Psl.

9$5*21,1,1.,1,26
1Uzo11 m. buIundIs
iame numeryje:
x Nauji leidiniai
x Vargon paminklosaugai Lietu-
voje40 met
x Vargonaikultros paminklai
(Istoriniai straipsniai)
x Vargonai Lietuvoje (Istoriniai
straipsniai)
x Liturgins muzikos labirintuo-
sepokalbis su Danute Kala-
vinskaite
x iluvos v. Mergels Marijos
gimimo Bazilikos vargonai
x Vargon apsauga Vakar Euro-
poje (Istoriniai straipsniai)
x Liturginio vargonavimo pamok-
ls (IV)
Virelio nuotraukoje: senieji iluvos vargonai
Psl. 10
LITURGINS MUZIKOS LABIRINTUOSE -
POKALBIS SU DANUTE KALAVINSKAITE
Kokia liturgins muzikos padtis Lietuvoje? Kokias pastebite geras ir blogas ten-
dencijas?

Apie vis Lietuv atsakyti negaliu. Taip pat negaliu suprasti, k ir kaip girdi mu-
zikins klausos neilavins arba jos neturintis mogus. A Lietuvos banyiose girdiu
daug menkaverts krybos ir neblogos, bet ne savo vietoj skambanios muzikos.
Liturgins muzikos padtis pirmiausia priklauso nuo bendro visuomens isilavi-
nimo. Antra, nuo vargonininko-chorvedio visapusiko (muzikinio, liturginio, teologi-
nio) isilavinimo, tikjimo ir jautrumo odiui. Treia, nuo kunigo, kaip banytins
bendruomens vadovo, pagarbos vargonininkui savo srities profesionalui. Mano ma-
nymu, visuomens muzikinis isilavinimas prastja. Taiau banyios muzik(ant)ai
dabar jau lengviau gali pasiekti Banyios dokumentus liturgijos bei teologijos klausi-
mais. Labai tikiuosi, kad jie iais dokumentais vis labiau domsis. Taip pat viliuosi,
kad ilgainiui ir dvasininkai liausis rmsi vien savo sivaizdavimu, kas yra liturgin
muzika, kad jie ims labiau gerbti isilavinusius banyios muzik(ant)us.
Noriau, kad banyios vargonininkai ir patys save labiau gerbt. Turiu minty
lankstum, ne pataikavim sau profesinje sferoje. Ar ne gda vadintis vargonininku, jei
kunigo ugiedot prefacij sugebi atsiliepti tik nuo natos fa, o nuo fa-diez ar nuo mi
nesugebi? Jei leidi sau nepataikyti ton, jei nemoki parinkti tinkamo giesms aukio ir melodij suharmonizuo-
ti? Jei nepasistengi net elementari giesmi-mald (pavyzdiui, Tve ms) atmintinai imokti?

Kokius matote ikilusi problem liturgins muzikos srityje sprendimo bdus?

Banyioje joki problem neisprsi greitai, kapodamas kieno nors galvas, keldamas revoliucijas. Reikia
ugdyti mones. Paklauskite eilinio parapijieio, kiekvien sekmadien ateinanio miias, kas yra liturgija. Kam
miios reikalingos? Ar tai bendruomens susirinkimas, ar neapsakomo Slpinio akivaizda? Ar Viepaiui Dievui
reikia ypatingos ms pagarbos, ar Jis yra taps ms broliu, su kuriuo santykiai turt bti labai artimi, net fami-
liars? iuose klausimuose esant ar pakeisti ir, tai yra, aprpti visas Dievo mogaus santykio puses ne-
lengva. Mano sitikinimu, liturgins muzikos reikalai priklauso btent nuo ito supratimo.
Ir dar vieno supratimo reikia: nuoirdiausiai stengdamiesi itobulinti banytin men ir igrainti apeigas
arba, atvirkiai, lygiai taip pat nuoirdiausiai versdami vis bendruomen btinai giedoti uuot tyliai susikau-
pus, nepamirkime, kad ir tuti puodai graiai skamba. urnale Kelion su Bernardinai.lt (Nr.13) man labai pa-
tiko vienas straipsnis apie tai, kad danai mes sau ir Dievui vaidiname tikjimo spektakl ir plojame patys sau... o
Jis neploja.

