Specials kreditoriaus

interes gynimo bdai

Actio Pauliana (CK 6.66 str.)
Netiesioginis iekinys (CK 6.68
str.)
Sulaikymo teis (CK 6.69 str.)
Prof.dr. Dangut Ambrasien

Actio Pauliana

Actio Pauliana instituto pagalba yra ginamos kreditoriaus teiss nuo

nesiningo skolininko, kuris, perleids savo turt treiajam
asmeniui, tampa nemokus arba bdamas nemokus suteikia
pirmenyb kitam kreditoriui arba kitaip paeidiamos kreditoriaus
teiss, todl skolininkas negali vykdyti savo prievols kreditoriui ir
taip paeidia kreditoriaus teises.
Kreditorius, reikdamas actio Pauliana, pirmiausiai siekia atstatyti
paeist skolininko mokum sugrinant tai, k skolininkas
nesiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims, nes atstaius
paeist skolininko mokum, padidja galimyb, kad skolininkas
visikai ar bent i dalies vykdys savo prievol (LAT 2006 m. sausio
11 d. nutartis, priimta civilinje byloje V Valstybs turto fondas v.
UAB Cetarium, Nr. 3K-3-17/2006)
Actio Pauliana instituto taikymas susijs su sutari laisvs ribojimu,
todl pripainti sandor negaliojaniu iuo pagrindu bei taikyti jo
teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 nustatyt slyg visetui,
kad bt ukertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudiavimui
iuo institutu bei nepagrstam skolininko teisi suvarymui (LAT
2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Rov v.
UAB Serneta, Nr. 3K-3-521/2006).

Actio Pauliana taikymo slygos:

Kreditorius turi turti neabejotin ir galiojani reikalavimo teis

Ginijamas sandoris turi paeisti kreditoriaus teises (r.pvz. LAT 2006 m.
sausio 11 d.LATnutartisNr.:3K-3-17, V Valstybs turto fondas v. UAB
Ortofina)
Skolininkas neprivaljo sudaryti ginijamo sandorio (skolininkui gali bti
privaloma sudaryti sandorius vykdant statym, teismo sprendim ar
sutart (vieoji, preliminari sutartis ir kt ) (r pvz., LAT 2001 m. gegus 5 d.
nutartis c.b. 3K-3-1253; 2001 m. balandio 5 d. nutartis c.b. 3K-3-1425,
2002 m. vasario 4 d. nutartis c.b. V. A. v. R .S., J. Ch., Z. G., Nr. 3K-3221/2002 ir kt.)
Skolininkas buvo nesiningas, nes inojo ar turjo inoti, kad sudaromas
sandoris paeis kreditoriaus teises
Treiasis asmuo, sudars su skolininku atlygintin dvial sandor, buvo
nesiningas; (r. pvz. LAT 2002 m. birelio 19 d. nutartis c.b. A. S. v. T. S.
ir kt., Nr. 3K-3-898/2002 ir kt.)
Nra sujs vieneri met iekinio senaties terminas
Kreditoriaus reikalavimas yra nukreipiamas perleist pagal ginijam
sandor turt tiek, kiek btina iam reikalavimui patenkinti, o liks turtas
yra grinamas skolininkui

Kreditoriaus reikalavimo teis

Kreditorius turi pareig rodyti byloje, kad jis turi neabejotin ir galiojani
reikalavimo teis
Kreditoriaus reikalavimo teis gali bti gyta sutarties, delikto, paveldjimo, vaik
ar sutuoktini ilaikymo ar kitais pagrindais (r.pvz. LAT 2001 m. gruodio 10 d.
nutartis, priimta civilinje byloje AB Lietuvos draudimas v. I.erstniova, bylos
Nr. 3K-3-1298/2001; 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinje byloje P. G. A.
v. G. ., bylos Nr. 3K-3-424/2003; 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinje
byloje Z. S. v. V.S. bylos Nr.3K-3-98/2007; ir kt.)
Tik tie sandoriai, kurie yra sudaryti po prievols atsiradimo momento, gali
paeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali paeisti bsimos
prievols, prieingu atveju netekt prasms statymo nustatyta slyga dl
skolininko inojimo apie kreditoriaus teisi paeidim (LAT 2004 m. spalio 27 d.
nutartis, priimta civilinje byloje, E.N. v. I.D., Nr. 3K-3-575/2004)
Teis reikalauti alos atlyginimo atsiranda nuo to momento, kai i ala atsirado
(LAT 2003 m. kovo 31 d. nutartis byloje P. G. A. v. G. ., bylos Nr. 3K-3-424/2003)
Iekinio pareikimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teis bt vykdytina,
t. y. neturt bti atsivelgiama terminuotos prievols termino sujimo fakt
(pagal CK 6.35 straipsnio 4 dal)
Teismas civilinje byloje gali sprsti ir dl kreditoriaus reikalavimo priteisti
atitinkamo dydio skol i skolininko, ir prayti panaikinti skolininko sandor actio
Pauliana pagrindu (LAT 2003 m. rugsjo 10 d. nutartis byloje R. K. v. UAB
Helenos kolekcija, bylos Nr. 3K-3-809/2003)

