Valstybes Valdymo Uzkulisiai

UDK 323(474.
5) Ma 647
SKIRIU VISIEMS LIETUVOS MONMS
ISBN 978-9955-871-08-8
Algimantas Matuleviius, 2008 Leidykla Algarv, 2008
Vietoj VADO
Per savo gyvenim patiriame vairiausi dalyk. Vien svarb ir reikm suprantame tuoj pat, kitus vertina tik laikas. Vieni bgant laikui nublanksta arba usimirta, kiti, anksiau nepastebti, irykja ir suiba visomis vaivorykts spalvomis ir atspalviais. Ir mogaus gyvenimas nra vien tik gera ar bloga, vien malonumai ar vargai. Jis kur kas sudtingesnis, vykiai, ypa poelgiai, susipina ir nra paprasta juos i karto suprasti ar atrinkti, kas gera, o kas bloga, kas gerietis, kas blogietis, kaip mgdavome skirstyti vaikystje. Matyt, mons, kaip ir tautos, vystosi pagal tam tikrus dsningumus ir logik, turi savus istorinius vingius. Manau, kad XXI a. gali atskleisti daugel gamtos ir ms vystymosi slpini. Tik kain ar sugebsime rasti visus mus tenkinanius atsakymus tarsi ir paprastus klausimus, kodl mons bendrauja taip sudtingai ir sunkiai suvokiamai, jog neivengiamai kyla karai, suvei nesantaika, tvyro tampa, sta mons. Vardan ko visa tai? Nors ki prigalvota daug: ir vardan Tvyns, ir vardan Laisvs, ir vardan Demokratijos Tik kartais atrodo, jog visa tai tik graiai pakuotas MELAS. Kirinama, udoma, naikinama ir prievartaujama tik emiausiems mogaus instinktams patenkinti: noro valdyti kitus, t. y. vardan VALDIOS, noro kuo daugiau turti, t. y. GOBUMO ir TURTO, noro itvirkauti, t. y. elgtis taip, kaip nesielgia jokie kiti gyvi padarai ioje emje. Taiau ia kaip tik ikyla vienintelis klausimas: kuri akimirk taip besielgdamas mogus nustoja buvs MOGUMI, t. y. mstaniu, socialiu ir atsakingu asmeniu (individu) ir tampa tik grybi, nesvarbu, kaip gaut, naudotoju, t. y. nebesocialia btybe. klausim atsakyti nesunku. Sunku taip sutvarkyti moni bendruomens gyvenim, kad visi elgtsi kaip MONS. Gaila taiau dalis bendruomens lyderi gyj valdi, ja piktnaudiauja. Apie tai vengiama pasakyti garsiai, nes ms baim jau tapo gyvenimo bdu. Bijojome caro, bijojome soviet, visko bijome ir nepriklausomoje Lietuvoje. Tad apie koki laisv, apie koki bendruomen
VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI
galime kalbti? Ar neatsitiko taip, kad savo noru leidome mus visus kaip avi band atvesti nauj baudiav, kuri vadinasi demokratija ir laisvja rinka? Ar nevyko banali ir paprasta apgavyst, o mes ir toliau tikims, kad atsiras geras dd ir visk sutvarkys. Niekas ir nieko u mus nedarys. Tik patys savyje surad drsos ir nordami gyventi kaip ir pridera mogui, tai yra laisvai susitar, nusimesime baudiav ir ivarysime tuos, kurie mus daro baudiauninkais. Nors iais laikais knygos nra madingos, taiau manau, kad ne veltui stengiausi surinkti, sugrupuoti ir aprayti tokio bandymo isilaisvinti i baudiavos vien i epizod. Manau, ms alies gyvenime tai yra vienas i esmini dalyk. is mano krinys nepretenduoja tobulyb. Tai yra paprastas, bet gausia dokumentine ir raytine mediaga pagrstas apmstymas apie vykius, j pasekmes ir galimus tolesnius veiksmus. Mano siekis kuo suprantamiau paaikinti monms, kas devynioliktais nepriklausomybs metais vyksta ms Tvynje. Parodyti, kad pas mus yra dor, sining moni, pasiryusi sukilti prie mums primest XXI amiaus apgauls, melo, cinizmo ir vagysi sistem, t. y. iuolaikin vergov ir, pasibeldus Js protus bei irdis, tiesiog paprastai pasakyti: ,,Mes visi galime gyventi graiau ir geriau, jeigu vieningai pasakysime NE mus dabar engianiam klanui. Jei nors keli tkstaniai supras mano siekius, mes laimsime, nes vliau jie, tai suprat, perduos kitiems. Manau, jog vardan io tikslo verta aukoti savo laik, sveikat ir ramyb, tik negalima aukoti gyvenimo, nes tada niekai laimt, o jie tik to ir laukia. Mano ir mano koleg atliekamo tyrimo metu ir dabar gauname laik ir odini paraginim netylti, kelti visk vieum, o bendraudami su Lietuvos monmis sitikinome, kad negalima taikstytis su esama situacija, kad privalome j i esms keisti. Savo knygoje nesiekiau chronologikai pateikti vyki arba isami atsakym. To nesiekiau, nes to nemanoma padaryti. Knygoje pateikiu daugyb dokument, liudijim ir faktins mediagos, tuo bandau padaryti kelet valg bei galim veiksm scenarij ir siekiu vienintelio tikslo kad Lietuvos ir jos moni LIKIMUI likt kuo maiau abejing. Nuoirdiai dkoju visiems, kurie paskatino, padjo parengti ir ileisti leidin. Dkoju u supratim, palaikym ir nuoirdum, kuriuos jauiau vis laik.
Mes ir ms aplinka
Gyvenime sunku rinktis. Man tai daryti teko labai retai. Gyvenimas, o gal likimas taip sutvark, kad turjau dvi galimybes: pasiduot ir plaukt pasroviui arba bandyti kapanotis. Neinau, ar Auktesnij jg buvo lemta, ar tai tiesiog sutapimas, bet du pagrindiniai dalykai, kuriais vadovavausi gyvendamas, nenuvyl tai tiesos sakymas ir darbtumas. Viso to, manau, ne imokstame, o nuo ma dien gauname i Tv. Mus, pokario vaikus, grdino sunkus pokario gyvenimas, nepritekliai ir skurdas. Visi augome skurdiai, nors buvome pavalg, bet saikingai, ir rengms kukliai. Taiau vienas ypatingas bruoas mus jung visi turtine, arba socialine padtimi, buvome vienodi. Gerai prisimenu savo didiul nor mokytis, nes ir Tveliai sak, ir patys tuo buvome sitikin, kad vien isimokslin galsime itrkti i sunkios fizinio darbo rutinos, kuri alina ir bukina mog, veria j ne augti kaip asmenybei, o pamau degraduoti. Jokiu bdu neniekinu vairi profesij moni. moni bendruomenje nuo seniausi laik darbai dalijami pagal sugebjimus. Visuomet gerbiau ir gerbiu kiekvienos profesijos mog. Svarbiausia, kad be amato, verslo ar profesinio pasirengimo, kaip dabar madinga sakyti, pirmiausia matytume mog, tai yra asmenyb, kuri, be profesini gdi, dar turt prigimtini bendramogikj savybi. Kad ir koks didelis virininkas ar turtuolis bt, pirmiausia bt paprastas, pasiekiamas, iklausantis ir suprantantis, mokt su kiekvienu bendrauti nuoirdiai, nebt pasipts, arogantikas. Ir svarbiausia ilikt padorus ir doras. Mes, pamenu, anais, dabar labai koneveikiamais laikais, juokaudavom, kad dabartini gyvenim apraym analoguose kadr skaitos lapuose penktame punkte reikia rayti ne mogaus tautyb, kaip bdavo nurodoma, o tai, ar mogus padorus, ar ne. Nuo t laik prabgo pora deimtmei, bet, manau, iandien i problema yra dar aktualesn. Tautyb, ras, o danai ir religi-
j, mes gauname i Tv, o pirm dviej negalime rinktis, nes tai ne nuo ms priklauso. Taiau padorumas tai jau visikai ms asmeninio apsisprendimo rezultatas. Manau, jog btent ia ir slypi ms religijos, tikjimo esm, nes ventajame Rate yra pasakyta, kad Dievas sukr laisv mog ir tik nuo jo apsisprendimo bei poelgi priklauso, koks jis bus: ar liuas, kuriam skraidyti neleista, ar, nors ir maas, bet padorus pauktelis, kuris siekia pakilti gra mlyn ms brangios Tvyns dang. Esu giliai sitikins, kad iandien Lietuvos valstybs tarnyboje kaip niekad trksta btent padori, drsi moni. Per daug priviso vairaus plauko prisiplakli, nevykli, ipuikli, kurie, inaudodami didiul ms maos, bet neipasakytai darbios TAUTOS potencial, parazituoja ant jos kno kaip tos kraujasiurbs musels. Nebt didel problema, jeigu iuos veikjus parazitus btume naikin lerv stadijoje. Bet dl per didels tolerancijos ir draugikumo leidome jiems isiristi, iaugti, pripampti ms kraujo ir susiplakti grupes klanus. Btent dabar ir prasidjo j tikroji agresija. Agresija prie padorum. Jie bijo padorumo, nes padorumas tokiems veikjams yra tarsi nuodas. Jie gali gyventi tik melo, apgavysi, intrig line, todl iandien jiems priimtina terp, kurioje jie ne tik gerai jauiasi, bet ir skmingai dauginasi, stengiasi tokia paversti vis valstyb. Jau daugeliui teigta, kad kitaip ir bti negali. Tik toks gyvenimo bdas yra vienintelis manomas Lietuvoje. Taiau, ai Dievui, vis daugiau moni pradeda suprasti, kad lietuvi tauta, nebdama kakuo geresn u kitas, nra ir blogesn. Ir iems liuams, susibrusiems klikas ir bandantiems valstyb padaryti vidurami feodaline nuosavybe, bus duotas deramas atsakas. Nemaai moni ima suprasti, kad niekas ir niekam nesuteik teiss ms vis mulkinti, cinikai apgaudinti, meluoti, apvogti ir dar drsti teigti, kad tai vardan demokratijos ir kad tokios btent ir esanios vakarietikosios vertybs. Didiausia nesmon ir cinikumo virn, kai visiems gerai inomi, apsivog ir apsimelav veikjai Artras Zuokas, dar inomas Abonento pravarde, ir Viktoras Uspaskichas, inomas kaip svarsikas, bando vieai postringauti apie vertybes. A vos irdies smgio negavau igirds, kad Artro Zuoko elgesys ess vakarietikas, o Uspaskicho rytietikas. Didesns eklektikos, melo ir cinizmo dar nesu girdjs ir, duok
Dieve, gal neigirsiu. Pono Artro Zuoko vakarietika orientacija irykjo, kai ne vien u graias akis, proteguodamas firm Rubicon, Vilniaus centre tiesiog atidav jiems 60 ha ems ir i to ie usidirbo ne maiau kaip 1 milijard lit, o kur dar kiti labai skaidrs projektai, vykdyti iam ponui vadovaujant Vilniaus miestui. U tai, kad neteistai isirinko ir, suprask, neteistai 4 metus vadovavo Vilniui, nuteis teismas. is ponas yra ne tik Abonentas, bet ir nusikaltlis, nes teismo sprendimas sigaliojo. Jo draugas Viktoras Uspaskichas, kartu su Artru Paulausku adjs vis Lietuv padaryti rojumi emje, deja Kiek yra inoma, u nelegali prekyb dujomis Lietuvos biudet i aretuotos Jangilos sskaitos turjo bti atiduota ne maiau kaip 270 milijon lit. U tai, kad savo Vikondos prekybos tinkl pardav u 1 doler per oforin kompanij, kurios tinklas buvo Lietuvoje, ir nesumokjo milijon lit mokesi, bet tuomet buvo Artro Paulausko draugas, rmjas ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Uspaskichas nebuvo net pabartas. Toliau niekieno nestabdomas nelegaliais pinigais, gautais i usienio, bands pakeisti Lietuvos valstybin santvark, u ES l skirstym gavs atkatus, iandien su Artru Paulausku, Artru Zuoku bei Kazimira Prunskiene ir dar keliais valdo ir toliau ruoiasi valdyti ms Lietuv. Tad perasi logika ivada, jog teisingumo ministras Petras Baguka teisingai daro, kad naikina Lukiki kaljim, nes pagrindiniai nusikaltliai sikurs visikai alia Lukiki LR Seimo rmuose. O kas gali paneigti, kad to mes ir nusipelnome savo tyljimu ir prisitaiklikumu? Pairkime reitingus, kaip tauta myli mano mintus ir jiems pataikaujanius didvyrius. Apie tai prie kelet met savo knygoje ir atskiruose straipsniuose mus spjo viesios atminties profesorius Rolandas Pavilionis.
10
Melas, arba pirmas naujametinis laikas fariziejams

(Profesorius, akademikas, filosofas, buvs Seimo, Europos parlamento narys Rolandas Pavilionis. Atspausdinta laikratyje Respublika, 2006 m. sausio 7 d.)
Kai sdau rayti laik, pagalvojau, kad pats Dangus mums Lietuv pasiunt prezidentin skandal. Per daugyb met kauptas ir susikaups MELAS negaljo kitaip pratrkti. Kur tuomet bt pasidj legionai per tuos metus prinokusi fariziej, tautos vedli ir mokytoj politik, politolog, urnalist, intelektual? Kas mus, vargus, paklydlius, unauj, gaivalus, bt apviet, nurod TIESOS keli, jei ne fariziejai? Tai kodl dabar taip ant j irstame? Kodl juos, ms vedlius ir mokytojus, ms rabi i savo banyios ivaryti norime? Gal todl, kad prezidentinis skandalas duoda ret prog apsivalyti nuo MELO ir nuo fariziej? Nuo t, kurie trylika met mums, paklydliams, unaujai, gaivalams, melavo ms pai gyvenimus ir sak, kad juoda tai balta? Kad Lietuvoje nra ir niekada nebuvo parsidavusi politik, politolog, urnalist, intelektual. Kad korupcija tik Afrikoje, Lotyn Amerikoje ir dar Brazilijoje. Kad visi Lietuvos prezidentai, seim pirmininkai, premjerai, ministrai, teisjai, prokurorai, komisarai vars kaip kristalai. Kad niekas niekada nemelavo nei dl Maiiagalos, nei dl bank, nei dl Williams, nei dl lepei, nei dl naftos mokesi. Nei dl atuoni imt nauj lietuvi, ne, ne t, kurie lietuviai, tik nevariai turtingi, o t, iimtini, kuriems Lietuvos pilietyb suteikta u ypatingus nuopelnus valstybei. Ypa vaikams, j tetoms ir tarptautiniams recidyvistams. Ne, toki dalyk, tokio MELO Lietuvoje niekada nebuvo. Nes Lietuvoje trylika met klestjo demokratija ir teisingumas. Ir visi visuomet buvo lygs prie statymus ir Konstitucij. Ir niekas niekuomet nemai privai ir vie interes. J net nereikjo maiyti, nes jie visuomet sutapdavo. Ypa prezidentams, premjerams, ministrams, teisjams, prokurorams, muitininkams ir komisarams, ir niekas niekada dl to neskaiiavo nei nuostoli, nei alos valstybei. Nes j nebuvo. Pagaliau
11
argi kada nors kas nors dl j skundsi? Kreipsi Konstitucin Teism? Arba Strasbr? inoma, ne. Nes kaip teisingai mums, neimanliams, gaivalams, aikina profesor Birmontien tai visai ne mogaus teisi reikalas. Ne Lietuvos mogaus teisi reikalas. Nes Lietuvoje jau trylika met klesti demokratija ir teisingumas. O mogaus teisi daugiau negu moni. Nes moni dl to, kad klesti demokratija ir teisingumas ir, savaime aiku, gerja gyvenimas, Lietuvoje natraliai maja. Tai reikia, kad kaip taip pat teisingai aikina Laisvosios rinkos institutas pasiliekani arba iliekani Lietuvoje gyvenimas savaime gerja. Ir todl jiems tenka dar daugiau demokratijos ir teisingumo. Viskas dsninga. Arba, kaip sako Premjeras (A. Brazauskas), vsio zakonno. Arba, kaip sako buvs Prezidentas (V. Adamkus), dingl belz. Tiesa, dar lieka apie milijonas skurstani. T, kurie nemato, i tikrj nenori aliai matyti, kaip klesti demokratija ir teisingumas ir kaip gerja j gyvenimas. T, gaival, kaip teisingai sako Kubilius ir intelektualai, t nuli, nieko nereikiani nuli, kuriems, reikia manyt, uteks sveiko proto bent atsivilkti iki balsadi ir teisingai balsuoti u nauj ir teising, teisingai parinkt Prezident, u visus teisingai parinktus kandidatus Europarlament ir nauj Seim. Kad Lietuvoje galutinai laimt ir sitvirtint demokratija ir teisingumas. Ir kad daugiau niekada niekam, ypa gaivalams, nekilt noro nei protestuoti, nei kreiptis paprast ar pat Konstitucin Teism. Nes Konstitucinis Teismas, kaip teisingai aikina profesor Birmontien, neturi nieko bendra su mogaus teismis. Jis nagrinja tik tai, ar Lietuvos statymai, Prezidento dekretai ir panas teiss aktai neprietarauja Konstitucijai. Jei paaikja, kad prietarauja, jie nebegalioja. Ms alyje, kurioje visuomet klestjo ir klesti teisingumas ir demokratija ir nuolat gerja gyvenimas, toki prietaraujani Konstitucijai statym ar teiss akt per trylika met beveik nebuvo, nebent koks vienas kitas imtas. Taiau kaip tik dl to, kad Lietuvoje visuomet klestjo demokratija ir teisingumas, n vienas Seimo Pirmininkas, n vienas Prezidentas, n vienas Premjeras, pasiras tokius iek tiek neteisingus statymus, dl to neatsistatydino ir iuktu negaljo bti atstatydintas. Ir, inoma, niekas dl to neskaiiavo alos ir nuostoli valstybei. Nes jokios alos ir nuostoli nebuvo
12
ir negaljo bti. Nes, kaip teisingai sako Premjeras (A. Brazauskas), viskas buvo zakonno, arba anglikai dingl belz. Tiesa, kaip tik todl, kad Lietuvoje ir dabar klesti demokratija ir teisingumas (t patvirtina Vakar spauda, o tai mums svarbiausia), ms Konstitucinis Teismas ne tik nagrinjo, ar Prezidento dekretas neprietarauja Konstitucijai, bet ir labai giliai sigilino pat prezidentin skandal. Ir nustat, kad ne tik dekretas prietarauja Konstitucijai, o Prezidentas, ne taip, kaip buv prezidentai, nebuvo visiems lygus ir teisingas. Konstitucinis Teismas papildomai nustat dar du net mus, gaivalus, sukrtusius dalykus. Pirma, paaikjo, kad, kai mes buvome okupuoti, tie, kurie uoliausiai ar pagal pareigas tarnavo okupacijai CK sekretoriai, prokurorai, urnalistai, komisarai, taip pat intelektualai, yra labiausiai nusipeln Lietuvai ir Lietuvos pilietybei. Taip pat ir tie, kurie dst arba studijavo okupacin teis, o dabar, remdamiesi anais diplomais, labai teisingai vykdo teisingum. Taigi nuo iol Konstitucinis Teismas ne taip, kaip iki iol, nesitenkins vien kakoki smulki prietaravim tarp statym ir konstitucijos iekojimu, o velgs giliau, iki pat akn, iki pai subjektyviausi aplinkybi ir veiks, kaip dera teisingai ir demokratikai valstybei, kaip politinis, arba karo tribunolas. Ir visai nesvarbu, kad bus prieita iki absurdo: kiek ne toki, o mokslo atradim padaryta atsispyrus nuo absurdo! Vsio zakonno ir dingl belz! Tuo labiau kad kartu padarytas ir kitas atradimas. Paaikjo, kad visai ne taip, kaip iki iol galvota Vakaruose, ypa Europos Sjungoje, ms Konstitucinis Teismas nuo iol riuos vis valstybi pilietybes pagal j vert. Kaip paskelbta, lietuvika nuo iol bus pati aukiausia. Pasirinksi kit, bsi deportuotas. Vsio zakonno ir dingl belz! Ir visai nesvarbu, kaip ten, Europos Sjungoje, k jie ten Strasbre prisigalvoja. ia Lietuva. ia klesti demokratija ir teisingumas. Ir, kaip teisingai sako Seimo Pirmininkas (A. Paulauskas), ia ne komentuoti, o vykdyti reikia. Komentuosite Europos Sjungoje. Nuo i met gegus 1-osios. Ne anksiau. O Lietuvoje iki tol reikia teisingai ubaigti Prezidento apkalt: rodyti visas eias Prezidento kaltes. Teisingoje ir demokratinje valstybje tas tikrai bus padaryta. Laiku ir gerai. Kaip jau rod Konstitucinis Teismas.
13
Ir labai teisingai sako ms hierarchai, kad iuktu be leidimo cituoti v. Rat. Nes jei kiekvienas gaivalas, kiekvienas nulis prads kartoti Kodl gi matai krisl savo brolio akyje, o nepastebi rsto savojoje?!, jis, aiku, padarys didel politin klaid. Ir tikrai ji neliks nepastebta Konstitucinio Teismo. O gaivalas bus deportuotas. Duok Dieve, jei Vakarus. Nes rst, kyani ne tik i aki, bet ir i aus, ir ypa i kieni, per trylika met Lietuvoje pridygo kaip sename pagoni mike. Bet kaip tik todl ir btina apsivalyti. Bent pamginti. Ivalyti rstais uverst mik seniausias ir tauriausias lietuvio darbas. J ypa mgsta ir auniai atlieka gaivalai. Jie juk juodadarbiai. Miko sanitarai. Jie irauna ir pernea bet kokius rstus. Jie pernea visk, iskyrus mel ir fariziejus. Nes jie kakaip savaime supranta demokratij ir teisingum. Toks spdis, kad teisingai.

Kaip tai aktualiai skamba ir iandien. Ities LR Prezidento Rolando Pakso apkalta pagal tada kalbjusius jos vykdytojus turjo tapti apsivalymo ir nauj padori standart politikoje taikymo etalonu. Jeigu imtume vadovautis ta deklaruota logika, tai jau seniai nebe laikraiuose arba TV ekranuose, o truput kitose staigose turt muoti pon A. Zuoko, V. Uspaskicho, A. Paulausko, D. Janukos, A. Pociaus, G. Kirkilo ir j chebryi veidai. Lietuvoje neturt teiss egzistuoti ir jau seniai bt udaryti kaip kenkiantys valstybei tokie leidiniai kaip Lietuvos rytas arba TV3 ini tarnyba. Visuomens gyvenime bt pasmerkti ar umirti tokie veikjai kaip A. Siauruseviius, A. Matonis, D. Dabainskas, D. Jurgeleviius ir juos panas. Taiau, deja, jie iandien ne tik visur pirmauja, bet ir mus valdo pagal j klano sugalvotas taisykles. K gi, dabar j laikas. Lietuva kol kas kantri. Bet ar ta kantryb begalin? Man gyvenime pasisek: nepaisant ideologini sistem, tuo metu valdiusi, turjau gerus Tvus ir protingus vadovus. Pasaulio iminties semiams i knyg ir kit informacijos saugojimo sistem. Taiau labiausiai stringa gyvas, laiku ir vietoje, geranorikai itartas odis. Manau, jokiame universitete (o moksl man teko paragauti nemaai), niekas neimokys padorumo, pasitikjimo, pagarbos vyresniam, apskritai mogiko, nuoirdaus bendravimo. Pamenu viesios atminties Ttis man, paaugliui,
14
ne kart yra saks, kad nebna visikai blog taut, tik bna blog arba niekik pavieni j atstov. Turiu pasakyti, kad Ttis buvo didiulis Lietuvos patriotas ir giliai tikintis mogus. Bet nei viena, nei kita nesutrukd jam skiepyti mums, savo vaikams, normalaus poirio ir pagarbos kitatauiams, o ypa rusams ir lenkams, su kuriais, atvykus gyventi (man buvo 10 met) prie Vilniaus, teko daug bendrauti. Ir vlesniais laikais, kai pats vadovavau daugiatkstantiniams kolektyvams (gamybiniame susivienijime Neringa, kur generalinio direktoriaus pareigas jau 11 met, dirbo daugiau kaip 3000 moni), dirbo vairi tautybi mons. Arba buvusio mano vadovo, t laik LSSR ministr tarybos pirmininko Vytauto Sakalausko pastebjimai apie pasitikjim. Jo odiais, pavesti gali tik kart, nes (su pasitikjimu) ia kaip su elektros lempute perdega tik vien kart ir nebesutaisysi. Arba buvusio t laik inteligento, nors ir partinio darbuotojo, Antano Rimdiaus valgos, pastos 24meio besiformuojanioje sampratoje apie pasaul ir gyvenim. Pamenu, paruoiau vieno dokumento projekt ir aptariant j A. Rimdius klausia, ar mano giminje nebuvo grafo. A nustebau, prie ko ia tai? Jis paaikino, jog mano vienas sakinys tekste sudaro pus puslapio, o taip raydavo tik grafas Levas Tolstojus. Be to, jis sau leisdavo nam kortomis praloti. Kadangi a nei esu grafas, nei turiu nam, teks imokti rayti aikiai. Dar ir dabar pamenu pokalbius apie btinyb mokytis abstrakiai mstyti, stengtis suvokti paslpt reikini esm ir pan. Pamokomi buvo ir dar keli emocikai stiprs gyvenimiki epizodai. Man dirbant Vilniaus miesto komjaunimo komiteto pirmuoju sekretoriumi, tekdavo daug organizuoti rengini, nemaai pasisakyti, bendrauti su to meto aukta valdia. Pamenu, suorganizavome ventin koncert, tuomet dar naujuose Vilniaus sporto rmuose, skirt kit dien vyksianiam Lietuvos komjaunimo suvaiavimui. Pirmoje dalyje atidavme duokl partinei ideologijai aktorius A. Rosenas net V. Lenin suvaidino. Utat antroje, kur kas ilgesnje koncertavo maestro V. Kernagis. Jaunimui labai patiko. O a vliau gavau pylos i tuometinio pirmojo Ministr Tarybos pirmininko pavaduotojo K. Kairio, kodl taip neatsakingai pasielgiau. Nes, jo manymu, tai buvo ne sovietinis menas. Bet mes, jauni, galvojome savaip ir nebijojome to meto galingj. Paprietaravau, kad jaunimas turi bti iuolaikikas, ir man pritar aukiau mintas A. Rimdius. Jis, mano nuo-
15
stabai, palaik mane ir gine su visiems inomu Lionginu epeiu, tuo metu buvusiu komunist partijos ideologu, kai reikjo ibarti Kauno miesto komjaunimo aktyvistus, jog ie vainjo po lietuvikas pilis Baltarusijoje. Partijos ideologas, vliau atgims su Sjdiu, tada mane norjo priversti, kad a kolegas pasmerkiau kaip buruazins ideologijos ir nacionalizmo propaguotojus, bet a su tokia nuomone visikai nesutikau. Plaiau iomis temomis nebekalbsiu, tik norjau keliais pavyzdiais parodyti, kad esant bet kokiai santvarkai ir bet kuriais istoriniais laikais bendramogikumo pamokos formuoja jauno mogaus pozicij, kuri ilgainiui tik usigrdina ir susiformuoja tam tikrus principus. Todl man buvo natralu, inoma, iek tiek jaudinantis, 1990-j pradioje (sausio mn.) kalbant su SSRS Prezidentu, TSKP Generaliniu sekretoriumi Michailu Gorbaiovu, pareikti, kad Lietuva nusipeln nepriklausomybs. domu tai, kad is pasisakymas buvo transliuotas ir per Lietuvos, ir per Sjungos televizij, todl gavau daug palaikani ir daug smerkiani atsiliepim bei paklausim, ar nebijau pasekmi. Nesijauiau ess nei koks iskirtinis drsuolis, nei didvyris. Tuomet buvo toks laikas, reikjo apsisprsti, su kuo a: su Lietuva ir jos monmis, ar prie j. Man toki klausim nekilo, viskas buvo natralu ir suvokiama, atj i vaikysts, i Tv ir i viso gyvenimo. Tai ir buvo gyvenimas. Manau, jog tik patys pergyven t laik panai bsen ir smoningai, kaip ir a, be joki svarstym, kas geriau, nuj su Lietuva, supras, kok emocin ir dvasin ok patyriau, kai po atuoniolikos nepriklausomybs met, atlikdamas savo pilietin pareig kaip tautos irinktas atstovas, buvau sav tautiei raginamas iduoti savo sitikinimus, iduoti sausio 13-osios uvusiuosius, iduoti Lietuv. Idavyst tai nebtinai karini paslapi pardavimas prieui. Idavyst bus ir tada, kai, prisidengdamas kompromisais, usimerki prie negeroves, prie netvark, prie padorum ir vietoje to, kad tai sustabdytum, leidi tam toliau veti, ir tai vliau gali tapti realia Tvyns idavyste. Nesitikjau tokio masto poveikio ir spaudimo, kur patyriau, kai teko, tapus LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, vadovauti Valstybs saugumo departamento veiklos parlamentiniam tyrimui. proces sukl tragika nelaim Lietuvos saugumo karininko V. Pocino tis Breste (Baltarusijoje). Vlesns rezonansins visuo-
16
mens reakcijos virto kur kas platesniu tyrimu, ne tik VSD veiklos, ir irykino tam tikrus procesus, vykstanius valstybje. Bet svarbiausia, k supratome kartu su palaikiusiaisiais kolegomis, kad takoskyra tarp padorumo ir niekikumo ms valstybje nyksta ir kad niekai ima vir. Todl niekai niekada nesupras ir neatleis tokiems kaip a, parodiusiems drs ir prabilusiems apie valstyb itikus paralyi bei aukiausi alies pareign parsidavlikum ir esmini Lietuvos moni interes pamynim.
NSGK tyrimas nustat tikrsias V. Pocino isiuntimo prieastis
Po ios tragikos ties alyje irykjo takoskyra tarp politik ir piliei bei iniasklaidos: vieni palaik, kad reikia tirti ir isiaikinti, kas atsitiko, o kiti isterikai m bet kokiems tyrimams prieintis. Ypa iame kontekste bulvariniais rainiais ir prieikumu pasireik dienratis Lietuvos rytas ir TV3 ini tarnyba, vadovaujama Jolantos Butkeviiens. Net neleidus prokurorams ir ms komitetui isiaikinti ir pradti tyrim, ie informacijos kanalai, remdamiesi tarsi gerai informuotais altiniais, ima skelbti, kad V. Pocinas gr, o prisigrs stojosi devintame viebuio aukte ant palangs, nordamas nusilapinti, ir netyia ikrito. i versija, dabar jau aiku, buvo sukurta buvusio VSD generalinio direktoriaus A. Pociaus kabinete, kai Lietuvos ryto urnalist B. Vyniauskait ten isdjo nuo 19 val. vakaro iki kitos dienos 2 val. ryto, ir po dienos ispausdinta Lietuvos ryte. Apie tai NSGK liudijo pareignai.
18
ITRAUKA I NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETO VALSTYBS SAUGUMO DEPARTAMENTO VEIKLOS PARLAMENTINIO TYRIMO 2006 M. SPALIO 26 D. POSDIO NR.PT-15 STENOGRAMOS:*
Sutartiniai ymjimai: KL. kalba arba klausia Seimo narys ATS. kalba arba atsako parlamentarams liudijs asmuo. Pastaba. Kad pareignai nebt persekiojami, todl nra pavardi. [ ... ] praleistas posdio stenogramos tekstas, kuris nevieinamas. ( ... ) dl nekokybiko garso rao neiifruojami odiai. KL. Sakykite, ar js budjimo metu, jau praktikai po darbo valand ar kaip ia suformuluoti, Saugumo departamente lanksi kokie nors urnalistai? ATS. Buvo toki atvej. KL. Gal galite pasakyti, pas k jie lanksi? ATS. Buvo pas direktori, maiau pas direktori bdavo urnalistai, po darbo valand dar bdavo, kad ir Makauskas (VSD atstovas spaudai) bendraudavo su urnalistais, o konkreiai, bdavo, ateidavo ir pas direktori. KL. Sakykite, kai vyko ta visa nemaloni Pocino istorija, leiskite taip apibdinti, js tomis dienomis budjote? ATS. A buddavau, mes budime kas ketvirt par ( ... ) KL. Ar tuo metu buvo toks atvejis, kad kokia nors urnalist bt atjusi departament kurio nors i vadov, ar Makausko, ar generalinio, kvietimu ir ibuvus ten pakankamai ilgai, kitaip sakant, atjus vien par, o ijus jau kit par? ATS. Buvo. KL. Gal galite smulkiau apie tai papasakoti, kada, kas, pas k? ATS. Tada a budjau ir, atrodo, kad septint valand atjo Lietuvos ryto urnalist Vyniauskait. KL. 7 valand vakaro? ATS. Vakaro. Atjo urnalist Vyniauskait, generalinis direktorius paskambino, spjo, kad ateis urnalist, ir nurod palydti iki jo kabineto. Ir ji atjo, ir mes j palydjome. KL. Gal dien atsimenate? Reikt js budjimo grafik pairti.
* Knygoje panaudotos tik islaptintos ir vieai skelbtos stenogram itraukos. Aut. pastaba.
19
ATS. Reikia pairti budtoj knyg. Budtoj knygoje yra paminta, yra raas, kada ji atjo ir kada ijo. KL. Valandos ymimos? ATS. Taip. KL. Kada ji ijo? Apytikriai. ATS. A dabar neatsimenu. Ta prasme, kakur labai vlai, jau buvo nakt, antr, trei valand. KL. Sakykite ( ... ) KL. Nuo 7 vakaro iki kakur antros nakties? ATS. Panaiai. KL. Sakykite, ar tokie atvejai, kad urnalistai lankytsi pas departamento pareignus jau praktikai po darbo, ir tok neapibrt laik bendraut, negaliu pasakyti kaip, ar ia yra tokia praktika, ar ia toks iskirtinis atvejis? ATS. A to neinau. KL. Per js budjim ar ia vienintelis toks atvejis, ar dar toki buvo? ATS. Ateidavo t urnalist, bet kad taip ilgai sdt, tai nebdavo. Bdavo, kad iki 22.00 valandos prasdi, bet tai nestebindavo. [ ... ] KL. Ir apie t urnalists apsilankym po to esate pasakojs kam nors? ATS. Apie urnalists apsilankym? KL. Taip. Naktin. ATS. Taip, a esu minjs, tuomet dar dirbau valdyboje, ir pas mane buvo skyriaus virininkas Vardenis Pavardenis, ir kada a buvau komandiruotas [ ... ] skyri, jis visada paklausdavo, kaip sekasi ir panaiai ir a (...) Btent po Pocino ties prasidjo urnalist jimas, filmavimas to departamento paties fasado, jimo, pareign filmavimo. Ir a jam pasiskundiau, sakau, labai temptas reimas, sunku dirbti, nes ir vakarais tenka labai dmiai stebti. Direktorius arba (Negirdti) urnalist naktimis vaikto, ir Vyniauskait buvo atjusi. KL. Js Vyniauskait pastate? ATS. Asmenikai ne, bet a inau ( ... ) KL. Sakykite, o daugiau js budjimo metu, ypa po Pocino ties, tampos, tuo metu vis daugiau urnalist koki nors lankydavosi? ATS. Kaip a jau minjau, t urnalist ten bdavo labai daug. KL. A turiu galvoje pas direktori. (Balsai, negirdti)
20
ATS. Neatsimenu. [ ... ] KL. Atsipraau, umirau vien klausim. Jeigu galima, js nepastebjote, kokiu madaug momentu iniasklaidoje, kokie buvo svarbs dalykai spausdinami, ar nebuvo tos urnalists straipsni po to ispausdint Lietuvos ryte, po to apsilankymo, koki nors nekrito jums ak? ATS. inoma, krito. KL. Tai praom pasakyti. ATS. Po to apsilankymo ir buvo straipsnis dl pono Pocino santyki su kita moterim. Atsirado straipsnis. KL. Po kiek laiko galima ( ... ) ATS. etadien pasirod, man atrodo. KL. O tas apsilankymas kada buvo? ATS. A neinau, bet t savait, po to buvo etadienis, kada buvo tie visi straipsniai, atrodo (... ) ( ... ) O kas per straipsnis?.. KL. Apie santykius su kita moterim.
ITRAUKA I NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETO VALSTYBS SAUGUMO DEPARTAMENTO VEIKLOS PARLAMENTINIO TYRIMO 2006 M. LAPKRIIO 17 D. POSDIO NR. PT-21 STENOGRAMOS:
[ ... ] KL. Dkui. Bet a, kaip ir per ms apklausos pradi, labai praysiu tiksliai ir be literatr. Praau pasakyti, ar js galite atkartoti savo naktinio pokalbio su urnaliste Vyniauskaite turin? A. POCIUS. (Buvs VSD generalinis direktorius) (Juokiasi) Na, js (...) A galiau atkartoti t klausim. Bet jeigu jau labai yra domu, tai paklauskite paios urnalists. Tai buvo visikai kiti klausimai. KL. Jeigu reiks, paklausime. A klausiu dabar js, ar js galite atkartoti? Ir tada prie to paties. A. POCIUS. Tai nebuvo naktinis. KL. Tarp kitko, naktinis ar nenaktinis. Mes esame papra tiksli doku-
21
mentuot duomen, seniai papra, iki iol negav. Bt malonu, kad jie pasiekt komitet nepasibaigus tyrimui. Tada prie to paties, kiek toki dar naktini pokalbi su kitais urnalistais js praktikoje yra? A. POCIUS. Naktini pokalbi su urnalistais a ( ... ) KL. Ne darbo valand metu. A. POCIUS. I tikrj buvo toks atvejis ir ne vienas tas atvejis. Ir su vairiausiais urnalistais, kai jie primygtinai prao susitikti. ia yra visikai normalu KL. Ne, direktoriau, bkite geras. Kadangi jau specifinis klausimas, patiksliname labai tiksliai. An kart mes truput lietme. Js jau pasakte, kad ponia Vyniauskait pas jus buvo. Bet pas mus buvo liudijimas ne vieno mogaus, kad buvo nuo septintos iki antros valandos nakties. A irgi pakliau antak, manau, iki antros, taip direktorius vargas ilgai dirbo. Bet js patikslinote, kad tai buvo nuo atuntos ir ne taip ilgai. Tai bkite geras, dabar tiksliau visk pasakykite. A. POCIUS. Taip. Buvo i tikrj, ji prasi primimo, prasi anksiau, prasi trei ar ketvirt valand. Deja, a negaljau priimti per t laik. Ir a sutariau, jeigu jai, urnalistei, yra priimtina atunt valand, tai gerai, a bsiu jau pabaigs darbus, ir atunt valand gali ateiti. Klausimas, jos atjimo tikslas buvo apskritai dl galimybi gauti interviu kai kuriais klausimais. Tie interviu klausimai buvo aptariami su manimi. Buvo kalbama apie tai, btent dl bsimo interviu, vliau jis pasirod. Jis buvo laikratyje. Tai tas tikslas ir buvo.

VSD vadovybs nepador, cinik ir grub elges velionio V. Pocino atvilgiu parodo ir VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo (nesuprantama, kodl dar dirbanio) D. Jurgeleviiaus pasisakymai Lietuvos ryto grupei priklausaniame urnale Ekstra.
22
Nesiknaisiokite po kaulus
I pokalbio su VSD direktoriaus pavaduotoju Dariumi Jurgeleviiumi: Yra daug visokiausi detali. Ir jei toliau vyks visas is knaisiojimasis po tuos kaulus, ten ils toki moment, kurie garbs visam itam reikalui tikrai neprids. Galvoju, kad kakas nori padaryti sau didiul ou, bet rezultatas, manau, bus nuviliantis. Deja. K js turite galvoje? Pamatysit Vien tai, kad VSD vadovyb neapgyn uvusio V. Pocino nuo meito, jau suponuoja j veiksmus ir vengim tirti dalyk. Matyt, tai logika, jeigu vertinsime, kas iki iol tebedirba VSD generalinio direktoriaus pavaduotojais. Tebesidarbuoja Dainius Dabainskas, igarsjs kaip Turniki koted skandalo vienas i heroj, ir jau mintas Darius Jurgeleviius, kurio pairos 1987-j valdiai buvo net per daug lojalios. Rimantas Varnauskas savaitratyje Ekstra, 2006-12-11 straipsnyje D. Jurgeleviius: gyvenimas ant teistumo ribos ra: Po Valstybs saugumo departamento (VSD) pareigno ir diplomato Vytauto Pocino ties atliktas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimas visuomenei atskleid ne tik skandalingus ios painios istorijos aspektus ir intrigas VSD viduje, bet paliko ir ne maiau neatsakyt klausim. Ekstra paband vilgtelti jauno ir perspektyvaus diplomato, prie dvejus metus perjusio i diplomatins slaptj tarnyb, VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo Dariaus Jurgeleviiaus stulbinam karjer. Nuo pramogins radijo stoties laid vedjo iki vienos svarbiausi slaptj tarnyb vadovo. Juolab kad i pavard yra viena i nedaugelio, kuri minima slaptinto tyrimo ataskaitoje. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ivadose apie D. Jurgelevii sakoma: Komitetui kelia abejoni VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo D. Jurgeleviiaus perklimo i Usienio reikal ministerijos sekretoriaus VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas teistumas ir tikslai, kai to nenumat tuo metu galiojantys teiss aktai, taip pat jam mokamo priedo u diplomatin rang teistumas.
23
Neatsakyt klausim lieka pakankamai suinojus, jog 1987 metais, kai laikraio Komjaunimo tiesa (1987 09 02) rubrikoje Laikas ir tavo pozicija buvo kone kasdien smerkiami pirmojo vieo antisovietinio mitingo, vykusio prie A. Mickeviiaus paminklo, dalyviai, D. Jurgeleviius buvo vienas i t, kurie atsiliep partijos ir tarybins vyriausybs raginim pasmerkti imperialist umaias: Noriu ir a pasidalyti mintimis apie rugpjio 23-iosios sueig ra Vilniaus valstybinio V Kapsuko universiteto Teiss fakulteto studentas Da. rius Jurgeleviius. Demonstracija pati didiausia veidmainyst. Tai Vakar masins informacijos priemoni darbas. Taiau pagrindinis akcijos tikslas apjuodinti ms persitvarkymo politik ir vien jos pusi vieum. Vakaruose tikjosi, jog vadinamieji kovotojai u Lietuvos laisv susidurs su milicijos kordonais, juos aretuos, gal nuteis. ito nebuvo! Niekas nelaik u rank moni, j nevaik, nekio milicijos mainas. To tikrai nesitikjo Vakar masins informacijos reporteriai. Kur tai matyta, kad Taryb Sjungoje vykt antitarybin akcija? Manom, tokios mintys upldo juos, kai jie pamat visa tai. Bet dar labiau jie nulido, kai paaikjo liaudis nepritaria Vakar pakalik kalboms. Tai liudijo ir negausus susirinkusij skaiius. Taigi vieumo politika, kuri dabar yra ms gyvenimo kasdienyb, rod savo privalumus ir jg. Ekstra, pradjusi domtis D. Jurgeleviiaus biografija, susidr su netiktais sunkumais: Nei buvusi darboviet Usienio reikal ministerija, nei dabartin VSD nepateik, regis, paprasiausio dalyko D. Jurgeleviiaus gyvenimo apraymo. Ne maiau keista, kad apie buvus bendramoksl atsisak kalbti beveik visi, kuriuos buvo kreiptasi. Vienintelis studij laik mokslo draugas sutiko anonimikai apibdinti D. Jurgelevii. Studij metais jis tikrai nebuvo sjdininkas. Tuo metu, kai krme pirmsias Sjdio grupes, jis sukosi su komjaunimu ir profsjungomis. Buvo vadinamasis aktyvistas, taiau ne i primityviai raudon ar idjini, sak buvs D. Jurgeleviiaus moksladraugis. Gal tai padjo staigiai iversti kail buvs aktyvistas greitai kop URM karjeros laiptais, o vliau net tapo vienu VSD vadov. Taiau, keista, nei URM, nei VSD niekada neukliuvo D. Jurgeleviiaus kovos su kovotojais u Lietuvos laisv. Negana to, vienas specialij tarnyb karininkas Ekstrai tvirtino, jog Ypatingajame archyve esaniuose KGB registracijos
24
urnaluose ess raas apie D. Jurgeleviiaus kandidato verbuoti KGB byl. Taip pat sklidusios kalbos apie D. Jurgeleviiaus vieneri met studijas Rusijoje po Vilniaus universiteto baigimo. Taiau ios informacijos, skiriant D. Jurgelevii vienu VSD vadov, niekas netikrino tai pats skandalingiausias faktas, patvirtinantis, kad kadr atranka VSD kiauras rtis. Todl VSD ir URM gali vadovauti KGB rezervistai. Akivaizdu, kad, VSD atjus ne sjdininkui D. Jurgeleviiui, sjdininko V Pocino likimas buvo i . anksto nulemtas. D. Jurgeleviiaus studij laik biiulius stebino tai, kad labai socialiai aktyvus ir gabus URM pareignas, svariai prisidjs prie Konsulinio ir Teiss departament teisins bazs krimo, niekada nra kaip diplomatas vaiavs usien. Tai mums buvo paradoksas, nes vienintel iimtis D. Jurgeleviiaus kelion su ESBO misija Moldov. Sunku pasakyti, kodl jis atsidr negausiame srae diplomat, kurie nevaiavo usien? Gal tai tipao reikalas, gal kiti, maai kam inomi niuansai? Gal jam tiesiog patiko turti tak URM (o jis j turjo), kurioje vyko institucijos krimas ir nuolatin kaita? svarst biiulis.

Matyt, bijodama, kad bus iaikintos tikrosios V. Pocino isiuntimo aplinkybs, VSD vadovyb veng LR Seimo parlamentinio tyrimo ir mobilizavo visas jgas, kad tokio nebt.
ITRAUKA I NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETO VALSTYBS SAUGUMO DEPARTAMENTO VEIKLOS PARLAMENTINIO TYRIMO 2006 M. LAPKRIIO 10 D. POSDIO NR. PT-19 STENOGRAMOS:
KL. Po Vytauto Pocino ties js bendravote su politikais. A noriu paklausti, kok konkreiai pavedim, jeigu tai ne js paties iniciatyva buvo () (Paaliniai garsai, negirdti) su A.Kubiliumi, galbt js pasakysite ir su kuriais kitais politikais tuo klausimu bendravote. Jeigu tai nebuvo js paties iniciatyva, tai kok pavedim, kaip suformuluotas tas pavedimas jums buvo ir koks tikslas buvo, ir kas t pavedim dav?
25
ATS. Tuo metu, kai uvo Vytautas Pocinas, i tikrj buvo susikrs toks labai nepalankus emocinis fonas, buvo labai daug ipuoli prie departament, galbt ne ipuoli, o tiesiog svarstym apie departament, apie amin atils Vytauto Pocino isiuntim, apie visokias kitokias aplinkybes. Ir pasikalbjus su departamento vadovybe buvo nusprsta, kad bt tikslinga pakalbti su galbt tuo metu labiausiai tuos klausimus kelianiais monmis, su viena politine partija. Ir a aplankiau, pasipraiau tokio privataus pokalbio su Seimo nariu A. Kubiliumi, taip pat su Seimo nare R.Jukneviiene. Su Seimo nariu A.Kubiliumi kalbjoms, kaip jam atrodo ta situacija, kaip galima j bt sprsti, kad neperaugt dar didesn kriz, jau besiformuojani kriz, tam tikra ir konsultacij forma. Su juo kalbjoms, kaip jam atrodyt, kaip t bt geriau padaryti. I tikrj gavau i jo patarim, verting patarim, kad bet kokiu atveju, kad ir kaip ten bt, bet reikalinga VSD vadovybei kreiptis komitet ir pradti parlamentin tyrim, kad bet kokie viei pareikimai itos problemos neisprs. Tokia buvo ms pokalbio esm. Vliau a aplankiau Seimo nar R.Jukneviien, taip pat klausiau nuomons, kaip atrodo situacija. Taip pat sakiau, kad yra nevienareikm informacija, kad kakaip reikt baigti labai subtiliai i tos situacijos bandyti ieiti. KL. I js t uuomin politikams, taip velniai sakykime, matyt, galima daryti ivad, tai i vie politik pareikim inoma, kad js jau kit dien po ties ar antr dien turjote informacij apie ties aplinkybes. Tai taip pat buvo departamento vadovybs pavedimas informuoti politikus apie t informacij? ATS. Taip, ireikti tam tikras, tos tokios prietaringos informacijos () tam tikr prietaring informacij, ateinani perduoti, kad galbt ne viskas taip yra, kaip apraoma spaudoje, kaip yra pateikiama, kokios versijos yra. Kuo atsargiau elgtis su ta informacija, kad apsaugot velionio Pocino asmen. KL. Bet tos informacijos visuomen net ir neinojo. Dabar antras klausimas kiek al. Su kokiais politikais, frakcijomis js esate tuo klausimu bendravs dar po to i karto? KL. I karto po to nesu bendravs daugiau su jokia frakcija, nei politikais, nei frakcijom. Dl to, kad toliau buvo vadovybs ingsniai, kiek man
26
inoma, generalinis direktorius kreipsi komiteto pirminink su iniciatyva pradti tyrim komitete, lyg ir nebebuvo poreikio kakaip privaiai kalbtis ir informuoti. KL. Ai. Praau pasakyti, noriu patikslinti, ko klaus. Js sakte, po pokalbio su vadovybe. Pokalbis kieno iniciatyva, ar vadovyb jus pasikviet, ar js pats, jausdamas pareig, aplankte j? ATS. Ne, akivaizdu, kad vyko pokalbis vadovybs iniciatyva. A negaliu pagal savo pareigas inicijuoti toki dalyk. KL. To pokalbio metu jie ar jis, turima omeny su vadovu js kalbjote, su generaliniu direktorium? Ar pokalbis buvo tik tarp js, ar buvo dar kas nors i pavaduotoj? Jeigu buvo, tai kas buvo? ATS. Buvo ir vadovas, ir vienas i pavaduotoj. KL. Gal galite nurodyti kuris? ATS. Buvo Dainius Dabainskas. KL. Praau pasakyti, jau antrj dien vizito metu js atskleidte vien i versij, kuri, tiktina, turiu omeny lapinimsi nuo palangs, kuri galjo bti inoma nebent prokuratrai, kuri tiesiogiai dalyvavo tyrime kartu su baltarusiais. Saugumo departamentas tokiame tyrime turbt nedalyvavo ir t versij negaljo inoti, arba prokuratra buvo jums it informacij perdavusi. Praau pasakyti, ar t informacij js perdavte politikams vadovo nurodymu? Apskritai, kaip ta informacija jus pasiek, kodl js j perdavte ir koki js j perdavte? ATS. I kur ta informacija buvo gauta, a tikrai negaliau komentuoti, nes tikrai neinau. Vienas dalykas, a buvau grs tik i atostog ir tai man buvo gana nelauktas dalykas. A visikai neinojau bendro konteksto. Tas aplinkybes a i tikrj igirdau i vadovo (A. Pociaus aut. past.) ir, kaip sakiau, kad t visoki versij bta, ir viena i t, sakykime, kurias a perdaviau, tai buvo man pateikta vadovybs. KL. Js patikslinkit t informacij, js pasakte, kad, kiek jums inoma, jis kreipsi departamento vadovus, komiteto pirminink, taip? ATS. Taip. KL. Su silymu pradti parlamentin tyrim? I kur jums tai inoma, ir kada tai buvo? ATS. Dabar a tikslios datos tikrai negaliau pasakyti, bet tai buvo galbt savaits eigoje ar ()
27
KL. Tiksliau galima? Tai ieit, po js pokalbi su ponu A.Kubiliumi ir su ponia R.Jukneviiene? ATS. Taip, nes i tikrj () KL. I kur js it inote, patikslinkite? Kas jums it pasak? ATS. A tiksliai neinau, ar komiteto pirmininkas skambino, ar skambino generalinis direktorius, dl to a negaliu pasakyti. Tik inau, kad direktorius pasak, kad pradti ir padaryti ingsniai, kad vykt parlamentinis nagrinjimas. KL. A atsipraau, nusiypsojau, paaikinsiu kodl. Mus lyg ir kaltina, kad mes tyrim pradjome. Dabar pasirodo, kad VSD pats papra, tai man patinkanti informacija. Ai. KL. Jeigu tiksliau, tai tada klausimas irgi yra. Vis dlto kas skambino ir kas k pradjo? ATS. Kakas kakam skambino, gal ir varpais, bet tyrimas pradtas. KL. Ne, buvo komiteto posdis. Posdis buvo dar neprasidjus sesijai. KL. A visk supratau, bet a klausiau pono Pavardenio, i kur jis t informacij gavo. KL. Ar galite patikslinti, ar js tuo metu atostogavote ir buvote ikviestas i atostog, ar jau baigsi js atostogos, ir js atjote darb? ATS. Buvau ikviestas. KL. Specialiai dl t dalyk? Kas konkreiai pasak jums apie detales, moteris, prostitutes, klofelin, lapimo pdsakus tai, k tada man sakte? ATS. A sakiau, kad dalyvavo du mons ir a i j () KL. Abu apie tai kalbjo ar vienas i j? ATS. inote, dabar a net negaliu pasakyti, kuris. Tiktai pokalbis toks buvo man netiktas, ir a negaliau atsiminti vis detali, kas kokias detales sak. Nors Seime ir komitete buvo abejoni, taiau daugumos komiteto nari poiris nulm ir LR Seimo nutarimu buvo pavesta NSGK atlikti Valstybs saugumo departamento veiklos parlamentin tyrim.
28
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DL PAVEDIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETUI ATLIKTI VALSTYBS SAUGUMO DEPARTAMENTO VEIKLOS PARLAMENTIN TYRIM 2006 m. rugsjo 28 d. Nr. X-823Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 49 straipsnio 9 punktu ir 56 straipsnio 1 ir 4 dalimis, n u t a r i a : 1 straipsnis. Pavesti Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (toliau Komitetas) atlikti Valstybs saugumo departamento veiklos parlamentin tyrim. 2 straipsnis. Pavesti Komitetui itirti ir nustatyti: 1) kaip vyksta Valstybs saugumo departamento reorganizavimas ir strategijos gyvendinimas; 2) kokia yra Valstybs saugumo departamento personalo valdymo politika, moralinis klimatas Valstybs saugumo departamente; 3) Vytauto Pocino perklimo i Valstybs saugumo departamento valdybos virininko pareig Lietuvos Respublikos konsulat Gardine prieastis ir aplinkybes; 4) ar yra Valstybs saugumo departamento pareign politizavimo problema; 5) tarnybins informacijos neteisto atskleidimo problem; 6) kokie Valstybs saugumo departamento santykiai su kitomis valstybs institucijomis; 7) ar tikslinga tobulinti Valstybs saugumo departamento veiklos teisin reglamentavim; 8) kokia informacija yra sukaupta arba parengta Valstybs saugumo departamente 20042006 metais dl aukt valstybs pareign galim korupcini ryi arba dl usienio ali institucij, staig, asmen galimos takos jiems; 9) galim politik, verslo ar kit interes grupi tak Valstybs saugumo departamento pareign veiklai ir j sprendimams. 3 straipsnis. Pavesti Komitetui parlamentinio tyrimo ivad Seimui pateikti iki 2006 m. gruodio 1 d. SEIMO PIRMININKAS VIKTORAS MUNTIANAS
29
Noriu apibendrindamas pasakyti, kad man iki iol nesuvokiama nemonika to laiko ir dabartins VSD vadovybs pozicija: kodl vieai nebuvo atsiribota ir nebuvo pasmerkti visi prasimanymai bei purvinas uvusio pareigno V. Pocino meiimas, kaip dabar inome, valstybinink klanui itikimoje iniasklaidoje? To nepadar VSD vadovai, to iki iol nepadar Generalin prokuratra, to nepadar ir LR Prezidentas V. Adamkus bei premjeras G. Kirkilas jie vieai neatsiribojo ir nepasmerk meiik. Ir neatsipra V. Pocino eimos bei artimj. Ko ie ponai bijo? Taikliai tai apibdinta dienratyje Lietuvos inios.
U k apdovanojimas?
(Lietuvos inios, 2007-08-23) L. Pocinien neabejoja nuudymo versija:
Pradiai utekt labai nedidelio dalyko gal prezidentas galt atsakyti, u k apdovanojo Vytaut Vyio kryiaus ordino Komandoro kryiumi? Tada ir paaikt, kad u tai, u k jis buvo igrstas i saugumo! O toliau turt sekti logiki veiksmai. Juk negali tie mons, kurie su juo susidorojo, ir toliau eiti atsaking valstybs pareig. Juk tai valstybin izofrenija, kaip dar kitaip pavadinti? Viena ranka teikia apdovanojimus, o kita maloniai glosto nenaudlius. Atsipraau, bet tokie dalykai negali ir neturi vykti. Kai buvo teikiamas apdovanojimas, turjau tam tikros vilties, jog i istorija bus objektyviai itirta, taiau vis labiau darosi spdis, kad juo norta paprasiausiai nutildyti. Neturiu galutins nuomons ir dl premjero sudarytos komisijos. Tie garbingi nariai lyg ir turt neleisti nutylti, kita vertus, ar tai nebus informacijos iplovimas. Pati vis dlto biau linkusi pereiti vis lietuvik juridin procedr. Juk komisijoje yra ir garbing moni, ir toki, kurie visk raportuos tam paiam A. Janukai. O nutyljim dar lik labai daug, nes visikai nevertintos tyrimui svarbios detals. Man asmenikai nekyla joki abejoni, jog tai buvo nuudymas. Laukiu ir viliuosi, kad teissauga gal gale atliks savo darb. Juk jei negali patraukti atsakomybn kaltojo, jei tiksliai neinai, kas jis yra, dar
30
nereikia, kad tai ne nuudymas. Man teisininkai aikino, jog tokio negrabaus tyrimo, kok atliko ms prokurorai, seniai nra mat. Aukiausi valstybs pareignai dievaijasi, kad viskas bus itirta, kad tai j garbs reikalas, bet kaip galima k nors itirti, kai egzistuoja ta vadinamoji krugovaja poruka, kai pareignai dengia vieni kit juodus darbus. Ieitis gal bt pasitelkti tarptautinius ekspertus. Jiems Lietuvoje nra ko bijoti, jie bt nepaveikiami. Manau, premjerui reikt ne komisijas kurti, o apsiirti, kas pas j, aplink j dirba. O pavojai, apie kuriuos nekjo Vytautas, niekur nedingo. Bet kalbk nekalbjs, niekas tai nekreipia dmesio. Kuriant komisijas tikimasi laimti papildom savait, mnes, o iuo atveju svarbios ne tik dienos, bet ir valandos.
Siekta susidoroti
(Lietuvos inios, 2007-08-23) Seimo NSGK pirmininkas A. Matuleviius:
Jo tyrim, analizuojani Rusijos grsmes Lietuvai, kakodl neprireik VSD vadovybei. Kai Seimo NSGK pradjo isamiai narplioti visas karininko ties aplinkybes, paaikjo dar daugiau keist dalyk. Akivaizdu, kad po V. Pocino mirties spaudoje pradta negrai kampanija, atseit, jis pats ikrito pro lang. N per nago juodym netikiu ia versija. Esu tvirtai sitikins, jog V. Pocinas smoningai istumtas i VSD. Ir netikiu, kad dl mirties kaltas pats. Tuometinis VSD vadovas A. Pocius kakodl vieai nepasipiktino V. Pocino garb ir orum meiianiomis publikacijomis. Nepadar vie pareikim, jog Baltarusijos pateikta versija kelia daug tarim. Tok elges galima pavadinti itin negarbingu. Baltarusijoje nuudytas buvs VSD pulkininkas Vytautas Pocinas, atsakydamas vieno smalsaus urnalisto privat klausim, kas vienija iuos skirtingus mones (VSD, URM, Prezidentra), atsak: ydrumas ir kagbizmas. Laisvame laikratyje 2007 m. liepos 1327 d. ispausdinti doms pastebjimai: Labai gali bti, kad VSD, URM ir Prezidentr sieja nematoma ydroji linija. Kodl VSD taip mei savo nuudyt pulkinink V. Poci-
31
n? Juk btent po to, kai Lietuvos ryto urnalist Birut Vyniauskait prasdjo pas VSD bos A. Poci daugiau nei keturias valandas, Lietuvos ryte atsirado didiulis rainys apie tai, kad V. Pocinas uvo girtas, besilapinantis pro devinto aukto lang. Toki ikryplik fantazij gali turti tik ne visai normalios psichikos ar seksualins orientacijos mons. Galbt Lietuvos ryto vyr. redaktorius G. Vainauskas taip pat priklauso tam garsiajam klubui, nes jo leidinys nuolat mei nuudytj V. Pocin? Laisvas laikratis teisme rod, kad buvs VSD vadovas A. Pocius yra meiikas, apmeis Laisvo laikraio redaktori neva palaikomais ryiais su KGB karininkais. Pats VSD atstovas teisme pripaino, kad joki rodym, pagrindiani tokius A. Pociaus i Seimo tribnos mestus kaltinimus Laisvam laikraiui, VSD neturi, taiau atkakliai vilkino ia byl deimt mnesi, vis addami juos pateikti. Jeigu net A. Pocius vieai drsta meiti Laisv laikrat, k tuomet jis sugeba nurodyti savo parankiniams? Ten pat perspausdintas i Lietuvos ini Valdo Vasiliausko straipsnis:
Brestas, rugpjio 23-ioji: versija

Vytautas Pocinas, ijs i lifto, ikart susidr su budinia moterimi, kuri sveikindamasi sunkiai atsispyr proiui karikai sudauti kulniukais. Tokia Inturist sistemos specifika, kuri kur kas geriau imano kadrinis Inturist darbuotojas, buvs prezidento Valdo Adamkaus patarjas ir bsimas Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Edminas Bagdonas. Viebuio administracija teisinosi dideliu svei antpldiu, kad Lietuvos diplomatus kurdino paskutiniame aukte, nors anksiau to niekad nedarydavo. Atsirakins 909 kambar, Vytautas sustingo tarpduryje kambarys pulkininkui labai nepatiko: kampinis, prie pat avarinio ijimo, vienintelis trivris langas vidin kiem, kuriame grsmingai styrojo tuti statybinink pastoliai. Vytautas net neprisiliet prie tvarkingai paklotos lovos jis paadjs t pat vakar i Bresto grti Lietuv. Todl tame paiame aukte tolliau, 912 kambaryje, apsigyvenusiam vairuotojui liep i mainos net nekraustyti daikt.
32
Taiau kai Lietuvos diplomatai Ukrainos konsulato rengtame primime prasitar, jog ketina t pat vakar grti Vilni, kilo nepastebimas smyis, lyg lugt koks scenarijus. mai prie Vytauto ir konsulo Dainiaus Trinkno priskreto tenyktis urnalistas, neabejotinai Baltarusijos KGB agentas, ir primygtinai sil rytoj ryt daryti interviu. Planai keiiasi, teks nakvoti Breste, diplomatai papra vairuotojo i automobilio bagains suneti daiktus. V. Pocinas inojo, kodl jis itremtas Baltarusij, u paym apie projekt 2K ir kitus senus tyrimus, kur per giliai ugrieb. Taiau jis neinojo, kodl apgyvendintas Bresto Inturist viebuio 909 kambaryje. Vilniuje jau plaiai pasklids V. Pocino, pasipiktinusio susidorojimu su jo bendraygiu Valstybs saugumo karininku Raimundu Burkovskiu, paadas: ... Daugiau netylsiu ir padarysiu, kad visi visk inot. V. Pocinas i tikrj buvo prarads kantryb ir bet kok atsargum, umirs, jog buvusiems Valstybs saugumo departamento darbuotojams ir konsulat pareignams jo buvusios darboviets pirmoji Dainiaus Dabainsko vadovaujama valdyba taiko aktyvias operatyvines priemones, taip pat nuolatin telefono pokalbi klausymsi. Buvo akivaizdu, kad V.Pocinas identifikavo vis Lietuv apraizgius klan. Taip pat spriai yrsi prie naujausios klano aferos: pinig, skirt Baltarusijos prezidento rinkimams ir demokratijai remti, vagysts, savaitgaliais rengdamas puotas pasienyje (Druskininkuose), klanas tyiodavosi i kvail amerikon. V. Pocinas keliskart dl to vaiavo Klaipd, ypa geros nuotaikos gro paskutin kart. Kadangi i pinig srauto permimas buvo bendra su Baltarusijos KGB operacija, tokiomis pat bendromis pastangomis buvo likviduotas ir pavojingas liudininkas. Ypa klano nir sukl V. Pocino atsakymas vieno smalsaus urnalisto privat klausim: kas vienija iuos skirtingus mones? ydrumas ir kagbizmas, atsak Vytautas, primindamas Kembrido penketuko istorij. Gal todl kertas pulkininkui buvo ruoiamas pasitelkus vis ikrypli vaizduot, nekreipiant dmesio logik ir sveik prot. Atgabenant senus moterikus paltus, lyg kaim, o ne svetim valstyb. Ir paskui platinant visikai absurdikas fantazijas, kad girtas karininkas lapinosi pro lang ir ikrito. Kuo lykiau tuo geriau. Antroji
33
operacijos faz aukos meitas ir kompromitavimas buvo ne maiau svarbi nei pirmoji likvidavimas. Taiau planas per plauk vos nelugo trys lietuviai kaip mrai n nepusjo brendio butelio, apie girtum negaljo bti n kalbos. Taiau ekspertizs promilms uteko. Paskutin akimirk ekspertizs vieta dl neinom prieasi buvo pasirinkta kita: Viena buvo pakeista finliandizuotu (Kremliaus valdomu) Helsinkiu. Jaunas Generalins prokuratros prokuroras Justas Laucius, svajojantis apie karjer, nenukrypo nuo nubrto kurso, vedusio prie nelaimingo atsitikimo versijos. Byloje teigiama, kad budtoja nusileidusi iki pirmo aukto deimiai minui. Net sportinink senu ltu liftu nebt taip greitai apsisukusi. Jie, atj ir ij pro avarines duris, maiausiai turjo pus valandos. V. Pocino siela mat, kaip jo nebylus knas nulautu kaklu skrieja pro lang ir dingsta tamsoje. Toliau tyla. Taiau V. Pocinas savo krauju nubr tikrj Lietuvos politins korupcijos emlap su klano uvaldytomis valstybs institucijomis. Jeigu klano nariai politinio elito, specialij tarnyb suformuoto perestroikos metais nariai u rankos nutveriami vienoje institucijoje, jie keliauja kit. I Prezidentros persikrausto Valstybs saugumo departament arba diplomatin tarnyb, kaip Turniki skandalo herojai. Prie Prezidentros, Usienio reikal ministerijos, Valstybs saugumo departamento, Tarptautini santyki ir politikos moksl instituto pridr Konstitucin, Vyriausij administracin teismus ir pamatysime t emlap, kur ketino pateikti V. Pocinas. Pulkininkas savo od itesjo: visi visk suinojo. Klanas ivilktas dienos vies.

Pradjus komiteto tyrim, kuriam man teko vadovauti, VSD vadovybs pozicija nuo pat pradi buvo prieika NSGK atvilgiu. To nebt vyk, jeigu parlamentinis tyrimas nebt susidrs su nematyta netvarka specialioje tarnyboje (VSD) ir pradjusiomis rykti labai blogomis tendencijomis valstybs gyvenime. Mes nuo pradi nesusigaudme. Tik vliau supratome, kad VSD pareignai nustato pavojingas alies nacionaliniam saugumui tendencijas. Apie tai signalizuoja savo vadovams. O ie tai toleruoja ir net dangsto. ie procesai anksiau ar vliau turjo
34
prasiverti vieum. Bet jei tai bt vyk vliau, pasekms bt dar iauresns. I ms tyrimo mediagos matyti, kokios skandalingai pavojingos valstybs institucij uvaldymo tendencijos alyje ir didiulis io uvaldymo mastas egzistuoja jau daugel met.
ITRAUKA I NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETO VALSTYBS SAUGUMO DEPARTAMENTO VEIKLOS PARLAMENTINIO TYRIMO 2006 M. SPALIO 09 D. POSDIO NR. PT-6 STENOGRAMOS:
[ ... ] KL. A dabar norjau paklausti. Sakykite, ar js valdybos darb, funkcijas eina schemos, kurios yra suformuluotos tame vadinamame 8 ms parlamentinio tyrimo nuostat punkte, tai yra, ar yra kaupiama, ar yra rengiama, ar yra tiriama, ar esate susidr, susiduriate su galimais valstybs pareign korupciniais ryiais, arba dl usienio ali institucij, staig ir asmen galimos takos jiems? ATS. Be jokios abejons. Valdybos viena i funkcij yra tirti, galbt korupcija neeina funkcijas, bet taka kit valstybi Lietuvos vidaus ir iors gyvenimui, politiniams procesams, kit valstybi kaip institucij ir tarp j per specialisias tarnybas, tokie procesai yra tiriami. KL. Tada pasakykite, ar js esate pareng Valstybs saugumo departamento vadovybei, a taip suprantu, js rengiate informacij, paymas ir perduodate vadovybei. Ar esate pareng paymas ar kokius perdavt duomenis dl dalyk, susijusi su tuo, kas ir iniasklaidoje dabar yra raoma, su Dujotekana, su Rimantu Stoniu, su jo ryiais arba ios mons ryiais su auktais valstybs pareignais? ATS. Taip, toki paym esame pareng departamento vadovybei. Nemaai toki paym, mes kakur gal vien dvi paymas per mnes, jeigu irtume per (...) metus. KL. Ar galite pasakyti, ar js dalyvaujate tame procese? ATS. Mes parengme t informacij, ta informacija yra jau aprobuota ir tai nra grynai operatyvin informacija, yra aprobuota informacija apie vykstanius procesus, apie atskirus asmenis ir jos, tos paymos paskirtis fakti-
35
kai, kad bt su ja supaindinti valstybs vadovai. Paprasiausiai departamento vadovas nustato, jis nusprendia, ar supaindinti, ar nesupaindinti, kaip supaindinti. Galbt dar kitas padalinys tuo klausimu dirba, galbt atiduodama ta mediaga kitur, apibendrinama. Kur ji nueina paskui, ne visada mums duoda pavedim, kad mes parengtume tos paymos pagrindu, praktikai, kad tik adresat pakeist kakam i vadov. KL. Ar galima tada i js to atsakymo dabar, gal galite pasakyti, ar jums inoma tolesn eiga, ta prasme, ar js gaunate kok grtam ry, ar su jumis tariamasi, ar js esate informuojami, kokia yra tvarka? ATS. Sakiau, ms pagrindas yra surinkti informacij ir pateikti t informacij vadovams, kad jie priimt kakokius sprendimus. Kokie sprendimai priimami ar nepriimami, kaip jie priimami, mes apie tai nesam informuojami, ne visada esam informuojami. Kai kada tos paymos pas mus grta su direktoriaus rezoliucija, kad reikia papildomai kak patikrinti ar dar kak. O kartais paprasiausiai direktorius susipasta ir ji grta, kit kart negrta. KL. Gal galite, kiek jums leidia, nes js sakote, kad ten operatyvins informacijos nra, js esate specialistai, inote, kaip t operatyvin informacij padt on ir kaip apibendrintai pateikti. Mes nortume, a noriau bent, kad js pateiktumte iek tiek informacijos, kokius aukiausius pareignus ir Dujotekanos ryius esate nustat ir apie tai papasakotumte. ATS. A nesakau, kad tai nra operatyvins informacijos. Ta payma apdorota, aprobuota ir sujungta su vairia informacija, taip pat ir su viea informacija, ir padaryta tokia galutin payma, kuri jau gali bti pateikta, jos pagrindu pateikta informacija valstybs vadovams. U tai ten gilintis visk, k js paminjote prie tai klausdama, ir Dujotekana, ir Stonys, ir korupciniai ryiai, ir Rusijos taka Lietuvos vieniems ar kitiems procesams, visa tai tose paymose yra. A paprasiausiai galiau jums pasakyti t paym numerius ir js galtumte statymo nustatyta tvarka su jomis susipainti. KL. Labai gerai. Jeigu galite, pasakykite, vyksta raas, bus lengviau, nereiks dvigubo darbo daryti. ATS. Diktuoti? 2006 m. sausio 29 d. payma Dl Rusijos interes sigyjant Maeiki naftos akcijas (Nr. 02-09)-19-194S. Kita. 2006 m. vasario 13 d. payma Dl Rusijos interes sigyjant Maeiki naftos akcijas (Nr. 02-05)-19-350.
36
2006 m. kovo 16 d. payma Dl pretendent sigyti Maeiki naftos akcijas (Nr. 02-05)-19-568R. KL. ia paymos js valdybos? ATS. Ms valdybos, kurios buvo pateiktos vadovybei. Ir ne tos, kurios (Negirdti), o kurios 2006 m. gegus 11 d. payma Dl Maeiki naftos akcij sigijimo (Nr. 02-05)-19-950S. Kita. 2006 m. rugsjo 11 d. payma Dl Vytauto Nauduo skyrimo kio viceministru aplinkybi (Nr. 02-05)-19-1946S. 2006 m. birelio 21 d. payma Dl naujos koalicijos Seime formavimo (Nr. 02-05)-19-1267S. 2006 m. liepos 27 d. payma Dl Seimo nars A. Staponkiens (Nr. 02-05)-19-1550S. 2006 m. vasario 28 d. payma Dl Lietuvos geleinkeli liberalizavimo (Nr. 02-05)-19-256S. 2006 m. liepos 28 d. payma Dl Seimo nario V Orechovo (Nr. 02. 05)-19-1563S. Ir paskutin. Priepaskutin. 2006 m. rugsjo 15 d. payma Dl Lietuvos Respublikos garbs konsulo Kipre skyrimo (Nr. 02-05)-19-2030S. Ir paskutin. 2006 m. rugsjo 15 d. payma Dl konflikto Kauno termofikacinje elektrinje (Nr. 02-05)-19-2043S. itoje paskutinje paymoje ia faktikai beveik viskas js klausim, apskritai itose paymose rastumte visus atsakymus jums rpimus klausimus. KL. Mano toks pirmas klausimas bt. Ieinant i ms tyrimo klausimyno, tiesiog nortsi js nuomons, paties, kaip darbuotojo ir vadovo. Kaip pas jus yra danai rengiami bendri pasitarimai su valdyb virininkais, ir ar apskritai tokie rengiami, iskyrus kolegijos posdius. Nors minjote, kad kolegija vyksta retokai. Pas generalin direktori. Kaip dirbama ir ar yra sistema, kad js susitikim danumas su generaliniu direktorium, jums norint, ar jis kvieia, yra kakokia sistema, ir kaip js dirbate su generalinio direktoriaus pavaduotojais, kurie kuruoja js sritis, vlgi, ar yra susitikim sistema, nes kuruoja ne vien valdyb ir panaiai. Man tiesiog nortsi trumpai t darbo sistem, kaip vadovyb kontaktuoja su jumis, kaip js atsakote tuos klausimus, ar siklausoma js nuomon, ar nesiklausoma, ar argu-
37
mentuojama, jeigu nesiklausoma t nuomon, ir panaiai. Tai vienas blokas bt, a paskui dar uduosiu, po to, kai atsakysite it. Santykiai su vadovybe, darbo organizavimas. ATS. Man atrodo, kad visos problemos departamente ir kyla dl vadybos sprag, nes darbo organizavim Darbas vyksta spontanikai, vieni daro t, kiti t ir tos centralizacijos, tos informacijos jimo vien tak, manau, kad nra. Netgi, kiek a inau, negaliu labai ia komentuoti, galbt pavaduotojas Tekorius paskui pasakyt, bet netgi tarp departamento direktoriaus pavaduotoj nra suderinamumo, gali bti atliekami tie patys operatyviniai veiksmai vieno objekto atvilgiu ir apie tai nra inoma. Toki dalyk yra, kad vieno objekto atvilgiu galbt gali dirbti ir trys valdybos. Neinau kodl, paprasiausiai tai yra vadybos spraga ir jeigu operatyvini padalini valdyb vadovai nesusirenka bendr susirinkim, kur bt galima tai aptarti ir nusprsti () KL. Nebna toki bendr? ATS. Manykime, kad nebna. Vienas ir paskutinis tai buvo, kada dl Vilniaus apygardos panaikinimo, bet buvo tik keli operatyvini padalini darbuotojai surinkti, kurie ia Vilniuje yra, iaip tai tokio dalyko, sakyiau () KL. Kiek tssi ta situacija? KL. Gerai. Kiek laiko. Prie ano direktoriaus, a jauiu, tai visiems ant lieuvio galo, ar bdavo ta sistema, ar irgi nebuvo tos sistemos, susitikim, pasitarim? Js seniai dirbate, ia sudting klausim uduodu, bet jeigu galite. Norisi mums suprasti, js specifika savotika. ATS. Dabar yra treias direktorius, prie kurio a dirbu, bet, sakyiau, jeigu vaizdingiau bt. Buvo tie klausimai labai gerai organizuoti prie J.Jurgelio, mons jau prie to buvo priprat, pasikeit direktoriai, atjo M.Laurinkus, tai dar daugiau galbt netgi darbuotoj iniciatyva, bet kakas vyko, bet jau jo retyn. Paskui prie A.Pociaus tas dalykas nublso. KL. Gerai. A tada tsiu toliau. Kokia yra nustatyta, kakokie reglamentai, gal paskutinis skandalas oponuoja mano it klausim, bet tai buvo ir anksiau, dl diplomat, kurie dirba neger darb ms valstybs atvilgiu, turiu omeny gali bti tarimai, kad dirba kitoms spec. tarnyboms, prieikoms. Ar yra fiksuota, nereikia atskleisti, bet ar yra fiksuota, Rusijoje jau vien kart buvo fiksuota, dabar vl kyla triukmas. Bet i kit diplomatini
38
tarnyb, kad dirbt kitoms spec. tarnyboms, ar buvo fiksuoti tokie atvejai, nes triukm visuomen ir ms ausys to nepasiek, kas baigsi isiuntimu, nebuvo? Ar su tokiais dalykais neteko susidurti? Ir apskritai, ar yra itie dalykai reglamentuoti, ar tai vyksta kakaip spontanikai, ar tai nra susiejama su tam tikra politine konjunktra, valstybini santyki, ar js tai darote grynai savo specifikos rmuose ir paskui formuojate vadovyb? ATS. Mes tai darome ms postatymini akt nustatyta tvarka, yra padaliniai, kurie tik tuo ir usiima, tiria ambasadose dirbanius darbuotojus, tikslu nustatyti, ar tie darbuotojai nevykdo valgybins veiklos, ia yra j pagrindinis darbas ir tas darbas dirbamas. Jeigu a teisingai supratau i js klausimo, ar kit valdyb? [ ... ] KL. Supratome. Tada dar vienas, paskutinis klausimas. Seime, pavasarinje sesijoje, vyko labai toks, gal neprisimena kolegos, atkreip dmes, pakankamai temptas svarstymas dl geleinkelio () js paminjote ir paym. Tai jeigu toje paymoje yra idstyta, tai mes j gausime, susipainsime, galite daug ir nesiplsti. Bet mano ausis buvo pasieks toks dalykas, kad po tuo liberalizavimu slpsi i tikrj labai rimti kslai ms valstybs nenaudai, turint omeny, kad galutinai sunaikinti Klaipdos uost, kaip tok, krovini perveimo, o praktikai liberalizuoti atak Kaliningrad, kuri privatizuot ir ji pereit Rusijos rankas. Tai ar i tikrj ia yra tiesos? ATS. Pagal ms t mediag, taip ir matosi, toki mes darome, kad turjo bti () panai mon, kaip dabar yra Dujotekana, kuri yra rusiko kapitalo mon ir negali paimti savo rankas viso ito tranzito klausimo ir krovini gabenimo, ir visas pelnas Ta mon yra steigta, jai dabar vadovauja fiktyviai, pusiau fiktyviai, kaip vadovas skaitosi Stonio snus, kiek inau, ji licencij iandien yra gavusi. Bet kadangi Seime yra priimtos atitinkamos pataisos, tai () KL. Nenaudingos. Ai. KL. Ai. ia, matyt, departamento rengtos paymos mums svarbios, reikt susipainti su 20042005 m. paymomis, a manyiau, kas ir ms nutarime parayta. Taip pat (...) matyt, svarbs () paskutiniai 23 metai. Tai turbt tai ir padarykime. Dabar dl galimos takos js valdybos darb srityje, dl galimos takos departamento pareignams, ar buvo nustatyta, ar atkreiptas dmesys kokius nors atvejus tokius, ar yra buv darbe bandymai
39
pasiekti ne valstybs pareignus, o tiesiogiai. Vienas klausimas. Ir antras. Tai gal pirma it, jeigu galite. ATS. it a nesigilinsiu atsakyti, tik paprasiausiai pasakysiu, viena payma, kuri paminjau dl konflikto Kauno termofikacinje elektrinje. Man atrodo, itoje paymoje jums duos atsakymus visus klausimus. [ ... ] KL. Ar jums yra inoma apie nesankcionuotos informacijos i VSD nutekjim verslo ir iniasklaidos sferas? ATS. Neinoma. KL. Tada antrasis klausimas. Dl to garsiojo laikraio ir to fazanyno js sakte, kad vadovai jums paskambino ir liep baigti t tyrim, ir t informacij slaptino. Js manymu, kaip ta slapta informacija galjo patekti Laisv laikrat. ATS. Nesivaizduoju. Tik galiau () KL. Bet ji konfidenciali ar ne? Kitaip tariant, slapta ar neslapta informacija ten atsidr? ATS. Slapta. KL. Tai dabar noriu klausti. Kadangi paym, kurias js ivardinote, nematme, bet kad suprastume princip, tai keliais trichais. Js iniciatyva daryti paymas dl tam tikr politini proces Lietuvoje, kaip js paminjote, dl nauj kakoki koalicij, ar tai kakas nurod i vadovybs? ATS. Ne. Ms pareiga yra parengti ir supaindinti departamento vadovus, kad jie priimt vien ar kit sprendim arba informuot kak. KL. Js dl vis politini proces, kurie vyksta Seime, rengiate paymas? ATS. Ne, ne, kurie vyksta Seime, js gal neteisingai mane supratote dl koalicijos. Viskas, kas vyksta verslo struktrose, ir lieiamas klausimas. KL. Atsipraau, dl naujos koalicijos formavimo 2006 m. ir t.t. ATS. Taip. Kurioje dalyvauja galbt kakokie verslo atstovai ar dar kakas. KL. Dabar priepaskutinis klausimas. Praau pasakyti, js pats paminjote gana principingai dl Liustracijos statymo paeidimo ir tuos visus procesus. Ar js informavote dabartin VSD vadov? ATS. Taip, beveik i karto, kai jis pradjo vadovauti. KL. Kokia forma tas informavimas yra, ratikai, raportas?
40
ATS. Tai buvo darbo grups vadovo kabinete, buvo parodyta visa mediaga, buvo pasakyta, kad yra ta problema, ratikai neinformuota. KL. O tai galt bti kakokiam js komisijos protokole? Nemanote taip? Aiku. Ir paskutinis klausimas. Kadangi Vytaut Pocin, be abejo, gerai painojote, daug met dirbote, kartu vos ne bendraygiai. Tai js gal apibdinkite j kaip darbuotoj, kaip vadov, nes jis tikrai kilo dideliais karjeros laiptais, auktais. Toliau, jo perklim Gardin, ir toliau bnant Gardine, ar jums teko su juo bendrauti? Tai tiek. ATS. A galiu apibdinti teigiamai, kiek a j painojau. Dl jo isiuntimo aplinkybi neinau, nes ms darbai skiriasi ir tokie, neinau, esminiai dalykai buvo. Kakada a su juo, sakau, Vytai, kaip tau sekasi? [ ... ] [ ... ] Nieko, sako, viskas normaliai, viskas gerai. Tai ia buvo paioje pradioje, paskui mes apie tai nekalbjome. Jis sprend savo klausimus, a sprendiau savo klausimus. Ir dar jis, kai dirbo departamente, bet dar nebuvo gavs pasilymo vykti Gruzij, paskui Baltarusij. Kiek inau, Gruzijos jis atsisak, jam buvo pasilyta vykti Gruzij, bet jis atsisak. Dar kakaip esam kalbj, neinau, toks jo nuogstavimas, nenuogstavimas. Toje vietoje, supranti, kad departament, gal Jurgelevii, tai tuo ir baigsi. KL. Vis tiek js puikiai, kaip virininkas, ar js inojote, tarkim, apie nesusipratimus arba trintis valdyboje, kai V .Pocinas tapo valdybos virininku? ATS. Detali tikrai neinojau. inojau, kad tai buvo, VARDENIS PAVARDENIS, kuris iaip pradjo dirbti pas mus valdyboje. PAVARDENIS j papra, kad pereit pas j valdyb, kaip geras darbuotojas, kiek atsimenu, atrodo, kad taip. Ir a tikrai tam neprietaravau, nors gaila buvo, kaip gero darbuotojo, nes mogus turjo augti, kilti karjeroje. Jis paskui perjo, kakur laik buvo viskas gerai, o pakui Jis man niekada nesiguod, nesak, nors departamente ir susitikdavome, kad yra tokios trinties, it inojau, bet konkreiai detali neinojau. Po to konflikto isprendimo jis gro antr valdyb. KL. Dabar dl Js iek tiek usiminte apie tamp kolektyve, be abejo, kad ne paslaptis, bent jau kai kuriems ms komiteto nariams, apie tam tikr nesutarim arba kov (Prasta rao kokyb, negirdti) vadovybje () Teko girdti, kad buvo tam tikri projektai atneti Seim, ne taip seniai, kai buvo galima apriboti galimybes arba sumainti galias vieno i pavaduotoj, galbt ir atleidimo tvark. Buvo ir gand, ir tam tikr konkrei ingsni.
41
Tai noriu paklausti, ar tai yra asmeninio pobdio nesutarimai, ar tai yra nesutarimai dl strategini dalyk vadovybje? Js nuomon, toks pirmas klausimas. ATS. Neturiu net nuomons, neinau, kad tokie procesai vyksta. KL. Tai vadovybje tarp pavaduotoj visika darna? ATS. Ne. Paprasiausiai jie gal nebendrauja tarpusavy. Man taip atrodo. KL. Tai tada patikslinsiu. Tai, kad pavaduotojai, kad vadovybje nra normalaus bendravimo ir nra koordinavimo darbo ar, js manymu, normalu, ar ne? ATS. Aiku, nenormalu. KL. Kitas klausimas bt, vlgi liest klimat kolektyve. A beveik visiems apklausiamiems uduodu. Js nuomone, rezervist skandalas departamento darbo, js usiminte, kaip atsiliep js valdybos darbui, tai yra, kad sunkiau, sudtingiau (...) Tiksliau, bendradarbius surasti, nes kyla tam tikr problem. Taiau bendra atmosfera tarp darbuotoj paliet ikil faktai rezervo, ar neturjo tokios didels takos? ATS. Manau, kad kakiek yra, bet tarp darbuotoj nra. KL. Dl paym cirkuliavimo. Arba, tiksliau, paym kelio, yra problema, kad vienu ar kitu bdu viena ar kita payma atsiduria iniasklaidoje. A dabar nekalbsiu ir neklausiu apie tuos atvejus, kai su vadovybs inia tas vyksta, ta prasme, priimamas sprendimas, kad tokiu bdu ukardinta, prevencij atlikti ir atiduodama spaudai. Taiau yra ir kiti atvejai, ir dabar tie neteisti, sakykim, nutekinimai paym. Js manymu, ta tvarka, kuri dabar funkcionuoja, ji gera ar j reikia tobulinti, gal net turjote pasilym, arba dabar turite pasilym, kaip tai tobulinti? Nes a taip sivaizduoju, kad payma keliauja ne per vienas rankas, j nea ir tie, kurie neturt matyti t paym. Ta prasme, daug tarpini asmen yra. Papasakokite, kaip tos paymos pasiekia direktoriaus stal ir kaip jos grta atgal. ATS. Nesakyiau, kad tarpini asmen bna daug. Dirbo operatyviniai darbuotojai, operatyvin informacija iuo metu susitelk skyriuje, kur yra analizuojama ne tik operatyvin informacija, ir viea informacija, ir viskas, ir i t vis problem, i t tyrim, dar kakokia, netgi kai rengiama payma, tai ten nesimato, ar yra kakokie tyrimai. Paprasiausiai tai yra valdyboje gauta informacija, pagal kuri galima daryti tokias ivadas ar prielaidas ar dar kakaip. Ji ten paruoiama, pateikiama man, kaip vadovui, a j pa-
42
skaitau, pairiu, pasiraau. Uregistruoju ir neu arba tiesiai direktoriui, arba kuruojaniam pavaduotojui. KL. Kadangi paminjote Prezidento patarj korpus, mane taip pat domint, kiek jums inoma, kiek susidrs esate, gal jums vertinimus sunku bt pateikti. Bet vis dlto, jeigu galite, ta grandis, labai svarbi, Valstybs saugumo departamento, js pateikiama informacija, ryys su Prezidento patarjais, nes ir tiek tiesiogiai su Prezidentu nemanoma palaikyti t dalyk, ryio, ir mane domint btent Albino Janukos, kaip nacionalinio saugumo patarjo, k galit pasakyti, tuo metu, kai jis buvo Prezidento patarju, ir su Usienio reikal ministerija, nes vis tiek kontrvalgyba, Rusija, visi kiti dalykai, natralus, turi bti labai glaudus ir normalus kontaktas. Js pastebjimai, vertinimai? ATS. Su Usienio reikal ministerija, tai pas mus taip, kaip ir objektais, mes daugma pasiskirst, plaiai kontaktuoja kita valdyba, ms valdyba ne. Kaip js pasakte dl patarjo Janukos, nelabai inau, kaip komentuoti, galiu tik pasakyti tok vien fakt, kurio negaliu nei rodyti, nei nieko pasakyti, bet kokia taka, jeigu turi kakoki tak. Kai buvo tas pats pirmas rezervo skandalas, man reikjo parengti praneim visuomenei apskritai, kad rezervo karininko klausimas nra statymas, jo nenumato svarstyti Ir a t praneim parengiau, atneiau, kaip Paruoiau, kaip Liustracijos komisijos pirmininkas, bet atneiau kaip statutinis pareignas, parodiau direktoriui, kad tok pareikim esu parengs, jis paskambino vyriausybiniu telefonu, telefonu skaito mano praneim ir tik viena fraz buvo pataisyta, kuri faktikai buvo viena i prieasi, kad a paskui atsistatydinau i tos komisijos pirminink. Tame praneime a buvau ras, kad a, kaip komisijos pirmininkas, manau, kad taip ir taip, ir pasiraau. O tas mogus, su kuriuo direktorius kalbjo (vyriausybinio telefono langelyje deg pavard A. Januka), tas mogus direktoriui liep pataisyti: komisija, pasirao komisija. Kit dien, kai atjau, surinkau komisij, gavau komisij () Tada nuo tos dienos prasidjo dideli nesutarimai, kad a komisijos vardu darau praneimus ir t.t., ir t.t., ir ia buvo vienas i mano kabliuk, kada a nusprendiau () KL. Mano klausimas toks gal ir sudtingas, bet js labai atvirai ir gerai kalbate ir gaila, gal i tikrj, kad tas pokalbis truput pavluotas, gal kai kuri bd ir maiau bt, jeigu gyvenimas bt mus suveds anksiau. Bet geriau vliau, negu niekada. Man vis laik, a pasakysiu, kad jums leng-
43
viau bt atsakyti. Man vis laik bdavo keista, kada i Usienio reikal ministerijos viceministr ponas Jurgeleviius ieina Saugumo generalinio direktoriaus pavaduotojus. I tokio posto, jeigu mogus eit saugumo vadus, tai a suprasiau, bet irgi keistai atrodyt, nes absoliuiai visikai svetimos sritys. Dabar, kada mes jau usiimame ir aikinams tuos dalykus truput, tai absoliuiai nesuprantama jo kuravimo sfera, kaip direktoriaus pavaduotojo, nes jis t valdyb kuruoja, dar kai kuriuos reikalus. Ar js, tiek met, seniai dirbdamas irgi kaip departamento direktorius, ar jums neatrod keista, toks dalykas, paskyrimas Jurgeleviiaus ir pavedimas kuruoti toki atsaking srit, kurioje absoliuiai mogus neturi jokios patirties? ATS. Tai gal ir keista. [ ... ] KL. O ar yra ta darbo sistema, kada js gaut informacij patikrinate ar ta informacija galima tikti, kuri js teikiate vadovybei, ir t.t., nes priimami labai svarbs sprendimai. Tai ar vertinama darbo praktikoje informacija u gryn pinig, imtaprocentin ir js dedate paymas, ar yra dar kart patikrinama? ATS. Btinai. KL. Tai js paymas savo, kurias (Tyliai kalba, negirdti). Kaip js vertinate jas? Ar tai yra jau galutins patikrintos paymos, ar tai yra pilnai i apdorotos ir tvirtos. Ar js raote? ATS. Patikimumo lyg taip. KL. Kaip js vertinte tas paymas, kurias () ATS. Kad tose paymose informacija atitinka tikrov, tai, sakyiau, yra daugiau negu 90 procent. I kitos puss, mes t paym teikiam ne teisjui, ne teismui, ne prokurorui, o teikiam specialiosios tarnybos direktoriui, kuris dar gali nurodyti, kad reikt atlikti kakokius veiksmus, jeigu kakas neaiku, bet tos paymos yra suraytos tokios mediagos pagrindu, man atrodo, tenai paliesti nelabai yra k () KL. Vadinasi, patikrintos, pakankamai i patikim altini. [ ... ] KL. Gal ia mes rasime atsakym ir perskait js paymas. Bet vis dlto, kadangi ir spaudoje labai daug yra rayta apie Janukos, Jurgeleviiaus galim tak privatizuojant Maeiki naft, 2K reikalai ir panaiai, ar yra js paymose tai minima, ar tie dalykai kaip nors yra?
44
ATS. Visa tai yra tose paymose, nes ms valdybos nra tiesiogin funkcija ekonomini proces tyrimas arba korupcijos atvejai. Tyrimai pradedami, itas konkreiai tyrimas, kuris susijs su Dujotekana ir Stoniu, buvo pradtas labai rimtu, kontrvalgybiniu signalu, tikrai labai rimtu, kai usienio pilietis verbavo auktas pareigas uimanius ms pareignus, mes pradjome tirti t piliet ir paskui i to pilieio ijom ir ant Stonio, ir ant visko, tai yra pasekm ms atliekamo tyrimo. Bet paskui, kada buvo tiriami Stonio ryiai ir jo darbai, tai tuos klausimus ir apie 2K, ir apie vis tak, rasite tose paymose. Todl a sakau, man neverta kartotis. Jeigu kilt klausim kakoki, paskui bt galima ()
ITRAUKA I NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETO VALSTYBS SAUGUMO DEPARTAMENTO VEIKLOS PARLAMENTINIO TYRIMO 2006 M. SPALIO 20 D. POSDIO NR. PT-11 STENOGRAMOS:
[ ... ] KL. Dkui. A pratsiu. Kaip ta mediaga susijusi su tom minimom paymom. Tai dalis tos mediagos yra mums vardintose arba ms pareikalautose paymose, taip? Ar js kaip pavyzd pateikte? ATS. A kaip pavyzd pateikiau tai, kad tai yra tas pats tyrimas, kuris tsiasi. Ir dar, jeigu apie tyrim, tai a pasakysiu taip. 2000 m. i vienos valstybs specialij tarnyb per ekspert susitikim jie mums pasak vien i Rusijos moni, kuri, j manymu, gali kelti grsm. A gavau nurodym pradti domtis ia Rusijos mone ir mons filialais Lietuvoje. Tyrimui mediagos mums nepakako tuo metu. 2001 metais vienas tuo metu auktas valstybs pareignas per buvus ms bendradarb kreipsi mus. A buvau paskirtas susitikimui su tuo valstybs pareignu. Pareignas paaikino, kad vieno Rusijos pilieio, ne diplomato, vieno pilieio veiksmai jo atvilgiu kelia tarimus. Nuo to prasidjo tie tyrimai, jie tsiasi. Atsirado vieni ryiai to mogaus, atsirado kiti. Mes pradjome tyrim ne i karto, kai tas mogus, tas pareignas mums papasakojo, o tik udokumentav vliau su ito mogaus pagalba klausimus, kuriuose pagal jo status ir jo pateiktus apie save duomenis, jokiais bdais jokius rmus netilpo, nes tai buvo klausimai tuo metu eurointegracija, duomen bazs, kokie duomenys ir t.t. Nuo to prasidjo tyri-
45
mas. Toliau a, kadangi galiu nukentti, kaip matau, tai a toliau jums nieko negaliu pasakoti. Bet tai yra tyrimas, kuris prasidjo (Negirdti) buvo 20002001 metai. Kaip ten kito bylos viduj, tai yra formalus tvarkymas pagal vidines instrukcijas. Nes, sakysime, jeigu js tikrintumte kakokiu bdu, tai js atrastumte, kad ten yra ne viena byla, kelios, kad tai yra formalus tvarkymas. KL. A tik patikslinti noriu. K js turite omeny sakydamas nukenttumt? ATS. Laikraiai rao, a skaitau laikraius. KL. Turite nemalonum, ta prasme? Ar taip galima suprasti? ATS. A manau. A nenoriu atskleisti operatyvini duomen. [ ... ] KL. Tai, k js pradjot dl pono Uspaskicho, tos komisijos, ir pateikus tam tikr operatyvin mediag, kur buvo tam tikros pasekms, tai nra precedentas, kai mes dabar praom t minim paym. A pasitikslint noriu. Ms praymas yra visikai teistas, kur yra vardytos tos numeruotos paymos, ir mes nereikalaujame bylos mediagos, pagal kuri yra parengtos paymos. Mes to nereikalaujame. Bet reikalauti paym savo tyrimo eigai yra btinas mums dalykas. Tada paskutinis prie to paties. ia minjote, ar negali bti toks dalykas, nes js t minjote, vien klausim atsakte praeit kart, stenogramose yra. Ar nra dl to toks nenoras neduoti t paym, neskaitant kai kuri pavardi taking, nes tai siejasi su kai kuriais departamento pareignais? ATS. A sakiau ( ... ) KL. A noriu pasitikslinti. ATS. A sakiau, ir kai gerbi savo vyriausi vadov, tai tenka (negirdti) rodyt faktus ir panaiai. Taip, a rodyti ir tos bylos mediagos pagrindu nerodyta, bet mes esame, esu buvs operatyvininkas, analitikas ir a pasakysiu, kad tos prielaidos, kurios sek i eils, eils duomen, jos yra tiek negraios ir kuo toliau, tuo gaunasi taip. Toliau sakymai, kad mes kakaip realizuosime t byl ir panaiai. A noriu dar kart pasikartoti, kad tai nra operatyvinis tyrimas kriminaline prasme. Kad tai yra kontrvalgybinis tyrimas. Mes tyrme tak kitos valstybs ir panaiai. Kaip mes j ubaigsim, a neinau, kaip j ubaigti. Ir ar tai sveika bt, kai aukiausi valstybs vadov ar dar kakieno atvilgiu reikt vykdyti tai, k mes nuteisime, Seimo
46
narius ar kitus pareignus? Kokia mes valstyb, kas turi inoti, k daryti. A liudijau todl, kad a manau, kad kak reikia daryti. Ir daugiau nieko. Js esate tautos irinkti nariai, js esate komitetas, jums ir sprsti. Statute pas mus parayta, jeigu nesutinki su kakokiu savo virininko sakymu, tai eini pas auktesn virinink. O jeigu neturi kur eiti, tai eik (negirdti) A negaliu eiti, nes a padarysiu Ir prarasiu darb, mgstam darb ir t.t. A todl liudiju, js klausiate, a atsakau. KL. Noriu patikslinti, jeigu galima. Jeigu js einate iki aukiausiojo pareigno, js aukiausias pareignas yra generalinis direktorius, i tikrj, ir jeigu nesisprendia, tai js kur paskui galite eiti? A neatsimenu atmintinai statuto. Kur eiti? (Balsai, negirdti) Tai, ko gero, yra spraga. ATS. A matau. Bet a noriu dar k pasakyti, kad a ir bent byloje rodym nra. Mes susiduriame su kitos valstybs specialiosiomis tarnybomis, kaip a manau ir esu sitikins. Ir jei tie mons veik konspiratyviai, nei telefonais, nei niekuo, nei kitais dalykais nepagausi. Ir jeigu reikalai dliojami, kaip sakoma, stumdomi Maskvoje, tai atleiskite, gal Jungtini Valstij specialiosios tarnybos sugebt surinkti rodymus, kuriuos galtume nusineti teism. Ai. KL. Kada js pasakte paioje pradioje, ia dl t paym (neaikiai kalba) vertinimas. Js pasakte pirm kart, kad tas paymas bt galima atitinkamai pateikti, kaip a supratau paioje pradioje, kakaip imus ta prasme, kad neatskleist tos metodikos, ar kakaip, taip a supratau. Paskui Boguio klausim js pasakte, kad t pilnai galima pateikti, nelieiant js darbo specifikos, kuri yra. Tai galutinis atsakymas, ar jas pilnas, js manymu, galima taip, kaip yra, dedi ant stalo, ar js, kaip analitikas, jas pairsite. Kaip? Boguis taip atsak, kaip tiksliai. Kad mums inoti tiksliai, kaip, js nuomone, kuris ra tas paymas, kuris ino. ATS. Kadangi maiau tos inybins komisijos, iaip tai nebuvau supaindintas su ivadomis, bet maiau, sakysim, vienas i priekait buvo toks. Mes paymoje raome Vyriausyb. Vienoje i paym, teikdami kak. Ir tai buvo pripaintas kaip didiausias trkumas, kuris neatitinka. Todl, kad i tikrj ten ne visiems Vyriausybs nariams ir panaiai. Tai buvo keletas toki asmen, negalima Vyriausybei rayti. Manau, jeigu mes pateikintume Prezidentui, galbt tada tikrai ivardintume pavardes, o ne pasakytume kolegial organ. Tai tokie bt pakeitimai.
47
[ ... ] KL. Mums yra pasakyta ir vieai, ir visuomenei yra pasakyta, kad jeigu bus pateikta tam tikra, na, ta, apie kuri mes kalbame, mediaga, pasirinktin departamento vidaus darbin mediaga, kuri yra vykdom tyrim dalis, kad tai sukelt neprognozuojam, neigiam rezultat t tyrim eigai. Ar tikrai, jeigu bt mintos paymos pateiktos komitetui, tai sukelt neprognozuojam neigiam rezultat t tyrim eigai, ar atvirkiai? ATS. Skamba pilni laikraiai ir spauda. Mes spaud neneme. KL. A labai atsipraau. A patikslinu. Iki to, atsiribokim nuo to, kas vyksta spaudoje. Grynai dabar t, k mes prame, kai nebuvo spaudoje, vis savait prame, o spaud viskas ijo, suprantame visi po to, kai VSD vadovas Seim laiku kreipsi, visi tie dalykai, niuansai. Dabar jeigu nebt t vis laik, vis kit dalyk, vyksta ginas, nieko nra spaudoje, ar tai, kad js parengtos paymos vadovybei bt pateiktos komitetui, tirianiam VSD veikl, ar tai sukelt neprognozuojam neigiam rezultat tyrim, kuriuos js atliekate, eigai? ATS. Jeigu komiteto nariai kakur inet i i rm vieum, tai atitinkamai kakas priimt tam tikrus sprendimus. Tai yra tie asmenys, kuriuos tiria. Bet a sakau, i spaudos jau jie ino, ir atitinkamus veiksmus darys. Be to, taktikai, bet kuriems dalykams tose paymose nra, kas k klaus, kur kas k sek, ir panaiai, ir panaiai. Tose paymose to nra. KL. Gal kaip tik susipainimas padt, o ne pakenkt. Ne taip galima suprasti. ATS. A jau sakiau, kad, mano giliu sitikinimu, turt kakas sprsti tuos klausimus. KL. Praau pasakyti, js praeit kart mums labai aikiai apiforminote, kaip js vadinate tokias paymas. Tai yra toks specifinis odis adaptuotos, kuris apibendrintai reikia, kad jos negali padaryti alos, taip suraytos nepadaryt alos kokiems nors tyrimams Ar a teisingai supratau? ATS. Taip. KL. Ai. Tada praau pasakyti, kai js rengiate tokio pobdio paymas savo vadovams, tai tikits ir raote ten taip, k manote reikalingu anksiau ar vliau, kad apie tai bt informuoti auktesni vadovai, valstybs vadovai, kad tai jie inot, kaip js t termin turite, neivengiamai btina ar btina inoti? Kad tai jiems btina inoti. Ir kaip matote, kad atjus iki
48
js auktesnio virininko vien kart, antr, trei kart, tai, kas, js poiriu, btina inoti valstybs vadovams, jiems yra neinoma. Ir dl t prieasi jie, darydami sprendimus, galbt gali suklysti, sakykime taip. A teisingai supratau js motyvus, kodl js mums pasakte apie toki dokument egzistavim? ATS. Taip. [ ... ] KL. Besiklausantis kilo man toks klausimas. pai technologij, viduje, kuri susiklosiusi pas jus. Buvo tos paymos, jos buvo pateiktos virininkams. Ar js galtumte patikslinti, kiek supratau, jos ir sugrta su tam tikrom pastabom, kaip js minjote dl Vyriausybs, dl kit dalyk, pas jus. Tai kiek t paym yra grinta jums su kokiomis nors rezoliucijomis arba be rezoliucij, su pastabom, kur js toliau dirbate? Ir kiek t paym yra, kurios jau negro, jos, sakykime, pas generalin direktori yra ir t.t. Kitaip sakant, kiek galjo bti j realizuota, o kiek dar paym js dabar dirbate ir tsiate tyrimus toliau? Tai vienas mano klausimas. ATS. Tiksli skaii tai a jums nepasakysiu. Kaip ir praeit kart minjau, ant kai kuri bdavo rezoliucijos, kitos be rezoliucij. Galbt bsiu netikslus, bet kai kurios negrdavo, jos galbt perduotos kitam padaliniui, a neinau, vadovas nusprendia. KL. Tarp j yra tstini, kur js vedate tyrimus? Tos paymos, js supaindinote vadovyb, js supainote su tyrimo eiga, js prielaidas darote kakokias. Tai jos dar sugro, ir js dar t paym pagrindu vedate tstinius tyrimus, ar atiduodate ir jau js pradjote visikai naujus tyrimus? ATS. Ne. KL. Ne? ATS. Tas tyrimas kaip tsiasi, taip tsiasi, tik problema, kad mes byl neturime. Nes jos kaip penktadien buvo paliktas, bet jos negro valdyb. KL. penktadien? ATS. Praeit. A jums sakau, nenoriu suklaidinti, bet kai kurios grta, kitas galbt kit padalin persiunia, naujai kak pradeda. klausim a negaliu atsakyti. Bet tas tyrimas, sakau, kontrvalgybinis tyrimas tai visur tos srities specialistai pasakyt, kad tai ne visada usibaigia ikiteisminiais tyrimais. Tam buvo rengtas ir statymo projektas, ir panaiai.
49
[ ... ] KL. A noriau igirsti grynai js nuomon. Kodl, js manymu, VSD generalinis direktorius nenori pateikti komitetui paym, ms reikalaujam? ATS. Manau, tai jis (negirdti), mano nuomon kodl. Todl tos paymos raomos, jeigu tokios oficialios pareigos, neskaitant operatyvini praneim, mes pradjome rayti oficialias paymas direktoriui, jeigu jos eina registruotos, tuomet, kai supaindinam direktori su aktualiom visom tom temom nacionalinio saugumo klausimais, informacij pateikdavome, informacinius, operatyvinius praneimus, jis paskaitydavo ir grindavo. Nei k daryti, nei kaip daryti. Ms manymu, kad tikrai tai lieia valstybs interesus, ir apie tai turi bti informuojami valstybs vadovai, kad priimt kakokius sprendimus, reaguot tas tendencijas, kokios vyksta. Ir todl pradjome rayti paymas direktoriui, kurios buvo uregistruotos ir kurias direktorius vienaip ar kitaip turjo reaguoti ir priimti sprendim. Taiau nuo pat 2005 met pabaigos iki iol, kiek inau, n viena i payma, kuri tikrai yra aktuali ms energetikos sektoriui, kit valstybi, galbt verslo koki nors interes takai ms pilieiams, valdios atstovams, kitiems pareignams, tai yra svarbu. Ir pradjome rayti ratus, tikdamiesi, kad tos paymos pasieks t, k turt pasiekti, ko reikalauja tie patys statymai ar tas Saugumo departamento statymas. Todl gal nenori jums pateikti, kad negals turbt paaikinti, kodl jos nebuvo pateiktos anksiau. Direktorius klausim ikl dl j patikimumo ir nepatikimumo tik dabar, kada buvo sukurtas komitetas. T klausim jam tikrai nekilo, kol tos paymos (negirdti) A jam esu ne vien kart saks, kad, direktoriau, su tomis paymomis turi bti supaindinti vadovai, nes tikrai dl naftos privatizavimo, energetiniais klausimais yra atsakingi pareignai, kurie priima sprendimus. Kad nepriimt kakokio neigiamo sprendimo, jie turt inoti tas tendencijas. Sako, a inau, bet KL. Tada antras klausimas. Kiek met, js kaip sakte, lyg ir 2005, bet patikslinkite tiksliau, kiek met tai itas tssi, kad js negaunate jokio atsakymo, ir raote, dirbate? ATS. Jeigu konkreiai dl it byl, kuri pagrindu ita mediaga sudaryta. ita byla, ji buvo pradta dar 2000 metais, kai mes i partneri gavome informacij, kad rusai per tokias mones, konkreiai tada buvo pamintos tokios mons, tada buvo paminta (neaikus pavadinimas), kad ten dirba ir
50
buv darbuotojai, ir gali (Negirdti) po priedanga. Ir j vis Praau? (balsas, negirdti) Buv KGB darbuotojai ir galbt esantys po priedanga, kurie faktikai vykdo valgybin veikl. I karto mes pradjome irti, rinkti duomenis apie tuos darbuotojus, kurie lankosi ia, Lietuvoje, tokio didesnio pagrindo neturjome, tai dar ne tyrimo byla buvo, buvo patikrinimo mediaga. Ir paskiau, kaip a praeitam posdy sakiau, mums vienas altinis prane apie tai, kad vienas pilietis verbuoja aukt valstybs pareign. altini uklausme k, paskui susitikome su tuo pilieiu, ir jis apibdino tai, pasak, kokia pavarde jis prisistat, kas toliau buvo. Tuo atveju pradjome tyrim. Jau tada (negirdti) kontrvalgybin tyrim, kuris faktikai greitai pasitvirtino, mes nustatme t piliet, kuris verbavo. Tai buvo ne Ivanov, kaip jis prisistat tam mogui. Pradjome tyrim. Tas tyrimas, jis pltsi pakankamai ilgai, viskas nuo tada ir prasidjo. Ir iuo metu byla, kurios pagrindu parayta, ta byla yra i tos pirmins bylos, (negirdti) bylos, atsirado kiti figrantai. Bet tiriant, atliekant kontrvalgybin tyrim aikiai pradjo matytis interesai, rus interesai, rus taka ms politikams. Tuo metu vienoje kompanijoje buvo ir Bosas, ir Stonys, ir Uspaskichas. Paskui Uspaskicho kai neliko, tai faktikai (negirdti) kol kas sustabdyta. KL. Atsipraau. Bet vis dlto, kada paymos jau buvo apskritai pradtos rayti? ATS. Paymos buvo pradtos rayti 2005 met pabaigoje. A dabar nepasakysiu, kada. KL. Btent tuo klausimu noriau patikslinti, jeigu kolegos leist. Praau pasakyti, js apsisprendte rayti jau adaptuot paym pavidalu dokumentus, kurie (negirdti) registruoti tuomet, kai pamatte, kad i kitokiu bdu teikiamos informacijos niekas nevyksta, neinformuojami auktesni vadovai, ir tai buvo kaip ir apsisaugojimas, kad paskui js neapkaltint, kodl js inodami neinformavote, ir tada jie negaljo kit informuoti, nes nebuvo pagrindo? Ar a teisingai supratau? ATS. Teisingai supratote, nes kai mes informuodavome, pateikdami operatyvin mediag, tai ten net rezoliucijos jokios nebuvo, nieko. Sako, paskaiiau, gerai. KL. Noriu patikslinti. Kaip supratau i js, tai tas auktas valstybs pareignas prane, ir js su juo bendradarbiavote. Tai jam priekait joki nra, jis vykd savo pareigas.
51
KL. Toje dalyje dl t paym, kad paskui nesiblakytume. Js minjote, kad js kalbjots ir asmenikai su direktoriumi, kad js manote, kad reikia informuoti valstybs vadovus. ATS. Taip. KL. Koks buvo atsakymas, kokia buvo reakcija, kiek kart js madaug esate saks? Ar vien kart tik usiminte, ar tai buvo kelet kart kalbta? ATS. Kelet kart buvo, bet reakcija buvo madaug tokia, kad a inau, k man daryti. KL. Ar dabartiniai departamento vadovo pono Pociaus veiksmai netrukdo ms parlamentiniam tyrimui? A turiu omeny, galiu sukonkretinti. Mes inome, kad Vardenis Pavardenis nualintas nuo pareig. ATS. A kaip virininkas Vardenio Pavardenio, atsipraau, kad nutraukiau, bet dar to neinau. KL. Js dar to neinote? ATS. Ne. KL. domu. Jums sunku i karto daryti ivadas dl ito fakto, kai tik suinojote, bet i t kit, prie tai vykusi fakt, kurie jums inomi ir kuri mes neinome, bet vyksta departamente. Ar js turite kok nors pagrind manyti, kad komitetui trukdoma vykdyti parlamentin tyrim? Jeigu manote, gal galite pailiustruoti. ATS. A, kaip Vardenio Pavardenio vadovas, Vardenis Pavardenis atjo [ ... ] pas mus dirbti, bet iaip pas mus dirbo [ ... ] valdyboje. Tikrai neturiu jokio pagrindo jo tarti kakokiais negerais dalykais. Galbt a manau, yra ms skyrius, gal kak nustatys. Noriu tik ia, kol atliekami kiti tyrimai skyriuje, bet kai prasidjo, kai buvo sukurtas komitetas, komisija, tai gal kit dien ateina pas mane Vardenis Pavardenis ir sako, k man daryti, virininke, mane seka. Sakau, kaip? I pradi paskambino telefonu. Sakau, usirayk numer. Usira numerius, main markes. Kit dien mes pairime duomen bazje, tais numeriais tokios mainos neegzistuoja. Aikus buvo sekimas. Buvo mano tarnybinis ratas direktoriui adresuotas, todl, kad jeigu Saugumo departamentas seka, tai a, kaip vadovas, turiu inoti. Kadangi (negirdti) iandien atlieka tuos paius tyrimus, iandien atlieka Vardenio Pavardenio skyrius. Paraiau jam t praym, kad jeigu Saugumo departamentas, tai a, kaip vadovas, turiu inoti, gal tikrai, gal a pats (negirdti) nualinti dl kakoki prieasi, jeigu jis yra nepatikimas, nes viskas eina per j.
52
Antras dalykas, jeigu seka kakokios kitos specialiosios tarnybos, tai faktikai (negirdti) isiaikinti galima, Saugumo departamento vadovybs, man atrodo, niekas netrukdys pateikti duomen, jeigu ten tariamas ms darbuotojas. Treias dalykas, jeigu j seka kakokios nusikalstamos ar verslo grupuots, tai papraiau direktoriaus, kad apsaugot it mano darbuotoj nuo kakoki neigiam pasekmi. ia toks ratas buvo gal prie tris savaites. [ ... ] KL. Visos paymos tik generaliniam direktoriui, nebuvo Prezidentui n karto. ATS. Ne. KL. Tiesiog js laukt komandos, kad gal bus duota komanda ruoti kitas, tiesa? Bet tos komandos nebuvo. Teisingai a supratau? ATS. Taip. KL. A tik tuo paiu patikslinsiu, kad paskui nepamiriau. Atsipraau. Ar tie VSD darbuotojai, kurie pagal js pavaduotojo pasakym, kad su Dabainsko inia buvo siuniami padti Stoniui Kauno termofikacin elektrin, ar kas nors buvo fiksuota kur nors, ar ia nieko? Negali bti ilik mediagos? ATS. Mes norjome fiksuoti, nes informacija prajo tokia, kuri sukl domum. Mes galvojome, galbt sekimo reiks. Kadangi Dabainskas pasak, nieko nereikia daryti, visa tai su manim suderinta, mes to nefiksavome, bet yra raas. KL. Kaip rauose? ATS. Kad planuojama. ATS. Kad planuojama, kad kas atvaiuos. KL. A, yra tiesiog kakokiuose vidiniuose dokumentuose? ATS. Organizavo ir mus, kad tenai viskas bt utikrinta i saugumo puss. KL. Palaukite, paaikinkite. Pavard paminta. Atsipraau, Seime (negirdti) paminkite, reikia paklausti (negirdti). iuo atveju minjo Januk. Bet kaip Januka, jis gi nedirba saugume? ATS. Nedirba saugume. KL. Bet kaip ia ta pavard? ATS. Januka organizavo saugumo pagalb Stoniui. KL. Jis pra Dabainsko, taip galima suprasti?
53
ATS. Taip galima suprasti. KL. Bet i ko js tai inote? ATS. I ms tos mediagos. Kadangi Stonys KL. Supratau, toje mediagoje matosi. ATS. Stonys klaus, ar tikrai, Albinai, utikrinai, kad tikrai bus tas mogus ir tas, kad viskas bus padaryta. KL. A tok tarpin klausim. Bendravimo atmosfera 2 valdyboje, i js aiku komisijai, kad valdyboje yra netinkama, js tai, matyt, inote. Ar nra tampos valdyboje, kaip priimamas, ar darbas normaliai vyksta, nekyla nesusipratimai, konfliktai, tampa. ATS. tampa, ji galbt kaip ir visame departamente. Bet kuriuo atveju kai vyksta tokie tyrimai, tai ta tampa yra. Bet darbas vyksta normaliai, konflikt nra. Sakyiau, viskas normalu. Bendra tampa persiduoda. KL. Bet a supratau, kad js valdyba dirbo, dirbo daug met, odiu, buvo informuojami arba darbiniais ratais buvo informuojami vadovai, bet kadangi js pamatte, kad tiesiog ta visa mediaga verda savose sultyse, tarp js ji ir vaikto, ir nra realizacijos. A suprantu ir tok dalyk, kad a tikiu, nes matau, kad ne visi dalykai gali baigtis teismais, kriminaliniais dalykais, bet galima valstybje ir kitaip patvarkyti tam tikrus procesus. To nebuvo padaryta, todl js pradjote rayti paymas, kad bt tai padaryta ir imtasi veiksm. Jeigu t veiksm nesim ir nesiims toliau, tai vis dlto mes k, turim grsm nacionaliniam saugumui, galima bt taip traktuoti, ar tai bt per garsiai pasakyta? Jeigu taip (negirdti) kaip yra. ATS. A pasakyiau taip, jeigu mes atliekame, iuo atveju yra kontrvalgybinis tyrimas, o ne kakoks kriminalas, kontrabanda, bet jeigu mes atliekame kontrvalgybin tyrim 2, 3 metus, kad pasiektume kakok ikiteismin tyrim, tai paskui 90%, kad ikiteisminio tyrimo rezultato mes galime nepasiekti, o ala Lietuvai per tuos 2, 3 metus jau bus padaryta labai didel, kaip ir iuo atveju, per tuos kelerius metus, mano manymu, ala padaryta didel. KL. Jeigu tai nebus daroma kitom priemonm, ne tik ta ala tsis, taip? ATS. Taip. Tsis. Ir gal gale nesvarbu, kad Saugumo departamente yra ikiteisminio tyrimo skyrius, bet Saugumo departamento pagrindin funkcija tai yra teikti informacij Prezidentui, Seimui, Vyriausybei. KL. Gal gale yra kitos priemons, jeigu taip galima pasakyti. Nebtinai teismas.
54
ATS. Jeigu tyrimai bus atliekami vien tik tam, kad pasiekt kok nors procesin veiksm, tai mes netursime k teikti. Tada mes pasidarome prokuratra arba dar kakas. Baigiasi mes nuteisiam mog, tada jau pateikiame informacij. O jeigu ne procesinis veiksmas nepasiteisino ar dar kakas, tai mes irgi negalime KL. Gerbiamasis valdybos virininke, js tikrai dabar labai ypatingai svarb dalyk pasakte. A suprantu jus ir kaip pareign, ir kaip piliet. Nes tai yra grsms nacionaliniam saugumui, kur pasekms gali bti ne (negirdti), bet preventyviai visikai kitaip galima tai padaryti. Ir a suprantu, js bandote tai daryti, ir atsitrenkiate sien, ir matote, kad esate bejgiai toliau k nors daryti. Na, kiek met js tiriat, kiek met rengiat, ir tos paymos vis dulksta, dulksta, dulksta, o tie procesai vis tsiasi. A suprantu vien dalyk, mes tokioje keistoje situacijoje esame dl t paym ir galas ino, ar mes jas gausime, ar matysime. Kiek a suprantu, komitetas nusiteiks dirbti pagal galiotus Seimo udavinius, ir mes norime vis tiek isprsti. Jeigu js kakiek savo kompetencijos ribose, a inau, js rizikuojate truput ir savo karjera, galtumte atskleisti daugiau, a suprantu, tada komitetas galt imtis ir tam tikr priemoni. iandien mes inome kakokias nuotrupas, ir tampam, kaip ir js, taip ir mes, kaitais. Mes negalime daryti joki tolesni ingsni, nes mes kalbam apie mistines paymas, apie kurias beveik nieko neinome, mes inome tik nuotrupas i vieno ar kito pareigno. Bet mes jus suprantame, kad gana rimtai reikia formuluoti ir kreiptis tam tikrus alies vadovus ar dar kak, kad itas procesas kiek galima greiiau bt pabaigtas ir kiek galima greiiau mes imtums tam tikr priemoni. Mes jau negalime, mes tiriame, a suprantu, mes tiriam ir mes nieko netiriam. Mes darom klausymus. Jau dabar turime koncentruotis. Bet jeigu js mums daugiau galtumte pasakyti, daugiau padti. A suprantu jus kaip mogus. ATS. A tikrai jums labai daug k pasakiau ir net per daug. KL. Buvo parayta, atsipraau, kas buvo parayta, gal negerai. Gal taip bus teisingiau. Js skaitte, kas buvo parayta Ekstroj. (Negirdti) paskui perrayti kiti teiginiai. Bet daugiausia buvo Ekstroj parayta. Tai vis dlto ten ne viskas neteisyb buvo parayta, taip galima pasiklausti? Skaitte? ATS. Skaiiau. Sakyiau, ten daugiau negu teisyb. Daugiau teisybs negu neteisybs. [ ... ]
55
KL. Ir dabar dl paio kito pavaduotojo, pono Dabainsko reakcijos mint Kauno termofikacins elektrins ir istorijos, ar buvo dar kit moment itos bylos tyrime? Konkreiai, kai kalbame apie energetin saugum, kur jums taip pat bt keistas pono Dabainsko elgesys ir nesuprantamas pavaduotojo, gavus informacij, arba negavus, bet stebint, js vykdte tyrim ir tame kontekste, kaip irykja, figruodavo ir departamento pareignai. ATS. Ne, toki atvej nebuvo, su Dabainsku buvo vien kart, kai buvo Uspaskicho susirainjimo su Maskva klausimas ikils. Ikils klausimas, netgi kakas i Seimo nari buvo paklauss vakar dl ito, kodl tokie metodai? Tada buvo duotos klausytis tiesiogiai tos priemons. Direktorius sak, kad ten jokio ikiteisminio tyrimo, atrodo, ir iuo metu nra, tada tikrai nebuvo ikiteisminio tyrimo dl t dalyk. Paprasiausiai komisija buvo supaindinta su turima, tada jau grynai operatyvine mediaga, ir komisija padar ivad, po ko Uspaskichas, atrodo, ir atsistatydino. Po t vis komisij. Tarp kita ko, ta mediaga ir buvo i t pai ms byl. Kadangi byla kai prasidjo, pradioje sakiau, kai buvo ir Bosas, ir Uspaskichas, ir Stonys, jie buvo vienoje grupje. Paskui Bosas atsiskyr, o paskui atsiskyr ir Uspaskichas. Ta mediaga buvo pateikta ir tos paios ms tyrimo mediagos pagrindu iuo metu atliekamas Uspaskicho atvilgiu ikiteisminis tyrimas Generalinje prokuratroje. [ ... ] KL. Sakykite dar dl tyrimo to, kuris ia susijs, k js ia iandien irgi kai k pasakte. Ar turite duomen, kad js tiriamieji btent toje byloje, apie kuri ia vis kalbame, galjo inoti apie tyrim, ar kokios nors informacijos turjote, kad jie kak ino, kad jie yra informuojami, kad jie galbt? ATS. Mes darme tik tokias prielaidas. Prielaidas, kur gali daryti, jeigu pateiki informacij direktoriui iandien, o jau rytoj skambina vienas, susiskambina vienas i (negirdti), sako, reikia susitikti, reikia kak toliau veikti, reikia pasvarstyti. Mes tik tokias prielaidas darydavome. Vienas dalykas. Kita prielaida tokia buvo, kai vien kart Stonys paskambina savo snui. Snus sako: Tve, tu gi sakei ms klausosi, nekalbkime telefonu. [ ... ] KL. Ar gali bti jums, inaniam visk apie t tyrim mogui, koki nors prielaid, koki nors mini, kad tie kontaktai su verslo grupe, kuri visi inome, aukt valstybs pareign, kuriuos irgi inome, galjo bti i tam tikr valstybini paskat, kuri galbt js neinote, ir kur tos paskatos
56
yra i tikrj pozityvios, nukreiptos kokius nors gerus darbus, kontaktuojant su tais monmis, bendraujant su tais monmis, su tom verslo grupm? Nes ia daug kur kas kelia t klausim. ATS. Js turite omeny Saugumo departamente? KL. Yra tokia situacija, kad mums dabar jau aiku, arba js pateikte iek tiek informacijos, spaudoje apie tai buvo raoma, kad viena verslo grup, konkreiai Stonys, bendravo su pareignais, auktais valstybs pareignais, ministerijoje, galbt departamente, ir tas bendravimas jums kl daug nerimo, ir js rate paymas, ir galvojote, kad reikia informuoti auktus valstybs pareignus. Ar jums yra kil koki nors mini, ar js esate svarst apie tai, kodl tas bendravimas vyksta su ta verslo grupe it pareign, motyvacija j? Gal tai yra, kaip jau praslydo ir iniasklaidoje, tai buvo kokios nors net jums, kontrvalgybininkams, neinomos motyvacijos dirbti, bendrauti su jais, siekiant labai aukt valstybini tiksl, kuri galbt mes ir nesuvokiame? ATS. Ne. A tai sakyiau, bent jau ms surinkta mediaga rodo prieingai. Jeigu kalbate apie t pat Ston. Per Ston daroma taka dl ko? Dl to, kad energetinius, transporto resursus rusai paimt savo rankas. Buvo Dujotekana, turjo atsirasti dar (neaiks odiai), kuri bt tokia pati, tik su geleinkeliais, kuri vis peln imt sau. Stonys net buvo suplanavs toki pai firm, kaip Dujotekana su Maeiki nafta, jeigu pavykt jo projektas. Bt tokia, kaip Dujotekana, per kuri eit nafta, o pelnas eit Sakau, valstybini interes ia nematau. Gali itame matyti verslininkikus interesus, dar kak. O kas dl Stonio ir jo verslo su ta paia Rusija, ia galiu daryti tik prielaidas. Agent toki iais laikais, kaip Stonys, niekas neverbuoja. A tau duosiu tris litus, tu man parayk pasiadjim. A tau suteiksiu galimyb verslui. Viskas. Jis visk darys, ko i j paprays. Taip buvo ir su Uspaskichu. Su Uspaskichu irgi buvo mediagos tokios, kad jis privaljo, jis net atvaiuodavo ir sakydavo, va, man liep surinkti tokius ir tokius duomenis. Duota komanda ir visi renka, jis turi pristatyti Maskvai. KL. A tik noriu patikslinti. Tai i motyvacija man gana aiki, Stonio motyvacija. Bet motyvacija aukt valstybs pareign bendrauti, dirbti su Stoniu, kokia j motyvacija? Gal, neinau, ia ateities klausimas? ATS. Gal ateities klausimas arba tie patys pareignai pasakyt, gal piniginiai klausimai, materialiniai klausimai. Negaliu atsakyti.
57
KL. Jeigu kita tema, tai a prie to paties. A noriu sukonkretinti dl it pareign interes. Ar js turite duomen, kad valstybs pareignai gaudavo materialin paskatinim u bendradarbiavim? Ar toki operatyvinje mediagoje uuomin yra js byloje. ATS. Yra tose mediagose, kad gaudavo materialin [ ... ] KL. Dar iek tiek i to paties, bet vis tiek jis susijs su mano prie tai buvusiu klausimu. Sakykite, ar toje paymoje, kuri yra dl verslo ir iniasklaidos, taip pat egzistuoja Stonio grupuot? ATS. Ten Stonys faktikai. [ ... ]

