada nacionalizuojama
amerikieiu pramon ir bankai. 1961m. Kuboje prasideda socialistin revoliucija. Karib kriz 1962m.
ikyla tiesiogin karo tarp JAV ir SSRS grsm. Kuboje SSRS rengia vidutinio nuotolio raket su
branduoliniais utaisais paleidimo aikteli. Tai kelia tiesiogin grsm JAV saugumui. Supervalstybs
susitaria, kad JAV nepuls Kubos, o SSRS isigabens raketas. Vietnamo karas 1945m. vyksta karas
Vietname. komunistai tampa takinga jga. Po karo Pranczija siekia ilaikyti Vietnam savo rankose.
Pranczij remia JAV, o vietnamieius SSRS ir Kinija. Prahos pavasaris prasideda 1968m. Afganistano
karas po Pirmojo pasaulinio karo 1921m. tarptautin bendruomen pripaino Afganistano
nepriklausomyb. 6-uoju 7-uoju de. alis djo pastangas kelti ekonomik. 1978-1979m. igyvena tris
perversmus, mgino vykdyti ems reform ir sovietins ideologijos dvasia supasaulietinti vietimo
sistem. Tai sukl pasiprieinim ir partizanin kar. Bandymas nusikratyti Kremliaus globos iprovokavo
SSRS intervencij. Taiau sovietin kariuomen nesugebjo pasiekti pergals. Atjus valdi M.
Gorbaiovui, 1989m. enevos susitarimu sovietin kariuomen i Afganistano pasitrauk, bet pilietinis
karas dar tssi.

XIX TEMA. MOKSLO IR TECHNIKOS REVOLIUCIJA XX a.

Asmenybs:
N. Armstrongas (1930) - JAV laknas bandytojas ir astronautas. Pirmasis mogus engs mnulio
paviriumi (1969.07.21).
E. Oldrinas (1930) - JAV laknas bandytojas ir astronautas. Antrasis mogus engs mnulio paviriumi
(1969.07.21).
A. Einteinas (18791955) - vokiei fizikas, suformulavs reliatyvumo teorij. Jis taip pat nemaai
nuveik kvantins mechanikos, statistins mechanikos ir kosmologijos srityse.
H. Fordas (1863-1947) - Ford Motor Company krjas, kuriam taip pat priskiriamas Amerikos
visuomens vidurins klass sukrimas. Jis pirmasis pritaik konvejer masinei perkam automobili
gamybai. is pasiekimas ne tik vykd perversm industrijoje, taiau taip pat turjo didel tak moderniai
kultrai.
J. Gagarinas (1934-1968) - rus kosmonautas, apskriejs em kosminiu laivu "Vostok" ir taps pirmuoju
mogum, pakilusiu kosmos (1961.04.12).
T. Morganas (1866-1945) amerikiei genetikas, zologas, gamtos moksl tyrintojs, rods, kad
chromosomos susideda i gen.
O. Raitas (1871-1948) ir V. Raitas (1867-1912) - JAV iradjai, aviacijos pradininkai, laknai.
Svokos:
Abstrakcionizmas meno kryptis susiformavusi XX a. pradioje.
Postimpresionizmas XIX a. pabaigos, XX a. pradios dailskryptis, atsiradusi Pranczijoje po
impresionizmo.
Geologija - mokslas apie em, jos susidarym, istorij ir sandar, em formuojanius procesus.
Informacin visuomen - atvira, isilavinusi, nuolat besimokanti ir savo veikl grindianti inojimu
visuomen.
Kompiuteris - tai skaiiavimui skirtas prietaisas. Kompiuteri galimybs bei vairov yra labai didels.
Jais galima atlikti ne tik skaiiavimus bet ir aisti aidimus, irti filmus, klausyti muzikos ir kt.
NASA (angl. National Aeronautics and Space Administration - Nacionalin aeronautikos ir kosmoso
administracija) - JAV valstybin agentra, atsakinga u visas nekarines kosmoso tyrimo programas. kurta
1958 m.
Lktuvas - sunkesnis u or orlaivis, turintis varikl ir keliamas sparn.
Malnsparnis - panaus lktuv skraidymo aparatas, turintis besisukant sparn. Skirtingai, nei
sraigtasparnio, malnsparnio sparnas nra varomas, j suka pagrindinio propelerio sukeltas oro srautas.
vykiai:
Pramonin transporto ir kit priemoni gamyba atpigino ir pagreitino gamyb. Automobilis tapo
svarbiausia transporto priemone.
Sunkesni u or aparatai panaudojimas skraidymui ir reaktyvinio variklio iradimas leido ymiai paspartinti
tolimas keliones.
Pradtas kosmoso sisavinimas: dirbtiniai palydovai, pilotuojami erdvlaiviai, mogaus isilaipinimas
Mnulyje.
Naujos iniasklaidos priemons (radijas, televizija, kinas) ymiai padidino informacijos sklaid.
Telefonas, o vliau kompiuteris ir ypa internetas supaprastino bendravim tarp viso pasaulio moni.
Azoto tros, pesticidai ir herbicidai padidino ems kio produktyvum.
Fizikos pasiekimai (reliatyvumo teorija, kvantin mechanika) slygojo branduolinio ginklo, branduolini
reaktori ir lazeri atradimus.
Kosmologijoje ivystyta didiojo sprogimo teorija.
Buitiniai iradimai (skalbimo maina, oro kondicionierius) padidino laisvo laiko kiek ir kokyb vidurins
klass Vakar valstybi pilieiams.