Skolininko pareiga sudaryti sandor

Sandoris, kur skolininkas pagal statym,

sutart, teismo sprendim (nutart) ar
kitu pagrindu privaljo sudaryti, t. y.
turjo toki teisin prievol, negali bti
nuginijamas actio Pauliana pagrindu
(LAT 2001 m. gruodio 5 d. nutartis
byloje Vilniaus apskrities valstybin
mokesi inspekcija v. T. R., bylos Nr. 3K3-1253/2001).

Kreditoriaus teisi paeidimas

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas

sraas atvej, kai ios normos prasme
laikoma,
kad
sandoris
paeidia
kreditoriaus teises:
dl sudaryto sandorio skolininkas
tampa nemokus;
skolininkas bdamas nemokus suteikia
pirmenyb kitam kreditoriui;
kitaip paeidiamos kreditoriaus teiss.

Kreditoriaus teisi paeidimas

Kreditoriaus teisi paeidimui konstatuoti neprivalo bti rodytas skolininko

nemokumas dl jo sudaryto ginijamo sandorio, nes pakanka rodyti tai, kad
ginijamu sandoriu i esms sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus i
skolininko turto, nes sudarius ginijam sandor likusio skolininko turto
nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (LAT 2007 m. spalio 12 d. nutartis, byloje
Vilniaus miesto savivaldyb v. UAB Baltijos parkingas, bylos Nr. 3K-3423/2007).
Arba nors skolininkas, perleids turt, ir netapo nemokus (pvz. gauna atlyginim,
kur gali bti nukreiptas aliment iiekojimas), taiau gerokai sumaino savo
turt ir sudar reali grsm, kad jo sipareigojimai nebus tinkamai vykdyti (LAT
2007 m. gruodio 3 d. nutartis, priimta civilinje byloje I. C. v. V. M., bylos Nr. 3K3-423/2007).
Kreditoriaus teiss gali bti paeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors
ir nesukl bendro skolininko nemokumo, bet sumaino turto, kuriuo buvo
utikrinta kreditoriaus reikalavimo teis, vert , ir sumajusios verts turto
neutenka kreditoriniams reikalavimams patenkinti (LAT 2006 m. sausio 11 d.
nutartis, priimta civilinje byloje V Valstybs turto fondas v. UAB Ortofina,
bylos Nr. 3K-3-17/2006).
Jei skolininkui sudarius ginijam sandor, jis vis tiek turi pakankamai
turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai
actio Pauliana neturt bti tenkinamas (LAT 2006 m. lapkriio 13 d.
nutartis, priimta civilinje byloje R. P. v. I.G., bylos Nr. 3K-3-497/2006).

Nesiningumo prezumpcija 6.67

str.

Pagrindai, rodantys, jog tretysis

asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai
suinteresuotas palaikyti skolinink
(6.67 str. 1d. 1-3, 6-8 p.p.);
Akivaizdiai nenaudingi sandoriai
( 6.67 str. 4 p.);
Privilegij ir pirmumo teiss teikimas
kitam kreditoriui (6.67 str. 5 p.).

