Professional Documents
Culture Documents
winasityvaoba
adamianTa
Sexedulebani
imis
Sesaxeb,
Tu
rogor
unda
awarmoos
uzenaes
prioritetad
sazogadoebis
filosofia
keTildReobis
ki
saxelmwifos*
piris
Tavisuflebas,
sxvadasxva
yvelaze
aspeqtebs
gonivruli
meoreni
ki
miiCneven.
mTlianad
gansxvavebuli
ekonomikuri
saqmianobis
politikis
politikuri
saxelmwifos
filosofia
praqtikuli
ar
saqmianobis
kmara.
aRniSnuli
codnas.
vin
procesi
aris
moiTxovs
uflebamosili,
analitikuri
berketebi;
mizez-Sedegobrivi
me-2
urTierTobis
Tavi
Seexeba
pozitiur
koncefciasTanaa
analizs,
dakavSirebuli.
eTikur
SexedulebaTa
sistemas,
romlis
gareSe
`kargis~
aRmoCena
Tavi pirveli
Sesavali
1030
weli
centraluri
qristeSobamde.
xelisuflebis
aTwleulebis
gareSe
ganmavlobaSi
cxovrobdnen.
biblia
ebraeli
tomebi
mogviTxrobs,
Tu
xalxebis
wesisamebr
gangvsjides~
(I
mefeTa
8,
5).
samueli
Seecada,
Tumca ebraelebs
gamo: `ar
daujera xalxma samuels. Tqves: ara da ara, mefe unda gvesvas, Cvenc iseTebi
unda viyoT, rogoric
sxva xalxebi
arian. Cveni
mefe gangvsjis
Cven, win
bibliuri
epizodi
zustad
aRwers
saukuneebis
winandel
e.
w.
saxelmwifos
sagadasaxado
da
saxarjo
politikasTanaa
saWiro zogierTi
saSualebiT
(am
SemTxvevaSi,
gadaxdis
Semdeg.
seqtoria.
samuelis
jariT),
saxelmwifo
magram
danaxarjebis
daxvewili
ganmartebis
mxolod
wyaro
garkveuli
sabolood
Tanaxmad,
safasuris
mainc
gadasaxadebi
kerZo
sakmaod
operaciebTan
sagadasaxado
saxelmwifo*
da
dakavSirebiT.
saxarjo
finansebsac
es
wigni
politikis
uwodeben.
mogviTxrobs
saxelmwifos
romelsac,
Cveulebriv,
Sesaxeb,
aRniSnuli
termini
garkveulwilad
centrSia
saxelmwifos
mikroekonomikuri
funqcia
da
politikis
saSualebiT
umuSevrobisa
da
fasebis
saerTo
moqmedebis
strategia
mniSvnelovan
zegavlenas
saxelmwifos
axdens
resursebis
mixedviTac,
gansazRvrul
moculobaze
ufro
didi
firma
swavlobs,
arapirdapiri Seswavlis
masalebSia
danaxarjebis
ganxiluli).
xolo
antimonopoliuri
sagania
(romlebic
es
wigni
ki
sakiTxebi
sawarmoo
misi
organizaciis
tradiciulad
mxolod
Sesaxeb
saxelmwifos
mier
ganxilvas gaagrZelebs.
ekonomistebi,
saxelmwifos
romlebic
mier
sajaro
faqtobrivad
finansebs
gatarebul
swavloben,
sagadasaxado
ikvleven
da
saxarjo
Seexeba.
politikuri
filosofosebi
or
ZiriTad
midgomas
ganasxvaveben:
dunis
eTikis
maswavlebeli
pekinSi,
amtkicebda,
rom
`qveyana
mTliani
daiSalos
mniSvnelovania,
da
rogorc
kvlav
aiwyos~
mxolod
(Johnson,
sazogadoebis
1983,
wevri,
gv.
da
197).
individi
misi
sikeTe
Sesaxeb
gvTavazoben:
organuli
Teoriis
`nacionalisturi
yvelaze
socializmi
samarcxvino
ar
magaliTs
aRiarebs
calke
Stuckart and Globke (1968, gv. 330). (uiliam stukarti da hans globke _ nacisturi germaniis
Sinagan saqmeTa saministros uxucesi warmomadgenlebi).
sazogadoebis
Sesrulebis
miznebis
unars
gansxvavebulia.
avtori
aniWebs.
platoni
saxelmwifoa;
cxadia,
Tvlida,
igi
miznebis
rom
sazogadoebas
arCevani
saxelmwifos
maTi
mniSvnelovnad
mizani
aris
oqros
miRwevis
homogenur
ganviTarebaa~.
leninis
saxelmwifos
mizani
saSualebaa.
srulyofileba
qmnilebaTagan
sityvebis
`muSa
Semdgari
Tanaxmad
da
ki
fizikurad
sazogadoebis
(1968/1917,
eqspluatirebul
gv.
198),
xalxTa
dacva
da
da
proletaruli
maswavlebloba,
miznebi
gavigoT,
Tu
metad
gansxvavebulia;
rogor unda
moxdes
maTi
amdenad,
SerCeva.
Zalian
organuli
bunebrivi
suverenitetisaTvis
miznis
brZolaa
erT-erTi
(gavixsenoT
magaliTi
geografiul
nacistebis
ltolva
arealSi
evropaSi
meqanikuri
organuli
gamoigones.
Teoriis
nawili.
igi
Tanaxmad,
TiTqos
saxelmwifo
adamianebma
ar
Tavisi
aris
sazogadoebis
miznebis
misaRwevad
saxelmwifos
mizani
marTlac
xalxisaTvis
keTildReobis
rom
saxelmwifo
mosaxleobas
Zaladobisagan
icavs.
amisaTvis
ki
XVII saukunis
filosofosis, Tomas
hobesis
(1963/1651,
martosuli,
somaliSi
gv. 143),
sabralo,
momxdari
sazizRari,
movlenebi,
sastiki
sadac
da
arc
cxovreba (gaxda)
xanmokle~.
efeqtiani
bolo
periodSi
erovnuli
mTavroba
Nations")
adam
smiTi
amtkicebs,
rom
saxelmwifom
unda
daicvas
`Tavisi
mqone
saxelmwifosac
ki
fizikuri
moemsaxureba
individis
an
individTa
mcire
jgufis
interesebis
gzebi,
xidebi,
sakanalizacio
sistema
infrastruqtura
rom
SezRuduli
Zalauflebis
mqone
saxelmwifo
yvelaze
sityvebiT
samarTlianobis
vTqvaT,
kanons,
dakmayofilebaSi~
mimdevarni
rom
metad
`nebismieri
absoluturad
(1977/1776,
wigni
skeptikurad
V, gv.
adamiani,
Tavisufalia
180).
uyurebdnen
sanam
ar
sakuTari
Tavisufali
saxelmwifos
nebis
unars
arRvevs
interesis
doqtrinis
socialuri
angelozi,
romelic
misi
mefe
gaxdeba?
modiT,
vipoveT ki ukve
istorias
mivandoT
am
mosaxleobis
keTildReobis
uzrunvelsayofad
saWiroa
mniSvnelovani
amboben,
rom
aRniSnuli
Carevebi
adamianis
Tavisuflebas
arRvevs, maSin isini mzad arian, upasuxon, rom Tavisufleba ufro metia, vidre
fizikuri iZulebis ararseboba. gaRatakebuli adamiani SesaZloa Tavisufali
iyos Semosavlis gamoyenebaSi, magram es Tavisufleba xom sakmaod SezRudulia.
Tumca cxadia, Tavisufali nebis doqtrinis mimdevarTa da social-demokratTa
poziciebs
Soris
mTavrobis
intervenciis
racionaluri
donis
Sesaxeb
wignis TvalTaxedva
(iyo es
ganaTlebuli
adamiani
arasodes
miakuTvnebda
jansaRi
xnis
ganmavlobaSi
anglo-amerikul
politikur
msoflmxedvelobaSi
sazogadoebaSi
msxverpladac
adamiani
eris
saxeliT
gamodis
da
aRniSnavs,
mimarTulebebi
ganaviTara.
individi
da
misi
survili
obieqtivia.
Tumca,
mimdevarnic
ki
saxelmwifo.
rogorc
ver
ukve
Tanxmdebian
amdenad,
aRiniSna,
imaze,
meqanikuri
individualisturi
Tu
Teoriis
ramdenad
aqtiuri
damkvidreba
tradiciis
unda
TavisTavad
iyos
iseTi
ekonomikur
ganaxorcielos
politikur
an
ar
analizs
ar
ganaxorcielos
gadawyvetilebebzea
efuZneba.
saxelmwifos
moqmedeba,
nawilobriv
damokidebuli.
rogorc
sajaro
survili,
eTikur
da
finansebis
ewinaaRmdegeba.
SevecadeT,
bevri
maTganis
azri
SeZlebisdagvarad
samarTlianad agvesaxa.
saxelmwifo
politikis
Taobaze
jansaRi
da
gaazrebuli
Sexeduleba
funqcionirebis
Sesaxeb
informacia
esaWiroebodes.
ra
samarTlebrivi CarCoebi
aSS-is
konstituciis
`Semoqmed
mamaTa~
Sexedulebani
saxelmwifos
im
debulebebs,
da
romlebic
ukavSirdeba
federaluri
saxelmwifos
saxarjo
federaluri
kongress
saxelmwifo.
amerikis
konstituciis
SeerTebul
StatebSi
pirveli
`valebis
muxlis
me-8
gadaxdis,
nawili
sayovelTao
wlebis
sasamarTloebis
Semdeg
mier
muxli efeqtianad
`sruli
farTod
iTvleba
da
keTildReobis~
iqna
idea
interpretirebuli;
saxelmwifo
kongresisa
amdenad,
danaxarjebze
da
aRniSnuli
SezRudvebs aRar
arc
ekonomikis
moculobasTan
SedarebiT
ar
zRudavs.
saTanado
swored
kongresSi
iyos
momzadebuli.
finansur
kanonproeqts
xels.
prezidentis
mier
finansur
kanonproeqtze
vetos
dadebis
mixedviT,
federaluri
sagadasaxado
Zalaufleba
qmediTi
xdeba:
gadasaxdelebi
da
aqcizi~.
sabiujeto
asignebebis
Sesaxeb
pirveli muxlis Tanaxmad, gaweuli unda iqnes garkveuli saxis danaxarjebi. ase,
magaliTad, kongresma saTanadod unda daafinansos jari da sasamarTlo sistema.
10
mTel
teritoriaze~
(muxli
1,
nawili
8).
gadasaxadebis
ganakveTebis
Tanabari
unda
iyos.
es
ar
gulisxmobs
imas,
rom
Segrovebuli
gadasaxadebis moculoba erT sul mosaxleze yvela StatSi Tanabari unda iyos.
savaraudod, im StatebSi, sadac saSualoze ufro xSirad marTaven manqanas,
sagadasaxado
valdebulebani
ufro
maRali
iqneba,
Tumca
sxva
pirobebi
`pirdapiri
ricxovnobis
gadasaxadi
gadasaxadi
safuZvelze
aris
unda
pirisTvis
mxolod
dawesdes~
dakisrebuli
mosaxleobis
(muxli
1,
gadasaxadi
aRweris,
nawili
9).
an
maTi
pirdapiri
sazogadoebis
mimarT.
saukunis
bolos
federaluri
saSemosavlo
gadasaxadis
dawesebis
damatebis
Tanaxmad,
romelic
1913
welsaa
ratificirebuli,
`kongress,
mosaxleobis
ricxovnobis
gauTvaliswineblad
Semosavalze
gadasaxadis
istorias ar axsovs, rom romelime sagadasaxado kanonSi raime muxlis darRvevis gamo
dafiqsirebuliyo winaaRmdegoba. Tumca gamonaklisi daiSva gasuli saukunis 80-iani
wlebis dasawyisSi: kongresma daawesa sagadasaxado ganakveTi zeTze, romlis
mixedviTac, zeTi alaskis CrdiloeT ferdobze Tavisufldeboda gadasaxadisagan.
federaluri raionuli sasamarTlos gadawyvetilebiT, es iyo konstituciis darRveva.
raionuli sasamarTlos gadawyvetileba sabolood uzenaesma sasamarTlom baTilad
cno.
11
gatanas
centraluri
mmarTveloba
safrTxes
ar
Seuqmnida.
es
Semosavalze
metia,
igi
uflebamosilia,
`SeerTebuli
Statebis
garkveuli
da
`Zalaufleba,
adgilobrivi
romelic,
mmarTveloba.
konstituciis
me-10
Tanaxmad,
Sesworebis
Statebze
ar
Tanaxmad,
delegirdeba,
an
xalxs
uflebamosilebis
ekuTvnis~.
miniWeba
amdenad,
xarjvisa
StatebisaTvis
da
dabegvris
aucilebeli
arc
aris.
aSkara
Tumca
mTavroba
saerTaSoriso
ekonomikur
politikas
akontrolebs.
saxelmwifom
TviTneburad
ar
daawesos
gadasaxadebi,
ar
saqonlis
sasamarTlom
Semotana.
arakonstituciurad
ase,
cno
magaliTad,
alaskis
1986
kanoni,
wels
romlis
uzenaesma
mixedviTac,
konstituciebi
maT
mier
regulirebadi
ekonomikuri
sakiTxebis
12
seqtoris
danaxarjebis
Semcirebis
mizniT
Sesworeba
SeetanaT
sakuTar
konstituciaSi.
kanonmdeblobis
mixedviT,
adgilobriv
mmarTvelobas
Statis
mier
uflebebisa
da
Zalauflebis
wyaroa
sakanonmdeblo
mTavrobis zoma
arsebobs
meTodi,
romliTac
dadgindeba,
aris
Tu
ara
mmarTveloba
safuZvelze,
Zalian
mTavrobis
martivia,
mniSvneloba
Seiqmnas
scenari,
saTanadod
ver
fasdeba.
romelSic
bevri
sajaro
sajaro
seqtoris
moxeleTa
raodenoba
sasargeblo
informaciaa.
13
miuxedavad
amisa,
igi
naTels
ar
hfens
mTavar
sakiTxs
ra
masStabiT
procentebis
saqmianobis
gadaxda.
dasafinanseblad
mTavroba
da,
xSirad
rogorc
sesxulobs
msesxebeli,
fuls
sakuTari
valdebulia
amgvari
mTavroba
danaxarjebis
klasifikacias
axorcielebs
danaxarjebi
(Statebisa
da
adgilobrivi
mmarTvelobebisaTvis
da
ganawilebaze
piriqiT.
Tumca
mniSvnelovnad
saxelmwifos
moqmedebs,
zogierTi
Tundac
igi
qmedeba
resursebis
minimalurad
zust
arsebobis
moTxovnam gazarda
avtomanqanis
fasi.
sxvadasxva saxis
14
bazarze
moqmedi
iseTi
reglamentebi,
rogoricaa
minimaluri
saxelfaso
danaxarjebis
Sesaxeb
wliur
maregulirebel
biujetSi
unda
ra
saxis
axali
TviTRirebulebis
medikamenti
unda
gamoangariSebisas
iqnes
rTulia
warmoebuli.
Sefasdes
analogiurad,
mTavrobis
mier
monacemebi
gviCvenebs,
rom
federaluri
reglamentirebiT
indikatori,
romelic
misi
zrdis
tendenciebis
SefasebaSic
sxva
xarveziani
meTodebis
msgavsad,
igi
jansaR
mosazrebebs
uzrunvelyofs.
saTanado
warmodgenilia
gafrTxilebebis
monacemebi
aSS-is
fonze
gTavazobT
mTavrobis
yvela
1.1
cxrils.
donis
mier
masSi
gaweuli
danaxarjebis Sesaxeb. pirveli sveti uCvenebs, rom wliuri danaxarji 1929 wlis
Semdeg 290-ze meti erTeuliT gaizarda. am cifrma mTavrobis zomis zrdis
xarisxis Sefasebisas SesaZloa SecdomaSi Segviyvanos ramdenime mizeziT:
15
cxrili
1.1.
Statebis,
adgilobrivi
da
federaluri
xelisuflebis
(1)
(2)
(3)
mTliani
2001 weli,
2001 weli,
(4)
danaxarji
dolari
dolari
mSp-is procenti
(miliardi)
(miliardi)*
1 sulze
1929
10
118
970
9,9
1940
19
237
1794
18,8
1950
61
428
2812
20,7
1960
120
591
3272
22,7
1970
286
1080
5268
27,6
1980
812
1557
6839
29,0
1990
1778
2249
8991
30,6
2000
2776
2842
10061
28,3
2001
2951
2951
10335
29,3
2001
wels
dolaris
konversia*
ganxorcielda
mSp-is
deflatoris
gamoyenebis Sedegad.
keTilmowyobisaTvis
saWiroa
meti
gza
da
ufro
farTo
gadaangariSeba (red.).
16
momsaxurebis
sabazro
RirebulebasTan.
1929
wels
aRniSnuli
iwvevs.
kvlav
udavoa
is
faqti,
rom
didi
xnis
ganmavlobaSi
saxis
saerTaSoriso
monacemebi
saxelmwifo
perspeqtivaSi
danaxarjebis
Sedareba
dagvexmareba,
davinaxoT.
maCveneblebi,
1.2
romlebic
aSS-is
cxrilSi
zogierTi
Sesaxeb
mocemulia
ganviTarebuli
seqtoris
masStabebi
qveynebis
mixedviT
gansxvavebulia,
am
TavSi
Tanaxmad,
SvedeTSi
imitomaa
msxvili
sajaro
seqtori,
rom
ufro
piris
piradi
prerogativaa,
amdenad,
janmrTelobis
dacvaze
avstralia
31,0 %
iaponia
38,3%
kanada
37,4
SvedeTi
53,1
safrangeTi
49,4
germania
44,5
gaerTianebuli
samefo
38,8
17
wyaro: US Census Bureau, Statistical Abstract of the United States, 2002, gv. 838. mocemulia
2001 wels dafiqsirebuli cifrebi.
danaxarjebi
saxelmwifo
danaxarjebis
gadavinacvloT.
SeuZlebelia,
mTliani
masStabebidan
saxelmwifos
saxarjo
maT
Semadgenlobaze
saqmianobis
udidesi
informaciisaTvis
ixileT
veb-gv.:
http://w3.access.gpo.gov/usbudget/index.html).
1965 wels da dReisaTvis gaweuli federaluri saxelmwifo danaxarjebi 1.1
grafikzea asaxuli. Statebisa da adgilobrivi mmarTvelobis mier gaweuli
danaxarjebi 1.2 grafikzea mocemuli. am monacemebidan aRsaniSnavia Semdegi:
erovnuli
Tavdacva
saxelmwifo
danaxarjebis
mniSvnelovani
socialuri
uzrunvelyofis
faqtorebTan
erTad,
is
masStabi
pensiaze
myofi
Zalian
gaizarda.
adamianebisaTvis
sxva
transfers
samedicino
momsaxureba,
janmrTelobis
dazRvevis
sistema
maTi
wili
Statebisa
da
adgilobriv
biujetebSi
TiTqmis
mier
gzebis
mowyobaze
gaweuli
danaxarji
mniSvnelovnad Semcirda.
mixedviT,
TiTqmis
federalur
ucvlelia
1965
danaxarjebTan
wlidan.
masze
18
myari
faqtorebia,
vinaidan
isini
winaswari
gadawyvetilebebis
safuZvelzea gansazRvruli.
marTlac,
saxelmwifo
biujetis
didi
nawili
e.w.
`uflebrivi
ki
ara,
aramed
masSi
monawileobis
uflebis
mqone
adamianTa
socialuri
uzrunvelyofa,
sazogadoebrivi
keTildReobis
uflebrivi
programebis
gaiangariSebs, Tu
ar Seicvleba
Tanxis
saprocento
odenoba
danaxarjebs
kanoni.
moqmedi
analogiurad,
ganakveTisa
da
wina
mTavroba
ar
sesxis momsaxurebis
deficitis
mixedviT
sakontrolo
sferoSi.
araerTi
Sefasebis
Tanaxmad,
federaluri
me-20
TavSi
ganxilulia
is
sirTuleebi,
romlebic
warmoiSoba
19
amonagebi
momsaxurebis
uzrunvelyofa
xdeba.
maTze
dRes
federaluri
imis
Sesaxeb,
rom
gadasaxadebi
saxelmwifos
Semosavlis
erTaderTi
bolomde
ar
mogiwevT.
davuSvaT,
wlis
ganmavlobaSi
fasebi
10%-iT
20
3,5
2002 wlis
ganmavlobaSi
1.3
grafikSi
buRaltruli
miTiTebuli
aRricxvis
nebismieri
procedurebis
gadasaxadi.
mixedviT,
Tumca
inflaciis
saxelmwifo
gamo
sesxis
Cveni gegma
Seexeba
saxelmwifos
fiskalur
institutebs,
saxelmwifo
daskvna
21
da
saxarjo
qmedebebze,
resursebis
ganTavsebisa
da
Semosavlis
saxelmwifos
rolis
mimarT
sazogadoebaSi
arsebuli
saxelmwifos
Sesaxeb
organuli
Teoriis
mixedviT,
piri
mxolod
saxelmwifos
Sesaxeb
meqanikuri
Teoriis
Tanaxmad,
mTavroba
axerxebs
mTavroba
konfliqturi
individualuri
miznebis
harmonizebas.
da
saxelmwifos
Sesaxeb
wignSi
aRweril
meqanikur
midgomas
federaluri
gaswios
mTavroba
nebismieri
uflebamosilia,
danaxarji
da
survilisamebr
maT
da
dasafinanseblad
efeqtianad
sesxebi
da
ekrZaleba
Statis
diskriminacia,
agreTve
saxelmwifo
rezidentebis
diskriminacia
an
sxva
Statebis
produqciis
mTavrobis
zomis
yvela
Cveulebrivi
maxasiaTebeli
dasaqmebulebi,
rom
saxelmwifos
zemoqmedebis
xarisxi
erovnuli
resursebis
TvalsazrisiT,
erT
sul
mosaxleze gaangariSebiT,
agreTve
22
Semcirda,
xolo
socialur
uzrunvelyofaze,
pirad
Semosavalsa
da
xelfasze
daricxuli
gadasaxadebi
dRes
Asadiskusio SekiTxvebi
1.
qvemoT
CamoTvlilTagan
romeli
Seesabameba
saxelmwifos
Sesaxeb
saxelmwifo
rusebisaTvis
anomalia
ar
aris,
arc is,
ris
winaaRmdegac saWiroa brZola, aramed, piriqiT ... igi gaxlavT yvela cvlilebis
iniciatori da mTavari mamoZravebeli Zala~ (ruseTis prezidenti, vladimer
putini);
b) `saxelmwifos momsaxurebis
usasrulobas.
igi
aris
imis
maqsimumi
saSualeba,
gulisxmobs
rom
misi
individma
momsaxurebis
gaiazros
Tavisi
safrangeTis
kanonis
Tanaxmad,
kinoTeatrebi
valdebulni
arian,
social-demokrati.
23
3.
Warbi
problemaa.
wona
aSS-Si
aRniSnuli
janmrTelobasTan
problemis
mogvarebis
dakavSirebuli
erT-erTi
gza
saxelmwifo
aris
`cximis
Cveulebriv,
dazRveviT
rodesac
uzrunvelyofs,
damqiravebeli
iTvleba,
rom
daqiravebuls
aRniSnuli
janmrTelobis
dazRveva
moqmedebs
saqonlisa
da
momsaxurebis
saxelmwifos
mier
Sesyidvis
Sefardeba
federaluri
biujeti
dabalansda
Statebisa
da
adgilobrivi
2,1%-s
rogorc
ukve
aRiniSna,
bil
klintonma
ganacxada,
rom
didi
1,86 trilioni aSS dolari, xolo mSp _ 10,2 trilioni aSS dolari. aRniSnul
periodSi fasebi daaxloebiT 16%-iT gaizarda.
ra damatebiTi monacemebi gWirdebaT imisaTvis, rom ufro srulyofilad
upasuxoT am SekiTxvas?
24
25
gamoyenebuli literatura:
Congressional Budget Office. The Economic and Budget Outlook: Fiscal Years 2004 2013.
Washington, DC: US Government Printing Office, January 2003.
Smith, Adam. The Wealth of Nations. London: J.M. Dent and Sons, 1997 (1776) (book V, Chapter
1.).
_____________________________________________________________________________
danarTi
am
wignSi
literatura
xSirad
swored
vixseniebT
garkveuli
bevr
wignsa
sakiTxis
da
statias.
Zirfesvianad
aRniSnuli
gamokvlevis
Tezisi
saxelmwifo
finansebis
saganSi,
unda
gadaxedon
iseT
amisa,
ZiriTad
zogad-ekonomikur
JurnalebSi
xSirad
qveyndeba
26
of
Government
Finance-is
tomebi.
aRniSnul
wignebSi
Sedis
sakmaod
finansebis mniSvnelovan
politikuri
azrTa
sxvadasxvaobis
Sesaxeb.
dokumentebis
sia
kvlevis
kargi,
alternatiuli
wyaroa.
Tumca
mainc
aRsaniSnavia
27
da
gWirdebaT
sagadasaxado qmedebebis
monacemi,
romelic
XVIII
Sesaxeb
monacemTa
saukunidan
sxva krebuli.
iwyeba
da
Tu
xangrZliv
perspeqtivazea gaTvlili, ixileT: Historical Statistics of the United States from Colonial
Times
to
1970
(aSS-is
saxelmwifo
beWdviTi
organo).
mkiTxveli,
romelic
finansebiT,
waikiTxavs
aSS-is
mTavrobaTaSorisi
urTierTobebis
28
Tavi 2
Tqma,
Tu
politikosebis
ra
xdeba
cxare
garSemo?~.
kamaTs
mudmivad
saxelmwifoTa
vismenT
ekonomistebisa
operaciebis
Sedegad
da
miRebuli
msgavsi Sedegebis Sesaxeb. ase, magaliTad, rodesac jorj u. buSma 2003 wels
sagadasaxado ganakveTebis Semcireba ganizraxa, konservatorebma gamoTqves azri,
rom
dabali
sagadasaxado ganakveTi
mosaxleobas
ufro
bejiTad
muSaobis
mxolod
warmomadgeneli
umniSvnelo
ekonomistebi
efeqti
miiCnevdnen,
rom
aqvs.
swored
TiToeuli
maTi
mxaris
mosazreba
iyo
Catareba.
botanikosma
erT
nawilze
zemoqmedebis
kombosto
xarisxis
sasuqiT
unda
jgufi,
romelTan
viwinaswarmetyvelebT
Sedarebac
sxvadasxva
SesaZlebeli
politikuri
iqneba.
amdenad,
cvlilebebiT
29
vinaidan
ekonomistebi
ekonomikur
sistemaze
Sesafaseblad
finansebSi
sxva
yvelaze
sakontrolo
sxvadasxva
meTodebs
SesaniSnavi
cdebis
deficits
saxelmwifo
iyeneben.
qmedebebis
ukanasknel
miRwevaa
ganicdian,
zegavlenis
aTwleulebSi
saxelmwifo
isini
politikis
sajaro
sakiTxebis
resursebis
debatebi
miwodebaze
kargad
gviCvenebs,
gadasaxadebis
zegavlenis
Tu
pozitiuri
ra
saxis
Sesaxeb
analizia
karikatura:
Teoriis roli
gvetyvian
cifrebi
miwodebaze? 2.1
wlidan
2001
saSemosavalo
gadasaxadis
ganakveTsa
mobilizebuli
gadasaxadebis
rogor
da
Sromis
meryeobs
ukanaskneli
1955
dolaris
xolo
samuSao
saaTebi
Semcirda.
gadasaxadebi
amcirebs
Sromis
miwodebas.
marTebulia
cvlilebasTan
zegavlena
Semosavali
Tu
erTad
moexdina
_
ara
aRniSnuli
icvleboda
Sromis
sxva
miwodebaze.
dividendebidan,
daskvna?
sagadasaxado
faqtorebic,
im
procentebidan
romlebsac
SemTxvevaSi,
da
a.S.
ganakveTebis
Tu
SeeZlo
arasaxelfaso
miRebuli
Semosavali
30
sxvadasxva
cvladebis
didi
nawili
icvleba.
romeli
maTgani
31
zRvruli federaluri
weli
sagadasaxado ganakveTi*
kviraSi**
(procentulad)
1955
20,00
39,6
1960
20,00
38,6
1965
17,00
38,8
1970
19,48
37,1
1975
22,00
36,1
1980
30,13
35,3
1985
29,05
34,9
1990
22,65
34,5
1995
22,65
34,5
2001
22,65
34,5
for
Family
of
Four",
URL:
http://www.taxpolicycenter.org/taxfacts/overview/-
racionalur
gankargulebaSi
emyareba1.
ganawilebas
dReSi
ramdenime
saaTia.
davuSvaT,
ramdeni
saaTi
batoni
unda
rojersis
dauTmos
man
Tavisufali
Tavisufali
drois
droc
izRudeba.
saukeTeso
rojersis
kombinaciis
problemaa
povna,
romelic
Semosavlisa
mis
da
sargebels
gazrdis.
32
davuSvaT,
rojersis
saaTobrivi
anazRaurebis
ganakveTi
10
dolaria.
rojersi
10
dolars
kargavs
dro
fulia.
Tumca
keTilgonieri
modeli
absurdulad
martivad
SeiZleba
miviCnioT.
igi
imis
marTlac,
gadawyvetilebas
mTeli
mxolod
mas
Sexeduleba
Semdeg
imis
iRebs,
rac
Sesaxeb,
rom
adamiani
racionalurad
Seafasebs
amisa,
modelirebis
mTeli
mizani
scenaris
maqsimaluri
da
aris
naSromTa
Tu
ara
informaciis
umetesoba
emyareba
wyaro.
imis
ekonomikis
daSvebas,
rom
Sesaxeb
sargeblis
romelic 10
xelfasi
dolaria.
20%-iT
mTavroba
daibegreba.
iRebs
gadawyvetilebas,
romlis
sajaro
debatebis
Tavdajerebuli
ganmavlobaSi
argumentebi
viwinaswarmetyveloT,
Tu
gaismis.
ra
samive
SesaZleblobis
realurad
zegavlenas
ki
moaxdens
Sesaxeb
SeuZlebelia,
saSemosavlo
33
saSemosavlo gadasaxadis
dawesebis
Semdeg
ki rojersis
wminda
xelfasi Semcirda da mas uqmad yofnis erTi saaTi ukve 8 dolari ujdeba.
vinaidan uqmad yofna gaiafda, arsebobs misi zrdisa da muSaobis Semcirebis
tendencia. es Senacvlebis efeqtis saxeliTaa cnobili.
gadasaxadis dawesebis paralelurad sruliad sxva saxis efeqti Cndeba.
davuSvaT,
rom
rojersi
imuSavebs
saaTebis
gansazRvruli
odenobis
gadaxdis Semdeg
rojersi
miiRebs
(gaixseneT, rom erT saaTSi igi adre 10 dolars iRebda). faqtobrivad rojersma
Semosavali
dakarga.
radgan
Tavisufali
dro,
Cveulebriv,
kargia,
misi
naklebi
koeficienti
imdenad,
ki
TavisTavad
ramdenadac
muSaobis
saSemosavlo
masStabis
gadasaxadma
zrdas
rojersis
saqmianobis
(Tavisufali
drois
gamoyenebis)
Senacvlebis
igi ufro
tendencias
sawinaaRmdego
mimarTulebebia,
saSemosavlo
gadasaxadis
efeqtis
Semosavlisa
ganusazRvrelobas
ra
zegavlenas
da
Senacvlebis
metismetad
axdens
mkveTrad
sagadasaxado
efeqtebis
gavusvaT
sistemaSi
konfliqtiT
xazi.
pasuxs
gatarebuli
34
yvelaze
maRali
Tanamdebobis
pirTa
mosazrebebs
am
sakiTxze
reaqciis
Sefasebas
Seexeba.
Tumca
igi,
Cveulebriv,
aRniSnuli
mimarTuleba
moqmedebs
iwinaswarmetyvelos.
empiriuli
amisaTvis
strategiis
sami
empiriuli
saxe:
piradi
muSaobaa
interviu,
sasicocxlod
aucilebelia.
Teoria
Sesaswavli
sakiTxis
interviuebi
gadaavadebT
Tu
ara
pensiaze
gasvlas
im
SemTxvevaSi,
Tu
35
saxelmwifo
miwodebaze
socialuri
gadasaxadis
uzrunvelyofis
efeqtis
sargebels
Sesafaseblad
Seamcirebs?~).
araerTi
rTuli
Sromis
interviu
ganakveTebis
Sesaxeb,
romlebic
mimarT
gamoiyeneba,
1957,
gamokvlevis
gv.
549).
mdidari
Tanaxmad,
amerikelebis
`mxolod
maTi
erTi
jgufis
meeqvsedi...
Sesaxeb
ufro
amtkicebs,
gviani
rom
maT
periodsa
da
gadasaxadis
gadaxdis
Semdgom
periods
Soris
gansxvavebas.
Zveli Cinuri andaza gvaswavlis: `usmine, ras ambobs, da Semdeg uyure, ras
akeTebs~. faqti, rom individi raimes ambobs Tavisi qcevis Sesaxeb, sulac ar
adasturebs naTqvamis WeSmaritebas. zogierT adamians uWirs imis aRiareba, rom
finansuri gadawyvetileba zemoqmedebs mis SromiT gadawyvetilebaze (`mirCevnia,
ar
visaubro
fulis
Sesaxeb.
es
samarcxvinoa~,
Tqva
msaxiobma
barbara
eqsperimentebi
36
eqsperimentebis
Catarebis
SeuZleblobaa.
Tumca
mTavrobam
meTodologiis
socialur
eqsperimentebs
romlebic
1990-iani
gamoyeneba
usvams
wlebis
xazs,
dasawyisSi
iyo.
im
idea,
romelic
samuSaoebSia
saxelmwifo
da
aRniSnul
ilustrirebuli,
kerZo
skolebis
gansakuTrebiT,
qalaqebidan.
am
roca
SekiTxvaze
saqme
exeba
pasuxis
ganaTlebul bavSvebs
gacemis
bunebrivi
gza
skolaSi.
ganmcxadeblebisgan
programaSi
monawileni
SemTxveviTobis
qcevis
Sesaswavlad
saimedo
meTodia,
Tumca
mas
garkveuli
37
axdens
zegavlenas.
reaqcia
programis
mcirericxovani
mimarT
metad
da
universaluri
gansxvavebulia.
programis
eqsperimentma,
socialuri
eqsperimentebi
Zvirad
Rirebulia.
ase,
magaliTad,
ramdenime
milioni
dolaris
daxarjva
im
programis
efeqtianobis
laboratoriuli
eqsperimentebi.
ekonomikuri
qcevis
garkveuli
saxiT
romlebic
sxvadasxva
funqciebs
asruleben.
Sromis
miwodebis
aseTia:
subieqtebs
sxvadasxva
samuSaoebis
SesrulebisaTvis
garkveul
eqsperimentis
dros
gamoaSkaravdeba
socialuri
romelSic
qcevaze
dakvirveba
xdeba,
xelovnuria.
ufro
metic,
38
ukanasknel
wlebSi,
da
rogorc
Semdgom
TavebSi
davinaxavT,
ekonometrikuli mecnierebebi
ekonometrika
aris
ekonomikuri
monacemebis
statistikuri
analizi,
asaki
(X1)
raodenobaze
da
Svilebis
zemoqmedebdes.
raodenoba
(X2),
ekonometrikosi
SesaZloa
samuSao
samuSao
saaTebisa
saaTebis
da
am
gantolebis
Secdoma.
parametrebia,
parametrebi
gviCvenebs,
(2.1)
xolo
Tu
rogor
SemTxveviTi
zemoqmedebs
(arasistematuri)
marjvena
cvladi
0-ze naklebia, maSin wminda xelfasis zrda pirs aiZulebs, ufro naklebi
39
SemTxveviTi Secdoma ()
zemoqmedebas
asaxavs.
Sromis
miuxedavad
miwodebaze mkvlevrisaTvis
kvlevaSi
CarTuli
cvladebis
SeumCnevel
odenobisa,
regresiuli
analizis
saxeliTaa
cnobili.
cxare
debatebi
L = 0 + 1wn +
(2.2)
2.1 grafiki
davuSvaT,
samuSao
rom
saaTebis
arsebobs
odenobisa
informacia
da
gansazRvruli
gadasaxadebis
gadaxdis
jgufis
adamianTa
Semdeg
xelfasis
40
ganbneulia iseve, rogorc 2.1 A grafikSi. cxadia, erTi swori xazi yvela am
wertils ver moergeba. mravaljeradi regresiuli analizis mizani im xazis
parametrebis
aRmoCenaa,
romelic
saukeTesod
moergeba
wertilebs4.
aseTi
gantolebaa,
xolo
misi
1-s
daxriloba
gamoiTvlis
(A
parametris
ratomaa es sakiTxi
gamoTvlili
Secdoma
parametri
Sefasebuli
WeSmariti
parametris
sididisgan.
moculobasTan
rodesac
SedarebiT
morgebis
sivrceSi
msgavsad,
ganbneul
Sesaferisi
analogiuri
regresiuli
wertilebs
geometriuli
maTematikuri
sibrtye
moergos.
asaxvis
forma
principebi
SesaZloa
orze
ar
meti
cvladis
arsebobs.
nebismieri
samganzomilebian
SemTxvevaSi
miuxedavad
raodenobis
amisa,
ganmartebiTi
dakvirvebaTa
raodenobaze
naklebia).
faqtobrivi
kalkulaciebi
41
Tu
ratom
iReben
sxvadasxva
mkvlevrebi
sxvadasxva
daskvnebs.
ase,
Sromis
miwodebiT
mamakacisagan
xasiaTdebian.
gansxvavebuli
reaqcia
daojaxebul
eqneba
wminda
qals
xelfasis
damyarebuli
imave
gantolebis
Sedegisgan
metad
gansxvavebul
faqtors.
mniSvnelovani
cvladebi
xandaxan
gantolebaSi
rTulia
movipovoT
informacia
mosaxleobis
arasaxelfaso
tendencia, rom
Semosavali
hqondes.
Tu
Cvens
gantolebaSi
ar
mivuTiTebT
1-s
SemTxvevisa,
sidide
Tavis
gaangariSebuli
rodesac
WeSmarit
sidide
gantolebaSi
sidideze
yovelTvis
yvela
is
ufro
naklebi
araobieqturia,
cvladia
CarTuli,
iqneba.
garda
im
romelic
42
gamoTvlas
ar
eqvemdebareba.
iseTi
damokidebuleba,
rogoricaa
rogoricaa
individis
ganaTlebis
done?
erTni
amtkiceben,
rom
da,
amdenad,
misi
gantolebaSi
CarTva
araracionaluria.
arTulebs.
ganvixiloT
samuSao
drois
gamoTvlisas
wamoWrili
iRebs,
aramed
sxva
sargeblis
Rirebulebisac
(pensiis
ufleba,
daSveba: gantolebis
didxans
muSaobs.
marTlac,
xelfasis
ganakveTi
SesaZloa
namuSevar
43
sidide Sromis
miwodebaze
wminda xelfasis
cvlilebis
efeqts
arasworad
afasebs.
gamoiyeneba ramdenime statistikuri meTodi aRniSnuli erTdrouli mizezSedegobrivi
urTierTobis
problemis
gadasaWrelad.
isini
rTulia
da
daskvniTi komentarebi
Teoria empiriuli mkvlevrebis mniSvnelovani iaraRia, romelic maT im
cvladebis izolirebaSi exmareba, romlebmac SesaZloa qcevis garkveul saxeze
zegavlena moaxdinos. empiriuli muSaoba amowmebs, Seesabameba Tu ara Teoria
msoflio gamocdilebas. imis gamo, rom ekonomistebisaTvis is Sedegia yvelaze
sasurveli, romlis safuZvelic mopovebuli realuri monacemebia, empiriuli
muSaobis yvelaze gavrcelebuli meTodi ekonomikaSi ekonometrikuli analizi
gaxlavT.
Tumca
yvelaze
patiosani
ekonometrikosebic
ki
sxvadasxva
srulyofili.
keTilgonieri
adamiani
`faqtebis~
definiciis
odesme SeviswavliT
im
faqtorebs, romlebic
SekiTxvas,
aucileblad
Seejaxeba
mecnierebebs,
romelTagan
''Gross-Eyed and Painless''-idan 1980 Bleu Music Co., Index Music, Inc., and E.G Music. Ltd. deivid
birnisa da braian enos nebarTviT.
44
TiToeuli
sxvadasxva
daSvebas
akeTebs,
problemis
sxvadasxva
aspeqtze
ramdenime
naTeli
suraTi
gamokvlevis harmonizacia
iqmneba.
feldStainma
xdeba
(1982A,
da ganxilvis
gv.
830)
aseTi
fenomenis
qmedebebis
moxseniebuli.
igav-araki
im
xuT
brma
kaczea,
romlebic
spilos
sinjavdnen.
yvelaze mniSvnelovani gakveTili am ambavSi is ki ar aris, rom TiToeuli
brmis mier mopovebuli mtkicebuloba `araswori~ da nawilobrivi iyo, aramed
is,
rom
ganswavluli
aucileblad
mouyrida
maharaja,
Tavs
romelic
faqtebs
da
xuTi
kacis
miiRebda
aRmoCenas
spilos
ikvlevda,
karg
suraTs,
mecnierebebis
gafrTxilebani
yovelTvis
sawinaaRmdego
mosazrebani
meTodologiis
Sesaxeb
qcevis
Taobaze
am
wignSi
gaxsovdeT.
ganixileba.
winasityvaoba
gakeTebuli
iq,
moxseniebisas
sadac
konsensuss
ufro
zogadad,
sajaro
debatebis
gancxadebebis
aqve
mimarT
warmodgenili
ver
imedia,
miaRweven,
empiriuli
dros
ekonomikuri
janmrTel
skepticizms
45
______________________________________________________________
daskvna
ekonomistebs
kontrolirebadi
eqsperimentis
Catareba,
zogadad,
ar
gavrcelebuli
formebia:
interviu,
socialuri
da
interviu
gulisxmobs
individisaTvis
SekiTxvis
pirdapir
dasmas,
Tu
laboratoriuli
eqsperimentebi
zogierTi
saxis
ekonomikuri
ekonometrika
ekonomikuri
monacemebis
statistikuri
analizia.
mravaljeradi
`saukeTeso~
regresiuli
parametris
analizi
ekonometrikuli
mosaZieblad
gamoiyeneba.
modelisaTvis
parametrebis
codna
jgufebis
ignorirebulia,
monacemTa
xasiaTdeba. Tu absoluturad
kombinireba
gamoiyeneba
araswori
xdeba,
mniSvnelovani
maTematikuri
forma,
46
cvladebi
arasworad
gamoiTvleba,
arsebobs
erTdrouli
mizez-
sadiskusio SekiTxvebi
1.
ekonomistebis
astronomebi
msgavsad,
axorcieleben.
kontrolirebad
miuxedavad
amisa,
eqsperimentebs
astronomia
ufro
verc
zust
Sefaseba
mxolod Teoriaze
dayrdnobiT.
ra saxis empiriuli
qveS
praqtikam
daayenes,
`ver
rodesac
gaiTvaliswina
amtkicebdnen,
sxva
iseTi
rom
adre
faqtorebi,
ganxorcielebulma
rogoricaa
manamde
seqtemberi,
grZelvadiani
gv. 71).
daukavSireT
zemoqmedebis
medikos-mkvlevarTa
gansazRvra)
ekonomistebis
problema
problemas
unda
gaecvalaT
RAND-is
axal
polisze,
romelic
momxmarebels
47
dazRveva
yvela
danaxarjs
universaluri
gaxdeboda).
eqsperimentis
Sedegebis
ra
dafaravda
problemebi
safuZvelze
(dazRvevis
SeiZleba
universaluri
samoqmedo
warmoiSvas
dazRvevis
areali
socialuri
zemoqmedebis
Sefasebisas?
5. buSis administraciis mier wardgenili sabiujeto winadadebis (2003
weli) mixedviT, deficiti, anu danaxarjebsa da Semosavlebs Soris sxvaoba, iyo
navaraudevi,
ramac
sakmaod
mwvave
polemika
gamoiwvia.
erTi
mxriv,
migviyvanda.
administraciis
momxreebi
ki
amtkicebdnen,
rom
istoriuli
monacemebi
deficitisa
da
saprocento
ganakveTis
weli
deficiti
saprocento ganakveTi
1980
- 73, 8
15,2%
1985
- 212,3
9,9%
1990
- 221,2
10,0%
1995
- 164
8,8%
2000
236,4
9,2%
48
gamoyenebuli literatura:
Burtless, Gary. "The Case for Randomized Field Trials in Economic and Policy Research". Journal in
Economic Perspectives #9, 2 (1995 wlis gazafxuli), gv. 63 84.
Congressional Budget Office. The Economic and Budget Outlook: Fiscal Years 1998 2008.
Washington, DC: US Government Printing Office, January 1998.
Smith, Vernon L. "Economics in the Laboratory". Journal of Economic Perspectives #8, 1 (1994
wlis zamTari), gv. 113 _132.
Wooldridge, Jeffrey M. Introductory Econometrics. 2d.ed. Cincinnati, OH: South-Western College
Publishing, 2003.
49
Tavi 3
Rirseuli
moqalaqis
moralur
da
materialur
keTildReobamde
mivyavarT.
Teodor ruzvelti
gadasaxadi?
saWiroa
Tu
ara
xandazmulTaTvis
medikamentebis
ekonomikuri
aucilebelia
im
saqmianobis
zogadi
amgvari
meTodebis
mravalferovnebis
arseboba,
pirobebSi
romelTa
mizani
50
keTildReobis ekonomika
sajaro
finansebis
specialistebis
umetesoba
aRniSnul
CarCod
ganStoeba,
romlis
formaciebis
socialuri
safuZvelebia
asaxuli.
xelsayreli
pirobebi
yuradRebis
sasurvelobaa1.
TeoriiT
(bazari
centrSi
ekonomikuri
am TavSi keTildReobis
imisTvis
kargad
sxvadasxva
sargebloben,
muSaobs)
rom
misTvis
ekonomikis
bazrisaTvis
araxelsayreli
daviwyoT
yvelaze
martivi
ekonomikis
ganxilviT.
igi
Sedgeba
ori
51
gamoiTvleba
raodenoba
manZilebiT
ki
wertilidan,
manZilebiT
O'
evas
wertilidan.
mier
ase,
moxmarebuli
v
magaliTad,
romlebic
damokidebulebas
vaSlsa
warmoadgens.
da
3.2
leRvis
grafikSi
foTolTan
orive
maT
upirates
ganurCevlobis
mrudi
ixileT me-11 Tavi. Henderson and Quandt [1980], sadac mocemulia gamoTvlis Sedegebi.
saxeli XIX saukunis didi ekonomistis, fransis isidro ejuorTis pativsacemad
daerqva.
3
52
53
3.4 grafiki
manam,
sanam
adami
imoZravebs
ganurCevlobis
mrudiT
Crdilo-
pareto-efeqtianobis
ganawilebis
miznobriobis
saxeliTaa
cnobili. pareto-efeqtianoba
Sesafaseblad
xSirad
gamoiyeneba.
Tu
rom
sxvas
ar
miadges
ziani.
rodesac
ekonomistebi
xmaroben
sityva
54
3.5 grafiki
amaRlebs,
meorisas
ki
imave
doneze
tovebs.
3.5
grafikSi
55
evas
keTildReobas
aamaRlebs.
adami,
magaliTad,
p2
wertilSi
ufro
ganawilebis
wertili.
izolirebaa
SesaZlebeli.
efeqtianobis
wertilTa
da
p4
wertilebSi
aRniSnuli
mTel
mdebare
savarjiSo
speqtrs
pareto-efeqtianobis
ejuorTis
aaSkaravebs.
yuTis
pareto-
pareto-efeqtianobis
56
ekonomikuri
TvalsazrisiT,
ganurCevlobis
mrudis
daxrilobis
57
(3.1)
MRS afAdam
sadac
adamis
Senacvlebis
zRvruli
MRS afEve
ganakveTia
(vaSli
ganakveTi.
warmoebis ekonomika
ise,
rom
saSualebaTa
am
ori
produqciis
raodenoba
Seicvalos.
vaSlis
warmoebis
warmoebis
zrda
SesaZleblobaTa
mrudi
leRvis
foTlis
maqsimalur
odenobas
imave
grafikSi
ixilavT,
erT-erTi
xelmisawvdomi
alternativa
vaSlis warmoebaSi.
da
gadatana
uCvenebs,
transformacia
romliTac
SeuZlia.
iseve,
ekonomikas
rogorc
MRSas
vaSlis
aris
leRvis
ganurCevlobis
foTlad
mrudis
58
transformaciis
zRvruli
ganakveTi
avxsnaT
zRvruli
meti
saqonlis
mzardi
sawarmoo
danaxarji.
vaSlis warmoebis
amisaTvis
xy-iT
ki
gazrda
mrudis
daxriloba
transformaciis
zRvrul
ganakveTs
MRTaf =
MC a
MC f
efeqtianobis
(3.2)
pirobebi
cvalebadi
warmoebis
SemTxvevaSi.
vaSlisa
da
leRvis foTlis cvalebadi miwodebis SemTxvevaSi 3.1 gantolebaSi paretoefeqtianoba unda gaizardos. igi ase gamoiTvleba:
ganmartebisaTvis
ki
(3.3)
aqve
ariTmetikul
magaliTs
giCvenebT.
davuSvaT,
2/3-s.
MRSaf-is ganmartebis Tanaxmad, adamma sam zedmet vaSlSi erTi leRvis foToli
unda miiRos, raTa SeinarCunos sargeblis Tavdapirveli done. amdenad, adami
ufro mdidari iqneba, Tu sami vaSlis nacvlad or leRvis foTols miiRebs (anu
sami vaSlis ori leRvis foTlad transformirebas ganaxorcielebs), Tanac
amgvari procesiT aravis miadgeba ziani. aseTi vaWroba yovelTvis SesaZlebelia,
sanam Senacvlebis zRvruli ganakveTi transformaciis zRvrul ganakveTs ar
59
gautoldeba.
rodesac TiToeuli
mrudis
daxriloba gaTanabrdeba,
pareto-
danaxarjis
konteqstSi
xelaxla
iqnes
interpretirebuli.
3.2
MC a
= MRS afAdam = MRS afEve
MC f
(3.4)
Semdegi
SekiTxva
sasurvel
mdgomareobas
romelsac
gavakeTebT
daisvas:
SesaZlebelia
miaRwios?
ekonomikis
pasuxi
im
operaciebis
ki,
rom
daSvebazea
Sesaxeb.
ekonomikam
am
damokidebuli,
davuSvaT,
rom:
1.
Teoria
amtkicebs,
rom
resursTa
ganawileba
swored
pareto-
im
axorcielebs,
(adam smiTis
Semecnebis
rasac
`uxilavi
centralizebuli
xelis~
formalizebas
mmarTveloba
Crdili). keTildReobis
axdens,
romelic
ukve
ar
pirveli
didi
xania
60
dasamtkiceblad
sakmaod
rTuli
maTematikaa
saWiro.
Tumca
MRS afAdam =
Pa
Pf
(3.5)
MRS afEve =
Pa
Pf
(3.6)
igi
3.1
gantolebis
identuria,
rac
pareto-efeqtianobis
erT-erTi
aucilebeli pirobaa.
61
gasaTvaliswinebelia. Teoriis
MC a
P
= a
MC f
Pf
gavixsenoT
(3.7)
3.2
gantoleba,
sadac
MCa/MCf
transformaciis
zRvruli
MRTaf =
Pa
Pf
(3.8)
gaaanalizeT 3.5, 3.6 da 3.8 gantolebebi. SeniSnavT, rom Pa/Pf aris TiToeuli
gantolebis marjvena mxares. amdenad, samive gantoleba erTad niSnavs, rom
es
ki
pareto-efeqtianobis
aucilebeli
pirobaa.
upiratesobiT da
Pa
MC a
=
Pf
MC f
(3.9)
damatebiTi
danaxarjia.
3.9
gantolebis
Tanaxmad,
62
efeqtianobis
misaRwevad
aucilebelia
TiToeuli
saqonlis
damatebiTi
adgens
kanons
da
uzrunvelyofs
sasamarTlo
sistemiTa da erovnuli
Tavdacvis
wesrigs;
meqanizmiT.
igi
aRWurvilia
sxva yvelaferi
efuZneba.
samyaroSi
yvelaferi
gacilebiT
rTulia.
erTi
mxriv,
63
igulisxmeba,
rom
efeqtianoba
erTaderTi
kriteriumia
imis
dasadgenad,
kontraqtuli
mrudis
(mm)
reproduqcias
axdens.
SeadareT
vinaidan
p5
kontraqtul
mrudzea
ganTavsebuli,
gansazRvrebis
vgulisxmobT
`ukeTesSi~.
Semosavlis
SedarebiT
SedarebiT
upiratesoba
amasTanave,
sazogadoebas
ganawileba,
an
sazogadoeba
Tanabar
ganawilebas
mieniWos,
SesaZloa,
SeiZleba
upiratesobas
aniWebs;
SesaZloa
Tundac
ar
sulac
ar
ainteresebdes,
upiratesad
adamsa
iyos
da
faqtobrivi
evaze
q-s
p5-Tan
pareto-efeqtianoba.
rogor
xdeba
zrunavdes.
aseT
3.9 grafiki
ZiriTadi
azri
isa,
rom
pareto-efeqtianobis
kriteriumi
resursebis
64
dones
Soris
arsebobs.
3.10
grafikSi
Cans,
rom
evas
sargebeli
SesaZleblobaTa
mrudia,
romelic
mrudidanaa
kontraqtuli
mrudze p5-s
Seesabameba.
am
SemTxvevaSi
evas
sargeblis
done
SedarebiT maRalia, vidre adamis sargeblis done. r 3 3.10 grafikSi, romelic 3.9
grafikis p3 wertils Seesabameba, misi sawinaaRmdegoa.
3.10 grafiki
65
ganawilebas
pirobiTi
warmoadgens.
pasuxis
gasacemad
romeli
wertilia
saWiroa
socialuri
saukeTeso?
am
keTildReobis
keTildReobasTan
gancxadebaa
keTildReoba
misi
imis
aerTianebs.
Sesaxeb,
wevrebis
socialuri
Tu
rogor
keTildReobas.
keTildReobis
funqcia
ukavSirdeba
sazogadoebis
individis
keTildReoba
W = F(UAdam, UEve)
(3.10)
66
SeniSnavdiT,
axorcielebs
rom
sazogadoeba
araferi
gviTqvams
aRniSnuli
imis
upiratesobis
Sesaxeb,
Tu
gancxadebas.
rogor
garkveul
sxva
individTa
sargeblis
klasifikacia.
amdenad,
socialuri
individis
sargeblis
funqcias
mivyavarT
am
saqonelTa
mimarTuli
SemTxvevaSi
daxriloba
erTaderTi
SenarCunebisaTvis
keTildReobis
gza
adamis
done
uCvenebs,
socialuri
sargeblis
izrdeba
rom
evas
sargeblis
keTildReobis
gazrdaa,
da
Crdilo-aRmosavleTiT
Semcirebis
arsebuli
piriqiT.
moZraobisas,
donis
socialuri
rac
imas
Rirebulebis
Sesaxeb
msjeloba,
socialuri
keTildReobis
eniWeba
orive
zemoT
miTiTebul
wertilTan
SedarebiT.
igi
efeqtianicaa da `samarTlianic~.