Suinoj i liudytoj ir sugretin kit mediag, kuria disponavome apie tokio neregto masto klano egzistavim ir specialiosios tarnybos bei kit valstybs institucij URM ir Prezidentros uvaldym, mes privaljome gauti vis su tuo susijusi informacij. Todl visikai teistai ir logikai reikalavome pateikti mums 11, o vliau 12 (apie verslo tak iniasklaidai) analitini paym. i paym esm, kad VSD darbuotojai, naudodami vairius, taiau teistus veiklos metodus, tam gav savo vadovybs, prokuror ir teisj sankcijas, jau daugel met fiksuoja atskir politik, valstybs tarnautoj ir pai VSD vadov neleistinus veiksmus, neskaidrius ryius. Apie visa tai signalizuoja vadovybei, o tie, bijodami sakyti nutraukti tyrim, veiksm, kad tam pasiprieint, nesiima, o tik trukdo tyrimui. Pareignai, negaldami tylti apie tokio didiulio masto nusikalstam netvark, pasinaudoja NSGK atliekamu parlamentiniu tyrimu ir, atlikdami savo Konstitucin pareig, liudija komitetui apie esam kritik situacij VSD ir valstybje. Vadovybs reakcija. Beprecedentinis aibikas puolimas komiteto, atliekanio parlamentin tyrim, ir visikai netoleruotinas statutinei organizacijai elgesys, vieas santyki aikinimasis bei vie laik raymas.
59
60
61
Buvs VSD generalinis direktorius A. Pocius m atvirai meluoti komitetui paadjs pateikti paymas, bet to nepadars, nubga pas Prezident V. Adamk ir randa ten utarim. Nesuprantamas ir visuomenei maai inomas atvejis: is klausimas duoti NSGK reikalaujamus dokumentus ar ne, buvo (2006 m. spalio mn.) net svarstytas Valstybs gynimo taryboje. i institucija pagal LR Konstitucij privalo ginti Lietuv nuo galim agresori, o ne dangstyti A. Pociaus juodus darbelius, toli grau atliekamus ne Lietuvos labui. ia labai rykiai atsiskleidia LR Prezidento V. Adamkaus pozicija. Bdamas pagal LR Konstitucij visikai atsakingas kartu su Seimu u VSD veikl, jis privaljo paremti NSGK atliekam parlamentin tyrim. Vietoj to, jis kreipiasi LR Konstitucin Teism ir dekretu prao iaikinti parlamentini tyrimo komisij veiklos ribas.
62
63
Prezidento pozicija nepalanki Seimo komitetui, atliekaniam sunk ir komplikuot tyrim, gerai matyti ir i Prezidentros praneimo spaudai tono: Prezidentas kreipsi Konstitucin Teism dl Seimo sudarom laikinj tyrimo komisij veiklos 2006-10-16 Pirmadienis, spalio 16 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei statym suteikta galia, kreipsi Konstitucin Teism, praydamas paaikinti io Teismo nutarim, susijus su Seimo sudaromomis laikinosiomis tyrimo komisijomis bei j veikla. Prezidento V. Adamkaus nuomone, parlamentin vykdomosios valdios institucij kontrol ir prieira yra pagrindinis demokratins valstybs bruoas. Taiau alies vadovui kyla rimt abejoni, ar pakankamai efektyviai ir tikslingai Seimas pasinaudoja jam Konstitucijos bei statym suteiktomis parlamentins kontrols galiomis tiriant ypatingos svarbos klausimus. Respublikos vadovas paymi, kad pastarojo meto laikinj tyrimo komisij steigimo vajus bei kai kurie j veikimo bdai visuomenje sklei-
64
dia netikrum, ar tai yra nuoirdus Seimo nari noras itirti svarbius valstybei dalykus, ar tai dar vienas rankis politini ar kitoki interes kovoje. Prezidento sitikinimu, tai tampa ypa pavojinga gyvendinant svarbi nacionalin saugum utikrinani valstybs institucij veiklos parlamentin kontrol. Todl btina nustatyti grietas ir aikias i tarnyb kontrols procedras, kurios netrikdyt j tiesiogins veiklos ir nedemoralizuot ten dirbani moni, teigia Prezidentas V. Adamkus. alies vadovas ireik sitikinim, kad Konstitucinio Teismo atsakymas suteiks daugiau aikumo iais klausimais bei galimyb ateityje ukirsti keli besiformuojanioms ydingoms parlamentins kontrols apraikoms. Prezidento spaudos tarnyba. Mes prame, kad LR Prezidentas mus priimt ir iklausyt apie realias grsmes valstybei ir netvark, taiau V. Adamkus pasirinko jo vert keli pradjo valstybinink klano atstov gynim ir nujo konfrontacijos su Seimo komitetu, o kartu ir visu parlamentu, keliu. Manau, ikalbingiausiai apie tai kalba jo pasamprotavimai vieoje erdvje, kad Seimas yra tik koncert rengjas per savo kuriamas komisijas. Audrius Baiulis urnale Veidas 2006 m. spalio 26 d. Nr. 43 straipsnyje Kas atsakingas u saugumo neveiksnum? ra: Kas kaltas, kad jau geras mnuo Valstybs saugumo departamento darbas i esms paralyiuotas, o iuo metu, nualinus nuo pareig ne vien pareign, skaitant Kontrvalgybos valdybos vadovyb, praktikai nutrks? Lengviausia bt atsakyti, kad dl to kaltas VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius ir jo pavaduotojas Darius Jurgeleviius, suk kartligik sav post gynimo kampanij. Taiau kas jiems sudar slygas imtis tokios veiklos ir i esms paralyiuoti departamento darb? Atsakius klausim paaiks, kad atsakomyb u dabartin padt VSD turi prisiimti tiek prezidentas Valdas Adamkus, tiek premjeras Gediminas Kirkilas, tiek opozicijos lyderis Andrius Kubilius, tiek visas Seimas. Btent pirmasis politik triumviratas, dar prie mnes susirinks prezidento kabinete, nutar, kad sprendimas dl tolesnio A. Pociaus likimo VSD generalinio direktoriaus poste turi bti priimtas ne anksiau, nei Seimo Nacio-
65
nalinio saugumo komitetas baigs padties departamente tyrim. Na, o Seimas, palaimins padties VSD tyrim, kakodl nepagalvojo, kad skmingai ir efektyviai j atlikti galima tik tuo atveju, jei asmenys, kuri veikla ir jos padariniai bus tiriami, negals daryti takos tyrimo eigai. Mat tik labai naivs mons galjo pamanyti, jog A. Pocius, kurio likimas tiesiogiai priklauso nuo Seimo komiteto tyrimo rezultat bei ivad, nesiims joki veiksm, kad paveikt parlamentarams parodymus duodanius VSD pareignus. Ypa kad dar iki prasidedant tyrimui A. Pocius, msis vieai nurodinti Seimo komitetui, k is turs, o ko neturs tirti, pasiunt aik signal parlamentarams, kad dabartinis saugumo vadovas, velniai sakant, nelabai susivokia, kas demokratinje valstybje yra parlamentin operatyvini tarnyb kontrol. Paprasiau sakant, alies vadovai bei tautos irinktieji atstovai padar dvi esmines klaidas. Pirma, nepaalino i pareig A. Pociaus i karto po to, kai is, sankcionavs triukming VSD operacij prie bulvarin laikrat, pasak prezidento V Adamkaus, pasiksino pamatins demokratijos verty. bes. Antra, pradj parlamentin VSD veiklos tyrim, politikai bent laikinai nesustabd departamento vadovybs galiojim. i esmini klaid pasekmes iandien ir matome. Saugumo departamentas, dar prie du mnesius buvs tegu serganti, bet vis dar pakankamai efektyviai dirbanti slaptoji tarnyba, iandien virto intrig, nepasitikjimo, tarpusavio kar draskoma struktra. Atkurti jos efektyvi veikl ateityje prireiks ne vieno mnesio, o gal ir met. Dar bt galima suprasti, kodl aukiausieji alies pareignai prie mnes sudvejojo ir i karto nepakeit VSD vadovybs. Matyt, jiems per kitus darbus nelabai buvo matyti tikrasis VSD kamuojani problem mastas, o i karto rasti pamain tokios svarbios institucijos vadovui ne taip jau lengva. Taiau tikrai nesuprantama ir neatleistina, jog jie iki iol demonstratyviai nenori matyti, kad per j nuolaidum ir A. Pociaus begalvikum Lietuva, esanti NATO ir ES rytinio paribio valstyb, iandien liko be svarbiausios slaptosios tarnybos. Be kontrvalgybos tai jau tikrai. Prezidentas V. Adamkus tarsi nemato, kaip VSD vadovas atvirai antauoja Seimo narius. Premjeras G. Kirkilas atvirai dairosi, kaip ia dar kart imauti Alpes. Seimas, kurio galioje nualinti VSD vadov, pasipiktins kunkuliuoja, bet veiksm irgi nesiima. Gal tiesiog visi susidomj laukia, kok dar pokt ikrs dabartin VSD vadovyb? Tik kad labai jau savotika pramoga poktauti valstybs saugumo sskaita.
66

Btent per tai pasireik p. V. Adamkaus pozicija, kad jis palaiko ne tuos, kurie siekiame tiesos ir tvarkos valstybs naudai, o klan voratinklio supint vadinamj ir dabar jau visikai atskleist valstybinink klan. Prezidento tuometinis ir dabartinis elgesys kelia vien labai svarb klausim: KO JS BIJOTS, PONE VALDAI ADAMKAU? Ir kiek tokia pozicija atnea Lietuvai nuostolio ir bd? Btent dabar vl noriu grti prie V. Pocino ties ir jo isiuntimo i Lietuvos aplinkybi. Bet iame kontekste labai norisi atkreipti dmes veidmainik p. V. Adamkaus elges V. Pocino atvilgiu. Vaidindamas moralin teisuol ir turdamas visas galimybes, Prezidentas n karto nepaband sustabdyti tos netiesos, to purvo pylimo V. Adamkui labai palankioje iniasklaidoje apie V. Pocino ties aplinkybes. Taip man asmenikai, manau, ir daugeliui Lietuvos moni liko neaiku, kada V. Adamkus buvo nuoirdus ir mogikas: kai toleravo V. Pocino meiim ar, kai neatlaiks visuomens spaudimo, suteik V. Pocinui valstybin apdovanojim po mirties. Pateikiu skaitytojams mano brolio, ymaus urnalisto Vytauto Matuleviiaus (nukentjusio nuo V. Uspaskicho) straipsn, ispausdint Laisvame laikratyje 2007 met liep.
Veidmainiai
Pasitvirtino netiktina prognoz: tos jgos, kurios susidorojo su VSD pulkininku Vytautu Pocinu, jos j ir apdovanojo Vyio Kryiaus ordinu. Tiksliau sakant t jg statytiniai, bet ia nra esminio skirtumo. Kad taip gali atsitikti, man prie kelis mnesius teko usiminti Laisvame laikratyje, taiau dl to ne lengviau patikti, jog tai jau vyks faktas. iuo savo ingsniu dabartin Lietuvos valdia susigretino su labiausiai veidmainikais reimais, kurie paslapia udydavo jiems pavoj kelianias asmenybes, o po to patys ir statydavo jiems paminklas ar j vardais pavadindavo gatves. A nesivaizduoju, kokiomis akimis Prezidentas Valdas Adamkus, teikdamas ordin, velg Vytauto Pocino artimuosius, kurie u j atsim aukiausi kovin ms valstybs apdovanojim. Juk Prezidentas,
67
atkakliai gindamas buvusi VSD vadovyb, tuomet stojo jo mirties kaltinink pusn. Kad udikai vis dar nevardinti, esms nekeiia jau seniai visi Lietuvoje suprato, i kur dygsta io baisaus nusikaltimo kojos: i pradi vieni jiems pavoj keliant pareign igrdo Baltarusij, o po to kiti (?) j ten pribaig. Ir ivis sunku suvokti, kaip galima itaip elgtis pradioj Generalins prokuratros lpomis paskubom paskelbti, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas (anot Lietuvos ryto girtas lapinosi per lang ir ikrito), o paskui, net oficialiai nepaneigus itos lykios versijos ir nieko visuomenei nepaaikinus, apdovanoti uvus pareign ordinu? Juk pagalvokite, jeigu tai, kaip jie teigia, buvo nelaimingas atsitikimas, tai u k tuomet aukiausias ordinas?.. Jis, inoma, skirtas tam, kad nuramint besipiktinanius ir priverst visus kuo greiiau umirti nedovanotin aukiausij ul elges. Bet tuomet kuo ia dtas uvs pareignas? Ir ar itokia smoningai sukurta cinika dviprasmyb nra dar vienas jo atminimo iniekinimas? (Norjot didvyrio? Praom, joki problem!) Ko gero, tikrai metas paklausti: kas su mumis dedasi, kad mums jau galima altu veidu pateikti tai tok dalyk? Ir dar per Valstybs dien, skambant patetikiems odiams, kurie su tikrove neturi nieko bendro. Bet Valdas Adamkus!.. Kaip daug i jo kakada buvo tikimasi ir kaip emai jis krito. Juodai gindamas A. Poci, igujus V. Pocin Baltarusij, o po to gudriai apdovanodamas to paties A. Pociaus auk, V. Adamkus atsiskleid dar neregtomis savo asmenybs briaunomis ir itaip padjo geriau suprasti jo msl. Taiau jeigu atsakym it klausim kam jis i tikrj tarnauja suinos nebent ms ankai, tai jo mogikosios savybs jau akivaizdios iandien. iuo atvilgiu taip emai nepuldavo net kiti tarybins epochos Lietuvos veikjai. Ir Gediminas Kirkilas galt tai patvirtinti. Tik pats G. Kirkilas pasielg dar gudriau. Jis tik pagalvokite! ir po savo sparnu priglaud V. Pocin persekiojusi jg atstov A. Januk, ir pats pateik Prezidentui pasilym... apdovanoti ordinu V. Pocin. Na, jau tikrai neregtas lankstumas! Ir kokia kairij premjer galerijos degradacija... Lyginant su G. Kirkilu, kakada vis uitas Adolfas leeviius atrodo kaip mogus, kuriam norisi paduoti rank neirint visus
68
pastarojo nusiengimus. Ir todl sunku net suprasti, kaip gali A. Kubilius po vis garsi konservatori pareikim taip klusniai remti G. Kirkilo valdi. Tarsi jau nebeliko Lietuv uvaldiusios Dujotekanos ir valstybei keliam pavoj. Ir patarjo A. Janukos kaip ir nebeliko teliko tik nueiti ordin teikim ir smagiai paploti. O po to visiems drauge pakelti valdik taur u toki Lietuv. Kryius teiktas, aaros nalei nuluostytos problem nebeliko. Tik nebra paties didvyrio. T pai Valstybs dien Prezidentas Valdas Adamkus labai panaiai pasielg ir dar vien syk. Tai vl gi atrodo netiktina, bet faktas tikras: jis teik ordin dar ir Daliai Budreviienei. Tai paiai D. Budreviienei, kuri dirbo V. Uspaskicho monje ir sukl garsj vokeli skandal. ios moters apdovanojimas gal ir bt visai suprantamas (skatiname pilietikum), jeigu ne viena visiems gerai inoma aplinkyb: tie vokeliuose algas gaudav V. Uspaskicho baudiauninkai padeng didiul dal per rinkimus susidariusios V. Adamkaus skolos. Tiksliau sakant, padeng ne jie, nes i kur paprastas ir galo su galu nesuduriantis mogelis gali turti atliekamus du tkstanius (!), kuriuos jis taip noriai aukot politik aidimams? O kadangi toki eilini V. Uspaskicho mogeli, kurie, lyg susitar, aukojo V. Adamkaus fondui tkstanius lit, buvo daugyb, tai ir leidia padaryti pagrst prielaid, kad tie pinigliai tai buvo Viktoro Uspaskicho, tik j jis su V. Adamkum negaljo ir nenorjo parodyti. Bet tuomet kuo itoks rinkim skolos likvidavimo bdas skiriasi nuo atlyginim mokjimo vokeliuose? Nebent tuo, kad V. Adamkaus atveju paeista daugiau statym, nes be viso kito, parama politikams negali bti skiriama per fondus. Taiau tai ia labai nortsi pasakyti: nebkime moralistai, gyvenimas sudtingas, visaip nutinka, ypa ms slygomis, pagaliau ir ta V. Adamkaus skola atsirado ne prie kort stalo... Taip, inoma, bt galima pasakyti, jeigu V. Adamkus nebt Prezidentas ir jeigu jis viena ranka neimt i V. Uspaskicho vokelio, o kita nesegt ordino moteriai u tai, kad ji t pat V. Uspaskich dl vokeli demaskavo. itas smoningas dvilypumas, o tiesiai sakant absoliutus dorovinis reliatyvizmas valstybs vadovo lygmeny yra daug
69
baisesnis ir daug pavojingesnis negu iurps eilini mogeli nusikaltimai. Moralinis lyderio pakrikimas, kad ir kaip graiai iorikai jis bt pakuotas, neivengiamai lugdo tai, k viskas valstybje ir tautoje remiasi.

Manau, kad apie mogikum ia jau kalbti per vlu, kaip ir per vlu apeliuoti J.E. V. Adamkaus sin bei drs, kad reikia kuo greiiau ivalyti specialisias tarnybas nuo susikompromitavusi, klanui tarnaujani pareign. Gaila, bet V. Adamkus ioje situacijoje buvo ir yra ne vienas. J labai draugikai palaiko G. Kirkilas, kuris visaip koneveik ms atliekam tyrim. Negana to, jis cinikai, net nesiklauss savo partijos garbs pirmininko A. Brazausko raginim, demonstratyviai pam savo patarju A. Januk. Apie i problem truput vliau. Ms pirmj valstybs vadov, tarp j ir buvusio Seimo Pirmininko V. Muntiano bailumas, neleistini kompromisai pagimd tai, kad ms politiniam elitui, jeigu galima taip pasakyti, daliai parsidavlikos iniasklaidos ir visam valstybinink klanui V. Pocinas buvo gyvas priekaitas to, kad jie jau iduoda ms nepriklausomybs idealus, kad ne tokios Lietuvos siek dauguma alies moni. Todl jiems buvo logika be joki skrupul istumti V. Pocin i VSD aukto rango karininko pareig. Negi gali perjnai ir parsidavliai jurgeleviiai, dabainskai ir pociai bti kartu su patriotu ir padoriu mogumi? Kas baisiausia, jiems tai leidia netrukdomai daryti aukiausi alies vadovai. Ms atliktas tyrimas ir sukaupta mediaga (gaila, ne visa islaptinta) visikai aikiai atskleidia, kad su V. Pocinu buvo cinikai susidorota, isiuniant Gardin, kur dirba penki Lietuvos konsulato darbuotojai. Tai buvo klano pasityiojimas. Ten visai nereikjo tokio aukto rango ir tokios patirties pareigno. Ir nereikia joki papildom komisij ar tyrim, mes klausim atsakme isamiai. Suprantama, kam teisyb akis bado, tie to nenori pastebti ir pripainti.
70
ITRAUKA I NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETO VALSTYBS SAUGUMO DEPARTAMENTO VEIKLOS PARLAMENTINIO TYRIMO 2006 M. SPALIO 13 D. POSDIO NR. PT-8 STENOGRAMOS
[ ... ] KL. Sakykite, js i met pradioje ijote i departamento, gal galite trumpai nupasakoti tas aplinkybes, ar tai buvo savo noru, ar tiesiog Visi esam visokiuose darbuose dirb ir inome, kad kartais tas savo noru bna tik forminimas savo noru, o aplinkybs bna visai kitokios. Gal trumpai galite papasakoti. ATS. Trumpai neieit, aiku. KL. Mes laiko turime. ATS. I esms ijau i departamento paras praym pats, tai galima kaip ir sakyti savo noru. Taiau, kaip ir sakte, yra aplinkybs ir i principo po Pocino ijimo i valdybos ir pasikeitus naujai valdiai, nesutapo ms poiriai valdybos darbo funkcijas ir veikl. I esms buvau, galima sakyti taip, nuolat spaudiamas ir duodama suprasti, kad a turiu palikti tarnyb. Tai atsiradus progai a paprasiausiai apsisprendiau ir paraiau praym ieiti. A neinau, ar ia btina detalizuoti smulkmenas visas. KL. Mus, aiku, visos aplinkybs domina, situacija, be abejo. Kadangi js skaitte pasikeitusios aplinkybs ir moralinis klimatas, tai ia eina ms tem, tai gal galtumt detalizuoti. ATS. I principo gal buvo kiek susij su mano tyrimais, nes a, dirbdamas departamente, vis dlto ir taps skyriaus virininku, bet turdamas didel patirt transporto srityje, nes a kartu esu tos srities specialistas, apsigyns daktarin ir visa kita i transporto, man artimiausia buvo prie irdies ta sritis ir daugiausia dmesio skyriau klausimui dl Lietuvos geleinkeli rinkos liberalizavimo ir galimo privai kompanij atjimo ir btent dl Rusijos siekio perimti tranzit per Lietuv, btent itiems klausimams. ia vadinamieji ir 2K klausimai, kurie dabar labai plaiai aptarinjami. Tik sakysime, itas klausimas buvo daug met vienas i pagrindini ir prioritetini departamente, btent ms valdyboje, bent jau. Ir atjus ponui Jurgeleviiui, a jau vos ne pirm savait igirdau tok pasakym, kad tai, k tu raai, tai nra visika tiesa, mes irgi turime sav moni. Mes irgi galime t teisyb suinoti, kad tokia mon kaip Medial Trans, kuri valdo dabar irgi ipo-
71
puliarjs verslininkas Stonys, kad ji nra tokia bloga, kaip pas mane yra parodyta. I esms tai buvo pirmas toks pasakymas. Antras momentas buvo tai, kad dl skyriaus valdymo buvo susikirtimas, nes vadovyb man, nauja atjusi vadovyb, tiesiai viesiai pasak, kad jie nesigaudo toje srityje, jiems reikia laiko j suprasti. A pasiliau, sakau, tai jeigu neina darbo metu aptarti, tai pasiliekam po darbo, apkalbame susidariusias problemas. Pasakysite, kas, js manymu, ne taip daroma, a pasakysiu, kokios problemos. Man buvo pasakoma taip, gerai, susitiksime, bet ne i savait, i savait mes usim. Arba paskui sakydavo madaug taip, pirmiausia reikia dmes kreipti tuos mones, kurie dirba, o ne tuos, kurie ia turi problem. A bandiau nueiti pas generalinio pavaduotoj Jurgelevii ir apkalbti tyrimo kryptis, lieianias skyriaus veikl. Jis pasak, pirma pernekkite su valdybos virininku, paskui ateikite pas mane. odiu, buvo tokie pastoviai visokie trukdymai, kultringi, diplomatiki, bet i esms, kai praai, kad reikia sprsti skyriaus problemas ir visa kita, o tau niekas nieko nesprendia, tai aiku. ia irgi sunku kalbti apie darb. Tai i esms paskui, vis tiek dirbdamas departamente 7 metus turi savo mones toje srityje, kur tu dirbi, i esms tai yra agentrinis tinklas, ir pradjo pasiekti mane inios u departamento rib, kad dabar mano veikla departamente yra kontroliuojama, stebima, tie mons, prie kuriuos a dirbau, jie puikiai ino, k a veikiu, k a raau. Ir i esms a, nekdamas su savo valdybos virininku, pasakiau, sakau, a ia nematau perspektyv daugiau dirbti ir i esms atsiradus progai a vis tiek iekosiu galimybi ieiti. KL. Ar turjote tarnybini nuobaud? ATS. Ne. KL. Paskatinim turjote? ATS. Turjau du padkos ratus u nepriekaiting ir sining tarnyb i generalinio direktoriaus. Paskui turjau asmenin Lietuvos Respublikos Prezidento V .Adamkaus padk ir buvau apdovanotas VSD enklu u nuopelnus. KL. Supratau. Dl js tyrimo krypties, btent Lietuvos geleinkeli bandymo takoti privatizavimo procesus ir taip pat Rusijos interesai itame sektoriuje. Buvo informacijos, vairios informacijos, su kuria mums teko susipainti, taiau pono Seniutos susitikimo faktas degalinje, ar js galtumte patikslinti, su kokiais asmenimis. Tai buvo operatyvinis, a taip supra-
72
tau, kad Saugumo departamentas atliko operatyvin sekim, ar tai buvo sankcionuotas veiksmas, ir kokia buvo tos istorijos tsa? Btent. Arba dar geriau bt, jeigu plaiau apie Sentos vaidmen Lietuvos geleinkeli privatizavimo fone. ATS. iaip daugiau ne privatizavimo, daugiau liberalizavimo, nes geleinkeli privatizuoti, kaip ir iki iol, niekas nesiruoia. Bet vadovaujantis ir vykdant Europos Sjungos direktyvas, Lietuvos geleinkeli rink turt ateiti privaios bendrovs. Ir tos privaios bendrovs jau automatikai u j gali stovti vairios kilms kapitalas. Btent ponas Seniuta, jisai su Stoniu, kiek man buvo inoma ir kiek a dirbau departamente, jis vis laik bendravo, jie turi net bendr nam Neringoje per pus nusipirk, jis pats to ir neslp, kad bendrauja. Kadangi a pats su juo ne kart nekjau, jis man pats ne kart patvirtindavo tuos dalykus. Tai jisai geleinkeli darbuotoj iniomis, kurie man teikdavo informacij, tai pakankamai daug ne informacijos Stoniui, kur sudaro, tai nra paslaptis valstybs, bet tai yra komercin mons paslaptis. Inedavo ten tarif paskaiiavimus, paius tarifus. Pirmiausia aiku dar, jeigu grtant prie senesni dalyk, tai Stonys k band eiti Lietuvos geleinkelius, tai band per toki kompanij Medunarodnaja transportnaja kompanija MTK. Jis j buvo krs ir buvo akcininkas, turjo 30% akcij. 70% akcij turjo Rusijos mons ar verslininkai, ten nepavyko nustatyti iki galo, kas u j stovi. Ir btent pono Seniutos dka buvo tai kompanijai inuomoti vagonai, nors tuo metu geleinkeliams patiems trko cistern, buvo inuomoti, liko skolinga ta kompanija. odiu, tokia veikla buvo nuolati stebima ir pakankamai aktyviai, vairiais faktais ir kadangi mes toki veikl fiksavome, mes, aiku, domjoms paiu ponu Seniuta kaip asmeniu ir gavome informacijos, kad jis ruoiasi susitikti su Kaliningrado srities transporto departamento direktoriumi Nikolajumi Riabiko. Susitikimas vyko pakankamai domiomis aplinkybmis. Tuo metu buvo sudaryta Lietuvoje darbo grup tranzito su Kaliningradu klausimams sprsti, ir ponas Seniuta buvo tos komisijos narys. I Rusijos buvo gautas prezidento Putino sakas, kad, a dabar paties turinio nepamenu, jis segtas mano byloje, kuri a vediau tuo metu, dl ypatingo dmesio skyrimo ir tranzito klausimams Kaliningrad. Buvo toks nurodymas btent Kaliningrado srities administracijai tuo klausimu usiimti ypatingai. vyko tas slaptas susitikimas apleistoje degalinje alia Kauno, a jau vietos tikrai
73
nepamenu. Buvo jis nufotografuotas, nufilmuotas, tiesa, filmuotos mediagos a taip ir nepamaiau niekados, ji nebuvo perduota ms valdybai. Nuotraukos buvo parodytos, bet i esms mano pasilymas buvo tada, tuo metu vadovavo dar Pocinas valdybai, buvo pasilymas rayti Vyriausyb ar Prezidentr. I esms ms darbas tuo remdavosi, kad pateikdavome informacij alies vadovams apie toki Seniutos veikl, nes a laikiau, kad tai nepriimtina ir neleistina. Nes pats faktas, kad ten buvo perduotas ir maielis Seniutai tuo metu, to susitikimo metu. Pocinas nujo pas Jurgelevii aptarti itos problemos, ir buvo duotas nurodymas kakodl aprayti it situacij, pridedant t prezidento Putino sak, kaip tok irgi madaug nurodant situacij, kas tuo metu darosi, ir sisti it rat Usienio reikal ministerij. Dar kitas momentas domus tuo, kad buvo nurodymas rayti vien rat usienio reikal ministrui Valioniui ir atskir rat Janukai. A paklausiau, o prie ko ia Januka, jeigu ministrui raau, kam dar atskir rat rayti tok pat ministerijos sekretoriui. Tai man Pocinas pasak, tu, sako, neinai Janukos takos ir Janukos galimybi ir tu, sako, rayk tiktai, neturk problem su Jurgeleviiumi. Buvo parayti tie ratai ir buvo pridtos visos nuotraukos, originalai susitikimo, tas ratas ikeliavo Usienio reikal ministerij ir gro, a neinau, ten, sakykime, pusmetis tikrai jau buvo prajs, gal net po met tik gro i ten. Mes realiai tos mediagos netgi neturjom, sekimo nuotrauk, ra joki filmuot, nieko neturjome. Beje, ratas gro i Usienio reikal ministerijos ir a labai abejoju, ar jis buvo pateks ministrui. Kiek man yra inoma paskui, kad ponas Seniuta kalbjo, kad jis yra mats t mediag. KL. Noriu paklausti, su ponu Seniuta, kai dirbote dar Lietuvos geleinkeliuose, turjote koki nors darbini santyki ir koki nesutarim, asmenini problem? ATS. Matote, ten buvo toks periodas, kai ponas Seniuta buvo ijs i Geleinkeli vienu momentu. Tenai kaip tik tuo pagrindiniu periodu a ir dirbau. Mes kartu nelabai ir dirbome, bet yra ir toks niuansas, kad a Geleinkeliuose pradjau dirbti nuo emiausios kategorijos ininieriaus Investicij skyriuje. Ir ponas Seniuta kuravo vis laik krovini veim, jis buvo direktoriaus pavaduotojas. Tai ms, pirma, klausimai visai nesisiejo. Antra, dar ir tokios pareigos, kad a pas direktorius nevaikiodavau. KL. Asmenini, vienu odiu
74
ATS. Ne, asmenini, darbini santyki, tik tiek, kad inojau pavard, jis pasiraydavo. Kaip ir mons direktorius, matai ant laipt, bet KL. K js dar galite pasakyti dl pono Janukos ir VSD pavaduotojo Jurgeleviiaus kontakt su verslo grupm, iuo atveju, jeigu yra inomi, ir su kitom verslo grupm, ne tik su Stonio, tai taip pat bt domu. Pirmiausia, inoma, su Stonio korporacija. ATS. Matote, yra toks niuansas, kad tiek ponas Januka, tiek ponas Jurgeleviius jie abu buvo vienas valstybs tarnautojas, uimantis aukt post pakankamai, kitas kuratorius mano valdybos, tai niekados mes tokio tyrimo nevykdme prie juos. I esms tai bdavo daugiau tokie susdimai, panekjimai, situacijos aptarimai. A puikiai inojau, kad Jurgeleviius ir Januka yra labai artimi draugai, ia niekam ne paslaptis, ir patys to neneig. Labai normalu, ten pat dirbo. KL. Patikslinsiu. Janukos ryi su Stoniu js koki nors informacij turite? ATS. Kai prasidjo Maeiki naftos privatizavimas, ne privatizavimo, akcij perdavimo reikalai, tai ms skyriuje mes paprasiausiai matm, kad pon Ston labai domina btent itos akcijos, ir atjimas kartu per KazMunai Gaz, bandymas perimti itas akcijas. Buvo toks priimtas sprendimas, kad reikt pradti domtis daugiau Stonio veikla ir atlikti tam tikr tyrim. Mums buvo udrausta tai daryti. Taip, sakysime, jeigu mes btume dirb taip paskutiniu metu, kas lieia daugiau Ston, tai, aiku, galbt ir turtume tos informacijos. Bet ta informacija, mes vis tiek bendravome tarpusavyje su kit valdyb monm, aiku, ten ta operatyvine per daug nesidalinome, bet vis tiek vienas kitas faktas pasikonsultuojant, tai [...] valdyba disponuoja visa turima informacija, i j ateidavo kartais ratai dl Janukos ir Stonio santyki. Tai ta mediaga yra, bet ne ms valdyboje, a jos nemaiau. KL. Kas jums inoma, patikslinkite, buvo udrausta tirti Stonio interesus Maeiki privatizavimo istorijoje. Tai konkreiau, kas, kokiom aplinkybm? ATS. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Jurgeleviius pasak, kad Stonys yra valdybos objektas, jie juo domisi ir nra ia ko mums dubliuotis. Jeigu reiks, mes informacij gausime i j. Bet mes tos informacijos, taip sakau, daugiau kaip per metus laiko gavome gal tikrai du ratus. O gaudavo jie patys tiesiogiai ir ms nepasiekdavo tai, kad nematytume, kas ten darosi.
75
KL. Kada buvo priimtas sprendimas tyrinti, kas prim t sprendim tyrinti? ATS. Skyriaus veikloje mes apsibrme galimas tyrimo kryptis. Tai, sakysime, buvo mano sprendimas, pasitarus su poskyrio virininku, kuris kuruoja naftos reikalus pas mane, mes susidarom asmen sra, kurie btent ten aktyviausiai veikia, i kuri galima sulaukti didiausios grsms. Tai mes paprasiausiai matme, kad i Stonio tokia grsm kyla. KL. Tada jums reikia gauti leidim. ATS. Mes turim surinkti pirmin informacij. I esms raomas teikimas prokuratr tam, kad prokuratra kreiptsi teism. I esms sankcionavimo tvarka yra. Mes negalime nusprsti, kad usiimame Stoniu, mes tiriam. Vis tiek yra teisini niuans. KL. Pasitikslinimas, js filmavote, fotografavote Seniut. Sankcionuoti veiksmai buvo? ATS. Viskas buvo sankcionuota. KL. Mediaga buvo, filmuotos mediagos js nematte? ATS. Ne. KL. O dl koki prieasi? ATS. Buvo pasakyta tuo metu kito padalinio, kadangi vyko prie Kauno, tai kitas padalinys vykd slapt sekim, ne mes patys. Tai tuo metu vadovavo apygardai PAVARDENIS, kuris paskui tapo valdybos virininku, mums buvo paprasiausiai toks pasakymas, kad dabar sekimo padalinys yra uimtas, jie nespja vykdyti vis darb ir ta mediaga bus pateikta vliau. Mes tik gavome sekimo protokol. KL. A patikslinti noriau. Kas buvo iniciatorius sekimo, nes iniciatorius gauna vis mediag. Kas inicijavo? ATS. Iniciatorius buvo tuo metu byl veds departamento pareignas PAVARDENIS. KL. A turiu omeny, kas sankcionavo iorin sekim, tai jis jau turjo gauti mediag. Tai kodl nepateko mediaga? ATS. Mes buvom iniciatoriai, bet mes gavome tik sekimo suvestin su nuotraukom, kurias paskui valdia pasim ir ine parodyti Usienio reikal ministerij. KL. Aiku. ATS. O mediagos negavome, filmuotos, turiu omeny.
76
KL. Js apibdinimas. Mano paskutinis klausimas, iuo momentu, kaip apibdintumte js nauj vadov, prie ieinant i valdybos, PAVARDEN. Bet kokiu atveju vyko tam tikras konfliktas, jums udraud arba skeptikai vertino js galimybes, js tyrimus Geleinkeli atveju. Js pamstymai, kodl buvo toks poiris pono PAVARDENIO. ATS. I esms, jeigu j kaip asmen, tai jis joki problem asmenini, su juo asmeniniuose santykiuose mes nekonfliktavome. Daugiau tai buvo dl poirio darb. Man i esms nepatiko, kad jisai pradjo vaikioti pas Geleinkeli vadovus, tiesiogiai susitikinti, automatikai. inote, kai ateina virininkas, o paskui ateina pavaldinys, tai su pavaldiniu nekti nenori. Nors esi kuratorius. Bet paband perimti iniciatyv, pradti pats vaikioti, tiek i pradi pas Birik, tiek pas Dailidk, man pasak, kad Birikis nenori, kad a ten vaikioiau, tu nevaikiok, a pats ten vaikiosiu. Toki niuans. Tai tokie ms buvo pagrindiniai nesutarimai itais klausimais. Jeigu lyginant jo kompetencij, tai vis dlto jis darb pradjo valdyboje, jis buvo poskyrio virininkas, prie perjim. Jis daugiausia tyr kontrabandos bylas. Jam atjus, itas klausimas vl ikilo pirm viet, jis tapo prioritetiniu, o btent tai, k dar mano skyrius, tai jis kaip ir pats pripaino, kad jam tai yra nauja, jis nelabai gaudosi ir duok laiko jam susiprasti, susivokti, koks klausimas. KL. Nortsi js tokio mogiko vertinimo kaip mogaus, kaip specialisto. Vis dlto, kuris vadovas buvo labiau jums prie irdies, ne ta prasme, bet dalykine prasme, a turiu omeny, kaip darb organizuojantis, ar PAVARDENIS, ar aminatils Pocinas? ATS. Matote, ia jau, aiku, kitas klausimas i ito srao, bet reikt dar vien vadov paminti, tai pon PAVARDEN, kadangi i esms pagrindin vis savo veikl mes dirbome su ponu PAVARDENIU, jam vadovaujant ir tai pakankamai, pavyzdiui, jo vadovavimo stilius netgi savotikai autokratinis. Jis duodavo komandas, duodavo kumiu stal vykdykite, darykite, i esms mes buvom prat prie karinio mutro ir prie klausau, darau. Madaug. Ir daug kam tai buvo patogu, nes i esms nereikia paiam galvoti. O dl sprendim, tai jie priimami greitai ir pakankamai aikiai. Atjus Pocinui, tai buvo kito stiliaus mogus. Jis yra, Pocinas yra geresnis analitikas negu ponas PAVARDENIS, bet jis iek tiek minktesnio bdo. Ir daugeliui darbuotoj praradimas tokio mutro, jiems pasirod, kad atjo
77
laisv ir mes dabar iek tiek galime atsileisti. Tai dl ko ia turbt teko ne kart girdti, kad, sako, prie PAVARDENIO buvo geriau. Yra dar kitas niuansas, kas lieia Pocin. Jis atjo tokiu nedkingu laikotarpiu, buvo po Prezidento apkaltos, tai buvo departamento vadov kaita, kur laik mes neturjome kuruojanio direktoriaus, tai automatikai nebuvo aikiai nustatytos darbo kryptys. Jam buvo nurodymas keisti darbo kryptis pirmojo skyriaus, atsisakyti kontrabandos, it vis tyrim. odiu, jam ne tik kad reikjo priprasti prie nauj funkcij, nauj pareig, bet jam buvo duotas nurodymas keisti darbo kryptis i esms, todl tas periodas buvo pakankamai sunkus. Bet jam sidirbus, tai, manyiau, jeigu mano, pavyzdiui, kaip sakte mogika prasme, vertinimas, tai jisai dviem galvom aukiau u dabartin vadov PAVARDEN. Dviem galvom aukiau, ne viena netgi. Atsipraau, papildysiu viena svarbia detale. Tuo, kad departamento valdybos virininko darbas labai priklauso nuo kuruojanio direktoriaus. Ir i esms jeigu jis turi palaikym, kaip mes sakome, antrajame aukte, tai yra pas kuruojant direktori ir pas generalin direktori, tai visa valdybos veikla kur kas lengviau vykdoma. Ten, sakysime, visi kiniai dalykai, kurie yra, nauj moni primimas, nauj etat patvirtinimas, darbo krypi suderinimas, tai yra visai kitas darbas. Tai labai jauiasi, kai ateina mogus ne generalinio direktoriaus pavaduotojo kuruojanio mus ir kai ateina mogus, kuris su juo gerai sutaria. I karto tai pasijauia, viskas kur kas lengviau patvirtinama. Todl labai sunku vertinti juos kaip vadovus, nes vienas turjo palaikym, kitas neturjo palaikymo. KL. Ai. Jus patikslinsiu, js du kartus pasakte prie tai generalinio direktoriaus kuruojanio. Gal pavaduotojus kuruojanius. ATS. Generalinio direktoriaus pavaduotojus kuruojanius. KL. ia kalbama apie Jurgelevii. ATS. Taip. KL. A tsiu, praktikai, itas klausimas dabar kelia kit. Toks js vis tiek kaip profesionalo A manau, js galvojote ir su kolegom buvusiais persimette vienu kitu odiu, vis dlto kam galjo trukdyti V Pocinas? Jums, . ko gero, tokia versija vis tiek kakur galvoje yra, jeigu leisti, kad jis neuvo pats ar buvo nuudytas, ar kakas kitaip padaryta. Ar pagal t darbo profil, pagal jo inias, kurios nebuvo ijusios vieum, gal galjo kas nors jo bijoti. Jeigu nenorite, galite it klausim neatsakyti, jeigu norite atsakykite.
78
ATS. Kakiek atsakysiu. Dl nuudymo a tikrai nekomentuosiu. KL. A suprantu. ATS. Vienas niuansas dl jo, tai a abejoiau, jeigu pasakytumte dl saviudybs. Tai a tuo abejoiau, kad ji buvo. Nelaimingas atsitikimas ar nuudymas, tai ia tegu sprendia, kam priklauso. O trukdymas, tai i pradi a neturjau ger santyki su Pocinu, draugik, asmenini santyki, buvo darbiniai santykiai, buvo pastovus kasdieninis bendravimas. Paskui jie tapo tik pabaig jo darbo departamente tokie iek tiek atviresni. Mes abu mgstame pavejoti, kelet kart buvome ivaiav vejoti. Tai jis Buvom ne kart, susitik po jo ijimo, jis ueidavo, netgi prie jo t dvi savaites buvom susitik prie tai, jis labai igyveno dl mano t vis, kaip buvo pasielgta su manim departamento vadov, tai jis dl to labai igyveno ir vis nuolat domdavosi, ar kas nors pasikeit naujo. Tai jis man buvo prasitars, kad, sako, mane imet todl, jis laik imetimu, nes t pai dien, kai jam pasak, kad jau viskas, jis atjs isikviet mane, atsisdo, usirk ir pasak, sako viskas, Raimi, mane meta lauk. Jo poiris buvo toks. Jis pasak, paskui vaiuojam, mes vaiuojame vejoti, automobily, mane imet todl, kad a per daug inojau apie Jurgeleviiaus, Stonio, jis vadino biznius, dl Geleinkeli. Apie 2K, tai, sako, a per daug apie tai inojau, sako, jeigu taip inai, madaug inok, bet tos informacijos iai dienai geriau tu per daug neatskleisk, nes bus ir tau tas pats. Jis man dav tok spjim. Plius, kur Pocinas buvo labai stiprus, tai jis buvo stiprus, jis buvo stiprus dl Maeiki naftos, jisai ten turjo pakankamai nemaai ryi tarp moni, kurie valdo situacij aplink Maeiki naft, ir jisai bendraudavo, jis inojo, kas ten darosi. Manau, prie visus tuos vykius, kurie vyko su Maeiki naftos akcij pardavimu, jis tikrai bt labai trukds galimiems pretendentams. Arba sakyiau tiesiai viesiai Stoniui. KL. Praom pasakyti, kada js pastebjote, kad Pocino atvilgiu tas palaikymas antram aukte kaip ir prapuol. Nes mes pradioje inojome, kai paskyr valdybos virininku, lyg ir buvo pavaduotoj palaikymas. Kada madaug tas laikas, kad buvo, paskui kaip ir nra. ATS. Aiku, ten datom nesudliosi t dalyk. Tuo labiau kad Pocinas pakankamai buvo nekalbus. Taip jau labai retai jis guosdavosi ir k nors sakydavo. Tai tik i atskir detali gali susidaryti vaizd. Bet i esms jis neturjo to palaikymo nuo pat pradi pas Jurgelevii, tarp j niekados
79
nebuvo tokio, kad jis j palaikyt. I pradi tai buvo daugiau dalykiniai santykiai, nes mes Jurgelevii painojome dar nuo Usienio reikal ministerijos laik, kai po paymos 2K mus kviet pasiaikinti URM, k mes ten parame. Tai jis nuo to laiko j painojo, ir jam atjus i pradi lyg ir galvojome, gal geriau bus, kad mogus iek tiek inomas. Bet nuo pat pradi nebuvo palaikymo, bet buvo palaikymas i Pociaus puss. I Pociaus puss palaikymas dingo po rezervist skandalo. Tada Pocius i principo i viso nujo , kaip mes sakme, pogrind. KL. Js paminjote, kad Vytautas yra jums saks, jog yra Stonio, Jurgeleviiaus biznis. Be abejo, itos informacijos mes negalime dabar patvirtinti. Bet kadangi js dirbote, js ten galite t patvirtinti, kad ities buvo biznis, arba kontaktai tarp Stonio ir Jurgeleviiaus. Ar tai yra ufiksuota kokiose nors paymose ar dar kur nors? ATS. Paymose, aiku, to nebus, nes jis vis dlto buvo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas. Bet matyti kai kurie niuansai i toki fakt KL. A labai atsipraau. A noriau konkretaus patvirtinimo ir js nuomons. Ar tie kontaktai buvo, nes ia yra labai svarbu, tarp Stonio ir Jurgeleviiaus. ATS. Buvo. Jis pats j neslp. A galiu pasakyti paprasiausi pavyzd. Buvo tuo metu Seime svarstomi Gamtini duj statymo pakeitimai ir mano vienas poskyrio vadov, kuris kuruoja dujas, norjo btent susitikti su Stoniu kaip Dujotekanos atstovu ir paprasiausiai gauti i jo informacijos tais klausimais, jam nepavyko per t mog, kuris turjo prie Stonio prieiti, nesuved j. Tada a, inodamas, kad Stonys bendrauja su Seniuta, papraiau t kontakt suorganizuoti Seniutos. Seniuta man paskambino po poros dien ir pasak, kad jisai kalbjo su Stoniu ir Stonys pasaks, kodl a turiu susitikinti su departamento pareignais, jeigu a vis informacij duodu Jurgeleviiui. A nujau pas Jurgelevii, ir pasakiau, direktoriau, Stonys taip atsak. Jis man pasak, oi, a j labai seniai maiau, k jis ia meluoja. KL. A kaip tik noriu patikslinti dl Geleinkeli. Js pasakte kai k ir mano kai kuriuos inojimus ir samprotavimus atsakymus net gavau arba patvirtinimus. Bet noriau suinoti js nuomon labai specifiniu klausimu. Mes skaitm paymas dl 2K ir panaiai, ir dl Seniutos, bet Seime pavasar, js jau ieidinjote, bet vyko Geleinkeli kodekso taisymas, ir vie-
80
nas i t taisym buvo labai domus dalykas, dl ko kovojo, beje, ir ministras sna, mintas, kad bt liberalizuotas krovini perveimas ir ypa Kaliningrado kryptimi. Tai niekas nesiruoia privatizuoti it bgi, bet btent privatizuoti krovini veim. Ar js turjote it informacij, ar ne, mane buvo pasiekusi informacija, kad Stonys dar labai didelius ingsnius dl to, kad taip padaryt, pradioje savo naudai, paskui tai parduoti Rusijos verslui. ATS. I esms Stonys buvo pateiks praym gauti licencij, verstis tokia veikla. Tai labai natralu, kad jis norjo, kad taip bt, nes jeigu to nebt, tai kam tada jam tos licencijos? KL. Ar k nors valdyba, js skyrius fiksavote, kai buvo itie dalykai daromi, suprantate? Vienas dalykas gauti licencij, oficialiai niekas nieko nedraudia. A turiu omeny veikim nelegaliais bdais. Mane tas domina, kuo i principo domisi ir Valstybs saugumo departamentas, juo labiau kad Kaliningrado kryptis, js suprantate, karinis tranzitas, kiti dalykai, tai ar js valdyba, ar js skyrius itais dalykais domjosi, ar jums tai yra inoma, ar ne? ATS. inoma. A vlgi, kaip ir minjau, kad buvo daromi tam tikri trukdymai mums dirbti t darb. A buvau paras, surinks () KL. Jeigu trukdymai, tai tikslinkime, ia labai svarbu. ATS. I vadovybs puss. KL. I VSD () ATS. Sakysim, a bendraudavau su valdybos virininku, bet vis mediag pas mus pasirao KL. Turit omeny, kad i valdybos virininko PAVARDENIO puss. ATS. Geriau sakykime i pavaduotojo Jurgeleviiaus puss. Kadangi a buvau paras, surinks operatyvin informacij, jos, aiku, pas mane buvo ir taip pakankamai daug, ir paruos teikimus prokuratrai dl tam tikr asmen, kurie tuo momentu labai aktyviai protegavo Stonio firm, veiklos, dl j isamesnio veiklos tyrimo. Man tris mnesius, be jokio paaikinimo, t teikim Jurgeleviius nepara. Nors praktika tokia, kad pasirao maksimum per dvi dienas. A bandiau pas j nueiti, patekti, pasiaikinti, kokia problema, bet nebuvau priimtas. KL. ia noriu tik patikslinti. Buvo tik js paruoti teikimai prokuratr dl it dalyk? ATS. Taip.
81
KL. Tai klausykite, ar bt galima surasti, a noriau, kad ms darbuotojai kur nors, iliekamus dokumentus, ar tai departamente sunaikinama, jeigu js kreipts ir jie negavo tolesns eigos. Mums bt labai svarbu, kaip galvojate, bt galima tai fiksuoti, kokia vidin tvarka? ATS. Matote, paruoiamas teikimas, jeigu jis nepasiraomas, tai lieka paprastas popieriaus lapas. Ir nesegama byl tol, kol nepasirao. Kai pasirao, jis tampa dokumentu ir tada KL. Nesurastume KL. Skyriaus dokument nra? ATS. Ne, mes j skyriuje neregistruojame. Registruojame tik tada, kai pasirao. Jie, aiku, tie dokumentai, a ieidamas palikau visus savo popierius, man atrodo, a buvau segs, ta byla, matot, einamoji, a buvau segs byl, paliks t teikim nepasirayt. Bet a neinau, ar jis bus neiimtas, nes jisai, ta byla neudaryta, nesusita, tai ji tokia judanti, i jos gali iimti, dti k nors. Gali bti ir gali nebti, a negaliu patvirtinti. Kompiuterinis variantas buvo paliktas irgi t teikim. KL. Ta paia tema. Kam teikimas buvo konkreiai, kieno atvilgiu buvo teikiamas, kada ir kas i skyriaus darbuotoj t informacij ino? ATS. ino tas transporto kuratorius, kuris dabar dirba poskyryje, VARDENIS PAVARDENIS, jis dabar liks. Tai jisai buvo transporto poskyrio virininkas, perkeltas i Vilniaus apygardos ir organizacijos tvarka. Jis inojo, tuos teikimus inojo, bet kadangi jis buvo naujas mogus, jis toje srityje nesigaud, tai i principo ruoiau a. KL. Jis gali paliudyti. ATS. Jis gali paliudyti, kad tokie yra. KL. Kada ir kam teikimas buvo? ATS. Teikimas prokuratrai. KL. Dl Seniutos, dl Lietuvos geleinkeli vadovybs veiksm. ATS. Ten viskas surayta. Ten teikime surayta, buvo kai kurie Geleinkeli darbuotojai ir dar keturi asmenys buvo silomi kontroliuoti. A nenoriau vardinti, nes. KL. Labai trumpai, priminkite, kad visi teisingai suprastume, kalbama ne apie prokuratrai teikim koki prokurorini sankcij, bet teikimas gauti leidim operatyviniams veiksmams. Kad mes teisingai suprastume. ATS. Taip. Nes prokurorai po to kreipiasi teism. ia tokia tvarka yra.
82
KL. Js nuomon ar inojimas, kas turjo ar galjo turti didiausi tak PAVARDENIO perklimui valdyb. Js nuomone, jis ne visai buvo pasirengs ios valdybos specifikai. Kas turjo tak? Toks patikslinantis dar, ar galjo turti toki tak ir PAVARDENIO nuomon. PAVARDENIO pervedimui ATS. PAVARDENIO? KL. Taip. ATS. Tuo metu, kai buvo perkeliamas PAVARDENIS, tai PAVARDENIS departamente jau buvo baubas. Jis buvo prieu vardintas, taip galima liaudikai pavadinti. I esms taka, tai niekam ne paslaptis, kad PAVARDENIO ir Jurgeleviiaus santykiai yra ne tik darbiniai, bet ir asmeniniai, draugiki. Jie pastoviai po darbo susitikdavo, ne kart teko matyti geriant al juos kartu. Tik Jurgeleviiaus, sakysime... KL. Nebaigiau. iek tiek kitaip. Js sakte, kad suinojote, kad apie js darbus ino kai kurie tiriamieji. Per k, per kokius asmenis galjo ta informacija jiems patekti? ATS. ia, aiku, subjektyvi nuomon, tik mano manymas. A manau, kad ta informacija ijo per PAVARDEN, nes prie jo atsirado tokia praktika, duok paym koki nors, duok mediag apie k nors, nepasirayt, tik itraukia, atsispausdina, pasiima ir isinea. Tai manau, kad toks neiojimas informacijos buvo. RKL. Ar buvo atvej js darbe rengiant paymas: parengiat paym, ji patenka valdybos virininkui, vadovybei ir grta redaguoti, perrayti, papildyti ir t.t. js atveju, kalbant apie Lietuvos geleinkelius ar 2K, ar buvo toki atvej? ATS. Tos paymos labai danai ieidavo ir grdavo nepasiraytos. Jeigu, sakysime, aktualiu klausimu rengdavome paym kad ir premjerui, tai mums bdavo pasakoma, kad t paym jam perskait ir grino. Atseit, toks bendravimo variantas buvo pasirinktas, kad ne oficialus parayt paym ijimas, bet buvo toks nepasirayt paym nuneimas vadovams, parodymas ir grinimas. Ar taip buvo, ar nebuvo, a neinau, ar jie matydavo tas paymas, ar jos nebuvo kur nors kitur nuneamos, sunku sprsti. KL. Js pasakte, kad dl 2K paymos buvot kvieiami Usienio reikal ministerij pasiaikinti. Bt gerai plaiau, kas kvieiami, kieno nurodymu, kieno leidimu jot pasiaikinti.
83
ATS. A jau su aminatils Pocinu. Kiek a inau, tai buvo Janukos praymu, kad mes buvome ikviesti, bendravome tada su Jurgeleviiumi, tuo metu jis buvo sekretorius, ir buvo dar kakoks vienas darbuotojas, a jo neprisimenu ir nepainau i esms. Tai buvo grynai, buvo nagrinjamas klausimas 2K ir bandoma isiaikinti, k mes inome, ms turima informacija ir ar mes trukdytume, jeigu ta sutartis bt pasirayta. I principo departamento poiris buvo bandomas isiaikinti, kaip mes reaguosime 2K sutarties pasiraym ir kaip mes elgsims, jeigu ji bus pateikta. KL. Ar po to pokalbio kaip nors keitsi js tyrimo kryptis ar veiksmai? ATS. Pocinui esant nesikeit niekados. Gal daugiau ms niekas nepra apie 2K daugiau toki ivad. Bet i esms, kad keistsi ne. KL. Ai. Gal turite patikslinti (Kalba ne per mikrofon, negirdti) KL. A noriau js paklausti, kokias konkreiai paymas js ruote, kurios galjo nepatikti valdybos vadovybei, ir koks tolesnis t paym likimas? ATS. Naujai valdybos vadovybei? KL. Ne, gal ir prie Pocino, ir naujai. ATS. Mano buvo konkreiai ruota payma dl 2K, ia ta garsioji. A j rengiau padedamas Klaipdos apygardos pareign, jie savo dal pateik. Tai sprendiant i Jurgeleviiaus veiksm atjus departament, jis pirmiausia pam t byl, btent ji vadinosi Tranzitas, t byl pasim ir puol j skaityti, ir pralaik 2 mnesius. Tai vlgi, inote, tuo metu darbas negaljo vykti, nes automatikai neturi bylos, negali rayti teikim, negali segti mediagos, buvo paimta ta byla ilgam. Tai tikrai nepatiko. O paskui, js matote, tolimesni tyrimai tokie, kad a, kaip operatyvinis darbuotojas, a neu operatyvin informacij, ar raau operatyvinius praneimus, informacinius praneimus. A juos pateikiu valdybos virininkams, pavaduotojams generalinio direktoriaus, jeigu nra valdybos virininko tuo metu. Kuri, sprendia patys. Pasako, surink isamesn informacij, parenk paym, kak tokio. Nebuvo atgalinio ryio, tu jiems duodi informacij, o kad i to kak toliau: a silydavau, raom toki ir toki paym, kad reikia informuoti, nes pas mus daugiausiai tokia praktika: surenkame informacij, raom Seimui, Vyriausybei, Prezidentrai. Toki veiksm nebuvo, atgalinio ryio nebuvo. KL. Jums dirbant VSD, ar js jautte, ar turjote informacijos, kad i VSD nuteka informacija politikams, iniasklaidai, verslui, ia siejasi su [...] valdyba.
84
ATS. Matote, kartais tokie niuansai bna, paprastai, kad kai suinai informacij i kokio asmens, nebna taip, kad tas vienas asmuo ir ino. Tai labai danai lygiagreiai t pat suinodavo ir urnalistai, todl skaitydamas laikrat sakau, a t informacij neseniai atneiau, ir matau, kad kakas panaaus yra laikraiuose. Bet tai negali sakyti, kad ji btinai i ms nutekjo. Bet btent tokia operatyvin informacija, tai a negaliau teigti, kad bdavo tekinama spaud. KL. A jums priminsiu, kaip tik js sakte, ruote paym 2K, tai ia viea paslaptis visiems, visos televizijos parod operatyvin paym, net su grifu slaptai. Atsimenate? Tuo momentu Balytis vyko Maskv pasirayti sutarties. T pat vakar buvo per televizij parodyta, kaip js galtumte k nors pakomentuoti? ATS. I esms ta payma jau buvo ijusi i departamento ir paskui, kokiais kanalais ji ten pateko, bet tai nebuvo ms paymos variantas. Tai a nenoriau komentuoti. KL. Galbt neinote, bet tai buvo js paymos Ir buvo apklausiami, kai kurie urnalistai buvo ikviesti VSD ir turjo nurodyti altin, kurio jie nenurod. Bet js paymos buvo, a tik patikslinu. ATS. Buvo atliekamas departamente vidaus tyrimas, buvo uduodami klausimai dl tos paymos, bet sakau, tai buvo payma, vis laik buvo raoma keliais egzemplioriais. Tai vienas likdavo pas mus. Kiek a inau, tai nebuvo ms egzempliorius, kuris liks departamente. KL. Ar tie, jeigu keliais egzemplioriais, tie egzemplioriai yra identiki? ATS. Taip, jie yra identiki. Tik egzempliorius Nr.1 ir egzempliorius Nr. 2. KL. Praau pasakyti, ar jums darbo laiku, dabar ypa ijus i VSD, teko bendrauti su politikais, jeigu teko, su kokiais, ar teko teikti kakoki informacij? ATS. Dirbdamas departamente, sakysiu tiesiai viesiai, a nebendravau su politikais ir n vieno j nepainau. KL. Kadangi jums daug met teko bendradarbiauti su V.Pocinu, a noriau, kad js j apibdintume kaip vadov, kaip mog, kitaip tariant, nupiekite jo psichologin paveiksl. ATS. Kada a atjau saugum, moni buvo gana maai tuo metu, Pocinas, a neatsimenu jo pareig, ar inspektorius, ar vyr.inspektorius buvo tuo metu [...] apygardoje, tarp ms riba buvo gana didel, t laipteli.
85
Bet kada dirbi, vis tiek su monm reikia susipainti, su juo ir susipainome. Tuo metu jis isiskyr, toks inteligentikas buvo, pagal isilavinim fizikas, todl ir apie strateginius objektus, ir apie elektr supratim turjo. Kaip a sakydavau, bent jau laikraius i ryto perskaitydavo ir tai jau buvo didelis pasiekimas tais laikais. Su juo padiskutuoti buvo apie k ir malonu. Paskui suartino () byla, ta garsioji. Pirma pradjom tirti, ms skyrius pradjo, bet kada reikjo specialisto, traukm Pocin. Taip po truput, po truput mes susipainome, jis i tikrj buvo labai ramaus charakterio, ilaikytas. Labai retai maiau, kad bt susinervins, kad nekontroliuot savs ar dar kak. Gana inteligentikas. Paskui kai ariau susipainome, bohema a j vadindavau. Galdavo pavluoti. (Balsas salje) Bohema, bohema, sakau. Galdavo pavluoti kit kart pasitarim, a, kaip buvs karikis, labai nemgstu, jeigu kas vluoja. Bet turjo Dievo dovan bendrauti su monmis. Jis galjo bendrauti su bet kokio lygio mogum, turiu omeny ministro lyg ir viceministr lyg, ir Seimas ir Seimo nariai, man atrodo, daug kas mat vairiose komisijose, vairiuose pasitarimuose ir su bendradarbiais, ir i viso nepastamais monmis. ia didel tokia dovana. 1995 m. gavau udavin [...] ir realiai atsirado problema, k skirti vadovu. Tarms ilgai su Jurgeliu, geresns kandidatros kaip Pocinas neradome. I principo truput buvo rizikinga, a neatsimenu, ar inspektorius, ar vyr. inspektorius jis buvo, i karto skirti, bet paadjome pagalb, jis sutiko ivaiuoti, sakm, Vytai, padirbk 3, 4 metus, sikurk, suformuok, sikirsk situacij, visk, ir paskui irsim kaip. Nes visikai suprantama, i Vilniaus vainti gana sunku, savait gyventi atskirai. Tapo jis [...] skyriaus virininku, pradjo formuoti kolektyv, mones pats atsirinko. Neblog suformavo, i tikrj ir pataik su monmis, praktikai mes problem neturjome. Slygos, aiku, iaurios buvo dirbti, kaip ia pasakius, kaip fronte. Nes miestas 1995 m. praktikai buvo valdomas, Lietuvos valstybs dar labai maai buvo. Paskui jau atsirado prokuroras Jefimovas, pradjo formuotis komanda, paskui meras lietuvis atsirado, kak pradjome judti, pradjom dirbti. Jis pasiymjo, tikrai ir t kasets vagyst iaikino, praktikai ia jo asmeninis nuopelnas. A, pavyzdiui, netikjau, kad tai galima padaryti, nes i tikrj sudtingas buvo darbas. Ir atominje buvo daug padaryta. Per metus, per pusantr met buvo ikeltos 3 baudiamosios bylos trim pavaduotojams generalinio direktoriaus, vienintelis evaldinas liko, nes ir korupcija, ir visko buvo, visai uteko.
86
Su organizuotu nusikalstamumu irgi buvo problem, nes policija irgi buvo tokia, neaiku, kam dirbo. Pradjom truput irgi usiiminti su Jefimovo, prokuroro, pagalba. Baigsi tuo, kad du ms darbuotojai buvo sumuti, isityiota t bandit. Paskui, jeigu prisimenate, laikraiai ra, tokia akcija buvo su Vidaus reikal ministerijos pagalba, 300 darbuotoj vaiavome nakt, miest vis apsup visus banditus gaudme. Noriu pasakyti, kad i tikrj su savo udaviniu susitvark, savarankikai dirbo, kolektyvas joki problem neturjo, normals mons buvo, darbo rezultatai buvo geri. Paskui, kada grau i VRMo, jis atvaiavo, sako, a jau pavargau, sako, nebegaliu. Sakau, gerai, susirask sau pamain, kada susirasi pamain, ia kaip tik tokia valdyba, tokia reorganizacija buvo, atsirado skyriaus virininko vieta, sakau, jeigu sutinki skyriaus virininko viet, praau, grk. Jis susirado pamain, primme, patikrinome, normaliai ir gro paskui pas mus. KL. Beveik pratsiant, ar V Pocinas, kaip valdybos virininkas, ne kaip . skyriaus virininkas, bet kaip valdybos virininkas, js nuomone, buvo tinkamiausias kandidatas i galim departamente? ATS. Trys kandidatai praktikai buvo, realiai. PAVARDENIS. VARDENIS PAVARDENIS ir Pocinas antrojo skyriaus, tai i trij. A nelabai galiu pasakyti argumentus, dl ko jis buvo ir dl ko paskirtas. Nes PAVARDENIS negaljo bti paskirtas. Jis labai protingas mogus, i tikrj aukiausios klass finans inovas, bet jis su kolektyvu negali dirbti, jis kaip analitikas, jeigu vienas dirba, tai yra viskas puiku. Jis turjo problem pirmame skyriuje su poskyri virininkais, nebuvo kontakto ir prasiddavo intrigls, ne intrigls, kabindavosi prie smulkmen. Kaip ten bdavau, pareguliuodavau truput. Ustodavau tuos poskyri virininkus, todl jis tikrai negaljo tapti valdybos virininku, net minties tokios nebuvo ir niekas nekalbjo. PAVARDENIS. Jis pavaduotojas kaip pavaduotojas, mes su juo kalbjome, sakau, VARDENI, tu suprask vien dalyk, kaip a, buvs politrukas, niekada netapsiu generalinio direktoriaus pavaduotoju, taip tu, kaip KGBistas, netapsi valdybos virininku. Man atrodo, kad jis suprato tuo metu. Pasirodo, paskui ambicijos buvo ugautos. Ir antras dalykas. PAVARDENIS instrukcijas labai gerai inojo, jis buvo paragraf inovas, o didelio autoriteto tarp kolektyvo irgi neturjo. Pocinas toks auksinis vidurys buvo.
87
KL. Ar buvo js nuomons klausiama prie j paskiriant valdybos virininku? ATS. Ne, kai a pasakiau, kad ieinu, aiku, kad ir generalinis direktorius, ir pavaduotojas kuruojantis, tuo laiku buvo Pocius, klaus, k silai, k galvoji. Mes taip pat kalbjome. Kandidatus tuos perirjome, vienintelis Vytas buvo. KL. Js nuomone, kam galjo, jeigu taip buvo, kam galjo bti reikalingas Pocino perklimas i valdybos virininko Gardin, ar dar kur nors, jeigu bt buv tokie variantai. Kam jo palaikomi tyrimai, jo nuostatos, principai ir panaiai galjo bti neparanks ar nepageidautini: a) departamente, b) u departamento. ATS. Sunku kalbti, ia vardinti. ia ne ikiteisminis tyrimas. Vytas turjo charakter, ia yra jo bda. Jis nebuvo stumdomas, jo nepastumsi, jeigu jis turi sitikinimus kakokius. Galiu pasakyti, kada Pakso istorijos tyrimas vyko, garsusis, mes su Vytu sdjome, nes ir tas pats PAVARDENIS, ir visi nr krmus. Mes abu sdjom, sakau, Vytai, kaip? Dirbam? Dirbam. Iki galo, ramiai, rimtai ir rimtai. Todl charakter jis turjo mogus. Ir ten jeigu kas nors paprayt, nutrauk tyrim, ton pusn irk ar neirk, ne tas mogus, kur buvo galima pastumti. ia daug prirayta, a nenoriu t pavardi ir viso kito. ia daug prirayta, bet esm, kad jis tikrai turjo charakter ir stumdomas nebuvo. KL. () kad net ir tas bdo bruoas, ta charakterio savyb galjo bti btent neparanki, btent dl jos, taip pat ir dl jos ir dl to bruoo, galjo bti noras j pakeisti. ATS. Aiku. I ms darbo krypi, atvirai pasakius, tai buvo keturios, kurios buvo visiems domios, tai deganios, ir per kurias mes kentdavome, ms laims ir nelaims buvo. Tai buvo transportas, geleinkeliai, dujos, elektra, nafta. Visi kiti tyrimai maai kam rpjo. Kontraband su anglais kur gaudme. Pagavote? Gerai. Nepagavote? dar geriau. Bet itos keturios kryptys tai yra laim ir nelaim valdybos. Visiems reikalingos, bet daug ir prie. KL. Ar jums teko, vadovaujant valdybai, jau susidaro toks spdis, kad, matyt, js dar dirbote, kada valdyba domjosi 2K projektu, buvo rengiamos atitinkamos paymos, kuri paskui vieum dalis pakliuvo, t dalyk, ar su tuo dalyku susidrte, kad tiriant ituos dalykus ne visai piniginiai intere-
88
sai, tokio verslininko Stonio matsi, o galbt ir jo kontaktai su nedraugikomis specialiosiomis tarnybomis galjo matytis. Ar jums kas nors inoma ar nra? Ir galbt inomi jo ryiai su dabartiniu VSD generalinio direktoriaus pavaduotoju Jurgeleviiumi ir Januka? Tai ia pirma dalis klausimo. ATS. 2K, t problem mes pradjome. Prie mans, kol a dirbau, buvo pirmas variantas tos paymos, paskui galutinis variantas, kur laikraiuose pasirod, jau be mans buvo toliau dirbta, matyt, toliau dirbo valdyboje ir daugiau informacijos buvo, ir atsirado tos pavards Stonys ir visa kita. Kol a dirbau, tas variantas, kuris buvo, mes tikrai neblogos informacijos turjome, gana tiksliai apie t 2K. Tuos tikslus Rusijos ir visa kita. Gaila, kad tos ms prognozs pasitvirtino, krovinio neliko ir tas visas 2K subliko. Mes tuo metu atkreipme dmes, kad aplink 2K labai daug KGB rus karinink sukasi, praktikai Medunarodnaja transportnaja kompanija ar kaip buvo per vidur, tarpin grandis, mes paskui isiaikinome, kad buvo vieni KGB darbuotojai. Stonys jau tuo metu mavo itame projekte, ia niekam ne paslaptis, nei ia naujien pasakysiu, nei ia k labai, matyt. O paskui laikraiuose pats skaiiau, kada atsirado jau kita kompanija, matyt, kada vieumon ilindo Medunarodnaja transportnaja kompanija, tai rusai paprast dalyk pakeit, tuos ivaik ir atsirado, kiek paskui skaiiau, jau Stonio, ar akcininkas, ar vadovas, ar savininkas, ten tarpin kakokia grandis. KL. O jo kontaktai su Januka ir Jurgeleviiumi jums inomi? ATS. Jurgeleviiaus a gyvenime nesu mats ir, kol dirbau, tokios pavards neinojau, nesusidriau. O su ponu Januka buvo tuo metu. KL. Jeigu su Januka buvo, tai kokie kontaktai galjo bti, man domu, gal truput konkreiau. ATS. Noriau pasikonsultuoti. A apie operatyvin byl pradedu kalbti, bet a leidimo neturiu su slapta informacija, ia yra dviprasmyb. Paskui, kad po straipsniu nepalsiau. KL. Kiek galite, tiek sakykite, savais odiais. ATS. Savais odiais. Bylos atmintinai vis tiek neatsimenu. ia yra rimtas dalykas. KL. A konkretizuoju. Ar ryium su 2K ir kitais dalykais, ir Stonio pavarde () ATS. A galiu pasakyti, kad operatyvinje byloje toki duomen buvo. Savom ausim girdjau.
89
KL. ito kaip tik norjosi. Dabar dar nortsi, js jau grynai asmenin nuomon, it klausim galite atsakyti, galite neatsakyti. Vis tiek a suprantu, js kaip mogus mstte, galvojote, ar vis dlto galjo bti, kad kam nors Pocinas buvo labai rimtai ujs, umyns ant nuospaudos ir galt bti jo ta tis tragika ir tai yra kaip kertas. Ar galima daryti toki prielaid? Nelendant tyrim, tiesiog man js subjektyvi nuomon domi, kaip patyrusio mogaus ir kartu dirbusio. ATS. Dl ties, tai tikrai man sunku k nors kalbti, a tiek pat inau, kiek ir js, i laikrai. Bt nerimta splioti ir t.t., ir t.t. Kad isiuntimas galjo bti susijs, tai ia a neabejoju. KL. A teisingai suprantu, kad isiuntimas tam, kad jis ia nelabai buvo kai kam parankus. ATS. Pagrindins aistros, kiek a supratau, vir aplink geleinkelius ir aplink Maeikius. [ ... ] KL. Ar galtumte pateikti koki savo matym dl verslo grupi takos tiek patiems VSD pareignams, tiek ir politikams? Viena i ms krypi ito tyrimo. ATS. Tiek daug met dirbus t darb ir ten itoje srityje taka bdavo, visas triukmas ir matsi, patys politikai puikiai suprantate ir inote daugiau negu mes gal kit kart. Tai yra takodavo ir visas triukmas buvo apie tuos keturis grandus, tai yra dujos, elektra, transportas. Kur bdavo tarpininkai, kurie gaudavo pinigus vien u tai, kad jie yra, ir viskas. Visos kitos verslo rys, baldininkai kakokie, prekybininkai, nei jie kidavosi, nei jiems rpi, nei jie priklausomi i esms yra nuo valdios ir visa kita. O visi vykiai, rinkimai ar finansavimas neskaidrus, ar kas, vis laik sukdavosi apie ituos keturis dalykus. Pinigai i tikrj dideli ir gaunami u niek, u or. Tada mes mstme vairiai, priedangos organizacijos puikiai telpa po tuo stereotipu ir pagal visas taisykles. Labai duj klausimas domus. Kada buvo premjeras leeviius, kaunikiai tarpininkai buvo. Paskui krito, Viktoras atsirado. Taigi tos firmos, tai supraskite, du, trys mons yra ir viskas. Mes kada iekojome, kai Stonys perm Vakar korporacij, kur j ofisas, tai Gargduose radom vaik darel, vienas kabinetas inuomotas, be telefono ir be fakso, tuias. Milijon, pelnas deklaruojamas milijonais. Visikai suprantama, mes inojome, kad didioji dalis Rusij grta tiems patiems riazanovams
90
ir visiems kitiems per oforus ir didel dalis ia isisklaidydavo kakaip, kakokiu bdu. Tai ia itie keturi grandai, kada ms valdybos darbo kryptis buvo, tai ia ms laim ir nelaim buvo. KL. A labai noriau, kad dabar papasakotumte, k js su Vytu Pocinu bendraudamas inojote iki jo ties, o tada komentarus ir visk. ATS. Vytas patark, k daryti. Sakau, nieko, dirbk gerai, kad tavs neimest gatvn, tau vienintelis ginklas dirbti. Dirbk, dirbk, dirbk. A juokdavausi, tu barikad didvyris, ordininkas, tad tavs gal neibruks gatvn taip paprastai. Dirbk ir normaliai viskas bus. A netikjau, kad kakas bus. Bet paskui vien dien paskambino, sako, noriu atvaiuoti, sakau gerai. A grtu i komandiruots, atvaiuok vakare namus. Atvaiavo vakare toks suirzs gana stipriai. Sako, tai iandien pasil. Sakau, k pasil. Sako, viskas, valdyb priduoti. Sakau, k silo? Sako Tbilisin vaiuoti. Sako, k daryti? kikai, vyrikai pakalbjome, kiek tau met, eima. Sakau, k tu visus pakelsi, ivaiuosi? Nepriskraidysi i Tbilisio Vilni. Jeigu nori atlaisvinti viet, derkis, prayk, sutinku, bet kad ariau bt. Kit dien paskambino, sako, teisus buvau. Sakau, sutinku, tik ariau. U trij valand ir atsirado Grodnas. KL. Toliau Iki ties, jeigu galima, jo savijauta, nuotaikos ir kaip js vertinate. ATS. Kokia savijauta, supraskite, aiku, kokia savijauta. mogus dirba tiek met, dta darbo, yra kakoki plius, psichologiniai dalykai, visi supranta, dl ko tu ten ir visa kita. Ir ivaiavo jis t Grodn stebuklingai greitai, per tris paras, kaip jis juoksi. Kiti per 3, 4 mnesius ivaiuodavo, o jis trei par jau Grodne buvo. Paskui klausdavau, labai retai, nes jis buvo usims, a usims bdavau. Vis tiek por kart buvom susitik. Sakau, k tu veiki, Vytai. Juokiasi, nieko. Na, kompus atve kakokius, tai instaliavau, kaip jis geras kompiuteristas. Ry kakok. Paskui, gal likus mnesiui iki ties, man perdav, a kaip tik tada keiiau telefon, kad iekojo mans, bet taip ir nebesusitikome. KL. Dar vienas klausimas. Sakykite, o kaip js vertinate, vis tiek norisi js pozicijos, vadovybs laikysen po tos ties, kai js matte komentarus, visus kalbjimus apie tai, kaip jis savo noru ivyko, apie tai, kad jis dl pinig ivyko, ir panas dalykai. Apskritai, kas toliau vyko palaidojus V .Pocin, visos informacijos imetimas, kaip kas sako, kad tai urnalistinis
91
smalsumas buvo tenkinamas apie j, kaip apie mog, ir visi bandymai parodyti j. ATS. ia ne man vertinti. Lavonui lsti po lova, tai inote Sakau, lavonui lsti po lova, tai, atsipraant, nenoriu n kalbti. KL. Ai. Praom pasakyti, js nuomone, kaip sakte, pirmo kurso vadybos penki minui klausimas sutvarkyti. Tai vis dlto, kokia yra VSD vadov, tiek generalinio direktoriaus, tiek pavaduotoj, atsakomyb u tai, kad taip ilgai buvo toleruojama tokia netvarka, psichologin ir kitokia netvarka [...] valdyboje, netvirtinant dokument, visa kita, nes tiek, kiek laikraiuose ra, ten kitur. Paskui truput grim prie to lindimo po lova, atleiskite u js termin, kad panaudoju, man irgi tai nepriimtina, bet tai viskas buvo. Tas viskas buvo ir buvo sakoma, kad jis blogas vadovas, ne vadybininkas, toks, anoks. iuo aspektu, kai js kartu dirbote, ar js tikrai galite konstatuoti, kad Pocinas tikrai buvo niekam tiks vadybininkas? ATS. Jeigu mogus sugebjo tuioj vietoj sukurti skyri, surinkti mones ir atlikti milinik darb, milinik, prieikoje aplinkoje, prieikame mieste, kur sava specifika. Gerbiamasis pirmininke, man atrodo, buvote js, kai vainjote su evaldinu, posdiai buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, milinikas darbas, sudtingas. Gal dar nebuvot, a neatsimenu, daug buvo visoki problem. Po to sakyti, kad blogas vadybininkas, nesusitvarko su darbu, tai man juokingas tas dalykas. Prie pus met teikia ordin, o po puss met jau tampa blogas. Tai irgi nei is, nei tas. Ir treias dalykas, sakyiau, gal Vytas turjo bohem, gal per daug inteligentikas buvo, a grietas buvau, man paprasiau buvo. Bet inote, kaip karikiui buvusiam. Gal jis galjo bti grietesnis. Bet kad blogas vadybininkas ar dar kakas. Plius tarp vis virinink, tai Vytas tikrai ne paskutinis buvo, ten yra kur kas blogesni. Ir paskutinis dalykas, dabartinis paskirtas jo vieton, man atrodo, ir puss Vyto nra. Kad ten i tikrj genij bt surad kakok ir pastat, kad viskas sublizgjo staiga, tai tada a suprantu. I tikrj buvo vadybinis sprendimas geras, surado dar geresn, tai tada suprantamas dalykas. KL. Praom pasakyti, js nuomone, patyrs mogus, dirbs tuos darbus, kai buvo pradta tampyti, kaip sakoma, tie i po lovos reikalai po laikraius, js nuomone, ar tai vis dlto buvo pai urnalist iknisimas, atleiskite u t dalyk, ar tai vis dlto galjo bti ir i vadovybs kieno nors pamtta ar panibdta?
92
ATS. Kaip urnalistai galjo nuvaiuoti Grodn, nam, kur gyveno Vytas, ir surasti tuos paltus? J buvo, nebuvo, ia neinau, kitas dalykas. Kaip galjo urnalistai Lietuvos nuvaiuoti ir ten lsti t nam? Kas atsakys it klausim? [ ... ] KL. Js minjote atsakydamas dl Janukos vien i klausim, kad buvo operatyvini duomen apie ryius su Stoniu jums dirbant. Tai buvo jau kurie metai? Js ijote () ATS. Prie pabaig, kada prasidjo 2K. Visos istorijos. KL. Js ijote 2004 metais. ATS. 2003 metais. KL. 2003 m. ijote. Aiku, js jau minjote, a gal pernelyg daug. Js ieidamas inojote arba prie pat ieidamas, kad D.Jurgeleviius bus skiriamas arba ateis () ATS. Ne, tikrai ne. KL. Neinojote. Kitas dalykas. Ir kiti i js buvusios valdybos, js buvusios vadovaujamos valdybos mons, ne tik Pocinas, atsisveikino su darbu valdyboje, tarp j ir dabar irgi taip gerokai mistifikuojamas, neinau, ar spaudoje tai buvo, ar jums teko girdti, bet man daug teko girdti apie V .PAVARDEN, kuris taip pat dirbo labai svarbioje srityje, geleinkeli transporto srity, valdybos () ATS. Jo byla ir buvo 2K. KL. Kaip sakote? ATS. Jo byla buvo 2K. KL. K galite pasakyti apie j, kaip apie asmen, kaip apie darbuotoj, kai jums teko su juo susidurti, koki problem buvo, ar tai buvo geras darbuotojas ir jo atleidimo peripetijos, k nors inote apie tai ar apskritai apie tai inote. ATS. Kai a dirbau, jis buvo eilinis poskyrio virininkas, kuravo transport, geleinkel, tai i tikrj labai protingas. Mes pakeitme kelet moni, kai pono Vagnoriaus laikais buvo galima kviesti ekspertus vadinamus ir duoti ger atlyginim. Tai PAVARDEN tada pakvietme, VARDEN pakvietme, PAVARDEN pakvietme. Jie i tikrj buvo savo srities specialistai. A juos vadindavau auksiniai berniukai, smogiamoji jga, i tikrj keliom galvom auktesni u kitus eilinius darbuotojus buvo. Jeigu jis bedirbdamas pas mus apsigyn daktaro disertacij, tai bei t kalba. Puikiai gal-
93
jo bendrauti, buvo savo srities specialistas, todl situacij inojo geleinkelio, Susisiekimo ministerijoje iki smulkmen. Bendraudavo su aukiausio lygio monm. Tiktai teigiamai a galiu pasakyti. Nieko jis ten labai neisiskyr, mes nei biiuliai, nei draugai buvom, jis gerokai emesnio lygio buvo. Girdjau kiek ir visi, kad sukr pareigas, pasil ieiti, kai para pareikim, paskui neleido priimti. Toki pos tai () Tai ia antras atvejis, kai Vyt maiau tok nesav, juod. Atvaiavo, sekmadien paskambino, sako, galiu atvaiuoti, sakau, vasara buvo, matyt, mnuo, pusantro ar du iki ties. A neatsimenu dat, kada tokie Atvaiavo, papasakojo PAVARDENIO istorij. Sako, viskas, man trko, a daugiau nebegaliu ir visk padarysiu, kad visi visk inot. KL. Taip pasak V Pocinas? . ATS. Taip pasak ir paskui po pusantro mnesio tas vyko, tai antr kart gyvenime altas prakaitas per nugar nubgo. KL. Vis dlto, kodl PAVARDENIS buvo atleistas arba sudarytos slygos ieiti? ATS. A smulkmen tikrai neinau, kokios realijos ten, visa kita. inau, kaip buvo mechanizmas, grubiai tariant, apgautas, idurtas, kaip ia pasakius. KL. A dar noriau grti, apie 2K dabar kalbam. Tai valdyboje, ir ta mediaga, kuri turjote, rate paymas, buvo labai aiki viena pozicija valstybin dstoma, kur yra pavojai, kokie jie yra, gal net k jie turt daryti, kad jie bt minimalizmuoti. Ir kada js pastebjote darom tak ir galim poveik ar tok nepasitenkinim js ivadomis i kit institucij ir kit pareign. Ir ar pastebjote, kad i js paym galima dviem variantais elgtis, kai gauni paym, kur pasakyta, kas yra blogai, pasakyta, k reikia daryti, kad taip nebt, tai taip ir daryti. Arba galima sakyti, js daugiau toki neraykite ir daryti kitaip. Tai kada js pastebjote t skirtum ir tas reakcijas, ir poveikius? ATS. Reakcija buvo labai paprasta, tos paymos niekur negaljome prakiti, atvirai pasakius. Mes tiktai pateikm tada, kada, man atrodo, Paksas buvo Prezidentas, tik tada sugebjome Prezidentron prakiti t paym. Toliau ji guljo staliuje ir niekur njo, tai ir visas poveikis. KL. Atsipraau, ar js norite pasakyti, kad kol Januka buvo Prezidento pagalbininkas ar ministerijos auktas sekretorius, tol ta payma negaudavo jokios eigos?
94
ATS. Mes, kaip valdyba, pagal vidaus instrukcijas pateikm t paym generaliniam direktoriui, kad ji nukeliaut pagal adresat. Niekur, guljo ir niekur nekeliavo. KL. Pas direktori guljo. ATS. Tikriausiai, o kur daugiau gali bti. KL. ia dar prie Laurinkaus? ATS. Taip. KL. Praom pasakyti, ia jau i kitos temos. Nuo to momento, kai js suinojote, kad mes jus pakviesime, ar buvo () ATS. Tik uvakar suinojau. KL. Nesvarbu. Ar buvo () Kiti galjo anksiau suinoti, nors js dar neinojote, kad bsite kvieiamas. Ar buvo koki nors iniciatyv, kontakt, tak, zonda i Valstybs saugumo departamento pareign jus, ketinant isiaikinti, kaip liudysite, k liudysite ir panaius dalykus. ATS. Zondao nebuvo, tik Vidaus kontrols tarnybos pareignas kakoks mans iekojo, net per dukter surado, nori pasikalbti. Tai buvo prie 3 ar 4 dienas. Sakau, gerai, a esu Utenoje, atvaiuok ir pakalbsim. Kakodl neatvaiavo. [ ... ] Apie VSD vadovybs ir j remianio valstybinink klano pastangas atsikratyti padoraus, siningo, profesionalaus, patriotikai nusiteikusio karininko, byloja jo atlikti darbai ir klanui artim grupi nepasitenkinimas i darb ivadomis. Tarp kitko, ilgainiui labai pasitvirtinusiomis. Pabrtina viena i problem, aktuali ir iandien, tai Rusijai artim verslo struktr Klaipdos uosto ir Lietuvos geleinkelio uvaldymas. Tam net buvo sukurtas tolygaus vystymosi projektas, slygikai pavadintas 2K. Pradioje nemaai Lietuvos politik ir verslinink rm projekt. Tiktai V. Pocino ir jo koleg, dirbusi VSD, dka buvo atskleisti tikrieji Rusijos valdios ir verslo struktr kslai, pasinaudojant iuo projektu, nepatriotikais politikais ir valdininkais bei aikiai savo asmenini bei Rusijos valstybs interes tenkinim orientuot lyg tai lietuvik verslinink. Ne be V. Pocino ir kit padori politik takos kilus triukmui, vadinamosios sutarties dl 2K nepasira tuometinis susisiekimo ministras Z. Balytis. Juo labiau nesuvokiama, kodl vliau, niekieno nepraomas, i sutart pasirao usienio reikal ministras
95
A. Valionis. Dar ir dabar nra oficialiai is veiksmas vertintas. Ir nepavstiems aiku, kad tai nenaudingas Lietuvai projektas, netgi, sakyiau, kenksmingas. Kyla logikas klausimas: kodl, nepasiraius sutarties Z. Balyiui, tai padaro A. Valionis? Ar ne todl, kad jam buvo liepta valstybinink klano, o jis (A.V.) j ventai klauso? Be to, iuo projektu ypa suinteresuoti aliai inomi garsios UAB Dujotekana savininkai R. Stonys ir P. Vojeika (pastarasis aukto rango KGB karininkas, o A. Valionis KGB rezervo kapitonas). Kaip paaikjo, 2006 met birelio mnes LR Seimui Susisiekimo ministerija, tuometinis ministras P. sna, pateik pasilymus, kuriais buvo siekiama liberalizuoti krovini perveim Lietuvos geleinkeliais Kaliningrado kryptimi. Apie to siekianias Lietuvos verslo struktras, susijusias su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, spjo V. Pocinas. Taiau, kas bdinga svarstant klausim Seime, i VSD mums nebuvo pateikta specialios informacijos. O privaljo bti pateikta. Tai VSD duona, jie privalo spti valstybs institucijas, kad ios nepriimt valstybei nenauding ir pavojing sprendim. Jeigu bt priimtas stumiamas pasilymas, krovinius Kaliningrad bt pradj gabenti Rusijos privats vejai, gal kartu su lietuvikaisiais prisitaikliais, o gal ir vieni. Kas domisi ia problema, ino, kad kroviniams Lietuv per Rusij visada taikomos i Rusijos puss diskriminacins kainos, o to jie netaikyt saviems vejams Kaliningrad. Tokio sprendimo pasekms bt katastrofikos Klaipdos uostui ir atvest bankrot Lietuvos geleinkelius. Tik keli Seimo nari ir i eilui autoriaus pastang dka sprendimas nebuvo priimtas. Taiau nebuvo nubausti ir asmenys, dirb prie Lietuvos valstyb. Visikai nesuprantamas parlamentinio tyrimo metu mums pateiktas paaikinimas klausimo, kodl VSD nepateik informacijos ia svarbia problema LR Seimui, kad apsaugot parlament nuo neteising sprendim. VSD valdybos virininkas J. Jurgelaitis, atsakingas u valstybs ekonomin saugum, atsak vaikikai tuo metu neturjs reikiamo geleinkeli specialisto. Beje, dirbus ir daktaro disertacij ioje srityje apsigynus ger specialist VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D. Jurgeleviius buvo ids i sistemos. Man atrodo, kad tai dar vienas rimtas rodymas, jog VSD negina Lietuvos valstybs interes, o aptarnauja valstybinink klan ir j draugus. Apie tai mus spjo ir V. Pocinas, tik tada mes nesupratome nusikaltimo masto.
96
V. Pocinas inojo ne tik ekonomines problemas. Jis buvo i t moni, kurie nuoirdiai tikjo Lietuva, buvo realus, o ne paradinis patriotas, jis man, kad kas jau kas, o VSD turi dirbti kritoliniai, Lietuvai atsidav mons. O k jis mat? Mat, kai metai po met tarnyba, paaukta utikrinti Lietuvos nacionalin saugum, pati degraduoja. Viskas daroma daugiau dl fasado, kad sublizgt, dl pasipuikavimo prie virininkus arba laikrai puslapiuose. Taip, kaip buvo VSD vadovaujant M. Laurinkui. Visa Lietuva mat, kaip kartu su Lietuvos ryto fotografais buvo gaudomas pirmasis ir kol kas paskutinis nipas Eugenijus Jonika-Golovenkinas. Realiai siekiant siteikti virininkui, iuo atveju M. Laurinkui, buvo sulauytas jaunuolio likimas, jis utampytas po teismus, prie vis Lietuv apauktas nusikaltliu. U tai rimtu veidu LR Prezidentas V. Adamkus penkiasdeimtmeio proga apdovanojo M. Laurink vardiniu ginklu. Visas is spektaklis reikalingas tik dar besiformuojaniam valstybinink klanui sitvirtinti. Svarbiausia, tai padaryti bet kokia kaina. Kas jiems sulauyti moni likimai? Kas jiems pareiga Tvynei? Bet vl logikas klausimas KODL LIETUV MORALS MOKS PONAS VALDAS ADAMKUS I AMORALI POELGI NESUSTABD IR J NEPASMERK? KODL? V. Pocinas ir kiti padors jo kolegos visa tai mat, stebjo. Pagal galimybes band tam prieintis. Bet klanas m vir ir vieni patys ieidavo i tarnybos, kitus, kaip V. Pocin, perkeldavo kitur, o kai kas prisitaik. Ne paslaptis, kad kai kurie klano atstovai kartu su VSD virnle mgdavo palbauti. Tai praslydo vieum per vadinamj Apatal skandal. Buvo ne tik lbaujama, bet rengiamos itisos orgijos, kurias pakvieiama tam tikros orientacijos abiej lyi atstov. Yra duomen, kad ne viena tokia orgija, kurioje dalyvaudavo dabar alyje inomi auktas pareigas einantys pareignai, labai kompromituojaniomis aplinkybmis, ufiksuoti vaizdo rauose. Manoma, norint turti kompra..., jeigu atsirast nepaklusnij, taiau dalis mediagos nutekjo mgj rankas. i mediaga dabar yra mediojama, bet kol kas neskmingai. Geriausias ios gaujos klano kovos instrumentas yra iniasklaida. Anksiau, kol alis neinojo apie valstybinink klano egzistavim, jie smoningai pamesdavo vien ar kit kompr bet kuriam leidiniui, TV kaip sensacij. Taiau pastaruoju metu iniasklaida pradeda suprasti, kad
97
yra manipuliuojama ir ltai, bet atsiriboja nuo klano umai. Utat valstybinink klanas jauiasi usitikrins Lietuvos ryto dienraio ir TV3 ini tarnybos imtaprocentin palaikym. Js dmesiui iskirtinis buvusio VSD gen. direktoriaus A. Pociaus interviu, ispausdintas dienratyje Lietuvos rytas 2006 met gruodio 9 dien fragmentai.
Lietuva politini intrig kait

Slapta operatyvin mediaga jau tampa politinio turgaus preke. Nualinti Valstybs saugumo departamento (VSD) pareignai valstybs paslaptimis dalijasi su parlamentarais, o sav tiksl siekiantys politikai ias inias skleidia dar plaiau. Tokia padtis susiklost departamente, kurio veikl ityr parlamentarai silo paalinti VSD generalin direktori Arvyd Poci. Politik taikiklyje atsidrs VSD vadovas Lietuvos rytui ryosi atskleisti tai, apie k iki iol veng vieai kalbti io skandalo prieastis ir galimas pasekmes. VSD veiklos tyrimas prasidjo po to, kai buvo paskleistos inios, neva saugumo karininkas Vytautas Pocinas tapo smokslo auka ir buvo itremtas Gardin. Ar yra tai rodani fakt? Gal pats bandte aikintis toki kaltinim prieastis? Lietuvos rytas paklaus A. Poci. Per pastaruosius mnesius igirdome labai daug nesmoni. Kai kas net skelb, jog V. Pocinas buvo siuniamas Gardin inant, jog jis us. Tai netiesa. A, kaip generalinis direktorius, turiu neginijam teis skirti dirbti statutins organizacijos pareign ten, kur btina valstybei. Niekas nesuteikia teiss ginyti sprendim netgi Seimo komisijoms, iskyrus pat skiriamj. Ar yra rodym arba kokios nors informacijos, kad buvs Usienio reikal ministerijos sekretorius Albinas Januka su verslininku Rimantu Stoniu bt aptarinjs V. Pocino isiuntimo reikalus?
98
Tokia informacija visikas absurdas. VSD tiria verslo moni tak nacionaliniam saugumui. Kai kurie veiksmai buvo ir yra vykdomi bendradarbiaujant su URM. Mums yra inomi buvusio URM sekretoriaus ir vieno Dujotekanos vadov kontakt pobdis bei turinys. Kalbama, kad dar pavasar tuometis VSD kontrvalgybos valdybos vadovas Vytautas Damulis departamente reng perversm. Ar tai tiesa? V. Damulis ir dar keli pareignai iuo metu yra nualinti nuo pareig. Dl jo veiklos atliekamas tyrimas. Be to, aikinamasi ir dl slaptos informacijos perdavimo usienio valstybei. Ar VSD jau turi pakankamai rodym, kad vadinamieji kurmiai yra nepatikimi ir netinkami dirbti tok darb asmenys? Dl nualint nuo pareig asmen VSD specialioji tyrimo komisija jau pateik ivadas. Dabar man belieka priimti sprendimus. Kai kuri pareign atvilgiu jie bus grieti. Gal jau inoma, kam ir kada kurmiai perdavinjo valstybs paslapt sudarani informacij? daugel klausim jau atsakyta, ivados pateiktos, taiau dar tiriami kiti per tyrim ikil klausimai. Todl kol kas negaliu atskleisti detali. (Nieko nra rodyta iki dabar aut. past.) Seime kalbama, kad nuo pareig nualinti VSD pareignai NSGK atskleid, kaip Maskvoje buvo ruoiama ir vyko Viktoro Uspaskicho sumimo operacija. Kaip js tai vertinate? Nesu informuotas, k komitete kalbjo VSD pareignai. Jei jie i ties atskleid operacij detales, kitaip nei skandalu to pavadinti negaliau. Kaip vertinate NSGK tyrimo ivadas? Tikiu statymais ir nekaltumo prezumpcija. Kaip buvs prokuroras inau, kad svarbiausia surinkti ir pagrsti savo nuomon faktais, o ne prielaidomis. Ne A. Pocius yra grsm nacionaliniam saugumui. Grsm kelia nualinti kontrvalgybos pareignai.
99
Politikuodami, klastodami informacij jie jau sulugd kelet svarbi valgybini operacij. Kai kurie j sivaizdavo, kad jau ino visk, nutar ignoruoti VSD vadovyb ir netgi rengti prie j ipuolius. Kokios, js manymu, kilusio skandalo dl VSD tikrosios prieastys? Ar V. Pocino tis nebuvo tik dingstis pradti tyrim? Esu girdjs nuomon, jog dabartinis skandalas kertas u tai, kad palietme kai kam vent patriot, prekiavus ginklais bei pardavinjus juos nusikaltliams. Dl skandalo, susijusio su VSD, apmstym ir net rodym turiu tikrai labai daug. Taiau apie tai galsiu kalbti tuomet, kai mans nepareigos karininko uniforma. (Iki dabar nieko rilaus neigirdome aut. past.)