Kaip patartumte banyios vargonininkui ar choro vadovui rinktis liturgins muzikos repertuar. Juk da-
bar banyioje skamba muzika nuo grigalikojo choralo iki giesmi (galbt teisingiau bt vadinti dainomis su
sakralaus teksto pakraipa) pritariant bosine gitara. Kodl taip isiplt mii metu skambanios muzikos amplitu-
d? Ir kas vis dlto lemia banyioje skambanios muzikos pasirinkim vargonininkas, choro vadovas ar kuni-
gas? Kas u j turt bti atsakingas?

Kiek suprantu, u visa, kas vyksta banyioje ir parapijoje, yra atsakingas kunigas, kuris galiotas ja rpin-
tis. Jis atsakingas ir u jam pavestoje banyioje skambanios muzikos kokyb. Specifinse srityse savo atsako-
mybe kunigas gali ir turt dalintis.
Prie renkantis kok nors liturgin repertuar vargonininkui/chorvediui ir kunigui dera bti susipainusiems
su Banyios reikalavimais banytinei muzikai bei jos atlikjams. Jiems reikt kartkartm drauge aptarti vairi
bendruomens (parapijos) grupi poreikius ir tai, ko kunigas nori siekti, tikiniuosius ugdydamas. Muzika gali
padti sielovadai. Apsvarstyti, susiderinti, kas geriausiai tinka eilinms dienoms, paprastoms miioms, kas ge-
dulinms, o kas ventinms.
Muzika liturgijai (daniausiai giesms) yra parenkama pagal odius ia gairmis pirmiausia bt liturgi-
niai (mii) tekstai ir pagal muzikos stili, kuris neturt kelti asociacij nei su teatru, nei su muge ar popkon-
certu. Neretai kelia...
Danut Kalavinskait - muziko-
log ir banyios vargoninink,
humanitarini moksl daktar,
Lietuvos muzikos ir teatro aka-
demijos Muzikos teorijos kated-
ros lektor.
Psl. 11

Po II Vatikano susirinkimo pradta skatinti bendruomenin giedojim. Vis dlto Lietuvos katalik banyiose
tai prigyja labai sunkiai. Kokios, Js nuomone, pagrindins to prieastys ir sprendimo bdai?

Nesuprantu tbtinio noro, kad per miias visi giedot. O jeigu a nenoriu giedoti? Ypa eilinm dienom, po
darbo. Tuo metu mielai igirsiau k nors menika. Bet daniausiai aus ria prasta, es visai liaudiai prieinama,
muzika. kontrargument, kad eilinis mogus negali i karto pagauti sudtingesns, labiau niuansuotos giesms,
atsakau: kas nori liturgijoje giedoti, turi dti iek tiek pastang burtis grup (chor), papildomai parepetuoti ir
klausyti vadovo vargonininko-chorvedio, o ne aukti kaip imano. Banyia ne turgus, o choras ir yra toji ben-
druomens dalis, kuriai miela mald ireikti per muzik. Dabar gi banyios vargonininkas pastatytas prie mini,
kuriai jis joks autoritetas.
Vargonininkai, savo ruotu, turt labiau atsivelgti monms tinkam giedoti diapazon, jei jau renkasi
paprastas, visiems skirtas giesmes. Dabar gi danai girdiu juos soliuojant nepasiekiamose auktybse. Tok elges
laikau nepateisinamu apsileidimu. Argi profesionalui sunku Pulkim ant keli, Jzau pas mane ateiki i miriam
chorui skirto G-dur, F-dur transponuoti , pavyzdiui, D-dur?
Kita vertus, ir chorai kai kada sekmadieni ar ikilmi miiose per daug sau leidia. Gieda ilgiausi Kyrie,
paskui Gloria, taip pat ipltot Sanctus ir t.t. Daniausiai tai nebna meno edevrai, o ir atlikimas mgjikas...
Chorvediui iek tiek vertt pagalvoti apie mones ten, apaioje. Rinktis kompaktikas kompozicijas. Ilgesnes
giedoti prie miias, o miiose kol surenkamos aukos, komunijos metu. Patiems ilgiausiems kriniams, savaime
vertingam banytiniam menui turt bti skirtas laikas po mii trumpas koncertas, susikaupimo valanda, kai
mons jau laisvi ieiti ar pasilikti.