67
amrigad,
keTildReobis
funqcionirebadi
konkurentuli
pirveli
sistema
Teoriis
mixedviT,
jansaRad
sargeblis SesaZleblobaTa
mrudis
aRniSnuli
gansakuTrebuli
mimarTulebaa,
romelic
socialuri
68
unda
ekonomika
Sevides
Tu
ara
keTildReobis
saxelmwifo
maqsimizaciis
uSualod
bazarSi
uzrunvelmyof
imisaTvis,
wertilamde
rom
mivides?
ZiriTadi
sazogadoebam
ganawilebas,
Teoriis
SesaZloa
Tu
mimdevari
miaRwios
Tavdapirvel
ekonomistebis
resursebis
Senatanebs
mosazrebis
pareto-efeqtianobis
Tanaxmad,
mixedviT
daniSnulebisamebr gamoiyenebs da
samarTlianad
unda
gaanawilos.
cxadia,
saxelmwifos
resursTa
am
mizniT
araefeqtianobas
xelmisawvdomi
iwvevs.
meqanizmebi
SemdgomSi
(rogoricaa
ganvixilavT
gadasaxadebi)
efeqtianobasa
da
bazris naklovanebebi
rodesac
bazari
resursebs
efeqtianad
ver
anawilebs,
69
sabazro Zalaufleba
resursTa ganawileba
konkurentTan
gantoleba,
SedarebiT
pareto-efeqtianobis
nakleb
produqcias
erT-erTi
miawvdis.
aucilebeli
amdenad,
piroba,
3.9
irRveva.
maTgans
aqvs
sabazro
Zalaufleba
imdenad,
ramdenadac
isini
bazris ararseboba
Tu
bazari
garkveuli
saqonlisaTvis
ar
realurad,
arsebobs,
garkveul
maSin
igi
produqciaze
70
an
Zalian
rTuli
iqneba
an
SeuZlebeli.
amdenad,
ar
arsebobs
iseTi
informacia,
saxelmwifo
Semosavlis
Sedegi
isaa,
rom
romelzedac
meore
mastimulirebeli
isini
siRaribis
mxares
xeli
programebis
dazRvevas
ar
miuwvdeba.
erT-erTi
uzrunvelyofen
dadebiTi
(rac
kerZo
da
swored amitom
`borotad sargeblobs~
amiT.
fasTa
sistema ki
gvTavazobs. 3.9
gantolebis
warmoebuli gulisxmobs,
rom zRvruli
pozitiuri
gvTavazobdes
sargebels
an
negatiuri.
ifiqreT
im
Sesaxeb
naSroms
gamoiyenos.
gamoaqveynebs,
pozitiuri
romelic
garegani
efeqtis
SesaZloa
farmacevtulma
SemTxvevaSi
sasargeblo
71
ar
zRudavs
meores,
analogiurad
moixmaros
es
saqoneli.
sinaTliT
axlos
myofi
yvela
gemi
sargeblobs.
is,
rom
erTi
piri
iyos.
sazogadoebrivi
sabazro
saqonlis
meqanizmma
mimarT
SesaZloa
ver
preferenciebi
aiZulos
individi,
gamoavlinos,
rasac,
mimoxilva
amtkiceben,
rom
gasaTvaliswinebelia
ganawilebis
samarTlianobis
koniunqturis
SemTxvevaSi
mixedviT
saxelmwifos
ganawileba
SesaZlebloba
efeqtiani
eZleva,
ar
Caerios
aris.
da
swored
am
ekonomikis
efeqtianoba gazardos.
72
xazi
unda
problemebi
gavusvaT
im
faqts,
saxelmwifosTvis
SesaZleblobas,
rom
efeqtianobasTan
uzrunvelyofs
dakavSirebuli
ekonomikaSi
Carevis
im
saxelmwifo
romelmac
unda
moagvaros
SesaZloa
Tavad
garegani
samsaxuris
garegan
efeqtis
CamoyalibebisTvis
efeqtTan
danaxarjs
gaweuli
dakavSirebuli
aRematebodes.
xarji,
problemebi,
ufro
metic,
Tu
Teoriulad
saxelmwifos
ZaluZs
status-kvos
gamosworeba,
praqtikulad mas arasodes Seswevs amis unari. miuxedavad imisa, rom argumenti
sakmaod
eqstremalurad
gamoiyureba,
igi
naTels
hfens
im
faqts,
rom
winaaRmdegobani gvxvdeba.
pirvel
rigSi,
ZiriTadi
xedva
metad
individualuria.
igi
adamianis
73
miznebis
mqone adamianebisaTvis.
ar
aris
gasakviri,
keTildReobis
yvelaze
sawinaaRmdego
ekonomika
aRniSnuli
kargad
Sexeduleba,
adamianis
upiratesobis
icis,
Tu
erT
dros
ra
upiratesobas
centralur
seriozul aRqmas
aniWebs
mSvenivrad
mas
moiTxovs.
kmayofilebas.
formulirebuli
amis
tomas
produqcia
aucileblad
unda
iqnes
miwodebuli,
Tundac
mxardaWera
xSirad
am
safuZvelzea
dasabuTebuli.
Tu
subieqturi
gadawyvetileba,
rom
xelovneba
sazogadoebisaTvis
kargia.
misi
SedegTan
damokidebulebaa.
situacia
fasdeba
resursTa
demokratiuli?
Tu
amgvar
mosazrebas
avirCevT,
keTildReobis
Sefasebaa.
keTildReobis
ki ganawilebis alternatiuli
ekonomikis
CarCo
gvibiZgebs,
rodesac
74
moxdeba
Tu
ara
aRniSnuli
qmedebis
Sedegad
yvelaze
sasurveli
formiT ganawileba?
Tu
pasuxi
samive
SekiTxvaze
uaryofiTia,
maSin
sasurvelia,
bazars
SekiTxvis
dasma
gadawyvetilebaTa
miRebis
procesisaTvis
faseul
da
zedapiruli
da
mxolod
sakuTari
interesebis
daskvna
resursebi
rodesac
pareto-efeqtianobis
individs
materialur
ar
mixedviT
SeuZlia
mdgomareobas
mxolod
gamdidreba
ziani
ar
ise,
miayenos.
maSin
rom
nawildeba,
sxva
piris
pareto-efeqtianobis
zRvruli
ganakveTi
pareto-efeqtianoba
tranformaciis
ekonomikis
zRvrul
efeqtianobis
ganakveTs
Sesafaseblad
keTildReobis
ekonomikis
konkurentuli
sabazro
pirveli
ZiriTadi
meqanizmi
Teoria
garkveul
amtkicebs,
pirobebSi
rom
pareto-
efeqtianobamde migviyvans.
eTikur
normad
CaiTvalos.
SesaZlebelia,
sazogadoebas
75
erCios,
rac
ekonomikaSi
saxelmwifos
intervenciisaTvis
erT-erT
sazogadoebis
imisTvisaa
forma,
preferencias
SesaZlebeli,
romelic
rom
socialuri
ganazogadebs.
moinaxos
resursTa
uzrunvelyofis
misi
gamoyeneba
ganawilebis
masStabs
iseTi
maqsimalurad
gazrdis.
keTildReobis
ekonomikis
sazogadoebam
SesaZloa
meore
ZiriTadi
resursebi
Teoriis
Tanaxmad,
pareto-efeqtianobis
mixedviT
sabazro
Zalauflebis
an
bazris
ararsebobis
dros
aSkaravdeba.
rom
amas
saxelmwifo
ukeT
SeZlebs.
yvela
SemTxveva
keTildReobis
ekonomika
individualistur
socialur
filosofias
gamoiyeneba.
amdenad,
miuxedavad
imisa,
rom
politikis
sadiskusio SekiTxvebi
76
v) manqanis dazRveva.
2. warmoidgineT, rom ekonomika ori subieqtisagan Sedgeba. eseni arian henri
da ketrini, romlebic ori saxis saqonels pursa da wyals _ moixmaren. axla
warmoidgineT, rom uflebamosilma pirebma gvalvis gamo gadawyvites, TiToeuli
maTganisTvis arsebuli wylis resursis zustad naxevari gamoeyoT. imisaTvis,
rom erT adamians ar ganexorcielebina meoris `eqspluatacia~, arc erTs ar
SeeZlo
mieyida
meorisaTvis
wyali
ufro
meti puris
safasurad. daxazeT
(miniSneba:
warmoidgineT
modeli,
romelSic
momxmarebeli
or
Tanafardoba
am
produqciaTa
Senacvlebis
zRvrul
ganakveTsa
da
W = UL + UA,
sadac
b) gaimeoreT a, rodesac:
W = UL+ 3UA
77
(grafiki)
garkveul
SesaZlebelia
periodSi
aseTi
proeqtis
CikagoSi
ufaso
racionalizeba
koncertebi
imarTeboda.
keTildReobis
ekonomikis
reagirebas.
masze
gadasaxadi
ar
arsebobs
(signalis
97
procenti
mcdaria);
b) Taflis warmoebaze subsidias federaluri mTavroba gascems;
g)
amerikis
fermerTaTvis
katastrofuli
SeerTebuli
kulturaTa
sawarmoo
Statebis
dazRvevis
soflis
meurneobis
subsidirebas
danakargebis
dasazRvevad
departamenti
axorcielebs.
aranair
fermeri
sadazRvevo
gadasaxads ar ixdis;
d)
vaSingtonSi
ver
gaxdebiT
parikmaxeri,
Tu
ar
geqnebaT
qalaqis
78
harmonizaciis
jansaR
gzebs
`socialur
eZebs.~
wyobas~?
am
kriteriumis
rogor
mixedviT,
Seesabameba
qmnian
Tqveni
ki
pasuxi
warmoebas
daiwyebs,
misi
warmoebidan
gamoTavisuflebuli
resursi
keTildReobis
ekonomikis
meore
ZiriTadi
Teoriis
mixedviT,
gamoyenebuli literatura:
Bator, F.M. "The simple analytics of Welfare Maximazation". American Economic Review 47 (1957
wlis marti), gv. 22-59.
79
nawili meore
sazogadoebrivi danaxarjebi
keTildReobis
ekonomikis
Teoriam
Cveni
yuradReba
SeaCera
bazris
SesaZleblobas
informacias
imis
Sesaxeb,
qmnis.
Tu
am
ras
nawilis
SeiZleba
ramdenime
Tavi
gulisxmobdes
gvTavazobs
saxelmwifo
garegan
efeqtebs
Seexeba
(garemosTan
dakavSirebuli
sakiTxebis
gansakuTrebuli xazgasmiT), me-6 Tavi ki, im politikis gamoyenebiT, romelic me4 da me-5 TavebSia mocemuli, imis mimoxilvas eTmoba, upasuxeben Tu ara
politikuri
amaRlebis
institutebi
amocanas. me-7
bazris
naklovanebis
daZlevisa
da
efeqtianobis
eZRvneba.
bazris naklovaneba yvelaze xSirad dazRvevis sferoSi Cans. socialuri
dazRvevis dros mimdinare movlenebs me-9 da me-10 Tavebi ikvlevs. saxelmwifo
danaxarjebis Cveneuli analizi sruldeba me-11 TaviT, romelSic mocemulia
danaxarjebisa
Sesafaseblad
da
Sedegebis
aucilebel
analizi
praqtikul
_
wesTa
sazogadoebrivi
krebuli,
danaxarjebis
romelic
Teorias
efuZneba.
80
Tavi 4
sazogadoebrivi saqoneli
organos
sazogadoebaSi
saerTo
keTildReobis
dasanergad
unda
gatarebuliyo,
yvelam
aqsiomad
CaTvala
mosazreba,
ra
rom
81
ki
mogveCvenos,
Tumca
misi
gaanalizebis
Sedegad
mivalT
amis
individTa
momsaxurebis
mier
sapirispirod,
dacva,
romelsac
erTdroulad
armia
gamoyenebis
uzrunvelyofs,
SesaZleblobas
ar
Tavdacvis
Sedegad
miRweuli
keTildReobisagan
(rTulia,
Tavdacva
wminda
sazogadoebrivi
saqonelia,
romelic
moxdeba,
saqonlis
Semdegnairad ganisazRvreba1:
mas
Semdeg,
rac
saqonliT
uzrunvelyofa
SeuZlebeli
saqonlis
moxmareba
gamoricxvis
princips
ar
eqvemdebareba.
miuxedavad
imisa,
rom
saqonlis
Tanabar
moculobas
yvela
moixmars,
82
rom lagdeba oTaxi, romelSic kolejis ramdenime studenti cxovrobs. mas aqvs
sazogadoebrivi saqonlis kargi Tviseba _ yvelas siamovnebs sufTa abazanaSi
Sesvla, amitom rTulia, romelime studenti am sargebels CamoaSoro. Tumca
zogierTi studenti sxvebze metad zrunavs sisufTaveze. analogiurad, Cvens
mier
moyvanil
mtrulad
Tavdacvis
ganwyobili
magaliTSi
ucxoelebis
isini,
vinc
arsebobas,
yvelaze
metad
saxelmwifo
ganicdian
Tavdacvas
ufro
faseulad miiCneven, vidre isini, vinc SedarebiT usafrTxod grZnoben Tavs (sxva
Tanabar
pirobebSi).
uaryofiTi
marTlac,
sazogadoebrivi
momxmarebelTa
saqoneli,
Sefasebani,
gansxvavebulia.
dadebiTia
TiToeul
Tu
adamians
sistemas;
gadaadgilebas
meoreni
gamoiwvevs
ki
da
fiqroben,
saxelmwifo
rom
axali
usafrTxoebis
sistema
dones
armiaTa
Seamcirebs,
sazogadoebriv
saqonlad
klasifikacia
sabazro
pirobebsa
da
ar
eqvemdebareba,
sazogadoebrivi
saqoneli.
aRar
moqmedebs.
sakmaod
Tumca
STambeWdavi
aRarc
sanaxaoba
Suquraa
ki
wminda
swored
maSin
Tumca
gadaitvirTeba.
mayurebelTa
sanaxaobis
imave
raodenobis
`odenobas~
zrdasTan
TiToeuli
erTad
adamiani
areali
`moixmars~,
sazogadoebrivi
saqonlis
moxmareba
garkveuli
masStabiT
83
analizis
Sedegad
faqtobrivi
bazrebis
saqmianobis
Sesaxeb
SesaZloa
erTdroulad
satransporto
gamoricxvis
dakmayofildes.
magistralebi
SeuZleblobis
TvalsazrisiT
ar
principi
mouxerxebelia
pikis
muSaobs
warmoidgineT
saaTis
_
gadasaxadis
qalaqis
dros.
ZiriTadad
transportis
monitoringis
amkrefi
jixuris
yvelgan
iTvleba
es
sacobSi
moyolilma
nebismierma
adamianma
rom
adamianebi
moxmarebelTa
moxmarebisas
garkveuli nawilis
erTmaneTs
momsaxurebiT
konkurencias
ar
sargeblobisgan
uweven,
CamoSoreba
rom
samarTlebriv
magaliTis
saqonlis
gadawyvetilebebzea
moyvana.
radiotalRebs
avtomaturad
maxasiaTebeli
E-XPasses-i
iyenebs
da
daaricxavs.
teqnologiur
damokidebuli.
gamvleli
mZRols
magaliTad,
manqanebis
gzebiT
State
aq
mdgomareobasa
mosaxerxebelia
91
gzis
identificirebisaTvis
sargeblobisaTvis
Rout
da
gadasaxads
los-anjelesis
axlos
gadatvirTul
quCaze
gavlas
Seecdebian
quCiT
sargebloba
saqonlis
niSan-Tvisebebi
aqvs.
patiosneba
mniSvnelovani
saqmis
warmoebis
dros
fasebis
SemcirebiT
mTeli
sazogadoeba
84
isargeblebs.
aseTi
tipis
xarjebis
Semcireba
rogorc
arakonkurentuli
ganawileba
sazogadoebrivi
saqonelia.
Tu
Semosavali
ufleba
gamefebuli
winaaRmdegobebis
Sefasebis
xelvyoT.
meTodebis
cxadia,
fonze,
mixedviT
samarTlianobis
individebi
gansxvavdebian.
cnebis
Semosavlis
miuxedavad
irgvliv
ganawilebis
amisa,
Semosavlis
princips ar eqvemdebareba _
amdenad,
los-anjelesSi,
igi
aris
sazogadoebrivi
saqoneli.
adgilobrivi
informaciis
aseTi
ganawileba
sazogadoebrivi
saqonlis
niSan-
higienuri
norma
internetSi,
gazeTSi
an
ubralod
restornis
iwarmoeba.
romelsac
arsebobs
saxelmwifo
piradi
moxmarebis
uzrunvelyofs _
saqonlis
esaa
farTo
saqoneli,
asortimenti,
romlis
moxmareba
principi
moqmedebs),
magram
mas
saxelmwifo
uzrunvelyofs.
zogjer
mogvianebiT
vnaxavT,
saxelmwifo
uzrunvelyofs.
analogiurad,
rogorc
uzrunvelyofa
an
`saxelmwifo~
misi
uzrunvelmyofi
seqtoris
Sesaxeb
arafers
gveubneba.
85
akeTeben.
sxva
sazogadoebebSi
aRniSnuli
samuSaos
Sesasruleblad
Tavad
ar
axorcielebs.
amerikis
SeerTebul
StatebSi
ra
iqneba
efeqtiani
saxelmwifo
odenoba?
Tavdacvis
sazogadoebrivi
an
sxva
saqonlis
sazogadoebrivi
efeqtiani
saqonlis
miwodebisaTvis
gansxvavebiT,
piradi
moxmarebis
saqoneli
unda
gaviazroT.
kvlav
maTgani
leRvis
foTlis
gansazRvrul
raodenobaSi
(ix.
wignis
danarTi).
davuSvaT, gvinda vnaxoT, Tu rogoria leRvis foTolze bazris moTxovnis
mrudi. am mizniT Cven ubralod vajamebT leRvis foTlis im raodenobas,
romelzedac,
fasis
miuxedavad,
orive
adamianis
moTxovna
arsebobs.
4.1A
grafikSi, sadac leRvis foTlis fasi 5 dolaria, adami leRvis erT foTols
moiTxovs (horizontaluri manZili D D fA -sa da vertikalur RerZs Soris). 4.1B
grafiki miuTiTebs, rom imave fasad eva leRvis or foTols moiTxovs. amrigad,
orive individis mier moTxovnili leRvis foTlis saerTo raodenoba, Tu misi
2
86
moTxovnis mrudi
gamoxatulia D fA+ E -iT (grafiki 4.1C). rogorc ukve vaCveneT, wertili, sadac fasi
5 dolaria, raodenoba ki 3, zustad bazris moTxovnis mrudzea ganlagebuli.
analogiurad, mocemuli fasis farglebSi bazris moTxovnis gansazRvrisaTvis
piradi moTxovnis mrudebs Soris arsebuli horizontaluri manZilisa da fasis
vertikaluri RerZis Sekrebaa aucilebeli. es horizontaluri jamis saxeliTaa
cnobili.
4.2
grafiki
4.1
grafikis
informaciis
reproducirebas
axdens.
4.2C
grafikSi bazris miwodebis mruds (Sf) zemodan bazris moTxovnis mrudi ( D fA+ E )
daedeba.
bazari
dabalansebulia
maSin,
rodesac
moTxovna
da
miwodeba
87
(grafiki 4.2C). am fasad adami leRvis erTnaxevar foTols, xolo eva sam
foTols moixmars. yuradReba miaqcieT Semdegs: ar arsebobs mizezi, vifiqroT,
rom adami da eva
leRvis
foTlis
vaSliT
Senacvlebis
zRvrul
ganakveTs
(MRSfa),
romelic leRvis foTlis fasisa (Pf ) da vaSlis fasis Sefardebis tolia (Pa):
MRS fa =
Pf
Pa
3.
rom
iyos,
Pa
gavutoloT
dolars.
amdenad,
sargeblis
donis
Sesafaseblad,
romelzedac
individi
leRvis
foTols
vaSlze
yvela doneze
D Ef
SesaZloa
warmoebis
paralelurad
leRvis
foTlis
vaSlad
MRT fa
MRS fa -s, romelic oTxs udris. mwarmoebelic awesebs MRT fa -s, romelic aseve
oTxia. amdenad, gamodis aseTi Tanafardoba:
3
Tavi), MRT fa =
MC f
MC a
utoldeba, amitom MCa = 1 dolars, MRTfa = MCf. amis Semdeg SegviZlia zRvruli
danaxarjisa da miwodebis mrudis mimarT transformaciis zRvruli ganakveTi
ganvsazRvroT.
88
(4.1)
bazari
konkurentuli
iqneba
da
saTanadod
imuSavebs,
keTildReobis
dasknas
CamovayaliboT.
tkbebian.
evas
gavakeTebdeT,
davuSvaT,
mier
misiT
rom
adami
efeqtianobis
da
tkoba adamis
eva
piroba
feierverkis
analogiur
intuiciurad
cqeriT
Tanabrad
siamovnebas sulac ar
zRvrul
danaxarjs
unda
SevadaroT.
zRvruli
sargeblis
mis
zRvrul
danaxarjze
metia,
maSin
efeqtianobis
gasazrdelad
am
89
moTxovnis
moTxovnis
mrudi
mrudia
aris
jgufuri
am
proceduris
meSveobiT
adamsa
da
evas
SesaZlebloba
miecaT,
azri
ara
aqvs
sazogadoebrivi
saqonlis
im
raodenobis
Sejamebas,
dolari
gadaixados,
rodesac
20
raketas
moixmars.
evas
erT
TiToeuli
donisaTvis
ganisazRvreba.
sazogadoebrivi
saqonlis
SemTxvevaSi
miaqcieT
piradi
moxmarebis
saqonelsa
da
sazogadoebriv
romelic nebismieri fasis pirobebSi iqneba moTxovnili. Tumca pirobiTi niSani naTels
hfens msgavsebebs piradi moxmarebis saqonlis SemTxvevaSi.
90
gansxvavebuli
odenobiT
gansxvavebuli
moTxovnis
moixmars.
mixedviT
amdenad,
jamdeba.
moTxovna
horizontalurad,
sazogadoebriv
saqonels
yvela
iqnes
moZiebuli.
sxva
sityvebiT
rom
vTqvaT,
piradi
moxmarebis
91
survili,
damatebiTi
erTeulis
Rirebuleba
gadaixadon,
erTeulis
92
gadakveTa
gadasaxdelad
warmoebis
orive
TvalsazrisiT,
individi
fasebi kvlav
mzadaa,
transformaciis
udris.
zRvrul ganakveTs,
uzrunvelsayofad
ganakveTi
gautoldeba.
hqondes,
wminda
aucilebelia,
romelic
sazogadoebrivi
yovel
individs
transformaciis
saqonlis
Senacvlebis
zRvrul
SemTxvevaSi
ganakveTs
Senacvlebis
vinaidan
moixmaros,
misi
yvelam
sazogadoebrivi
efeqtiani
saqonlis
uzrunvelyofisaTvis
Tanabari
saWiroa,
odenoba
bolo
unda
erTeulis
93
moxmarebis
saqoneli
konkurentul
bazarze icvleba,
individi imis
fuli
daitovos.
erTi
individi,
romelic
meores
gadaaxdevinebs
im
cxadia,
saqonlis
evasac
SemTxvevaSi
surs
sxvisi
`TiToeuli
xarjiT
adamiani
cxovreba.
Secdeba,
sazogadoebrivi
miisakuTros
raime
romlis
saSulebiTac
igi
saqonels
efeqtianad
rodesac
saqonliT
sargebloba
gaanawilebda
(grafiki 4.4).
Tundac
princips
im
SemTxvevaSi,
eqvemdebareba,
iseTi
saqonlis
bazris
mier
gamoricxvis
warmoeba,
romelic
bileTebs
yidis.
gansazRvruli
masStabis
feierverkis
Cvenebis
nulia
(radgan
Cveneba
konkurencias
ar
iwvevs).
efeqtianobis
"Free Rider" gadaxdis gareSe mgzavrobas niSnavs, Tumca bolo qarTul ekonomikur
literaturaSi inglisuri termini mkvidrdeba, romelic, zogadad, gadaxdis gareSe
sargeblis miRebas niSnavs (red.).
94
eqneba
danaxarjs).
amdenad,
arseboba,
manam,
romelic
sanam
misi
efeqtianobis
nulis
sargebeli
aRemateba
asamaRleblad
toli
iqneba.
nuls
aucilebelia
magram
is
(gaweul
iseTi
mewarme,
fasis
romelic
saqonelze
TiToeuli
individis
moTxovnis
mrudi
icis;
(2)
pirobiT
mewarmes
saSualeba
miecema,
TiToeuli
adamianisgan
yvelaze
maRal
fass
gadaixdis.
amdenad,
mewarmesac
SeeZleba
biznesis gagrZeleba.
srulyofili fasiT
optimaluri
arakonkurentuli
miwodebis
saqonliT
gansazRvra
sargeblobis
martivi
ufleba
yvela
iqneba9.
SesaZloa,
momxmarebels
ar
fri-raideris problema
miwodebamde
aseTi
mivyavarT. efeqtianobis
saxis
saqonlis
warmoeba
asamaRleblad ki saWiroa,
uzrunvelyos.
aRniSnuli
95
uflebis
sargeblobisaTvis
SesaZloa
gamoyenebiT
gadasaxadi
fri-raideris
aiZulos
igi,
gadaixados.
problema
sazogadoebrivi
aseT
Tavidan
SemTxvevaSi
aicilos
da
saqonliT
saxelmwifom
sazogadoebrivi
Tanxebis
wyalobiT
aSenda
monastrebi,
musikaluri
darbazebi,
saqonlis
uzrunvelyofis
aSkara
mtkicebuleba,
rogoric
Suquraa (Coase, 1974). erTi gamoCenili ekonomistis TqmiT, `me ar vici bevri
istoriuli
uCvenebs,
faqti
rom
an
sxva
empiriuli
preferenciaTa
mtkicebuleba,
saTanado
romelic dabejiTebiT
gamoaSkaravebis
problema
odesme
ar
aris.
miuxedavad
maxasiaTebelTa
mqone
zogierTi
imisa,
rom
saqonlis
sazogadoebrivi
miwodebas
kerZo
saqonlis
seqtori
monawileebs
dauriges Jetonebi,
dolars.
SemdgomSi
isini
Jetons
gacvlis
jgufs
Cuqnidnen.
96
monawilis
CaTvliT,
romelmac
Jetoni
gaiRo.
cxadia,
yvela
monawilis
gacvlis
jgufs
gadascemdnen.
am
jgufisTvis
Jetonis
Cuqeba
jgufisTvis
ar
gadaeca
igi
sargebels
sxva
monawileTa
gviCvenebs
Sedegebi?
aRmoCenebi
eqsperimentebis
mixedviT
absoluturad
tipuria.
saSualod,
sazogadoebrivi
saqonlisaTvis
gaiReben.
alternatiuli
amdenad,
kontribuciis
Rirebuleba
izrdeba
ganakveTi
(rodesac
mcirdeba,
Jetonis
xolo
misi
SenaxvisaTvis
msoflios
erebi
kamaToben
im
sargeblis
Sesaxeb,
romelic
SesaZloa
gasawevi
momsaxurebis
uflebis
kerZo
seqtorisaTvis
gadacemas
gaswevs.
Cven
jer
momsaxurebis
uzrunvelyofasTan
dakavSirebul
97
saxelmwifo
seqtoris
mier
uzrunvelyofil
momsaxurebas
zogierT
sistemis
damontaJebisa
da
dacvis
personalis
daqiravebis
gziTaa SesaZlebeli, rac ZiriTadad kerZod xorcieldeba. marTlac, dRes aSSSi kerZod daqiravebuli policielebis raodenoba samjer aRemateba saxelmwifo
samsaxurSi myofi policielebis raodenobas ("Economist", 1997, gv. 21). did ukana
ezos SesaZloa sazogadoebrivi parkis bevri niSan-Tviseba hqondes; saxelmwifo
sasamarTloebis momsaxureba kerZo seqtoris mier gaweuli msgavsi momsaxurebiT
icvleba. ase, magaliTad, swored im astronomiuli sasamarTlo baJis gamo,
romelic individma saxelmwifo sasamarTlo sistemis gamoyenebisaTvis unda
gadaixados, kompaniebi mas gverds uvlian da davas winaswar SeTanxmebuli
neitraluri mrCevlis daxmarebiT wyveten. wliurad 40 aTasze met samoqalaqo
davas, romelic tradiciulad sasamarTloSi unda gadawyvetiliyo, dRes kerZo
firmebi wyveten (Pollock, 1993, gv. B1).
drois gasvlasTan erTad, saxelmwifo da kerZo uzrunvelyofis modelTa
Tanafardoba
arsebiTad
pasuxismgebloba
Seicvala.
ganaTlebaze,
XIX
policiaze,
saukunis
ganmavlobaSi
biblioTekebsa
da
kerZo
sxva
saxis
momsaxurebaze ufro maRali iyo, vidre dRes aris. Tumca amJamad ukusvlis
tendencia SeiniSneba _ kerZo seqtors is funqciebi gadaecema, romlebic dRemde
saxelmwifo
pasuxismgeblobad
iyo
aRiarebuli.
ase,
magaliTad,
zogierT
saxlis
individualuri
mesakuTre
qiraobs
kerZo
kompanias,
98
romelic
SemTxvevaSi,
sabolood
ganaTlebis
ainteresebs
done)
da
individs,
ara
mis
saqonlis
sawarmoeblad
xarisxia
(am
gamoyenebuli
masStabis
gamosaTvlelad?
am
sakiTxze
ramdenime
mosazreba
arsebobs.
seqtors
mieniWeba.
ase,
magaliTad,
sajaro
skolis
mier
swavlis
administraciuli
danaxarjebi.
saxelmwifo
uzrunvelyofis
farglebSi
mSoblis drosa da
energias,
romelic
kerZo
saskolo
sistemis
Sesaxeb
gansxvavebuli
Sexedulebani
aqvT.
adamiani,
romelic
dRes
aqtualuria,
kerZo
uzrunvelyofa
SeiZleba
ufro
99
ganawilebis
sakiTxebi.
sazogadoebis
samarTlianobis
cnebis
Tanaxmad,
iyos
xelmisawvdomi.
analogiuri
mosazreba
samedicino
momsaxurebis
aeroportis
usafrTxoeba
11
seqtembris
Semdeg
yvelaze
mniSvnelovani
rom
federalizeba,
moxeleebi
saWiroa
rac
unda
usafrTxoeba
imas
gulisxmobs,
iyvnen.
unda
aeroportis
meoreni
daafinansos,
usafrTxoebis
rom
isini
fiqroben,
Tumca
warmomadgenlTa
federaluri
rom
mTavrobam
momsaxureba
kerZo
mTavrobis
aeroportis
firmebs
unda
debatebi
garkveuli
xazs
usvams
momsaxureba
saxelmwifo
winaaRmdegobaSi vardebian
momsaxurebis
gaweva
Semdegs:
adamianebi
Tanxmdebian
seqtorma
unda
imaze,
gaswios,
rom
Tumca
saxelmwifo
Tu
kerZo
seqtorSi?
winaaRmdegoba
da
kerZo
miwodebis
mdgomareobiT.
erTni
SedarebiTi
amtkiceben,
fasebis
rom
irgvliv
saxelmwifo
Seqmnili
seqtoris
ar
arian
da
imaze
ar
nerviuloben,
rom
maTi
kompania
100
monarqiul
saxelmwifoebSi
saxelmwifo
miwebis
gayidva
did
fuls
datvirTul
im
uZrav
qonebas
gaaTavisuflebdnen,
romelic
saxelmwifo
sakuTrebaSi odesme arsebul miwaze ufro meti iqneboda. rogorc ki saxelmwifo miwa
kerZo sakuTreba gaxdeba, yovelwliurad gaumjobesdeba misi xarisxi da igi ukeT
damuSavdeba10.
sruliad
axali
teqnologiis
gamogonebas
Seecadnen,
magram
teqnologiam ver imuSava. 1986 wels, mas Semdeg, rac 200 aTasi aSS dolari
daixarja imis gamosakvlevad, Tu ra ar keTdeboda sworad, qalaqis pirveli
pirebi mixvdnen, rom yvelaferi Tavidan iyo dasawyebi. 1986 wlis ivnisSi uZravi
qonebis developeri donald j. trampi Seudga proeqtis ganxorcielebas da
imave wlis dekemberSi daasrula daaxloebiT 2,5 milion aSS dolarad. trampma
sacigurao moednis mSenebloba dagegmilze sami kviriT adre daamTavra da
proeqtisaTvis gamiznuli xarjebidan 750 aTasi aSS dolari dazoga. rodesac
CikagoSi mitovebuli manqanebis buqsiriT gasawevad saxelmwifo brigadas kerZo
brigadebi
Caenacvla,
wliuri
milioni
aSS dolari
radgan
daavadebulTa
bediT
iq
pacientebs
dainteresebuli
cudad
mkurnalobdnen.
adamianebi
Sokirebulni
gonebrivad
iyvnen
am
gadasaxadis
akrefis funqcia
kerZo
samsaxurebs gadaecemoda
warmoebaTa
Soris
mcire
sistemuri
gansxvaveba
arsebobs.
101
gansxvavebulobaa,
rac
SesaZloa,
kerZo
ufro
klinikaSi
maT
SedarebiT
dabali
fasebi
daxasiaTebas
iyos,
arTulebs.
vidre
saxelmwifo
klinikaSi. amis mizezi ki isaa, rom kerZo klinika iseT pacients, romlis
mkurnaloba Zviria, ar mkurnalobs. swored am magaliTis Semdeg mivdivarT
kerZo warmoebis oponentTa mTavar argumentamde: kerZo kontraqtori dabali
xarisxis (meorad) saqonels awarmoebs.
arasrulyofili
SeiZleba
iTqvas
kontraqtebi.
Semdegi:
kargi
kritikis
iqneba,
qarcecxlis
Tu
gasaneitraleblad
saxelmwifo
kerZo
seqtoris
kontraqtis
gauTvaliswinebel
Sedgena
garemoebas
ver
SeuZlebelia,
ganWvret.
ase,
radgan
magaliTad,
yvela
`kontraqtis
daarRvevs~
(gv.
3).
meore
mxriv,
arasrulyofili
kontraqti
ar
aris
kerZo
seqtorisTvis
gadacemisas.
mokled rom
vTqvaT,
Tu
kerZo
SedarebiT
srulyofili
kontraqtis
Sedgena,
maSin
SeiZleba
momxreebs
sjeraT,
rom
Tundac
SeuZlebeli
iyos
SeiZinos
saqoneli,
dabalxarisxian
momsaxurebas
Tu
sTavazobs.
am
amJamindeli
TvalsazrisiT
mimwodebeli
mas
erTi magaliTia
ganaxorcielos
periodSi.
Slaiferi
sawarmoo
[1998]
xarjebis
amtkicebs,
araefeqtiani
rom
kargi
Semcireba
reputaciis
mimdinare
damkvidrebis
102
momxreni
amtkicebdnen,
rom
iseTi
rutinuli
davalebis
msoflioSi
inspeqtorebi
erT-erTi
muSaoben.
meore
saukeTesoa,
mxriv,
tvirTis
isini,
visac
usafrTxoebis
swams,
rom
kerZo
aeroportis
mqone
gansxvavebul
aeroportebs
moitanda
(Uchitelle,
2001,
gv.
WK3).
garemo.
privatizaciis
irgvliv
arsebuli
debatebis
bolo
funqcionireben.
sazogadoebis
poziciidan,
kerZo
sakuTrebaSi
konkurenciis
pirobebSi
SesaZloa
sakmaod
efeqtian
maCveneblebs
sazogadoebrivi
samuSaoebis
departamentis
danaxarjebisa
da
departamentsac
mieca
konkursSi
monawilebis
ufleba.
pirvel
etapze misi cda warumatebeli gamodga, radgan kerZo firmebi ukeT da ufro
iafad asrulebdnen samuSaos. Tumca garkveuli drois Semdeg departamentma
sxvadasxva eqsperimentebi (rogoricaa nagvis Segrovebis marSrutis xelaxali
dizainireba) Caatara da kontraqti daibruna. Phoenix-is ambavi cxadyofs, rom
Tu
konkurencia
arsebobs,
saxelmwifo
da
kerZo
sakuTrebebs
Soris
103
moxseniebuli
araefeqtianoba
efeqtiani
konkurenciisgan
misi
privatizaciis
saerTaSoriso maCveneblebis
privatizaciamde
ramdenime
wliT
adre
iwyeba
firmaSi
arsebiTi
Sedegad
miRebuli
WeSmariti
sargebeli
Sedegis
SenarCuneba
iqneba.
ganaTleba
gaweuli
saxelmwifo
danaxarjebis
gasaanalizeblad
efeqtian
saqonelze
igi
qmnis
ganaTleba
upirvelesad
saqonels
garegan
piradi
maSin,
efeqts
rodesac
an
moxmarebis
saubaria
warmoebulia
saqonelia,
sazogadoebriv
monopolisturad.
romelic
adamianis
104
imaze
miuTiTebs,
rom
ganaTlebas
sazogadoebrivi
saqonlis
istorikosis,
keTilSobilebis
plutarqes,
fesvica
da
moralis
nayofic
Tanaxmad,
karg
`patiosnebisa
ganaTlebaSia~.
da
demokratiul
struqtura
sazogadoebriv
azrs
aZlierebs,
saWiroa,
Tavad
idelogiur
moqalaqeebisaTvis
damuSavebas
mTavroba
ufro
uzrunvelyofs,
misaRebi
xdeba.
aseTi
ris
Sedegadac
gziT
ganaTlebas
saswavlo weli
(dolari)
1980
4632
1985
5537
1990
6635
1995
6452
2000
7066
2001
7161
wyaro: gamoTvlilia US Census Bureau, Statistical Abstract of the United States, 2002,
Washington, DC, 2002, gv. 146.
ekonomikis
efeqtianobas
mixedviT,
gasaTvaliswinebelia
ukavSirdeba.
swavlebis
keTildReobis
erTianobis
ekonomikis
faqtoric
da
am
105
socialuri
mobilurobis
mniSvnelovani
wyaroa.
amdenad,
ganaTleba
sazogadoebrivi
saqonelia,
maSin
saxelmwifos
misi
mier),
aramed
savaldebuloc.
aseTi
sistema,
romelic
bevr
ra
aris
iseTi
gansakuTrebuli
ganaTlebaSi,
rac
mTavrobas
aranair
konkurireben,
formirebas
pirad
rom
sargebels
sakuTar
axmaren.
am
procesebis
mimarTulebiT
martivad
xorcieldeba
ar
resursebs
mosazrebis
iRebs.
kerZo
moswavlis
Tanaxmad,
saxelmwifoebrivi
saxelmwifo
skolebi
adamianuri
arsebuli
erTgulebis
saskolo
ki
imiT
kapitalis
demokratiuli
formireba
sistemaSi,
ufro
romelic
konkurenciisagan daculia.
rac ar unda racionaluri mxardaWera movunaxoT ufaso sajaro skolas,
gasaocaria, rom ekonomikuri Teoriis mixedviT, adamianebisaTvis aseTi sistema
ar qmnis stimuls, ufro meti ganaTleba miiRon, vidre kerZo saskolo sistemaSi
miiRebdnen.
gaixseneT
jepetos
istoria,
romelic
gadawyvets,
Tu
rogori
ganaTleba unda miiRos misma vaJma _ pinoqiom. 4.5 naxazSi ganaTlebis masStabi
izomeba horizontalur RerZze, xolo sxva saqoneli, romelsac ojaxi moixmars,
naCvenebia
vertikalur
RerZze
(simartivisaTvis
CaTvaleT,
rom
miRebuli
ganaTlebis
Seisyidis,
misi
sasurvel
arCevani
AB
odenobas
sabiujeto
pinoqiosaTvis
ganaTlebis
eo
saaTebis
eqvemdebareba
SezRudvas);
co
sxva
kerZo
bazarze
SezRudviTaa
raodenobas
saqonelze
arsebul
fasad
SemosazRvruli.
Seisyidis
gasawevi
is
(romelic
xarjebisTvisaa
gadadebuli.
106
mrudi
ii,
romelic
x-ze
gadis,
ufro
maRalia,
vidre
skolaSi
mier
saxelmwifo
Seiyvans.
mniSvnelovania,
ganaTlebis
saskolo
miRebis
sistemis
rom
ep
ufro
koeficienti
arseboba
kerZo
mcirea,
vidre
eo.
iklebs.
intuiciurad,
ganaTlebis
alternatiul
4.5 grafiki
11
Cven vuSvebT, rom jepeto gadasaxadebs ixdis imisgan damoukideblad, dadis Tu ara
misi Svili sajaro skolaSi.
107
indiferentulobis
mrudis
gansxvavebuli
nakrebis
SemTxvevaSi,
cxadia,
romelsac
gakveTilebiT
sistemam
Seivsos,
miRebuli
sajaro
skolebi
naklebad
ganaTlebis
uzrunvelyofen,
mosalodnelia,
koeficienti
rom
SesaZloa
saxelmwifo
Seamciros.
kerZo
saskolo
miuxedavad
amisa,
mniSvnelovani
SekiTxvis
winaSe
vdgavarT:
amaRlebs
Tu
ara
maRali
jamSi,
aseTze,
Cven
aramed
vzrunavT
im
ara
Sedegebze,
ganaTlebaze
romlebsac
gaweul
danaxarjze,
moswavle
ganaTlebis
ganaTlebis
sxvadasxva
urTierTobis
maswavlebelTa
sirTuleebTanaa
saSualebaTa
(maswavlebelTa
raodenoba
TiToeul
dakavSirebuli.
gamoyenebis
gamocdileba
moswavleze
sirTulis
da
nawili
doneebs
wlebis
a.S.)
mixedviT,
Sefaseba
`ganaTlebis~
Soris
sakmao
Sedegis
kapitalis
Canawerebi,
zrdis
garicxulTa
raodenoba,
maRal
klasebSi
swavlis
Sedis
maswavlebeli/moswavlis
proporcia,
maswavleblis
108
imis
gaTvaliswinebiT,
rom
sawarmoo
saSualebebi
mxolod
iqneba
efeqtiani,
Tu
ubralod
CavixedavT
maT
xelT
arsebuli
miuxedavad
(maswavleblebi,
SearCevs,
imisa,
rom
romelTa
mopovebuli
direqtori
moswavleebic
akademiuri
yovelTvis
swavlisas
xarisxis
an
`karg~
maswavlebels
karg Sedegebs
maswavleblis
uCveneben)
gamocdilebis
aRsaniSnavi
Sedegi
klasSi
moswavleTa
raodenobis
kvlevis
Sedegad
dadginda,
rom
SeerTebul
StatebSi
erT
principis
klasis
zoma
ar
unda
Semcirdes.
kvlav
109
ganaTlebaze
gaweuli
danaxarjebis
efeqtianoba
mowafeTa
asakzecaa
Cadebuli
investiciebi
SemuSavebuli
programebi
nayofs
gamoiRebs.
mSoblebTan
xSiri
skolamdeli
vizitebisa
aRzrdis
da
Tavad
monawileobis
Semdeg
SesaZloa
xdis
testis
qulebi
daskvnas
imis
aamaRlos.
Sesaxeb, rom
ki
gvinda
saskolo
is
aRvniSnoT:Lmiuxedavad
danaxarjis
meore
kritikul
imisa,
zemoqmedebis
cvladze
rom
sakiTxi
saganmanaTleblo
mniSvnelovani
Semosavalze
pirdapir
da
ar
110
ekonomisti
amtkicebs,
rom
swavlis
xarisxi
gaumjobesdeba,
Tu
msgavs
StatebSi,
romelsac
saxelmwifoSi
yvelaze
liberaluri
da
skola
mSobelTa
`ZiriTadisken
kmayofilebas
zrdis.
arizonas
zogierTi
dabrunebis~
midgomas
atarebs:
garkveuli
aseTi
magaliTebisa,
Catarda
ekonometrikuli
samuSaoebi,
romlebic
skolaSi
swavlis
xarisxi
miCiganis
programis
farglebSi
gansazRvrul
biujetidan
miCiganis
anazRaurebas
CamoiWra
Tanxa,
Carteruli
iRebdnen.
romelic
skolebi
TiToeul
mniSvnelovania
udris
zemoT
is,
rom
miTiTebuli
Sedegebs)
konkurenciaSi
ar
im
sajaro
moxvedrilan.
skolebTan
Tanac
SedarebiT,
aRniSnulma
romlebic
skolebma
amgvar
warmatebas
111
maRali
xarisxis
skolis
SerCevisTanave
ganaRddeba.
Teoriis
sxva
bazrebze.
dabali
xarisxis
skolebSi
SemsvlelTa
ricxvi
Sexeduleba,
naklebad
romelic
ignorirebulia,
cud
saxelmwifo
saskolo
maswavlebelTa
sistemis
dasjis
mier
safuZveli
met-
gaxdeba.
im
xarisxisaa.
adgilebSi
es
Camoayalibon,
scenari
sadac
WeSmaritebasTan
arsebuli
sakmaod
skolebi
axlos
dgas.
dabali
mogebaze
ara
skolas
kriteriumiT
rekomendaciis
unda
miiRos
armqone
skolam
maswavleblebis
moswavleebi,
Tu
daqiraveba?
bevri
ra
msurvelia?
Tu
es
arRvevs
Tanaswori
ganaTlebis
standarts?
ra
wyarodan
am
mosazrebis
momxreni
mianiSneben
saeWvo
reputaciis
romelic
ufro
susts
ukan
Camoitovebs,
vauCeriT
sargeblobis
xarisxi
nawilobriv
misi
Tanatolis
imave
maCvenebelzea
112
SesaZloa,
SesaZleblobaTa
adamiani
moZieba
Raribi
surdes
iyos,
da
magram
SeeZlos12.
SvilebisaTvis
dRes
bevri
TandaTan
saukeTeso
sazogadoeba
gamoyenebiT
kerZo
skolaSi
dolari
swavla
daiwyo
(TiToeuli
vauCeris
da
vidre
gamovlinda13.
sajaro
miluokisa
skolisa.
da
kiTxvaSi
ganaTlebis
ki
bazris
TiTqmis
Tanabari
konkurenciis
Sedegi
Sesaxeb
sxva
cneba
sazogadoebrivi
im
saqonlis
aRsawerad
gamoiyeneba,
romelic
pareto-efeqtianobis
misawodebeli
saqonlis
Sesabamisi
raodenobis
odenobiT
ver
gansazRvrisaTvis
uzrunvelyofs.
koleqtiuri
12
13
saWiroa.
amdenad,
sazogadoebrivi
saqonlisa
da
sazogadoebrivi
113
arCevanis
cnebebi
erTmaneTTanaa
gadajaWvuli.
me-6
TavSi
ganvixilavT
da
daskvna
sazogadoebrivi
momxmarebels
saqonlis
ar
sazogadoebrivi
moxmareba
gamoricxavs.
saqonlis
imave,
konkurencias
amdenad,
Tumca
ara
ar
iwvevs
da
TiToeuli
adamiani
aucileblad
upirates
odenobas moixmars.
Cveulebrivi
dakvirveba
da
laboratoriuli
kvleva
mianiSnebs,
rom
sazogadoebrivi
piradi
saqonlis
moxmarebis
warmoeba
saqonlis
SesaZloa
warmoeba
kerZo
seqtorma,
saxelmwifo
xolo
seqtorma
uzrunvelyos.
arCevanis
gakeTeba.
mTavari
faqtori
imis
gansazRvrisaTvis,
mniSvnelovani
sakiTxia
is
masStabi,
romliTac
SesaZlebelia
miuxedavad
imisa,
rom
ganaTlebas
saxelmwifo
uzrunvelyofs,
114
moswavlis
ojaxi
iRebs
da
igi
uSualod
skolisaTvis
sadiskusio SekiTxvebi
ganmavlobaSi ki sZinavs.
a) mocemul magaliTSi romelia sazogadoebrivi saqoneli da romeli _
piradi moxmarebis saqoneli?
b) Tu tarzani da jeini survils gamoxataven, 1 saaTi patrulireba xilis 2
funtSi gacvalon, iqneba Tu ara gepardis drois ganawileba pareto-efeqtiani?
115
man
patrulireba
mcire
drois
ganmavlobaSi
unda
ganaxorcielos
Tu
xangrZlivad?
3. espaneTSi kerZo firmebi madridis garSemo sasartyelo gzas aSeneben.
kompaniebi Semosavals sagzao gadasaxadis dawesebis saSualebiT iReben. aris
Tu ara trasis mSeneblobis kerZo uzrunvelyofa keTilgonivruli azri?
4. 1997 wels texasis Statma saxelmwifo keTildReobis mTliani sistemis
administrirebaze tenderi gamoacxada. tenderSi monawileoba kerZo sawarmoebs
unda
mieRoT.
klintonis
miuTiTa,
rac
imiT
sajaro
moxeleebi
administraciam
daasabuTa,
unda
rom
texaselebs
qveynis
axorcielebdnen.
procesis
keTildReobis
aris
Tu
SeCerebaze
administrirebas
ara
keTildReoba
kerZo
seqtoris
kompaniasTan
SedarebiT
srulyofili
kontraqtis
dadebaa SesaZlebeli.
5. gamoTvlilia, rom kerZo cixeebi erT patimarze gaangariSebiT 10%-iT
iafia, vidre saxelmwifo cixeebi (Hart, Shleifer, and Vishny, 1997). amis mixedviT,
emxrobiT Tu ara cixis privatizaciis ideas? Tu ara, ra sxva damatebiTi
informacia gesaWiroebaT?
6. ramdenime wlis win manCesteris qalaq vermontis ramdenime moqalaqem
gadawyvita, skolisaTvis
fondebis
moqalaqeTagan
saojaxo
meurneobasa
gadaxdis mimarTulebiT
gancxadeba
iuwyeboda:
didi
`Cven
da
bizness.
socialuri
ver
amdenad,
zemoqmedeba
davsxdebiT
da
ver
sruli
gadasaxadis
arsebobda.
erT-erTi
davelodebiT,
rodis
Tumca
italiis
kulturul
institutebs
arasaTanado
saxelmwifo
udides
mezeums,
imdeni
fuli
ar
hqonda,
rom
abazanisaTvis
saWiro
pirsaxocis qaRaldi eyida). amis pasuxad 2002 wels mTavrobam daaarsa axali
saxelmwifo
saagento,
romlis
mizani
iyo,
mTlianad
Seefasebina
italiis
116
swavloben.
meore
daSveba
am
modelTan
dakavSirebiT
isaa,
rom
rogor
unda
moxdes
modelis
modificireba,
Tu
sajaro
skola
temperatura
rudolfos MB
mimis MB
MC
66
12
14
67
10
17
68
21
69
26
70
32
(gradusi)
da agregirebuli zRvruli
117
gamoyenebuli literatura:
Coase, Ronald H. "The lighthouse in Economics". Journal of Law and Economics (1974 wlis
oqtomberi), gv. 357 _ 376.
Ladd, Helen F. "School Vouchers: A critical view". Journal of Economic Perspectives 16 (2002
wlis Semodgoma), gv. 3 _ 24.
Neal, Derek. "How vouchers Could Change the Market for Education". Journal of Economic
Perspectives 16 (2002 wlis Semodgoma), gv. 25 _ 44.
Palfrey, Thomas R., and Jeffrey E. Prisbrey. "Anomalous Behavior in Public Goods
Experiments: How much and Why?". American Economic Review 87 (1997 wlis dekemberi), gv.
829 _ 846.
Samuelson, Paul A. "Diagrammatic Exposition of a Theory of Public Expenditure". Review of
Economics and Statistics 37 (1955), gv. 350 _ 356.
118
danarTi
bazari,
rogorc
wesi,
iseTi
sazogadoebrivi
saqonlisaTvis,
romelic
gamovlenas
ver
axorcielebs.
amdenad,
fasTa
sistema
maT
rom
xelisuflebis
warmomadgeneli
evas
eubneba:
`gTxovT,
SevarCio
mipasuxebdeT,
minda
da
TiToeul
icodeT,
Tqvengans
rom
gadasaxadi
Semdegnairad
davakisro.
daibegrebiT:
sanam
rodesac
(4A.1)
119
surs,
naxos
is
sazogadoebrivi
saqoneli,
romlis
miwodebisas
(4A.2)
4A.1 gantolebidan
(4A.3)
eva
gaiazrebs,
rom
swored
amas
apirebs
xelisuflebis
pareto-efeqtianobis
uzrunvelyofa
4.2
mixedviT
gantolebiT
miwodebas
xasiaTdeba.
dahpirda.
gansazRvrebis
aseTi
saxis
Tanaxmad,
MRS ratotal = ( MRS raAdam - MRS raEve ) ; amdenad, 4.3 da 4.2 gantolebebi identuria. amdenad,
saraketo
feierverkis
saxelmwifos
mier
uzrunvelyofa
4A.3
gantolebis
120
gadasaxadebi.
yuradReba
miaqcieT,
rom
adamianis
gadawyvetaa.
pirvel
rigSi,
gadasaxadis
gadamxdelma
SesaZloa
im
megobars
auxsnaT,
romelsac
ekonomikis
kursebi
arasodes
CarTuli,
informaciis
Segrovebasa
da
asimilaciaze
gaweuli
meqanizmis
gavigebT.
saSualebiT
Tumca
iTvleba,
fri-raideris
rom
aRniSnuli
problemis
meqanizmi,
struqturas
saxelmwifo
15
121
Tavi 5
garegani efeqtebi
dioqsins
maTeTrebeli
qlori
awarmoeben.
Seereva.
is
maSin
rogorc
ki
formirdeba,
dioqsini
rodesac
xis
garemoSi
gamova,
masas
igi
niSnavs,
SekiTxvaze
rom
garemoSi
dioqsinis
pasuxis
gasacemad
jer
is
arseboba
meTodebi
TavisTavad
ganvasxvavoT,
efeqtiania?
romlebiTac
arendatorebis
(droebiTi
mesakuTreebis)
saqonelze gazrdili
keTildReoba
moTxovnis wyalobiT
Semcirdeba.
sargebels
122
rodesac
ekonomika
axal
wonasworobaSi
gadavida,
realuri
Semosavlis
magaliTSi
yvelanairi
zegavlena
sabazro
fasis
cvlilebis
misTvis
zegavlenisagan
`gareSe
gansxvavebiT,
piria~).
garegani
sabazro
efeqti
fasebiT
ganxorcielebuli
ekonomikis
efeqtianobaze
uaryofiTad aisaxeba.
am TavSi amgvar araefeqtianobas da misi gamosworebis SesaZlo gzebs
ganvixilavT. garegani efeqtebis Teoria gamoiyeneba garemos xarisxis Sesaxeb
debatebis dros, romelTa didi nawili am sakiTxzea fokusirebuli.