Negaliu nepakomentuoti io interviu, kuriame atsiskleidia visas ir Lietuvos ryto, ir A. Pociaus cinizmas ir morals nebuvimas. Vien i pateikiam klausim mstantis skaitytojas i karto supranta, kad laikratis yra A. Pociaus pusje ir tikrai nra nealikas, siekdamas isiaikinti ties. Nes dl informacijos objektyvumo btina buvo alia A. Pociaus iklausyti ir antr bei trei puses. Antra, mes, NSGK nariai, atliekantys parlamentin tyrim, tikrai (bent a) tai darme ne savo noru ir nealikai, tiesiog dirbome savo darb. Ms nuomons nra. Be to, nra ir padori, itikim Lietuvos valstybei moni, su kuriais tas pats A. Pocius su savo pagalbininku D. Dabainsku ir kitais susidorojo. Buv aukti VSD karininkai apkaltinti, ir dabar jau visa Lietuva ino, kad neteistai. Jokie rimti tyrimai atlikti nebuvo, nes ir nebuvo k tirti. Buvo tik prasimanymai, kurie niekuo ir iandien nepatvirtinti. Pradjus dirbti naujam VSD generaliniam direktoriui P. Malakauskui, po pusmeio NSGK oficialiai domjosi, kokie tyrimai atlikti dl baisi mest kaltinim nualintiesiems VSD darbuotojams ir politikams, kas pasitvirtino. Pasirodo, dalis tyrim i viso nebuvo atliekama, pavyzdiui, labai A. Pociaus igarsintas atvejis dl informacijos nutekjimo i ms komiteto. Net nebuvo tirta, o melavo, kad tiria. Dl pareign nieko nerado ir negaljo rasti, tai visk islaptino ir atm leidimus dirbti su slapta informacija. Jie buvo priversti
100
ieiti savo noru. Dabar teisiasi, bet argi ms teismuose nra j, t.y. klano, atstov? O visos garsios kalbos apie Tvyns idavim, informacijos u 100 000 eur pardavim taip ir liko niekuo nepagrstais kaltinimais. Bet kas baisiausia, mons apjuodinti ir niekas j neatsipra, niekas u tai nenubaustas, o kai kurie, kaip D. Dabainskas, ir toliau realiai vadovauja Lietuvos saugumui. Ar mes galime bti saugs ir rams? Ar dar kas nors tiki Lietuvos ryto nealikumu ir objektyvumu? Jeigu tiki, tai man labai gaila savo alies. Lietuvos ryto veidmainikumo ir visagalybs lyg iliustruoja ir kita io laikraio publikacija bei istorija. Kad bt aikiau, pateikiu Lietuvos ryto 2006 m. lapkriio 24 d. straipsnio fragment.
alies slaptj tarnyb ausyse daug mlo

Slaptosios tarnybos ir politikai savo rezgamas intrigas vl ir Lietuvos ryto urnalist, atlikus savo pareig informuoti visuomen. Tai atskleid dar vienas kils sekimo skandalas. Kaip vakar prane Lietuvos rytas, buvo pavieintos dviej deimi Seimo nari, kuri telefonais domisi Valstybs saugumo departamentas (VSD) ir Generalin prokuratra, pavards. Kaip isiaikino Lietuvos rytas, visi ie politikai Lietuvos ryto apvalgininko Vytauto Bruverio panekovai. Su jais urnalistas telefonu kalbjosi i met gegus ir birelio mnesiais. V. Bruverio panekovais buvo pradta domtis netrukus po to, kai Lietuvos ryte buvo ispausdintas jo straipsnis Slaptame agent voratinklyje maai musi. Specialiosios tarnybos seka tkstanius, bet tariamj randa tik deimtis.

Ar inojote, jog po js straipsnio sujudo slaptosios tarnybos? paklausme V. Bruverio. Tai man nebuvo didel paslaptis. Netrukus po straipsnio pasirodymo kalbos apie kakok tyrim m sklisti Seimo ukulisiuose. inojau, kad dl Lietuvos ryte pateiktos informacijos buvo apklausti kai kurie politikai.
101
O js pats ar buvote apklaustas? Gal buvote oficialiai informuotas apie atliekam tyrim? Ne. Bet labiausiai mane priblok tai, kad slapta buvo paimtos mano pokalbi telefonu iklotins, o dabar vieai atskleisti mano panekovai. Paaikjus tokiems faktams, civilizuotame pasaulyje kilt didiulis skandalas, lkt aukt pareign galvos. Kaip vertinate tok slaptj tarnyb tyrim arba, kitaip sakant, slapt urnalist sekim? Pirmiausia kaip bandym suvaryti iniasklaidos teises ir laisves. Juk urnalist atskleisti savo altinius gali pareigoti tik teismas. Tikriausiai neperlenksiu pasakydamas, kad informacijos altinio paslaptis urnalistui yra ventas dalykas. io principo ne tik a, bet ir kiti Lietuvos ryto urnalistai laikosi beslygikai. Tuo tarpu dabar mano panekov pavards voliojamos kur papuola. Taiau naivu bt manyti, kad a toki informacij, kuri panaudojau straipsnyje, bandyiau suinoti telefonu. Po paalinto prezidento Rolando Pakso skandalo visiems tapo aiku: specialiosios tarnybos gali klausytis faktikai vis pokalbi. Kodl, js manymu, t politik, su kuriais bendravote vasar, pavards vieum buvo imestos tik dabar? Manau, kad tai yra susij su dabartiniu triukmu dl saugumo veiklos. Viena i kariaujani pusi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas arba Valstybs saugumo departamentas matyt, paman, kad dar vienas skandalas jai bt naudingas. Kodl? Galima tiktai splioti. Paskelbti br Seimo nari, tarp kuri yra ir tariam neskelbtinos informacijos galimu nutekinimu, vadinasi, mesti el politikams. Tai dabartinje situacijoje naudinga parlamentar narstomam Valstybs saugumo departamentui, kuris yra pagarsjs vairaus rango kurmiais. Kita vertus, faktas, kad buvo slapta domtasi Seimo nari ir netgi parlamento pirmininko Viktoro Muntiano bei premjero Gedimino Kirkilo, su kuriais irgi kalbjausi, telefonais, sudav dar vien smg specialij tarnyb autoritetui.
102
Iniciatorius G. Bagdonas Po publikacijos Lietuvos ryte apie specialij tarnyb darb Krato apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinio tarnyb departamento vadovas Gintaras Bagdonas pareikalavo, kad dl paskelbt ini bt atliktas ikiteisminis tyrimas. Dl to jis kreipsi Valstybs saugumo departament. iniasklaidoje buvo atskleisti detals duomenys apie operatyvinio darbo metodus. Dokumentai, kuriuose jie buvo nurodyti, turjo specialius grifus. Todl kalti ne juos paskelb urnalistai, bet pareignai ar politikai, iplatin ratus su valstybs paslaptimi, vakar Lietuvos rytui aikino G. Bagdonas. Po io pareigno praymo VSD liepos pradioje pradjo ikiteismin tyrim, kuriam iki iol vadovauja Generalin prokuratra. Prokurorai nr krmus Iki vakar dienos ikiteismin tyrim priirjo Generalins prokuratros prokuroras Saulius Duinskas. I jo tyrimo prieir perm Organizuot nusikaltim ir korupcijos tyrimo departamentas. Jam vadovauja Algimantas Kliunka. O kieno nurodymu Seim bei Krato apsaugos ministerij (KAM) buvo nusisti politik bei aukt valdios pareign telefono numeri sraai praant patvirtinti, kas jais naudojosi i met gegus ir birelio mnesiais, nei S. Duinskas, nei A. Kliunka atsakyti nepanoro. A to tyrimo jau nebepriiriu, todl nieko komentuoti nebenoriu, tepasak S. Duinskas. Vyksta ikiteisminis tyrimas. Paskyriau j priirint prokuror, taiau, kol darbas nebaigtas, joki komentar negali bti, miglotai kalbjo A. Kliunka. VSD pakluso prokuratrai VSD vadovas Arvydas Pocius aikino, jog ikiteismin tyrim atliekantys saugumo pareignai privalo paklusti Generalins prokuratros nurodymams, koki reikia imtis priemoni arba veiksm, norint isiaikinti reikiamus darbui dalykus. Anot A. Pociaus, paklausimai Seim ir KAM dl telefon priklausomybs tam tikriems asmenims greiiausiai buvo isisti tyrim priirinio prokuroro nurodymu.
103
Laikas pasirinktas netinkamas Tenka apgailestauti, kad tyrimui buvo pasirinktas ne pats geriausias laikas. tampos visur ir taip per akis. Galbt tai galima buvo atlikti daug anksiau. Taiau asmen, kuri telefono numeriai buvo pavieinti, tikrai niekas nesiklaus. Reikjo tik gauti oficialius patvirtinimus, kam tie telefonai priklauso, kalbjo VSD generalinis direktorius.

Skaitytojams dar kart pateikiame specialij tarnyb susidomjim suklus Lietuvos ryto straipsn. Jis buvo ispausdintas i met birelio 23 dien.
Slaptame agent voratinklyje maai musi

Parlamentui ykios inios Slaptas pokalbi telefonu klausymasis alyje jau tapo masiniu reikiniu. alies specialiosios tarnybos ir teissaugos institucijos nenoriai informuoja apie savo veikl netgi jas kontroliuojanius parlamentarus. Taiau ir i t skurdi ini, kurias pavyksta isireikalauti tautos irinktiesiems, aikja, kad pareign veikla yra itin aktyvi, bet jos rezultatai kukls. vairi institucij, turini teis usiimti operatyvine veikla, pareignai kiekvienais metais slapta seka tkstanius moni, klausosi j pokalbi telefonu, slapta sibrauna patalpas. i veikl lengva ranka sankcionuoja alies teismai. Bet konkrei ikiteismini tyrim ar teismo nuosprendi, kurie turt vainikuoti pareign veiksmus, vos deimtys. Toki oficiali informacij i vis operatyvins veiklos subjekt isireikalavusi Seimo Operatyvins veiklos parlamentins kontrols komisija liko nepatenkinta. Parlamentarai ne tik ketina reikalauti detalesni ini apie pareign veikl, bet ir prakalbo apie tai, kad daug gin keliantis Operatyvins veiklos statymas apskritai yra nereikalingas.
104
Nurod atuonioms tarnyboms Seimo komisija madaug prie mnes i atuoni tarnyb pareikalavo pateikti informacij apie visus j naudotus operatyvinius veiksmus ir j rezultatus 2004, 2005 ir iais metais. Konkretesnius ir aikesnius atsakymus i veiksm statistik parlamentarams atsiunt Antrasis operatyvini tarnyb departamentas prie Krato apsaugos ministerijos, Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba (FNTT), Muitins kriminalin tarnyba, Specialij tyrim tarnyba (STT), Valstybs sienos apsaugos tarnyba (YSAT). Vieni prane, kiti nespjo Vadovybs apsaugos departamentas komisijai prane, kad per pastaruosius dvejus metus ioje institucijoje nebuvo priimta nutari sankcionuoti pato bei dokument siunt, pato perlaid slapt kontrol, slapt sekim specialiosios technikos priemonmis, slapt pokalbi telefonais klausymsi. Policijos departamentas informavo, kad nespjo surinkti reikalaujamos informacijos, bet paadjo j pateikti artimiausiu metu. Tuo tarpu inios apie Valstybs saugumo departamento reakcij komisijoje buvo skirtingos. Komisijos vadovas Algirdas Ivanauskas Lietuvos rytui teig, kad saugumo pareign ratas j tarsi ir pasieks, o kiti parlamentarai bei komisijos sekretoriato darbuotojai dar vakar aikino jo nemat. Kasmet vis aktyvesni Bene didiausi skaiiai FNTT komisijai atsistoje statistikoje. i tarnyba nurod, jog slapto sekimo priemones 2004 metais ji naudojo 157 kartus, o informacij apie asmen pokalbius telefonais rinko 68 kartus. 2005-aisiais ie skaiiai spdingai okteljo atitinkamai iki 344 ir 1308. Prajusiais metais FNTT pareignai vien kart slapta rinko informacij ir apie pato bei dokument siuntas. Vien per pirmj i met ketvirt FNTT pareignai 207 kartus naudojo specialias slapto sekimo priemones ir 177 kartus sek pokalbius telefonu.
105
2004 metais buvo atliekami 26, pernai 19, iais metais 5 ikiteisminiai tyrimai. Aktyviai veikia ir VSAT, ir Muitins kriminalin tarnyba. VSAT 2004 metais prim 317, pernai 643, o per pirmj i met ketvirt 311 nutari sankcionuoti technini priemoni naudojim. Per iuos trejus metus priimti atitinkamai 164, 181 ir 42 sprendimai rinkti informacij apie pokalbius telefonu. 2005 metais vos vien, o 2006-aisiais tiktai du kartus buvo priimtos neigiamos nutartys sankcionuoti tokius veiksmus. Muitins kriminalins tarnybos pareignai prane, kad per pastaruosius dvejus metus iki i met gegus mnesio teismai sankcionavo du slaptus pato bei siuniam dokument patikrinimus, 604 speciali technini priemoni panaudojimus, 217 pokalbi telefonu sekimo atvej. Per laik teismai tiktai vien kart atsisak sankcionuoti tokius veiksmus. Muitins kriminalistai paymjo 50 operatyvini tyrim nutrauk ir pradj 61 ikiteismin tyrim. nip gaudytojai kukls Antrajame operatyvini tarnyb departamente dirbantys karins kontrvalgybos pareignai informavo, kad 2004 metais jie 34 kartus msi sankcionuot veiksm 21 kart rinko informacij apie pokalbius telefonu, 9 kartus slapta pateko patalpas, 4 kartus imitavo nusikalstam veik. Tik viena operatyvinio tyrimo byla tais metais buvo perduota ikiteisminiam tyrimui, o du tyrimai buvo nutraukti. Prajusiais metais is departamentas 44 kartus naudojo sekimo priemones, 9 kartus rinko informacij apie pokalbius telefonu. Anot kontrvalgybinink, nutari atsisakyti sankcionuoti j veikl nebuvo. Daug technini priemoni Tuo tarpu su valdinink ir politik korupcija kovojanti STT prane, jog 20042005 metais ji atliko 123 operatyvinius tyrimus, i j 43 nutraukti, pradti 63 ikiteisminiai tyrimai. Per laikotarp 546 kartus buvo panaudotos technins priemons, 96 kartus rinkta informacija apie pokalbius telefonu. Buvo atsisakyta sankcionuoti tik tris tokius veiksmus.
106

Tai labai ikalbingas atvejis. iuo atveju tikrai buvo nutekinta slapta informacija ir tai padar arba paios spec. tarnybos, arba Seimo nario A. Ivanausko vadovaujama operatyvins veiklos parlamentins kontrols komisija, kuri, beje, per ketverius metus nieko nenuveik. iuo atveju btina visk isiaikinti iki galo. Tikrai VSD jau por met tiria atvej, bet joki rezultat. O rezultat nra, nes jie tiesiog bijo t, kuriems tarnauja, t.y. to paties Lietuvos ryto. Matome, kad specialiosioms tarnyboms teistai bandant aikintis, kas nutekino slapt informacij, i karto imama klykti, kad trukdoma odio laisvei. O NSGK pabandius sutvarkyti, kad specialiosios tarnybos nesavavaliaut, i karto tas pats Lietuvos rytas puol komitet ir mane asmenikai, nes pajudinome j klano mones. domus vaidmuo ir mano kolegos Seimo nario Algirdo Ivanausko, kuris vis i Seimo kadencij vadovauja nesuprantama kokiam tikslui sukurtai Seimo operatyvins veiklos parlamentins kontrols komisijai ir nieko absoliuiai nepadar, kad i sritis tikrai tapt aiki ir skaidri. O vadinamojo VSD skandalo metu palaik susikompromitavusius vadovus ir u NSGK ivadas balsuojant susilaik, tai yra lygiai tas pat kaip bt balsavs prie. domi pozicija. Ms tyrimo mediagoje aikiai matyti, kaip iniasklaida yra paveikiama pinigais ir kompromituoja padorius politikus.
KL. Js paminjote prie dvi dienas vadovybei pateikt paym apie verslo grupi tak iniasklaidai. Sakykite, rengiant i paym, js motyvacija, kodl mant reikalinga informuoti vadovyb? Ar rengdami t paym mante ir tikjots, kad ta payma taip pat turi pasiekti tam tikr valstybs institucij vadovus? Ar manote, kad ta payma turt prasms ir ms komiteto tyrimo darbe? ATS. Kaip pavyzd galiu pasakyti a tok. Kur Generalinj prokuratroje vyksta tyrimas dl tam tikr buhalterij. Sakysime taip. Nuvaiuodavau pas
107
giminaiius kakur Dzkij, Suvalkij, ir man bdavo labai skaudu, kai jie sakydavo, na, irkit, surengiamas koncertas, vienoks ar kitoks, ar panaiai. ATS. Ir balius. Vis tiek tai yra i tikrj ir panaiai, ir rpinasi monmis, ir t.t. Tuo tarpu kai a inau, kai man ateidavo kiekvien kart mons ir raydavo praneimus, ir mes jau inojome daug k, u kokius pinigus ir kaip visa tai daroma. Panaiai ir su ta payma. Jeigu js perskaitytumte, a manau, kad jos neduos jums kakodl. Suprastumte, kad t moni, kuriuos a myliu, myliu it al, i j taip isidirbinti negalima. Ir klausimas apie al buvo uduotas. A manau, kad ji jau padaryta, pakenkta. Ir jeigu dabar ito nesustabdysime, kakokiais bdais nepristabdysime, ar imsims kakoki dalyk, tai yra, tiksliau, js imsits, js esate tautos irinkti ir js galite kak sprsti. Ms priemons jau baigtos, o toliau metai i met fiksuoti t pat per t pat, t pat per t pat, t pat per t pat, a neinau. A, kaip mogus, atidirbs 10 met, nematau prasms. KL. Labai trumpai. Ar galtumte it verslo grupi tak iniasklaidai vardyti dat ir dar kakoki? Negalite vardinti datos, kada ji buvo parengta? ATS. Negaliu. KL. A prie to paties. Dl tos paymos. Ar js manote, kad ta payma, apie kuri usiminte, nauja payma dl verslo grupuoi takos iniasklaidai, a taip j vadinu, ar ji yra taip pat priskirtina prie btin inoti ms komitetui ir gal valstybs vadovui? ATS. (Negirdti) KL. Tada patikslinsiu klausim. Ar ta informacija, kuri yra toje paymoje, ar bent dalis tos informacijos yra btina inoti ms tyrimui ir valstybs vadovui? ATS. Taip. KL. A norjau patikslinti. Ar ta verslo grupi taka iniasklaidai dabar yra susijusi su tuo tyrimu? Ar jau yra dabar bandoma tai daryti? ATS. Taip. [ ... ]
108
ITRAUKA I NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETO VALSTYBS SAUGUMO DEPARTAMENTO VEIKOS PARLAMENTINIO TYRIMO 2006 M. SPALIO 25 D. POSDIO NR. PT-14 STENOGRAMOS
[ ... ] KL. A labai praau js, inant, kokios yra aplinkybs, matant, kaip yra traukiama iniasklaida vis kar vadinamj, kiek tai yra netiesos, kiek yra raoma propagandos, js paminjote apie paym, parengt prie kelet savaii, turbt prie kelias dienas iki jums liudijant penktadien, apie verslo grupi tak iniasklaidai. Mes esame upra tos paymos. Matysime, gausime ar negausime. Bet vis dlto esminiai dalykai. Ar tie objektai, subjektai, apie kuriuos ia iandien kalbame, ta pati Dujotekana, kuri yra pakeliui, buvo rengiama priedangos organizacija, ar ponas Stonys, ar laikraiai, kurie dabar yra labai traukti kontekst, tarp j Lietuvos rytas, sakykime, TV3 televizija, yra minimi arba kaip nors yra apie tai kalbama toje paymoje? ATS. Tiesiogiai. KL. Gal galite vis dlto atskleisti neatskleisdamas operatyvins informacijos ir nesuteikdamas mums koki nors ini, kad mes galtume k nors ten iniuktinti, i kur ta informacija gauta, ar ten koks nors mechanizmas yra atskleistas, kaip tai yra daroma, ir kiek tai yra susij su komiteto atliekamu tyrimu? ATS. Na, Ekstroje dabar neatsimenu, paskutinis, priepaskutinis straipsnis, kur buvo ir apie Januk truputl plaiau, kur buvo paminta ir itas, tai faktikai buvo Stonio tokia, na, jie tarsi, kartu pietavo ir t.t. Vainauskas (Lietuvos ryto pagrindinis savininkas ir vyr. redaktorius aut. pastaba) Stoniui sako, kad negaliu padaryti Ekstros atvilgiu, kad apie tuos berniukus ir tave nerayt, negaliu ito padaryti. Lietuvos ryto atvilgiu, taip a tak turiu, o Ekstrai man yra sudtinga.(Ekstrai tuo metu vadovavo Valdas Vasiliauskas, dabartinis Lietuvos ini vyr. redaktorius, bekompromisis kovotojas prie klan aut. pastaba). Tokie faktai yra. Tie berniukai jau paskiau kontekste to paties Stonio jau paskiau pasakoma ir pavardm. Berniukais tai ten mini Januk ir Jurgelevii.
109
ITRAUKA I NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETO VALSTYBS SAUGUMO DEPARTAMENTO VEIKLOS PARLAMENTINIO TYRIMO 2006 M. SPALIO 26 D. POSDIO NR.PT-15 STENOGRAMOS
[ ... ] KL. A truputl, kad ataltume nuo operatyvini dalyk, kit klausim paklausiu. Praau pasakyti, tai po js vadov nualinimo, ne po js, po js vadov nualinimo Saugumo departamento tinklapyje atsirado toks tekstas, pareikimas oficialus, skirtas bet kam, bet kam pasaulyje skaityti, ir draugams, ir prieams. Tekstas buvo toks: VSD vykdo sakym tyrim, dl slaptos operatyvins informacijos smoningo nutekinimo, perdavimo, atskleidimo Lietuvos ir usienio pilieiams bei galimo i dokument klastojimo. Iki tyrimo pabaigos keli pareignai nualinti nuo einam pareig ir t.t. Pasitikrinti poligrafu ir visa kita. ia nra pavardi, bet jau visi, kas bent kiek laikrat pairi arba sijungia radij ar televizij, inojo, kad tai yra [ ... ] valdyba, kad yra visa [ ... ] valdybos vadovyb, sakykime taip, ir kad atliekamas tyrimas dl, a supaprastinsiu pavadinim, dl valstybs idavimo, nes informacijos operatyvins atskleidimo kit valstybi, a citavau pareikim. Operatyvins informacijos smoningas neteistas perdavimas usienio pilieiams, kas tai yra? A supaprastinu it ilg tekst, liaudikai tai vadinama valstybs idavimu. ATS. Pagal Baudiamj kodeks, jeigu mes smoningai ir pastoviai teikiame informacij ( ... ) (Kalba visi kartu) KL. Sunkus baudiamasis nusikaltimas. Ir antras dalykas, dokument klastojimas irgi yra sunkus baudiamasis nusikaltimas. Tai dabar paskleista inia, kad aukiausi kontrvalgybos pareignai yra kaltinami, jeigu vykdomas tyrimas ir jie nualinami, vadinasi, jie yra kaltinami padar ar tariami padar tokius nusikaltimus, tai klausimas turt dvi puses. Pirmas dalykas, ar jums yra inoma, kurioje nors valstybje bent vienas atvejis, kad net ir isiaikinus, tiksliau, besiaikinant tokius dalykus, bt tai tokie viei pareikimai paskleisti? Tai bt pirma klausimo dalis. Paskui bus antra. ATS. Neinomi man tokie vykiai. Pirmas dalykas, toks kaltinimas, apie kur mano vadovai suinojo tik i laikrai, tai yra kaltinimas paeidus Baudiamj kodeks ir turt prasidti ikiteisminis tyrimas, tai nra drausminis paeidimas. Tai ia pirmas dalykas. Antras dalykas, apie tai, kad bt
110
taip padaryta kitoje valstybje, kita valstyb, be abejo, tirt, pradt ikiteismin tyrim, bet stengtsi, kad apie tai kuo maiau suinot visuomen ir kitos alys. Kodl itos pavards atsirado, kodl buvo eskaluojama laikraiuose, dl laikrai pasakysiu papildomai, matyti, ia dar viena domi tema. Kodl Rusijos spauda, ne spauda, o televizija apie tai prane? Dl laikrai. Btent io tyrimo metu, kada jau vyko js tyrimas, kada jau aiku buvo, kad js norite paym, j negaunate, mes dar parengme vien paym. i payma, i informacija buvo surinkta jau js tyrimo metu. Tai yra, kaip ir kokiu bdu yra naudojama Lietuvos spauda Respublikair Lietuvos rytas. Ekstra, kuri apie tai ra ir kuri buvo lyg ir nenugalima, buvo panaudojama vairi priemoni, kaip jie isireik, keturias savaites turi tylti, nes viskas (negirdti). Nereikia man sakyti, js patys vertinate, matote tuos paius laikraius, t pat Spaudos klub, kuris vyko vakar, tai buvo vlgi ingsnis strateginis, numatytas, susijs su kitais ingsniais. A tik tiek galiu pasakyti. KL. Galima ia daugiau sustoti? Dl ito, k pasakte dabar. ia yra js informacija, turima i anksiau, vakar realizuota, ta prasme galima suprasti?.. KL. Ar buvo kalbama konkreiai ir apie laidos pavadinim? ATS. Paym? KL. Ne, ne. Paminjote Spaudos klub vakarykt. I js odi galima suprasti, ar js taip supratote tik vakar irdamas, ar js numante ir buvo galima numanyti? ATS. A numaniau, mes numanme apie visus iuos veiksmus, tik neinojome, kokie bus atlikti. Mes inojome i pokalbi, kad jie rengiasi vykdyti kakoki akcij, kad atsukt atgal. Daugiau nieko neinojome, laukme kako, negalvojome, kad tai bus vertinta taip. Paprastai, logikai mstykime. Respublikoje (negirdti) straipsnis, prie tai a esu nualintas, Damulis Lietuvos ryte pavadintas kurmiu ir t.t. Vyksta veiksmai. Toliau nualinama vadovyb. Stonio laikraty parayta labai aikiai, nurodyta kryptis, Saugumo departamentas, kai kurie pareignai vykdo, dirba partijai vienai ir viskas apsiveria taip. Va tai kurmiai, tai jie yra, visk sutelkti ta kryptimi, ir visi kiti vykiai rodo tai, kad tai buvo ingsnis, Prezidento kreipimasis. A atsipraau, kad vertinu, a kaip saugumietis vertinu. Prezidento kreipimasis, itie veiksmai, nualinami itais veiksmais, spaudos ataka, dar
111
ji bus didesn ir ne tik ms atvilgiu. Spaudos klubas vakar vyks, taip pat viskas yra susij. A negaliu tai tvirtinti, bet a darau tokias ivadas. KL. A noriau pratsti, jeigu galima. A tik vieno klausimo pus paklausiau. Ai. Sakykite, kaip mes jau js nuomon suinojome dl tokio pareikimo pasirodymo vieojoje erdvje, ar tokie pareikimai gali pasirodyti kokiu nors saviveikliniu bdu? Kas sankcionuoja Saugumo departamento kokio nors turinio pareikimo pasirodym Saugumo departamento tinklapyje? ATS. Tik generalinis direktorius. KL. Tik generalinis direktorius. ATS. Tik jo leidimu. A neinau tvarkos, a ne visk maiau, bet iuo atveju tik vadovas. [ ... ] KL. Trumpai. Kieno susitikimai vyko Palangoje, kai js buvote? ATS. A negaliu teigti, a buvau i Palangos atauktas ir man buvo pasakyta, kad tu nevaiuok, nes gal tu bsi reikalingas ia, nors a su eima norjau tenai pabti. Ir tik po to a igirdau per Smokslo teorij, mes jau tada tarme, kad ten kakas vyksta, inojau, kad generalinis atvaiuos, nes tik vliau generalinis nusprend vaiuoti. Tik Smokslo teorijoje a girdjau apie tai, kad ten vyko kakokie susitikimai. A negaliu teigti. KL. Js tik nujautte, sugretinote? ATS. Tik su prielaida. KL. Bet generalinis buvo Palangoj? (VSD generalinis direktorius aut. pastaba) ATS. Tuo metu taip. KL. Tai palaukit, ten k, yra kokia poilsin ar kas? ATS. Mokymo centras. Mokymo centro patalpos. KL. Su gyvenamaisiais ( ... ) ATS. Taip. KL. Turim omeny apie Smokslo teorij, kad ten ( ... ) apie galim susitikim Janukos su Pocium, taip? Js tuo metu dar nualintas nuo pareig nebuvote? ATS. Ne. KL. Js vykdte tyrim, tam tikra prasme byl js tste vykdyti tuo metu? Ar js neturjote galimybs?
112
ATS. Netgi neturdami bylos, a suorganizavau susitikim su keliais monmis, kad tas tyrimas tstsi. Mano pavaldiniai susitiko su vienu i buvusi vadov vienos mons geleinkelio. Kitas dalykas, taip pat ta payma, apie spaud, kuri dabar vyksta, kaip daroma taka spaudai, kas formuoja nuomon. Ji buvo parengta ir pateikta. Treias dalykas, mes uklausim parengm ir nusiuntme, dar kol nebuvom nualinti. A neinau, a negaliu daryti ivados, bet a, inodamas apie tai, kad a nesu jokio nusiengimo padars, a matau tik vien fakt, dl ko nuimti, dl to, kad mes toliau netstume tyrim. ia mano nuomon, bet a ( ... ) KL. Pabaigsiu t klausim dl Janukos. Ar js gavote ini, dl ko, i savo informacijos altini, dar kaip pareignai, nenualinti nuo pareig, dl ko Januka atsistatydino ir netgi pasitrauk i diplomatins tarnybos, kas ypa keista mums, politikams, pasirod, nes ia didel ( ... ) ia jau didesnis ingsnis, negu pasitarnauti i ( ... ) ATS. Btent, ia didelis rodiklis yra, bet kam reikjo trauktis nuo diplomatins tarnybos? ini apie tai, kas, dl ko ir kokios prieastys yra, mes nesame ufiksav, todl, kad tuo metu ( ... ) iuo metu yra sudtinga fiksuoti, kadangi tai visikai praktikai ( ... ) Bet kada prasidjo js tyrimas, kada prasidjo straipsniai Ekstroj, jie bdavo vardinti, itie vaikinai labai labai bijosi. A susitikau su itais vaikinais, itie vaikinai tai yra Januka ir Jurgeleviius. it mes inome. Neraykite apie mane, apie tave visk sutvarkysim, mes nieko neraysim, ir apie tuos vaikinus neraykite nieko. Lietuvos ryt galiu sukontroliuoti pilnai, Ekstros nelabai galiu. Organizuojam susitikim ( ... ) KL. Tarp ko tas pokalbis vyko? ATS. Tarp ko pokalbis? Stonys ia kalbasi su savo pavaldiniu Jarmalaviiumi, viej ryi atstovas yra. Kalbasi su savo darbuotoju, kuriuo pasitiki, pagrindiniu akcininku, tarp savs. Jie derina situacij, ir su redaktoriais kalbasi, su Lietuvos ryto ir Respublikos, taip pat ir paskui susitikimai su Ekstra. Vyksta susitikimai, mes negalime, galiu pasakyti, mes prie A. Januk nenaudojame joki operatyvini veiksm, mums uteko to, k mes matte nuoaly, mums niekas bt ir neleids, mes ir neprame inodami. O tie pokalbiai, kuriuos a kontroliuoju pilnai, Lietuvos ryt, bet Ekstros ne, tai ia yra su vyriausiuoju redaktoriumi. KL. Sakykite, js pasakte dabar, kad pradjus dirbti komisijai, kai mes uklausme paym, js parate paym apie iniasklaidos vaidmen...
113
ATS. Jau tyrimo metu. KL. Tyrimo metu parate apie iniasklaidos vaidmen. ATS. Taip. KL. iniasklaidos vaidmen. Suformuluokit, kok iniasklaidos vaidmen, takojant k ( ... ) [ ... ] ATS. Rusijos kompanij atstov taka Lietuvos iniasklaidai. KL. Js neseniai pasakte, ir spaudoje bus dar daugiau, ir ne tik apie saugum. Toki tez js pasakte. Kas toje spaudoje bus ir ne tik apie saugum? ATS. ia yra labai paprastai, kada straipsnis apie Damul ijo, kada straipsnis ijo, Stonio pasisakymai, tai mes fiksavome susitikim su vienos ar kitos spaudos atstovais. Tai jie ne iaip sau atsirado, tie straipsniai. Stonys, Lietuvos ryto redaktorius ir Respublikos redaktorius. Pobdio mes neinome, bet dl ko, inome, bet negalime tiksliai pasakyti, kas bus. Be to, buvo apie kai kuriuos komiteto narius kalbama, kad reikia kak pastatyti viet. Tai irgi yra fiksuota. [ ... ] Suprantama, V. Pocinas, matydamas tai ir negaldamas su tuo susitaikyti, nebuvo klanui parsidavusios vadovybs mgstamas, todl ir buvo skubotai isistas tremt, Gardin. Kad visa i istorija buvo nevari, rod ir tyrimo metu irykjusi aplinkyb, kad ekonominei VSD Valdybai, kuriai V. Pocinas vadovavo, o kuratoriumi buvo paskirtas VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D. Jurgeleviius, kuris ne tik io darbo neiman, bet visaip prie V. Pocino priekabiavo. Btent jis (D.J.) suformavo paskui vieai paskleist blef, kad V. Pocinas su darbu nesusitvark. Su darbu nesusitvarko ir visikai kaip asmuo susikompromitavs yra D. Jurgeleviius, taiau dirba ir iandien, ir Gardin nesiuniamas, nors turi diplomatin rang. Ten labai tikt. ia tinka ir kitas klausimas ponui V. Adamkui: KODL JS NEGYNTE V. POCINO, KAI J NETEISTAI MEI, O GINATE D. JURGELEVII, nors i eilui autoriui jau prie metus paadjote j atleisti. Kada tessite od, PREZIDENTE? Analizuojant V. Pocino isiuntimo ir ties aplinkybes, btina proces irti kaip visum. Radus atsakym, kam V. Pocinas trukd, rasime ir atsakym, kas usak jo nuudym. Svarbiausia usakovai, o
114
vykdytoj iais laikais nesunku rasti. iame kontekste nepamirkime keleto apibendrint dalyk: V. Pocino veikla netiko valstybinink klanui atstovaujaniai VSD vadovybei. NSGK parlamentinio tyrimo mediaga visikai patvirtina, kad nebuvo jokios btinybs nualinti V. Pocin nuo Ekonomins valdybos virininko pareig. is nualinimas buvo naudingas tik prieik Lietuvai tiksl siekianioms grupuotms. Tiesioginis V. Pocino vadovas, susikompromitavs D. Jurgeleviius, dirbantis ir dabar, visaip kenk V. Pocino veiklai, kuri buvo skirta alies labui. V. Pocino meito kampanija, pradta po jo tragikos ties, buvo organizuota tuometins VSD vadovybs ir valstybinink klano itikimos iniasklaidos, kuri sidrsinusi jau taip suljo, kad praktikai griauna valstybs nepriklausomyb. Kaip vertintina ta aplinkyb, kad V. Pocino t tiriantys prokurorai vadovavosi tik Baltarusijos teissaugos pateikta mediaga, tyrim atliko tartinai skubotai ir ivadas paskelb dien prie NSGK parlamentinio tyrimo pabaig? Kodl iki iol pavieni asmen ir NSGK kolektyvin kreipimsi Generalin prokuratr dl V. Pocino meiimo fakto nustatymo ir atsaking u tai asmen patraukimo atsakomybn prokurorai ignoruoja? Kodl tik visuomens didiulio spaudimo dka buvo atnaujintas Generalins prokuratros tyrimas dl V. Pocino ties? KAS KO BIJO? 2007 m. rugsjo 26 d. Internetinio portalo Delfi praneimas: NSGK ragina pradti tyrim dl V. Pocino meiimo Treiadien Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nusprend kreiptis Generalin prokuratr, praydamas, pasinaudojus iskirtine prokuroro teise, pradti ikiteismin tyrim dl neaikiomis aplinkybmis uvusio Saugumo karininko Vytauto Pocino atminimo paniekinimo. NSGK nuomone, parlamentinio Valstybs saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo metu yra surinkta pakankamai rodym, kad VSD
115
vadovyb, pasitelkdama pagalb iniasklaidos priemones, vieai mei V. Pocin, skleisdama tikrovs neatitinkani informacij. NSGK kreipimesi generalin prokuror Algimant Valantin nurodoma, kad paniekinant mirusiojo atminim buvo padaryta nusikalstama veika, turinti visuomenins reikms, o ala padaryta asmeniui, kuris jau nebegali ginti teist savo interes. Praydami pradti ikiteismin tyrim, raginame Generalin prokuratr ginti viej interes ir atkurti Lietuvos piliei pasitikjim teissaugos institucijomis bei teisinti princip kas teisinga, tai yra ir teista, sako NSGK pirmininkas Algimantas Matuleviius. Piliei Santalkos ir kultros moni vieas laikas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui 2007 07 05 Gerbiamasis Lietuvos Respublikos Generalini prokurore, Vyriausiasis valstybini justicijos patarjau Pone Algimantai Valantinai, Mes, Piliei Santalkos atstovai ir Lietuvos kultros mons, kreipiams Jus ir raginame atlikti savo pareig Lietuvos valstybei remiantis Baudiamojo kodekso 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis bei Baudiamojo proceso kodekso 1 ir 2 straipsniais, pradti ikiteismin tyrim dl vieai paskleist melaging prasimanym, kuriais siekta nulemti moni paniek ir pakirsti pagarb Breste uvusio Lietuvos valstybs saugumo departamento pulkininko ir diplomato Vytauto Pocino atminimui. Tvirt pagrind tokiam tyrimui pradti duoda du vieum ikil faktai. Pirma, parlamentinis Valstybs saugumo departamento tyrimas atskleid, kad tuometinis io departamento generalinis direktorius Arvydas Pocius ir jo pavaduotojas Dainius Dabainskas liep VSD pareignui Audriui Penkauskui, dar Lietuvos teissaugai neatlikus Vytauto Pocino ties tyrimo, skleisti informacij politikams, kad j kolega V. Pocinas ikrito pro lang, kai girtas mgino nusilapinti nuo palangs. Toki informacij, pasak parlamentinio tyrimo mediagos, Seimo nariams platino ir pats Arvydas Pocius. i informacij po Arvydo
116
Pociaus pokalbi su urnalistais paskelb ir dalis iniasklaidos. Antra, 2006 met lapkriio 30 dien V. Pocino ties tyrim atliks prokuroras Justas Laucius priimtame nutarime konstatavo, kad tyrjai neaptiko joki velion eminani pdsak, kuriuos minjo Lietuvos iniasklaida ir VSD vadovai: ant viebuio kambario palangs aptikti tik V. Pocino deln atspaudai, joki biologins kilms pdsak nebuvo. ie faktai liudija, kad Vytauto Pocino meit galjo organizuoti valdios institucijos. Primename, kad Baudiamojo kodekso 313 straipsnio 2 dalis skelbia: Tas, kas vieai paskleid apie mirusj melagingus prasimanymus, galinius nulemti moni paniek ar pakirsti pagarb jo atminimui, padar baudiamj nusiengim ir baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba aretu. U tokias nusikalstamas veikas asmuo turi atsakyti ir prokurorui reikalaujant. Js, pone Generalini prokurore, esate prisieks bti itikimas Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstitucij ir statymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti mogaus teises, laisves ir teistus interesus. Taigi Js konstitucin ir ms pilietin pareiga apginti siningai Tvynei tarnavusio ir uvusio karininko Vytauto Pocino garb. Neleiskime, kad Lietuva grt tuos laikus, kai mus slg svetimos jgos skleidiamas melas ir meitas. Pagarbiai, Pasira: Osvaldas Balakauskas, Leonidas Donskis, Rta Stalilinait, Bronius Kutaviius, Saulius altenis, Nijol Sadnait, Petras Repys, Irena Veisait, Jonas Juraas, Arnas Sverdiolas, Petras Vyniauskas, Leonardas Gutauskas, Jonas Algirdas Kronkaitis, Andrius Navickas, Donatas Katkus, Kornelijus Platelis, Feliksas Bajoras, Mindaugas Navakas, Zita Kelmickait, Jonas Vaitkus, Gediminas Storpirtis, Kazys Saja, Bronys Savukynas, Doloresa Kazragyt, Petras Bingelis, Bernardas Vasiliauskas, Vytautas Barkauskas, Aldona Elena Puiyt, Regina ilinskait, Arvydas Anuauskas, Vytautas V. Landsbergis, Petras im-
117
knas, Rimantas apauskas, Rimgaudas Kazakeviius, Pranas Morkus, kun. Robertas Grigas, Vytautas Narbutas, Liudvikas Jakimaviius, Kstutis ilinskas, Vidmantas Vitkauskas, Edmundas Gedgaudas, Eleonora Gedgaudien, Egidijus Talmantas, Kstutis Milkeratis, Ula Zaleckyt, Algirdas Vizgirda, Darius Kuolys, Bronius Kavaliauskas, Meil Kavaliauskien, Justas Dvarionas, Ain Ramonait, Jurgis Juozapaitis, Birut Antulyt, Vaiva ukien, Vidas Abraitis, Vidmantas Valiuaitis, Raimundas Pilka, Sigita Dagien, Danut Mukien, Liutauras Uleviius, Birut Pokien, Algirdas Katkus, Algis Ramanauskas, Giedr Guait, Augis Guas, Dainius Velykis, Bronislavas Karmaza, Indr Vareikyt, Robertas Keturakis, Augustimas Linius, Filomena Liniut-Vaitieknien, Donata Liniuvien, Aida Bajorien, Ieva Ambrazeviit, Aidas Marnas, Regina Mockien, Liutauras Serapinas, Reda Sopranait, Kazimiera Galaunien, Kazys Almenas, Juozas Girdzijauskas, Inga Stepukonien, Sigitas Jegeleviius, Aura Marija Sluckait-Juraien, Jovita Navakien, Romas Sadauskas, Vanda Narknien, Graina Sluckait, Viktoras Rudianskas, Diana Skuait, Alvydas lepikas, Almantas Samalaviius, Rytis Zaveckas, Arnas Povilinas, Herkus Kimius, Sigut Trimakait, Petras Dirgla, Rimantas Buas, Petras Kimbrys, Mykolas Drunga, ivil Ramokait, Rita Nomicait, Valdas Kilpys, Eugenijus Bunka, Laurynas Skendelis, ygimantas Vaiinas, Dainius Kepenis. Kodl, vykstant iauriai meito kampanijai prie V. Pocin, LR Prezidentas V. Adamkus to nesustabdo, nesutramdo iame procese dalyvaujani VSD vadov ir net, visuomens spaudiamas, suteikdamas V. Pocinui po mirties Valstybin apdovanojim, apie tai nutyli. KO BIJO PREZIDENTAS V. ADAMKUS? GALIMA LOGIKA IVADA: V. POCIN ITRM I LIETUVOS VALSTYBININK KLANO PARANKINIAI. MOGUDYST USAK TIE, KURIE BIJOJO TO, K INOJO V. POCINAS. PADORI LIETUVOS POLITIK PAREIGA PRIVERSTI TEISSAUGOS INSTITUCIJAS, PASITELKUS ALIES IR USIENIO SPECIALISTUS, ITIRTI IKI GALO V. POCINO TIES APLINKYBES.
Grsmingas valstybs uvaldymo mastas
NSGK parlamentinio tyrimo ivados ir vlesni mano ir koleg apibendrinimai yra padaryti analizuojant ir lyginant ms tyrim metu sukaupt didel analitin, raytin ir vieoje erdvje skelbt mediag apie i problem. Suprantama, kaip minjau anksiau, pradj tyrim dl V. Pocino isiuntimo aplinkybi ir kartu numat giliau pasidomti VSD veikla, mes nesitikjome, kad susidursime su tokio masto problemomis. Turdamas nema gyvenimo patirt ir ne pirm dien dirbdamas politikoje jauiau, kad ms valstybje tikrai kakas negerai. Be prieasties audra, t.y. skandalai nekyla. Su purvais sumaiomi geri politikai, verslininkai, valstybs tarnautojai. Prisivog, neteistai prichvatizav iniasklaidos priemones ir kit turt, esantys toli grau ne moraliniai autoritetai, tokie mons danai moralizuoja vis Lietuv. Niekada nesivaizdavau tokio nuopuolio masto ir nemaniau, kad mes pirmieji nepriklausomos valstybs istorijoje, ne kaip pavieniai tyrjai, o kaip oficials alies parlamento atstovai, atskleisime valstybs uvaldymo model ir pateiksime konkrei rodym, jog egzistuoja realus vadinamasis valstybinink klanas. Atkurdami lyg ir nesenus, bet gana dramatikus ir dinamikus vykius, mes nesivaizdavome padties rimtumo. Bent man buvs VSD generalinis direktorius A. Pocius niekada neatrod rimta, juo labiau savarankika figra. Todl, kai po R. Pakso apkaltos A. Paulauskas, laikinai eidamas LR Prezidento pareigas, paskyr A. Poci VSD generaliniu direktoriumi, balsavau prie tiesiog suprasdamas, kad toks mogus netinka ioms svarbioms ir atsakingoms pareigoms. Taiau dabar visikai aikus A. Paulausko vaidmuo ir jo elgesio motyvai, kodl skubta paskirti A. Poci ias pareigas. Juk net tuometis prem-
119
jeras A. Brazauskas, bdamas lapinikai atsargus, vieai paragino A. Paulausk neskubti. Tauta irinks nauj LR Prezident ir is sprs toki svarbi personalin problem. A. Paulausko skubjimas dabar suprantamas, jis bet kokia kaina norjo siteikti valstybinink klanui. Nesustabd jo net tai, kad A. Pocius 1989 m. (tuomet, kai Soviet Sjung buvo apmusi agonija ir visiems buvo aiku, kad tai truks neilgai) tapo KGB rezervo karininku. Suprantama, i aplinkyb negaljo igsdinti A. Paulausko, kurio tvas buvo KGB pulkininkas ir garsaus Raini udyni organizatoriaus KGB Raslano pavaldinys. Manau, kad A. Paulauskas buvo iaukltas atitinkama dvasia ir A. Pocius jam buvo artimas. Manau, ne atsitiktinai jo komandoje yra ir KGB rezervo kapitonas A. Valionis, kuris ypatingos padties atveju kartu su A. Pociumi KGB viename rm kabinete bt atliks pareigas sovietinei tvynei. Su A. Paulausku ir jo kadr parinkimu lyg ir viskas aiku. Tik nesuprantama, kodl nemaai Lietuvos moni j gerbia. Atrodo, lyg ir nra u k? Taiau visikai negaliu pateisinti gimusio nepriklausomoje Lietuvoje ir iaugusio JAV, dabartinio LR Prezidento V. Adamkaus meils tokiems kaip A. Pocius. Kodl V. Adamkus, o M. Laurinkus teigia jam tai saks, KGB rezervist A. Poci paskyr VSD generalinio direktoriaus pavaduotoju. Argi nepriklausomoje valstybje nebuvo neutrali, su tokia praeitimi nesusijusi moni? Juk net nebnant specialij tarnyb specialistu ar inovu aiku, kad prieas savo naudai panaudos bet koki biografijos silpnyb, kad antauot bei daryt tak. Kaip po to galima pasitikti Lietuvos valstybs saugumu, kad jis tikrai gina ms valstybs interesus, o ne nutekina svarbi informacij svetimiems, net prieikiems? Manau, skaitytojams bus domu inoti, kad mano pozicija nors labai daug kam nepatiko ir usitarnavau galingj nemalon, bet vis laik buvo tvirta ir nepakito iki iol. Tai gerai iliustruoja mano interviu, ispausdintas specialiame XXI amiaus priede Slaptieji takai 2007 m. birelio 13 d. su urnalistu G. Visocku.
120
Amerikieiai nepasitiki pagrindine Lietuvos saugumo tarnyba

Lietuvoje lanksi JAV Kongreso valgybos komiteto, atliekanio Amerikos slaptj ir specialij tarnyb kontrol, atstovai. Delegacij sudar gausus brys specialist, kurie JAV politikams teikia vairiausio pobdio patarim ir rekomendacij valgybiniais ir kontrvalgybiniais klausimais. Sveiai i JAV buvo susitik su Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atstovais. Apie k nektasi u udar dur? Kaip jie vertina skandal pagrindinje lietuvikoje slaptojoje tarnyboje Valstybs saugumo departamente (VSD)? Ar ms partneriai vis dar pasitiki mumis? iandien XXI amiaus priedo Slaptieji takai sveias Seimo NSGK pirmininkas Algimantas MATULEVIIUS. Apie tokio pobdio posdius spaudai daniausiai pateikiama tik itin ykti informacija. Ir vis dlto knieti suinoti bent jau apie amerikiei nuotaikas vertinant padt Lietuvoje. J nuotaikos nra diugios. Jie nesupranta, kas dedasi Lietuvoje. Ir atvirai apie tai mums pasak. Sveiai pareik, kad Amerikoje toki dalyk, kokie iandien dedasi pas mus, negali bti apskritai. Jeigu kokios nors JAV slaptosios tarnybos, o j ten keliolika, vadovas imt vieai ginytis su Kongresu, juolab kritikuoti, bauginti kongresmenus, toks saugumo efas i pareig bt atleistas jau kit minut. Besisveiuodami amerikieiai mums isamiai papasakojo, kaip j alyje atliekama parlamentin slaptj tarnyb kontrol. O atliekama ji profesionaliai. Pagrindiniai dalykai ten grindiami abipusiu pasitikjimu. Taiau pasitikjim prarad vadovai atleidiami nedelsiant, nelaukiant n dienos. Partneriai i Vakar nepasitiki ms saugumo tarnybomis todl, kad Seimo NSGK vieai paskelb konfidenciali saugumo mediag, kad mes privertme VSD vadov atskleisti kai kuriuos operatyvinio pobdio dalykus. Nieko panaaus. Vakarai nepasitiki lietuviku VSD dl to, kad direktorius A. Pocius akivaizdiai trukd parlamentiniam tyrimui, dar politinio pobdio pareikimus. Prieasi esama ir daugiau: VSD vadovyb deramai nepaaikino, kodl atsikratyta aukto rango saugumo karininko Vytauto Po-
121
cino, kodl saugumui didels takos turjo paaliniai asmenys, kodl numarinti kai kurie tyrimai, o kai kuriose ataskaitose apie aiki Rusijos tak Lietuvai pakeisti akcentai. tai kodl amerikieiai m nepatikliai irti VSD. Kokios svarbiausios, pagrindins buvusio VSD vadovo A. Pociaus klaidos, nuodms? A kategorikai atmetu kaltinimus, jau kur laik eskaluojamus iniasklaidoje, es mes i VSD reikalavome operatyvinio pobdio informacijos, net kai kuri vadinamj slapuk, infiltruot tartinas organizacijas ir struktras, pavardi. Mes ito nereikalavome. Tiesiog, suinoj neger dalyk, beje, kur kas anksiau, nei pradtas parlamentinis tyrimas, nusprendme isamiai itirti susidariusi situacij. Tokiems ingsniams paskatino, inoma, ir V. Pocino tragika tis. Negi mums reikjo numoti ranka perspjimus, jog VSD dedasi negeri dalykai? A netikiu, kad V. Pocinas buvo nekompetentingas, nesiningas VSD pareignas. A gerbiu V. Pocin u tai, k jis padar, dirbdamas VSD. Taiau jo tyrim, analizuojani Rusijos grsmes Lietuvai, kakodl neprireik VSD vadovybei. Kai Seimo NSGK pradjo isamiai aikintis visas karininko ties aplinkybes, paaikjo dar, jis pats ikrito pro lang. N per nago juodym netikiu Lietuvos ryto paskelbta versija. Tuo metu, kai Lietuvos ryte pasirod pirmieji straipsniai, VSD vadovyb buvo pastebta bendraujanti su kai kuri leidini urnalistais. K jie ten aptarinjo? Esu tvirtai sitikins, jog V. Pocinas smoningai istumtas i VSD. Ir netikiu, kad dl mirties jis pats kaltas. Tuometinis VSD vadovas A. Pocius kakodl vieai nepasipiktino V. Pocino garb ir orum meiianiomis publikacijomis. Nepadar vie pareikim, es Baltarusijos pateikta versija kelia daug tarim. Tok elges galima pavadinti itin negarbingu. Dar viena pastaba ia tema. VSD vadovyb kakodl neskubjo uvusiojo eimai imokti kompensacijos. O tai ne tokie jau mai pinigai atlyginimas u 10 met. Tik kai pradta aikintis, kodl neskubama imokti kompensacijos, VSD i misij perleido Usienio reikal ministerijai. O URMas, remdamasis ms statymais, uvusiam darbuotojui sumoka ymiai maesn kompensacij tik u 2,5 met. Tai dar syk parodo, kad V. Pocinas Baltarusij buvo isistas smoningai, siekiant su juo susidoroti, jo nekeniant.
122
Seimo komisijai liudijusius pareignus tuometinis direktorius A. Pocius pavadino vos ne tvyns idavikais. Nors jie liudijo ne kokiai nors Rusijos ar Baltarusijos delegacijai, o Lietuvos Seimo NSGK nariams. valgybiniuose dalykuose be abipusio pasitikjimo sunku isiversti. Bet labai blogai, kai galingi svertai atsiduria nepatikimose rankose, kai abipusiu pasitikjimu pradedama piktnaudiauti. Parlamentarams liudijusius VSD pareignus tuometinis direktorius ities netiesiogiai apkaltino tvyns idavimu, m persekioti atleisdamas i darbo, skirdamas papeikimus, atimdamas teis dirbti su slaptais dokumentais. Man ypa gaila jauno Vilmanto Bieliausko. Pavyzdiui, Vytautas Damulis turi sovietin praeit. Jam gal ir galima kak prikiti. Bet juk V. Bieliauskas 1968 met gimimo. Jis neturi jokio praeities leifo. Ir vis tiek juo atsikratyta. Atsikratyta tik todl, kad jis siningai atliko savo pareig liudijo parlamentarams, kas dedasi vienoje itin svarbioje staigoje. O tie, kurie i ties kenk valstybei laviruodami ant idavysts ribos, nuobaud nesulauk. Buvo aikinama, kad trksta rodym, kad rodymai nepakankami. kali baudiamajai bylai ikelti gal ir trksta, bet ir be baudiamj byl matosi, kas netinkamai elgiasi. Taiau pas mus viskas auktyn kojomis. Todl atvirai sakau: tendencijos yra labai blogos. Noriau pastebti tokias paraleles. KGB rezervinink A. Poci VSD direktoriaus post pasil aukto rango KGB karininko snus Artras Paulauskas, laikinai eidamas prezidento pareigas. Paskui tas KGB rezervininkas i Seimo tribnos ryiais su KGB mgina apkaltinti jo veikl tirianios komisijos pirminink Algimant Matulevii... Toki paraleli esama daug. 1989-aisiais, kai A. Pocius tapo KGB rezervininku, a, bdamas vadovu vienos mons, beje, labai mirios tiek tautiniu, tiek pair atvilgiu, ginijausi su Vilni atvykusiu tuometiniu Soviet Sjungos prezidentu Michailu Gorbaiovu. Tsyk vieai M. Gorbaiovui pareikiau, kad nepriklausomyb Lietuvai reikalinga. Gal gale prisiminkime Seimo nario Petro Graulio pasisakym, jog prezidento Valdo Adamkaus elgesys jam labai tartinas. Parlamentaras vieai pasidomjo, kodl SSRS valdia leido V. Adamkui, aukto rango JAV gamtosaugininkui, sovietmeiu nekliudomam vainti Lietuv. I ties kodl? Nejaugi negalima net paklausti? Koks kilo triukmas?! P. Graulis ia pat buvo ibartas, net vejamas i posdi sals. O kai VSD vadovas
123
A. Pocius i Seimo tribnos mane apkaltino ryiais su KGB, reakcijos jokios. Tyla. Panorta i mans kuo greiiau atimti leidim dirbti su slaptais dokumentais ir tokiu bdu iversti i Seimo NSGK pirmininko posto. Tuo tarpu Viktorui Uspaskichui, kuriam, kaip dabar aiku, i viso neturjo bti suteikta tokia teis, leidimas darbui su slaptais dokumentais buvo iduotas per penkias dienas. Prisiminkime ir Algirdo Petruseviiaus atvej. Ir iandien manau, kad is vyras kaip politikas silpnas. Bet a gerbiu jo praeit. Ir man labai keista, kad jis suimtas ir nuteistas realia laisvs atmimo bausme. Juk konflikt buvo galima isprsti kur kas anksiau. Seniai inota, kad disidentas turi silpnyb ginklams. Jeigu buvo pastebta, jog A. Petruseviius pradeda sipainioti netinkamus sandrius, galjo pas j ateiti Kauno policininkai ir perspti: liaukis aisti su ugnimi. Ir, esu sitikins, jis bt liovsis. Bet i jo, matyt, norta padaryti atpirkimo o. J sek. Ir sek kakodl ne policija, o saugumo pareignai. vairs sovietini laik genocido vykdytojai iteisinami, nebaudiami, jiems dovanojama, o tai A. Petruseviius, tikrai turintis nuopeln Lietuvai, sodinamas kaljim. Beje, jis buvo sulaikytas jau tuo metu, kai inota, jog terminas, per kur bus galima legalizuoti ginklus, pratsiamas dar pusmeiui. Tuometinis VSD vadovas A. Pocius nebt tiek priskalds malk, jei nebt turjs utarj. Kaip vertinate prezidento Valdo Adamkaus elges, akivaizdiai ginant susikompromitavus saugumiet? Prezidentas A. Poci turjo atleisti i pareig dar prajusi met gruodio mnes. Prezidentas tvirtino, es teisiniais sumetimais negalima A. Pociaus pakeisti jo pavaduotojo kandidatra. Galima. Ir mes jau turime precedent. Kaip atleistas generalinis prokuroras Antanas Klimaviius? Jo vietoj pasodinant pavaduotoj. Prezidentas kai kada turi atlikti ir nemalonius dalykus, ne tik ordinus dalyti. Kiek btume daug nuveik kovodami su vadinamj valstybinink klanu, jei mus bt palaiks V. Adamkus?! Deja, jis ms ne tik nepalaik, bet mums net trukd. A. Pocius beveik metus ibuvo pareigose, vainjo tarnybines komandiruotes, atstovavo Lietuvos slaptj tarnyb reikalams usienyje. Gda, baisu! Paskui dar spjo privatizuoti tarnybin but, nors tokio veiksmo pavadinti privatizavimu man neapsiveria lieuvis. Toks but privatizavimas amoralus. O jeigu tai amoralu, jis negali bti teistas. Baudiamoji tei-
124
s kai kada skiriasi nuo moralini kodeks, bet tai nereikia, kad mes neprivalome laikytis morals princip. Moral turi eiti pirma, o tik paskui baudiamoji ir visokia kitokia teis. Nenoriu eisti nei Prezidento, nei Konstitucinio Teismo, taiau dl susidariusios apverktinos padties kalti ir jie. Pagal Lietuvos Konstitucij Prezidentas skiria ir atleidia VSD vadov. Prezidentas neturjo jokios moralins teiss kreiptis KT, kai Seime buvo atliekamas parlamentinis tyrimas Beje, V. Adamkus man telefonu adjo param, taiau vis tiek pasielg kitaip, strimgalviais para kreipimsi KT, kad is kuo skubiau pareikt, es Seimo NSGK nieko negali aikindamasis, kokia padtis susiklost VSD. Tai kas tada gali? Arba dar tokia situacija. Nespjam patvirtinti savo ivad, kai Prezidentas ms darb paaipiai pavadina koncertu. O kai patvirtiname, Prezidento patarjas Mindaugas Ladyga, atjs Prezidentr i VSD, paprao, kad mes leistume Prezidentui susipainti su savo ivadomis. A sakau: Joki problem, nors tokia procedra ir sudtinga. Svarbu, kad toji informacija patekt tiesiai Prezidentui rankas. Tokie ms statymai. A patarjui pasakau, kad tai darysime statymikai. Gal nuveime tiesiai jam kabinet ginkluotos apsaugos lydimi. Jis padkoja. O jau po keli dien Prezidentas vieai priekaitauja, kad mes jam specialiai neleidiame susipainti su ivadomis. Lietuvos nepriklausomybei 17 met, o mes vis dar nesugebame vesti tvarkos net saugume. Kadaise apie A. Poci inojau tik tiek, kad jis, kaip vadybininkas, netinka net pavaduotojo post. To man uteko, kad nebalsuoiau u A. Pociaus kandidatr VSD post. A susilaikiau balsuodamas. domi ir i detal: kai Seimo ivados buvo baigtos, Prezidentas vilkino A. Pociaus atleidimo pateikim net iki kovo mnesio vidurio. O t dien, kai buvo susiruota direktori atleisti, A. Pocius (tai buvo kovo viduryje) netiesiogiai apkaltino deiniuosius dl Brauols ir kit panai dalyk. Vl neva netyia atsiranda pretekstas A. Pociaus neatleisti. Prezidentas kaipmat atsiima Povilo Malakausko kandidatr, varydamas Seim kamp. Toki proto sujaukimo atvej aibs. Pavyzdiui, Prezidento patarjas Lauras Bielinis sako, kad A. Pociaus negalima imesti gatv. Tai negi j dabar paskirs ambasadoriumi kokioje nors garbingoje usienio valstybje? Susikompromitavs pareignas turi eiti btent gatv. Perfrazuojant pon
125
L. Bielin galima paklausti: o V. Bieliausk, V. Damul, Rimant Braziul galima imesti gatv? Tikriausiai teko susilaukti grasinim. Gal net ir atvir? Man sak: tylk, ir viskas bus gerai. Man taip sak daug aukto rango pareign. Pai aukiausi. Bet a niekad nebuvau padlaiys. Lietuva pakliuvo labai kebli padt. Karine prasme mes gal ir saugs. Taiau nesame saugs kitais atvilgiais. Rusija mums daro milinik tak per savo agentus, per savo pinigus. Valstyb varoma nevilt, juod depresij, es nieko ia jau nepakeisi. Mes turime stengtis pakeisti padt, kad ir kas bt. Bet a netikjau, kad Rusijos taka tokia didiul, kol nesusidriau su saugumo reikalais tiesiogiai. Kiekvienas i ms privalo apsisprsti, kokioje jis pusje. Taip pat ir Prezidentas V. Adamkus. Iki iol kai kas man priekaitauja, jog esu per grietas. O man atrodo, kad a per velnus: turiau sakyti iduoda valstyb, bet vis dar parenku graesnius epitetus.