XX TEMA SSRS IR PASAULINES KOMUNISTINS SISTEMOS LUGIMAS

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS ATKRIMAS
1985 2002
Datos
1985 SSRS vadovu tapo M. Gorboiovas; prasidjo pertvarka SSRS
1987 SSRS ir JAV sutarties del vidutinio nuotolio raket likvidavimo pasiraymas
1987 08 23 masins manifestacijos Baltijos valstybi sostinse, nukreiptos prie Molotovo Ribentropo
pakt
1988 1) SSRS, JAV, Pakistanas, Afganistanas pasira enevos sutart dl karo Afganistane
2) Komunistini rim kriz; ateizmo politikos lugimas, daugiapartins sistemos krimas, SSRS atsirado
liaudies deputat suvaiavimas
1989 08 sudarytas nekomunistin Lenkijos vyriausyb, 10 paskelbta Vengrijos Respublika, 09 Bulgarijoje
lugo komunistinis rimas grievo Berlyno siena, revoliucija ekoslovakijoje, 11 revoliucoja Rumunijoje,
diktatros lugimas
1990 04 paleista ESPT, 10 susivienijo Vokietija, Lenkijos prezidentu irinktas L Valensa
1990 03 11 LSSR atkuriamas Seimas prim Lietuvos nepriklausomos valstybs akt, priimtas Laikinasis
pagrindinis statymas, LR AT pirmininku irinktas V. Landsbergis
1991 06 B Jelcinas irinktas Rusijos prezidentu; 08 19-21 Rugpjio puas ir jo lugimas,
11 Beloveo susitarimas dl SSRS panaikinimo, 11 21 Alma Atos deklaracija apie NVS krim (Rusija,
Ukraina, Baltarusija)
1991 01 13 soviet kariuomen ugrob Lietuvos radij ir televizij. uvo 14 moni
1991 08 19 puo Maskvoje pradia
1991 12 iiro SSRS, kurta NVS, atsistatydino M. Gorbaiovas
1992 Lietuvos gyventoj referendumas dl soviet kariuomens ivedimo, rinkimai LR Seim,
referendumu priimta LR konstitucija, priimtas aktas dl LR kariuomens atkrimo
1993 LR prezidentu irinktas A. Brazauskas, vestas litas, LR tapo Europos Tarybos nare, Lietuvoje
lanksi popieius Jonas Paulius II
1998 LR prezidentu irinktas V. Adamkus
2001 09 11 teroro aktai JAV
Svokos
Aukiausioji Taryba (Atkuriamasis Seimas) tai svarbiausia Lietuvos valdios institucija 1990 1992,
ji dirbo atkuriant Lietuvos valstyb
Dainuojanti revoliucija taip vadinami viei politiniai veiksmai Lietuvai istojant i SSRS, kurie reiksi
ne smurtu, o mitingais ir vairiomis akcijomis
Demokratizacija kokios nors organizacijos pertvarkymas demokratiniais pagrindais
Etninis valymas gyventoj grupi naikinimas dl j tautybs
Investiciniai ekiai tai ekiai nekilnojamam turtui sigyti, kuriuos privatizacijos metu (1991 1995)
gavo Lietuvos pilieiai
LDDP Lietuvos demokratin darbo partija (A.Brazauskas), 1992 m. laimjusi rinkimus Seim; kairij
pair
Moratoriumas kokio nors sprendimo, akto galiojimo sulaikymas, sustabdymas, vykdymo atidjimas
NVS (Nepriklausom Valstybi Sandrauga) politin, kin ir karin sjunga, kuri sudaro 11 buvusi
SSRS respublik
Pertvarka (perestroika) SSRS vidaus ir usienio politikos permain programa, kuri 1985 1990 vykd
SSKP CK generalinis sekretorius M. Gorbaiovas. Pasekms: lugo SSRS, baigsi altasis karas, laisvesnis
tapo moni gyvenimas
Posocialistins alys tai alys, kuriose lugo komunistin valdia ir susikr demokratins respublikos
Privatizacija valstybs nuosavybs vertimas privatine parduodant ar atiduodant valstybin em, mones
ar kt. staigas privatiems asmenims (Lietuvoje vyko nuo 1991 m.)
Referendumas visuotinis alies piliei balsavimas konstitucijos ar kito statymo primimo bei vidaus ir
usienio politikos klausimais
Vieumas (glasnost) Gorbaiovo vykdytos pertvarkos dalis. teisino odio, spaudos, visuomens
informavimo priemoni laisv
Asmenybs

V. Adamkus Lietuvos valstybs veikjas. Dalyvavo rezistencinje veikloje, gyveno ieivijoje, dirbo
gamtosaugos srityje. 1998 2000 LR prezidentas, 2003 irinktas antr kart
J. Arafatas Palestinos isivadavimo organizacijos al Fata ikrjas bei vadovas, nuo 1996 pirmasis
Palestinos prezidentas
O. Bin Ladenas vienas ymiausi pasaulio terorist (Saudo Arabija), multimilijonierius, kr ir
vadovauja terorist tinklui Al Qaeda, sureng dideli teroristini ipuoli prie JAV ir kt. alis
A. Brazauskas Lietuvos valstybs veikjas, ekonomikos moksl daktaras, buvo LKP CK pirmuoju
sekretoriumi, nuo 1990 LDDP vadovas, Seimo pirmininkas, 1993 1998 LR prezidentas
M. Burokeviius LKP veikjas, po nepriklausomybs atkrimo siek grinti komunistin tvark ir
priklausomyb nuo SSRS; u antivalstybin veikl nuteistas kalti
D. Buas JAV prezidentas (2004 irinktas antrai kadencijai)
D. Dudajevas enijos politinis veikjas, prezidentas, kovojo u enijos nepriklausomyb nuo
Rusijos
M. Gorbaiovas SSRS politinis veikjas, 1985 1989 SSKP CK generalinis sekretorius, pradjo
pertvark SSRS, 1990 tapo pirmuoju SSRS prezidentu, 1991 atsistatydino, suirus SSRS
V. Havelas ekoslovakijos raytojas ir dramaturgas, prieinsis komunistiniam reimui, 1989 irinktas
ekoslovakijos, 1993 ekijos prezidentu
S. Huseinas Irako politikas, prezidentas, 1979 2003 valstybs ir vyriausybs vadovas, ved diktatr ir
asmens kult, kariavo su Izraeliu ir Iranu. Nuverstas JAV karini veiksm metu 2003
B. Jelcinas SSRS ir Rusijos politikas, SSRS griovjas ir NVS krjas, 1991 1996 ir 1996 1999
Rusijos prezidentas, liberalios politikos alininkas
J. Jermalaviius LKP veikjas, po nepriklausomybs atkrimo siek grinti komunistin tvark ir
priklausomyb nuo SSRS
Jonas Paulius II popieius (1978 2005), pirmas nuo XVI a. popieius ne italas (lenkas), daug keliavo,
prisidjo prie komunizmo lugimo, buvo populiarus tarp tikinij
R. Karadiius ilg laik buvo Bosnijos serb lyderis
H. Kolis Vokietijos politinis veikjas, buvo kancleriu, dalyvavo vienijant Vakar ir Ryt Vokietijas
V. Landsbergis Lietuvos valstybs ir visuomens veikjas, muzikologas, profesorius. AT pirmininkas,
kovo 11 akto signataras, vienas i Tvyns Sjungos krj, turi didel autoritet usienyje