123
wyali
iSviaTi
resursia
da
mas
sruliad
sxva
daniSnuleba
aqvs
(TevzWera, rogorc amas liza akeTebs, curva). efeqtianoba moiTxovs, rom bartma
gadaixados
wylis
gadasaxadi,
romelic
wylis, rogorc
iSviaTi
resursis
barti
sxva
sawarmoo
saSualebebs
efeqtianad
iyenebs,
radgan
saSualebaTa
mflobelebi
maT
ubralod sxvagan
gayidian.
Tumca
mdinares
sargeblobisaTvis
rom
patroni
gadasaxadis
hyoloda,
gadaxda
mis
mouwevda
momxmarebels
da
garegani
mdinariT
efeqtebi
ar
iqneboda.
davuSvaT, liza flobs mdinares. mas SeuZlia, barts mdinaris dabinZurebis
gamo, rac uaryofiTad aisaxeba mis mier daWeril Tevzze, Tanxa gadaaxdevinos.
barti
sawarmoo
gadawyvetilebaTa
miRebis
dros
am
gadasaxadebs
124
dros
mainc).
amis
sapirispirod,
is
resursi,
romelic
garegani
efeqti
`dambinZureblad~
ormxrivia.
miviCnioT.
Cvens
Tumca
magaliTSi
aseve
bunebrivi
SegviZlia
iqneba,
CavTvaloT,
rom
barti
liza
gamoiwvevs.
isargeblebT
imiT,
rom
Tqveni
daavadebis
riski
125
garegan
efeqts
Soris
bundovania.
davuSvaT,
Cems
ezoSi
davamontaJe
grafikuli analizi
126
warmoebis
yvela doneze
zrdasTan erTad
bartis
zRvrul sargebels
ecema2. warmoebis
yvela doneze
mdinares
saqonelia),
rac
abinZurebs
lizas
(dabinZureba
mdgomareobas
qarxnis
saqmianobis
auaresebs.
meoreuli
qarxnis
warmoebis
warmoebis TiToeul
misi
kuTxe
damatebiTi
dabinZurebis
maRlaa
mimarTuli,
zemoqmedebis
rac
sagania.
imas
misi
niSnavs,
rom
mdgomareoba
liza
warmoebis
MPC
aWarbebs MB-s.
amdenad,
igi
produqcias
Q1 sawarmoo
donemde
5.2 grafiki
127
igi
MSC
sxiviTaa
mocemuli.
yuradReba
miaqcieT
imas,
rom
Sedegebi
analizi
or
dakvirvebaze
migviTiTebs.
pirveli:
garegani
efeqtis
128
Sedegad gaizrdeba,
aramed
aseTi
manevriT
miRebuli
sargeblis
barti
Semosavals
kargavs.
misi
danakargis
zusti
masStabis
pirad
danaxarjs
Soris.
aris
Tu
merve
erTeulis
zRvruli
piradi
zRvruli
Semosavali
dolaris
tolia.
geometriulad,
saqonlis
arsebul
gansxvavebas
dakargavs.
5.2
grafikze
es
areali
dcg-iTaa
gamoxatuli.
amave dros, lizas mdgomareoba gacilebiT umjobesdeba, radgan bartis
warmoeba mcirdeba da masTan erTad iklebs lizas TevzWeraze ziani. bartis
produqciis
yoveli
erTeuliT
Semcirebis
Sedegad
liza
moigebs
Tanxas,
zRvruli
zianis
mrudis
abfe-s
(Q*-dan
Q1-mde)
qveS
arealia.
da
MPC-s
Soris
vertikaluri
manZilia
MD,
romelic
MD-sa
da
129
dolari
lizas
sazogadoebas
erTi
moutans
dolaris
wminda
ekvivalenturia,
mogebas,
romelic
Q1-dan
Q*-mde
cdhg-sa
da
moZraoba
dcg-s
Soris
sasurveli
faqtori
ar
aris.
dabinZurebis
adekvaturi
donis
Tu
aRniSnuli
azri
keTilgonivrul
da
praqtikul
azrs
waagavs, dae, ase iyos. Tumca SegaxsenebT, rom kongresma daisaxa erovnuli
mizani: `sanavigacio wyalSi dambinZurebeli nivTierebebis Cayra unda Sewydes
1985 wlidan~. aseTi dauSvebeli da araefeqtiani miznis dasaxva absurdulia;
garda amisa, igi Q1-s msgavsi wertilidan raime moZraobis winaRobaa.
da bolos, 5.2 grafikiT gaTvaliswinebuli proceduris ganxorcieleba
hipoTeturi zRvruli zianisa da sargeblis mrudis daxazvaze mets saWiroebs.
daaxloebiT mainc unda ganisazRvros maTi faqtobrivi mdebareoba da forma.
Tumca rTuli praqtikuli SekiTxvebi swored maSin Cndeba, rodesac dRis
wesrigSi
dabinZurebiT
gamowveuli
zianis
identificirebisa
da
Sefasebis
sakiTxi dgeba.
ra
saqmianobis
Sedegad
identificirebuli
iqnes
dabinZurebis
da
tipi
Cndeba
sxvadasxva
odenoba.
dambinZureblebi?
sawarmoo
ganvixiloT
procesTan
mJavuri
wvima
aucilebelia,
dakavSirebuli
_
sayovelTao
SeSfoTebis sagani. mecnierebma uCvenes, rom mJavuri wvima maSin Cndeba, rodesac
haerSi gamoSvebuli gogirdis oqsidi da azotis oqsidi wylis orTqlTan mJavis
Sesaqmnelad reaqciaSi Sedis. aseTi mJava dedamiwaze wvimisa da Tovlis saxiT
Camodis, zrdis mJavianobis zogad dones da
warmoebas
da
ramdenad
mcenaris
daWknobasa
da
vulkanur
130
sxva
dambinZureblis,
magaliTad,
araorganuli
hidrokarbonatis
arsebobis
donezea damokidebuli.
Sesafaseblad
farTomasStabiani
kontrolirebadi
eqsperimentebi
gansazRvra
federaluri
rTulia.
mTavrobis
mJavuri wvimis
mJavuri
naleqis
magaliTi
Sefasebis
am
mxriv
10-wliani
gamodgeba:
saxelmwifo
sasoflo-sameurneo
zegavlena
produqciaze
SeerTebuli Statebis
faqtobrivad
Crdilo-aRmosavleTi
ar
moqmedebs;
seqtoris
misi
maRalmTian
M.T.B.E imitom iyo daSvebuli, rom igi benzinis sufTa wvas uwyobda
qimikatebi,
romelTa
ufro
gamoyenebas
aSS-is
mTavroba
ar
aregulirebs,
kibos
met
ra
Rirebulebisaa
miyenebuli
ziani?
dambinZureblis
mier
miyenebuli
raimes
Sefasebas
cdiloben,
rogorc
wesi,
isini
adamianis
or
faqtors
ukvirdeba:
saxlis
xarisxs
da
irgvliv
teritoriis
131
dabinZurebis
donezec
zrunavs.
wamoidgineT
ori
identuri
saxli,
meore
daubinZurebel
ki
dabinZurebulSi.
garemoSi
dgas,
ufro
vfiqrobT,
Zviri
rom
iqneba.
saxli,
fasis
romelic
diferencialis
Semdeg
SeadareT
maTi
fasebi.
amgvari
saxlebis
aRmoCena
gamokveTili
da
grinstounis
mier
Catarebuli
ekonometrikuli
analizi
[1995]
gulisxmobs, rom individi mzadaa, Tavisi saxlis Rirebulebis 0,7 %-dan 1,5 %mde gadaixados
Seamciros mikronawilakTa
ekonometrikuli
gansazRvrebis
sisrulezea
analizis
qmediToba
damokidebuli.
Tu
nawilobriv
saxlis
fasis
modelis
mniSvnelovani
haeri
mis
janmrTelobas
uqmnis,
da
amdenad,
dabinZurebis
daskvna
da
eqimebis
unar-Cvevebis
gamoyenebas
saWiroebs.
dabinZurebis
ki
SeuZlebelia
efeqtiani
gadawyvetilebis
miReba,
Tu
ar
132
piradi gamoxmaurebani
garegani
efeqtis
arsebobis
dros,
Tu
araferi
gakeTda
am
sakiTxis
xdeba,
reagireben.
individebi
warmovidginoT,
urTierTgarigebebis
rom
mdinareze
gziT
sakuTrebis
garegan
ufleba
efeqtebze
aqvs
barts.
Tu
ara,
orma
mxarem
miaRwios
garigebas,
romlis
Sedegad
(MB - MPC)
gadauxados,
rom
am
aRemateba.
meore
ukanasknelma
ar
mxriv,
lizas
awarmoos
surs,
mocemuli
barts
imisTvis
erTeuli,
sanam
grafiki
(romelic 5.1
grafikze
arsebuli
informaciis
reproducirebas
axdens) uCvenebs, rom warmoebis Q1 doneze MB MPC aris nuli, maSin, rodesac
MD dadebiTia. amdenad, MD aRemateba MB MPC da garigebis SesaZlebloba
arsebobs.
133
5.3 grafiki
grafikis
diskusiis
Sesajameblad
aRvniSnavT,
rom
am
daSvebebis
134
miniWebuli.
es
Sedegi
laureatis,
ronald
ki
cnobilia
qouzis
qouzis
pativsacemad)
Teoremis
saxeliT,
(nobelis
romlis
premiis
mixedviTac,
garegani
efeqtis
iseTi
tipi,
rogoric
haeris
dabinZurebaa,
rTulia
mosalaparakeblad
imis
da
warmodgena,
dabali
Tu
Rirebulebis
rogor
Seikribebian
miaRweven4.
garigebas
isini
Tundac
monawileobs
Tundac
daculi
Semosavlis
da
iyos
garegani
aRniSnuli
ganawilebis
efeqtis
wyaro
pirobebi,
TvalsazrisiT
aSkarad
sakuTrebis
adekvaturia.
gansazRvrulia.
uflebis
miniWeba
sakuTrebis
ufleba
Teoremis
mixedviT,
sakuTrebis
uflebis
miniWeba
garemosTan
mdinareebsa
da
farvaterebze
warmatebulad
aRmofxvra
Warbi
ubralod
stimuli
gadasaxads
gauCndaT,
axdevineben.
Tevzis
Sedegad
saxeobebi
da
mesakuTreebs
wylis
sisufTave
afrikaSi
ubralod
nadirobis
spilos
populaciis
akrZalva
(erTi
SenarCunebis
gza).
Tumca
mizniT
SesaZlebelia
adgilobriv
soflebSi
(rTulia
kanonis
TiToeul
moklul
cxovelze
gatareba),
amdenad,
faqtobrivad
misi
nulis
zRvruli
tolia.
danaxarji
nulis
Sesrulebaze
toli
gaweuli
135
spiloTa
raodenoba
40
aTasidan
68
aTasamde
gaizarda.
idea
CaTvala,
sakvebi
kulturebis
moyvana
SeeCerebina,
miwisaTvis
gaerTianeba
garegani
gaerTianebis
efeqtis
gziT
misi
daregulirebis
`aTvisebaa~.
erT-erTi
gza
simartivisaTvis,
monawile
davuSvaT,
mxareTa
rom
aris
am
mogebis
ganxilvas).
miRebis
sxva
SesaZlebloba
sityvebiT
rom
vTqvaT,
iqneba
(daubrundiT
bartisa
da
lizas
5.2
grafikis
saqmianobis
dros
miRebul
individualur
arakoordinirebuli
qmedebisas
mogebaTa
barti
da
jams
gadaaWarbebs.
liza
fuls
yrian!
136
rom
vTqvaT,
gare
damkvirvebeli
situacias
`garegani
efeqtis~
socialuri konvenciebi
erTiandebian.
Tumca
arsebobs
gansazRvruli
socialuri
konvenciebi,
saxis
garegan
efeqts
warmoqmnis
misi
saqmianoba.
skolis
moswavleebs
Seedreba
im
adamianTa
nebisyofas,
romlebic
iZulebulni
arian,
rom
gamosaxatavad
mogeqcnen
aseTia:
Sen~.
`vidre
naklebad
raimes
eleganturi
moimoqmedeb,
gza
am
sentimentis
gaiTvaliswine
misi
gare
iziarebs
da,
amdenad,
im garegan
efeqts
bazrebis
ararsebobiT
Seqmnili
mdgomareobis
koreqtirebas
axdens.
137
gadawyvetilebas
ver
aRwevs,
mTavrobas
intervenciis
ramdenime
aqvs5.
SesaZlebloba
gadasaxadebi
ufro
konkretulad
rom
vTqvaT,
radgan
bartis
mier
sawarmoo
iqna
dambinZurebeli
britaneli
ibegreba
ekonomistis,
garkveuli
arTur
sesil
gadasaxadebiT,
pigus
rac
mier,
misi
aseTia:
sawarmoo
warmoebuli
TiToeuli
erTeulisaTvis
barti
iZulebuli
iqneba,
Semgrovebels
(iTvleba
cd-Ti).
geometriulad,
bartis
axali
aq
CamoTvlil
SesaZleblobaTa
nusxa
ar
aris
srulyofili.
alternativebis detaluri kvlevisaTvis ix. Cropper and Oates [1992].
sxvadasxva
138
5.4 grafiki
Sedegad,
an
Tanxa,
gadasaxadebis
gareSe,
arendatorisaTvis
didi
odenobis
TevzWera
iqneba.
mTavari
sakiTxi
isaa,
rom
139
dabinZurebis
msxverplisaTvis gaweuli
kompensacia
efeqtianobis
misaRwevad
aucilebeli ar aris.
pigus sagadasaxado sistemis ganxorcielebis gzaze garkveuli problemebi
arsebobs. aRniSnuli siZneleebis fonze, romlebic zRvruli zianis funqciis
gamoTvlas
rTuli
ukavSirdeba,
iqneba.
Tumca
adekvaturi
SesaZlebelia
sagadasaxado
ganakveTis
keTilgonivruli
dafiqsireba
kompromisis
miRweva.
mudmivad
ganTavsdeba.
gamoavlens.
warmogidgeniaT
dambinZureblisaTvis
pigus
aRniSnuli
kompiuteri,
adekvatur
informacia
kompiuterSi
romelic
gadasaxads
TiToeuli
gansazRvravs
da
mas
ukeTesia
Tu
ara
igi.
am
konteqstSi
sasargebloa
SevniSnoT,
rom
sxva mZRolebs
gadascems, imis
metad
140
romelic
StatebSi
socialur
quCis
gadatvirTvis
Semosavals
moitans
gamo
daawesebs
5.2
grafikze
fass,
SeerTebul
dhg-is
farTobis
transporti
ganTqmuli 5-iT ibegreba (daaxloebiT 7,80 aSS dolari) pikis saaTebSi qalaqis
centrSi
moZraobis
maRalteqnologiuri
uflebiT
variantis
sargeblobisaTvis.
SemTxvevaSi
san-diegoSi
sqemis
ufro
zogierT
mZRols
subsidiebi
warmovidginoT
SemTxvevaSi
dambinZurebeli
warmoebis
sawarmoebis
efeqtiani
donis
fiqsirebuli
miRweva
odenoba.
SesaZlebelia,
am
Tu
igi
sagadasaxado
SewyvetisaTvis
sqemis
gamoyofili
msgavsad
subsidia
muSaobs,
dambinZureblis
radgan
dabinZurebis
efeqtiani
sawarmoo
(romelTac
romelzedac
kargad
vxedavT
barti warmoebis
MPC mrudze)
gagrZelebis
ixdis,
SemTxvevaSi
da
cd
uars
141
azri ara aqvs. amis nacvlad man uari unda ganacxados warmoebis gagrZelebaze
da unda aiRos misi kuTvnili subsidia. imave mizeziT, cxadi xdeba, rom barti
irCevs, Warbi warmoeba Q*-s mixedviT SeaCeros. am wertilis marjvniv, nebismier
sawarmoo doneze, zRvruli piradi danaxarjisa da subsidiis jami zRvrul
sargebels aRemateba.
gagrZeleba
uRirs,
igi
iZulebuli
iyos,
uari
Tqvas
subsidiaze.
5.5 grafiki
dramatulad
gansxvavebulia
gadasaxadebisa
da
subsidiebis
sqemis
ganawilebis Sedegebi. nacvlad imisa, rom barts idcj gadasaxadi gadaexada, igi
iRebs anazRaurebas, romelic im
erTeulTa
Rirebulebis
tolia,
romelTa
warmoebazedac bartma uari ganacxada (ch). igi subsidias yovel erTeulze iRebs
(cd), romelic 5.5 grafikze dfhc marTkuTxedis tolia6. ar aris gasakviri, rom
5.5 grafikze Q1 wertili aris safuZveli, saidanac aiTvleba bartis warmoebis
Semcireba. principSi, nebismieri safuZveli Q*-is marjvniv SeiZleba SeirCes.
6
142
efeqtiani
gadawyvetileba
SesaZloa
Semosavlis
sxvadasxva
ganawilebas
sagadasaxado
subsidirebis
sqemasTan
programasTan
gaixseneT,
rom
arsebobas
momavalSi
5.5
dakavSirebuli
dakavSirebuli
grafikis
analizi
moiTxovs.
subsidia
maRal
SesaZloa
bevri
firma
problemebic
fiqsirebuli
Semosavals
mdinaris
problemebis
arsebobs.
odenobis
qmnis.
maxloblad
ase
garda,
pirveli:
sawarmoTa
rom,
Soreul
ganTavsdes.
axali
avtomobilebis
Tavisufleba
sxvaTa
marTva,
dambinZurebeli
keTildReobas
qarxnis
SemTxveviT
funqcionireba
zians
ayenebs.
da
Tumca
arsebobs
safuZveli...
dambinZurebels
sasamarTlos
winaSe
pasuxismgebloba
daekisros~.
5.6 grafiki
143
bazris Camoyalibeba
rogorc
SesaZloa
aRvniSneT,
resursze
efeqtianobis
garegan
bazris
amaRlebis
efeqtTan
asocirebuli
ararsebobas
ukavSirdebodes.
alternatiuli
politika
araefeqtianoba
aq
mTavrobis
ikveTeba,
rac
gaSvebisaTvis
nebarTvas
gayidis
(dambinZureblebis
odenoba
Q*
yovelgvar
pasuxismgeblobas
uxsnis
dabinZurebis
odenoba
dioqsidis
bazarze.
horizontaluri
zRvari
azotis
dioqsidis
144
Z*-is
moTxovna,
P1
mimarT
DZ,
absoluturad
qveviT
wertilSia.
vertikaluria.
daxrilobiT
firmebi,
romelTac
xasiaTdeba.
dabinZurebis
Tanabari
TiToeuli
fasi
dabinZurebuli
SeuZlia,
nebarTvebis
auqcionze
gayidvis
nacvlad
isini
sruliad SemTxveviT
aRmoCnda, rom sqema aseT drosac muSaobs. sabazro miwodeba Z*-is mimarT kvlav
absoluturad vertikaluria, xolo fasi isev P1-ia. araferi Secvlila, radgan
firmas
radikalurad
SemTxvevaSi,
am
martiv
modelSi
rogorc
nebarTvis,
ise
pigus
SesaZlebeli.
garda
amisa,
im
SemTxvevaSi,
Tu
firma
mogebazea
nebarTvaze
145
dabinZurebis
danaxarjis
licenzia
Warbi
minimizaciis
odenobiT
moTxovnis
iyidos,
vidre
dasakmayofileblad,
es
saWiroa
da
am
firmis
gziT
sxva
regulireba
regulirebis
Tanaxmad,
TiToeuli
dambinZurebeli
dabinZurebis
dones
qimikats,
romelsac
globalur
daTbobaSi
didi
wvlili
Seaqvs.
5.7
sxivi
X-saTvis,
MBZ
ki
Z-saTvis.
mxolod
eqspoziciuri
TvalsazrisiT CavTvaloT, rom X-s da Y-s aqvT identuri MPC sxivi da mogebaze
orientirebuli warmoeba X1 = Z1. .
5.7 grafiki
146
TiToeulma firmam
efeqtiani
Semcireba
gansxvavebuli MB sxivis
warmoebis
adekvaturi
gamo
Semcireba
warmoebis
xdeba,
magram,
zRvruli
Semcirebas
zogadad,
sargeblisa
aWarbebs.
nebismieri
da
es
firmis
zRvruli
kerZo
uflebas
absoluturi,
ise
aZlevs,
Tanabari
proporciuli
odenobiT
Seamciros
TvalsazrisiT),
Sedegad
warmoeba
moaqvs
(rogorc
is,
rom
da
sargebeli
sxvadasxva
SemTxvevebSi
gansxvavebulia.
manqana,
147
hqondes?
aSS-is
politikis
mxolod
naxevarSi
unda
mixedviT,
ukiduresad
akmayofilebdes
dabinZurebuli
yvela
manqana
qalaqebis
haeris
xarisxis
kvlevaTa
Catarebisas
cdilobdnen,
dabinZurebis
Semcirebis
gansakuTrebuli
dabinZurebis
adgilzea
Sedegi
ganxilul
damokidebuli.
aRmoCnda,
dabinZurebis
rom
tipsa
nebismier
da
SemTxvevaSi
ekonomikuri stimuli problemis gadaWris bevrad iafi gzaa (ix. Cropper and Oates
1992,
gv.
686).
karg
magaliTs
gvTavazobs
federaluri
mTavrobis
navTobis
yoveli
axali
msubuqi
manqanisTvisaa
dawesebuli.
aRniSnuli
alternatiuli
aramaregulirebeli
midgoma,
romlis
mizani
Semcirebis
ganakveTs,
Zveli
momxmareblis
manqanebisa
da
mier
benzinis
arasatransporto
moxmarebis
saSualebebis
Sefaseba
mizani
efeqtianobis
amaRlebaa.
garemosTan
dakavSirebuli
148
haeris
mniSvnelovani
wlisaTvis
qveynis
damatebebi
yvelaze
Sevida.
didi
erTi
gamonabolqvis
debulebis
mqone
mixedviT,
qalaqSi
1995
benzinis
garemosdacviTi
kanonmdebloba
ukrZalavs
politikosebs,
Tu
ara
sufTa
haeris
kanonmdeblobam
miznebs?
danaxarjebis
haeris
dabinZurebis
garkveuli
tipebi,
magaliTad,
149
aRniSnuli
Semcireba
garemosdacviT
reglamentirebas
ukavSirdeba.
aqtis
gareSe
dabinZureba
ar Semcirdeboda)
(Freeman, 2002, gv. 127). meore mxriv, makavois (1992, gv. 102) ekonometrikuli analizi
sruliad
sxva
Sedegs
gvaZlevs.
konsensusis
ararsebobis
dros
mravali
maregulireblis
mdgradobis
xarisxi,
danaSaulis
aRmoCenisa
da
zewolas,
ganxorcielebisas
romelsac
ganicdis.
amis
maregulirebeli
sawinaaRmdegod,
Tavisi
pigus
saqmianobis
gadasaxadi
`ara
damokidebuli.
isini
Segnebulad
utoveben
dambinZurebels
amisa,
saboloo
muqara
regulirebis
ki
`an
dambinZurebeli
an~
midgoma
wyaros
ukuqmedebiT
daxurvaSi
xasiaTdeba.
gamoixateba.
xSir
gamoiwvevs
Statis
da,
amdenad,
sakanonmdeblo
politikuri
organos
gadawyvetilebiT,
imave
suliskveTebiT,
TvalsazrisiT
rTulia.
wesebTan
EPA-s
rodesac
indoeTSi
sasamarTlom
airze
uflebamosil
winaaRmdeg,
mimarTavdnen
imuSavebda,
organoebs
romlebic
da
ar
ar
gansakuTrebuli
surdaT,
imuqrebodnen,
araferi
wasuliyvnen
rom
SeuSindebobdnen
sxva
momxdara.
avtobusis
zomebTan
SimSiliT
qalaqis
mesakuTreTa
erTad
SimSilsac
sikvdils.
marTlac,
150
pirdapir
SeuZlebelia.
Tqma,
rodesac
rom
saqme
regulireba
Zalian
sasargeblo
toqsikur
arasodes
nivTierebebs
ar
aris,
exeba,
maSin
regulireba
ZiriTadad
garemosdacviTi
politikis
naklovanebis
wyaroa. maSin ratomaa igi aseTi popularuli? albaT imitom, rom kanonmdeblebs
uyvarT myisieri zomebis gatareba, ris saSualebasac maT miRebuli kanonebi
aZlevT. arada, am dros iseTma pasiurma zomam, rogoricaa bazris Camoyalibeba,
SeiZleba
ufro
efeqtiani
Sedegi
gamoiRos.
cinikosi
ityoda,
rom
meTodi
dominirebs,
bazarze
orientirebul
ekonomistTa
mier
aqtis
dioqsidis
Sesworebebis
gamoyofas
Sedegad
Seiqmna
akontrolebda
bazari,
romelic
(funqcionirebda
5.6
gogirdis
grafikze
maqsimalur
eleqtroenergetikul
TiToeuli
tona
saxelmwifo
kompanias
gogirdis
zRvars
(gogirdis
awesebda.
dioqsidis
dioqsidisaTvis,
mTavari
romelsac
yvela
saxis
mwarmoeblebi)
qarxana
gamoyofda
maqsimalur
zRvars
udrida.
nebarTvebi
Tavdapirvelad
arsebul
151
waxaliseba,
saSualebiT
izogeba.
axali
dabinZurebac
magaliTad,
naxSiris
SereviT
gamonabolqvis
Sereva
gamonabolqvis
danaxarjis
teqnologia
mcirdeba
romelime
savaWro
teqnologiuri
danergon.
da
firma
Sualeduri
Semcirebis
programebis
aRniSnuli
nebarTvebze
sxvadasxva
miznis
erT-erTi
TvalsazrisiT
praqtikulad
fulic
SemcvelobasTan
gamonabolqvs
ganxorcielebamde
amcirebs.
aRniSnuli
ar
aris
teqnologiis
gadasaxdeli
gogirdis
misaRwevad
gza
meTodiT
iTvleboda,
magram
rom
iTqvas,
SO2-s
gamonabolqviT
vaWrobis
eqsperimenti
ver daikavebs
berketi.
regulirebis
tradiciuli
(gamoTvlebis
adgils
garemosdacviTi
Tanaxmad,
igi
mSp-is
da
ver
gaxdeba garemosdacviTi
programebis
2%-ia),
amdenad,
Rirebuleba
bazarze
izrdeba
orientirebuli
Cveni
yuradReba
mTlianad
garegani
efeqtis
efeqtianobis
faqtorebs
Tumca
garemos
gaumjobesebaze
Semosavlis
ganawilebis
vin sargeblobs?
arsebobs
mxolod
erTi
tipis
dabinZureba
da
dabinZurebis
152
erTaderTi
msxverpli.
realurad
ki
individebi
garegani
efeqtebis
`mTel
safrTxes,
vidre
maRalSemosavliani
individebis
dasaxlebebi
(Cropper and Oates, 1992, gv. 727). Tu es asea, maSin dabinZurebis donis Semcireba sxva
Tanabar pirobebSi realuri Semosavlis ganawilebas ufro samarTlians gaxdis.
meore
mxriv,
maRali
programidan
miRebuli
teritoriis
(erovnuli
Semosavlis
mqone
sargeblis
parkebi)
individi
beneficiaria,
gaumjobesebisken
iseTi
garemosdacviTi
romelic
aris
rekreaciuli
mimarTuli,
radgan
mqone
dabinZurebis
TvalsazrisiT
ojaxi.
fizikuri
programa
amis
masStabi
Semdeg
gamwmendi
Tundac
yovelTvis
programis
Semcirdes,
maRalSemosavlian
Tanxis
ojaxs
saSualebiT
(dolaris)
mianiWebs
upiratesobas.
153
sxva
Tanabar
pirobebSi
realuri
Semosavlis
ganawileba
ufro
dabinZurebis
uaRresad
avtomobilebis
ganxorcielebis
kontrolze
rTulia.
uolsma
gamonabolqvze
proporciuli
gaweuli
danaxarjebis
da hansonma
gadasaxadebis
ganawilebis
[1999]
aRmoaCines,
rom
sistemis
danergva
da
danaxarjebi
wliuri
Semosavlis
daujdeba.
ganzogadebulia,
vinaidan
aseTi
isini
dilemis
aRmoCenebi
winaSe
garemosdacviTi
ayenebs
politikisaTvis
individebs,
romlebic
atarebs,
misi
zRvruli piradi
mocemuli. firma irCevs R&D donis R1-s, sadac MC=MPB. davuSvaT, rom firmis
R&D sxva firmebs ufro iafi produqciis warmoebis SesaZleblobas aZlevs,
Tumca am firmebs mecnieruli SedegebisaTvis fulis gadaxda ar uwevT, radgan
154
es
ukanaskneli
saerTo
codnis
nawili
xdeba8.
5.8
grafikze
TiToeuli
gare
sargebeli) aRniSnuli.
moiTxovs
wonasworobas,
zRvruli
romelic
danaxarjisa
R*-ze
da
miiRweva.
zRvruli
amdenad,
socialuri
R&D saTanado
an
saqonels
ver
uzrunvelyofs,
magram
saTanado
subsidia
dakavSirebuli
kvleviT
sirTuleebi
dadginda,
rom
kvlav
R&D-is
aqtualuria.
ukugebis
kerZo
zogierTi
ganakveTi
gafrTxileba
5.8 grafiki
155
SesaZloa, bevr
smenia
terminze
pozitiuri
ise
politikis
konteqstis
Sinaarss
mixvdebian.
am
adamianebma
Sedegad
sasargeblo
saqonels
moitans.
aseTi
subsidiebisaTvis
recipientze
Semosavlis
gadanawilebas
moicavs.
Tundac
subsidiam
es
damokidebulia
Rirebulebis
Sesaxeb
gadawyvetilebaze,
romelic
rom
saqmianoba
misaRwevad
mxolod
sargeblis
aucilebelia
maSinaa,
momtania,
subsidiis
rodesac
ar
gulisxmobs,
gamoyeneba.
bazari
am
rom
subsidia
saqmianobis
adamians,
156
aSS-is
federaluri
sagadasaxado
kodeqsis
debulebaTa
Sesabamisad,
detalurad
Camoyalibebulia
me-15
TavSi).
subsidiis
wliuri
22).
SeiZleba
am
subsidiis
dasabuTeba?
argumentebi
ZiriTadad
im
axorcieleben.
garda
amisa,
saxlze
sakuTreba
individisaTvis
qcevas
gvaZlevs?
sasargeblo
garegani
efeqti,
romelic
saxlis
ojaxTa
66%
maRalSemosavlianad
iTvleba
(saxlis
mflobelTa
Tundac
subsidias
araefeqtianobis
gamosworebaSi
wvlili
ar
amdenad,
Tu ganawilebis
mizani
Semosavlis uTanasworobis
157
umaRlesi ganaTleba
federaluri
mTavroba
xels
uwyobs
umaRlesi
ganaTlebis
farTo
wvlili
formirebaSi,
rac
Seaqvs
ase
ganaTlebuli
aucilebelia
da
informirebuli
Tanamedrove
mosaxleobis
demokratiis
Tavisufali
igi
zrdis
universitetebi
mwarmoeblurobas.
moqmedi
subsidiebis
marTlac,
saxiT
sajaro
saxelmwifosa
kolejebi
da
da
adgilobrivi
garegani
kursdamTavrebulTa
Tanatolebis
resursebis
asaxavs,
Semosavalze,
ekonomistebi
efeqti
ar
Semosavali
romelTac
Tvlian,
rom
mniSvnelovnad
koleji
sxva
xorcieldeba.
ar
faqtobrivad,
maRalia
daumTavrebiaT.
Tanabar
pirobebSi
maTi
SromiTi
skolaSi
10
158
uflebamosili
studentis
subsidirebas
erTi
da
imave
romelic
ganakveTiT
racionalobas
ar
asabuTebs.
Tu
subsidias
iRebs
axalgazrda,
gansxvavebulad
potenciur
manqanis
meqanikossa
da
potenciur
klasikoss?
zogierTi amtkicebs, rom kolejis studentebisaTvis saxelmwifos mier
gamoyofili subsidiebis Semcirebis SemTxvevaSi yvelaze mtkivneuli dartyma
SedarebiT Raribi ojaxidan gamosul students miadgeba, radgan misTvis kerZo
seqtoridan sesxis aReba gansakuTrebiT Zneli iqneba.
kapitalis
amdenad,
investirebisaTvis
aseTi
ararsebobiT
sesxebis
aucilebeli
bazarTa
gamowveuli problemis
sesxisTvis
materializacia
gamosworeba
giraos uzrunvelyofa;
SeuZlebelia.
SeiZleba,
Tu
bazris
saxelmwifo
safuZveli,
romelic
daasabuTebda
saprocento
ganakveTis
ityviT
saswavleblis
damTavrebis
Semdeg
sesxis
gastumrebis
Tu
igi
ganawilebis
`sasurvel~
Sedegs
qmnis.
kolejis
159
jgufis,
transferia.
Tu
students
SevxedavT,
rogorc
im
ojaxis
nawils,
ojaxis
Semosavlis
zrdasTan
erTad
iklebs.
daimaxsovreT,
rom
cxovrebis
ganmavlobaSi
ufro
maRalia,
vidre
mosaxleobis
sxva
axorcielebs,
gazrdamde. vinaidan
programam
SesaZloa
mivyavarT
sesxis
Semosavlis
recipienti
gazardos
araTanabari
sxva SemTxvevaSi
Semosavlis
Tanasworoba.
ganawilebis
ar wava kolejSi,
Tumca
aRniSnuli
ojaxebis
warmomadgeneli
studentebis
mxolod
mcire
raodenoba
fiqroben,
rom ojaxis
Semosavali
ar
analizi,
romelic
studentTa
iTvaliswinebs,
swavlebis
gadasaxadisa
da
SesaZleblobis
ojaxis
Semosavlis
Sefasebas
mniSvneloba
arsebiTad mcirdeba.
subsidirebuli
sesxebi
da
pirdapiri
grantebi
studentebisa
da
daskvna
sabazro
meqanizmis
gareT
zemoqmedebs.
garegani
efeqti
garegani
efeqtis
Sedegad
sabazro
fasi
socialuri
danaxarjisagan
160
Sedegi
administrirebis
SeiZleba
saqonlis
TvalsazrisiT
didi
rTulia
da
odenoba
eTikuri
iyos.
igi
TvalsazrisiTac
dabinZurebis
dabinZurebis
uflebiT
SesaZlebelia
mTliani
masStabi
bazarze
vaWroba.
fiqsirdeba,
rac
amis
Sedegad
warmoadgens
firmebis,
adgilmdebareobisa
da
mosaxleobis
mixedviT
pozitiur
garegan
efeqts
saqmianobis
arasaTanado
uzrunvelyofamde
sadiskusio SekiTxvebi
`wminda
gadaxedaven
graali~
iseTi
xolme im uaryofiT
mimzidvelia,
gverdiT
rom
efeqtebs,
ekonomistebi
xSirad
romlebic Tan
axlavs
161
grafiki
kolejis
komunalur
studentTa
samzareulos.
jgufi
saerTo
zogierTi
sacxovrebelSi
maTgani
arasodes
erTad
iyenebs
alagebs
areul
miuxedavad
amisa,
mdinare
amazonis
Soreul
nawilebSi
aTasobiT
162
gadawva
Tavisi
nakveTi,
raTa
Semdegi
saTesi
sezonisaTvis
nulis
tol
zrdad
danaxarjs
gaswevs.
Sedegad
xdeba
gadatvirTva,
politikis
Rirebuleba,
romelic
gansazRvruli
iqneba
SesaZenad;
mas
moTxovnisa
eqneba sabazro
da
miwodebis
saSualebiT~.
daxazeT
diagrama
da
asaxeT
sawvavis
konservaciis
vauCerze
fasis
unciaze
1,19
aSS
dolarad.
aRniSnuli
garegani efeqti
danaxarji
ZiriTadad
163
kenWi
uyara
iseTi
kerZo
bazris
formirebas,
romelic
haeris
aucileblobas
gansazRvravs
Tqveni
mezobeli
dambinZureblis
jibis sisqe da ara is, Tu ramdenad auaresebs igi haeris xarisxs. dabinZurebis
bazrebis
momavali
funqcionireba
aseTi
bazris
moraluri
uunarobis
saqoneli
MC
MB
MD
13
13
10
13
13
13
11
19
13
13
21
13
15
164
mudmivad
erTeulze
5
2
dolaria.
dolaris
sazogadoebis
odenobis
gare
wevrebi
warmoebuli
gadasaxadiT
X-is
daibegrebian.
araefeqtiani
donidan
efeqtianze
gadainacvlebs?
ifiqreT
pigus
nebarTvaze
sabazro
moTxovna aseTia:
Q = 100-10P, sadac
Q aris
165
gamoyenebuli literatura:
Coase, Ronald H. "The Problem of Social Cost". Journal of Law and Economics (1960 wlis
oqtomberi), gv. 1-44.
Cropper, Maureen L, and Wallace E. Oates. "Environmental Economics: A survey". Journal of
Economic Literature 30 (1992 wlis ivnisi), gv. 675-740.
Ellerman, A. Denny, Paul L. Joskow, Richard Schmalense, Juan-Pablo Montero, and
Elizabeth M.Baikey. Markets for Clean Air: The U.S. Acid Rain Program. Cambridge, UK: Canmbridge
University Press, 2000.
Viscusi, Kip. "Carcinogen Regulation: Risk Characteristics and the Synthetic Risk Bias". American
Economic Review 85 (1995 wlis maisi), gv. 50-54.
166
Tavi 6
politikuri ekonomia
monarqia im gamarTul
gems
micuravs, sanam
bazris
naklovanebebisa
da
mdgomareobis
gamosworebis
meqanizmebis
aRniSnul
mTavrobis
mosazrebas
adamianTa
funqcionirebis
is
jgufi
uwevs
oponirebas,
azris gamokiTxva cxadyofs, rom mosaxleobis 40% kongress ufro metad endoba.
iumoristma p. j. ororkma, rogorc Cans, Seajera yvela es sentimenti, rodesac
aRniSna,
rom
`mTavrobisaTvis
fulisa
da
Zalauflebis
micema
Tineijeri
ki
rTulia,
erovnul
interess
upasuxos.
am
TavSi
167
me-3
piradi
interesis
gazrdis
Sesaxeb
arcTu
ise
koreqtulia.
pirdapiri demokratia
demokratiul
sazogadoebaSi
saxelmwifo
danaxarjebis
Sesaxeb
konsensusi
me-4
Tavidan
gaixseneT,
Tu
rogor
arTulebs
fri-raideris
problema
ar
uzrunvelyofis
aris
uzrunvelyofili.
SemTxvevaSi
TiToeuli
arada,
individis
misi
efeqtiani
materialuri
odenobis
mdgomareoba
168
lindalis
proceduris
gasaanalizeblad
gaixseneT,
rom
arsebobs
ori
fasis,
safuZvelze
adams
sxva
saqonlis
SuSxunas
fasis,
adamis
gansazRvruli
gemovnebisa
odenobis
da
Semosavlis
moxmarebis
survili
(amdenad,
OO
manZili
1-is
tolia).
evas
moTxovnis
Teoriis
sabazro
gansxvavebac.
nacvlad
imisa,
arsebobdes,
TiToeuli
personalizebuli
fasia,
fasebs
rom
yoveli
maTganisaTvis
romelic
Soris
msgavsebac
individisaTvis
sazogadoebrivi
misi
gadasaxadis
SeiniSneba
Tanabari
saqonlis
wilzea
da
fasi
erTeulze
damokidebuli.
6.1 grafiki
169
wonasworoba
Sedgeba
fasebisagan,
romelTac
TiToeuli
individi
lindalis
modeli
gadasaxadis
SeTanxmebul
wilsa
da
miwodebuli
gamoacxadebs.
ganisazRvreba
sabazro
procesis
analogiurad.
bazris
Sedegis
170
msgavsad,
SesaZloa
arsebobdes
imis
argumenti,
rom
ganawileba
pareto-
efeqtiania1.
lindalis proceduras, rogorc sazogadoebrivi saqonlis uzrunvelyofis
praqtikul meTods, ori ZiriTadi problema axasiaTebs. pirveli: aRniSnuli
meTodisaTvis amomrCevlis gulwrfelobaa aucilebeli. Tu adami xvdeba, ra
maqsimaluri odenobis Tanxas gadaixdis eva SuSxunaSi, igi Seecdeba, namdvilad
gadaaxdevinos
miuxedavad
imisa,
rom
konsensusi
imis
garantiaa,
rom
aravin
konsensusis
safuZvelze
muSaobs.
mis
Sesaxeb
amomrCeveli
arCevani
kosmo
elaini
jorji
pirveli
meore
mesame
S Pr = MRS
A
Eve
ra
. amdenad, MRS
Eve
ra
+ MRS
Adam
Adam
ra
Eve
= S Pr + S Pr = Pr ( S E + S A ) = Pr magram Pr
R
171
erTi
amomrCeveli
raime
alternativas
unda
eTanxmebodes,
raTa
es
imisa,
misTvis
rom
kenWisyris
yuradRebiT
meqanizmi
gadagvexeda.
sakmaod
cnobilia,
warmovidginoT
kargi
sazogadoeba,
imisa,
rom
TiToeuli
amomrCevlis
preferencia
stabiluria,
172
amomrCeveli
arCevani
kosmo
elaini
jorji
pirveli
meore
mesame
xmaTa
Tanmimdevrobaze
mniSvnelovnadaa
damokidebuli.
Tu
pirveli
kontrolis
SesaZlebloba
Zalian
mniSvnelovania.
aSS-is
SeerTebuli Statebis
senatorebis
pirdapir
konstituciis
arCevnebs
me-17
Sesworebaa,
uzrunvelyofs.
aRniSnuli
cikluri
qmedebebiT
iyo
gamowveuli.
arCevani
status-kvosa
da cvlilebis
or variants Soris unda gakeTebuliyo~ (Blare and Pollak, 1983, gv. 88).
cxadia, xmaTa ubralo umravlesobiT kenWisyram amgvari problemebi ar
unda warmoSvas. yvelafris Semdeg 6.1 grafikze miTiTebulma kenWisyram sakmaod
mSvidobianad
Caiara.
ratom
arsebobs
gansxvaveba?
saqme
exeba
raketebis
173
Sesyidvis
individualuri preferenciebis
cxrilSi monawile pirebi: imdenad, ramdenadac kosmo A-s B-sTan SedarebiT, B-s
ki C-sTan SedarebiT aniWebs upiratesobas, es niSnavs, rom A kosmosaTvis ufro
met sargebels uzrunvelyofs, vidre B, xolo B _ ufro mets, vidre C. 6.2
cxrilSi mocemuli informacia kosmos am damokidebulebas aRwers. elainisa da
jorjis informacia imave mizans emsaxureba.
Cven individis preferenciis maqsimalur wertils ganvsazRvravT, rogorc
wertils, romelic yvela sxva mezobel wertilze maRla mdebareobs2. individis
preferenciebi erTi maqsimaluri wertiliT xasiaTdeba, Tu misi sargebeli
maqsimaluri
wertilidan
yvela
sxva
mimarTulebiT
moZraobis
Sedegad
amitom
wertiliT
ar
yofila.
xasiaTdeboda.
preferenciebi
erTi
iq
ufro
maqsimaluri
TiToeuli
amomrCeveli
zogadad,
Tu
wertiliT
xasiaTdeba,
erTi
maqsimaluri
TiToeuli
amomrCevlis
maSin
kenWisyris
paradoqsi ar gvaqvs.
mravali
maqsimaluri
umravlesobiT
vicodeT,
Tu
kenWisyris
ramdenad
wertilis
Sedegs
mqone
amaxinjebs.
mniSvnelovania
preferenciebi
amis
isini
xmaTa
miuxedavad,
praqtikuli
ubralo
aucilebelia
TvalsazrisiT.
rom
raketebis
saSualo
odenoba
realurad
mcire
dacvas
174
davuSvaT,
rom
raketis
nacvlad
amomrCevlebi
sazogadoebriv
parkze
jeris
sagadasaxado
tvirTi
parkze
gaweuli
danaxarjis
preferencia
advilad
warmoiqmneba
(6.2
grafikze
elainis
SemTxvevis
msgavsad).
cxrili 6.3.
amomrCeveli
danaxarji
donaldi
deizi
100
hiu
150
devi
160
lui
700
asrulebs. davuSvaT,
gamoiyenebs
Tavisufal
Senobas:
A arCevani
ginekologiuri
Tu rogor
klinikaa,
aq alternativebi
175
gansxvavdeboda.
individi
swored
am
niSan-Tvisebis
saqonlis
TiToeuli
alternativis
safuZvelze
klasifikacias
axdens
(magaliTad,
saSualo
amomrCevelze meti
ki
naklebi.
yovelTvis
wyvili
odenobis
saSualo
amomrCevlis
SemTxvevaSi
arCevans
SesaZloa
or
daemTxveva
saSualo
(amomrCevelTa
amomrCevels
Soris
demonstrirebis
mizniT
CavTvaloT,
rom
arsebobs
xuTi
xasiaTdeba.
preferenciis
xasiaTdeba,
dones.
amitom
preferenciis
6.3
grafiki
preferenciebi
rac
ufro
gviCvenebs
mxolod
axlosaa
maqsimalur wertilTan,
miT
erTi
TiToeuli
amomrCevlis
maqsimaluri
danaxarjis
done
wertiliT
amomrCevlis
aniWebs
hiu,
saSualo
amomrCeveli,
airCevs.
kenWisyris
Sedegi
saSualo
176
arCevanic
saSualo
amomrCevlis
arCevans
emTxveva.
Tumca
maSin,
rodesac
magram,
samwuxarod,
araefeqtiani
gadawyvetileba
miRebuli
logrolingi*
isaa,
rom
individis
mier
upiratesobis
xarisxis
dafiqsirebis
xmebiT
vaWrobisa
da
emociis
dafiqsirebis
saSualebas.
davuSvaT,
rogorc
piradi
moxmarebis
saqonlis
efeqtian
miwodebas
vaWroba
ufro
demokratiis
metic,
xmebiT
Seuferxebeli
vaWrobisaTvis
damaxasiaTebeli
funqcionirebisaTvis
aucilebelia.
kompromisi
rogorc
177
barels~
an
logrolings
konkurirebadi
uwodeben.
interesebis
aseTi
vaWroba
dasabalanseblad,
aucilebelia
romelTagan
im
TiToeuli
magaliTi
davuSvaT,
biblioTekasa
da
aRniSnuli
upiratesobis
sacurao
auzs.
es
ilustrirebaSi
ganixilavs: saavadmyofos,
sazogadoeba
sami
amomrCevliTaa
amomrCeveli
mTliani wminda
proeqti
melani
reti
skarleti
saavadmyofo
200
- 50
- 55
95
biblioTeka
- 40
150
- 30
80
sacurao auzi
- 120
- 60
400
220
sargebeli
wminda
sargebeli
sazogadoeba,
rogorc
isargeblebs5.
magram ra
monakveTSi
eyreba?
erTi
dadebiTia.
amdenad,
mTlianoba,
TiToeuli
moxdeba,
melani
mxars
gansazRvrebis
proeqtis
Tu calkeul proeqts
saavadmyofos
uWers,
kenWi
radgan
Tanaxmad,
damtkicebiT
drois erT
misi
wminda
sargebeli negatiuria.
amdenad,
idea saavadmyofos
Sesaxeb marcxdeba.
vuSvebT, rom ar arsebobs arc garegani efeqti da arc raime faqtori, romelTa gamo
kerZo danaxarji da sargebeli socialuri analogisagan gansxvavebuli iqneba.
178
xmebiT
vaWrobam
daTanxmdeba,
xma
SesaZloa
misces
situacia
biblioTekis
gamoasworos.
ideas,
Tu
davuSvaT,
reti
melani
daTanxmdeba,
xma
saavadmyofos ideas misces. melani vaWrobaSi gamodis 160 (=200 40), xolo reti
_
100
(=150
50).
amdenad,
isini
garigebas
aRweven
da
saavadmyofosa da
mxriv,
logrolingis
oponentebi
Tvlian,
rom
mas
sargebeli
misi
xma
kongresis
sxva
wevrTa
`sayvareli~
proeqtebis
SesaZloa
araefeqtiani
proeqtis
garkveuli
nawili
an
SedegSi
yuradReba
gasarkvevad
miaqcieT,
rogor
melanisa
da
`iCagreba~
retis
xmebiT
skarleti
orive
vaWrobaze
proeqtis
179
mTeli `simware~
ki
umciresobaze
gadadis.
amdenad,
miuxedavad
imisa,
rom
logrolingi
xmaTa
ubralo
umravlesobiT
kenWisyris
Sedegs
meTodi,
individualuri
romlis
saSualebiTac
preferenciis
koleqtiur
garTulebis
preferenciad
gareSe
moxdeba
gardaqmna?
pasuxi
premiis
laureati,
keneT
erou
[1951]
Tvlida,
rom
demokratiul
man
miuxedavad
warumatebeli
gadawyvetileba
unda
im
miiRos.
amomrCevelTa
magaliTad,
SemTxvevaSic
ki,
Tu
preferenciebis
procedura
zogierTi
ar
konfiguraciis
unda
amomrCevlis
aRmoCndes
preferencia
180
klasifikaciazea
damokidebuli.
ekipaJTan
erTad
kosmosuri
mianiWeben
maT
individebi,
iseve,
rogorc
maTi
azri
Sidsis
isaa,
kriteriums
rom
im
wesis
akmayofilebs,
aRmoCena,
romelic
yvela
SeuZlebelia9.
zogadad
zemoT
mkafio
miTiTebul
gadawyvetilebas
saeWvod
xdis.
bunebrivia,
rom
Teoriis
Sesaxeb
Camoyalibdes,
romelic
danarCen
xuT
gadawyvetilebaTa
kriteriums
miRebis
is
daakmayofilebs.
wesi
Tumca
SeiZleba
individualuri
problema
ar
iyos
imis
garanti,
preferenciebis
arsebobs
rom
sazogadoeba
garkveuli
(magaliTad,
maSin,
swored
ase
moiqceva.
nawilis
SemTxvevaSi
aranairi
rodesac
sazogadoebis
wevrebs
181
interesi
erTgvarovnebaSi
garkveul
darwmundes.
yalibSi
amisi
moaqcios,
magaliTi
raTa
gemovnebaTa
savaldebulo
saxelmwifo
sityvebs:
xolme
`rodesac
saxelmwifo
eZeben
`mSobliur
ganaTleba.
mmarTvelobas~,
aRmoCnda,
rom
xelSi
damorCilebis
yvelaze
totalitaruli
mTavroba
yvelaze
did
investicias
mixedviTac,
erous
Teoria
demokratiuli
procesebis
erTsulovnebis
konkurirebadi
miRweva
SeuZlebelia...
alternativebis
miReba
igi
da
uzrunvelyofs
gamocda
imas,
eqsperimentulad
rom
da
romelic
mudmivad
cvalebadi
Semadgenlobis
jgufis
funqciebis
gamoyenebas
Seexeba.
me-3
Tavidan
socialuri
gaixseneT,
rom
xarisxs
afasebs.
demokratiul
sazogadoebaSi
aucilebelia,
182
Sesaxeb
gadawyvetilebaTa
wardgenis
saSualebaa
da
ara
`sazogadoebis~
resursebis
swori
ganawilebis
izolirebas
ar
axdens.
Tumca
ekonomistTa did nawils swams, rom es funqcia arsebiTi berketia. igi SeiZleba
`garkveul~ pasuxs ar uzrunvelyofdes, magram alternatiuli Rirebulebis
formulirebisaTvis
gamoiyenebodes.
am
interpretaciiT,
socialuri
warmomadgenlobiTi demokratia
SekiTxvas
mohfina
naTeli.
miuxedavad
amisa,
igi
mainc
es
informacia
socialuri
saqonlis
warmoebisas
gamoiyenos.
Tavad
da
saxelmwifos
sxvani
adamianebi
marTaven.
politikosebi,
realisturi
mosamarTleebi,
politikuri
ekonomiis
183
arCeuli politikosebi
Cvens
mier
ganxilulma
pirdapirma
demokratiam
saSualo
amomrCevlis
umravlesobiT
kenWisyris
Sedegi
saSualo
amomrCevlis
arCevans
saxeliT
saSualo
akeTeben.
amomrCevlis
miuxedavad
Teoria
amisa,
gvexmareba
garkveuli
avxsnaT,
Tu
daSvebis
rogor
184
6.3 grafiki
ganvixiloT
warmovidginoT,
ori
rom
kandidaturis,
amomrCevelTa
smiTisa
da
preferenciebi
jounsis,
politikuri
arCevnebi.
mosazrebebis
romelsac
xmebis
maqsimizacia
surs,
saSualo
amomrCevlis
ganawilebis
sqemis
centrSia
ganTavsebuli.
imisaTvis,
rom
kandidati
kandidati
amomrCevlis
jounsi
smiTi
pozicias
pozicias
preferenciebi
erTi
(Sualedur
(pozicias
pozicias)
centris
maqsimaluri
ikavebs,
marjvniv).
wertiliT
xolo
TiToeuli
xasiaTdeba;
garda
mxars
im
kandidaturas
dauWers,
romlis
Sexedulebebic
mis
185
orive
kandidatisaTvis
sakmaod
mniSvnelovania,
maqsimalurad
miuaxlovdnen
meore,
pirdapiri
referendumis
warmomadgenlobiTi
sistemiT
Secvla
amomrCevlis preferenciebs
xmebis
mosapoveblad
swored
danaxarjis
im
donemde
midis,
am
optimistur
Sedegebs
gulTan
axlos
mivitandeT,
ramdenime
da
igive
piri.
analogiurad,
rogorc
es
pirdapiri
referendumis
10
186
ideologia
cdiloben,
Tumca
maTi sazrunavi
arCevnebis
mogebis
mizanze
pirovneba
mosazreba,
rom
amomrCevelTa
alternativazea
damokidebuli,
mniSvnelovania.
amboben,
gadawyvetileba
ararealisturia.
ronald
reiganis
ubralod
zogjer
mTeli
asarCev
pirovneba
ufro
momxibvleloba
imasi
lideroba
qveS
aRmoCndes.
es
ki
imas
gulisxmobs,
rom
politikosebi
meri,
romelsac
mxars
upiratesad
Raribi
mosaxleoba
uWers,
mqone
ase
mosaxleobas,
moxda
bostonSi,
riTac
XX
cvlis
saukunis
saSualo
pirvel
amomrCevlis
naxevarSi,
da
detroitSi, imave saukunis meore naxevarSi (Glaeser and Shleifer, 2002 A).
187
analizi cxadyofs, rom xmis micemis uflebis mqone pirs surs am uflebis
ganxorcieleba.