Ms tyrimo metu LR Prezidentas V. Adamkus ne tik neparm ms, bet net talkino susikompromitavusiam A. Pociui ir jo parankiniams, kurie tikrai nestiprino valstybs, o j kompromitavo. LR Seimo pavedimu, mano vadovaujamas komitetas stengsi kuo siningiau atlikti jam pagal LR Konstitucij priklausani priederm parlamentins kontrols priemonmis isiaikinti visas negeroves VSD ir, kaip mums tyrimo metu pradjo aikti, antikonstitucinio klano egzistavim ir veikl. Mums suinojus apie atliekamus legalius, tai btina pabrti, nes tam gautos reikiamos prokuror ir teisj sankcijos, kontrvalgybinink tyrimus ir siekiant visai teistai gauti aukiau mintas paymas, buvo pradta neregto masto nepaklusnumo kampanija prie alies parlamento komitet. Kas vis baisiausia, nepakluso specialiosios tarnybos vadovas ir jam talkino LR Prezidentas V. Adamkus.
126
KL. Praau. Komiteto udaras neeilinis posdis, kuris buvo sukviestas ryium su tuo, kad nebuvo pateikta ta informacija i Valstybs saugumo departamento, kuri buvo paadta, kad pateiks mums tas paymas, kurios susijusios su 8 ir 9 Seimo nutarimo punktu, tai yra su ms darbo kryptim. Dl informacijos dl aukt valstybs pareign galim korupcijos ryi arba usienio ali institucij, staig, asmen galimos takos jiems ir taip pat galim politik, verslo ir kit interes grupi takos Saugumo departamento pareign veiklai ir j sprendimams. Mes, kiek girdjome i generalinio direktoriaus ratikai ir odiu penktadienio posdy, jis buvo adjs pateikti t informacij. Tos informacijos komitetas nesulauk. Tada laukiame generalinio direktoriaus paaikinimo itais klausimais. A. POCIUS. Ai. Labai atsipraau u laiko tam tikrus sutrikimus, bet a pabandysiu paaikinti it ms situacij. Kaip minjau, buvo sudaryta komisija departamente, kad vertint visus ratus, kuri buvo praoma pateikti komitetui. Komisija t darb atliko ir darb ji baig vakar vlai vakare, tai buvo 22.30 val., kai buvo suraytos paios ivados. Tie klausimai i dalies buvo aptarti Valstybs gynimo taryboje. () galbt kilo, bet jie buvo aptarti irgi dl informacijos pateikimo, kai informacija susijusi su pradtais, bet nebaigtais tyrimais. Gavs ivadas, a jas pats paskaitysiu komiteto nariams. Ir darant itas ivadas a privaljau informuoti ir Jo Ekscelencij Prezident, odiu informuoti apie it situacij, kadangi tam tikrais klausimais buvo informuotas ir pats Prezidentas. Praom klausti. KL. Kokias ivadas, kieno ivadas? A. POCIUS. Manyiau, kad Prezidentas buvo informuotas apie praymus pateikti atitinkam informacij ir kokias mes esame padar departamento viduje ivadas dl praom pai dokument. () isakytos informacijos, valstybs vadovas, kuriam tiesiogiai pavaldus ir Valstybs saugumo departamentas, papra iki ketvirtadienio susilaikyti dl io klausimo sprendimo. Ir, kiek man yra inoma, Prezidentas turjo kalbtis su komiteto pirmininku. Pokalbio turinio a, inoma, neinau. Mes turime teisinink ivadas, kurios konstatuoja, kad tokie sprendimai paeidia statymus, o a
127
savo ruotu nesu suinteresuotas lauyti statym ir j paeidinti. Todl manyiau, kad dl to pateikimo turt bti konkretus komiteto sprendimas, nes a negaliu iki ketvirtadienio nepaklusti Jo Ekscelencijai Prezidentui. Tematika, kuri yra idstyta vidaus susirainjimo dokumentuose, yra ne vienos iuo atveju valdybos nuosavyb, jeigu taip galima pasakyti, ne vienos darbo krypties reikalas, nes ji yra taip pat susijusi su usienio informacijos tarnybos vykdoma veikla ir su partneri teikiama informacija. Tai yra svarbu dl to, kad n vienas tyrimas nra nutrauktas, n vienas tyrimas nra ubaigtas ir labai sunku bt sivaizduoti, kad tok tyrim bt galima ubaigti iuo metu, pateikiant praomus vidaus susirainjimo dokumentus. Jeigu leisite, a jums perskaitysiu komisijos ivadas. Jos yra gana trumpos ir yra gana lakonikos. Vliau a galsiu tas ivadas pateikti ir komitetui, o toliau reiks apsisprsti, kaip t problem toliau sprsti. Nurodyti ratai, kurie yra praomi, yra pasirayti [...] valdybos vadov ir adresuoti Valstybs saugumo departamento vadovybei. Visi ratai yra vizuoti vadovybs, duodant konkreius nurodymus dl j tolesnio tyrimo ir dl tolesns tyrimo eigos. Visa i informacija, kuri yra surayta praomuose dokumentuose, yra operatyvinio tyrimo bylos, ji gauta vykdant slapt telekomunikacij tinklais perduodamos informacijos turinio kontrol, taip pat remiantis kai kuriais vieosios informacijos altiniais. Dalis iuose ratuose esani teigini yra pagrsti ir atitinka byloje esanius duomenis. Taiau kai kurie teiginiai yra analitini ivad arba prielaidini teigini pobdio, padaryti remiantis bylose esaniais nepatikrintais operatyviniais duomenimis arba paiose bylose toki duomen tiesiog nra. Dalis pateiktuose ratuose esani teigini tiesiogiai neatitinka ir bylose esani duomen. Visi nagrinti ratai yra Saugumo departamento vidiniai dokumentai, parengti remiantis nepatikrinta operatyvine informacija, kuri yra tikrintina ir tikslintina, ir dl ios prieasties nra skirti kitoms valstybs institucijoms ar valstybs pareignams. Tokios ivados yra padarytos mano mintos komisijos, kuri buvo kolegiali, sudaryta i vairiausi () i komisija buvo sudaryta spalio 12 d. sakymu, galiu pasakyti numer Nr. 2-174 dl Lietuvos Respublikos Valstybs saugumo departamento komisijos sudarymo i ivados pateikimo. [ ... ] Taip pat buvo pakviesti dalyvauti komisijos darbe rengjai, kurie reng
128
tiesiogiai paym, rat atitinkamus tekstus, turint tiksl tiksliai, betarpikai sitikinti itos informacijos patikimumu. Kaip minjau, vyksta tie procedriniai klausimai, jie atlikti i esms, ir a, kaip pareignas, a negaljau neinformuoti Prezidento. Dar k galiu pasakyti, Prezidentas papra iki ketvirtadienio susilaikyti, vien dl to, matyt.i a neinau, dl koki prieasi. Galima spti, gal ia yra valstybs () klausimai, vizitai ir panaiai. Gal yra kokie inomi kiti motyvai, a it motyv neinau, bet man yra inoma, kad tikrai Prezidentas kalbjosi su komiteto pirmininku. Teisinink ivada yra padaryta tokia, kad jeigu a pateikiau itas paymas, a paeisiau atitinkamus statymus. ito a nenoriu tikrai padaryti. Reikia isprsti it teisin kakokiu bdu kolizij, nes i nuomon susiformavo gavus visas komisijos ivadas. Js valia yra isiaikinti su komisijos nariais, kodl tokios ivados buvo padarytos ir kodl buvo btent tokie vertinimai. A manyiau, kad visk galima isprsti, bet raskime teisin atitinkam mechanizm. A manau, kad ir komiteto nariai nra suinteresuoti paeisti statym, kartu a taip pat nesu suinteresuotas paeisti statymus ir tuo paiu, kad bt man konstatuotas koks nors statymo nepakankamas vykdymas ir panaiai. [ ... ] KL. Klausime nuo pradi. Dabar penktadien sakte, kad pateiksite pirmadien. Pirmadien sakte, kad pateiksite tam tikr valand, dabar js sakote, kad gavote Prezidento praym nepateikti iki ketvirtadienio. O komitetas sdi susirinks ir laukia, kada js atneite. Kas jums trukd, kai suinojote, kad yra toks Prezidento praymas, nedelsiant informuoti komitet apie tok jo praym? A. POCIUS. A i paio ryto buvau Prezidentroje ir usits klausimo svarstymas pas Jo Ekscelencij ir a tokios galimybs neturjau tuo metu ir duomen apie Prezidento atitinkam sprendim, a praiau palaukti. A perdaviau per savo atstov, kuris yra paskirtas ia kontaktams su komisija, kad jis informuot, kad a visikai buvau sitikins, kad a galsiu tai padaryti iki 11.30 val. Deja, taip nevyko, vyko truput vliau, apie 13.00 ar 14.00 val. KL. A pratsiu. Ms atstovas Seimui informavo, kad prieastis, dl ko nra pateikiama, yra visai kita, negu js dabar sakote. Prieastis yra tai, kad reikia tuos ratus pas jus viduje atitinkamai suregistruoti. Tai yra ilgos, sud-
129
tingos procedros ir jos utruko. Ir todl reikia valandl palaukti. Praau pasakyti, k bendro turi js apsilankymas Prezidentroje, Prezidento praymas, apie kur mes suinome tik dabar, dl ketvirtadienio ir Prezidento dekretas. A. POCIUS. Dl Prezidento dekreto a nieko bendro visikai neturiu ir a negaliu komentuoti Prezidento dekreto primimo. ia yra Prezidento teis ir a nesu galiotas, juo labiau neturiu teiss komentuoti Ekscelencijos atitinkam sprendim, tik viena galiu pasakyti, kad prieastinio ryio tarp mano apsilankymo ir Prezidento jokio nra. [ ... ] KL. Nemaloni procedra. Kur dsiesi? Keletas klausim. Trumpai. Ko nedaryti Respublikos Prezidentas pra iki ketvirtadienio? Neteikti komitetui dokument? Ko nedaryti? A. POCIUS. Susilaikyti. KL. Nuo ko? A. POCIUS. Nuo pateikimo. KL. Nuo dokument pateikimo, neteikti iki ketvirtadienio komitetui dokument. O kas, domu, karalienei ivykus tada bt galima teikti. A sau svarstau, Konstitucinis Teismas per tris dienas nieko nepasakys. Tiesiog neteikti dokument. Tai ia iaip. Kuri i t valdybos parengt paym buvo skirta eiti ior jau departamento vardu, kaip danai ir bna? Ar nebuvo n vienos tokios paymos, tokio dokumento, skirto eiti ior? Kad ir paredaguoto, bet vis dlto () A. POCIUS. I i pateikt dokument, ten yra minima 11 paym, nebuvo parengti dokumentai, n vienas dokumentas nebuvo parengtas kaip skirtas ior, kaip parengtas projektas. Bet [ ... ] Ir kita dalis buvo pavesta atlikti kitom valdybom, savarankiko skyriaus. [ ... ] KL. A kako, gerbiamas direktoriau, nesuprantu. Js penktadien atjote ryte, savo patalpose sakte, kad js perirjote vis mediag ir js pagal Konstitucinio Teismo iaikinim kaip vadovas nusprendte komisijai teikti informacij. Tai galima rasti stenogramose, bet a atmint turiu neblog, a tai atsimenu. Tam pasirate sakym, paskui sudarte komisij, kur a supratau, komisija tam, kad parengt mums komentarus prie tos mediagos. Tai viena medalio pus. iandien mes k kita girdime. Antra
130
medalio pus, kad apie it mediag mums kalbjo js pareignai, pakankamai aukto rango, ir tai yra stenogramose, kurie yra sak, kad per 70% t paym, jie sako, kad yra igryninta informacija. Irgi atsimenu, kad tai yra stenogramose. Tada arba js pareignai mums melavo, ia atitinkamos pasekms, jeigu jie melavo komisijoje, matyt, tai reiks daryti ir kelti stenogramas. A tada nesuprantu, ar js pats keiiate per savaitgal savo asmenin nuomon, ar jums i tikrj kas nors daro tak, atvirai pasakykime, gal tikrai jums kakas daro tak ir neleidia daryti tam tikr veiksm? Gal ten kakokia mediagl tose paymose yra, kad tie mons isigand, kad tai paklius mums, jums dar tak ir spaud ir gal atitinkamai js pakeitte savo nuomon? Savotikai iandien ryte paadjs 8.00 val. pateikti mediag, a tada nustebau penktadien, kad per anksti, gal vliau, netgi kakaip visikai nekorektikai su komitetu pasielgte. Galjote pasakyti, penktadien neteiksiu, a primiau sprendim tok ir tai bt teista, a biau jus suprats, kad js primte tok sprendim ir tai padarte. Tai vienas klausim paketas bt. O antr uduosiu, kai it atsakysite. A. POCIUS. Vis pirma, niekas nedar takos, niekas nepadar jokio poveikio dl to. KL. Bet js sutiksite, kad js nuomon nuo penktadienio iki iandien kardinaliai pasikeit. A. POCIUS. A susipainau, kai mes kalbjoms penktadien, a buvau susipains su t paym turiniu, jau buvau susipains su paym turiniu, taiau man reikjo gauti itos komisijos ivad. Komisija padar vertinim teigini, teigini, kiek tai atitinka. A gavau vaizd iek tiek kitok. Dalis teigini pasitvirtino, dalis nepasitvirtino. [ ... ] KL. Antras klausimas. Arba galite neatsakyti, nes neatsakymas irgi man bus informacija. Bet geriau nesakykite netiesos. Js penktadien, kai buvo Gynimo taryba, k nors bandte prayti Prezidento ar Gynimo tarybos nari, kad dekretas, kuris iandien gim, bt padarytas, tai yra bt kreiptasi Konstitucin Teism dl Seimo sudarom laikinj tyrimo komisij veiklos, ar js absoliuiai pats nieko nedarte, su niekuo apie tai nekalbjote? A. POCIUS. A nieko nedariau ir nieko apie tai nekalbjau. KL. Tai tiesiog sutapimas laike? A. POCIUS. A kitaip negaliu vertinti.
131
[ ... ] KL. Gerbiamasis generalini direktoriau, iandien mes kalbjome du kartus, komitetas lauk, girdint prie js kalbjo, tai jeigu tas sprendimas buvo priimtas, tai reikjo taip ir pasakyti, kad paym nebus, mes su jumis kalbame prie devynias, mes su jumis kalbame, po deimt buvo. Taip? A. POCIUS. Taip. A tikrai primiau sprendim, kad a privalau informuoti Prezident. Dl vienos prieasties. Taip lemia mano statusas. A visikai pripastu ir pasitikiu komitetu, neturiu a joki abejoni dl paties komiteto, bet tas pats statymas dl Valstybs saugumo departamento aikiai nurodo, kad a esu ir Prezidentui pavaldus, ne tiesioginiai, bet tai yra Prezidento, esu skiriamas ir atleidiamas Prezidento ir statyme yra irgi pasakyta, teikti reikaling informacij. Kaip minjau, apie tam tikr informacij yra ir buvo informuojamas Prezidentas, ne vien tik komitetas. Ypa dl vis vykstani proces, kurie yra departamento kompetencija. KL. Vis dlto, kodl js nuslpte nuo komiteto pirmininko, kada jis skambino, apie savo lankymsi pas Prezident, kodl sakte neties apie tai, kad 11.30 val. pateiksite informacij komitetui? A. POCIUS. Taip. Todl, kad buvo duotas nurodymas i tikrj rengti visus dokumentus komitetui, bet a dar kart pakartosiu, a negaliu nepaklusti Prezidento praymui. KL. Direktoriau, a labai atsipraau, a klausiu, kodl js nuslpte nuo komiteto pirmininko, kad js lankots pas Prezident ir tuo metu, kai jis su jumis kalbjosi. Nors tuo metu js jau buvote pas Prezident ar net A. POCIUS. Neatsimenu a to laiko, a su pirmininku kalbjau tarp atuoni ar () KL. Labai atsipraau, pirmininkas kalbjo telefonu, mes ia nevesime tyrimo, mes visi sdjome Valstybs saugumo departamento viename i padalini, tai buvo apie 10.00 val. ryto, galima pairti jo mobilj telefon, mes visi buvom liudininkai, js kalbjots su ms komiteto pirmininku ir js jam, per j mums perdavte, kad 11.30 val. js suspsite po vis technini dalyk pristatyti mums informacij. A. POCIUS. Taip. KL. Kodl js melavote komiteto pirmininkui? A. POCIUS. A vis pirma komiteto pirmininkui nemelavau, a buvau sitikins, kad mano pokalbis utruks greitai, 15 min. pakaks. Bet yra vizit
132
atitinkama diena, ir Prezidentas buvo labai uimtas, ir a buvau informuotas, kad bet kuri minut, tuoj pat bus galima aptarti ituos klausimus. Jokio ia melavimo nra ir jokio ia kokio nors nuslpimo nuo komiteto atvejo nra. A atsilaisvinau, man atrodo, prie penkias minutes, kai buvo pokalbis su komiteto pirmininku. KL. Prie ito, k js () a kelet klausim tursiu. I to, k js mums iandien pasakte, js mums pranete, kad davte ivadas, kiek suprantu, js sudarytos komisijos ivadas, privaljau informuoti ir informavau Prezident, taip pasakte. Tai vyko iandien ryt. Tai js informavote apie ivadas, o tose ivadose, patikslinkite, yra kalbama apie paymas, dokumentus, ratus, kaip js sakote, kurie susij tuo su ms uklausimu, turiu galvoje, praeitos savaits komiteto uklausimu, pateikti mums atitinkam numeri paymas. Ir dl kuri, kaip dabar pasakte, dar vyksta tyrimas js departamente. Tyrimai, taip. Ir js po to pasakte, po kablelio, nes Prezidentas irgi buvo gavs atitinkamas paymas. Ar gali ms komitetas gauti tokias pat paymas, kokios yra pateiktos Prezidentui, nes Prezidentas dirba pagal tuos paius statymus kaip ir Seimo nariai. A. POCIUS. Js tas paymas turite. KL. Apie emtvark? A. POCIUS. Ne, ne apie emtvark. Tai yra energetiniai tyrimai. KL. K js turjote galvoje, kad Prezidentas irgi buvo gavs atitinkamas paymas? A. POCIUS. Ne paymas, atitinkam informacij, kaip vyksta. KL. A usiraiau paodiui, ia yra ir raai. A. POCIUS. Galiu patikslinti, gal mes nesuprantame vieni kit. Dalis paym ten yra i tikrj dl derybini proces, kaip vyksta Maeiki naftos klausimai, kas yra veikiantys asmenys, taip? ia yra natrals departamentui keliami klausimai. Kokios gali bti perspektyvos? Kokia yra departamento pozicija, koki reikia informacij tikslinti, kokie yra procedriniai klausimai, lygiai taip pat, kaip ir komiteto. Komitetas irgi yra gavs paymas. Taip pat. K reikia operatyvin informacija? Ta dalis, kuri yra nustatoma KL. Ar mums reikia ito paaikinimo, kas yra operatyvin informacija? Jau mes to klausm. KL. Mano klausimas yra labai paprastas, ar Prezidentas yra informuo-
133
jamas ir gauna paymas, dokumentus pagal kok nors kitok statym, ar pagal kokius nors kitokius statymus negu Seimo nariai? Nes a, kaip supratau, ir js dabar bandote isisukti nuo tiesaus atsakymo, kad Prezidentas turi daugiau informacijos, negu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, klausimais, susijusiais su tais dalykais, dl kuri mes paprame. A nedetalizuosiu. A. POCIUS. A negaliau taip pasverti pagal informacijos kiek, bet a privalau Prezident informuoti bent kart per mnes rpimais klausimais, nebtinai a tai turiu daryti ratu. A galiu pateikti ir odin informacij, kur departamentas mato problemas. Prezidentas nra kolegiali institucija, Ekscelencija, o yra aptariami vairiausi klausimai. Ir tai yra visikai natralu, ir visos pasaulio tarnybos taip elgiasi. [ ... ] KL. Gerbiamasis direktoriau, js apsisprendte pateikti, komisija jums rekomendavo nepateikti, ir gal gale js nujote galutinio verdikto suinoti arba sprendim priimti perleisti Prezidentui. Js norjote, paskui jums pasak komisija, atskaitinga jums, kad negalima pateikti. Ir js atidavte visk Prezidento rankas. A noriu js paklausti, ne Prezidentas visus niuansus, ir teisinius, ir operatyvinius, ir visa kita, sprendia. Js staigos vadovas, vis tiek t turjote () js nujote iekoti stogo, stog gavote, tikinote Prezident, sakot, stabdom, gerai. Bet man, ia ne, ne klausimas (). Man akivaizdu, kad js, kaip institucijos vadovas, nepajgus pats priimti sprendim. Jums reikia, kad sprendimus priimt Prezidentas ar dar kas nors. KL. Tada jau tsiant tai, k pasak kolega, ia, inoma, mano asmenin nuomon, ne nuomon, bet klausimas, man kylantis tik pirm kart, iklausius jus, o js dar nesvarstte, ar eiti pas Prezident, ar atsistatydinti. A. POCIUS. A to klausimo nesvarsiau. Ir dl stogo, ia buvo paminta, tai i tikrj ne stogo yra dalykas i esms. A dar kart kartoju, kad departamento situacija ir departamento statusas yra pavaldus ir Prezidentui. Prezidentas turi teis irgi inoti i jam pavaldaus pareigno, kokia yra situacija. ia nebuvo jimas praytis kakokios paramos ar panaiai. A tai kategorikai atmetu ir ito dalyko tikrai nebuvo.
134
[ ... ] KL. Jeigu patikslintume, tos paymos buvo ruotos vadovybei, siekiant informuoti vadovyb, kad jie priimt sprendim, k toliau daryti su ta informacija, taip? ATS. Ir taip, ir, sakysime, precedentas, kuris buvo precedentas. O galbt dar nuo to pradti? Kiek inau, Seimui pateiktas valgybos, Kontrvalgybos statymo projektas. A irgi asmenikai dalyvavau j rengiant. Tas projektas gim ir jo kai kurios svokos gim perkeltos i kontrvalgybos stiprinimo programos. Vis eil met buvo nuostata, kas yra Saugumo departamentas, ar tai yra kriminalinio kakokio persekiojimo institucija, ar tai yra ta institucija, kuri renka svarbi nacionalinio saugumo informacij, ir j atitinkamai teikia pagal visus metodinius ratus, ji turi apsisukti. Jeigu a gavau, jeigu mes manome vidiniu sitikinimu ir ta patirtimi, kuri turime, kad t informacij turt perskaityti Prezidentas, perskaityti Seimas, btent is komitetas, mes j i visos bylos mediagos, i duomen banko, i vieosios informacijos, analitikas atsisda, kritikai vertina tai, kas pasakyta kakokiose suvestinse, kurios, manau, yra btent tie operatyviniai dokumentai, ir tai yra pateikiama departamento vadovams. N viename tame pavadinime nebus apie situacij byloje, apie eig bylos, tai yra informacija apie kakok proces, reikin, kuris vyksta ir, valdybos vadov nuomone, svarbu informuoti pirmiausia, aiku, departamento vadovus. Be abejo, toliau tai, kiek inau teiss aktus, teisingai, sprendim priima tiktai generalinis direktorius. Nes n viena informacija, kuri parengta, operatyvin, kontrvalgybin informacija, n viena neturi pagal instrukcijas ieiti be vadovo inios. Toliau, kadangi, a sakau, tiek kontrvalgybos programos stiprinimas, tiek naujajame projekte, ir diskutuojant, diskusijose rengiant tuos, sakysim, vienas i j teiss aktas, kitas i j planuojamas ir pateiktas, Seimo diskusijose vis laik buvo kalbama apie tai, kad btent mes norime atsisakyti ikiteisminio tyrimo kaip tokio, kad mes informuojame galbt STT, galbt Generalin prokuratr, jie pradeda ikiteisminius tyrimus. Tai tai toks da-
135
lykas. Paskui praktikoje buvo, kuriame irgi asmenikai susidriau, precedentas, t.y. kai sprendsi buvusio kio ministro problema (Negirdti) buvo sudaryta Seimo komisija. KL. Kurio, patikslinkite. ATS. Viktoro Uspaskicho[ ... ] KL. Js turite omeny aikiau pasakykite. ATS. Tuo metu a vadovavau operatyviniam tyrimui, kuris vykd tyrim, ir dar k noriu pasakyti, kad tai yra tas pats tyrimas, tai yra kas padaryta, sakysim, ikiteisminiai tyrimai atliekami Generalinje prokuratroje, tai yra tsa ito tyrimo. Ir tada a kitaip ir negaliu, sakysime, buvo toks precedentas, sprendsi irgi, ar pateikti, ar nepateikti, ar mes sugadinsime operatyvin, t.y. tyrim, ar ne. Ar mes inome, kad ir inome, ir inojome, kad toje komisijoje dalyvaus i Darbo partijos mons. Ir mes inojome, kad kai jie igirs tuos pokalbius, jie supras, kas kalba. Bet esm buvo ne ta. Mes atsisd sprendme, ir paskui tas buvo isakyta departamento vadovybei, kad kas yra svarbiau. I viso toks klausimas, kas yra svarbiau, ar ms tyrimai, ar tai, kad valstybs vadovas priims neteising sprendim, neturdamas pilnos informacijos apie tai? Ir kodl a kalbu apie precedent, todl, kad tada reakcija valstybs vadovo buvo aibika, js pamenat, man atrodo, visi pamenat. Todl, vliau tsiant tuos tyrimus, t pat tyrim, eil tyrim, mes vlgi gaudavome informacij, kuri, sakykime, kakuo panai tokio pobdio, kur mes manome, kad reikia informuoti. A neinau, nedalyvauju generalinio direktoriaus susitikimuose, a neinau, ar tas pasakoma, ir negaliu tvirtinti, kas sakoma. Paymos dabar tos, ia buvo isireikta, kad tai yra vidiniai dokumentai bylos, a taip nesakyiau. Nes vidiniai bylos dokumentai yra informaciniai, yra kakokie kiti, suvestiniai, sekimo mediaga, dar kakas. Taip. Tos mediagos js komitetui tikrai nereikia ir nemanau, kad reikia, nes ten visoki dalyk yra, ir kaip mons kalba, ir necenzrikai, ir t.t. Ir kaip kas k ivadina, ir vienu odiu. Tai pavertus normali kalb, manau, komitetas galt t perskaityti, mano nuomone, asmenikai, vlgi a nei peikiu, nei giriu savo aukiausi vadov. Kakur spaudoje sakoma, kad yra patenkinti ir nepatenkinti, tai a tiek pasakysiu, kad a atjau dirbti ten, o ne kad man kakas patikt i vadov. Man patinka tiek Vardenis Pavardenis, tiek Tekorius, tiek kiti vadai. Jie yra vadai. Ir ia, a neinau, kad kakokios
136
draugysts ar kakas bt. Jie yra vadai ir jie isako ir blogus dalykus, ir ant kilimo bna, ir visko bna. Tai tokia bt anga. KL. Tai dabar aikiau, tiksliau, tos paymos, jos buvo, numerius mes inome, tos paymos buvo ruotos ar t vykdytoj, ar buvo ruotos js, kaip apibendrinanios paymos? Tie numeriai (Negirdti) paymos. Tai vienas klausimas bt. Ar jums ruo konkretus darbuotojas, kuris ra t paym? Tada antras klausimas, aikiai ir tiksliai pasakykime. Jeigu tai, vadinkime, tai yra payma, pateikta vadovui, o ne payma, pateikta i karto ruoiant j sisti pareignui, tai t aikiai pasakykite. Tai nebuvo ita payma, kaip analitiko, ar tai buvo darbuotojo ruota payma? ATS. Ne. Tai buvo ruota [ ... ] skyriaus. A praeit kart aikinau, kad kritikai viea informacija, vykis kakoks spaudoje. Duomen bankas KL. Tai konkreiai, ar jums ruo, js ruote kaip pateikim vadovui, ta payma buvo? Ar valstybs vadovams, ar departamento vadovams? ATS. Ne, tai nebuvo valstybs vadovui. Tai buvo ruota departamento vadovams. KL. Js ruoiate, kaip a suprantu, visuomenei, js ruoiate departamento vadovams. Tik jeigu jie paskui liepia jums, tai js patvarkote, kad tai bt paruota valstybs vadovui, taip? ATS. Taip. KL. Ir jo jau gaunate komand. ATS. Taip. Negana to, V. Adamkus savo dekretu kreipsi LR Konstitucin Teism, neva nordamas gauti kakokius iaikinimus dl parlamentini komisij veiklos. Realiai buvo siekiama bet kokiomis priemonmis sutrukdyti ms atliekamam tyrimui, ir jam suteikti pseudoteisikumo pagrindus. Nors LR Konstitucija grietai riboja Konstitucinio Teismo galias, 102 LR Konstitucijos straipsnis juos grietai vardija: Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams. Konstitucinio Teismo status ir jo galiojim vykdymo tvark nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymas.
137
138
139
Pas mus susiklost tokia praktika, kad Konstitucinis Teismas k nori, t ir daro, remdamasis kakokiomis Konstitucinmis dvasiomis, arba teorinmis doktrinomis. Taiau LR Konstitucija tam ir yra, kad j vykdytume, o ne aikintume ir dar ezopo kalba. Ir iuo atveju KT, net paeisdamas Konstitucij, ileidia eklektikai surayt tekst, kuriuo bandoma mums uiaupti burnas ir net sumenkinti parlamento galias, nors tai LR Konstitucija draudia. Toks popiergalis (kitaip jo pavadinti negalima) sukuriamas paskubomis, siekiant ubgti ms tyrimui u aki. Labiausiai tai itribina valstybinink klano dalyviai ir trubadrai Lietuvos rytas ir TV3 ini tarnyba. Mes komiteto vardu oficialiai kreipiams LR Prezident V. Adamk su praymu susitikti. Dalis ms tuo metu dar naiviai tikjo, jog V. Adamkus yra tas mogus Lietuvoje, kuris nori k nors gero padaryti savo aliai. Manau, dabar jau niekas toki utopini mini nebeturi. Mes tikjoms ir norjome tik vieno, kad Prezidentas ne odiais, o konkreiais veiksmais kartu su parlamentu ukirst keli Valstybs uvaldymui, ir tai buvo galima padaryti. Taiau V. Adamkus mus ignoravo, negana to, asmenikai vieai nepagarbiai pasisak apie ms komitet ir mane asmenikai. O faktai, kuri tik dal ia galiu paminti, nes didesn dalis ir dabar yra slaptinti, tikrai kelia grsm alies nacionaliniam saugumui ir lieia ne tik ma grupel valdininkli ar politik, o didel dal alies moni. Kai kas iki iol klaidingai mano, kad tai tik atskir grupi interes kova dl takos arba specifiniai specialij tarnyb dalykai. Nieko panaaus, tai yra reikalai, susij su reali valstybs reikal sprendimu. Ir nuo i sprendim priklauso, ar nauda yra visai valstybei ir bent didesnei daliai jos moni, ar daugumos moni sskaita tarpsta nedidel grup ir taip gerai gyvenanij.
140
KL. Ir antras klausimas. Dl mint paym, kuri turin mes nortume suinoti, taiau jos mums nra pateikiamos. Ar teorikai manoma, kad byl, kuri pagrindu buvo sudarytos paymos, vienas ar kitas dokumentas bt pakeistas, kad atsirast tik viena ar kita rezoliucija, kurios nebuvo. Js puikiai inote technine pus, vedimo ir galimybes keitimo. Js nuomone, ar nra manoma tos mediagos iek tiek pakoreguoti? ATS. inoma, viskas manoma. [ ... ] KL. Noriu vieno pasitikslinimo. Js ir praeit kart minjote apie tas paymas, ir ia tiek daug audr suklte. Ten ir pozicija, ir opozicija, ir iaip visokie takingi pareignai minimi. Bet mano bt toks konkretesnis klausimas. Madaug kiek yra minim Valstybs saugumo departamento pareign tose paymose ir madaug kokio rango, kiek js galite pasakyti, ir ar yra minimi Usienio reikal ministerijos esami arba buv pareignai? ATS. A neinau, ar ia verta man konkreiai sakyti. Yra minimi. Jeigu konkreiai, yra minimi Usienio reikal ministerijos, yra minimi ir Saugumo departamento. KL.Plaiau. ATS. A galiau plaiau gal vliau, kai ieis klausimas apie Ir tada buvo ikils klausimas ir direktorius sako, kad tai labai pakenkt tyrimui, jeigu jos bt atskleistos. Man labai buvo keista, jeigu direktorius bent jau taip sako, kad jeigu paymos bus pateiktos Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, tai jos bus atskleistos. Tai ia toks vienas mano klausimas. Ne tai kad klausimas, bet kaip galt pakenkti? A nemanau, kad jos bt atskleistos, jeigu jos bt itame komitete pateiktos. Juk faktikai ir ataskaitos, kurias mes ruoiam, jos visos parengtos pagal esamuose tyrimuose esam mediag. Saugumo departamentas [ ... ] Mano manymu, tai tikrai nepakenkt, nes jos nebt atskleistos. Yra komitetas, komiteto nariai turi visus leidimus susipainti su valstybs paslaptis sudarania informacija, ia klausim man nekyla.
141
Antras dalykas dl tyrimo paios baigties perspektyvos. ia gal truputl per daug pasakysiu, kiek galiau pasakyti, bet vis tiek vien tik motyvuodamas tuo, kad a kalbu itame komitete, tai galiau pasakyti, i tos paskutins paymos, kuri buvo, kur a daviau numerius, kur kalbama apie Kauno termofikacin elektrin. I tos paymos galima daryti aiki prielaid, kad ponas Stonys turi tak Valstybs saugumo departamento vadovams, ir jeigu jis turi tak, tai a tikrai nedrsiau net abejoti, kad a t tyrim baigsiu (negirdti) bgyje. O jeigu dar vienas argumentas, tai iandien subrendo pats palankiausias momentas t tyrim realizuoti. Mes niekada nerodysime usienio specialiosios tarnybos takos ir neprivesime to iki ikiteisminio tyrimo, ko ir neturtume daryti. Saugumo departamentas yra vis pirma informacin institucija. Ir jeigu iuo metu bt atliktos prevencins priemons su asmenimis, kurie minimi visose paymose, galbt spti, galbt a, galbt su kitais gali bti keliamas klausimas dl leidimo atmimo darbui su valstybs paslaptimis, tai byla bt realizuota 100 procent. Stonys prarast piln tak, kuri jis turi dabar. Ne tai, kad tak, Stoniui taka, i t ms mediag matosi, Stonio taka yra per Rusij. Visus tuos klausimus jis derina, k daryti, su kuo. Tai tose paymose, galbt nepilnai, bet tose paymose visa tai matosi. Jeigu dabar dar pakomentuoiau direktoriaus pasakym, kad ten yra galbt ir netiesa ar dar kakas. Tos paymos raytos ne principu odna babuka skazala arba koks nors altinis prane. Bet tos paymos parengtos i t pai asmen, (negirdti) i t pai asmen. Tai faktikai toki dalyk jie K galiau tuo klausimu. KL. A prie to paio. Mes dabar igirdome i kai kuri aukt pareign, anokia ia paslaptis. Vakar per pasitarim valdybos ir komiteto, ir ia man mane patikslins, nes a t pirmadien nebuvau, bet truput tikslinausi, apie k gi buvo kalbama, tai generalinis direktorius yra informavs apie mintas paymas, kiek a supratau, pirmiausia valstybs vadov, tai Prezident V .Adamk, neaiku, kokia forma, pagaliau man ir nereikia ito inoti. Ir antras dalykas, jis dl t paym informavo ir Seimo Pirminink. Jei informavo, vadinasi, a tik noriu, kad likt. Vadinasi, tokia pati procedra yra taikoma ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams. Ta procedra yra, ko gero, ta pati. Ar ji yra skirtinga? ATS. statyme taip ir nurodyta. KL. Ai. Dabar noriau paklausti js konkreiau, nes vis tiek js
142
[...] skyrius reng ir ia pastarosiomis dienomis, dviej, trij dien payma atsirado, kur verslo taka iniasklaidai. Jums inoma tokia payma? ATS. inoma, tik neinoma, kaip jinai atsirado. Mes j tik vakar parengm. KL. Js parengte? ATS. Taip. KL. Js manymu, mums reikt su ja susipainti, jeigu mes nortume susipainti, ar vl nebt sakoma, kad mes pakenksime tyrimui ir t.t.? Ar ta payma, kuri yra parengta, turt atsigulti pas Prezident ant stalo ir pas kitus pagal kompetencij alies vadovus? ATS. Ta payma, kai buvo sudaryta tokia komisija, kuri tyr itas ms ankstesnes paymas, tai po to kalbjau su Tekoriumi, kad va, mes ia taip raom, visur raykime, kad galimai, kad visur matytsi paymoj informacijos vos ne gavimo altinis. Su kuo a tikrai nesutinku. Tada jau ne analitin payma. ita payma, apie kuri js minjote, ji surayta taip, kur matosi, kokiu bdu gauta informacija. Tai ji, irgi payma ir tikrai rimta payma, bet a nedrsiau, jeigu, pavyzdiui, statymas neleidia teikti informacijos, kur matosi priemons, kokios buvo naudotos, tai taip. Bet ji normali, gera payma, tik ms vadovybs nurodymu traukti tokie dalykai, kur matosi priemons. Tokios paymos jau galima KL. K js turite omeny, sakydamas, ms vadovybs nurodymu traukti tokie punktai? A teisingai supratau, turinys jus takojo, kad bt toks turinys, per kur irykja informacijos altiniai? ATS. Panaiai. KL. O kokiu bdu jus takojo? Liep perrayti? ATS. Ne mane asmenikai. A dar buvau komandiruotje. I komandiruots buvo ikviestas ms [ ... ] skyriaus virininkas, kuris buvo paskui kvieiamas t komisij, kuri dirbo, kuri turjo tai vertinti. KL. ia tarpinybin? ATS. Ne tarpinybin. Ir buvo jam tiesiai pasakyta, kad taip negalima rayti, reikia rayti tai taip ir taip. Vienu odiu, reikia rayti kaip prokuratr. KL. Ir buvo perrayta ta payma? ATS. Ji nebuvo iki galo parayta, bet kai buvo pabaigta, tai buvo pabaigta.
143
KL. ita payma dar turjo, js sakte vakar, (negirdti) traukta altinius, ji skirta iorei ar viduje? ATS. Ji skirta direktoriui. Direktorius gali supaindinti, gali nesupaindinti. KL. Bet tai irgi siejasi su politikais ir su kai kuriais auktais pareignais? ATS. Tai siejasi su tais paiais, kurie jau minimi ir ankstesnse paymose. [ ... ] KL. A tik vien paprast dalyk noriau paklausti. Anksiau js rengdavote paymas adaptuotai. Ruodavot paymas adaptuotai, js inote, k tai reikia, neaikinsim. Dabar js papra paskutin paym parengti neadaptuot, su altiniais ir kitokiais dalykais. ATS. Ji, skaitykime, irgi adaptuota, bet jeigu skaitome tas paymas, ten normali. Turima informacija, kad tas, tas, tas. Nepasakysi, ar ten sekama buvo, ar KL. Nieko nepasakysi, bet gaunat tik informacij, kad kakas yra negerai? ATS. Galimai taip, nes itas kalbjo su ituo. Toliau taip, kadangi itas pasak itam. KL. Supratau. Anksiau toki praym nebdavo, kad btent itaip darytumte patys? ATS. Nebuvo. KL. Nebuvo. Praau pasakyti, ar mes galime prayti, kad pagal t paskutin paym, kuri ia minime, kur mes tikrai nenorime t neadaptuot dalyk, kad parengt adaptuot paym? ATS. Galima. [ ... ] O iaip a dar norjau pridurti dl tos paymos, kuri lieia Kaun. Dabar prie jus buvo mano pavaduotojas, o tuo metu, kai viskas vyko, jo mano pareigas, a buvau atostogose. Jis man paskambino ir pasak, va tokie ir tokie negeri dalykai. K man daryti? Konkreiai kas ten fiksuojama? Sakau, privalai i karto informuoti direktori. Direktoriaus pareigas tuo metu jo, kadangi Pocius atostogavo, Dabainskas. Jis nujo, yra jo tarnybinis praneimas, kad jis pas j nujo. Jis nujo pas Dabainsk ir pasak, kad vyksta tokie dalykai, mons vaiuoja, tas darosi. Mes galvojome, gal tikrai, gal sekim kok pradti
144
naudoti. Dabainskas pasak: ne, nereikia, tai su manim suderinta. O kada kilo dl t paym toks chaosas, tai visi pradjo neigti (negirdti). Man kyla klausimas, ar i mano pavaduotojo nori padaryti melag? Toki dalyk nebuvo. Dabainskas aikiai pasak, kad taip, su Stoniu nuvaiavo tas ir tas susitikti. KL. Atsipraau. Turit omeny, ta antra pus su Stoniu nuvaiavo susitikti, btent VSD darbuotojas? Lyg ir Dabainskas pasak, kad su jo inia nuvaiavo. O dabar neigiama. ATS. Paskui, kai dl t paym kilo toks klausimas, Tekorius mane pasikviet ir sako, inai, Vytai, jie visi neigia, kad kakas buvo, kakas vaiavo. Tas pats Bieliauskas sako, man labai apmaudu, bet man panau, kad a bsiu padarytas kvailiu, melagiu. KL. Bet jo praneimas yra dokumentuotas, neprapuls? ATS. Ne, yra visi raai yra ir ta payma, kurioj matosi. Bet ta payma sudaryta t ra pagalba KL. Patikslinsiu klausim, neigirdau. Js pasakte, kad su Stoniu atvaiavo susitikti? ATS. Ten buvo toks epizodas. KL. Js darbuotojas? ATS. Taip. KL. Ne vienas, a supratau, daugiau. ATS. ia buvo ta payma, ji ir pavadinta, dl konflikto Kauno termofikacinje elektrinje. Tada atsimenate, buvo Faktikai Kauno termofikacin elektrin dabar priklauso Gazpromui. Ir vald viena grup, dabar nori paimti kita grup ir paimti tas pats Stonys. Kai ten vyko itas, jie pagalb pasikviet Saugumo departament, Stonys pasikviet. Esm yra ta. Pagalba KL. Nesankcionuota pagalba. ATS. Be abejo. KL. Praau. Noriu isiaikinti. Paaikinkite labai tiksliai, kaip ia tada, prie ko ia VSD, a i karto nustebau? ia nra sekimas. I pradi galvojau sekimas, o, pasirodo, ne, ia yra pagalba Stoniui, taip ieit, VSD. KL. Tai tada ta intencija ir kilo tas VSD darbuotoj susitikimas? ATS. Taip. Kad padt Stoniui isprsti. KL. A truput nesupratau. Js sakte, nuo 2005 met pabaigos valdyba
145
pradjo rengti analitines paymas departamento vadovybei. Bet apskritai paymos rengiamos ar vis laik, ar jau seniai? Ir ne tiktai itos valdybos, ir kitos valdybos paym forma tuos tyrimus apibendrina. Tai k reikia pasakymas, kad nuo 2005 met pabaigos tiktai? ATS. Tai iuo klausimu. KL. Ai, kad iuo klausimu? A nesupratau. O ar js inote, ar tik spjate, kad ta payma dl Kauno termofikacins nepateko Prezidentui arba kitiems vadovams? ATS. A neinau, ar pateko Prezidentui. KL. Js tik spjate, kad nepateko? ATS. Neinau, gal ir pateko. A neinau. KL. Js taip usiminte, kad jos nepateko, a taip supratau. Gal blogai supratau. ATS. Kaip, iaip tai bdavo taip, jeigu payma grta, kuri buvo atiduota direktoriui ir direktoriaus bna prieraas, paymima tas ir tas arba dar kakas. Arba kit kart payma grta visikai be jokios rezoliucijos, kas daniausiai bna, kit kart bna toki atvej, kai ir negrta. KL. Tai kokias ivadas js dar, pavyzdiui, grta be jokios rezoliucijos, tai k js manote apie jas? ATS. Dirbam savo darb toliau. KL. Bna, kad grta su payma, kad supaindintas, pavyzdiui, Prezidentas? Ar neatsimenate? ATS. Ne, faktikai a toki atvej neatsimenu. Jeigu bdavo pateikiama kakokia informacin payma, ar tokia payma, tai direktorius pasako, tai toki paym reikia parengti. ia jau pagal kitus dalykus, parengti Prezidentui, Seimo Pirmininkui ir Vyriausybei. Jeigu buvo parayta A. Pociui, tai faktikai tik pakeiti adresat ir apaioje paraai direktoriui.
146
ITRAUKA I NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETO VALSTYBS SAUGUMO DEPARTAMENTO VEIKOS PARLAMENTINIO TYRIMO 2006 M. SPALIO 25 D. POSDIO NR. PT-14 STENOGRAMOS
KL. Js tas paymas ruote. Vienuolika paym. Sakykite. Jeigu, ia toks kaip teorinis variantas js matymo, variantas, js sakote apie tai, kad jos gali bti visos pateiktos, visos apimties, tokios, kokios yra, yra ar nra koki nors detali. Bet jeigu komitetas, atsivelgdamas savo veiklos kryptis, tuos klausimus, kurie ten yra atspindti, jie labai aikiai atspindi ir aikiai pasako aukt pareign ryiai, ar, pavyzdiui, js matytumte reikal arba galimyb pats asmenikai, t.y. mogus, kuris ruo paymas, jeigu ten dl kakoki teisini moment jas reikt, kaip pasakyti, taip forminti, kad jos galt gulti iia, nesukeldamos joki teisini niuans, nenurodyti altini, nesiremti, ar galima taip padaryti, ar ne? (ATS.: Be abejo.) Iniciatorius galt pats? Js pats () Ten kak, gabal iimate, ia nereikia, galtumte taip padaryti? ATS. Taip. Dar vienas dalykas, kad kakokie pareikimai ten buvo, kad kakas atsitiks Rimui ar kakas pasidarys, tai ten nieko nepasakyta. Js tik inosite situacij, kas dabar vyksta. Js suprasite, kodl mes nekame. KL. Tik patikslinate, kad politin kriz negrst? ATS. Ne. Nemanau. KL. Praom, pasakykite. Js rengte, js inote, ia labai domiai js pasakte, dl koki vis dlto prieasi tos js paymos nusdo stali? Kaip profesionalas. Js gi rengt, inot, matt. Dl koki prieasi? Js turite subjektyvi nuomon, bet vis tiek turite. ATS. Komitetas sudarytas tirti departamento kokius nors gerus ar blogus dalykus, o ne kokius neaikumus tirti. Dabar vienoje ar keliose tose paymose yra tiesiogins nuorodos ms tarnyb. Ir kit nuorod buvo per vis t byl nemaai, bet jos ne visos buvo () Jos visos yra operatyviniuose dokumentuose, tai va. Toliau, na, kaip, pamat js suprastumte, kodl mes liudijome taip, o ne kitaip. Ir tada visikai bt aiku, kodl esu iandien nualintas. KL. Js jau atsakte t klausim, kodl js nualintas. Bet norjau patikslinti, paklausti vien epizod, nes mes gal iek tiek skirtingai supratome, gal ne visi ufiksavome i to, kas buvo kalbama praeit penktadien apie
147
paym, susijusi su Kauno termofikacine elektrine. Js tada minjote epizod apie tai, kad, rodos, js pats buvote nujs pas laikinai einant direktoriaus pareigas Dabainsk ir turjote kakok pokalb apie tai. A labai noriau, kad js pakartotumte tai, k sakte, nes mes ia prie posd igirdome, kad kaip tik 20 dienos stenograma yra labai bloga ir nieko negirdti. ATS. Vienas dalykas, kad a to nesakiau. Matyt, kakas kitas. KL. A, galbt. Tada atsipraau. Gal js k nors inote apie tai, kas ()? ATS. A visk inau. A tik nedalyvavau svarstyme tos paymos. Istorija tokia ir labai paprasta. Valdybos virininkas atostogauja, a esu paskirtas eiti laikinai valdybos virininko pareigas. Vienas i operatyvini darbuotoj, to darbuotojo virininkas VARDENIS PAVARDENIS irgi berods buvo atostogose, darbuotojas informuoja mane apie tai, gauti duomenys apie tai, jog tame konflikte Kauno termofikacinje elektrinje () KL. A labai atsipraau, jeigu galima, pastumkite mikrofon ariau, nes labai pra stenografist, kad gerai girdtsi, visai prie lp, nes negirdti paskui. ATS. Vykstaniame konflikte dl kakoki neaiki interes dalyvauja departamento mons. Ir ten i t duomen mes tuo metu inojome susitikimo viet, konkrei kavin, ir buvo sprendiama. Jis, kaip operatyvininkas, sako, galbt sekim, galbt patiems pairti, kas ten ateis ar kas susitiks. Sakysime, ten t operatyvini duomen buvo taip: vienas vardijamas vadu, kitas vardijamas kitaip. Ir gavs t informacij, a, pirmiausia, kadangi pirm kart teko vadovauti valdybai asmenikai, a skambinausi su PAVARDENIU ir klausiau, kaip ia daryti, ar mums ia imtis priemoni patiems identifikuoti, irti, kas tai per mogus? Bet PAVARDENIS sako, kam ia, yra darb kit ir panaiai. Paprasiausiai, sako, informuok ir paklausk. Kadangi a inau, kad, sakysime, elektrin kaip objektas yra [...] valdybos objektas, galbt, sako, msik ten kak dirba ir gal ten viskas gerai. A su tokiu odiniu praneimu atjau iki pono Dabainsko, tuo metu einanio generalinio direktoriaus pareigas, ir informavau apie tai, kiek t duomen buvo. Man Dainius Dabainskas pasak konkreiai pavard [...] valdybos pareigno ir pasak, kad tai yra suderinta, ir tam tikr siekiama operatyvini dalyk ir panaiai. Ir viskas. Dar tokie odiai buvo itarti, kad tai yra, be abejo, sako, buvo grietai nurodyta neatsistoti n vien kakuri konflikto
148
pus ir t.t. Na, gavs tok atsakym, a, kaip operatyvinis darbuotojas, tiek met dirbs, suprantu, kad yra dvi valdybos, yra interesai, ir pagal funkcijas viskas gerai. A dar paklausiau Dabainsko, ar reikia fiksuoti ir surayti paym? Sako, jeigu laiko yra, galite, jeigu ne, tai ne. Grs padalin a i pradi, nepamenu tos sekos, [...] skyriaus virininkui pasakiau, kad surayt, kontaktuot su konkreiu operatyviniu darbuotoju ir surayt t paym. O operatyviniam darbuotojui pasakiau, kad tai yra kitos valdybos interesai, ir jie ten dirba savo darb. Ir joki jim tas kavines nereikia daryti ir t.t. Tai viskas. A paskui po dienos ar dviej ijau atostogauti. A atsimenu, man [...] skyriaus virininkas sak, kad primeiau, bet a sakau, nieko, viskas, mano lagamin nuotaikos. Atiduosi PAVARDENIUI, kuris nuo pirmadienio dirbs ir viskas. Toliau, grs i atostog, a vliau i PAVARDENIO igirdau, kad kai jis nune t paym, taip virininkas pasakojo, a pats nedalyvavau tuose dalykuose, kad tie mons, vienas j, kur vardijo Dabainskas, tiek tas, kuris ir taip aikiai pagal tuos duomenis buvo, sakysime, inomas. Buvo kakoks susirinkimas pas generalin direktori ir neva tie pareignai paneig, o ponas Dabainskas, kaip ir ieit, irgi paneig vis t pokalb. A kalbjau ta tema su pavaduotoju Tekoriumi ir a jam i karto sakiau, kokioje situacijoje dabar esu a? Vadinasi, a visk sumelavau. Juk taip? Jeigu apsuksi visk, atjau, apkalbjau Dabainsk ir apkalbjau du siningus pareignus. Tai a nesuprantu, kodl, sakysime, ivis pakrypo taip. Na, dirbot, tai dirbkit. Daug kur pamatai, sakysime, kitos valdybos mones, dirbdamas, sakysime, ar kakur domdamasis, ir pavardes inai, ir niekad nekyla problem. KL. Pasitikslinsiu. Tai js iuo atveju, kaip supratau, js, kadangi informavote apie t situacij, tai js, matyt, gavote informacij, mes ia supratome, i kakur kitur, tai js tame nieko nevelgte? Tiesiog inote, kad ta valdyba dirba savo tvarka ia, js nematte jokios ia nei idavysts, nei veiksm neprimimo, js primte, informavote, supratote, kad atitinkamai (). ATS. Nemaiau. Taiau kai kurie niuansai ten buvo. Bet ten buvo tsinys. A jau atostogavau. Jau paskui, kai skaiiau po atostog t paym, tai ten buvo tsinys. Buvo i ms, matyt, darbuotoj buvo silymai, kaip elgtis tam mogui. Kas domiausia, kad gavs tuos silymus jis dar pasitar su
149
Rusijos puse, ar jis taip gali elgtis. Ir silymai buvo spauda, iniasklaida. Visa tai pasitvirtino dienraiuose. KL. Tai js atsakym pats sau suradot vliau susipains su vliau atjusia informacija, kodl galjo ponas Dabainskas nenorti, kad bt, sakykime, tas fragmentas bt fiksuotas arba inomas vadovybei, kadangi tam tikr abejoni arba galima kelti tam tikras versijas. ATS. A neinau, kodl jie taip pasisuko. KL. Bet kilo abejoni, a pasitikslinsiu, kadangi ponas Dabainskas pasak, kad duotas nurodymas nepalaikyti n vienos puss, ta prasme, kakokie kiti interesai, bet jokiu bdu nepalaikyti, vlesn mediaga paneig t, kad buvo laikomasi tos linijos, juo labiau, kad buvo net pasakyta, kad jokio pareigno ten nebuvo. ATS. Taip, ir domiausia, kad tuose duomenyse yra, per k su saugumieiais kontaktuota. Per k. KL. Yra vliau atjusi informacija, kokius patarimus gavo i VSD pareign? ATS. Taip, yra fiksuota. KL. Jums leidus, a turiu gal kiek nemaloni misij atlikti, bet mes, man atrodo, turim t klausim uduoti. Ar js jauiate, kad kak galjote padaryti tokio, paeisti drausm, paeisti statymus? Su kakuo kak neatsargiai kalbti ar kontaktuoti, kad vyko itas direktoriaus sakymas ir js nualintas nuo pareig. A noriau js, protokolui js samprotavim. Ar js jauiate kakoki kalt? ATS. Nesupratau. Dl to, kad a nualintas? KL. Dl to, kad js nualintas, ar js jauiate, kad gal kak nenordamas ar kaip () Arba kitaip suformuluosiu, kad aikiau bt. Js dirbote, matte, kad dirbate, darote, raote, vyksta negeri dalykai, js t pasakte praeit penktadien. Ir tas sustojo vadovybs viruje, todl galbt, galbt, a noriu, kad js patvirtintumt, pasakytumt taip arba ne, sakau, nemalon klausim uduodu, bet galbt tam tikroje psichologinje bsenoje, kad tai valstybje blogai darosi, vis dlto nusprendte, kadangi yra vieumas, galbt atiduoti tam tikr informacij spaud, kad spauda, paskui mes sitrauktume ir taip klausimai bt sprendiami? ATS. Ne. Niekada. KL. A tik norjau paklausti. Niekada?
150
ATS. Niekada. KL. Be abejo, kiekviena veikla, profesija, ypa js, turi savo subtilybi. Ar yra, sakykim, tokio pobdio veikla, kuri normalioje situacijoje tarnyboj dirbant, ne tampos reimu, ne konflikto kokio nors reimu, tai vienoki ar kitoki operatyvini veiksm vadovyb, dl veiksm nekelt joki problem, tai yra prasta praktika, taiau norint susidoroti arba takoti pareignus, galima tuos veiksmus kitom slygom traktuoti kaip statymo paeidim? Js turbt suprantate, k a turiu omeny, kad js tarnybos specifika tokia, kad ne viskas visada manoma veikti pagal statuto kakok vien ar kit punkt, kur yra dviprasmyb. Tai ar yra toki situacij ir ar jas galima panaudoti, sakykim, po to kakoki kaltinim pagrindimui? ATS. Be abejo. Be abejo, galima. Pagal tas instrukcijas, kokios yra parengtos ir, sakysime, tokios detalios, be abejo, ma paeidim gali pririnkti apie kiekvien darbuotoj. Apie kiekvien. KL. O didesni, grsmingesni kaltinim? Nes smulki () A tikiuosi, kad dl smulki js ne Nors turi teis dl smulki nualinti nuo pareig, be abejo. Bet tokia problema yra. Js taip pat sugebtumte direktoriaus vietoje pritaikyti kiekvienam darbuotojui savo, jeigu reikt, taip? Turint patirt, inant statut. ATS. Na, a manau, taip. KL. Praau pasakyti, kai jus pasikviet [...] skyrius ir pasak, kad js esate nualinamas, ir prieasties jums nepasak? ATS. Taip. KL. Po to js turbt pamatte VSD praneim dl vykdomo tyrimo jau tinklalapyje, kur yra formuluojama, dl ko vis dlto js nualinti, ir formuluojama, a tiesiog paskaitysiu i to praneimo, tyrimas dl operatyvins informacijos smoningo perdavimo, atskleidimo Lietuvos ir usienio pilieiams bei galimo i dokument klastojimo. Tai tokios svarbios valdybos vadovams, kai yra pradtas tyrimas dl toki kaltinim, tai moni kalba tai vos ne valstybs idavimas? ATS. Taip. KL. Ar jums teko susidurti ir ar js nujauiate, kokios gali bti prieastys rayti tokius kaltinimus ir juos vieai paskelbti? Ar yra koki nors niuans, kur js pats galtumte galvoti, kad gal tai gali traktuoti itaip? Tai vienas dalykas.
151
Ir antras dalykas. Ar yra buv i js atminties departamente, kad dl toki prieasi su tokiu vieu pareikimu bt nualinti valdyb virininkai, j pavaduotojai ar kokie nors auktesni, o gal ir emesni skyri vadovai? ATS. Tai nuo antro klausimo. Nepamenu ir neinau n vieno tokio atvejo. Dabar dl to, kuo esame kaltinami, tai pasakysiu taip. Savo sinje a esu ramus. A niekam operatyvins informacijos neperdaviau, nei laikraiams, nei politikams, nei kitiems asmenims. Traktuoti galima daug k. vairs mons skambina, kas ten vyksta, taip. Traktuoti daug k galima. Jeigu buvo vykdoma telefonini pokalbi kontrol, tai ten gali pririnkti ir kak usukti, ir panaiai. Gal gali bti kakoks. Skambina ir mama, skambina ir mona, klausia, kaip tu laikaisi. Tai galima galbt i to ivesti, kad a grs jai papasakoju, k a ia pasakoju. Nesmon. KL. Jeigu galima, dar patikslinsiu. ia kalbama ir apie usienio valstybi pilieius. ATS. Neinau, a nepastu toki. KL. Tai toki nei pokalbi, nei nieko neatsimenate? ATS. Neturiu. Tikrai. I artim moni yra monos tvas, gyvenantis Jungtinse Valstijose. Bet a neinau, ar a KL. Tada dar vienas patikslinantis klausimas. Praau pasakyti. Na, atliks t tyrim. Jeigu pasitvirtina, tai ia neklausiame. Bet jeigu nepasitvirtina? Lietuvos kontrvalgybos vado pavaduotojas, iurkiai, urnalistikai formuluoju, kaltinamas valstybs idavimu, tarimai nepasitvirtina, bet buvo kaltinimas. Ta dm jau tarnybiniame lape amina, bent psichologin. Kaip paskui eiti pareigas? Kaip dirbti su kitais savo bendradarbiais, kai toks kaltinimas yra praktikai jau taps tarptautine inia? Praau pasakyti, ar is tyrimas, net jeigu jis ir baigtsi niekuo, ar nebus klitis jums toliau eiti pareigas visai dl kit motyv? Ir ar tai nra tikslas tiek jums, tiek dl js, tiek dl vadovo? ATS. A manau. A manau, a turiu du vaikus. Visoje ioje situacijoje, suprantate, kaip. Esu normalus mogus, bent taip manau. Labiausiai gaila ko, tai eimos iuo atveju, ir, antras dalykas, t moni, kuriems vadovavau, nes jie mane pasta kaip nulupt. Js galite, jeigu norite, kviesti juos, jie atsakys. Kai kurie gal atsakys kitaip. Yra ir toki, bet tai ia taip niekur nebna, matyt. Dl grimo a dar kakaip, kai viskas taip greitai vyko, a dar nesudliojau visko vietas. Bet a manau, linkstu prie to, tikriausiai negr-
152
iu, nes, kaip js sakote, dm mesta ir dm mesta eimai. Vakar vaikams pasakiau, kad atostog buvau, o vaikas per radij igirdo, bijo paklausti. Yra didels traumos, kurios yra nepamatuojamos. Ir kad ir kaip bt, pagaliau, jeigu a kakur kak perdaviau, ar reikia drausmine tvarka sprsti? Tai turt generalin prokuratra atvaiuoti. KL. ia dar vienas kaltinimas, atsipraau, yra ir dokument klastojimo. Gal galite apie tai k nors pasakyti? ATS. Nesivaizduoju. Neklastojau a dokument. [ ... ] KL. Gal dabar js pats galtumte k nors baigiant, kad paskui vl ko nors, apgalvojot, pamstte, k nors pasakyti tokio komitetui. Man labai svarbi ir tokia netikta buvo js mintis, svarstytina, kad js svarstote klausim grti ar negrti, jeigu taip bt. ia yra labai svarbu. Mums bent jau, tai didiul atsakomyb igirdus tokius js odius. Sakykite, gal dar galtumte kaip profesionalas pateikti savo matym, ala eimai, ala js bendradarbiams, o ala paiai kontrvalgybos struktrai, kai yra pateikiamos pavards dviej pagrindini pareign, kai yra tokie praneimai spaudai teikiami? Tiesa, praneimuose spaudai nra pavardi, bet iniasklaidoje vis tiek jos yra atsiradusios. K galtumte ia pasakyti? Pasekms? ATS. Manau, neliks tos valdybos. Jei ms dirbs, kontrvalgybos neliks. Nes, sakysime, buvo toki moni, kurie vakar atjo ir pasak, ilgai ia irgi nebsime, nes tai yra susidorojimas. Ir apskritai apie valdyb galiu pasakyti, Lietuva tiek tarptautiniu lygiu, tiek viduje ituo kolektyvu tik gali girtis. Visos operacijos, kurios i vienos puss, vieni dienraiai blogai, ia kiti gerai, bet i tikrj buvo vykdytos visos garsiausios operacijos ioje valdyboje. Niekas niekur nenutekdavo. Visi ivyti diplomatai, kurie identifikuoti ir kuri veikla udokumentuota, tai buvo ios valdybos darbas. Vis moni, ne PAVARDENIO, ne PAVARDENIO. [ ... ] Tai va, ir pabaigai, sakau, a jau minjau ir praeit kart, it skandal a nekliau, spaud njau, ir a atjs liudijau todl, kad taip sak mano sin. Niekas mans nevert, js klauste apie problemas, apie mikroklimat, a manau, js j pamatte. Tada sprskite. O man gyvenimas tuo nesibaigia. Bet k ten pridirbti, sudirbti, nes ta komisija, visi kaip vakar valdybos monms buvo pasakyta, bus kompetentingi mons. A sakau, tie
153
mons bus tie patys, kur Dryius sulaikinja, kurie kliauzes, kurie mones ne tuos sulaikinja, bus tie patys pareignai, kurie, vertin ms tas paymas, taip, nerado, prie ko prikibti, prie dviej, trij odi, kurie i esms turinio nekeiia. Ir viskas pagal byl buvo, atitiko tie duomenys, a neinau. Tai jie bet k gali parayti. KL. Nepaisant to, jeigu galima, dar, pirmininke, vien sakin a nuo savs noriu pasakyti. Vis dlto nesvarstykite vien ito savo sprendimo, likimo. Gyvenimas visaip eina. Ir tikrai () ATS. Ne, be abejo. A nebijau, man galvos ir rank niekas neatims. I tikrj taip, sakau, man tai yra keista situacija, kad nuobaud kaip toki neturjs, buvau vis skatinamas. Praeit pavasar u ios bylos, nes a daugiau toki rimtesni ir neturjau tuo metu. Buvs Seimo Pirmininkas Paulauskas apdovanojo mane vardiniu ginklu, o staiga a dabar pasidariau idaviku. Na, tai nesusieina. KL. Ne, nepasidarte. ATS. Tai yra labai skaudu. Tai yra labai skaudu. KL. Man atrodo, a ireikiu bent daugumos nuomon, kad i tikrj mes jus ujauiame ir suprantame. Supraskite teisingai, kad mes ia daryti koki nors paad, bet a manau, kad mes padarysime ivadas pagal savo sin. Ai jums. Js tikrai skubot sprendim nedarykite. Ai. [ ... ] LIUDIJA KITAS ASMUO [ ... ] ATS. Vakar apie pietus man paskambino [...] skyriaus virininkas, parod sakym, kur vienu sakymu dl vien ir t pai motyv esame nualinami a ir VARDENIS PAVARDENIS. Taip pat buvo nurodyta tiktai kakok rat, ar tai paym, kuri, kaip supratau, yra parengusi departamento vadovyb. Su tuo sakymu susipainau ir atlikau sakyme nurodytas procedras. Atidaviau paymjim, atidaviau savo vis turt, kur turjau, materialin, visk perdaviau ir vykdiau sakym. Nors nei buvau persptas, kaip to reikalauja tvarka, kad mano atvilgiu yra atliekamas kakoks tyrimas, nei buvau supaindintas su tuo pagrindu, kuriuo pagrindu buvau nualintas, to nebuvo.
154
KL. O kaip dl t kaltinim? Nepykite, kad nemalonus klausimas. Bet js juos atmetate? Ar kaip? ATS. A atmetu. A nesivaizduoju, apie k ia gali bti kalbama, bent jau i iniasklaidos kiek girdjau, visikai slaptos informacijos, siekiant smoning nutekinim Lietuvos ir usienio pilieiams ir galimos tos informacijos klastojim Pirm kart girdiu, nesivaizduoju, kas tai galt bti. KL. A dl paios nualinimo procedros. Vakar ia ikilo klausimas dl teisini kai kuri niuans, ar tai buvo viskas atlikta pagal statut, ar gali pats departamento generalinis direktorius nualinti be silymo auktesnio virininko nualinti kur nors pareign. Dabar gavome Teiss departamento ivadas. Kaip js pats galite vertinti? Vis tiek ar esate kada susidrs su nualinimo procedromis, kai buvo nualinami mons jums vadovaujant? Ar visada taip buvo elgiamasi, kad vienaaliku VSD direktoriaus sprendimu? Ar buvo btinas silymas virininko to pareigno, kur nualina? ATS. Pirm kart susidriau. Nei mano padalinyje kada toki dalyk buvo, jeigu galbt buvo kakoki kituose padaliniuose, tai a tuo nesidomjau. Tik, kiek inau, ta tvarka ir tyrimo atlikimo, ir nualinant atliekant tyrim, tai pareignas turi bti supaindintas, kad jis tariamas padars kok nors drausmin nusiengim. Tuo pagrindu, kol bus atliktas, koks tai nusiengimas, ir kol bus atliktas tas patikrinimas, jis gali bti nualintas nuo pareig. Tai taip yra numatyta ms taisyklse. Ir visada taip buvo. Bet kok tyrim atliekantis [...] skyrius, ar pareignas pameta tarnybin paymjim, ar dar kak, tai atliekamas patikrinimas, tai automatikai darbuotojas gauna ratik praneim, kad jis tariamas padars drausmin nuobaud, ar prarads paymjim dl aplaidumo, ar dl kako tai. iuo atveju nebuvo jokio supaindinimo. [ ... ] KL. Js sakte, kad nejauiate kalts ir neinote, dl ko buvote nualintas. Taip? Vis dlto, kodl? Kaip js pats atsakytumte klausim? Gal tai kam naudinga buvo? Kaip js pats pakomentuotumte? Vis tiek js iekote atsakymo t klausim. ATS. A vakar Panoramoje sakiau trumpai, kad, mano manymu, mano sitikinimu, tai yra susij su liudijimais komisijoje. Kokias galiu daryti prielaidas? Jau kai komisija pradjo dirbti, pradjo kviesti mones, a per praeit posd sakiau, taip netiesiogiai, bet buvo kalbinjami liudytojai, mo-
155
ns, ta prasme, kalbinjami, tikinjami, kad visko nereikia komisijai atsakyti, geriau mes susitvarkysime viduje ir t.t. Netgi daugiau galima pasakyti, kad tai darysime struktr, struktrizuosims, dar turi galimybi, dar kilsi karjeros laiptais ir t.t. Tik mano pozicija buvo tokia, a ir direktoriui tai sakiau, ir jo pavaduotojui Dabainskui sakiau, kad jeigu mes nenorime diskriminuoti, diskredituoti departamento iki galo, tai teisingiausias ingsnis, jeigu generalinis direktorius, ir direktoriui tai sakiau tada, kai mes buvome, ms pokalbis truko 11 valand, kad teisingiausias ingsnis bt atsistatydinti direktoriui. Tai ia buvo mano tokia mintis. O vadov mintis, dalyvavo Dabainskas ir Pocius. KL. Kada? ATS. Tai buvo dar iki mano pakvietimo ia pirm posd, pirmadien, dabar nepasakysiu katr, ar upraeit, ar dar kuris. KL. Gerbiamasis pareigne, js neapsakomai svarbi detal paminjote. Tik prayiau vardyti, kada ir kas band daryti ar dar tak dl galimo js liudijimo komisijoje? ATS. A dabar atsakiau dat, t pirmadien, man dabar sunku. Gal upraeit ar uupraeit () KL. Praeit pirmadien. ATS. Taip, galjo bti taip. A buvau pakviestas pas direktori tokiu formaliu pretekstu be penkiolikos penkios KL. Detaliau galtumte? Detaliau? ATS. Jau pradedu detaliau. Be penkiolikos penkios buvau pakviestas pas direktori dl eilini darbo reikal. Ujau, pabuvus mums su direktoriumi dviese, gal po keli minui ujo pavaduotojas Dabainskas, tai ir prasidjo tas ilgas ilgas pokalbis. KL. Ai, tai tada ilgai kalbjots? ATS. Taip. Iki keturi ar tai iki puss penki ryto. KL. Trise? ATS. Trise. KL. Aiku. Na, kaip sako, i dios isikalbjote. ATS. Na, taip. A k sakau, mane mgino tikinti, kad tai vis dlto nereikia, kad ia mes viduj, kad mes kuo daugiau komitetui suteiksime informacijos, tuo bus blogiau paskiau Saugumo departamentui, paskiau gali prie Vyriausybs prijungti, ar dar k nors, bsim nesavarankiki ir t.t.
156
KL. A dar norjau patikslinti. Ar ia buvo prie js liudijim? ATS. Taip. KL. Js jau buvote pakviestas liudyti? ATS. Dar nebuvau. KL. Bet tai ia js taip supratote, kad tai buvo, na, kaip sakoma, draugikas pokalbis prie stalo, taip? ATS. Taip. A taip supratau draugikas spaudimas. KL. Na, suprantama. Kiekvienas norjo idstyti turbt savo pozicij. KL. Tai vis tiek, jeigu galima, dar tuo paiu klausimu, ia naujas dalykas apie tai, kad js buvote taip ilgai bendravs su direktoriumi ir su pavaduotoju, ir kalbjots, ir kaip tik prie liudijim. Ir kaip js sakote, kad buvo daromas velnus spaudimas. Ir usiminte apie tai, kai js kalbjote, kad geriausia bt generaliniam direktoriui atsistatydinti. Tai kokiame kontekste buvo toks pokalbis? Kokios buvo per aplinkybs, kad toki tem svarstte? ATS. Tos temos svarstymas prasidjo pas generalinio direktoriaus pavaduotoj Dabainsk. T pai dien darbo reikalais ujau pas Dabainsk, ir diskusija dl to, kas vyksta, tokia trumpa. A papraiau ir Dainiui sakau, kad, Dainiau, vis tiek vadovas turi pavaduotojus, jis su jumis tariasi, tikrai ala departamentui daroma didel dl to paties tyrimo vykdomo, apskritai dl paties vadovo anksiau buvo ala kaip rezervo karininko. Sakau, dabar tas laikas, tyrimas tik yra prasidedantis, ir tas laikas, jeigu direktorius garbingai, graiai pasisaks Seimo tribnoje ir dar kak, t kalb jam galbt kakas moka parayti, atsistatydint, tai atpult labai daug problem, kurios faktikai dabar diskredituoja t pat departament. Visos problemos, aiku, neigrit, bet nebt gal toki dalyk, kad ia kako neteiksime, ia teiksime ir t.t. Man atrodo, tikrai komitetas gaut papildomai daugiau informacijos, ir tam paiam Saugumo departamentui nebt padaryta tokios alos, mano manymu. KL. A noriu patikslinti. Ar kartais jums neatrodo, kad generalinis direktorius yra nuo kako priklausomas, takojamas? ATS. Man taip atrodo. KL. Tai gal galite patikslinti? KL. Patikslinti noriau. Ar tik intuicinis jausmas, ar truput t js intuicij pastiprina js turimos inios.
157
ATS. Ta intuicija pastiprinta yra ir tose paymose minimose. Kur vyksta konfliktas dl Kauno termofikacins elektrins ir kur per Ston ir per Januk yra veliami saugumo pareignai, kad stovt Stonio pusje, tai akivaizdiai parodo. Netgi saugumo pareignai padeda, t.y. pataria, kaip geriau daryti, koki veiksm imtis ir t.t. Ten, a neinau, komiteto nariai t informacij ino. A j inau tik i spaudos dl Kauno termofikacins elektrins. Jeigu taip yra, kaip tai spaudoje buvo parayta (Kauno dienoje skaiiau), rusai priima statym, kad nuo kit met duj negals tiekti per tarpines mones, kokia dabar yra Dujotekana. Ir nuo kit met dujos gals bti tiekiamos tik per antrines mones ten, kur Gazpromas turi akcij. tai tokia mon ir yra Kauno termofikacin elektrin, kodl dabar tenai Stonys taip ir kovoja. O dl to paties, kaip dabar komiteto nariams, ia su paslaptimi susij, bet turi teis susipainti. Tai toje paioje ms mediagoje, i kurios yra padarytos ir tos analitins paymos, toje paioje byloje, tame tyrime yra numatytas planas, jau jis galbt pustas gyvendinti, nes nuolat ir js t klausim keliate, kad bt surinkta mediaga ir pateikti teismui, kad Dujotekana bt pripainta priedangine organizacija. Visa tai daroma. Tai bt, aiku, nenaudinga daug kam, vis pirma Stoniui, galbt ir valdininkams, kurie su tuo turi kak bendra. ia tik mano tokia nuomon. Bet faktikai tas dalykas, tas procesas jau yra pasibaigs. KL. Be to, noriu, ia labai domi informacija, noriu patikslinti. Tai js valdybos darbo kryptis buvo it dalyk privesti iki to, kad ikiteisminio tyrimo ir panaiai, kad pripaint it organizacij kaip priedang, taip? ATS. Taip. Ten nereikia ikiteisminio tyrimo. Pagal statym ta mediaga yra surenkama, pakankama mediaga, ir pateikiama teismui. Jeigu teismas pripasta pagal tuos poymius, kurie yra, tai () KL. O kiek laiko dirbama ia kryptimi? ATS. ia kryptimi mes jau dirbame, na, gal kokius tris mnesius. Jau pus darbo padaryta turbt, yra apklausiami mons, renkami tie visi poymiai, kurie rodo, kad tikrai tokia mon ten buvo jau steigta ir kad asmenys priklaus specialiosioms tarnyboms, dalyvavo jos steigime. Jau eina artyn prie realizacijos. Tik faktikai dabar pagrindinis tos bylos tyrjas tai buvo VARDENIS PAVARDENIS. iuo metu jo nra. Gal gale ir mums visos bylos negrintos iki iol. KL. Tai kur jos tada yra?
158
ATS. A negaliu pasakyti, jos yra pas vadovus: arba pas Poci, arba pas Dabainsk, arba Neinau. KL. Gerbiamasis pareigne, praom pasakyti, dvideimt dien js ia davte parodymus. Kodl js tada nedetalizavote ir nepasakte, jog turjote tok ilg ir isam pokalb pas pon Poci, dalyvaujant ir Dabainskui? ATS. Praeitame posdyje a tai sakiau, a sakiau, kad turjau ilg pokalb. A it tikrai sakiau, tik nedetalizavau kaip, iki keli valand ir su kokiais grimais. KL. Ir dar kart noriu prie to paties paklausti. Pokalbio pabaigoje, kaip visuomet, pirmininkas jums ugarantavo, kaip ir visiems pareignams, na, tariam js, nors dabar ir juokinga, tariam js saugum, jeigu kas daryt kokias nors takas ar dar k nors, papra, kad galtumte informuoti komitet, a dar pajuokavau atskirus komiteto narius. Vis dlto, ar jums nesuponavo tada, kad reikjo isamiai detalizuoti t, k js dabar detalizavote, ir tada mums bt galima objektyviau sprsti? ATS. Dl to mano pokalbio js? KL. Taip. ATS. Matote, t pokalb galbt ir direktorius, ir Dainius gali paneigti, nes mes buvome ten tik trise. A tai vis laik galvoju, oponuoju moni pilietin sin, kad jie tai patvirtins, bet tai gali paneigti. Bet yra kameros, yra filmuojamas prijimas. I departamento buvau ivaiavs su direktoriaus maina, tai toki dalyk gal ir iliko, bet (...) KL. Dar prie to paties. O daugiau buvo jums kakoki uuomin, spaudim tiesiogiai arba netiesiogiai dl liudijimo ms komitete? ATS. Tai buvo toks pagrindinis. Daugiau a turbt su direktoriumi nesu kalbjs nuo to laiko. KL. Dar trumpam noriu grti prie ilgo, iki paryi usitsusio pokalbio. I to pokalbio koks jums susidar spdis? Ko labiausiai nenorjo VSD vadovas Pocius ir pavaduotojas Dabainskas, i tos informacijos suteikimo komitetui jie labiausiai bijojo, nes sdint pus nakties, tai ne vien tik buvo sakinys, kad nereikt per daug atvirai kalbti. Buvo kalbama apie konkretesnius dalykus. Jums koks spdis susidar? Kokios informacijos atskleidimo labiausiai bijojo ar norjo VSD vadovai? ATS. A manau, labiausiai bijojo tai turbt dl t paym. Kadangi ten buvo toks, atrodo, t dien buvo komisijos uklausimas, kad bt pateikta
159
visa informacija, kur yra kakokie korupciniai ryiai minimi. tai ir kai mes gavome i Valdymo biuro rat, kad pateikt informacij tiktai t, kuri yra ijusi i departamento. Tai a nujau pas [...] virinink ir jam sakau, kad pagrindas tai bt pateikti ne tik t informacij, kuri ijo, nes kuri ijo, tai priimti galbt kakokie sprendimai ar dar kakas. Bet pats pagrindas yra, kad bt pateikta ta informacija, kuri yra, kuri yra apibendrinta, ianalizuota. KL. T dien js t nuomon ireikt, prie vakarojant. ATS. Galbt. A dabar tiksliai neatsimenu. Gal tai galjo bti penktadien. Apie tai kalbjau. Ir a pasakiau, kad tai nra visikai teisinga. Jis sako, mes su direktoriumi pasitarme, direktorius sako, kad galima pateikti informacij tiktai t, kuri yra patikrinta ir rodyta. Na, jeigu patikrinta ir rodyta, tai turi bti priimtas tada procesinis sprendimas ir ikelta kokia nors arba neikelta byla. Jeigu tokiu atveju irti, tai mes tiktai statistik galime rodyti. iaip mes esame informacin tarnyba ir, manau, turime rodyti ne tik tai, kas jau yra rodyta. KL. Kitas klausimas. Labai daug met dirbat itoj tarnyboj, einate auktas pareigas, js veikla yra specifin. Js, kaip vadovas, turbt galtumt pasakyti, ar galima laisvai interpretuoti vien ar kit js kaip pareigno veiksm. Jums dabar ikelti kaltinimai. Ar lengva yra juos ikelti darbuotojams, ar js tokiu pagrindu, kokiu js nualinti, taip pat galtumt lengvai savo pareignams ikelti per kelet dien, surasti, dl ko ikelt? Man patys mechanizmai doms, ar yra sunku surinkti, ar tai yra nemanoma, jeigu nra pagrindo? ATS. Jeigu nra pagrindo? Tai, jeigu nra pagrindo, tai gal ir lengva, atsisdau, suraiau, sugalvojau. Ten ratas, kur tame sakyme buvo minimas, kiek supratau, tai yra vadovybs ratas [...], kurio pagrindu (...) A jo nesu mats ir neinau kaip. Bet, kiek inau, kad niekada kakoki tarim mano atvilgiu dl i vis dalyk nra buv. Kodl a dabar plaiau pasakiau apie t, kai buvome ilgiau pas direktori. Tai a tada buvau labai patikimas, labai geras, labai visk ir t.t., tik nieko neduokim, kalbkim protingai ir viskas baigsis, ir dirbsime toliau. Tai a taip manau. [...] KL. Praau pasakyti, ar js tyrimas [...] valdyboje dl Dujotekanos buvo pradtas dl [...] valdybos koki nors, na, pamstym, mediag, tiktina, kad tai galt bti taip, ir tada jau perdav js valdybai, kur reikia jau
160
kit priemoni tam atskleisti. Ar tai buvo js valdybos savarankikas darbas? ATS. Tai ms valdybos savarankikas darbas, kuris eina kompetencij. Buvo pradtas grynai i [...] grsms, kur a ir sakiau, buvo verbuojami Lietuvos pilieiai, bet paskiau mes perjome ir pamatme, kad daroma ir taka, kad irgi yra pagal kompetencij darbas. KL. Tai praau pasakyti, per t naktin pasisdjim, ar Pociaus ir Dabainsko nuomons sutapo visais klausimais, ar buvo ir koki nors skirtum? ATS. J nuomons tarpusavyje? KL. Dl to, kaip js turtumte ia k sakyti, ko nesakyti, kokios galimos pasekms? Sutapo, jie veik abu vienodai ta paia linkme ar matte ir koki nors kit? ATS. Taip, taip, ne, nematm. KL. Vienodai. Praau pasakyti, dabar, kai dl Dujotekanos tos visos bylos yra paimtos ir js apie jas neinote, kokios yra technins galimybs kokius nors dokumentus byloje sukeisti, sunaikinti, prapuldyti ar dar kak padaryti, nebtinai pakeiiant dokument vidur, bet tiesiog nefiksuota, tokio pokalbio nebuvo, tokios stenogramos nra, o kadangi jos nra, tai nra tada ir rodym? A vulgariai taip sakau, nenordamas giliau lsti, js puikiai suprantate, k turiu omeny, (Balsas salje: Trumpiau.) turim mediag iimti, suklastoti, tuo bdu pakeisti galimas bylos ivadas, kad byla, teismui atiduota dl sprendimo, i principo pasirodyt nebeperspektyvi. Kokios yra technins galimybs? ATS. Nemanau, kad tos galimybs tikrai tokios yra. Kadangi, kaip js sakote, byla, tai bylos yra susitos, jos yra sunumeruotos, surayti apyraai kiekvieno dokumento, nebent keisti ten dokumentus, bet tai gana sudtinga. Po kiekvienu dokumentu darbuotojas yra pasiras, ant kiekvieno dokumento yra mano viza, yra (). KL. Supratau, nelabai manoma t padaryti. Praau pasakyti, kiek departamento vadovyb turi takos, kai jau byla baigta, mediaga surinkta, lyg ir reikt eiti teism, laikyti tas bylas kur nors seife ir nesikreipti teism? Ar jinai turi toki tak, ar neturi? ATS. Manau, kad turi. KL. Ir kiek ilgai gali t daryti, ar gali taip laikyti ir 10 met, kol jau nereiks niekur kreiptis?
161
ATS. Na, jeigu pamus paskutin atvej, ikiteisminis tyrimas dl Uspaskicho buvo padarytas irgi [...] valdybos parengta mediaga. Visa tai mes galjome padaryti jau prie por met turdami visus tuos duomenis, j nepadaugjo. J nepadaugjo. Bet kad netgi buvo labai rizikinga, kai mes pradjome realizuoti Uspaskicho byl, tai, ai Dievui, ms sekimo padalinio pareignai pamat, kad kakokia moteris kakoki d nune, padjo lengvj main. Tai buvo pasakyta PAVARDENIUI, jis tuo metu vadovavo tai vietai, ir liepm t main saugoti, kol baigs. Visur darme kratas, mes jokios juodosios buhalterijos nebuvome rad. Ir kai tik atidarme t main, toje mainoje, pasirod, buvo paruota iveti sunaikinti visa tikra originali juodoji buhalterija. tai tai buvo sekundi laikas. Sakau, prie dvejus metus galjome daryti, kad t pat pasiektume, prie metus ir tai darme iuo metu. Kodl nedarme anksiau ir kodl darme iuo metu tiktai prielaidas, kurios net matytsi, jeigu js gerai susipaintumte su tomis paymomis. Anksiau Stonys su Uspaskichu buvo vienoje komandoje. Paskiau jie susipyko. tai ir visas atsakymas. KL. Dabar dl Kauno termofikacins elektrins js valdybos rengta payma. Kaip js manote, tai, kas joje yra, tekstas toks, koks yra, naudojant operatyvin mediag, vis kit informacij, ar tai toks tekstas, kuris niekaip negali ieiti u departamento rib netgi Prezidentui? Todl, kad ten operatyvin mediaga? ATS. Ne, galbt ne todl, kad ten operatyvin mediaga, o galbt todl, kad tenai pagal t mediag galima daryti aikias ivadas, kad departamento vadovyb atstovauja Stonio interesams. [ ... ] ATS. Netgi pasakysiu, ne tai, kad abejoni nebuvo. Jam buvo suteikiama mediaga, buvo labai domimasi. Ir kai vyko Maeiki naftos privatizavimo procesai, tai ia, kas surayta paymose, tai yra tiktai galbt 10-20 procent apibendrintos tos mediagos. Bet a gaudavau kiekvien dien informaciniais operatyviniais praneimais informacij, ir eidavau pas direktori, teikiau t naujausi informacij i t pai tyrim, kuriais dabar suabejota. Ir direktorius jais labai domjosi. Jis man buvo nurods, tu tik gauni informacij, i karto ateini pas mane ir informuoji. Gauni, ateini, informuoji, t a ir dariau. KL. Prie to paties. Ar negalima daryti prielaidos, kad i vadovybs buvo
162
nuleidiama speciali informacija tiems objektams, kuriuos js tyrte? Jeigu taip buvo domimasi, vadovyb Vyriausybs neinformuoja, tai kodl tada domimasi kasdien, k js darote? ATS. Tai domimasi, nes vyko ir Maeiki naftos () KL. Tiesiog prielaidos. ATS. Prielaidas galiu daryti. A negaliu to paneigti, negaliu to patvirtinti, bet () [ ... ] KL. Aiku. Tai dabar js sakote, kad dirbant pagal t byl, kur susijusi su, simbolikai j pavadinote, su Uspaskichu, jau mediaga buvo madaug sukaupta, kuri tapo ikiteismini tyrim pagrindu madaug prie dvejus metus, taip? Ir tas nebuvo sprendiama taip sakant, motyvuojant tuo, kad () Ar vlgi js ratikai apie tai pateikte, kad kakaip tokia mediaga yra, kad tokie duomenys yra, kad galima pradti ikiteismin tyrim, buvo ijusios tos tarnybins paymos vadovui? ATS. Taip. KL. Ne vien kart? ATS. Ne vien kart. KL. Kad tokia sukaupta mediaga, kad galima pradti ikiteismin tyrim? ATS. Taip. Ir kurioje vietoje yra juodoji buhalterija, ir kas j tvarko, ir t.t. KL. Ir kalba apie ikiteismin tyrim. KL. Galima patikslinti? Ar ia t paym Patikslinti ties ta vieta, kur dabar js paklauste. Ar it paym, kurios dl juodosios buhalterijos V Us. paskicho, j likimas toks pat, kaip ir it paym? Ar jos ieidavo, ar jums inoma, kad jos bt ijusios kur nors u departamento rib? ATS. Ne. Jos niekur neieidavo u departamento rib. Na, bent a jau neinau, kad jos bt ijusios u departamento rib, kol direktorius man nepasak, jau dabar galime, jau dabar yra laikas realizuoti, galime realizuoti. tai tada viskas ir ijo. Apibendrintai Generalin prokuratr. KL. Dar patikslinim. O jums atrod, kad jau anksiau laikas buvo, ar kaip jums atrod, kaip jums paiam matant situacij? ATS. Galbt, jeigu su tom paymom buvo supaindintas kakas, ar Seimas, Prezidentas, Vyriausyb ar dar kakas, tai galbt kakoks politinis sprendimas galjo bti priimtas, kad ar tai dar anksti, ar tai dar kakas. Man to
163
direktorius nesak, bet tos mediagos jau buvo teikiamos seniau. Realizacijai dar nebuvo laiko, nors mes jau vis mediag turjome. Ir vien dien paprasiausiai, vien dien direktorius pasikviet ir sako, viskas, darome. KL. Dar noriu patikslinti. Ar galima bent jau apytiksliai inoti, kada tos paymos, kai js mante, kad reikt informuoti ir vadovyb? Galbt vadovyb galt jau informuoti ir anksiau. Ar tai dar buvo iki Seimo rinkim? Kiek madaug laiko tas truko? ATS. Man atrodo, kad tai buvo po Seimo rinkim. KL. Tai js pradjote () KL. Kokie geri metai prajo laiko? ATS. Taip. Vir met tai tikrai. KL. Tai tsiant it klausim, js usiminte apie politinius vertinimus, taip? Tai turjote praneti, kur mes kalbame apie baudiamuosius nusikaltimus. Tai kodl Saugumo departamentas, turs sukaups operatyvin mediag ir dirbdamas ikiteisminio tyrimo kryptimi, turi derint klausimus su kakuo? Js sukaupte mediag, reikia pradti ikiteismin tyrim, ir viskas. Ar reikia derinti su kakuo, ar sujo politin situacija, ar nesujo politin situacija? ATS. A neinau. Paprasiausiai, kad ta situacija () KL. Js prielaid toki darote? ATS. Ikiteisminiam tyrimui ji jau buvo sujusi seniai. KL. Aiku. Ir tada paskutinis klausimas iuo metu. Js, be abejo, pastebite, kad informacijos nutekjimas yra skirtingus, sakykime, skirtingus laukus ir politikams, ir iniasklaidai, nors skirtingom iniasklaidos priemonm, kurios vargu ar tarpusavyje yra susijusios, vieni vienoj kak rao, tai pagrindiniam dienraty, kiti dar kakokiam rao. Tai it pastebite, ito negalime atmesti, teisingai. itas yra, taip. Galbt ir verslininkams t pat sako, taip. Na, neduok Dieve, galbt ir nusikalstamoms grupuotms, nors yra interesantai, gali bti ir tie, ir tie. Kokias js prielaidas darote? Vis tiek kakas gi t daro, na, neatsiranda ta mediaga ar kokiam viename laikratyje, ar kitame laikratyje. Ar js valdyboje anksiau buvo tokia informacija kontrvalgybos prasme? Nes a vertinu, jeigu informacijos nutekjimas, tai j gali inaudoti lygiai taip pat ir usienio spectarnybos. Todl per nagus duoti i karto reikia, nesvarbu, kokia Tai kokie js vertinimai, nes kad ji eidavo, tai aikiai eidavo. K js ia galite pasakyti? Ar turjote tarim, informavote k nors?
164
ATS. I [...] valdybos a toki fakt tikrai neatsimenu, kad bt kakokie faktai, kad i [...] valdybos mediaga ieit. O ten bdavo, ir Laisvas laikratis, dar iki Laisvo kakoks buvo. Matsi, kad informacija tikra nra kakokia reikminga, bet tokios kakokios iukls i vidaus, kad. KL. Bet js informacija, ta prasme i departamento? ATS. I departamento, taip. Mes danai tai aptarinjame. Bet tam turime vidaus saugumo padalin, kuris jau seniai, man atrodo, tais klausimais turjo pradti dirbti, aikintis, kaip, kas, per k ji patenka. KL. A noriu grti prie kitos verslo grups. Mes ia daug kalbjom apie Stonio Dujotekanos verslo grups galimus interesus, tak departamento vadovams, taiau kit verslo grup kakaip labai greitai mes umirom, nors 8, 9 punktas, mus taip pat, ypa 8, pareigoja prisiminti, nes ikiteisminis tyrimas vyksta. Uspaskicho istorijoje, js paminjote, kad sprendimus buvo galima priimti jau gerokai anksiau, metai, gal net ir dveji. Ar jums yra inomi motyvai departamento vadov, dl ko negavote sankcij pradti konkreius veiksmus? Tuo labiau kad, kaip rodo atlikta operacija, tai vos vos buvo suspta t juodj buhalterij paimti. Tai turbt, jeigu t sankcij dien vliau, tai bt ir po visko, ar ne? Tai netgi tiktina, kad informacija nutekjo, kadangi buvo slepiama juodoji d. Ar galtumte ita tema k nors pasakyti? ATS. Dl nutekjimo, tai ia drsiau abejoti. Greiiausiai tai buvo pas juos taip, kai ji jau netenka naudos, ta tikroji juodoji buhalterija, kai jau ja nereikia naudotis, prajo laikas, ten treji metai ar kakiek, tai j naikina. KL. Vis dlto motyvus ar js galtumte pasakyti, savo nuomon dl motyv, kodl departamento vadovyb, js sakte, galbt lauk politinio sprendimo? Tai konkreiau galtumte, kaip js suprantat? ATS. ia a tik savo nuomon galiu pasakyti, jokiu bdu negaliau pasakyti, kad tai yra tikrai toks motyvas (). KL. Js aptarinjote su departamento vadovu, kad reikia kreiptis generalin prokuror ar prokuratr dl ikiteisminio tyrimo? ATS. Taip, ir dl Uspaskicho? KL. Taip. Ir koks buvo atsakymas? ATS. Na, kad dar anksti, gal dar imkime, gal dar irkime, gal KL. O js pagalvojote, kad utenka. ATS. Taip, sakiau. Galima visoki ten pretekst. Gal pamginkime uverbuoti dar t buhalter, dar k nors. Pretekst galima surasti visokiausi.
165
KL. Kiek t pokalbi buvo ir laike kaip jie isidst? ATS. Per metus tai tikrai. Iki realizacijos. KL. Ne vienas toks pokalbis? ATS. Ne vienas. [ ... ] KL. Tai kelet toki, bet pabandysiu labai trumpai. Kaip js atremtumte tokius tarimus, kurie gali atsirasti ir gal randasi, kad visa tai, kas dabar vyksta, ypa toje srityje, kur vyksta su Dujotekana, yra Uspaskicho kertas Lietuvai? Apskritai, kas vyksta su Saugumo departamentu ir su () Madaug taip, madaug yra toki bandym interpretuoti? ATS. Tai tokias mintis atmesiau, nes t tyrim mes atliekame jau seniai ir tikrai galiu atmesti. Net neinau, kaip jums paaikinti. Tyrimas atliekamas dar iki to, kai Uspaskichas buvo ia, kai nebuvo jam jokie inkriminuojami itie, o tai visi ryiai, tos paymos jau buvo () KL. Atsipraau, noriu pasitikslinti ituo klausimu. Js paminjote, kad viskas galbt () js prielaida, kad operacijai buvo duotas enklas prie Uspaskich, kai susitiko Uspaskichas su Stoniu. Tai mano iniomis, o tos inios i spaudos, i iniasklaidos paimtos, tai tas susitikimas vyko pakankamai seniai, Seime buvo svarstomas Duj statymas, t.y. prie por met, kaip teigia spauda, nesutar, vienas vieno siek, kitas kito, tai ar ia nebuvo tikrasis susipykimas? Tikrasis vliau vyko. ATS. Maeiki () ia gal jau buvo pradia. Bet privatizuojant Maeiki naft, jie interesus dalijosi tenai kartu. Tai buvo pasidalijimas. KL. Dar tada. Koks patikimumas, js, kaip profesionalas, galite pasakyti, yra informacijos, pagal kuri paymoje apie termofikacijos elektrin buvo suformuluotas teiginys, jog departamento pareignai atstovauja, neskaiiau paym, neinau formuluots, Stonio interesams? ATS. Koks patikimumas? Na, a sakyiau, imtaprocentinis. Ten matyti, kaip viskas vyksta. Kadangi reikjo skubti, tenai Kaune vyksta neramumai, Stonys spaudia Januk, Januka spaudia Saugumo vadovus, Saugumo vadovai siunia savo mones padti Stoniui aikintis, duoda pasilymus, k reikt daryti, per k reikt daryti. Darykite per spaud ir t.t., ir t.t. [ ... ] KL. Praau pasakyti, i t paym, kuri mes nematme, bet apie kurias jau labai daug inome, ar manoma daryti prielaid, ivad ar dar k nors,
166
kad asmenini Janukos, Jurgeleviiaus, Stonio ryi ir interes ratan buvo veltas ir VSD direktorius ir taps ios grups rankiu, kartu tokiu rankiu versdamas ir pat departament? ATS. Operatyvini visoki tai mes it dalyk nefiksavome, bet prielaidas tokias, tai galima daryti aikiai. [ ... ] KL. Mano klausimas yra netiesiogiai, bet i tos operatyvins mediagos, kuri js turite, ar galime daryti toki prielaid, kad ita grupuot, pavardes minjau, bando takoti departamento vadov vienaip ar kitaip elgtis, ir departamento vadovas, kai atitinkamai yra situacijos, jis atitinkamai ir elgiasi? ATS. Taip, prielaidas tai tokias galima daryti. Kai mes ten, kai ilgai buvome pas direktori, tai mes apie tai ir kalbjome. KL. Ir k jie tai atsak? Jie neig visk, ar tiesiog neatsakinjo? ATS. Ne tai, kad neatsakinjo. Ten buvo tokia diskusija, ar verta tai inoti komitetui, ar () KL. A dviem odiais patikslinsiu. Galbt direktorius tiesiog mundur staigos bando ginti, kadangi tai lieia jo, kaip vadovo, autoritet ir () ATS. Man tai tokia prielaida, jeigu prielaidom kalbtume, tai jis ne tik savo galbt mundur, kadangi reikalas ia stovi daugiau. U Stonio, u Janukos stovi labai takingi mons Maskvoje: Jakuninas, js turbt inote, Selezniovas, Riazanovas Ir tai faktikai labai aikiai viskas tai fiksuota. [ ... ] KL. A tiesiog noriau itoj vietoj paklausti js. Mediaga, jeigu taip galvojant, tai i tikrj labai kelianti grsm valstybei ir nacionaliniam saugumui. O jeigu toki mediag dar per anksti gauti Generalinei prokuratrai? ATS. Generalinei, tai taip. ita mediaga ne ikiteisminiam tyrimui. Mes nerodysime, kad Stonys yra takos agentas. Niekada mes to nerodysime. i mediaga gali bti realizuota keliais bdais. Pavyzdiui, jeigu Dujotekana pripastama priedangos organizacija, mes atliekame eil prevencini priemoni. Su monmis, kurie buvo susij. Gal gale, jeigu netgi ir ta mediaga bt vienaip ar kitaip ivieinta, tai irgi yra viena i prevencini priemoni. O rodyti tai, kad jis yra kakoks takos agentas, kad jis ia daro tak rus nurodymu, mes to tikrai niekada nerodysime, ir prokuratrai. Todl a ir sakau, kad galima irti tyrimus i dviej pusi: generalinis direktorius
167
ms tyrim nori irti i ikiteisminio tyrimo puss, kas yra visikai neteisinga, i mediag, tyrim reikia irti kaip i informacins puss. KL. Nacionalinio saugumo interesai plaija prasme. ATS. Taip. Taip. KL. A noriu paklausti js, kaip specialisto. Kadangi nuskambjo, kad gali mediaga bti kakaip naikinama, lyg netyia susigadint ar k nors, suprantat. A dabar galvoju, kas j gali apsaugoti, kada yra tarp kitko tokia truput chaotin situacija departamente. Mes prie jos prisiliesti negalime. Tai a suprantu, kad vienintel institucija, kuri ir turt apsaugoti mediag, yra Generalin prokuratra. ATS. Ne, ne, sakau, gali ten netyia cigaret numesti ar sudegti, ar dar, tai ia tik tokios teorins prielaidos. O i kitos puss, jeigu galima nutraukti it toki dl tos paios mediagos. Tai yra dabar dar visas [...] skyrius. Yra [...] skyriaus virininkas, kuris reng t analitin mediag, apie kuri dabar kalbame. Tai galbt komitetas galt apsvarstyti toki galimyb pakalbti su tais monmis, kurie konkreiai atlikinjo tuos operatyvinius tyrimus, kurie reng t analitin mediag. Gal jie dar jums plaiau apie tai pasakyt? A tik kaip prielaid toki darau.
Kaip js tikriausiai inote, valdyboje yra atliekamas tyrimas, labai svarbus tyrimas, mano manymu, ir mano tiesioginio virininko tyrimas yra kur kas svarbesnis negu Jurijaus Borisovo ar Viktoro Uspaskicho atvilgiu todl, kad sukurta sistema yra veikianti, ir, kaip ra urnalistas Baiulis, ir labai teisingai, valstyb valstybje, nepriklausomai nuo politini vj, politini (neaiks odiai), esam valdioje. Mes it suvokme ir mes it supratome. Tas tyrimas ( ... ) dabartiniu metu ikilo didel grsm bti atskleistai tai sistemai, kuri yra sukurta it moni, kurie atstovauja Gazpromo interesams. Didel grsm sulugti itai sistemai. A paskui paaikinsiu, apie detales nekalbsiu, bet paaikinsiu, kodl. Grsm, pirmas dalykas, dl to, kad mes vykdome operatyvin tyrim ir mes praktikai jome realizavimo eta-
168
p, apie tai inoma ir vadovybei, ir visiems kitiems. Ir dl to, kad yra parlamentinio tyrimo komisija, kuri aikinasi. 2006 m. sausio mn. pradioje mes i vienos operatyvins tyrimo bylos iskyrme mediag Dujotekanos atvilgiu, nes, vertin t vis mediag, mes nustatme, kad i tikrj yra grsm nacionaliniam saugumui, yra poymi, kad yra vykdoma prieika veikla. Nordami itirti isamiau, mes j iskyrme ir sudarme veiksm plan. Planas nra paslaptis, planas remiasi i esms ms vidaus aktais, taip pat Nacionalinio saugumo pagrind statymu. Plano pagrindinis tikslas buvo isiaikinti, ar i tikrj yra vykdoma nacionaliniam saugumui prieika veikla, ir jeigu ji vykdoma, kokia ji yra vykdoma. Mes suplanavome pagrindinius momentus isiaikinti, kokie asmenys Rusijos kompanijos Gazprom, taip pat geleinkeli kompanijos, taip pat Kremliaus asmenys yra atsakingi u Rusijos interes energetikos sektori gyvendinim Lietuvoje. Kas atstovauja iems asmenims ir ioms struktroms Lietuvoje. Kaip yra gaunama, Lietuvos atstovai kaip gauna nurodymus, kaip jie derina klausimus su monmis, kurie yra Rusijoje ir kurie yra artimi Kremliui. Js inote, apie k kalbu, kalbu apie Jakunin, itas variantas rodomas pilnai. Toliau. itie asmenys, kurie atstovauja Rusijos kompanijoms Lietuvoje, gyvendindami vairius projektus energetikos sektoriuje, daro tak valstybinms institucijoms. Ms valstybs, vienas dalykas, antras dalykas, renka informacij, taip pat t informacij, kuri ir sudaro valstybs paslapt, apie vykstanius politinius, ekonominius procesus, jeigu jie reikalingi tuo momentu gyvendinti. Treia, finansuoja visuomenines organizacijas, kurios yra lojalios Rusijai, tai yra visokie rus diasporos asmenys, taip pat kai kurias politines partijas, nors tai yra politini partij reikalas, jie daugiau finansuoja atskirus politikus. Ir ketvirta, jie formuoja, kada jiems ikyla btinyb, taip pat yra ufiksuota, formuoja visuomens nuomon inaudodami kaip rank ms iniasklaid. Tai yra daugiausia Respublika, Lietuvos rytas. A kalbu, atsipraau, mes visi turime leidimus, todl kalbu atvirai. ia ne iniasklaidai, bet tai yra faktai. Slaptas tyrimas. Pagal visus ituos punktus, pagal visas itas kryptis, tyrimo metu, kuris tsiasi maiau negu metai, nors tas tyrimas i asmen atvilgiu, ios mons atvilgiu i tikrj buvo tsiamas, kada a dirbau vienoje valdyboje, irgi tyrme, ir kada perjau kit valdyb, iskyr mediag, ir tas tyrimas tssi toliau.
169
Dabar galiu pasakyti tik tiek, kad tyrimo metu, js inote, kas Lietuvoje vyko, du pagrindiniai dalykai, per kuriuos galima pamatyti, kaip yra daroma taka, arba kaip yra renkama informacija i valstybs paslapi subjekt. Tai du svarbs dalykai, vienas dalykas, tai yra Maeiki naftos akcij pardavimas ir antras dalykas, tai yra geleinkeliai, tranzito permimas, paios pelningiausios akos. Praktikai perimta ita geleinkelio aka, geleinkelio struktra bankrutuot. Visuose ituose veiksmuose labai aktyviai dalyvavo Dujotekanos atstovai, labai aktyviai takojo valstybs tarnautojus, ministerijos tarnautojus, Vyriausybje ir stengsi gyvendinti savo projektus. Kiekvien savo nauj projekt, nauj dalyk jie derindavo su Maskvoje gyvenaniais monmis, su tuo paiu Jakuninu ir su kitais asmenimis, taip pat yra ufiksuota. Prasiskleid taip pat, kaip yra daroma taka, kada buvo kuriama, sudaroma nauja koalicija. ia j visa esm, btent sudaryti slygas ateityje geriau ir greiiau gyvendinti savo interesus negu kiti, tai yra pastatyti savo mones tie, kurie yra palanks, lojals jiems, atitinkamose vietose. Toje byloje taip pat yra ufiksuota apie kai kuri toki moni, aiku, ne ypa aukt pareign, bet reikiamose vietose jau, a kalbsiu saugumietikai, atleiskit, infiltruot. Treias, k mes pastebjome, tai, kad vyko kova tarp dviej stovykl Gazpromo, esanio Lietuvoje, Riazanovo, viceprezidento Gazpromo, Milerio pavaduotojo, tai vienos stovyklos atkarpa, ir Jakunino, kuris visikai lyg ir neturi nieko bendro su Gazpromu, o yra geleinkeli vadovas, nors jis gauna kvot, vyko kova dl Kauno termofikacins elektrins, vyko ari kova. Esm ios kovos yra ta, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. Rusija pagal Rusijos statymus atsisako moni tarpininki, negali bti moni tarpininki, gali bti tik antrins mons, tai, vadinasi, kad tik ta, kurioje Gazpromas turi akcij. Lietuvoje antrin mon yra Lietuvos dujos, taip pat yra Kauno termofikacin elektrin. vyko kova ir ioje kovoje buvo aktyviai panaudotas rankis, kuris mus labai nustebino, nors mes ir jautme, bet mes nedirbome, kaip ia pasakyti, prie mones, kur mums ir nepriklauso dirbti, tai Imuniteto tarnybos, Valstybs saugumo departamento pareignai, vadovaujantys asmenys. Vasar, surinkus vis it informacij, pas virinink, mes keli, kadangi a organizuoju tyrim, ir mano pavaldinys, poskyrio virininkas, buvo priimtas sprendimas, kad kiek galima rinkti informacij? Praktikai mes jau
170
nustatme, kad valstybei vienokiu ar kitokiu bdu yra daroma ala ir ms, kaip valstybs pareign, Valstybs saugumo departamento, paskirtis yra kuo greiiau t al sustabdyti ir imtis atitinkam veiksm. Jeigu tai paaikinti paprasiau, jeigu moteris nia, negalima jos padaryti daugiau nia. Jeigu paaikinti tai paprasiau pagal policijos veiksmus, jeigu mes fiksuojame, kad yra pavogtas automobilis, visk ufiksuojam, mes nieko nedarome, stebime vaizd, jis dar pavagia, mes vl stebime ir kiek galima leisti? Viskas, faktas vyks, reikia priimti kakokius sprendimus. Ir buvo priimtas sprendimas tai, kad a su savo skyrium turim paruoti realizavimo plan. Realizavimo plano tikslas tai yra pai mon, udarj akcin bendrov Dujotekan patraukti, ne patraukti, paruoti dokumentus teismui, kad jos veikla bt neutralizuota, kaip priedangins mons. Mes diaugms tuo, kad pirm kart pabandysime aktyviai panaudoti btent it i tikrj ger egzistuojant statym. Ir, pareng plan, pradjome j realizuoti. Kaip inote, pagal Priedangos statym, yra du momentai: steigimas mons, ar galjo bti susijs su specialiosiomis tarnybomis, ir antras dalykas tai yra, ar jie vykdo, ar rengiasi vykdyti, ar usiimti veikla, kuri susijusi su usienio slaptj tarnyb tikslais. Mes, pirm etap aktyviai dirbdami, nustatme vien labai aik dalyk: udaroji akcin bendrov Dujotekana buvo kurta padedant Rusijos specialiosioms tarnyboms. Dabar galiu pasakyti taip: mes turime vien dokument, kuriame yra kreipimasis tuo metu buvus Ministr Pirminink Putin dl tokios mons Lietuvoje atidarymo, kaip tarpininks, kad ji gaut kvot ir gaut peln. Tai ten parayta, pelnas bus panaudotas kam, ir idstyta rus diasporai palaikyti, visuomeninms organizacijoms, kurios yra lojalios, parayta, ir vienas punktas paraytas toksai, kad jis sudarys slygas kai kurioms Rusijos institucijoms siekti savo interes Lietuvoje. Aiku, niekas nerao, kad valgyba, ne valgyba, mums tai nra svarbu, valgyba, ne valgyba, iuo atveju mums svarbu, koks interesas gyvendinamas. is dokumentas pas mus yra. Antras dalykas, prie itos mons krimo, to dokumento, apie kur a kalbu, rengimo prisidjo asmuo, ivarytas u nipinjim dl partneriams suteiktos informacijos, kurie mums taip pat it informacij suteik. Jis taip pat buvo ivarytas i Lietuvos u savo neteist veikl, prieik Lietuvos interesams. is mogus btent ir siunt it rat ir j derino su ambasados
171
darbuotojais. Dl to galiu daryti ivad, kad ios mons krimas yra susijs su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Antras dalykas, mes pradjome surink it vis informacij apie steigim ir praktikai turdami rodymus, nors buvo atlikta daug apklaus moni, kurie yra susij tuo metu su jos krimu, kurie dirbo Dujotekanosatstovybje, dabar akcininko vieno buvs kolega, kuris buvo istumtas anksiau laiko, kad nebt. Su visais jais yra kalbta, nekta ir daugeliu atvej yra j odiais patvirtinta, o i kai kuri netgi paimti paaikinimai. Tam, kad bt galima remtis teisme. Antras epizodas rengiantis vykdyti veikl, mes nusprendme pradti nuo tranzito, nuo permimo, nes jie i tikrj jau gruodio mnes yra teig taip, ir patvirtins bet kuris asmuo, kuris dirbo geleinkeliuose, turiu omeny arba dirbo, vadovais. Jie buvo garantuoti, kad mes perimsime iki pavasario, pirmame ketvirtyje, joki problem nebus. Problemos yra tik biurokratins. Ir mes pradjome it ( ... ) Suprantate, tik telefon klausymasis, vienintelis veiksmas, kiti veiksmai, kurie naudoti taip pat, garso raai, susitikimo vietos, visa kita, taip pat yra fiksuoti ne tik telefonai, yra ir kiti pas mus fiksuoti dalykai. Neutenka, dabar reikia pereiti kit darbo etap, tai reikia, kalbtis su monmis, uklausinti staig dl licencijos gavimo, dl vis kit. Vadinasi, tu turi pareikti, kad mes jau turime interes ir mes atvirai pradedame dirbti. Nes mes renkam informacij ir rengiams j realizuoti. Mes pradjome kalbtis su monm, be abejo, tai tapo inoma, be abejo, apie tai tapo inoma tiems, kuriais mes domjoms. Ir neinau, tai yra sutapimas ar nesutapimas, mes esame pareng rat ir [ ... ] valdybai, ir ms [ ... ] valdybai dl tokios informacijos apie it mon pateikimo. Mes ten konkreiai surame, kokios, kadangi mes pradjome realizavim, duokit mums t informacij, mes negavome jokio atsakymo. Po to vyksta tokie dalykai, be abejo, js inote, js usipraote informacini praneim, kuriuos suteik mano virininkas (negirdti), i ms atm byl. Pagrindas atmimo buvo labai paprastas, tai, kad reikia pasiirti, ar tuose informaciniuose praneimuose visi teiginiai atitinka byloje esam informacij. A galiu pasakyti, kad i tikrj gera sistema sukurta valdyboje, tai yra ta, kad anksiau nebdavo, yra atskiras [ ... ] padalinys. Mes, operatyviniai darbuotojai, dirbdami pagal byl, mes matome vaizd atresn, nes mes dirbam. Mes kitaip negalim, mes matom j atresn, jeigu mes raytume
172
informacinius praneimus, a rayiau, a akcentuoiau daug labiau, daug daugiau ir jis skambt galbt ir baisiau, negu dabar ten parayta. Analitikai, jie objektyviai iri, kur ia rodymas, kur ia rodymas. Prie duodami kak jiems parayti, mes prie tai surinkdavome pluot informacijos, ne tik pokalbi, bet ir kitos informacijos, vykiai, kurie vyksta, galima paskaityti vieojoje informacijoje, laikraiuose ir visur kitur, kad vienas su kitu yra susij. Ir tik itais dalykais remdamiesi jie surao informacin praneim. Taigi i tikrj tie informaciniai praneimai buvo skirti ms valstybs vadovams, kadangi mes manome, ir a esu sitikins, kad pagal visus statymus apie vykstanius labai aktualius procesus, kaip Maeiki naftos privatizavimas, tranzito permimas, koalicijos krimas arba kiti dalykai, valstybs vadovai turi inoti tam, kad priimt reikaling sprendim, kad nebt padaryta ala. Byla paimta, buvo sudaryta darbo grup. A pasakysiu, kodl ji labai keista, todl, kad vienoje paymoje, apie kuri kalbjau dl Kauno termofikacins elektrins, yra minimi ms pareignai, pokalbiuose konkreiai nesakomas vardas, pavard, bet yra daug fakt, pagal kuriuos galima taip tvirtinti tvirtai, o jeigu reikia, yra rodym, tai yra mons, nes ten dalyvavo tuose vykiuose daug moni, kurie neks ir kurie kalbs. I t moni dalyvauja toje paioje darbo grupje, kuri vertina, atitinka ar neatitinka teiginiai turim informacij. Kaip js galvojate, kaip jie vertins t informacij? Subjektyviai ar objektyviai? [ ... ] Ir per pusantros paros jie turt perirti apie 24 tomus trij byl. Ar tai manoma, ar nemanoma? A tada buvau Palangoje, atvykau seminar, nes buvo trij dien seminaras, ruoiausi dstyti paskaitas, iklausyti pats. Ketvirtadien buvau iauktas Vilni be jokios prieasties, virininkas susitar, kad penktadien atvaiuosiu. Penktadien buvau ikviestas tik vienai minutei, dviem minutm pasakyti. (Negirdti odi.) Kas reng itas paymas? Ms analitikai (negirdti). Klausykite toliau, js niekur it etadien neivaiuokite, nes js bsite visi reikalingi. Daugiau a ikviestas nebuvau, nors to reikalavo mano pavaldiniai, kurie t savaitgal (...) su jais kartu dirbau, pra. Nors t savaitgal, tas seminaras vyko Palangoje, a buvau papras ir gavs leidim pasilikti, kad penktadien atvaiuos mona ir mes savaitgal praleisime ( ... ) Man penktadien i ryto paskambino mokymo centras, kuris atsakingas u patalpas Palangoje, tu gal nevaiuosi Palang, gal tau nereikalingas kelialapis, gal tu atsisakyk, mane
173
ikvieia Vilni, etadien bk Vilniuje, niekur neivaiuok ir tuo paiu metu a suinau, kad ten kaip smokslo teorijoje vyksta susitikinjimai. A negaliu ito patvirtinti, bet a galiu pasakyti tik tai, kad a buvau ikraptytas i tos Palangos, kad nebiau tenai tuo laiku. Toliau. Prasidjo ms realizavimas, pokalbis su monm, apie tuos pokalbius, be abejo, suinojome. Bylos treia savait mes neturime, mums sako, kad aktyvus tyrimas vyksta. Nevyksta, mes jos neturime, bylos, mums reikalinga byla tam, kad, pamus kiekvien mog ir inagrinjus vis met informacij, j vertintume, eitume su jais kalbtis. Mes jos neturime, mes negalime it veiksm atlikti. Antras dalykas, prasidjo spaudimai, nes mes uklausme [ ... ] valdybos ir mes tsiame apklaus moni. A manau, ne jums, aiku, teisti, a esu kaltas, nekaltas, yra teisinis ( ... ) Turt bti objektyvios kakokios priemons, tik ne Saugumo departamento dabartins, kurios itirt ms, turiu omeny Vardenio Pavardenio ir Vardenio Pavardenio, ir mano lyg ir neteist veikl. Prie tai esu apdovanotas labai retai Saugumo departamente skiriama premija, atlyginimo dydio, u Darbo partijos juodj buhalterij, vienintelis mogus. O paskui tapau jau nusikaltliu. Tai va. Praktikai tas tyrimas yra sulugdytas iuo metu. Mes galime tsti darb, mes galime vykdyti tolesnes apklausas ir mes galime privesti darb iki paio galo, ir gal gale kreiptis teism, o su visais kitais valstybs tarnautojais, kurie padjo tak daryti, kurie padjo sprsti ias problemas, atlikti prevencinius pokalbius, i kai kuri, galbt esant pagrindui, atimti leidimus dirbti su valstybs paslaptim, o kai kuriuos ir oficialiai spti. Darbas bt atliktas gana didelis, ir a manau, valstybei ypa reikalingas. Dabar ala. Kokia yra padaryta ala? A turiu teis kalbti apie tai, taip, dl ms nualinimo. Tarptautiniu mastu kontrvalgyba labai glaudiai bendradarbiauja su ms partneriais ir vykdo vairias bendras operacijas. Danai ms pareignai vaiuoja, danai atvaiuoja, danai turim uklausim, mes turime pasitikti vieni kitais. Kontrvalgybos vadovybs nualinimas yra tai, kad jiems neinant apie tai, kad i tikrj galbt ia sikr kakieno rezidentra, prieikos alies, paioje auktumoje. Jeigu Rusijos televizija pranea, kad Lietuvos Respublikos kontrvalgybos vadovyb nualinta ir i karto rodo apie tai, kad nipas pagautas, kuris dirba Lietuvai, tarptautiniu mastu, tai yra per kabelines ir per visa kita, tai a manau, kad ala padaryta tarptautiniu mastu gana didel. Kaip mumis pasitiks ms partneriai? Vidin,
174
tai yra grynai operatyvin ala, darbui su monmis, kurie i tikrj rizikuodami savo likimu, a nesakau, kad gyvybe iuo atveju, tikriausiai neaudo. Rizikuodami savo likimu, padeda valstybei sprsti valstybs udavinius, o ne kakoki suinteresuot grupi, finansini grupi ar kitos valstybs ms, Lietuvos valstybs udavinius. Jie bijo dl savo likimo. Jie bijo dl to, kad ta informacija gali tapti inoma tiems, apie k jie informuodavo. Todl, kad mes neinome dabar, kur yra byla, pas k ji yra, kokioje formoje. Ir mes galime utikrinti j saugum, praktikai sigyti nauj moni, arba dirbti su tais, kuriuos turime, pasitikjim atstatyti yra labai sudtinga, sunku. A manau, kad ia padaryta ala, kuri bus atstatyta prajus tik keleriems metams. Treias dalykas, man asmenikai, mano eimai, mano draugams ala padaryta didel. A snaus neleidau mokykl dl to, kad mokykloje vaik vadina kurmiu. A Lietuvos valstybei atidaviau visk, siningai pradirbau, ir i tikrj dalyvavau visose itose operacijose, kurios yra skambios, kuri atveju i tikrj, mano manymu ir mano sitikinimu, buvo sustabdytos darytos alos, u tai, likus 14 dien iki pensijos, esu nualintas. Be abejo, a tikiuosi, kad teismas, vis dlto ms valstyb yra teisin, ir teismas sugrins man ir pensij, ir mano garb. ala padaryta didel. anga baigta. KL. Ai jums. A noriu paklausti tok dalyk dl bylos, byla paimta buvo anksiau ar kai jus nualino? ATS. Anksiau, kada js paprate ( ... ) A buvau Palangoje, dav nurodym, ir ta byla buvo nuneta generaliniam direktoriui. KL. Pas k ji yra dabar, neaiku? ATS. Neinau, mes bandme, vadovai mano band, a su generaliniu direktoriumi nebendrauju, mano pareigos [ ... ] virininkas, a tiesiogin virinink turiu, band atgauti kelis kartus t byl, skambino, js, darbo grup, baigte tyrim, grinkite byl tolesniam tyrimui. Ji nebuvo grinta, ji negrinta iki iol. KL. Bet a teisingai supratau, tai buvo operatyvin byla, taip? ATS. Taip. KL. Tai yra agentriniai praneimai? Gal kitaip ten galima matyti altinius? ATS. Tas, kas ino, tai tikriausiai gali matyti. Nes yra sistema, kaip apsaugoti altinius. Mes, kada susitinkame su mogumi, su altiniu, gaunam i j informacij, visk forminame treiu asmeniu, kad nesimatyt mogus.
175
A sdjau su savo trim draugais ir su jais griau ir kalbjau apie tai, tai visiems aiku, kas jis toksai. iuo atveju yra kitaip. O iraas ito operatyvinio praneimo, gauto i mogaus, yra suraomas dar sudtingiau, kad bt sudtinga j atpainti. KL. Ta prasme didels baims, kad bt sunaikinta agentra, nra? ATS. Didels baims, kad bus sunaikinta agentra, tai nra, bet yra baim, kad mons patys bijosi. Jie neino ito ms utikrinimo. KL. Ar reikia suprasti, kad kratos Laisvajam laikraty ar Driiaus biure, kaip ten pavadinti, buvo js pasiruoimas sprsti js, kaip pareign, klausim, ta prasme iekoti kali prie jus, pagrst ar nepagrst, dabar mes neinom, bet ar tai susij? ATS. Man labai sunku atsakyti it klausim, a manau, kad gal tai nesusij, nes veiksmas buvo prasidjs, o gal tai susij. Dar vien fakt pasakysiu, kad i tikrj smoningai buvo daroma ne krata, bet spaudimas, norjimas kak padaryti, pakenkti. Yra [ ... ] skyrius, kuris dirba pagal KGB linij. Vien dien, a dienos neprisimenu, skyriaus virininkui papasakojau apie tai, jis, tai buvo po darbo, penkt valand ikviestas pas pavaduotoj Daini Dabaisnk, pas kur buvo [ ... ] virininkasVardenis Pavardenis. Jie turjo mano asmens byl. Pas vien skyriaus virinink, papra pasakyti, kodl a dirbu Saugumo departamente, kodl a neprajau visos procedros, kuri priklauso visiems buvusiems KGB darbuotojams. A pagal statym nepatenku t KGB darbuotoj, a mokinausi, bet a n vienos dienos nedirbau KGB. Kaip tai gali bti, jis turi btinai pereiti, sugalvok k nors, a neinau pokalbio detali. Esm yra ta, kad jau tuo metu, matyt, iekojo kakokio pagrindo tam, kad nualint. KL. Kada tas (negirdti) tyrimui prasidjus ( ... ) ATS. Man sak, kad faktas vyko dvi, trys dienos prie kvieiant mane komisij pirm kart. [ ... ] KL. Ar jums inoma, kokiais bdais VSD vadovyb, direktorius Pocius realizavo js teikiam informacij? Js teikte tarpin kakoki informacij, rengte paymas, jis su jomis susipaino, grindavo su rezoliucijom, be rezoliucij? Ar jums inomi bdai, kaip t informacij direktorius realizavo? ATS. Kad j realizuot direktorius, man toki bd neinoma. KL. Ar jums inomi informacijos nutekjimo atvejai?
176
ATS. Taip, itoje byloje yra galbt trys ar keturi pokalbiai, kuriuose yra tiesiai viesiai sakoma: nekalbk, juk inai, kad ms klausosi. Yra pokalbiai, bet a daugiau negaliu nieko tai teigti, a daugiau ivad kitoki negaliu padaryti. Antras dalykas, kada mes dirbome pagal partijos juodj buhalterij ir aikinoms, kaip yra finansuojama i usienio valstybi oforini kompanij, ir mes nustatme t, mes uklausme kit slaptj tarnyb dl informacijos suteikimo. Apie tai, be abejo, suinojo Jurgeleviius, suinojo Vardenis Pavardenis, jie visi inojo. Uklausimas atjo, bet reikjo vaiuoti j pasiimti btent ten, iklotins pinig, i kur ateina pinigai, kokie pinigai, kas juos nuiminja, kur nuiminja. Tuo metu, be abejo, ita kompanija labai stipriai domjosi V.Uspaskichu, labai norjo turti jo atvilgiu kompromituojani mediag. KL. Patikslinkit, k turit omeny sakydamas kompanija? ATS. Dujotekana. Todl, kad arba reikia dalytis ( ... ) (Balsai, negirdti). Ir jie isiunt parveti t mediag kit al [ ... ] valdybos virinink ir kitus kelis darbuotojus. Buvo paaikinta tai, kad yra ir kit klausim, kuriais turt [ ... ] valdyba kalbtis, kit klausim, kaip man paaikino, nebuvo, jie pam t mediag, parsive, j grino, t mediag, po dviej mnesi, mums, valdybai, kuri atlieka tyrim. Mes girdjome vairius, a negaliu teigti, pokalbius, ir susitikimus, ir kalbjimus btent apie finansavim tos partijos. Versija tik viena, j reikia rodyti. Ir tai buvo pokalbiai ne kieno nors kito, o buvo pokalbiai Albino Janukos. KL. Galiu patikslinti vien dalyk? Jums ituose dalykuose, k prie tai sakte, k dabar sakote, ms partneriai i kit draugik tarnyb tarpininkavo? Gaudavot informacij? ATS. Taip. KL. Js ia labai domiai paminjot, jog tie pokalbiai buvo Janukos ir kad iekant kakokio kompromato prie Uspaskich. Tai kokio pobdio buvo tie pokalbiai Janukos ir kas iekojo to kompromato prie Uspaskich? ATS. Udarosios akcins bendrovs Dujotekanos akcininkai, pagrindin. Tai vienas dalykas, o (negirdti) pokalbiai tai, kad uklaus mes negauname tos informacijos i savo partneri ir inome, kad ji yra departamente, inome, kad mes tyrim atliekam, o jie tai neatlieka, kita valdyba, kitos struktros. Mums paaikinimas vienas: Jurgeleviius komandiruotje, o Vardenis
177
Pavardenis atostogose, dl to js negaunate, o mums darbui tai reikalinga. Ir po to mes ( ... ) [ ... ] KL. Js galit sukonkretinti Janukos pokalbius, su kuo, kokia linkme, man nereikia detali, bet kokia linkme? ATS. Janukos pokalbis su Stoniu. Reikia btinai susitikti, turiu rimt informacij apie pagrindin asmen. KL. Susijus su finansais? ATS. Taip. KL. Kas taip sako, kad reikia susitikti? ATS. Januka. KL. Januka Stoniui, taip? ATS. Taip. KL. Noriu paklausti, ir tai pagal laik sutapo, kai buvo parveta payma? Tai yra informacija i koleg? ATS. Btent dl to mes organizavome ir papildomus operatyvinius veiksmus, btent taip. Ta informacija jau parvaiavo, mes jos negavome, o po to vyko tokie susitikimai po keli savaii. KL. Bet js pokalbi neinote, susitikimai susitikimais, bet js neinote tem pokalbi Janukos ir Stonio? ATS. Kodl? Ten nra taip, kad laba diena, gal susitinkame? Yra kartais, kad pobdis pats atsiskleidia pokalbiuose, jo neutenka. Bet sakau, yra, kada mes naudojame kitus operatyvinius veiksmus, per kuriuos mes suinojome pobd pokalbio, ne tai, kad Januka nort padti Lietuvos valstybei, o atvirkiai. KL. Ta prasme js turite pakankamai pagrindo tarti, kad tokia veikla, neskaidri veikla Janukos, kaip pareigno, yra vykdoma? ATS. A pasakysiu dabar, atsipraau, a kalbjau, kad ikilo grsm ir kodl js negaunate tos informacijos. A nepasakiau iki galo. Visa esm sistemos sulugdymas, kuri buvo kurta, tos sistemos smaigalyje stovi vienas mogus Albinas Januka. Jis turi savo mones Saugumo departamente, turi savo mones Usienio reikal ministerijoje, turi savo mones Prezidentroje. Visa ita ne teismui, ne ikiteisminiam tyrimui, bet pakankamai tam, kad leidim i ito pono atimti, utenka. Praktikai visose paymose, tose, kurios praeidinja, kurias js norite gauti, ten yra apie Maeiki naftos akcij
178
pirkim, pardavim, derybas, kaip bt keista, Lietuvos valstybs derybas vykdo pagrindiniai Vyriausybs atstovai, sudaryta darbo grup ir papildomos derybos vyksta, kuri sudaro visai kita grup, tai paskui juos kreipiasi (neaiks odiai) ir visa kita. Tai yra daugiau negu keista, jisai dalyvauja, kiekvienoje paymoje pamintas mogus Albinas Januka. Dar daugiau galiu pasakyti apie tai, kada jis susitiko su Januka, su Jakuninu Maskvoje, derino Januka ( ... ) KL. Derinu protokolui. Januka su Jakuninu? ATS. Januka su Jakuninu prie tai derino klausimus, ar a galiu kalbti apie k? Pirma, kad tas mogus, Viktoras Uspaskichas, Lietuvai vliau ar anksiau padarys al, tai mai j projektams gyvendinti, jie turjo dalytis arba atimti. Reikia jam pasakyti, kad reikia btinai imtis priemoni, kad to mogaus Lietuvoje nelikt. Vienas dalykas. Antras, ar a galiu kalbti apie projekt 2K? Ir ten buvo kalba vardinta toliau taip, viskas gerai, tvarka, darbas yra daromas, vykdoma ir (negirdti) kalbjausi. (Neaiku) I ms puss bsim mes, i kitos puss bus Severstal. Tas Severstal, kaip rusika kompanija, sako, negali ia ateiti, nes Lietuvoje kils skandalas. Gerai, jie sak, Severstal atstovai, jie sako, mes galime matyti kaip vokieiai, kaip amerikonai, kaip bet kokios kitos valstybs atstovai. Tai problem joki nesudarys. Kaip mes galime vertinti tok pokalb? KL. Tai telefoninis pokalbis Janukos su Jakuninu? ATS. Su Stoniu, o Januka Maskvoje, ambasadoje, ruoiasi vaiuoti susitikti su Jakuninu. KL. Ar galima patikslinti tok dalyk. A specialiai galbt paklausiu, kaip ne spec. tarnybos mogus, o gal tai grynai verslo, pinig reikalai ir panaiai? Ar js mediaga rodo, kad tai ne vien pinigai, bet kad tai i tikrj nacionalinio saugumo ir valstybs reikalai? ATS. Supratau. ia labai geras klausimas. I tikrj mes daug esame apmst tai, kad specialij tarnyb pats darbas keiiasi, pobdis keiiasi, ne toks klasikinis kaip bdavo anksiau. Yra gelein siena, ia js valgyba, ia ms, paskui vieni kitus seka. Dabar yra ekonomikos rinka. Pinigai i tikrj vaidina labai didel rol. Vien tik itiems monms praturtti, aiku, tai yra svarbus momentas ir svarbus motyvas. ala nacionaliniam saugumui, kuri iuo atveju yra matoma, tai per tuos projektus, kur jie stengiasi gyvendinti. Vienas projektas, tranzito permimas, pai statym neleidi-
179
mas gyvendinti, kuri tenai buvo, licencijos gavimas, saugumo sertifikat gavimas. K tai reikia, k reikia Lietuvai, jeigu mes atiduodame pat pelningiausi geleinkeli atak privaias rankas? Rusijos kompanijos ( ... ) i karto ala Lietuvai padaryta. Maeiki naftos akcij pirkimas ir pardavimas, pirmas dalykas, niekas negali inoti informacijos, treti asmenys, kurie nra susij su pirkimo ir pardavimo akcijomis, su (negirdti) grupe ir turima informacija. Jau yra informacijos, kaip ir nutekjimai, ir visa kita, jau yra daroma ala. Ir kodl atsiranda kakokia papildoma struktra, o tikslas tos struktros buvo toks pat, tik kakokia forma, a tiksliai negaliu pasakyti, jeigu bt Maeiki naft sigij Kazmunaigaz, tai bt atsiradusi tokia pati kaip papildoma Dujotekana alia Maeiki naftos, ir bt ji tokius milijonus dariusi, neduok Dieve, pinigai bt skirti vlgi itai veiklai. Jeigu atstovauja rus interesams ituose energetikos sektoriuose, jeigu bando pataisyti vairias statym pataisas, a manau, kad ala nacionaliniam saugumui yra didel. [ ... ] KL. Susieju js atsakym su ala, padaryta Lietuvos Respublikai dl nualinimo, kaip js sakte, partneri pasitikjimo tarptautine plotme ir klausiu, kaip patyrusio mogaus, kas galt arba kas turt pradti kok nors tyrim dl VSD generalinio direktoriaus iniciatyvos tok tekst paskleisti vieojoje erdvje, nes, mano supratimu, ir kaip js aikinote, man atrodo, ms nuomons panaios yra, tai yra Lietuvos kontrvalgybos sulugdymas, partneri pasitikjimo sulugdymas akyse ne metams ir ne dvejiems. ATS. Tik parlamentins kontrols komisija, komitetas, a nematau kitos institucijos. A ilgai galvojau, k daryti, kada mane nualino, nuo pareig ms vadovas, kur kreiptis, teism, neinau, kokia jga ten stovi. Ir kodl viskas vyksta tam, kad isaugot. Projekto laukia Ryt skirstomieji tinklai, Maeiki nafta (negirdti) skaitau ir inau, kad jie perims anksiau ar vliau. Telkiniai naftos Lietuvos, konkursai, a neinau, kur galima kreiptis, kur galima iekoti teisybs. Nes, pavyzdiui, a tikriausiai atsakiau klausimus, a jau su mona kalbjau apie tai, kad jeigu laimi sistema, vietos Lietuvoje nra, reikia vaiuoti gyventi kitur. Nes nei versle, nei valstybinje institucijoje, nei kitur tu nesurasi nieko. Nes tada sijungia ir valstybins institucijos prie tave, ir sijungia verslas prie tave, praktikai nieko nelieka. Kas atlikt it tyrim ir nustatyt al, ir galt atlikti, tik parlamentin
180
kontrols komisija. Btina kontrol. Noriau dar terpti tai, kad didel problema, ji iaikjo ir Pakso skandalo metu, ir visa kita, kad nra nustatyta tvarka, kaip ir kada turi bti pateikta informacija, kuri surinkta departamente. Danai mes renkame ir turim labai svarbi informacij, bet dedam stali. Kam i viso dirbti, nes jeigu surinkai, kaip a savo skyriaus darb suorganizavs taip, kad kiekvien savait a raportuoju savo vadovui apie tai, kokie vyksta vykiai, ir ratikai jam pateikiu. Turt bti kakokia forma. Negali nuo vieno mogaus sprendimo priklausyti, duoti ar neduoti t ar kit informacij, tai turi sprsti grup asmen. Koordinavimo komisija i vis slaptj tarnyb, kokios ia yra, ar kas. A neinau, turi bti ta tvarka nustatyta. [ ... ] KL. Pakartoju pirm sakin, paklausiau vieno klausimo vien pus ir antr. Antras klausimas. Sakykite, kokios buvo js, js tyrte t dalyk dl 2K projekto, ir kai matte, kad projektas, turiu omeny vis departament, ypa [ ... ] valdyb, kad projektas pasiraymui paruotas prastas ir jau yra Vyriausybs nutarimas, leidiantis ministrui pasirayti tok dokument. Po to payma pasiek Seim ir jau tapo inoma, ir ministras atsisak kelions pasirayti t sutart, po to ji buvo perdaroma ir gavo tok bendro pobdio charakter, be kakoki sipareigojim ir tada jau j pasira. Kaip reagavo ir kas vyko tuo metu, nes praktikai tokiu bdu buvo sulugdyta umaia, sakykime taip, arba plano dalis. Kok js pastebjote suaktyvjim bendraujant, kiimsi ir tak i js anksiau mint asmen, nes tai yra tas pats tranzito klausimas? ATS. ia js kalbate apie t paym, kuri buvo rengta prie kelerius metus, a [ ... ] valdyboje kai buvau? Taip? Kuri buvo (neaiks odiai) paskui buvo pasakyta, kad praktikai supaindinta ( ... ) (Neaiku) A prisimenu tai, kad mes j parengme ir atidavme generaliniam direktoriui Laurinkui. O kaip vyko tas procesas, a neinau. inau, kad santykiai Janukos su Laurinkum tuo metu buvo itin geri. KL. (Negirdti) sakote, tuo metu ( ... ) ATS. Tuo metu, kada Laurinkus buvo generalinis direktorius. (Balsai, negirdti) [ ... ] KL. Tai tie dokumentai, kuri mes prame susipainimui, tai yra analitins paymos?
181
ATS. Taip, jos yra skirtos, mes taip ruom, ne tik generaliniam direktoriui. Generaliniam direktoriui sprendim priimti, ne mums, bet jeigu sakyt, kad Prezidentui parengtume, tai mes tik pakeiiame generalin direktori A.Poci Prezident, nekeisdami viso turinio. [ ... ] KL. Ar tie asmenys infiltruoti kur, valstybs valdymo institucijose ( ... ) ATS. A kalbu, a inau, kad galbt rytoj bsiu visikai imestas i darbo, a valstybs paslapties usienio pilieiams ar kitiems Lietuvos pilieiams, kuriems nepriklauso, neatskleidiu. A atskleidiu komitetui, kuris vykdo kontrol. Tai vienas i ministerijos viceministras Nauduas, kio ministerijos. Kodl? Todl, kad ita pareigyb yra susijusi su Maeiki naftos valdybos pirmininko pareigybe. Nauduas, bdamas ambasados darbuotojas, uimdamas gana auktas diplomatinje tarnyboje pareigas, grta Lietuv, uima daug emesnes, nutraukdamas savo kadencij, gaudamas daug emesn atlyginim, jis daro. Yra ten spaudimas, mes per savo svertus paspaudme, jis nenorjo sutikti, gal gale sutiko. Yra payma apie it atvej ir kaip tai vyko. KL. Palaukit. K tas ponas Nauduas sutiko daryti? ATS. Tapti viceministru. KL. Ir atstovauti tam tikriems ( ... ) ATS. Matyt. Kalba vyko taip, yra laisvas postas, kuris reikia, kad tapt ms, kakas panaaus. A negaliu ( ... ) Suiekokite kandidatr, jiems pasako tiesiai. Tam paiam Stoniui silomi vienoki ar kitokie variantai, ia ne, ia ne, ia bus susieta. Gal gale atranda ir visiems ji yra tinkama. (Kalba visi kartu) KL. ia patikslinti. A tikslinu grynai dl teisinio pobdio. Js turima informacija, reikia, kad itas postas tapt ms, tai kiekviena partija uima postus, kabinasi (balsai, negirdti). Palaukite, mano klausimas, iklausykite. Ar iuo atveju yra pas jus konkreiai, i viso konteksto bylos ieina, kad tas postas susijs su materialiniu kitu suinteresuotu ( ... ) ATS. To paio Nauduo? KL. Ne. J interesais, Nauduo buvimo tame ( ... ) ATS. Nebtinai. Savas mogus. Jie vardino taip: Eidukeviiaus nepaliekame, kadangi jis nekontroliuojamas, jis per daug dirba. Eidukeviius yra nepilnai j kontroliuojamas.
182
KL. Vadinasi, i mediagos tai konkreiai matoma, kad tai susij btent su verslo ar materialine(...) ATS. Su interes atstovavimu ( ... ) kad jie galt gyvendinti projektus. Dar norjau pasakyti, nes tai yra aktualus dalykas, a j btinai sakiau, kad pasakysiu. Tai parodo, kokia tai yra sistema, ir kiek ji yra stipri. Ministras Pirmininkas A.Brazauskas, procesas Maeiki naftos akcij pirkimas ir pardavimas. Tai nra grynai susij su Lietuva, tai yra susij su Maskva ir su Londonu. Ir kad vyko, kad ne Kazmunaigaz nusipirko, nors jau buvo viskas iki galo ( ... ). Kada vyko pikas, kas pirks, tas ir tas, ir tuo metu Ministras Pirmininkas turjo paskambinti Kazachijos pirmininkui Nazarbajavui ir pasakyti, kad va, nes Putinas pasak, kad nesutinku, kad kazachai pirkt. Tai turjo paskambinti ir pasakyti, kad mes vis tiek jums parduosim, tok kaip patikimumo garant. Tai buvo pasakyta pokalby Stonio su Ginaiiu. Ginaitis tai yra Algirdo Brazausko giminaitis, kaip tarpininkas, gal girdjote, dieninis, naktinis tarpininkas. Jeigu jis taip elgsis, tai inok, mes ia pasidliojome ir mes j nuimsime ir pakeisime. Yra parayti odiai, ne juokais Stonys ( ... ) Ginaiiui, tu jam pasakyk, kad jeigu jis taip toliau elgsis, tai mes pasidliojame situacij, mes j nuimame. Kaip vertinti it? Tai ala didel yra, taka jo labai didel. KL. A noriau grti prie tos temos 2K, js kaip tik tuo metu, rodos, dirbote [ ... ] valdyboje. Prie pat pasiraant sutart, rodos, Balytis buvo ivyks Maskv, jau t kit variant koreguot, a staiga per televizij pamatau paym, kuri, aiku, rengta js [ ... ] valdyboj, ir netgi rodo su grifu Slaptai. Tai js mts koki veiksm, tyrte, nors daug laiko prajo. Bet a jums atvirai pasakysiu, mane labai suneramino, kai pamatai tokius dokumentus televizijoje. Tai vl nutekjimas i saugumo. ATS. Be abejo. Mes joki veiksm nesimme, tai ne man buvo sprsti, tai yra Saugumo departamento vadov pareiga, kaip reaguoti, ir a neinau, kas nutekino ir kas kur dar, bet galite daryti ivadas patys. Ne tik ita payma, ir visi straipsniai, kurie buvo Ekstroje apie Medialtras ir prie tai, ir dar po to, ir apie 2K, ir apie elektros energetikos sistemas, ten Prunskien, ministr, susieta ir visa kita. Tai praktikai tos paios [ ... ] valdybos paymos. KL. O gal bt galima taip paklausti prie to, k kolega klaus. Gal js, dirbdami ir numatydami it baisi situacij valstybs, nebijau to odio,
183
baisu darosi. Suprantate, mes esam geri mons, inoma, ia reikia objektyviai tikrinti, ir panaiai, bet kai igirsti, tai nelabai smagu darosi. Tada gal js, pamat, kad nesirealizuoja, gal js patys, na, k, geriau tegul ieina vieum, gal mons sustabdys t reikal. Turiu paklausti t dalyk, nepykite. Kakada (negirdti) tai gal i to ieinant tako. A ne tai, kad js tai darte, gal js tariate, kad gal mons taip galjo padaryti? ATS. inote, ita sistema, i viso (negirdti) tokia didel, kad jeigu tu nueisi su pluotu dokument kok Lietuvos ryt, tai pateks ten, kur reikia, o (negirdti) atsakymas aikus. Kitas dalykas, i karto tu bsi kaip mogus, tavo likimas sulugdytas. Net mes negalime leisti tokios minties, mes pradjome normaliai jos realizacij pagal visus mums leistinus statymus. KL. Js teigte, kad tose paymose dl Kauno termofikacins elektrins figruoja aukti departamento pareignai. Kai js turite toki informacij, ar atskiru kakokiu praneimu js nesikreipiate generalin direktori, vadovyb praneti, nes tai jau yra neordinarus atvejis (negirdti), yra skandalas? ATS. Ta pati payma buvo parengta ir pateikta. Ten gana ilga istorija, a buvau atostogose, a grau, kaip tik tas veiksmas ir pasibaig. Pavadavo virinink Vardenis Pavardenis. Vardenis Pavardenis mat vis it vyk ir kreipsi tuo metu laikinai pavaduojant, laikinai einant pareigas Valstybs saugumo, departamento generalin direktori Daini Dabainsk. Yra ufiksuoti ir fiksuojami tokie dalykai, mes norime jus informuoti, kas vyksta, kas darosi. Galbt geri, galbt blogi. Ten dirbo [ ... ], ten yra viskas suderinta, sakyta jiems nelsti, nepadti, nieko, nieko, u tai jiems bus kakas padaryta, na, valstybei. Tuo viskas ir pasibaig. Vliau mes vis tiek tuo pagrindu surame paym, kadangi kada gro pavaduotojas, a neinau, bet ia vadovo nurodymu buvo surayta payma, ms ir pateikta. Ir [...], kaip jie vadina regiono, [...] apygardos skyriaus virininkas, kuris dalyvavo, konkreiai vaiavo ten ir pats Dainius Dabainskas, ir, matyt, pats Vardenis Pavardenis, a su juo nekalbjau, paneig, kad ten kakas buvo i saugumo, nors ta mediaga rodo, kad (negirdti) praktikai Varden Pavarden paliko durniaus vietoje. ia buvo, o ia nebuvo, ko ia neki nesmones. A su Kauno skyriaus virininku [ ... ] kalbjausi, kada vyko tie veiksmai, sakau, Egidijau, irkite, k js darote, nes ten aikiai, kada vyko konfliktas, labai didelis, ginkluota apsauga stovi viena prie kit ir ia visi, viena pus turi pinig ir kita, ir visur, kaip Kaune. Kaunas yra Kaunas. Kreipsi policij, o polici-
184
ja atsako: jeigu bus abiej pusi sutikimas, mes tada kiims, prieingu atveju mes nesikiime, mes nei vieniems, nei kitiems (negirdti), o saugumas iuo atveju sikio. Kas laimjo, js inote. KL. Sakykite, kas i aukiausi departamento vadov, apskritai kas inojo, kad dl Dujotekanos ruoiami dokumentai paskelbti j priedangos organizacija? ATS. Man sunku atsakyti it klausim, a neinojau, kad mano virininkas apie tai inojo ir kad planas buvo paruotas, patvirtintas virininko, apie tai buvo praneta Tekoriui, kiek a inau, bet a pasakyti ito negaliu. I kitos puss, kol mes neatliekam toki iorini veiksm, kaip kreipimasis teism, arba ikiteismins mediagos atidavim, mes galime atlikti ir viduje, valdybos virininkui duoti tokie galiojimai. Jeigu kreipimasis dl ikiteisminio tyrimo pradjimo, arba teism, arba kitaip, tai tada reikalingas generalinio direktoriaus sutikimas. KL. Js usiminte apie sistem, galima vadinti, valstybs uvaldymu, visoki yra termin, tai js paminjote VSD, URM, Prezidentr, Seimo nepaminjote. ATS. Seimas ne, ten nra tos informacijos, kad Seimo nariai, ypa aukti, bt kakokie korumpuoti ( ... ) ATS. Yra keletas asmen, keletas Seimo nari, kurie ( ... ) A galiu pasakyti, vis tiek a jau kalbu, a neinau, koks mano likimas bus, bet a kaip ieidamas i tos mokyklos, mokindamasis penketais, tais laikais labai gerai, gaudamas stipendij, perjau pragar vien tik dl to, kad buvau u tvyn, u Lietuv. Taip ir iuo atveju. Ten minima Staponkien. Yra payma apie j. Seimo nar. Ten yra patarjas Pliusnys, kuris praktikai ir gauna atlyg, pastov atlyginim i Stonio ir t.t. O kiti mons epizodiki. A suprantu, kad Seimo nariai turi piln teis susitikinti su vairi finansini grupuoi asmenimis, sprendiant vairius klausimus. Bet tai, kad bt panaudota kaip rankis, mes toki dalyk nesame ufiksav. Mes btume formin. ATS. A nemanau, kad kakurie Seimo nariai dalyvavo Maeiki naftos akcij pirkimo ir pardavimo procese. Dl tranzito permimo, tai, aiku, ten buvo vairi dalyvavim, o kuo baigsi? Baigsi tai, kad padaryta buvo pataisa (kalba visi kartu). Bet ia daroma visikai per kitur, ia buvo per ministerij tvarkoma. KL. Tarp kitko, Seimas, js patvirtinsit arba paneigsit, ia labai svarbu,
185
dl to geleinkelio, dl tos pataisos norta buvo kitaip, o Seimas padar taip, kad jiems nesigavo per Seim. ATS. Niekas nesigavo. Turiu a savo nuomon ir inau madaug kaip, bet faktas yra tas, mes labai diaugiams. Faktas yra tas, kad buvo ukirstas kelias, nors kaip jie vardina, tai yra laikina, nes jie visk gali atsukti atgal. KL. Dl tos sistemos, js pats paminjote ir ai jums u tai, kad js sakote: a jau vis tiek kalbu. Tai jeigu vis tiek kalbate, tai gal galite ir daugiau atskleisti VSD, Usienio reikal ministerijos, Prezidentros? ATS. Matote, mes netyrme VSD, mes neturime tokios teiss. Kas pas mus praeidindavo tiriant itos mons veikl ir jos akcijas? Mes netyrme paio Albino Janukos (negirdti), ministerijos takos, kaip, kur ir kas daroma, nes mes vis tiek btume negav leidimo. Jis iaukia dar didesn bd, bet mums pilnai utenka daryti ivadas, k mes pamatme dabar. Js pagalvokite, jeigu ateina generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas Usienio reikal ministerijoje dirbantis mogus, kuris niekada nebuvo susidrs su energetikos ir finans kredito sektorium, ir jis paima it linij kuruoti. domu. Tuo paiu metu A.Januka Usienio reikal ministerijoje organizuoja departament, kuris yra atsakingas u usienio investicijas energetikos sektori, u energetikos sektoriaus nacionalin saugum ir dar kakoks treias. Viskas yra sulip vien krv. Dar [ ... ] valdyboje kada dirbau, a negaliu dabar tvirtinti, nes t dokument neprisimenu, bet ten yra byla, gana didel, keli met tyrimo, btent itos paios kompanijos, mes matydavome, kaip yra teikiami dokumentai, paiam Prezidentui kai kas akcentuojama taip, kai kas neakcentuojama, kai kas yra dedama staliuk. Tai yra formuojama nuomon ne tokia ir to paio Janukos. Bet ito a dabar negaliu rodyti, nes a tik prisimenu( ... ) KL. Sakykite, ar tikrai faktas yra tas, kad Jurgeleviiui atjus dirbti, ir, kaip js sakote, pradjus kuruoti btent t srit, [ ... ] valdyb, js tada dirbote dar [ ... ] valdyboje, gal galite k nors plaiau papasakoti apie t kuravim? Ne vien tik Pocino uvimo linij, kur an kart ( ... ) Ne uvimo, atsipraau, isiuntimo. T linij mes inome, bet apskritai, daugiau per energetikos dalykus, per domjimsi, per kokius nors dalykus, ar tikrai buvo toks faktas, ar yra toks buvs faktas, kad jis atjs bt pams byl i kuri nors tyrj, js pavaduotojas buvote ir j laikte. Konkreiai 2K byl? ATS. Ne. inokite, ne. Pirmas dalykas, Jurgeleviius tikriausiai ir dabar,
186
neinau, jis dabar turi biuleten, bet tuo metu jis daugiau usim vieaisiais ryiais arba tarptautiniais ryiais. Jis bdavo arba ivyks komandiruot, arba ivyks Seim pasitarti klausimais, tyrimo klausimais, bdavo nemanoma, nes sunku bdavo surasti. Kitas dalykas, a kaip sakiau, pirm kart praktikai visi tyrimai buvo tuo metu stabdomi, stabdomi ir lugdomi. A neinau kodl, nes a su Jurgeleviiumi nebendravau, Pocinas bendravo su juo paiu. O paskui prasidjo, kaip sakiau, vajus, kuris baigsi tuo, kad a norjau ieiti i darbo, o gal gale perjau dirbti [ ... ] valdyb. Tai galbt tiek, i tikrj neinau, k daugiau sakyti. KL. Dar ne klausimai, bet papildymas. Galima manyti, kad itoje pozicijoje pavaduotoj turti buvo naudinga ir ta prasme, kad vis tiek paymos eidavo per pavaduotoj, ir faktikai informacijos nutekjimas, arba, tiksliau, informacijos gavimui tam, kam gal ir nereikia, tai buvo labai dkinga pozicija. ATS. itas postas yra labai labai svarbus. Jeigu a biau generalinio direktoriaus pavaduotojas ir kuruoiau energetikos ( ... ) finans kredito sektori, tai yra paius svarbiausius momentus, a galiau pakreipti darb vien pus, a galiau j sutrukdyti vienoje pusje, galiau ia akcentuoti daugiau, ia maiau. Gauti bet koki informacij, vien duoti, kit blokuoti, tai priklauso nuo mans. Tai priklauso tik nuo vadovo. KL. Sakykite, mane domina, js sakte, kad js Darbo partijos, kaip ia pasakyti, juodosios buhalterijos byloje esate daug nuveiks. Js skyriaus byla ir apdovanotas dl to, gavote premij. ATS. Taip. KL. Keletas dalyk. Vienas dalykas, ar buvo itos bylos tyrimo metu koki nors nesusipratim su vadovybe, ar js teikte paymas, teikte informacij, kada susiformavo ita byla iki tokio momento, iki tokios galimybs, kad bt galima pradti ikiteismin tyrim? Ar buvo koki nors tamp? ATS. Apie juodj buhalterij, apie jos esam viet, apie 2005 m. pajamas, ilaidas, apie oforini kompanij finansavim i usienio ir Europos Sjungos pateikimo mes inojome jau 2005 m. gruodio mnes. Piktumas m dl to, kad mums neleido jo realizuoti normaliai. KL. Kas neleido? ATS. Suprantat, kaip neleidia? Mes pateikiam informacij, mes sakome vadovui, mes visk turime, reikia pradti ikiteismin iuo atveju, mes inome, kur kas yra. Reikia pradti. Vadovas ateina, dar ne.
187
KL. Kas yra vadovas? ATS. Virininkas eidavo pas auktesnius vadovus. O paskui, gegus mnes, susijus su kakokiom aplinkybm, greitai, greitai, staiga, reikjo visk tada per savaitgal paruoti ir pateikti prokuratrai. A neinau, ia buvo keista. Nes informacija pas mus buvo jau seniai. [ ... ] KL. Pagal js prijimus, pagal js galimybes, ar js turjote pakankam liudytoj baz? ATS. rodym baz mes turjome pakankam. Tai pirmas atsakymas. Juodoji buhalterija ( ... ) Tai plaukos, pagrindins plaukos kas, taip pavadinkime. Vienas kanalas yra neaikios kilms kapitalas, kur nustatyti labai sunku, tik mes inome kelet ofor, i kur jie atjo. Atjo iki oforins kompanijos banko sskait, ir i ten neteistu bdu buvo iiminjami ir veami, arba grynais pinigais, arba per t nelegal bankel, kur (negirdti). it dalyk rodyti yra labai sudtinga ir labai sunku, nors praktikai mums ir nelabai reikia, kad mes paprasiausiai inotume. Mums jau aiku tai, kad yra neaikios kilms kapitalas, mes atjome iki to, kad tai yra tikriausiai pinigai, susij su tuo paiu Gazpromu ir asmenimis, kurie dirba (neaikiai kalba). Antras kanalas plauk t kas tai yra grynai tas lietuvikai nuomilis, atkatas u Europos Sjungos las, u Europos Sjungos las. rodomoji baz ( ... ) ATS. Mes turjome pakankamai rodomosios bazs, kadangi mes buvom 2005 m. gav vis j juodosios buhalterijos, ne juodosios, tos kasos plaukas, ir iplaukas, jau buvom nustat ituos du kanalus. Ir pagal kelis epizodus Europos Sjungos mes taip pat jau buvom nustat, kad atskirai ikiteismin tyrim galima pradti. KL. A dl ko klausiu. Sakote, jeigu nebuvo, tai mums svarbiausia nacionalinio saugumo prasme, i kur susiformavo ta, o antra, tai sprendimo primimo motyvacija. Nes pakankamai jau buvo parengta, nes jeigu pradtas ikiteisminis tyrimas( ... ) ATS. Taip. KL. A noriu perklausti t pat klausim. Dl sprendimo primimo laiko. Kas pasikeit js duomen bazje nuo to, kada js pasakte, kad galima daryti, iki to laiko, kol vadovyb prim sprendim daryti? Ir js vertinimas, kodl buvo laukiama ir kas paskatino greitai imtis sprendimo?
188
ATS. Man itos prieastys nra inomos, paprasiausiai a visada turdavau raminti savo pavaldinius, kurie dirba pagal it byl, nes jauni vyrai nori greitai realizuoti, jie mato kaip teisininkai, kad jau manoma realizuoti. A neinau itos prieasties. Neinau. KL. Tai kodl delsiama, o kas atsitiko, kad staiga buvo realizuota? Ar js turite koki nors sryi su tuo, k kalbjote prie tai, susijusi su bylom, susijusiom su Dujotekana, ar ia negalima toki paraleli rasti? ATS. Nelabai ia, ia daugiau buvo susij tikriausiai su Seimo Pirmininko posto pavadinimu. A negaliu ito rodyti, bet tikriausiai su Artru Paulausku. KL. Ar i to galima teigti, kad derinama kakaip, arba informacija irgi? ATS. Tikriausiai taip, nes su Seimo Pirmininku tai derino. Neinau, bet a taip manau, nes daug vyki sutampa, kurie rodo, kodl taip greitai reikia i karto realizuoti, o iki to nereikjo. KL. Tai kas tada buvo Seimo Pirmininko? KL. Leidimas Seimo Pirmininko ( ... ) [ ... ] KL. Yra parengta payma, kaip iniasklaida paruoiama ir kaip ji vykdo usakymus. A ia, aiku, diau turbt pagrindinius dienraius ms ir a sivaizduoju, kad u parengimo slepiasi vis tiek finansavimas, nes drsios kalbos ar kas nors, tai ia nieko. domu, ar js turite duomen, kas finansuoja ir kokiomis sumomis? ATS. Finansuoja Dujotekana, ypa iuo metu tai pasireik, ir tas jo pokalbis su savo dabar nauja mona, Stonio, kad jau mane visikai ukniso, kadangi liksiu be kelni, kadangi susitarimas yra iki tam tikro laikotarpio, o paskui viskas i naujo, nes yra, matyt, kitos jgos, kurios nort. Kitas dalykas, prestias (negirdti). Yra kalbama (negirdti) sutarties sudarym 200, 400 tkst., reklam usakym. Mes paprasiausiai ito neiskyrme ir neirjome giliau, nes jeigu a nukreipsiu savo pareignus konkretaus fakto tyrim, jie nematys viso proceso, nes negalime, nors ir matome, kad kakas yra ( ... ) KL. A suprantu, ia tik tas vienas epizodas, ia gal labai daug bt pasakoti. Bet ar js esate susidr savo darbe su Rusija susijusi verslo struktr taka iniasklaidai Lietuvos? ATS. Rusijos verslo struktr, su kai kuriais j atstovais, taip? Tai mes
189
pavadinkime taip: Viktoras Uspaskichas taip, nes toje kasoje yra 1 mln. 800 tkst. per metus sumokta Respublikai. Taip, mes tai fiksavom. [ ... ] KL. Sakykite, itos analitins paymos, praneimai ar kaip mes juos pavadinsime, kuriuos js, kai ruoiate, js poiriu, buvo skirti auktiems valstybs vadovams. Bet galjo pasiekti ir taip buvo ruoti, gal taip formuluosiu, ia dar nra klausimo, ia tik anga. Tai po to, kai atsistatydino Januka, ir i t vertinim, kuriuos dar ir Prezidentas, kuriuos dar usienio reikal ministras, ar js galjote nustatyti, ar ta informacija, kuri buvo tuose dokumentuose, kokiu nors bdu, odiu, ratu ar dar kaip nors VSD generalinio direktoriaus apie tokius tarimus, kad tokia sistema valstybje yra susikrusi, buvo inoma tiek Prezidentui, tiek parlamento pirmininkui, tiek kitiems auktiems, kad ir Usienio reikal ministerijos vadovybei? ATS. Matot, kada mes ten tyrimo neatlikinjome, neirjome, kaip yra supaindinama su ita slapta informacija. Galiu pasakyti tik labai trumpai ir aikiai, kad ms valstybs vadovai, ar buvo, ar nebuvo supaindinti su ita informacija, a ito i tikrj neinau, a negaliu rodyti, bet inau, kad Januka tai tiksliai. O daugiau a neinau. KL. ia mes ir susiduriame su vienu tokiu kebliu dalyku, kaip a suprantu, toki informacij valstybs vadovai turjo inoti, nes mums reiks irgi ivadas tam tikras rayti i viso to. Praau pasakyti, ar tos informacijos nepateikimas auktiems valstybs vadovams apie galim toki ssaj buvim ir tokios takos darym, kaip t dalyk vertinti ir kokia yra sistema fiksavimo apie informavim aukt pareign? Js savo departamente turite sistem? ATS. Taip. KL. Reguliariai, auktesniam virininkui, nedozuojant tiek ano, tiek to, kas vyksta, t ir pasakote? ATS. Taip. KL. Pagal Konstitucij yra irgi pasakyta atskaitomyb, Valstybs saugumo departamento per vadov, sakykime taip, Prezidentui ir Seimui. ATS. Taip. KL. Tai i to, kas vyko paskutiniu metu, kokia js ivada, ar jie galjo tokius vertinimus apie tuos asmenis pateikti, net ir inodami toki informa-
190
cij? Ar tie vertinimai buvo pateikti ir jums susidar spdis, kad jie tikrai apie t js vis tyrim ir apie kai kurias ivadas nieko visikai neinojo? ATS. Man labai sunku pasakyti. Pirmas dalykas, nustatytos tvarkos nra, mes prie tai paioje pradioje kalbjome, kad ji privaljo bti, visa informacija turt bti analizuojama, vertinama ir kur ia dirbame, ia nedirbame, pasakyta, o vadovai btinai turi bti informuojami. A neinau, ar jie buvo supaindinti, ar nebuvo, bet kad galt bti supaindintas Prezidentas apie Kauno termofikacin elektrin arba apie A.Janukos dalyvavim Maeiki naftos akcij pirkime ir pardavime, tuos dalykus, a manau, kad ne. A manau, tai mano nuomon, a manau, kad nebuvo. ATS. A manau, kad nebuvo. A neinau, galbt odiu sak, bet a nesivaizduoju tokios situacijos, kad bt. Atsipraau, sistema labai paprasta, yra Prezidentra, yra patarjai, patarjus Usienio reikal ministerijai ir saugumui skiria Usienio reikal ministerija ir Valstybs saugumo departamentas, Dainius Dabainskas ir Albinas Januka. ie mons. Visa informacija, kuri turi patekti Prezidentui ant stalo ir bti sprendiami klausimai, eina per ituos mones, per it filtr. Kaip gali tokia informacija, kuri pati pakenkt itiems asmenims, atsidurti ia, nesivaizduoju. KL. Tada papildomas klausimas. Bet mes inome, kad prie savait, kai jus jau nualino ir buvo komisija, kai dirbo, tai generalinis direktorius buvo nujs pas Prezident. Ir po to ijo dekretas dl kreipimosi Konstitucin Teism. ATS. A galiu pasakyti Stonio odiais. Su Prezidentra viskas yra pas mus gerai, su Usienio reikal ministerija dabartiniu metu yra dar geriau, negu buvo iki tol. Daugiau mes netyrme, neirjom, kaip eina ms pai, t moni, Janukos arba ms pai darbuotoj veiksmas ( ... ) (negirdti) darbas, ia ne ms, neleist mums niekas to atlikti ( ... ) KL. [ ... ] Ar i to, kas buvo vieuosiuose ryiuose po to, js susidarte spd, kad generalinis direktorius kokiu nors bdu informavo apie tai, kas vyksta, kas ia tiriama, ar ne? Kitaip sakant, kokiu mastu generalinis direktorius dabar yra sivls vis it, jau grups nariu taps? Grubiai sakau. ATS. Js tikriausiai (negirdti). A sakau, mes netyrme, js geriau u mane inote, kas valdo Saugumo departament. itos kalbos, mes i savo altini, slapt bendradarbi jau pradjome gaut, ir kadangi man ministerijos priklauso, i ministerij gauti, kas ten pas jus darosi, kas valdo. Pasaky-
191
mas vienas Januka per savo mones Jurgelevii ir Dabainsk. Pocius yra tik statytinis. [ ... ] KL. Kadangi vis tiek jau mes perjom per kai kurias institucijas, tai a vis tiek negaliu nepaklausti, kadangi ms santykiai su Prezidentra, kaip institucija, dabar ypatingi, tai vlgi, atsiremiant tuos Stonio odius, kad su Prezidentra iuo metu viskas gerai, o URMu dar geriau. Tai ( ... ) ATS. Dar geriau negu buvo iki tol. KL. Tai pirmiausia apie Prezidentr. VSD turi savo deleguot atstov pon Ladyg, taip? ATS. Taip. KL. Ar itas mogus VSD klausimais konsultuoja, iskyrus tuos atvejus, kai ateina Pocius, kai ateina Pocius, tarpininkas tarp Prezidentros ir VSD? ATS. Taip. KL. Ar js gavote informacijos, operatyviniu ar kitu bdu, kad jis yra takojamas taip pat, kad jis nra objektyvus, kad jis vykdo tik nurodymus? ATS. Ne, mes informacijos negavome, bet mes ir taip inome, kad jis pilnai yra priklausomas nuo Dainiaus Dabainsko, nes yra jo virininkas. Jo karjera, jo ateitis ir visa kita. Jis danai bna kabinete ir dabar ypa tariasi, kalbasi. Tik tiek, kad mes ( ... ) KL. Ir kitas dalykas, ar yra dar i artim patarj Prezidento aplinkoj moni, kurie galbt tiesioginius ryius turi su Stoniu arba Stonio per kitus asmenis yra takojami? ATS. Viena labai domi savyb, a neinau, nes ten yra (negirdti) buvs valgybos darbuotojas, (negirdti) Stonys, daniausiai stengiasi bendrauti per tarpininkus. Tarpininkas tiesiogiai bendrauja su A.Januka, tai praktikai jie labai danai tariasi apie visokius dalykus, bet paskui visi veiksmai vyksta btent per tarpininkus. Ir kitas dalykas, Prezidentros, ypa patarj Prezidentros ir ypa t ryi, kaip Janukos ir ms darbuotoj, mes netyrme, nes mes negalime tirti ito, mes turime leidim gauti. KL. Supratau. Ir antras URMas. KL. Patikslinimas. Usienio reikal ministerijos pareignai, kurie liko po Janukos, ar reikia suprasti, kad jis pasitraukdamas paliko nauj tarpinink? ATS. A neinau, mes dabar neseniai fiksavom, kad jis ijs, nebdamas pareignas diplomatinje tarnyboje, buvo sprendiamas klausimas vie-
192
no tokio i Rusijos pilieio Jomino vizos gavimo dl vaiavimo Airij, to Jomino vaikai turi pilietyb ir ten gim, mona gali, bet jo paio neleidia vaiuoti, a neinau kodl. itas klausimas dabar truput yra sustojs, kadangi tas mogus, kuris sprend, yra ijs i darbo. Bet buvo pasakyta taip: jis paskambins ambasadoriui idlauskui, kuris toliau ts t darb. Vadinasi, jis dar tak turi. Tokia ivada. ( ... ) ia Stonio pokalbis( ... ) ATS. Taip, Stonio pokalbis. KL. A trumpai. Js ten buvote usimins dl koalicijos formavimo. Gal tada trumpai vertinkite (... ) ATS. Koalicijos formavime pagrinde buvo kalbama apie tai, kas kokiu taps ministru, kas taps Ministru Pirmininku. Derinimai buvo bandomi daryti per Ministr Pirminink, per t naktin (negirdti) tarpinink Algirdo Brazausko, kad tapt btent tokie mons, kokie reikalingi, ir pagrindiniuose kertiniuose postuose kio ministerijos ir Susisiekimo ministerijos jie stengsi vairiais bdais, kad tapt j mons. Toje paymoje btent apie tai yra( ... ) KL. (Negirdti) Dabartin koalicija? ATS. Vyriausyb. KL. Ir tapo ar ne? KL. Kieno mons? ATS. Lojals( ... ) KL. Kam? ATS. Dujotekanai. KL. Ieit, kad lojals Dujotekanos mons per Brazausko ( ... ) ATS. Per Brazausk buvo bandoma, kadangi ( ... ) KL. Palaukite, per t dienin naktin, kaip js sakote. ATS. Taip. KL. Taip js pavadint, takoja dabartin premjer. Tokia grandin yra? ATS. Ne. Grandin keitsi, nes js u mane geriau inote, kaip vyko koalicijos formavimas, vien dien taip, kit dien kitaip. Jie dirbo dvigubai daugiau, negu js formavime( ... ) Per Brazausk buvo bandoma prayti, tas mogus i tikrj yra didels pagarbos simbolis, jo odis daug k reikia, ir praoma, kad utart vien kit mog Ministras Pirmininkas, bet buvo kalbama ne apie Kirkil. Gerai. Jisai bendrauja dabartiniu metu su kio ministru Navicku per Staponkien
193
arba tiesiogiai kartais, turi tam ( ... ). A negaliu pasakyti, kad buvo padaryta taka ir tos takos metu gautas kakoks produktas, jiems naudingas, Lietuvai alingas, kadangi dar to produkto nra. Ryt skirstomj tinkl privatizavimas yra vienas i stambiausi projekt, kurie bus( ... ) ATS. iuo atveju mes matome tai, kad yra derinami kai kurie klausimai dl vicepirmininko, viceministro, dl kit klausim, yra derinami( ... ) [ ... ]
KL. A noriu paklausti, mes girdjome komitete Liustracijos komisijos problemas, kai buvo formuojama nauja komisija, buvo priekaitas dl darbo grups, kad nepateikiama visa mediaga, kad pateikiama vangiai ir ltai. Kad darbo grup, ir netgi dl dabar dirbanios, kad ji faktikai nenoriai tai daro. A noriu paklausti. Js minjote, kad pateikiant mediag reikjo derinti su vadovybe. Ar buvo atvej, kad vadovybei praant ar reikalaujant, ar davus nurodym, darbo grupei nebuvo pateikiama, ta prasme, Liustracijos komisijai nebuvo pateikiama mediaga? Tai pirma klausimo dalis. Antra klausimo dalis, dokumentai i KGB archyvo, kurie atsidr VSD, o j atsidr daug, ar jie visi yra tinkamai inventorizuoti, ar yra teorin galimyb, kad vienas ar kitas dokumentas galjo dingti? [ ... ] Priekaitus mes girdjome i Liustracijos komisijos, ankstesns ir dabartins, dl vangaus ir neoperatyvaus, komisijai susidar spdis, kad nenoriai pateikiama mediaga, nesidalina VSD su Liustracijos komisija visa turima mediaga. Ar buvo toki atvej, kad js gaudavote nurodym arba duodavote nurodym nepateikti Liustracijos komisijai mediagos, ir apskaita KGB archyv pas jus () ATS. ia labai jautrus klausimas, kaip js pasakte, ar buvo, ar nebuvo. Bet komiteto nariai Gal vadovai geriau galt atsakyti, nes dar prie Meio Laurinkaus buvo toki atvej, kai aukti pareignai privaljo vykdyti t pat Liustracijos statym ir dar direktorius Laurinkus sakydavo, atnekite man, jeigu jam reiks kak upildyti, atnekite pas mane upildyti, kiek a si-
194
vaizduoju, jis sak, a su jais pasikalbsiu, tuo ir baig. Ar jis pasikalbdavo su jais, ar ne, a neinau. Bet jeigu pasikalbdavo, tai gal mons tikrai nekalti, ir jie galvoja, kad jie atjo, pasikalbjo su Laurinkumi ir jie vykd statym. Bet iandien situacija tokia, kad yra pakankamai daug aukt pareign, kurie dl toki kakoki prieasi nevykd statymo, ir tai gali bti kitas skandalas, inant, kad dar labai daug tokios mediagos. Kuodyt kur mums atne, tai ia yra tik kopijos padarytos i t vis prisipainim. Tai tikrai yra ne viskas. Galbt netgi yra pagrindo manyti, kad gal ne visk atidav ir Kuodyt, k ji pam. KL. Tai kaip patikrinti, kokiu pagrindu? ATS. Pagrindas yra tas, kad ms darbo grups vadovas, nuvaiavs pirm dien, kai buvo gauta visa mediaga, mat vien tok atspausdint lap, kuris buvo sudarytas ms dabartinio saugumo pareigno, anksiau jis dirbo archyvuose, ir ten madaug surayti mons, kurie gali bti identifikuoti kaip vieni ar kiti. Ta mediaga buvo tarp Kuodyts gaut dokument, paimt pas Kuodyt. Ir kit dien, kai jau buvo sutarta, kad darbo grups vadovas vaiuoja perimti vis t mediag, jis perima, atsivea departament, ir kaip tik tas lapas jam labai simin, nes buvo atspausdintas kompiuteryje, ir jis to lapo pasigedo. Kit dien, kai buvo komisijos posdis, netgi taip turt bti protokoluose, tarpinybinje komisijoje, jis pasak, kad buvo tarp t dokument toks dokumentas, ir jo nra. Neinau, kokia buvo reakcija, bet viena i komisijos nari (negirdti), atrodo, ratas gali bti pas mane, gal netyia Tai taip. Todl yra pagrindo manyti, kad gal ir daugiau toki rat, kuri paprasiausiai darbo grups vadovas nesimin, ar netyia kartais nepasigedo () [] KL. ia ir klausimas. Daug visoki kritik isakte savo vadovybei. Sakykite, ar kas nors i aukt VSD js vadov, prie jums ateinant ia, per paskutin savait, gal dvi, nepasakysiu, su jumis kalbjo apie js liudijimus komisijai, ar ne? Ar band jums daryti koki nors tak, kad gal apie t geriau nekalbkite, t klausim nutylkite. ATS. Tos takos neband kakas daryti, bet bendrom frazm, kad geriau savyje visk sprsti. Bet a ia galbt net truput nukrypsiu nuo temos, bet yra ir mikroklimato problemos. Prie metus a norjau pats savo iniciatyva kreiptis komitet, kakaip gal drsos pritrko, nesikreipiau. Js dabar pa-
195
stebjote, dl kritikos savo vadovo atvilgiu. iaip a nesu usigavs, karjer a esu padars pakankamai KL. Atsipraau, ia yra pagrsta ATS. Man tik yra skaudu ar dar kakas, vis laik dar pradedant nuo Laurinkaus, jautme toki arba kontrvalgybos () apie j galima sakyti, Laurinkus labai danai sakydavo, svarbiausias dalykas mums [...]. Bet darbai skiriasi nuo odi visada. Ir nuo ko tai prasidjo, galiu irgi pasakyti. Ir kaip paskui persidav dabartiniam direktoriui, ir paskui pabaigoje noriau pasakyti trumpai apie ms program, kadangi js komisijai turt bti aktualu. Kaip spauda rao, kakokios grupuots yra, dar kakas departamente. Mano manymu, tikrai joki grupuoi nra. Kakokias grupuotes gali sudaryti patys vadovai. Kaip prasidjo ta pati valdyba, ji tokia buvo, ia gal duosim, gal neduosim. 1998 m., kada dabartinis generalinis direktorius (turima mintyje A. Pocius aut. past.) dar dirbo prokuratroje, i Generalins prokuratros buvo gautas paklausimas Saugumo departamentui dl leidimo suteikti teis dirbti su valstybs paslaptimis. Tuo metu buvo pairta mediaga apie () tas rezervo klausimas () buvo surayta paslapi apsaugos padaliniui pakankamai isamiai visa tai, nes analogikais atvejais vis laik bdavo paslapi subjektui duodamas atsakymas, kad nerekomenduojame suteikti. Kiek a inau, i pradi paslapi ms skyrius buvo parengs tok pat neigiam atsakym, bet paskui buvo perraytas ir parayta, kad Saugumo departamentas duomen neturi. Tai ia buvo toks pirmas dalykas. Antras dalykas, kuris buvo, tai buvo, kada A.Pocius buvo skiriamas pavaduotojo viet. A tai suinojau, kiek paskui man pasak, kad tai buvo i viso departamente paslaptis, kad kuo maiau inot, kol jis nepaskirtas. Suinojau jau internete, Delfi ar BNS perskaiiau, turjau atsiviets t vis byl, atjau pas Laurink ir sakau, direktoriau, negerai, vis tiek visuomen () Viskas gerai, niekas apie tai daugiau neinos, valstybs vadovai yra su tuo supaindinti. Tuo ir baigsi. O paskutinis laas buvo, nuo kada jau t kakoki grup mus paskyr vadovai, tai buvo tada, kada buvo konfliktas su Klaipdos apygarda, apie kuri Laisvas laikratis kakodl kiekvien kart rao ir rao. Kada mes buvom nuvyk ten atlikti kontrolinio patikrinimo, ir kada jau pradjome daryti kontrolinius susitikimus ir su altiniais, kurie dirbo tame tyrime, sulaukme skambuio i direktoriaus, kad nutrauktume visus patikrinimus ir grtume Vilni.
196
KL. Direktorius kuris? ATS. M. Laurinkus... KL. Ir paskutinis mano klausimas dl Pociaus. Ar js esate sitikins, ar nesate sitikins galutinai. Vis dlto Poci skiriant VSD virininku, Prezidentas paymoje inojo, jam tikrai buvo parayta, ar js taip sakant, kad jis buvo KGB rezervo karininkas. ATS. Man generalinis direktorius pasak, kai a jam pateikiau t mediag, bet jau buvo vlu, jau dekretas, man atrodo, buvo pasiraytas. A pateikiau mediag, sako, viskas suderinta su aukiausiais valstybs vadovais. Tai tik dalis pakankamai ikalbingos mediagos apie nekonstitucin, niekaip nesankcionuot veikim prie valstyb. Ir kalbame ne apie kokius kriminalinius nusikaltlius, o apie respektabilius alies politikus, aukto rango valstybs tarnautojus ir pareignus. Dienratis Lietuvos inios, vadovaujamas drsaus ir principingo vyriausiojo redaktoriaus Valdo Vasiliausko, 2008 m. kovo 26 d. ispausdino sensacing straipsn Valstybs uvaldymas, kuriame, suprantama, su tam tikrais urnalistiniais nukrypimais atskleista vadinamojo valstybinink klano genez ir dalin sudtis. i tema buvo pltojama paangioje iniasklaidoje kaip LNK, Alfa.lt, Balsas.lt, Bernardinai.lt, Atgimimas, Laisvas laikratis, Kartas komentaras, Tomo Dapkaus, Dariaus Kuolio (dabar jau udraustoje) radijo laidose. Visikai atsakingai, inodamas vis ms tyrimo mediag (slapt ir atvir), analizuodamas ir gretindamas tolesni vyki eig pareikiu, kad visa tai, apie k raoma, yra tiesa. Noriu skaitytojo bti suprastas teisingai. A nekalbu apie i vyki ir moni poelgi vertinim grietai pagal Baudiamojo kodekso straipsnius. Esm yra ta, kad mes turime pastebti, analizuoti ir laiku neutralizuoti blogas tendencijas, kurios kelia grsm alies nacionaliniam saugumui, Lietuvos konstitucinei santvarkai, valstybs prestiui. Privalome apie tai vieai ir atvirai kalbti, gauti atsakymus visus neaikius klausimus, paalinti bet kokias galimas grsmes moni gyvenimui, j gerovei, j teisms. Jeigu mes fiksuojame, kak alyje aikiai susiformavo nekonstitucin, nestatymin elin grupuot, kuri bando perimti arba padaryti tak alies valdymui sau naudinga linkme, neturime teiss tylti. Privalome vis pirma valstybs pareignus atleisti i j uimam pareig, kad jie toliau negalt, naudodamie-
197
si savo tarnybine padtimi, smoningai ar kieno nors veriami atlikti pirmiau valstyb silpninanius, o vliau ir jai prieikus veiksmus. Manau, kad ia skaitytojui bus domu susipainti, kaip vyksta susidorojimai su kitaip mananiais. Pateikiame Gintaro Visocko straipsnyje, ispausdintame XXI amiaus priede Slaptieji takai Nr. 5, nagrinjam garsij vadinamj diplomat skandal.
Gintaras Ronkaitis: Nesu nei nipas, nei kyininkas