Dar nemaai kunig bijo odio "koncertas". K reikt padaryti, kad ta baim inykt?

Koncertas susijs su pasirodymu, savs demonstravimu kitiems (klausytojams). Todl labai nepageidautina
koncertuoti liturgijos metu, kai visas kiekvieno dalyvio dmesys turi bti skirtas Dievui.
Koncert apskritai galima nemgti ar vengti, jei koncertavimas tapatinamas su tuiu virtuozikumu, nau-
dojimusi banyia vien kaip sale su gera akustika ir tauriausiu instrumentu vargonais, be pagarbos Dievui ir ba-
nyioje besimeldiantiems monms. odiu, jei muzikantams svarbiausia save realizuoti, kaip nors prastumti
atlikti tuos krinius, kuriuos jiems malonu groti. Patyrs, kad muzikantams rpi ne vien jie patys ir j menas, kad
jie suvokia, kur ateina ir kaip turi elgtis tokioje vietoje, joks dvasikis nebeturt koncert bijoti.
Labai grau, kai muzikavimas banyioje susiejamas su dvasiniu ir kultriniu klausytoj ugdymu, muzikos
krinius derinant su meditaciniais religiniais, poetiniais ar neilgais informaciniais tekstais. Pavyzdiui, rengiantis
grieti nuostabius J.S.Bacho choralinius preliudus, galima pasirpinti perskaityti ir kelis posmus juos kvpusi
protestantikosios giesms (choralo) odi, gal dar ir koki mald pridti. Tokio turinio renginys tampa labiau
susikaupimo valanda, parengta keli bendradarbi, nei vieno asmens koncertu.

Kokios yra pagrindins taisykls, kuri turt laikytis koncert banyiose rengjai?

Katalik Banyia (Dievikojo kulto kongregacija) 1987 m. yra ileidusi dokument Koncertai banyiose,
kur kiekvienas gali rasti lietuvikai internete arba Banyios iniose (2001, Nr.2). Be to, Lietuvos Vyskup
Konferencija 2001 m. ileido instrukcij Koncertai ir kiti renginiai banyiose bei koplyiose alia liturgini apei-
g, skirt btent Lietuvos banytinei provincijai, ji irgi yra kiekvienam prieinama internete arba Banyios i-
niose (2001, Nr.15). Ten suraytos visos taisykls, kuri privalo laikytis koncert banyiose rengjai.
Kokie pagrindiniai Katalik banyios dokumentai, kuriuos turt atkreipti dmes banyios vargoninin-
kas?