Siningumo principo taikymas teism

praktikoje

CK 4.96 str. Sining gijj apibdina kaip asmen, kuris neinojo ir neturjo inoti , kad
daiktas gytas i asmens, kuris neturjo teiss j perleisti nuosavybn ; Turjimas inoti
apibrtinas kaip pareiga inaudoti galimybes gauti informacij (r. pvz.: LAT nutartis
byloje A.S. v T.S., Nr. 3K-3-898/02)
Asmens siningumas preziumuojamas (CK 4.26 str. 2 d.). Tai reikia, kad: 1) jo nereikia
rodinti tam, kas remiasi siningumu; 2) j galima paneigti rodinjimo nata tenka
neigianiajam; 3) statymas tvirtina prieing nesiningumo- prezumpcij (CK 6.67
str.), kuri taip pat gali bti paneigta.
Nesiningumas vertintinas kaip inojimas arba nepagrstai nerealizuota galimyb inoti
apie galim savo veiksm kenksmingum kitam asmeniui: pvz. prieprieini
sipareigojim disproporcijos (LAT 2002 m. gegus 27 d. nutartis byloje UAB Eura v P.
S., Nr 3K-3-722/02), kai sandoris sudaromas tarp juridini asmen, kuriuos kontroliuoja tie
patys asmenys ( LAT 2002 m. birelio 3 d. nutartis byloje UAB Litimpex bankas v UAB
Pajrio paslaptys, Nr. 3K-3-710/02 ) ir pan.
Vertinant treiojo asmens nesiningum nereikalaujama, kad jo inojimas bt nukreiptas
konkret kreditori, utenka, kad treiasis asmuo inot, jog toks sandoris sukels ar
sustiprins skolininko nemokum (LAT 2006 m. sausio 11 d. nutartis byloje V Valstybs
turto fondas v. UAB Cetarium, bylos Nr. 3K-3-17/2006).

Treiojo asmens teisi apsauga

Asmenys, pagal atlygintin sandor siningai gij

nuosavybs teise turt i nesiningo turto gijjo, gali
panaudoti sandor prie asmen, kuris reikalauja restitucijos
(CK 6.153 straipsnio 1 dalis).
Nesant galimybs taikyti restitucij siningo gijjo
atvilgiu, t. y. nesant galimybs grinti turt, restitucija
taikytina atlyginant jo vert pinigais, buvusi turto gavimo,
perleidimo ar restitucijos metu, atsivelgiant tai, kuriuo
metu jo vert buvo didiausia (CK 6.146 straipsnis, 6.147
straipsnio 2 dalis).
Jei nesiningas treiasis asmuo i skolininko gyt turt yra
perleids siningam kitam treiajam asmeniui, tai
kreditorius turi teis reikalauti i skolininko ir kitos
nesiningos sandorio alies solidariai atlyginti turto vert
pinigais (LAT 2002m.birelio 3 d. nutartis byloje BAB
Litimpeks bankas v. UAB Pajrio paslaptys, bylos Nr.3K3-710/2002).

Actio Pauliana taikymas ginijant bankrutuojanios mons

sudarytas sutartis

Bankrutuojanios mons administratorius prie bankroto bylos iklim sudarytus ios mons sandorius
gali ginyti CK nustatytais sandori negaliojimo pagrindais, tarp j - ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes
pagal moni bankroto statymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkt administratorius gina vis
bankrutuojanios mons kreditori interesus ( LAT 2003 m. spalio 8 d. nutartis byloje AB Auktaitijos
statyba v. AB bankas Hansa-LTB, bylos Nr. 3K-3-917/2003
Bankrutuojanios mons kreditorius taip pat nepraranda teiss ginyti mons sandorius CK 6.66
straipsnio pagrindu (LAT 2001 m. vasario 21 d. nutartyje AB Turto bankas v. BAB Rimeda, bylos Nr. 3K3-176/2008)
Iklus bankroto byl, mons kreditori reikalavimai tenkinami moni bankroto statymo nustatyta
tvarka. Todl Actio Pauliana turi bti aikinamas ir taikomas sistemikai kartu su moni bankroto statymo
nuostatomis, reglamentuojaniomis kreditori reikalavim patenkinimo tvark
Pripainus sandor negaliojaniu iuo pagrindu, skolininko nepagrstai perleistas turtas ar jo vert turi bti
iiekoma ne tiesiogiai Pauliano iekin pareikusio kreditoriaus naudai, o turi bti grinama
bankrutuojanios mons turto mas ir naudojama atsiskaitymams su visais kreditoriais, o ne tik su iekovu
pagal Pauliano iekin
Bankroto atveju nustatant, ar nepraleistas vieneri met iekinio senaties terminas actio
actio Pauliana
pagrindu ginyti sandor, taikytinas moni bankroto statymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, pagal
kur administratorius apie sandorius suino nuo nutarties ikelti bankroto byl siteisjimo dienos.
Taigi iuo atveju CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vieneri met iekinio senaties terminas
pradedamas skaiiuoti nuo nutarties ikelti bankroto byl siteisjimo dienos (LAT 2008 m. balandio
1 d. nutartis byloje BUAB Lito vaistin v. UAB Optivita, bylos Nr. 3K-3-178/2008)