Kaltinim nepagrind konkreiais rodymais iandien aikja, kad tiek URM, tiek VSD konkrei, tikinani kali tarsi ir neturi. Jokiu bdu nenoriu teigti, es diplomatas G. Ronkaitis ventesnis ir u pat Popiei. ioje istorijoje vis dlto velgiu vien keist aplinkyb kodl Lietuvos generalinis konsulas Sankt Peterburge sutiko parayti pareikim, jog ieina i tarnybos savo noru? O buvo taip. Tuometinis URM vadovas A. Valionis pasikviet savo kabinet diplomat ir pareik visk ins apie G. Ronkaiio nuodmes, todl jam bsi naudingiausia paiam pasitraukti i tarnybos. Prieingu atveju tursis rimt nemalonum. Sutikit, is momentas nra visikai aikus. Jeigu esi visikai nekaltas, kas gi gali priversti rayti pareikim savo noru? Tuo paiu psichologai aikina, kad tiesioginis virininkas, ypa naudodamasis netiktumo faktoriumi, gali nuo jo valios priklausom pavaldin priversti padaryti ir baisesni dalyk. Pats diplomatas G. Ronkaitis savo poelg itaip komentuoja: buvo labai susijaudins, todl jis ne itin susigaud, k dars, tiesiog pakluso spaudimui i viraus. Gal ir taip, gal ir ne. Bet iandien svarbesns visai kitos aplinkybs. Prabgus madaug penkeriems metams, akivaizdu, kad nei URM, nei VSD i ties neturi joki konkrei rodym, jog diplomatas G. Ronkaitis yra paeidiamas, kyininkas ar svetimos valstybs nipas. Generalin prokuratra jo atvilgiu net nesiruo pradti jokio ikiteisminio tyrimo. Diplomatas G. Ronkaitis ne syk kreipsi Generalins prokuratros vadovyb reikalaudamas, kad jam, jeigu jis toks niekdarys, nedelsiant bt
198
ikelta baudiamoji byla arba vieai pareikta, jog jam inkriminuojami kaltinimai neverti ir sudilusio skatiko. Prokurorai pareik, kad nra pagrindo pradti ikiteisminio tyrimo, kad is sprendimas priimtas btent remiantis skysta operatyvins bylos mediaga. Suprask, operatyviniu bdu surinktos informacijos akivaizdiai neutenka norint ikelti baudiamj byl. Toks prokuratros atsakymas leidia manyti, jog rodym ities nra. G. Ronkaiio byla domjsis advokatas Juozas Gaudutis tvirtino, jog kaltinimai, jo iniomis, remiasi viso labo raytais telefoniniais pokalbiais, i kuri negalima daryti ivad, es G. Ronkaitis kyininkas arba nipas. Tie pokalbiai abstrakts, itraukti i konteksto. Be kita ko, kai kurie pokalbiai, kuriais remiasi ms URM ir VSD, padaryti treij asmen. Vaizdiai tariant, Petras pasakoja Jonui, kad Antano elgesys jam kelia tarim. Ir ms slaptosioms tarnyboms kakodl ito utenka jos puola vieai tvirtinti, es Antanas i ties yra kaltas. Diplomato Gintaro Ronkaiio pavard plaiajai Lietuvos visuomenei nra inoma. Prie penkerius metus ms alies generaliniu konsulu Sankt Peterburge (Rusija) dirbs diplomatas buvo priverstas pasitraukti i tarnybos Lietuvos usienio reikal ministerijoje. Jo pavard ne vien mnes mavo pagrindinse Lietuvos iniasklaidos priemonse. Vadinamj diplomat skandal apra urnalistai dar prielaid, jog net septyni Lietuvos diplomatai, tarp j ir G. Ronkaitis, yra ma maiausiai nepatikimi. Nepatikimi jau vien todl, kad galbt m kyius i tartin usienio komercini struktr. Bta ir skaudesni uuomin: tariama, kad jie nipinjo svetimoms valstybms, kad yra paeidiami, nesiningi Nenaudotas net nusikalstamos veikos modelis Vadinamuoju diplomat skandalu domiuosi nebe pirmus metus. Todl niekaip nesuprantu ms slaptj tarnyb veiksm. Jeigu generalinis konsulas Sankt Peterburge jiems pasirod tartinas, reikjo j toliau stebti. Ir, pasitaikius pirmai progai, pagauti su konkreiais kaliais, pavyzdiui, imant pinigus i tartin komercini struktr arba perduodant slapt informacij svetim valstybi agentams. Derjo bent jau taip pasielgti, kaip pasielgta su vadinamuoju proginiu nipu Eugenijumi Jonika-Golovenkinu, kuris sulaikytas Vilniuje po tiltu, imantis pinigus i svetimos vals-
199
tybs agentu apsimetusio ms operatyvini tarnyb darbuotojo. Bet itaip ms slaptosios tarnybos nepasielg. G. Ronkaiio atveju nebuvo surinkta nei konkrei kompromituojani fakt, nei panaudotas nusikalstamos veikos imitavimo modelis. Kodl? M. Laurinkus ir A. Valionis nesitikjo, jog diplomatas G. Ronkaitis ims iekoti teisybs teismuose? Sulauk grasinim G. Ronkaitis mano, kad nei URM, nei VSD vadovyb tikrai nesitikjo, jog kai kurie imestieji diplomatai, ne tik jis, bet ir Darius Rylikis, ir Gediminas iaudvytis, prads bylintis teismuose. G. Ronkaitis ne kart buvo subtiliai persptas, jog jam kur kas geriau nekelti didelio triukmo tyliai, neprietaraujant, nesipiktinant pasitraukti versl arba ivaiuoti usien. Grasinamojo pobdio perspjim per tarpininkus jis sulauk ne vien kart. Syk, dar 2003 met rugpjio mnes, viename primime Rusijos ambasadoje Vilniuje prie jam gerai pastamo ambasadoriaus prijo tuometinis VSD vadovas ir, be kita ko, tarsteljo madaug tokius odius: ole uels visi takai, kuriais jie vaikto, jeigu idrs mums prieintis. Bta uuomin, jog sistemai vis tiek nepasiprieinsi, o jeigu visgi imsi prie j kovoti, patirsi vis jos griaunamj gali. Taiau diplomatas G. Ronkaitis nekreip didelio dmesio tokius perspjimus ir dl garbs bei orumo toliau kovojo teismuose. Po VSD pareigno Vytauto Pocino ties tokius grasinimus jis jau iri kur kas rimiau. M. Laurinkus isigando dl savo karjeros Buvs diplomatas G. Ronkaitis turs sav versij, kodl buvo apkaltintas vos ne tvyns idavyste. Madaug tuo metu, kai kilo vadinamasis diplomat skandalas, prezidentas Rolandas Paksas m klibinti VSD vadovo M. Laurinkaus kd. Pajuts pavoj, jog gali netekti tarnybos, M. Laurinkus perjo kontrpuolim. Jam staigiai reikjo parodyti visuomenei, kaip auniai dirba Lietuvos saugumieiai. Joki tikr, joki konkrei nip, kyinink M. Laurinkaus vadovaujama staiga nepajg sugauti (o gal nenorjo?), todl paskubomis imta iekoti atpirkimo oi. Pasirinkti rimto unugario neturintys diplomatai. Pateikti kaltinimai jiems sukurpti paskubomis, viliantis, jog niekas i j nepuls bylintis.
200
G. Ronkaiio atveju takos greiiausiai turjo ir aplinkyb, jog is palaik dalykinius ryius su R. Pakso patarju usienio politikos klausimais Alvydu Medalinsku. Paties G. Ronkaiio odiais tariant, jis niekada nebuvo R. Pakso komandos mogus. Taiau savo asmenine karjera susirpinusiam M. Laurinkui bei dl savo kds drebaniam KGB rezervininkui A. Valioniui to galjo utekti. U neteisingas operatyvines paymas 500 eur atlygis? G. Ronkaitis turi ir daugiau domi versij. Buv kolegos i Sankt Peterburgo jam neseniai papasakoj, jog vienas oficialus Lietuvos konsulato pareignas, pavadinkime j Andriumi K., kart prisigrs sielojosi, kad ms saugumieiams para tikrovs neatitinkani praneim apie G. Ronkait ir kai kuriuos kitus diplomatus. Buvs generalinis konsulas G. Ronkaitis prisimena ir atvej, kai pas j atjo vienas konsulato darbuotojas ir pasiteiravo, k jam daryti. Mat VSD vadovyb (M. Laurinkaus vadovavimo laikais) kvieia j dirbti Lietuvos saugume slaptu informatoriumi. Anksiau G. Ronkaitis nekreip didelio dmesio tokius dalykus (argi nusikaltimas dirbti savos valstybs saugume?). Dabar jis jau kitaip vertina ias aplinkybes. Juk tas kadaise alkoholio padaugins Sankt Peterburgo lietuvis, nenorom ar specialiai prasitars apie parayt kliauz, ir darbuotojas, klauss jo patarimo, ar dirbti slaptuoju darbuotoju VSD vadovybei, tas pats asmuo. Buvs diplomatas G. Ronkaitis ir iandien sitikins, jog slaptj informatori darbas toks pat garbingas, kaip ir visi kiti darbai. Taiau slaptieji informatoriai privalo rayti konkreiais faktais pagrstus, tikrovs neikreipianius praneimus. iuo atveju buvo viskas atvirkiai. G. Ronkaitis neatmeta versijos, jog Andrius K. praneim ras ne objektyv, o tok, kokio tuo metu reikjo VSD vadovybei. Ir u tokius realios tiesos neatitinkanius praneimus kas mnes gaudavo apie 500 eur atlyginim. Vakarai jau seniai nebepasitiki Lietuva iandien G. Ronkaitis mano, kad Lietuva labai pavojingoje padtyje. Vis pirma iki iol daugelis oficiali ms pareign tvirtin, jog Vakar
201
partneriai pasitiki ms slaptosiomis ir specialiosiomis tarnybomis. Taiau tokie optimistiniai pareikimai neatitiko realios tikrovs. NATO vadovyb jau seniai nebepasitiki Lietuva. Ir ne tik todl, kad ilg laik tiek URM, tiek VSD vadovavo buv KGB rezervo karininkai Antanas Valionis ir Arvydas Pocius. Jiems nerim kelia bendrasis kontekstas. Vakariei sitikinimu, Lietuvoje labai giliai suleidusios aknis Rusijos slaptosios tarnybos. Turimas omenyje ne tik VSD ir URM. Pasirodo, prie kelerius metus brit parlamentarai oficiali debat metu diskutavo, kaip oficialiam Londonui reikt bendrauti su oficialiuoju Vilniumi, kur knibdte knibda Rusijos takos agent. Keli brit parlamentarai netgi paskelb oficial pareikim iuo klausimu. Jie ireik susirpinim dl padties Lietuvoje. Taiau minta Lietuvai nepalanki informacija iki iol smoningai ar nesmoningai slpta nuo visuomens. Bent jau apie tai nieko nera lietuvikoji iniasklaida. Pasak buvusio diplomato G. Ronkaiio, vis dar besidominio politika ir vis dar palaikanio ryius su buvusiais kolegomis, Lietuva laikoma Rusijos takos kaite, nesugebania ar nenorinia isivaduoti i Kremliaus takos. Valstyb saugumiei kait Antra, Lietuva iandien paversta VSD kaite. VSD vadovyb valdo beveik visas pagrindines ms valdios institucijas. Valdo uzurpavusi teis iduoti arba neiduoti leidim darbui su slaptais arba visikai slaptais dokumentais. Jeigu VSD neiduoda pareignui leidimo dirbti su konfidencialia informacija, jis negali beveik niekur dirbti svarbiose pareigose. Be abejo, VSD vadovyb turi kontroliuoti, kam leidiama, o kam neleidiama susipainti su konfidencialia informacija, taiau tai neturi tapti susidorojimo priemone. iandien URM net valytoja turi turti tok leidim. Reikalingos didels reformos Eksdiplomatas G. Ronkaitis pritaria tam, kad bt pakeisti VSD vadovai. Naujj generalin direktori Povil Malakausk jis laiko principingu, kietu pareignu, nesusijusiu su vadinamj valstybinink klanu. Bet tuo paiu neatmeta galimybs, kad P. Malakauskui neuteks jg, valios
202
arba drsos imtis dideli reform. Kol VSD dirbs tokie asmenys kaip Dainius Dabainskas ir Darius Jurgeleviius, kol Albinui Janukai bus leidiama susipainti su slapta informacija patarinti premjerui Gediminui Kirkilui, tol joki reali reform, pasak G. Ronkaiio, nebus. iandien sukurta visa apimanti antilietuvika, antivalstybin sistema: strategikai svarbius postus gali pakliti tik vadinamj valstybinink klano atstovai. Kol i tradicija nebus sugriauta, tol nebus svarbs net ministr, premjer ar parlamento vadov pasikeitimai. Ministrai, premjerai gali keistis kad ir kas mnes, taiau iandien teisinta sistema juos pakeisti leis tik... pareignais, kurie itikimi janukoms, pociams ar jurgeleviiams. Valdo Adamkaus populiarumas tartinas Vadinamj valstybinink sukurta sistema sukr pavojing situacij, kai sprendimai, lemiantys Lietuvos dabart ir ateit, priimami ne Vilniuje, bet Rytuose. Gal Maskvoje, gal Sankt Peterburge. Mes vis dar svaiiojame apie Lietuv kaip apie tam tikro regiono centr, nors tokios teorijos, deja, neturi realaus pagrindo. Regiono centras privalo turti bent jau moralin autoritet. Taiau iandien Lietuvos moralinis autoritetas visikai smuks. Net ms prezidentas Valdas Adamkus jau neturi jokio rimtesnio autoriteto. Buvs diplomatas G. Ronkaitis sitikins, jog V. Adamkus praranda savo autoritet, remdamas vadinamuosius valstybininkus. Ir is autoritetas negali bti imatuotas danai neskaidriais reitingais, kuriuos nuolat skelbia iniasklaida. Tai tra dirbtinai ipstas muilo burbulas. Manau, kad iame kontekste taip pat domus bus paties G. Ronkaiio man atsistas laikas: Gerb. Algimantai, Tikiuosi, jog iame straipsnyje isakytos mintys dl VSD reformos bus naudingos tolesnje nelengvoje Js Misijoje darbe su ms alies specialiosiomis tarnybomis. Reforma turi bti apgalvota, daroma neskubiai, septynis kartus pamatavus, taiau, mano nuomone, ji gyvybikai btina. Su geriausiais linkjimais, Gintaras Ronkaitis
203
Apie nakties mones ir saugumo reform

Gintaras Ronkaitis Kovo 11-osios Akto signataras, paskutiniaisiais metais lidnai pagarsjs premjero patarjas Albinas Januka prie kelet met internete publikuotoje savo biografijoje, be kita ko, ra: Lygindami Nepriklausomybs deimtmet su 30-j Lietuva, visai umirome, jog iki iol neprireik perversmo. Demokratinis virsmas tampa nuobodia kasdienybe. Tuo metu is pareignas turjo didel autoritet. Dar nebuvo prasidjusi skandal virtin, ir valstybinink klano darbas uvaldant valstyb, matyt, i tikrj buvo taps nuobodia kasdienybe. Jokio pasiprieinimo, vsio zakonno. Patyr KGB ir komunist partijos kadrai dirbo savo juod darb, su palengvjimu atsidusdami niekas nesusigaudo, niekas nesiprieina. Taiau valdi bei valstybs valdymo svertus ugrobus, dar reikia jg ir energijos juos ilaikyti. iandien plaiajai visuomenei galutinai paaikjo, kieno rankose atsidr valdios svertai, kas susodino savus mones daugel reikming valstybini post. Ir tai galima laikyti sukurtos sistemos pabaigos pradia. Vieumas iems eliniams veikjams kaip vampyrams viesa. Jie savo juod darb gali dirbti tik nakt, kai besikurianios pilietins visuomens smoningumas miega. iuo metu, irykjus beveik visai sukurtai valstybs uvaldymo struktrai, albinui bei kompanijai gyvenimas jau, matyt, nebeatrodo nuobodia kasdienybe. Taiau nakties mons dar turi iliuzij, pasiremdami politiniu stogu (socialdemokrat partijos dalimi su Premjeru Kirkilu prieakyje), ilaikyti veikiani sistem ir esam tak valstybei. inoma, tai tik iliuzija, taiau neutralizuoti nakties mones prireiks rimtos vis valstybje likusi sveik jg konsolidacijos. Nuo ko pradti apsivalym? Abejoni nekyla nuo valstybinink pagrindinio forposto ir jgos altinio saugumo departamento. Naujas vadovas Povilas Malakauskas kol kas nerodo n maiausio ryto pradti realias reformas. Taiau dar yra laiko iki naujojo politinio sezono pra-
204
dios. Manyiau, kad is patyrs mogus supranta, jog visiems geras nebus, ir be kardinali pakeitim savo posto ilgam neilaikys. Mat vis gausesn visuomens dalis jau supranta taip toliau gyventi negalima. Dar ruden Seimas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, politins partijos bei kai kurie politikai btinai pareikalaus i saugumo vadovo sprsti garsij pavaduotoj klausim, pateikti vizij dl institucijos reformos. Prieingu atveju nesusikalbjimas su Seimu tik gils ir vliausiai po Seimo rinkim kils klausimas dl naujojo VSD direktoriaus likimo. Susitarti su valstybininkais (nakties monmis) P. Malakauskui bt nesunku, taiau akivaizdiai neperspektyvu, mstant bent kelet met priek. Taiau sprendimus priimantys politikai turt suprasti, jog naujasis direktorius saugumo departamento problem neisprs, jei nebus politins valios rimtai VSD struktrinei reformai. Politinis atuonkojis, tik klanui pavaldi hidra, turi bti reformuotas normalias vakarietikas saugumo struktras. Kaip tai padaryti? Pirmiausia, politikai turi prisiimti visik atsakomyb u VSD veikl. Kalbu apie valdanij daugum, Vyriausyb. I Prezidento sulaukti konkrei veiksm jau niekas nesitiki. Palaikydamas susikompromitavus buvus saugumo vadov Arvyd Poci, jis signalizavo ess valstybinink pusje. Vykdant saugumo struktrin reform, esam struktr btina suskaldyti tris dalis valgybos, Kontrvalgybos ir Elektronini sekimo priemoni padalinius. is suskirstymas turi ne vien analog usienio valstybse. valgybos bei kontrvalgybos padalini atskyrimas nra jokia naujiena. NSGK tyrimas dl grsmi nacionaliniam saugumui atskleid nerim kelianius faktus, kaip saugumo vadovai smoningai lugd jiems netikusi departament veikl, taip paralyiuodami ms alies kontrvalgybos darb. Lietuvos, kaip nedidels valstybs, vienu esmini saugumo architektros element yra btent kontrvalgyba. Jos lugdymas gali bti naudingas usienio valstybms, kurios msuose turi politini ir ekonomini interes. Pavyzdiui, Rusijai, kuri tuos interesus deklaruoja net vieai. Taigi ieit, jog buvs saugumo vadovas A. Pocius bei jo komanda netiesiogiai dirbo Rusijai. Kitaip tariant, i moni konkrets veiksmai dirbant VSD atitiko ne Lietuvos, o usienio valstybi, konkre-
205
iai Rusijos, interesus. Tai rodo Seimo NSGK surinkta mediaga, ir dabar jau nra labai svarbu, ar is interes atstovavimas buvo smoningas, ar ne. klausim turt nagrinti prokurorai. Netyla kalbos, jog VSD, bdamas elektronini sekimo priemoni operatoriumi, klausosi telefonini pokalbi be joki sankcij ir leidim, niekam u tai neatsiskaito. Todl klanas ino visk. ios inios gali bti panaudojamos tiek valstybs pareign, tiek politik ir verslo moni antaui. Bent pavirutinikai panagrinjus paskutini keleto met politini skandal anatomij, aikja, kad u viso to slepiasi paslaptingi informacijos nutekintojai. Ir ta informacija pasirodo btent reikalingu laiku reikalingoje vietoje, tapdama viej ryi kampanij svarbiausiu elementu. Jaunai demokratinei visuomenei labai pavojinga kurti toki, kaip Lietuvoje, visa apimani saugumo struktr, kuriai vadovauja ne politikas, o vadinamasis profesionalas. Mat toks profesionalas atsiskaito tik tiems, kas j post i tikrj paskyr. Tikrai ne Seimui ir ne Prezidentui. Atsiskaito klanui. Bent jau taip buvo iki iol. Generolas, ambasadorius Meys Laurinkus ir bst bei jacht kolekcionierius A. Pocius geriausi pavyzdiai. Siekiant ivengti i grsmi, btina iskirti mintas tris pagrindines funkcijas, sukuriant tris savarankikas, viena kitai nepavaldias struktras valgybos, Kontrvalgybos bei Elektronini sekimo priemoni tarnybas, kurios bt apjungtos bendros politins valdios. Taigi mintieji struktriniai padaliniai, turintys gana didel savarankikum ir vadovaujami profesional, bt sudtine didesns struktros, kuriai vadovaut paskirtas politikas, dalimi. Savotika saugumo ministerija. Taip, kaip dabar funkcionuoja Vidaus reikal ar Krato apsaugos ministerijos. J pavaldume yra policijos departamentas ir ms alies karins pajgos, taiau visam iam paradui vadovauja civiliai politikai ministrai. Tai yra viena i reali ieii, kaip priversti VSD dirbti savo darb. Dirbti, vadovaujantis ms alies statymais, o ne valstybinink klano instrukcijomis. Kitu atveju, nori to ar nenori dabartinis VSD vadovas P. Malakauskas, i struktra toliau tarnaus sistemai. Per pavaduotojus, per daugel ten infiltruot itikim kadr. Ieitis tra viena tai esmin struktros reforma. inoma, jokios reformos savaime, be pilietins visuomens bei demokratijos pltros, ne-
206
garantuos skms. Jei valstybininkai ilaikys tak jiems nebaisios jokios reformos. Juolab, klausimas nra toks paprastas, nes prireiks keisti daugel statymini akt, bus susidurta su ariu nakties moni pasiprieinimu. Kain ar dabartinis Seimas pajgus iam udaviniui? Laikas parodys. Prieingu atveju valstybinink agonija usits maiausiai iki kit Seimo rinkim, o gal teks luktelti ir naujojo alies Prezidento irinkimo... Jei demokratinis procesas i viraus nepavyks, beliks, perfrazuojant klasik Albin, laukti perversmo. is perversmas turs bti taikus ir vykti moni protuose. Turi susiformuoti kritin mas mstani moni, kurie rytingai pasakyt politikams imkits priemoni, taip toliau gyventi negalime.

Ms galimybs yra ribotos. Daugelis alies moni mano, kad parlamentas pagal LR Konstitucij yra aukiausia alies valdia, galinti vesti tvark. Taip, teorikai viskas teisinga. Taiau realiai turime kiek kitoki situacij. Pats LR Seimas sudarytas i labai margaspalvs palets moni: skirting princip, morals suvokimo, gal gale drsos ir gyvenimikos patirties. Negana to, jis dar yra suskaldytas vadinamsias partines frakcijas, o kiekvienoje tokioje frakcijose yra moni, mstani ir vertinani vykius panaiai, taiau juos kitaip pasielgti, tai yra balsuoti ar pasisakyti, gali priversti partijos vadovai arba frakcij seninai. Deja, ms Seime taip atsitinka nuolat. Praktikai mes nuolat matome vie ir daugelio toleruojam LR Konstitucijos ir Seimo nario priesaikos lauym. LR Konstitucija yra grietai teisinusi laisv Seimo nario mandato princip. 59 LR Konstitucijos straipsnis teigia: Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybs interesais, savo sine ir negali bti varomi joki mandat. Tai padaryta ne atsitiktinai, o todl, kad Seimo narys, dirbdamas Tautos Atstovybje, kokia privalo bti Seimas, neturi teiss tenkinti bet koki partijos bos grupini interes, o atstovauti visos Lietuvos pilieiams. Deja, realyb yra pilkesn ir bjauresn, bet tai nereikia, kad turime su ja taikytis. Privalome kovoti su neteisybs apraikomis. Tam reikia neeilins drsos ir elementaraus mogiko padorumo. Manau, grai pavyzdi turime, ir tai teikia vili. Neperdsiu sakyda-
207
mas, kad ms NSGK parlamentinis tyrimas ir didesns dalies komiteto nari elgesys iki iol yra tikras pilietikumo ir drsos pavyzdys. I dvylikos komiteto nari parlamentiniame tyrime dalyvavo deimt, nes Krato apsaugos ministras, Seimo narys ir tuomet NSGK narys Juozas Olekas negaljo dalyvauti dl uimtumo (nes dirbome labai intensyviai), o Seimo narys Skirmantas Pabedinskas nusialino, nes jo snus dirbo VSD, todl norjo ivengti interes konflikto. Vis tyrimo laik komitetas dirbo darniai ir sutelktai. Manau, bsiu teisus sakydamas, kad net tuos, kurie vliau vieai kalbjo kitaip, sukrt tai, k igirdome ir pamatme. Rimti, gyvenimo mat vyrai ir moterys, dauguma nuoirdiai liudij komitete, vieningai kalbjo apie situacijos rimtum, apie blogybes, kurios siaknijo VSD vadovybje. Kalbjo apie tai, kad, bdami Lietuvos patriotai ir prisiek tarnauti savo valstybei siningai, negali tylti apie j atskleistus blogus darbus prie Lietuv ir jos mones. Mes esame ir buvome tik mons ir ms negaljo nepaveikti bendramogiki, nuoirds, kartais iki aar sukreiantys pareign pasakojimai. Manau, niekas tam neliko abejingas, tik gaila, kad vliau mogikum nustelb politin konjunktra. Man ir, inau, daugumai mano koleg baisiausia buvo ir dabar yra tai, kad su dalimi pareign, liudijusi komitete, buvo susidorota, o mes nieko negaljome pakeisti. Nors dabartinis Seimo Pirmininkas, Kovo 11osios Akto signataras eslovas Jurnas vieai pareik, kad NSGK liudijusi pareign apsauga nuo persekiojimo tai viso LR Seimo garbs reikalas, taiau nieko nepadar, kad persekiojimo nebt. Ir Seimo garbs reikalas liko tuiu burbulu. Apie kokius teigiamus Seimo reitingus, moni pasitikjim galime kalbti? Trys pareignai Vytautas Damulis, Kastytis Braziulis ir Vytautas Bieliauskas buvo persekiojami ir su jais susidorota u tai, kad jie siningai atliko savo pareig. Kas vyko, yra didiausia ms valstybs gda. Jie buvo vieai apmeiti, kad galbt net idav Tvyn, kad pardav kakam informacij ir panaiai. Nieko tokio nebuvo, nes nieko nebuvo rodyta, o ir tyrimas, neaiku, koks buvo, nes viskas yra uslaptinta ir net NSGK to negali inoti. Galiausiai i V. Damulio ir K. Braziulio buvo atimti leidimai dirbti su slapta informacija ir niekas neino, kokiu pagrindu, kodl jie privaljo ieiti i darbo VSD. Jokie kaltinimai jiems nepasitvirtino. Taiau kaip buvo tyiojamasi i jau-
208
no pareigno V. Bieliausko, tai yra cinikumo virn. Jis ir jo eima 8 mnesius buvo palikti be jokio pragyvenimo altinio, iskyrus monos alg su dviem maameiais vaikais. Mano turimomis iniomis, i VSD buvo daromas nelegalus spaudimas, kad mona irgi bt atleista i darbo. Ir tik padori LR Seimo nari dka greitai pakeitus statymus, situacija pasikeit, V. Bieliauskas grintas tarnyb VSD, jam buvo imoktas visas darbo umokestis. Taiau ir iki iol niekas i VSD vadovybs u tai nenubaustas ir niekas i pareign vieai neatsipra. Manau, jog ie pavyzdiai labai gerai parodo, koks galingas valstybinink klanas. Todl, manau, ir daugumos NSGK nari pozicija balsuojant u komiteto ivadas buvo ne eilinis balsavimas, o drsos ir lojalumo Lietuvai egzaminas. U NSGK ivadas balsavo Algimantas Matuleviius, Algirdas Kata, Rasa Jukneviien, Rimantas Smetona, Saulius Peelinas, Rimantas Bays ir Romualda Kanien. Prie nebuvo. Susilaik Milda Petrauskien, Alvydas Sadeckas, Vytautas Boguis. NGSK ivadas tvirtinant LR Seime balsavo taip: Frakcija Darbo partijos frakcija Liberal sjdio frakcija Liberal ir centro sjungos frakcija Lietuvos socialdemokrat partijos frakcija Miri Seimo nari grup Naujosios sjungos (socialliberal frakcija) Pilietins demokratijos frakcija Tvyns Sjungos frakcija Tvarka ir Teisingumas (liberalai demokratai) frakcija Valstiei liaudinink frakcija U 22 4 2 5 23 Prie 8 2 Susilaik 14 8 3
209
Balsavimo rezultatai, pateikti lentelje, labai ikalbingi, i j matyti, jog net trys valdaniosios koalicijos frakcijos vieningai prieinosi, kad bt patvirtintos komiteto ivados Socialdemokrat, Liberal ir centro bei Valstiei liaudinink frakcijos. domu, jog vienintel Pilietins demokratijos frakcija balsuojant suskilo, utat Seimo Pirmininkas V. Muntianas, Pilietins demokratijos partijos pirmininkas (jis nepriklauso jokiai Seimo frakcijai), balsuodamas susilaik. Tai eilin kart parod, jog V. Muntianas esminiais, principiniais dalykais pasirodydavo ess bailys, norintis siteikti klanui. O galiausiai pats klanas j atstm. Labai didel tak balsavimo rezultatams stengsi daryti G. Kirkilas, J. Karosas, I. iaulien, K. Prunskien, A. Paulauskas, A. Sadeckas, V. Boguis, A. Zuokas (nebdamas Seimo nariu), G. Jakavonis, kuris net gyn A. Pociaus atleidim i pareig, A. Ivanauskas ir daugyb prisitaikli, kuri, deja, ms politinje padangje esama labai daug. Reikia pripainti, kad V. Uspaskicho nebuvimas Lietuvoje iuo atveju padjo dl Darbo partijos bals, nes G. Kirkilas asmenikai band paveikti K. Dauk, tuometin darbiei lyder, bet frakcija nepasidav. Visada pabrdavau pador Rimanto Baio elges ir ia jam atiduodu u tai duokl, deja, drsos uteko neilgam, bet apie tai vliau. Tai, kad nebuvo balsavimo prie, irgi labai rimtas rodymas, kad mes nepervertinome padties rimtumo. Jeigu mes, balsav u, btume neteiss, tai bt ir t, kurie balsavo prie, sutikimas. Susilaikiusieji gijo manevro laisv ateiiai. Ikilus vieumon naujiems skandalingiems faktams, o tai dabar vyksta nuolat, susilaikiusieji gals isisukinti, kad jie problem mat, tik nesutiko su parlamentinio tyrimo ivad tekstu. Bet tai tegul lieka j asmeninei sinei. Noriu pabrti, kad a asmenikai, kaip ir kiti ei mano kolegos, tai darme visikai atsakingai ir siningai, beje, suprasdami, koks atpildas ms laukia, bet apie tai truput vliau. Noriu tarti kelet odi apie vadinamj VSD tarnybini but epopj. Manau, kad jeigu patvirtinus NGSK ivad tvirtinim Seime V. Adamkus, gavs A. Pociaus atsistatydinimo pareikim, nebt smoningai temps ir aids valstybinink klano sureisuot spektakl, o staigiai visk sprends, visi ie butai dabar priklausyt valstybei. Taigi visas
210
usitss, V. Adamkaus odiais tariant, koncertas jo paties ir buvo atliekamas ir jis u tai atsakingas. Tai paanalizuoti verta atskirai. Taiau noriu bti nuoseklus ir pateikti informacij i galutinio A. Pociaus atleidimo akordo. 2007 m. gegus 10 d. Seimo nutarimo Dl pritarimo A. Pociaus atleidimui i Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento generalinio direktoriaus pareig projekto svarstymas A. MATULEVIIAUS KALBA A. Matuleviius (VLPDF). Gerbiamieji kolegos, ms komiteto nuomon buvo pasakyta Seime pristatant ivad gruodio mnes. Prajo penki mnesiai, ir kas vyko valstybje? I tikrj a tada, pristatydamas ivadas, daugumos komiteto nari vardu kalbjau, kad vykiai, kuriuos mes tyrme, vyksta Valstybs saugumo departamente ir apie j. I tikrj visa ita istorija nra vien tik Valstybs saugumo departamento problema, ji iaugo valstybin problem ir ne todl, kad komiteto nariai, vienaip ar kitaip mstantys, priklausantys vienai ar kitai politinei orientacijai, kaip nors norjo kak sutirtinti ar vardyti kitaip. Mes vadovaujams paprasiausia sveiko proto logika ir tomis aplinkybmis, kurias suvokme. Ir, neturdami iankstini nuostat, vis dlto ms dauguma, pasakme jums tai, kas iandien su kaupu pasitvirtino. Net jei atmestume ms tyrim ir vien tik pairtume cinik, jokiu bdu ne privatizavim, bet valstybs turto, sau asmenikai, pardavim. sivaizduokite, staigos, specifins staigos vadovas pats sau parduoda daikt kur kas pigiau nei u pus kainos, pigiau negu yra rinkoje. O privatizuoti, jeigu vartosime od, leidiama tik pagal Valstybs turto privatizavimo statym ir per Valstybs turto fond. Taigi ia joki abejoni negali bti, todl a noriau labai prayti koleg Seimo nari... Mus A. Pocius kovo 15 d. i tribnos dezinformavo, matte, kaip subliko kaltinimai asmenikai man, nors niekas nekompensuos nei sveikatos, nei nerv, bet k padarysi, toks ms gyvenimas. Taiau man atrodo ir js tikrai iandien sitikinote, kad visa ta paskleista dezinformacija, rodyta, jog ji buvo niekin vien tuo, kad jis kelint kart neateina Seim. A nelabai tikiu ta informacija, kad jis iandien yra Atnuose, dar su savo pavaduotoju Balzariu, ku-
211
ris apskritai tvarko kio reikalus. K Atnuose veikti su pavaduotoju kio reikalams? Js patys sau atsakykite klausim. Tarp kitko, dabar susiklost tokia situacija, kad jau kelint mnes komiteto uklausimus gauname labai cinikus atsakymus. iandien irgi vien tok gavome, pasirayt generalinio direktoriaus pavaduotojo D. Dabainsko, kuriame raoma, kad A. Pocius su Balzariu yra komandiruotje, todl nra informacijos apie tarnybinius butus, kas toliau su jais bus daroma ir kiek j dar liko, nes btinai pagal VSD statut reikia dar kakiek palikti ir VSD reikmms. Duomen jie negali pateikti iki gegus 16 dienos, kol ivaiavusieji negr i komandiruots. Bt juokinga, jeigu nebt lidna. Dabar apie vis situacij VSD. I tikrj spalio pabaigoje komitetas tik papra Prezidento, kad susitiktume, nes mes matme, jog yra labai rimtos problemos. Bet ms neprim, o prim A. Poci, po to atsirado Prezidento dekretas Konstitucin Teism ir valstybje buvo sukeltas tarpinstitucinis konfliktas, kuris praktikai tsiasi iki iol. Todl a labai praau savo koleg Seime: atsistokime tam tikr pozicij, kad niekas negalt mus luostytis koj, kaip tai dar A. Pocius arba jo pavaduotojai. Nes i tikrj per rimti dalykai vyksta valstybje ir mes negalime bti ta udanga tikrai negeriems, nevariems darbams. iandien a, gal labai rizikuodamas, bet labai atsakingai noriu pareikti, kad tyrim, atsiradus naujam vadovui, btina tsti, nebtinai ms komitetui, gal yra geresni komitet ar komisij, bet btina tsti, nes atrodo, kad valstybje bando sigalti neformalios verslo ir iniasklaidos struktros. VSD yra tokios mediagos, jeigu jos nesunaikino, jog norima uvaldyti demokratikai irinkt, arba kompromituoti demokratikai irinkt Seim, Vyriausyb ir veikti Prezident. Ir sprsti nesiafiuojant, sprsti savo tam tikrus neaikius klausimus arba turti takos. Tikrai, patikkite, tokios mediagos kaupiasi per daug, todl bti nuoalje Lietuvos Respublikos Seimui negalima. Privalome labai rimtai tai reaguoti. Bet iandien pirmiausia turime padaryti vien veiksm. Nepaisydami partins priklausomybs ar politini sitikinim, iandien mes, Seimas, turime pasakyti, kad su tokiomis apraikomis, kaip yra elgiamasi su darbuotojais, liudijusiais ms komitetui, su jais susidorojama, kaip yra tyiojamasi i V. Bieliausko, kurio eima, a iplatinau jo laik, labai teisingai uduoda klausimus ir beldiasi ms sin. Tai yra tyiojimasis.
212
Tarp kitko, iandien girdjau nauj informacij, kad, ko gero, jam atims leidim dirbti su slapta informacija ir taip 1968 met gimimo mog ivarys gatv. Yra tokia negera informacija. Mes iandien valstybje tikrai nieko negalime padaryti. Sunku, kad taip yra. Taip pat prayiau pritarti Seimo nars R. Jukneviiens protokoliniam sprendimui pareigoti Generalin prokuratr itirti tarnybini but prichvatizavim. Negali itie dalykai likti be atsakymo, jie turi bti toliau itirti. A tikiuosi Seimo ir koleg supratimo, ir parodysime viening Seimo vali atleisime A. Poci i pareig.

Kategorikai atmetu bet kokias prielaidas, pasirodanias spaudoje, kad ms tyrimo ivados buvo padarytos tik atleist pareign liudijim pagrindu. Tai grubus tiesos ikraipymas, o tiksliau tai smoningas melas. Mes ivadas padarme apibendrin vis liudytoj parodymus (tarp j ir t, kuriuos liudyti pra VSD vadovyb) bei raytin mediag ir remdamiesi viej informacijos altini analize. Stebdamas tolesnius vykius, truput gailiuosi, kad, siekdami bendro sutarimo, be reikalo kai k suvelninome. Su niekais negalimi jokie kompromisai. Jie pripasta tik brutali jg. Bet koks geranorikumas j sutinkamas kaip silpnyb ir panaudojama prie dorai gyvenanius ir besielgianius mones.
Trumpai apie Viktoro Uspaskicho fenomen Lietuvoje
Apie fenomen reikia rayti atskir knyg. Gal tai ir bus padaryta. Bet ms nagrinjimo kontekste visikai apeiti io fenomeno negalime. Matyt, nerasime n vienos posovietins valstybs, kur patys alies vadovai, kartu paddami mulkinti TAUT, leist sukurti tok Viktor Uspaskich. I prigimties perjnas, be isilavinimo, bet turintis prasiokiko kaimo berno savybi, toks svoj paren (savas vyras), jis, padedamas Rusijos atitinkam struktr, Gazpromo duj dka, kurias pradioje gaudavo u lietuvik kiaulien, susikrov milijonus. Negana to, Lietuvai mokesi nemokjo, nes dujas gaudavo tarsi oforin kompanija Jangila, registruota Virdinijos salose, kuriai tas teises i Gazpromo gavusi perleido V. Uspaskicho Vikonda. Realiai pagal Lietuvos Respublikos statymus tokia veikla, t.y. duj pardavimas Lietuvoje per Jangil, buvo nelegalus ir visi gauti pinigai privaljo bti konfiskuoti ir paimti Lietuvos Respublikos biudet. Kauno apskrities mokesi inspekcija buvo aretavusi Jangilos sskait, kurioje tuo metu buvo 270 milijon lit ir juos privaljo perimti valstybs biudetas, tik neaiku, kodl prokurorai dels. Matyt, Panevio apygardos prokuratros vadovas Pupka irgi ne vien u graias akis temp i byl. Kalbama, kad tuo metu, jau nepasitikdamas A. Paulausku, V. Uspaskichas vien dl to, kad igelbt 270 milijon, jo 2000 met LR Seimo rinkimus ir, taps Ekonomikos komiteto pirmininku, panaikino pinig aret ir staigiai juos perved usien. domu, kodl tyljo dabar principingum vaidinanti tuometin finans ministr D. Grybauskait, juk btent jai buvo pavaldi valstybin mokesi inspekcija ir Muitins departamentas, juk dujos Lietuv patekdavo vamzdiais, o ne oru. Bet tai buvo tik menka dalis realios pinig sumos, kuri per daugel met buvo perpumpuota u duj pardavim, tikroji suma gali siekti kelet milijard lit ir Lietuvai u tai joki mokesi.
214
Pats verslas neleistinas, vadinasi, yra nusikalstamas. Kaip vliau paaikjo per O. Budreviiens byl, o i tikrj niekam nebuvo paslaptis, kad ir anksiau algas darbuotojams V. Uspaskichas mokjo vokeliuose, ir vl nemokjo mokesi. Kur tnojo buvusi A. Paulausko partijos bendrayg kartu su V. Uspaskichu populiarioji p. V. Blinkeviit? Juk ji puikiai inojo, kad jis i savo moni nemoka ir mok Sodrai. Taiau visi tyljo ir kartu leido ir leidia vykti nusikaltimui. Negana to, monms, dirbantiems jo monse, mokjo minimum ir per daugel TV laid aikino, jog jie daugiau ir nenori. Ms laisva iniasklaida u nelegalius ir didelius pinigus sukr jo vaizd. Nieko nedarant specialiosioms tarnyboms ir remiant tokiems politikams kaip A. Paulauskas ir A. Brazauskas, is mogus su suvirintojo diplomu ir zeko mentalitetu labai greitai pradjo okdinti Lietuv. Lietuviai, kaip teisingai pavadino mus buvs finans ministras Romualdas Sikorskis, kaip tikri veriai pamat nauj igelbtoj, nauj mesij ms Viktoriuk. Suprantama, ir kaip nepamatysi, jeigu, iauklti TV popkultros, kiekvien vakar savo namuose bendraudavo su mielu Agurkichu ir jo ne koks vaizdelis kartu visaip i ir juodinant tautinius, gal ir ne kokius, bet truput geresnius politikus, gal gale savus. Tarp kitko, p. A. Valinskas, bandydamas visaip prikelti taut, lai prisiima atsakomyb, kad be joki skrupul, suprantama, ne u ai, ved Viktoriuk kiekvieno lietuvio trob. Tad ko stebtis, kai po jo partijos tikrai graiu pavadinimu Darbo susirinko margaspalv publika, tikrai nenusiteikusi dirbti Lietuvai, o tiesiog dar kart j pasidalyti. Galiu suprasti tingius, bet gobius ios partijos narius, norinius atsiriekt sau storesn riek nuo pyrago. Visikai suprantu ir V. Uspaskich, kuris privalo klusniai vykdyti savo eiminink usakym kuo daugiau sukelti Lietuvoje sumaities ir parodyti pasauliui, kokie mes esame kvailiai. Taiau negaliu suprasti ir atleisti LR Prezidentui V. Adamkui ir kitiems politikams, tokiems kaip A. Paulauskas, K. Prunskien, D. Grybauskait, G. Kirkilas, V. Blinkeviit, . Jurnas ir daugeliui kit, kurie visa tai mat ir leido tai daryti. Jie turi u tai atsakyti. Taiau pradiai pasiklausykime ir kit autoriteting nuomoni.
215
Uspaskichiada
Bronius Genzelis (Straipsnio Lietuvos iniose fragmentai) Msiau, ar ne per daug dmesio skiriama iam ateiviui i Archangelsko. Gal ir per daug. O jeigu jis ms iniasklaidai tik didij nedraugik Lietuvai jg pakitukas? Gal mogus ir pats nesusigaudo, kad didij aidj lentoje tra pstininkas? Bet tai esms nekeiia. Jis yra. Yra ir jgos, kurios Viktoru disponuoja. V. Uspaskicho niekas i Seimo nevar. Ijo pats. Matyt, jo eimininkams taip reikjo. O ir paiam jokios naudos i buvimo Seime. Jeigu verslininkai nesiekia i politikos daryti verslo, verslininko ir politiko veikla tarpusavyje sunkiai suderinama. Kodl V. Uspaskichui vl prireik vertis Seim? Juk vieno mandato turjimas nepakeis jg santykio Seime. Manau, ponas Viktoras gavo tok nurodym. Jeigu bus irinktas, prokuratra prays panaikinti V. Uspaskicho mandat ar kitaip riboti jo veikl (privaios usienio firmos iaip sau milijon nevaisto). Patenkinti prokuror praym vargu ar uteks Seime bals. Taigi iki kadencijos pabaigos parlamento darbas bus paralyiuotas. iniasklaida taip pat turs k veikti. O ko daugiau io orkestro dirigentams reikia? Galbt ir pats Viktoras masalas? Daugiausia dmesio skirdami jam, ar nepraiopsosime tikro imperijos statytinio legalizavimo? Kad V. Uspaskichas ne vienias, manau, panarius po internet nesunku sitikinti. Nesivaizduoju, kad normals mons kurt pasakas apie V.Uspaskicho kritik biografijas. Gali bet k rayti apie V. Landsberg ar kit asmen, stovjus prie nepriklausomybs itak, niekas neiekos tavo komunistins praeities, nors ji tokia ir bt. Kas kita, kai kalbama apie V. Uspaskich... Asmuo, idrss prisiliesti prie ventojo Viktoro vardo, igirs, kad jis penkiasdeimt met mulkino taut, tarnaudamas komuniagoms, nors tam asmeniui prie atkuriant nepriklausomyb tebuvo atuoneri, ilgus metus u grot praleidusiam politiniam kaliniui segamas epitetas itikimas okupant tarnas, ums aukt post nomenklatriniame klane... Panai pavyzdi galtume pateikti daugyb. Kas tie komunist demaskuotojai?
216
Tarpukario Lietuvoje nelegaliai veik Komunist partija. Ji buvo finansuojama i Rusijos per tarpines finansines grupuotes. I vairi kagbist memuar, tarp j ir lietuvik, suinome, kad tokios priedangos struktros veikia iki iol. Naivu bt manyti, jog Lietuvos komunist partija, kuriai, okupavus Lietuv, pavadinim buvo terptas odelytis bolevik, kalta dl Lietuvos okupacijos. Bet ji sudar teistumo regimyb. Analizuojant tos partijos anuometin veikl matyti, kad ne vien paprasti nariai (kai kurie mons stojo i partij, nes patikjo vieai propaguotomis socialinio teisingumo idjomis) nenutuok, kam tarnauja jos vadai. Todl vliau didel dalis t komunist ne tik buvo ibraukta i partijos sra, bet ir atsidr ten, kur ir kit Lietuvos partij nariai... iuos dalykus btina prisiminti kalbant apie darbieius. Nemanau, jog daugelis Darbo partijos nari tiesiog nesusimsto, kam tarnauja j vadai A. Bosas, G. Furmanaviius, L. Grauinien... Bolevikams nesvarbu, kaip jie iandien vadinasi, didesni prie u atskalnus nra (kas liks i partijos, jei visi jos nariai prads analitikai mstyti?). Atvyks Lietuv V. Uspaskichas dar kart patvirtino i nuostat. Pagyvensim pamatysim, ar dzkai spalio 7-j ukibs ant jiems mesto kabliuko Alytaus rajone? Jeigu neukibs, prie artjanius Seimo rinkimus bus sukurta nauja valstybs destabilizavimo programa. Juk vairios viej ryi firmels tiek Lietuvoje, tiek u jos rib nenors likti be darbo...
Dar vienas Lietuvos degustavimas

Ferdinandas Kauzonas (Straipsnio Respublikoje fragmentai) Uspaskich gro dangus griva! Kiek kart jis jau griuvo (ir dangus, ir Uspaskich), o, irk, ir toliau gyvename po tuo paiu (ir dangumi, ir Uspaskich). O kas gi gali atsitikti dabar? Na, sdo jis t lktuv, na, atskrido jis Vilni. Taigi tik pasitarti su Lietuvos pilieiais norjo: k jam dabar su ta Lietuva daryti, jeigu inoma, ji pati su juo arba i mans ko nors nepadarys?..
217
O Lietuvos valdia... Kad griebs j tik atskridus. Ir visai ne glbin. I karto cypn. O pati kad ims diaugtis. Kartu su inteligentija ir iniasklaida... Taip jam, girdi, ir reikia drso viso pasaulio urnalistams Maskvoje itribinti valstybs paslapt, kad Lietuvoje vis valdi koridoriais laksto Stalino vaikuiai ir stalinines tvarkas visur vedinja. O k Lietuvoje yra valstybs paslapi? Baikite juoktis. Na, gal keliolika ir yra, bet tik labai trumpais slaptinimo terminais. Gal kokias penkias ar deimt minui visi tyli kaip akmenys. O paskui apie tai visomis patrankomis. Nuo ryto iki vakaro. Taip kyri, kad paskui to nei klausyti, nei nekti apie tai nesinori. Gal, sakau, tai ir yra didiausia ms valstybs paslapi slaptinimo paslaptis. O jeigu koki paslapt patys slaptintojai netyia umirta ir ji slaptinta usilaiko kiek ilgliau? Yra mechanizmas. Skubiai sudaroma parlamentin komisija tai paslapiai tirti ir jau tada paslaptis i karto ieina laisvai vaikioti po Lietuv ir pasaul. Bet Maskvoje kalbti apie Lietuvos valdios koridoriais lakstanius Stalino vaikuius Na, jau ne O kur tuomet apie tai kalbti? Farer salose? Taigi ten apie Stalin nieko mons nra girdj, o k jau kalbti apie jo palikuonis Lietuvoje. Ten tik apie Lietuvos futbol iek tiek ino. O man atrodo, kad tik ten apie Lietuvos futbol ir ino... Tai gal manote, Uspaskich komandai apie tai reikjo kalbti Lietuvoje? Poktaujate. Kas laksto jo valdios koridoriais, ji pati ino. Tik va, kas tas Stalinas? Neseniai kalbjau su vienu apyjauniu dzkeliu nuo Alytaus. Jis, mano nuostabai, Stalin dar ino. Pasirodo, Stalinas buvo Verstamin pieninininkas ir var labai ger samagon. O valdios apsaugos vyrukai Kazlauskai es kiekvien savait pas j atvaiuodav ir paimdav po 10 litr eimininkui Sniekui. Tai kur Uspaskich reikjo kalbti apie Stalin, jei ne Maskvoje? Kur jis vaikiojo, sdjo ir guljo. Ir kitus guld. Ten iuo klausimu tave visi puikiai supras. Visada. Patys renkams mon, vyr ir valdi. Kaimynus mums parenka Dievas. O jei taip, vadinasi, jie mus ir toliau degustuos. Ir latviai, ir lenkai. O ypa rusai. Padedami Vaigausko, Uspaskich ar be j, bet degustuos. Ms brandos laipsn. Ms demokratijos laipsn. Ms nostalgijos laipsn. Gal gale patiems domu, kas esame.
218

Gerai pastebjo autoriai. Ilaik dzkai egzamin, neirinko Viktoro Seim, bet irkit, koki veikl jis uvir, juk be jo ir Leo Lt neturtume. Tik Darbo partijos Seime balsais is projektas prastumtas. Tik j dka vis premjeras dar yra G. Kirkilas. Tik j dka vyksta toks Lietuvos destabilizavimas ir kvailinimas. O pairkit, kokie Darbo partijos ir paties V. Uspaskicho reitingai. Lyg ir nebuvo pabgs Rusij. Niekaip nesuprantu savo tvynaini, kurie, keikdami kagbnikus, komunistus ir net daugel rus (su kuo kategorikai nesutinku), pamiro sibirus, neteisyb, okupacij ir patikjo iuo svieto perjnu, kad jis juos padarys turtingais. Ir kas dar baisiau j dalis tiki ir dabar. Kas gi atsitiko su mano Tvyne Lietuva? Juk jam, iam svieto perjnui, mes esame tik kvaili litovcai. Taiau negaliu atleisti trumparegysts p. A. Brazauskui, kuris inojo, kas yra ir k daro su Lietuva V. Uspaskichas. Nesuprantu, kodl ir iandien nenubaustas niekas i VSD vadov ir A. Paulauskas, kurie disponavo ir disponuoja, o A. Paulauskas prisipaino apie tai vieai (po to, kai j ivert i Seimo pirmininko posto) apie V. Uspaskicho ryius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Juk ir LR Konstitucija, ir priesaika, ir net Baudiamasis kodeksas pareigoja pareignus ukirsti keli bet kokiems veiksmams, galintiems pakenkti Lietuvos valstybei ar jos monms. Kada ir kas sustabdys it V. Uspaskicho ir A. Paulausko nusikalstam veik prie Lietuvos valstyb, kada vienas veikia, o kitas, inodamas tai, netrukdo, vadinasi, padeda. tai spaudos praneimai. A. Matuleviius: VSD kai k ino apie V. Uspaskich Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Algimantas Matuleviius netiesiogiai usimin, jog Valstybs saugumo departamentas (VSD) turi informacijos apie buvusio Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho galimus ryius su Rusijos spectarnybomis. Antradien svarstant darbiets Romualdos Kaniens atleidimo i Seimo etikos ir procedr komisijos pirmininks pareig klausim ir vertinant jos kelion Maskv, A. Matuleviius pasil surengti udar Seimo posd. Jame, anot NSGK pirmininko, galt bti parodytas buvusio Darbo
219
partijos lyderio Viktoro Uspaskicho prie beveik mnes Maskvoje surengtos spaudos konferencijos vaizdo raas. Be to, anot A. Matuleviiaus, dert udar posd pasikviesti ir VSD vadov Povil Malakausk, kuris es galt pateikti daugiau informacijos apie V. Uspaskich. Jie kai k ino. A neturiu teiss sakyti, antradien Seime teig A. Matuleviius, pripaindamas, jog VSD informacija inoma ir jam, kaip NSGK pirmininkui, tik jis negals jos atskleisti. Parlamentaras, be kita ko, primin prie metus Maskvoje vykus fakt, kuomet Rusijos milicijos buvus sulaikyt V. Uspaskich ilaisvino ne kas kitas, o es Rusijos spectarnybos. Beje, apie galim V. Uspaskicho nesavarankik veikim daugiau nei prie metus buvo usimins ir buvs Seimo Pirmininkas socialliberal vadovas Artras Paulauskas. A. Paulauskas tkart teig ess sitikins, kad asmeniniais interesais besivadovaujantys V. Uspaskichas ir Liberal demokrat partijos lyderis Rolandas Paksas gali veikti pagal usienio spectarnyb raom scenarij. Manau, kad jie nra savarankikos figros. Keletas veiksm leidia galvoti, kad scenarijus yra raomas kitur, norint parodyti, kad ms valdia ir ms politikai nesugeba valdyti valstybs, kalbjo A. Paulauskas. Tos dvi figros yra naudojamos kaip instrumentai iems tikslams pasiekti, tos jgos sdi ne ms alyje, bet u Lietuvos rib, ir puikiausiai koordinuoja, puikiausiai sugeba veiksmus nukreipti jiems palankia linkme. Mintis apie i usienio valdomus Lietuvos politikus A. Paulauskas tkart taip pat teig grindiantis ne tik asmeniniais pastebjimais, bet ir ms alies specialij tarnyb informacija, kuri gaudavo dar bdamas Seimo Pirmininku.

Manau, kad yra svarbus ir dar neatsakytas klausimas: Dl ko didiulis pulkas Seimo nari vyko Maskv pas V. Uspaskich? Ir nors, apie tai paskelbus iniasklaidai, visi lyg ir piktinosi, taiau toliau viskas liko savo vietose.
220
I DELFI praneimo Darbo partijos parlamentar vojaas Maskv gdingas akibroktas valstybei Keliolikos Darbo partijos frakcijos nari vojaas Maskv, kaip juokauja kai kurie patys darbieiai, sauls parveti, yra gdingas ir apgailtinas akibroktas nepriklausomos Lietuvos valstybei ir jos pilieiams. Taip parlamentar kolektyvin kelion Maskv pas nuo Lietuvos teissaugos besislapstant Viktor Uspaskich vertina valstybs vadovai ir politikai. V. Adamkus: sunku suprasti sveiku protu Prajusi met gegu gimtj Rusij ivyks ir nuo to laiko Lietuvoje nesilanks Darbo partijos krjas V. Uspaskichas penktadien Maskvoje sureng spaudos konferencij. Joje dalyvavo ir grup darbiei Seimo bei Europos Parlamento nari. Tarp j buvo Darbo partijos vadovas Kstutis Daukys bei jo pavaduotoja Loreta Grauinien, europarlamentars Ona Jukneviien ir Jolanta Dikut. Dalis parlamentar Maskv es buvo pakviesti sitikinti buvusio partijos lyderio teisumu ir paado sugrti tvirtumu, mat manoma, kad tai gali bti blefas panai paad bta jau ne kart. i politik kelion pas koleg, kuris jau seniai nebra parlamentaras, sulauk kategorikos kritikos. Didioji Lietuvos gyventoj dalis yra priblokta tuo akibroktu, kur Lietuvos Seimo politin partija (Darbo partija DELFI) iandien yra padariusi. Sveiku protu sunku suprasti, kad viena i didiausi frakcij, kurioje daugiau nei 10 proc. Lietuvos politik, esani Seime, gali sau leisti ivykti iuo metu nelabai drauging mums valstyb, sprsti Lietuvos moni politinius reikalus. Turbt tai yra neprecedentinis atvejis ir a tai sakau su dideliu skausmu, negaldamas to suprasti, kad Lietuvoje turime toki politik, kurie, gav Lietuvos moni pasitikjim, galt imtis toki ingsni, penktadien urnalistams sak prezidentas Valdas Adamkus. alies vadovas taip pat teig, kad Seimo nariai, Seimo vadovyb, o tuo labiau Lietuvos mons turs atitinkamai vertinti it ingsn, nes demokratinje santvarkoje, laisvoje visuomenje, laisvoje Lietuvoje turbt niekas negaljo sivaizduoti, kad igyvensime tok moment.
221
Sakau tai su dideliu skausmu ir tikiuosi, kad galbt daugiau niekad nereiks mums to klausimo net prisiminti, paymjo V. Adamkus. Parlamento statutas numato, kad valdyba komitet ar frakcij teikimu svarsto ir pritaria Seimo nari ivykoms ne Seimo lomis sesijos metu. Dl kelions Maskv valdyb kreiptasi nebuvo. Todl, iklausius valdybos nari argumentus, buvo pasilyta kreiptis Etikos ir procedr komisij, kuriai, beje, vadovauja Maskv taip pat pakviesta Romualda Kanien. Sulaukus komisijos vertinimo, bus apsisprsta dl tolesni veiksm Maskvoje viejusi politik atvilgiu. Prabilta apie grsm nacionaliniam saugumui Parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matuleviius pasmerk koleg dalyvavim spaudos konferencijoje Maskvoje. Seimo nari grups dalyvavimas svetimos valstybs organizuojamose prieikose Lietuvai akcijose yra jau nebe juokai, o rimta grsm alies nacionaliniam saugumui, iplatintame praneime cituojamas politikas. Manau, kad vien kalbomis, smerkianiomis Seimo nari poelg, nieko nepasieksime. alies ir institucij vadovai kartu su Seimu privalo sustabdyti tolimesn Lietuvos valstybs vardo eminim ir ukirsti keli nepriklausomybs erozijai, tam pasitelkiant visas manomas priemones. Anot A. Matuleviiaus, kol kas V. Uspaskicho veiksmus ir pareikimus buvo irima pro pirtus arba su paaipa. Tokios pozicijos es laiksi tiek politikai, tiek teissaugos pareignai: Juk vairs finansiniai nusikaltimai, nuolatins Seimo nari kelions Maskv buvo viei ar bent viea paslaptis. Taiau pastarasis vykis pereng bet kokias ribas. Buvs Darbo partijos lyderis pusantros valandos utrukusioje spaudos konferencijoje kritikavo vairius Lietuvos politikus, demonstravo spaudos raini kopijas, taiau adt tvirt rodym, kurie pagrst jo kaltinimus, taip ir nepateik.

Taiau visoje ioje istorijoje nukentjo tik viena R. Kanien, kuri dl ios kelions buvo su triukmu atleista i LR Seimo Etikos ir procedr komisijos pirmininks pareig. Manau, kad io klausimo svarstymo Seime stenograma bus verta skaitytoj dmesio.
222
I Seimo posdio stenogramos Ketvirtasis darbotvarks punktas Seimo nutarimo Dl Romualdos Kaniens atleidimo i Seimo Etikos ir procedr komisijos pirmininks pareig projektas. Projekto registracijos Nr.XP-2596(2), svarstymas ir primimas. Primimas pagal Statut turi bti atskiroje patalpoje ir slaptu balsavimu. O dabar primenu, kolegos. Pagal 218 straipsn pareigno atleidimo procedra. Diskusijoje dl Seimo pareigno ar valstybs institucijos vadovo atleidimo pirmiausia kalba atleidimo iniciatori atstovas (buvo), po to pareignas, kurio atleidimo klausimas yra nagrinjamas (buvo), pastarajam skiriama dar laiko atsakyti klausimus, taip pat buvo. Dabar diskusija bendrja tvarka. Ar frakcij vadovai, ar atstovai pageidauja kalbti? (Balsai salje) Minutl, tuoj pasitikrinsim technik. ia yra tam tikr keblum. (Balsai salje) Gerai, gerai. Pirmasis turt kalbti E.Masiulis. Kaip supratau, frakcijos vardu. Praom tribn. Ir ruoiasi koleg L.Grauinien. Gerbiamasis kolega frakcijos vardu, taip? Praom, 7 minuts. E. MASIULIS (LSF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Visada, kai klausimai susij su ms kolegomis, tikrai nra lengva kalbti, taiau yra tokia gyvenimo realija ir akivaizdu, kad mes turime reaguoti tai, kas vyksta Lietuvoje, kas vyksta u Lietuvos rib. Kalbant apie gerbiamosios R Kaniens poelg ir jos tolesn galimyb uimti Etikos ir procedr komisijos pirmininks pareigas, Liberal sjdio frakcija aikiai ir nedviprasmikai pareikia, kad mes nebematome galimybs toliau pritarti gerbiamosios R. Kaniens buvimui iose pareigose, nes ios pareigos i tikrj reikalauja ypatingo objektyvumo, reikalauja ypatingo nealikumo ir gerbiamosios R. Kaniens atveju po garsaus Maskvos skandalo mes nebesitikime i io mogaus, kad tas objektyvumas ir tas nealikumas bus. Kalbant apie pat poelg ir kada mes udavinjome klausimus gerbiamajai Romualdai, tikrai bandme isiaikinti tikruosius motyvus ir prieastis, kodl yra taip pasielgta, ar tai buvo politins valios Darbo partijos politins valios primetimas, ar tai yra jos asmeninis smoningas veiksmas. Deja, deja, igird atsakymus, mes dar labiau nulidome, matydami, kad gerbiamoji Romualda patvirtino, kad ji asmenikai siek susitikimo Maskvoje su V. Uspaskichu, ir tai tik dar labiau didina jos atsakomyb ir
223
jos, kaip Etikos ir procedr komisijos pirmininks, kalt. Pirmiausia dl to, kad ji tokiu savo poelgiu idav tuos kolegas, kurie u j balsavo rinkdami j Etikos ir procedr komisijos pirmininke, taiau ji nemat jokio reikalo prie vykdama Maskv bent jau pasiklausti, bent jau pasitarti su kolegomis, kurie yra Etikos ir procedr komisijoje. Ir galbt jeigu bt vyks tas nuoirdus pasikalbjimas, iandien io svarstymo i viso nebt. Kitas dalykas, a noriu pasakyti, kad ko tikrai Etikos ir procedr komisijos pirmininkei nevertt daryti, tai sitraukti aktyvias politines batalijas. Mes matome, kad V. Uspaskichas, pats sivls vis kamuol problem, bando skandinti ir savo kolegas. Bet kokiu atveju reikt kalbti apie tai, kad dalis Darbo frakcijos nari dl vienoki ar kitoki prieasi vis dlto nevyko Maskv ir, pasirodo, toks pasirinkimas galjo bti, taiau gerbiamosios Romualdos atveju taip neatsitiko ir tai tik dar labiau patvirtina, kad pirminink yra tiesiog sivlusi politin kov siekiant, kad V. Uspaskichas bt reabilituotas, siekiant, kad V. Uspaskichas vl patekt Seim. Ir bet kokie klausim svarstymai tolimesni Etikos ir procedr komisijoje, kur i tikrj yra reikalingas objektyvumas ir nealikumas, yra sunkiai manomi, kada komisijos vadovas yra politinio karo, politins kovos veikjas. Taip ir lieka neaiku, ar gerbiamoji Romualda, atsakindama i ios tribnos Seimo nari uduotus klausimus, vis dlto nesuvokia, koki klaid arba kok veiksm ji atliko ir koki al is veiksmas turi ne jai, ne jai asmenikai. itas veiksmas alingas pirmiausia ms institucijai, t.y. Seimui, Seimo prestiui, is veiksmas, matyt, alingas ir tiems monms, kurie rinko mus Seim, t.y. ms visuomenei, ms valstybei. Nejaugi iki ios akimirkos neaiku, kad vykti al, kuri pati ignoruoja mogaus teises, ir vykti palaikyti netgi galbt ir asmenikai labai mylimo mogaus gerbiamajai Romualdai, vis dlto tokioje situacijoje, kai jis yra paiekomas, kai jis yra persekiojamas ir slapstosi nuo Lietuvos teissaugos, yra nedovanotina klaida. Taigi Seimo Liberal sjdio frakcija silo balsuoti u tai, kad gerbiamoji R. Kanien bt atleista i Etikos ir procedr komisijos pirmininks pareig. PIRMININKAS. Ai. Koleg L. Grauinien pageidauja iek tiek vliau. Tai dabar I. iaulien Socialdemokrat frakcijos vardu, o ruoiasi kolega S. Pabedinskas. Atsipraau, kolega V. Mazuronis. I. IAULIEN (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tikrai nra malonu
224
stovti iandien tribnoje ir kalbti iuo klausimu, ir juo labiau kalbant konkreiai apie Romuald. A tikrai maniau, kad Romualda labiau suvokia politikos niuansus ir atsakingiau priima sprendimus. Net ir mano klausimas buvo kada jinai atsakinjo klausimus, akcentuotas tai, kad taip, inoma, yra teis nuvykti, yra teis kalbti, tikinti mog grti, bet vlgi reikia mums, politikams, bti labai apdairiems ir irti, kaip tas ingsnis gali atrodyti ir kaip gali bti traktuojamas. Juo labiau kad pati Romualda yra Etikos ir procedr komisijos pirminink, ir jinai turjo suvokti pati svarstydama ir ms vis elges nagrindama, kaip kartais po elgesio niuansai gali atsiliepti politikui atliekant jo funkcijas. Kita vertus, man bnant Klaipdoje, ne vienas i mano koleg ir iaip moni reik savo pozicij, kurie nra abejingi tiems procesams, kurie vyksta ms valstybje, sakydami, kad stebti per televizori t spaudos konferencij, kurioje sdjo parlamentarai, Seimo nariai, vis dlto jiems buvo nejauku. Ir kl labai neger mini ir aliuzij. Todl daug nemoralizuodama noriu pasakyti, kad Socialdemokrat frakcija svarst klausim atsakingai ir mes Seimo Etikos ir procedr komisijos ivad palaikysime. Ai. PIRMININKAS. Dkoju. Dabar kalbs V. Mazuronis, Teiss ir teisingumo frakcijos vardu. Ruoiasi kolega S. Pabedinskas. Praom. V. MAZURONIS (TTF). Labai dkoju, gerbiamasis posdio pirmininke, bet ms frakcija vadinasi Tvarkos ir teisingumo. Teiss ir tvarkos ir teisingumo teiss ir teisingumo yra Lenkijoje. PIRMININKAS. Gerai. Lenkai dabar labai rpi, kadangi... V. MAZURONIS. Ten yra labai svarbu, a suprantu. PIRMININKAS. Praom. V. MAZURONIS. Gerbiamieji kolegos, a manau, pirmiausia, svarstant it klausim, mums patiems reikia sau atsakyti labai paprast klausim, kodl, kuo remiantis siloma R.Kanien atleisti i i pareig. A asmenikai matau, bent jau igirdau i vis koleg, por argument. Pirmasis argumentas tai, kad R. Kanien reikia atleisti i t pareig dl to, kad ji vaiavo Maskv, dl to, kad ji dalyvavo spaudos konferencijoje ir susitiko su j partijos lyderiu Viktoru Uspaskichu, kurio tuo metu iekojo teissauga. Neabejotina, kad itas gerbiamosios Romualdos ingsnis buvo politinis ingsnis. Dar syk noriu pakartoti, kad tiek a asmenikai,
225
tiek ms frakcija tokiam politiniam ingsniui nepritaria, ir mums atrodo, kad tas ingsnis neteisingas, nes visus klausimus reikia sprsti geroj, blogoj, bet ms Tvynj Lietuvoj. Taiau kyla kitas klausimas, kodl u analogikus politinius ingsnius nebuvo imtasi joki sankcij prie Vytaut Landsberg, kuris para laik Anglijos parlament, sksdamas tuometin Lietuvos valdi? Kodl nebuvo it ingsni imtasi prie keturis socialdemokratus komunarus, kurie vaiavo Baltarusij, ten bendravo ir nekjo irgi su nedraugikais dalykais? Kodl tas politinis ingsnis nevertinamas ministro Raimundo ukio, kuris vaiavo irgi Maskv ir susitiko su tuo paiu V. Uspaskichu? Js puikiai inote, kiek Seimo nari pasira po dokumentu, praani jam interpeliacijos. Antras paeidimas, kuris pateikiamas ir kuris i tikrj yra, tai yra tai, kad R. Kanien ivaiavo usien nesuderinusi savo veiksm su Seimo valdyba. I tikrj taip, toks nusiengimas yra. Mielieji kolegos, tada noriu paklausti, kodl mes t pai standart netaikome tiems Seimo nariams, kurie be Seimo valdybos sutikimo vaiavo slidinti tam tikras valstybes, kurie be valdybos sutikimo apskritai vainja ten, kur nori. Jie nusieng lygiai taip pat. Tai greta R. Kaniens mes turime rayti arba vien blok politik, arba kit. Kadangi silomame projekte to nra, tai, ms frakcijos nuomone, nepaisant, dar syk pakartosiu, kad politiniam ingsniui ir visiems kitiems, kuriuos a minjau, mes nepritarme, manome, kad tai yra politinis aidimas, kad tai yra dvigub standart taikymas. Atvirai sakant, mano kolegos E. Masiulio kalba man labai primin geriausi laik komjaunimo sekretoriaus kalb susirinkime. Ms frakcija tokiame politiniame aidime nedalyvaus ir balsavime nedalyvausime. PIRMININKAS. Aiku. Dabar S. Pabedinskas. Ruoiasi P. Graulis. Kolega, ar frakcijos vardu? S. PABEDINSKAS (VLPDF). Taip, frakcijos vardu. PIRMININKAS. Praom. S. PABEDINSKAS. Ai, gerbiamasis pirmininke. Nekartosiu ir nekomentuosiu to, k igirdau i koleg, tik noriu pratsti savo, tiksliau, ms frakcijos mint. Tokios kelions bet kur, kaip paminjo ponas V. Mazuronis, bet kuri al, jeigu nra suderinta, jeigu nra atsiklausta, nra gauta leidimo ir pritarimo, be abejo, visuomet kelia tarim, kodl
226
vienas ar kitas parlamentaras staiga atsiranda lktuve, kuris skrenda vien ar kit region, kur nedelegavo Seimo valdyba, kur nesiunt frakcija ar, pagaliau, komitetas, tai visuomet kelia mokesi moktojams vairi pamstym, ir po to ms Seimo, kaip visumos, vaizdelis ne visuomet bna teigiamas. Taigi iuo atveju a nenoriau iskirti ponios R. Kaniens kelions Maskv. Taip, tai galjo bti suderinta. Taip, tai galjo bti gautas leidimas, na, pagaliau, kuris i ms, ia esani, nesame vien ar kit darbo dien buv vienoje ar kitoje vietovje, kur neturtume bti. Bet kalbu ne apie tai. I tikrj bt galima pasmerkti, bt galima reikalauti, kad ponia R. Kanien atsistatydint. Bet ar mes bsime visi, mstydami, kalbdami su savo sin, teiss, priimdami tokius sprendimus? Gal visi js matte t ra, man neteko jo matyti, man neteko klausytis. A tik turiu t informacij, kuri buvo paskelbta vieai. Ir pats faktas, kad vyko kelion, nemanyiau, kad tai buvo pats blogiausias vykis ms Seime. Taiau reikjo visk sutvarkyti, forminti, kad nebt iandien ms io pokalbio. Valstiei liaudinink ir pilietins demokratijos frakcija analizavo, mst ir iandien prim tok sprendim, kad smerkti, aiku, lengva, bet mes turime galvoti apie bendr ms vis parlamentar, ia esani, veikl. Jeigu i tikrj n vienas nesame padar praang, esame dori, su savo sine galime balsuoti taip, kaip mums suteikia toki teis Konstitucija, tai yra balsuoti laisvai. tai tok sprendim ir prim iandien Valstiei liaudinink ir Pilietins demokratijos frakcija. Ai. PIRMININKAS. Ai. P. Graulis, taip pat Tvarkos ir teisingumo frakcija. Ruoiasi koleg I. Degutien. Praom. P. GRAULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, prie praddamas kalbti iuo klausimu, noriu pasakyti, kad nepritariu nei keturi komunar vykimui Baltarusij, nei politik skundimui Londonui, nei vainjimu JAV, kad ms teis tai irinkto Prezidento nepriimt JAV Prezidentas, nei ministro R. ukio, nei kit Seimo nari vizitams Maskv, ir manau, kad tokie vizitai nedaro garbs ms valstybei. R. Kanien drauge su kitais Seimo nariais nuvyko Maskv ir parve Lietuv besislapstant nuo teistvarkos V. Uspaskich. Seimo Etikos ir procedr komisijos nariai mano, kad toks elgesys nedera pareignui,
227
vertinaniam kit asmen elges. Komisijos nuomone, R. Kanienei toliau einant Seimo Etikos ir procedr komisijos pirmininks pareigas, bt prarastas pasitikjimas komisija bei jos priimtais sprendimais. Taip pat komisija konstatuoja, kad R. Kanien Seimo nario mandat panaudojo ne valstybs interesams, o asmens, besislapstanio nuo Lietuvos teistvarkos institucij. Po vidaus reikal ministro R. ukio vizito Maskv 2006 m. lapkriio pradioje Liberal sjdio frakcija 2006 m. lapkriio 21 d. ratu kreipsi Etikos ir procedr komisij, kad i vertint ministro elges taip pat iuo aspektu (cituoju): Toks analog valstybs politik veikloje neturintis valstybs politiko veikimas gali tapti precedentu, kuriuo remdamiesi valstybs politikai ateityje apibr jiems leistino elgesio ribas, todl yra btina pateikti visapusik jo vertinim. Komisija vos po puss met, t.y. 2007 m. balandio 25 dien, svarstant Liberal sjdio frakcijos kreipimsi, kaip nereikmingam skyr vos vien minut, tai matyti i garso ra laiko ir net nepakviet Raimondo ukio, nes nemat jo vizite nieko smerktino. Nei Lietuvos vardo eminimo, nei to, kad Seimo nario mandatas ir ministro vardas panaudotas ne tautos interesams, o besislapstanio nuo teissaugos institucij interesams ir nusprend toliau io klausimo nesvarstyti. Posdio protokole raoma, kad iuo klausimu kalbjo net 7 Etikos ir procedr komisijos nariai: R. Kanien, J. Juozapaitis, V. Lapnas, A. Matulas, A. Monkeviius, A. Salamakinas, M. ymantas. Tik kaip galjo visi jie per 7 minutes pakalbti. Tokiu sprendimu komisija pranaikai velg ir tiksliai vardijo Liberal sjdio frakcij, savo rate Etikos ir procedr komisijai sukr precedent, kuriuo vliau ir pasinaudojo Seimo nariai ir Etikos ir procedr komisijos pirminink R. Kanien, nes ji inojo komisijos sprendim iteisinant R. uk. O gal is komisijos sprendimas tai smoningai paspsti spstai jaunai politikei? Kaip vertinti Etikos ir procedr komisijos nari A. Matulo, A. Stasikio, A. Salamakino, J. Juozapaiio, A. Monkeviiaus, V. Lapno dvilink pozicij tuo paiu klausimu. R. Kaniens klausimu reikalaujant sukviesti Etikos ir procedr komisijos neeilin posd ir atstatydinti j i pirmininks pareig ir sprendim, iteisinant ministr R. uk. Nors tie patys etikos sargai, pakvietus ministr R. uk Seimo plenarini posdi sal, i peties dro ministrui smerkdami j, nes tai stebjo televi-
228
zijos kameros. Ar ne ie etikos sargai sukurp precedent ir turi prisiimti asmenin atsakomyb ir atsistatydinti i Etikos ir procedr komisijos nari, nes toks dvilinkas ar net trilinkas to paties klausimo vertinimas, kaip teigia ta pati komisija, kaltindama R. Kanien, nekelia pasitikjimo jos priimtais sprendimais ir diskredituoja pai komisij. PIRMININKAS. Kolega, laikas! P. GRAULIS. Todl... Viena minut liko. PIRMININKAS. Laikas. P. GRAULIS. Gerbiamieji, matydamas nesining ir neetik komisijos nari elges, nor nustumti santri komisijos pirminink, esu tikras, kad po io sprendimo nebus daugiau nei etikos, nei morals, greiiau atvirkiai. Nors neigiamai vertinu vizitus Maskv, taiau manau, kad u tok pat nusiengim reikia taikyti visiems vienodas sankcijas, tai yra pareikti nepasitikjim ir ministrui R. ukiui. Taiau po interpeliacijos ministrui R. ukiui tekstu, atsisakius pasirayti mintiems etikos sargams, kyla rimt abejoni dl j etikos ir morals. Primus sprendim manau, kad nebus daugiau nei teiss, nei teisingumo. Todl iame netikrume nedalyvausiu. PIRMININKAS. Aiku. (Triukmas salje) Praome nereplikuoti. Dabar I. Degutien Tvyns sjungos frakcijos vardu. Ruoiasi kolega E. Klumbys. I. DEGUTIENS KALBA I. Degutien (TSF). Gerbiamieji kolegos, i ties iandien Etikos ir procedr komisija, tai yra tas Seimo autoritetas, kuris sprendia apie ms vis Seimo nari elgsen, etik ir btent paeidimus, kuriuos gali padaryti bet kuris i ms. Taigi, kiekviena frakcija delegavome mones, kurie tikrai yra autoritetingi ir kurie gali beslygikai ir nealikai sprsti bet kokius etikos paeidim klausimus. Tikrai man, kaip ir I. iaulienei, sunku kalbti apie poni R. Kanien, nes visada galvojau, kad ponia R. Kanien yra garbingas ir doras mogus, bet, man atrodo, kad kart jinai paklydo arba suklydo savo poelgyje. Jeigu jinai likt Etikos ir procedr komisijos pirmininke, ities, na, tiesiog nebt pasitikjimo ja vien dl to, kad ir nieko nedarant, nuvykus Maskv ir dalyvaujant konferencijoje, kurioje buvo dergiama Lietuva, kur buvo kalbama apie tai, kad
229
Lietuvoje yra paeidiamos mogaus teiss ir daug kit epitet, kuriuos mes visi matme televizijos ekrane, tai ities yra visikai kitoks poiris, ar ponia Romualda iandien gali likti Etikos ir procedr komisijos pirmininke. Tai bt nepasitikjimas ir i pai Seimo nari, ir bt nepasitikjimas i pai komisijos nari. Todl manau, kad ities, jeigu mes norime racionalaus darbo paioje Etikos ir procedr komisijoje, reikt, kad ponia Romualda nebt komisijos pirmininke. Kalbant apie ministr R. uk. Taip, ms manymu, jis irgi suklydo. Taiau jis nedalyvavo konferencijoje ar kakokiame vieame susitikime, kuriame buvo eminama Lietuva, meiiama Lietuva, taiau, kaip ministras tikrai turbt paeid ministro Garbs kodeks ir ne visai etikai pasielg nuvykdamas Maskv ir susitikdamas su V. Uspaskichu. Todl Tvyns sjungos frakcija balsuos u ponios Romualdos numim. PIRMININKAS. Dkoju. Kvieiu E. Klumb. Kalbs savo vardu. Ruoiasi koleg L. Grauinien. 5 minuts, kolega. Praom. E. KLUMBIO KALBA E. Klumbys (TTF). Gerbiamasis posdio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Pirmiausia noriu atsiriboti nuo politins poteksts kam priklauso, kokiai partijai, kokiai frakcijai priklauso asmuo, kurio likim mes neuilgo sprsim. iandien ant politinio ..., pirm kart Seimo istorijoje yra Seimo Etikos ir procedr komisijos pirminink. A ne pirm kart klausiu, kas bus kitas Seimo narys, kuris atsidurs panaioje situacijoje? Sutinku, kad galima ir reikia kalbti apie vienintel paeidim. Seimo Statuto 32 straipsnio 3 dalies, kuri sako, kad komitet ar frakcij teikimu, Seimo valdyba svarsto ir pritaria Seimo nari ivykoms, ne Seimo lomis sesijos metu. Taiau a tada sugrtu, kaip jau buvo usiminta, prie Seimo nario R. ukio, kuris, bdamas ir Seimo nariu, ir ministru, be Seimo valdybos inios ir pritarimo vaiavo Maskv, ir susitikinjo su tuo paiu V. Uspaskichu. Tik R. ukio susitikimo rezultatas buvo nulinis, o po dabar nagrinjamos minimos gerbiamosios R. Kaniens ir grups susitikimo V. Uspaskichas gro Lietuv. Tai rezultatas vis tiek yra pozityvus. Toliau. A noriu jums visiems priminti, ypa socialdemokratams, Seimo nario G. Kirkilo slidinjim Alpse sesijos metu, kur jis usiliko, kur jo iekojo savait ar dvi ir visi ramiausiai it dalyk prim, ir niekas
230
nieko nesvarst. Dabar a noriu pereiti prie konkretaus teisinio dokumento, tai dl Etikos ir procedr komisijos motyvacijos. Ten yra parayta, kaip jau mes isiaikinome neteisyb, kad gerbiamoji R. Kanien vaiavo dalyvauti spaudos konferencijoje. Toliau. ia yra dar tokia domi fraz. Minta spaudos konferencija susilauk Lietuvos visuomenje neigiamo vertinimo. ita fraz man primena L. Brenevo laikus, kai bdavo sakoma jest mnenija. Vadinasi, reikdavo suprasti, kad kakas i visuomens isak kakoki nuomon ir ta nuomon, vardinta valdanij, ji tampa oficialia nuomone. Dabar dl teiginio, Etikos ir procedr komisijos nariai mano, kad toks elgesys nedera pareignui, vertinaniam kit asmen elges. A noriu pasakyti, jeigu, komisijos nuomone, R. Kanien negali bti pirminink, man tada kelia nuostab, kaip ji gali bti i viso komisijos nare. Nes jos tas pats balsas ir ji vis tiek vertins kit Seimo nari elges. Kokia yra logika? Mes aliname i pirmininks pareig ir tai nieko nekeiia, ji lieka komisijos ir toliau sprendia, paeisdama, kaip yra teigiama, visus teiss aktus, statutus, ji lieka komisijos nare. I esms jos galia komisijoje apsiriboja vienu ir tuo paiu balsu, ne daugiau. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip tada suprasti, jeigu ji pirmininke negali bti, o komisijos nare ji gali bti. Tai kur yra js logika? itoje situacijoje a manau, kad i tikrj mes susiduriame ne tiek su grubiu, sakysime, Seimo statuto paeidimu, nes i t kalb mes matme, kad Statut paeidinja ne vienas Seimo narys ir paeidinja ne tik opozicijos atstov, bet ir valdanij atstovai. Bet kai atsiranda paeidimas btent i opozicijos puss, tada reikia trenkti per kaukol ir nubausti, kad inot. A manau, kad itoje vietoje tiek pati komisija pasielg neetikai, tiek a manau, kad tai, kad itas klausimas yra svarstomas ia, posdyje irgi nra etika ms vis R. Kaniens atvilgiu. A manau, kad balsavimas bus slaptas. A kvieiu visus Seimo narius, kurie balsuos, labai rimtai pagalvoti apie tai, nuo ko a pradjau kalbti, kas bus kitas? PIRMININKAS. Ai, kolega. Dabar L. Grauinien, Darbo frakcijos vardu. Ruoiasi kolega A. Matuleviius. Kodl nuo js frakcijos kalbjo trys, kai kit po vien? (Balsai salje) Ir jis usiras, nesiginykime. L.Grauinien, 7 minuts.
231
L. GRAUINIENS KALBA L. Grauinien (DPF). Ai, posdio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iandien formaliai svarstome Etikos ir procedr komisijos pirmininks R.Kaniens atleidimo klausim. Darbo partijos frakcija isamiai susipaino su Etikos ir procedr komisijoje vykusio posdio eiga. Dar kart perskait antradienio posdio stenogramas iuo klausimu. Atlikome iniasklaidoje pateiktos mediagos analiz. R. Kanienei, kaip komisijos pirmininkei, nra vardinta joki konkrei paeidim. Kaip antradien prisipaino komisijos nariai, konkreiai ponas A. Salamakinas, jie nesivadovavo Politik elgesio kodeksu, kuriame konkreiai nurodyta, kaip atliekamas politiko elgesio tyrimas. iuo savo veiksmu dalis Etikos ir procedr komisijos nari pademonstravo vie nepagarb Lietuvos Respublikos Seimui, kuris prim kodeks, ir Lietuvos Respublikos Prezidentui, kuris kodeks pasira. Remiantis tuo, darytina ivada, kad Seimo Etikos ir procedr komisija, priimdama savo sprendim dl pirmininks atleidimo, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Seimo priimtais ir Lietuvos Respublikos Prezidento pasiraytais teiss aktais. O komisijos nariai, balsav u komisijos pirmininks atleidim, vadovavosi arba savo partij vadovybs nurodymais, arba savo emocijomis, tiesiogiai nukreiptomis ir akivaizdiai, ir vieai demonstruojamomis prie Darbo partij. Pradti proces prie Darbo partijos frakcijos visus 14 Seimo nari konservatoriai nesiryo. Turbt buvo perspti ir informuoti, kad paskutini savaii procesus, vykstanius Lietuvoje, atidiai seka Europos ir kit Vakar valstybi spauda ir atitinkamos institucijos. (Triukmas salje) Nesijuokite, manau, kad js dar t pajusite. Todl buvo pasirinkta viena auka ir ja tapo R. Kanien. Kas gi i tikrj nutiko Lietuvoje? Vien kart vardinkime tikrj prieast. Visais kaltinimais Darbo partijos Seimo nari atvilgiu prieita iki absurdo, prieita iki teismo ioje posdi salje. Darbo partijos Seimo nariai apkaltinami, kad jie iklaus spaudos konferencij. Seimo nariai i viso nieko ten nekalbjo. V. Uspaskichas, kalbdamas apie Lietuv, iskirtinai citavo vien tik Lietuvos spaud. Pavyzdiui, kaip Lietuvos ryt ir kitus. Aikiai pasak ir labai aikiai girdime rae, kad u Lietuvos rib apie Lietuv nekalbjo ir nekalbs niekada blogai. Spaudos konfe-
232
rencijoje dalyvavo ir kalbjo Europos Parlamento nars, taiau Europos Parlamentas nesureng pasmerkimo akcijos ar teismo, nes Europoje kitaip, nei Lietuvoje, suvokiama demokratija ir mogaus teiss. Teis kalbti ir laisvai reikti savo nuomon. Prieastis paprasta, Darbo partijos krjas V. Uspaskichas neturjo grti Lietuv, viskas buvo suplanuota, sudliota, kad Darbo partija turi bti pabaigta sunaikinti. Kai kas diaugiasi ramiu utarnautu poilsiu, o V. Muntianas, taps klusniu ir nuolankiu nurodymus duodani bos vykdytoju, tvirtai sikibo Seimo Pirmininko kds, kaip vienintelio isigelbjimo iaudo. Nors naktimis, manau, nuolat sapnuoja komarus, kaip suplonjo Darbo partijos bylos tomai, jam nepaklusus bosams, vl pradeda stebuklingai pilnti. Viskas vyko sklandiai, pagal paskutin Darbo partijos sunaikinimo scenarij. Ir V. Uspaskicho igujimo i Lietuvos scenarij, tai patvirtina viea VSD mediaga. Staiga, neplanuotai, Darbo partijos frakcijos 14 nari ivyksta Maskv ir Lietuv grta V. Uspaskichas. Tarp Lietuvos aukiausi politik pilnas nesusivokimas, kodl gro V. Uspaskichas? I karto bandoma mesti Rusijos spec. tarnyb kort. Taiau realiai Lietuvos politikos elitas ir kai kuri neformali klub atstovai supranta, kad padar kak ne taip, kad kakurioje vietoje padar klaid. Bet grkime prie ios savaits vyki. Pacituosiu mogaus psichologijos pradmen kurs. Kada mog uvaldo baim ir suveikia gamtos duotas savigynos instinktas, mogus nesugeba adekvaiai reaguoti situacij, jis pirmiausia pradeda aukti ir bando pulti. Grkime prie R.Kaniens svarstymo. Seimo nario A. Matuleviiaus reakcija antradien pasakyt garsiai man ties, buvo tokia: Bdamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, labai aikiai susinervins, vieai pareik, kad VSD turi mediag, kad V. Uspaskichas yra Rusijos agentas ir reikalauja udaro posdio. Gerbiamieji ponai, kam udaro posdio? Ar tik tam, kad ypatingai bt sureikmintas klausimas, ar tai bandymas paslpti savo klaidas? Darbo partijos frakcija kreipsis ir jau paruotas kreipimasis Seimo valdyb, kad posdis bt atviras ir vieas visiems, kad VSD vadovas i Seimo tribnos paneigt arba patvirtint A. Matuleviiaus pasakytus odius. Jei tiesa, k vieai pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, tai natraliai kyla klausimas, kodl VSD ir Seimo Nacionali-
233
nio saugumo ir gynybos komitetas smoningai slp nuo Seimo informacij, turi tai paaikinti vieai. Kaip tokiu atveju buvo iduoti leidimai, kuomet V. Uspaskichas buvo Seimo nariu, ministru, dirbti su valstybs paslaptimi. visus tuos klausimus turi bti atsakyta vieai dalyvaujant ia, posdi salje, paiam V. Uspaskichui. Prieingu atveju neabejojame, kad Europos mogaus teisi gynjai rimtai turs susirpinti, kodl Europos Sjungos nars parlamentas paveriamas teismu, beje, ne pirm kart, be teiss bti igirstam. Natraliai kyla klausimas, kuris Lietuvos Respublikos pilietis bus kitas. PIRMININKAS. Laikas! L. GRAUINIEN (DPF). A baigiu. Treiadien Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko V. Muntiano ir Lietuvos Respublikos premjero G.Kirkilo viei pareikimai. Paeidiant Rinkim statym, darbo metu pasinaudojant tarnybine padtimi Seimo Pirmininkas vl kalba Seimo vardu tam negavs galiojimo. iandien Seimo narys E. Masiulis kalba apie etik i Seimo tribnos, pats irjs krepin Ispanijoje ir praleidinjs posdius. Baigdama noriu pasakyti. Jei Lietuvos Respublikos statymo ir elgesio norm nesilaiko du i trij aukiausi alies vadov, Lietuvos Respublikos Seimo ir Etikos ir procedr komisija, patys Seimo nariai, tai reikia, kad statymai Lietuvoje galioja tik eiliniam, paprastam Lietuvos mogui, kuriam u netyia priklydusi kaimyno vit gali bti pareikti tarimai vagyste. Melas, purvas, idavyst, intrigos, korupcija, teissaugos institucij tarnavimas politikams ar partijoms, net atskiroms finansinms grupuotms, nes jie yra pamatai, ant kuri turi kurtis jauna valstyb. Jei jums, tautos irinktiesiems, visai nesvarbu tiesa ir statymai, o aukiau yra politinis susidorojimas, balsuokite u atleidim. Balsavimas parodys, kiek ioje salje tautos irinktj sugeba kovoti u ties, sugeba kovoti u mog. O kiek klusniai klauso savo i baims neisivaduojani politinio elito nurodym. Darbo partija nesutinka su iuo Seime vykdomu politiniu teismu ir balsavime nedalyvaus. Ai. PIRMININKAS. Aiku. Ir paskutinysis usiras kalbti diskusijoje A. Matuleviius. Praom. Po to mes tursime pasitvirtinti slapto balsavimo biuleten, iklausyti kalbas dl balsavimo motyv ir tiksliai inoti, kur reiks balsuoti per piet pertrauk. Praom, gerbiamasis Matuleviiau. A. MATULEVIIUS (VLPDF). Gerbiamieji kolegos, a pradsiu nuo
234
to, kuo baig gerbiamoji Seimo nar ponia Grauinien. Reikia skaityti stenogram. Dkui Dievui, kad ms kalbos yra raomos. Ir ia yra pasakyti mano odiai. Viena, k a silau. Du dalykus. Viena, iklausyti spaudos konferencijos ra, kuriame koneveikiama Lietuvos pilieio V. Uspaskicho valstyb, nes prie tai kalbjo apie tai ir ponas G. Steponaviius. Neinau, kodl puola tik mane. Antra. Galbt galima iklausyti Valstybs saugumo departamento direktoriaus informacij, k jie ino apie it piliet. Jie kai k ino. A neturiu teiss kalbti. Kur pasakyta, kad a pasakiau, kad jis yra kieno nors agentas? Antras klausimas. Ponai, reikia skaityti mediag, kuri yra ms specialiojoje ratinje. Dalis mediagos yra pavieinta, dalis yra slapta. Skaitykite vis nuo a iki z ir irgi kai k suinosite. Tie, kurie turime leidimus. Bet a irgi toliau nieko neteikiu. A tik noriu pasakyti vien paprast dalyk. Taip, iandien ia vyksta galbt ne faras (kaip P. Graulis sak), o farsas, nes ne R. Kanien reikia svarstyti. Mums seniai Seime reikjo pasikalbti apie fenomen pon Viktor. Gal gale kas nors turt atsakyti, kaip is ponas susikrov tuos pinigus, kaip yra su Jangilos byla, kaip jis ivaiavo pusantr met i Lietuvos ir, bdamas pasislps Maskvoje, kandidatavo Kdaini savivaldybs taryb, buvo joje irinktas. Kaip mogus, besislapstantis nuo teissaugos, vl buvo registruotas kandidatu Lietuvos parlament? Apie koki Konstitucij, apie koki garb, apie k mes ia kalbame? Kaip gali suprasti Lietuvos mons, kai itaip mes Seime visk sujaukme? A visikai nekaltinu Darbo partijos. Valstybs saugumo departamento tyrimo mediagoje yra aikiai parayta, kad mediaga gerbiamojo, gal ir negerbiamo, buvusio VSD direktoriaus A. Pociaus buvo tempiama perduoti prokuratrai daugiau kaip pusmet. Yra juodu ant balto parayta. Yra keleto moni rodymai ir mes t pavieinome. Kodl iki ios dienos niekas tai nedav atsakymo? Galbt, mano supratimu ia asmenin nuomon, byla turjo bti keliama ne partijai, ir a labai gerbiu didel dal partijos nari, kurie, ko gero, neino tos informacijos ir visikai neino, apie k kalbama. Matyt, byla turjo bti keliama konkreiam pilieiui, nes vieai yra inoma, kad n pinig suma, tas yra paskelbta ms prokuror, buvo nelegaliai atgabenta Lietuv. Tai apie k mes iandien kalbame? Gal gale kodl Seimas n karto nerado reikalo pareikalauti i savo atskaitingos institucijos prokuratros, o ka-
235
da gi ta byla, nors dalis bylos pasieks teism? Apie k mes iandien, ponai, kalbame? Mes galime iandien aisti partinius aidimus. Mes galime kovoti vieni su kitais, bet gal vien kart prisiminkime, kad mes gyvename Lietuvos valstybje. Juk didiul emigracija i Lietuvos yra vien dl to, kad valstybje yra toks chaosas. Kad iandien nra pasakoma. Pasakoma a, nepasakoma z. Gal gale iki ponios R. Kaniens ir kit koleg Maskv vainjo labai daug ir niekas nesvarstme. Tai a noriau kad vien kart, ponai, leiskime sau valand, dvi, pus dienos ir isiaikinkime, kokia problema? Kodl valstyb yra veikiama? Kodl ji yra uvaldoma? Gal gale nenusigrkime ir nuo t ivad, kurias padar ir ms komitetas. inoma, gerbiamoji Romualda ir gerbiamasis R. Bay, js ms komiteto nariai, a tikrai jus gerbiu. A js vietoje biau nevaiavs, bet tai yra js asmeninis dalykas. Bet, suprantate, ponai. Negalime suvesti vien tai, kad kakas nuvaiavo Maskv. Problema yra daug sudtingesn, daug rimtesn ir reikalaujanti rimtesnio aptarimo. Jeigu mes norime, tai darykime, bet a matau, kad noro didiulio nra. Todl man labai lidna, labai graudu ir dar dvigubai lidna, kad a esu vyresnio amiaus ir negaliu emigruoti i Lietuvos. Nortsi ubaigti normalioje valstybje savo gyvenim. Neinau, gal esu utopistas, bet kakodl tikiu, kad galima susitarti. Jeigu ponas V. Uspaskichas yra kaltas, tai man atrodo, ir kiti Seimo nariai, turintys tautos mandat, taip pat priklausantys Darbo partijai, supras tuos argumentus. Bet mes neaiskime, o kalbkime. A tik t ir norjau pasakyti praeit posd. Kadangi a nebesuprantu, kas ia vyksta. Nes vien nuo to, kad mes... Na, nuimkime R. Kanien, bus iandien slaptas balsavimas, kiekvienas pasielgs pagal savo sin, bet ar isprsime problem? Gal gale jeigu irinks dzkai, suklaidinti ms vis, ir t, kurie ir an kadencij. A ne kart kliau problem dl pono Viktoro ir mano eima yra dl to nukentjusi. Mano brolis ir iandien darbo negauna, js t visi gerai inote, nes buvo atkeryta. Galima sakyti, kad a esu suinteresuotas. Atsipraau, tai yra ne mano reikalas, bet a kaip pavyzd jums sakau. Tai buvo persekiojimas u laisv od. Bet vlgi a negaliu kaltinti visos Darbo partijos in corpore. A noriu pasakyti, kad mes vien kart ioje salje, jeigu mes gerbiame savo tautos irinkt parlament ir patys save. Mes sustatykime taip akcentus, kad nepaliktume atvir klausim. Ir isiaikinkime, kodl su ta byla buvo tempiama dabar.
236
Isikvieskime tam tikr institucij vadovus ir vien kart pareikalaukime. Bet svarbiausia, man atrodo, jeigu mes sprendiame problem, tai sprskime j siningai, nuo pradios iki galo. O a u savo odius, k a pasakiau Seimo salje, a pasiadu atsakyti. Bet, ponia Grauiniene, nepripaiykite man t odi, kuri a nepasakiau. Yra stenograma. PIRMININKAS. Ai. Gerbiamieji kolegos, minutl. Dabar aikinsims, kas nori kalbti dl balsavimo motyv, o slapto balsavimo biuletenis yra tradicinis dl R. Kaniens atleidimo i Seimo Etikos ir procedr komisijos pirmininks pareig. Yra du variantai atleisti ir neatleisti. Nereikaling reikia ibraukti. Jeigu manote, kad reikia atleisti, reikia ibraukti od neatleisti, jeigu manote, kad reikia neatleisti, tada reikia ibraukti od atleisti. odiu, palikti t variant. (Balsai salje) Tokie biuleteniai buvo vis laik. Pasirao bals skaiiavimo grup, spalio 18 diena. Galime bendru sutarimu? Ai. Gerbiamieji kolegos, yra norini kalbti dl balsavimo motyv, bet yra problema, nes sistema stringa. Kolega V. Gedvilas. Praom, kolega. V. GEDVILAS (DPF). Dkoju, posdio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manyiau, kad Seimo darbo partijos frakcijos nari ivykimas pas Darbo partijos krj Viktor Uspaskich, velniai tariant, yra politizuotas ir sureikmintas. Frakcijoje buvo priimtas sprendimas nuvykti Maskv ir su paiu V. Uspaskichu aptarti susidariusi situacij bei pasilyti jam kuo greiiau grti Lietuv ir paiam aktyviai dalyvauti ir padti teissaugos institucijoms kuo greiiau baigti ikiteismin tyrim ir sudti visus takus ant i. Partijai tai labai svarbu, nes susitikimuose su rinkjais nuolat buvo uduodami klausimai apie V. Uspaskicho grim Lietuv. R. Kanien, kaip ir kiti Darbo partijos nariai, tik pasyviai stebjo spaudos konferencij ir nedar kokios nors takos jos eigai. Manau, kad Etikos ir procedr komisijos posdyje idstyti motyvai dl R. Kaniens atleidimo i Etikos ir procedr komisijos pirmininks pareig yra nepakankami. Todl, mano manymu, komisijos kaltinimai, mesti gerbiamajai R. Kanienei, yra nepagrsti. Todl mes balsavime nedalyvausime. Ai. PIRMININKAS. Supratome. E. Klumbys. Praom, kolega, tuoj bus jungta, sekund. Praom.
237
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, a i esms pasakiau motyvus, dl kuri nepritariu iam sprendimui. Taiau a dar noriu pasakyti vien dalyk. Atsivelgiant tai, kad komisijos pirmininks atleidimas i esms nieko nepakeis, ji ir toliau liks komisijos nare (kaip teigia iniciatoriai, bdama susikompromitavusi), ji vis tiek sprs ms likimus. Vis spektakl a vertinu iek tiek kitaip. Tai, kad valdantieji, ir pirmiausia socialdemokratai su konservatoriais, yra labai suinteresuoti paimti ios komisijos pirmininko post. A nerandu daugiau kit motyv iam sprendimui. Beje, vienintelis kelias, kaip tai galima padaryti, yra tas, kad nra komisijos pirmininks, renkamas naujas pirmininkas ir, turdami pagrindinius kozirius, socialdemokratai su konservatoriais skmingai susitars dl priimtiniausio mogaus buvimo komisijos pirmininko poste. Tuo labiau kad mes puikiai prisimename, jog socialdemokratai ir konservatoriai i esms vis laik, iskyrus pastarj laik, kai buvo A. Monkeviius ir R. Kanien, turjo ios komisijos pirmininko post. Taigi i esms io sprendimo potekst yra aiki ir a dar kart raginu labai rimtai pagalvoti prie darant sprendim. PIRMININKAS. Ai, kolega. Dabar kalbs A. Kubilius. Ruoiasi kolega P. Graulis. A. KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, norjau pakalbti dviem klausimais. Pirmiausia dl etikos ir morals standart Lietuvoje, kaip jie rutuliojasi per pastaruosius 17 met. A labai gerai prisimenu E. Klumbio labai ryting ir auktos morals veiksm tuometins, dar Soviet Sjungos, Aukiausiojoje Taryboje, kai jis pasak, kad vienoje salje su Tbilisio udyni organizatoriumi jis nebus (atrodo, generolu Rodionovu). Tai i teis skambjo kaip labai auktos politiko morals ir etikos pareikimas. Dabar i ties mes svarstome kur kas paprastesn reikal, vienos i ms kolegi klaid, kuri nedera su ta pozicija, kuri ji uima vienoje i ms institucij, tai yra Etikos ir procedr komisijoje. Klaida yra visikai aiki ir ia nra k daug svarstyti. I tikrj Etikos ir procedr komisijos pirmininks autoritetas yra svarbus visam Seimui, nes tai yra vienintel galimyb mums turti galimyb tvarkyti savo reikalus. irdamas tai, kaip yra svarstoma, negaliu atsistebti, kaip ms politikos morals ir etikos standartai per iuos septyniolika met sumenko.
238
Kitas dalykas, apie kur norjau pakalbti, yra tas. Atsiliepdamas V. Mazuronio kalb, kurioje jis dar kart, bdamas Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininku, pasak neties ir neteisingai minjo istorijos faktus. A turiu omeny jo usiminim apie neva buvus Vytauto Landsbergio laik Britanijos karalienei. Nieko panaaus nebuvo, gerbiamasis Mazuroni, ir reikia nustoti kalbti neties. Bet labiausiai mane ioje istorijoje sudomino labai akivaizdus faktas, kur iandien matome, kad tarp Tvarkos ir teisingumo partijos, kitaip sakant, tarp Rolando Pakso ir V. Uspaskicho, yra akivaizdus bendradarbiavimas. Kas vienija? Vienija du dalykai. Tai meil V. Uspaskichui ir neapykanta V. Landsbergiui. T ir reikjo parodyti. (Balsai salje) PIRMININKAS. Dkoju. Dabar P. Graulis. Ruoiasi kolega A. Salamakinas. Praom sekund palaukti. Praom. P. GRAULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, a taip pat noriau kalbti apie politins etikos standartus. Noriu pasakyti, kad i esms j ms valstybje neliko. Ir dar blogiau, kad labai akivaizdiai visur taikomi dvigubi standartai. Jeigu iandien tokiu paiu lygiu dar auktesnis pareignas, ministras R. ukys, kuris sukr precedent ir Etikos ir procedr komisija j iteisino. Jeigu jo atvilgiu bt pasielgta principingai, jo elgesys bt vertintas ir jis bt atstatydintas i ministr, tai iandien visikai nekvestionuoiau gerbiamosios R. Kaniens, kaip Etikos ir procedr komisijos pirmininks, atstatydinimo. Taiau tie patys Seimo nariai kaip A. Kubilius, kuris kalba apie moral, apie auktus standartus, Etikos ir procedr komisijos nariai konservatoriai taip pat iuo atveju taiko tuos dvigubus standartus visikai pateisina R.ukio vizit, o ia pliekia gerbiamj R. Kanien. Gda yra ms valstybei, kad taikomi dvigubi standartai. Pone Kubiliau, js galvojate, kad mons to nemato, kad jie negalvoja? Tai yra ms didiausia problema ir tai didiausia problema js, ponai konservatoriai, js, kurie visus kitus teisiate ir kiekviename matote maiausi nusikaltim ir ipuiate taip, lyg bt padar didiausi nusikaltim. Kalbjo gerbiamoji L.Grauinin, nuvaiavo net Europos Parlamento nariai, kurie atstovauja visai Europai, bet Europos Parlamentas j elgesio nesvarsto, o mes svarstome. Vieniems, pasirodo, galima daryti bet k, jie yra nebaudiami, kitas yra u bet kok menkniek sutrypiamas. tai koks yra blogis. Todl a apeliuoju tuos Seimo narius,
239
kurie turi bent kiek elementarios sins, nesivadovauti dvigubais standartais ir nebalsuoti, kad gerbiamoji R. Kanien bt atstatydinta. PIRMININKAS. Ai. Kvieiu A.Salamakin. Praom, kolega. Tuoj, tuoj. Sekundl! Praom. A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ai, gerbiamasis pirmininke. dmiai klausiau koleg kalb ir nesupratau vieno, ar mes tikrai nenorime vienas kito girdti, ar specialiai, kaip ir P. Graulis, norime t klausim politizuoti. Juk prajusioje kadencijoje buvo ne vienas ir ne du atvejai, kai kolegos i Etikos ir procedr komisijos atsistatydino patys padar net maesn klaid. Etikos ir procedr komisija... A gerbiu visus komitetus: ir Kaimo reikal komitet, ir kitus. Nra komitetas, kuriam tikrai galima truput daugiau nei Etikos ir procedr komisijai. Juk i esms galite pairti stenogram, kai kai kurie Etikos ir procedr komisijos nariai vienareikmikai pasak, kad mes atsistatydinsime i komisijos, jei ponia pirminink iliks toliau vadovauti iai komisijai. Padarei klaid suprask, kad tai yra specifin komisija ir atsistatydink. A to ir linkjau, kad geriau pasitraukti, ilikti garbingai, nekelti dabar valandos laiko sumait, o atsistatydinti. Jeigu vadinamieji keturi komunarai, kurie nuvyko Baltarusij, nors vienas i j bt Etikos ir procedr komisijos nariu, o ne pirmininku, be abejo, mes btume sprend, kad jis pasitraukt i tos komisijos, o n vienas i j nebuvo Etikos ir procedr komisijos narys. Ponas R. ukys, pone Petrai, taip pat nra Etikos ir procedr komisijos narys. Jis pirmiausia yra Seimo narys. Ministro elges svarsto Vyriausioji tarnybins etikos komisija. (Balsai salje) A nenoriu ginytis, Petrai, su tavim, nes, man atrodo, tu maiai Dievo man su kiauiniene. Tuo ir noriu baigti. PIRMININKAS. Ai. Gerbiamieji kolegos, visos kalbos baigsi. Dar kart prayiau dmesingai iklausyti, kaip naudotis balsavimo biuleteniu. Gerbiamieji kolegos, ia yra du variantai. Reikia palikti t, kuris jums priimtinas arba kuris jums mielesnis. Jeigu manote, kad koleg R. Kanien turi likti savo pareigose, reikia perbraukti neatleisti i pareig, jeigu manote, kad reikia elgtis atvirkiai j atleisti, reikia ibraukti atleisti. (Balsai salje) Minutl! Paaikinsiu i naujo. Kol kas P. Graulis. P. GRAULIS (TTF). Alio! Gerbiamasis Algimantai Salamakinai, a manau, kad js turite prisiimti atsakomyb. Js iteisinote Etikos ir
240
procedr komisijoje R. uk ir, kaip sako Liberal frakcija, sukrte precedent. Jie spjo, kad tuo precedentu gali pasinaudoti kiti politikai. Jeigu js iteisinote, kodl nevaiuoti kitiems politikams ir nedaryti kito ingsnio, kur js palaiminote? Prisiimk, Algimantai, atsakomyb ir atsistatydink i Etikos ir procedr komisijos nari. PIRMININKAS. Gerai. Dar iklausome J. Veselk. Praom. J. VESELKA (MSG). Gerbiamasis pirmininke, kadangi labai ilgai svarstote labai rimt klausim, a taip susijaudinau. Noriu paklausti js vieno dalyko ir atsakykite man tik taip ar ne. Jeigu a turiu Maskvoje moter ir usimanysiu sekmadien pas j nuvaiuoti meils reikalais, ar reiks prayti man js leidimo? PIRMININKAS. Bt ne pro al. J. VESELKA. Ar reiks prayti, ar bt tik ne pro al? PIRMININKAS. Bt ne pro al. Ai. (Balsai salje) Gerbiamieji kolegos, ar tikrai supratote, kad reikia palikti t teigin, kuris jums priimtinas. Jeigu manote, kad reikia atleisti, tai nubraukiate t, kuris jums netinka. Jeigu atleisti, vadinasi, reikia nubraukti neatleisti, jeigu manote, kad reikia palikti vietoje, tai yra neatleisti, nubraukti atleisti. Tai yra, turi likti neperbrauktas, nepaliestas tas teiginys, u kur js balsuojate. Kai paskui bus einama balsuoti, bus galima dar kart paaikinti. Dabar, kolegos, noriu pasakyti, kad balsuoti reiks eiti pro tas duris. Pirmkart mes balsuosime i rm foj ir bals skaiiavimo grup irgi ten bus. Primenu bals skaiiavimo grup: kolega A. Bosas, nes V. epas ivyks, tai frakcija silo, kad vietoje jo bt kolega J. Juozapaitis, P. Graulis (dmesio, labai svarbi misija tamstos laukia), V. Grubliauskas ir V. iemelis. (Balsai salje) Kai kurie negirdi. A. Bosas, J. Juozapaitis, P. Graulis, V.Grubliauskas, V. iemelis. Dabar balsavimas po Vyriausybs valandos 13.40 foj ir iki 14.10 valandos. 13.40 valand kad visi ramiai susirinktume, kad bals skaiiavimo komisija bt pasirengusi ir per pus valandos. 14.10 val. Ar baigme klausim, ar dar A. Salamakinas nori tarti od? Praom. A. Salamakinas. A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ai, gerbiamasis pirmininke. Negaliu nereaguoti vl Petro pasakym. Pirmiausia, gerbiamasis Petrai, a nesu jau treji metai nei Etikos ir procedr komisijos pirmininkas ir net ne pavaduotojas. Esu eilinis narys. Todl, kodl js mane kaltinate ir dl
241
R. ukio, ir dl kit? A esu eilinis narys, turintis vien bals ir turintis savo nuomon. Visumoje, gerbiamasis Petrai, paskutinm dienom tavo veiksmai man primena kaip ta davatka, kuri pagadino or mii metu ir kaltina aplinkui kitus, kad js visi kalti. Tai tau KGB vaidenasi, tai tu ambasadorius, kas, manau, ms parlamentui tikrai nedaro garbs. Tu turi iskirtin padt Seime, tau daug kas atleidia. Ir iandien t pat Senin sueigoje pasak: ant Petro nereikia pykti. PIRMININKAS. Ai, kolegos. Utenka! (Balsai salje) A labai atsipraau. Dl to, kad kas buvo pamintas, tuo labiau ne pavarde... od suteikia posdio pirmininkas, kai bus laiko, o mes jau virijome grafik, o js kalbjote jau tris ar daugiau kart.