S. Miloeviius serb politinis veikjas,buvo Jugoslavijos prezidentu, rmsi serb nacionalizmu,
pajung Kosovo albanus, apkaltintas j genocidu
A. Paulauskas LR Seimo pirmininkas (2000 2006), dirbo tardytoju, prokuroru, 1998 irinktas
Naujosios sjungos partijos pirmininku
V. Putinas Rusijos valstybs ir politinis veikjas, nuo 1999 prezidentas;dirbo KGB, Saugumo tarybos
sekretoriumi
R. Reiganas JAV valstybs veikjas. Buvo Kalifornijos gubernatoriumi, 1981 1989 prezidentas.
Skatino amerikiei tautin savimon, sieks pagerinti JAV ekonomin padt, ved tampos mainimo
politik su SSRS
A. aronas Izraelio politinis veikjas, buvo premjeras
L. Valensa Lenkijos laiv statyklos elektrikas, pirmos komunistinse alyse nepriklausomos profesins
sjungos Solidarumas krjas, buvo prezidentu
vykiai
Gorbaiovo atjimas valdi 1985; prasidjo pertvarka
Perestroikos pradia i politik pradjo vykdyti M. Gorbaiovas, ji reik liberalias reformas SSRS
Tarptautins tampos mainimo politika aktyvios konfrontacijos tarp JAV ir SSRS mainimas, altojo
karo nutraukimas
Branduolini bandym udraudimas SSRS 1985 08 SSRS paskelbtas atominio ginklo bandym
moratoriumas
Brenevo doktrinos atsisakymas 1989 Gorbaiovas atsisak kitis socialistini ali vidaus reikalus
Individualios darbins veiklos teisinimas SSRS nuo 1987
Pirmas vieas mitingas Vilniuje 1987 08 23 ; skirtas paminti 48 Molotovo Ribentropo pakto
metinms
Rinkim liberalizavimas SSRS 1989 paskelbti demokratiniai rinkimai, keliami keli kandidatai vieno
deputato viet, pradeda formuotis daugiapartin sistema
Vieumo augimas SSRS nuo 1985; suaktyvjo valdios ir partini organizacij kritika, sumajo moni
apatija, Baltijos alys prabilo apie vykdytas represijas ir istojim i SSRS
Persitvarkymo Sjdio krimas Lietuvoje 1988 06 03 LPS iniciatyvin grup (V. Landsbergis, K.
Prunskien, E. Vilkas ir kt), 1988 10 steigiamasis suvaiavimas

LPS veikla atkuriant Lietuvos nacionalines, religines ventes, tautin simbolik ir istorin teisingum
1988 A. Juozaiio referato Politin kultra ir Lietuva skaitymas (pasmerktas Lietuvos istorijos
klastojimas), leistas savaitratis Atgimimas, Vilniuje Gedimino pilies bokte ikelta trispalv, organizuoti
mitingai, tikintiesiems grinta Vilniaus arkikatedra bazilika ir kt.
Baltijos kelias 1989 08 23 minint Molotovo Ribentropo pakt dalyvavo apie 2 mln. Lietuvos, Latvijos
ir Estijos gyventoj ( moni grandin nuo Vilniaus iki Talino)
Sjdio pergal rinkimuose LSSR AT 1990 02 24. Sjdio kandidatai gavo 101 deputato mandat i
141
Privai gamybos priemoni teisinimas SSRS nuo 1988
Perjimas prie rinkos ekonomikos SSRS nuo 1990
Lietuvos nepriklausomybs paskelbimas 1990 03 11 LSSR AT prim Lietuvos nepriklausomos
valstybs atkrimo akt (pirmininkas V. Landsbergis)
Ekonomins blokados paskelbimas Lietuvai j paskelb SSRS 1990 04 18, siekdama, kad LR AT
atsisakyt Nepriklausomybs akto
KP vadovaujanio vaidmens ataukimas SSRS 1990 03 per III Liaudies liaudies deputat suvaiavim
pakeistas VI SSRS konstitucijos straipsnis apie vadovaujant SSKP vaidmen
Prezidento institucijos vedimas SSRS 1990 per III Liaudies deputat suvaiavim. Prezidentu irinktas
M. Gorbaiovas
Lietuvos Nepriklausomybs akto moratoriumas 1990 06 29. Tikslas derybos su SSRS
Berlyno sienos griuvimas 1989 11 10
Vokietijos suvienijimo dokument pasiraymas - 1990 10 03
Solidarumo atjimas valdi Lenkijoje 1989 08. Sudaryta nekomunistin Lenkijos vyriausyb (vad.
T. Mazoveckis)
Grities efektas Ryt Europoje 1989. Ryt Europos valstybs viena po kitos nuvert socialistin
valdi savo alyse ir paskelb respublikomis
VSO likvidavimas 1991 04
Audra dykumoje JAV ir D. Britanijos karin operacija Irake siekiant priversti j nusiginkluoti
Medinink tragedija 1991 07 31 Medinink muitins poste sovietai omonininkai iauriai nuud 7
muitins ir policijos pareignus
Rugpjio puas Maskvoje 1991 08 19 21 konservatyvs komunistai band vykdyti valstybs
perversm. Ikilo B. Jelcinas, sumajo M. Gorbaiovo reikm
Lietuvos nepriklausomybs pripainimas 1991 02 Islandija ir Danija, 199109 06 SSRS, po Maskvos
puo daug kit usienio valstybi
Ekonomins ir politins reformos Lietuvoje ekonomins: valstybini moni privatizacija, ems
reforma, pakirstas nomenklatros ekonominis viepatavimas; politins: Prezidento institucijos krimas,
Konstitucinio teismo steigimas, susikr svarbios TS(LK) ir krikioni demokrat partijos
SSRS likvidavimas Beloveo susitarimu 1991 12 07 08 (dalyvavo Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos
vadovai)
NVS krimas 1991 12 21 Alma Atos deklaracija (jo 11 buvusi SSRS respublik)
Ekonominis nuosmukis Lietuvoje 1992. Pasireik darbo umokesio sumajimu, nedarbu, preki ir
paslaug pabrangimu, infliacija
Pirmojo Lietuvos seimo rinkimai 1992 10 25. Laimjo LDDP
LR konstitucijos patvirtinimas 1992 10 25 visuotiniu alies piliei referendumu
Karas buvusioje Jugoslavijoje 1991 kilo karas tarp skirting etnini grupi (yp stipriai pasireik
Bosnijoje ir Hercegovinoje). Truko iki
A.Brazausko prezidentavimas 1993 1998. Jo metu vestas litas, LR tapo ET nare, pasirayta
asocijuota sutartis su ES, pateiktas praymas stoti NATO
SSRS kariuomens ivedimas i Lietuvos 1993 08 31
Popieiaus vizitas Lietuvoje 1993 09 04 08
Bank kriz Lietuvoje 1995. Prieastys: infliacijos majimas, prieiros stoka, korupcija, prasta
bankinink kvalifikacija. Pasekms: pagal sukurt bank struktros atnaujinimo plan perorganizuota
bank sistema
Karas enijoje jis vyksta nuo 1991, kai enija paskelb nepriklausomyb. Rusija siekia isaugoti
teritorin vientisum, todel nepripasta enijos savarankikumo. is konfliktas neisprstas iki iol
Antrojo seimo rinkimai 1996 10. Laimjo Tvyns sjunga ir krikioni demokrat partija, kurios
suformavo koalicin vyriausyb ( vad. G. Vagnorius)
V. Adamkaus prezidentavimas 1998 2003. Jo metu Lietuva pakviesta stoti NATO ir ES
Ekonomin Rusijos kriz 1992. Iaugo maisto produkt kainos, nedarbas, infliacija

NATO karo veiksmai Serbijoje (Kosovo konfliktas) 1998 Kosove vyko konfliktas tarp Kosovo
Isivadavimo Armijos (KIA) ir Serbijos policijos; dl valdios represij turjo pasitraukti daug civili.