Tu
kandidatebis
poziciebi
mosazrebebis
igrZnos.
dakavSirebuli
mqone
modeli
xarjebis
erTmaneTs
Zalian
hgavs,
maSin
individma
SeiZleba
informaciis
ignorirebas
Tavi
arCevnebisagan
da
kenWisyrasTan
mopovebasa
axdens.
srulad
informirebuli
Sedegs
amomrCeveli
problema
Tavidan
ver
arCevnebSi
warmoiqmneba
acilebis
moiqceva,
gansazRvravs,
xSirad
monawileobisagan
_
TiToeul
stimuli
demokratiis
aqvs.
aris
Tavs
individs
Tu
ikavebs.
romlis
aqac
arCevnebSi
individTa
funqcionireba
mizezi,
gamoc
fri-raideris
monawileobisTvis
mniSvnelovani
warmoudgenelia.
nawili
ase
amomrCevelTa
monawileoba), Tumca
Tu ratom aris
individs
imas
unergavs, rom
sajaro moxeleebi
politikosis
mier
Seqmnili
kanonmdebloba
xSirad
bundovania.
`romlebic
aucilebeli
janmrTeloba
iqneba
usafrTxoebis
imisTvis,
adekvaturi
rom
zRvris
mTavrobam
mixedviT
188
mecnieruli
standarti
identificirebisTvis?
am
unda
iqnes
gamoyenebuli
`adekvaturi
zRvris~
kanoni
sicarielis
Sevsebis
SekiTxvebze
dums.
mexsierebas~
uzrunvelyofs.
biurokratebis
meore
momsaxurebidan
Tanabari
daxmareba
miiRos
da
korufciis
mizani
eleqtoratisa
da
misi
warmomadgenlebis
survilTa
189
sazogadoebrivi
SesaZlebloba,
moixveWos
reputacia,
fuladi
Zalaufleba,
Semosavali,
mfarveloba,
minimaluria12.
radgan
im
misi
studentis
mTavrobas~
(Gargan, 1993, gv. A4). niskaneni fiqrobda, rom Zalaufleba, statusi da sxva
fenomenebi biurokratebis biujetTan pozitiur kavSirSia, da askvnida, rom
biurokratis mizani sakuTari biujetis maqsimizaciaa.
6.4 grafiki
12
190
(dolarebSi)
vertikalur
RerZze
izomeba.
mrudi
aris
mTliani
mTliani
akeTebs
Qbc-is
sargebeli
SeTavazebas
mTlian
warmoebis
danaxarjs
iseT
aRemateba.
doneze,
biurokrati
romelic
(bc)
biurokratiis
aRemateba.
amdenad,
efeqtiani
warmoeba
swored
im
wertilSi
modelis
eqspansia
mniSvnelovani
surT,
romlebic
Sedegi
isaa,
saqonlis
rom
biurokratebs
warmoebis
im
stimulirebas
amdenad,
Tavdacvis
departamentis
warmomadgeneli
romlis
mopoveba
sponsorisaTvis
Znelia.
SeuZlia
ki
kongresis
191
asocirdeba,
informaciis
afrikidan
modis:
biurokratebi,
romelic
mniSvnelobis
aparteidis
romlebic
keTildReobis
erTi
SesaniSnavi
dasrulebis
reJimis
programis
saTaveSi
magaliTi
Semdegac
idgnen,
farglebSi
ki
qveynis
samxreT
TeTrkaniani
marTvis
dros
gansakuTrebuli interesebi
moaxdinos,
individualuri
amomrCevlis
rolSi
gamodis.
surdeT.
magaliTad,
kongresisa
da
senatis
saarCevno
kampaniaSi
marqsizmis
interesebi
imis
tradiciuli
mixedviT
Teoriis
Tanaxmad,
adamianTa
ganisazRvreba,
isini
kapitalistebi
politikuri
arian
Tu
miuxedavad
imisa,
rom
maRali
Semosavlis
mqone
individebi
da
`proletaris~
identificireba.
marTlac,
SeerTebul
192
Semosavlis masStabi
Raribi
da
mdidari
mosaxleoba
mraval
sakiTxTan
dakavSirebiT
ver
regioni
geografiuli
regionis
rezidentebs
xSirad
saerTo
interesebi
aqvT:
xolo
Crdilo-aRmosavleTis
mcxovrebni
urbanul
ganviTarebaze
193
xanSi
Sesuli
mosaxleoba
upiratesobas
subsidirebul
jandacvis
mqone
safuZvelia:
adamianTa
jgufebis
formirebis
metad
`demokratebs~
mniSvnelovani
araproporciulad
usasrulod
gagrZeldeba.
saerTo
interesebis
mqone
adamianTa
axdens
im
SekiTxvis
ignorirebas,
Tu
rogor
axerxeben
masStabsa
da
emocias
arsebuli debatebi
gviCvenebs,
romelic
ideologiis
romelime
jgufSi
194
`nadiroba~ rentaze
ukugebis
(rentis)
miRebis
mizniT
gamoiyeneba.
rentaze
nadirobis
aZlevs,
araqisis
warmoebisaTvis
mxolod
1,5
milioni
akri
miwa
6.5 grafiki
195
araqisis
CavTvaloT,
rom
bazars
asaxavs.
araqisis
moTxovnis
S,
miwodeba,
D.
mrudia
simartivisaTvis
horizontaluria.
saxelmwifos
Seva.
ufro
konkretulad,
araqisis
mwarmoebelTa
mdgomareoba
SemTxvevaSi
isini
sargebels
miiReben,
rogorc
kartelis
nawili, rac ukve aRar aris individualuri piradi interesi. rodesac karteli
fass zrdis, individualur firmas uCndeba survili, `iTaRliTos~ _ warmoeba
dawesebul
rogorc
kvotaze
ki
maRla
isini
gazardos.
warmoebis
wonasworobamde Semcirdeba.
SeeZlebaT,
fasebis
karteli
SenarCunebis
gamoiricxeba.
dakanoneba
yvela
gazrdian,
mwarmoebeli
maSinve
fasi
moisurvebs.
konkurentul
saxelmwifos
saSualebac
araqisis
Zalian
dones
amas
meSveobiT
miecemaT,
warmoebis
martivad
daakanonon,
Tanac
SemTxvevaSi
SeuZlia _
maSin
maT
yovelgvari
maRali
TaRliToba
saxelmwifos
kartelis
danaSaulad
CaiTvleba
federalur
qvotiT
uzarmazaria _
ganisazRvreba. licenziis
erT-erTi
Sefasebis
flobasTan
Tanaxmad, ukugebis
aris
kartelisTvis
saukeTeso
fasi?
samrewvelo
sargeblis
danaxarji
(erTi
tona
araqisis
warmoebis
zRvruli
danaxarji)
asocirebuli fasi
ki Pcartel -ia.
mwarmoeblebi
iReben
araqisis maRal fass (ab manZili) TiToeul gayidul ad tonaze _ gamodis, rom
araqisis mwarmoeblebis renta abcd farTobs uTanabrdeba.
196
licenziebis
SemoRebamde
momxmarebelTa
fae
siWarbe
arealSi
arsebuli
miemarTeba.
gansxvavebis
visTan
midis
(abce)
darCenili
gamo
uaresdeba.
nawili
(dce)?
abcd
mwarmoeblisaken
aravisTan.
es
`sruli
ar
axlavs.
sruli
tevadobis
danakargi
imitom
warmoiqmneba,
rom
standartuli
reJimis
SemTxvevaSi
dce
farTobi
sruli
lobistebi
cdiloben
kanonmdeblebis
darwmunebas,
konsultantebi
ki
romelTa
sazogadoebasTan
axali
urTierTobis
saqonlisa
da
kampanias
momsaxurebis
axorcielebs.
sawarmoeblad
resursebi,
gamoyenebaa
ver
davaskvniT,
rom
abce
farTobi
yovelTvis
danakargia.
bevr
197
ar
SeiZleba
CaiTvalos.
miuxedavad
amisa,
rentaze
nadirobis
potenciur
gamoyenebis
Sedegad
masStabze
axdens,
grovdeba,
romelic
rodesac
mTavrobis
aRniSnuli
Zalauflebis
Zalaufleba
rentis
dagrovebazea orientirebuli.
saboloo SekiTxva ki ase JRers: ratom aZleven arsebobis uflebas rentaze
nadirobis
fenomens?
mwarmoeblis
6.5
mogebas
grafiki
aWarbebs.
gviCvenebs,
ratom
ar
rom
momxmareblis
moiTxoven
danakargi
momxmareblebi
aseTi
licenziebis gauqmebas?
erTi mizezi isaa, rom saerTo interesebis mqone adamianTa jgufi SeiZleba
kargad iyos organizebuli da saTanado informacia hqondes, maSin, rodesac is
individebi,
romlebsac
organizebulni
iyvnen
mZime
da
tvirTad
mimdinare
awveba
gadasaxadebi,
movlenebis
SesaZloa,
Sesaxebac
ar
arc
hqondeT
iyos,
danaxarjs
magram
paeqrobaSi
mTeli
mosaxleoba
drois
daxarjva
inawilebs;
ar
uRirdes.
amdenad,
araqisis
drois
koncentrirebulia
da
daxarjva
politikuri
ar
uRirs.
organizaciis
sargebeli
potenciur
SedarebiT
beneficiarad
iTvleba.
sxva monawileebi
arsebobs
kidev
ramdenime
mxare,
romelic
saxelmwifos
fiskalur
gadawyvetilebis
gadawyvetilebebze
saSualebiT
mniSvnelovnad
sasamarTlo
zemoqmedebs.
saxelmwifo
mosamarTleebi
imis
magaliTia
misuris
federaluri
mosamarTlis
gadawyvetileba,
mosamarTlis
azriT,
skola
TeTrkanian
ojaxebs
yvelaze
didi
198
umciresobis
mqone
raionebSi
miizidavda.
mosamarTlem
adgilobriv
magaliTad,
dazianebuli
xidebisa
da
gzebis
farTo
Zalauflebis
iTqvas,
gadawyvetilebebze
rom
potenciurad
eqspertebic
zemoqmedebas.
mniSvnelovani
axdenen
sakanonmdeblo
wyaroa,
amitom
saxelmwifo
seqtoris
konsultanti,
romelsac
zegavlenis
meinard keinzis
gansaxorcieleblad gamoiyenon.
ekonomistebs
jon
wlebi
kanada
Sveicaria
didi britaneTi
1900
9,5
14,4
1910
11,4
12,7
1920
16,1
26,2
1930
18,9
15,9
26,1
1940
23,1
19,2
30,0
1950
22,1
19,9
39,0
1960
29,7
17,7
31,9
1970
31,2
21,3
33,2
1980
37,8
29,3
41,8
1990
46,0
33,6
41,9
199
2001
37,4
38,8
ar aris informacia.
wyaro: 1970 wlamde _ Pommerehne, "Quantitative Aspects of Federalism: A study of Six
Countries", in The Political Economy of Fiscal Federalism, ed. Wallace oates (Lexington, MA: D C
Health, 1977), gv. 310. Semdegi wlebi gamoTvlilia sxvadasxva gamocemebis mixedviT:
National Accounts, vol.2 (Paris: Organization for Economic Cooperation and Development), garda
2001-isa, romelic gamoTvlilia: US Census Bureau, Statistical Abstract of the United States,
2002, gv. 838.
dadasturebuli,
xangrZlivi
drois
ganmavlobaSi
SeerTebul
StatebSi
damaxasiaTebeli
movlenebisa
da
institutebis
ganxilviT
ar
unda
moqalaqeTa preferenciebi
saxelmwifo
davuSvaT,
rom
danaxarjebis
saSualo
zrda
amomrCevlis
moqalaqeTa
moTxovna
preferenciebis
saxelmwifo
gamoxatvaa.
saqonelsa
da
200
G = f (P,1)
(6.1)
moTxovnis
migviyvanos,
funqcias
romelic
SeuZlia
im
saxelmwifo
Semosavlis
seqtors
gazrdil
unda
proporciamde
gadascemoda.
rodesac
ufro
meti
procentiT
izrdeba
moTxovnaze
Semosavlis
zrdis
process
Semosavlis
im
wilis
mkacrad
zrdad
Semdegi
sakiTxi:
saxelmwifo
seqtoris
masStabis
`arasworia~.
saxelmwifos
rolis
zrda
SesaZlebelia
amomrCevlis
aseTi
SekiTxva:
SeiZleba
Tu
P-sa
ara,
da
I-Si
ganxorcielebuli
cvlilebis
mizezad
CaiTvalos?
aRniSnul
SekiTxvaze
pasuxis
cvlilebis
mizezi
aris
P-sa
da
I-Si
momxdari
cvlilebebi.
13
hipoTeza imis Sesaxeb, rom saxelmwifo momsaxureba ufro swrafad izrdeba, vidre
Semosavali, vagneris kanonis saxeliTaa cnobili (adolf vagneris pativsacemad,
romelmac misi formulireba moaxdina. moRvaweobda XIX saukuneSi.)
201
marqsistuli mosazreba
danaxarji
gazardos.
saboloo
jamSi,
mzardi
danaxarji
umniSvnelo
sazogadoebrivi
mtkicebuleba
ukmayofilebis
imisa,
rom
gamosworebiskenaa
danaxarji,
mimarTuli,
romelic
ganuxrelad
izrdeba~ (gv. 388). aRsaniSnavia agreTve, rom dasavleT evropaSi II msoflio omis
Semdgom periodSi mTavrobis zomisa da kompetenciis astronomiul zrdas Tan
axlda
yvelaferi,
garda
samxedro
Zalis
reabilitaciisa.
marqsistuli
SemTxveviTi movlenebi
politikur
sistemaze
sruliad
SemTxveviTma
gare
Sokebma
saxelmwifo
Sokis
ganeitralebis
Semdegac
ki,
inerciis
Sedegad
maRali
202
qmnis,
rasac
`santa
klausis
mentalitetamde~
mivyavarT,
es
ki
Semosavlis gadanawileba
Semosavlis
gadasanawileblad
iyeneben.
idea
is
aris,
rom
Tu
maT
maRalSemosavliani
garkveul
individis
sargebels
SesTavazeben,
Semosavlidan
romelic
gamoiqviTeba.
vidre
uSualod
saSualo
mopoveba
SeuZliaT,
masStabs
Tu saxelmwifos
dafinansebiT
Semosavlis
ganawilebis
25
aTasi
dolarze
naklebia,
xmaTa
umravlesobas
moipovebs.
203
saSualo
amomrCevlis
potenciuri
sargebeli. personis
da
problema
isaa,
rom
igi
ar
uCvenebs,
Tu
ratom
izrdeba
ar
mdidris
arsebobs
erTjeradi
Semosavlis
qveynebSi
qonebis
transferi,
konfiskacia
an
xdeba?
mdgomareobis
rodesac
wina
Raribis
sasargeblod
saukuneSi
dasavleT
evropis
saarCevno moTxovnebi
TandaTan
gauqmda.
kanoniT
(1960-iani
wlebi)
moixsna.
arCevanis
uflebis
gafarToeba
zomis
ganuxreli,
TandaTanobiTi
da
ara
erTjeradi
zrda.
es
ramac
amomrCevelTa
raodenoba
gazarda,
gansakuTrebiT
Rarib
romlebic
is
aamaRlebs maT
keTildReobas, anu
StatebSi
xSirad
naRdi
fulis
pirdapiri
transferi
naturiT
da
sxva
sargebliT
mosazreba
arsebobs
imis
Taobaze,
rom
Semosavlis
14
Raribi
da
mdidari
individebi
afinanseben~14.
Tumca
ekonomistis,
sxva
samTavrobo
aaron
direqtoris,
204
programebi,
romelTa
beneficiarebi
sxvadasxva
klasis
maTi
erTianobaa:
politikosebi,
rentis
maZiebelni,
saerTo
rogorc
miuTiTebs,
individs
aRvniSneT,
rom
saxelmwifo
romelime
swams,
rom
seqtoris
sabiujeto procesi
saxelmwifo
amomrCevlis
preferenciebi
kontrolis
ganxorcielebis
wesrigSi
seqtoris
metnaklebad
sakiTxi
arsebiTi
ar
finansur
ganapirobebs.
mniSvnelovani
zrda
aris.
qcevas
maTTvis
ar
imaze
aris.
ar
zogierT
saSualo
mTavrobaze
meore
mxriv,
simptomad
miiCneven.
maTTvis
mTavrobis
zomis
SezRudvis
sakiTxi
sakmaod mniSvnelovania.
kontrolis
SesaZleblobis
Sesaxeb
gamarTuli
debatebis
dros
ori
argumenti gaisma. pirveli aris is, rom ZiriTadi problemis mizezi saxelmwifos
mier
warsulSi
aRebuli
valdebulebebia.
amdenad,
dRes
politikosebs
qmedebebis
gatareba
SeuZliaT.
arian
pensionerebi,
beneficiarebi
avadmyofebi
da
sxva,
arakontrolirebadi
iseTi
uflebrivi
programebi,
Sromisuunaroebi,
umuSevrebi,
danaxarjis
udides
kategorias
vnaxavT,
rom
federaluri
biujetis
daaxloebiT
75%
,,arakontrolirebadia~.
aris ki es danaxarjebi marTlac arakontrolirebadi? Tu kanonmdeblobam
uflebrivi programebi daakanona, igi uflebamosilia, gaauqmos kidec isini.
bevri
programis
araTu
Semcireba,
aramed
gauqmebac
ki
SesaZlebelia
205
ambobda,
rom
biurokratebis
samTavrobo
samsaxuris
kargi
iqneboda,
imperiul
menejeris
Seqmniliyo
tendenciebs
xelfasi
misi
finansuri
Searbilebda.
samsaxuris
stimuli,
magaliTad,
Semadgenlobis
gazrdil
xelfass
miiRebs
(analogiuri
jildo
SeiZleba
Sedegebamdec
ki
migviyvanos.
gvsurs,
gaizardos
im
socialuri
muSakis
xelfasi
imdenjer,
sazogadoebrivi
saqonlis
Tu
saxelmwifo
sawarmoeblad
da
momsaxurebis
seqtori
maT
dafinansebas
gaagrZelebda.
rodesac
saubroben
saxelmwifo
danaxarjebze
kontrolis
dawesebaze,
206
miznebzea
fokusirebuli.
ase,
magaliTad,
1997
wlis
biujetma
sajaro
moxeleebis
xelfasebamde).
dadginda ramdenime
wesi,
danaxarjis
gaweva
dawesebuli
zeda
zRvris
darRvevad
ar
aSS
dolari
klasificirebuli.
konstitucia
gamoiyo,
Tumca,
romelic
iqidan
uzrunvelyofs,
2000
gauTvaliswinebel
gamomdinare,
wlis
rom
aRweraze
xarjad
aRweris
iqna
Catarebas
danaxarjis
gawevis
sasacilo
situaciebis
Semxedvares
aucileblad
gauCndeba
gadaaWarba.
erT-erTma
damkvirvebelma
aRniSnuli
movlena
Semdegnairad daaxasiaTa: `es giJuri xarjva da BEA-s dacinvaa~ (Schick, 2002, gv.
46). sxva sityvebiT rom vTqvaT, kanonmdeblebi raime gasamarTlebeli sabuTis
moZiebiTac ki ar iwuxeben Tavs isini ubralod kanonebs gverds uvlian.
amitom
BEA-sTan
dakavSirebuli
gamocdilebis
safuZvelze
raime
daskvnis
institutebis
analizia.
mniSvnelobis
Statebis
Sefasebis
umetesobas
meore
gza
konstitucia
Statebis
operatiul
207
investiciebs,
magaliTad,
gzebisa
da
Senobebis
mSeneblobas
aseTi
gubernatorma
268
milioni
aSS
dolariT
Seamcira
Statebis
xasiaTdeba
reagirebs
naklebi
gauTvaliswinebel
deficitiT
da
Semcirebul
romeli
ufro
Semosavalze.
operatiulad
arsebobs
imis
da
miTiTebul
danaklisze
ufro
swrafad
reagirebs.
am
ramdenadaa
damokidebuli
mkacr
wesebze.
es
SesaZlebeli
iqneboda,
gaTvaliswinebis
Semdeg
Tavad
fiskaluri
institutebis
arsebiTobis sakiTxi mainc dgeba. rogorc poterba (1997, gv. 83) SeniSnavda:
`miuxedavad imisa, rom analizis aseTi Sedegebi sakmarisi ar aris federaluri
sabiujeto politikis sakiTxebis srulyofilad gamokvlevisaTvis, isini qmnis
albaTobas, rom sabiujeto procesis Secvla zemoqmedebs sabiujeto Sedegze~.
208
palatis
xmaTa
umravlesobiTaa
SesaZlebeli.
zogierTi
SesaZloa
Sorsac
kongresi
daamtkicebs
sabiujeto
winadadebas,
`romelSic
mTliani
Semosavlis
ganakveTze
maRali
mTliani
Semosavali
`erovnuli
ganakveTiT~ ar izrdeba.
3.
`kongresi
da
prezidenti
uzrunvelyofen
imas,
rom
faqtobrivma
liberali,
ise
konservatori
ekonomistebi
Tvlian,
rom
danaxarjisa
da
Semosavlis
Sesaxeb
sabiujeto
winadadebis
politikuri
tendenciurobis
safuZvelze
SeirCeva.
danaxarjebis
clileba
`danaxarjsa~
da
`Semosavals~
ver
gansazRvravs.
gverdi
auaros
kanons.
magaliTad,
mTavrobas
martivad
SeuZlia,
uflebamosileba
eqnebaT.
aseTi
saxis
arasabiujeto
saqmianoba
SeuZliaT,
regulirebis
iseT
miznebs
miaRwion,
romelTa
ix. Schultze [1995], sadac argumenti biujetSi cvlilebis gatarebis winaaRmdeg, agreTve
Buchanan [1995], sadac argumenti cvlilebis gatarebis sasargeblodaa mocemuli.
209
yovelgvari
saxelmwifo qmedeba
SeCerdeba? BEA-s
gamocdileba
amisa,
idea
xarjvasa da
dResac
Sesaxeb
deficitze
popularulia.
mosazreba
konstituciuri
dabalansebul
kongresSi
1997
SezRudvebis
biujetSi
wels
cvlilebis
damarcxda.
Tumca
daskvnebi
saxelmwifo
mimdinare
saxsrebs
sabiujeto
xarjavs,
procesis
kritikosebma
ukeTesi
isurvebda.
alternativa
ver
rogorc
konstituciis,
ise
kanonis
doneze,
akademiuri
da
ki,
xazi
gvinda
gavusvaT
Semdegs:
azri
imis
Sesaxeb,
rom
210
daskvna
politikuri
ekonomia
politikuri
gadawyvetilebis
miRebis
procesis
raTa
pirdapiri
ekonomistebma
Seiswavles
demokratiis
lindalis
dros
sxvadasxva
sazogadoebrivi
faswarmoqmnas
sazogadoebrivi
meTodebi,
saqonlis
mivyavarT
saqonlis
efeqtian
doneebi
SeerCiaT.
konsensusisaken,
miwodebas
romelic
ukavSirdeba
da
gamoxatvis
didi
erous
Seusrulebadobis
miRebisaTvis
iseTi
wesis
Teoria
amtkicebs,
moZieba,
romelic
rom
gadawyvetilebis
ramdenime
racionalur
zemoqmedeben.
erTi
Teoriis
mixedviT,
biurokrati
Semosavlis
masStabis,
mrewvelobis,
regionis
an
piradi
211
mTavrobis
zomis
zrdis
daCqareba
bevr
mizezzea
damokidebuli.
am
seqtori
unda
gafarTovdes,
raTa
Warbi
kerZo
warmoebis
aTviseba moaxerxos.
iseTi
SemTxveviTi
movlenebi,
rogoricaa omi,
mTavrobis
zomis
zrdas
molodinis
Sedegia
gazrdili
moTxovna,
romelic
winadadebebi
mTavrobis
zomis
zrdaze
kontrolis
ganxorcielebis
sadiskusio SekiTxvebi
212
senatorebma
samxreTSi
brinjis
mwarmoebelTa
`teqnologiis~
investiciebs,
(wliurad)
ris
3%-iT
qveynis
Sedegadac
mrewveloba
kerZo
izrdeba.
axal
seqtorSi
mTavrobis
aRWurvilobaSi
momuSavis
warmomadgenlebi
debs
mwarmoebluroba
aseTi
teqnikuri
analogiur
maCvenebels
Seesabameba.
ra
TanafardobaSia
momsaxureba
arsebobs
konsensusis
gubernatori,
safuZvelze
gadawyvetileba
arasodes
sabWo
wydeba...
ar
an
administraciuli
praqtikulad,
miiReba...
sxvadasxva
es
organo,
niSnavs,
jgufebidan
yvelaferi
rom
bevri
komunaluri
2002
wlis
Sualedur
arCevnebSi
kaliforniaSi
amomrCevelTa
76%
es
monacemebi
sworia,
maSin
ramdenad
adekvaturia
Teoria
saSualo
amomrCevlis Sesaxeb?
6. 1998 wels Ppuerto-rikos mosaxleobam referendumi Caatara. arsebobda
xuTi arCevani: 1. SenarCunebuliyo Tanamegobrobis statusi; 2. Seqmniliyo Stati;
3.
moepovebina
demokratia;
4.
Camoeyalibebina
`Tavisufali
asociacia~
213
warmoiSvas,
rodesac
mosaxleoba
arCevans
xuTi
alternatividan
akeTebs.
7. evrokavSiris wevri qveynebi valdebulni arian, deficiti mSp-is 3%-ze
dabla
SeinarCunon.
qveynebi,
romlebic
am
kanons
arRveven,
jarimdebian.
SemTxvevaSi
diskusia
salicenzio
imis
Sesaxeb,
sistemis
rom
gauqmeba?
licenziis
pasuxis
mflobeli
gacemisas
valdebulia,
zogierTi
amuSaveben
politikosis
kartels
(aseTi
TanxmobiT
karteli
rZis
marTla
mwarmoeblebi
funqcionirebs
qmnian
da
SeerTebuli
rZe
gaiyideba?
[miniSneba:
zRvruli
amonagebis
mrudi
(MR)
mrudi
warmoebis
TiToeul
donesTan
dakavSirebul
zRvrul
danaxarjs uCvenebs].
g) ra renta asocirdeba kartelTan?
d) kartelis SesanarCuneblad rZis mwarmoeblebi lobisti politikosebis
saarCevno kampaniebisaTvis erTjerad Sesatans ixdian. ra aris is maqsimaluri
214
Tanxa,
romlis
Setanis
survilic maT
tevadobis danakargi?
e)
sruli
tevadobis
danakargis
Sesaxeb,
romelic
rentis
ZiebasTan
asocirdeba?
10. 11 seqtembris Semdeg arsebobda saSiSroeba, rom teroristebi qveynis
sasursaTo
uzrunvelyofis
sursaTisa da wamlis
niskanenis
sabotaJs
daiwyebdnen.
sasursaTo
administraciis kompetencias
biurokratiis
modeli
(grafiki
6.4).
ra
usafrTxoeba
ganekuTvneba.
gamoiyeneT
zemoqmedebas
moaxdens
`TheEconomist~
gakveTili
is
wers:
`amerikis
rom
SedarebiT
aris,
uaxlesi
istoriis
konservatiul
erT-erTi
qveyanaSi
naTeli
demokratebi
politikuri
ekonomiis
romeli
modeli
xsnis
saukeTesod
am
magaliTs?
gamoyenebuli literatura:
Borcherding, Thomas E. "The Causes of Government Expenditure Growth: A Survey of the U.S.
Evidence". Journal of Public Economics 28. # 3 (1985 wlis dekemberi), gv. 359-382.
Levin, Jonathan, and Barry Nalebuff. "An Introduction to Vote-Counting Schemes". Jurnal of
Economic Perspectives 9 (1995 wlis zamTari), gv. 3-26.
Persson, Torsten, and Guida Tabellini. "Political Economics and Public Finance". Working
Paper 7097. Cambridge, MA: National Bureau of Economic Research, 04. 1999
Poterba, James M. "Do Budget Rules Work?" In Fiscal Policy: Lessons from Economic Research,
ed. Alan J Auerbach. Cambridge, MA: MIT Press, 1997.
215
Tavi 7
Semosavlis ganawileba:
konceptualuri sakiTxebi
RaribTa
daxmareba
civilizaciis
winaSe
arsebuli
yvelaze
rTuli
gamocdaa.
semiuel jonsoni
maqsimaluri
odenobis
Tanxa
amoiRos
da
meore
fenas
gadasces~.
politikuri
sakiTxi
Semosavlis
ganawilebas
ukavSirdeba.
politikis
saxelmwifo
Semosavlis
aspeqtebze
ifiqroT.
gaaanalizoT
sadiskusio
ganawilebis
Semdeg
ZiriTadi
sagania.
TavSi
Tavi
politikis
ukve
saxelmwifo
es
imis
saSualebas
normatiul
SesaZlebloba
programebi,
romelTa
da
mogcemT,
pozitiur
geqnebaT,
mizani
rom
RaribTa
Semosavlis SenarCunebaa.
sanam saqmes SevudgebodeT, vnaxoT, ramdenad evaleba ekonomists, zogadad
ganixilos ganawilebis sakiTxebi. erTni fiqroben, rom es ar ganekuTvneba
ekonomistis kompetenciis sferos. Semosavlis `marTebuli~ ganawilebis Sesaxeb
arsebuli
mosazreba
sxvadasxvaobaTa
dawyebuli
subieqturia
sakiTxs
diskusia
gadawyvetda,
ekonomikis
ekonomistebma socialuri
da
`mecnieruli~
ar
arsebobs.
obieqturobas
sakiTxebis
gza,
ganawilebis
Crdils
efeqtianobis
romelic
ayenebs.
analizisagan
eTikur
Taobaze
amdenad,
Tavi unda
Seikavon.
216
keTildReobis
ekonomikis
Teoria
miuTiTebs,
rom
efeqtianoba,
ganawilebis
unda
iqnes
Sedareba
xdeba,
gamoyenebuli.
efeqtianobisagan
cxadia,
viRacas
gansxvavebuli
gauCndeba
survili,
adgenen.
Tu
ekonomistebi
ganawilebis
sakiTxebis
ignorirebas
rom
politikosebi
mxolod
ganawilebis
sakiTxze
iqnebian
ganawilebis
sakiTxebs
gamudmebiT
Tvals
adevnebs,
politikoss
ekonomikis
Seswavla
eTikuri
Sefasebis
umaRles
SesaZleblobas
RirebulebaTa
Sedegebi
warmoaCinon
da
sxvadasxva
eTikuri
monawileobdes
Tu
SecvlaSi?
rogorc
struqturis
ara
saxelmwifo
pirvel
TavSia
Semosavlis
ganawilebis
aRniSnuli,
politikuri
Semosavlis
yvelaze
minimaluri
ganawilebaze.
masalis
ganawilebaSi
intervenciac
magaliTad,
SeZenis
saxelmwifo
ki
saxelmwifos
SemTxvevaSi
zogierT
ar
unda
axdens
mier
Caerios.
saxelmwifos
zegavlenas
Semosavlis
sazogadoebrivi
firmasTan
ideba
saqonlisaTvis
kontraqti,
xolo
damatebiT
sagadasaxado
da
Semosavals
saxarjo
miiRebs.
politika
ufro
realuri
zogadad,
saxelmwifos
Semosavlis
ganawilebis
cvlilebas ukavSirdeba.
217
Semosavlis ganawileba
cxrili 7.1.
procentuli wili
weli
udablesi
meore
saSualo
meoTxe
umaRlesi
umaRlesi
mexuTedi
mexuTedi
mexuTedi
mexuTedi
mexuTedi
5%
1967
4,0
10,8
17,3
24,2
43,8
17,5
1977
4,4
10,3
17,0
24,8
43,6
16,1
1982
4,1
10,1
16,6
24,7
44,5
16,1
1987
3,8
9,6
16,1
24,3
46,2
18,2
1992
3,8
9,4
15,8
24,2
46,9
18,6
1997
3,6
8,9
15,0
23,2
49,4
21,7
2001
3,5
8,7
14,6
23,0
50,1
22,4
wyaro: US Bureau of the Census, Current Popilation Reports, series P. 60-209 (Washington
D.C:
US
Government
Printing
Office),
2001,
URL:
218
jgufi
siRaribis ganakveTi
jgufi
siRaribis ganakveTi
yvela piri
11,7 %
18 wlamde
16,3%
TeTrkaniani
7,4
65 wlis da zemoT
10,1
Savkaniani
20,7
laTino-amerikeli
19,4
martoxela dedebi
26,4
ojaxebiT
wyaro: US Bureau of the Census, "Historical Poverty Tables". [WWW Document] URL:
http://www.census.gov/prod/2002/pubs/p60-219.pdf. cifrebi 2001 wlisaa.
cxrili 7.3.
weli
siRaribis ganakveTi
weli
siRaribis ganakveTi
1959
22,4%
1980
13,0%
1960
22,2
1985
14,0
1965
17,3
1990
13,5
1970
12,6
1995
13,8
1975
12,3
2000
11,3
2001
11,7
wyaro: US Bureau of the Census, "Historical Poverty Tables". [WWW Document] URL:
http://www.census.gov/hhes/poverty/histpov/perindex.html
Semosavlis
ganawilebis
Sesafaseblad
SesaZlebelia
maTi
odenobis
uzrunvelsayofad sakmarisia1.
cxadia,
imis
dadgenisas,
Tu ra aris
219
myofi
mosaxleobis
proporcias
gviCvenebs.
siRaribe
gansakuTrebiT
dabalia,
vidre
naxevari
saukunis
win.
Tumca
Semcirebis
usamarTlod
xelfasia.
ganawilebis
sakuTrebaze
mTavari
gansxvavebuli
mizezi
ojaxis
Semosavali
ufrosTa
(procentebi,
mizezi ganaTlebis
Sedegad miRebuli
finansuri ukugebis
sayovelTao
danergva,
kolejdamTavrebulebi
bevrad
maRal
220
aSS-Si
aRweris
monacemebi
Semosavlis
ganawilebisa
da
siRaribis
Sedgeba.
oficialuri
definicia,
romelic
naturiT
miRebul
Raribs
saukeTeso
sastumroSi
cxovrebisa
da
yvelaze
cnobil
Seicvleba.
Seuqmnis.
is
samagierod,
dabalSemosavliani
mosaxleobis
saxelmwifo Raribebs
uzrunvelyofs
fufunebas
sasursaTo
binaTmSeneblobis
programas,
ver
talonebs,
samedicino
sargeblis
gaTvaliswinebis
Semdeg
siRaribis
oficialuri
Semcirdeba3.
miRebuli
Semosavlis
erT-erTi
ZiriTadi
forma
im
drois
ojaxisaTvis
gansxvavebuli
odenobis
ekonomikuri
resursebia
221
RaribTa
sasargeblod
Semosavlis
ganawilebis
erT-erTi
yvelaze
ewodeba,
saSemosavlo gadasaxadis
dabalSemosavlian
gadaecema;
siRaribis
ojaxebs
yovelwliurad
Sesaxeb
statistika
EITC programis
31
ar
miliardi
iTvaliswinebs
aSS
am
transferebs.
Semosavali
wliurad
izomeba.
Semosavlis
koncefcia
mniSvnelovania
nulovani
Semosavali
hqondes.
yvelaze
racionaluri
iqneboda,
Tumca
wliurma
Sefasebamac
ki
SeiZleba
individis
WeSmariti
meryeobdes.
miRebuli
Teoriuli
Semosavali
TvalsazrisiT,
idealuri
mTeli
varianti
sicocxlis
iqneboda,
Tumca
222
akademiur
fandad
CavTvaloT,
Tumca
es
gansxvavebani
metad
sicocxlis
imyofebian,
Sefaseba
ganmavlobaSi,
wliurad
(7.1-dan
ganawilebas
7.3
uCvenebs,
magram
sxvadasxva
cxrilis
vidre
sxvadasxva
Semosavals
CaTvliT)
is
sasicocxlo
iReben.
wliuri
Semosavlis
ufro
usamarTlo
Semosavlis
Sefasebani,
fazaSi
romlebic
sicocxlis
mTel
Sedegad
Raribi
ojaxebis
wili
siRaribis
wliur
ganakveTTan
rTulia
sxvasTan
dakvirvebis
erTad
obieqtis
cxovrobs
da,
gansazRvra.
amdenad,
individTa
garkveuli
udidesi
masStabiT,
nawili
erToblivi
makoreqtirebeli
konteqstSi
7.2
cxrilidan
faqtoris
gaixseneT,
moZieba
rom
arcTu
erT-erTi
ise
advilia.
kategoria
am
swored
SvilebTan
miscems.
erTad
warmoiqmneba
cxovrebisa,
axali
sakuTar
ekonomikuri
saxlSi
erTeuli
cxovrebis
Semosavlis
223
sacxovrebeli
mimarTulebebi
individebis
mdgomareobas
zogadad
aumjobesebs.
amrigad, Semosavlis ganawilebisa da siRaribis donis standartuli sazomi
berketebi sasargeblo informacias uzrunvelyofs, Tumca maT garkveuli eWviT
unda movekidoT. es aSkaraa, rodesac Sedarebebi droTa ganmavlobaSi xdeba.
martivi utilitarizmi
arsebobs
aris
Ui
raodenobis
maSin
individi
socialuri
da
keTildReoba,
i-uri
W,
individis
individebis
sargeblianobis F funqciaa4:
W = F (U 1 ,U 2,..., U n )
(7.1)
224
romlis
ganxorcielebis
Semdeg
erTi
individis
mdgomareoba
W.
ufro
konkretuli
instruqciis
misaRebad
ganvixiloT
7.1
W = U 1 + U 2 + ... + U N
(7.2)
gamoxatavs
individis
Semosavlis
zrdasTan
erTad
misi
am
daSvebebisa
da
aditiuri
socialuri
keTildReobis
magaliTebSi).
7.1
grafikze
OO
horizontaluri
manZilis
225
saSualebiT sazogadoebisaTvis
xelmisawvdomi Semosavlis
gamoiTvleba.
OO
mTliani odenoba
marjvniv arsebuli
manZiliT
da petres
Soris
Semosavlis
rom
horizontalur
RerZze
marcxniv
moZraoba
aris
petres
ara
socialuri
keTildReobis
funqcia
SeZlebisdagvarad
maRali,
an
226
mcire
geometriulad,
iqneba,
amdenad,
TiToeuli
maTi
individis
sargeblianobis
Semosavlis
jami
zRvruli
gaizrdeba.
sargeblianobis
sxvadasxva
individis
Semosavali
da
zRvruli
sargeblianoba
gavunawilebT.
mxolod
I* wertilSi,
sadac
Semosavali
zRvrul
Tu
ara,
SeuZlebelia.
Cven
verasodes
gavigebT,
individebi
SeuZlebelia
davamtkicoT,
rom
individebi
Tanabar
Tavis
fiqrsa
da
grZnobas.
SesaZloa,
aseTi
Sedareba
ar
iyos
ganawilebis
TiTqos
politikis
yvela
individi
SemuSavebisas
identuri
saxelmwifo
sargeblianobis
ise
unda
funqciiT
227
daeces.
Tumca
aRniSnuli
daSveba
mTlianad
Semosavlis
mimarT
sargeblianobis
sxivi
qvemoT
ixreba.
davuSvaT,
rom
Semosavlis
MU Paul
identur
dolaris
horizontalur
gamorTmevis
xazze
SemTxvevaSi
iqneba
misi
warmodgenili.
sargeblianobis
petresaTvis
danakargi
pavles
ar
aris.
saxelmwifos
ganawilebis
politikas
socialuri
ar
Seicvleba.
davuSvaT,
rom
individis
sargebeli
ara
marto
gadawyvetilebas
imis
Sesaxeb,
Tu
ra
odenobis
Tavisufali
dro
romlebic
samuSao
Semosavlis
gasanawilebladaa
gadawyvetilebas cvlis
dawesebuli,
da mTlian
realur
zogadad
Semosavals
aseTi
qmedebiT
ki
is
xelmisawvdomi
Semosavlis
mTlian
odenobas
gaaanaliza
dabalSemosavlian
iTvaliswinebda.
programa,
individebze
man
daadgina,
romelic
maRalSemosavliani
ganxorcielebul
rom
aseT
naRdi
SemTxvevaSi
fulis
individebis
transfers
maRalSemosavliani
228
amrigad,
identuri
sargeblianobis
funqciis
Sesaxeb
daSveba
imis
meTodebsa
da
maT
mier
adamianis
qcevaze
ganxorcielebul
zemoqmedebazea damokidebuli.
maqsimumis kriteriumi
utilitarizmis
pirobebSi
socialuri
keTildReobis
funqciis
forma
funqcia,
mimarT
romlis
Tanaxmadac
indiferentulia6.
Tu
sazogadoeba
sargeblianobis
sargeblianobis
erTeuls
erT
W = Minimum(U 1 ,U 2 ,..., U n
(7.3)
maqsimalur
kriteriums
uwodeben,
radgan
misi
mizani
minimaluri
Semosavlis
ganawileba
idealurad
Tanaswori
unda
iyos,
garda
warmoebas
da
pavles
aTavisuflebs.
ufro
metic,
iyo
pavles
mier
damtkicebuli,
229
saxelmwifosagan
warmoqmnil
pirobebSi
miRebuli
danakargTan
SesaZloa,
Semosavali
SedarebiT
maqsimaluri
samsaxuridan
mcirea.
aseTi
kriteriumis
gaTavisuflebiT
hipoTeturi
ekonomiis
dakmayofilebis
Semdegac
funqcias
danergaven,
radgan
igi
adamianebs
fataluri
migviyvans
mimdevrebs
ki
racionaluri
ise
eSiniaT
egoizmi
riskisa,
rom
maqsimalur
kriteriumamde?
aranairi
SesaZleblobis
bolos,
kritikosebi
SeniSnaven,
rom
maqsimaluri
kriteriumi
mxolod
mniSvnelovani
mdgomareoba
ramdenime,
Raribi
vinc
individis
mniSvnelovnad
uzRvav
gauaresdeba, gamonaklisi
simdidres
keTildReobis
moixveWs~.
amaRlebaa.
yvelaze
maqsimaluri
230
damokidebuli.
am
koncefciis
sapirispirod,
warmovidginoT
gazrdili
sargeblianobis
kmayofilebis
danakargs,
rac
SegrZneba
ufro
zustad
dabali
udris
moxmarebiTaa
petres
gamowveuli.
saxelmwifos
efeqtianobis
amaRleba
SeuZlia.
Tu
movlenebs
saqonelia,
radgan
xarisxi
zemoqmedebs.
Semosavlis
ufro
TiToeuli
davuSvaT,
Tanabari
individis
rom
sargeblianobaze
TiToeuli
ganawilebis
individis
SemTxvevaSi
231
surs
daexmaros
Raribs,
is
asec
moiqceva
amas
cxadyofs
ganawileba
Sedis.
jer
erTi,
adamians
arakontrolirebadi
Tu
Raribi
ufro
gaRaribda,
igi
SeiZleba
antisocialuri
socialuri
simSvide
Semosavlis
ganawilebis
socialuri
komentatori
ganawileba
mcire
moaqvs~.
kavSiri
cvlilebas
Tvlis,
politikuri
Soris
rom
socialur
naTeli
SeerTebul
mniSvnelobisaa,
stabilurobasa
ar
aris.
StatebSi
albaT
misi
da
zogierTi
Semosavlis
moqalaqeebis
araindividualisturi Sexedulebebi
232
funqciidan
rogori
iRebs
unda
saTaves.
iyos
zogierTi
Semosavlis
moazrovne
ganawileba,
cdilobda
individualuri
materialur
mdgomareobas
ziani
ar
miadges.
standartuli
upirvelesi principi
Tanabari
da
saqoneli
unda
ganawildes
samarTlianad.
amas
zogjer
umetesobas
ganawilebuli.
omis
swams,
rom
periodSi
xmis
ufleba
aucilebeli
Tanabrad
sursaTic
unda
iqnes
Tanabrad
unda
cxadia,
`gansakuTrebuli~
saqonlis
asortimentis
dadgena
rTulia.
sainteresoa, rom pozicia, romelic saqonlis egaliterianizms waagavs,
pirobiTi keTildReobis ekonomikis safuZvelze ganzogaddeba. davuSvaT, henri
ketrinis keTildReobaze zrunavs. henris sargeblianoba sakuTar Semosavalze,
agreTve ketrinis sursaTis moxmarebis koeficientze da ara mis Semosavalzea
damokidebuli (SesaZloa imitom, rom henris ar surs sxva produqti, romelic
SesaZloa
ketrins
SeeZina).
faqtobrivad,
ketrinis
sasursaTo
moxmarebis
efeqtianoba
moxdeba
an
gaizrdeba,
Tu
sursaTiT
igi
ketrinis
pirdapir
sasursaTo
iqneba
moxmarebis
uzrunvelyofili.
es mosazreba ufro Zlieria, vidre raulzis azri, romelic Tvlida, rom araTanabari
ganawileba dasaSvebia manam, sanam is Raribi mosaxleobis materialur keTildReobas
amaRlebs.
233
iTvaliswinebs,
SesaZloa
garegani
efeqtebis
gamosworebis
mcdelobad
CaiTvalos.
sxva mosazrebani
Semosavali
aris
zogadi
sakuTreba
da
misi
`sazogadoebis~
ganisazRvreboda,
romlebic
Semosavlis
mosazreba,
rom
da
arc
im
gasanawileblad
Semosavlis
procedurebis
gamoiyeneboda.
samarTlian
samarTlianobas,
piriqiT,
ganawilebas
Tavad
arsebobs
is
procesi
Semosavlis
dagrovebis
procesi
samarTliania,
maSin
saxelmwifos
robert
cvlilebis
nociki,
romelsac
ganxorcielebis
Semosavlis
marTebulobis
ganawilebis
dasabuTeba
surda,
iRebs.
saxelmwifo
ganawilebis
politikis
erTaderTi
SesaZlo
procesebi.
rTulia,
procesis
Sesaxeb
misi
Sedegebisagan
miviRebT,
rogor
SeiZleba,
wesi
karg
wesad
CaiTvalos?
arsebobs
patiosnebisaTvis,
samarTlianobis
yairaTianobisaTvis...
koncefciebTan...
saqme
is
es
ki
ki
ar
kargadaa
aris,
rom
234
Soris
igi
samarTlianobis
adamianiseul
aRqmasTan
yvelaze
kibis
mwvervalze
ava.
amave
dros,
zogierTi
individi
dabla
droTa
ganmavlobaSi
SedarebiT
ucvleli
rCeba,
didi
masStabis
Sedegebs,
romelic
Semosavlis
ganawilebis
mimarT
adamianTa
ramdenime
(1997,
gv.
kvleva
37)
Semosavlis
gamoTvlebis
mobilurobasTan
Tanaxmad,
1974
dakavSirebiT.
wels
Semosavlis
mxolod
54%.
SeerTebuli
Statebis
mosaxleobaSi
rom
utilitaristebi
darwmundnen
Semosavlis
araTanasworoba
korufcia.
ganawilebis
araTanasworobam
institutebis
erT-erTi
argumenti
SesaZloa samarTlebrivi,
damxoba
gamoiwvios.
isaa,
politikuri
sazogadoeba
rom
da
ekonomikuri
radikalurma
maregulirebeli
TvalsazrisiT
235
Sliferma
ekonomikis
mqone
qveynebi)
ekonomikur
zrdaze
araTanasworoba
danaxarjis zemoqmedeba
problemebs
ganawilebis
programebis
zemoqmedeba
realuri
davubrundeT,
romlebsac
Sefasebisas
wavawydebiT.
Semosavlis
faqtobrivi
ganawilebaze
saxelmwifo
danaxarjis
danaxarjis
politikis
zemoqmedebis
sadac
gadasaxadebia
ganxiluli).
rTulia,
danaxarjis
zemoqmedeba
fardobiTi
fasebis
efeqti.
davuSvaT,
saxelmwifom
dabalSemosavlian
vinc
gadasaxads
ixdis
izaralebs.
Tu
gadasaxadis
gadamxdelis
individs,
meti
sacxovrebeli
moiTxovos,
maSin
SesaZloa
subsidirebis
programa
amdenad,
samSeneblo
saSualebebis
mSeneblobaSi dasaqmebul
236
pirTa
xelfasi
izrdeba.
Zvirdeba
samSeneblo
masalebic.
Tu
samSeneblo
nebismieri
zemoqmedebs,
saxelmwifo
miuxedavad
programa
imisa,
awesebs
myidvelis
fasebs,
rolSia
romlebic
igi
Tu
saqonlis
fardobiTi
individis
mdgomareobas
fasi
auaresebs.
izrdeba,
sxva
analogiurad,
Tanabar
pirobebSi
programa,
romelic
Sedegad
sargebels
mxolod
recipientebi
iReben;
Semosavlis
sazogadoebrivi saqoneli
mniSvnelovani
saxelmwifo danaxarji
WeSmaritTan
axlos
mdgar
daSvebebs
efuZneba,
gansxvavebuli
danaxarjis
ganawilebis
Sedegebi
ori
daSvebis
gamoyenebiT
gaaanaliza:
237
danaxarjebis
14,6%-iT
gaizrdeba.
Sedegebi,
cxadia,
sakmaod
delikaturia.
bolo
ramdenime
aTwleulis
ganmavlobaSi
soflis
meurneobis
mSrali
rZe
gadasca.
Warbi
sursaTis
gadacemis
programa
naturiT
transfers
gaweul
ganvixilavT,
daxmarebas:
rogorc
sasursaTo
dabalSemosavliani
talonebi,
samedicino
wminda sazogadoebrivi
saqonlisagan gansxvavebiT,
gadacemuli
naturis
meTodi
am
maCveneblis
gamosaTvlelad
isaa,
rom
naturiT
mizezi,
virwmunoT,
rom
naturiT
transfers
beneficiari
aseT
xolo
`sxva danarCeni
produqtebis~
erTeulebis
fasi
aSS
238
SezRudva
AB8.
aris
davuSvaT,
rom
jounsi,
romelic
zrdis
Tavis
rom
Tumca
mdgomareoba
moxmarebis
saxelmwifo
bazarze
yvelis
nebismieri
mis
jounss
gayidvas
programis
donis
Tviurad
ukrZalavs.
danergvis
paralelurad,
60
rogor
Semdeg?
jounss
funti
sxva
SeuZlia
yveliT
Seicvleba
saqonlis
winandelTan
SezRudvas Seexos,
aris
mrudi7.2
grafikSi.
igi
sabiujeto
jounsis
mier
koeficients
warsulis
gazrdilia.
saxelmwifo
amJamad
imave
yvelisa
da
maCvenebels
jounss
yveliT
sxva
produqtebis
SevadarebT,
uzrunvelyofs,
moxmarebis
vnaxavT,
mas
ki
rom
igi
SeuZlia,
7.2 grafiki
239
axla
davuSvaT,
rom
saxelmwifo
jounss
60
funti
yvelis
nacvlad
pirdapir naRd fuls, 120 aSS dolars (= 60 funti X 2 dolari funtze) aZlevs.
Semosavlis 120 dolariT zrda sabiujeto SezRudvis ise formirebas iwvevs,
rom AB-s yvela wertilze zustad 120 erTeuliT maRla iqneba. sabiujeto
SezRudva 7.2 grafikze HD wiriTaa warmodgenili. yuradReba miaqcieT, rom
naRdi fulis transferi jounss saSualebas aZlevs, moxmareba HF segmentis
farglebSi gaafarToos. aRniSnuli SesaZlebloba jounss yvelis programis
dros ar hqonda, radgan mas saxelmwifos mier gadacemuli yveliT vaWroba sxva
produqtebis SesaZenad ekrZaleboda.
HD
sabiujeto
SezRudvis
fonze
jounsi
axorcielebs
sargeblis
met
sxva
produqts
moixmars,
vidre
yvelis
transferis
programis
farglebSi;
(2) 120 dolaris Rirebulebis yvelis gadacemiT jounsis mdgomareoba ise
ar umjobesdeba, rogorc 120 aSS dolaris gadacemiT.
240
7.3 grafiki
241
binaTmSeneblobis
programis
struqtura
yvelis
programis
struqturisagan
gansxvavdeba. recipients binaTmSeneblobisaTvis garkveuli fasis gadaxda uwevs. Tumca
ZiriTadi idea igivea. detaluri analizisaTvis ixileT momdevno Tavi.
242
transferi
SeerTebuli
politikaSi
mniSvnelovan
adgils
Statebis
ikavebs.
Semosavlis
Tu
naturiT
SenarCunebis
ganxorcielebuli
kerZod,
saqonlis
egalitarianizmi
SesaZloa
ganawilebi
daadgina
erovnuli
mizani,
romelic
ase
JRerda:
`uzrunvelvyoT
daxmareba,
radgan
saSualo
Semosavlis
mqone
pirs
fuladi
prezumfcia
rTulia
gansakuTrebiT
marTebulia,
(saxelmwifo binaTmSeneblobisas,
Tu
miRebuli
saqonlis
binis
gayidvis
msgavsad).
zogierT
iseT
individs
daukargavs,
romelsac
daxmarebis
gziT
erTi
mxriv,
ganxorcielebul
Raribi
daxmarebas
upiratesobas
mianiWebs
imave
naRdi
fuliT
Rirebulebis
(500
dolari)
binaTmSeneblobis
resursebis
ufro
meti
arxis
gayvana
im
adamianebs
Soris,
keTildReobis
recipientTaTvis
optimalurze
meti
243
brZanebiT,
skolaSi
ufaso
sadilis
misaRebad
moswavles
unda
waredgina
ganxorcielebuli
daxmareba
politikuri
TvalsazrisiT
exmareba.
transferi,
romelic
zrdis
moTxovnas
sacxovrebel
arCeulma
moxeleebi,
kongresis
romlebic
wevrebma
sxvadasxva
dablokes.
naturis
analogiurad,
satransfero
sajaro
programebis
magaliTad,
binaTmSeneblobisa
da
urbanuli
ganviTarebis
daskvnebi
mier
aSkarad
mosazrebebi
sruli
gatarebuli
Tanasworobis
Semosavlis
damyarebis
ganawilebis
ideidan
politika.
umoqmedobis
ideamde
winaaRmdegobrivia.
Semosavlis
optimaluri
ganawilebis
Sesaxeb
ar
aris,
aSS-Si
Semosavlis
ganawilebis
proceduras
romelime
erTxel
da
gavamaxvileT
masze
yuradReba
saxelmwifo
im
politikis
siZneleebze,
zegavlenis
romlebic
Sefasebisas
244
Semosavlis
Sefasebisas
mis
daTvlasTan
dakavSirebuli
advili.
aRniSnuli
programebis
saSualebiT
SeumCnevlad
icvleba
daskvna
mxolod
naRdi
fuliT
miRebuli
Semosavali;
b)
maTSi
gamoTvlas;
d)
maTSi
gaTvaliswinebuli
ar
aris
ojaxis
Semadgenlobis cvlileba.