Actio Pauliana teisins pasekms

Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dal sandorio pripainimas negaliojaniu

sukelia teisines pasekmes tik iekin dl sandorio pripainimo
negaliojaniu pareikusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek btina kreditoriaus
teisi paeidimui paalinti.
Actio Pauliana
paskirtis kompensacin, nes pripainus pagal
kreditoriaus
iekin
skolininko
sudaryt
sandor
negaliojaniu,
iiekojimas pagal kreditoriaus reikalavim yra nukreipiamas perduot
pagal t sandor turt ar jo vert tiek, kiek reikalinga kreditoriaus
reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripainimas negaliojaniu nra
pagrindinis io iekinio tikslas, o tik priemon atstatyti skolininko
paeist mokum ir sugrinti skolinink ankstesn turtin padt, tam,
kad kreditorius galt patenkinti savo reikalavim ( LAT 2001 m. vasario
21 d. nutartis byloje AB Turto bankas v. BAB Rimeda, bylos Nr. 3K-3201/2001).
Turtas grinamas ne skolininkui, o pagal CK 6.66 straipsnio 4 dal
skiriamas iekin pareikusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti ( LAT
2003 m. spalio 8 d. nutartis byloje N. M. v. G. I., bylos Nr. 3K-3-940/2003).
Teismas nukreipia skolos iiekojim perleist turt ( LAT 2004 m.
rugsjo 20 d. nutartis byloje UAB Automain realizacijos centras v.
UAB Baltijos realizacijos centras, bylos Nr. 3K-3-473/2004 ).

Netiesioginis iekinys (CK 6.68 str.)

Kreditorius, turintis neabejotin ir vykdytin

reikalavimo teis skolininkui, turi teis priverstinai
gyvendinti skolininko teises pareikdamas iekin
skolininko vardu, jeigu skolininkas pats i teisi
negyvendina arba atsisako tai daryti ir dl to
paeidia kreditoriaus interesus.
Netiesioginio iekinio paskirtis apsaugoti
kreditori nuo nesiningo skolininko neveikimo
tais atvejais, kai skolininkas, siekdamas ivengti
prievols vykdymo kreditoriui, nesuinteresuotas
realizuoti savo teises treij asmen ir ginti savo
interesus.

Netiesioginio iekinio taikymo

slygos

Kreditorius
turi
neabejotin
ir
vykdytin
reikalavimo
teis
skolininkui
Skolininkas negyvendina savo teisi
arba atsisako tai daryti
Skolininko
neveikimas
paeidia
kreditoriaus interesus

LAT praktika netiesioginio iekinio

klausimu

Pagrindin netiesioginio iekinio ypatyb yra ta, kad teis inicijuoti civilin gin teisme suteikiama
kvalifikuotam subjektui-kreditoriui, kuris neturi tiesiogins reikalavimo teiss atsakov, t. y. atsakovas
nra paeids ir neginija kreditoriaus teiss ar statym saugomo intereso (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. balandio 16 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB
Armila v. UAB Limedika, bylos Nr. 3K-3-146/2007)
Iekin pareikti gali tik kreditorius, turintis aikiai apibrt ir vykdytin reikalavimo teis skolininkui;
skolininkas turi turti tam tikr turtin teis kitiems asmenims; skolininkas negyvendina mintos savo
turtins teiss ir tai paeidia kreditoriaus interesus, o skolininko teis, kurios jis negyvendina, nra grynai
asmenin
Tai yra specifin iekinio ris, kai iekin u skolinink ir jo vardu pateikia jo kreditorius. Toks iekinys
reikiamas tuo atveju, kai pats skolininkas turi teis pareikti reikalavim kitiems asmenims, taiau jos
negyvendina, o kreditorius, siekdamas apginti savo interesus, i skolininko teis gyvendina skolininko
vardu pareikdamas netiesiogin iekin tiems kitiems asmenims.
Teis pareikti tok iekin nra susijusi su skolininko kreditoriui suteiktais galiojimais reikti
reikalavimus bei atstovauti j teisme. Atstovavimo teisini santyki, apie kokius yra kalbama CPK 137
straipsnio antrosios dalies 8 punkte, netiesioginio iekinio padavimo atveju tarp skolininko ir kreditoriaus
nra. (ApT 2007 m. gegus 3 d. nutartis byloje UAB ,,Kapitalo valdymo grup v. UAB ,,Penki
kontinentai ir kt., bylos Nr.: 2-270/2007)
Tas faktas, kad buvo atsisakyta tariamos galimybs iiekoti tam tikro dydio delspinigius, negali bti
vertinamas kaip realios konkretaus dydio alos monei padarymas ( LAT 2005 m. gruodio 5 d. nutartis
byloje LUAB Baltic Retail kreditorius AB banko NORD/LB Lietuva v. LUAB Baltic Retail
administratori UAB Versluva, bylos Nr.3K-3-640/2005)
Kreditoriaus procesin padtis tokioje byloje - pagal CPK 54, 55 str. ar pagal CPK 49 ir 50 str.