Ir i io R. Kaniens atleidimo galime susidaryti isam vaizd, jog taip ir nebuvo vertinti visi vykusieji Maskv. Viskas apsiribojo bendrais pasamprotavimais. Oi, dar kents u tai Lietuva. Juk Tautos atstovo mandatas neleidia padti ar dengti nusikaltim prie savo valstyb. domiausia ioje istorijoje tai, kad vietoj atleistos R. Kaniens Etikos ir procedr komisijos pirmininkus buvo irinktas taip pat darbiei atstovas. M. ymanius, kuris garsioje Darbo partijos byloje yra tariamasis. Didesnio absurdo spektaklio ir bti negali, koks yra su V. Uspaskichu ir jo kurta partija. Dl paios Darbo partijos bylos. Prokurorai sieid, kai a j sprendim kelti Darbo partijai byl dl buhalterijos klaid pavadinau debiliku, nes suprato, kad lyg turjau omenyje juos. Tikrai nemanau, kad tokie yra visi ms prokurorai. Bet ir dabar nesuprantu, kada veikjas i kit ali gauna nelegalius 25 milijonus lit (ia tik rodyti, o galima daryti prielaid, kad buvo kur kas daugiau) ir juos naudoja, nordamas paveikti ms alies politin sistem, tai jau nusikaltimai valstybei. Maiausia tai pinig plovimas ir straipsniai Baudiamajame kodekse yra atitinkami. Taiau jeigu ms valstyb nesigins, o leisis uvaldoma ne ypa didelmis valstybs mastu sumomis, tai ilgai nepriklausomi nebsim. U tokias veikas p. M. Burokeviius su R. Jarmalaviiumi Lukikse po 15 met atsdjo. O kuo itas geresnis? Prie ko ia aplaidi ar klaidinga buhalterija? Suprantama, matyti, daug kas ir neino, kad ir garsiosios Jangilos
242
byloje teis tik buhalter, kuri tarsi viena grynas milijonines sumas i kio banko Kdaini filialo iimindavo. Tarp kitko, byla taip ilgai prokuror ir teisj buvo vilkinama, kad kai reikjo skelbti nuosprend, sujo senaties terminas. Ar nematote sutapim su dabartine vadinamja Darbo partijos byla? O kodl ms protingieji ir teisingieji prokurorai nekelia labai aikios ir paprastos bylos, kad Uspaskichas nelegaliai atgabeno Lietuv apie 25 milijonus juodj pinig? Kodl jie nekelia byl iniasklaidos, arba purvasklaidos, savininkams, kurie dal i l, t.y. nelegali, panaudojo tam, kad sukurpt Lietuvos gelbtojo vaizd? Gal pamiro ir Lietuvos rytas, ir TV3, kaip isijuos liaupsino Viktor, koks jis geras darbo moni draugas ir kaip nuostabiai darbuojasi mons jo gamyklose, gaudami rankas po kelis imtus lit, ir diaugiasi, kad Viktoras maudosi milijonuose. Kur dabar visi ie ponai, kurie padjo Viktorui Uspaskichui daryti alyje antikonstitucin perversm? Gera i proces iliustracija Laisvo laikraio vyr. redaktoriaus Aurimo Driiaus, kur tampo po teismus, straipsnis, ispausdintas Laisvame laikratyje.
Lietuvos ryt V. Uspaskich r Rusijos spec. tarnyb milijonais

Aurimas Driius Darbo partijos juodj buhalterij tirianti Generalin prokuratra turi duomen, kad didioji dalis i t 25 mln. lit, kurie buvo Darbo partijos juodojoje buhalterijoje forminti kaip ilaidos per 2004 m. vykusius Seimo rinkimus, atiteko dienraio Lietuvos rytas leidjams. Kodl niekas nekreipia dmesio toki aplinkyb, kad atj Darbo partijos 25 mln. lit nelegali pinig i nedraugik ali spec. tarnyb, tiek a galiu pasakyti, ir mes matome byl, kuri tempiama kelis metus, klaus A. Matuleviius, nors anksiau mes to sakyti negaljome, o dabar prokurorai tai patys pasak. Bijau prokuror atvilgiu pasakyti atresn od, nes mane vl patrauks atsakomybn, ir mes pamatme, kad padaryta tik byla, kurioje kaltinama, kad Darbo partija padar tik buhal-
243
terins apskaitomybs klaid. Tokiu atveju paprastas lietuvis gali padaryti toki ivad na, partijos buhalter padar klaid, o tai visiems gali atsitikti. O i ties tai yra baisus dalykas, valstybinis nusikaltimas, nes yra bandoma per politins sistemos pakeitim uvaldyti valstyb. A. Matulevii siutina, kad Generalin prokuratra kaltina Darbo partij tik dl buhalterins apskaitos klaid, u k didiausia bausm numatyta ketveri metai kaljimo. Nors reikt pritaikyti straipsn u tvyns idavyst. Ketveriems metams, inoma, niekas nenuteis, galima tiktis didiausios bausms baudos, taiau kas i to, V. Uspaskich baud susimoks, jam liks teistumas, taiau jis vl gals dalyvauti Seimo rinkimuose, sak A. Matuleviius, rezultatas 25 mln. lit nelegali pinig, o mes jauiame ir tai mums liudijo saugumieiai, kad tai yra tik gabaliukas aisbergo virnje, ir kad t nelegali pinig buvo ir daugiau, ir sako, kad jie ir toliau keliauja Lietuv. Taiau kitos ms valdios akos yra paralyiuotos, ir netgi normali teism mes iandien neturime. Juk teismuose dirba arba jiems vadovauja apsimelav teisjai, j pavards yra inomos. Dalis teisj yra padori, taiau jie, ko gero, yra igsdinti. Prezidentas V. Adamkus ms ioje kovoje paremti negali, premjeras G. Kirkilas net nesiruoia to daryti, tai kaip elgtis tam teisjui, kuris gaus Darbo partijos byl? Matyt, taip pat vinguriuoti. Koks rezultatas? Toks, kad ponas Viktoras Uspaskich pasakys, jog kakokia buhalter padar klaid, o a turiu u j atsakyti. Ir tauta dl Viktoro igyvena. O kad daroma didiul diversija prie ms politin sistem, prie Konstitucin santvark, tai niekas tai nekreipia dmesio, ir apie tai iandien net nekalba. LL altiniai teigia, kad nors Generalin prokuratra ir ikl baudiamj byl dienraio Respublika leidjui Vitui Tomkui, nes juodojoje Darbo partijos buhalterijoje rado duomen apie tai, kad Respublikai buvo sumokti keli milijonai lit nelegali pinig, i kuri didioji dalis nebuvo apskaiiuota Respublikos buhalterijoje, taiau Lietuvos ryto leidjams dl analogikos veiklos bylos keliamos nebuvo. G. Vainausko prokuratra bijo, nes jis per daug artimas valstybinink klanui, o V. Tomkaus pozicijos susilpnjusios, todl jam ir ikl byl, teigia LL altiniai.
244
V. Uspaskich pinigai iniasklaidai Yra rodym, kad tie nelegals pinigai, Valstybs saugumo departamento mons tai mums patvirtino, ir paskui buvo nualinti bei ivaryti i darbo, aiku, kad t pinig V. Uspaskich nei pragr, nei pravalg, sak A. Matuleviius, kakiek jis pamokjo monms, taiau didioji pinig mas, a garantuoju, nujo ms iniasklaid. A beveik garantuoju, kad lito dalis t pinig nujo t iniasklaid, kuri labai graiai draugauja su valstybinink klanu. Vis dlto 25 mln. lit yra dideli pinigai, taiau a matau, kad ms prokurorai, kuriems iandien dirbti labai sunku, nes jie mato, kas darosi, ir yra pilna pavyzdi yra V. Junoko, A. Klimaviiaus pavyzdiai, kai u principing elges mons buvo apskritai ivaryti, V. Junok apskritai imet gatv, o A. Klimaviiaus pasigailjo, dav teisjo viet. Todl situacija yra tokia, kad a tuos teisjus ir prokurorus visikai suprantu jie yra gyvi mons, jie yra veikiami aplinkos ir orientuojasi t aplink, kai valstybs vadovai neduoda tono kovoti su tomis negerovmis. iuo metu situacija Lietuvoje kritin Prezidentas, premjeras ir Seimo pirmininkas dega skandaluose. Tirs G. Kirkilo Vyriausybs sudarym Lietuvos valstyb uvald grup asmen, teigia partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos Seime seninas Valentinas Mazuronis, saviems interesams jie jau pajung svarbiausias valstybines institucijas, net Valstybs saugumo departament ir Prezidentr. Ikylant vis naujai, oficialiais dokumentais paremtai informacijai apie ios grupuots veikl, Seime, kaip niekad, btinas isamus parlamentinis tyrimas. Seimo frakcija Tvarka ir teisingumas jau prie kelet savaii pasil isiaikinti, ar sudarant G. Kirkilo vadovaujam Vyriausyb jos formavimui antikonstitucins takos nedar valstybinink klano nariai ir ar tokie Vyriausybs formavimo principai ir t veikj taka sprendiant esminius valstybs gyvenimo klausimus nekelia grsms Lietuvos valstybs konstitucinei sandarai. iandien valdaniosios koalicijos partij atstov dauguma nusiteikusi prie tok tyrim. Baim pradti tyrim gali reikti tik viena valstyb uvaldiusio klano taka pasiek ir vis Lietuvos piliei irinkt atstov institucij Lietuvos Respublikos Seim. Mes
245
turime ir galime pasiprieinti valstybs uvaldymui. Privalome tai padaryti vardan Lietuvos, jos piliei ateities. V. Mazuronis dar kovo 18 d. pateik interpeliacijos G. Kirkilui tekst, kur pasira 76 Seimo nariai. Netrukus dl interpeliacijos premjerui gali bti balsuojama Seime, jeigu G. Kirkilas neatsistatydins pats. V. Muntianas turjo interpeliacijos tekst perduoti premjerui, o pastarasis per deimt dien mums pateikti ratikus atsakymus, sak V. Mazuronis Laisvam laikraiui, paskui, gavs G. Kirkilo atsakymus, Seimas turi juos per penkias dienas apsvarstyti Seime. Dl G. Kirkilo likimo, manau, viskas priklauso nuo to, kaip apsisprs socdemai. Jeigu valdanioji dauguma susicementuos ir neleis n vienam savo daugumos nariui eiti balsuoti, tuomet interpeliacija sulugs, nes valdanioji dauguma turi 71 bals. Taiau jeigu bent viena i valdaniosios daugumos frakcij leis balsuoti savo nariams, tada gali bti visko. Ypa neaiku dabar, kaip balsuos pilietininkai, po to, kai V. Muntianas buvo priverstas atsistatydinti. Interpeliacija G. Kirkilui gali ir pavykti, jeigu iki to laiko jis pats neatsistatydins. A manau, kad socdemai arba neleis niekam balsuoti, arba G. Kirkilas atsistatydins pats. Jeigu socdemai nort pakeisti premjer, jie patart G. Kirkilui paiam atsistatydinti, atradus kakok pretekst, kad neva jam neleidia kako daryti ir smaugia opozicija. Pragmatikai mstant socdemai dabar turt iekoti varianto, kaip pakeisti lyderius, ir padaryti tai ikelta galva. Nes atrodo, kad socialdemokratams rimt nerim kelia tai, kad juos rinkimus ves G. Kirkilas apie nusmukus partijos reiting kalbjo ir A. Brazauskas. Kas palaidojo V. Muntian? Savaime suprantama, kad Muntianas paslydo lygioje vietoje, o antram asmeniui valstybje taip elgtis negalima, a t jam sakiau asmenikai, kalbjo A. Matuleviius, visuomet reikia suprasti, kad esi stebimas pro padidinamj stikl, nesi privatus asmuo, kuris gali padti svainiui ar dar kakam sutvarkyti kakokius reikalus, todl iuo atveju, nors ir kakokio kriminalo nematyti, taiau yra negerai, ir, man atrodo, pasekms bus gana svarios. Kadangi matome, kokia visuomens nuomon formuojasi. Taiau a iriu reikal truput giliau, ir, matyt, ne a vienas o kam gi tai yra naudinga? Tai, kas vyko su V. Muntianu, vyko prie kelis mnesius, dar prajus ruden. O dabar, kilus didiuliam skandalui su aplinko-
246
sauga, paaikjo, kad ministras A. Paulauskas nesitvarko su tais dalykais, ir irykjo, kad praktikai A. Paulausko deinioji ranka yra G. Jakavonis. is nra iaip kakoks berniukas, jis dirba A. Paulausko rinkim tabe nuo 1997 met. Jie vienas kit pasta dar nuo darbo Varnoje laik, kai vienas kitam padjo. A. Paulauskas padjo G. Jakavoniui isprsti problemas dl sprogmen bylos. Visi inome, kad bylas dl sprogmen tada sprend ne milicija, o KGB, ir A. Paulauskas padjo G. Jakavoniui isisukti i t vis reikal. Ta G. Jakavonio byla vis dar tebra valstybiniame archyve, taiau a nenoriu grti prie to. Kakada G. Jakavonis vaidino kovotoj u teisyb mano atvilgiu, taiau tegul tai lieka jo sinei, taiau i tikrj tai, kas vyksta ms aplinkosaugoje Kai visuomen pamat, kokiam tikslui socialliberalai atjo valdanij daugum ir kaip ministras pradjo savo veikl ir isisukinja nuo savo koleg vertinim, tai, mano supratimu, brsta labai rimtas skandalas. G. Kirkilas mauras savo darb padar, gali ir ieiti Kitas dalykas G. Kirkilo problema. Prasuks t afer su Leo LT projektu, kai valstybei priklausanti energetikos sektoriaus dalis sumajo 1,5 mlrd. lit Maximos savinink naudai, G. Kirkilas smarkiai sugadino socialdemokrat reitingus, todl pastarieji baiminasi, kad kit Seim j gali patekti ne daugiau kaip deimt moni. Aiku, kad Leo LT neturi nieko bendra su atomine elektrine, ir mes nekritikuojame atomins elektrins projekto, taiau j vienintelis argumentas yra tas, kad jie norjo statyti nauj elektrin, mano A. Matuleviius, taiau aiku, kad nauj atomin labai skmingai galjo statyti pati AB Lietuvos Energija, ir daugiau apie tai nereikia diskutuoti. Vietoj to, vykdyta didiul afera, ir tam buvo reikalingas G. Kirkilas. Ir tegul jie neieko kvaili. Taiau man labiau rpi, turint omenyje visus ms tyrimus ir VSD skandal, tai yra G. Kirkilo Vyriausybs formavimas. Mano supratimu, iuo veiksmu valstybinink klanas parod, k jis gali, ir per dvejus metus Lietuva i graiai auganios ir besivystanios valstybs pradjo nuopuolio etap. Ir tegul man neaikina, kad tai dl aplinkini ali takos. Tokia taka yra, taiau bet kuri protinga vyriausyb visada sugeba pasiruoti toms takoms. Taiau kai valstyb usiima ne tuo, kuo reikia, tai rezultat mes matome, ir skandalas akivaizdus.
247
V. Adamkaus skandalas Visi valstybs pirmieji asmenys dega, mano A. Matuleviius, tai lieia ir Vald Adamk. Tegul tai bna ir seni dalykai, sen rinkim uodegos, taiau mes aikiai matome neskaidrius V. Adamkaus ryius su V. Uspaskicho pinigais, kurie buvo duoti rinkim kampanijai. A nesakau, kad konkreiai V. Adamkus m tuos pinigus, taiau btent jis pasira po dekretu, suteikianiu Lietuvos pilietyb iimties tvarka Mansurui Sadekovui, ir man akivaizdu, kad V. Adamkus tuo ingsniu iurkiai sulau priesaik, nes taip elgtis negalima. Nes kaip galima dalyti Lietuvos pilietyb visikai neaikios kilms mogui, kuris nemoka lietuvikai ir gyvena ne Lietuvoje. Kai sudedi visus iuos skandalus vien puokt, tai kam reikalingas V. Muntiano skandalas, pasidaro labai aiku. Mano supratimu, valstybinink klanui labai naudinga sukelti nauj skandal, nes kartu negali sakyti, kad V. Muntianas pats savs nepakio. Jis praktikai tam klanui ir padovanojo pretekst atleisti j i pareig. Ir pasakysiu dar vien dalyk kartais ponas V. Muntianas sakydavo, kad jis negali uimti aikios pozicijos ir negali palaikyti mano, komiteto pirmininko, pozicijos tada, kai vyko VSD skandalo tyrimas, ir kai mes prisilietme prie tos visos bjaurasties valstybje, apie kuri ra ir Laisvas laikratis, ir kiti. Ir kai mes pamatme visum, tai smarkiai isigandome. Kai kas sako, kad nieko nevyko, taiau a manau, kad vyko labai daug kas ms tyrimas parod labai paprast dalyk, ir net tie komiteto nariai, kurie buvo prie komiteto ivadas, nebalsavo prie, o tik susilaik. Visi mat problemos gilum ir todl susilaik balsuojant, kad paskui galt pasakyti, jog jie neturjo nieko prie dl problemos sprendimo, taiau jie tik prietaravo, pvz., dl ivad teksto, todl ir susilaik. Net ir tie, kurie nenort, kad valstybinink klanas bt ivaikytas, i esms suprato problemos dyd. Dabar dar dkui Dievui, i esms dl ms tyrimo ir dalies iniasklaidos, kuri nedirba valstybinink klanui, ir pasisek padaryti ias ivadas. Mes seniai sakme, kad valstybinink klanas kelia skandalus tada, kai pajudinami jiems dirbantys mons. Tada jie ir kelia kitus skandalus, kad nukreipt visuomens dmes. Kartais tam jie naudoja ir vienas kit. Ir iandien pasiirkime tuos pseudoreitingus, kuriuos, tarp kitko, valstybi-
248
nink klanas taip pat reguliuoja. Kodl taip staiga Darbo partija tapo tokia populiari? K jie padar, kad taip iaugo j reitingas? A. Matulevii piktino A. Muntiano dvilypumas, kaip buvo sprendiami valstybs reikalai. A jam jau seniai sakiau: Patikk, kad tavs nepagails, sak A. Matuleviius, taiau jis vis laik bandydavo eiti per vidur, bti geras ir aniems, ir nelabai jis mane ir gyn VSD tyrimo metu. Tik paioje pabaigoje, kai mane nusprend u niek imesti i posto, V. Muntianas m mane ginti, taiau tai jau buvo principo reikalas, nes visi pamat, kad su manimi norima susidoroti. A manau, kad susidoroti su manimi jiems reikjo nebtinai todl, kad a buvau jiems toks pavojingas, bet todl, kad parodyt kitiems jeigu lsite valstybinink reikalus, tai ir js bsite sutvarkyti. Taiau ir toliau dl mano komiteto pirmininko pareig nerimsta socialliberalai. O socialdemokratai su savo partijos vadu yra praktikai demoralizuoti.

Kodl neitirtos ir nenubausti kalti dl pilietybs neteisto suteikimo Mansurui Sadekovui ir V. Adamkaus rinkimini skol padengimo per Vikondos dirbanij aukas problemos? Ar ne ia slypi viena i labai paeidiam LR Prezidento V. Adamkaus viet, dl ko j gali laisvai valdyti valstybinink klanas? Kodl n plaukas nenukrito nuo galvos Seimo nariui R. ukiui (A. Zuoko partijos nariui), kai jis, bdamas Maskvoje, susitiko su V. Uspaskichu. Apie k jie kalbjo? Dl ko susitar? Negi taip ir liks tai paslaptyje? Prisiminkime, kaip vieai kakada A. Zuokas konfrontavo su V. Uspaskichu. Gal tai tik sureisuoti spektakliai mums, patikliesiems. Gal gale kas aikiai atsakys, kodl mogus, t.y. V. Uspaskichas, pabgs i Lietuvos ir net pusantr met slapstsis nuo ms teissaugos Rusijoje, kur visaip emino Lietuvos valstyb, dar vaikto laisvje ir ne tik vaikto, bet vadovauja partijai ir duoda nurodymus LR Seimo nariams, kaip balsuoti. Tai rykiai rodyta balsavime dl aferistinio Lietuvai pratingo Leo LT projekto ir paalinant NSGK komiteto pirminink, i eilui autori. Apie tai Aurimo Driiaus straipsnyje, ispausdintame Laisvame laikratyje 2008 met birelio 14 dien.
249
Valstybininkai su V. Uspaskicho pagalba veria A. Matulevii

Aurimas Driius Valstybinink klanas, vadovaujamas premjero G. Kirkilo patarjo Albino Janukos, bando bet kokia kaina atstatydinti Seimo Nacionalinio gynybos ir saugumo komiteto pirminink Algimant Matulevii, ir jo viet pasodinti artimiausi Artro Paulausko patarj, susikompromitavus ekskomisar Alvyd Sadeck. Teigiama, kad A. Paulauskas buvo susitiks su Viktoru Uspaskich ir sutar, kad du iame komitete esantys Darbo partijos nariai balsuos u nepasitikjim A. Matuleviiumi ir tada su socialdemokratais ir Naujosios sjungos atstov balsais patvirtins komiteto pirmininku A. Sadeck, kuris ias pareigas sugrti veriasi jau daugiau nei pus met. Tai dar vienas rodymas, kad V. Uspaskich, kuris taip pat yra persekiojamas Lietuvos teissaugos, ir ne kart tyiojosi i ydrj albin klano, yra pasiruos kompromisui su bet kuo, kad tik ivengt atsakomybs dl neteistai Lietuv vet 25 mln. lit, kurie per prajusius rinkimus buvo padalinti. Lietuvos iniasklaidos savininkams grynais pinigais mainais u politin palaikym. Pvz., VSD yra ufiksavusi, kad Respublikos leidjas Vitas Tomkus i V. Uspaskich grynais yra gavs 1,8 mln. lit, kurie nebuvo deklaruoti bendrovs buhalterijoje. Teigiama, kad Lietuvos ryto leidjai u panaias paslaugas gavo kelis kartus daugiau grynj juod pinig, vet i Rusijos. Pats A. Matuleviius mano, kad nors formaliai iki Seimo rinkim liko tik penki minto komiteto posdiai, taiau valstybininkams j paalinti reikia tik todl, kad rodyt savo jg ir igsdint kitus. Negana to, Valstybs saugumo departamento pareignai gsdina tuos ryi su visuomene specialistus, kurie konsultuoja partij Tvarka ir teisingumas, kad atsisakyt io darbo, nes kitaip ikels jiems baudiamsias bylas bet kokiu pagrindu. Pats A. Matuleviius, paklaustas, kodl VSD iki iol siautja ir gsdina vienos politins partijos narius, atsak: VSD naudoja neleistinus metodus, taiau a tuo nesistebiu, nes ir ms komitete buvo skundas i
250
Teli mokesi inspekcijos virininko Antano Naujoko, kuris taip ir liko pakibs. iniasklaida apie tai ra, ir mes komitete tai nagrinjome, nes A. Naujokas buvo atvetas saugum ir ten tris valandas tardytas, ir visai neaiku, dl ko. Rezultatas VSD visk pridengia valstybs paslapties skraiste, nors a manau, kad vyksta moni bauginimas. it a visikai suprantu, kad taip gali bti. Svarstant VSD ataskait a pasakiau, kad P. Malakauskas stengiasi, taiau ten jis nra realus vadovas, o nurodymus duoda A. Januka, ir ten toliau tvarkosi D. Dabainskas su D. Jurgeleviium. Todl P. Malakauskas ten vienas ir negali nieko pakeisti. Taiau kol ms pirmiesiems valstybs asmenims bus daroma taka ir jie drebs, nieko nebus. Vienintel ieitis mums, kuri dar ioje valstybje nesusodino, yra pradti apie tai kalbti, vardinti daiktus tikraisiais vardais, nes kitaip bus blogai. iandien grta jau nebe sovietiniai laikai, kai dar buvo galima kakam pasisksti, pvz., KGB bijojo CK. O iandien jau valstybininkai nieko nebesibijo. Vienas i moni, kurie mane veria, yra A. Ivanauskas, kuris ketverius metus vadovavo Seimo Operatyvins veiklos komisijai, tokiai pseudo komisijai, kuri nieko neveik ir niekam nebuvo reikalinga. Ji nieko nedar, o ta komisija atsakinga u tai, kad Lietuvoje masikai pasiklausoma telefonini pokalbi. Ir jokios kontrols tokiai nusikalstamai veikai nra. Tai ponas Ivanauskas specialiai dabar atsistas mano komitet, kad mane nuverst, nors pats nieko nepadar. A manau, kad tokie mons reikalingi tam, kad pridengt specialij tarnyb juodus darbus, ir kad bt galima selekciniu bdu usiundyti spec. tarnybas susidoroti su kitaip mananiais. Praktikai iuo metu Lietuv ateina stalinizmo laikai, a kitaip to nepavadiniau. iandien kitaip manantiems yra galas. A su A. Pociumi teisiuosi jau antri metai dl to, kad jis eid mane, kaip pareign, taiau matau, kad visi teisjai veikia jo naudai. Negana to, A. Poci gina advokatas, kuris dirba ir Lietuvos rytui. Kam A. Sadeckui taip mirtinai reikia Seimo komiteto pirmininko posto? A. Matuleviius mano, kad jo postas reikalingas tam, kad politikai galt valdyti vis teissaugos institucij gaunam operatyvin informacij ir j panaudoti savo tikslams. Pats A. Sadeckas neseniai kreipsi teism, rei-
251
kalaudamas prevencikai udrausti Laivam laikraiui sieti A. Sadeck su Maeiki naftos privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nuudymo byla. Nors teism pakviesti liudininkai paliudijo, kad tas pats G. Kiesus jiems patar saugotis tokios staigos kaip Ekskomisar biuras, ir redakcija pateik dokumentus, kad Ekskomisar biuras Williams usakymu atliko studij apie Maeiki naftos kriminogeninius veiklos aspektus, Ekskomisar biuro savininkas A. Sadeckas neigia bet kok ry su Maeiki naftos privatizavimu. LL altiniai sako, kad tam, kad atrodyt solidiau, Ekskomisar biuro parengta studija apie Maeiki naft buvo pristatyta kaip Didiosios Britanijos Sadhersto karo akademijos parengta studija, ir jos tikslas buvo rodyti, kad lietuviai patys nemoka valdyti Maeiki naftos gamyklos, todl j nedelsiant reikia atiduoti Williams. Taiau i afera greitai ikilo vieumom, kai Didiosios Britanijos ambasada paneig, kad bet kokia ios alies valstybin staiga reng panai studij. Kai G. Kiesus, kuris tiesiogiai ioje studijoje buvo kaltinamas dl to, jog i Maeiki naftos buvo pavagiama po 0,5 mlrd. lit per metus, pradjo domtis studijos autoriais, buvo pagrobtas ir nuudytas kartu su snumi ir vairuotoju. Dl ko sutar V. Uspaskichas ir A. Paulauskas? Gali monms susidaryti spdis, kad iandien tai, kas vyksta valstybje, yra gyvenimo norma, sak A. Matuleviius, deja, a iandien turiu kategorikai pasakyti, nes dirbu darb dvejus metus ir dirbu siningai pagal priesaik ir Konstitucij, iandien a supratau vien paprast dalyk, kad vis laik buvau persekiojamas valstybinink klano moni ir juos aptarnaujanios iniasklaidos tik todl, kad norjau, jog Lietuvoje atsirast daugiau padorumo. Kas vyksta? Ponas Uspaskichas buvo pabgs nuo teisingumo ir slapstsi Rusijoje pusantr met, k jis ten veik, visai neaiku. A esu Seimo posdi salje dar pavasar saks, kad reikia surengti udar Seimo posd, nes VSD turi labai jautrios informacijos apie Uspaskich. Tai mes suinojome per VSD skandalo tyrim, taiau kadangi mes ne visk inojome, tai norjome tai paaikinti Seime. Ten buvo ne tik informacija apie 25 mln. lit neteist Darbo partijos pajam, bet ir svarbesns informacijos. Tada Seimo vadovyb mano
252
pasilym numuilino, o dabar matome, kad sankcijos V.Uspaskichui yra tik velninamos, teismas yra tempiamas ir iandien jau aiku, kad V. Uspaskichas i tos 25 mln. lit, vet nelegaliai Lietuv, bylos ilips sausas ir, ko gero, pats u tai neatsakys. U t veikl atsakys kokie nors iemininkai ar buhalteriai. Taiau Artras Paulauskas, bdamas Seimo Pirmininku, ir dabar aplinkos ministru, susitikinjo su V. Uspaskichu. Su juo susitikinja ir A. Paulausko pasiuntinys Antanas Valionis. Ir jie sprendia, kaip idlioti pareigybes Seime. Paias svarbiausias pareigybes. Esm yra ne A. Matuleviius, bet tai, kad valstybininkai vl nori perimti komitet ir valdyti informacij prie Seimo rinkimus. Ir tam, kad pasiekt savo tikslus, jie naudoja bet kokius metodus. A suprantu, kad Darbo partijos nariai, kurie yra mano vadovaujamame komitete, jie kaip kareiviai klauso, k pasako j partijos bosas. Tai yra j sins reikalas. Taiau viskas vyko po to, kai V. Uspaskichas, kuris prasilenkia su statymu (nes kitaip teismas nebt skyrs jam sankcij), su juo susitinka politiniai veikjai, kaip A. Paulauskas, kuris kalba apie moral, ir, nepaisant to, toliau derasi su V. Uspaskichu. Tai kas iandien valdo valstyb? A. Matuleviiui nepriimtina ir V. Adamkaus struio pozicija. Visas ias derybas dl post stebi Ekscelencija Prezidentas V. Adamkus, kurio problem tyrimas Seime dl pilietybs suteikimo M. Sadekovui buvo ublokuotas, sak A. Matuleviius, a iandien esu sitikins, kad tas pilietybs suteikimas M. Sadekovui buvo neteistas. Bet Prezidentas sdi ir stebi. Ir jis dar vadinamas morals autoritetu, tauta tarsi labai j myli. Nors ta meil padaryta klano iniasklaidos dka. O premjeras G. Kirkilas iandien dirba tik savo patarjo Albino Janukos atstovu spaudai. Nes visi normals mons man iandien sako, kad A. Januka ir toliau tvarko vis ministr kabinet. N vienas ministras oficialiai laikraiui to nepasakys, taiau ne vienas j man aus yra pasaks, kad A. Januka vadovauja ministr kabinetui, o tuos, kurie bando prieintis, tokius, kaip Raimundas ukys, labai greitai pastato viet. Kodl R. ukys iandien jau nebe VRM ministras? Galima paanalizuoti, ar R. ukys kaltas, kad girtas policininkas tris vaikus suvainjo? A manau, kad jis buvo priverstas pasitraukti i i pareig todl, kad turjo savo nuomon. Todl noriu pasakyti vien dalyk iandien vals-
253
tybs nevaldo nei Prezidentas, nei premjeras, o Seimas, inoma, yra intrig lizdas, taiau mons turi suprasti, kad dabar valstyb valdo tie mons, kurie yra ant ribos su nusikaltli pasauliu. Gal jie iandien dar nesdi kaljime, taiau praktikai jie iandien t rib jau yra pereng. Taiau ms Seimas taip pat yra visikai susikompromitavs. Kodl a jiems esu nepatogus? Matyt, todl, kad kai vyko VSD skandalo tyrimas, gyniau tuos saugumieius, kurie siningai liudijo mums, ir paskui buvo apaukti tvyns idavikais. Nors, pasirodo, vliau netgi nebuvo atlikta rimtesni tyrim, ir niekas nieko nerod, taiau VSD vl u tai liko nenubaustas. A esu nereikalingas dar ir todl, kad balsavau prie Leo LT, nors manau, kad tie Seimo nariai, kurie balsavo u, paeid Konstitucij ir Seimo nario priesaik. Dar blogiau, kad a prie rinkimus kalbu, kad mums reikia paalinti i valstybs valdymo tuos mones, kurie yra susij su nusikalstamu pasauliu, kurie praktikai stovi ties nusikaltim riba. Taiau yra prieingai rinkimus eina daugyb moni, kurie yra nubausti u kriminalinius nusikaltimus, arba bent jau turi bti u juos nubausti. ito nesakyti monms a negaliu, kaip ir to, kad matau, jog jau pus met prajo po to, kai Seimas nebalsavo u mano atstatydinim, o aistros dl io posto vis dar verda. Manau, kad tai vyksta dar ir todl, kad a neleidiu naudotis komiteto turima slapta informacija neteistais tikslais, ir visi komiteto nariai yra supaindinami su slapta informacija, nors anksiau, kai A. Sadeckas buvo pirmininkas, to komitete nebdavo. Dar pasakau teisyb apie ms specialisias tarnybas, ir tai daug kam nepatinka. A. Matuleviius mano, kad jo nuvertimas i Seimo komiteto pirmininko pareig yra reikalingas A. Janukai tik todl, kad visai Lietuvai parodyt valstybinink klano jg. Jie nori rodyti, kad yra pasaulio galingieji, sak jis, ir jie nori uiaupti burn tokiems kaip mes todl, kad varyt baims kitiems monms. Jie siekia principinio tikslo varyti mums visiems baims. Nes tas pats Lietuvos rytas para, kad mons nepalaik A. Rao organizuoto referendumo dl Leo Lt todl, kad suprato, koks svarbus yra is projektas. Kaip cinikai viskas yra pakreipiama? Jeigu mes nesiprieinsime, mus greitai visus i ia ivarys.
254

Po io straipsnio vyko pirmasis teismo posdis Darbo partijos byloje. Ir k Js manote? Pirmas teismo akibroktas, nes paskelbta pertrauka nei daug, nei maai, o iki 2008 m. spalio 13 d. viena diena po nauj Seimo rinkim (12 spalio). Ar tai ne pasityiojimas i Lietuvos teissaugos? Tai spjvis visai Lietuvai veid. Sudaromos visos slygos V. Uspaskichui dalyvauti rinkimuose ir galbt juos laimti. Kas tai? Nuoirdus tarnavimas Tvynei Lietuvai? Ar grubus jos interes idavimas? Ar nesuprantame, kad ponai A. Paulauskas, A. Valionis, P. Malakauskas ir V. Adamkus akivaizdiai dangsto nusikaltim Lietuvos valstybei ir rizikuoja kartu tapti bendrininkais organizuojamo valstybinio perversmo? Nes pagal dabar besirutuliojant scenarij tokios galimybs paneigti negalima. Juo labiau kad Lietuva nebeturi sav specialij tarnyb, kurios gint btent Lietuvos ir jos moni interesus ir nepriklausomyb. Deja, vien i baims arba antauojami, o kiti i kvailumo ir gobumo dirba prie Lietuv ir i erozija, apmusi valstyb, bei moni specialiai skatinamas abejingumas jau tapo labai rimta grsme alies nacionaliniam saugumui. Todl dabar ir prasidjo totalinis kitaip mstani, matani, suprantani ir drstani tai garsiai pasakyti vieas puolimas, juodinimas, naikinimas. Jei reiks, jie pasiry trukdanius sunaikinti ir fizikai, a toki signal girdjau ir girdiu. alyje, kur valdioje sdi mons, veikiantys kartu ir toleruojantys nusikaltlius, nieko kito tiktis negalima. Vienintel paguoda Lietuvos moni smon ir supratimas, kad juos eilin kart bando idurti. iek tiek vilties teikia nors dalies moni suvokimas, kaip matyti i urnalo Veidas publikacijos, kad:
Darbo partija pagaminta Maskvoje

Taip mano absoliuti dauguma Lietuvos didij miest gyventoj. Miestieiai tiki, kad garsj Lietuvos bgl globoja Rusijos specialiosios tarnybos. Kad Viktor Uspaskich finansuoja Lietuvai nedraugika valstyb ir jis ms alyje vykdo tos alies pavedimus, mano daugiausiai Klaipdos, iauli, Kauno ir Vilniaus gyventoj. Paklausti, kaip vertina V. Uspaskicho netikt grim Lietuv, apie
255
keturiasdeimt nuoimi respondent sak, kad teigiamai, nes bus isiaikinta tiesa. Madaug tredaliui Lietuvos didij miest gyventoj V. Uspaskichas nebedomus ir jo grimas jiems nepadar jokio spdio. Dar ketvirtadalis yra pasipiktin io demagogo grimu, nes tai sukl ir toliau kels sumait. Kone septyniasdeimt nuoimi miestiei mano, kad bandymas isiaikinti, kokios yra V. Uspaskicho machinacijos, kas yra tikrieji V. Uspaskicho ir jo populistins partijos rmjai bei nurodyti t finansuotoj tikslus ms alyje, baigsis niekuo. Ir tik 5 proc. tiki, kad agurk miesto burtininkas bus nuteistas. Apie deimtadalis Lietuvos didmiesi gyventoj sitikin, kad populistines akcijas tsiantis V. Uspaskichas laims pakartotinius rinkimus Alytuje. Dar deimtadaliui visikai nedomus V. Uspaskichas ir jo reikalai, o 6 proc. mano, kad jis ir vl dings Rusij. Taip pat lietuviai (71 proc. vis apklaustj) yra tikri, kad Darbo partija gyvena paskutinius mnesius. Miestiei nuomone, i dirbtinai sukurta ir protesto balsais besiremianti partija skils, nunyks ir isivaikios kas kur. Ir tik vos apie deimtadalis prognozuoja iems populistams skming ateit ir laimjim kitmet vyksianiuose parlamento rinkimuose. Apie penktadaliui jau dabar nebedomu, kuo gyvena i partija ir kokia bus jos ateitis.

Taiau nusiraminti dar anksti. Stebkime ir bkime budrs. Neatmeskime to, kad vl, naudodami didiulius pinigus (o j jie turi), sugebs eilin kart apgauti bent dal Lietuvos moni. Manau, Lietuva yra rimt ibandym krykelje ir nuo padori alies piliei nuovokos ir solidarumo priklausys, ar leisime visokiem svieto perjnam naikinti ms valstyb. Jau labai toli nueita, jie visur sitvirtin. Jie formuoja visuomens nuomon su savo pai susigalvotais reitingais bei pseudoprezidentais, kaip D. Grybauskait, kuri leido V. Uspaskichui laisvai paimti Jangilos nelegalius 270 milijon lit, nemokti mokesi. Kuri niekada nepasisak
256
prie Leo LT arba nepasirpino Ignalinos AE bloko darbo pratsimu. K ji Briuselyje padar gero Lietuvai, gaudama 18 000 eur mnesin alg? O nusista ji tam, kad dirbt mums. Jeigu ir toliau leisime, kad ms gelbtojais bt grybauskaits, uspaskichai, paulauskai, abonentai ir kunigaiktiens, abejingai stebsime ydrj albin klano tolesn valstybs nugyvenim, tingsime pakelti savo upakalius ir atsiplti nuo TV specialiai brukam realybs ou ir ieiti gatves, nieko nekaltinkime, bet mes savo valstybs greitai visai nebetursime tai a Jums tikrai garantuoju.
Valstybs vadov bailumas ir jiems daroma taka
Atskiro aptarimo reikalauja valstybs pirmj asmen dalyvavimas iuose procesuose Pagal valstybs valdymo teorij ir sveiko proto logik, inoma, jei kalbame apie civilizuot, bendramogikj norm prisilaikani valdi, jog visos valdios bendradarbiauja ir gerbia viena kit. Taiau kai valstyb ima valdyti klanai, jie vadovaujasi visikai kitomis mums, normaliems monms, sunkiai suvokiamomis taisyklmis ir logika. dmiau ir giliau analizuodami suprantame, kad klanas neivengiamai pradeda gyventi pagal nusikalstamo pasaulio taisykles. Pagrindin yra ta, kad bet kuris klano narys stengiasi turti koki nors kompromituojani mediag, t.y. pavojing vieumoje fakt ar vyk kito klano nario atvilgiu ir taip vienas prie kit. Suprantama, viskas yra laikoma paslaptyje. Kartais vieumoje, ypa didesniuose susijimuose, yra postringaujama, o gal kartais laikinai tuo ir patikima, apie aukt moral, savo iskirtin viet po saule ir pan. Prisiminkime, kas pirmieji m rayti ir garsiai rkti apie alies politin ir iaip jau elit? Kas jo gretas sura ir ireklamavo ne visai aikios, o kartais ir labai abejotinos reputacijos asmenis? O gi tas pats Lietuvos rytas su savo priedu Stilius. Formuodami ir pirdami savo prast skon, jie suformavo ne elit, o miesioni grupel, kurios nariai, besipuikuodami vieni prie kitus, tapo valstybinink klano auditorija ir placdarmu silpnai demokratijos paveiktai plaij masi vliau aikiai vardytai runkeliais, smonei. Ponas R. Valatka arogantikai moko vis Lietuv, nors pats nieko gyvenime nra sukrs, tyiojasi i mokslo viesuoli, medicinos korifj, verslo pasaulio paib, jau nekalbant apie politikus ar eilinius mones. Atrodo, kad vien grai dien pon i pasiptimo itiks irdies smgis. Kas Lietuvoje sugalvojo, kad vietoj darbtaus, energingo, konkreias problemas luktenanio
258
ir atsakomyb prisiimanio LR Prezidento mes turime nieko neveikiant, u niek neatsakant ir nieko negalint alies vadov. Neaiku, kieno paskirt moraliniu alies autoritetu. O gi vl to paties Lietuvos ryto. Matyt, iandien maai kas tiki, kad ms tauta tokia kvaila, kad labiausiai mylimas, vlgi pagal Lietuvos ryt, politikas ir yra Valdas Adamkus. Kaip, nieko neveikdamas, jis gali geriausiai atstovauti moni interesams? ia tai tikri Lietuvos visuomens nuomons formavimo nacionaliniai ypatumai. Manau, i tema reikalauja gilesns analizs ir atskiro aptarimo. Geriausiai tai padaryt ekspertai, bet ar rezultatas nepriklausys nuo to, kas usako ir kas moka pinigus? Matyt, jau daugeliui ne paslaptis, kad reitingai ir visuomens nuomon iandien Lietuvoje pernuomojama ir u labai didelius pinigus. Tad apie kok laisv pasirinkim iandien galime kalbti? Gerbiamieji, koks fenomenas buvo V. Grigaraviiaus reitingai, kai policij mons koneveik u korumpuotum ir neprofesionalum? Ar kas nors ijo gatves ginti jo po to, kai, manipuliuojant trij berniuk timi Skuode, V. Grigaraviius buvo priverstas atsistatydinti. Kas domiausia ioje tragikoje istorijoje, kad Skuodo policijos vyr. komisaras atsipirko tik grietu papeikimu. Ar ne paranojika, kad u girto policininko tragikas idaigas atsako ne tiesioginis virininkas, o net VR ministras? Ogi nieko nauja, tai gerai sureisuotas A. Janukos jimas norint atsikratyti jam pradjusio prietarauti savarankiko ministro R. ukio ir viskas padaroma V. Adamkaus rankomis. Bet grkime prie reiting. Kodl iandien Lietuvoje taip valdia nepatenkinti pensininkai, jeigu visa Lietuva labai myli V. Blinkeviit, nuo kurios teisingos ir krybingos veiklos priklauso ne tik pensij, bet ir alg dydis, dirbani inaudojimo, nemonik darbo slyg problemos? Pagal reitingus vis i problem lyg ir nra. O k gero Lietuvai, pasista atstovauti Briuselyje ms interesams, padar eurokomisar D. Grybauskait? Kas atsps prizas. Beje, btina pabrti, kad ms maos algos (Slovnijoje minimali alga 2000 Lt) ir pensijos tai it dviej dam didiulis nuopelnas, nes viena vadovauja Socialinei ir darbo, o kita ilgus metus vadovavo Finans ministerijai. Matyt, Lietuvoje mylima u tai, kad, kaip sak A. Paulauskas, Nusipelnme gyventi geriau. Kas geriau gyvena, o maiau dirba, tas ir populiarus, ir tautos labiau mylimas. Valstybinink klanas nesusifor-
259
mavo i niekur, tai neatsitiko per vien dien. Jis augo pamau, praktikai upildydamas tas spragas, kurias paliko nieko neveikiantis Prezidentas ir nuolat besiriejantis Seimas. Kad toks klanas egzistuoja, patvirtina ir buvs VSD generalinis direktorius, o dabar ambasadorius (kuriam, beje, politikuoti neleidia statymas, bet jis tai daro), savo straipsnyje Valstybs skydas aplamdytas, bet dar tvirtas, ispausdintame (suprantama) Lietuvos ryte 2007 met spalio 25 dien. Be kita ko, jis pastebi: Keletas taking Lietuvos politik, kurie visikai pagrstai vadinami garbingu valstybinink vardu, msi uduoi formavimo iniciatyvos. Neprastas, naujas, taiau labai reikalingas darbas sulauk ikreipt vertinim tiek i institucijos vidaus (turima mintyje VSD aut. past.), tiek i iors. Geresnio patvirtinimo apie klano egzistavim net ir nereikia. Taiau norisi paklausti pono M. Laurinkaus: O kas demokratinje valstybje i taking grup atrinko ir vieai kur nors teisino? Apie tai nekalbama nei LR Konstitucijoje, nei bet kokiame statyme. Be to, kas patvirtins, kad jie veikia Lietuvos naudai, o ne savo klano interesams, nes faktai liudija kaip tik taip. Sutinku su M. Laurinkumi, kad vardas valstybininkas tikrai yra garbingas, bent a juos vadiniau antivalstybininkais, taiau taip jau vieumoje prigijo. O kartu alyje formavosi labai stiprus biurokrat korpusas, kurio nekarnuotu karaliumi ir tapo valstybinink klano atstovai. Jiems didiausias pavojus buvo veiklus, dirbantis, moni rinktas alies Prezidentas ir autoritetingas Seimas. Veikiant pradioje subtiliai, o vliau pakankamai primityviai ir brutaliai, pirmiausia pasidaromas valdomas LR Prezidentas. Apie ias problemas esu kalbjs vieai dar praeit LR Prezidento V. Adamkaus kadencij, apie tai kalbu ir dabar. tai mano pozicija, isakyta spaudoje 2007 met birel:
U tai, kokia alyje susidar situacija, atsakingas prezidentas

Vienoje radijo laidoje Js vadovaujamo komiteto nar Rasa Jukneviien pareik, kad VSD parlamentin kontrol buvo uzurpav Seimo Pirmininkas Artras Paulauskas ir buvs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komi-
260
teto pirmininkas A. Sadeckas. R. Jukneviien teig, kad A. Pocius ateidavo pas A. Paulausk ir A. Sadeck, o komitetas prie VSD reikal bdavo neprileidiamas. Kaip pasikeit padtis, kai komitetui pradjote vadovauti Js? Juk niekam Lietuvoje nra paslaptis, kad komiteto vadovo pasikeitimas, t.y. A. Sadecko nualinimas nuo vadovo pareig, lm prie Jus prasidjus puolim dl tariam ssaj su KGB? Dl objektyvumo turiu pasakyti, kad tas parlamentinis tyrimas, kuris pradtas po A. Pocino ties, buvo pradtas ne vien mano ar vien konservatori iniciatyva. Mes pamatme i tikrj rezonansin vyk, kur visi vairiai traktavo. Gal kai kas norjo, kad tai bt paleista, kaip sakoma, be stabdi, bet dauguma buvo u tai, kad tai bt itirta. Ir tokia buvo komiteto pozicija. A. Sadeckas tuo metu um toki vidurio pozicij: Taiau Seimas paruo nutarim, pagal kur tyrimo objektas buvo iplstas nusprsta itirti ne tik Pocino, bet ir apskritai VSD veikl. Po tokio Seimo nutarimo mes papram Seimo papildom galiojim ir prasidjo komiteto tyrimas. Jam vadovavo Alvydas Sadeckas. A neturiu priekait kolegai, kuris ir dabar yra komitete, mes visada kolegikai elgms, nors turime skirtingas nuomones dl tam tikr dalyk: jis yra savo srities profesionalas, buvs operatyvininkas. Mes, politikai, esame ne specialistai, bet btent ia, mano supratimu, ir yra tas skirtumas, kad demokratin valstyb ir skiriasi nuo kitokio tipo valstybs, nes moni irinkti mons negali bti kaip nors veikiami ar valdomi, ypa specialij tarnyb, bet atvirkiai specialisias tarnybas mes privalome priirti, kaip ir karikius. Tai yra principas. Ir tai yra didiulis skirtingas principas. O kai kas pas mus sako: js nieko neimanote ir neturite teiss tuos dalykus lsti. Mes, inoma, nelendam iki agent, neklausinjam j vard ir pavardi, neirim operatyvini bd, kaip kartais norima pasakyti. Bet pas mus yra viena bda: visi ie dalykai atjo i vienos sistemos ir ne taip lengva sukurti nauj sistem, apie kuri a dabar kalbu, ir kadangi specialioji tarnyba nori bti valstybe valstybje, dl to kyla labai didelis pasiprieinimas. Ir mes tai patys pamatme pasiprieinimas yra labai didelis. A galvoju, kad mes padarme vien klaid, taiau i karto to nesupratom.
261
Koki klaid? Mes pradjome vainti ir posdiauti j (Valstybs saugumo departamento KK) patalpose. Ir tai buvo negerai. Dabar mes pas save ruoiame tiems dalykams patalpas, kurios bus paruotos pagal visus saugumo reikalavimus. Tose patalpose gals posdiauti ir kitos komisijos, kurioms bus reikalingas slaptumas. Bet tai turi bti tik Seime. Visi turi suprasti: jeigu vyksta kontrol, tai kontroliuojamieji turi atvykti ia, Seim, o ne mes vaiuoti pas juos. Kas nors Jums posdiaujant ten, VSD, nutiko? Ten mums daug ko pridar: paband sugadinti visus ms raus. Bet mano kika patirtis mums padjo ibristi i bdos. Mes papram stenografisi, pasodinom jas su ausinmis ir beveik visk normaliai iifravom. Tiesa, ne visk idealiai. Bet visk iskaityti galima. is pavyzdys rodo, kad itokiuose dalykuose specialiosios tarnybos nenori, kad mes k nors suinotume. Antras dalykas, k mes padarme itame tyrime jame nepolitikavome. O politikuoti pradjo ta publika, kuri stovjo u Arvydo Pociaus, jo patarjai. Pradjo pulti ant Js? Tai buvo paskui. O nuo pat pradi jie nepanoro paklusti komitetui. Tuo laiku pas mus komitete buvo pereinamasis laikotarpis. Dar pirmininkaujant A. Sadeckui buvo pareikalauta paym ne operatyvinio charakterio, o analitinio. Buvo pareikalauta vienuolikos paym. Tarp j buvo viena labai rimta payma apie verslo tak. Ir ta payma buvo toli grau ne apie lietuviko verslo tak ir neskaidraus verslo taka, kuri buvo pateikta iniasklaidai: kad daromi per iniasklaid nevars, negeri procesai valstybje. Bet tai buvo payma apie kitokio verslo tak. tai tuomet ir prasidjo: buvo kompromituojami Seimo nariai ir panaiai. Vienu odiu, buvo sukelta skandal. Neseniai V. Adamkus pasak per radij: va, kas ia sukl skandalus!? Tegul jis pasiiri t saugumo paym ir pamatys, kas ten sukl t skandal. Ir kokie pinigai tam metami. Beje, ten yra ir dvylikta payma. Taiau t paym VSD vadovas A. Pocius komitetui taip ir nepateik.
262
Jis labai bijojo tas paymas atneti. Ir uuot atnes mums tas paymas susipainti, Arvydas Pocius nubga pas Prezident ir prao jo prieglobsio. O Prezidentas, vietoj to, kad pasakyt, jog taip negalima daryti, pasak: Gerai, dirbkite, dirbkite... Ir tuo metu gimsta jo dekretas Konstituciniam Teismui. O kam reikia to dekreto, kai kyla tokia tampa? Aiku, kam uiaupti mums burnas. Bet juk taip negalima daryti demokratinje valstybje! Taip paeidiama pati Konstitucija... Taigi Prezidentas i karto stojo specialij tarnyb pusn? Taip, Prezidentas i karto stojo specialij tarnyb pusn. Kyla klausimas: kodl ne pusje tautos irinktj, nes juk ir Prezident irinko tauta, o ne specialiosios tarnybos? tai tada ir prasideda... Arvydas Pocius imasi rayti vieus laikus su visokiais grasinimais Seimui... Ir jeigu po Pociaus grasinim mes sustabdytume tyrim, k pagalvot Lietuvos mons? Aha, Seimas isigando! O kiek buvo spaudimo man asmenikai! Ir kiek buvo patarim: Sutvarkyk visk graiai, ir Pocius vis tiek bus nuimtas nuo pareig, mes j isisim kur nors ambasad. Na, tiesiog anekdotas! Jeigu jis nesugeba tvarkytis normalioje tarnyboje, tai kas bus svetimoje alyje Lietuvos ambasadoje? Juk a Artrui Paulauskui dar tada, kada jis Arvyd Poci skyr VSD vadovu, sakiau: Koks i jo bus vadovas, jei jis kaip vadovo pavaduotojas netemp savo pareig?... Taigi nepavykus su manimi graiuoju susitarti, jie ima aisti kit aidim: pradeda per TV3 mesti man kaltinimus, es a bendradarbiavs su KGB. Nors is imetimas per TV mane ir sunervino, bet ir juokas sum, nes a inau, kad tokio dalyko nra! Ir a t kaltinim nereaguoju. Paskui mano kaltintojai lyg ir apsiramina, laukia ivad ir kartu kurpia kakoki byl. Tuo tarpu gerbiamas Prezidentas, nors A. Pocius pareikim ir parao, jo neatleidia, nors jo viet galjo paskirti bet kur pavaduotoj. Negana to, sausio mnes Prezidentas dar vaiuoja pas A. Poci VSD. Pagal Konstitucij Prezidentas skiria ir atleidia VSD vadov. Jeigu tu skiri ir atleidi, tai pagal visas teisines, moralines ir etines normas u to vadovo elges tu ir atsakai. Todl iandien ant Prezidento sins turi
263
gulti tai, kas vyko vliau. Turiu omeny A. Pociaus nesmoningus veiksmus, demagogines kalbas kovo mnes, kur buvo daroma taka tiems Seimo nariams, kurie neklaus t demagogini kalb, nes mes, dirbdami su A. Pociumi, turjome imunitet. Bet (Seime tai kalbjo ne pats A. Pocius) jis sak tai, kas jam buvo parayta jo aikosleikos. Tai, k para jo patarjai. Ir tada jis pirm kart pasak rili kalb. Jis niekada riliai nekalbdavo. Jis atmintinai bdavo imoks. Ir didiausi kaltinimai buvo mesti. Prezidentas po to k daro? Jis surenka Gynimo taryb. Na, tiesiog nesmon. Gynimo taryba tai ginti Lietuvai nuo toki gal kaip A. Pocius, reikalinga, o ne A. Poci ginti nuo Lietuvos. Suprantate? Na, ir paskui butai. Gal vienas ar kitas butas ir priklauso vienam kitam darbuotojui. Bet tai ne masikas dalykas. Ir jokiu bdu man niekas nerodys, kad tai es ne moralu, bet teista, kaip sak P. Autreviius. Tai yra neteista! Tai yra vagyst! Ir A. Pocius sau pardavinti but negaljo. Bet negana to, A. Pociaus mona kas yra? Apygardos teismo teisja. itas butas tapo jdviej nuosavyb. Visi tyli. Visi tyli! A jauiu, kad vl galiu gauti per sprand, bet, inot, mano sprandas storas. Atlaikysiu. Bet atsibodo, kad mes Lietuvoj vaidinam demokratij! Nagi, gda yra: NATO alis, Europos Sjungos alis mes leidiame savo institucijoje eimininkauti velniai ino kam, o i tikrj eliniam klanui. Ir toli grau ne tiems, kuriems pirmiausia reikia pinig, nes jie taip kalba: svarbu taka, o pinig bus! Ir tada Prezidentas sako: kodl kyla skandalai? O todl, kad jo aplinka ir kelia tuos skandalus. Yra vienas garsus laikratis, vaidinantis, kad jis gali, k nori nuiminti... Ir jam pasisek nuimint prezident, keisti prokuror pavaduotojus, prokurorus... Prezidentas oko pagal j ir vienos TV ini tarnybos ddel. Bet, ai Dievui, atsirado dalis iniasklaidos, kuri pradjo suprasti, kad taip negalima... Ir iniasklaida irgi suskilo. Tai dabar yra vienintel galimyb padorioms jgoms po truput jungtis ir isaugoti tuos daigelius demokratijos, kurie dar valstybje yra. Nes kitaip ms Europos kolegos prads manyti, kad mes esame aborigenai. Kadangi Prezidentas gina tokius kaip A. Pocius, Prezidento patarjai grasina Seimui: jeigu nepaskirsit naujo, kur jums duosim, tai A. Pocius sds ir dirbs!
264
Ponai, tai k reikia pavogti ir k padaryti valstybei, kad tokie mons bt imetami per vien minut i darbo?! Va, kur yra valstybs bdos. Nuo ia viskas ir prasideda. O paskiau prasideda: Kovo 11, Sausio 13, lieja krokodilo aaras, kalba apie moral, apie cinizm. Bet ia yra didiausias cinizmas. A turiu omenyje ir Prezidento kalbas, ir kit aukt pareign kalbas. O kada buvo ibandymas drsa ioje istorijoje, tai, dkui Dievui, atsirado ir vyr, ir moter septynetas pakankamai drsi... Suprantate, Seime atsirado ir daugiau toki drsi. Ir jeigu Prezidentas bt alia ms atsistojs, mes galtume kalnus nuversti. Ms valstyb tvarkosi, mons yra darbts, niekas negali iprovokuoti tautini konflikt... Bet mes negalim leisti suljusiems, arti prie kriminalo stovintiems ir uzurpuojantiems valstybines institucijas, kad visi dirbt jiems, j klanui, kad paskui vienas apie kit galt kompromat neioti... Kaip inome, VSD veikla ir VSD panaudojimas, net paymos iki iol buvo neprieinamos Seimo nariams... Taip. Tuo tarpu net JAV, kuri Lietuva lygiuojasi, nacionaliniame komitete tvirtinamos net atskiros operacijos. K adame keisti ioje srityje? Nes slaptumas ir neprieinamumas gimdo korupcij ir piktnaudiavim. Amerikoje parlamentin kontrol yra labai grieta. Apie 70-uosius pas juos buvo nemaai skandal, apie daug sudtingesnius dalykus negu pas mus, bet taip kaip pas mus, prezidentai nesielg jie elgsi atitinkamai. Tai po to jie taip pasak: vardan demokratijos tegul nukenia ir slaptumas. O pas mus... Mes dar neinom, ar specialiosios ms tarnybos pasiklauso su prokuror ir teisj sankcijomis. Yra tarim, kad ne visada turimos tos sankcijos. Neinome, kaip inaudojama ta mediaga. Todl mes kuriame tuos mechanizmus, kaip organizuoti praktin operatyvini tarnyb kontrol. Nes ten yra labai daug, sakyiau, neatsakomybs, nereikalingos laisvs. Prisidengiant savo inojimu, operatyviniais imanymais, sudarant toki rimt min, turint palaikym tam tikrose iniasklaidos priemonse ir darant Seimo narius kvaileliais, norima daryti purvin darb.
265
Ar tai reikia, kad specialiosios tarnybos emina Lietuvos moni irinktus Seimo narius? Taip ir yra. Ieina, kad specialiosios tarnybos emina ir visus mones, kurie irinko savo atstovus Seim. Tada ikyla klausimas: kur mes po 17-kos Nepriklausomybs met grtume? iandien apie procesus Rusijoje mes sakom, kad ten diktatra, totalitarizmas, grta autokratizmas... Bet palaukit pas mus liauianiai tas viskas vyksta! Bandoma nekonstitucikai uvaldyti ms institucijas. Ir kai a pasiiriu, kaip ms Prezidentui jie daro tak, tai man tikrai bloga darosi. O kaip per tyrim kalbjo ms pirmieji asmenys? Tiesiog unisonu, kad tik ne mus, tiriani komisij, palaikyt. Visi giedojo viena nereikjo dirbti ms komisijoje. O juk mes rpinoms tuo, kad ms valstybje vyraut demokratijos principai. Kad bt parlamentin kontrol. O juk prie tai specialiosios tarnybos visiems ant aus kabino makaronus! Mes t pirmj alies moni negaljome ir negalim suprasti: juk gali ateiti tokia diena, kad jie patys prads verkti ir aimanuoti, kad net j lovoje bus rengta pasiklausymo aparatra. Bet tada jau bus vlu k nors daryti. Ar Js komitetas turi ataskait, pvz., kiek VSD turi konspiracini but, automobili ir ar jie pirkti u normali, nepaauktint kain? Arba kiek pinig ileidiama operatyviniams reikalams? Ir ar nepiktnaudiaujama operatyvinmis lomis? Esm ta, kad mes dabar su Audito komitetu kvieiame bendr posd, kur kalbsime apie butus. Seimas turi protokolin sprendim, kad prokuratra rimtai usiimt dl but. Mes to nepaliksime. A asmenikai sitikins, kad jeigu prokuratra nesiims io klausimo, tai bus blogai. Nes negalima dengti to dalyko viskas turi nueiti iki teismo. Pocius ir jo pavaduotojai, pavyzdiui, turi tuos butus grinti. Nes jie neteistai gauti. Mes norim, kad Valstybs kontrol nedelsdama atlikt audit, kadangi VSD stato nauj pastat. Reikia patikrinti apskritai VSD las, kadangi mes to tikrinti negalime. Auditas turi padaryti savo darb. Yra signal, kad ten irgi yra nemaai blogybi. Kodl Seime sudarytos komisijos Alitos privatizavimui tirti, Juro Abromaviiaus ties aplinkybms tirti, buvo sudaryta komisija Juozo Paliako ties aplinkybms tirti, taiau kodl netiriama, pvz., kas ir
266
kodl usak G. Kiesaus mogudyst? Nes usakov neiaikinimas tai pati didiausia grsm nacionaliniam saugumui. Ms manymu, tik, iaikinus konkreius kaltininkus, Lietuvos politikoje ir teissaugoje prasids nauja era. Dl komisijos tirti Gedimino Kiesaus ties aplinkybes pasakysiu tik tiek. Kodl ponas Artras Paulauskas, kada jis buvo Seimo Pirmininkas, nesukr tos komisijos? Kodl? Man tai labai domus klausimas. Ir antra. Ne Seimas turi tirti, kas k nuud ar k susprogdino. Galbt reikt panagrinti, kaip dirbo prokurorai, kodl jie neityr t byl. ia ir Brauols sprogdinimo dalykai... Taigi a turiu labai daug klausimli. O dl Kiesaus nuudymo, tai tikrai ir iandien yra labai daug klausim. Tiesa, kai kas darosi, bet viskas udengta kakokia skraiste. Man regis, kad visuomen turt kai k daugiau inoti apie tuos dalykus. Dabar prasidjo teismas apie Kiesaus nuudymo aplinkybes. Pairsim, kuo viskas baigsis. Ir dar vienas klausimas. Kas turi Lietuvoje pasikeisti, kad Generalin prokuratra imt iekoti Kiesaus nuudymo usakov? Gal Prezidentas? Nes Generalin prokuror ir jo pavaduotojus skiria Prezidentas. Taigi iuo atveju Valdas Adamkus turt pareikalauti, kad Kiesaus mogudyst nebt nurayta kaip nuudymas eilins vagysts metu, bet kad bt surasti Kiesaus mogudysts usakovai. Nes, pvz., Ukrainos urnalisto Gongadzs nuudymo usakovai paaikjo tik tuomet, kai pasikeit Ukrainos prezidentas kai Kum pakeit Juenka. K Js apie tai manote? Nes nors Konstitucijoje ir yra teisinta nuostata, kad prokurorai yra nepriklausomi, taiau ta nuostata tik butaforin rezonansinis byl tyrimas, deja, Lietuvoje priklauso nuo politins valios... Man atrodo, kad labai trumpai atsakyti klausim galima tik taip. Dl to, kad Lietuvoje valdia pasidaryt mogikesn, kad dirbt monms, o ne tik sau, klan principu, Lietuvos mons turi nesitaikstyti su viena kalbaniais ir kita daraniais pirmaisiais alies asmenimis. A turiu omenyje ir Prezident, ir Vyriausybs vadovus... Gediminas Kirkilas yra jaunas mogus, jis gali padaryti ivadas ir gali pasikeisti... O Prezidentas turi pradti arba dirbti, arba uleisti viet tam, kas galt dirbti. A nematau kitos ieities.
267
iandien pagal Konstitucij visi sukomplektuoti vadovai, pavaduotojai specialij tarnyb, teissaugos, prokuratros, teism darbuotojai yra jo mons, jis juos paskyr. Tai Prezidentas ir atsakingas, kokia alyje susidar situacija. Seimas tik i dalies atsakingas u tai.

Visik nesusigaudym galima pastebti V. Adamkaus metiniame praneime, skaitytame LR Seime 2007 m., kur jis, be kita ko, sak: Deja, per septyniolika nepriklausomybs met nesugebta sukurti darnios specialij tarnyb veiklos koordinavimo ir kontrols sistemos. ios funkcijos tebra isklaidytos po atskiras inybas. Turime pripainti, kad iandien Lietuvoje nra institucijos, galinios vertinti alies nacionalinio saugumo bkl, iskirti ir analizuoti svarbiausias grsmes, formuluoti uduotis specialiosioms tarnyboms, aikiau apibrti i tarnyb atsakomybs ir kontrols taip pat ir parlamentins ribas. Neabejotina, kad tokia institucija padt ateityje ivengti progins kontrols ir ukirst keli mginimams ja manipuliuoti. Todl raginu Seim aikiai reglamentuoti parlamentin kontrol ir j aktyviai vykdyti statym ir Konstitucijos nustatytose ribose. Praktika, kai tokie klausimai sprendiami ir taisykls nustatomos jau vykstant tyrimui, yra netoleruotina, nes tai tik sukelia dar daugiau abejoni tyrimo objektyvumu. (Objektyvumo dlei reikia priminti, kad btent tyrimo metu Prezidentas kreipsi Konstitucin Teism aut. past.) Siekiant atkurti pasitikjim Valstybs saugumo departamentu ms piliei ir usienio partneri akyse, btina ukirsti keli bet kokiai galimybei panaudoti departament, jo pareignus ar surinkt mediag politinms kovoms. Tai, kas vyko prajus ruden, neturi pasikartoti. Specialioji tarnyba tapo politik nuomoni ir emocij kaite dl savo kasdiens veiklos, kuomet nealikai surinkta informacija netiko vieniems politikams, bet pasirod svarbi kitiems. Tokios informacijos nesuderinamumas su kai kuri politini jg siekiais trauk Lietuvos specialij tarnyb politikos skur. Manau, kad turjome visi imokti i pamok ir suvokti, kad Valstybs saugumo departamentas, kaip specialioji informacin tarnyba, tra papildomas instrumentas valstybs vadovams ir politikams priimant sprendimus usienio, gynybos bei nacionalinio saugumo politikos srityse.
268
Manau, kad ie LR Prezidento V. Adamkaus pasakyti odiai aikiai irykina, kad jis gina nedorus ir su savo darbu nesusitvarkanius vadovus. Be to, aikiai stoja ne padori ir valstybei nuoirdiai tarnaujani pareign pusje ir, pasidavs klano iniasklaidos takai, drsta koneveikti parlament, menkinti jo konstitucines galias, kaltinti nebtais igalvotais politiniais aidimais, tuo paiu metu, kai alyje vyksta liauiantis antikonstitucinis perversmas. Kada paminama demokratija, mogaus teiss, bet koks padorumas. O apie k kalba alies vadovas? Taip ir norisi po to paklausti, o k, ponas Prezidente V. Adamkau, asmenikai nuveikte, kad tokios padties nebt ir kodl oficialioje savo kalboje barate parlament, o neduodate pylos tiems niekadjams, kurie dirba ne Lietuvos labui? iuo savo pasisakymu, mano supratimu, V. Adamkus aikiai parod, jog jis net nemano imtis rimto darbo, kad valstybje sigalt teisingumas. Ms tyrimas ir visa valstybs vystymosi eiga visikai rodo, kad LR Prezidentui Valdui Adamkui sprendimus diktuoja valstybinink klanas, kuri dalis net dirba jo oficialiais pagalbininkais. Kadangi VSD galvoms buvo ir yra io klano daroma taka arba jie net yra klano sudedamosios dalys, todl vadinamojo VSD skandalo metu LR Prezidentas V. Adamkus ir atsiskleid, kam jis tarnauja. Tikrai ne Lietuvos monms, o saujelei elins struktros nekonstitucikai al valdani perjn. Paaikjo, kad pastariesiems. Tai rodo visa NSGK atlikto parlamentinio tyrimo vyki raida ir V. Adamkaus elgesys tyrimo metu ir po jo. LR Konstitucija pareigoja LR Prezident dirbti kartu ir gerbti parlament kaip Tautos atstovyb, nes ir vieni, ir kiti yra renkami Lietuvos moni. V. Adamkus nuo pat pradi um aiki ir nedviprasmik pozicij. Jis palaik klano mog, buvus VSD generalin direktori A. Poci ir pradjo atvir kritik ir konfrontacij su Seimu ir jo padaliniu NSGK. Nesureagavs ms pareikim, negana to, usipuol asmenikai mane, kad a Jam nepateikiau ms tyrimo mediagos. Padaryta tai buvo veidmainikai amoraliai. Veiksmas vyko 2006 m. gruodio 24 d., Ki vakar. Susirink ms graioje Dzkijos kaimo sodyboje su eima ruoms vsti Kaldas, t.y. ssti prie Ki stalo. Kaip priklauso padoriems pilieiams, iklausme graius LR Prezidento V. Adamkaus ir ponios Almos Adamkiens kaldinius sveikinimus, kuriuose Jis kviet santarvei ir susi-
269
taikymui. Ir tuoj pat po to per klanui nuolankiai tarnaujanios ponios Jolantos TV3 laid, kalbdamas J.E. V. Adamkus, usipuola mane tikrai netinkamu laiku ir grubiu tekstu... kakoks tai komiteto pirmininkas man nepateikia mediagos, nematytas dalykas... (cituoju i atminties). Visa kalba visikai disponavo su noru susitarti, iekoti santarvs, o buvo pasiptusio, nesigilinusio reikalo esm viei nepagrsti kaltinimai, itarti LR Prezidento lpomis LR Seimo komiteto pirmininko atvilgiu. Suprantama, vent man buvo sugadinta, nors k reikia vienas mogus prie bendrus valstybs reikalus? O esm buvo ta, kad LR Prezidento patarjas M. Ladyga odiu kreipsi mane ir papra, kad V. Adamkus nort susipainti su ms tyrimo mediaga. Bet, kaip pasak M. Ladyga, ne su visa, nes jis (t.y. Prezidentas) visos neskaitys. A paaikinau, kad mediagos yra daug: vien stenogram daugiau kaip 1500 puslapi ir niekas negali atrinkti, ko reikia Prezidentui. Be ios mediagos, yra daug ir kitos. Be to, norint perduoti mediag Prezidentui, reikia nustatyta tvarka tai padaryti, nes ji yra slapta ir iaip jos neioti negalima. Pokalbis, M. Ladygos praymu, buvo konfidencialus, a ir laikiausi io susitarimo. O po keli dien apie tai jau buvo parayta Respublikoje. Informacija tikrai ijo ne i mans. Supratau, kad taip kuriamas eilinis skandalas, kuriame, turint omenyje aukiau mint TV laid, aktyviai dalyvavo ir V. Adamkus. Vliau tai isisprend labai paprastai, Prezidentra para laik V. Muntianui ir mes mediag pateikme oficialiai, bet apie tai TV3 jau nekalbjo. Tai tik maas pavyzdys, kaip LR Prezidentas, neprims NSGK, kad aptart valstybs nacionaliniam saugumui svarbius klausimus, pats vieai koneveik mus ir palaik susikompromitavusius VSD vadovus. Niekas tokio teiginio paneigti negali, nes Seimui patvirtinus NSGK parlamentinio tyrimo ivadas ir neigiamai vertinus VSD vadovybs veikl, A. Pocius pats para atsistatydinimo pareikim. Ir toliau vyksta sveiko proto logika nepaaikinami dalykai. V. Adamkus turjo nedelsdamas teikti Seimui A. Pociaus atleidimo dekret, taiau jis asmenikai tai vilkina ir net 2007 met pradioje, neinia ko, nuvyksta VSD. Tai buvo ne kas kita, o tik demonstratyvus parlamentinio tyrimo ivad ignoravimas ir susikompromitavusi vadov palaikymas. Vieumoje skelbti V. Adamkaus paaikinimai, kad jis vyko palaikyti VSD kolektyv, neatitinka tik-
270
rovs. Su kolektyvu jis nesusitiko, tai tiksliai inoma. Susitiko tik su susikompromitavusiais vadovais. Bet tai ne nekaltas gestas, tai demonstravimas, su kuo ir k palaiko, o teisingiau nuo ko priklauso LR Prezidentas V. Adamkus. Tai, kas paminta aukiau, ir vlesni viei V. Adamkaus pasisakymai, bei jo reakcija A. Poci kartu su valstybinink klanu 2007 met kovo 15 dien i Seimo tribnos sureisuotame precedento neturiniame melo spektaklyje. To pagrindu vyko Valstybs gynimo taryba, kurioje buvo svarstomi igalvoti kaltinimai man asmenikai ir kliedesiai apie vienos partijos teroristinius umojus, o ponas Prezidentas visa tai vardija kaip labai rimt dalyk. Todl norisi labai aikiai paklausti J.E. Valdo Adamkaus: kas jus tampo u virvui, gerbiamasis. Negi js nebesuprantate, kad, remdamas ir gindamas i utv, js kenkiat savo valstybei Lietuvai? iandien ir kvailiui aiku, kad visa tai buvo tik desperatiki bandymai sumtyti pdas, klanas vadovavosi principu, dar skelbtu garsaus bolevik vado V. Lenino geriausia gynyba tai puolimas... Jie puol juodai tepdami mus, kurie siekme vieno Tiesos ir truput daugiau teisybs Lietuvoje. Taiau visi klano A. Pociaus lpomis pagarsinti ir Lietuvos ryto bei TV3 ini tarnybos deimteriopai pajuodinti ir pakartoti kaltinimai subliko, kitaip ir bti negaljo, nes tai buvo klastots ir pramanai. Ponas V. Adamkus ne tik kad nieko u tai nenubaud, bet net vieai nepasmerk. Negana to, jis net neidrso nuo j atsiriboti. Buvo momentas, kai a vis dar, nenordamas prarasti vilties, maniau, o gal LR Prezidentas ne visk ino, gal jis nori suprasti, bet jam kakas trukdo. Dalis ms komiteto 2007 m. gegu dar kart kreipms LR Prezident V. Adamk. Taiau visa tai liko be atsako. Dabar abejoni dl V. Adamkaus pozicijos nebeturiu. Ir tam, be aukiau ivardint aplinkybi, turiu papildom pagrind. 2007 met spalio mnes bnant man tarptautinje konferencijoje ir skaitant praneim, paskambino Prezidento patarjas M. Ladyga ir perdav V. Adamkaus asmenin kvietim skubiai susitikti. Apie susitikim a ilgai tyljau ir net nuslpiau nuo iniasklaidos, maniau, svarbiau pasiekti tiksl. Visko ir dabar neatskleisiu, manau, kad tiek netiesos pats ikentjs (apie tai truput vliau), kovodamas ne dl savo gerovs, o dl valstybs reikal, turiu teis praskleisti vien io susitikimo aspekt.
271
272
273
Prieastis buvo paprasta: mes NSGK nuolat reikalavome ir reikalaujame iki iol, kad bt nors kakiek vykdomos Seimo patvirtintos ms tyrimo ivados. Svarbiausia, maniau tada ir esu sitikins dabar, kad VSD bt apvalytas nuo susikompromitavusi vadov, ne tik A. Pociaus, bet ir jo pavaduotoj D. Jurgeleviiaus bei D. Dabainsko ir kad i premjero patarj bt atleistas A. Januka. Apie tai ir kalbjome su LR Prezidentu V. Adamkumi. Jis pra, kad palaikytume naujj VSD vadov P. Malakausk. Su tuo sutikau ir nuoirdiai bei primygtinai praiau isprsti pavaduotoj atleidimo problem. Mes buvome tik dviese, liudytoj neturiu, bet ir neturiu tikslo meluoti, mane LR Prezidentas V. Adamkus patikino, kad per kelis mnesius nei D. Jurgeleviius, nei D. Dabainskas nebeliks VSD. Prajo beveik metai, o ie susikompromitav ponai ir toliau dirba. A savo paad tesjau, bet J.E. V. Adamkus ne. Ir norime to ar ne, bet turim pripainti kari ties LR Prezidentas V. Adamkus nra savarankikas. Jis labai smarkiai veikiamas ir valdomas vadinamojo valstybinink klano. Todl ir ivada labai lidna, nra ko stebtis, kad jis nedirba Lietuvos moni gerovei. Jis paprasiausiai negali, nes jam neleidia, o pasiprieinti jis bijo, nes stinga drsos. Ar Lietuva turi toki galimyb leisti sau turti nesavarankik, neveikl ir nedrs Prezident? Ar tai nra viena i prieasi, kodl taip blogai valdoma valstyb ir taip daug moni joje kenia neteisyb? Galite mans klausti ir kaltinti, o k padariau asmenikai? Noriu, kad biau teisingai suprastas. NGSK pirmininkas neturi koki nors iskirtini teisi ar administracini gali bei itekli. Vis laik buvo trukdoma dirbti, buvau puolamas, bet nepaisant toki, sakyiau, ekstremali slyg, ms saujels parlamentar pastang, nepalaikom alies vadov, mes turjome tik vien galimyb vieum ir tuo naudojoms. Mano manymu, buvo svarbu, kad kuo daugiau alies moni suprast, kad tai nra kokios nors vienos staigos problemos. Tai visos alies ateities problema.
274
Algimantas Matuleviius: Valstybs uvaldymas atsilieps visiems

Valstyb supurts ir piktaizdes apnuogins Valstybs saugumo departamento (VSD) skandalas ikl daugiau klausim nei pateik atsakym. Apie tai, kokios ivados darytinos skaitant pavieintus slapt liudijim pluotus ir k tai reikia visai valstybei bei monms, ar teisingame kelyje naujasis VSD vadovas su Seimo NSGK pirmininku Algimantu Matuleviiumi vienu aktyviausi uvirusi politini kov dalyvi kalbasi Balsas.lt urnalistas Tomas yvas. Nuo to momento, kai visuomenei tapo prieinama dalis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto Valstybs saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo mediagos, prajo nemaai laiko. Atrodo, kad dabar jau kalbama ne apie jos turin, kuris taip ir nesudomino alies vadov, o apie tai, k su ja ivis daryti? Gal galite pasakyti, kiek su ja susipaino Seimo nari ir kodl, Js nuomone, ji nerpi pirmiesiems valstybs asmenims? Ir k su ta mediaga darysime? Dabar labai geras laikas apie tai diskutuoti, nes netrukus sulauksime kitos komisijos ivad. Dl tos, kuri turjo tirti Juro Abromaviiaus t, o i tikrj tyr ir interpretavo tai, k anksiau dar kita komisija. Atkreipkite dmes, kaip reaguojama: ivados dar net nepaskelbtos ir nepatvirtintos Seime, bet, kalbdami apie generol Arvyd Poci (nelemtas pavardi sutapimas...), kuris k tik ivaiavo dirbti NATO, alies vadovai jau grietai reikalauja aikintis ir teigti, kad generolui gali tekti pasitraukti. domu tai, kad vieno tyrimo esama oficiali mediaga, nesusipainus ir nesigilinus, pavadinama vos ne niekine, o kitos projektai jau tampa toki pareikim ir personalij galimo persekiojimo prieastimi. Tok poir vertinu neigiamai. Tai, k mes atskleidme savo atliktame VSD veiklos tyrime, ir kas matyti mediagoje, yra labai svarbu. Atskleidme, kad valstybje egzistuoja klanas, nekonstituciniais bdais mginantis daryti tak valstybei. Pasinaudojant neskaidriais verslo ryiais mginama daryti tak ms alies specialiosioms tarnyboms. Tai ne iaip kokia nors privataus verslo korupcija, kai kakas kakam duoda ky. Tai kur kas rimiau. Svetimos
275
jgos, k mes aikiai parodme, mgina paveikti tarnybas, atsakingas u ms saugum, o ms vadovai to nenori matyti. Kodl? Ogi todl, kad tiesa bado akis ir reikt pripainti savo pai klaidas. Specialiosiose tarnybose yra veikj (pavards mediagoje), kurie gana svariai veikia pirmuosius asmenis. Tai sukuria situacij, kuomet valstyb tampa neprognozuojama. Viena institucija sukompromituojama, kita apipainiojama neaikiais saitais ir alies mons tiesiog sutrinka nesulaukdami efektyvi ir reikaling sprendim. Rezultatas jie tiesiog, tarsi kerydami, neina rinkimus. Tai mintiems takotojams, prilendantiems prie valstybs valdymo, labai naudinga, nes silpnina demokratijos, kuri dl savo prigimties labai paeidiama, mechanizmus ir leidia jiems dar skmingiau tvarkytis valstybje kaip patinka. Vienas i pavyzdi pusantr met prokurorai tamposi su V. Uspaskicho byla ir kai pasakai, k apie tai manai, labai pyksta. Kodl neiskyrus epizodo su nelegali pinig atveimu Lietuv ir neatidavus to teisman? ia neiduosiu paslapties, apie tai jau rayta: jei V. Uspaskichas atve Lietuv nelegalius pinigus, tai net ne buhalterins apskaitos dalykai, kaip kvalifikuoja prokurorai, o pinig plovimas ir straipsniai ten visai kiti. Kiek galima katin tampyti u uodegos? Praeina taip isidirbinjant pusantr met ir berniukai bei mergaits, nuvaiav Maskv, parsivea V. Uspaskich. Manau, tai labai naudinga ir efektyvi dm udanga. Mintiems veikjams io triukmo reikia. Kaip gali pusantr met nuo teissaugos Rusijoje slapstsis mogus kandidatuoti Seim ir k tai sako apie ms valstyb? Tik dzk dka parlamentas, kaip institucija, nebuvo diskredituotas, ko ir buvo siekta. Vadinasi, js pritariate tam, kad ir V Uspaskicho sugrinimas Lietu. v yra susijs su minto klano veikimu prie valstyb bei jam naudingas? Be jokios abejons. Labai patogi dm udanga, kad ta pati Seimo NSGK surinkta mediaga pasimirt ir ne taip badyt akis. Jau daug k jie iband. Mgino padaryti i Matuleviiaus neva kagbist. Neideg. Tuomet panaudojamos kitos temos. irkit, kiek laiko dirba L. Grauiniens vadovaujama komisija. Ir galiausiai igalvoja dar vien naujien, kuri eksploatuoja per atitinkam iniasklaid neva konservatoriai susij su teroristais.
276
Tegul tai nekantys ponai pirmiausia imoksta terorizmo apibrim, supranta, k is odis reikia. Juk vienai i pagrindini partij mesti tok kaltinim yra ne juokas ir tai kainuoja visai valstybei bei jos vaizdiui. Taiau kai kuriems veikjams tai n motais. tak valstybje mginama isaugoti perengiant visas manomas ribas, bet kokia kaina, paiais juodiausiais metodais. Dar vienas to pavyzdys Vytauto Pocino ties byla. Niekaip nemanoma priprayti, kad prokuratra sureaguot uvusio mogaus meiim. Galiausiai paaikja, kad prokuratra net netyr nuudymo versijos. Prokurorai pyksta, kai juos kritikuoju, bet u k pyksta? U tai, kad nemato V. Pocino meiimo? U tai, kad nesugeba atskirti V. Uspaskicho bylos nuo bylos Darbo partijai? Juk ne darbo partija, o konkretus mogus gavo sskaitas nelegalius pinigus. Nereikia bti teisininku, kad suprastum, jog toki dalyk vilkinti negalima. Gal dar patempsim iki kit rinkim, kad vl galt kandidatuoti? Taip bus ir vl pasityiota i valstybs. Kai diskredituojamas visas Seimas, tai jau valstybs silpninimas. Minjote iniasklaid. Js nuomone, ji skandalo metu neatliko to vaidmens, kuris jai priklausyt demokratinje alyje? Ta iniasklaid, kuri skleidia mint neties, kompromituoja pai odio laisvs idj. Demokratija, kaip minjau, paeidiama. Jei odis tikrai laisvas ir nuomones galima reikti laisvai tai yra pagrindin demokratijos jga. Prisidirbusius politikus ji ir turi valgyti, bet mons anksiau ar vliau pajunta ir tai, kad pati iniasklaida yra iki aus sivlusi. Tai erzina, prieina mones. Tada imama galvoti pagal A. Valinsko juokais isakyt mint: Duokit man karv, metus rodysiu j televizijoje ir ji pateks Seim. Juokas juokais, bet moni nusivylimas demokratij griauna. Kada Lietuvos rytas ar TV3 pateik dvi nuomones apie gyvuosius ar mirusius? Visi tie informaciniai karai dar ir vargina bei demoralizuoja mones, kaip js pats minjote. Kaip tikinti rinkj, piliet, kad tokios problemos kaip VSD reikalai, valstybs uvaldymas, svetimos takos ir pan. yra aktualios ir jam? Daugeliui juk atrodo, kad tai Seimo ir keli valdinink pasistumdymai. Labai paprasta. Tai tiesiogiai susij dalykai. Jei valstybje veikia neteistos takos, susilpnja valdios galimybs tvarkyti monms aktualius dalykus. Kai negalima priimti efektyvi sprendim, nemanoma nor-
277
maliai reaguoti nei kain kilim, nei ekonominius sunkumus. monms, kuriems reikia dar vis labai sunkiai rpintis savo pragyvenimu, tada visai pagrstai atrodo, kad jais nesirpinama. Pavyzdys nesugebama ukirsti kelio karteliniams susitarimams ir kain kilimui. Juk ne emdirbiai pakl grd kainas. Net ir perdirbjai ne k udirbo. Peln luojasi didieji prekybos centrai. Tai daugelio ms vyriausybi politikos rezultatas, kuomet keliems prekybos tinklams buvo leista be saiko isiplsti miestuose, istumiant i rinkos smulkios prekybos versl, atimant i moni galimyb usidirbti, sunaikinant konkurencij. Visur itisai tik Vilniaus prekyba, Iki ir Norfa. Taip. A u verslo laisv, bet kai perengiama riba, kai verslas monopolizuojamas, tos verslo laisvs kaip tik ir nelieka. Kodl Vakar alyse, siekiant skatinti smulkj versl, didieji centrai yra tik miesto pakraiuose? Btent tik tokiomis slygomis, kai konkurencijai ir smulkiajam verslui paliekama erdv, galima kalbti apie socialin rinkos orientacij. Kitas pavyzdys naujosios atomins elektrins reikalai. I pradi lyg ir buvo kalbama apie tai, kad gals dalyvauti ne vien Vakar skirstomieji tinklai, valdomi Vilniaus prekybos. Nesu prie j nustats, bet niekas nepaaikino, kodl atrinkta viena vienintel privati kompanija. Ir kas j atrinko? Lyg ir nebuvo nei konkurs, nei didesni diskusij? Strateginis premjero patarjas, kiek inau, patar. Tam ir yra strateginis. Lenkams ir latviams, kiek inau, tokie dalykai nelabai prie irdies. Jie taip pat turi privataus kapitalo, kuris nort dalyvauti. Energetiniuose objektuose, tokioje nedidelje alyje kaip ms, privataus kapitalo dalyvavimas gali bti tik dalinis ir tik visikai skaidrus. Kakieno u udar dur pasiektas susitarimas visai taip neatrodo. inoma, apie tai dar kalbsime Seime. Komitetas ia elgsis principingai. Laukiame i kio ministerijos Saugikli statymo strateginiams objektams projekto, kuris vluoja. Pagaliau, kodl niekas Vyriausybje nedirba dar vienu itin svarbiu klausimu? Juk net ne su visa Europos komisija ar Europos Sjunga, o viso labo su dviem valstybm Vokietija ir Austrija reikia sutarti dl Ignalinos AE 2-ojo reaktoriaus veiklos pratsimo. inome, kad tai manoma padaryti. Apie tai byloja Seimo nari informacija, t patvirtina energetikai, taiau Vyriausyb nesuinteresuota. Kodl? Strateginis patarjas nepatar to daryti? Gerai, kad pagaliau apie tai prabilo Prezidentas.
278
Juk tokia laikysena galime susigriauti vis ekonomik. Po 2009-j gali nutikti net ir taip, kad nepads n Gazprom. Daugel met jie nuolat supirkinja energetinius objektus Europoje, investuoja politin tak, bet ne duj gavyb. Pai duj gali pritrkti net rusams, jei nebus subalansuoti gavybos ciklai. Savo rinkos sskaita jie netieks. Visokios kalbos apie Turkmnijos dujas ir pan. raytos akmis ant mnulio. Mes negalime tuo nesirpinti. 2-ojo elektrins bloko klausimas itin svarbus, nes skaiiavimai rodo, kad elektros energijos truks labai. Kas bus su ekonomika, jei kainos oks kelet kart? Visi ie klausimai piktybikai nesprendiami. Tai toks yra ito neformalaus klano, arba klubo, vadinkit kaip norit, takos ir veiklos mastas bei rezultatas. Ir visa tai palies mones tiesiogiai. Todl turime judti priek, pasistengti, kad po vyksiani nauj Seimo ir Prezidento rinkim valstyb nebt uvaldyta galutinai. Grkime trumpam prie VSD temos. Konstatuota, kad departamentui ir valstybei padaryta didel ala, istumta deimtys moni su didiuliu dirbiu. T al visgi padar konkrets mons kokia bus j atsakomyb? Tai, kas konstatuota ms ivadose, galioja ir mes neketiname trauktis. Komitetas nusiteiks jas realizuoti, ir tai tik laiko klausimas. Laiko tai pareikalaus, nes reikia tvarkyti ne tik atskirai VSD, bet ir kit specialij tarnyb, operatyvins veiklos kontrol. ia daugyb neisprst problem. Mginant kak daryti sutinkamas didiulis pasiprieinimas. Nuo pradi elgms demokratikai surinkome inyb atsiliepimus. Pastarosios draugikai para, kad keisti nieko nereikia. Tai yra aikiausias signalas, kad keisti tikrai btina. iandien ms tarnybos prato naudotis valstybs galiojimais klausytis pokalbi, sekti ir niekam visikai neatsiskaityti. Teks atprasti. Kaltinimai, kad mes kak ketiname sugriauti ar griauname juokingi. Juolab kad kaltina mons, kurie patys dirbo vairiose komisijose. Komisijose, kurios pavieindavo pokalbius ir islaptindavo juos atgaline data. Atmetant simpatijas ar antipatijas monms, prie kuriuos tai buvo nukreipta, itaip elgtis negalima. Galiu ta proga dar kart atmesti mel, jog kada nors prame operatyvini byl ar kako panaaus. Reikia pasiekti, kad bt tvarka ir tuo paiu metu, ikilus institucij
279
ar valstybs uvaldymo pavojui, bt slygos tam ukirsti keli. Nebtinai reikia imtis darbo tik tada, kai kak jau reikia kiti kaljim. Galima ir reikia padaryti, kad sustabdytume t veikl anksiau ir gal niekam n nereiks sdti gal pakanka tokius ponus paalinti i pareig. Valstyb turs susitvarkyti taip, kad niekam nekilt pagunda ir nebt slyg kakur neformaliai ukulisiuose vadovauti pareignams, ministrams ar prokurorams, o dar ir organizuoti meiimo kampanijas prisidengiant laisvu odiu. Penkt mnes dirba naujas vadovas ar esate patenkintas pasirinkimu?K darysite su susikompromitavusiais pavaduotojais? Kad pono Povilo Malakausko kandidatrai pritarme, manau, nebuvo klaida. Mums buvo primestos tokios absurdikos aidimo taisykls, kad kitaip tiesiog negaljome pasielgti. Visgi lyginti jo su Arvydu Pociumi nemanoma. Pastarojo tiesiog nebegaljome toleruoti iose pareigose, o jo personalin klausim, kur reikjo ir galima buvo isprsti labai staigiai, buvo neleistinai delsiama sprsti. Povilas Malakauskas visa galva tinkamesnis mogus, gal tik drsos palinkiau daugiau. Taip pat ir sprendiant personalinius klausimus. Nereikia bijoti teism ir panai dalyk. Jei negalima pasitikti susikompromitavusiais asmenimis, tai negalima ir tiek. J ten neturi bti ir takas. Kuriamiems kontrols mechanizmams (nesutinku su P. Malakausko svarstymais) neturi bti sukurta jokios tarpins institucijos, kad atsirast pasitikjimas tarp politins ir valgybins bendruomeni. Jei toje valgybinje bendruomenje yra tie ponai, kuriuos minime savo ivadose, tai a jais nepasitikiu ir niekas ia nieko nepakeis. Joki kompromis bti negali. Reikia skaityti Konstitucij ir be joki dvasi. Ten parayta, kas yra kas. Kontrols mechanizmui, mano nuomone, reikia nedidels institucijos, atskaitingos NSGK, kuri vykdyt vis specialij tarnyb kontrol. Ten dirbt specialistai, kuri skyrimo mechanizmus dar reikia apgalvoti. Seimas ivis turt atsigrti institucij kontrols funkcij, ko nebuvo 18 met, o maiau rayti niekieno neskaitom popieri. ios sferos sutvarkymas, kaip minjau, reikalauja laiko. Reikia pasiekti, kad turtume stipri tarnyb, pirmiesiems asmenims teikiani objektyvesn informacij, o ne ja manipuliuojani ar net slepiani.
280
K manote apie P. Malakausko nenor dalyvauti liustracijoje ir teigin, jog su KGB susij diplomatai ne VSD reikalas? Manau, ponui Malakauskui reikt atsargiau daryti pareikimus. Teorikai tai gal ir nebt visai VSD funkcija, bet statymas aikiai nusako, jog VSD turi dalyvauti liustracijoje. Juolab iandieninje realioje situacijoje, kai tam tiesiog nra alternatyvos teks bendradarbiauti. Aiku, ji neturi vykti vadovo kabinete ir naudojantis telefonine teise. Svarbu prisiminti dar vien dalyk. Turime nemaai prisipainusi asmen, kuri incognito valstyb sipareigojo saugoti. sipareigojim valstyb turi vykdyti, jei nori, kad ja pasitikt. Dar reikia stengtis neusiaisti, nes ne visi pavojai, kurie ikil iandien, imtu procent su liustracija susij. Aiku, kai 1999-aisiais priiminjo statym, KGB rezervist kategorij pamiro smoningai. Todl ir vyksta tas tampymasis. Juk kas jau ia tokio baisaus bt nutik, jei bt sutikta su apribojimais rezervistams iki 2009-j? Bet ne. J ivis negalima liesti. Tipikas pavyzdys, kai dl keli moni interes aukojami valstybiniai. Mginame taisyti Liustracijos statym ir pakelti komisij i saviveiklinio lygio, pradti finansuoti. Deja, statym vl stabdo. Paminjote Konstitucini Teism. K dabar manote apie jo vaidmen? Ar jis taip pat neatsparus takoms? Be abejo, ir jau daroma taka. Vien toks sprendimas, kai atstumiama vir milijono moni, kaip padaryta su pilietybs klausimu, yra ygdarbis, kur sugalvojs koks nors hipotetinis generolas galt matuotis vaigd, nes tai bt tikrai nemenkas smgis tokiai maai aliai.