Tu:
1.
socialuri
keTildReoba
aris
identuri
sargeblianobis
sakmaod
mkacri
daSvebebia
da
maTi
Sesusteba
radikalurad
dabali
maqsimalurad
sargeblianobis
zrdis.
am
daSvebis
mqone
individis
eTikurobasTan
sargebels
dakavSirebiT
Semosavlis
ganawileba
analogiurad
ganxorcieldes
Semosavali
SesaZloa
miukerZoebladaa
yvela
sazogadoebrivi
iRebs
ganawilebuli.
saqonlis
sargebels,
am
dros
radgan
saWiroa
245
Semosavlis
ganawilebis
utilitarul
Sesaxeb
postulatebs
arsebuli
uaryofs.
sxva
arsebobs
mosazrebani
mosazreba,
rom
Semosavali
araadekvaturad
nawildeba,
sanam
ganawileba
saxelmwifo
programas
fardobiTi
fasebis
Secvla
SeuZlia,
rac
ZiriTadad
fokusirebas
im
sabazro
fasebze
axdenen,
ramdenad
afasebs
individi
arasodes
aaSkaravebs
imas,
Tu
naRdi
recipientebs
gayidvis
miRebuli
ufleba
moxmarebis
fuliT
ara
survili
daxmarebis
produqtisa
aqvT.
eqneba,
Tu
da
nacvlad
momsaxurebis
recipients
naturiT
uzrunvelyofs.
naklebi
transferis
legalurad
produqtis
Rirebuleba
mis
naturiT
daxmarebis
programebi
SesaZloa
sameurveo,
saqonlis
sadiskusio SekiTxvebi
simdidres uxeSad da
246
MU 3 = 400 - 2 I a
MU C = 400 - 6I C
rogoria
Semosavlis
optimaluri
ganawileba,
Tu
socialuri
MU C = 400
MU S = 400
gamoiTvleba,
Tu
ra
odenobis
Semosavali
unda
gadaeces
Rarib
sirTuleebiT
xasiaTdeba
siRaribis
Sefasebis
amgvari
247
resursebis
uzrunvelyofasTan
dakavSirebiT?
ra
moxdeboda
maT
sadac
individi
akeTebs
arCevans
or
saqonels
Soris
(`dRiuri
Raribi
ojaxis
bavSvebisaTvis
uzrunvelyofili
iqnes
ufaso
skolisSemdgomi programebi.
ra zemoqmedebas moaxdens TiToeuli programa Semosavlis ganawilebaze?
6. ekonomika ori individis, linisa da jonaTanisagan Sedgeba, romelTa
sargeblis doneebi aRniSnulia, rogorc UL da UJ.
a) davuSvaT, socialuri keTildReobis funqcia aris:
W = UL +UJ
marTalia
Tu
ara,
rom:
sazogadoebisaTvis
ara
aqvs
mniSvneloba,
vis
W = U L + 8U J
248
W = min[U L , U J ]
marTalia
Tu
ara,
rom:
am
sazogadoebaSi
Semosavlis
optimaluri
gaaanalizeT
7.2
grafikiT
mocemuli
naturiT
transferis
modeli.
davuSvaT, rom recipients ara aqvs yvelis gayidvis ufleba. Tumca arsebobs
Savi
bazari,
sadac
erTi
funti
yveli
dolarad
iyideba.
uCveneT,
ra
Seris
US,
sargeblianobaa
xolo
misi
Semosavali
YS.
marSas
U s = 100YS1 2 , da U M = 100Y A1
gansazRvreT
+ 0.8U S
pareto-efeqtiani
gadanawileba;
ganmarteT,
ratomaa
es
Semosavali
100-s
udris.
Tu
socialuri
keTildReobis
funqcia
249
gamoyenebuli literatura:
Atkinson, A.B. The Economics of Inequality. Oxford: Oxford University Press, 1983.
Browning, Edgar K. "The Case Against Income Redistribution". Public Finance Review 30 (2002
wlis noemberi), gv. 509-530.
Gottschalk, Peter. "Inequality, Income Growth, and mobility: The Basic Facts". Journal of
Economic Perspectives 11 (1997 wlis gazafxuli ), gv. 21-40.
Jorgenson, Dale W. "Did We Lose the War on Poverty?" Journal of Economic Perpectives 12
(1998 wlis zafxuli), gv. 79-96.
250
mecxre Tavi
savaldebulo monawileoba.
dazRveviT sargeblobis ufleba da sargeblis masStabi nawilobriv
adamianis mier warsulSi ganxorcielebul Senatanebzea damokidebuli.
sargeblis gadaxda iwyeba iseTi identificirebadi incidentis Semdeg,
rogoricaa: samuSaodan daTxovna, avadmyofoba an pensiaze gasvla.
ar aris saWiro programis racionalurobis (saWiroebis) Sefaseba _
sargeblis
miRebis
uflebis
misaRebad
finansuri
siZneleebis
manifestireba aucilebeli ar aris.
251
programa
saxelmwifo
sapensio
uzrunvelyofa (OASDI)
`mediqeari (SeRavaTiani
samedicino dazRveva
xandazmulTa da
invalidTaTvis)
dazRveva umuSevrobisagan
veteranTa samedicino
dazRveva
SemoRebis TariRi
1935
2002
$ 453
1965
254
1935
51
1917
22
mTliani procentuli
wili federalur
danaxarjebSi
37,9%
mTliani procentuli
wili mSp-Si
7,5%
252
253
sxva argumentebi
ararsebobis
pirobebSi.
es
ki
sakmaod
did
sirTuleebTanaa
dakavSirebuli. Tundac es realoba iyos, mTavrobis Carevis winapiroba
mainc ar iqmneba. maRali individualisturi filosofiis mimdevarni
Rrmad arian darwmunebulni imaSi, rom TiToeul individs sakuTari
gadawyvetilebis miRebis SesaZlebloba unda hqondes, Tundac igi am gziT
Secdomas uSvebdes.
moraluri riski (arakeTilsindisieri moqmedebis safrTxe). individs
swams, rom igi, Caayenebs ra sakuTar Tavs unugeSo situaciaSi, mTavrobas
daavaldebulebs, daexmaros mas. magaliTad, sazogadoeba Tvlis, rom
gaumarTlebelia umweo xandazmulTa daxmarebis institutis arseboba,
radgan bevri axalgazrda amgvar daxmarebas dazRvevis formad miiCnevs
da sakuTar Tavs umweo mdgomareobaSi Cavardnis uflebas aZlevs. es ki
moraluri riskis, anu arakeTilsindisieri moqmedebis safrTxis winaSe
gvayenebs _ es aris cvlileba individis moqmedebaSi, rac gamowveulia im
faqtiT, rom igi dazRveulia (ixileT mesame Tavi). savaldebulo sistemis
arsebobis erT-erTi gamarTleba moraluri riskis Semcirebis mcdelobaa.
gadawyvetilebis miRebis danaxarjebis dazogva. sadazRvevo da anuitetis
bazrebis struqtura sakmaod rTulia, amdenad, individs swori arCevanis
gasakeTeblad bevri dro sWirdeba. Tu oficialuri pirebi, romlebic
gadawyvetilebas iReben, iseT momsaxurebas SesTavazeben sazogadoebas,
romelic misaRebia misi TiToeuli wevrisaTvis, maSin es ukanasknelni ar
daxarjaven
resurss
gadawyvetilebis
miRebaSi.
Tumca
Zneli
dasajerebelia,
rom
mTavrobam
sazogadoebas
marTebuli
da
mosaxerxebeli politika SesTavazos. saerTod, yvela adamians Tavisi
moTxovnileba aqvs. amdenad, ukeTesi iqneba, TiToeuls sakuTari
gadawyvetilebis miRebis saSualeba mivceT.
Semosavlis ganawileba. Cven ukve aRvniSneT, rom socialuri dazRvevis
programis
Sedegad
miRebuli
sargebeli
(daxmareba)
nawilobriv
warsulSi ganxorcielebul Senatanebzea damokidebuli. Tumca, zogierTi
programis farglebSi, daxmarebis moculobasa da warsul Senatans
Soris kavSiri sakmaod sustia. savaldebulo socialuri dazRvevis
pirobebSi adamianTa erTi nawili ukeTesad cxovrobs, vidre kerZo
dazRvevis pirobebSi icxovrebda, xolo meore nawili ki _ uaresad. am
TvalsazrisiT,
socialuri
dazRvevis
programebi
Semosavlis
gadanawilebis programas warmoadgens. swored es gvexmareba, avxsnaT
programis savaldebulo xasiaTi. sxva SemTxvevaSi individma, romelsac
danakargis eSinia, SesaZloa, socialuri dazRvevis programaze Tavad
Tqvas uari. socialuri dazRvevis erT-erTi programa, romelsac Cven
axla ganvixilavT, saxelmwifo sapensio uzrunvelyofis saxelwodebiTaa
cnobili da mniSvnelovani gamanawilebeli aspeqtebiT xasiTdeba.
257
258
maqsimaluri dasabegri
Semosavali (dolari)
damqiravebeli da
daqiravebuli
259
1937
1950
1960
1970
1980
1990
2000
2003
$ 3000
3000
4800
7800
29700
51300
76200
87000
(momuSave), TiToeuli
(procenti)
1,0%
1,5
3,0
4,2
5,08
6,2
6,2
6,2
ganawilebis sakiTxebi
260
1980
1995
2015
dabali
Semosavlis
mqone
saxelmwifo sapensio
uzrunvelyofis programis
Tanxa
saxelfaso gadasaxadebi
sicocxlis ganmavlobaSi
mogeba
saxelmwifo sapensio
uzrunvelyofis programis
Tanxa
saxelfaso gadasaxadebi
sicocxlis ganmavlobaSi
mogeba
saxelmwifo sapensio
uzrunvelyofis programis
Tanxa
saxelfaso gadasaxadebi
sicocxlis ganmavlobaSi
mogeba
Semosavlis done
saSualo
Semosavlis
mqone
maRali
Semosavlis
mqone
67048$
111422$
139186$
27718
61595
82057
39330
49827
57130
75180
124000
158687
54516
121146
171658
20664
2854
- 12971
108164
178709
236189
89311
198468
314610
18853
- 19759
- 78421
wyaro: ganaxlebuli cxrilebi, wardgenili Tavad avtorTa mier, 2002 weli, ix. C. Eugene
Steuerle and Jon M. Bakija, "Retooling Social Security for the 21st Century: Right and Wrong Approaches to
Reform", Washington DC: The Urban Institute Press, 1994 Tavdapirveli cxrilebi da
meTodologia. Rirebuleba gamoxatulia 1993 w. dolarebSi.
kanonmdeblobis
struqtura,
romelic
saxelmwifo
sapensio
uzrunvelyofis sistemis funqcionirebas aregulirebs, metad rTulia.
swored amitom Znelia, ganisazRvros, vin igebs da vin agebs. ganawilebis
aspeqtebis Sesaswavlad yvelaze pirdapiri gza aris mosalodneli
sasicocxlo xangrZlivobis ganmavlobaSi sapensio fondidan ramdenime
individisaTvis wminda daxmarebis moculobis faqtiuri gamoTvla, rac
saSualebas mogvcems, davinaxoT, Tu vin iRebs met daxmarebas. gamoTvlis
pirveli
etapi
sapensio
daxmarebis
(romelsac
individi
iRebs)
261
262
264
265
266
268
xelmiuwvdomelicaa.
aseTi
cvladebia:
janmrTelobis
mdgomareoba,
adgilobrivi SromiTi bazris pirobebi da kerZo pensiebis saxiT
akumulirebuli Tanxebi.
Sedegebi
bevr ekonomists sjera, rom saxelmwifo sapensio uzrunvelyofis sistema
rogorc muSaobis, aseve danazogis akumulirebis survils amcirebs.
Tumca zogierTi ekonomisti am mosazrebaSi arsebuli bundovani
mtkicebulebis gamo ase Rrmad darwmunebuli ar aris. nebismier
SemTxvevaSi, Tundac saxelmwifo sapensio uzrunvelyofis sistema
ekonomikur gadawyvetilebebs marTlac amaxinjebdes, es mainc ar
miuTiTebs
imaze,
rom
sistema
cudia.
Tu
sazogadoebas
surs,
xandazmulebi Semosavlis garkveuli doniT iyvnen uzrunvelyofilni,
maSin igive sazogadoeba mzad unda iyos, garkveuli safasuri gadaixados
xandazmulTaTvis Semosavlis gansazRvruli donis uzrunvelsayofad
(rac TavisTavad efeqtianobis SemcirebasTanaa dakavSirebuli). meore
mxriv, Tu arsebobs imisi SesaZlebloba, rom xandazmulebi igive
daxmarebiT sargeblobdnen, xolo sazogadoebam ki naklebi danakargi
miiRos, maSin sistemis reformirebis sakiTxi unda gadaisinjos.
saxelmwifo
sapensio
grZelvadiani zemoqmedeba
sistemaze
ganxorcielebuli
Nb B = t Nw x
gantolebis gadanacvlebis Sedegad viRebT:
270
t=(
Nb
Nw
) (B )
w
(9.1)
wlis
ganmavlobaSi
stabilurad
imuSavebda.
alternatiulad,
SesaZlebelia, sapensio asakis gazrdis an pensiis maRali sagadasaxado
ganakveTebiT dabegvris saSualebiT Senacvlebis ganakveTi Semcirdes. am
midgomis momxreebi amtkiceben, rom saxelmwifo sapensio uzrunvelyofis
sistema popularuli da warmatebuli programaa, romelsac ganviTareba
unda vacadoT. oponentebi saubroben im problemis Sesaxeb, romelic ukve
aRiniSna _ sistema amcirebs saxelmwifo danazogs, arastabilurad
anawilebs Semosavals da a.S. garda amisa, sazogadoebas ar surs,
gaizardos gadasaxadebi. dabolos, imisaTvis, rom uzrunvelyofil iqnas
permanentuli balansi, aucilebelia, mniSvnelovnad (daaxloebiT 4,7%-iT)
gaizardos xelfasis gadasaxadis ganakveTi.
sistemis privatizacia
ukanasknel
periodSi
rogorc
politikosebi,
aseve
mecnierebi
seriozulad ganixilaven saxelmwifo sapensio uzrunvelyofis sistemis
privatizebis sakiTxs. termini privatizacia moicavs sqemaTa did
raodenobas,
TiToeul
maTgans
erTi
saerTo
niSan-Tviseba
aqvs:
damqiravebelica da daqiravebulic ixdis savaldebulo gadasaxads,
romelic akumulirdeba individualur angariSze. momuSaveni Tanxis
sxvadasxva finansur aqtivSi, gansakuTrebiT urTierTfondebSi (rac
SerCeuli
aqciebisa
da
valdebulebebis
nakrebs
warmoadgens)
investirebas axorcieleben. samuSao ciklis dasasruls individi sapensio
periodis ganmavlobaSi angariSze dagrovili Tanxis wyalobiT Tavadve
uzrunvelyofs
sakuTar
Tavs.
saerTod,
unda
arsebobdes
imisi
SesaZlebloba,
rom
individma,
adreuli
sikvdilis
SemTxvevaSi,
angariSze arsebuli gamouyenebeli Tanxa gadasces memkvidres.
1981 wels CileSi ganxorcielda saxelmwifo sapensio uzrunvelyofis
sistemis privatizacia. Ciles sistema sami ZiriTadi komponentisagan
Sedgeba: (1) yvela momuSave valdebulia, Tviuri Semosavlis 10%
ganaTavsos angariSze, romelic gaxsnilia mTavrobis mier akreditirebul
finansur servis-firmaSi; (2) pensiaze gasvlis momentidan pensiis miReba
SesaZloa rogorc TandaTanobiT, aseve anuitetis formiT; (3) individi,
romelic
CarTulia
sistemaSi
sakmarisi
periodis
ganmavlobaSi,
garantirebul minimalur pensias iRebs, romelic dafinansebulia
mTliani Semosavlidan [Edwards, 1998].
Ciles sistemis momxibvleloba SemdegSi mdgomareobs: xangrZlivi
perspeqtiviT, valdebulebebs ukugebis gacilebiT ufro maRali ganakveTi
ericxeba, vidre es saxelmwifo sapensio uzrunvelyofis sistemis
farglebSi xdeba. sapensio anaricxebis investireba kerZo bazarze
saSualebas mogvcems, ukugebis ganakveTi gaizardos da momuSaveTa
gadasaxadebis gazrdis gareSe pensioners ufro maRali pensia mieces.
mosazrebis Sesafaseblad gavixsenoT Cveni dakvirveba imis Sesaxeb, rom
momuSavisa da pensioneris moxmarebis koeficienti yovelTvis warmoebis
wliur maCvenebelzea damokidebuli. amdenad, privatizacia momavali
pensionerebis moxmarebis dafinansebas momavalSi warmoebis moculobis
gazrdis gziT xels Seuwyobs. erTaderTi gza am miznis misaRwevad ki
danazogebis gazrdaa.
272
dazRveva umuSevrobisagan
1935 wels (zustad imave wels, rodesac iqna dakanonebuli saxelmwifo
sapensio uzrunvelyofis sistema), kongresma miiRo kanoni, romlis
Tanaxmadac, Stati uflebamosilia, gaataros umuSevrobisagan dazRvevis
(Unemployment Insurance - UI) programebi. programis mizani Semosavlis im
danakargis
kompensaciaa,
romelic
umuSevrobisganaa
gamowveuli.
faqtobrivad, xdeba nebismieri xelfasis kompensacia. 2002 wels
daaxloebiT 10 milionma individma miiRo pirveli daxmareba. saSualo
kvireuli UI daxmareba daaxloebiT 258 aSS dolars udris [www.doleta.gov].
ratom azRvevs saxelmwifo umuSevrobisagan? gaixseneT mesame Tavidan,
rom kerZo bazari im situaciebSi, rodesac araxelsayreli SerCevisa da
moraluri riskis fenomenebi aqtiurdeba, dazRvevis saTanado moculobas
ver uzrunvelyofs. umuSevroba srulad pasuxobs am pirobebs. momuSave,
romelsac yvelaze metad emuqreba umuSevroba, umuSevrobisagan dazRvevas
yvelaze aqtiurad moiTxovs (araxelsayreli SerCeva). amdenad, kerZo
firma, romelic cdilobda, gaewia amgvari momsaxureba, mogebis misaRebad
maRal sadazRvevo gadasaxadebs iTxovda, rac potenciuri klienturis
did nawils afrTxobda. amavdroulad, is momuSave, romelsac amgvari
sadazRvevo paketiT sargeblobis ufleba eqneboda, meti uqme droTi (anu
umuSevrobiT) `datkbeboda~, vidre sxva SemTxvevaSi (moraluri riski).
Zalian rTulia imis garkveva, Tu visi braleulobiTaa gamowveuli
umuSevroba amdenad, sadazRvevo kompanias mouwevda didi moculobis
Tanxebis gadaxda usafuZvlo moTxovnebis dasakmayofileblad. mokled,
daujerebelia, rom umuSevrobisagan dazRveva romelime kerZo sadazRvevo
kompaniisaTvis odesme warmatebul da Semosavlian biznesad iqces.
araxelsayreli
SerCevis
fenomeni
damqiravebels
imis
survils
daukargavs, rom Tavisi TanamSromeli umuSevrobisagan daazRvios.
275
rogorc me-12 TavSi aRiniSna, miuxedavad imisa, rom debulebis Tanaxmad, gadasaxadi
unda gadaixados damqiravebelma, realurad gadasaxads daqiravebulic ixdis.
276
daskvnebi
rogorc winamdebare TavSi araerTgzis aRiniSna, socialuri dazRvevis
programebi erTob gauTvaliswinebeli SedegebiT xasiaTdeba. Zneli
warmosadgenia, rom socialuri dazRvevis sistemis damfuZneblebis
survili
iyo,
Semosavlis
mniSvnelovani
gadanawileba
ojaxuri
mdgomareobis safuZvelze ganexorcielebinaT. analogiurad, aravis
surda umuSevrobisagan dazRvevis iseTi sistemis Seqmna, romelic
umuSevrobis masStabebs waaxalisebda da gazrdida.
ra masStabiT iwvevs socialuri dazRveva ekonomikur problemebs,
jerjerobiT ucnobia. arsebobs aSkara konsensusi imis Taobaze, rom
aSS-s socialuri sadazvevo politika samarTliani da efeqtiani ar aris,
rac nawilobriv imiTaa gamowveuli, rom programa adreul periodSia
danergili _ maSin ki sruliad gansxvavebuli ekonomikuri da
demografiuli
pirobebi
iyo.
socialuri
sadazRvevo
politikis
naklovanebis nawilobrivi gamomwvevi mizezi politikosTa uunarobaa,
zustad gansazRvon programis Sedegi da mizani. reformis gatareba
siZneleebTanaa dakavSirebuli, radgan socialuri dazRvevis arsebuli
formebi xelSeuxebel da wminda fenomenadaa qceuli.
278
daskvna
sadiskusio SekiTxvebi
1. safrangeTis
avtomobilis
dazRvevis
bazarze
asimetriuli
informaciis arsebobis dasadgenad eqsperimenti Catarda. Ciapori da
salanie [2000] individis sadazRvevo paketis momsaxurebis arealsa
da
kompensaciis
Tanxas
Soris
urTierTdamokidebulebas
daakvirdnen. aRmoCnda, rom rac ufro met momsaxurebas sTavazobs
sadazRvevo paketi klients, miT ufro Zviria kompensacia. axseniT,
ras efuZneba es midgoma (sxvaTa Soris, asimetriuli informaciis
egzistenciis aranairi mtkicebuleba ar arsebobda).
2. amJamindeli
saxelmwifo
sapensio
uzrunvelyofis
sistema
savaldebulo monawileobas moiTxovs; amasve iTvaliswinebs bevri
saprivatizacio gegma. milton fridmeni [1999] oponirebda ra am
midgomas, aRniSnavda, rom `Semosavlis is wili, romelsac individi
dazogavs da gadadebs imisaTvis, rom sapensio periodSi gamoiyenos,
damokidebulia individis garemo pirobebsa da Rirebulebebze.
amdenad, am maCveneblis daweseba yvela adamianisaTvis iseTive
uazrobaa, rogorc imis savaldebulo gansazRvra, Tu ramdeni unda
daxarjos individma saojaxo saqmeebsa da transportze~. ra iqneba
saxelmwifo sapensio uzrunvelyofis sistemaSi nebayoflobiTi
monawileobis Sedegi?
3. 1990-ian wlebSi 65 wels gadacilebuli individebis proporcia im
adamianebis mimarT, romelTa asaki 20-dan 64 wlamde meryeobda,
inglisSi 26,7%-s udrida. 2050 wels es maCvenebeli 45,8%-mde
gaizrdeba. davuSvaT, rom sapensio uzrunvelyofis sistemis
farglebSi gadasaxadis gadaxda Semosavlis miRebisTanave xdeba.
rogor Seicvleba saxelfaso gadasaxadi 1990-dan 2050 wlamde 1990
wels dafiqsirebuli xelfasi-pensiis proporciis moculobis
SesanarCuneblad? Tu sagadasaxado ganakveTebi mudmivi iqneba,
rogor Seicvleba xelfasi-pensiis proporcia?
4. ganixileT urTierTdamokidebuleba or winadadebas Soris: (a)
saxelmwifo sapensio uzrunvelyofis sistemis farglebSi gacemuli
280
5.
6.
7.
8.
9.
10.
Selected References
Congressional Budget Office. Social Security:A Primer, Washington, DC: US Government
Printing Oddice, September 2001
Feldstein, Martin, and Horst Siebert, eds. Social Security Pension Reform in Europe. Chicago:
University of Chicago Press, 2002.
Meyer, Bruce D. Comparing In-Work Benefits and the Reward to Work for Families with
Children in US and UK. Fiscal Studies 23 (March 2002). pp. 1-49.
Meyer, Bruce D. Lessons from the U.S. Unemployment Insurance Experiments. Journal of
Economic Literature 33 (March 1995), pp. 91 -131.
Munnell, Alicia H. Reforming Social Security: The Case Against Individual Accounts.
National Tax Journal, vol. LII, no. 4 (December 1999), pp. 783 802.
282
Tavi 10
socialuri dazRveva II: janmrTelobis dacva
283
287
saxelmwifos roli
janmrTelobis dacvis sferoSi mTavroba mniSvnelovan rols
TamaSobs.
igi
uflebamosilia
eqimebis
licenzirebaze,
garemoSi
janmrTelobis
winaSe
arsebuli
safrTxis
monitoringze,
flobs
saavadmyofoebs, daavadebaTa profilaqtikisa da gauvnebelyofis mizniT
afinansebs kvlevebs, saTaveSi udgas bavSvebis imunizaciis programebs da
atarebs bevr sxva RonisZiebas. axla ki kargi iqneba, Tu yuradRebas
gadavitanT saxelmwifos rolze janmrTelobis dazRvevis uzunvelyofis
mimarTulebiT. arsebobs sami ZiriTadi programa: `mediqeidi~, `mediqeari~
da kerZo dazRvevisaTvis aracxadi subsidia, romelic federalur
saSemosavlo sagadasaxado sistemaSi Sedis. `mediqeidi~ federaluri
mTavrobis doneze uzrunvelyofili janmrTelobis dazRvevis programaa,
romelic gansazRvruli dabali Semosavlis mqone individebisaTvis da
bavSvebisaTvis moqmedebs (Cven am programis Sesaxeb ukve visaubreT me-8
TavSi). axla ki ori danarCeni programa ganvixiloT.
`mediqeari~
programa `mediqeari~ 1965 wels dainerga. igi 65 wlis, 65 wels
gadacilebul individebsa da invalidebs uzrunvelyofs janmrTelobis
dazRveviT. programis mizania, xandazmulTaTvis maTTvis zedmeti
finansuri tvirTis dakisrebis gareSe xarisxiani janmrTelobis dacvis
sistema xelmisawvdomi gaxados. 2002 wels `mediqearze~ gaweulma
xarjebma 254 miliardi aSS dolari Seadgina. es aris meore udidesi
saxelmwifo xarjviTi programa saxelmwifo sapensio uzrunvelyofis
programis Semdeg.
vidre `mediqearis~ detalebs CavuRrmavdebiT, ganvixiloT, Tu
ratomaa
ase
eqstensiurad
CarTuli
saxelmwifo
xandazmulTa
janmrTelobis dazRvevis bazarSi. bolos da bolos, cxadia, rom
xandazmulTa mier Semosavlis miRebis unari klebulobs, agreTve
uaresdeba xandazmulTa janmrTeloba. gaixseneT am Tavis dasawyisSi
mocemuli janmrTelobis dacvis bazris daxasiaTeba. araxelsayreli
SerCevis faqtoris arsebobis gamo dazRvevis efeqtiani moculobis
uzrunvelyofa
saWiro
da aucilebeli
moculobiT SeuZlebelia.
problemis aRmofxvra SesaZlebelia, Tu sadazRvevo polisis SeZena
yvelasaTvis savaldebulo gaxdeba. garda amisa, janmrTelobis dazRvevis
polisis SeZena maRal administraciul da savaWro danaxarjTanaa
dakavSirebuli. individs yvelaze marTebuli da racionaluri polisis
Zieba uxdeba, saWiro xdeba sxvadasxva samedicino gamokvlevis Catareba
da a.S. xandazmul individTa erT jgufSi gaerTianebis gziT samTavrobo
programa amgvar danaxarjs amcirebs. aseTi erTmniSvnelovani midgomis
naklovaneba ki is aris, rom igi sruliad ugulebelyofs individTa
preferenciebs sadazRvevo momsaxurebis saxeebis mimarT.
`mediqearis~
struqtura.
`mediqeari~
moicavs TiTqmis
mTel
mosaxleobas, romelic 65 wlis an metisaa. programis daregistrirebul
beneficiarTa raodenoba daaxloebiT 39.6 milion adamians aRwevs.
290
danaxarji
(miliard dolarSi)
3,2 $
6,8
14,1
34,0
69,6
107,4
177,1
253,7
danaxarji
(mSp-is procenti)
0,4 %
0,7
0,9
1,2
1,7
1,9
2,4
2,2
mizniT.
swored
amis
gamo
individs
yovelTvis
janmrTelobis dacvaze gaweuli xarjebi dazogos.
aqvs
stimuli,
295
75
miliardi
Semosavali).
dolari
ujdeba
(gauTvaliswinebeli
sagadasaxado
xelmisawvdomoba
65 wlamde asakis amerikelebis 83%-ia dazRveuli, xolo danarCeni
17%, anu 41 milioni adamiani, dauzRvevelia. 65 wlamde asakis
dauzRveveli mosaxleobis procentuli maCvenebeli droTa ganmavlobaSi
izrdeba. 1979 wels aRniSnuli maCvenebeli mxolod 14,7% iyo.
dauzRveveli mosaxleoba amerikis janmrTelobis dacvis sistemis mTavar
sazrunavs warmoadgens.
dauzRvevelTa jgufi sakmaod mravalferovania. ase magaliTad, im
mosaxleobis 31%, romelTa Semosavali siRaribis zRvars qvemoTaa,
dauzRvevelia. amave dros, dauzRvevelia im mosaxleobis 7,7%, romlis
Semosavali 75000 aSS dolars aRemateba. dasaqmebis faqtoris safuZvelze
SesaZlebelia, iTqvas, rom naxevar ganakveTze dasaqmebuli mosaxleobis
daaxloebiT 22% dauzRvevelia. Tumca dauzRvevelia srul ganakveTze
momuSave pirTa daaxloebiT 16%-ic [US Census Bureau, 2002b]. marTlac,
dauzRvevel moqalaqeTa umetesoba dasaqmebulia, an maTi ojaxis wevrebi
mainc arian dasaqmebulni. individis mier janmrTelobis dazRvevis
polisis flobis albaToba im firmis moculobis proporciulad
izrdeba, romelSic dasaqmebulia individi, rac, savaraudod, imiTaa
gamowveuli,
rom
dazRvevis
Rirebuleba
firmis
moculobazea
damokidebuli. dasaqmebulTa ricxovnobis zrdasTan erTad TiToeuli
momuSavis
sadazRvevo
polisTan
dakavSirebuli
administraciuli
danaxarji klebulobs. ufro metic, firma, sadac bevri adamiania
dasaqmebuli, adamianTa did jgufze daavadebis gavrcelebis met
saSiSroebas qmnis, amdenad, maT aqvTYSesaZlebloba, sadazRvevo polisi
ufro xelsayreli ganakveTiT SeiZinon.
mniSvnelovania,
gaviazroT,
rom
janmrTelobis
dazRvevis
ararseboba da Tavad janmrTelobis dacvis ararseboba erTi da igive ar
aris. zogierTi individi janmrTelobis dacvis xarjebs sakuTari
jibidan gaiRebs, Tumca dauzRveveli individi saSualod mkurnalobis
mxolod 44%-s ixdis. ufaso mkurnalobas maTTvis uzrunvelyofs
saavadmyofoebi. 2001 wels aSS-is saavadmyofoebSi ufasod Catarda
mkurnaloba (romlis Rirebuleba 24 miliardi aSS dolari iyo).
mkurnaloba
sxva
mxareTa
mier
gadaxdili
zrdadi
gadasaxadis
saSualebiT dafinansda [Hadley and Holahan, 2003]. miuxedavad amisa,
dauzRveveli individi ufro nakleb samedicino momsaxurebas moixmars,
vidre janmrTelobis analogiuri problemis mqone dazRveuli individi.
saocaria is faqti, rom jer kidev bundovania, Tu rogor aisaxeba
mkurnalobis aseTi simwire janmrTelobis mdgomareobaze. rogorc meeri
da rouzi [2003] aRniSnaven, mzardi dazRvevis wyalobiT, dauzRvevelis
janmrTelobis mdgomareoba umjobesdeba. Tumca aRsaniSnavia isic, rom
zogierTi kvleva sruliad sawinaaRmdegos amtkicebs.
ratom izrdeba dauzRvevel individTa proporciuli wili? am
SemTxvevaSi mTavari da ZiriTadi faqtori dazRvevis Rirebulebaa.
janmrTelobis dazRveva TandaTan ufro Zvirdeba, individs Tavisi
xelfasidan sadazRvevo momsaxurebis paketis misaRebad sul ufro meti
Tanxis daxarjva uxdeba. zogierT SemTxvevaSi individs ar uRirs
dazRvevaSi fulis gadaxda. marTlac, dazRveviT sargeblobs im
297
weli
sruli danaxarji
(miliard dolarSi)
1970
1980
1990
1997
2000
2011
73 $
246
696
1091
1300
2800*
mSp-s procenti
7,0 %
8,8
12,0
13,1
13,2
17,0*
saxelmwifos wili
janmrTelobaze gaweul
mTliani danaxarjebSi
37,8 %
42,7
40,6
46,0
45,2
-
prognozi
* moicavs federalur, Statebisa da adgilobriv danaxarjs
wyaro: Health United States 2002, Centers for Disease Control and Prevention [http://www.cdc.gov/].
prognozi 2011 wlisaTvis, romelic mogvawoda `mediqearisa~ da `mediqeidis~ serviscentrebma [http://www.cms.hhs.gov/].
kanada
2535 $
germania
2748
iaponia
2012
didi britaneTi
1763
4631
* aSS dolari
298
wyaro: Organization for Economic Cooperation and Development, OECD Health Data 2002, cxrili 9.
[http://www.oecd.org/].
grafiki 10.2
299
300
Teoria
teqnologiis
Sesaxeb
sruliad Rirebulebis
(danaxarjis)
SenarCunebis faqtorsac sxvanair Suqs hfens. gana cudia, Tuki Rirebuleba
(danaxarji) xarisxis gaumjobesebis gamo izrdeba? am SemTxvevaSi ZiriTadi
SekiTxva aris is, afasebs Tu ara individi amgvar inovacias zRvruli
sazogadoebrivi danaxarjis safuZvelze. WeSmariti pasuxi am SekiTxvaze
ucnobia, Tumca niuhauzi sakmaod provokaciul mosazrebas warmoTqvams: `Tu
momxmarebelTa umetesoba axal teqnologias jerovnad ar afasebs, maSin ratom
ar vendobiT im firmas, romelic 1960-iani wlebis medikamentebis imave periodis
fasebSi SemoTavazebas cdilobs?~ (gv. 6).
301
302
gadawyvetilebis
miReba
yovelTvis
rTulia,
radgan
igi
dakavSirebulia dilemasTan, romelic Tavs socialuri dazRvevis
yvela programis SemuSavebis procesSi iCens _ saxelmwifo
uzrunvelyofa Tavisi arsiT efeqtianobis miznebs ewinaaRmdegeba.
araferia amqveynad ufaso. universaluri samoqmedo arealisa da
Rirebulebis SenarCunebis cnebebi urTierTwinaaRmdegobrivia.
SeuZlebelia, 41 milioni adamiani jandacvis seqtorSi CavrToT
da, Tanac, danaxarji imave doneze SevinarCunoT. analogiurad,
SeuZlebelia, gavafarTovoT samoqmedo areali da Tan imave
doneze SevinarCunoT regulaciebi Tundac im ubralo mizezis
gamo, rom mosaxleobis maRali riskis mqone jgufs kerZo bazarze
dazRvevis polisis SeZena ar SeuZlia. dazRvevis SeZenis
erTaderTi gza maTTvis mTavrobis is kanonebia, romelic
romelime kompanias aiZulebs, aseTi mosaxleobisaTvis dazRveva
uzrunvelyos. es ar niSnavs imas, rom universaluri dazRveva
araracionaluri da araswori mizania. Tumca TiToeuli Cvengani
miznis misaRwevad saWiro saSualebebs realisturad unda
afasebdes.
miuxedavad imisa, rom Cveni ZiriTadi aqcenti upirvelesad
jandacvis danaxarjebze iyo gadatanili, Cveni mTavari da
ZiriTadi sazrunavi adamianTa janmrTelobaa. aRniSnuli ori
faqtori
mWidrodaa
dakavSirebuli,
Tumca
statistikuri
306
daskvna
`mediqearis~
sistemas
SesaZloa,
gamowerili
medikamentis
Rirebulebis anazRaurebis funqcia daematos.
dauzRveveli pirisaTvis jandacvis sistemaze xelmisawvdomobis
gazrda danaxarjis gazrdas da jandacvis bazarze mTavrobis
intervenciis gaZlierebas gamoiwvevs.
sadiskusio SekiTxvebi:
1. ifiqreT Semdeg citataze: `ekonomistebi samedicino momsaxurebis
danaxarjis sakiTxs ganixilaven, rogorc sruliad fuW danaxarjs.
sad midis fuli? fuli midis eqimebTan, eqTnebTan Tu samedicino
saSualebebis mimwodeblebTan. SemdgomSi isini yiduloben saWmels,
tansacmelsa da manqanas. nuTu ufro ukeTes mdgomareobaSi iqneba
eri, sadac bevri musikaluri inventaria, vidre penicilini, an sadac
ufro meti frCxilis saRebavia, vidre antibaqteriuli malamo? ra
mniSvneloba aqvs imas, Tu raSi ixarjeba fuli, rodesac is brunavs
da, Tanac, zrdis dasaqmebas? [New York Times Magazine, December 12,
1993, gv. 28].
a) miaCniaT Tu ara ekonomistebs, rom jandacvaze gaweuli
danaxarji `fuWia~?
b) citataSi mocemuli bolo winadadeba jandacvaze gaweuli
danaxarjis Sefasebis kriteriums warmoadgens. ra kriteriums
gamoiyenebda ekonomisti?
2. `araxelsayreli SerCevis arseboba Teoriulad sadazRvevo bazars
angrevs, praqtikulad ki individebis msxvili mogebis, msxvili
jgufuri SenaZenis gamoyenebisa da sagadasaxado subsidiis
kombinacia ganviTarebul, an, SesaZloa iTqvas, erTob ganviTarebul
sadazRvevo bazars astimulirebs [Feldstein, 1995A, gv. 3].
a) axseniT, Tu ratom angrevs araxelsayreli SerCevis faqtori
sadazRvevo bazaars?
b) romel `sagadasaxado subsidiazea~ citataSi saubari?
g) ra konteqstSia dazRvevis bazari `erTob ganviTarebuli?
3. davuSvaT, rom eqimTan wliuri vizitebi aRiniSneba Dd-Ti, vizitis
fasi _ Pd-Ti. Semdegi urTierTkavSiri fiqsirdeba: Dd = 4,22 0,0444 Pd.
a) Tu vizitis Rirebuleba 50 dolaria, ramdeni viziti Sedgeba
wlis ganmavlobaSi? ra Tanxa ixarjeba vizitebze?
b) davuSvaT,
rom
individi
dazRveulia.
ar
moqmedebs
dauzRveveli minimumi, xolo TanadazRvevis ganakveTi ki
10%-ia. ramdenjer Sedgeba viziti eqimTan aseT SemTxvevaSi? ra
Tanxas ixdis pacienti Tavisi jibidan? ramdens ixdis
sadazRvevo kompania? ra aris mTliani danaxarji?
4. 1994 wels tenesis StatSi dainerga programa, romlis Tanaxmadac,
janmrTelobis dazRveviT uzrunvelyofil iqna TiToeuli individi,
308
b) kanonmdeblobaSi
ganxorcielebuli
cvlilebis
Sedegad
dazRvevis Tanxis dabegvra iwyeba. axla ra moculobis
dazRvevas moiTxovs konori?
g) ramdenad ukavSirdeba Tqveni pasuxi im mosazrebas, rom
sadazRvevo
danaxarjebis
gaTavisufleba
saSemosavlo
gadasaxadisagan dazRvevis Warb moxmarebas iwvevs. sxva ra
faqtorebis
gaTvaliswinebaa
saWiro
imisaTvis,
rom
ganisazRvros, aris Tu ara gadasaxadisagan gaTavisuflebis
faqtori araefeqtiani?
gamoyenebuli literatura:
Culter, David. Health Care abd the Public Sector. Working Paper No. 8802. Cambridge,
MA: National Bureau pf Economic Research, February 2002.
McClellan, Mark. Medicare Reform: Fundamental Problems, Incremental Steps. Journal
of Economic Perspectives 14, no. 2 (Spring 2000), pp. 21-24.
Murphy, Kevin M, and Rober Topel. Medical Research Whats It Worth? The Milken
Institutte Review, First Quarter, 2000, pp. 23-30.
Newhouse, Joseph. Medical Care CostsL How much Welfare Loss? Journal of Economic
Perspectives 6, no. 3 (Summer 1992), pp. 3- 22.
310
Tavi 11
Tu
bostonSi
ukanaskneli
aTwleulis
ganmavlobaSi
yofilxarT,
aucileblad SeniSnavdiT, rogori gadatvirTulia qalaqis quCebi transportiT,
risi mizezic e.w. Big Dig-ia didi, $ 14,6 miliardiani saxelmwifo proeqti
loganis aeroportamde axali gzebisa da kidev erTi gvirabis gasayvanad.
mSenebloba sakmaod did TanxebTan iyo dakavSirebuli. arsebobs ki raime wesi,
romlis
mixedviTac
SesaZloa
amgvar
proeqtTa
Sefaseba?
iseTi
infrastruqturuli proeqti, rogoric Big Dig-ia, aTasobiT sazogadoebrivi
proeqtis (dawyebuli mkerdis kibos skriningidan kosmosuri kvlevebiT
damTavrebuli) mxolod erTi nairsaxeobaa. rogor unda miiRos mTavrobam
gadawyvetileba imis Sesaxeb, ganaxorcielos Tu ara proeqti? keTildReobis
ekonomikis Teoria gadawyvetilebis miRebis winaswar meTods uzrunvelyofs:
unda Sefasdes proeqtis ganxorcielebamde arsebuli da proeqtis Semdgomi
socialuri keTildReobis funqcia da dadgindes, izrdeba Tu ara igi. Tu
socialuri keTildReobis funqcia izrdeba, maSin proeqtis ganxorcieleba
racionaluria.
ekonomikisa
da
311
saxelmwifo proeqtisa da
strategiis ganxorcielebis Sedegad kerZo
seqtori gansazRvruli saxis saqonlis an resursis deficitis winaSe dgeba.
xarjisa da Sedegis analizi sistematur meTodTa erTobliobas warmoadgens,
romlis mixedviTac produqtis an resursis Sefaseba xdeba SesaZlebeli. aseTi
Sefasebis safuZvelze analitikosi gansazRvravs, racionaluri da sasargebloa
Tu ara romelime konkretuli proeqti. danaxarjisa da sargeblis analizi
politikosis berketia. igi exmareba politikoss, miaRwios imas, rasac kargad
funqcionirebadi bazari avtomaturad axerxebs _ proeqtis dafinanseba
racionaluria, vidre misi zRvruli socialuri sargebeli zRvrul socialur
danaxarjs aWarbebs.
mimdinare Rirebuleba
312
Rirebulebis
gadmoyvana
fuladi
erTeulis
313
PV = R0 +
R1
R2
RT
+
+ ... +
2
(1 + r ) (1 + r )
(1 + r ) T
(11.1)
314
gadasaxdeli Tanxa
momavali wlebi
diskontirebis
faqtori
mimdinare
Rirebuleba
R0
R0
R1
(1 + r)
R1/(1+r)
R2
(1+r)2
R2/(1+r)2
RT
(1 + r)T
RT/(1 + r) T
inflacia
rogor
Seicvleba
gamoangariSebis
meTodi,
rodesac
momavalSi
mosalodnelia fasis gazrda? ganvixiloT proeqti, romelic mimdinare fasebiT
yovelwliurad Tanabar ukugebas moitans. ukugeba $R0-iT aRvniSnoT. davuSvaT,
rom inflaciis wliuri ganakveTi 7%-ia da ukugebis Tanxis fuladi erTeulis
Rirebuleba am fasTan erTad izrdeba. amdenad, erTi wlis Semdeg ukugebis
fuladi erTeulis Rirebuleba aris $1 da udris (1,07) X $R0. analogiurad, ori
wlis Semdeg misaRebi ukugebis fuladi erTeulis Rirebuleba $2 = (1,07)2 X $R0
iqneba. zogadad, T periodSi misaRebi ukugebis fuladi erTeulis Rirebuleba
aris $T = (1+0,07)T X $R0.
315
PV = R0 +
(1 + p ) R1
(1 + p ) 2 R2
(1 + p )T RT
+
+
...
+
(1 + p )(1 + r ) (1 + p ) 2 (1 + r ) 2
(1 + p ) T (1 + r )T
(11.2)
316
aris
mimdinare Rirebuleba
weli
kvleva da
ganviTareba
reklama
r=
kvleva da
ganviTareba
reklama
-$ 1000
-$ 1000
$150
$200
600
-0-
0,01
128
165
-0-
-0-
0,03
86
98
550
1,200
0,05
46
37
0,07
10
-21
317
PV X = B0X - C 0X +
PV Y = B0Y - C 0Y +
318
319
- $1000000 +
$1040000
=0
(1 + r )
B0 - C 0 +
B1 - C1 B2 - C 2
B - CT
+
+ ... + T
=0
2
1+ r
(1 + r )
(1 + r ) T
(11.3)
320
davuSvaT, rom proeqtis Semosavalia B0, B1, B2, , BT, xolo danaxarjebi ki _
C0, C1, C2, , CT. sargeblis (B) mimdinare Rirebulebaa:
B = B0 +
B1
B2
BT
+
+ ... +
2
1 + r (1 + r )
(1 + r ) T
C = C0 +
C1
CT
C2
+
+ ... +
2
1 + r (1 + r )
(1 + r )T
(11.4)
321
322
imisaTvis,
rom
mTavrobam
gansaxorcielebeli
proeqtis
Sesaxeb
keTilgonivruli gadawyvetileba miiRos, aucilebelia, gamoTvlil iqnes misi
mimdinare Rirebuleba. unda aRiniSnos, rom saxelmwifo seqtori kerZo
seqtorisagan gansxvavebuli meTodiT gamoiTvlis danaxarjs, sargebelsa da
diskontirebis ganakveTs. am Tavis winamdebare nawilSi Tqven saSualeba
mogecemaT, kargad gaiazroT is problemebi, romlebic Tan axlavs saxelmwifo
seqtorSi diskontirebis ganakveTis gamoTvlas. amis Semdeg Cven gavaanalizebT
im problemebs, romlebic danaxarjisa da sargeblis Sefasebas ukavSirdeba.
323
324
325
326
327
saxelmwifo
sabazro fasebi
328
329
samomxmareblo danazogi
grafiki 11.1
330
irigaciis
proeqts
miwebis
didi
nawili
daeTmoba,
xolo
avokadoze
331
332
333
334
ufro didi riskis winaSe dgas, vidre individi, romelic maRali gamavlobis
manqanas marTavs (sxva Tanabar pirobebSi). individi mzadaa, sakuTari sicocxle
daayenos didi riskis qveS fulis im fasad, romelsac igi msubuqi manqanis
SeZeniT dazogavs.
335
336
danaxarjisa
Secdomebi
da
sargeblis
analitikosTa
Cveulebrivi
`jaWvuri reaqcia~
337
`SromiTi Zala
`gaormageba~
338
10
339
ganusazRvreloba
12
340
341
diskontirebis ganakveTi
342
danaxarjebi
mimdinare Rirebuleba
r = 7%
r = 3%
$5813
$7120
$1379
$4060
-$4434
-$3060
wliurad
1994
sargebeli
343
rogorc
xarjis,
aseve
sargeblis
gamoTvlac
mniSvnelovnad
gamartivebulia. Cveulebriv, mamakaci ufro mets Soulobs, vidre qali, amdenad,
mamakacis
saSualo
Semosavlis
gaTvaliswineba
sargeblis
Sefasebas
araobieqturad mimarTavs zemoT. meore mxriv, Semosavali droTa ganmavlobaSi
Cveulebriv izrdeba _ igi erTsa da imave doneze ar rCeba. analizis dros
ratomRac ugulebelyofilia aramonetaruli ukugeba (danaSaulis Semcireba,
arCevnebis dros ufro informirebuli arCevanis gakeTebis saSualeba da a.S.).
pelcmanis saboloo SefasebiT, socialuri sargebeli ganaTlebisaTvis Zalian
dabalia.
344
am
345
da
sargeblis
analizis
346
keTilgonivruli
proceduris
daskvna
347
da
gardacvalebis
albaTobis
sadiskusio SekiTxvebi
1.
348
349
bolosaa
gamoyenebuli literatura:
Bazelon, Coleman, and Kent Smetters. Discounting Inside the Washington, D.C. Beltway. Journal of
Economic Perspectives (Fall 1999), pp. 213 28.
Boardman, Anthony E; david H Greenberg; Aidan R Vining; and David L Weimer. Xosr Benefit Analysis:
Concept and Practice. New Yourk: Prentice Hall, 1996.
rTulia
350
Viscusi, W Kip, and Joseph E Aldy. The Value of a Statistical Life: A Critical Review of Market Estimates
Throughout the World. Working paper No. 9487. Cambridge, MA: National Bureau of Economic
Research, February 2003.
danarTi
gansazRvruli
gansazRvruli
ekvivalentis
cneba
mocemulia
11.A
grafikze.
horizontalur RerZze izomeba jounsis Semosavali, xolo vertikalurze ki _
sargeblis moculoba. OU sxivi jounsis sargeblis funqciaa, romelic
sargeblis mTlian Tanxas gviCvenebs, rac Semosavlis TiToeul donesTanaa
asocirebuli. algebrulad, sargeblis Tanxa, romelic mocemuli Semosavlis
donesTan, anu I-sTanaa asocirebuli, U(I)-s warmoadgens. monakveTis forma
erTgvarad WeSmaritebasTan axlos mdgom daSvebas asaxavs, romlis Tanaxmadac,
13
351
grafiki 11.A
imisaTvis,
rom
nebismieri
Semosavlis
donesTan
asocirebuli
sargeblianoba vipovoT, horizontaluri RerZidan avideT zemoT, OU-s
mimarTulebiT da Semdeg ki vertikalur RerZze gadavideT. Tu proeqti ver
uzrunvelyofs Semosavals jounsisaTvis da misi Semosavali kvlavac E iqneba,
maSin misi sargeblianoba iqneba U(E), rogorc es asaxulia vertikalur RerZze.
Tu proeqtis ganxorcielebis Sedegad jounsis Semosavali y dolariT
gaizrdeba, maSin misi mTliani Semosavali iqneba (E + y), xolo misi
sargeblianoba ki - U(E + y).
proeqtis orive Sedegis miRebas Tanabari (1/2) Sansi aqvs, amdenad, jounsis
saSualo an mosalodneli Semosavali iqneba E + y/2, romelic naxevar gzaze
mdebareobs E-sa da (E + y)-s Soris da gamoxatulia -Ti. Tumca am SemTxvevaSi
sainteresoa
ara
mosalodneli
Semosavali,
aramed
mosalodneli
352
15
Tu iciT Teoria ganuzRvrelobis Sesaxeb, albaT, icnobT daSvebas: individs aqvs `fon
niuman-morgenSternis sargeblianobis funqcia~.
353
Tavi 12
jon loki
amerikaSi
sagadasaxado
sistemis
Sesaxeb
politikuri
debatebis
dros
sakiTxze
SekiTxvas
ganawilebaze?
ganawilebis
imis
keTilgonivruli
daskvnis
gavceT:
moqmedebs
gasagebad,
struqturas,
rogor
Tu
rogor
martivi
adamianisaTvis
gvekiTxa,
gadasaxadis
saxiT.
martivia,
meTodi
Tu
saWiroa,
pasuxi
gadasaxadebi
Semosavlis
gadasaxadebi
Semosavlis
cvlis
iqneboda,
TiToeuli
misaRebad
gamokiTxva
ramdens
magram xSirad
Cagvetarebina
ixdis
da
yovelwliurad
_ araswori.
magaliTi
erTi
boTli
Rvinis
fasi
10
dolaria.
mTavrobis
mier
boTlis
gayidviT
imave
Tanxas
iRebs,
rasac
gadasaxadis
354
erT
mwarmoebeli
boTlSi
da
30
centiT
momxmarebeli
metis
uwevs1.
gadaxda
sagadasaxado tvirTs
aseT
inawileben.
SemTxvevaSi
jer
kidev
gadasaxadze
iuridiulad
pasuxismgebeli
piris
identifikacia
gadasaxadis
am
TavSi
sagadasaxado
yuradRebas
tvirTis
imaze
gavamaxvilebT,
samarTlebrivi
ganawileba
Tu
rogor
gansxvavdeba
sagadasaxado
tvirTis
355
gaakritika.
kvleva
amtkicebda,
rom
`federaluri,
saxelmwifo
da
asaxavs
imis
Taobaze,
rom
bizness
damoukideblad
SeuZlia
korporacias)
ise
ganixilavs,
TiTqos
is
adamiani
iyos.
es
maTi
kriteriumad
gadaxda
mxolod
klasifikacia
xSirad
adamians
ganawilebis
warmoebaSi
maTi roli
gasaanalizeblad?
gamoiyeneba (anu
ra sawarmoo
ganawilebas
kapitalistebs,
mSromelebsa
da
miwis
mesakuTreTa
arasodes
miscemiaT
qonebis
flobis
SesaZlebloba.
dRes
Semosavlis
ganawilebaze,
rasac
Semosavlis
ganawilebis
masStabi
proporciis
Sesaxeb,
agreTve
cvlilebani
funqcionalur
magaliTad,
metad
gadasaxadi,
daazaralebs
romelic
individs,
amcirebs
romelic
kapitalze
Semosavlis
ukugebas,
ganawilebis
356
xdeba,
analitikosebi
gadasaxadebis
rasis
mixedviT
ganawilebis
Cvens
mier
aRweril
Rvinis
SemTxvevaSi
vaskvniT,
rom
gadasaxadis
Rvinis
safrTxe
Seeqmneba.
amdenad,
gadasaxadi
Semosavlis
wyaroze
Semosavlis
gamoyenebis
mxriv,
igi
Raribidan
mdidarze
swored
imazea
damokidebuli,
Tu
ra
zegavlena
xorcieldeba
imisaTvis,
goris
rom
winadadebis
gavigoT
debatebis
irgvliv
arsi,
warmoiqmna.
romlebic
winadadeba
vice-
Waobiani
gasufTavebas
Tumca zogierTi
kapitalidan modis.
moxmareboda.
am
dabalSemosavliani
azris
oponireba
pensioneris
ara
Semosavlis
mxolod
didi
im
nawilic
357
rodesac
ekonomistebi
saqonelze
dawesebul
gadasaxads
dawesebuli
gamoyenebis
mimarTulebebis
mosaxerxebelia
maSin,
gadasaxadis
gaanalizebis
ignorirebas
rodesac
dros
axdenen.
Semosavlis
Semosavlis
aseTi
gamoyenebis
procedura
mimarTulebebze
gadasaxadebis
ganawilebisTanave
dgeba
sakiTxi,
Tu
rogor
cvlis
mniSvnelovani
ganawileba
dros
ganmavlobaSi,
fasis
moiTxovs.
vidre
sakiTxia
mcire
analizisaTvis
cvlilebazea
reaqcia
drois
ufro
gamoyenebuli
damokidebuli.
mZlavria
ganmavlobaSi.
cvlileba
xangrZlivi
amdenad,
dro.
ki
periodis
gadasaxadebis
im
monakveTis
gansazRvra,
romelic
mocemul
politikur
SekiTxvas
Seesabameba.
358
gadasaxadebis
amonagebi
TanxiT
saxelmwifo
xarjebis
dafinansebas
ekvivalenturia,
rom
saxelmwifom
amonagebi
erTjeradad
daubrunos
fuls.
gadasaxadis
enacvleba,
garda
amisa,
ganawilebis
xolo
diferenciuli
unda
struqtura,
saxelmwifo
ganawilebis
gavaanalizoT,
rodesac
biujeti
saxeliTaa
erTi
ucvleli
cnobili.