1999 NATO intervencija Kosov; serb kariniai briai pasitrauk i Kosovo, KIA nuginkluota
Treiojo seimo rinkimai 2000. Laimjo LSDP ir LDDP sjunga, bet dl didesnio mandat skaiiaus
vadovavo LLS ir LSLP koalicija
2001 rugsjo teroras JAV teroristinio tinklo Al Qaeda ipuolis, per kur uvo daug moni , sugriauta
keletas svarbi pastat
XXI TEMA. POLITOLOGIJOS PAGRINDAI
Svokos: absoliuioji dauguma-50proc. + 1balsas. Absoliutizmas-valstybs valdymo forma, nevaroma ir
nekontroliuojama monarcho valdia; jis nustato mokesius ir skiria auktus valstybs pareignus,
neatsivelgdamas i parlamento nuomon. Anonimins interes grups-spontanikai susiformavusi moni
minia ar brys, kuris nepasiymi dideliu organizuotumu, neturi ryki lyderi ir egzistuoja trump laik.
Apolitikumas-visikas abejingumas politikai. Armija- kakam pavaldi partizanin kariuomen.
Asamblja- visuotinis kurios nors tarptautins organizacijos susirinkimas. Asocijuotos interes grupslaisvai susikrusi organizuota valstybs piliei grup, siekianti norima linkme paveikti vyriausybs
politik. Atstovaujamoji demokratija- demokratijos forma: valstybs pilieiai renka savo atstovus ir jiems
padeda tvarkyti valstybs reikalus. Autoritarizmas- totalitarinio valdymo forma: valdia nerenkama, jos
veikla nekontroliuojama, aukiausia valdia sutelkta vieno asmens rankose, remiasi visiku pavaldini
paklusnumu. Balsavimas- balso padavimas rinkim metu u vien ar kit kandidat. Balsavimas gali bti
vieas ir slaptas, tiesioginis ir netiesioginis, lygus ir nelygus. Biudetas- 1. valstybs vyriausybs pajam ir
ilaid smata nustatytam laikui; 2. staigos, mons, organizacijos, eimos ar asmens pajam ir ilaid
planas tam tikram laikui. Biurokratija- valstybs ar kitos socialins organizacijos valdymo sistema su
takingu valdinink aparatu, kuris yra beveik nepriklausomas nuo organizacijos nari daugumos valios.
Cenzas- 1. btina slyga naudotis kokiomis nors teismis; 2. pilieio charakteristika pagal ami,
isilavinim, turt. Centristai- parlamento frakcija, uimanti pozicij tarp deinij ir kairij. Charizmaiskirtin asmens ar asmen grups savyb, kuria gali bti grindiama j teis valdyti kitus mones,
valstyb. Civilin administracija- pilietin administracija, kurios srit eina: socialin apsauga, vidaus ir
usienio reikalai, finansai, vietimas, ryiai ir kt. Daugiamandat rinkim apygarda-valstybs teritorijos
dalis, kurioje skaiiuojami ir sumuojami rinkj balsai u ikeltus kandidatus. Daugiapartin sistemapartin sistema, susidedanti i daugelio madaug vienodo pajgumo laisvai veikiani politini partij.
deinieji- konservatyvi ir i dalies liberali pair politikai ir politins partijos. Dvipartin sistemapartin sistema, kai tarp vis veikiani partij pajgumu ir taka isiskiria dvi partijos, kurios periodikai
keiia viena kit valdioje. Federalizmas- 1. valstybs santvarka, pagrsta federacijos principais;2. politinis
judjimas, siekiantis organizuoti visuomen federacijos bdu. Frakcija- organizuota partijos nari grup,
veikianti parlamente ir vykdanti savo partijos politik, arba politik grupuot partijos viduje, atsiradusi dl
nesutarimo su bendrja politine partijos linija. Gerilja- partizaninis karas Ispanijoje ir Lotyn Amerikoje.
Garsiausia gerilja vyko Ispanijos revoliucijos metu (1808-1814); kova su Napoleonu I okupantais
pranczais ir ispan feodalais. Globalizmas- pasaulinis, apimantis vis em. Interes grup- valstybs
piliei grup, kuri vairiais bdais siekia, kad vyriausyb vykdyt jai palanki politik. Pagal
organizavimosi bd ir laipsn interes grups skirstomos 4 tipus: anonimines, asocijuotas, institucines ir
neasocijuotas. Investitra- 1. katalik dvasininko paskyrimas eiti banytines pareigas, kartu duodant jam
teis valdyti pasaulietinius turtus; 2. feodo perdavimo vasalui juridinis aktas su apeigomis. Institucin
interes grup- piliei susivienijimas, valstybs staiga ar junginys, steigtas ne politinei veiklai, o kokiam
nors kitam tikslui, bet politikai aktyvus, siekiantis pakreipti vyriausybs politik sau naudinga linkme.
Kadencija- statymo numatytas laiko tarpas kokiam nors valstybs organui veikti arba pareignui pareigas
eiti. kairieji- socialistini, socialdemokratini pair politikai ir politins partijos. Karinis puassmokslinink vykdytas karinis valstybs perversmas ar avantiristinis mginimas j vykdyti. Koalicijadviej ar keli parlamentini partij ar frakcij sjunga, siekianti sudaryti parlamentin daugum ir kartu
suformuoti vyriausyb. Komunistai- komunizmo idj alininkai, kovojantys dl idj gyvendinimo;
partijos, siekianios t idj gyvendinimo, nariai; Komunist partijos nariai. Konservatizmas- 1.
laikymasis sen tradicij, paproi, proi, tvarkos, siekimas juos atkurti; prieikumas naujovms; 2.
visuomenin politin ideologija, ginanti tradicin visuomens tvark ir sigaljusias vertybes; 3.
konservatori politikos kryptis- siekimas ilaikyti esam padt, nepalankumas radikalioms naujovms.