Apie antr asmen valstybje, buvus LR Seimo Pirminink V. Muntian, sunku rayti. Tai mogus, kuris bijo savo elio, bet sugebjo nesibijodamas sipainioti vaikik skandaling istorij, dl kurios neteko posto. Tiesa, jis band aikinti, kad jam atkerijo u tai, kad jis palaik mane, bet a kakodl tokio atvejo nepamenu. O pamenu atvirkiai, kad jis labai igyvendavo ir man, kaip Pilietins demokratijos partijos kolegai, priekaitavo, kad a gadinu jo santykius su Prezidentu. Jo odiais tariant, LR Prezidentas buvo labai nepatenkintas mano veikla kaip komiteto pirmininko, nes kliau visas negeroves dienos vies. A as-
281
menikai praiau pono V. Muntiano paaikinti V. Adamkui, kad yra realios grsms alies nacionaliniam saugumui ir demokratinei santvarkai. Jis to neklaus, o kreip dmes tik tai, k apie j asmenikai pagalvos io pasaulio galingieji. Anksiau buvau neblogos nuomons apie V. Muntian kaip apie mer ir Seimo vicepirminink, taiau nusivyliau pamats, kaip jis isigando susidrs su realiu pasirinkimu tarp tiesos ir melo sudreifavo. Matyt, dl tokio trypiojimo vietoje ir dar Dujotekanos atstovo V. Orechovo patarim klausymo jis prijo liepto gal. O galjo tik bdamas alia pasakyti, kad mes darome labai svarb ir reikaling valstybei darb ir visus pakviesti padti. Tai bt verta tautos atstovo lyderio pozicija ir iandien jis bt vis gerbiamas. V. Muntiano mogikai gaila, kaip dabar, panaudojant jo paslydim, su juo susidorojama. Bet norisi priminti, kad jam reikjo bti tvirtesniam ne tik ms tyrimo metu, bet ir sukilti prie baisiai aling aliai afer Leo Lt, o jis nuolankiai balsavo u. Taip pat aklai palaik G. Kirkilo neteist atjim premjerus ir net prieinosi, kad tai bt itirta. U tokius nuolaidiavimus jam ir atsilygino V. Uspaskicho praomi, o tas, kur reikia savo kareivi, balsus parduoda visokioms G. Kirkilo ir A. Janukos aferoms palaikyti. Taigi V. Muntianui reikjo nesiblakyti, o drsiai likti su Lietuvos monmis ir kovoti u ties. Deja, matyt, pristigo drsos ir ryto. Manau, ia labai tiks Kstuio Girniaus Veido urnale 2008 m. balandio 28 d. ispausdinto straipsnio fragmentai.
Seimo negerbiantys parlamentarai

Seimo nariai turt visada isaugoti parlamento institucin orum ir utikrinti, kad jo galios nebt dirbtinai apribojamos. Deputatai visada gali ir turi isaugoti parlamento institucin orum, utikrinti, kad jo galios nebt dirbtinai apribojamos, nepriimti nutarim, kurie nesuderinami su pagrindinmis jo uduotimis. Seimas yra svarbiausia Lietuvos valstybs institucija, nustatanti pagrindines politikos gaires, priirinti Vyriausybs veikl. Be to, ia rykiausiai ireikta gyventoj valia. Seime vyksta svarbiausi alies politiniai debatai. Deja, dabartiniai deputatai umirta, kad visi Seimo nariai privalo ginti pamatines
282
institucines vertybes ir negali leisti politinms aistroms ar vaidams ugoti tos pagarbos, kuri jie turi rodyti Seimui kaip institucijai. Institucinio orumo paeidimo pavyzdi daug, bet paminsiu tik kelis. Geras pavyzdys Seimo elgesys, prasidjus Vyriausybs deryboms su NDX energija. Nors galiojantis Atomins elektrins (AE) statymas nurod, jog nacionalinis investuotojas turi bti kuriamas Lietuvos energijos pagrindu, Seimas nesiprieino ultimatyviam NDX energijos reikalavimui, kad nacionalinis investuotojas bt kuriamas patronuojanios bendrovs Leo LT pagrindu. Uuot sakmiai nurods Vyriausybei, kad derybininkai turi gerbti galiojant statym ir atmesti NDX energijos slygas, Seimas tyljo. Ir tik paskui patais AE statym, kad jis atitikt Vyriausybs ir NDX energijos susitarim. Tuo Seimas parod, kad jis savo paties priimtus statymus laiko provizoriniais nutarimais, kuri, reikalui esant, galima nepaisyti. Teisinje valstybje statymai gerbiami, o ne keiiami post factum, kad jie atitikt valdios veiksmus. Be teiss priirti vykdomosios valdios veiksmus Seimas negali gyvendinti savo pagrindini statym leidybos, j veiksmingo vertinimo, apkaltos ir kit funkcij. Subrendusios demokratijos alyse valdios institucijos privalo parlamento komitetams perduoti j praomus dokumentus. komitet apklausas kvieiami atsakingi pareignai turi atsakyti jiems pateikiamus klausimus. Tik paiais ypatingiausiais atvejais vykdomoji valdia gali nepaklusti parlamentui. Pavyzdiui, kai Amerikos prezidentas sako kai kuriems pareignams nesuteikti visos reikalaujamos informacijos ar atsakyti visus klausimus, nes tokios informacijos perdavimas neleist jam atlikti savo pareig. JAV aukiausiasis teismas dar nra nustats ios prezidento privilegijos apimties, bet kiekvienu atveju tik prezidentas gali ja naudotis, o ne koks nors pareignas, net einantis paias atsakingiausias pareigas, tarkime, gynybos ar usienio reikal ministro. Valstybs saugumo departamentas (VSD) jau itisus metus atsisako perduoti Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) reikalaujamus dokumentus. Seimas neskubjo ginti komiteto, taigi savo teisi, o elgsi taip, lyg NSGK bt kokia nors nepriklausoma institucija, kurios nesutarimai su VSD nieko bendra neturi su Seimu. Seimo laikyse-
283
n veikiausiai lm daugelio deputat nepritarimas komiteto pastangoms iaikinti VSD veiklos ukulisius. Bet is komitetas kalba Seimo vardu, tad Seimas negali nuo jo atsiriboti, juolab kad bta dviej pavojing precedent. Pirma vienai inybai nepaisius teist Seimo komiteto reikalavim, jos pavyzdiu gali pasekti ir kitos. Antra numodamas ranka komiteto reikalavimus, Seimas susilpnino savo ir taip ribotas galimybes atlikti prieiros funkcij. Dar gdingiau Seimas elgsi pernai kovo 15 d., kai tuometis VSD vadovas Arvydas Pocius i Seimo tribnos apkaltino NSGK pirminink Algimant Matulevii bendradarbiavus su KGB ir leido suprasti, kad jis ir toliau tai daro. Tuo A. Pocius netiesiogiai pripaino, kad Saugumo departamentas renka mediag apie parlamentarus, kuri gali bti panaudota siekiant diskredituoti savo kritikus. Jeigu JAV ar bet kurioje Vakar demokratijos alyje saugumietis drst panaiai apkaltinti parlamentar, jis bt atleistas i pareig t pai dien. Juk grasindamas A. Matuleviiui, A. Pocius grasino visam Seimui ir j emino, tarsi parod, kad klerkas grasinimais ar kompromatais gali priversti Seim nusileisti. Uuot atstatydins A. Poci, Seimas j net palaik, nepritardamas nutarimo projektui atleisti j i pareig. Dar verta paminti balandio 1-j parodytas socialdemokrat pastangas inicijuoti parlamentin tyrim ir nustatyti, kaip usienio jgos takojo ar kitaip band paveikti konservatorius ir kitas partijas, kurios prieinosi Leo LT teisinaniam statymui. Pirm dien net 37 deputatai pasisak u nutarimo projekt, nors tyrimas buvo grindiamas prielaida, jog kitaip manantys parlamentarai, ko gero, yra svetimos valstybs papirkti ar veikiami. Koktu, kad Seimo nariai mgina suvaryti nenuginijam ir neribojam kiekvieno parlamentaro teis reikti savo sitikinimus ir pasisakyti svarbiausiais dienos klausimais. Pritarus projektui, odio laisv ir teis atstovauti savo rinkjams bt smarkiai nukentjusi. Ilgainiui parlamentarai prablaivjo ir atsisak io ketinimo. Tai, kad projektas i viso buvo svarstomas, rodo, jog kai kurie deputatai nesuvokia, kas yra Seimas. Kai patys parlamentarai negerbia Seimo, nestebina, kad panaiai elgiasi ir paprasti pilieiai.
284

Labai taikliai ir tiksliai pasakyta. Ne kart abiem Seimo pirmininkam A. Paulauskui ir V. Muntianui esu asmenikai sils i esms perirti Seimo veikl. Pus laiko skirti statym leidybai, o pus parlamentinei kontrolei. Pastaroji turi bti ne progin, o gili ir dalykika. Mes tok pavyzd parodm, taiau btent A. Paulauskas NGSK tyrim labiau u kitus kritikavo, suprantama, jam buvo svarbu isaugoti savo statytin ir informatori A. Poci. Bet tada kyla klausimas, kokiam tikslui esate politikoje, ponas A. Paulauskai? Savo asmenini ar alies problem sprendimu usiimate? Atsakymas akivaizdus. O dl parlamento bkls ir jo darbo rezultat atsakomyb tenka ir pilieiams. Kuo ilgiau Seim rinksite tuos, kurie nieko js labui nenuveikia, tol ir bus tokia situacija. Reikia rinkt drsius, mstanius, dirbanius, padorius mones. Toki Lietuvoje daug. Apie premjer Gedimin Kirkil labai daug prirayta. Matyt, vis esm apibdina nelabai paplits, bet taiklus anekdotas, kad be reikalo G. Kirkil bara. Tikrasis premjeras juk ne jis. G. Kirkilas dirba tik A. Janukos (tikrojo premjero) atstovu spaudai. Kaip buvo praverstas ir nepaskirtas premjeru Z. Balytis ir dar po to jo snus tampomas po teismus, suprantama, u tv, manau, Lietuvoje daug kas supranta. Kaip Seimo nario Pinskaus namuose buvo organizuotas antikonstitucinis smokslas dalyvaujant Dujotekanos savininkui R. Stoniui, Tarptautini santyki instituto direktoriui R. Lopatai, Darbo partijos vadams (kai j krjas V. Uspaskichas slapstsi nuo Lietuvos teissaugos Rusijoje) ir susitarta, kad G. Kirkilas bus padarytas premjeru, daug kas girdjo. Vis it tapimo premjeru neteist veiksm fone mans visikai nestebina G. Kirkilo pozicija vieai koneveikti ms parlamentin tyrim ir jo ivadas. Jis tiesiog negaljo ir, manau, nenorjo kitaip elgtis, nes nelegaliai valstybinink klano paskirtas post apgaunant visus, tarp j ir dal Seimo, jis tiesiog privalo klanui laiyti padus ir visaip stengtis jiems siteikti. Tai jis skmingai ir dar trukd ms tyrimui, koneveik ivadas, nuolat usipuldavo mane asmenikai. Gal gale sukompromitavo vis savo partij. Manau, kad ruden Lietuvos mons tai teisingai vertins ir toki veikj Seim nerinks. Socialdemokrat partija u jiems valstybinink klano kit savo pirminink G. Kirkil turi sumokti skaudiai ir visiku fiasko
285
Seimo rinkimuose. Nes visos bdos, kurias iandien mons patiria, yra dl j ir su jais vien krv susimetusi A. Zuoko, V. Uspaskicho, K. Prunskiens, A. Paulausko nemokiko alies valdymo rezultatas. Labai charakteringas G. Kirkilo nesavarankikumas i lyg ir nedidelio, bet labai simptomiko vykio, kuris gerai rodytas Linos Peeliniens straipsnyje, ispausdintame Valstiei laikratyje 2007 met rugpjio 14 dien. Pateikiu io straipsnio fragmentus.
Draugiki piets
Baigiantis Seimo pavasario sesijai, Tvyns sjungos pirmininkas Andrius Kubilius samprotavo, kad iki rudens natraliai susiformuos nauja valdanioji dauguma ir tada automatikai pasibaigs konservatori parama Gedimino Kirkilo Vyriausybei. I tikrj tada vl sikibti valdios vair svajojo ir Artro Paulausko Naujoji sjunga, ir Darbo partija (V. Uspaskichas vis dar slapstsi Rusijoje). Taiau premjeras G.Kirkilas buvo labai patenkintas socialdemokrat ir konservatori bendradarbiavimu. Garsiai jis skelb, kad net rinkjai tokiu valdios modeliu patenkinti juk savivaldybi rinkimuose nugaltojai buvo socialdemokratai ir konservatoriai. Premjeras nutyljo dar vien prieast, kodl dabar gerai, primus naujus koalicijos partnerius, socdemams reikt dalytis ir turimus ministr portfelius, o dar labiau fragmentuot Vyriausyb bt sunku suvaldyti. Prasidedant naujam politikos sezonui dar kvailiau socdemams bt jungtis su Darbo partija, kuri demonstruoja esanti valdoma i Maskvos kia savo bgl Viktor Uspaskich balotiruotis Dzkijos apygardoje, kur spal bus rinkimai laisv Seimo nario viet. O Loreta Grauinien net stengiasi Rusijos globotiniui grinti Lietuvos (?) partijos pirmininko titul. Socdemams dabar gerai. Tuo labiau kad darbieiai tuntais perbga j partij, ir iki eilini Seimo rinkim Darbo partijos visai gali nelikti (kaip visi gerai galvojo knygos aut. past.). O Tvyns sjungai blogai. Kuo toliau, tuo labiau ji rizikuoja virsti ideologij praradusiu aminai opoziciniu socdem prielipu. Vytauto Landsbergio vadovaujama Tvyns sjungos Politin taryba jau pasil parti-
286
jai svarstyti paramos Vyriausybei nutraukim. Svarstymas turt bti labai atviras ir domus (o kai kas dejuoja, kad ms partijos nedemokratikos). G. Kirkilo Vyriausyb yra dl ko kritikuoti: nepajg itraukti i bankroto Alytaus tekstils mons, o tik visikai j sulugd. Prezidentas Valdas Adamkus k tik pamat ir sulugdyt alternatyvios energijos mon Geoterm (lyg i mnulio bt atskrids, o ne Lietuvai vadovaut aut. past.). Vyriausyb nesuvaldo infliacijos, nesutvarko medicinos. Mokslininkams algas kl 10 proc., bet, pasinaudoj statymo spraga, iki 14 19 tkst. Lt algas pasididino tik institut vadovai. Panaiai atsitiko didinant algas medikams ir pedagogams. Lyg tyia kuriama virinink ir j verg valstyb. Nra statym (o gal politins valios) politinei korupcijai veikti, lobizmui deramai sustyguoti. Bet visus tuos priekaitus premjeras gali atremti: suklydo, nespjo, taisys, darys... Objektyviai vertinant, vis dlto reikia pripainti, kad G. Kirkilas ne blogiausias premjeras. Bent jau atrodo ne savanaudis reikaliuk tvarkytojas, o ipruss politikas, dl kurio ne gda ir Vakar demokratijos struktrose (kokia autor buvo naivi knygos aut. past.). Konservatoriams verta svarstyti ir tai, kad, nutrauk param Vyriausybei, jie neabejotinai bus apkaltinti neva griaunantys valstybs stabilum ir besirpinantys tik savo vaizdiu prie rinkimus. Taiau dar blogiau, kai Lietuvos politinje sistemoje nelieka idj kovos. Jei rinkjai neturi vertybinio pasirinkimo, nelieka ir demokratijos. Btent dl Tvyns sjungos tapatybs erozijos, kuri pastebjo V. Landsbergis, kuo toliau, tuo labiau prigis urnalist kuriami gandai, kad politikos koridoriuose paslapia G. Kirkilas su A. Kubiliumi jau pasidalijo net bsimuosius Prezidento bei premjero postus. Beje, nereikia kurti joki dirbtin pretekst paramai nutraukti. K tik G. Kirkilas sureng slapt pasitarim dl bsimos Valstybs saugumo departamento (VSD) veiklos. Kaip sako jame dalyvavs Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas, pasitarti reikjo, nes naujasis VSD vadovas Povilas Malakauskas bijo intrig ir spaudimo. Ir tuos savo pietus G. Kirkilas pakviet, deja, ne A. Kubili (su kuriuo, atseit, viskuo dalijasi), ne Nacionalinio saugumo komiteto, tyrusio VSD veikl, atstovus, o savo patarj Albin Januk, kuris, kaip itirta, ir buvo didysis spaudi-
287
mo ir intrig VSD strategas. Lietuvos inioms V. Muntianas labai gerai paaikino, kad draugik piet eimininkas kvieiasi tuos, su kuriais nori bendrauti. Iki iol gal ir galjo konservatoriai naiviai tikti, kad j taka Vyriausybs veiksmams padeda valstybei varintis. Juk konservatoriams reikalaujant, G. Kirkilas i atomins elektrins projekto imet Dari Jurgelevii (A. Janukos rank VSD spaudimui). Taiau tai tik apgaulingas kaulas uniui D. Jurgeleviius neimestas i VSD, todl gals daryti tak ir atomins projektui. Po draugik piet jau visiems turi bti aiku, koki glob eimininkas (G. Kirkilas ar A. Januka?) paadjo P. Malakauskui. Tai k remia konservatoriai?

Matyt, kad ir be komentar aiku, jog valstybinink klanas, truput palauks, bet gavs tok aik rmim, vl pradjo drsiai veikti. Tai yra valdyti visus tris alies asmenis: V. Adamk, V. Muntian ir G. Kirkil. Taiau baugu darosi, kada, vaidindami kovotojus su korupcija, ir G. Kirkilas, ir V. Adamkus gyn A. Poci, kai is parceliavo VSD tarnybinius butus. Manau, kad tarnybini but skandalas labai aikiai ir rykiai atskleid ms vadov veidmainikumo ir asmeninio supuvimo laipsn. Kiek dar reikia pavyzdi, toki kaip is, kad sitikintume, jog ie ponai net nesiruo kovoti su korupcija, o atvirkiai j skatina. Tai tiksliai pastebta Tomo Vilucko straipsnyje, ispausdintame Lietuvos iniose 2008 04 12. Pateikiame itrauk: K reikia dabartiniai persistumdymai tarp valdanij? Klanas telkia jgas. Todl vykdoma selekcijos politika, kai atsikratoma silpnesnij, t, kurie yra tarsi Achilo kulnas, o j vietas uima usigrdin valstybininkai. Be to, silpnesnij uimamos pozicijos trukdo sutvarkyti nesutvarkytus reikalus. Juk taip atsitiko, kai itin nenoriai aplinkos ministro kd sdo A. Paulauskas. Ryting naujo ministro veiksm nereikjo ilgai laukti: isyk usimota paaboti A. Stancikien ir R. Bakyt, sursti uovs namel ant kunigaikio Algirdo kapaviets. Tad artja rinkimai, o prie juos reikia nuveikti darbus. inoma, ne tuos, kuriuos popierl susiras po televizij ir radij neiojosi . Jurnas. Tai
288
patvirtina ne tik kadriniai pokyiai Vyriausybje ir Seime, bet ir naujo LRT direktoriaus Audriaus Siauruseviiaus paskyrimas. Juk valstybininkai, nors ir turdami savo inioje Lietuvos ryto imperij, akivaizdiai pralaimi informacin kov. Vieumas tampa rimtu ikiu klanui. Taigi A. Siauruseviius gera kandidatra padiai pataisyti. Jis kur reikia paspaus ir utikrins tinkam rinkimams atmosfer. Matyti, kad deravininkai nelauk tokio visuomens susidomjimo j atuonkoju. Todl klano egzistavimo jau neslepia nei A. Brazauskas, nei R. Lopata, nei M. Laurinkus. Save ididiai valstybininku tituluoja tas pats A. Siauruseviius. Todl reikia kurti mklas, kurios gsdint paprast Lietuvos mog arba kok jautrios sins visuomeninink, kad bt galima atitraukti dmes nuo esmini alies problem. Taip dienos vies ivysta oligarchizuota iniasklaida, prieakyje su Lietuvos iniomis, nuo mnulio pilnaties kvaitelj intelektualai, pakrmse tykojantys skustagalviai ir, o varge, valdi grtantys konservatoriai su frankenteinu Landsbergiu. Tad sukuriama pavojaus regimyb, nuo kurios igelbti gali tik valstybikai mstantys vyrai, pozityvios jgos, stabilumas kaip atsvara gresianiam populizmui. Kita vertus, tai rodo, jog klanas blakosi, beviltikai mgindamas uglaistyti savo sistemos spragas. Todl lieka guostis, kad visi klanai, iaip ar taip, prieina savo dsning pabaig.

Sutinku su autoriaus nuomone, kad klanai anksiau ar vliau patiria krach. Pasaulis daug toki pavyzdi ino, bet pilieiai vis lipa ir lipa ant to paties grblio, juk tik ms vis nesolidarumas leidia jiems primesti mums j baudiavin sistem. Kas tik sukyla prie klan, tam ikart nukertama galva. iais laikais nebtina tik fizikai, susidoroti galima su klano rupor pagalba taip apjuodinti mog, kad jam ir paiam gyventi nesinors. Baugina ir tai, kad jie n kiek nesikuklina, apie tai gerai pastebi urnale Veidas 2007m. spalio 18 d. Audrius Baiulis. tai io straipsnio fragmentai.
289
VSD svajoja apie elin valdi

Valstybs saugumo departamentas svajoja tapti eline Lietuvos valdia. Tokia, kokia kadaise labai siek tapti sovietins slaptosios tarnybos ir kokia iandieninje Rusijoje i esms tapo ieiviai i buvusio KGB. Skamba kraupokai, bet btent toki ivad galima daryti iklausius pirm vie naujojo VSD vadovo Povilo Malakausko interviu. Ilgai bgiojs nuo urnalist, savo prisistatymui P. Malakauskas pasirinko Leonido Donskio vedam laid Be pykio. Matyt, todl, kad ios laidos vedjas dl savo vidins inteligencijos tiesiog nepajgus spausti kamp panekov nemaloniais klausimais. Tikriausiai btent dl ios prieasties P. Malakauskas jautsi laisvai ir kalbjo labai atvirai. Gal net pats nesuprato, kaip atvirai kalba. Naujojo VSD vadovo interviu tai valstybinink klano filosofijos kvintesencija, savotika j roin svajon, labai aikiai parodanti, koki viet valstybje jie link pasiskirti sau, o koki tautos irinktiems atstovams. Pasak jo, politikai dirba ir gyvena ia diena, nes jiems reikia gauti rinkj balsus ir bti matomiems politikoje. Ypa kai artja rinkimai. Dl ios prieasties, teigia P. Malakauskas, nei Seimas, nei Vyriausyb nra pajgs, tiesiog neturi laiko galvoti apie valstybs ateities tikslus ir priiminti strategini sprendim. Politikai nesugeb suformuluoti uduoi VSD, o departamentas negals to laukti, mat antraip, kai tos uduotys pagaliau atsirasianios, bus per vlu pasukti laiv reikiama kryptimi. Visa tai, ko negali politikai, pasak P Malakausko, gali padaryti ir daro VSD . analitikai, dirbantys ten ir rytoj, prognozuojantys ateit ir matantys strateginius sprendimus. Todl jie gali ir turi teikti Seimui, Prezidentrai ir Vyriausybei ne iaip sau informacij, nes tai es jau vakarykt diena. Nuo informacijos rinkimo turtingesniais netampama pinig daugiau turi tie, kurie priima sprendimus. Tad ir VSD, pasak jo vadovo, turintis teikti sprendim alternatyvas. Tokia sistema, kai politikams atneami ir pakiami pasirayti gatavi kit parengti sprendimai, ir yra tobula biurokratin valstyb. Visos tikrosios galios joje atitenka biurokratams, kurie valdo informacij ir strateguoja sprendimus (mgstamas valstybinink klano krjo, premjero patarjo Albino Janukos terminas). O politikams tenka tik atsakomyb u priimtus sprendimus. Jei sprendimas pasirodysis teisingas, biurokrato galia ir taka tik padi-
290
ds. Jei neteisingas nuo jo galvos n plaukas nenukris, juk pasira ne jis, o politikas, kuriam ir teksianti visa atsakomyb. O valstybininkas ir toliau neiosis sprendimus tiems politikams, kurie pakeis patikl nevykl. is valdininkikos valstybs, valdomos per slaptsias tarnybas, modelis Lietuvoje i esms jau buvo gyvendintas, o jo lidnus padarinius pamatme valstybinink klan atskleidusio Seimo tyrimo metu. Pasirod, kad daugelis vykdomosios valdios institucij jau apraizgytos valstybinink tinklo. Valstybininkai aptarnauja su Rusija susijus stambj versl. Siekiant sudraskyti tinkl ir buvo pakeistas VSD vadovas, taiau, kaip dabar aikja, jo pdinis nort ne tik tsti pirmtako darbus, bet netgi paversti juos sistema. Tokia sistema, kuriai esant rinkjams ir politikams tenka tik marionei vaidmuo.

Valdios erozij ir demokratijos silpnjim Lietuvoje gerai analizuoja Kstutis Girnius savo straipsnyje Demokratijos klystkeliais. (urnalas Veidas, 2007 m. rugsjo 27 d. io straipsnio fragmentai). Politini partij sutrikimas, gal net isigimimas yra viena pagrindini demokratijos silpnjimo prieasi. Prie kelias savaites nevyriausybin organizacija Freedom House metinje ataskaitoje teig, kad bendras Lietuvos demokratijos indeksas iemet smuko. Akivaizdiausias trkumas klestinti korupcija. Apskritai ms demokratija vertinama auktai, Lietuva laikoma visaverts demokratijos alimi. Bet nerim kelia tai, kad ne tik nedaroma paanga siekiant tvirtinti demokratij, bet ir grtama praeit. Pasak Freedom House, demokratija buvo stipresn 2003 ir 2004 metais. Jeigu demokratijos esm bt teisingi ir laisvi rinkimai, po kuri bals daugum surinkusios partijos gyja gali valdyti, Lietuva bt nepriekaitinga demokratija. Bet rinkimai nra tikslas pats savaime, o priemon monms ireikti savo vali ir laiduoti slygas, kad i valia bt gyvendinta. Jei rinkimai nesuteikia pilieiams realios galimybs paveikti valdios politik, jie lieka bergdiu balsavimu, kaip buvo tarybiniais laikais. Per pastaruosius metus labai sumajo piliei galimybs utikrinti savo valios gyvendinim, tad Freedom House ataskaitos duomenys nestebina.
291
Nors su kai kuriais vertinimais galima ginytis, organizacija tiksliai nurodo kai kurias silpnsias Lietuvos demokratijos puses klestini korupcij, neveiksmingus teistvarkos organus, apatik visuomen. Be to, ie reikiniai vieni su kitais susij, jie stiprina vienas kit, sudaro uburt rat, kuris smukdo demokratij. (Kas baisiausia, jog tai klanui naudinga knygos aut. past.) Sunku tiksliai nustatyti korupcijos lyg Lietuvoje, bet jos neigiamas poveikis akivaizdus, ypa jei korupcija suprantama plaija prasme, t.y. ne vien kaip kyininkavimas, bet ir piktnaudiavimas tarnybine padtimi bei pakantumas iam reikiniui aukiausiose valdios sferose. met padtis pablogjo, nes pakantumas buvo atviriau reikiamas ir nesidrovta vieai rodyti, kad vienos taisykls galioja galingiesiems ar vadinamajam elitui, ir kitos paprastiems gyventojoms. Pavyzdi apstu, bet buvusio Saugumo departamento direktoriaus Arvydo Pociaus turbt rykiausias. Sunku sivaizduoti, jog kurios nors Vakar Europos alies prezidentui ar vyriausybei rpt abejotino siningumo pareigno likimas: kad jis nebt imestas gatv, jam bt rasta kita ilta vieta valstybs tarnyboje. Arba tai Vyriausybei paskelbus, kad bus atsisakoma tarnybini but, Valstybs sienos apsaugos tarnyba sigijo tarnybin bst, kuriame sikurs tarnybos vado pavaduotojas. Vyriausyb kol kas nereagavo praneim, tad manytina, jog ir toliau piktnaudiavim bus irima pro pirtus. vairs veiksniai sukelia korupcij, bet jos suklestjim aikiai skatina teistvarkos organ nesugebjimas jos paaboti. Ataskaitoje teisingai pabriama, kad nors korupcijos skandalai daniau iplaukia paviri, yra vieai diskutuojami bei tiriami, jie teismus nepatenka, todl lieka neiaikinti ir kaltininkai nenubausti. Taip ir neinoma, ar Artras Zuokas yra abonentas, ar per rinkim kampanij Petrui Autreviiui vokais buvo mokama alga arba koki finansini machinacij griebsi Darbo partija. Su ypsena reikia priimti generalinio prokuroro Algimanto Valantino tvirtinimus, es Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matuleviius parod savo iankstin neigiam nusistatym prokuratros darbo atvilgiu, j apkaltindamas Darbo partijos bylos vilkinimu. Prokuratros neveiksmingo darbo akivaizdoje A. Matuleviiaus pastabos rodo ne iankstin neigiam nusistatym, o realistin, patirtimi tvirtai
292
pagrst jos darbo vertinim. Spiau, kad gal tik kas deimtas tariamas korupcijos atvejis perduodamas teismui. Esant ioms aplinkybms neturt stebinti piliei apatija, vangiai besiburianti pilietin visuomen. Kam balsuoti, jei savo balsu negali paveikti politikos proces? Juk renki viena, o gauni kita. Kam rpintis visuomens gerove, jei tlas atsakingas valdininkas ir politikas skiria pirmenyb savo asmeniniams interesams, fone bendram reikalui? Kam sielotis dl neteisingumo, jei auktoji valdia piktnaudiavim tarnybine padtimi vadina labai lietuviku reikiniu? Ir prisimenama patarl, kad kvailys ir banyioje muamas. Beveik su nostalgija norisi prisiminti prajus deimtmet, kai gyvavo penkios nuolatins ideologikai diferencijuotos politins partijos, turjusios aikias programas ir vadovus. Tada rinkjai inojo, k renka. Ir tada ministrai dar buvo priversti atsistatydinti dl piktnaudiavimo tarnybine padtimi ar neveiksmingumo, o prezidentas nustatydavo politinio gyvenimo ton. Bet nostalgijos prover nuslopina inojimas, jog is savotikas Lietuvos politikos aukso amius lugo ne dl perversmo, o dl to, kad nusigr rinkjai.

Dalis alies politini partij, kurios iandien yra dauguma, ir prie j prisiliejusi Darbo partija, nordama isaugoti savo lyderio V. Uspaskicho sveik kail, iandien demonstruoja dar nematyt demagogij, netiesos sakym ir melavim rinkjams. Vienas nusikalbjo iki tokio lygio, jog sak didiuojasi, kad yra nuteistas u gerus darbus. Kitas slapstosi nuo Lietuvos teissaugos por met ir vl tikisi paklit Seim. A. Paulauskas, neiskiriamas V. Uspaskicho bendraygis, vl su juo sudarinja sandrius, kai reikia gauti sau ir savo chebrytei reikaling post, bet ne tam, kad tarnaut valstybei, o kad prie rinkimus pasireklamuot. Ponia kunigaiktien K. D. Prunskien savipuikavimusi laikraiuose ir TV u valdikus pinigus, tuo metu, kada emdirbiai streikuoja, jau perlenk lazd. Manau, kad monms darosi aiku, kas tik trokta valdios ir eilin kart apgauti rinkj. Manau, aukiausias vis taukal apie kov su korupcija apogjus melo ir cinikumo virne taps vadinamasis Leo LT atomins elektrins projektas.
Nauja atomin elektrin, arba amiaus afera
Teikdamas NSGK parlamentinio tyrimo ivadas LR Seimo plenariniame posdyje 2006 m. gruodio 5 d. komiteto pristatyme sakiau, kad mes iandien kalbame ne tik apie VSD problemas, bet ir apie vykius aplink VSD, t.y. ir apie tuos negatyvius procesus, kurie apima vis valstyb. Mums liudij VSD pareignai jau tada perspjo, kad jie dar neturi isamaus vaizdo, bet atskiri trichai ir dar nesusisteminta informacija leidia daryti prielaidas, kad vyksta pasiruoimas kakam labai stambiam, kad kakas valstybje turi vykti labai blogo, susijusio su energetika. Darbuotojai dirbo, gaudavo informacij, j apibendrindavo, analizuodavo ir jaut, kad ruoiamasi rimtiems jimams. Jie tada dar tikjo ir nesuprato, kad j vadovai dirba ne alies interesams, kad jie perduoda j surinkt informacij ne valstybs reikmms. Ir suprantama, net netar, kad trukdoma j tyrimams, jie vilkinami. Dabar jau aiku, kodl jiems buvo sutrukdyta ir neleista tsti tyrimo. Kodl ir kada atitinkamas tarnybas buvo susodinti vidutinybs, prisitaikliai ir rimti tyrimai sustabdyti? Skaitytojai, matyt, man neprietaraus, kad turiu vis dalykin ir moralin teis tai teigti, nes faktai kalba patys u save. Sunaikinus kontrvalgybos valdyb, o taip pasielgti gali tik Lietuvos prieai, praktikai buvo nutraukti ir rimti tyrimai. Ar gali toks mogus kaip R. Petkus, kuris tiesiog nesiningai elgsi ms parlamentinio tyrimo metu ir visaip isisukinjo vengdamas tiesiogiai siningai atsakyti uduodamus klausimus, o vliau apjuodins savo kolegas, tikrai profesionaliai vadovauti Lietuvos kontrvalgybai? Tai mogus, kuris igarsjo kartu su buvusiu KGB provokatoriumi Patapu (1998 m.) vadinamojoje garsioje ifrino byloje, kuri buvo niekas kitas, o tik prieik Lietuvai tarnyb akcija norint iebti nesantaik tarp lietuvi ir yd. K bendro gali turti nepriklausomos Lietuvos saugumo karininkas su KGB kadriniu provokatoriumi? Suprantama, kad A. Pociui, buvusiam KGB rezervo karininkui, pagal subordi-
294
nacij kadriniai KGB karininkai, tokie kaip Patapas, sukl vergo prie virininkus kompleks. Bet kodl tokiu keliu nujo jaunasis R. Petkus? Atsakymas paprastas. Apdergs savo tarnybos kolegas, pats nieko rimto VSD nenuveiks, pataikaudamas demoralizuotai VSD virnei, spjo gauti paauktinim kontrvalgybos virininko pareigas. Apie koki rimt analiz ir grsmi ukardym ekonominje ar energetikos srityje galime kalbti, jeigu VSD ekonominei valdybai vadovauja mogus, kuris iandien turi vaikioti po teismus dl neteistai prichvatizuoto tarnybinio buto? Sra, pavyzdiui, galima tsti. Valstybinink klanui buvo labai svarbu kaip nors sumenkinti ms tyrimo rezultatus ir sustabdyti rimtus darbus, t.y. ubaigti pradtus tyrimus dl anksiau mint afer. Taiau blogiausia dar lauk ateityje. Tam sutrukdyti galjo tik atsidav VSD pareignai, ms tolesnis tyrimas, kuriam buvo pasiprieinta ir paym, kuri nepateik Seimui, gavimas. Tik is kompleksas priemoni galjo sustabdyti XXI amiaus didiausi Lietuvos afer visos energetins sistemos vagyst. Kodl LR Seimui nebuvo pateiktos jau aukiau mintos paymos, kurias Seimas pareigojo VSD jas pateikti ms komitetui 2006 m. gruodio 21 d. nutarimu? Niekas iki ios dienos to nutarimo neatauk, todl j privalu vykdyti, taiau niekas net nesiruoia to daryti. U tai, kad nepaklsta parlamentui, niekas nenubaudiamas. Tarp kitko, Seimo valdyba, susidedanti i V. Muntiano, . Jurno, A. Pekelino, A. apliko, V. Gedvilo, A. Kubiliaus ir G. Steponaviiaus, 2007 m. iem per kelis posdius visaip band apeiti nutarim, tarsi pavesdama su mintomis paymomis susipainti Generalin prokuratr. i pavedim atliko. Bet perspjo, kad vertino paymas tik i Baudiamojo kodekso pozicij ir nepaneig, kad j informacija niekin. Toliau Seimo valdyba nieko nedar, kad nutarimas bt vykdytas. Mano vadovaujamas NGSK nuolat savo posdiuose, sprendimuose ar tiesiog pasisakydami, niekada nekeit pozicijos, kad Seimo nutarimas bt vykdytas. Taiau ir naujas VSD generalinis direktorius P. Malakauskas, suprantama, gavs atitinkamus klano nurodymus, taip ir nepakluso Seimui. O grus V. Uspaskichui i Maskvos ir A. Paulauskui per A. Valion atnaujinus dalykinius kontaktus su mogumi, atrodo, padariusiu rimt valstybin nusikaltim, situacija pasikeit ir paiame Seime.
295
296
Dalies Seimo pozicija tapo prieika tiesos paiekoms, todl ir leidiama specialiajai tarnybai, vaizdiai tariant, aukiausi alies institucij, kokia pagal LR Konstitucij yra parlamentas, valytis kojas. Deja, yra taip kaip yra, ir klausimas, ar nauji Seimo rinkimai tai igydys? Dar viena pikantika aplinkyb, susijusi su garsiosiomis paymomis. Po A. Pociaus meito mano atvilgiu, a antri metai bandau teisybs iekoti Lietuvos teismuose (bet apie tai plaiau truput vliau). Tik pasakysiu, kad pagal teismo sprendim ias paymas VSD turjo pateikti 2-ajam Vilniaus miesto apylinks teismui. Teisme su visa mediaga turi teis susipainti visi bylos dalyviai. Teisjui primus sprendim pateikti mintas paymas, VSD rao atsakym, kad leis su jomis susipainti tik teismui ir tik pas juos. Pagal lietuviko teisingumo samprat teismas suprantamas kaip vienas teisjas. Ir k, skaitytojau, manot, o gi teisjas A. Cininas, gavs tok teism eidiant atsakym, nes tai nepaklusimas teismo sprendimui, ia pat keiia savo jau anksiau priimt sprendim ir sutinka su VSD nurodymu, o reikia suprasti su valstybinink klano pareigojimu su paymomis susipainti jam paiam. Tad kodl gi bijomasi i paym? Prisiminkime j pavadinimus. Gerai siskaitykime ir prisiminkime ykius, bet informatyvius VSD pareign liudijimus, ir rasime atsakym. Paymos tik patvirtina tai, kas yra nustatyta ms tyrimo, apie k rao iniasklaida. Jos tik patvirtina elinio klano egzistavim ir tai, kad tolesni tyrimai sustabdyti, alis neturi visiems pilieiams tarnaujanios ir jos interesus ginanios specialiosios tarnybos. VSD ir toliau naudojasi klanas ir ne tik VSD, o didele dalimi alies tarnyb, tarp j ir teismais. Btent klanas sumst ir gyvendino energetins sistemos ugrobimo scenarij ir, tenkindamas dujinink interesus, taip pat blokuoja antr Ignalinos atomins elektrins darbo pratsim. Su kokia pompa klano dienratis Lietuvos rytas pristat graiai pakuot bomb, matome i j straipsnio neeilins, o tik subtiliems smogiamiesiems dalyviams naudojamos urnalists Ramuns Sotvariens Trigalvis slibinas prie Rusijos galyb. tai itraukos i io opuso: Permainos revoliucins Lietuvos energetikos sistemoje brsta permainos, kurias galima palyginti su revoliucija.
297
Iki iol skaidiusi ir siekusi privatizuoti elektros energetikos mones, Vyriausyb pasuko prieingu keliu. Netrukus Lietuvoje atsiras trigalvis slibinas, pajgus vykdyti milijardais vertinamus projektus ar netgi praryti kit valstybi elektros perdavimo, skirstymo ar gamybos mones. iam naujam dariniui bt suteiktas Lietuvos nacionalinio investuotojo vardas ir pareiga kartu su tarptautiniais partneriais pastatyti atomin elektrin. Ne maiau svarbi misija pastatyti bent du elektros tiltus Vakarus ir nukirpti bambagysl, kuri glaudiai susies Lietuvos elektros energetik su Rusija, kai bus udaryta dabartin Ignalinos atomin elektrin. Svarbu ir tai, kad nacionalin investuotoj kontroliuos ne privats verslininkai, galintys turti sav interes, o Vyriausyb. RST nebus privatizuojami Verslo grups ir politikai, nuo prajusi met rudens isirikiav nematom front dl Ryt skirstomj tinkl (RST) privatizavimo, jau gali sudti ginklus. Pagal Vyriausybs jau parengt nacionalinio investuotojo koncepcij RST bus sujungti su valstybs mone Lietuvos energija. Prie jos bus prijungti ir jau privatizuoti Vakar skirstomieji tinklai (VST). Dabartiniai RST ir VST savininkai praras bendrovi kontrol, nes j akcijos teks statin kapital didinaniai Lietuvos energijai. i elektros perdavimo bendrov pavirs didiausia naujo elektros slibino galva. RST ir VST antrinmis naujos grups monmis. Pagrindine ios grups akcininke taps Vyriausyb. Viena jos partneri turt bti bendrov NDX energija, dabar valdanti 97 proc. VST akcij.

Taigi klanui tiesiog buvo btina sutraikyti dar likusius kelis nepriklausomus VSD padalini vadovus: vienus isisti Gardin, kaip a.a. V. Pocin, kitus per klanui pavaldi iniasklaid apmeiti pavadinant kurmiais ir net Tvyns idavikais. Tai galima daryti nieko nesibijant, nes kol kas u
298
niek Lietuvoje nereikjo atsakyti. Kenia tik padors Lietuvos mons, o tie, kurie save pasiskyr tuos mones stumdyti, gali daryti, k nori. Gali kelti skandalus, drabstyti purvais kitaip mananius, visaip isityioti, net elementariausiai paeminti mogaus orum, vis tiek u niek nereiks atsakyti. Visur sdi savi valstybinink klano nariai, jam prijauiantys arba jo besibijantys, kaip Prezidentas, Premjeras, Seimo Pirmininkas, dalis Vyriausybs ir Seimo, nemaai teissaugos institucij vadov ir net teisj bei teism pirminink. Kur Js matte civilizuot valstyb, kurioje apsimelav teisjai gali toliau skelbti nuosprendius Lietuvos Respublikos vardu ir net vadovauti teismams? Apie koki teisin, teising ir demokratin valstyb galime kalbti? Suprantama, tokiame fone klano strategams galima veikti nebaudiamiems. Jiems pasidar neramu, kai mes pradjome savo tyrim, bet mes rizikuodami, jog su mumis susidoros ir visas trisas nueis vjais, dal tyrimo mediagos paskelbme. Sunkiai, bet pasisek pakeisti VSD generalin direktori A. Poci. Vienu metu jie buvo sunerim ir net supanikav. Todl nieko geresnio nesugalvoj, msi didiulio masto meito kampanijos prie mane asmenikai ir mano kolegas. Taiau, susitar su pirmaisiais valstybs asmenimis, sudav ms valstybei lemiam niekik smg, po kurio, neinau, ar Lietuva atsigaus. Tai labai niekikai profesionaliai sureisuota afera. Pasirinkta skaudi Lietuvai problema energetika. Visi, nors kiek besidominantys ir sveikai mstantys, supranta, kad, udarius Ignalinos AE 2 blok, Lietuv itiks ekonominis krachas. Neperddamas galiu visikai atsakingai teigti, kad 1 kw. kainai pakilus maiausiai iki 75 ct, o gal net 1 Lt (jeigu vertinsime mokesius u aplinkos tar), Lietuvos ekonomika su tuo tiesiog nesusidoros. Visikai atsakingai pareikiu, kad mus bt prim ES ir neudarant Ignalinos AE 2 bloko. Visa tai labai lengvai paadjo oficialiu ratu ES komisijai 1999 m. tuometinis usienio reikal ministras A. Saudargas. Su premjeru R. Paksu ir tuometinio Seimo Pirmininko V. Landsbergio pritarimu. Su mumis niekas, turiu omeny Lietuvos mones, net nesitar. T pat ts ir A. Brazausko Vyriausyb, kuri su viskuo sutikdavo, k bepasakyt grs i Briuselio tuometinis euroderybininkas P. Autreviius. 2003 metais net buvo balsuojama LR Seime ir i imto su virum balsavusi Seimo nari prie balsavo tik penki, tarp j ir i eilui autorius. Teisybs dlei reikia priminti, kad Ignalinos AE udarymui priei-
299
nosi buvs premjeras G. Vagnorius. Bet kur jis iandien? Noriu pabrti, kad jau tada saujel skirting politini pakraip, bet iki iol dar nepasmerkt politik, padjo pamatus tai blogybei, kuri jau vyksta. Maai inantis Lietuvos pilietis nieko nesupranta.Valdia ir klano iniasklaida rkia, kad Briuselis neleidia pratsti Ignalinos AE 2 bloko darbo, taiau nieko realiai nedaroma, kad jis bt pratstas. I privataus verslo pakviestas A. Abiala tarsi deryboms su Briuseliu yra tik dm udanga neimanliams. Dertis ir susiderti privalo Prezidentas, Premjeras, jiems talkinti usienio, kio ministrai ir visa gvardija ms ambasad bei kit ekspert. Taiau svarbiausia, ir ES alims narms, ir ES Komisijai btina seniai ratikai ir argumentuotai pateikti pagrindim, kodl btina pratsti Ignalinos AE 2 bloko veikl. Vietoj to, Briuselyje seniai i rank rankas perduodama kakieno parengta studija, es udarymas blog padarini Lietuvai neturs. Negana to, Lietuva pasira vadinamj Lisabonos sutart ir j be joki ilyg ratifikavo. O kas trukd tuo pasinaudoti sprendiant Ignalinos problem? Spaudoje buvo isakyta mano pozicija: Seimnas Algimantas Matuleviius akcentuoja, kad sutart ratifikavusios alys u tai mainais daug k isiderjo, o Lietuva to net neband daryti. Net nesiderjo Galjome bent dl atomins elektrins udarymo atidjimo pasiderti. Kitos alys prie sutarties sau priedus isiderjo, pabr A. Matuleviius. Anot seimno, taip atsitiko, nes ms usienio politikos formuotojai yra neimanliai. Be to, jie dirba tik paradikai. Nesakau, kad nereikia palaikyti ryi su Gruzija ar Moldova. Bet pirmiausia reikia apsitvarkyti savo kieme. Deja, msikiai, ne tik i Usienio reikal ministerijos, bet ir i Prezidentros neatliko nam darb, konstatavo A. Matuleviius (Vakaro inios, 2008 05 10).

Pavyzdiui, Airija referendume i sutart atmet ir dabar visi juos kalbinja. K iuo klausimu konkreiai padar klano ir tarsi vis lietuvi mylima eurokomisar D. Grybauskait, kurios pirmin pareiga yra ginti ir
300
apginti Lietuvos interesus Europos Sjungoje? Bet ioje srityje ji tyli kaip uvis. Btent ia reikia parodyti drs ir aiki pozicij, o pakritikuoti G. Kirkil tikrai didelio proto nereikia. Kaip veikia valstybinink klano strategai ir atskiri oligarchai? Jie paskleidia ini, kad Lietuvai reikia naujos atomins elektrins. Praktikai dauguma su tuo sutinka, nes energetin Lietuvos nepriklausomyb bent dalin (ideali nebna) manoma dirbant tik ia kryptimi. Taiau skaitytojui gali logikai kilti klausimas, kaip klanas, ilgai draugavs su dujininkais, staiga keiia krypt? Tarsi pasisako u nauj AE, iduoda dujinink interesus. Taiau ne iaip vyrai ilgus metus m reali valdi valstybje, jie nra kvaili. Nieko jie neiduoda, o tiesiog sustiprina savo finansines ir atitinkamai takos pozicijas. Valdia, kuri aptarnauja klan, o ne dirba Lietuvos monms, imituoja pastangas dl Ignalinos AE 2 bloko darbo pratsimo, taiau nieko nedaro. Negana to, net nestato nauj pajgum Elektrnuose, net nebando tartis dl papildom duj kiekio su Gazprom. O laikas eina. Taiau ne be reikalo, kaip anksiau yra ioje knygoje aprayta, ir tai atskleid NSGK parlamentinis tyrimas, prie por met vyko nirtingas mis perimant Kauno termofikacins elektrins valdym Dujotekanos berniukams, kuriems neteistai talkino A. Janukos paprayti VSD pareignai. Dabar jau yra inoma, kad ioje elektrinje bus greitai pastatyti keli blokai elektrai gaminti, suprantama, pabrangusiai. Niekas nieko nepamiro, visi draugauja, visi patenkinti. O Lietuvos Taut eilin kart idr. Prisidengdami graia naujos AE idja, klano strategai painiojo net Seim ir prastm prie pat atostogas lyg ir naujos Atomins elektrins statym. Prie tai, kad kilt daugiau sumaities ir kad Seim labiau suprieint bei sukompromituot prie TAUT, lyg i niekur pametamas vadinamasis Seimo nari rent statymas. Viskas grau, Seimas kaip bii avilys, iniasklaida plyauja, kad tik Seimas gali sutrukdyti, jeigu vilkins tarptautin projekt, kurio taip laukia ms kaimynai. Po tokio spaudimo, tikrai nevisikai sigilin, padarme pirm klaid 2007 met birelio mnes balsavome lyg tai u nauj atomin elektrin. Aistroms atvsus, m aikti tikrieji kslai. Pasirodo, deimt VP Market savinink nusprend neatsisakyti priimti dovan tai yra u pigiai sigytus VST perdavimo tinklus, kurie jau visikai atsipirko, neneant n vieno
301
lito, perimti visos Lietuvos elektros k. Kaip i XXI amiaus afera buvo liaupsinama to paties Lietuvos ryto, TV3 ini tarnybos ir BNS. Apie tai labai aikiai Lietuvos iniose 2007 07 25 savo straipsnyje Saugumas ir Lietuvos elektrifikacija ra Tomas Valuckas. Kaip jau prane Lietuvos inios, darbo grups, kuri dersis dl naujos atomins elektrins statybos, nariu tapo Valstybs saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojas Darius Jurgeleviius. Atomins elektrins statymo projekto krjas, darbo grups vadovas, premjero patarjas ekonomikos klausimais Saulius Spius visikai neabejojo per VSD skandal lidnai pagarsjusio D. Jurgeleviiaus kompetencija. Maa to, S. Spiaus teigimu, i grup sudar pats premjeras Gediminas Kirkilas. Pats premjeras atsakomyb permet ant Saugumo darbuotoj: K pasil VSD, t ir paskyrme. Atrodyt, kad D. Jurgeleviiaus skyrimas Ignalinos atomins elektrins (IAE) statybos darbo grup yra paprastas faktas, taiau jis atskleidia kelet dalyk. Pirmiausia albinukai jauiasi tvirtai, turdami tokias pozicijas. Pasirodo, su VSD susijs triukmas j n kiek neigsdino. Jie ir toliau ramiai suka savo reikalus. Juk per VSD skandal buvo nukraujuota maai: teko paaukoti vien saugumo vad. Kita vertus, o ko jiems nesijausti utikrintai, kai deravinink voratinklis apraizgs svarbiausias alies institucijas? Toks nebaudiamumo pojtis kai kam leidia po valstybs kiem vaikioti purvinais batais. Tad D. Jurgeleviiaus figravimas IAE statybos darbo grupje tik patvirtina bgtavimus, kad valstyb valdantis albinuk klanas itin suinteresuotas naujos atomins jgains statyba. Kaip taikliai internete yra pasaks vienas anoniminis komentatorius: Januka nebt Januka, jeigu tokio projekto nevaldyt. Visas IAE statymo primimo procesas buvo lydimas sveiku protu nepaaikinamos skubos, vengimo diskutuoti vairiais su projektu susijusiais klausimais. Kiekvienas mginimas kelti klausimus apie bsim jgain sulaukdavo sunkiai tvardomo susierzinimo. Albinosin iniasklaida negailestingai usipuldavo projekto prieininkus, o jam paiam negailjo liaupsi. i klano taktika gerai inoma: po susirpinimu valstybe pakiti savus interesus. Taip buvo ir IAE atveju. Premjeras, nutaiss rpesi slegia-
302
m veid, nepraleisdamas progos tarti od apie energetin saugum, primygtinai vis ragindavo pasiekti susitarim, vieumoje kalbjo tik apie io projekto pliusus. Taiau nesenas VP Market akcij milijardinis pabrangimas palieka maai abejoni, kieno ir kodl interesai pirmiausia ginami. ioje istorijoje nemaloniausia tai, kad D. Jurgeleviius kaip VSD atstovas trauktas strategin energetin projekt. Tai sritis, kuri anksiau kuravo Vytautas Pocinas, o btent D. Jurgeleviius suvaidino nema vaidmen, kad energetikos projektus besigilinantis pareignas bt itremtas Baltarusij. Jis akivaizdiai trukd didij energetini projekt neskaidrioms trajektorijoms. D. Jurgeleviiaus atsidrimas atomins elektrins statybos darbo grupje tik dar labiau didina tarimus, jog nelaimingas atsitikimas Breste ne toks jau ir atsitiktinumas.

Klano iniasklaidos puolimas buvo toks arus, kad, atrod, gro Lietuvos okupacija. Tik viena nuomon ir takas. Atrod, kad bet kuris abejojantis yra kvailas ir nieko nesupranta. Ma maiausia yra liaudies, o,suprask, klano prieas, nes jie jau save sutapatina su Lietuva. Mes tapome tik kyriomis musmis, kurias galima ir laikraiu umuti. Absoliuiai nediskutuojant, tik rkiant, klykiant ir murkdant oponentus buvo prieita iki to, kad net solids verslininkai vieai per nacionalin transliuotoj, inoma, klano buvo apkaltinti Rusijos nipais. K, galvojat, teismas pareigojo atsiprayt? Jokiu bdu, jie ididiai pareikia, kad taip daryti galima. Negana to, apetitas auga bevalgant, visa Lietuvos energija su jos vadovu Rimantu Juozaiiu vardijami kaip Rusijai dirbanti struktra, todl reikia keisti statym ir kurti nauj mon, Leo LT, bet vis tiek atsiimant tas lyg Rusijai dirbanias mones, nes kaip gi kitaip padarysi bizn? Visi vertinimai atliekami, velniai tariant, i kepurs. Joks oponentas man nerodys, kad Kauno hidroelektrins ir Kruonio hidroakumuliacins vert lygi nuliui. O pagal j vertinimus buvo lygi nuliui. Tik kilus didiuliam triukmui pasisek t laimti, t.y. mintos elektrins buvo paliktos valstybei, matyt, iki kito karto. Visikai nemanoma suvokti io projekto, kuriame VST (kuriuos u akcijas Leo LT nea Vilniaus prekyba per
303
tarpinink NDX Energija) vertinami 2,8 milijardo Lt, Lietuvos energija 2,5 milijardo Lt, RST 2,7 milijardo Lt ir tuo pagrindu sukuriamas tarsi ir nacionalinis investuotojas. ioje vietoje noriu atkreipti dmes tai, kad nors ir nebuvo oficialaus Kauno ir Kruonio elektrini vertinimo, bet specialist nuomone, j vert gali bti ne maesn kaip 3 milijardai, o gal net ir 5 milijardai Lt. Manau, kad ir ne specialistui aiku, kad VST ia visikai nereikia. Turint mintyje valstybs, Lietuvos interesus, o ne maos prekybinink grupels, norinios pasipelnyti, ir valstybinink klano, norinio padidinti savo tak, mums visiems brangiai kainuojanius interesus. Buvo visiems meluojama, kad tokio nacionalinio investuotojo reikia norint sukurti tarptautin mon su lenkais, latviais ir estais, kurie ir statys nauj atomin elektrin. Visa tai skmingai galima buvo ir dar dabar galima atlikti Lietuvos energijos pagrindu. Jeigu reiks l statant elektrin, tai j skaidriai reali pinig pavidalu galima pritraukti i keli privai investuotoj. Taiau valstybs kontrol energetikos objektuose btinai privalo ilikti, nes dabar vyksta ne altasis, o energetinis karas. Kaip valstybs neprivatizuoja kariuomens, taip negalima privatizuoti ir energetikos. Tai nusikaltimas valstybei. U tok nusikaltim M. Burokeviius atsdjo 15 met kaljime. O kas atsds u nusikaltim Lietuvos valstybei? Apie tai taikliai ir valgiai ra Laisvas laikratis 2008 sausio 19 dien.
V. Muntianas ir A. Matuleviius gali sustabdyti trigalvio slibino afer

Pilietins demokratijos partijos lyderis Viktoras Muntianas turi puik ans usitikrinti sau ir savo partijai politin ateit, jeigu dabar paskelbs, kad nepritaria skandalingam Lietuvos energetikos kio privatizavimui, ir ieina opozicij. Tokia galimyb svarstoma ioje politinje partijoje, ir net toks bailys kaip V. Muntianas, gali rytis tokiam ingsniui, suprasdamas savo situacijos beviltikum. Mat Naujoji sjunga, ateidama valdanij koalicij, pirmiausiai i G. Kirkilo pareikalavo sugrinti jos lyderiui Artrui Paulauskui Seimo pirmininko post. Kiek pasiderjs su G. Kirkilu, A. Paulauskas atlgo ir sutar, kad V. Muntian vers i Seimo
304
pirmininko kovo mnes. Tuomet G. Kirkilas jau turs stipri koalicij i paulauskinink ir socialdemokrat, kuri reikiamu momentu parems ir V. Uspaskich (pastarieji vykiai rodo, kad Darbo partija balsuoja taip, kaip reikia G. Kirkilui). O G. Kirkilui iuo metu rpi tik vienas dalykas baigti energetikos kio privatizacij, pasiimti savo dal ir tuomet jau jis gals vaiuoti vejoti arba aisti teniso, nes bus apsirpins visam likusiam gyvenimui. Tai, k dabar daro G. Kirkilas ir A. Paulauskas, yra pati tikriausioji amiaus afera, nes VP deimtukas, u skatikus privatizavs Vakar skirstomuosius tinklus, ir nes juos kaip savo dal Teo LT, juos paskui perparduos kokiai nors Vokietijos ar Rusijos energetikos bendrovei jau u 2,5 mlrd. lit, LL aikino vienas Seimo narys, tie, kurie i ios aferos gaus savo dal (pvz., G. Kirkilas), mus ragins kuo greiiau suformuoti Nacionalin investuotoj, nors niekas net neino, nei kur bus statoma atomin elektrin, nei kiek ji kainuos, nei apskritai bet koki detali. Todl akivaizdu, kad is Leo LT projektas tik aki dmimas, ir jokios elektrins ia niekas nestatys. Tai yra tik energetikos sektoriaus privatizavimas. Taiau iai amiaus aferai sukliudyti gali ne tik bendros konservatori ir liberaldemokrat pastangos blokuoti darin, bet ir pats Seimo pirmininkas V. Muntianas. Jis puikiai ino, kad po keli mnesi bus ivarytas i Seimo pirmininko posto kaip niekam nereikalingas ir savo juod darb naikinant Darbo partij padars mauras, taiau i ios situacijos V. Muntianas gali ijoti ir ant balto irgo paskelbti, kad jis nedalyvauja amiaus aferoje, ir ieiti i valdaniosios koalicijos. Tokiu atveju V. Muntianas, subrs kitas maesnes partijas, galt su savo partija patekti kit Seim. Taiau jeigu jis toliau oks pagal G. Kirkilo ddel, tai kov bus itrenktas i Seimo pirmininko posto, ir liks kvailio vietoje (kokia teisinga straipsnio autoriaus valga aut. past.). G. Kirkilas su A. Paulausku bus jau prisivilioj pakankamai darbiei ir pilietinink, kad Seimas reikiamu metu balsuot taip, kaip reikia jiems. Tada V. Muntianas liks tik su savo 0,2 proc. rinkj bals ir partijos pavadinimu, nes jo pilietininkai ilakstys po kitas frakcijas, ir tas pats V. Muntianas nebus reikalingas net tai paiai K. Prunskienei. Todl V. Muntianas i baims prarasti visk gali dar kart parduoti t, kuris j nupirko t.y. t pat
305
G. Kirkil (juk V. Muntianas, buvs itikimiausias V. Uspaskicho pakalikas, lengvai j idav, ir kr savo Pilietins demokratijos partij, kai eiminink ulau prokurorai). inoma, niekas neturi iliuzij, kad V. Muntianas yra koks nors piliei interes paisantis politikas, taiau nuoga politin aritmetika sako, kad jam jau pats laikas bgti nuo G. Kirkilo, ir paskelbti, kad jis nedalyvauja amiaus aferoje. Tokiu atveju pilietininkai galt net sustabdyti energetikos sektoriaus privatizavim, ir tokiu bdu padaryt nekainojam paslaug Lietuvai. Mat i koalicijos pasitraukus pilietininkams, G. Kirkilui ir A. Paulauskui bus labai sunku surinkti reikiamus balsus Leo LT projektui Seime stumti. Atrodo, kad V. Muntianas, patariamas Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko Algimanto Matuleviiaus, yra pasirys atsisakyti Seimo pirmininko posto jis jau eng pirm ingsn, atskirdamas Pilietins demokratijos frakcij nuo G. Kirkilui itikimos Valstiei liaudinink frakcijos. Kitas ingsnis galt bti paskelbimas, kad, pvz., V. Muntianas suinojo k nors stulbinamo apie Leo LT, ir atsisako dalyvauti ioje aferoje. inoma, t pai dien V. Muntianas bt ivarytas i Seimo pirmininko posto, kur kaipmat usst A. Paulauskas, taiau V. Muntianas likt dienos herojumi, ir toliau galt rinkti balsus prie Seimo rinkimus. Kodl mus turt kas nors stumdyti? Mat A. Matuleviius, duodamas interviu LL dar sausio 16 d., kalbjo aptakiai, kad jam nesvarbu, kur dirbti, o kit dien jau atsisak uleisi savo post susikompromitavusiam veikjui Alvydui Sadeckui, kur is veriasi bet kokia kaina. Kodl mus turt kas nori stumdyti, su ypsenle sak A. Matuleviius, suprasiau, kad biau varomas lauk u blog darb, taiau joki nusiskundim dl mano darbo negirdjau. Kaip inome, btent A. Matuleviiaus dka visuomen suinojo apie korupcijos slegiam VSD, valstybinink mafij, ir tai, kad premjero G. Kirkilo patarjas Albinas Januka Gazprom verslo reikalus Kauno elektrinje tvarko su VSD pagalba. A. Matuleviiaus tyrimas parod ir tai, kad VSD Kontrvalgybos skyrius buvo nustats, jog Dujotekana yra Rusijos specialij tarnyb rankis, globojamas A. Janukos ir G. Kirkilo. inoma, u tokius tyrimus A. Matuleviiui niekada nebus atleista,
306
todl G. Kirkilas sausio 17 d. per radij pareik, kad A. Matuleviius yra padars daug klaid. odiu, energetikos sektoriaus privatizavimo reikalai bus sprendiami artimiausiu metu, ir i afera gali bti sustabdyta tik konservatori, partijos Tvarka ir teisingumas, Liberal sjdio bei kai kuri zuokinink, pvz., Raimundo ukio, balsais. Beje, ir tie patys socialdemokratai vis labiau burba, kad jie nenori bti tik patrank msa G. Kirkilo aferose pasak V. Andriukaiio, mes einame kaip veriai skerdykl, o Algirdas Butkeviius ragina socdemus pagalvoti, kaip jie pasirodys ateinaniuose rinkimuose. V. Uspaskicho pinigai ir Lietuvos rytui Nors Generalin prokuratra jau perdav teismui Darbo partijos byl, taiau, LL iniomis, ioje byloje nra tos dalies, kurioje kalbama apie V. Uspaskich mokjimus Lietuvos rytui. Nors toje pat byloje yra aikiai parayta, kad i Darbo partijos juodosios kasos dienraiui Respublika yra sumokta daugiau nei 3 mln. lit, o paiam leidjui V. Tomkui ikelta baudiamoji byla dl 0,5 mln. lit i ios sumos pasisavinimo, dl to V. Tomkus taip ilgai vaiavo ant jo veikl tyrusi prokuror, taiau Lietuvos rytas Darbo partijos byl nepateko, nors V. Uspaskich jam sumokjo nepalyginamai daugiau nei Respublikai. Matyt, prokuratra labiau bijo G. Vainausko negu V. Tomkaus, sak LL altiniai. Beje, Seime kalbama, kad tie Darbo frakcijos nariai, kurie vaiavo skandaling V. Uspaskich spaudos konferencij Maskvoje, taip pasielg tik dl labai pragmatik prieasi V. Uspaskich reikjo perveti Lietuv nemaai nedeklaruot l grynais pinigais, kad toliau galt papirkinti politikus ir iniasklaid, todl tam buvo panaudoti ir Seimo nariai kiekvienas j galjo i Maskvos parveti lauktuvi po, pvz., pus milijono lit, nes Seimo nari bagaas veamas diplomatiniu patu ir negali bti tikrinamas. Beje, toje paioje Darbo partijos byloje figruoja apie 26 mln. lit, kuriuos i partija gavo i Rusijos, ir buvo pinigai pervedami per neaikias oforkes.
307
Kodl A. Sadeckui reikia grti bet kokia kaina? LL altiniai sako, kad i policijos generalinio komisaro posto ivarius Vytaut Grigaravii, m svilti ir naujojo kandidato Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkus Alvydo Sadecko firmos Ekskomisar biuras interesai. Kalbama, kad i staiga turinti galing pasiklausymo rang (net kelis brangiai kainuojanius automobilius, i kuri galima klausyti aplink i toli), kuria teistai gali naudotis tik Lietuvos specialiosios struktros (policija, VSD ir STT). Kalbama, kad policijos vadovai ino apie neteist Ekskomisar biuro veikl, taiau kol policijai vadovavo senas A. Sadecko bendraygis ir Ekskomisar biuro aukltinis V. Grigaraviius, tol policija neband stabdyti neteistos ekskomisar veiklos. Kitas dalykas, policijos vadovu paskirtas Telynas nieko nra skolingas A. Sadeckui, tad gali imtis ingsni stabdant neteist Ekskomisar biuro veikl. Teigiama, kad btent toki ingsni A. Sadeckas labiausiai ir bijo, todl jam reikia bet kuria kaina sugrti Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas, kad galt kviestis Telyn savo komisijos posdius ir taip jam parodyti, kas ia virininkas. A sivaizduoju, kad A. Paulauskas sugrta valdanij koalicij ne tik dl Teo LT projekto, o dl kit dalyk, mano R. Aas, dliokime vyki sek: po to, kai i Seimo pirmininko pareig A. Paulauskas buvo nualintas, kartu i Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko posto pasitrauk ir A. Sadeckas. inome, kad u A. Sadecko nugaros yra firma Ekskomisar biuras. Apie tai, kaip dirba i firma, skaidriai ar neskaidriai, kiekvienas i ms turime savo nuomon, kurios detalizuoti a nelinks. Taiau jiems viskas buvo gerai, kol policijai vadovavo V. Grigaraviius. Dabar, kai i policijos generalinio komisaro pareig buvo paalintas V. Grigaraviius, o paskirtas Telynas, A. Paulausko taka jgos struktroms labai stipriai sumajo. Drstu teigti, kad Telynas yra nepriklausomas mogus ir tikrai nevykdys A. Paulausko ir A. Sadecko valios. Ir jeigu mes visada vardijome Naujosios Sjungos frakcij su A. Paulausku ir A. Sadecku prieakyje kaip mones, kurie turjo labai stiprius rankius jgos struktrose, tai ie rankiai i j rank po truput slysta. Todl, atjus Telynui, A. Sadeckui btina sugrti Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko post, kad ilaikyt t tak. Mano versij
308
bt galima atmesti tokiu atveju, jeigu Naujoji sjunga ateit valdanij koalicij ir gaut bet kokius postus, iskyrus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas. Taiau jeigu A. Sadeckas grta ias pareigas, o A. Matuleviius i i pareig yra kakokiu bdu istumiamas, nes taip nusprendia valdanioji dauguma, tai man tada kyla klausimas kodl? Jeigu jau tie pilietininkai yra tokie netvirti ir lengvai stumdomi, tai kodl i savo posto, pvz., yra nestumiamas Teisingumo ministras Petras Baguka? Todl, manau, kad pagrindin Naujosios Sjungos atjimo koalicij slyga yra A.Sadecko sugrinimas Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko post, kad jis atgaut savo tak. Tada jis vl galt kviestis komitet ir okdinti naujj policijos vadov Telyn. Tuomet Ekskomisar biurui vl atsirast tam tikra veikimo laisv, kuriai, atjus Telynui, labai greitai gali bti udtas apynasris. A. Matuleviius: Sakoma viena, daroma kita Premjeras ir socialdemokratai vis laik iekojo, kad Seime bt dauguma, taiau kit partneri prisijungimas prie valdaniosios koalicijos, manau, vyksta ne visai civilizuotai viena yra sakoma monms, o daroma visai kas kita, LL sak A. Matuleviius, reikalavimai didinti mokytoj atlyginimus atrodo graiai, taiau paskui kakodl buvo pareikalauta to komiteto, kurio pirmininkas esu a, tos paios koalicijos narys. A dirbu iose pareigose ir inau, kad kai kam nepatinka ta pozicija, kuri a uimdavau tam tikrais klausimais. Taiau formaliai mans niekas nesvarst, niekur neaukljo, ir tiesiai akis man to niekas nepasak. Nes a stengiausi elgtis taip, kaip ragina mano patirtis gyvenime ir sin. A vis laik einu kompromisus, ir juos pripastu. A, kaip mogus, niekada nesilaikysiu kokios nors kds. Ateinant post reikia sismoninti, kad j uimsi tik laikinai ir tada bna labai lengva dirbti. Atrodo, kad iandien vir mano galvos kaupiasi debesys, taiau a visk iriu su ypsena. Man klijuojama etiket, kad a neva kovoju su KGB rezervistais, taiau mano pozicija yra tokia, kad liustracija Lietuvoje per ilgai usits ir mes gaudome ia kakokias mklas, kas man maiausiai rpi. Man rpi reali situacija kodl bsimi koalicijos partneriai socialliberalai taip nori mano posto, kai yra kit, laisv komitet pirminink post? Jeigu kas nors man turi pretenzij dl mano pozicijos, tai toks
309
mogus prasilenkia su Lietuvos Konstitucija, nes ji nustato, kad Seimo narys yra laisvas, ir turi elgtis pagal priesaik ir sin, savo gyvenimo patirt. Taiau a bijau, kad valstybje i tikrj yra didiul erozija, ji apmusi ir valstybs valdym, ir demokratij. Viena deklaruojama, o daroma visai kas kita. Per sausio 13 d. minjim Tomas ernas graiai pasak, kad kada niekybs taur persipildo, atrodo, kad niekas nepasikeit, taiau i kakur atsiranda vyrai ir moterys, kurie pradeda daryti tvark valstybje. Todl man atrodo, kad mes valstyb statome ne ant t pamat, kuri reikt. Jie turt bti daug skaidresni, be to, politikai eina politik tam, kad gaut kakokias pareigas, ir kad tai bt kaip instrumentas vykdyti tai, k adjai per rinkimus, o ne savitikslis dalykas, vien tam, kad gautum pareigas. A. Matuleviius atsak LL klausimus: Kaip jauiats inodamas, kad js viet Nacionalinio saugumo komitete ateina A. Sadeckas, kuris daugel met deng visas js ikeltas problemas? Matote, man sunku pasakyti, ar tai tikrai bus A. Sadeckas, nes iandien to oficialiai dar nra pasakyta. Jis i soclib vienintelis ms komitete, todl logika, kad jis bt silomas pirmininku. Nors dar koalicijos sutartis nra pasirayta, taiau viskas vyksta labai spariai, vykis veja vyk. Ar js manote, kad G. Kirkilui reikia A. Paulausko ir jo chebros tik tam, kad bt garantija, jog AE statymas bus priimtas? Man atrodo, kad negalima ito atmesti. A esu u nacionalin investuotoj, taiau turime bti garantuoti, kad net leivai kreivai pradtas is projektas bt vykdomas skaidriai ir AE bt pastatyta. Jau atsiranda tam tikr saugikli, taiau j kol kas trksta, ir mes negalime bti garantuoti, kad AE bus pastatyta. Ir i tos paios valdaniosios maumos daug kas apie tai kalba, taiau a nesuprantu, kodl a labiausiai esu kritikuojamas. Visiems aiku, kad jokios AE ia niekas neketina statyti, o vyksta energetikos privatizavimas? Lietuvai bus baisu, jeigu bus i tikrj taip. Ir jeigu bus udaryta Ignalinos AE, mes Lietuv varysime viduramius. Pas mus komitete buvo didiul diskusija, Gitanas Nausda dar didel praneim. Praktikai neaiku, i kur mes nusipirksime elektros energijos po 2009 m., jeigu bus udaryta Ignalinos AE.
310
Taiau aplinkui daug elektros gamintoj Rusijoje, Skandinavijoje? Taiau Rusijoje labai spariai auga gamyba, ir jie patys suvartoja daugiau tiek elektros, tiek duj. Netgi duj gavyba Rusijoje auga, taiau eksportui galimybs maja, nes ekonomika Rusijoje auga, ir jie dar ketina paleisti dujotiek Europ, mus visikai apeidami. Js vykdytas VSD veiklos tyrimas atskleid labai daug problem, ir jeigu js pasitraukiate, tas darbas lieka nepabaigtas? Suprantate, jau ir dabar mes pajutome, kad nors ir esu nusipelns tokios etikets, kad neva esu nevaldomas, taiau t darb dirbau a ne vienas. Negerai, kad mes leidiame tam tikrai daliai susikompromitavusi veikj toliau eiti auktas pareigas. Taiau iandien bda yra ne vien staig vadovai, bet ir j pavaduotojai. Didel problema yra ir dalis iniasklaidos, kuri leidjai lengvai praryja jiems metamus pinigus ir skleidia dezinformacij.

Nenordamas nei girtis, nei pabrti savo iskirtinio vaidmens kovojant su ia afera, bandiau veikti kalbinjimo, argument kalba, jog tai, kaip daroma, yra blogai, privalome sustoti ir itaisyti klaidas. Taiau ne tik nebuvau igirstas, bet eilin kart buvau apauktas ir ijuoktas klanui palankios iniasklaidos. Kadangi negaliu susitaikyti su negerovmis ir nenoriu dalyvauti vykstant tokio masto nusikaltimams, pabandiau realizuoti savo, kaip Seimo nario, teis ir paruoiau atitinkamas statymo pataisas. Tai gerai atspindjo kai kurie spaudos praneimai: pavyzdiui, ELTA informavo:
A. Matuleviius silo skubiai taisyti Atomins elektrins statym

Vilnius, gruodio 4 d. (ELTA). Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matuleviius Seimo posdi sekretoriate registravo Atomins elektrins statymo pataisas, kuriomis siekiama nacionalinio investuotojo krim padaryti skaidr ir aik.
311
Kreipimesi Seimo pirminink Viktor Muntian jis prao projekt svarstyti ypatingos skubos tvarka. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas A. Matuleviius taip pat kreipsi prezident Vald Adamk ir premjer Gedimin Kirkil, atkreipdamas dmes nacionalinio investuotojo krimo problemas. Bdamas tvirtai sitikins, kad Lietuvai reikia naujos atomins elektrins, manau, kad pirmajame jos krimo etape galima ir reikia kiek manoma greiiau kurti tarptautin naujos atomins elektrins statybos bendrov. Lietuvai joje gali atstovauti valstybs kontroliuojamos energetikos mons. Antrajame etape, tai yra jau statant nauj atomin elektrin, kur ir reiks tikrj finansini itekli, i anksto sutarus ir idiskutavus skaidr io veiksmo model, btina pritraukti ir privat kapital, toki nuomon A. Matuleviius idst kreipimesi alies vadovus. Antradien spaudos konferencijoje, aikindamas parengtas pataisas, parlamentaras sak, kad jomis siekiama utikrinti viej ir privai interes pusiausvyr, konkurencingumo principo gyvendinim elektros energijos gamybos ir paskirstymo rinkose, nediskriminacin kit juridini ir fizini asmen dalyvavim nacionalinio investuotojo statiniame kapitale. A. Matuleviius siekia, kad statyme nebt reglamentuojami vykdomosios valdios kompetencijos sriiai priklausantys teisiniai santykiai, kad kuriamas nacionalinis investuotojas bt visikai kontroliuojamas Lietuvos Respublikos. Pataisomis siloma utikrinti sprendim dl nacionalinio investuotojo vieum, patikslinama strateginio partnerio svoka. A. Matuleviius silo leisti Vyriausybei arba jos galiotai institucijai pasirinkti vien i silom nacionalinio investuotojo krimo bd. Pagal projekte silomas nuostatas nacionaliniu investuotoju gali bti Lietuvos Respublika arba io statymo sigaliojimo metu veikiantis juridinis asmuo valstybs kontroliuojama bendrov, veikianti energetikos srityje, arba naujai steigtas juridinis asmuo. Juridiniam asmeniui, vykdysianiam nacionalinio investuotojo funkcijas, statymo projekte idstyti tam tikri reikalavimai. Pagal projekt jo buvein turi bti Lietuvos Respublikoje; Lietuvos Respublikai nuosavybs teise turi priklausyti akcij paketas, sudarantis daugiau kaip 3/4 juridinio asmens akcij ir bals juridinio asmens visuotiniame akcinink susirinkime.
312
Jei Vyriausyb arba jos galiota institucija nusprendia, jog dl papildom finansini itekli poreikio tikslinga nacionalinio investuotojo statiniame kapitale dalyvauti kitiems juridiniams ir/ar fiziniams asmenims, ie asmenys Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka parenkami laikantis nediskriminacijos principo vieo konkurso bdu arba reguliuojamose rinkose vieai platinant nacionalinio investuotojo akcijas, numato statymo patais projektas. Jame taip pat patikslinta strateginio partnerio svoka pabriant, kad strateginiais partneriais gali bti tik Latvija, Estija ir/ar Lenkija ar i valstybi galioti juridiniai asmenys. A. Matuleviius tikisi, kad statymo projektas utikrins skaidr privai asmen dalyvavim nacionalinio investuotojo statiniame kapitale, todl sumains korupcij. Pasak A. Matuleviiaus, parengti tok projekt j paskatino tai, kad Seimo priimtame Atomins elektrins statyme nra utikrinti vieieji interesai paeidiant Nacionalinje energetikos strategijoje tvirtint konkurencingumo princip, statymu kuriamas nacionalinis investuotojas kaip vertikaliai integruota elektros energijos gamybos ir paskirstymo monopolija. Kaip pastebi Seimo komiteto vadovas, nacionalinio investuotojo statiniame kapitale be konkurso suteikta teis dalyvauti privai juridini asmen kontroliuojamai bendrovei. A. Matuleviius spaudos konferencijoje sak abejojantis nacionalinio investuotojo krimo proceso objektyvumu ir skaidrumu, nes norint sumenkinti valstybs kapitalo dal, visai nevertintos per 2 milijardus lit kainuojanios Kauno ir Kruonio elektrins. Balsuodami u statym galvojome, kad pirmiausias darbas bus ne viduje pasidalinti kakokias takos sferas, o kaip susitarti su usienieiais ir eiti priek. Pasirodo, svarbiausias dalykas yra tai, kaip tarpusavyje pasidalinti neumutos mekos kail. ia didiausias pavojus ir neskaidrumas (....). Negalima to padaryti be jokio konkurso, netgi ituos stalus nupirkti Seimo kanceliarija turjo skelbti konkurs. O ia mes kalbame apie milijardus, tai kur skaidrumas? spaudos konferencijoje svarst A. Matuleviius. Arba DELFI agentra prane:
313
A. Matuleviius silo viej konkurs dl trigalvio slibino akcij