Tu
rogor xarjavs
rogor
gadasaxadi
rCeba.
es
icvleba
meores
gadasaxadis
diferenciuli
ganawileba
erTjeradi
gadasaxadia
gadasaxadi,
romlis
gadaxdis
valdebuleba
gadasaxadi
damokidebulia
individis
ar
aris
erTjeradi
Semosavlis
gadasaxadi,
masStabze;
magram
radgan
igi
suladobrivi
absoluturi
ganawileba
gadasaxadis
efeqts
ganixilavs,
absoluturi
interesdeba.
ganawilebiT
modelSi
yvelaze
stabiluri
miznis
metad
makroekonomikuri
misaRwevad
gadasaxadis
doneebi icvleba.
gadasaxadis progresiuloba sxvadasxva meTodis gamoyenebiT fasdeba
359
Sedegi
gadasaxadis
proporciul,
progresiul
an
regresiul
es
aris
mdgomareoba,
rodesac
saSemosavlo
gadasaxadis
gansazRvrebani
bundovania.
da
isini
gaurkvevloba
regresiuli
imdenad
Seaqvs.
(Semosavalze
orazrovania,
maTi
gadaxdili
gadasaxadis
ganmarteba
gadasaxadis
rom
xSirad
saSualo
wili)
sajaro
sagadasaxado
konteqstSia
debatebSi
ganakveTis
SesaZlebeli.
Tu
sagadasaxado
saSualo
zRvruli
valdebuleba
sagadasaxado
sagadasaxado
(dolari)
ganakveTi
ganakveTi
2,000
$ - 200
-0,10
0,2
3,000
0,2
5,000
400
0,08
0,2
10,000
1400
0,14
0,2
30,000
5400
0,18
0,2
Semosavali
(dolari)
gaurkvevlobis
zRvruli
mizezi
sagadasaxado
sagadasaxado
mimarTebiT
ganakveTi
isaa,
rom
ganakveTis
gadaxdil
cvlilebaa.
am
zogierTi
adamiani
konteqstSi
gadasaxadebSi
distinqciis
progresiulobas
ganixilavs.
zRvruli
Semosavlis
cvlilebasTan
sailustraciod
saSemosavlo
gadasaxads
da
gamoiTvlis
SemTxvevaSi individi
3
Semdegnairad
gamoiTvlis:
darCenili
monacemis
20%-is
Tanxis
Semosavals
20%-s
gamoaklebs
(uaryofiTi
3000
sxvaobis
360
ganakveTsa
SemosavalTan
erTad
ganakveTi
da
zRvrul
izrdeba
ki mudmivia
sagadasaxado
saSualo
ganakveTi,
ganakveTs
zRvruli
gviCvenebs.
sagadasaxado
TiToeul damatebiT
naSovn
adamianebi
sagadasaxado
sistemis
progresiulobis
Sesaxeb
ver
vidre
Tavad
progresiulobisa.
gavaanalizebT4.
bevri
racionaluri
alternativa
sagadasaxado
algebrulad, davuSvaT,
valdebuleba
rom
(iuridiuli
T0
T1
da
aris
valdebulebisagan
v1 =
T1 T0
I
I0
(12.1)
I1 - I 0
alternativis
mixedviT:
erTi
sagadasaxado
sistema
ufro
mimarT
gaiyofa
(anu
sagadasaxado
Semosavlis
SemosavlebSi
procentul
procentuli
cvlilebaze)
ufro
cvlileba,
maRalia.
v2
Semdegnairad gamoiTvleba:L
361
v2 =
(T1 - T0 ) ( I 1 - I 0 )
T0
I0
ganvixiloT
(12.2)
aseTi
winadadeba:
TiToeuli
individis
sagadasaxado
individi
ar
eqneba
progresiulobis
TvalsazrisiT.
vin
aris
marTali?
es
ris
Sedegadac efeqts
ver
viRebT).
SesaZloa
mogvces5.
gansxvavebuli
pasuxi
kvlav
vimeorebT,
rom
diskusiis
davubrundeT
gadasaxadebi
gadasaxadebis
am
Tavis
Semosavlis
Sedegad
yvelaze
arsebiT
ganawilebaze.
fasebis
sakiTxs:
gaixseneT,
cvlilebaa.
amitom
rogor
rom
zemoqmedebs
problemis
metad
arsi
mniSvnelovania,
aqvs
mudmivi
v1 da
v 2 , rac
arTulebs
362
gadasaxdeli
fiqsirebuli
gadasaxadi).
magaliTad,
federaluri
anu
( SC )
miwodebisa
da
moTxovnis
( DC )
SefardebiT,
gadasaxadis
zegavlenis
analizisas
mniSvnelovania
moTxovna-miwodeba
modificirebaa
saWiro,
gagveanalizebina.
raTa igi
or
axla
gansxvavebul fass
aseTi
analizis
myidvelisa da
12.1 grafiki
363
Pa . erTeulze
erTeulze gadasaxadis
Qa
galonis
mimwodeblisTvis
aqtualuria
is
Tanxa,
romelsac
is
gayidul
galonSi miiRebs.
364
12.2 grafiki
Sampanuris boTlebis
gadakveTs.
es
ki
12.2
grafikze
Q1
wertilia.
Cven
vxedavT,
rom
figurirebs:
mwarmoeblis
mier miRebuli
fasi da momxmareblis
mier
365
miwodebis
mrudebis
gadakveTis
adgils
( Pn )
emTxveva. momxmareblis
mier
sruli
mwarmoebelic
odenobiT
gadasaxadis
nawils
dawesebamde
Sedegad
ar
ixdis,
( Pg
P0 ) naklebia u-ze.
radgan gayidul
galonSi Tanxis
P0 -s
rogorc
izrdeba
iRebda.
amdenad,
mwarmoeblis,
ise
aSkaraa,
rom
momxmareblis
gadasaxadis
materialuri
12.3 grafiki
366
Q1
geometriulad,
-ze,
da
fiqsirebul
gadasaxadze,
u-zea
damokidebuli.
Tavdapirveli
miwodebis
mrudze
mdebareobs.
miwodebis
mrudis
S c erTeuli
Sc -iTaa
367
S c da Dc mrudebi gadaikveTeba.
gadakveTis fasi, Pg , momxmareblis mier gadaxdili fasia. imisaTvis, rom
gavigoT, ra aris mwarmoeblis mier misaRebi fasi, Pg -s unda gamovakloT u, rac
aRvniSneT,
rom
gadasaxadebis
gadasaxadebis
ekonomikuri
samarTlebrivi
ganawilebis
Sesaxeb.
ganawileba
arafers
metaforuladac
ki
fiqsirebuli
gadasaxadis
ganawileba
damokidebulia
moTxovnisa
da
mwarmoeblisaTvis
misaRebi
fasi
mcirdeba.
Sedegi
moTxovnisa
da
pirobebSi,
analogiurad,
miT
naklebi
rac
sagadasaxado
tvirTi
aqvs
sxva
mwarmoebels.
didi
sagadasaxado tvirTis
zidva
mouwevs.
arsebobs
sawinaaRmdego
aseT
dros
mTeli
sagadasaxado
tvirTi
momxmarebelze
gadadis.
368
12.4 grafiki
moTxovnis
efeqtiani
mrudi
D X
iqneba.
rogorc
adre,
Pn
araelastiuri
mwarmoebels
awveba.
miwodebis
12.5
grafiki
Pg ( = Pn + u )
SemTxvevaSi
P0
wertilSi rCeba.
gadasaxadis
sawinaaRmdego
SemTxvevas
mTeli
simZime
gviCvenebs.
D Z
mruds miviRebT.
rCeba.
moxmareblis
mier
gadaxdili
fasi,
Pg , aris
P0 +u. am
369
debatebi
SeerTebul
Tambaqoze
StatebSi
dawesebuli
seriozuli
gadasaxadis
politikuri
Sesaxeb.
debatebi
bolo
periodSi
gaimarTa.
debatebi
nawils
ki
Tambaqos
mwarmoebelTa
dasja.
mwevelTa
ricxovnobis
odenoba Semcirdeba.
romeli efeqti iqneba ufro Zlieri? Cvens mier ganxiluli modeli gadasaxadis
efeqtis Sesaxeb zustad gveubneba, Tu ra unda vipovoT _ sigaretis bazarze
moTxovnisa da miwodebis elastiuroba.
advaluri gadasaxadi
romlis
ganakveTi
Rirebulebis
proporciulia.
tenesis
Stati
370
12.6 grafiki
mrudi
wonasworoba.
gadasaxadis
nacvlad
imisa,
dawesebis
rom
Semdeg
TiToeuli
da
sad
miiRweva
erTeulisaTvis
axali
analogiuri
miwodeba
Sf
ganvixiloT.
gadasaxadebis
ararsebobis
pirobebSi
P0 da Q0 . davuSvaT, rom
dawesebis
Semdeg
momxmarebeli
kvlav
mzadaa,
Qm
funti
371
Soris
arsebobs
da
n wertiliTaa
aRniSnuli.
amdenad,
n wertili
qvemoT,
wertilisaTvis
wertilamde.
gavimeorebT,
Tu
aRniSnul
arsebuli
Df
proceduras
moTxovnis
mrudi
12.7
-s
yvela
grafikze
gadakveTs
Pg . gadasaxadis ganawilebis
12.7 grafiki
372
binebis
bazari
warmovidginoT.
uZravi
qonebis
gadasaxadis
ganawilebis
Tu
damqiravebeli.
es
ewinaaRmdegeba
miRebul
mosazrebas
imis
Cven
ganvixileT
saqonelze
dawesebuli
gadasaxadi.
axla
warmoebis
xelfasze
amonagebi
rogorc
gadasaxadi.
socialuri
es
me-9
gaaanalizeT
usafrTxoebis
TavSia
miTiTebuli,
xelfasze
sistemis
gadasaxadi,
dasafinanseblad
momuSavis
Semosavlis
romlis
gamoiyeneba.
7,65%-is
toli
damqiravebelma,
ise
daqiravebulma
unda
gadaixados.
Tumca
373
SL
SL
SromiTi
DL
SromiT resursze
Rirebulebaze
gadasaxadi
mimdinare
w0 -s
moTxovnis
imisa,
daregulirebuli,
rom
cxadi
gadasaxadis
xdeba,
rom
ganawileba
momuSavis
mier
samarTlebrivadaa
miRebuli
xelfasi
374
kapitalis
dabegvra
globalur
ekonomikaSi.
kapitalze
gadasaxadis
iseTi
ekonomikis
farglebSi,
romlisTvisac
vaWroba
ucxoa,
zusti
odenoba
miwodebisa
da
moTxovnis
elastiurobazea
damokidebuli.
davuSvaT, rom saqme axla ukve Ria ekonomikasTan gvaqvs, roca kapitali
qveynidan qveyanaSi Tavisuflad gadadis. faqtobrivad, kapitalis erTaderTi
globaluri bazari arsebobs. Tu kapitalis mimwodebeli ver miiRebs ukugebis
mimdinare saerTaSoriso ganakveTs erT qveyanaSi, igi kapitals sxva qveyanaSi
gaitans. moTxovna-miwodebis mrudebis TvalsazrisiT, kapitalis miwodeba erT
qveyanaSi srulad elastiuria _ misi moqalaqeebi uflebamosilni arian, imdeni
kapitali
Seisyidon,
ramdenic
surT,
ukugebis
mimdinare
saerTaSoriso
ganawilebis
ilustrirebuli,
Sedegebi
gadasaxadis
STambeWdavia.
SemoRebamde
rogorc
momxmareblis
12.5
grafikzea
mier
kapitalze
gadainacvlebs,
safrTxe
Tu
emuqreba;
am
qveyanaSi
amdenad,
mas
gadasaxadis
sagadasaxado
dawesebamde
tvirTis
arsebuli
amisa,
politikosi,
romelic
globalizacias
gverds
uvlis,
375
Seecdeba,
kapitalis
TvalsazrisiT
mflobeli
mobiluria.
sagadasaxado tvirTi
dabegros.
amdenad,
sxvebze
misi
gadadis.
kapitali
saerTaSoriso
mflobelisTvis
rac Seexeba
dakisrebuli
kapitalze gadasaxadis
konkurentuli
bazari
Cvens
analizSi
did
rols
asrulebs.
axla
monopolia.
erTaderTi
konkurenciis
gamyidvelis
sawinaaRmdego
arsebobas
formaa
gulisxmobs.
monopolia.
12.9
monopolia
grafikze
ixilavT
DX
iyo,
produqciis
xolo
warmoebaze
Sesabamisi
gaweuli
zRvruli
zRvruli
amonagebis
danaxarjis
mrudi
mrudi
_
aris
MRX .
MC X ,
X 0 warmoebas,
qveviT
gayidul
u-s
toli
erTeulze
manZiliT
firmis
Camoinacvlebs,
zrdad
amonagebs
radgan
gadasaxadi
amcirebs.
axali
376
12.9 grafiki
12.10 grafiki
377
378
warmoebis
X1
Pn
fasi
wertilSi iqneba.
momxmareblis
u + Pn -iTaa
grafikze
monopolisti
ufro
mcirea,
bazarze
vidre
didi
abdc
farTobi.
ZalauflebiT
miuxedavad
sargeblobs,
misi
imisa,
rom
materialuri
ki
da gaumaZRari
monopolistic
ki
momxmareblis
tvirTis
zusti
sidide
moTxovnis
elastiurobazea
damokidebuli.
kargi
iqneba,
advaluri
gadasaxadis
Cveneuli
analizi
monopolistis
martivia:
sagadasaxado
tvirTis
ganawileba,
upirveles
yovlisa,
379
Semdeg. Tumca
oligopoliuri
fasis
gansazRvris
zogadad
aRiarebuli
da
cnobili
magaliTia).
kartelis
gadawyvetileba
karteli OPEC-i
TiToeul
firmas
ratom?
imitom,
rom
firmis
warmoebis
masStabis
Sesaxeb
(gaixseneT
da
ifiqreT
OPEC-ze;
imaze,
Tu
rogor
cdilobs
is,
Sesabamisad
gaumjobesdeba,
dawesebul
Tu
raime
warmoebis
meqanizmi
kvotaze.
gamoiZebneba,
firmebis
romlis
moxdeba
aseTi
saqonlis
dabegvris
SemTxvevaSi?
iseve,
rogorc
cudia
oligopoliuri
firmebisaTvis.
mTliani
mogebis
(gadasaxadebis
gadasaxadebis
mainc
gamoqviTvis
gaumjobesdes
miuxedavad,
(Delipalla
and
Keen,
firmis
1992).
materialuri
Tumca
ar
aris
380
ekonomikuri
warmoebaSi
mogebis
gamoyenebuli
mixedviT
faqtorebis
daibegros.
alternatiuli
ekonomikuri
Rirebulebis
mogeba
ukugebaa,
mogebis
firmebis
saxeliTaa
SemTxvevaSi
cnobili).
mogebis
mogebis
gadasaxadis
maqsimizaciaze
ganawileba
orientirebuli
SeuZlebelia
misi
misi
srulyofili
wonasworoba.
konkurenciis
firmis
monawile
warmoeba
zRvruli
firma
da
axlo
danaxarjisa
da
amdenad,
warmoebis
firmas
masStabi ar
ar
surs
icvleba,
sawarmoo
arc
gadawyvetilebis
momxmareblis
mier
Secvla.
raki
gadaxdili fasis
gadaxdas
firma
sakuTar
Tavze
iRebs.
analogiuri
Sedegis
identuria,
romelic
zrdis
(1 - t p ) -s.
amdenad,
warmoeba
da
momavlisaTvis
gansazRvruli
konkurenciuli
wonasworobis
mogebis
ararsebobis
gamo
igi
konkurenciam
gandevna.
381
ixdis.
Tu
firma
zrdis
mogebas,
sanam
misi
mogeba
daibegreba,
maSin
da
momxibvleli
administraciis
zogierTma
politikuri
wevrma
alternativaa.
1993
saavadmyofoebis
wels
mogebis
klintonis
gadasaxadiT
mosazrebis
Camoyalibeba
rTulia.
ekonomikuri
mogeba
xSirad
kapitalis
Sefasebaa.
romeli
Rirebuleba
unda
gamoviyenoT:
meore mxriv, Tu firmas sxva mizani amoZravebs, mas SeuZlia gazardos fasi mogebis
gadasaxadis sapasuxod. mogebis maqsimizaciis erT-erTi alternativa amonagebis
maqsimizaciaa. firma Seecdeba, maqsimalurad gaafarToos gayidvebis masStabi im
pirobiT, Tu am gziT isini ukugebis `racionalur~ wils iReben.
13 ix. Gillis and McLure [1979].
382
PR = $ R0 +
$ R1
$ R2
$ RT
+
+ ... +
2
(1 + r ) (1 + r )
(1 + r )T
(12.3)
grafikidan ukve viciT, rom raki miwis miwodeba fiqsirebulia, mflobelis mier
miRebuli
saarendo
Semosavali
gadasaxadis
sruli
odenobiT
ecema.
$( R1 - u1 ) , 2 wlis Semdeg _ $( R2 - u 2 )
da a.S. miwis
momaval
SesaZleblobas.
sagadasaxado
amdenad,
valdebulebas,
gadasaxadis
dawesebis
ise
ukugebis
Semdeg
miwis
momaval
yvelaze
PR = $( R0 - u 0 ) +
$( R1 - u1 ) S ( R2 - u 2 )
$( RT - uT )
+
+ ... +
2
1+ r
(1 + r )
(1 + r ) T
(12.4)
u0 +
u1
u2
uT
+
+ ... +
2
1 + r (1 + r )
(1 + r ) T
383
amdenad,
gadasaxadis
dawesebis
Sedegad
miwis
Rirebuleba
momavalSi
dabalansebuli.
kapitalizacia
gadasaxadis
ganawilebis
port-
droSi
mxolod
erTi
bazriT
sargebloba
xdeba.
Tumca
zogierT
sigaretze
moTxovnis
Semcirebis
proporciulad
Semcirdeba
(magaliTad,
erTad
bambis)
mcirdeba
misi
warmoebaze
fasi,
rac
gadaerTveba.
zians
bambis
miayenebs
im
miwodebis
individebs,
romlebic ukve didi xania awarmoeben bambas. amdenad, gamodis, rom bambis
mwarmoebeli
iZulebuli
iqneba,
sigaretze
dawesebuli
gadasaxadis
tvirTi
gainawilos.
14
384
im
gzebs
ganixilavs,
romelTa
saSualebiTac
sxvadasxva
bazrebi
urTierTqmedeben.
nawilobrivi
wonasworobis
meore
problema
ki
isaa,
rom
dabegrili
gadasaxadze
da
gaixseneT
zogierTi
politikosis
survili,
es
zogadi
wonasworobis
analizi
ki
aRniSnuli
sakiTxis
sagadasaxado wonasworoba
zogadi
wonasworobis
sakiTxis
ganxilva
aTasobiT
dasaxelebis
pirobebSi
Tavdapirvelad
aRvricxoT
maTi
sasargeblo
Sedegis
produqti
SesaZloa
da
urTierTqmedeba?
miReba
sagadasaxado
sawarmoo
tvirTis
ganawilebis
SemaSfoTeblad
mogveCvenos.
saSualeba
sabednierod,
SesaZlebelia
iyideba.
rogor
zogadi
wonasworobis
iseTi
modelebisagan,
mxolod
kapitali (K)
da SromiTi
resursi
(L).
aseTi modelisaTvis
385
tKF
tKM
tLF
tLM
tF
tM
tK
tL
pirveli
oTxi
gadasaxadi
fabrikatebis sawarmoeblad gamoyenebuli
kapitalis gadasaxadi
sursaTis sawarmoeblad gamoyenebuli SromiTi
resursis gadasaxadi
fabrikatebis sawarmoeblad gamoyenebuli SromiTi
resursis gadasaxadi
gadasaxadi,
romlebic
faqtorebzea
dawesebuli,
misi
wonasworoba
TqvenTvis
ukve
cnobilia
momxmareblis
Sesaxeb
dawesebuli,
proporciuli
gadasaxadi
momxmareblis
sabiujeto
kapitalisa
(tK)
da
SromiTi
resursis
(tL)
proporciuli
sursaTze
analogiuri
ganakveTis
gadasaxadis
ekvivalenturia.
15
386
tKf
tLF
da
da
tLM
da
ekvivalenturi
da
tK-si
da
da
tKM
aris
tF
aris ekvivalenturi
tM
aris ekvivalenturi
aris
aris
ekvivalenturi
ekvivalenturi
t-si
aris ekvivalenturi
tL-isa
wyaro: Charles E. McLure, Jr., "The Theory of Tax Incidence with Imperfect Factor Mobility",
Finanzarchiv 30 (1971), gv. 29.
xasiaTdeba.
logikurad
wonasworobiTi
SesaZlebelia,
12.2
urTierTobebi,
cxrilSia
romelTa
ganzogadebuli.
aRmoCena
Rirebulebis
mxolod
SesaZloa
ori
mimatebis
maTganis
an
detaluri
gamoklebis
analizi
martivi
iqneba
proceduriT
saWiro.
mesame
ganisazRvros.
gadasaxadi.
qvemoT vnaxavT, Tu rogor nawildeba oTxi tipis gadasaxadi: sursaTze
gadasaxadi
(tF),
saSemosavlo
gadasaxadi
(t),
SromiTi
resursis
ZiriTadi
maCveneblis
gansazRvrac
12.2
cxrilis
gamoyenebiT
iqneba
SesaZlebeli.
387
harbergeris modeli
harbergeri
iyo
pirveli,
vinc
sagadasaxado
efeqtis
mimarT
zogadi
saqonlis
ukugeba
seqtorebis
warmoebis
mixedviT
masStabze).
gansxvavebulia.
gaormagebas iwvevs
Tumca
sawarmoo
teqnologiebi
zogadad,
sawarmoo
teqnologiebi
(Senacvlebis
elastiuroba),
agreTve,
ramdenad
gansxvavebulia
seqtori,
sadac
kapitali-SromiTi
resursis
Sefardebis
koeficienti
faqtorTa
mimwodebeli
mimwodeblis
zrdis
mobilurobiT
ukugebas. ufro
xasiaTdeba
survilisamebr,
qceva.
Tavisuflad
orive
kapitalisa
da
metic, kapitali
maTgans
gadanacvleba
SromiTi
resursis
da SromiTi
resursi
seqtorTa
SeuZlia.
Soris
Sedegad
mesakuTris
ki,
kapitalis
sabazro
struqtura.
firmebi
konkurentulni
arian.
isini
mudmivad
amdenad,
faqtorebi
gamoyenebulia.
TiToeuli
sawarmoo
17
388
4.
faqtorTa
mTliani
mowodeba.
ekonomikaSi
kapitalisa
da
SromiTi
mimarTulebebze
zemoqmedebiT.
es
daSveba
saSualebas
gvaZlevs,
gadasaxadebis
diferencirebuli
gadasaxadis
ganawilebis
ganawilebaa.
meoriT
ukve
Canacvleba.
sqema.
analizis
ganvixileT,
amdenad,
safuZveli
Tu
rogor
gadasaxadis
gadasaxadis
xdeba
gadaxdamde
da
erTi
misi
dacemasTan erTad, am
gadadis,
unda
Seicvalos,
raTa
sasursaTo
produqciidan
389
saSualebis
SedarebiT
fass
amcirebs.
garda
aseTi
raodenobrivi
daskvnebisa,
damatebiTi
informaciac
Semcirdeba
Rirebuleba,
romelsac
(kapitali-SromiTi
mixedviT,
SedarebiT).
sasursaTo
arc
samrewvelo
resursis
erTi
warmoebidan
rac
seqtorSi
Tanasworobis
faqtoris
sabolood,
gamoTavisuflebuli
adgilis
SemTxvevaSi,
mdgomareoba
ufro
surs
rTulia
ar
kapitalis
damkvidreba
orive
seqtoris
gauaresdeboda
meoresTan
SromiTi
resursis
Canacvleba
mniSvnelovan
sagadasaxado
tvirTi
nawils
ataros.
moixmarda,
amdenad,
iZulebulia,
sursaTze
sakmaod
gadasaxadis
mZime
efeqti
saSemosavlo
gadasaxadi
(t).
rogorc
ukve
aRvniSneT,
saSemosavlo
resursis
390
aRniSnuli
gadasaxadis
gadanawileba
SeuZlebelia.
igi
individis
SemTxvevis
Sedegs
waagavs:
faqtorebi
gadasaxadisagan
ver
faqtoris
nawilobrivi
gadasaxadi
(tKM).
rodesac
mxolod
samrewvelo
12.11 grafiki
391
efeqti
warmoebis
Semcirebis
Sedegad
warmoiqmneba.
warmoebis
warmoebis
mier
SromiTi
resursebis
(SedarebiT)
didi
nawilis
efeqti
kapitalisa
da
SromiTi
resursis
saboloo
efeqtis
orazrovneba
faqtoris
Senacvlebis
efeqtis
SemTxvevaSi
392
maSin
saboloo
Sedegi
Teoriulad
orazrovania.
kapitalis
gamoyenebis
TvalsazrisiT
faqtorebi
Senacvlebadia,
erTi
seqtoris
zemoqmedebs.
aseTi
daskvnis
miReba
nawilobrivi
wonasworobis
wonasworobis
modelis
mixedviT
sagadasaxado
ganawilebis
iyo
mimarTuli.
es
miuTiTebs,
rom
ori
seqtori arsebobs:
orazrovnebis
gaTvaliswinebiT,
romelic
nawilobrivi
faqtoris
zogierTi kvalifikacia
mimarT
analogiuri
gadasaxadi
Semosavlis
preferencia
ganawilebis
aqvs.
struqturas
winaaRmdeg
cvlis.
SemTxvevaSi,
agreTve
icvleba
ganvixiloT,
magaliTad,
korporaciul
seqtorSi
kapitalze
mniSvnelovani
wyaroa.
amdenad,
gadasaxadi
progresiuli
iqneba.
393
Tavisuflad
SeuZliaT,
radgan ukugebis
SesaZlo
maqsimalur
srulyofili
mobilurobis
Sesaxeb
daSvebis
gauqmebis
Sedegad
rom
faqtorebis
mobilurobis
SemTxvevaSi
nawilobrivi faqtoris
Sedegzea
damokidebuli.
faqtoris
aramobilurobis
SemTxvevaSi
miwodeba
fiqsirebulia.
xangrZlivi
perspeqtiviT,
kapitalisa
da
davuSvebT,
statikuri
modelis
Sesaxeb
miRebuli
daskvnebi
mTlianad
fiqsirebuli
ZiriTadi
kapitalis
SemTxvevaSi
gadasaxadi
mis
Tu
rogor
mcirdeba
gadasaxadis
gamo
kapitalis
miwodeba18.
394
naklebi
kapitali
eqneba
da
misi
mwarmoebluroba
sxva
Tanabar
keTilgonivruli
politika
dabegvris
Soreul
Sedegebsac
unda
iTvaliswinebdes.
sagadasaxado
efeqtis
Teoria
imis
Sefasebis
safuZvelia,
Tu
ra
fokusirebulia
korporaciul
federalur
gadasaxadze,
uZravi
Semosavalze,
qonebisa
da
saxelfaso
gadasaxadze,
produqciis
gadasaxadze.
(15
aTas dolaramde
mier
gadaxdili
gadasaxadebisagan
Sedgeba.
zeda
procenti
xdeba,
saqonlis
gadasaxads
romliTac
dabegril
saqonels
ki
ixdis
moixmars.
momxmarebeli
aRniSnuli
im
proporciiT,
daSveba
problemas
da
mniSvnelovani
mniSvnelovnad
nawili
cxadyofs,
Secvlida
rom
Sedegebs.
individis
empiriuli
gadawyvetileba
kvlevis
moxmarebis
395
proporciulia.
warmovidginoT,
rom
X-is
miwodebis
mrudi
gamodis,
rom
X-ze
dawesebuli
gadasaxadi
mTeli
sicocxlis
Semosavali SeiZleba
mis
permanentul
Semosavalze
wliuri
Semosavlis
safuZvelze
saqonlis
sabiujeto
wili
gadasaxadi
yvelaze dabali
Semosavlis
mqone decilis
wliuri
1,07
ganmavlobaSi
%.
cxadia,
miRebuli
gadasaxadi
Semosavlis
regresiulia.
safuZvelze
mTeli
sicocxlis
gadasaxadis
buneba
sakmaod
damajerebelia,
Tumca
maT
Sedegad
miRebul
Sedegebs
daskvnebi
faqtoria.
Tumca
rogoricaa:
Tavad
sabazro
fasis
cvlileba
struqtura,
iseT
miwodebisa
faqtorebzea
da
moTxovnis
396
ram~.
nawilobrivi
wonasworobis
analizi
bazris
struqturisa
da
miwodebisa
da
moTxovnis
mrudi
SesaZloa
empiriuli
meTodebis
wonasworobis
uZravi
modelis
SemTxvevaSi
faqtoris gadasaxadis
mimarT
gadasaxadis
sworxazovania.
ganawilebis
sagadasaxado
efeqti
moTxovnisa
da
miwodebis
mrudebis
reaqciaze
iqneba
aqvs
romelime
daskvna
gadasaxadis
valdebulebis
realur
samarTlebrivi
gansazRvraa.
simZimeze
ganawileba
ekonomikuri
miuTiTebs.
gadasaxadze
ganawileba
samarTlebrivi
ki
iuridiuli
gadasaxadis
ganawilebis
Sesaxeb
397
ganxiluli
politikis
safuZvelze,
kargi
iqneboda,
dabalansebuli
midgomis
ganawileba
arsebobs
gamoyeneba
imisaTvis,
monopolistur
erTi
bazarze.
safuZveli,
rom
SeviswavloT
oligopoliis
romlis
gadasaxadis
SemTxvevaSi
gamoyenebac
ar
gadasaxadis
gamoyenebis
saqonelzea
saubaria
(magaliTad,
miwis
SemTxvevaSi).
saxis
gadasaxadi
arsebobdes.
aRniSnul
gadasaxadTa
sagadasaxado sistema
progresiulia.
Tumca
aRniSnuli
sadiskusio SekiTxvebi
dabalSemosavlian
ojaxebs
imisaTvis,
rom
gaTbobis
gadasaxadi
398
gadaixadon~
(Cavaney,
Sesafaseblad,
Tu
1998).
gamoiyeneT
rogor
nawildeba
moTxovna-miwodebis
subsidia
modeli
navTobisa
da
imis
gazis
imis
Sesaxeb,
rom
dabalSemosavliani
ojaxebisaTvis
gadaxdili
golsbis
[1998]
Sefasebis
Tanaxmad,
internetiT
ganxorcielebuli
Semcirdeba.
ra
Sedegs
moitans
internetis
gayidvebze
dawesebuli
gadasaxadi?
3. X saqonlisaTvis saSualo danaxarji warmoebis yvela doneze zRvrul
danaxarjs udris. davuSvaT, rom X saqonlis bazari konkurentulia, masze
moTxovnis
mrudi
wrfivia.
gaaanalizeT
Sedegebi
dolari
gadasaxadis
davuSvaT,
rom
hipoTetur
qveyanaSi
sigaretze
moTxovna
aris
Pc _
gamoiTvaleT
sigaretis
odenoba
da
fasi,
Tu
sigaretis
bazari
konkurentuli iqneba;
b) mowevis donis Sesamcireblad mTavroba sigaretis erT yuTze 2 dolar
gadasaxads
awesebs.
gamoTvaleT
sigaretis
odenoba
dabegvris
Semdeg,
399
2003
wels
senatis
`demokratebma~
daayenes
sakiTxi
sagadasaxado
Semosavals.
amdenad,
ojaxis
biujeti
300
dolariT
daizogeba.
T = -4000 + 0,2 I .
warmoebis
sxvadasxva doneze
saSualo
T = a + tI
uCveneT,
negatiuri,
da
rom
sagadasaxado
regresiulia,
Tu
sistema
progresiulia,
Tu
aris
pozitiuri
[miniSneba:
sigaretze
gadasaxadi
gaizarda
aris
saSualo
2002
dawesebuli
wels
8
centi
niu-iorkSi
1,50
dolaramde
gaizarda).
erTi
Tvis
(kolofze
Semdeg
meriis
400
fuli rCeba~ (Cooper, 2002, gv. B7). davuSvaT, rom niu-iorkSi sigaretis miwodeba
srulad elastiuria.
a)
Tu
warmomadgenlis
naTqvami
WeSmaritia,
ras
ityviT
niu-iorkSi
muSaki
iyo
filipinebidan.
am
qveynis
prezidentma
aroiom
gamoyenebuli literatura:
Fullerton, Don, and Dianc Lim Rogers. "Neglected Effects of the Uses Side: Even a Uniform Tax
Would Change Relative Goods Prices". American Economic Review 87 (1997 wlis maisi), gv. 120125.
Fullerton, Don, and Gilbert Mecalf. "Tax Incidence". Working Paper No. 8829, National Bureau
of Economic research, 2002 wlis marti.
Gale, Willian G, and Samara R Potter. "An Economic Evaluation of the Economic Growth and
Tax relief Reconciliation Act of 2001". National Tax Journal i55 (2002 wlis marti), gv. 113-186.
401
Tavi 13
gadasaxadebi da efeqtianoba
rogorc ukve aRvniSneT me-12 TavSi, momxmareblis gazrdili fasi srulad ar asaxavs
gadasaxadis mTlian Tanxas. es daSveba, romelic marTebulia mxolod maSin, Tu
miwodebis mrudi horizontaluria, ubralod, simartivisTvisaa gakeTebuli.
402
grafiki 13.1
403
grafiki 13.2
404
SesaZlebeli. simartivisaTvis
Cven siminds avsaxavT iseT erTeulebSi,
rogoricaa Pc = 1. aseT SemTxvevaSi CaCb manZili asaxavs gadasaxads simindis an
dolaris saxiT.
Cven jer araferi gviTqvams rutis arCevanis Sesaxeb misi axali sabiujeto
SezRudvis (AF) pirobebSi. 13.2 grafiki gviCvenebs, rom ruti upiratesobas
aniWebda moxmarebas E2 wertilSi ii indiferentulobis mrudze. ruti moixmarda B2
qers, C2 siminds, xolo misi sagadasaxado valdebuleba ki iyo AD-sa da AF-s
Soris arsebuli vertikaluri manZili GE2. cxadia, rutis keTildReoba E2
wertilSi E1 wertilTan SedarebiT gauaresda. Tumca nebismieri gadasaxadi
aiZulebda rutis, indiferentulobis ufro dabal mrudze gadaenacvla 12 .
sainteresoa, iwvevs Tu ara qerze dawesebuli gadasaxadi sargeblianobis
Semcirebas ufro didi ganakveTiT, vidre es GE2-is Semosavlis gasazrdeladaa
saWiro. arsebobs ki sxva alternatiuli meTodi, romelic GE2-is Semosavals
gazrdis da, Tanac, rutis sargebels minimalurad Seamcirebs? Tu arsebobs
aseTi meTodi, maSin qerze dawesebuli gadasaxadi namdvilad zedmetad tvirTad
CaiTvleba.
grafiki 13.3
12
SesaZlebelia
405
406
kiTxva-pasuxi
13
rom
ekonomika
sxva
faqtorebisagan
407
408
MRS bc =
(1 + t b ) Pb
PC
(13.1)
wonasworobis
E2
wertilis
mwarmoebeli
iRebs
gadawyvetilebas
mxolod
mas
Semdeg,
transformaciis zRvrul ganakveTs daawesebs, romelic mwarmoeblis
miRebuli
fasebis
proporciulia.
ruti
ixdis
(1 + tb ) Pb fass
funt
rac
mier
qerSi,
MRTbc =
Pb
Pc
(13.2)
409
SemTxvevaSi
MRSlb = MRTlb
MRSlc = MRTlc
MRSbc = MRTbc
410
da
erTjeradi
gadasaxadebiT
dabegvra
411
grafiki 13.4
Canacvlebis
efeqti
da
412
aseTi
msjeloba
SesaZloa,
pedanturadac
ki
mogeCvenoT,
magram
garwmunebT, rom isini uaRresad mniSvnelovania. politikuri ganxilvebi,
Cveulebriv, Seexeba xolme iseT sakiTxebs, rogoricaa: axdens Tu ara
zemoqmedebas romelime gadasaxadi individis yofaqcevaze. Tu ganxilvebis
Sedegad dadasturdeba, rom gadasaxadi ar zemoqmedebs individis qmedebebze,
maSin CaiTvleba, rom efeqtianobis seriozuli problema ar arsebobs. ase
magaliTad, arsebobs mosazreba, rom Tu saSemosavlo gadasaxadi ar imoqmedebs
samuSao saaTebis raodenobaze, gamova, rom gadasaxads uaryofiTi Sedegi ara
aqvs. cxadia, yvelam kargad icis, rom aseTi mosazreba wminda wylis uazrobaa.
mniSvnelovani zedmeti tvirTis warmoqmnis albaToba maSinac ki arsebobs,
rodesac dabegrili saqonlis arakompensirebuli reaqcia nulis tolia.
zedmeti
tvirTis
koncefcia
SesaZloa,
interpretirebul
iqnes
(kompensirebuli)
moTxovnis
mrudebis
gamoyenebis
gziTac
ki.
aseTi
interpretacia TiTqmis mTlianadaa damokidebuli iseT cnebaze, rogoricaa
samomxmareblo danazogi _ sxvaoba im or Tanxas Soris, romlis gadaxdis
survilic aqvs individs da romlis gadaxdac faqtobrivad uwevs. wignis
danarTSi naCvenebia, rom samomxmareblo danazogi im arealiT fasdeba, romelic
sabazro fasis pirobebSi moTxovnis mrudsa da horizontalur xazs Soris
arsebobs. davuSvaT, rom 13.5 grafikze kompensirebuli moTxovnis mrudi qerze
aris swori xazi Db. simartivisaTvis amjeradac vigulisxmoT, rom qeris
socialuri zRvruli danaxarji mudmivia (Pb); miwodebis mrudi aris Sb
413
Sb
miwodebis
mrudTan.
moTxovnisa
gadaikveTeba:
aRmoCndeba, rom xdeba q2 funti
wonasworoba Semdegi niSan-TvisebebiT xasiaTdeba:
da miwodebis
qeris
mrudebi
moxmareba.
axali
1 hPb q1t b2
2
sadac
(berZnuli
`eta~)
(13.3),
qerze
Rirebulebas7
elastiurobis absolutur
danarT `A~-Si am Tavis bolos).
moTxovnis
warmoadgens
kompensirebuli
(damtkiceba
fasis
ixileT
15
414
grafiki 13.5
gadasaxadi
(kompensirebul)
samomxmareblo
gadawyvetilebas,
miT
Pb q 2
t , sadac e aris miwodebis elastiuroba, igi uaxlovdeba usasrulobas,
21 1 b
+
h e
415
udris.
arsebuli faqtorebi
416
417
grafiki 13.6
418
S h.
subsidia
zrdis
binaTmSeneblobiT
sargeblobas
h2
wertilamde.
Tu
419
poterbas [1992] mier Catarebuli kvleva miuTiTebs, rom piri, romelic SeiZens
200000 aSS dolaris Rirebulebis saxls, wliuri 1200 dolaris zedmeti
tvirTiT ibegreba.
1 ewL1t 2
2
(13.4),
grafiki 13.7
421
422
grafiki 13.8
11
423
424
dawesebuli t ganakveTis gadasaxadi saxelfaso ganakveTs VMPmkt-dan (1 t) VMPmktmde amcirebs. geometriulad es gulisxmobs, rom TiToeuli wertili t
procentiT
Camodis
dabla
VMPmkt
wertilidan
(grafiki
13.9).
cxadia,
Tavdapirveli ganawileba ukve aRar qmnis wonasworobas _ H* wertilSi saojaxo
seqtorSi miRebuli Semosavali sabazro seqtorSi muSaobis Sedegad miRebul
Semosavals aRemateba. H* wertilSi VMPhome ufro maRalia, vidre (1 t) VMPmkt.
amis Sedegad individi naklebs muSaobs bazarze da met dros xarjavs saojaxo
saqmeebze, rac meurneobas H* wertilidan marjvena mimarTulebiT gadaanacvlebs.
wonasworoba miiRweva maSin, rodesac sabazro seqtorSi Sromis zRvruli
produqtis dabegvrisSemdgomi Rirebuleba saojaxo seqtorSi gaweuli Sromis
zRvruli produqtis Rirebulebas gautoldeba. 13.9 grafikze Cans, rom
wonasworoba miiRweva maSin, rodesac individi saojaxo seqtorSi OHt drois,
xolo sabazro seqtorSi ki OHt drois ganmavlobaSi muSaobs.
axali
wonasworobis
pirobebSi
dabegvrisSemdgomi VMP-ebi
orive
seqtorSi (1 t)w2-s utoldeba. Tumca sabazro seqtorSi daubegravi VMP, w2 ufro
metia, vidre VMP saojaxo seqtorSi, (1 t)w2. aRniSnuli ki imas gulisxmobs, rom
Tu sabazro seqtorSi daixarjeba ufro meti SromiTi resursi, maSin aq
miRweuli zrda (w2) saojaxo seqtoris danakargs (1 - t)w2 gadaaWarbebs. magram
realurad amgvari gadanawilebis stimuli ar arsebobs: individs ainteresebs is
xelfasi, romelic mas rCeba dabegvris Semdeg, xolo es maCvenebeli ki saojaxo
seqtorSi dagrovil Semosavals udris. gadasaxadis wyalobiT aseTi situacia
iqmneba: adgili aqvs `Zalian didi moculobis~ Sromas saojaxo seqtorSi da
`arasakmariss _ sabazro seqtorSi. gadasaxadis dawesebis Sedegad xdeba
resursebis araefeqtiani gadanawileba _ gadasaxadi aqrobs imis stimuls, rom
SromiTi resursebi mimarTul iqnes yvelaze maRalmwarmoeblur seqtorSi. amis
Sedegad mcirdeba realuri Semosavali, rac, faqtobrivad, gadasaxadis zedmet
tvirTs warmoadgens.
grafiki 13.9
425
1 (DH )tw
2
2
DH , miT metia
426
daskvna
427
sadiskusio SekiTxvebi
428
swrafad viTardebian, vidre pirvelni [Kneller, Bleaney, and Gemmell, 1999]. 13.9
grafikis Sesaxeb diskusiis gamoyenebiT axseniT es fenomeni.
5. did britaneTSi TiToeuli ojaxi, romelsac aqvs televizori, ixdis
savaldebulo gadasaxads, romlis wliuri moculoba daaxloebiT 160
dolaris ekvivalenturia. rogor fiqrobT, warmoqmnis Tu ara aseTi
gadasaxadi mniSvnelovan zedmet tvirTs?
6. federaluri subsidiebis wyalobiT, `simindis fasi (erTi buSeli Rirs
2,25 dolari) 50 centiT naklebia mis TviTRirebulebaze [Pollan, 2002, gv.
50]. gamoiyeneT 13.6 grafiki am situaciis asaxsnelad da miuTiTeT, ras
udris subsidiis zedmeti tvirTi.
7. aSS-is sagadasaxado sistemis farglebSi korporaciul seqtorSi
dasaqmebuli kapitali ufro
maRali
ganakveTiT ibegreba, vidre
arakomerciul seqtorSi dasaqmebuli kapitali. aqtualuri xdeba sakiTxi
kapitalis diferencialuri dabegvris Sedegad warmoqnili zedmeti
tvirTis Sesaxeb.
davuSvaT, rom arsebobs ori seqtori: korporaciuli da arakorporaciuli.
korporaciuli seqtoris kapitalis zRvruli produqtis Rirebuleba, VMPc,
miviReT ase: VMPc = 100 Kc, sadac Kc aris korporaciul seqtorSi CarTuli
kapitalis moculoba. arakorporaciuli seqtoris kapitalis zRvruli
produqtis Rirebuleba, Kn, warmodgenilia: VMPn = 80 2Kn, sadac Kn aris
korporaciuli seqtoris kapitalis moculoba. sul aris kapitalis 50
erTeuli.
gamoyenebuli literatura
Auerbach, Alan, and James R Jines. Taxation and Economic Efficiency. Working Paper No. 8181,
National Bureau of Economic Research, March 2001
429
Feldstein, Martin. Tax Avoidance and the Deadweight Loss of the Income Tax. Working Paper No.
5055, National Bureau of Economic Research, Cambridge, MA, March 1995
Jorgenson, Dale W, and Kun-Young Yun. Investment, Volume 3, Lifting the Burden. Cambridge, MA, MIT
Press: 2001.
danarTi
`A~
(13A.1)
fd = DPb = (1 + t b ) Pb - Pb = t b Pb
di warmoadgens D q-s
elastiurobis Sedegad:
cvlilebas
(13A.2)
ricxvovnobaSi,
di = Dq
rac
gamowveulia
fasis
(13A.3)
430
h=
DqPb
DPb q
ise rom:
Dq = h (
q
) DPb
Pb
(13A.4)
Dq = h
q
(t b Pb ) = h q t b
Pb
(13A.5)
A = 1 (di )( fd )
2
1
=
(hqt b ) (t b Pb )
2
= 1 h Pb q (t b ) 2
2
rogorc teqstSia mocemuli.
danarTi
`B~
mravaljeradi gadasaxadi da `meore saukeTesos~ Teoria
431
13.B grafikis Tanaxmad, ori saqoneli arsebobs: jini da romi. maTze moTxovna
Sesabamisad Dg-iT da Dr-iT aRiniSneba. dabegvramde maTi fasi iyo Pg da Pr. fasi
asaxavs zRvrul socialur danaxarjs da mudmivia. romi ibegreba tr sagadasaxado
ganakveTiT. misi fasia (1 + tr)Pr. iqmneba zedmeti tvirTi romis bazarze
(samkuTxedi abc). davuSvaT, rom saxelmwifom gadawyvita, dabegros jini tg
ganakveTiT. iqmneba sxvaoba jinis momxmareblis mier gadaxdil Tanxasa da mis
mwarmoeblis mier miRebul Tanxas Soris. paralelurad iqmneba zedmeti tvirTi
(efd). Tumca es ar aris mTeli istoria. Tu jini da romi urTierTSenacvlebadi
produqciaa, jinis samomxmareblo fasis zrda (rac gamowveulia jinis
gadasaxadis dawesebis Sedegad) romze moTxovnis mruds marjvniv, vTqvaT, D r
wertilSi gadaswevs. amis Sedegad izrdeba romis moxmareba r2-dan r3-mde (manZili
cg). r2-sa da r3-s Soris SeZenil romis TiToeul boTlze individi ixdis
garkveul Rirebulebas: [(1 +tr) Pr], rac cb manZiliT aRemateba socialur
danaxarjs (Pr). amdenad, fiqsirdeba sazogadoebrivi mogeba: cb romis boTlis
mixedviT gamravlebuli cg boTlze, anu areali cbhg.
grafiki 13.B
daskvna:
romze ukve moqmedebda gadasaxadi. amdenad, jinis dabegvram jinis
bazarze zedmeti tvirTi (efd) warmoqmna da, amavdroulad, Seamcira zedmeti
tvirTi cbhg arealiT romis bazarze. Tu cbhg sakmarisad didia, maSin gamodis,
432
-1
2
i =1 j =1
t i Pi t i Pj S ij
sadac
- 1 (t r2 Pr2 S rr + 2t r Pr t g Pg S rg + t g2 Pg2 S gg ) .
2
433
Tavi 14
434
mTlianad
muSaobas
uTmobs.
Semosavali
saxelfaso
ganakveTisa
da
w(T - l ) = Px X + PyY
(14.1)
xolo
wT = PX X + Py Y + wl
(14.2)
435
wT = (1 + t ) Px X + (1 + t ) PyY + (1 + t ) wl
(14.3)
1
wT = Px X + PyY + wl
1+ t
(14.4)
dawesebuli
25%-iani
gadasaxadi
aris
muSaobaze
daxarjuli
drois
grafiki 14.1
436
ramsis kanoni
437
algebris
saSualebiT1
SegviZlia
gamosaxulebis
gamartiveba
Cven
(14.5)
udris, radgan meore nawili, romelic Seesabameba fib samkuTxeds, SedarebiT mcirea da
SesaZloa, ugulebelyofil iqnes. yuradReba miaqcieT, rom
Dx
da
ux
DX
Tanabaria,
Dxu x = DX ,
438
rom
sagadasaxado
(14.6)
DX
X 1 - DX
DY
Y1 - DY
DX
DY
=
X 1 - DX Y1 - DY
yuradReba
gamosaxulebis
miaqcieT,
rom
zRvruli
ekvivalenturia:
sagadasaxado
Semosavlis
gamosaxuleba
X 2 (u x + 1) - X 1u s = X 2 + u x ( X 2 - X 1 ) .
14.1
am
grafikis
X 1 - DX (1 + u x )
Ux
. im pirobiT, rom
ux
u x >1,
439
DX DY
=
X1
Y1
(14.7)
tx
elastiurobaa. aseve
t xh x = t yh y
(14.8)
440
tx hy
=
ty hx
(14.9)
SedarebiT
ty
4.
efeqtianoba
ar
moiTxovs
imas,
rom
yvela ganakveTi
erTgvarovani iyos.
ufro
detalurad
saCveneblad
aucilebelia
aseTi
kalkulacia.
gaixseneT
(13.3)
2
2
gantolebidan, rom X da Y saqonelze zedmeti tvirTi aris 1 h x Px Xt y da 1 h x Px Xt y .
2
2
2
2
aseT SemTxvevaSi mTliani zedmeti tvirTi aris 1 h x Px Xt y + 1 h y PyYt y . Cven am ori
2
2
1 h x Px Xt y2 + 1 h y PyYt y2 ,
2
2
L = 1 hPx Xt x2 + 1 h y Py Yt y2 + l[ R - Px Xt s - Py Yt y ] ,
2
2
sadac
lagranJis
mamravlia.
samarTlianobis principebi
442
daskvna
ojaxis dabegvra
saSemosavlo
gadasaxadebis
Sesaxeb
moqmedi
kanonis
mixedviT,
saSemosavlo dabegvris ZiriTadi erTeuli ojaxia5. col-qmari Semosavlebis
jamis mixedviT ibegreba. miuxedavad imisa, Tu romelimes ufro meti Semosavali
aqvs, orive Tanabari ganakveTiT ibegreba. efeqtiania Tu ara aseTi dabegvra?
mcirdeba Tu ara ojaxis zedmeti tvirTi TiToeuli meuRlis Semosavlis
Tanabari ganakveTiT dabegvriT?
warmovidginoT
ojaxi,
romlis
sargeblianoba
sami
`saqonlis~
moculobazea damokidebuli: mTliani moxmareba, qmris samuSao saaTebi da
colis samuSao saaTebi. ojaxis sargeblianoba moxmarebis koeficientis zrdis
proporciulad izrdeba da TiToeuli meuRlis samuSao saaTebis momatebasTan
erTad mcirdeba. meuRleTa samuSao saaTebis raodenoba damokidebulia
saxelfaso ganakveTsa da sxva cvladebze. saSemosavlo gadasaxadi zegavlenas
axdens samuSo gadawyvetilebebze da qmnis zedmet tvirTs (ix. me-13 Tavi, 13.7
5
443
gadasaxadebi
ise,
rom
minimumade
iqnes
444
grafiki 14.2
445
grafiki 14.3
446
gadawyvetilebis
miReba
ramsis
kanonis
Tanaxmad.
Cven
aqamde
ganvixilavdiT izolirebul saxelwifo sawarmos. axla davuSvaT, rom
saxelmwifo ramdenime sawarmos uZRveba. rogorc jgufi, sawarmoebi ver
447
daskvna
448
ejvorTis modeli
1.
Semosavlis
misaRebad individTa sargeblis
maqsimaluri gazrdaa
aucilebeli. algebrulad Tu Ui i individis sargeblianoba, xolo w _
ki socialuri keTildReobaa, maSin sagadasaxado sistemam maqsimumamde
unda gazardos Semdegi maCvenebeli:
W = U 1 + U 2 + ... + U n
(14.10),
449
Tanamedrove mecnierebani
(14.11),
450
grafiki 14.4
451
452
453
Tumca
aq
ikveTeba
problema.
kolumbiis
mTavrobas
gadasaxadis
`erTjeradobis~ Sesaxeb dadebuli pirobis darRvevis survili aucileblad
gauCndeba. kolumbiis mTavroba igive triuks momaval welsac gaimeorebs, ris
Sedegad met amonagebs Seagrovebs da, Tanac, yovelgvari zedmeti tvirTis
warmoqmnis gareSe. magram kapitalists SesaZloa, gauCndes eWvi, rom saxelmwifo
mas aseTi gadasaxadis gadaxdis valdebulebas kidev erTxel daakisrebs. eWvma
ki SeiZleba, Secvalos kapitalistis gadawyvetileba danazogis gakeTebis
Sesaxeb _ kapitalistma icis, rom rac met danazogs gaakeTebs mimdinare
weliwadSi, miT meti gadasaxadiT daibegreba momaval wels. mosalodneli
gadasaxadi zemoqmedebs kapitalistis qcevaze, anu araefeqtiania.
Teoriasa da im
454
horizontaluri samarTlianoba
455
456
457
is
faqti,
rom
gadasaxadis
cvlileba
iwvevs
horizontalur
arasamarTlianobas, sulac ar gulisxmobs imas, rom misi ganxorcieleba
dauSvebelia.
sagadasaxado
cvlileba
aumjobesebs
efeqtianobas
da/an
vertikalur samarTlianobas. SesaZloa, dRis wesrigSi axal sagadasaxado
sistemaze gardamavali periodis gamartivebis sakiTxi dadges. ase magaliTad,
SesaZloa, gamocxaddes, rom mocemuli sagadasaxado reforma ZalaSi ar Seva
misi miRebidan ramdenime wlis ganmavlobaSi. individi, romlis qmedeba Zvel
sagadasaxado struqturazea damyarebuli, miiRebs SesaZleblobas, am periodis
ganmavlobaSi axal sagadasaxado sistemas moergos. yvelaze rTuli ki
sagadasaxado reJimis Secvlis
racionaluri meTodis mignebaa (gardamavali
samarTlianoba)
da arcTu ise Sedegiania. horizontaluri samarTlianobis
sargeblianobis definiciis yvelaze konservatoruli Sedegic ki ar unda iyos
gasaocari, radgan ganmarteba calsaxad gansazRvravs, rom dabegvramdeli
mdgomareoba gansakuTrebuli xangrZlivobiT xasiaTdeba (sxva SemTxvevaSi,
ratom varT dainteresebuli sargeblianobis qronologiaSi ganxorcielebuli
cvlilebebiT?). Tumca aravin icis, ratom vicavT ase mtkiced arsebul
mdgomareobas. sargeblianobis ufro zogadi maxasiaTebeli dabegvris Sedegebis
mimarT misi damokidebulebaa. amis sapirispirod arsebobs azri imis Sesaxeb,
rom horizontaluri samarTlianobis arsi im wesebis SezRudvaa, romelTa
mixedviT SeirCeva gadasaxadebi (da ara maTi zegavlenis Sefasebis kriteriumis
uzrunvelyofa). amdenad, horizontaluri samarTlianoba gamoricxavs SemTxveviT
gadasaxadebs an iseT gadasaxadebs, romlebic dafuZnebulia araracionalur
maxasiaTeblebze. ase magaliTad, Zneli warmosadgenia, mTavrobam dabegros
erTjeradi gadasaxadiT wiTuri an Sokoladis namcxvris moyvaruli adamiani.
horizontaluri
samarTlianobis
kanoni
aseTi
gadasaxadebis
arsebobas
9
`mosalodneli cvlilebebi sagadasaxado kanonmdeblobaSi~, The New Your Times, 1986 wlis
26 maisi, gv. 31.