Konstitucija- pagrindinis valstybs statymas, turintis aukiausi teisin gali, nustatantis alies politins,
teisins ir ekonomins sistemos pagrindus. Korporatyvizmas- vyriausybs ir interes grupi tarpusavio
santyki sistema: vyriausyb bendradarbiauja su atskiromis interes grupmis statym nustatyta tvarka.
Korupcija- valstybins staigos pareigno ar politinio veikjo kyio mimas u pareig atlikim arba u

statymo paeidim siekiant naudos sau arba abipuss naudos; papirkimas, kyininkavimas. Legitimumasvyriausybs valdios teistumas, kuris remiasi valstybs pasitikjimu ir sutikimu paklusti valdiai.
Liberalizmas- kratutin liberalizmo forma, reikalaujanti n kiek neriboto asmenybs veikimo laisvs.
Lyderis- vienas i moni grups nari, kuris imasi ir, svarbiausia, gali vadovauti visai grupei.
Makiavelizmas- politin doktrina, paremta principu tikslas pateisina priemones, rekomenduojanti klast,
veidmainyst, smurt, cinizm, silanti atsisakyti bet koki moralini skrupul. Mandatas- 1. kolektyvo,
organizacijos, tam tikros teritorijos rinkj galiojimas asmeniui atstovauti jiems kokiame nors auktesnio
lygio forume; 2. Taut Sjungos specialu galiojimas valstybms(Pirmojo pasaulinio karo nugaltojoms)
valdyti kai kurias buvusias kolonijas ir Turkijos valdas; 3. galiojimas Jungtini Taut pareignams,
vykdantiems Saugumo Tarybos ir generalinio sekretoriaus pavedimas itirti vietoje kok nors vyk arba
situacij; 4. ist. aukiausios instancijos ratikas sakas. Maoritarin rinkim sistema- rinkim sistema,
grindiama daugumos principu: rinkim apygardoje i keli kandidat renkamas tas kandidatas, kuris
surenka daugiausia bals. Ministras- vyriausybs narys, vadovaujantis ministerija. Ministras pirmininkasvyriausybs vadovas. Parlamentinio ir pusiau prezidentinio valdymo sistemose ministru pirmininku
paprastai tampa tas asmuo, kuris vadovauja parlamentin daugum sudaraniai frakcijai, o prezidentinio
valdymo sistemoje ministr pirminink skiri arba pats ias pareigas eina prezidentas. Monarchas- valstybs
valdovas, paprastai valdi gyjs sosto paveldjimo tvarka arba rinkimais, suteikianiais jam valdi iki
gyvos galvos. Nacija- moni bendrija, susidariusi istorijos, kultros, kalbos, teritorijos ir ekonominio
gyvenimo bendrumo pagrindu; tauta. Neasocijuotos interes grups- socialin asmen visuma, kuri nra
kokiu nors bdu organizuota ir politikai aktyvi, bet vien savo buvimu daro tak valstybs politikai, veria
sprendimus priimanius politikus atsivelgti jos interesus. Ombudsmenas- pilietini teisi advokatas,
galiotinis, pareigotas saugoti gyventoj teises, kad nebt paeidiami bendrieji ir specialieji j interesai;
etatinis piliei gynjas nuo neleistin valdios veiksm, ypatingoji savarankika valstybs institucija,
kuriai mons gali apsksti neteising arba statymams prietaraujant administracijos elges. Opozicija- 1.
partija ar grup, nesutinkanti su daugumos arba valdanios partijos ar grups nuomone; veikia daugelio
ali parlamentuose, nesutinka daugeliui klausim su valdaniosios partijos, vyriausybs politika; 2.
prieinimasis, savo pair, politikos prieprieinis iklimas kuriais nors kitai politikai, kitoms pairoms.
Parastoji dauguma- pagal kuri pergalei apsiekti utenka laimti paprast apygardos rinkj bals
daugum. Parlamentinis valdymas- vyriausybs struktros forma, kuriai bdingas valdios
sukoncentravimas viename centre- parlamente. Parlamentas turi statym leidimo gali, taip pat gali
pavesti daugum sudaranios frakcijos lyderiui sudaryti vyriausyb. Parlamentinis- prezidentinis valdymasvyriausybs struktros forma: siekiama suderinti teigiamas ir prezidentinio, ir parlamentinio valdymo
ypatybes bei paalinti j trkumus. Partija- politin organizacija, veikianti kokios nors programos,
ireikianios ios organizacijos interesus ir idealus, pagrindu; stengdamasi program gyvendinti, siekia
valdios. Partin sistema- valstybje veikiani partij visuma. Partizaninis karas- pilietinio karo metu
valstybs viduje arba okupacijos metu okupuotoje alyje piliei pasiprieinimo forma. Perversmas- staigus
valstybs santvarkos ar valdios pakeitimas. Pilietini skaras- vyriausybs ir piliei konflikto forma:
pilieiai protestuoja prie vis vyriausybs politik. Pilietinis nepaklusnumas- vyriausybs ir piliei
konflikto forma,kai pilieiai vieai protestuoja pasirinktais bdais prie vardytus vyriausybs sprendimus
ar statymus. Gali reiktis vairiomis formomis- nuo neprievartinio pasiprieinimo iki terorizmo. Pilietybtai visuma teisi ir pareig, kurias prisiima valstybs nariu, t. y. pilieiu, tampantis arba norintis juo tapti
asmuo. Plebiscitas- tautos atsiklausimo forma, balsavimas labai svarbiu politiniu valstybiniu klausimu;
daniausiai rengiamas vykdant tautos apsisprendimo teis. Pliuralizmas- 1. valstybje nusistovjusi interes
grupi veiklos ir j santyki su vyriausybe sistema; 2. tarptautins politikos esms aikinimo nuostata,
teigianti, kad ne tik suverenios valstybs, bet ir kiti tarptautins politikos veikjai yra svarbs tarptautinei
politikai. Policija- 1. ginkluoti valstybs administracijos organai vieajai tvarkai palaikyti ir piliei
saugumui utikrinti; 2. t organ bstin. Politologija- mokslas apie politik, arba politikos mokslas.