Actio Pauliana ir netiesioginio

iekinio santykis

CK 6.68 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad patenkinus netiesiogin iekin,

ireikalautas turtas skaitomas skolininko turt ir naudojamas vis skolininko
kreditori reikalavimams tenkinti. Taigi kreditorius, pareiks netiesiogin
iekin, i esms gina ne tik savo, bet ir kit skolininko kreditori, paties
skolininko interesus. i netiesioginio iekinio tenkinimo pasekm i esms
skiriasi nuo actio Pauliana, kurio tenkinimo atveju yra patenkinamas btent
iekin pareikusio kreditoriaus reikalavimas ir tik io reikalavimo dydio ribose
(LAT 2007 m. kovo 19 d.nutartisZ. S. v. V. S., Nr.:3K-3-98/2007)
Iaikjus, kad dalis bendrijos nari nra sumokj bendrijai vis priklausani
mokti mok arba jiems neteistai buvo nenustatyta mokti lygias su kitais
bendrijos nariais mokas, kreditoriai, negav i bendrijos atsiskaitymo u
atliktus darbus, turi teis ireikalauti trkstamas las i bendrijos ir t
bendrijos valdymo organ nari, kurie privaljo priimti sprendimus,
utikrinanius pakankam bendrijos l sukaupim. Teisj kolegija daro
ivad, kad byloje nagrinjami santykiai nepagrstai kvalifikuoti kaip Pauliano
iekinys ir taip yra paeistos CK 6.66 straipsnio nuostatos. Kadangi skolininkas
gyvenamj nam statybos bendrija negyvendino teisi dl sprendim
primimo l statybai sukaupti ir panaudoti, neatsiskait su kreditoriumi (taip
paeidiami kreditoriaus interesai), tai kreditoriaus savo interesams apsaugoti
pareiktas iekinys bendrijos valdybos nariams ir galiotiniams kvalifikuojamas
ir turi bti sprendiamas kaip jo interesus ginantis netiesioginis reikalavimas
dl alos atlyginimo (LAT 2007 m. birelio 12 d.nutartisbyloje UAB Liunet v.
91-oji GNSB, Nr.:3K-3-233/2007)

Daikto sulaikymo teis (CK 6.69

str.)

Kitam
asmeniui
priklausanio
daikto
teistas valdytojas, turintis reikalavimo
teis daikto savinink, gali sulaikyti daikt
tol, kol bus patenkintas jo reikalavimas.
Sulaikymo teis negali bti gyvendinama,
jeigu nra sujs reikalavimo vykdymo
terminas.
(LAT 2002 m. lapkriio 12 d. nutartis B
Auktelkai v Fasma, Nr. 3K-3-1242)
Sulaikymo teis - daiktinis teisinis prievoli
vykdymo utikrinimo bdas.

Daikto sulaikymo teiss

poymiai:

Nedalumas
Sekimo teis
Teis sulaikyto daikto vaisius
Specifiniai atsiradimo ir pasibaigimo
pagrindai
Sulaikymo objekto nepakeiiamumas
Ilaid, susijusi su daikto sulaikymu,
atlyginimas
Specifinis ios daiktins teiss turinys

Daikto sulaikymo teiss taikymo

slygos (CK 4.229 str.)