458
459
460
461
mcdelobis
mier misi
462
davuSvaT,
rom
alisaTvis
463
464
dafarvis
moraluri
dauSvebloba. gadasaxadis ukanono
dafarvis
mcdeloba zogierT individs danaSaulis grZnobas aRuZravs. aRniSnuli
fenomenis modelirebis SesaZlo gza moraluri dauSveblobisa da zRvruli
danaxarjebis erTad warmodgenaa.
zogierTi patiosani adamianisaTvis
warmoudgenelia gadasaxadis dafarva, Tundac dafarvis zRvruli jarima nulis
toli iyos.
samuSao
gadawyvetilebebi.
am
modelis
Tanaxmad,
unda
miviRoT
gadawyvetileba imis Sesaxeb, Tu ra masStabis Semosavali unda iqnes
angariSgebadi. fiqsirebulia samuSaos tipi da daubegravi Semosavlis
moculoba. realurad sagadasaxado sistema samuSao saaTebsa da samuSao
arCevanze axdens zemoqmedebas. ase magaliTad, maRali zRvruli sagadasaxado
ganakveTebi ubiZgebs individs, SearCios samsaxuri, dafaros Semosavali da
arakanonieri gziT aicilos Tavidan maTi gadaxda. aseTi fenomeni e.w.
Crdilovani ekonomikis saxelwodebiTaa cnobili. igi gulisxmobs iseT
sameurneo saqmianobas, romelic legaluria, Tumca misi dafarva sagadasaxado
organoebisagan adviladaa SesaZlebeli (saxlis saremonto saqmianoba), agreTve
iseT
saqmianobas,
romelic
Tavisi
arsiT
kriminaluria
(prostitucia,
narkotikebiT vaWroba). Crdilovani ekonomikis masStabis gazomva sakmaod
rTulia. fridmanis, jonsonis, kaufmanisa da lobatonis SefasebaTa [2000]
Tanaxmad, aSS-is Crdilovani ekonomika mTliani Sida produqtis 14%-s udris.
britaneTSi aRniSnuli maCvenebeli 7%-ia, xolo ruseTSi ki _ 42%. Crdilovani
ekonomikis kvleva Catarda fortinis, limesa da freCetis mier [1994] im
randomuli Semowmebis safuZvelze, romelic kanadis qalaq kvebekSi moxda. maT
10
465
ramdenad
vzrunavT
Cven
gadasaxadebis
urCi
gadamxdelebis
keTildReobaze? keTildReobis ekonomikis Jargonis mixedviT, miekuTvneba Tu
ara
Crdilovani
ekonomikis
subieqtebis
sargeblianoba
socialuri
keTildReobis funqcias? davuSvaT, rom asea. maSin, garkveuli pirobebis
mixedviT, Crdilovani ekonomikis arseboba socialur keTildReobas amaRlebs.
ase magaliTad, Tu Crdilovani ekonomikaSi Sromis miwodeba ufro elastiuria,
vidre `Cveulebriv~ ekonomikaSi, maSin optimaluri gadasaxadis Teoriis
mixedviT, pirveli SedarebiT dabali ganakveTiT unda daibegros. axla Cven
ubralod gamoviyeneT inversiuli elastiurobis kanoni, anu (14.9) gantoleba.
alternatiulad davuSvaT, rom Crdilovani ekonomikis monawileebi ufro
Raribebi arian, vidre Cveulebrivi ekonomikis subieqtebi. realurad bevri
damkvirvebeli darwmunebulia, rom Crdilovani ekonomika amerikuli urbanuli
466
mimoxilva
467
ganxilulia
`samarTlianobis~
sxvadasxva
amdenad,
optimaluri
gadasaxadis
Teoria
iyenebs
keTildReobis
ekonomikis berketebs imisaTvis, rom analitikurad moamZlavros tradiciuli
msjelobani gadasaxadis dizainis Sesaxeb. miuxedavad amisa, igi ekonomikis
utilitaruli keTildReobis midgomasTanaa integrirebuli. amasTanave, igi
warmoadgens kritikis sagans, romelic eTikuri sistemis adeqvaturobas
ganixilavs.
daskvna
468
sadiskusio SekiTxvebi
1.
469
gamoyenebuli literatura
Holcombe, Randall G. The Ramsey Rule reconsidered. Public Finance Review 30 (November 2002), pp.
562-78
Slemrod, Joel, and Shlomo Yitzhaki. Tax Avoidance, Evaision, and Administration, In Handbook of
Public Economics, Volume 3, ed. Alan A. Auerbach and Martin Feldstein. New Yourk: Elsevier Science
B.V., 2002, pp. 1425-70.
Stern, Nicholas. The Theory of Optimal Commodity and Income Taxation: An Introduction. In The
Theory of Taxation for Developing Countries, ed. David Newbery and Nicholas Stern. New Yourk: Oxford
University Press, 1987, pp. 22-59.
470
nawili 4
amerikis SeerTebuli Statebis saxelmwifo
Semosavlebis sistema
471
Tavi 15
ZiriTadi struqtura
yoveli wlis
Sefasebis
mizniT
1
valdebulebis
sagadasaxado
472
grafiki 15.1
473
ra aris Semosavali?
saxeli mieniWa robert m. heigisa da henri s. saimonsis pativsacemad. isini XIX saukunis
pirveli naxevris gamoCenili ekonomistebi iyvnen.
474
475
476
477
478
samarTlebrivi
SezRudvebis
ararsebobis
pirobebSi,
obligaciebis
Semosavlis
gadasaxadisagan
gaTavisufleba
Stats
da
municipalitets
Semosavlebis gazrdaSi exmareba. Tu investori ar iqneba iZulebuli,
gadaixados
federaluri
gadasaxadi
Statebisa
da
municipalitetis
obligaciebis Semosavalze, maSin igi Tanaxma iqneba, miiRos ufro dabali
Semosavali (romelic aRar daibegreba). davuSvaT, cezari ibegreba 30%-iani
sagadasaxado ganakveTiT damatebiT Semosavalze, xolo dasabegri fasiani
qaRaldebis ukugebis ganakveTi ki 15%-ia. sanam Statebisa da municipalitetis
fasiani qaRaldebis ukugebis ganakveTi 10,5%-s aRemateba, cezari dasabegr
fasian qaRaldebTan SedarebiT (sxva Tanabar pirobebSi) maT mianiWebs
upiratesobas5. ufro zogadad, Tu t aris individis zRvruli sagadasaxado
ganakveTi, xolo r ki dasabegri fasiani qaRaldebis ukugebis ganakveTi, maSin
cezaris survili iqneba, gadasaxadisagan gaTavisuflebuli fasiani qaRaldi
Seisyidos, sanam maTi ukugeba (1 t)r-s aRemateba. amdenad, Statsa da
municipalitets SeuZlia, Tanxa bazarze arsebul ganakveTze ufro dabali
ganakveTiT isesxos. faqtobrivad, xazina uars ambobs garkveul Tanxaze,
romliTac SemdgomSi Statebisa da municipalitetebis dafinanseba xdeba.
479
amrigad,
im
investorebisaTvis,
romlebic
gadasaxadisagan
gaTavisuflebul da dasabegr fasian qaRaldebs Soris arCevans akeTeben,
gadasaxadebisagan gaTavisuflebuli obligaciebis Sedegobrivi efeqti nulis
tolia. yvela sxva individisaTvis Statebisa da adgilobrivi msesxeblisaTvis
gacemuli subsidia yovelTvis ufro naklebia, vidre saSemosavlo danakargi
federaluri mTavrobisaTvis.
480
zogierTi dividendi
kapitalis Semosavlebi
481
482
483
484
moqmedebs e.w. 401 (k) gegma (aseTi saxeli gegmas daerqva Sida Semosavlebis
kodeqsis im nawilis mixedviT, romelic mis moqmedebas akanonebs), romlis
farglebSic yovelwliurad daqiravebuli inaxavs xelfasis garkveul nawils,
romelsac ar ericxeba saSemosavlo gadasaxadi. aseTi anaricxis limiti 2004
wels 13000 aSS dolari iyo11.
10
mocemulia 2003 wlis monacemebi. zeda zRvari TandaTan gaizrdeba 50 aTas aSS
dolaramde individisaTvis da 80 aTas aSS dolaramde - wyvilisaTvis.
11
2006 wlisaTvis mosalodnelia am monacemis 15000 dolaramde gazrda.
485
TviTdasaqmebulTa
sapensio
uzrunvelyofis
gegma
xelmisawvdomia
mxolod TviTdasaqmebulTaTvis. maT SeuZliaT, gadasaxadisagan gaaTavisuflon
biznesis wminda Semosavlis 20% (maqsimaluri anaricxi 40000 aSS dolari).
monawileebs aqvT sargeblis daubegravi daricxvis SesaZlebloba. 2000 wels am
gegmebze modioda 11,8 miliardi dolari.
12
486
saCuqari da memkvidreoba
13
487
gamoqviTva
14
Tu adgili aqvs dadebiT gare zemoqmedebas bavSvebis aRzrdis procesSi, maSin ufro
adeqvaturi iqneba subsidia (ix. me-5 Tavi).
488
ufro zogadad rom vimsjeloT, Tu Z-is fasi Pz-ia, xolo individis zRvruli
sagadasaxado ganakveTi ki t, maSin Z-is warmoebaze gaweuli danaxarjis
gamoqviTva Z-is realur fass Pz-idan (1 t)Pz-mde amcirebs. analizis Sedegad or
mniSvnelovan daskvnamde mivdivarT:
detalizebuli
gamoqviTva.
axla
ki
ganvixiloT
detalizebuli
gamoqviTvis ZiriTadi saxeebi. cxadia, nusxa ar aris srulyofili. detaluri
informaciisaTvis ixileT saxelmZRvanelo gadasaxadebis Sesaxeb.
15
489
490
saprocento
danaxarji
ramdenad
racionaluria
aseTi
wesebi
heig-saimonsis
kriteriumis
poziciidan? biznesis investiciis SemTxvevaSi, cxadia, saprocento ganakveTi
unda eqvemdebarebodes gamoqviTvas. sesxi aseT SemTxvevaSi biznesis warmoebis
saSualebaa, amdenad, ar unda daibegros saSemosavlo gadasaxadiT. ufro
winaaRmdegobrivi
damokidebuleba
arsebobs
samomxmareblo
procentTan
dakavSirebiT. garkveuli mosazrebiT, sruliad adeqvaturia samomxmareblo
procentis gamoqviTva, radgan procenti individis potenciur moxmarebas
17
491
492
493
494
cifri 2003 wels 1000 dolaramde unda gaizardos. krediti nawilobriv brundeba da
igi maRali Semosavlis mqone gadasaxadis gadamxdelebze ar gaicema.
495
detalizebuli
gamoqviTvis
gauqmeba.
nebadarTuli
detalizebuli
gamoqviTva im Tanxis 3%-iT mcirdeba, ra TanxiTac AGI aRemateba 139500 aSS
dolars. Semcireba mTliani detalizebuli gamoqviTvis 80%-s ar unda
aRematebodes19. ganvixiloT, magaliTad, ojaxi, romlis mTliani koreqtirebuli
Semosavali udris 150000 dolars, saprocento danaxarji - 15000 dolars, xolo
adgilobrivi gadasaxadi sakuTrebaze ki _ 5000 dolars. likvidaciis
ararsebobis pirobebSi ojaxs SeeZleboda 20000 aSS dolaris gamoqviTva.
imdenad, ramdenadac AGI 139500 dolars 10500 dolariT aRemateba, misi
detalizebuli gamoqviTva unda Semcirdes 315 dolariT (=$10500 X 0,03). amdenad,
nebadarTulia mxolod 19685 dolaris gamoqviTva.
standartuli
gamoqviTva.
detalizebuli
gamoqviTvis
CamonaTvali
individis sagadasaxado deklaraciaSi calkea mocemuli. TiToeuli maTgani
moiTxovs dokumentebs (qviTrebis formiT) imis dasasabuTeblad, rom danaxarji
namdvilad iqna gaweuli. dokumentaciis Senaxva da aRricxva ki sistemis
gazrdil
administraciul
danaxarjebTanaa
dakavSirebuli.
sagadasaxado
deklaraciis gamartivebis mizniT 1944 wels dainerga standartuli gamoqviTva.
es aris fiqsirebuli Tanxa, romelic gamoiqviTeba yvela gadasaxadis
gadamxdelisaTvis. TiToeul ojaxs SeuZlia, gaakeTos arCevani detalizebulsa
da standartul gamoqviTvas Soris imis mixedviT, Tu romeli ufro momgebiania
misTvis. 2003 wels, standartuli gamoqviTvis mixedviT, SesaZlebeli iyo
wyvilisaTvis 7950 dolaris da martoxela gadamxdelisaTvis20 4750 dolaris
gamoqviTva. standartuli gamoqviTva yovelwliurad koreqtirebulia inflaciis
mixedviT.
sagadasaxado deklaraciis
daaxloebiT
67%-Si
gamoyenebulia
standartuli gamoqviTva.
rogor
zemoqmedebas
axdens
gadasaxadisagan
gaTavisuflebisa
da
gamoqviTvis faqtebi da moculoba dasabegr bazaze? 2000 wels AGI daaxloebiT
6,3 trilion aSS dolars Seadgenda. AGI-dan saTanado Tanxis gamoklebis Semdeg
dasabegri Semosavali mxolod 4,5 trilioni aSS dolari iyo, anu AGI-s Tanxa
19
496
sagadasaxado danaxarjebi
497
ratomaa
sagadasaxado
danaxarjebi
aseTi
popularuli?
mizezi
nawilobriv politikuria: `fiskaluri asketurobis xanaSi kongresi didi
skepticizmiTa da kritikiT udgeba axal xarjviT programebs, magram igive
iniciativebi bevrad ufro madisaRmZvrelia, Tu sagadasaxado SeRavaTebis
samoselSia mimaluli [Stevenson, 1997, gv. E1].
simartive
498
ganakveTebis struqtura
21
499
damoukidebeli deklaracia
erToblivi deklaracia
dasabegri
Semosavali
zRvruli
sagadasaxado
ganakveTi
dasabegri
Semosavali
zRvruli
sagadasaxado
ganakveTi
$0 - $6000
10%
$0 - $12000
10%
$6000 - $28400
15
$12000 - $47450
15
$28400 - $68800
27
$47450 - $114650
27
500
$68800 - $143500
30
$114650 - $174700
30
$143500 - $311950
35
$174700 - $311950
35
$311950 da meti
38,6
$311950 da meti
38,6
grafiki 15.2
501
502
sagadasaxado
ganakveTi
erTiania
yvelasaTvis
Semosavlis
yvela
komponentis mimarT;
dasabegri baza iTvleba mTliani Semosavlidan raime Tanxis gamoqviTvis
gareSe. mTliani Semosavlidan xdeba mxolod piradi Semosavlidan
gamoqviTva da mkacrad definicirebuli biznesis danaxarjebis gamokleba.
davuSvaT, rom unda Segrovdes sagadasaxado Semosavlebis gansazRvruli
raodenoba. erTiani saSemosavlo gadasaxadis pirobebSi ZiriTadi kompromisi
miiRweva piradi Semosavlidan gamoqviTvasa da zRvrul sagadasaxado ganakveTs
Soris.
sasurvelia
ufro
maRali
moculobis
Tanxis
gaTavisufleba
gadasaxadisagan, raTa yvelaze mcire Semosavlis mqone jgufi uzrunvelyofil
22
503
23
504
gadasaxadebi da inflacia
505
axla
saprocento
gadaxdis Semdeg (Tu zRvruli sagadasaxado ganakveTi t-s udris) aris (1 - t)i .
imisaTvis, rom gamoviangariSoT realuri ukugeba gadasaxadebis gadaxdis
Semdeg, Cven nominalur ukugebas unda gamovakloT inflaciis mosalodneli
ganakveTi p . amrigad, realuri ukugeba, r, gadasaxadis gadaxdis Semdeg iqneba:
506
r = (1 - t )i - p
(15.1)
507
24
508
rogorc
ukve aRvniSneT,
Semosavlis
iseTi
formebi,
rogoricaa
saprocento
Semosavali
Statebisa
da
adgilobriv
obligaciebze,
preferenciuli sagadasaxado reJimiT ibegreba. 1969 wels xazinis mdivanma
gaakeTa gancxadeba imis Sesaxeb, rom 155 adamians, romelTa Semosavali 200000
aSS dolars aRemateboda, ramdenime wlis ganmavlobaSi ar hqondaT gadaxdili
federaluri saSemosavlo gadasaxadi. gancxadebam politikuri `Weqa-quxili~
gamoiwvia. alternatiuli minimaluri gadasaxadi (Alternative Minimum Tax - AMT)
SemoRebul iqna 1969 wels da ramdenjerme cvlileba ganicada. gadasaxadis
daweseba iyo imis mcdeloba, rom mdidar adamians, romelic ar ixdida
gadasaxads, minimaluri gadasaxadi mainc gadaexada.
509
rogorc
aRvniSneT,
AMT-s
SemoRebis
Tavdapirveli
mizani
im
maRalSemosavliani individebis gamoaSkaraveba iyo, romlebic Tavs aridebdnen
gadasaxadis gadaxdas. AMT arasodes moiazreboda, rogorc saerTo gadasaxadi.
moqmedi kanonmdeblobis Tanaxmad, 2010 wlisaTvis daaxloebiT 35 milioni
gadasaxadis gadamxdeli gadaixdis AMT gadasaxads, xolo 2008 wlisaTvis ki
AMT-s anulirebis danaxarji ufro maRali iqneba, vidre Cveulebrivi
saSemosavlo gadasaxadis gauqmebis danaxarji [Tempalski, 2002, gv. 342]. ratom
xdeba ase? gaixseneT, rom AMT-s gadaxda maSinaa savaldebulo, rodesac AMT-s
mixedviT gamoTvlili sagadasaxado valdebuleba Cveulebrivi saSemosavlo
gadasaxadis mixedviT gamoTvlil saSemosavlo valdebulebas aRemateba.
amdenad, yvelaferi, rac amcirebs Cveulebrivi saSemosavlo gadasaxadis
mixedviT
gamoTvlil
sagadasaxado
valdebulebas
AMT-s
sagadasaxado
valdebulebasTan SedarebiT, zrdis AMT gadasaxadis gadamxdelis raodenobas.
am konteqstSi calsaxaa ori faqti. pirveli: AMT ar aris koreqtirebuli
inflaciis mixedviT, xolo Cveulebrivi saSemosavlo gadasaxadi ki _ aris.
amdenad, AMT-s dros mosalodnelia jgufebis aRreva da inflaciis yvelaze
mokrZalebuli
ganakveTic
ki
gazrdis
mas
Cveulebriv
sagadasaxado
valdebulebasTan SedarebiT. meore: 2001 wels EGTRRA-m Seamcira Cveulebrivi
saSemosavlo
gadasaxadi.
Tumca
aranairi
mniSvnelovani
cvlileba
ar
gatarebula AMT-s ganakveTSi. saerTodac, EGTTRA-s kiserze awevs AMT-s
gadasaxadis gadamxdelTa gaormagebis codva, romelic 2010 wlisTvisaa
mosalodneli.
unda vidardoT Tu ara imis gamo, rom AMT TandaTan xdeba saerTo
gadasaxadi? pasuxi aseTia: diax, es unda iyos Cveni zrunvis sagani, radgan es
aris
cudi
sagadasaxado
politika
yvela
SesaZlo
TvalsazrisiT.
samarTlianobis principidan gamomdinare, AMT gadasaxadisagan gaTavisuflebis
privilegiebi
_
piradi
Semosavlis
gaTavisufleba,
standartuli
da
detalizebuli gamoqviTvebi _ Zalian mniSvnelovania saSualo Semosavlis mqone
gadasaxadis gadamxdelTaTvis. AMT-s mniSvnelobis zrda yvelaze negatiurad am
jgufis interesebze moqmedebs da ara Zalian mdidarTa interesebze. rac Seexeba
efeqtianobas, gaixseneT me-13 Tavidan, rom saSemosavlo gadasaxadis zedmeti
tvirTi zRvruli sagadasaxado ganakveTis kvadratTan erTad varirebs. AMT-s
farglebSi minimaluri ganakveTi 26%-ia, igi mniSvnelovnad maRalia, vidre bevri
ojaxis Cveulebrivi saSemosavlo sagadasaxado ganakveTi, romelic SemdgomSi
510
AMT-s msxverpli unda gaxdes. dabolos, AMT rTulia. imisaTvis, rom gavarkvioT,
gvekuTvnis Tu ara AMT-s gadaxda, mTeli gamoTvlebi unda CavataroT. is ojaxic
ki, romelic sruliad ar aris valdebuli, gadaixados AMT gadasaxadi, avsebs
AMT sagadasaxado deklaracias, rac mniSvnelovnad zrdis sagadasaxado
Sesabamisobis tvirTs.
winasityvaoba
25
511
1.
am
principTa
esoden
didi
momxibvlelobis
miuxedavad,
maTi
ganxorcieleba sakmaod seriozul problemebTanaa dakavSirebuli. zogadad, arc
erT sagadasaxado sistemas ar ZaluZs, samive principi erTdroulad Seasrulos.
yvelaferi martivad aixsneba ariTmetikuli magaliTiT. warmovidginoT aseTi
martivi progresiuli gadasaxadi: dabegrili piri ixdis 10%-ian gadasaxads
nebismieri raodenobis Semosavalze, romelic ar aRemateba 6000 dolars da 50%ian gadasaxads im Semosavalze, romelic aRemateba 6000 dolars. 15.2 cxrilis
pirveli ori sveti gviCvenebs oTxi individis (lusi, riki, fredi da eTeli)
Semosavalsa da sagadasaxado valdebulebas. rikis sagadasaxado valdebuleba
aris $12000 = [=0,10 X $6000 + 0,50 X $23000]. warmovidginoT aseTi romantikuli
suraTi: lusi misTxovda rikis, xolo eTeli ki fredis. erToblivi
angariSgebis ararsebobis pirobebSi, TiToeuli individis sagadasaxado
valdebuleba ucvlelia. Tanabari Semosavlis mqone ori ojaxi (30000 dolari)
ixdis gadasaxadis gansxvavebul raodenobas (lusi da riki 12200 dolars
ixdian, xolo eTeli da fredi ki 10200 dolars, rogorc amas mesame svetSi
vxedavT). davuSvaT, rom kanonmdebloba ojaxs moiazrebs, rogorc dasabegr
erTeuls, amdenad, gadasaxadi daekisreba erTobliv
Semosavals. aseT
SemTxvevaSi orive ojaxi Tanabar gadasaxads ixdis, Tumca qorwinebis Semdeg
Seicvala sagadasaxado tvirTi. cxadia, sagadasaxado tvirTis faqtobrivi
cvlileba damokidebulia sxvaobaze individze dakisrebul gadasaxadsa da
erTobliv gadasaxads Soris. axla davuSvaT, rom gadasaxadi ucvlelia. Tumca
Cven mivdivarT mTavar wertilamde: zrdadi zRvruli sagadasaxado ganakveTebis
SemTxvevaSi Cven veRar SevasrulebT me-2 da me-3 princips.
512
ojaxis
gadasaxadi
individualuri
angariSgebis
SemTxvevaSi
erToblivi
Semosavali
erToblivi
gadasaxadi
individualuri
Semosavali
individualuri
gadasaxadi
lusi
$1000
$100
12100
$12200
$30000
$12600
riki
29000
eTeli
15000
10200
30000
12600
fredi
15000
5100
5100
513
26
im
daSvebaze,
rom
514
saojaxo
erTeulis
arsi
arcTu
aseTi
zebunebrivia
adamianisaTvis mainc. bitkeri [1975, gv. 1393] ambobda, rom:
ramdenime
515
efeqtianobis
erT-erTi
aspeqti
exeba
erToblivi
angariSgebis
zemoqmedebas gadawyvetilebebze SromiTi miwodebis Sesaxeb. me-14 TavSi naTqvami
iyo imis Sesaxeb, rom gaTxovil qals ufro elastiuri SromiTi miwodebis
mrudi aqvs, vidre mis meuRles. amdenad, efeqtiani iqneba colis dabegvra ufro
dabali ganakveTiT. erToblivi angariSgebis SemTxvevaSi orive meuRle
Semosavlis ukanasknel dolarze Tanabari zRvruli sagadasaxado ganakveTiT
ibegreba. amdenad, iTvleba, rom erToblivi angariSgeba araefeqtiania.
516
globaluri
sistema
Tu
teritoriuli
sistema? aSS-is
sistemis
filosofiuri daSveba is aris, rom dabegvris Tanasworoba ganisazRvreba
moqalaqeobis safuZvelze. Tu Tqven xarT aSS-is moqalaqe, Tqveni mTliani
sagadasaxado valdebuleba ar aris damokidebuli imaze, sad miiReT Semosavali
- samSobloSi Tu sazRvargareT. aseTi sistema globaluri sistemis
saxelwodebiTaa cnobili. amerikisagan gansxvavebiT, TiTqmis yvela sxva qveyana
iyenebs teritoriul sistemas _ moqalaqe sxva qveyanaSi miRebuli Semosavlis
gadasaxads uxdis maspinZel qveyanas. romeli sistemaa ukeTesi? rTulia,
amovarCioT ukeTesi am sistemebs Soris rogorc Tanasworobis, aseve
efeqtianobis TvalsazrisiT.
517
meore
mxriv,
teritoriuli
sistema
zemoqmedebas
axdens
meore
gadawyvetilebaze _ sad unda imyofebodes adamiani? mocemuli qveynis moqalaqem
SesaZloa, ucxoeTSi muSaobis gadawyvetileba miiRos im sagadasaxado
valdebulebis mixedviT, romelic mas samSoblos kanonmdeblobiT warmoeqmneba.
globaluri reJimis farglebSi, Tqven versad daemalebiT Tqveni qveynis
gadasaxadis Semgrovebels, Tu ar gamoicvliT moqalaqeobas. amdenad, TiTqmis
ar arsebobs imis stimuli, rom SeicvaloT sacxovrebeli adgili sagadasaxado
valdebulebis Semcirebis mizniT.
amdenad,
teritoriuli
ganisazRvros,
danaxarjs.
globaluri
sistema
ki
Tu romeli
29
518
519
520
daskvna
521
sadiskusio SekiTxvebi
1.
522
rTulia.
523
gamoyenebuli literatura:
Burman, Leonard. The Labyrinth of Capital gains Tax Policy. Washington, DC: Brookings Institution,
1999.
524
Carasso, Adam, and C Eugene Steurle. How Marriage Penalties Change under the 2001 Tax Bill.
Discussion Paper No. 2, Urban-Brooklings Tax Policy Center, May 2002.
Tempalski, Jerry. The Impact of the 2001 Tax Bill on the Individual AMT. Proceedings, Ninety-Fourth
Annual Conference. National Tax Association, 2002.
Urban-Brookings Tax Policy Center. URL: http://www. taxpolicycenter.org/.
525
Tavi 16
maRali
gadasaxadebis
momxreebis
azriT,
aseTi
argumentacia
gazviadebulia. gadasaxadi amindiviTaa: adamianebi bevrs laparakoben masze,
magram zemoqmedebas ver axdenen.
526
Sromis miwodeba
Teoriuli aspeqtebi
grafiki 16.1
527
grafiki 16.2
528
529
grafiki 16.3
grafiki 16.4
530
empiriuli Sedegebi
531
ramdenime varaudi
532
533
BC>0
(16.1)
(1 - t ) B - (1 - t )C = (1 - t )( B - C ) > 0
(16.2)
534
535
es
problema
Cven
ukve
ramdenjerme
grafiki 16.5
536
yovelive
es
kargada
aris
gamoxatuli
16.6
grafikze, romelic
sagadasaxado ganakveTebs gviCvenebs horizontalur RerZze,
sagadasaxado
Semosavlebs ki _ vertikalurze. Zalian dabali sagadasaxado ganakveTebis
pirobebSi sagadasaxado Semosavlebi Zalian dabalia. sagadasaxado ganakveTebis
zrdasTan erTad izrdeba sagadasaxado Semosavlebi da maqsimums tA ganakveTis
pirobebSi aRwevs. tA ganakveTze maRali ganakveTis dawesebis Semdeg sagadasaxado
Semosavlebi klebas iwyebs da sabolood nulamde midis. amdenad, nebismieri
mTavrobisaTvis absurduli iqneba tA ganakveTze maRali ganakveTis danergva,
radgan SesaZlebelia sagadasaxado ganakveTebis Semcireba ise, rom saxelmwifom
ar dakargos Semosavali.
grafiki 16.6
537
damabneveli
538
mimoxilva
539
danazogi
grafiki 16.7
540
541
garda amisa, skrujs SeuZlia, moixmaros I0-ze meti Tanxis moculoba axla,
Tu mas momavalSi SeuZlia Tanxis sesxeba. davuSvaT, rom skruji fuls
sesxulobs imave r saprocento ganakveTiT, ra ganakveTiTac gaasesxebs. davuSvaT,
skruji sesxulobs B dolars, romelsac daamatebs axlandel saxarjo Tanxas.
ramdenad unda Seamciros skrujma moxmareba momavalSi? momavalSi xom mas B
Tanxis gadaxda uwevs, rasac rB saprocento ganakveTi daemateba. amdenad, skrujs
mxolod im SemTxvevaSi SeuZlia amJamindeli moxmarebis B TanxiT gazrda, Tu igi
mzadaa, momavali moxmareba B+rB=(1+R)B TanxiT Seaciros. grafikulad am procesis
Sedegad B gadaadgildeba Sualeduri wertilidan marjvniv, Semdeg ki (1+ r)B
dolari ganTavsdeba mis qvemoT, rac 16.7 grafikSi F wertils emTxveva.
MN-is
gaswvriv
arCevanis
gansasazRvrad
warmovidginoT
skrujis
preferencia momaval da mimdinare moxmarebas Soris, romlebic warmodgenilia
2
c 0*
axla da
grafiki 16.8
543
grafiki 16.9
544
dan
gadasaxadi amcirebs damzogvelis mier miRebul saprocento ganakveTs r(1 t)r-mde. amdenad, dRes moxmarebuli erTi dolaris alternatiuli
analizis
dasasruleblad
davxazoT
ganurCevlobis
mrudebi.
axali
t
0
c , xolo
t
1
545
c 0t I 0 manZils. SeniSneT, rom c 0t I 0 manZili ufro naklebia, vidre c0* I 0 manZili (anu
dazogili Tanxa gadasaxadebis gadaxdamde). procentze dawesebuli gadasaxadi
danazogis moculobas c 0* c0t manZiliT amcirebs.
grafiki 16.10
dawesebuli
gadasaxadi,
faqtobrivad,
c 0* I 0 -dan
~
c0* I 0 -mde zrdis
an
izrdeba,
an
546
grafiki 16.11
547
548
realuri
sasicocxlo
ciklis
Teoriis
garSemo
arsebuli
seriozuli
winaaRmdegobis miuxedavad, zogierTi ekonomisti fiqrobs, rom es hipoTeza
yvelaze kargad asaxavs realobas. nebismier SemTxvevaSi Cveni Teoriuli
analizis ZiriTadi Sedegi aseTia: dabegvris zemoqmedebis winaswar ganWvreta
danazogze empiriuli muSaobis Catarebis gareSe SeuZlebelia.
549
dabegvris
danazogze
zemoqmedebis
Sesafaseblad
ramdenime
ekonometrikuli kvleva Catarda. tipur kvlevaSi danazogis moculoba aris
marcxena cvladi, xolo ganmartebiTi cvladebi ki _ danazogis ukugebis
ganakveTi, wminda Semosavali da sxva cvladebi, romlebic zemoqmedebas axdens
danazogze. Tu ukugebis ganakveTis koeficienti pozitiuria, maSin SesaZloa,
davaskvnaT, rom gadasaxadebis cvlileba (romelic amcirebs ukugebis ganakveTs)
amcirebs danazogs da piriqiT.
rTulia
sistemis
Camoyalibeba.
faqtobrivi
sabazro
ukugebis
gamosaTvlelad aucilebelia dakvirvebis qveS myofi sabazro ganakveTidan
mosalodneli inflaciis ganakveTis gamokleba. savaraudod, individis molodini
damyarebulia warsul gamocdilebasa da momavlis prognozze, Tumca aravin
icis, Tu rogora aris igi formirebuli. mosalodneli inflaciis ganakveTis
gamosaTvlelad Catarebuli alternatiul meTodebze dafuZnebuli kvlevebi
sxvadasxva daskvnebs gvTavazobdnen.
550
551
552
saSemosavlo
gadasaxadis
zemoqmedebis
ilustrireba
sacxovreblis
investirebaze upriani iqneba magaliTis saSualebiT. makbeti flobs saxls da
surs misi gaqiraveba. ra iqneba misi wminda Semosavali? makbeti iRebs qiras,
Tumca, amave dros, iZulebulia, gaswios operaciuli xarji remontis
Casatareblad. davuSvaT, R aris sxvaoba saijaro Semosavalsa da gaweul
operaciul xarjebs Soris. makbets gamoaqvs ipoTekuri krediti saxlis
SesaZenad, xolo sesxis wliuri saprocento ganakveTi aris MI. aRniSnuli
saprocento gadasaxadi warmoadgens sawarmoo danaxarjs da, amdenad, unda
gamoiqviTos R-idan, ris Sedegadac gamoviangariSebT wminda Semosavals. saxlis
Rirebuleba wlis ganmavlobaSi DV odenobiT izrdeba. Rirebulebis zrda
kapitalis mogebaa, romelic Semosavlis nawilad iTvleba (Tu saxlis
Rirebuleba mcirdeba, maSin DV uaryofiTi iqneba, anu warmoiqmneba kapitalis
danakargi, romelic Semosavals amcirebs). aRniSnuli faqtorebis Sejamebis
Semdeg mivdivarT daskvnamde, rom makbetis, rogorc saxlis mepatronis, wminda
mogeba (Rnet) aris:
R net = R - MI - D V .
im sagadasaxado sistemaSi, romelic pirobiT heig-saimonsis principzea
agebuli, Rnet makbetis dasabegr Semosavals daemateba.
553
554
555
portfelis Semadgenloba
556
gadasaxadi
zemoqmedebas
axdens
aramxolod
individTa
mier
akumulirebuli keTildReobis mTlian moculobaze, agreTve im aqtivebzec,
romlebSic Cadebulia es keTildReoba. dabali gadasaxadebi (gansakuTrebiT
kapitalis mogebaze) waaxalisebs investicias sarisko aqtivebSi. rogorc Wall
Street Journal-i iuwyeboda: `maRali zRvruli sagadasaxado ganakveTebi amcirebs
riskis sakuTar Tavze aRebis stimuls~ (2001 wlis 19 aprili, gv. A18). winadadeba
racionaluria. ratom CavdoT fuli sarisko investiciaSi, Tu mogebas mainc
gadasaxadis Semgrovebeli Caijibavs? magram gverwmuneT, problema bevrad ufro
rTulia, vidre erTi SexedviT moCans.
557
558
miuxedavad
didZali
Catarebuli
kvlevisa,
Semosavlis
dabegvris
zemoqmedeba individis mniSvnelovan qmedebebze jer kidev ar aris zustad
dadgenili. sxvadasxva `eqsperti~ gansxvavebul rCevas da rekomendacias
sTavazobs politikoss. aseT situaciaSi politikosi aucileblad gamoiyenebs im
rekomendacias, romelic yvelaze kargad Seesabameba mis miznebs. albaT, Znelia
am Temaze xmamaRla laparaki, magram mainc aRvniSnavT, rom liberals swams, rom
individis qmedeba sagadasaxado sistemis mimarT sensitiuri ar aris,
konservatorebi ki swored sawinaaRmdegoSi arian darwmunebulni. liberalebi
upiratesobas dabal elastiurobas aniWeben, radgan dabali elastiuroba
warmoSobs did fuls saxelmwifo seqtorisaTvis da sulac ar dardoben imaze,
rom `swored im qaTams klaven, romelic oqros kvercxs debs~. amis sapirispirod,
konservatorebi maRal elastiurobas aniWeben upiratesobas, radgan am gziT
xdeba Segrovili gadasaxadis moculobis limitireba, vidre ekonomikas
efeqtianobis seriozuli danaxarji daawveba. amdenad, rodesac Jurnalistebi,
politikosebi da ekonomistebi akeTeben seriozul gancxadebebs imis Taobaze, Tu
rogor zemoqmedebas axdens gadasaxadi stimulze, Zalian kargi iqneba, Tu vinme
maT dafarul gegmasac ganWvrets.
daskvna
559
sadiskusio SekiTxvebi
1.
2.
3.
4.
5.
6.
560
sentencia
marTali?
pasuxis
gacemisas
gaiTvaliswineT
adamianuri
kapitalis investiciis danaxarjis buneba.
7. 2001 wels miRebul iqna sagadasaxado kanoni, romelmac gazarda IRA-ze
Senatanis moculoba 2000-dan 5000 dolaramde (2008 wlisaTvis) ra
zegavlenas moaxdens aseTi kanoni pirad danazogze?
8. bartletis [2002] Tanaxmad, `ekonomikuri Teoria calsaxad miuTiTebs imis
Sesaxeb,
rom
(kapitalis)
danakargis
sruli
gamoqviTva
erTob
mniSvnelovania riskis aRebis TvalsazrisiT. axseniT, Tu ris safuZvelze
gakeTda amgvari gancxadeba. aSS-is kanonmdeblobis Tanaxmad, kapitalis
danakargi nawilobriv eqvemdebareba gamoqviTvas. rogor moqmedebs es
riskis aRebis stimulze?
9. ekonomikaSi Sromis miwodebis S mrudi ase ganisazRvreba:
S = -100 + 200wn ,
rom
mTliani
gamoyenebuli literatura
Choi, James J; David Laibson; Brigitte C Madrian, and Andrew Metrick. Defined Contribution Pensions:
Plan Rules, Participant Decisions, and the Path of Least Resistance. Working Paper No. 8655. Cambridge,
MA: National Bureau of Economic Research, December 2001.
Engen, Eric, and Jonathan Skinner. Taxation and Economic Growth. National Tax Journal 49
(December, 1996), pp. 617 42.
Gruber, Jonathan, and Emmanuel Saez. The Elasticity of Taxable Income: Evidence and Implications.
Journal of Public Economics 84 (April 2002), pp.1-33.
Hendershott, Patric M, and Michael White. The Rise and Fall of Housings Favoured Investment Status.
Journal of Housing Research 11, no.2, 2000, pp. 257-75.
561
Tavi 17
korporaciuli gadasaxadi
562
2.
korporaciis dabegvra nawilobriv ganpirobebulia im gansakuTrebuli
privilegiebiT, romelsac korporacia sazogadoebisagan iRebs (maTgan yvelaze
mniSvnelovania aqcionerTa SezRuduli pasuxismgebloba).
korporaciis
gadasaxadi SesaZloa ganvixiloT, rogorc momxmareblis gadasaxadi am
privilegiiT sargeblobisaTvis. Tumca aravin icis, udris Tu ara gadaxdili
Tanxa miRebuli privilegiis Rirebulebas. nebismier SemTxvevaSi ratom
CavTvaloT, rom kanoni, romelic individebs kapitalis agregirebis efeqtiani
meTodis
gamoyenebis
uflebiT
aRWuravs,
aris
privilegia,
romlis
gamoyenebisTvisac unda gadavixadoT fuli? analogiuri kanonebi arasodes
ganixileba am WrilSi.
563
struqtura
564
cveTis gamoqviTva
565
$35
$35
$35
$35
+
+
+ ... +
2
3
1 + r (1 + r )
(1 + r )
(1 + r )10
566
y =
q D (1) q D ( 2)
q D (T )
+
+ ... +
2
1+ r
(1 + r )
(1 + r ) T
(17.1)
567
1986
wlamde
sagadasaxado
kanoni
iTvaliswinebda
sainvesticio
sagadasaxado kredits (Investment Tax Credit - ITC), romelic saSualebas aZlevda
firmas, sagadasaxado valdebulebidan aqtivis SeZenis fasis nawili aqtivis
SeZenis momentSive gamoeqviTa. Tu saburRi danadgaris Rirebulebaa 1000
dolari, xolo XYZ firmas eqneboda 10%-iani sainvesticio sagadasaxado
kreditiT sargeblobis ufleba, maSin saburRi danadgaris SeZenis SemTxvevaSi
XYZ firmis sagadasaxado valdebuleba 100 dolariT Semcirdeboda. saburRi
danadgaris faqtobrivi fasi (cveTis normis daricxvamde) 900 dolari iqneboda.
ufro zogadad, Tu sainvesticio sagadasaxado krediti iyo k, xolo SeZenis
568
569
pirobebs
qmnis
mogebis
realizaciisaTvis.
Sesanaxad,
vidre
misi
dividendis
formiT
570
571
G-r >0
(17.2)
572
(1 - q )(G - r ) > 0
(17.3)
573
574
575
radgan igi leonas moutans 12%-ian ukugebas. gaiTvaliswineT, rom leona isedac
iRebs 10%-ian Semosavals da sakmaod martivadac: fulis gasesxebis gziT.
algebrulad, Tu r aris ukugebis wminda ganakveTi, xolo d ki - cveTis
ganakveTi, maSin kapitalis moxmarebis xarji aris ( r + d ). Tu mtversasruti
leonas ver moutans wminda Semosavals, romelic udris ( r + d )-s, anu 12%-s,
maSin leona ar SeiZens am mtevrsasruts.
C=
(1 - q ) (1 - t ) C = (r + d )
(r + d )
(1 - q ) (1 - t )
formulas
an
Semdegi saxis
(17.4)
aqamde
Cven
vuCvenebdiT,
Tu
rogor
zrdis
korporaciuli
da
individualuri gadasaxadi kapitalis moxmarebis xarjs. Tumca sagadasaxado
kodeqsi gvTavazobs iseT fenomens, rogoricaa daCqarebuli cveTa, romelic
amcirebs kapitalis danaxarjs. (17.1) formulaSi Cven y ganvmarteT, rogorc
cveTis normebis mimdinare Rirebuleba, romelic 1 dolaris investiciidan
Semodis. davuSvaT, rom mtversasrutis y aris 0,25. faqtobrivad, cveTis
daricxva erTi meoTxediT amcirebs mtversasrutis SeZenis Rirebulebas;
amdenad, igi erT meoTxediT amcirebs daubegrav ukugebas, romelic firmam unda
miiRos imisaTvis, rom darCes gansazRvruli wminda ukugeba. Cveni magaliTis
mixedviT, 21,7%-is Semosavlis nacvlad mtversasrutis SeZenis Sedegad firmis
576
C=
(r + d ) (1 - y - k )
(1 - q ) (1 - t )
(17.5)
577
578
aqtivTa tipebi
sagadasaxado sistemis
reformis (1986) aqtamde
moqmedi kanonmdeblobiT
manqana-danadgarebi
17,4%
37,1%
Senoba-nagebobani
32,3%
40,5%
iurgensonma
da
iunma
[2001]
gamoiTvales
faqtobrivi
zRvruli
sagadasaxado ganakveTebi sxvadasxva aqtivze sagadasaxado sistemis reformis
579
korporaciuli finansebi
realur
samyaroSi
ekonomikur
gadawyvetilebebs
seriozuli
ganusazRvrelobani
axlavs, korporaciuli Semosavali ki
eqvemdebareba
dabegvras. rogorc
ukve
aRvniSneT,
dividendebis
gacemisas
aqcioners
warmoeqmneba
sagadasaxado
valdebuleba;
Senaxuli
mogeba
ki
aranair
sagadasaxado valdebulebas ar warmoqmnis. Senaxvis gziT aqcioneri iRebs
kapitalis mogebas, Tumca ar ixdis aranair gadasaxads mogebis realizaciamde.
580
gadasaxadebis
zemoqmedeba
sadividendo
politikaze.
sagadasaxado
sistemis
arsebobis
gamo
firma
dividendebis
gadaxdis
TvalsazrisiT
tendenciuri xdeba (Tumca sagadasaxado sistemis arseboba firmas dividendis
gadaxdis survils ar ukargavs). ibadeba aseTi kiTxva: rogor Seicvleba
korporaciuli finansuri politika, Tu Seicvleba gacemuli dividendisa da
Senaxuli mogebis dabegvris politika? davuSvaT, rom firmas surs rogorc
dividendis gacema, aseve mogebis Senaxva. Senaxuli mogebis sasurveli
raodenoba
misi
alternatiuli
RirebulebiT
ganisazRvreba,
romelic
aqcionerebisaTvis gadaxdili da ukve dabegrili dividendis RirebulebiT
gamoixateba. ase magaliTad, gadasaxadebis ararsebobis pirobebSi Senaxuli
mogebis 1 dolaris alternatiuli Rirebuleba gacemuli dividendis 1 dolaris
alternatiuli Rirebuleba iqneba. meore mxriv, Tu aqcioneri ibegreba 15%-iani
zRvruli saSemosavlo gadasaxadiT dividendze, firmis mier erTi dolaris
Senaxvis alternatiuli Rirebuleba gacemuli dividendis 85 cents udris7.
faqtobrivad, mimdinare sagadasaxado sistema Senaxuli mogebis alternatiul
Rirebulebas amcirebs.
581
582
583
584
ucxoeTSi
miRebuli
585
Sefaseba
586
Semosavlis
maqsimizacia
mTeli
msoflios
masStabiT.
msoflio
Semosavlis maqsimizaciisaTvis aucilebelia Semdegi pirobis dakmayofileba:
TiToeul qveyanaSi investirebuli ukanaskneli dolaris ukugebis daubegravi
ganakveTi (ukugebis zRvruli ganakveTi) Tanabari unda iyos9. aRniSnul pirobaSi
kargad gasarkvevad warmovidginoT situacia, rodesac zRvruli ganakveTebi ar
aris Tanabari. aseT pirobebSi msoflio Semosavlis gazrda erTob martivia:
aviRebT kapitals im qveynidan, sadac misi zRvruli ukugeba dabalia da
gadavitanT im qveyanaSi, sadac misi zRvruli Rirebuleba maRalia10.
algebrulad, Tu rUS aris amerikis SeerTebuli Statebis zRvruli ukugebis
ganakveTi, xolo r f ki - ukugebis zRvruli ganakveTi mocemul ucxour qveyanaSi,
maSin msoflio efeqtianoba Semdegi gantolebis dakmayofilebas moiTxovs:
r f = rUS
(17.6)
romeli
sagadasaxado
sistema
ubiZgebs
sargeblis
maqsimizaciaze
orientirebul firmas, ganaTavsos Tavisi kapitali ise, rom Sedegi (17.6)
gantolebas Seesabamebodes? ar dagaviwydeT is faqti, rom investori
gadawyvetilebas dabegrili ukugebis moculobis safuZvelze iRebs. investorebi
ganaTavseben kapitals sxvadasxva qveyanaSi ise, rom TiToeul qveyanaSi
dabegrili zRvruli ukugebis ganakveTi gaTanabrdes. Tu tUS aris aSS-Si moqmedi
sagadasaxado ganakveTi, xolo
(1 - t f )r f = (1 - tUS ) rUS
(17.7)
587
saxelmwifo
(erovnuli)
Semosavlis
maqsimizacia.
Cven
dasawyisSi
aRvniSneT, rom mniSvnelovania, ucxoeTidan miRebuli Semosavlis mimarT
gansazRvrul iqnes sagadasaxado politikis mizani. arsebobs mosazreba, rom
sagadasaxado politikis upirvelesi mizani unda iyos ara msoflio Semosavlis,
aramed erovnuli Semosavlis maqsimizacia. axla ki yuradRebiT ganvixiloT
erovnuli Semosavlis arsi. erovnuli Semosavali aris daubegravi Sida
Semosavlisa da dabegrili sagareo (ucxo qveynebSi miRebuli) Semosavlis jami
(dabegrili sagareo Semosavali gulisxmobs imas, rom gadaxdilia ucxo
qveyanaSi
moqmedi
gadasaxadebi,
radgan
aSS-is
firmebis
mier
aSS-is
mTavrobisaTvis gadaxdili gadasaxadi, romelic ar aris xelmisawvdomi Tavad
firmebisaTvis, aSS-is Semosavlis nawils warmoadgens). amdenad, saSinao
Semosavali aRiricxeba daubegravad. ucxo qveynis mTavrobisaTvis gadaxdili
gadasaxadi aSS-is moqalaqeebisaTvis xelmisawvdomi ar aris; swored amitom
ucxo qveynebSi miRebuli Semosavali gadasaxadebis gadaxdis Semdeg aRiricxeba.
11
588
ganisazRvreba
rUS
).
amdenad,
erovnuli
Semosavlis
(1 - t f ) r f = rUS
(17.8)
gadasaxadebis
gadaxdis
Semdeg
ucxouri
investiciis
ukugeba
aris
(17.9)
589
sruli integracia
misaRebia
591
592
sadividendo SeRavaTebi
593
arsebobs
naklebad
eqstremaluri
midgoma,
romlis
TavidaTavi
mdgomareobs im daSvebaSi, rom arsebul problemaTa didi nawili imis gamoa,
rom dividendi ibegreba orjer: erTxel - korporaciis doneze da meored individis doneze. sadividendo SeRavaTis idea ormagi dabegvris gauqmeba da
korporaciuli dabegvris sistemis SenarCunebaa damoukidebeli sistemis
formiT. arsebobs ori ZiriTadi midgoma: 1. korporacia uflebamosili iqneba,
daqviTos aqcionerebisaTvis gadaxdili dividendi iseve, rogorc qviTavs
obligaciis mflobelebisaTvis gadaxdil procents. am midgomis upiratesoba is
aris, rom igi aRmofxvris sesxis asimetriul dabegvras da gazrdis aqciaTa
odenobas. garda amisa, dividendi aRar daibegreba individualuri zRvruli
sagadasaxado
ganakveTiT,
rac
gamarTlebuli
iqneba
Semosavlis
heigsaimonsiseuli ganmartebis poziciidan. rogorc Cans, korporaciuli dividendis
gamoqviTva administrirebis TvalsazrisiT ufro mouxerxebelia [aSS xazinis
departamenti, 1992].
daskvna
594
gadasaxadiT
ibegrebian
firmis
mflobelebi;
meore
SemTxvevaSi
sagadasaxado
tvirTis
ganawileba
damokidebulia
kapitalis
mobilurobaze seqtorebs Soris, warmoebis saSualebaTa mdgradobaze,
momxmareblis moTxovnis struqturaze da kapitalis akumulirebis
ukugebis ganakveTis mimarT sensitiurobis xarisxze.
korporaciuli sagadasaxado sistemis fizikur investiciaze zegavlenis
masStabi damokidebulia imaze, (1) Tu ra zegavlenas axdens sagadasaxado
sistema kapitalis moxmarebis danaxarjze da (2) ramdenad sensitiuria
investicia moxmarebis xarjis mimarT.
damaCqareblis modelis Tanaxmad, investicia damokidebulia mxolod
produqtze, amdenad, momxmareblis xarji ararelevanturi faqtoria.
neoklasikuri modelis Tanaxmad, kapitalze moTxovna damokidebulia
moxmarebis xarjze, naRdi fulis modelis Tanaxmad ki Sida fondebi
TamaSobs gadamwyvet rols investiciis gansazRvris dros.
neoklasikuri investiciis modelis mixedviT, kapitalis moxmarebis xarji
(C) aris:
C=
(r + d ) (1 - y - k )
,
(1 - q ) (1 - t )
595
sadiskusio SekiTxvebi
1.
2.
a.
b.
g.
596
gamoyenebuli literatura
Chirinko, Robert S. Corporate Taxation, Capital Formation, and the Substitution Elasticity between
Labor and Capital. National Tax Journal 55 (June 2002), pp. 339-55.
Goolsbee, Austan. The Impact and Efficiency of the Corporate Income Tax: Evidence from State
Organizational Form Data. Working Paper No. 9141. Cambridge, MA: National Bureau of Economic
Research, September 2002.
US Department of the Treasury. Integration of the Individual and Corporate Tax Systems. Washington,
DC: US Government Printing Office, 1992.
597
Tavi 18
deficitis dafinanseba
598
fiskaluri weliwadi
1970
-2,8
0,3
1980
-73,8
-2,9
1985
-212,3
-5,4
1990
-221,4
-4,0
2000
236,4
2,4
2002
-157,8
-1,5
2005*
-7,0
-0,6
*prognozi
wyaro: kongresis sabiujeto ofisi, ekonomikuri da sabiujeto perspeqtivebi: 2004 2013
fiskaluri wlebi, 2003 wlis ianvari, gv. xvi. 148
599
cxrili 18.2 federaluri saxelmwifo vali sazogadoebis winaSe, 1970 2005 w.w.
fiskaluri weliwadi
saxelmwifo vali
(miliard aSS dolarSi)
saxelmwifo valis
procentuli Sefardeba
mSp-sTan
1970
283
29,4
1980
709
27,8
1985
1499
38,4
1990
2410
44,6
2000
3410
35,1
2002
3540
34,3
2005*
4013
33,6
*prognozi
wyaro: kongresis sabiujeto ofisi, ekonomikuri da sabiujeto perspeqtivebi: 2004 2013
fiskaluri wlebi, 2003 wlis ianvari, gv. xvi. 149.
600
sakmaod
rTulia,
gadaWarbebiT
SevafasoT
cifrebis
politikuri
mniSvneloba, rodesac 18.1 da 18.2 cxrilebs vukvirdebiT. Tanamdebobis pirebi da
Jurnalistebi saxelmwifo finansebis mdgomareobis Sefasebis procesSi maT
didi yuradRebiT ekidebian. ase magaliTad, 2003 wels sakmaod mkacri debatebi
gaimarTa
mosalodneli
deficitis
SesaZlo
Sedegebis
Sesaxeb.
Tumca
ekonomikuri TvalsazrisiT arcTu mTlad Sinaarsiania cifrebi, romelmac
gamoiwvia debatebi deficitisa da proficitis Sesaxeb. axla ki ganvixiloT, Tu
ratom iTvleba es cifrebi ekonomikuri TvalsazrisiT uazrod.
601
rom Tqveni Semosavali 100 dolariT gaizarda inflaciis Sedegad, xolo Tqveni
kreditoris realuri Semosavali ki 100 dolariT Semcirda2.