Politika- visuomeninio gyvenimo sfera, kurioje didels socialins grups veikia esamas pilietines ir
valdios struktras, siekdamos realizuoti savo interesus bei idjas, gyti valdi ir gali. Politin doktrinamokslini, politini, filosofini pair visuma, bdinga mstytojui ar mokyklai; t pair sistema,
mokslas, politin programa. Politinis spektras- politini doktrin visumos komponent vairov. Pozicija1. poiris, nustatymas kuriuo nors klausimu, lemiantis veiksm, elgesio pobd; 2. daugum sudaranti ir
vyriausyb formuojanti frakcij ar partij koalicija parlamente. Prezidentas- respublikins valdymo formos
aukiausias valstybs pareignas, jos vadovas. Prezidentinis valdymas- tiesioginis prezidento
vadovavimas vykdomajai valdiai. Prierinkimin kampanija- rinkimin veikla nuo kandidat iklimo ir
registracijos pabaigos iki paskirtos rinkim dienos. Proporcinio atstovavimo sistema- rinkim sistema, kai
atstovaujamos visos partijos. Rinkjai balsuoja ne u vien ar kit asmen, bet u partij pateiktus
kandidat sraus. Po rinkim mandatai paskirstomi proporcingai kiekvienai partijai pagal gaut u j bals
skaii. Radikalizmas- grietas greit ir esmini permain ir reform reikalavimas. Referendumas-

valstybs piliei nuomons atsiklausimo forma ypa svarbiais valstybinio ir politinio gyvenimo
klausimais. Revoliucija- grietas, prievarta vykdomas atgyvenusios santvarkos pakeitimas nauja
progresyvia santvarka; vyriausybs ir pilieio konflikto forma. Rinkimai- pagal i anksto nustatytas
taisykles atliekama procedra, kurios metu pilieiai i keli kandidat renka savo atstovus ar pareignus
valstybei valdyti. Laisvi ir periodiki atstov rinkimai- svarbiausia demokratinio valdymo gyvendinimo
slyga. Rinkim teis- piliei teis dalyvauti rinkimuose, bti irinktiems ir atstovauti tautai.
Socialdemokratija- politins socializmo doktrinos ataka, pasisakanti u demokratiniu bdu suformuotos
vyriausybs politik, orientuota socialines lygybs bei teisingumo gyvendinim. Socializmas- 1.
ideologija, ekonomins minties kryptis, reikalaujanti panaikinti privatin gamybos priemoni nuosavyb,
sukurti toki visuomens santvark, kurioje nebt klasikinio pasidalijimo ir bt gyvendinti socialins
lygybs bei teisingumo principai; 2. tos ideologijos principas pagrstas visuomens santvarka. Stoicizmasviena i pagrindini helenizmo ir romn filosofijos krypi, padariusi didel tak krikionybei.
Stoicizmas sujung materializm su racionalizmu, skelb, kad pasaulio tvarka atsispindi dievikj imint.
Suspensyvinis veto- valstybs vadovo teis nepatvirtinti parlamento priimto statymo projekto.
Suverenitetas- valstybs nepriklausomyb- teis savarankikai nustatyti visuomenin ir politin santvark,
sprsti valstybs vidaus ir tarptautini santyki klausimus nepriklausomai nuo kit valstybi. gyvendintas
tautos suverenitetas yra demokratija. Tarptautins organizacijos- tarpvyriausybins ir nevyriausybins
regionins arba pasaulins organizacijos, sudarytos tarpvalstybins svarbos problemas sprsti. Tauta(natio)
etnin kultrin moni bendruomen, kurios narius sieja bent keletas i i poymi: bendra kalba,
religija,istorin praeitis, madaug aikus teritorinis apsigyvenimo centras. Tauta(populus) valstybs
piliei visuma. Tiesiogin demokratija- demokratijos forma: valstybs pilieiai visuotiniame susirinkime
ar visuotiniu balsavimu sprendia svarbiausius valstybinius klausimus ir tik paskui sprendimus apveda
gyvendinti sudarytiems organams. Forma praktikai labai sunkiai gyvendinama ir beveik nebetaikoma.
Totalitarizmas- autoritarin valstybs valdymo forma: valstyb visikai kontroliuoja socialin, politin ir
kultrin gyvenim. Totalitarinei valstybei bdingi bruoai: partij draudimas,valstybs aparato valdymas
nuo nepatikim moni, represijos ir susidorojimas su nepritarianiais reimui asmenimis. Unitarizmasvalstybs santvarka, kuriai bdingas centralizuotas administracini teritorini vienet valdymas. Valdiateis ar galia pajungti kitus savo valiai, politinis viepatavimas. Valstyb- organizuota politin
bendruomen, sikrusi tiksliai apibrtoje teritorijoje, valdoma valdios institucij; tokios bendruomens
valdomas kratas. Vienpartin sistema- vienpartinis valstybs valdymas, kuris gyvendinamas ne kaip
demokratini rinkim padarinys, o kaip vienos partijos diktatra. Vykdomoji valdia- vyriausybs
institucijos, turinios galiojimus vykdyti jau galiojanius statymus ar politin linij, funkcij visuma.
Paprastai vykdomoji valdia priklauso valstybs vadovui ir vyriausybei. Vyriausyb-valstybs institucija,
turinti vykdomja valdi. Parlamentinio valdymo sistemoje vyriausyb yra atsakinga parlamentui ir pati
susideda i parlamentin daugum sudaranios nari frakcijos ar koalicijos. Prezidentinio valdymo
sistemoje vyriausyb yra atsakinga prezidentui, o jos sudt negali eiti parlamentino deputatai.
Vyriausybei vadovauja ministras pirmininkas arba pats prezidentas.
Asmenybs:
Aristotelis(384-322m. pr. Kr.) graik filosofas, gamtos tyrintojas. E. Berkas(1729-1797) angl
politikas, istorikas, mstytojas. Konservatizmo doktrinos pradininkas. . Bodenas(1530-1596) prancz
politinis veikjas, filosofas, sociologas ir teisininkas. M. T. Ciceronas(106-43 m. pr. Kr.)- valstybs veikjas
bei filosofas, ymiausias Romos oratorius. Didiausias kultrinis bei istorinis jo nuopelnas- graik
filosofijos isaugojimas ir komentavimas. F. Engelsas(1820-1895)- vokiei socialistas, politinis veikjas
bei filosofas. Kartu su K. Marksu laikomas mokslinio socializmo krju. D. Didro(1713-17840)- prancz
filosofas bei raytojas, ymiausias vieiamojo amiaus atstovas, monumentalios prancz
Enciklopedijos, arba Aikinamojo moksl, men ir amat odyno iniciatorius bei vienas i leidj. M. K.
Gandis(1869-1948)- Indijos politinis veikjas. Liaudis pavadino Didiadvasiu kai 1915m. grs tvyn
m vadovauti isivadavimo i angl sjdiui. Grigalius VII(1021-1085)- popieius, 1077m. paskelbtas
ventuoju. Siek, kad dvasin valdia tapt auktesn u pasaulietin, ketino emje sukurti Dievo
karalyst. T. Hobsas(1588-1679)- angl filosofas, mstytojas, pirmasis sukrs udar empirin sistem
dislokuodamas su R. Dekartu, aikindamasis gamtamokslin filosofij bei polemizuodamas su filosofijos
tradicijomis. Jo pairos- sensualistins, bties suvokimas- natralistinis ir materialistinis. M. L.