Atkreipti dmes ne tas odis. Turt gerai siskaityti ir pabandyti suprasti, kas, kaip ir kodl. Suprasti ne
taip jau ir paprasta, nes tarp dokument, kurie ileisti po Vatikano II susirinkimo, yra ioki toki prietaravim,
kurie kl ir tebekelia pasaulyje daug diskusij. Taip pat ir lietuvikuose leidiniuose, ypa skirtuose plaiai naudoti
(pvz., Liturginiame maldyne), pasitaiko anachronizm. Apie iuos sumait kelianius dalykus esu raiusi savo
straipsniuose (r. urnalus Soter, Lietuvos muzikologija bei LMTA konferencij praneim rinkinius).
Svarbiausi dokumentai po Vatikano II susirinkimo reformos bt ie: Konstitucija apie ventj liturgij
Sacrosanctum Concilium (1963; VI skyrius Banytin muzika), instrukcija Musicam sacram (1967), Ben-
Psl. 12
drieji Romos miiolo nuostatai (1975; laukiame pasirodant treiojo leidimo), vadovas miioms su vaikais Pueros
baptizatos (1973), pop. Jono Pauliaus II chirografas minint Tra le sollecitudini imtmet (Mosso dal vivo deside-
rio, 2003). Visus, iskyrus chirograf, galime rasti lietuvikai. Gaila, kad Musicam sacram ir Bendrieji Romos
miiolo nuostatai lietuvi kalba neprieinami internete. Instrukcij publikavo Muzikos inios (1967, ieivijoje) ir
Katalik kalendorius inynas-1983, o Bendrieji nuostatai yra tame storame dideliame miiolo tome, i kurio kunigas
meldiasi mii metu. Apie visiems tikintiesiems (!) btin mokti grigalikojo choralo repertuaro minimum dar
1974 metais buvo ileistas Laikas vyskupams Voluntati obsequens j ir kunigai, ir banyios vargonininkai
irgi turt atsivelgti.
Ir daugelyje apskritai liturgijai skirt dokument yra raoma apie banytin muzik, nes ji integralus liturgi-
jos elementas. Geras vargonininkas su iais dokumentais turt bti susipains. Tai, pavyzdiui, Liturgicae instau-
rationes, Vicesimus quintus annus, Liturgiam authenticam, Ecclesia de Eucharistia, Spiritus et sponsa,
Redemptionis sacramentum, Sacramentum Caritatis paskutinieji keturi lietuvikai publikuoti Banyios i-
niose, prieinami internete.
Vertingi pop. Benedikto XVI straipsniai ir knygos liturgijos ventumo tema deja, j lietuvikai dar neturime.
Banyios muzikams taip pat bt ne proal painti ir ankstesnius Banyios potvarkius pavyzdiui, Tridento susi-
rinkimo nutarimus, pop. Pijaus X motu proprio Tra le sollecitudini (1903), pop. Pijaus XII enciklik Musicae
sacrae disciplina (1955). Vis ami Banyios dokument muzikos klausimais apvalg ir kit nauding dalyk
galite rasti met ileistame enciklopediniame inyne Banytin muzika (sud. Jonas Vilimas).
ILUVOS V. MERGELS MARIJOS GIMIMO
BAZILIKOS VARGONAI
iluvos v. Mergels Marijos Gimimo bany-
ios istorija siekia XV a. vidur. Ji buvo sudtin-
ga, ypa nelengvas buvo reformacijos laikotar-
pis. Iki pat XVIII a. vidurio iluvoje tebta kuk-
li medini banyi. Apie vargonus jose ini
kol kas nerasta. Tik 176075 m. pastatyta tokios
svarbios vietos verta Lietuvos katalik mro ba-
nyia, o 1786 m. joje buvo pastatyti ir nedideli
12 registr vargonai. J meistras neinomas, te-
galima spti, kad tai buvo instrumentas, panaus
daugel tuo laikotarpiu Lietuvos banyiose pa-
statyt ir iki iol ilikusi vargon.
1877 m. gegus 3 d. 3 val. ryto banyi tren-
k perknas. Siena vir pagrindini dur skilo,
langas iduo, vargonai, stovj u io lango,
buvo uberti iuklmis, drointos puomenos
aplauytos. Vargon valymas ir taisymas kaina-
vo 300 rubli. 1880 m. tebestovjo tie patys se-
nieji, 1786 m. statytieji 12 registr vargonai, tuomet vis dar apibdinami kaip puikios architektros, droiniais
puoti ir klijiniais daais nudayti. 1892 m. banyioje kilo gaisras ir senieji vargonai sudeg. Jiems pakeisti pul-
kininkas Aleksandras Babianskis 1896 m. paaukojo taip pat senus, i kakur kitur gautus vargonus, kurie buvo
pastatyti ant choro. Iki ms dien iliko i vargon korpusas su prospektu ir apie 50 vamzdi.
Prospektas i pirmo vilgsnio gali pasirodyti barokinis ir priskirtinas XVIII a., taiau nuo kit barokini Lie-
tuvos vargon jis labai skiriasi. Atidiau siirjus, aikiai matyti pereinamojo klasicizm laikotarpio, t.y., XIX
a. I puss elementai. Pavyzdi toli iekoti nereikia: Pauvyje yra nedideli meistro Teodoro Tydemano (Theodor
Tdemann) vargonai, pastatyti 1801 m.; labai panas to paties meistro vargonai, statyti 1804 m., tebra ir Kaime-
lio (Kiduli) banyioje prieais Jurbark, kitapus Nemuno. Abu ie vargonai atrodo tarsi ikirpti i iluvos var-
gon prospekto, virutiniojo tarpsnio centrins dalies, priklausanios II manualui (plg. nuotraukas). Bt pernelyg
lengvabdika teigti, kad vargon prospektas, kuris dabar stovi iluvos banyioje, yra T. Tydemanno darbo, ta-
iau i splion netiesiogiai patvirtina ir kiti dalykai, todl tolesns paiekos ia kryptimi bt visai manomos.