602
603
reziume
604
valis tvirTi
lerneris mosazreba
605
mdgomareoba
radikalurad
icvleba,
rodesac
qveyana
mimdinare
danaxarjebis dasafinanseblad meore qveynisagan iRebs sesxs. aseTi vali
sagareo valis saxelwodebiTaa cnobili (aSS-Si federaluri valis 39%
ucxoeli investorebisganaa nasesxebi [prezidentis ekonomikuri angariSi, 2003,
gv. 380). davuSvaT, rom sxva qveynidan nasesxebi vali mimdinare moxmarebis
dasafinanseblad
gamoiyeneba.
aseT
SemTxvevaSi
momaval
Taobas
erTmniSvnelovnad ekisreba tvirTi _ misi moxmarebis done valisa da
daricxuli procentis (romelic gadaexdeba ucxoel kreditors) TanxiT
klebulobs3. meore mxriv, Tu sesxi kapitalis dasabandeblad gamoiyeneba, maSin
Sedegi proeqtis rentabelobaze sruladaa damokidebuli. Tu investiciis
zRvruli ukugeba ucxoeTSi nasesxebi fuladi saxsrebis zRvrul Rirebulebas
aRemateba, sesxisa da kapitaluri danaxarjebis kombinacia, faqtobrivad,
aumjobesebs momavali Taobis materialur mdgomareobas. Tu proeqtis ukugeba
zRvrul Rirebulebaze naklebia, maSin momavali Taobis finansuri mdgomareoba
uaresdeba.
2004-2004 wlebi
(1) Semosavali
axalgazrda
saSualo
asakis
xandazmuli
$ 12000
$ 12000
$12000
606
-6000
-6000
4000
4000
4000
2024 weli
(4) saxelmwifo
zrdis
gadasaxads
valis
dafarvis
mizniT
(5) saxelmwifo
faravs vals
axalgazrda
saSualo
asakis
xandazmuli
$ -4000
$-4000
$-4000
+6000
+6000
607
dro gadis. mova 2024 welic. 2004 wlis xandazmulTa Taoba scenas tovebs.
yofili saSualo asakis Taoba axla ukve xandazmulia, axalgazrdebi saSualo
asakamde mividnen da gaCnda sruliad axali Taobac. saxelmwifos sWirdeba 12000
aSS dolari valis gadasaxdelad, amitom igi TiToeul Taobas 4000 dolaris
gadasaxadiT begravs (me-4 rigi). miRebuli sagadasaxado Semosavlebis wyalobiT,
saxelmwifo ubrunebs vals kreditorebs _ axla ukve xandazmuli da saSualo
asakis Taobis warmomadgenlebs (me-5 rigi) (simartivisaTvis Cven CavTvaleT, rom
saprocento ganakveTi nulis tolia, amdenad, saxelmwifom mxolod ZiriTadi
Tanxa unda daabrunos. dadebiTi saprocento ganakveTis dawesebis SemTxvevaSi
ar Seicvleboda arsebiTi Sedegi, rac gulisxmobs imas, rom ar aris saWiro
momavali moxmarebis diskontireba imisaTvis, rom mimdinare Rirebuleba
davadginoT).
1.
608
neoklasikuri modeli
609
610
samwuxarod,
am
winaaRmdegobis
daZleva
erTob
rTulia,
radgan
saprocento ganakveTze bevri sxva cvladic axdens zemoqmedebas. ase magaliTad,
ekonomikuri vardnis periodSi mcirdeba investicia da masTan erTad _
saprocento
ganakveTic.
paralelurad,
biznesisaTvis
araadekvaturi
da
araxelsayreli pirobebi Semcirebul sagadasaxado Semosavlebs ganapirobebs,
rac, sxva Tanabar pirobebSi, zrdis deficits. amrigad, monacemebma SesaZloa,
saprocento ganakveTsa da deficits Soris ukuproporciuli damokidebuleba
gviCvenon, Tumca es arafers gveubneba raime formis gamodevnis Sesaxeb. rogorc
yovelTvis,
axlac
Cveni
problema
deficitis
damoukidebeli
efeqtis
gansazRvraa saprocento ganakveTebze. rogorc Cven me-2 TavSi vuCveneT, aseTi
saxis problemaTa daregulireba rTulia. ekonometrikis specialistebi am
sakiTxs
intensiurad
swavlobdnen
ramdenime
aTwleulis
ganmavlobaSi;
samwuxarod, aRniSnulma kvlevam ver uzrunvelyo konkretuli Sedegebi5.
rikardianuli modeli
Cven
mier
aqamde
ganxiluli
SemTxvevebis
dros
absoluturad
ugulebelyofili iyo individTa saerTaSoriso transferis potenciuri
mniSvneloba TaobaTa WrilSi. baro [1974] amtkicebda, rom, saxelmwifos mier
sesxis aRebis SemTxvevaSi, `Zveli~ Taobis warmomadgenlebi gaiazreben imas, rom
amiT uaresdeba maTi memkvidreebis finansuri mdgomareoba. Zveli Taoba zrunavs
STamomavalTa keTildReobaze; mamas sulac ar surs, rom Svilis moxmarebis
done daeces. risi gakeTeba SeuZlia Zvel Taobas? mas SeuZlia, gazardos
anderZiT datovebuli qoneba misi Svilis mier momavalSi gadasaxdeli TanxiT.
amis Sedegad ki araferi Seicvleba. TiToeuli Taoba zustad imdenives
moixmars, ramdensac moixmarda saxelmwifos mier valis aRebamde. 18.3 modelis
Tanaxmad, 2004 wlis xandazmuli Taoba dazogavs 4000 dolars da mas 2024 wels
axalgazrda Taobas gadascems. am gziT ucvleli iqneba orive Taobis
moxmarebis done.
611
faqtobrivad,
kerZo
individi
aneitralebs
saxelmwifos
sasesxo
politikis efeqts Taobebze da sagadasaxado da sesxiT dafinanseba,
faqtobrivad, ekvivalenturi xdeba. saxelmwifo fiskaluri politika sruliad
umniSvneloa. aseT midgomas ki rikardianuli modeli ewodeba, radgan misi
winamorbedi modeli ganxilulia me-19 saukunis britaneli ekonomistis devid
rikardos naSromebSi (Tavad rikardo yovelTvis skeptikurad udgeboda im
models, romelic axla mis saxels atarebs).
mimoxilva
valis
tvirTis
problema
gadasaxadis
ganawilebis
problemis
analogiuria, oRond TaobaTaSoris WrilSi. rogorc sxva msgavs SemTxvevebSi,
axlac erTob rTulia valis tvirTis zusti gansazRvra. pirvel rigSi, ar aris
naTeli, Tu rogor unda moxdes tvirTis identificireba. valis tvirTi fasdeba:
(1) erTi Taobis (daaxloebiT Tanabari asakis adamianTa) moxmarebis potencialis
mixedviT an (2) im adamianTa moxmarebis mixedviT, romlebic cocxlebi arian
mocemul momentSi. adekvaturi ganmartebis arsebobis pirobebSic ki tvirTis
arseboba damokidebulia Semdeg sakiTxebze: Sidaa vali Tu sagareo? ra
zemoqmedebas axdens sesxis politika sxvadasxva ekonomikur gadawyvetilebaze?
612
gadasaxadi Tu vali?
2003 wels, erayTan omis dawyebis dros, prezidentma buSma ganacxada, rom
omis dafinansebas 75 miliardi aSS dolari dasWirdeboda. maSinve gaimarTa
cxare kamaTi imis Sesaxeb, Tu rogor unda dafinansebuliyo omi _
gadasaxadebis gazrdis Tu valis damatebis gziT? arCevanis gakeTeba valsa da
gadasaxads Soris aris sajaro finansebis winaSe arsebuli erT-erTi yvelaze
mniSvnelovani SekiTxva. Cven ukve vimsjeleT valis tvirTis Sesaxeb; amdenad,
axla yvelaze kargi droa imisaTvis, rom ganvixiloT ramdenime midgoma,
romelic garkveulwilad naTels mohfens am SekiTxvas.
TaobaTaSorisi Tanasworoba
613
efeqtianoba
1 ewLt 2 ,
2
sadac
samuSao
saaTebis
kompensirebuli
elastiurobaa
xelfasTan
614
argumenti
garkveulwilad
gamarTlebulia.
samwuxarod,
igi
ugulebelyofs erT mniSvnelovan faqtors _ valis zrda, amcirebs ra ZiriTadi
kapitalis moculobas, kidev ufro met zedmet tvirTs warmoqmnis7. amdenad,
SromiTi miwodebis poziciidan, SesaZloa, ufro efeqtiani sesxiT dafinanseba
iyos, magram igi naklebad efeqtiani iqneba kapitalis ganTavsebis poziciidan.
apriori bundovania, Tu romeli efeqtia ufro mniSvnelovani; amdenad, Cven ar
Segvwevs imis unari, CavwvdeT, Tu romelia ufro efeqtiani _ sesxiT dafinanseba
Tu gadasaxadebiT dafinanseba.
amdenad,
`gamodevnis~
hipoTeza,
romelic
mniSvnelovan
sagans
warmoadgenda valis TaobaTaSorisi tvirTis Sesaxeb gamarTul msjelobaTa
dros, mniSvnelovania efeqtianobis TvalsazrisiTac. rikardianuli modelis
Tanaxmad, gamodevnas adgili ara aqvs. amdenad, gadasaxadi axdens zemoqmedebas
mxolod Sromis miwodebis arCevanze, swored amitom sesxiT dafinanseba,
efeqtianobis poziciidan, erTmniSvnelovnad ukeTesia. Tumca, rodesac adgili
aqvs kerZo investiciis gamodevnas, maSin gadasaxadiT dafinanseba ufro
mimzidveli xdeba. sanam ar miviRebT raime konkretul daskvnas gamodevnis
Sesaxeb, Cven ver vimsjelebT sesxiT dafinansebisa da gadasaxadiT dafinansebis
Rirsebaze, efeqtianobis poziciidan gamomdinare.
makroekonomikuri mosazrebani
ufro zustad, kidev ufro meti zedmeti tvirTi warmoiqmneba, rodesac ZiriTadi
kapitali optimalur doneze dabla imyofeba (davuSvaT, kapitalur Semosavalze
gadasaxadis arsebobis gamo) [ix. Feldstein, 1985, gv. 234].
615
616
mimoxilva
ai,
is
617
daskvna
soliduri
daufaravi
oficialuri
618
sadiskusio SekiTxvebi
1.
619
d. mTavroba 100 dolariT begravs lins am wels da aZlevs momaval wels 105
dolaris gadaxdis pirobas.
e. mTavroba linisagan sesxulobs 100 dolars, xolo momaval wels ki
ubrunebs 100 dolars 5%-ian ganakveTTan erTad.
buRaltrul
gamoyenebuli literatura
620
Tavi 19
621
Statebis sagadasaxado
Semosavlebi
municipalitetebis
sagadasaxado
Semosavlebi
vaWrobis zogadi
gadasaxadi
$164
$29,7
sawvavi
29,2
0,8
alkoholuri sasmeli
3,9
0,3
Tambaqo
8,2
0,2
komunaluri momsaxureba
8,9
7,3
36,7%
10,0%
wyaro
sakuTari wyarodan
miRebuli Semosavlis
procenti vaWrobis
gadasaxadidan
wyaro: aSS-is aRweris samsaxuri [2002, gv. 270]. monacemebi 1999 wlisaa.
vaWrobis
seleqciuri
gadasaxadi,
romelsac
xSirad
aqcizs
an
diferencialur sasaqonlo gadasaxads uwodeben, wesdeba sxvadasxva saqonlis
gayidvaze sxvadasxva ganakveTiT (zogierTi ganakveTi SesaZloa, nulis toli
iyos)1.
622
racionalizacia
administraciuli
aspeqtebi.
vaWrobis
gadasaxadis
ZiriTadi
momxibvleloba mis martiv administrirebaSi mdgomareobs. misi amoReba
gamyidvelisagan sacalo vaWrobis doneze warmoebs. saSemosavlo gadasaxadis
msgavsad, sagadasaxado organoebs mxolod ramdenime individis qmedebaTa
monitoringi evaleba. cxadia, SeuZlebelia imis mtkiceba, rom vaWrobis
gadasaxadis administrireba garTulebebis gareSe mimdinareobs. administrirebis
sirTuleebi dakavSirebulia imasTan, rom xSirad gaugebaria, warmoqnis Tu ara
sagadasaxado valdebulebas konkretuli garigeba. ase magaliTad, kaliforniaSi
`nugbari~
ibegreba
specialuri
gadasaxadiT,
xolo
`sursaTi
ki
gaTavisuflebulia gadasaxadisagan. da mainc, romelia `nugbari~ da romeli
`sursaTi? kanonmdeblobis Tanaxmad, ricis krekeri da namcxvris SefuTuli
Txeli naWrebi ibegreba nugbaris gadasaxadiT, xolo sodis krekeri da TefSze
dadebuli namcxvris naWeri ki _ ara. zogierT StatSi xilis wveni ar ibegreba
mxolod im SemTxvevaSi, Tu mis formulaSi Sedis bunebrivi xilis
gansazRvruli koncentracia. gamodis, rom vaWrobis gadasaxadis dakisrebis
dros aucilebelia damoukidebeli gadawyvetilebebis miReba, iseve rogorc
individualuri da korporaciuli saSemosavlo gadasaxadis SemTxvevaSi. ufro
metic, am SemTxvevaSic realur safrTxes qmnis gadasaxadebis Tavidan acilebis
problema. ukanasknel periodSi Zalian gaxmaurda gadasaxadebis Tavidan
acilebis erTi ambavi, romelic Tyco International-is yofil Tavmjdomares, denis
kozlovskis,
ukavSirdeba. igi daadanaSaules qalaq niu-iorkis vaWrobis
gadasaxadis (8,25%) Tavis aridebaSi: man am qalaqSi milionobiT dolari
Rirebulebis xelovnebis nimuSi SeiZina (kozlovski Tavs ikatunebda, TiTqos
Sedevri mis ofisSi Camovida, romelic niu-hempSirSia ganTavsebuli, iq ki ar
moqmedebs
gayidvebze
gadasaxadi).
naklebad
egzotikur,
Tumca
ufro
mniSvnelovan SemTxvevas kanadaSi vawydebiT: qveyanaSi ramdenime wlis win
Semcirda sigaretze arsebuli maRali gadasaxadebi mas Semdeg, rac dadasturda,
rom
kontrabandis Sedegad Zalian didi moTxovna iqmneboda Zalovan
samsaxurebze.
623
ixileT Atkinson and Stiglitz [1980]. davuSvaT, rom TiToeuli individis sargeblianobis
funqcia aris mis mier Tavisufali drois moxmarebisa da sxva saqonlis funqcia. manam,
sanam Senacvlebis zRvruli ganakveTi or saqonels Soris damoukidebelia Tavisufali
drois moculobisagan, diferencialuri sasaqonlo dabegvra, optimaluri saSemosavlo
gadasaxadis arsebobis pirobebSi, socialur keTildReobas ver aumjobesebs.
624
625
aseTi
pirobiTi
mosazreba
ori
problemiT
xasiaTdeba.
pirveli
mosazrebis Tanaxmad, gadasaxadi ganixileba, rogorc wliuri Semosavlis
proporcia. mkacri sakredito bazris SezRudvebis ararsebobis dros ufro
mniSvnelovani sicocxlis ganmavlobaSi miRebuli Semosavalia. arsebobs
mtkicebulebani, romlebic cxadyofs, rom sicocxlis ganmavlobaSi miRebuli
Semosavlis proporcia, romelic moxmarebaze ixarjeba, daaxloebiT Tanabaria.
marTlac, metkalfis [1993] gamoTvlebi cxadyofs, rom vaWrobis ZiriTadi
gadasaxadebi progresiulia, rodesac sicocxlis ganmavlobaSi miRebuli (da
ara wliuri) Semosavlis WrilSi fasdeba. meore da ufro mniSvnelovani
problema aris is, rom pirobiTi mosazreba mTlianad ugulebelyofs
gadasaxadis efeqtis ganawilebis Teorias. saerTod, miiCneven, rom saqonelze
dawesebuli gadasaxadebi mis momxmarebels ekisreba. rogorc me-12 TavSi
aRvniSneT, sasaqonlo gadasaxadi sakmaod rTuli meTodiT gadanawildeba.
gadanawileba damokidebulia miwodebisa da moTxovnis cvlilebaze gadasaxadis
dawesebis procesSi. amdenad, vaWrobis gadasaxadis zemoqmedebis sakiTxi
Semosavlis ganawilebaze jer kidev daudgenelia4.
626
diferenciuli
vaWrobis
gadasaxadebis
ganawileba
mniSvnelovnadaa
damokidebuli imaze, Tu romeli saqoneli ibegreba naklebi ganakveTiT, an
gaTavisuflebulia gadasaxadisagan. Raribis mier intensiurad moxmarebadi
produqtis gadasaxadisagan gaTavisuflebis gziT dabegrili Semosavlis
ganawileba ufro samarTliani gaxdeba (sxva Tanabar pirobebSi). Tumca
Tanasworobis miRweva am gziT rTulia. cxadia, sursaTze gaweuli danaxarji
Raribi individis biujetis umniSvnelovanesi nawilia. Tumca Zalian bevr
maRalSemosavlian ojaxSic sasursaTo danaxarji erTob maRalia. ufro metic,
gansazRvruli
saqonlis
gaTavisufleba
gadasaxadisagan administraciul
sirTuleebs qmnis, imitom rom rTulia xolme imis dadgena, miekuTvneba Tu ara
esa Tu is produqti upirates kategorias. amisaTvis kaliforniuli nugbaris
magaliTis gaxsenebac kmara.
627
gardamavali periodi
aseTi
dakvirvebiT
saxelmwifo
sacalo
vaWrobis
gadasaxadis
ganawilebiTi aspeqtebi sruliad sxva fonze ganTavsda. aseTi gadasaxadis
danergva warmoqnis erTjerad gadasaxads qonebaze. qoneba ki araTanabradaa
ganawilebuli. amdenad, erTjerad gadasaxads progresiuli zegavlena eqneba
Semosavlis ganawilebaze [Gentry and Hubbard, 1997]. Tumca aseTi Sedegi
mosalodneli iqneba aramxolod sacalo savaWro gadasaxadis dawesebis, aramed
nebismieri farTo gamoyenebis samomxmareblo gadasaxadis dawesebis SemTxvevaSi.
628
mwarmoebeli
SenaZeni
gayidva
damatebuli
Rirebuleba
dRg 20%-iani
ganakveTiT
fermeri
$0
$400
$400
$80
mewisqvile
400
700
300
60
mcxobeli
700
950
250
50
sursaTis
gamyidveli
950
1000
50
10
sul
$2050
$3050
$1000
$200
629
administrireba
1.
630
aTavisuflebs.
gadasaxadiT
ar
ibegreba
sabanko
da
safinanso
dawesebulebebi
maT
mier
analogiuri
meTodiT
uzrunvelyofili
momsaxurebis wyalobiT (rTulia damatebuli Rirebulebis gamoTvla).
sakuTrebaSi arsebuli sacxovrebliT sargebloba gaTavisuflebulia
gadasaxadisagan (ix. me-16 Tavi, sadac miTiTebulia, rom aseTi tipis
moxmareba, zogadad, gaTavisuflebulia gadasaxadisagan).
cxadia, araerTgvarovani dabegvra zrdis administraciul sirTuleebs,
gansakuTrebiT maSin, rodesac firma sxvadasxvagvar produqcias awarmoebs
(romlis nawili ibegreba da nawili ki _ ara). Tumca, rogorc evropuli
gamocdileba cxadyofs, sistema muSaobs. aSS-sTvis is ki ar aris mniSvnelovani,
administrirebadia Tu ara dRg, aramed is, Tu ramdenad gamoasworebs aRniSnuli
gadasaxadis danergva arsebul mdgomareobas.
631
632
aRniSnuli
gegmis
gasaanalizeblad
damoukideblad
ganvixiloT
TiToeuli mxare:dRg-s daweseba da Semdeg individualuri da korporaciuli
saSemosavlo gadasaxadis Semcireba. dRg-s daweseba moTxovnisa da miwodebis
elastiurobaTa safuZvelze gansazRvruli TanxiT dabegrili saqonlis fasebis
zrdas gamoiwvevs. saqonlis gaTavisufleba dRg-sagan sazRvarze aneitralebs
fasis zrdas gadasaxadis dawesebis gamo.
633
634
635
efeqtianoba
636
Tanasworoba
637
wliuri
Tanasworoba
Tu
Tanasworoba
sicocxlis
ganmavlobaSi?
SeuZlebelia individis gadaxdis unari ganvsazRvroT misi ekonomikuri
mdgomareobis safuZvelze mokle periodis ganmavlobaSi. idealur SemTxvevaSi
sagadasaxado
valdebuleba
unda
ukavSirdebodes
mTeli
sicocxlis
ganmavlobaSi miRebul Semosavlebs. moxmarebis dabegvris momxreni Tvlian, rom
wliuri saSemosavlo gadasaxadi qmnis iseT sagadasaxado tvirTs, romelic
sicocxlis
ganmavlobaSi
miRebuli
Tanabari
Semosavlebis
mqone
individebisaTvis mniSvnelovnad gansxvavdeba.
638
romelic
mas
danazogze
daericxeba:
r ( I 0 - c0A ) .
analogiurad,
WianWvelas
sagadasaxado
iqneba
tr ( I 0 - c0A ) , xolo
WriWinas sagadasaxado valdebuleba ki _ tr ( I 0 - c 0G ) . Cven gvaxsovs, rom c 0G > c 0A ze, amdenad, WianWvelis sagadasaxado valdebuleba momavalSi ufro maRali
iqneba. mxolod imitom, rom WianWvela danazogis gakeTebis ufro maRali
kulturiT xasiaTdeba, vidre WriWina, WianWvelas sagadasaxado tvirTi
sicocxlis
ganmavlobaSi
(ori
periodis
ganmavlobaSi
gadasaxadebis
diskontirebuli jami) ufro maRalia, vidre WriWinas igive maCvenebeli.
639
I 0 = c0A +
c1A
1+ r
(19.1)
I 0 = c 0G +
c1G
1+ r
(19.2)
sicocxlis
sicocxlis
RcA = t c c0A +
t c c1A
1+ r
analogiurad, WriWinas
ganmavlobaSi iqneba:
RcG = t c c0G +
(19.3)
sagadasaxado valdebuleba
t c c1G
1+ r
mTeli
sicocxlis
(19.4)
t c I 0 -is tolia
ganmavlobaSi
aris
agreTve
tc I 0
amrigad,
proporciuli
640
dabegvris
641
ar
dgas
damoukidebeli
korporaciuli
gadasaxadis
arsebobis
aucilebloba.
samomxmareblo
gadasaxadis
alternatiuli
prototipebi
korporaciuli saSemosavlo gadasaxadis, sul mcire, Teoriulad mainc
gauqmebis saSualebas iZleva. gaixseneT me-17 Tavidan, rom korporaciuli
gadasaxadis arsebobis yvelaze mniSvnelovani gamarTleba aris individis mier
korporaciaSi akumulirebuli Semosavlis dabegvris funqcia. Tu akumulacia,
rogorc aseTi, aRar iqneba piradi saSemosavlo dasabegri bazis komponenti,
maSin misi arsebobac aRar iqneba gamarTlebuli. korporaciuli gadasaxadis
gauqmeba ki, albaT, aamaRlebs efeqtianobas.
642
643
orive
sistemisaTvis
damaxasiaTebeli
problemebi.
samomxmareblo
gadasaxadis TviT yvelaze enTuziasti momxreebic ki aRiareben im faqts, rom
misi danergva qveyanas ar Seiyvans sagadasaxado nirvanaSi. saSemosavlo
sagadasaxado sistemisaTvis damaxasiaTebeli yvelaze mtkivneuli problema
aqtualuri darCeba samomxmareblo sagadasaxado sistemis drosac. Tumca igi ar
aris SezRuduli Semdegi problemebiT:
644
qonebis gadasaxadi
10
645
qonebis
gadasaxadi
saSemosavlo
gadasaxadis
administrirebasTan
dakavSirebul gansazRvrul Secdomebs gamoasworebs. gaixseneT, rom kapitalis
yvelanairi mogeba, miuxedavad imisa, realizebulia Tu ara, Sedis dasabegr
bazaSi srulyofili saSemosavlo gadasaxadis SemTxvevaSi. praqtikulad ki
SeuZlebelia xolme ararealizebuli
kapitalis mogebis
dabegvra. Tu
davbegravT qonebas, romlis nawilicaa kapitalis mogeba, SesaZlebeli iqneba am
naklovanebis gamosworeba. qoneba warmoadgens gardasuli wlebis kapitalis
mogebaTa da danaklisTa jams. Tumca ar arsebobs mizezi, vifiqroT, rom
wliuri qonebis
gadasaxadidan miRebuli Semosavali
miuaxlovdeba im
Semosavlebs, romelTa miReba SesaZlebeli iqneboda ararealizebuli kapitalis
mogebis wliuri dabegvris Sedegad.
rac ufro didia adamianis qoneba, miT didia misi gadaxdis unari sxva
Tanabar pirobebSi (Semosavlis CaTvliT). swored amitom mdidarma ufro didi
gadasaxadebi unda gadaixados. davuSvaT, rom Zunwma oqros didi maragi
daagrova, Tumca oqros aranairi Semosavali ar moaqvs. unda daibegros Tu ara
Zunwi am maragis safuZvelze? arsebobs mosazreba, romlis Tanaxmadac, maragis
Segrovebis procesSi Zunwi ibegreboda saSemosavlo gadasaxadiT da es
sakmarisia; amitom, igi aRar unda daibegros sxva gadasaxadiT. alternatiuli
mosazrebis Tanaxmad, oqro, Tavisi arsiT, qmnis sargebels da, amdenad, unda
daeqvemdebaros dabegvras. gadaxdis unaris argumentis yvelaze mniSvnelovani
problema, albaT, is aris, rom TviT yvelaze mdidari adamianic ki Tavisi
qonebis mniSvnelovan nawils adamianur kapitalSi debs _ ganaTlebaSi, unarCvevebis amaRlebasa da a.S. Tumca SeuZlebelia, adamianuri kapitalis Sefaseba
misi saSualebiT miRebuli Semosavlis Sefasebis gareSe. am logikuri
msjelobiT vubrundebiT daskvnas imis Sesaxeb, rom Semosavali yvelaze
racionaluri dasabegri safuZvelia.
646
647
logikuri mizezi
648
11
649
650
Tu uZravi qonebis
gadasaxadi amcirebs danazogis
moculobas,
Sesabamisad, mcirdeba kapitalic, rasac mivyavarT dabal xelfasamde da
gansazRvruli pirobebis dros Semosavlis mcire porciamde, romelsac
iRebs daqiravebuli12. kapitaluri Semosavali ufro araTanasworadaa
ganawilebuli, vidre Sromis Semosavali, amdenad, gadasaxadi zrdis
uTanasworobas.
Taobis SigniT, rogorc Cans, individi Semosavlis transfers mxolod
masze Rarib adamianze axorcielebs. aseTi transferi calsaxad zrdis
Tanasworobas. aseTi nebayoflobiTi transferis raodenobis Semcireba
gamoiwvevs Semosavlebis ufro araTanaswor ganawilebas.
davuSvaT, rom mSoblebs, romelTa Semosavlis miRebis SesaZlebloba
saSualoze maRalia, hyavT Svilebi, romelTa Semosavlis miRebis
SesaZlebloba saSualoa (aRniSnuli fenomeni saSualo mdgomareobaSi
dabrunebis saxelwodebiTaa cnobili). mdidari mSobeli, romelsac surs,
Svilis Semosavlis miRebis SedarebiT dabali unari memkvidreobis
saSualebiT
aanazRauros,
amcirebs
Semosavlebis
araTanaswor
ganawilebas TaobaTa Soris. Sesabamisad, aseTi transferebis Semcireba
zrdis TaobaTaSoris uTanasworobas.
debulebebi
12
ix. Stiglitz [1978]. rodesac saxelfaso ganakveTi mcirdeba, izrdeba Sromis moTxovna.
amdenad, xelfasisa da Sromis moTxovnili moculobis namravli damokidebulia Sromis
moTxovnis elastiurobaze. es ukanaskneli ki, Tavis mxriv, damokidebulia imaze, Tu
romeli
kapitaliTaa ufro
martivi Sromis
Canacvleba (Sromis Canacvlebis
elastiuroba kapitaliT).
651
652
653
654
damgegmavebis
kustaruli industria,
romelic `sikvdilis~ gadasaxadze
muSaobs~. faqtobrivad, uZravi qonebis gadasaxadis gadaxda mxolod im individs
uwevs, romelic adekvatur dagegmvas ver axorcielebs. im SemTxvevaSic ki,
rodesac gadasaxads ar moaqvs Semosavali, igi warmoqmnis zemdet tvirTs da/an
administraciul danaxarjebs.
zogierTi
Teoretikosi
gvTavazobs
uZravi
qonebisa
da
Cuqebis
gadasaxadis integrirebas pirad saSemosavlo gadasaxadSi. saCuqari da
memkvidreoba daibegreba, rogorc recipientis Semosavali. amdenad, heigsaimonsis modelis Tanaxmad, igi CarTul unda iqnes koreqtirebul mTlian
SemosavalSi.
daskvna
655
656
2010 wels dagegmilia misi gauqmeba, Tumca aravin icis, marTla moxdeba
ase Tu ara.
sadiskusio SekiTxvebi
1.
657
gamoyenebuli literatura
Gale, William G, and Joel B Slemrod. Death Watch for the Estate Tax. Journalo f Economic
Perspectives 15 (Winter 2001), pp. 205 18.
Hall, Robert E, and Alvin Rabushka. The Flat Tax, 2d ed. Stanford, CA: Hoover Institutions Press, 1995.
McCaffery, Edward J. A Voluntary Tax? Revisited. Narional Tax Association Proceedings of the
Ninety-third Annual Conference, 2001, pp. 268-74
Slemrod, Joel. and Jon Bakija. Taking Ourselves, 2d ed. Cambridge, MA: MIT Press, 2000, chap.7.
658
nawili 5
mravaldoniani sajaro finansebi
Zalian
kargia,
rodesac
sajaro
finansebTan
dakavSirebuli
yoveli
gadawyvetileba erTi mTavrobis mier miiReba. amerikaSi dabegvrisa da xarjvis
uflebiT saocrad mravali erTeulia aRWurvili. amerika 87000-ze met
iurisdiqcias iTvlis, romelSic Sedis 1 federaluri, 50 saStato, 3034 saolqo,
19431 municipaluri, 16506 raionuli, 13522 saskolo saolqo, da 35356 specialuri
saraiono mTavroba [aSS-is aRweris samsaxuri, 2002, gv. 260]. Statebis,
adgilobrivi da federaluri xelisuflebis urTierTqmedeba umniSvnelovanes
rols TamaSobs aSS-is sajaro finansebis sferoSi. me-20 TavSi Cven federaluri
sistemisaTvis damaxasiaTebel fiskalur sakiTxebs ganvixilavT.
659
Tavi 20
kidev erTxel Tavs iCens is SekiTxvebi, romlebic mudmivad arsebobs aSSis saxelmwifo finansebis sistemis Sesaxeb:
660
winasityvaoba
federaluri
mTavroba
Statebis mTavroba
adgilobrivi
1900
34,1%
8,2%
57,7%
1910
30,1
9,0
60,9
mTavroba
Fisman and Gatti [2002, gv. 340], ix. cxrili 20.1 aSS-is Sesaxeb.
661
1920
39,7
9,8
50,5
1930
32,5
16,3
51,2
1950
59,3
15,2
26,5
1960
57,6
13,8
28,6
1971
48,4
18,6
33,0
1980
54,9
18,1
27,0
1990
56,2
17,9
25,9
1999
61,2
20,9
27,9
662
sazogadoebis formireba
663
664
tibos modeli
ase magaliTad, 1960-ian wlebSi zogierTma axalgazrda kacma datova qveyana, raTa
Tavidan aecilebina vietnamSi samxedro samsaxuri.
665
tibos daSvebebi
rogorc
ukve
individs
aqvs
srulyofili
warmodgena
momsaxurebisa da gadasaxadebis Sesaxeb.
TiToeuli
sazogadoebis
666
Tavdacva)
ar
akmayofilebs
am
daSvebas.
sazogadoebrivi momsaxureba (ganaTleba da
mocemul maxasiaTeblebs.
Tumca
bevri
adgilobrivi
gasufTaveba) zustad ergeba
sazogadoeba
uflebamosilia,
miiRos
da
gaataros
gamoricxviTi
daraionebis municipaluri wesi. es aris debuleba, romelic krZalavs miwis
gansazRvruli formiT gamoyenebas. aRniSnuli garemoeba erTob mniSvnelovania
da ai, ratom: gaixseneT, rom tibos wonasworobis Tanaxmad, sazogadoeba
dasaxlebuli da izolirebulia sazogadoebrivi saqonlis mimarT wevrTa
moTxovnis
safuZvelze.
Tu
Semosavali
pozitiur
TanafardobaSia
sazogadoebrivi
momsaxurebis
moTxovnasTan,
sazogadoebis
dasaxleba
Semosavlis
mixedviT
namdvilad
gamoiRebs
Sedegs.
maRalSemosavlian
sazogadoebebSi sakuTrebis done maRalia, amdenad, sazogadoebas SeuZlia,
daafinansos gansazRvruli moculobis saxelmwifo xarjviTi nawili da
daibegros
SedarebiT
dabali
sakuTrebis
sagadasaxado
ganakveTiT.
dabalSemosavliani ojaxi cdilobs, sacxovreblad mdidar sazogadoebaSi
gadavides da SedarebiT momcro sacxovrebeli aiSenos. dabali sagadasaxado
ganakveTebis wyalobiT, dabalSemosavlian ojaxs SedarebiT mcire sagadasaxado
valdebuleba ekisreba; miuxedavad amisa, aseTi ojaxi sargeblobs maRali donis
sazogadoebrivi momsaxurebiT. rac ufro meti raodenobis dabalSemosavliani
ojaxi gadasaxldeba mdidar sazogadeobaSi, miT ufro Semcirdeba TiToeuli
ojaxis dasabegri baza. Tumca sagadasaxado ganakveTebi unda gaizardos:
gazrdil mosaxleobas meti sazogadoebrivi momsaxureba sWirdeba, romelic
sagadasaxado SemosavlebiT unda dafinansdes.
realisturi
daSvebaa
667
miuxedavad amisa,
ase swrafad
tibos
modelisaTvis
yuradRebis
miuqcevadoba ar iqneba swori. gavixsenoT, rom amerikuli ekonomika, marTlac,
mniSvnelovani mobilurobiT xasiaTdeba. yovelwliurad amerikelTa 16% sxva
adgilas gadadis sacxovreblad [aSS-is aRweris samsaxuri, 2002, gv. 29]. ufro
metic, didi qalaqi yovelTvis aZlevs saSualebas individs, gaakeTos arCevani
sazogadoebis
tipTan
dakavSirebiT.
individs
SeuZlia,
survilisamebr,
dasaxldes qalaqis 20-miliani radiusis farglebSi romelime gareubanSi (maTi
raodenoba ki did amerikul qalaqSi ramdenime aseulia). cxadia, gareubanSic ki
dasaxlebebi formirebulia Semosavlebis mixedviT, gamoricxviTi daraionebis
municipaluri wesi moqmedebs yvelgan da TiToeul dasaxlebul sazogadoebaSi
gansxvavebulia gaweuli momsaxurebis xarisxi (Tundac Semosavlebi msgavsi
iyos).
optimaluri federalizmi
668
ganvixiloT
raionuli
erTeuli,
romelic
ramdenime
mcire
sazogadoebisagan
Sedgeba.
TiToeuli
sazogadoebis
mTavroba
iRebs
gadawyvetilebebs
im
mizniT,
rom
socialuri
keTildReobis
funqcia
maqsimumamde mxolod sazogadoebis wevrebis sargeblis safuZvelze gazardos _
mxedvelobaSi ar miiReba gareSe piri6. rogor gansxvavdeba sazogadoebis
mTavrobis mier am gziT miRebuli Sedegebi im Sedegebisgan, romelsac
centraluri mTavroba saxelmwifo socialuri keTildReobis funqciis Sedegad
miiRebs, romlis drosac gaTvaliswinebuli iqneba TiToeuli moqalaqis
sargeblianoba? pirvel rigSi, ganvixiloT efeqtianobis sakiTxebi da mxolod
amis Semdeg mivubrundeT samarTlianobis sakiTxebis ganxilvas.
669
masStabis
ekonomia
sazogadoebrivi
momsaxurebis
gawevis
dros.
gansazRvruli sazogadoebrivi momsaxurebis gawevis dros, momxmarebelTa
raodenobis zrdis SemTxvevaSi, sazogadoebis wevris xarji klebulobs. ase
magaliTad, rac ufro meti adamiani sargeblobs biblioTekiT, miT ufro
dabalia TiToeuli momxmareblis mier gasawevi xarji. Tu TiToeuli
sazogadoeba
daafuZnebs
biblioTekas,
maSin
momxmareblis
danaxarji
aucilebelze maRali iqneba. centralur iurisdiqcias yvela piroba aqvs
biblioTekis dafuZnebisaTvis; xalxi ki masStabis ekonomiiT isargeblebs.
670
671
672
673
federalizmis
logikis
Tanaxmad,
saxelmwifos
doneze
miRebuli
ekonomikuri regulacia SesaZloa, yvela sazogadoebaSi qmediTi ar gamodges.
ase magaliTad, Cven ukve vuCveneT me-5 TavSi, rom uazrobaa mTeli qveynis
masStabiT erTgvarovani garemosdacviTi reglamentebis SemoReba. dabinZurebis
Semcirebis zRvruli xarji da sargebeli damokidebulia mosaxleobis
simWidroveze, amindze da sxva maxasiaTeblebze. mocemul iurisdiqciaSi
Tanamdebobis pirni floben ufro ukeTes informacias am teritoriis
specifikuri niSan-Tvisebis Sesaxeb, vidre federaluri mTavroba; amdenad,
upriani iqneba, Tu maT eqnebaT garkveuli damoukidebloba maregulirebeli
politikis SemuSavebis procesSi. amerikis SeerTebul StatebSi Stats SeuZlia
aiRos pasuxismgebloba federaluri garemosdacviTi politikis Sesrulebaze,
rac
Stats
regulirebis
saboloo
Sedegis
gansazRvris
mniSvnelovan
Zalauflebas miscems. Stati, romelic ase moqmedebs, ufro mkacri regulirebiT
gamoirCeva, vidre is Stati, sadac aRniSuli qmedeba federaluri xelisuflebis
mieraa Sesrulebuli [Sigman, 2003].
674
rogorc
sakiTxebze:
Cans,
brendisis
laboratoriebi,
marTlac,
muSaoben
Semdeg
Sedegebi
675
garegani
efeqtis
daregulirebis
alternatiuli
meTodi
pigus
gadasaxadebisa da subsidirebis sistemis gamoyenebaa. me-5 Tavi gviCvenebs, rom
saxelmwifos efeqtianobis amaRleba im qmedebaTa dabegvris gziT SeuZlia,
romlebic uaryofiT garegan efeqts warmoqmnis da im qmedebaTa subsidirebiT,
romelic dadebiT garegan efeqts warmoqmnis. centralur xelisuflebas
SeuZlia amgvari meTodis gamoyeneba adgilobrivi mTavrobis mier miRebul
gadawyvetilebebze zemoqmedebis mizniT. ase magaliTad, Tu dawyebiTi da
saSualo ganaTleba qmnis iseT sargebels, romelic iurisdiqciis farglebs
scdeba, maSin centraluri mTavroba sazogadoebebs ganaTlebis subsidiebiT
uzrunvelyofs.
adgilobrivi
avtonomia
SenarCunebulia
da,
Tanac,
koreqtirebulia
garegani
efeqti.
Cven
mogvianebiT
vnaxavT,
rom
sazogadoebisaTvis gacemuli zogierTi federaluri granti garkveulwilad
misdevs am models.
676
Tu
ara saxelmwifo
677
678
mTeli
saqalaqo
arealis
masStabiT
erTgvarovani
sakuTrebis
sagadasaxado ganakveTebis dawesebis Sedegad SesaZloa, kapitaluri danakargi
sakuTrebis im mflobelma ganicados, romelic adre saSualoze ufro dabali
ganakveTiT ibegreboda da piriqiT (sxva Tanabar pirobebSi). ra moxdeba am
cvlilebaTa gatarebis Sedegad? ufro samarTlianad ganawildeba Semosavlebi
Tu naklebad samarTlianad? am SekiTxvebze pasuxis gasacemad bevr sxva
informaciasTan erTad Cven gvesaWiroeba informacia qalaqSi miwis mesakuTreTa
Tavdapirveli qonebrivi mdgomareobis Sesaxeb. Tu unificirebul sistemaze
gadasvlis gziT qalaqSi gadasaxadebi Semcirdeba, xolo qalaqSi macxovrebeli
miwis mflobelni ki sakmaod mdidrebi arian, maSin, cxadia, Semosavlebis
ganawileba ufro arasamarTliani iqneba. xolo Tu qalaqeli miwis mflobelebi
11
679
680
sakuTrebis gadasaxadi
12
681
qalaqi
nevarki
3,34%
atlanta
1,87
detroiti
1,81
niu-orleani
1,70
Sarlota
1,13
los-anJelesi
1,07
Cikago
0,93
niu-iorki
0,80
682
tradiciuli
mosazreba:
sakuTrebis
gadasaxadi,
rogorc
aqcizi.
tradiciuli mosazrebis Tanaxmad, sakuTrebis gadasaxadi aris aqcizuri
gadasaxadi, romliTac miwa da Senoba-nagebobani ibegreba. gadasaxadi nawildeba
Sesabamisi miwodebisa da moTxovnis mrudTa formebis safuZvelze, rogorc es
me-12 TavSia ganmartebuli. mrudebis forma miwisa da Senoba-nagebobis
SemTxvevaSi gansxvavebulia.
grafiki 20.1
683
damatebis
gziT
dgindeba,
Sedegad
ki
viRebT
P0l = Pgl ), xolo miwis mflobelTa mier miRebuli saijaro qira ki zustad
gadasaxadis toli TanxiT klebulobs.
sagadasaxado tvirTi ekisreba.
amdenad,
miwis
mflobels
mTeli
684
grafiki 20.2
Senoba-nagebobaTa
bazari
20.2
grafikzea
asaxuli.
B
0
dabegvramde
horizontaluri
685
mosurneebi ixdian
P0B -s,
686
687
axali Sexeduleba
- daskvna. sakuTrebis gadasaxadi aris kapitalis zogadi
gadasaxadi, romlis aqtivTa garkveuli nawili saSualoze maRali, xolo
nawili ki saSualoze dabali ganakveTiT ibegreba. gadasaxadis zogadi efeqti
kapitalis
ukugebis
SemcirebaSi
gamoixateba,
romelic
progresiulia
Semosavlis ganawilebis zemoqmedebis mimarT. sagadasaxado ganakveTebs Soris
arsebuli gansxvavebani aqcizis efeqts qmnis, zaraldeba is aramobiluri
faqtorebi,
romlebic
maRali
gadasaxadebis
mqone
arealSi
ibegreba.
koreqtirebis procesi sakmaod rTulia da, Tanac, progresiulobis xarisxze
aqcizis zemoqmedebis Sesaxeb Zalian mwiri informacia arsebobs. bevrs verafers
vityviT kapitalis moculobis cvlilebiT gamowveuli grZelvadiani efeqtis
mniSvnelobaze. Tu aqcizis da grZelvadiani efeqti arcTu Zlier zemoqmedebas
axdens zogad efeqtze, maSin gamodis, rom sakuTrebis gadasaxadis zogadi
Sedegi progresiulia.
688
ouTsis
regresiuli
analizis
Sedegebis
mixedviT,
sakuTrebis
sagadasaxado ganakveTis zrda amcirebs saxlis Rirebulebas, maSin rodesac
TiToeul moswavleze gaweuli danaxarji zrdis imave maCvenebels. aseTi
daskvnebis interpretacia seriozul sifrTxilesa da yuradRebas moiTxovs.
daviwyoT imiT, rom TiToeul moswavleze gaweuli danaxarji SesaZloa,
adgilobrivi sazogadoebrivi momsaxurebis Sesafaseblad adekvaturi saSualeba
arc iyos. adgilobrivi mTavroba amaze gacilebiT met sazogadoebriv
momsaxurebas gvTavazobs (policia, parkebi, biblioTekebi). ufro metic,
ganaTleba erTaderTi adgilobrivi sazogadoebrivi saqonelic rom iyos,
TiToeul moswavleze gaweuli danaxarji ganaTlebis xarisxis Sesafasebladac
ki ar gamodgeba. Tumca SesaZlebelia, rom mocemul sazogadoebaSi danaxarjebi
maRali iyos, radgan sazogadoebas uwevs sakmaod soliduri Tanxis gadaxda
maswavleblebisaTvis, an maTi skolebi ar aris efeqtianad administrirebuli, an
moswavleTa swavleba am sazogadoebaSi gansakuTrebiT rTulia.
689
690
14
im qonebis Rirebuleba, romelic 1975 wlis Semdeg iyo SeZenili, garigebis dros
arsebul sabazro Rirebulebas gautolda.
691
692
swored amas
mowmobs kaliforniis
gamocdileba
me-13
damatebis
amoqmedebis Semdeg, romlis Tanaxmad, SeizRuda sazogadoebis unari, gaezarda
sakuTrebis sagadasaxado Semosavali, ris Sedegad `moxda Zalauflebis
koncentracia Statis sakanonmdeblo doneze. mxolod mas SeeZlo im
politikuri mimarTulebisa da prioritetebis gansazRvra, romlebic adre
adgilobriv doneze ganisazRvreboda xolme~ [lindsi, 1986]. amrigad, SesaZlo
reformirebis gansazRvris dros aucilebelia, friad seriozulad mivudgeT
sakuTrebis gadasaxadis politikur rols.
mTavrobaTaSorisi grantebi
15
693
grantebi mTlianad
grantebis
procentuli wili
mTliani
federaluri
danaxarjebis
mimarT
grantebis
procentuli wili
mTliani Statebisa
da adgilobrivi
danaxarjebis
mimarT
weli
(miliardi dolari
2001 wlis
RirebulebiT)*
1960
$20
4,3%
10,5%
1970
73
9,8
18,0
1980
139
12,2
23,5
1990
141
8,9
16,9
2001
277
14,9
21,4
* Tanxebi konvertirebulia
deflatoris gamoyenebiT.
2001
wlis
dolaris
RirebulebaSi
mSp-is
694
grantebis tipebi
grafiki 20.3
695
Semxvedri
grantebi.
donoris
mier
gansazRvruli
saqmianobis
dafinansebisaTvis gacemuli TiToeuli dolaris misaRebad aucilebelia,
beneficiaris mier daxarjul iqnes fulis gansazRvruli raodenoba. ase
magaliTad, rodesac sazogadoeba daxarjavs erT dolars ganaTlebaze, maSin
federaluri mTavrobac daxarjavs erT dolars am mimarTulebiT.
16
696
axla
smolvili
moixmars
G2
sazogadoebriv
saqonels;
piradi
moxmarebisaTvis axla ukve c2-iTaa gamoxatuli. gaiTvaliswineT, rom G2
aRemateba G1-s, xolo c2 ki _ c1-s. smolvili grantis nawils ufro meti
sazogadoebrivi
saqonlis
SesaZenad
gamoiyenebs,
xolo
nawils
ki
_
sagadasaxado tvirTis Sesamcireblad. cxadia, SesaZlebelia ise davxazoT
indiferentulobis mrudebi, rom c2 gautoldes c1-s, an ise, rom c2 ufro naklebi
iyos, vidre
c1. miuxedavad amisa, arsebobs aSkara SesaZlebloba imisa, rom
sazogadoebrivi moxmarebis stimulirebis mizniT gacemuli grantis nawili
gamoyenebul iqnes sagadasaxado tvirTis Sesamsubuqeblad. gansakuTrebul
SemTxvevaSi sazogadoebis ganurCevlobis mrudebi SesaZloa, ase ganawildes: G2 =
G1-s, anu sazogadoeba moixmars sazogadoebrivi saqonlis Tavdapirvel
moculobas, xolo mTel grants ki gadasaxadebis Sesamcireblad iyenebs.
amrigad, mxolod Teoriis safuZvelze SeuZlebelia imis dadgena, Tu rogor
zemoqmedebas axdens Semxvedri granti im danaxarjze, romelic gaweulia
sazogadoebrivi saqonlis moxmarebaze. es damokidebulia fasis cvlilebis
mimarT moTxovnis reagirebaze. ekonomistebma bevri statistikuri kvleva
Caatares imis Sesaswavlad, Tu ramdenad reagirebs sxvadasxva sazogadoebriv
saqonelze arsebuli moTxovna fasis cvlilebaze. fiSerisa da papkes [2000]
kvlevis Tanaxmad, ganaTlebaze arsebuli moTxovnis fasis elastiuroba 0,15-sa
da 0,50-s Soris meryeobs.
dadebiTi
zemoqmedebis
arsebobis
pirobebSi
Semxvedri
granti
koreqtirebis saukeTeso gzas warmoadgens. Cven ukve visaubreT me-5 TavSi imis
Sesaxeb, rom individis an firmis mier dadebiTi garegani efeqtis formirebis
pirobebSi adekvaturi subsidia efeqtianobis dones amaRlebs. igive mosazreba
vrceldeba sazogadoebazec. cxadia, subsidirebis ganxorcielebis sqemasTan
dakavSirebuli problemebi jer isev aqtualuria. kerZod, centralur
xelisuflebas garegani efeqtis faqtobrivi moculobis Sefaseba unda SeeZlos.
am konteqstSi, sainteresoa, SevniSnoT, rom bevri federaluri sagranto
programa rTulia imisaTvis, rom efeqtianobis kriteriumis racionalizacia
moxdes. maRali Semxvedri ganakveTebi (xSirad 80 da 90%) ufro metia, vidre
subsidirebuli Statebisa da adgilobrivi saqmianobis Sedegad warmoqmnili
zemoqmedebis racionaluri Sefasebani [Oates, 1999, gv. 1129]. faqtobrivad, borkisa
697
grafiki 20.4
698
grafiki 20.5
699
araSemxvedri
granti.
am
SeTxvevaSi
donori
recipients
aZlevs
gansazRvrul Tanxas, romelic unda daixarjos sazogadoebriv saqonelze. 20.5
grafikze asaxulia araSemxvedri granti, romliTac G-s AH erTeuli unda iqnes
SeZenili. sazogadoebis Semosavlis TiToeul doneze smolvils axla ukve
SeuZlia AH erTeuliT meti sazogadoebrivi saqonlis SeZena, vidre warsulSi.
amrigad, axal sabiujeto SezRudvas Tavdapirvel sabiujeto SezRudvaze AH
horizontaluri manZilis damatebiT viRebT, ris Sedegad viRebT AHM texil
xazs.
700
upirobo grantebi. SexedeT 20.5 grafiks: AHM sabiujeto xazi zustad ise
gamoiyureba, TiTqos sazogadoebam SeuzRudavi erTjeradi granti AH dolaris
odenobiT miiRo. aseTi upirobo granti saxelmwifo Semosavlebis ganawilebis
saxelwodebiTaa cnobili. upirobo grants JM sabiujeto xazamde mivyavarT, anu
igi farTovdeba MH segmentiT vertikalur RerZze. smolvili zustad erTnairad
moiqceoda rogorc AHM SezRudvis, ise JM SezRudvis pirobebSi. am konkretul
SemTxvevaSi upirobo granti SesaZloa ganvixiloT, rogorc Ria erTjeradi
granti. sanam sazogadoebas surs moixmaros grantis odenobis sazogadoebrivi
saqoneli, pirobiTi granti ararelevanturi iqneba. amis sapirispirod, Tu
sazogadoebas unda AH-ze naklebi sazogadoebrivi saqoneli moixmaros, maSin
pirobiTi granti individTa qcevebze namdvilad moaxdens zemoqmedebas.
701
zogadad,
sagadasaxado
Zalisxmevis
fenomeni
TiTqmis
uazroa
kapitalizaciis arsebobis gamo. warmovidginoT ori qalaqi: sodomi da gomori,
romlebic yvela maxasiaTebliT msgavsia, garda erTisa: sodomSi moedineba
nakaduli, romelic mosaxleobas sruliad ufasod aZlevs wyals, gomorSi ki
aucilebelia Webis amoTxra da wylis amoqaCva.
702
webovani
qaRaldis
efeqtis
zogierTi
ganmarteba
fokusirebulia
biurokratTa rolze. filimoni, romeri da rozentali [1982] amtkicebdnen, rom
biurokratebs biujetis zomis gazrda surT. swored amitom isini arasodes
acnobeben moqalaqeebs sazogadoebisaTvis kuTvnili sagranto dafinansebis
WeSmariti moculobis Sesaxeb. malaven ra am informacias, maT SeiZleba
motyuebiT ubiZgon moqalaqeebs, moiTxovon ufro meti dafinanseba, vidre amas
sxva SemTxvevaSi moiTxovdnen. gamodis, rom webovani qaRaldis efeqti imiTaa
gamowveuli, rom moqalaqem araferi icis WeSmariti sabiujeto SezRudvis
Sesaxeb. Teoriis dasasabuTeblad filimonma, romerma da rozentalma aRniSnes,
rom xarjviT sakiTxebze Catarebuli referendumebis dros sxvadasxva StatebSi
biuletenSi xSirad Sedioda informacia dasabegri bazis Sesaxeb, rasac ver
vityviT grantebis Sesaxeb informaciaze.
703
mimoxilva
704
daskvna
federaluri
sistemis
farglebSi
sxvadasxva
mTavroba
urTierTgadamfarav iurisdiqciebs sxvadasxva momsaxurebas sTavazobs.
sazogadoebis
formirebis
klubiseburi
modeli
miuTiTebs,
rom
sazogadoebis
zoma
da
sazogadoebrivi
saqonlis
raodenoba
damokidebulia
gemovnebaze,
sazogadoebrivi
momsaxurebis
gawevis
Rirebulebasa da gadatvirTvis xarjze.
tibos modeli xazs usvams mobilurobis, sakuTrebis gadasaxadisa da
adgilobrivi saxelmwifo finansebis daraionebis wesebis mniSvnelovan
rols. gansazRvruli pirobebis arsebobisas `daniSnulebis adgilas
yofnis gziT xmis micema~ (rac gulisxmobs individis gadaadgilebas
misTvis saukeTeso sazogadoebaSi) sazogadoebrivi saqonlis paretoefeqtian ganawilebas ganapirobebs.
decentralizaciis uaryofiT mxared iTvleba sazogadoebebs Soris
arsebuli
garegani
efeqti,
masStabis
ekonomiis
ugulebelyofa
sazogadoebrivi saqonlis uzrunvelyofis dros, araefeqtiani dabegvra
da Semosavlis gadanawilebis dabali potenciali.
705
sadiskusio SekiTxvebi
1.
706
3.
a.
b.
c.
d.
4.
5.
707
SerCeuli literatura
Fisher, Ronald C, and Leslie E Papke. Local Government Responses to Education Grants. National Tax
Journal 53 (March 2000), pp. 153 68.
Oates, Wallace E. An Essay on Fiscal Federalism. Journal of Economic Literature 37 (September 1999),
pp. 1120 49.
Tannenwald, Rober. Are State and Local revenue Systems Becoming Obsolete? National Tax journal
55 (September 2002), pp. 467 90.
708
709
710
711
712
713
714
715
716
717
718
719
720