Kingas(1929-1968)- JAV politinis veikjas, protestant dvasininkas, charizmatin asmenyb. Nuo etojo
deimtmeio vidurio laikomas ymiausiu kovotoju u JAV tamsiaodi pilietines teises, pasiprieinimo bet
kokiai rasinei diskriminacijai simboliu. V. Leninas(1870-1924)- Rusijos bolevik partijos ir Soviet
valstybs krjas. 1917m. tvirtino pirm komunistin vyriausyb pasaulyje. D. Lokas(1632-1704)- angl

filosofas, politinis veikjas, pedagogas. Svarbiausias jo veikalas mogaus proto apybraia (1690) padjo
pagrindus angl empirizmui. N. Makiavelis(1469-1527)- ital politinis bei valstybs veikjas, filosofas,
istorikas, raytojas. K. Marksas(1818-1883)- vokiei filosofas, mokslininkas, publicistas. Nusigr nuo
idealistins vokiei filosofijos. Briuselyje steig darbinink sjung ir sukr pirmsias socialistines
ekonomines teorijas. D. S. Milis(1806-1873)- angl filosofas ir ekonomistas, rykiausias pozityvizmo
atstovas. . L. Monteskj(1689-1755)- prancz filosofas. 1748m. ileistame svarbiausiame savo veikale
Apie statym dvasi pateik politins santvarkos principus. Platonas(427-347 m. pr. Kr.)- graik
filosofas. Sokrato mokinys, tapo Atn demokratijos prieininku ir savo veikale Valstyb sukr idealios
valstybs vizij. L. A. Seneka(apie 4m. pr. Kr.-65m.)- Romos filosofas, poetas bei politinis veikjas.
Romoje gavo retorin isilavinim, taiau veikiamas stoik vis labiau domjosi filosofija. A. Smitas(17231790)- kot ekonomistas bei filosofas, klasikins ekonomikos teorijos krjas. Buvo logikos profesorius;
nuo 1752m. Glazge dst ir filosofij. Volteras(1694-1778)- prancz raytojas bei filosofas, ikiliausias
vieiamojo amiaus atstovas.
vykiai, institucijos, valstybs valdymo organai:
Politikos esm- tai bendro moni gyvenimo visuomenje organizavimo ir nuolatinio reguliavimo veikla.
Tai tik su valstybs gyvenimu susijusios problemos ir klausimai, o plaija prasme- tai visi vieieji reikalai,
kitaip sakant viskas kas lieia moni grup, visi ne asmeniniai reikalai. Valstyb, jos tipai ir formoskiekviena valstyb turi savo valdymo sistem, nes per daugel met susiklost toks modelis, kuris geriausiai
atitinka alies istorij, ekonomik, kultr ir kt. Visas pasaulio politines sistemas galimas suskirstyti i
penkis tipus: prezidentin respublika; federacin respublika; konstitucin monarchija; absoliutin
monarchija; teokratija. Pilietyb; pilietybs gijimo ir netekimo bdai- pagrindin pilieio teis- tai teis
tvarkyti vieuosius valstybs reikalus, valdyti valstyb. Pagrindin pilieio pareiga- rpintis valstybs
saugumu ir ilikimu. Daugumoje valstybi pilietyb gyjama gimstant: atsivelgdami tai, kurioje
valstybje mogus gim ir kurios valstybs pilieiai yra jo tvai. Toks pilietybs gijimo bdas vadinamas
filiacija. Filiacijai svarbus vienas i dviej pagrindini moni pilietinimo princip: 1. Jus soli sauls
teis, pilietyb suteikiama tiems, kurie gimsta tos valstybs teritorijoje; 2. Jus sangvinis- kraujo teis,
kokios pilietybs yra vaiko tvai, toki pilietyb paveldi ir vaikas. Netekti pilietybs taip pat galima para
bdu: 1. atsisakyti tos valstybs pilietybs;2. gijus kitos valstybs pilietyb;3. nutraukus faktinius ryius su
valstybe. Valdios ir piliei santykiai; konfliktai ir j formos- dl valstybs valdios institucij
autoritariko, valdingo veikimo bdo ir ypa dl galimybs teistai naudoti prievarta tarp valstybs valdios
ir piliei kyla konfliktai, tai: pilietinis nepaklusnumas, pilietinis karas, revoliucija. Valstybs valdia gali
bti legitimin ir nelegitimin. Vyriausybs valdia pilieiams tvirtinama: tradicija, charizma, teisinmis
procedromis. mogaus ir pilieio teiss- mogaus pilieio teiss anksiausiai buvo fiksuojamos Anglijoje.
Tai 1215m. Didioji laisvi chartija, 1689m.- Teisi bilis. ie aktai buvo skirti geresnei piliei teisi
apsaugai. 1948m. yra priimama, ypa reikminga JTO Visuotin mogaus teisi deklaracija, 1966m.
papildyta dviem dokumentais, tai tarptautini ekonomini, socialini, kultrini teisi paktu ir tarptautiniu
pilietini, politini teisi paktu. Visi trys dokumentai sudaro taip vadinam Tarptautin mogaus teisi
chartij. Demokratijos esm ir jos formos- liaudies, tautos valdia yra demokratija. Tokia valdia yra kilusi
i paios tautos per reguliariai bei laisvai rengiamus visuotinius rinkimus, ji rpinasi garantuoti visiems
pilieiams laisv ir gerov. Demokratijos moralinis pamatas yra tolerancija. Demokratija remiasi trimis
pagrindinmis idjomis- principais: laisvs principas( demokratija teikia pilieiams tiek laisvs, kiek jos
reikia, kad vieno mogaus laisv bt suderinta su kito mogaus laisve ir neprietaraut jo teisms),
lygybs principas(mogaus gyvenimas- didiausia visuomens turtas. Padti jam gyventi normal dvasin ir
fizin gyvenim yra kiekvienos politikos tikslas), solidarumo principas(brolybs principas, kartu su lygybs
ir laisvs principais sudaro drovin demokratijos pagrind). Ji galima tik maose valstybse). Demokratijos
rys: tiesiogin( visuotiniuose susirinkimuose pilieiai patys sprendia svarbiausius valstybs klausimus),
atstovaujamoji( valstyb valdoma per irinktus atstovus). Diktatros formos- autoritarinis valdymas:
aukiausi valdi turi vienas asmuo, kuris remiasi visiku valdinini paklusnumu. Vyriausyb nra
atsakinga pilieiams: nevyksta reguliars ir laisvi rinkimai, varomos piliei politins tess, ribojama arba
draudiama politini organizacij ir partij veikla, cenzruojama spauda ir kitos visuomens informavimo
priemons, valdymas remiasi armija ir susiformuoja po karini perversm, po politini demokratijos krizi;
totalitarinis valdymas: paeidiami ir paneigiami demokratijos principai, panaikinama riba tarp viej ir
privaij reikal, kontroliuojamos ir reglamentuojamos visos moni gyvenimo sferos, mons nuo
politikos visikai atriboti, visur ir visada reikalaujama visiko vienbalsikumo ir vienmintikumo,
laisvamanyb baudiam ir persekiojama. Perjimo i diktatros demokratij keliai ir bdai- valstyb
privalo tapti atsakinga savo pilieiams; turi bti rengiami reguliars rinkimai; turi pasidalinti valdios
funkcijas; partijos turi tapti demokratikomis. Rinkimai; j sistemos- pagal i anksto nustatytas taisykles

atliekama procedra, kurios metu pilieiai i keli kandidat renka savo atstovus ar pareignus valstybei
valdyti. Laisvi ir periodiki atstov rinkimai- svarbiausia demokratinio valdymo gyvendinimo slyga.