Daikto sulaikymo teiss objektas daiktins teiss objektas ( Sulaikymo teiss objektu gali bti
visi daiktins teiss objektai, neiimti i apyvartos, skaitant ir nekilnojamuosius daiktus,
vertybinius popierius, pinigus ir kt. LAT 2008 m. gegus 28 d. nutartis byloje UAB Ad
Locum v. V. A., bylos Nr. 3K-3-257/2008) )
Daikto sulaikymo teiss subjektas teistas daikto valdytojas, turintis reikalavimo teis
daikto savinink (statyme nenustaius apribojim ir nuorod reikalavimo teiss ry su
sulaikytu daiktu, daikto sulaikymo teise taip pat gali pasinaudoti teistas kitam asmeniui
priklausanio daikto valdytojas, neturintis su daiktu susijusi reikalavimo teisi LAT 2008
m. gegus 28 d. nutartis byloje UAB Ad Locum v. V. A., bylos Nr. 3K-3-257/2008)

Daikto sulaikymo teiss turin sudaro tik valdymo ir riboto naudojimo teis ir nesuteikia teiss
kreditoriui disponuoti ir laisvai naudotis sulaikytu daiktu.
Daikto sulaikymo teis yra laikino pobdio teis, t. y. kreditorius turi teis sulaikyti daikt tik
tol, kol skolininkas patenkina kreditoriaus reikalavim arba pateikia adekvat savo prievols
vykdymo utikrinim, arba kreditorius praranda valdymo teis daikt.
Daikto sulaikymo teis yra tik priemon kreditoriui paskatinti skolinink patenkinti jo
reikalavim, todl kreditorius negali sulaikyto daikto parduoti ar iiekoti i jo verts skol.
Be norm, nustatyt CK Ketvirtosios knygos XIII skyriuje Daikto sulaikymas , CK yra ir
speciali straipsni dl civilini teisini santyki dalyvi teiss sulaikyti pas juos esanius
skolininko daiktus (pvz., CK 6.758, 6.786, 6.813, 6.865 straipsniai ir kt.). statyme taip pat
tvirtintas atvejis, kai daikto sulaikymas perauga keitim (pvz., CK 6.786 straipsnio 3 dalis).

Teism praktikos aktualijos

Daikto sulaikymo teis savigynos teis, todl sistemikai taikytinos

CK 1.139 str. nuostatos.
Daikto sulaikymas neturi paeisti asmens, prie kur naudojama
savigyna, teisi labiau, negu is padarytu teiss paeidimu paeid
savigyn naudojanio asmens teises. Pagal CK 1.139 straipsn savigyna
galima tik CK numatytais atvejais, musis savigynos statymo
nenumatytais atvejais, taip pat perengus savigynos leistinas ribas,
padaryta ala atlyginama bendraisiais pagrindais. ala taip pat turi bti
atlyginama, jeigu savigyna buvo nesininga ar neprotinga (pvz., CK
6.58 straipsnio 7 dalis) arba teis galjo bti gyvendinta kitais bdais,
kreipiantis teism ir pan.
Jeigu kreditorius, skolininkui vykuius prievol, negrina sulaikyto
daikto, skolininkas gis teis reikalauti jam kaip daikto savininkui
atlyginti patirtus nuostolius
(LAT 2008 m. gegus 28 d. nutartis byloje UAB Ad Locum v. V. A.,
bylos Nr. 3K-3-257/2008)

Teism praktikos aktualijos

Atsakovui nevykdius sutartins prievols sumokti iekovui,

is, sulaiks dal pagamint kalendori, o dal pagamint
kalendori realizavs, elgsi apdairiai, protingai, pagrstai
atsivelgdamas atsakovo elges bei tai, jog kalendoriai yra
paklauss tik trump laik ir tuo pagrindu atmet
prieiekinin reikalavim (CK 1.5, 6.63 str., 6.69 str. 1 d., 6.56
str., 6.38 str.). Kadangi buvo paeidiami atsiskaitymo
terminai, iekovo sprendimas dal produkcijos sulaikyti, o dal
realizuoti, vertintinas kaip apdairus ir protingas elgesys.
(ApT 2003 m. rugsjo 16 d. UAB,,Standart spaustuv v.
Lietuvos nepriklausom urnalist sjunga, bylos Nr.: 2A-269)

Metodika

Lietuvos Aukiausiojo Teismo dl

actio Pauliana , netiesioginio iekinio,
sulaikymo teiss ir prevencinio
iekinio institut taikymo apvalga.
Teism praktika, Biuletenis, 2008 m.