Rinkim sistemos yra dviej tip, tai daugumos atstovavimo ir proporcingo atstovavimo tipai. Svarbiausios
iuolaikins politins doktrinos- liberalizmas- pasisakoma u asmens ir verslo laisv, skelbiama, kad
mons i prigimties yra lygs ir laisvi, j negali apriboti ar suvaryti. Taiau naudodamasis savo laisve turi
netrukdyti to daryti kitiems. Konservatizmas- doktrina pasisako u sen tradicij laikymsi, u
nusistovjusi moni tarpusavio ryi isaugojim ir puoseljim, u atsarg ir pamatuot reform
gyvendinim, nes nusistovjusias moni gyvenimo struktras galima greitai sugriauti, taiau niekad
nepavyksta greitai sukurti nauj. Socializmas- doktrina teigia, kad visuomen yra sudaryta i dviej
pagrindini socialini grupi- klasi, kurios skiriasi savo ekonomine padtimi ir pasisakanti u socialin
lygyb ir teisingum ne tik uraytus statymuose, bet ir praktikai gyvendintus. Politins partijos
Lietuvoje- Lietuvos socialdemokrat p. kurta 1896m. atsikr 1989 08 12; Lietuvos demokrat p. kurta
1902m. atsikr 1989 02 05; Lietuvos krikioni demokrat p. kurta 1905m. atsikr 1989m.; Lietuvos
socialist liaudinink demokrat p. 1914m.; krikioni demokrat partija 1917-1936m.; tautos paangos
sjunga 1924-1940m.; Lietuvos konservatoriai 1993m.; Lietuvos liberal sjunga 1990m.; socialliberalai
1998m.; Lietuvos darbo demokratin p. 1990m.; naujoji demokratija 1995m. 1992m. spalio 25d. Lietuvos
Konstitucija apie LR valstybs valdios struktr: LR Seim, jo rinkim tvark ir galiojimai- pagal
Konstitucij seimas renkamas trejiems metams. J gali paleisti prezidentas. Naujas Seimas perrenka
prezident. Prezidentu gali bti renkamas ne jaunesnis kaip 35m. amiaus asmuo. Jis renkamas trejiem
metams. Renka Seimas slaptu balsavimu absoliuia bals dauguma. Gali bti nualintas Seimas 2/3 bals.
Seimas priima statymus, kuriuos svarsto ir skelbia prezidentas. Ivykus prezidentui, j pavaduoja Seimo
pirmininkas. LR Vyriausyb, jos formavimais ir funkcijos, svarbiausios tarptautins organizacijos: JTO, ES,
NATO ir Lietuva- Vyriausyb, kuri oficialiai vadinama Ministr kabinetu arba Ministr Taryba, sudaro
atskiroms ministerijoms vadovaujantys asmenys. Atlieka ias funkcijas: 1. tvarko krato reikalus, saugo LR
teritorijos nelieiamyb, garantuoja valstybs saugum ir viej tvark;2. vykdo statymus ir Seimo
nutarimus dl statym gyvendinimo, taip pat Respublikos prezidento dekretus;3. koordinuoja ministerij
ir kit Vyriausybs staig veikl;4. rengia valstybs biudeto projekt ir teikia j Seimui; vykdo valstybs
biudet, teikia Seimui valstybs biudeto apyskait;5. rengia ir teikia Seimui svarstyti statym
projektus;6. umezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su usienio valstybmis ir tarptautinmis
organizacijomis;7. vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti statymai. JTO
statai buvo pirmais tarptautinis teisinis aktas tvirtins pagrindinius tarptautins teistvarkos tikslus ir
principus. JTO kurta pasaulinei taikai, saugumui ir bendradarbiavimui stiprinti. Dabar yra 191 valstybs
JTO nars. JT svarbiausios institucijos: Generalin Asamblja, Saugumo taryba, Ekonomin ir Socialin
Taryba, Globos Taryba, Tarptautinis Teismas(Hagos), Sekretoriatas. ES tikslas- sukurti kin, monetarin ir
politin unij, turini bendr pilietyb, bendr ekonomin usienio politik, vientis rink, paalinti
apribojimus, kurie trukdo laisvai judti monms, paslaugoms, prekms ir kapitalui, vesti bendr valiut.
ES institucijos: Europos Parlamentas, Ministr Taryba, Europos Komisija, Teisingumo Teismas, Audito
Rmai. Dabar yra 25 valstybs ES nars. NATO- iaurs Atlanto paktas, karin sjunga. Vienas i esmini
NATO sieki- utikrinti ir isaugoti taik. io tikslo Aljansas siekia remdamas demokratij, pirmenyb
teikdamas mogaus laisvms, ekonominiam suklestjimui. Dabar yra 27 valstybs NATO nars. Pagrindin
ir aukiausia Aljanso politin vadovyb yra iaurs Atlanto Taryba. Savo esme i i taryb panaus ir
Gynybos planavimo komitetas. Tarptautiniam sekretoriatui vadovauja NATO Generalinis Sekretorius.
Pagrindinius karinius klausimus sprendiantis komitetas, tiesiogiai atskaitingas iaurs Atlanto Tarybai,
Gynybos planavimo komitetui ir Branduolio planavimo grupei, yra NATO Karinis komitetas. Svarbiausia
NATO gyvybingumo ir stiprybs simbolis yra Aljanso karin struktra. Jo esm- valstybi nari teritorij
gynyba prie bet kok agresori.