Nordamas nusiimti dal Seimui metam kaltinim dl es neskaidraus atomin elektrin statysianio nacionalinio investuotojo formavimo, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matuleviius silo Seimui grti prie Atomins elektrins statymo. Seimo sekretoriate registruotose pataisose jis silo du esminius pakeitimus: pirma, vardyti, kad Lietuvos strateginiai partneriai iame projekte yra Latvija, Estija ir Lenkija; antruoju esminiu pataisymu silo, kad pirminiame nacionalinio investuotojo formavimo etape valstybei priklausyt 3/4 jo akcij, o vliau, prireikus papildom l, turt bti skelbiamas vieasis konkursas. Gal gale jeigu ir padarme klaid balsuodami, reikia j itaisyti, kol dar ne vlu. Be to, Seimas buvo apkaltintas, kad jam balsuojant u i idj buvo sumokti didiuliai pinigai, jis turi nusiimti i dm, DELFI sak A. Matuleviius. Parlamentaras taip pat laiku kreipiasi prezident Vald Adamk ir premjer Gedimin Kirkil. Jo teigimu, projektas iuo metu vykdomas neskaidriai, tai es rodo Kruonio hidroakumuliacins ir Kauno hidroelektrins vertinimas, bet to, neatsivelgta specialij tarnyb ivadas. A galvoju, kad vis t, kurie negavo i t 3050 mln. Lt, a, pavyzdiui, negavau, o mona reikalauja, paklaustas, keli Seimo nari paramos tikisi dl registruot patais, sak A. Matuleviius. Jis mano, kad jeigu Seimo pirmininkas teikt projekt ypatingos skubos tvarka arba bt surinkti 47 Seimo nari paraai, j priimti bt galima per kelet savaii. A. Matuleviiaus teigimu, gauta signal, kad derybos su Lenkija dl elektros jungi statybos stringa, nes laukiama, kol situacija Lietuvoje taps aikesn. iuo metu vyksta Vyriausybs derybos su nacionalinio investuotojo formavime dalyvaujania privaia bendrove NDX energija. Pagrindinis Vyriausybs derybininkas kio ministras Vytas Navickas yra saks, kad jas baigti tikimasi i savait.
314
Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS ATOMINS ELEKTRINS STATYMO PREAMBULS, 3, 6, 10, 11 IR 20 STRAIPSNI PAKEITIMO IR PAPILDYMO STATYMAS
200
m. Vilnius (in., 2007, Nr. 76-3004)
d. Nr.
1 straipsnis. Preambuls pakeitimas statymo preambulje ibraukti 7 pastraip ir preambul idstyti taip: Lietuvos Respublikos Seimas, gyvendindamas Nacionalin energetikos strategij ir atsivelgdamas Europos Sjungos energetikos politikos strategij; siekdamas utikrinti energijos tiekim i skirting, saugi, tausi, iltnamio efekt sukeliani duj neimetani energijos altini ir skatinti ekonomikos augim ateityje; siekdamas apsaugoti Lietuvos Respublikos esminius interesus ir nacionalin saugum; pabrdamas europins ir transatlantins integracijos princip gyvendinimo svarb pltojant Lietuvos energetikos sektorius ir utikrinant alies energetin saugum; vertindamas patirt, sukaupt daugel met saugiai ir patikimai eksploatuojant Ignalinos atomin elektrin; siekdamas pakeisti prarandamus elektros energijos generuojani altini galingumus dl Ignalinos atomins elektrins udarymo ir sudaryti teisines prielaidas pastatyti Lietuvoje nauj atomin elektrin, kurios galia bus nustatoma atsivelgiant poveikio aplinkai vertinimo rezultatus ir investuotoj susitarimus; atsivelgdamas palanki ekonomin aplink atominei elektrinei statyti; atsivelgdamas branduolins saugos reikalavimus ir Lietuvos prisiimtus sipareigojimus pagal tarptautines sutartis, priima Atomins elektrins statym.
315
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 3 straipsnio 3 dal ir j idstyti taip: 3. Nacionalinis investuotojas Lietuvos Respublika arba jos kontroliuojamas juridinis asmuo, nurodytas io statymo ketvirtajame skirsnyje. 2. Pakeisti 3 straipsnio 7 dal ir j idstyti taip: 7. Strateginiai partneriai Latvijos Respublika, Estijos Respublika ir/ar Lenkijos Respublika ar i valstybi galioti juridiniai asmenys, atitinkantys 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus ir sudar sutartis dl dalyvavimo projekte su nacionaliniu investuotoju. 3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dal ir j idstyti taip: ,,1. Projekto gyvendinimo bendrov steigiama nacionalinio investuotojo iniciatyva, sudarant galimyb dalyvauti strateginiams partneriams. 4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsn ir j idstyti taip: 10 straipsnis. Nacionalinis investuotojas 1. Nacionaliniu investuotoju gali bti: 1) Lietuvos Respublika arba; 2) io statymo sigaliojimo metu veikiantis juridinis asmuo valstybs kontroliuojama bendrov, veikianti energetikos srityje, arba; 3) naujai steigtas juridinis asmuo. 2. Nacionalinio investuotojo krimo bd parenka Vyriausyb arba jos galiota institucija. 3. Jei nacionalinis investuotojas kuriamas io straipsnio 2 ir 3 punkte nurodytais bdais, juridiniam asmeniui, vykdysianiam nacionalinio investuotojo funkcijas, keliami ie reikalavimai: 1) juridinio asmens buvein turi bti Lietuvos Respublikoje; 2) Lietuvos Respublikai nuosavybs teise turi priklausyti akcij paketas, sudarantis daugiau kaip juridinio asmens akcij ir bals juridinio asmens visuotiniame akcinink susirinkime. 3) jei Vyriausyb arba jos galiota institucija nusprendia, jog dl papildom finansini resurs poreikio tikslinga nacionalinio investuotojo
316
statiniame kapitale dalyvauti kitiems juridiniams ir/ar fiziniams asmenims, ie asmenys Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka parenkami laikantis nediskriminacijos principo vieo konkurso bdu arba reguliuojamose rinkose vieai platinant nacionalinio investuotojo akcijas. 4. Jei nacionalinio investuotojo statiniame kapitale dalyvaut kiti juridiniai ir/ar fiziniai asmenys, statymai ar kiti teiss aktai gali nustatyti dalyvavimo nacionalinio investuotojo statiniame kapitale apribojimus bei specialias saugumo priemones, siekiant utikrinti nacionalinio saugumo interesus. 5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsn ir j idstyti taip: ,,Lietuvos Respublikos Vyriausyb ar jos galiota institucija informuoja Seim apie io statymo 10 straipsnio gyvendinim ir priimtus sprendimus dl nacionalinio investuotojo. 6 straipsnis. 20 straipsnio papildymas 20 straipsnio 1 dal papildyti nauju 6 punktu ir j idstyti taip: 6) pasirinkti bd, kuriuo kuriamas nacionalinis investuotojas, nusprsti, ar nacionalinio investuotojo statiniame kapitale tikslinga dalyvauti kitiems asmenims ir nustatyti nediskriminacijos princip atitinkani toki asmen parinkimo tvark, prireikus steigti nacionalinio investuotojo funkcijas vykdysiant juridin asmen. Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo priimt statym RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Teikia: Seimo narys Algimantas Matuleviius
317
AIKINAMASIS RATAS DL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATOMINS ELEKTRINS STATYMO PREAMBULS, 3, 6, 10, 11 IR 20 STRAIPSNI PAKEITIMO IR PAPILDYMO STATYMO PROJEKTO
1. Projekto rengim paskatinusios prieastys, pirminiai jo silytojai ir asmenys, dalyvav rengiant ar tobulinant projekt. Priimtame Lietuvos Respublikos atomins elektrins statyme (toliau statymas) nra utikrinti vieieji interesai, t. y. paeidiant valdi padalijimo princip, statyme sprendiami vykdomosios valdios kompetencijai priklausantys klausimai, susij su nacionalinio investuotojo krimu; paeidiant Nacionalinje energetikos strategijoje tvirtint konkurencingumo kaip svarbiausio Lietuvos energetikos tikslo princip, statymu kuriamas nacionalinis investuotojas kaip vertikaliai integruota elektros energijos gamybos ir paskirstymo monopolija; nacionalinio investuotojo statiniame kapitale be konkurso suteikta teis dalyvauti privai juridini asmen kontroliuojamai bendrovei. statymo projekt pasil, reng ir tobulino Seimo narys dr. Algimantas Matuleviius. 2. Parengto projekto tikslai ir udaviniai. Projektu siekiama utikrinti: 1) viej ir privai interes pusiausvyr elektros energijos gamybos ir paskirstymo rinkose; 2) kad statyme nebt reglamentuojami vykdomosios valdios kompetencijos sriiai priklausantys teisiniai santykiai; 3) konkurencingumo principo gyvendinim elektros energijos gamybos ir paskirstymo rinkose; 4) kad kuriamas nacionalinis investuotojas bt visikai kontroliuojamas Lietuvos Respublikos; 5) nediskriminacin kit juridini ir fizini asmen dalyvavim nacionalinio investuotojo statiniame kapitale; 6) sprendim dl nacionalinio investuotojo vieum; 7) strateginio partnerio svokos aikum. 3. Kaip iuo metu yra teisikai reglamentuojami statymo projekte aptarti klausimai. statyme, paeidiant valdi padalijimo princip, per-
318
nelyg detaliai reglamentuojamas nacionalinio investuotojo krimo modelis. Nacionalinis investuotojas kuriamas akcins bendrovs Lietuvos energija pagrindu, ios bendrovs kapital traukiant akcins bendrovs Ryt skirstomj tinkl ir privatiems asmenims priklausanios akcins bendrovs VST akcijas. Tokiu bdu be jokios vieos diskusijos siekiama sukurti vertikaliai integruot elektros energijos gamybos ir paskirstymo monopolij, prietaraujani nacionalinei energetikos strategijai ir jau atliktiems energetikos sektoriaus demonopolizavimo veiksmams. Klausimo dl privatiems asmenims priklausanios akcins bendrovs VST dalyvavimo nacionalinio investuotojo statiniame kapitale sprendimas vyko be vieo konkurso. statymu Lietuvos Respublikai sukuriama nepalanki derybin aplinka, kadangi privaiai bendrovei taikomas autonomijos nuo vieosios valdios principas, jai nra privaloma vykdyti statymo nuostatas, susijusias su nacionalinio investuotojo krimu. statyme vartojama strateginio partnerio svoka pernelyg abstrakti, ji turt bti susijusi su Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos ir/ar Lenkijos Respublikos dalyvavimu naujos atomins elektrins projekto gyvendinime. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuot klausim teigiamos savybs ir koki teigiam rezultat laukiama. Projekte siloma atsisakyti pernelyg detalaus teisini santyki, susijusi su nacionalinio investuotojo krimu, reglamentavimo, paliekant daugiau laisvs vykdomajai valdiai. Siloma leisti Vyriausybei arba jos galiotai institucijai pasirinkti vien i i nacionalinio investuotojo krimo bd. Pagal Projekte silomas 10 str. 1 d. nuostatas nacionaliniu investuotoju gali bti: 1) Lietuvos Respublika arba; 2) io statymo sigaliojimo metu veikiantis juridinis asmuo valstybs kontroliuojama bendrov, veikianti energetikos srityje, arba; 3) naujai steigtas juridinis asmuo. Projekte juridiniam asmeniui, vykdysianiam nacionalinio investuotojo funkcijas, keliami ie reikalavimai: 1) juridinio asmens buvein turi bti Lietuvos Respublikoje; 2) Lietuvos Respublikai nuosavybs teise turi priklausyti akcij paketas, sudarantis daugiau kaip juridinio asmens akcij ir bals juridinio asmens visuotiniame akcinink susirinkime.
319
3) jei Vyriausyb arba jos galiota institucija nusprendia, jog dl papildom finansini resurs poreikio tikslinga nacionalinio investuotojo statiniame kapitale dalyvauti kitiems juridiniams ir/ar fiziniams asmenims, ie asmenys Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka parenkami laikantis nediskriminacijos principo vieo konkurso bdu arba reguliuojamose rinkose vieai platinant nacionalinio investuotojo akcijas. Projekte pabriama, kad statymai ar kiti teiss aktai gali nustatyti dalyvavimo nacionalinio investuotojo statiniame kapitale apribojimus bei specialias saugumo priemones, siekiant utikrinti nacionalinio saugumo interesus. Projekte taip pat patikslinta strateginio partnerio svok, pabriant kad strateginiais partneriais gali bti tik Latvijos Respublika, Estijos Respublika ir/ar Lenkijos Respublika ar i valstybi galioti juridiniai asmenys. 5. Galimos neigiamos priimto statymo pasekms ir koki priemoni reikt imtis, kad toki pasekmi bt ivengta. Projekto neigiam pasekmi nenumatoma. 6. Koki tak statymas turs kriminogeninei situacijai, korupcijai. statymo projektas utikrins skaidr privai asmen dalyvavim nacionalinio investuotojo statiniame kapitale, todl sumains korupcij. 7. Kaip statymo gyvendinimas atsilieps verslo slygoms ir jo pltrai. statymo projektas verslo slygoms turs teigiam tak. 8. statymo inkorporavimas teisin sistem, kokie ios srities teiss aktai tebegalioja (pateikiamas i akt sraas) ir kokius galiojanius teiss aktus btina pakeisti ar panaikinti, primus teikiam projekt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atomins elektrins statymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu Vyriausyb jau turjo pateikti Seimui Strategin reikm nacionaliniam saugumui turini moni ir rengini bei kit nacionaliniam saugumui utikrinti svarbi moni statymo pakeitimo statymo bei kit teiss akt pakeitim projektus. 9. Ar statymo projektas atitinka Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sjungos dokumentus. statymo projektas atitinka Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sjungos dokumentus.
320
10. Jeigu statymui gyvendinti reikia statym lydimj akt, kas ir kada juos turt parengti, i akt metmenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atomins elektrins statymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu Vyriausyb jau turjo pateikti Seimui Strategin reikm nacionaliniam saugumui turini moni ir rengini bei kit nacionaliniam saugumui utikrinti svarbi moni statymo pakeitimo statymo bei kit teiss akt pakeitim projektus. 11. Kiek biudeto l pareikalaus ar leis sutaupyti statymo gyvendinimas (pateikiami vertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateiiai). statymo projektas papildom biudeto l nepareikalaus. 12. statymo projekto rengimo metu gauti specialist vertinimai ir ivados. statymo projekto rengimo metu specialist vertinim ir ivad negauta. 13. statymo projekto autorius ar autori grup, statymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliei galioti atstovai. statymo projekto autorius ir iniciatorius Seimo narys dr. Algimantas Matuleviius. 14. Reikminiai odiai, kuri reikia iam projektui traukti kompiuterin paiekos sistem, skaitant reikminius odius pagal Europos odyn Eurovoc: energetika, elektros energija, nacionalinis saugumas. Teikia: Seimo narys
Algimantas Matuleviius
321
Pateikiu itrauk i Seimo posdio stenogramos. Keturiasdeimt pirmasis (362) posdis 2007 m. gruodio 11 d. Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V MUNTIA. NAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V GEDVILAS . Atomins elektrins statymo preambuls, 3, 6, 10, 11 ir 20 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo projektas Nr. XP-2736 (pateikimas) Gerbiamieji kolegos, kiti ms darbotvarks klausimai. Darbotvarks 23 klausimas Atomins elektrins statymo preambuls, 3, 6, 10, 11 ir 20 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo projektas, registracijos Nr. XP-2736. Pateikimas. Pranejas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Matuleviius. Praom, kolega. A. MATULEVIIUS (VLPDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi labai daug yra usiraiusi klausti, jauiu, kad kai kurie kolegos yra nepatenkinti mano iniciatyva, a pasistengsiu pateikti labai trumpai. Yra statymas, yra aikinamasis ratas, yra patais, dl kuri konsultuotasi su specialistais. Mano pataisos nelugdo naujos atomins elektrins statybos, kaip kai kas nort parodyti, o kaip tik duodama didesn veikimo laisv ms Vyriausybei. I esms tai yra truput pakeista ms komiteto nuomon, kuri buvo teikta pagrindiniam komitetui, kai mes birelio mnes svarstme Atomins elektrins statym. Tik tada mes silme, kad du tredalius valstyb kontroliuot, ia yra numatyta trys ketvirtadaliai. Tai yra diskutuotina. Jeigu, inoma, bus pritarta po pateikimo, tuos dalykus bus galima tobulinant, svarstant taisyti. Visi vykiai, vykstantys dabar, parodo, kad didiul ir grai idja, kuri galjo suvienyti Lietuv ir taut, ir politikus, ir visus mones, tampa labai ikreipta ir neaikia veiklos sritimi, kur neaiku, kas k dalijasi. Sako, kuria nacionalin investuotoj. io statymo 7 ir 18 punktuose yra parayta, kad viskas turi bti vieai ir aikiai deklaruojama. Dabar igirsti: tai 46% nori privati bendrov, tai 40% nori privati bendrov, nors mums buvo aikinama, kad valstyb ilaikys savo monopol. Taigi nesant skaid-
322
rumo norisi, kad Vyriausyb turt pasirinkimo galimybi. Jeigu mes greitai priimtume ias pataisas, Vyriausyb nebt spaudiama kamp, kaip dabar yra daroma, galt kurti nacionalin investuotoj pagrindu dabartini energetini bendrovi, kurios yra kontroliuojamos valstybs, kapitalo (nors ten yra ir privai), o kitu etapu sileisti privai bendrov, kad ir i, su kuria dabar yra deramasi. Arba tai galbt netgi paskubint paias derybas. Todl, man atrodo, i tikrj nra noro k nors stabdyti, kam nors trukdyti, tiesiog yra noras padaryti proces skaidresn ir kartu atmesti kaltinimus, insinuacijas, kad Seimas, pavasar vieningai priimdamas Atomins elektrins statym, galbt buvo materialiai suinteresuotas. I tikrj mes to nenorjome, mes tik tikjoms, kad to statymo reikia taip greitai, kiek galima greiiau, kad bt sudaromos tarptautins sutartys. Deja, tarptautini sutari ir iandien mes nematome. Todl ir silau ias statymo pataisas. Pasirys atsakyti js klausimus. O, kiek daug! PIRMININKAS. Dkoju kolegai u statymo projekto pateikim. Taigi js nori tikrai daug koleg paklausti. Klausimams ir atsakymams, dar kart noriu priminti, yra skirta 10 minui. Js valia bus, jeigu mes pratsime klausimus. Pirmasis klausia J. Veselka. Ruoiasi P. Autreviius. Praom, kolega. J. Veselkos nra. P. Autreviiaus taip pat nematau. P. Vilkas. Praom, pirmasis, kuris klausia. Ruoiasi E. Klumbys. P. VILKAS (DPF). Ai, posdio pirmininke. Gerbiamasis kolega, ir jums visiems inoma, kad dabar vyksta derybos ir kaip tik norima pasiskirstyti tam tikrais procentais akcijas, taip pat ir valdym. Mano klausimas bt toks. Jeigu valstyb turs daugiau negu 2/3 akcij, gal taip ir bus, kaip js dl ito savo pasilymo bsite patenkinti ar atsiimsite, ar manysite, kad viskas bus gerai? A. MATULEVIIUS. Pagal dabartin situacij, vis pirma mes nieko neinome, bet kai k vis tiek igirstame, tai kol kas buvo praoma ne maiau kaip 4640% privaiam investuotojui. Deja, tai yra tik nepatvirtinta informacija, nes neaiku, kodl ios derybos slaptos. Tikrai neaiku. Nes tai labai neaikiai vyksta su vienu besideraniu ir labai neaiku, kokiomis slygomis. Taigi valstyb pastatyta labai neaiki, neskaidri pa-
323
dt, bet a sakiau, tuos , kur ia parayta, tobulinant komitete svarstymo metu, galima padaryti 2/3, ir asmenikai mane tai tikrai tenkina. PIRMININKAS. Dkoju. Klausia E.Klumbys. Ruoiasi G.ileikis. Praom, kolega. E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranejau, tai, kas vadinama dabar derybomis, primena politin cirk. Jo esm yra kaip galima daugiau atplti i valstybs savo privaias kienes. Sakykite, ar jums neatrodo, kad statymo pataisos turt bti tokios, kad ios atomins elektrins statyboje i viso nedalyvaut privatus kapitalas, nes privataus kapitalo dalyvavimas suponuoja tam tikr pavoj, kad ta dalis gali bti parduota bet kam. Mes, kaip valstyb, galime atsidurti labai apgailtinoje padtyje. A. MATULEVIIUS. Pagal dabar esam situacij, kai valstyb pasilieka kontrolei tik 51%, js esate visikai teisus. Pagal t, k silau a arba k bt galima padaryti, kad bt du tredaliai, tada bt galima apsaugoti ir privat investuotoj pritraukti skaidriai, bet su i anksto inomomis slygomis, ipirkdamas akcijas ir investuodamas pinigus jis turi inoti. Mes, komitetas, rame, kad galbt stabtelkime tada pavasar ir pateikime t vadinamj saugikli statym, a tiesiog taupau laik, apie strategini moni reikm, dar ilgesnis pavadinimas to statymo, suprantate, k a turiu omenyje. Nes pasakyta, kad tai yra ypatingos svarbos objektas ir ypatingos saugos objektas. Tai platinimas t akcij negali bti labai paprastas, nes a sakau, i bet ko gali sigyti akcij, jeigu bus perparduota be kontrols. Todl kontrolei ie dalykai turi bti matomi. Bet jeigu iandien pasirays slaptai sutart ir tik po to suinosime, kad tose sutartyse yra laisvas pardavimas, tada valstyb bus pastatyta prie fakt. Tai yra labai neramu ir i tikrj i esms galima sakyti, kad tai yra grsm ir nacionaliniam saugumui. PIRMININKAS. Dkoju. Klausia kolega G. ileikis. Ruoiasi V. Karbauskis. Praom. G. ILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranejau, ar nemanote, kad ir dabar jau statymai pareigoja Vyriausyb ir derybininkus informuoti Seim, be abejo, ir visuomen apie vykstanias derybas, kas ten vyksta, o viskas tiesiog dangstoma tokiu paslapties ydu. Taip pat priimdami statym mes tikrai neturjome informacijos, kiek kainuos ir pati elektrin, kokia bus kilovatvalands kaina, kam j parduosime. Tenka igirsti dabar
324
i est parlamentar, kad jie abejoja prasmingumu ir tikslingumu dalyvauti iame projekte. Taip pat ir tas tiltas Lenkij kelia abejoni. Ar nemanytumte, kad ir js komitetas, be abejo, turt pasidomti, ir specialiosios tarnybos ir t informacij artimiausiu metu pateikti. Svarstant jau js pateikt projekt, a manau, turt bti labai atvirai ir aikiai pasakyta, kas, kokia elektrin ir k mes kuriame. Tuomet galutinai apsisprsti Seime. Ai. A. MATULEVIIUS. Js labai teisus. A labai trumpai tik pasakysiu. Tikrai nebuvo lengva rytis priimti sprendim, pasilym, kur primiau. inau, kiek sukliau negatyv savo adresu. Net neprisidengiau komitetu, nors mes i dalies svarstme i problem komitete. Galbt biau rads daugiau koleg, kurie bt pasira ir panaiai. Bet nenorjau it dalyk velti labai daug moni. Geriau tegul vien mua. Bet statymo 7 punkte, teisingai js sakote, yra parayta nekonfidenciali viea informacija. Kas leido paeisti statym? Js teisus, jau dabar statymas yra paeidiamas, k jau kalbti apie Kruonio hidroakumuliacins elektrins kainas ir visus kitus dalykus. A pasakysiu labai atsakingai. Kolegos, pas gerbiamj D. Maliknait specialiojoje ratinje yra, neinau, kodl riboto naudojimo, padta informacija ir ten aikiai parayta: 2003 metais Kruonio hidroakumuliacin buvo vertinta 1 mlrd. 86 keli mln. lit, Kauno per 200. Tai jau 2003 metais ios abi hidroelektrins sudar apie 2 mlrd. Jos nra savarankikos, jos eina Lietuvos energij. Tie 2 mlrd. i esms derybose nedalyvauja. Bet juk pabrango jos bent por kart, ko gero. Nes VST pabrango, kad nesumeluoiau, bent 4 ar 5 kartus po privatizavimo per kelerius metus. PIRMININKAS. Dkoju. Klausia V.Karbauskis. Kolegos nra. Ruoiasi A.Endzinas. A. MATULEVIIUS. Yra V. Karbauskis. PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, atsipraau. Praom. Gerbiamasis Vaclovai, atleiskite, nepamaiau. V. KARBAUSKIS (NSF). Ai, posdio pirmininke. Gerbiamasis kolega, noriau pasiteirauti js, jeigu iam statymo projektui po pateikimo bus pritarta ir pradtas svarstymas, kaip jums atrodo, ar Vyriausyb turt nutraukti derybas pagal anksiau priimt statym? A. MATULEVIIUS. Man atrodo, jeigu Vyriausyb gint Lietuvos
325
interes, ji jau dabar kitaip turt dertis. Tai turt bti daroma vieai. Man atrodo, pats principas, kas dabar vyksta, man, kaip pilieiui,. nepriimtinas. Toki deryb i tikrj neverta net vesti. Nes i tikrj, k mes po to suinosime, viskas bus po laiko. Tarp kitko, neaiku, kokios po to gali bti pasekms, jeigu bus kas nors pasirayta. Mes neinome, ar iandien yra pasirayta, ar ne. Paskui neaiku, ar nebus koki nors sankcij Lietuvai konkreiai. Baud ir panaiai. Kol nepasirayta, galima galbt ir stabtelti. Kol kas a viena girdiu: valstyb yra presinguojama. Tik tiek. PIRMININKAS. Dkoju. Klausia A. Endzinas. Ruoiasi B. Vsait. A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis pranejau, i tikrj kolega G.ileikis paliet gana opi tem. Ar Vyriausyb, ribodama informacij apie vykstanias derybas, i tikrj nepaeidia statymo nuostat, kalbani apie vieum, ir ar deryb rezultatas, pasiektas paeidiant statym, gali bti teistas? Kaip, js nuomone, ar ta sutartis po to priimta derybomis, kuriomis buvo paeistas statymas, bus teista? A. MATULEVIIUS. A nesu teisininkas, bet logikai, jeigu paeidiamas statymas ir vykdomas koks nors veiksmas, tai visi tie veiksmai yra neteisti. Bet koks punktas jeigu paeistas, bet Lietuvoje dabar yra tokia formul neteisinga, bet teista. A. ENDZINAS. Jeigu galima replik? PIRMININKAS. Praom. A. ENDZINAS. Ar galima replik ir patikslinti? PIRMININKAS. Patikslinti trumpai. A. ENDZINAS. I tikrj Makiavelis gyveno viduramiais, bet Makiavelizmo principai turbt turt bti nepriimtini XXI amiaus politikoje. ia ne jums replika, tik replika js atsakym. Dkui. PIRMININKAS. Galite neatsakyti, a manau. Klausia gerbiamoji B. Vsait. B. VSAIT (LSDPF). Gerbiamasis kolega, js silote vardyti savo statyme strateginius partnerius. Taiau, ar nemanote, kad tai labai susilpnina Lietuvos Respublikos derybines pozicijas su jais, ir ar nemanote, kad tai prietarauja Europos Sjungos laisvo kapitalo judjimo principui? Js silymas dl vieo akcij platinimo i esms yra gyvendintas pagal galiojant Atomins elektrins statym. Ir dar paskutinis klausimas. Ar js manote, kad vis dlto prie pasira-
326
ant akcinink sutart Vyriausyb turt ateiti Seim ir tada galbt sutiktumte atsisakyti io savo statymo? A. MATULEVIIUS. Nuo pabaigos. Jei Vyriausyb bt elgusis skaidriai, tikrai itas net nebt atsirads. Reikjo tiesiog graiai, nuoirdiai visk daryti, nors vien projekt padaryti Lietuvoje skaidriai. A tikjau, kad taip bus. Deja, nepykite, gerbiamoji kolege, bet pripainkite, kad to tikrai nra. Tai vienas dalykas. O antras dalykas susijs su strateginiais partneriais. Atkreipkite dmes 6 straipsnio pakeitim, kur a darau. Nes yra ar klaida, ar specialiai sibrov labai abejotinas dalykas, kad projekto gyvendinimo bendrov gali bti steigiama nacionalinio investuotojo iniciatyva, sudarant galimyb dalyvauti strateginiams partneriams. Gali bti, o gali ir nebti. Vadinasi, strategini partneri klausimas ivis pakimba paiam statyme. Mes tikrai pavasar, a nuoirdiai t pasakiau, per daug skubjome. Dl partneri vardijimo yra susitarimo reikalas, galima svarstyti ir tartis, bet man atrod, kad svarbiausias ms tikslas yra tarptautin elektrin, o ne kak su kakuo pasidalyti. Jeigu mes norime kak su kakuo pasidalyti, tai taip ir paraykime pasidalijimo statymas. PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriau js vis paklausti. 10 minui klausimams ir atsakymams baigsi. (Balsai salje) Nori paklausti (Balsai salje) Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, kad dar 10 minui klausinjam? Taip, klausimas labai svarbus. Gerai, pritarta. Klausiam toliau. (Balsai salje) Skirtingos nuomons. Gerbiamieji kolegos, kvieiu registruotis. A. MATULEVIIUS. Tai nesupratau, kaip ia dabar? PIRMININKAS. Gerbiamasis Algimantai, js taip pat galite ireikti savo nuomon balsuodamas, bet jums dar gali tekti atsakinti klausimus. (Balsai salje) Gerbiamieji kolegos, demokratiniu bdu mes isprsime klausim. (Balsai salje) Pakartoti trumpj balsavim? Praome, kartojame trumpj balsavim paskutin kart. Trumpa registracija. Praom, kolegos, trumpa registracija, daugiau nebus. (Balsai salje) Dkoju. Usiregistravo 70 Seimo nari. Alternatyvus balsavimas. Kas u, balsuoja, kad pratstume klausimus 10 minui, kas prie klausimai ir atsakymai bus nutraukti. Ar aikiai suformulavau klausim balsuoti?
327
Praome balsuoti. Kas u u 10 minui pratsim, kas prie Alternatyvus balsavimas. Gerbiamieji kolegos, u 37, prie 31, toliau tsiame klausimus ir atsakymus. Klausia P.Autreviius. Praom, kolega, ruotis. P. AUTREVIIUS (LSF). Gerbiamasis kolega, i tikrj statymas, kuriam js teikiate pataisas, vadinasi Atomins elektrins statymas. Taiau pataisos i esms susijusios su nacionalinio investuotojo formavimo arba jo pasirinkimo gyvendinimo reikalais. Ar jums, gerbiamasis kolega, neatrodo, kad ankstesni silymai atskirti ituos dalykus ir turti atskirus statymus, atitinkamai nagrinti juos ir skirti tam pakankamai laiko yra poreikis, kur mes turtume iandien ir aptarti. I esms iuo metu Lietuvoje beveik nra viej diskusij apie atomin elektrin, visi reikalai sukasi tiktai apie nacionalin investuotoj ir tomis aplinkybmis, kurios susijusios. K js manote apie tai, mielas kolega? A. MATULEVIIUS. A tikrai visikai su jumis sutinku ir bt galima vis sausio mnes, pasiilsjus po Naujj met, skirti tokiam darbui. Mums pavasar buvo pasakyta, kad reikia skubti, kitaip lenkai, estai ir latviai pabgs. Bet, kaip mes matome, jie niekur nebga. Juos gsdina truput kiti dalykai, kas ir mus gsdina. I tikrj, matyt, reikia vien kart labai rimtai idiskutuoti, galbt nepalikti atsakomybs vienam ar kitam asmeniui personaliai. A ir gerbiamam ministrui noriu pasakyti, atsimenu, buvo skandalas dl elektros energijos Baltarusij. Pasak, kad kaltas aminj atils ministras Vincas Babilius. Pasirodo, V. Babilius buvo kategorikai prie t elektros energijos eksport, kiti j privert daryti. A tikrai nenoriau, kad vienas vargas ministras u tai atsakyt. PIRMININKAS. Dkoju. Klausia A. aplikas. Ruoiasi P. Graulis. Praom. A. APLIKAS (LCSF). Vargas ministras tuo metu kalbasi su buvusiu kio ministru ir visikai nesijaudina dl atsakomybs, nes, matyt, turi dvasin ramyb ir daro teising ingsn. Gerbiamasis Matuleviiau, mano klausimas paprastas. Js tikrai daug ir teising odi isakte i tribnos, kaip turt bti: skaidrumas, vieumas, susitarimai, konkursas, kas yra negalima. Visa tai i tikrj yra
328
venta teisyb. Bet mano klausimas yra paprastas. Kas pareng statymo projekt js ar dar kas nors kitas? A. MATULEVIIUS. A. A. APLIKAS. O k reikia odi trumpiniai MEB? Neinote? A. MATULEVIIUS. Nesupratau? A. APLIKAS. K reikia trumpiniai MEB? Neinote? A irgi neinau. A. MATULEVIIUS. Nesuprantu, k js turite omenyje. statym parengiau a, bet a turiu talkinink teisinink, su kuriais konsultuojuosi, kurie konsultuoja ir visuomet darome kartu. Bet js negalvokite, kad man pareng kokia nors konkuruojanti bendrov. A dl to esu ramus. (Balsai salje) PIRMININKAS. Sekund! Patikslinsit. Praom. A. APLIKAS. Dar kart noriu paklausti: js parengte ar neinoma staiga MEB? Kas jinai yra, a neinau ir man labai domu. A. MATULEVIIUS. A turiu visuomenin patarj advokat Roland Misi, ir jeigu js kak galvojate, tai jis nedirba (). PIRMININKAS. Dkoju. Js netoli sdite, manau, dar isiaikinsite. Klausia P. Graulis. Ruoiasi V. Navickas. P. GRAULIS (TTF). Gerbiamasis pranejau, kai buvo priiminjamas stulbinania Seimo nari dauguma is korupcinis statymas, js irgi tada balsavote, jeigu neklystu, u. Kaip suprasti, ar js tada nematte? Buvo kalbta, buvo silyta pataisos, buvo reikalauta, kad vis dlto bt skelbiamas konkursas dl strateginio investuotojo. Neirint tai, kad nebuvo priimtos jokios pataisos, js balsavote u. Kokie buvo motyvai ir kokie motyvai dabar privert keisti statym? Nors i dalies, mano manymu, koks skirtumas, iandien 25%, rytoj bus dar 5%, dar 5%, ir vis tiek supirks tas akcijas. Tik sileisk privatinink namus, jis tuoj visai atsikraustys. A. MATULEVIIUS. Ai. A esu kalbjs su kai kuriais kolegomis, ir kiti kolegos Seime tikrai nuoirdiai galvoja, kad darome ger darb, kad Lietuvoje bt nauja atomin elektrin. Tai siejama taip pat su galimybe pratsti Ignalinos atomins elektrins antrojo dabar veikianio bloko udarym, kad galbt pasisekt suderti, kad jis bus udarytas, kai bus nauja elektrin. Bet ms komitete, ir a pats u tai balsavau, buvo silym, kuriuos nebuvo atsivelgta. Bet kai reikjo priimti personaliai,
329
tai gailiuosi, nes praeit kadencij esu balsavs vien kart i penki prie, kai buvo sprendiama dl antrojo bloko udarymo. Bet, inote, geriau bandyti itaisyti klaid nei gyventi su klaida. PIRMININKAS. Dkoju. Klausia kolega V. Navickas. Ruoiasi S. Pabedinskas. Praom, ministre. V. NAVICKAS (VLPDF). Gerbiamasis komiteto pirmininke, noriau paklausti dl js projekto, nes apie deryb proces js labai daug netiesos pasakte ir nenoriau a jos komentuoti. Pagaliau mes iuo metu svarstome ne deryb rezultatus, ne deryb eig. Tiesiog js menkinate ms darb, tiesiog js jo neinote, js interpretuojate. Neatsivelgiate net tai, kad js komitete, jums vadovaujant, dalyvaujant Specialij tyrim tarnybos vadovui ir Valstybs saugumo departamento vadovams, buvote js ir js komiteto nariai informuoti apie deryb eig. Apie jokius priekaitus dl skaidrumo, dl deryb proceso eigos neisakte, isakte tik vien nuomon, kad reikt kartu pateikti lydimj statym, kurio reiks po dvej met. it mes usirame, it darb jau padarme. Noriau paklausti dl statymo projekto. Js pakeiiate savo projektu principin nuostat, ibraukiate, kad nacionalinis investuotojas kuriamas privaios iniciatyvos pagrindu ir tokiu atveju vis statym padarote tok, kuris patenka po Europos Sjungos direktyvos normomis. Norint kurti nacionalin investuotoj reikt prie eis mnesius Europos Sjungos oficialiame leidinyje paskelbti konkurs steigjams ir bendrovms atrinkti. Praom pasakyti, kaip js t proces sivaizduojate? Tai bt pirmas klausimas. Ir kada galt toks nacionalinis investuotojas atsirasti? Antrasis klausimas. Js pats esate Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Nacionaliniam saugumui svarbi moni statyme yra nustatyta, kad Lietuvos energijoje valstyb turi turti ne maiau kaip 51%. Js io statymo pakeitimo ia neteikiate, nors tas statymas galioja jau keleri metai. Klausimas. Ar js teiksite ir to statymo pakeitim, kai tuo tarpu analogikose monse toki apribojim nra? Antras klausimas. Nustatydami 75% A. MATULEVIIUS. ia jau treias. V. NAVICKAS. Nustatydami 75% valstybs dalyvavimo Lietuvos energijoje, js visuose trijuose projektuose, atomin plius du tiltai, pareikalaujate i valstybs 10 mlrd. Lt biudetini itekli. Sakykite, kokiu
330
laiku jie bus skirti ir kokiomis priemonmis, arba kokius mokesius vesdami ar atsisakydami koki priemoni mes tai gyvendinsime? A. MATULEVIIUS. Gerbiamasis ministre, a jus labai gerbiu, tikrai js neeidinjau, k js padarte mano atvilgiu. A nepasakiau n odio netiesios, tik citavau esamo statymo 7 punkt, apie kur labai aikiai parayta: nekonfidenciali informacija ir viea. Tai a tik t citavau. Negi a pasakiau neties ar kuo nors jus eidiau? Jeigu js supratote taip, a js labai atsipraau, bet bkite geras neeidinti ir kito. A tikrai neturiu pikt ksl. A inau, kad labai nepatenkinti, kad a padariau it ingsn. K padarysi, barkite mane. Bet a noriu pasakyti tik viena i tikrj, ministre, viskas vyksta u udar dur. A nesuprantu, kodl Lietuvoje taip vyksta, ir neaiku, ir iandien neturiu atsakymo kaip komiteto pirmininkas, kodl Kruonis ir Kauno hidroakumuliacin, kuri yra keli milijardai lit Matau, mano kolegoms nepatinka. K padarysi, nepatinka teisyb. Bet kodl jie iandien nra vertinti? Reikia to atsakymo. Vienas dalykas. Antras dalykas dl Europos Sjungos. Gerbiamasis ministre, norime mes to ar nenorime, bet Europos Sjungos Komisijoje, kiek a tariausi su konsultantais, bet kokiu atveju Jeigu tai bt privati elektrin, leidimo nereikt, bet iuo atveju, kai kontrolin akcij paket turs valstyb, leidimo, sako, vis tiek reiks. Taigi yra vairi nuomoni, gerbiamasis ministre. Man atrodo, kad kol kas yra padaryta gal nedidel klaida, bet mes sivaizdavome, kad tas procesas vyks Matau, uduoda daug klausim, bet net neklauso. Tai kam juos atsakinti? Pasirodo, kiekvienas turime savo nuomon. A noriu pasakyti vien paprast dalyk: a i tikrj nieko nenoriu sugriauti. Galime nieko nedaryti, bet kaip mes pairsime Lietuvos monms akis ir pasakysime, kur tie keli milijardai lit? PIRMININKAS. Dkoju. Klausia kolega S. Pabedinskas. Ruoiasi R. Kupinskas. Praom. S. PABEDINSKAS (VLPDF). Ai, gerbiamasis posdio pirmininke. A kolegos klausiu, tiesiog skaitau js citat, kuri yra js kreipimesi Lietuvos PIRMININKAS. Per mikrofon, gerbiamasis Skirmantai. S. PABEDINSKAS. kur kreipiats Lietuvos Respublikos Prezi-
331
dent. Taigi citata: Todl btinas labai rimtas ir realus darbas, susitariant su Europos Sjungos valstybmis partnermis dl Ignalinos atomins elektrins antrojo bloko udarymo tik pastaius nauj atomin elektrin. Klausimas toks. Mes iame Seime kalbame, diskutuojame, ar tai manoma, ar tai politinis sprendimas. Js silote tartis. Ar tai realu? Ar js iandien galite man pasakyti, ar manomas toks susitarimas, ar tai tik odi aismas? Kol kas n vieno mogaus Turbt viso Seimo sprendimas pakeisti tai, k prie kelet met, mums stojant Europos Sjung, prim Seimas, vargu ar iandien realus. A. MATULEVIIUS. Gerbiamasis kolega, vis pirma js cituojate laik, kuris iandien nesvarstomas. Tai yra mano asmeninis laikas gerbiamajam Ekscelencijai Prezidentui. Bet a lygiai taip pat Ir js girtjote, kad Prezidentas sak, jog reikia dirbti, bandant isikovoti t galimyb. A manau, kad iandien ioks toks ansas yra. Jeigu yra nors nedidelis ansas, mes turime inaudoti visas galimybes. Bet skaidrus naujos atomins elektrins krimas tik padidint t ans, o jeigu mes toliau dalinsims po kilimais, tai tik atitolins t galimyb. Mano nuomon tokia. PIRMININKAS. Paskutinis klausia R. Kupinskas ir baigiame klausimus ir atsakymus, nes baigiasi laikas. R. KUPINSKAS (TSF). Ai. Gerbiamasis pranejau, kaip js atsimenate, svarstant Atomins elektrins statym, buvo silomas ir statymo projektas dl nacionalinio investuotojo. Deja, jis buvo atmestas. Aiku, js dabar pateikte ituos Atomins elektrins statymo penki straipsni pakeitimus, jeigu neklystu. Ar tai pakankama? Man atrodo, kad Nacionalinio investuotojo statymas vis tiek bt sudtingesnis, turiningesnis ir gal plaiau apimt bei reglamentuot vis situacij? Ai. A. MATULEVIIUS. Kolegos, a manau, suprantu, kad iandien, ko gero, kain ar nugals ta proto logika, nes a matau emocij audr. A tikrai neturiu atsakym dl keli milijard lit. Kai mes rasime t atsakym, tai man tikrai bus ramu miegoti, nes jeigu mes iandien prezidentroje vyko antikorupcijos ar korupcijos diena, neinau, neseniai buvo iandien vyko konferencija, ir, inote, ten mons kalbjo taip tyliai. Praneimus skaito garbingi ms mones, o visi tyli. Sako: tai gal garsiai reikia pakalbti apie tai, kas vyksta su nacionaliniu investuotoju, apie tuos kelis milijardus? Suprantate, negali bti dviej ties. Turi bti atsa-
332
kymai, turi bti tas aikumas. O js silymas Man atrodo, iandien baisu t dalyk silyti, nes net itas kuklus mano pasilymas sulauk didels audros. Ai. PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, gal leidiame paklausti, liko dar trys nariai, nes labai svarbus klausimas, ir ubaigsime. Gerai? V.Baltraitien. Praom. Ruoiasi E. Pupinis. Gerbiamieji konservatoriai, ruoiasi js gerbiamasis E. Pupinis, netrukdykite. Praom. V. BALTRAITIEN (DPF). Ai, kad leidote paklausti. Gerbiamasis pranejau, a norjau paklausti tokio dalyko. Js ia vis minite, kad neaiku, kur dingo 4 mlrd. ar kiek. Ar itos pataisos leis isiaikinti, jeigu Seimas priims, kur dingo tie keli milijardai? Ar i ties pakeis tai, kas dabar vyksta, jeigu vis tiek liks tas pats investuotojas? Vis tiek visk vykdys Vyriausyb, mes jai pavesime visk daryti, tik tiek, kad Seimas lyg ir priims kitokias nors pataisas ir kontroliuos. Ar bus leista pakeisti t tvark, ar iaiks, kur dingo tie 4 mlrd., ar i viso atsiras privatus investuotojas, primus itas pataisas? Ar tada neatsitiks taip, kad Seimas bus apkaltintas dl visko kad sulugd visos atomins elektrins statyb, prisiimdamas atsakomyb, ir visai ms visuomenei liksime kalti, nors Lietuva sipareigojo bti atomine valstybe. Ar neatsitiks toks atvejis, kaip danai atsitinka, kad Seimas prisiima atsakomyb ir lieka kaltas, o visk vis tiek daro Vyriausyb ir jos deleguoti asmenys? A. MATULEVIIUS. Matote, kas dl apkaltinimo, tai gali. Apkaltinti gali bet k ir bet kuo. Lietuvoje ir mane jau daug kuo apkaltino, a tai gerai inau, ir mano kolegas i komiteto apkaltino ir toliau kaltina. iandien man personaliai kelia baudiamsias bylas, js turbt matte iniasklaidoje. K padarysi, tokioje valstybje gyvename, tokiu laikmeiu gyvename. Apkaltinti galima. Bet kas geriau ar matant, kad taip darosi, nieko nedaryti ir vis tiek bti bendraautoriumi arba stebtoju, ar vis dlto pabandyti aktyviau veikti, simaiyti proces, kur Lietuvos mons irgi stebi, ir pabandyti j sureguliuoti taip, kad jis bt skaidresnis? A manau, kad jeigu mes komitetuose padirbtume geranorikai ir spariai, tai tikrai duot naud, tikrai pasitarnaut didesniam skaidrumui ir aikumui. PIRMININKAS. Dkoju. Dl vedimo tvarkos gerbiamasis E. Endzinas. Praom.
333
A. ENDZINAS. Taip, gerbiamasis posdio pirmininke. Seimas prats 10 minui, eina 15 minut. Taupykime savo ir kit laik. PIRMININKAS. Gerbiamasis Audriau, a js frakcijos seninui suteikiau galimyb kalbti, nors jis ir vlavo. Js kakodl dl to nereikte joki pretenzij. Dabar, kai kiti nori paklausti A manau, gerbkime vieni kitus. Tai yra nepaprastai svarbus (Balsai salje) Nutraukiame? Praau. Nutraukiame visas diskusijas vienbalsiai, bendru sutarimu. A. MATULEVIIUS. Ai. PIRMININKAS. Ai, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, registruojams. Motyvai. Vienas u, vienas prie. E. Klumbys nuomon u. Nuomon prie. Ruoiasi P. Graulis. E. KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, a manau, kad itas statymas vis dlto yra iek tiek geresnis, negu buvo tas, kur jau dabar Bent A. Matuleviius pripasta, kad jis buvo priimtas skubotai, prot aptemimo birelio mnes metu. Pas mus yra toks periodas. A manau, kad vis dlto reikt pataisyti t sen statym, galbt po to bus galima taisyti ir it, nes jis nra iki galo geras. Taiau a manau, kad btina sustabdyti tas, a net pasakysiu tas mafijines derybas, kurios dabar vyksta tarp Vyriausybs ir NDX. Jeigu bt priimtas itas ms statymas, jis vis t proces labai pristabdyt. Kolegos, a raginu balsuoti u. PIRMININKAS. Dkoju. Nuomon prie. Gerbiamasis Petrai, tikriausiai js pasakysite nuomon prie, ne nuomon u? Prie. Praom. Nutrauksiu. P. GRAULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, a esu tvirtos nuomons, kad ir pirmasis statymas, kuris buvo priimtas, kaip ir kalbjau Tai yra ne amiaus, bet ami afera padaryta. Jeigu bus gyvendintas tas statymas net ir su pataisom, tai i tikrj nieko labai nesikeis. A prisimenu pasaki apie tai, kaip vejys pave lap. Pirmiausia lap papra nors uodegl leisti udti ant veimo, po to visa susikraust, uv imet ir pati ioko. uv pagrob i to vejo. Lygiai taip pat i pradi bus 25%, paskui dar 5%, dar 5 ir pamatysime, kad privatus kapitalas turi visus 100%. PIRMININKAS. Gerai, gerbiamasis Petrai, a jus ijungiu. P. GRAULIS. Kodl? PIRMININKAS. Kadangi js nuomon visai kitokia, negu js usi-
334
registravote. Ir praome kalbti i esms. Praom, jeigu js kalbsite taip, kaip usiregistravote, a jungsiu. P. GRAULIS. Tai a ir kalbu taip, kad asmenikai nematau didelio skirtumo, ar 40% turs privatus kapitalas, ar jis turs 25%. Jis vis tiek vliau ar anksiau susikraus visus tiek, kiek jam reikia t procent. Ir dar, be abejons, kaip ir privatizuojant Vakar skirstomuosius tinklus, iaikjo, kad jie nieko nesumokjo. Taip ir ia, dabar neinvestav n lito, jie turs milinikus turtus vis moni ms valstybs sskaita. Ir tada apiplins, kels elektros energijos kainas. Pairkite po privatizavimo Vakar skirstomj tinkl PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, reikjo usiregistruoti i anksto u, nereikia ms vis apgaudinti. A jums daviau galimyb ir vienokiu, ir kitokiu bdu. Nereikia piktnaudiauti. Praom. Taigi buvo isakytos nuomons u, nuomons prie. Registruojams. (Balsai salje) Taigi dar viena nuomon. Isakysime, kadangi buvo dvi nuomons, B. Vsait. Atsisakote. V. Navickas. Praom. (Triukmas salje) V. NAVICKAS. Gerbiamieji kolegos, a noriau labai trumpai paminti pagrindinius dalykus, kuriuos, man atrodo, js ir patys gerai supratote i mano klausimo. Pirmiausia noriau pasakyti, kad primus ias pataisas, kurias silo kolega A. Matuleviius, visos tos derybos, visas atliktas darbas pagal dabar priimt ir galiojant Seimo statym, faktikai bt numestas on ir visi reikalai prasidt i naujo. Pagal statyme suraytas nuostatas, kaip a minjau, turt bti paskelbtas Europos Sjungos oficialiame leidinyje prie eis mnesius konkursas dl gamybini pajgum pltros, po to, inoma, turt bti atranka t dalyvi, kurie galt tai daryti, ir tas procesas realiai prasidt tik po vieneri met. ia vienas dalykas. Dl to, kad yra ibraukiami odiai dl privaios iniciatyvos statymo preambulje. Dl t statymo straipsni, kuriuose apribojama valstybs dalis iki 70% ir daugiau, a jau minjau, tai pareikalaut didiuli valstybs finansini itekli, kuri, ir pats autorius pripaino, neino, kaip surasti. Ir tokiu atveju, inoma, projekto gyvendinimas taip pat bt keblus. Noriau pasakyti dl to paminjimo, kad 3 straipsnio 7 dalyje reikia vardyti valstybes, kurios dalyvaus, arba, tiksliau, t valstybi galiotus juridinius asmenis. Manau, kad tai yra nelogikas pasilymas, nes toks silymas jau buvo ir anksiau teiktas nagrinjant pateikt
335
statymo projekt. vardyti Lietuvos teiss akte konkreias alis, o tuo labiau kit ali juridinius asmenis, nustatant, kad jie turi turti savo alies galiojimus, manau, bt nelogikos statym nuostatos. Tas turt bti reglamentuojama tarptautinmis sutartimis arba sutartimis tarp juridini asmen. Prayiau nepritarti statymo projektui. PIRMININKAS. Dkoju. Taigi buvo isakytos nuomons u ir prie. Kvieiu visus registruotis. Dkoju. Taigi, gerbiamieji kolegos, po pateikimo, kas u tai, kad bt pritarta statymo projektui Nr.XP-2736, kvieiu visus balsuoti. Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: u 31, prie 23, susilaik 24. statymo projektui po pateikimo yra nepritarta. Reikia apsisprsti, ar statymo projekt grinti iniciatoriams tobulinti, ar atmesti. Replika po balsavimo gerbiamasis A. Matuleviius. Praom. A. MATULEVIIUS. A tada praau atmesti, kolegos, nes man aiki Seimo nuomon. Bet a atlikau savo pilietin pareig ir tai eis istorij. Ai. (urmulys salje) PIRMININKAS. Dkoju. Kit nuomoni nra, bendru sutarimu galima pritarti dl atmetimo? Dar yra dl balsavimo motyv gerbiamasis P. Graulis, po to gerbiamasis P. GRAULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, manau, buvo galimyb, ansas tikrai grti prie io klausimo, pateikti patobulinimus jam ir itaisyti i klaid. Dabar a manyiau, kad pasilykime iniciatoriui tobulinti ir grkime pirmame plenariniame posdyje prie patobulinto varianto. Silyiau, kad bt balsuojama u patobulinim. PIRMININKAS. Gerbiamasis A. aplikas. A. APLIKAS. A manau, tenesupyksta ponas A.Matuleviius, bet tikslas buvo, matyt, dvejopas: skirti skambius odius, eiti istorij, sirayti didvyriu, pagaliau rinkimai artja. O iaip a susilaikiau dl vienos paprastos prieasties. Man ponas A. Matuleviius taip ir neatsak, kas ta mistin kompanija MEB, pirmin kompanija, kuri pareng io dokumento projekt. Jeigu js norite, a jums galiu pademonstruoti, kaip galima puikiai atsekti, kas rengia pirminius dokumentus. iuo atveju neigirdau aikaus atsakymo ar tai juristai, ar tai pono A. Matuleviiaus slapyvardis, bet atsakymo a neigirdau, todl ir susilaikiau. A nemgstu aisti aidim, kai neinau, kas jiems diriguoja.
336
PIRMININKAS. Gerbiamasis G. ileikis. praom. G. ILEIKIS. Gerbiamasis posdio pirmininke, a manau, kad pagal Statut js teiksite balsuoti, ar atmesti, ar statym grinti tobulinti. Silyiau tikrai kart teikti balsuoti ir klausim sprsti. Ai. PIRMININKAS. Dkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo vairi nuomoni, todl mes turime apsisprsti balsuodami, ar atmesti statymo projekt, ar tobulinti. Dar kart priminsiu, kaip reikt apsisprsti balsuojant: atmesti reikia balsuoti u, tobulinti balsuojame prie. Alternatyvus balsavimas. Praom. U yra atmesti, tobulinti prie statymo projekt. Gerbiamieji kolegos, praom registruotis. Registruojams. Trumpoji registracija. Dar kart noriu priminti. Atmesti balsuosime u, tobulinti balsuosime prie. Kvieiu visus balsuoti. Dar kart primenu, alternatyvus balsavimas: atmesti u, tobulinti prie. Gerbiamieji kolegos, u balsavo 34, prie 30. Bet atmetimui reikia 36 bals. Griname tobulinti statymo projekt rengjams. Baigiame darbotvarks klausim. Kitas darbotvarks 2-4 klausimas Valstybini pensij statymo 4, 5, 6, 7 ir 9 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo projektas Nr. XP2253(3). Praneja gerbiamoji R.Bakien, Socialini reikal ir darbo komitetas. Replika po balsavimo. Kol gerbiamoji praneja ruoiasi, turite galimyb replikuoti. Praom. A. IVANAUSKAS (VLPDF). Frakcijos vardu noriau, kad bt perbalsuota, nes kiti nespjo usiregistruoti. A. BARANAUSKAS (VLPDF). A taip pat praau, pirmininke, t pat padaryti. PIRMININKAS. O js, man atrodo, vienai frakcijai atstovaujate, ar ne? Bet jeigu dviese praote, tai labai rimtas praymas. A manau, kad galsime pakartoti. Praom, V.Boreikien. V. BOREIKIEN (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, praau perbalsuoti. PIRMININKAS. Kit pasilym nra? Galime dar kart perbalsuoti. Frakcijos vardu yra paprayta. Gerbiamieji kolegos, registruojams. Susitariame, kad tai bus paskutinis balsavimas sprendiant statymo klausim. (Balsai salje) Praom? Gerbiamieji kolegos, nereikia mans gsdinti. Js galite ir kur kas velniau, o ne taip piktai man pasakyti. Js
337
labai pikti, mielieji kolegos, iek tiek velnumo, artja Kaldos, a jums dar kart noriu palinkti ramybs. Gerbiamieji kolegos, praom registruotis, bet daugiau i aidim neaisime. Po balsavimo galsite kalbti. Dkoju. Dar kart skelbiu alternatyv balsavim. Jeigu balsuosite u, balsuosite, kad statymo projekt reikia atmesti, jeigu balsuosite prie, balsuosite u tai, kad statymo projekt reikia tobulinti. Kvieiu visus balsuoti. Praom. Prie tobulinti, u atmesti. U 40, prie 37. statymo projektas atmestas. (Balsai salje) A. ENDZINAS. Gerbiamasis posdio pirmininke, atsipraau u netinkamai pasakyt replik ir praym, labai apgailestauju. PIRMININKAS. Tikrai atleidiu ir nesu sieids, a prats. Manau, visi posdi pirmininkai prie to prat. Praom. G. ILEIKIS. Gerbiamasis posdio pirmininke, js man parodykite, kur ten paskutinse treioje, ketvirtoje eilse yra sdintys mons. PIRMININKAS. Praom dar kart jungti balsavimo lentel. (Balsai salje: Kur yra?) Gerbiamasis Gintarai, vardykite konkret mog. G. ILEIKIS. Pairkite, yra balsavimo rezultatai, kur yra sdima, ar ne, ir kurie balsavo. (Triukmas salje) PIRMININKAS. Gerbiamasis A. Sereika. G. ILEIKIS. Na, kur, k js kalbate? PIRMININKAS. Kas balsavo u gerbiamj A.Sereik, nes jo nebuvo? (Balsas salje: Nebuvo! Praom dar kart pakartoti balsavim!) Mielieji kolegos, dar kart perbalsuosime. Gerbiamojo A.Sereikos tikrai nebuvo. Perbalsuosime. (Balsai salje) Mielieji kolegos, noriu perspti, kad tikrai nebalsuotume u savo kolegas. Galimybi stebti visus nra, bet js turite vieni kitus kontroliuoti. Mielieji kolegos, registruojams, dar kart balsuosime. Kvieiu balsuoti u save, o ne u kolegas. (Balsai salje) Usiregistravo 75 Seimo nariai. Kvieiu visus balsuoti. Alternatyvus balsavimas. Gerbiamasis A. Pekelinas dl vedimo tvarkos. Po to gerbiamasis E. Klumbys. Po to Vilija. Praom. A. PEKELINAS (VLPDF). Gerbiamasis posdio pirmininke, a manau, kad dabar js elgiats neteisingai, nes dabar dalis Seimo nari
338
kaip tik ijo. Js pataikaujate vienai pusei. Js elgiats neteisingai. vyko balsavimas ir tegul Etikos ir procedr komisija po to aikinasi, bet is balsavimas turi bti skaitytas. PIRMININKAS. Gerai. Mes galime padaryti taip: atiduodame Etikos ir procedr komisijai tuos du pilieius, nes E. KLUMBYS. Ne! (Triukmas salje) PIRMININKAS. Praom. Gerbiamasis E. Klumbys. E. KLUMBYS. Gerbiamasis posdio pirmininke, yra akivaizdus ne pirmas balsavimas u kitus. Akivaizdus. Jeigu yra toki dalyk, mes reikalaujame perbalsuoti. O tie, kurie ijo, kurie yra abejingi tokiems dalykams, tegul ir keliauja. Mes frakcijos vardu reikalaujame perbalsuoti ir js pareiga yra stebti, kaip Seimo nariai balsuoja. PIRMININKAS. G. ileikis, taip? Praom. G. ILEIKIS. Silau balsuoti. PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu kreiptis jus. T dviej koleg Seimo nari tikrai nebuvo. Ufiksuota, kad vyko balsavimas. Jeigu reikia, mes galime perduoti vaizdo ra, nes jie daromi ir laiko atvilgiu, ir t. t. Todl a visus kvieiu dar kart registruotis ir perbalsuoti. Kaip posdio pirmininkas a turiu toki teis, nes yra paeidim. Praom registruotis. (Triukmas salje) Alternatyvus balsavimas. Mielieji kolegos, susikoncentruojame. Kas balsuoja u, balsuoja u tai, kad projekt atmestume, kas prie, balsuoja, kad projekt tobulintume. Praom. Sdime savo vietose ir pradedame balsuoti. Skelbiu balsavimo rezultatus: u 39, prie 37. statymo projektas yra atmestas. Ikalbingiausiai apie Seimo nari pozicij kalba balsavimo rezultatai.
339
Individuals balsavimo rezultatai

Seimo narys (-) Aas Remigijus Aleknait-Abramikien Vilija Autreviius Petras Aubalis Audronius Baguka Petras Balytis Zigmantas Baltraitien Virginija Barakauskas Dailis Alfonsas Baranauskas Andrius Bays Rimantas Bakien Rima Bekintien Danut Blinkeviit Vilija Boguis Vytautas Boreikien Violeta Bosas Antanas Bradauskas Bronius Buceviius Saulius Bukauskas Valentinas Butkeviius Algirdas aplikas Algis ekuolis Jonas epas Vytautas igriejien Vida Marija ilinskas Kstutis Dagys Rimantas Jonas Daukys Kstutis Dautartas Julius Degutien Irena Domarkas Virginijus Draugelis Vytautas Sigitas Dumius Arimantas Endzinas Audrius Galvonas Vytautas Garbaraviius Ramnas Gedvilas Vydas Frakcija TTF TSF LSF TSF VLPD LSDPF DPF TTF VLPD DPF VLPD TSF LSDPF LCSF LSDPF DPF LSDPF DPF DPF LSDPF LCSF LCSF LSDPF TSF TSF TSF DPF TSF TSF VLPD DPF TSF LSF TTF TSF DPF U + Prie Susil.
+ + + + + + + +
+ + + + +
+ + + +
340
Seimo narys (-) Gedvilas Vydas Girdauskas Saulius Glaveckas Kstutis Grauinien Loreta Graulis Petras Grubliauskas Vytautas Ivanauskas Algirdas Jagminas Jonas Jakavonis Gediminas Jakuionis Povilas Jankauskas Donatas Jarueviius Juozas Jukneviien Rasa Juozapaitis Jonas Jurnas eslovas Kambleviius Vytautas Karbauskis Vaclovas Karosas Justinas Karpickien Etela Kata Algis Kirkilas Gediminas Klumbys Egidijus Kanien Romualda Kubilius Andrius Kupinskas Rytas Lapnas Saulius Lydeka Arminas Lionginas Jonas Margeviien Vinc Vaidevut Martinkaitien Vilma Masiulis Eligijus Matulas Antanas Matuleviius Algimantas Mazuronis Valentinas Mikolaitis Gintautas Mikutien Dangut Mikutis Zenonas
Frakcija DPF DPF LSF DPF TTF LSF VLPD LSDPF NSF TSF TSF VLPD TSF LSDPF LSDPF TTF NSF LSDPF DPF LSF LSDPF TTF DPF TSF TSF LCSF LCSF LSDPF TSF DPF LSF TSF VLPD TTF LSDPF DPF DPF
U +
Prie
Susil.
+ + + + + + + + + + +
+ + + +
+ + + +
341
Seimo narys (-) Mikutis Zenonas Mogenien Laima Monkeviius Algirdas Muntianas Viktoras Navickas Vytas Olekas Juozas Orechov Vladimir Pabedinskas Skirmantas Palaitis Raimundas Palionis Juozas Paulauskas Artras Paua Bronius Pavilionien Marija Aurin Peelinas Saulius Pekelinas Alfredas Petrauskien Milda Pinskus Jonas Pitrnien Audron Poikovska Leokadija Prunskien Kazimira Danut Pupinis Edmundas Ramanauskas Alvydas Ramonas Jonas Razma Jurgis Remeika Rimantas Rimas Algis Rinkeviius Viktoras Rozova Irina Sabatauskas Julius Sabutis Liudvikas Sadeckas Alvydas Salamakinas Algimantas Saulis Vytautas Sereika Albertas Simulik Valerijus Sysas Algirdas Skardius Artras
Frakcija DPF VLPD NSF VLPD LSDPF VLPD VLPD LCSF LSDPF NSF LSDPF LSDPF TSF VLPD LSDPF DPF DPF VLPD VLPD TSF NSF TTF TSF LCSF LSDPF VLPD VLPD LSDPF TSF NSF LSDPF LSDPF LSDPF NSF LSDPF VLPD
U +
Prie
Susil.
+ +
+ + + + + + + + + +
+ + + + + + + + + + + +
342
Seimo narys (-) Skardius Artras Smetona Rimantas Stankevi Vaclav Staponkien Aldona Starkeviius Kazys Stasikis Antanas Napoleonas Steiblien Nijol Steponaviius Gintaras Subaius Mindaugas iaulien Irena ileikis Gintaras kil Viaeslav ukys Raimondas Teierskyt Dalia Tomaevski Valdemar Turinskas Rimvydas Valionis Antanas Valiukeviit Ona Vareikis Egidijus Venclovas Romas Vertelien Vilija Vsait Birut Veselka Julius Vilkas Pranas Visockyt Ramun Voliok Vladimiras Zingeris Emanuelis Zinkeviit Jadvyga akaitien Roma akaris Edvardas iemelis Vidmantas ymantas Manfredas ukauskas Henrikas vikien Zita
Frakcija VLPD TTF NSF VLPD TSF TSF NSF LSF LSDPF LSDPF LSF LSDPF LCSF LSF VLPD LSDPF NSF TTF TSF VLPD LSDPF LSDPF TTF DPF DPF DPF TSF DPF LSDPF LSDPF MG DPF LCSF DPF
U +
Prie
Susil. + +
+ +
+ + +
+ + + + + +
343
Deja, Seimo vadovybs gudri manipuliacij dka io projekto pateikimas buvo specialiai nukeltas vakarui, kada daniausiai bna maai Seimo nari. Tie, kurie bijo, kad jis gali bti priimtas, atvyko ir projekt atmet, nors kad jis bt svarstomas, buvau surinks net 49 Seimo nari paraus. Apie tai gerai informavo Raimonda Ramelien 2007 12 12 Lietuvos iniose straipsnyje Parlamentarai savo darbo broko nevelg: Seimas apsisprend netaisyti vos prie pusmet priimto Atomins elektrins statymo ir nutar neteikti jo Konstitucinio Teismo ekspertizei. Po pateikimo vakar parlamentarai nepritar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Algimanto Matuleviiaus parengtoms penki statymo straipsni pataisoms. J autorius tikjosi, kad nacionalinio investuotojo krimo proces jos padarys skaidresn ir aikesn, utikrins viej bei privai interes pusiausvyr, konkurencingumo principo gyvendinim elektros energijos gamybos ir paskirstymo rinkose ir t.t. Be to, pataisos, autoriaus nuomone, bt galjusios ukirsti keli sklindanioms kalboms, es priimti AE statym Seimas buvo suinteresuotas materialiai. Galime nieko nedaryti, bet kaip pavelgsime monms akis, kai jie klaus, kur dingo keli milijardai lit, kolegas mgino sugraudinti A. Matuleviius. Seimo nariai vakar taip pat atmet dviej liberaldemokrat silym AE statym apsksti Konstituciniam Teismui (KT). J netikino projekto autori argumentai, kad birel statymas buvo priimamas per daug skubotai, dl to jame liko galini Konstitucijai prietarauti nuostat. Seimo nariai nuogstavo, kad, laukiant KT atsakymo, statymo galiojimas, kartu ir nacionalinio investuotojo krimo procesas apskritai sustot. Upyl klausimais Mano projektas tikrai nelugdo naujos atomins elektrins statybos, o Vyriausybei suteikia didesn veiklos laisv, i Seimo tribnos kalbjo A. Matuleviius. Parlamentaras tikino, kad, jei Vyriausyb, dl nacionalinio investuotojo steigimo besideranti su privaiu investuotoju, bt elgusis skaidriai, tokio projekto jis nebt teiks. Imtis patais j paskatino tai, kad AE statyme nra utikrinti vieieji interesai. A. Matuleviius teig, kad paeidiant konkurencingumo princip nacionalinis investuotojas kuriamas kaip elektros energijos gamybos ir pa-
344
skirstymo monopolija. Anot jo, investuotojo statiniame kapitale be konkurso suteikta teis dalyvauti privai juridini asmen kontroliuojamai bendrovei. Todl kyla abejoni dl nacionalinio investuotojo krimo proceso objektyvumo ir skaidrumo. Vakar parlamentarai A. Matulevii klausinjo labai aktyviai teko pratsti projektui pateikti skirt laik. Sil kurti be privatinink Seimo nuomon aiki. Savo pilietin pareig atlikau, suinojs balsavimo rezultatus (31 u, 23 prie, susilaik 24), pareik A. Matuleviius. Jo parengtame AE statymo papildym projekte silyta atsisakyti pernelyg detalaus teisini santyki, susijusi su nacionalinio investuotojo krimu, reglamentavimo, paliekant daugiau laisvs vykdomajai valdiai. Vyriausybei arba jos galiotai institucijai buvo silyta leisti pasirinkti vien i keli nacionalinio investuotojo krimo bd. Nacionalinio investuotojo, kuris Lietuvoje gyvendint didelius energetikos projektus, bendrov silyta formuoti be privataus kapitalo. Jis bt pasitelkiamas tik paskelbus konkurs. Dabar valstyb pajgi susitvarkyti pati. Taip kurti nacionalin investuotoj bt greiiau ir skaidriau, pristatydamas patais projekt, prie kelias dienas urnalistams teig A. Matuleviius. Anot Seimo nario, pagal jo silomus naujus principus suformuotoje nacionalinio investuotojo bendrovje Vyriausyb turt ilaikyti tris ketvirtadalius akcij. Jei Vyriausyb nors daugiau akcij atiduoti privatininkams, tai bt galima padaryti vliau.

Nei a, nei mano kolegos, kuri buvo gana daug, nesdjome rank sudj, bet visomis igalmis bandme paveikti kitus savo kolegas, kurie, neinia koki paskat vedami, palaik projekt. Gana domi metamorfoz vyko su Pilietins demokratijos partijos primininku ir tuomeiu Seimo pirmininku V. Muntianu. Jis inojo, kad a kategorikai esu prie vadinamj Leo LT. Tokio pavidalo, kaip jis yra sukurtas. V. Muntianas, jausdamas, kad ir dalis partijos mane palaiko, visaip vinguriavo ir realaus partijos sprendimo iuo klausimu, kaip balsuoti ms partijos Seimo nariams, nebuvo. A kategorikai pareikiau, kad balsuosiu prie,
345
nors mane asmenikai kalbinjo ir V. Muntianas, ir premjeras G. Kirkilas. Taip ir pasielgiau. Kiti mano frakcijos kolegos pasielg kaip bailiai, viena kalbjo tarpusavyje kad riekia balsuoti prie, o balsavo u. Tai buvo rimtas signalas, kad PDP frakcija Seime ir pats V. Muntianas yra nesavarankiki ir elgiasi kaip socdem ir K. Prunskiens, kuri asmenikai labai kovoja u projekt, satelitai. Didiausia klaida, neinau, smoningai ar ne, buvo padaryta Tvyns Sjungos, Tvarkos ir Teisingumo, Liberal Sjdio frakcij, kurios buvo salje, bet nebalsavo. Jeigu bt visi dalyvav balsavime, galbt is statymas nebt buvs priimtas arba priimtas tik keli bals persvara. Apie tai taikliai informavo dienratis Lietuvos inios.
Lito likimas atiduotas prezidento rankas

Valdaniosios koalicijos ir Darbo partijos atstov balsais vakar Seimas ypatingos skubos tvarka prim Atomins elektrins statymo pataisas. I 80 usiregistravusij u ketvirtj patais projekt balsavo 63, prie 11, susilaik 3 parlamentarai. Opozicija balsavime nedalyvavo. Raimonda Ramelien Svarstymo ir balsavimo procedra vakar vyko emocingai ir net skandalingai. Valdaniuosius ir darbieius perspj dl Lietuvos interes idavimo, i sals pareik iein trys opozicijos (Tvyns sjungos, Tvarka ir teisingumas, Liberal sjdio) frakcijos ir viena koalicijos Liberal ir centro sjungos frakcija. Js esate ne litai, ne lito eimos nariai. Js ir mes litai, kuriuos negailestingai drasko. Dl tokio sprendimo bus gda ir jums, ir js vaikams, prie balsavim perspjo Tvarka ir teisingumas frakcijos seninas Valentinas Mazuronis. Net darbiet Loreta Grauinien, kuriai pritar ir liberalcentristas Algis aplikas, agitavo kaitusius statymo alininkus iek tiek atvsti, padaryti pertrauk, susivokti, o Vyriausybei pasitikrinti pasitikjim. Taiau buldozerio sustabdyti negaljo jau niekas.
346
Prie pat balsuojant Seimo sal liberaldemokrai ne plakat su urau Neskaidriausias projektas Gediminas Kirkilas. Jame vaizduojamas gazels lavon dantis litas. Atomins elektrins statymo pataisos sigalios, jei jas pasirays prezidentas Valdas Adamkus. Premjero G. Kirkilo Vyriausybs ir Seimo valdaniosios koalicijos forsuotame ir proteguotame projekte atsivelgta visus privataus investuotojo NDX energija, kuri valdo Maximos savininkai, reikalavimus. Vakar priimtose pataisose numatyta, kad nacionalinis investuotojas Leo LT, kuris privals pastatyti nauj atomin elektrin ir nutiesti elektros jungtis su Lenkija ir vedija, bus kuriamas ne Lietuvos energijos, kaip planuota anksiau, o naujos patronuojanios mons pagrindu. toki bendrov bus sujungtos valstybs valdomos Lietuvos energijos ir Ryt skirstomj tinkl bei NDX energijos turimos VST akcijos. Seimas pritar, kad Atomins elektrins statymas nesuteikt nacionalinio investuotojo bendrovei iskirtini teisi kit moni atvilgiu gyvendinant numatytus strateginius elektros energetikos projektus.

Reikia, kad tauta inot tikrj Seimo nari veid. Apie tai ikalbingai byloja balsavimas u amiaus afer Leo LT. Balsavimo rezultatai (balsavime nedalyvav simboliu + nepaymti) Lietuvos socialdemokrat frakcija (32) Eil. Nr. Pavard 1. Zigmantas BALYTIS 2. Vilija BUNKEVIIT 3. Violeta BOREIKIEN 4. Bronius BRADAUSKAS 5. Algirdas BUTKEVIIUS 6. Vytautas EPAS 7. Jonas JAGMINAS 8. Jonas JUOZAPAITIS 9. eslovas JURNAS u + + + + prie susilaik
+ + +
347
10. Justinas KAROSAS 11. Gediminas KIRKILAS 12. Jonas LIONGINAS 13. Gintautas MIKOLAITIS 14. Juozas OLEKAS 15. Juozas PALIONIS 16. Bronius PAUA 17. Marija Aurin PAVILIONIEN 18. Milda PETRAUSKIEN 19. Algis RIMAS 20. Julius SABATAUSKAS 21. Algimantas SALAMAKINAS 22. Vytautas SAULIS 23. Albertas SEREIKA 24. Algirdas SYSAS 25. Mindaugas SUBAIUS 26. Irena IAULIEN 27.Viaeslav KIL 28. Rimvydas TURINSKAS 29. Vilija VERTELIEN 30. Birut VSAIT 31. Roma AKAITIEN 32. Edvardas ZAKARIS Tvyns sjungos frakcija Eil. Nr. Pavard
+ + + + + + + + + + + +
+ + + + + +
prie
susilaik
1. Vilija ALEKNAIT-ABRAMIKIEN 3. Danut BEKINTIEN 4. Vida Marija IGRIEJIEN 5. Kstutis ILINSKAS 6. Rimantas Jonas DAGYS 7. Julius DAUTARTAS 8. Irena DEGUTIEN 9. Arimantas DUMIUS
348
10. Ramnas GARBARAVIIUS 11. Povilas JAKUIONIS 12. Donatas JANKAUSKAS 13. Rasa JUKNEVIIEN 14. Andrius KUBILIUS 15. Rytas KUPINSKAS 16. Vinc Vaidevut MARGEVIIEN 17. Antanas MATULAS 18. Saulius PEELINAS 19. Edmundas PUPINIS 20. Jurgis RAZMA 21. Liudvikas SABUTIS 22. Kazys STARKEVIIUS 23. Antanas Napoleonas STASIKIS 24. Egidijus VAREIKIS 25. Emanuelis ZINGERIS Darbo partijos frakcija (23) Eil. Nr. Pavard 1. Virginija BALTRAITIEN 2. Rimantas BAYS 3. Antanas BOSAS 4. Saulius BUCEVIIUS 5. Valentinas BUKAUSKAS 6. Kstutis DAUKYS 7. Vytautas Sigitas DRAUGELIS 8. Vytas GEDVILAS 9. Saulius GIRDAUSKAS 10. Loreta GRAUINIEN 11. Etela KARPICKIEN 12. Romualda KANIEN 13. Vilma MARTINKAITIEN 14. Dangut MIKUTIEN 15. Zenonas MIKUTIS u + + + + prie susilaik
+ + + + + + + + +
349
16. Jonas PINSKUS 17. Audron PITRNIEN 18. Romas VENCLOVAS 19. Pranas VILKAS 20. Ramun VISOCKYT 21. Jadvyga ZINKEVIIT 22. Manfredas YMANTAS 23. Zita VIKIEN Valstiei liaudinink frakcija (13) Eil. Nr. Pavard 1. Rima BAIEN 2. Virginijus DOMARKAS 3. Laima MOGENIENE 4. Vytas NAVICKAS 5. Skirmantas PABEDINSKAS 6. Alfredas PEKELINAS 7. Leokadija POIKOVSKA 8. Kazimira Danut PRUNSKIEN 9. Viktoras RINKEVIIUS 10. Irina ROZOVA 11. Artras SKARDIUS 12. Aldona STAPONKIEN 13.Valdemar TOMAEVSKI
+ + + + + +
u + + + + + + + +
prie
susilaik +
Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) (11) Eil. Nr. Pavard 1. Remigijus AAS 2. Dailis Alfonsas BARAKAUSKAS 3. Vytautas GALVONAS 4. Petras GRAULIS 5. Vytautas KAMBLEVIIUS 6. Egidijus KLUMBYS u prie susilaik
350
7. Valentinas MAZURONIS 8. Jonas RAMONAS 9. Rimantas SMETONA 10. Ona VALIUKEVIIT 11. Julius VESELKA Liberal ir centro sjungos frakcija (10) Eil. Nr. Pavard 1. Vytautas BOGUIS 2. Algis APLIKAS 3. Jonas EKUOLIS 4. Saulius LAPNAS 5. Arminas LYDEKA 6. Raimundas PALAITIS 7. Rimantas REMEIKA 8. Raimondas UKYS 9. Vladimiras VOLIOK 10. Henrikas UKAUSKAS u prie + + + susilaik
+ + + +
Naujosios sjungos (socialliberal) frakcija (10) Eil. Nr. Pavard 1. Gediminas JAKAVONIS 2. Vaclovas KARBAUSKIS 3. Algirdas MONKEVIIUS 4. Artras PAULAUSKAS 5. Alvydas RAMANAUSKAS 6. Alvydas SADECKAS 7. Valerijus SIMULIK 8. Vaclav STANKEVI 9. Nijol STEIBLIENE 10. Antanas VALIONIS u + + + + + + + + + prie susilaik
351
Liberal sjdio frakcija (9) Eil. Nr. Pavard 1. Petras AUTREVIIUS 2. Audrius ENDZINAS 3. Kstutis GLAVECKAS 4. Vytautas GRUBLIAUSKAS 5. Algis KATA 6. Eligijus MASIULIS 7. Gintaras STEPONAVIIUS 8. Gintaras ILEIKIS 9. Dalia TEIERSKYT Pilietins demokratijos frakcija (7) Eil. Nr. Pavard 1. Petras BAGUKA 2. Andrius BARANAUSKAS 3. Algirdas IVANAUSKAS 4. Juozas JARUEVIIUS 5. Algimantas MATULEVIIUS 6. Viktoras MUNTIANAS 7. Vladimir ORECHOV Miri Seimo nari grup (1) Eil. Nr. Pavard 1. Vidmantas IEMELIS Blogai, kad dalis Seimo nari ir partij lyderi, labai prieinsi io statymo prastmimui, nusprend nedalyvauti balsavime. Jei bt dalyvav, Lietuvos mons bent bt suprat, kad didel dalis Seimo prieinosi iai aferai, apie kurios pasekmes kalbsime dar ne kart. Ir ne tik kalbsime, bet ir pajusime kiekvienas asmenikai. O visos kalbos, kad valstyb turi daugiau akcij nei VP Market, tai tik miglos dmimas u prie susilaik u prie susilaik u + prie susilaik
352
nemstantiems monms. Dabar, kai suformuoti visi Leo LT valdymo organai, a nematau ten n vieno, turinio tvirt stubur ir drsos ar norinio ir galinio ginti valstybs, t.y. ms vis, interesus. Skaudiausias buvo ios istorijos finalas, kai visuomeninink organizuota akcija prie Prezidentros, kad V. Adamkus nepasirayt io statymo, parod visik alies Prezidento amoralum, isisukinjant ir klaidinant mones, nors jis pats seniausiai iai aferai pritar. ELTA, DELFI, Alfa Lt, kiti spaudos praneimai atskleidia io spektaklio esm. V. Adamkus apie AE statym: svarstau visas galimybes Prezidentas Valdas Adamkus teigia kol kas dar ness apsisprends dl Atomins elektrins (AE) statymo patais, teisinani Leo LT projekt. A svarstau visas man pateiktas galimybes, prisimenu buvusius visus susitikimus ir su ekspertais, ir su nevyriausybini organizacij atstovais. Ir bandau pats nusverti, k vienu veiksmu padarysiu ar pagerinsiu Lietuvos valstybs ir Lietuvos moni padt, ar pabloginsiu, ir kokios bus ilgalaiks to pasekms, penktadien urnalistams sak V. Adamkus. Paklaustas, ar nejauia spaudimo, alies vadovas atsak: Spaudimas man yra tik kaip mogaus asmeninis, bet jokiu bdu ne iorinis, nes a su visais kitais, kurie yra suinteresuoti, kalbuosi atvirai, klausausi, ne diskutuoju, bet stengiuosi suprasti tai, kam jie atstovauja. A. Mamontovas ragino atsipeikti Penktadien prie Prezidentros vykstanioje Balt markini akcijoje prie Leo LT projekt inomas dainininkas Andrius Mamontovas sudainavo, paties atlikjo teigimu, prezidentui V. Adamkui skirt dain, kurioje, be kita ko, skambjo raginimai pabusti ir atsipeikti i svetimo sapno. Ar tu vis dar leidi kakam instruktuoti, kaip tau gyventi, k tau galvoti? Ar vis dar meldiesi prieais ekran ten, kur tau kalba pagal fonogram? Atsibusk jau, atsipeikk i svetimo sapno, ar jauti akmuo tau ant kaklo?, dainavo A. Mamontovas. Mintoje akcijoje penktadien dalyvavo apie tkstantis moni, joje be eilini piliei buvo ir gausus brys politik, kai kurie parlamentarai, nepritariantys AE statymo pataisoms.
353
Liberal ir centro sjungos bei jaunj konservatori organizuota akcija subr itin marg mini joje dalyvavo ir liberalcentrist, ir konservatori, ir liberaldemokrat atstovai. Prie akcijos prisiliejo ir radikalieji nacionaldemokratai su Mindaugu Murza prieakyje, taip pat Lilijanos Astros vadovaujamos partijos Lietuvos kelias atstovai. Akcijoje dalyvavo vienas Seimo opozicins Darbo partijos frakcijos narys Saulius Buceviius, nepritariantis savo frakcijos daugumos nari sprendimui balsuojant u AE statymo pataisas. Akcijoje dalyvavo ir valdanij pilietinink narys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matuleviius. Mitingo dalyviai, plakatais ir kiais ragin V. Adamk vetuoti AE statymo pataisas, kviet alies vadov ieiti aikt ir susitikti su monmis. V. Adamkus vliau urnalistams sak savo irdimi buvs su aiktje susirinkusiais monmis. Maiau, kok penkiolika minui irjau juos, stebjau, irdyje buvau su jais kartu, kadangi problema yra svarbi, sprstina, tik neinau, ar aiktje stovint galima j isprsti, sak V. Adamkus. Tik keista, kodl moni rinktas alies vadovas bijo ieiti pas savo rinkjus ir kelet minui su jais atvirai pabendrauti? Kas trukd? Matyt, vienintel prieastis i anksto priimti sprendimai ir sipareigojimai. Bet tai tikrai ne bandytas suvaidinti nuoirdus rpestis alies ateitimi. 20080208 12:58 Mamontovas: atsipeikk i svetimo sapno, prezidente Prezidente, atsipeikk i svetimo sapno, iais Andriaus Mamontovo dainos odiais ketvirtadien prie Prezidentros susirink protestuotojai ragino alies vadov vetuoti Leo LT kurti leidiant statym. Protesto akcijoje prie Prezidento rm pasirods Andrius Mamontovas padainavo dain Valdui Adamkui, kurioje skatina j atsipeikti i svetimo sapno bei prisiminti savj vard (Valdas valdyti). Manau, ms prezidentas turi priimti svarb sprendim. Jam reikia ms palaikymo. A u j balsavau, juo tikiu. Manau, jis padarys taip, kaip geriausia Lietuvai. Tikiu juo, per mikrofon kalbjo daug kam netiktai pasirods A. Mamontovas.
354
Jis urnalistams sak, kad i dain sukr dar prezidentui Rolandui Paksui. Tada jis jos vieai neatliko. Dabar jam pasirod, kad daina iuo metu tinka ir Valdui Adamkui. Andriaus Mamontovo dainos tekstas: Ar tu vis dar leidi kakam instruktuoti, Kaip tau gyventi, kaip tau galvoti? Ar vis dar meldiesi prieais ekran Ten, kur tau kalba pagal fonogram? Atsibusk jau, atsibusk jau Atsipeikk i svetimo sapno, ar jauti, akmuo tau ant kaklo? Vis dar svajoji pagal program, Kuri tau transliuoja, kai rodo reklam? Tu vis dar leidi manipuliuoti, K tau mylti, kaip tau balsuoti? (Priedainis) Ei, prezidente, k tu planuoji? Ar tu mus myli? Ar ignoruoji? Mes juk tau davm irg ir kard Tik prisimink savj vard... (Priedainis)

ios pilietins akcijos irykino tris labai svarbius aspektus: Pirma naiv moni tikjim, kad V. Adamkus gali arba nori dar k nors daryti vardan Lietuvos. Antra V. Adamkus nuo pat pradi rm i afer. Tai jis dar smoningai ir tai nebe pirmas atvejis, kai V. Adamkus iduoda Lietuvos moni interesus. (Prisiminkime Williams ir daugyb kit skandal, kuri metu Prezidentas buvo ne moni pusje). Treia ir svarbiausia mane nustebino negausiai susirinkusi piliei grup vos pusantro tkstanio. Jeigu mes taip giname savo bendr interes, tai su mumis teisingai elgiasi. Jeigu tai bt vyk bet kurioje kitoje Vakar valstybje imtatkstantins minios demonstrant, garantuotas moni pasiprieinimas neleist vykdyti toki nusikaltim. Kol mes Lietuvoje nesuprasime, kad yra bendr dalyk, kuriuos privalome ginti kartu, tol su mumis
355
darys k nori. Negalima taip gailti savo laiko ir nepasitikti savo jgomis. Esu sitikins, kad kur kas didesne moni protesto demonstracija rezultatas bt pasiektas. Jeigu prie LR Seimo ateit nors 10 tkstani protestuojani piliei, esu tikras, daug blog sprendim Lietuvoje nebt priimta ir teisingumo bei elementaraus padorumo bt daugiau. Negalima tiktis, kad viskas isisprs savaime arba gera valdia tai padarys u mus. Normalaus, padoraus ir siningesnio valstybs valdymo privalome reikalauti visi kartu. Pavieniai kovotojai yra sutraikomi, apjuodinami ir galiausiai pavargsta aikintis, kad jie ne drambliai, o tiesiog jiems atrod, jog reikia sakyti ties. i eilui autorius tai ne kart yra patyrs asmenikai. Nuo to kenia pats mogus, jo sveikata ir bendra emocin bsena. Be to, tai neigiamai veikia eimos narius. O kartais pagalvoji vardan ko aukotis, jeigu daugeliui Lietuvos moni gerai taip, kaip yra. Ir myli jie labiausiai V. Adamk, D. Grybauskait, Artr Paulausk arba Viktor Uspaskich. Vardan ko tada verta plytis ir aukoti savo gyvenim ir ramyb? Gal tikrai atjo cinik pragmatik laikai. Geriausiai nevykus Leo LT projekt apibendrina takingo brit dienraio The Economist publikacija.
Economist padalinys: L eo LT finansikai nepagrstas

takingo brit dienraio The Economist padalinys Economist Intelligence Unit tvirtina, kad Lietuvos nacionalinio investuotojo Leo LT krimas nra pagrstas nei finansikai, nei nacionalini interes gynimo prasme, skelbia Lietuvos radijas. Kaip tvirtinama parengtoje ataskaitoje, is projektas palankesnis privaiai bendrovei NDX energija nei Lietuvos mokesi moktojams. Tuo metu valdanij partij veiksmai, siekiant gyvendinti projekt ir nutildyti jo kritikus, kaltinant juos nacionalini interes nepaisymu, primena sovietins eros taktik, teigia takingo brit verslo leidinio The Economist tyrim ir konsultacij padalinys Economist Intelligence Unit. kio ministras Vytas Navickas su tokiais teiginiais nesutinka.
356
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis su The Economist teiginiais sutinka. Lietuvoje daug sprendim priimama be ilaid ir naudos analizs, kuri Vakaruose yra privaloma bet kokiam projektui, turiniam koki nors rimtesni ekonomini ar socialini pasekmi, o Lietuva sugeba didiulius energetikos projektus inicijuoti i esms apgraibomis. Be skaiiavim, be alternatyv analizs ir t.t. Tai nra civilizuotos alies bruoas, teig R. Kuodis.

Manau, velniai pasakyta, nes mstoma i padoraus mogaus pozicij. iuo konkreiu atveju niekas apie valstybs naud arba viso projekto pagrstum net nesusimst. Tikslas aikus ir konkretus perimti nieko nesumokant ir nieko nesipareigojant vis Lietuvos elektros energijos k. Kam skaiiuoti? Jeigu ir kvailiui aiku, kad veltui gauti toki dovan niekas neatsisakyt. Juo labiau kad VST jau isiurbti, praskolinti, o ir perkant praktikai nieko nekainavo. Toliau bus elgiamasi taip: jeigu apsimoks, galima ir dalyvauti projekte, jei ne brangiai parduoti akcijas. Be to, taip padaryti net antauojant valdi yra visos galimybs. Taigi praloime tik mes, kurie taip mylim kai kuriuos savo irinktuosius. O jeigu kas, valstybinink klanui itikima iniasklaida parays, kad kalti Seimas ir dar galbt kakas i Rusijos, tik jokiu bdu ne klano mons. Deja, kol kas yra tokia realyb. Taip bus, kol nesprogs alies moni kantryb.
Apie tiesos sakym ir sskait Lietuvoje suvedimo nacionalinius ypatumus
Kakada, dar M. Gorbaiovo perestroikos pradioje (1987 m.), neapsikeniau ir paraiau tuomet populiar laikrat Vakarins naujienos vadovaujam eslovo Jurno (dabar Seimo pirmininko), tiems laikams drs straipsn apie grisusi sovietin biurokratij. Ipranaavau, kad Soviet Sjung sulugdys btent biurokratai. Kiek daug sulaukiau skambui, sveikinusi u parodyt drs ir pritariani mano isakytoms mintims. Bet domiausia, kas antras klaus, ar nebijau. Suprantama, didels drsos nebuvo, kam norisi isiokti, kai neinai, kuo tai baigsis, taiau drsinau save ir kitiems sakiau, jog alyje vyksta perestroika ir paskelbta glasnost. Antras simintinas vykis buvo jau perestroikai gerai sibgjus ir man gerokai pritriukmavus. Pamenu, filmavausi tada populiarioje televizijos laidoje Veidas (tarp kitko, laid netrukus udar), kuri ved Danut Jakubnien (dabar dirba Lietuvos iniose aut. pastaba). Kalbdamas, o dirbau tada Neringos gamybinio susivienijimo generaliniu direktoriumi, sikariavau ir tiesiai pareikiau, kad dalis Lietuvos auktos valdios pareign stabdo pertvark Lietuvoje ir nori isaugoti mus Sjungoje, todl reikia reikalauti, kad Vyriausyb atsistatydint. Kodl tai prisiminiau? Tada, nors buvome okupuoti, ir niekas tiksliai neinojo, kuo viskas baigsis, buvome aikiai apsisprend, kad taip, kaip gyvenome iki iol gyventi nebenorime. Nesvarbu, kuo dirbome, kokius postus umme ir k prarasim. Taiau nemaai buvo ir toki, kurie ir toliau kolaboravo ir nekent, ypa t, kurie radome savyje drsos veikti savo baimes. Niekada nepervertinau liustracijos reikms. Taip, KGB buvo rimta ir galinga sukarinta represin struktra, giliai suleidusi savo iuptuvus visuomens sluoksnius. Ms tvai mus aukljo patriotizmo, tikjimo, bet ir atsargumo dvasia. Ypa norjo, kad nelstume politik. Taiau
358
kiekvienas turime mums skirt likim ir nuo jo nepabgsi. A, baigiantis Vilniaus politechnikum, buvau paskirtas dirbti tuomet pirmaujani ir inom Vilniaus grt gamykl. Nuo pradi dirbau altkalviu ir tikrai paragavau gyvenimo druskos. Matyt, btent ia man, dar neturiniam n septyniolikos met, gim pirmieji bendravimo ir vadybos gdiai. Bti vadovu niekur nemanoma imokti. Reikia bendrauti su monmis, o tai atsitinka tik realiame gyvenime. Prisimenu, dirbdamas altkalviu, gaudavau atlyginim pagal idirb, bet buvau priklausomas ir nuo suvirintoj, kuri udarbis buvo skaiiuojamas kitaip. Galdavau vis dien laukti, kol jie atliks suvirinimo operacij, o pinig u tai negaudavau. Man, nepiln septyniolikos met jaunuoliui, buvo jau sunku prisitaikyti, bet kai gavau pirm alg, savo kolegas suvirintojus nusivediau atymti. Po to jie man visk darydavo be eils ir vienas i j ipranaavo Algi, toli eisi, nes esi mogikas Gali sukaupti ini baga vairiose mokslo staigose, taiau vien ini nepakanka, kad galtum skmingai vadovauti daugiatkstantiniam moni kolektyvui. Man tik perjus dirbti ininieriumi technologu, vyko tuo metu vienintels jaunimo komjaunimo organizacijos susirinkimas. Buvo keli imtai jaunimo ir visa tuometin Vilniaus grt gamyklos valdia. Susirinkimas, kaip paprastai, vyko nykokai ir a neapsikents papraiau odio. Nebuvau labai drsus ar apsigims oratorius, taiau mano kalba ir, svarbiausia, pasilymai buvo igirsti. Visai netiktai gamyklos direktoriui Petrui Ramanauskui pasilius, a buvau irinktas gamyklos komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotoju. Pamenu, mane drask dvilypis jausmas. Tv buvau aukltas religine, patriotizmo Lietuvai dvasia ir jaunatvikas noras kak veikti ar daryti tiesiog trauk visuomenin veikl. Ilgai t fakt slpiau nuo Tts, kur labai myljau ir gerbiau, bet, siningai prisipainsiu, bdamas per daug jaunas maniau, kad Jis galbt daug k priima senamadikai ir per daug sureikmina. Vliau pats supratau, kad klydau. Pamenu, Tvelio ir Jo gero draugo buvusio A. Smetonos laik Lietuvos armijos kapitono A. Zamalio gin, kai Tvelis suinojo i laikraio apie mano komjaunuolik veikl. Ttis mane bar ir sak, kad nereikia lsti politik, o jo draugas jam prietaravo, kad jei ms vaikai, t.y. mes, neisime ir neuimsime Lietuvoje vadovaujani post, tai t viet atsis rusus. Svarbu, ts jis, kad jie, t.y. mes,
359
j vaikai, btume padors mons, siningi ir visada stengtumms nepamirti savo okupuotos Tvyns Lietuvos. Tai tikrai strigo mano irdyje ir turjo lemiamos reikms mano poelgiams ir sprendimams, nes, net prajus 40 met, tai labai gerai prisimenu. Visada nemgau ir vengiau specialij, slaptj tarnyb, toki kaip KGB. Ir man likimas padjo, nes grs po tarnybos armijoje ir padirbjs komjaunime, paskui trumpai partiniame darbe, nebuvau verbuojamas KGB, nes jiems tai buvo draudiama. Todl man kaip perknas i giedro dangaus buvo buvusio KGB vyr. leitenanto rezervininko A. Pociaus kaltinimas bendradarbiavus su KGB. Suprantu, kad, neturdamas kaip mane paveikti, ir kartu su valstybinink klano utve sukr falsifikatus, jis msi mano juodinimo ir meito kampanijos, kurios tikslas buvo vienas sutramdyti jiems idrsus pasiprieinti politik ir sumenkinti NSGK atlikto tyrimo rezultatus. Tai gerai iliustruoja mano interviu urnale Veidas, 2006 11 30.
Trys klausimai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Algimantui Matuleviiui
Komitetui baigiant rayti ivadas dl Valstybs saugumo departamento veiklos, pasirod kompromituojanti payma apie Js ryius su KGB. Kiek Jums teko susidurti su KGB? Tai purvina provokacija. Tiesa, tuo metu, kai vykau kelion ir neva kakur pasiraiau, jau buvau versle. Bet prie tai i tikrj dirbau komjaunime ir kompartijoje. Ir dl to ms KGB negaljo verbuoti. Jiems tai buvo draudiama. Antra, a niekada nebuvau joks KGB bendradarbis, neteikiau informacijos ir kategorikai neigiu kur nors pasiras. Komitetui vadovaujate vos mnuo, bet jau patyrte interes grupi spaudim. Kodl puola tik Jus? Kai pasakai savo nuomon, kad gal ne laiku buvo kreiptasi Konstitucin Teism, tai atrodo kaip savotikas spaudimas. Taip nra. Mes laikoms statym. Neinau, ko siekiama spjaudant ant pirmininko. Tai trukdo darbui.
360
Beje, is tyrimas nebt toks rezonansinis, jei tyrimo objektas elgtsi solidiau. Kai tik NSGK nori sigilinti, prasideda laik raymas, telefonini pokalbi aikinimasis, darbuotoj nualinimas. Jei VSD vadovyb nebt jusi pas prezident prayti dekreto, bt buv galima visk atlikti solidiai. K reikia VSD atstov raginimas baigus tyrim jiems grinti vis NSGK sukaupt mediag, net ir t, kaip saugumieiai liudija prie savo vadovyb? VSD pasijuto, kad yra valstyb valstybje. Tai nra neapgalvotas ratas. Saugumieiai po KT nutarimo suprato, kad j negalima kontroliuoti, nors a ne taip suprantu nutarim. Kontrol ilieka, tik ji turi bti atitinkamai suformuluota. Slaptus dokumentus, kuriuos sukr VSD ir mums pateik, grinsime. Bet visos stenogramos, garso raai ir j pai darbuotoj liudijimai yra Seimo nuosavyb. Bt negerai, jei jiems atiduotume Seimo sukaupt mediag, kaip VSD darbuotojai ne visai palankiai liudija apie savo vadovus. Tai gali baigtis susidorojimu. O tada jie sakys, kad mes negalime kitis. Taip VSD pastatoma prie aukiausi tautos atstovyb parlament. Seimas renkamas, o VSD skiriamas. Jei Seimas patvirtins NSGK ivadas ir jei reiks, bus paraytas ir Seimo nutarimas negrinti dokument.

Manau, kad ir anksiau, bet iandien niekam, iskyrus melagius i Lietuvos ryto ir TV3 ini tarnybos, nelieka abejoni, kad A. Pociaus kalba, pasakyta LR Seime 2007 m. kovo 15 d., buvo gerai sureisuotas ir nieko bendra su tikrove neturintis spektaklis. Tiesos dlei pateikiu i kalb ir A. Pociaus interviu, ispausdint dienratyje Respublika 2007 met kovo 16 dien.
Valstybs saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus kalba Seime
Kiekvienam i ms, esant tokiai situacijai, ateina laikas pasakyti svarbiausi savo kalb. Jei kada Seimas turs daugiau laiko ir intereso mane iklausyti apie VSD ir mano septyneri met patyrim ten dirbant, apie
361
svarbiausius ibandymus ruoiantis ir tampant Lietuvos saugumui transatlantins bendruomens nariais, igyvenant vadinamuosius nipinjimo, prezidento apkaltos, vienos i politini partij lyderio problemas ir skandalus, tursiu k pasakyti. O ms gyvenimo realijos tampa jau tokios, kad ne vien mes sprendiame, kam ir kada teks pasiaikinti u savo darbus valstybei, iandien tegalsiu tik trumpai pasakyti, kodl, mano manymu, a stoviu ioje tribnoje. Pirmiausia noriau pasakyti, kad savo laiku prasidjus Maeiki naftos pardavimo diskusijoms ir kai konfidencialiai jau inojome apie strateginius kaimynins Lenkijos interesus, pajutome, kad viena labai suinteresuota ir nedraugika kaimyn gauna informacij, kuri neturt bti inoma. Po atlikto valgybinio darbo supratome, kad informacija buvo perduodama i VSD esani ar buvusi idavik. Vietoj papildomos informacijos i savo kontrvalgybos padalinio atskir pareign pastebjau, kad intensyviai pradtos rayti, dabar taip vadinamos, analitins paymos, kurios savaip interpretavo vykstanius procesus. N viena i t paym nebuvo umirta ir dl j iki iol vyksta tyrimai. Tada nesupratau, kodl jos taip staiga buvo pradtos rayti, o j savotikos ir meiikikos interpretacijos pasirodydavo ir vieumoje. Dabar jau inau kodl. Tik iandien pavyko isiaikinti, kad VSD veikia vienas, o gal ir keli, auktas pareigas uimantys pareignai, kurie yra perdav ar net pardav svarbi Lietuvos ekonomikai ir net nacionaliniam saugumui informacij kitai valstybei. Vieno tokio sandorio kaina buvo vertinta 100 tkst. eur. Kai jau buvome priartj prie tikslaus idaviko identifikavimo, prasidjo istorijos, kuri pasekmes js stebite iandien tribnoje. Gal sakysite, kodl a tik iandien tai sakau? Jeigu paanalizuosite net ir vieas mano kalbas, pamatysite, kad a apie tai jau buvau spjs visuomen, ir pastebsite, kas labiausiai band paniekinti mano odius ir nukreipti diskusij kitomis iandien jau kiek keistai atrodaniomis temomis. inau, kad ir iandien jie yra sipareigoj tsti savo veikl. Kas nors, pastebs, kas ir kaip tai daro. Kelios oligarchins grups, kurios valdo ir iniasklaid, taip pat ir j politologiniai atstovai, tik i pirmo vilgsnio nepriklausomi nuo kaimynini interes, tai daro ypa liai ir agresyviai.
362
Jau nesidrovima realizuoti ar net keisti Lietuvos usienio politikos prioritet. Bet kuriuo atveju iandien ms tyrimas jau nebeturi prasms. Darbuotojai ir bendradarbiai jau nebegali be rizikos sau ir savo eimoms tsti darbo. Tai leidia man iandien sakyti tai, k a sakau. Kad ir kaip ten bt, kad ir kaip biau meiiamas, dar vis kalbu kaip Lietuvos valstybs saugumo vadovas. Ir u savo odius atsakau. Antra prieastis, dl kurios a iandien stoviu tribnoje, yra kur kas paprastesn. Jau kelis kartus prie mans buvo prij keletas politik ir pasak, kad a nesitikiau jokios paramos po to, kai drsau pasirayti operatyvini veiksm plan, po kurio realizavimo vienas buvs politikas buvo nuteistas u neteist ginklo laikym, u tai, kad isiaikinome, kad ir po tiek met, kas kaltas dl J. Abromaviiaus ties. Mes jau inome, kas vykd ir Brauols sprogdinim, mes jau beveik inome, kas sprogdino Lietuvos ryt. Nortsi tikti, kai Seimo specialioji komisija isiaikins vis ties ir naujai VSD vadovybei uteks drsos padti tai isiaikinti. Treia. A suprantu, kad dl savo veiklos sigijau prie. Ne kart buvau meiiamas ir a, ir mano kolegos, mano pavaduotojai, bendradarbiai. Nedaug girdjau paramos, nes, matyt, politikai tai tapo nenaudinga arba nevertinga. Bet ne visi mons, k jie pasakyt, turi tam teis. Iki iol nesuprantu, kodl vienas asmuo, taps Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, tapo itin ariu mano meiiku. Nuolat reikalavo slaptos ir jautrios operatyvins informacijos, pradjo inicijuoti statymo pataisas, neapgalvotai galinias galutinai sugriauti vis specialij tarnyb veikl ar j sistem. Kad nebiau apkaltintas asmenikumu ar alikumu, a neprimiau sprendimo, kur, matyt, galjau priimti. Asmuo, apie kurio buvim KGB bendradarbi patiktiniu yra pakankamai tiek archyvins ir kitos VSD pareign surinktos mediagos, lyg niekur nieko ir toliau dirba auktose pareigose ir uima svarbias valstybei pareigas. Departamento pareign nuomone, tai buvo nuslpti praeities faktai, o mano sitikinimu, negali dirbti su slapta informacija. Jei Seimui bus domi i informacija, j bet kada bus galima gauti i Valstybs saugumo departamento. Tiek trumpai apie kai kurias prieastis.
363
J panai yra ir daugiau. Visada buvau ir ilieku valstybs ir teiss pusje. Teiss, kuri supranta, kad ne visos paymos ar operatyvin informacija yra objektyvi tiesa ir todl ne visada skelbtina. Valstybs alininkas, kurioje statymu, o ne atskir nari ar kurio nors vieno komiteto virenyb prie statym. A esu teisins valstybs alininkas. Taip, kaip iandien yra elgiamasi su slapta informacija, yra nusikaltimas teisinje valstybje. Nusprsta neatsivelgiant VSD pateiktas pastabas reikalauti, inoti, vieinti tai, kas politikai iandien kai kam atrodo naudingiausia, bet tai nra dar tiesa. Tai tik partins tiesos liekanos. A suprantu, kad mans jau nebegirdima, kad kertas ar kiti interesai yra auktesni u sveik prot. Darykite k norite: vieinkite, reikalaukite operatyvins informacijos, nes galbt js suprantate, kam ir kodl tai darote. A to kaip valstybs intereso nesuprantu.
VSD vadovas: A visuomet esu dviprasmikoje padtyje

Po savo kalbos Seime Valstybs saugumo departamento vadovas Arvydas Pocius atsak j urnalist klausimus, isisukindamas nuo tiesi atsakym. Ar tikjots, kad po Js kalbos bus toks rezultatas? Ne, a pasakiau tai, k norjau pasakyti. A pasiruoiau paskutiniam pasisakymui ir a savo mintis idsiau. Ar tikslas buvo, kad Jus palikt poste? Ne. Tai kodl ias inias laikte paskutiniam pasisakymui? A pasakiau tai, kas aktualu Valstybs saugumo departamentui, ir norjau paaikinti prieastis, kodl stoviu tribnoje. Kodl nedarte to anksiau? Savo pasisakyme paminjau, kad ne kart buvau visuomen apie tai informavs. Taiau buvo labai nesuprantama, kodl interpretuojami mano odiai ir pasisakymai. Js niekada nesate saks, kad turite duomen apie Seimo Nacio-
364
nalinio saugumo gynybos komiteto pirmininko Algimanto Matuleviiaus ryius su KGB. Departamentas yra pasaks, kad atlieka atitinkam tyrim, kad kai kurie duomenys yra tikri. Surinkta mediaga iuo metu yra departamente. Js manymu, A. Matuleviius turt atsistatydinti? Tai ne mano kompetencija. K darysite su ta mediaga dl A. Matuleviiaus? A neinau, kokie bus rezultatai. A galjau priimti sprendim tok ir anksiau pagal savo kompetencij, taiau nenorjau bti apkaltintas alikumu. Kodl saugumas iki iol nepanaikino A. Matuleviiui teiss dirbti su slapta mediaga? Nenorjau bti apkaltintas alikumu. Noriu paneigti mintis, isakytas posdi salje, kad prie penkerius ar septynerius metus paaikjo (galimi A. Matuleviiaus bendradarbiavimo su KGB faktai aut. past.). Ne prie penkerius ar septynerius metus, o iaikjo pastaraisiais metais, kai departamentas vieai buvo paskelbs, kad atlieka pavieintos informacijos tyrim (melas, nes naujas leidimas man buvo iduotas tik prie metus aut. past.). Kodl Js iki ios dienos nesimte veiksm dl mogaus, tariamo bendradarbiavimu su KGB? Todl, kad tyrimas buvo atliekamas (melas, dabar tiksliai inoma, kad jokio tyrimo nebuvo aut. past.). Ir jis baigsi btent iandien? Jis nesibaig iandien, jis baigsi prie kelet dien, ne prie dien, o kelet savaii, tiesiog bus sprendiama, k daryti toliau. i informacija negali bti nevertinta (melas, dar buvo kurpiami lyg tai dokumentai po ios kalbos aut. past.). Kodl per tas kelias savaites nebuvo priimta sprendimo? Negaliu atsakyti dabar. Js pasakte, kad inote, kas susprogdino Brauols tilt ir Lietuvos ryto redakcij? Taip, tyrimas vyksta, jis niekada nebuvo sustojs, departamentas deda visas pastangas, kad ie rezonansiniai nusikaltimai bt iaikinti ir bt nustatyta bent jau istorin tiesa (melas, jokios realios mediagos pakartotinai perduota nebuvo aut. past.).
365
Kokios Js vykdom tyrim ssajos su atliekamais Generalins prokuratros? Ikiteisminis tyrimas vyksta pagal visikai kitokias taisykles. Departamentas atlieka operatyvin veikl, siekdamas iaikinti tokio pobdio veikas, identifikuoti asmenis, kurie galimai gali bti prisidj vienaip ar kitaip prie toki nusikaltim. Kai yra pagrindas pradti ikiteismin tyrim, visa informacija perduodama teissaugos institucijoms. Ar informacij apie Maeiki naft perdavinj ar pardavinj pareignai vis dar dirba? Nenoriau ios labai jautrios informacijos plaiau komentuoti (melas, nieko nebuvo rodyta, nes nebuvo tirta aut. past.). Ar dl to yra ikelta baudiamj byl? Nenoriu dabar komentuoti, kadangi tokie klausimai sprendiami pagal statym. A visuomet esu dviprasmikoje padtyje ir tai reikia suprasti (nes nieko nebuvo daroma aut. past.). Ar galtumte iame poste dirbti toliau? is klausimas ne man, ia prezidento prerogatyva, jo sprendimas. A manau, kad su Seimu turi bti dalykiniai santykiai, bet jie turi bti pagrsti statymo virenybs principu. (Suprantamai taip, kaip statym supranta A. Pocius aut. past.)

i kalba ir interviu demonstruoja utikrintumo savimi ir klano nebaudiamumu, nes viskas yra isigalvota ir tiesiog meluojama. inojo ir buvo teisus, kad u mel nereiks atsakyti. Pagal klano scenarij A. Pocius turjo dar dirbti iki 2007 met rudens, o po to ivykt dirbt ambasad. Kas domu, kad jau tuo pat metu atsakingi pareignai tik peiais trauk, i kur A. Pocius par toki anksiau neinia i kur itraukt kaltinim. Toje paioje Respublikoje dl to stebjosi generalinio prokuroro pavaduotojas G. Jasaitis, jo interviu sakoma: Generalin prokuratra apie VSD tyrimus nieko neino Valstybs saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus viei pasigyrimai skme rezonansinse bylose priblok Generalins prokuratros vadovus, kurie kontroliuoja saugumo vadovo ivardytus tyrimus.
366
A. Pociaus vieai ivardyti nuopelnai, es jo vadovaujama institucija jau yra ityrusi, kas susprogdino Brauols tilt, kas nuud savanor Jur Abromavii, ir beveik isiaikinusi, kas sprogdino Lietuvos ryto pastat, suglumti privert tyrim kontroliuojanius prokurorus. A. Pocius pareik, kad jo vadovaujami saugumo pareignai ityr, kas susprogdino Brauols tilt. Ar Generalinei prokuratrai i informacija buvo inoma? Respublika vakar pasiteiravo generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaiio. Negaliu komentuoti A. Pociaus pareikim, nes nelabai suvokiu, k VSD vadovas turjo galvoje. Tyrim vykdo ir u tyrim atsako prokuratra, o ne VSD. Gal prokurorams naujausia informacija dar nra inoma? Mintoje byloje atliekami tyrimo veiksmai, odiu, yra dirbama. tyrimo grup yra traukti ir saugumo pareignai, bet tyrimui vadovauja Generalins prokuratros prokuroras. Galbt tyrim priirintis prokuroras nepateik ataskaitos apie tyrimo skm? Visas ataskaitas gauname ir apie tyrim esame gerai informuoti. Ar yra isiaikinta kas nors naujo, kuo galt pasididiuoti VSD vadovas A. Pocius? A tokia informacija tikrai nedisponuoju. Patikkite, visa informacija keiiams operatyviai, jeigu ji verta dmesio. Galbt Juro Abromaviiaus nuudymo byla pasistmjo priek? Galiu pasakyti lygiai t pat. Byla tiriama, dirba policijos pareignai, saugumo pareignai, prokurorai, tyrimui vadovauja Generalins prokuratros prokuroras. Nauj duomen kol kas nesame gav. Galbt pasiekta laimjim Lietuvos ryto sprogdinimo byloje? i byla taip pat yra prokuratros inioje. Joki naujien nra. Ar VSD vadovas su Jumis derino pareikimus apie Generalins prokuratros kontroliuojamas bylas? Pareikimai nebuvo derinti su prokuratra. Ar po vie pareikim apie skm VSD vadovas Jums k nors paaikino? Kol kas joki ini negavome.
367
Ar nesirengiate patikslinti informacijos Seimo nariams, kurie vieai buvo suklaidinti? Darbo tvarka tuos klausimus sprsime. Prokuratra politinius procesus nesiki.

Kaip ir reikjo tiktis, jokios realios mediagos nebuvo pateikta, o Generalinei prokuratrai dl aki buvo pateikta krva iukli, i kurios jokios naudos nebuvo. Tai buvo aiki dezinformacija, skirta visuomenei klaidinti. Dl mediagos apie mane yra tiksliai inoma, kad buvo duota komanda darbuotojams, kad pririnkt bet koki, bet kuo daugiau popieri. Pagrindinis tikslas, paskleidus mel, greit priversti V. Muntian atimti i mans leidim dirbti su slapta informacija. Taiau kas domiausia, iomis savo sukurptomis sapalionmis, kuriomis aikiai siek igelbti savo kail, A. Pocius neapsiribojo. Palaikomas LR Prezidento V. Adamkaus, o tai pasireik dviem akivaizdiais faktais: pirma, nespjus A. Pociui pasakyti LR Seime savo kalbos, V. Adamkus po puss valandos jau atauk savo dekret dl P. Malakausko skyrimo nauju VSD vadovu; antra, svarstymui vis it A. Pociaus prasimanym V. Adamkus skubiai suauk Valstybs gynimo taryb, po kurios posdio V. Adamkus pasak, kad pateikta mediaga labai rimta. is ponas visai suljo. Jis nusprend, pririnks pluot iukli i KGB archyv, o kaip dabar aikja, net kai kas yra specialiai sufalsifikuota, bando V. Muntiano rankom atimti man leidim dirbti su slapta informacija. Laimei, LR Seime buvo blaiviai mstani moni. Apie tai ra 2007 m. kovo 23 d. Lietuvos inios.
Pagalbos ranka A. Matuleviiui pakibo ore

Seimui nepavyksta usitikrinti teiss sprsti leidimo dirbti su slapta informacija klausimo. Utruks saugumo skandalas jau kelia nerim ir usienio alims. Ryiais su sovietiniu KGB kaltinamam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Algimantui Matuleviiui kolegos parlamentarai mgino mesti gelbjimosi rat, kad padt jam kuo ilgiau ilaikyti ias pareigas.
368
Taiau Seimo teisininkai konstatavo, kad plenarinio posdio darbotvark raytas trij parlamentar operatyviai parengtas nutarimo projektas prietarauja Konstitucijai ir negali bti svarstomas. Antradienio vakar Valstybs saugumo departamento (VSD) pareignai Seimo pirmininkui pateik 100 puslapi mediag, liudijani, kad Matuleviius turjo ryi su KGB, ir pareikalavo atimti i jo leidim dirbti su slapta mediaga. Jei taip nutikt, Matuleviius toliau negalt vadovauti Seimo NSGK. Sprs kitas komitetas Projekto rengjai darbietis Rimantas Bays, pilietininkas Henrikas ukauskas ir liberalcentristas Vytautas epas sprendim dl leidimo dirbti su slapta informacija sil patikti Seimui, kuris tok ingsn turt patvirtinti priimdamas nutarim. Seimo nariai taip pat sil, kad priimant sprendim bt iklausyti motyvai ir Matuleviiaus paaikinimai iuo klausimu. Pagal dabar galiojani tvark leidimus dirbti su slapta informacija panaikina Seimo pirmininkas VSD teikimu. Priimti tok sprendim parlamento vadovas turi per deimt dien. Treiadien po skubiai suaukto Seimo valdybos posdio Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas neatskleid, kada ketina tai padaryti. Koks tolesnis minto projekto likimas, sprs Seimo Teiss ir teistvarkos komitetas. Perdav mediag Muntianas prisipaino, kad, turdamas Liustracijos komisijos ivadas, jaustsi kur kas ramiau, nekilt joki abejoni. Pats Matuleviius urnalistams sak turs informacijos, kad VSD smoningai delsia pateikti mint mediag Liustracijos komisijai, nes duomenys es per silpni, kad bt rodyti jo ryiai su KGB. Jos pirminink Dalia Kuodyt oficialiai kreipsi VSD ir pra kuo greiiau pateikti adt informacij. Vakar pavakar VSD prane jau perdavs mediag Liustracijos komisijai. Liudytojas iifruotas VSD pateikt kaltinim Matuleviiui dl ryi su soviet saugumu pa-
369
grindas buvusio KGB kapitono Romo Patapo liudijimai. is asmuo prisipaino dirbs Lietuvos TSR KGB nuo 1978 iki 1991-j. Pasak iniasklaidos, jau po 1991 met Patapas yra dirbs VSD bei lugusio Litimpex banko vindikacijos tarnyboje. Jis buvo minimas ir prietaringai vertinto verslininko Igorio ifrino byloje. VSD Seimo pirmininkui pateiktoje mediagoje kaip tik ir remiamasi io asmens paaikinimu. Pabrtina, kad jis ufiksuotas i met kovo 12 dien likus porai dien iki balsavimo dl VSD vadovo Arvydo Pociaus atleidimo Seime. Liudytojas teigia, kad 1989 metais jis 2 ar 3 kartus buvo susitiks su Matuleviiumi po jo kelions JAV ir is suteiks dominanios informacijos apie ieivijos lietuvius. Mintas asmuo tvirtina, kad Matuleviius buvo trauktas Valstybs saugumo komiteto (VSK) patikim asmen skait. Taip pat pateikiama KGB pirmojo valgybinio skyriaus 1989 met payma, kurioje kalbama apie btinyb susitikti su Matuleviiumi po jo kelions JAV.

Kas baisiausia, kad A. Pociaus ir kompanijos bespriedelui ir nebaudiamumui turjs takos ne tik V. Adamkaus, G. Kirkilo utarimai bei V. Muntiano laviravimas, bet ir toki gan slidi moni, kaip A. Sakalas palaikymas arba skleidiamos abejons. Tame paiame Lietuvos ini numeryje A. Sakalas ra:
Lietuvoje sisiautjo politinis gripas

Tokio politik neatsakingumo viruso, koks iuo metu siautja Lietuvoje, neprisimena nei ms tvai, nei seneliai. Geriausieji i geriausij, kuriems laisvos valstybs pilieiai patikjo valstybs vair ir irinko juos Seim, uuot dirb Lietuvos moni labui, pradjo aisti vaikikus aidimus kas k veiks. Galima bt vien padsauti, kad mokesi moktoj pinigai naudojami ne pagal paskirt, jei tie aidimai nedaryt takos valstybs stabilumui. Bet taip, deja, nra. Rinkimai parod, kad monms iki kaklo griso parlamentins rietenos ir jie jau dairosi t, kurie suiaupto-
370
mis lpomis mediniame veide sako: rinkite mane, tada tvarka bus. Nesvarbu, kad toks tariamas tvarkos darytojas niekados ir niekur nepadar jokios tvarkos, nesvarbu, kad jis ateit valdi reklamuotas rusikais pinigais, kuri parpint vyriausiojo tvarkdario aplinkos kriminalinio pasaulio atstovai. Bet gali ms mogus nusispjauti dabartini politik pusn ir vl ulipti ant to paties grblio. tai kur galima atsidurti, kai ant svarstykli lki padedi nelygiaverius svarsius: ant vienos svarbios, nors ir nesvarbiausios institucijos vadov, o ant kitos Lietuvos valstybs ateit. Galima suprasti kertaujanius liberaldemokratus, bet ir konservatoriai puia su jais t pai dd visikai negalvodami apie grsmes, kurias paprastai vyriausias konservatorius uuodia per imtus kilometr. Atrodo, kart jis serga sunkia slogos forma. Tai koki turime fakt? Turime Valstybs saugumo departamento (VSD) direktori Arvyd Poci, kur vieni urnalistai nirtingai puola, o kiti ariai gina, padalydami Lietuvos visuomen dvi stovyklas. Turime analitini paym, kurias perskait prokurorai nevelg nusikalstamos veikos. Turime pavieintus liudytoj apklausos protokolus, bet tik tuos, kurie liudijo prie. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovo nuomone, liudijimai u neverti visuomens dmesio, nes jai neva labiausiai rpi ne geri darbai, bet blogi. Analitins paymos neparemtos tvirtais rodymais, todl jos tra vieno mogaus nuomon ir prokuratra vargu ar gals rasti jose nusikalstamos veikos element. Bet paymose yra pavards, todl ms pilietis gali elgtis vadovaudamasis taisykle: Neinia, jis pavog, ar i jo pavog, bet kakas nevaraus buvo. To pakaks, kad paymose ivardytus asmenis interneto portal komentuotojai pradt nuolat vanoti epitetais i kriminalinio pasaulio argono. Paymose yra duomen, u kuriuos usienio valgybos moka didelius pinigus. Dabar jos sutaup pinig. Turime NSGK parengt VSD patikrinimo ivad, kurioje sakoma, kad Pocius yra blogas vadovas ir turi bti pakeistas. Bet turime ir kit to paties NSGK parengt VSD patikrinimo, daryto apytikriai prie metus, ivad, kur to paties Pociaus ir VSD darbas giriamas. Jas abi raant pirmais smuikais grojo tos paios rasels ir tie patys sauliai. Darytina ivada, kad per laik tarp dviej ivad Pocius i kvalifikuoto pareigno pavirto prasigrusiu mlynanosiu. Dar turime ir Pociaus atsisveikinimo su direktoriaus kde kalb, kuri Andrius
371
Kubilius magiku bdu pavert pakartotinos inauguracijos kalba. Net pradedi svarstyti, kam Kubilius tarnauja. Turime ir kaltinim, kuri Pocius nepayktjo savo reinauguracinj kalboje. Dabar lieka laukti j pagrstumo rodym. Jei j bus pateikta, Pociaus kritikai kuriam laikui pritils. Jei ne, Pocius taps tokiu paiu gandoneiu, kaip ir jo oponentas i NSGK. Ir tada jie abu ivirs i savo aukt krsl. domi ir prezidento pozicija. Jis pasak, kad dekreto dl Pociaus atleidimo pakartotinai neteiks. Bet pasak ir tai, kad Pociaus klausim turi sprsti Seimas. Taiau Seimui nesuteikta teis atleisti VSD direktori ar pareikti nepasitikjim juo. Todl, kol nebus naujo dekreto, Seimas pats negals imtis iniciatyvos, nebent sugalvot dl vieno mogaus pakeisti statymus. Seimas tai daryti moka. Padtis sunki, bet ne beviltika. Dabar reikt laukti teisinink ivad. Po to daryti atitinkamus sprendimus. Jeigu norsime ir toliau aisti rezervininko korta, tada paklauskime savs, kas daugiau padar alos Lietuvai: rezervininkai, ar j eimininkai partorgai su savo pagalbininkais komsorgais. Ar ne savo kail gelbdami jie puola kitus. Jau apsijuokme pasaulyje pademonstrav visiems, kad rezervininkas gali bti ministru, bet ambasadoriumi tai jau ne. Tada bkime nuosekls ir ivarykime i valstybini tarnyb ne tik bernus, bet ir j ponus. O dar protingesni btume, jei sprstume apie mog i jo dabartinio darbo, o ne i praeities, jei ji nekriminalin. Puikiausia vaizdumo priemon tie veikjai, kuriems ne problema keisti ne tik partijas, bet ir sitikinimus. Btent jie ir griauna valstybs pamatus.

ia, manau, dert paklausti, kodl js gynte susikompromitavus KGB rezervinink ir nuo ko? Kodl, gerbiamasis A. Sakalai, Jums nesudrebjo ranka ir balsas apkaltinant TAUTOS irinkt LR Prezident R. Paks n vienu vliau nepasitvirtinusiu kaltinimu, o nevyklio, melagio ir ciniko, sugriovusio nepriklausomos valstybs specialij tarnyb, Jums labai gaila. Kur slypi dviprasmybs msl? Noriu visiems mane puolusiems arba abejojusiems pareikti: joki ryi su KGB neturjau ir ioje istorijoje visus takus pagal Lietuvos Respublikos statymus sudjo mano paties praymu vis iuklin mediag, surinkt A. Po-
372
ciaus parankini, o mano teisinink giliu sitikinimu ir sufabrikuot, vertinusios dvi komisijos: viena V. Muntiano sudaryta Seimo ekspert komisija, antra Liustracijos komisija. Abiej j ivada Algimantas Matuleviius nebendradarbiavo. Taip pat geras rodymas yra oficialus susirainjimas tarp NSGK, VSD ir Generalins prokuratros apie tai, kad jokie tyrimai, iskyrus vien, net nebuvo atliekami. Vadinasi, visa tai A. Pociaus prasimanymai. Atrodo, teisyb nugaljo. Bet kas man ir mano eimai kompensuos t jau negrtamai padaryt moralin al, kas grins sveikat? Kaip koks kvailelis, patikjs Lietuvos teisingumu, prie dvejus metus padaviau A. Poci teism. Nenoriu skaitytoj varginti ir gsdinti tomis peripetijomis, tuo ciniku paeminimu, kur privaljau iksti, iekodamas teisingumo Lietuvos teismuose. Klanas tiek siaknijs ir galingas, kad niekas j negali pajudinti. Bijo j ir teisjai. Tiesiog lyktu stebti, kaip A. Pocius ir toliau arogantikai elgiasi net teismo posdiuose. O teisjai atmetinja ms teistus praymus dl dokument pateikimo, prokuror traukimo proces ir net atmeta praym paskirti A. Pociaus pateikt KGB dokument ekspertiz (privaiai jos atlikti negaliu). Apie kok teisingum ir teisyb galima kalbti? Mano pamoka nereikia tiktis padaryti to, ko Lietuvoje kol kas padaryti nemanoma priversti meiik atsiprayti. Taiau labiausiai suljusi yra klano iniasklaida. Tai rodo j tolesnis pamazg pylimas mano adresu, pavyzdiu tam gali tarnauti vienas Lietuvos ryto redakcinis straipsnis.
L aiko enklai
Ant alies prokuror galvos pasipyl itisa kaltinim ir eidim lavina. Vos tik Darbo partijos veikjos juos ivadino banditais, i paskos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas A. Matuleviius prokurorus apauk debilais. Tai ne kalbos riktas, net ir ne pasikariavimas (jie visk u kitus ino geriausiai aut. past.).
373
374
375
376
377
378
379
Pasirodo, teistvarkos staig parlamentin kontrol vykdanio komiteto vadovas toki garbs niekam nedarani leksik pasirinko smoningai. Mat pavymui A. Matuleviius dar ipokino, kad jis seniai tarinja prokurorus silpnaprotyste, nes pareik, kad j debilikumas akivaizdus ir anksiau, ir dabar. A. Matuleviius sugebjo ivesti i kantrybs net paprastai politikams atsikirsti vengiant ir akivaizdiai ryto pasikliauti tik statymu stokojanti ir neretai politikams nuolaidiaujant generalin prokuror A. Valantin. kart pasirod kaip orus, savigarbos jausm turintis teistvarkos institucijos vadovas. A.Valantinas ironikai primin A. Matuleviiui, kad atrenkam dirbti prokurorais asmen sveikata yra kruopiai tikrinama, todl n vienas j negali turti debilizmo poymi. Po to Generalins prokuratros vadovas, nepanors negirdomis nuleisti parlamentaro odi, kreipsi Seimo etikos sargus, kad ie vertint, ar prokurorams svaidomi eidimai nepaeidia Valstybs politik elgesio kodekse numatyt princip. Taiau nereikia n etikos sarg ivad norint pastebti akivaizd fakt pats nepaisantis politinio aidimo taisykli, politinis perjnas A. Matuleviius leidia sau niekinamai kalbti apie prokuratr. O juk jos veikl politikams statymu udrausta kitis. Buvs aukto rango kompartijos funkcionierius ir aistringas komunizmo statytojas A. Matuleviius nusirito iki Seime kakada panaiais epitetais besisvaidiusio ubag karaliaus V. ustausko lygio. Seimo NSGK pirmininkui trksta tik vieai paleist keiksmaodi. Buvs Atkuriamojo SeimoAukiausiosios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis taip pat prokurorams nepaykti pamokym. Buvs konservatori lyderis dabar vieai abejoja prokuror atliktu Baltarusijoje uvusio Valstybs saugumo departamento (VSD) karininko V. Pocino ties aplinkybi tyrimu ir moko juos, kaip dert tirti i byl. Bet V. Landsbergis prokurorus auklja tik uuominomis, niekuomet tiesmukai nesisvaidydamas eidimais. Tuo tarpu io Seimo NSGK pirmininkas A. Matuleviius pliaukia, kas tik auna jam galv, perengdamas net ir politinse diskusijose leistinas ribas.
380
Gal bent iprovokavs generalinio prokuroro atkirt ir skund Seimo etikos sargams, A. Matuleviius gailisi dl savo odi? Prieingai jis m mojuoti Konstitucija ir teigia, kad Seimo nario mandatas jam leidia laisvai taukti, k nori ir kaip nori. Ar i ties Seimo narys gali taukti, k nori, vieai eidinti mones? Viena vertus, to nepaneigsi Lietuvoje galioja Seimo nario nelieiamybs teis. Kita vertus, jokiame Lietuvos statyme ar tuo labiau Konstitucijoje nepasakyta, kad Seimo narys turi teis eminti teissaugos institucij autoritet, elgtis chamikai. Bet normalus, kitus ir pirmiausia save gerbiantis politikas ir taip turt inoti, kad kiekvienas jo neapgalvotas ingsnis ar bjaurus odis kenkia visuomenei, maina ir taip jau menk Seimo autoritet, pagaliau daro gd Lietuvai, kaip teisinei ir demokratinei valstybei. A. Matuleviius jau ir taip daug prisidjo, kaitindamas iki raudonumo Seimo santykius su VSD vadovybe ir keldamas sumait ioje valstybs saugum turinioje utikrinti institucijoje. Atrodo, dabar griovimu, o ne valstybs kuriamuoju darbu pasiymjusio veikjo planuose griauti Generalin prokuratr. Matant, kaip A. Matuleviius takosi kaltinimais ir eidimais vis valstybs pareign, kurie nesutinka aklai vykdyti jo umai, atvilgiu, verta jeigu ne tarti, tai bent jau pasvarstyti, ar jis NSGK vadovo galiojim nepainioja su sovietins okupacijos metais turtomis aukto kompartijos funkcionieriaus galiomis? A. Matuleviius ne tik eidinjo prokurorus, bet ir mok Darbo partijos finansinius nusiengimus tiriant prokuror, kaip is turt tirti byl. Ginydamasis su jam atsikirtusiu prokuroru, A. Matuleviius nusikalbjo iki dar neregto lygio es jei prokurorai jauiasi savarankiki, tuomet tegul patys randa pinig save ilaikyti ir tik tada jie turs teis nekti apie savarankikum. Varg Lietuvos valstyb, kai itaip mstantys veikjai gali ukopti tokius auktus jos valdios postus. Ar reikia akivaizdesnio rodymo, kad Seimo NSGK vadovas paeidia statym, draudiant kitis konkrei byl tyrim? Ar politikas, ivadins prokurorus debilais, po to apskritai dar gali vadovauti NSGK? Viena i dviej: arba A. Matuleviius paprasiausiai nenutuokia, k
381
reikia teisinje valstybje tvirtintas prokuratros ir teism savarankikumo principas, arba jis smoningai siekia griauti valstybs institucijas. A. Matuleviiaus elgesys tik dar vienas rodymas, kad ios kadencijos Seimas stumia valstyb i vieno uribio kit, nes ne tik jis, bet ir dauguma kit atuonioliktus nepriklausomybs metus skaiiuojanios alies parlamentar neraudonuodami ir demonstratyviai ignoruoja teisins valstybs principus. Pasitaiko, kad ir senas tradicijas turini ali aukti parlamentarai nusipaisto. Bet ten ikart u tai gauna atkirt. Ar bent jau valdaniosios koalicijos lyderiai neturjo grietai vertinti pavojing valstybei sisiautjusio savo bendraygio A. Matuleviiaus veiksm? Tyla. Net ir opozicij triukmingai pasitrauk konservatoriai nepravr burnos. Gal A. Matuleviius vykdo konservatori vali griauti alies teissaug?

Manau, kad net ir mans nemgstaniam, bet padoriam mogui aiku, kad tik jie vieni, t.y. Lietuvos ryto raeivos, yra teiss, jie visk geriausiai ino, gali visur ir visk pamatyti, ir net moralizuoti. Ir, neduok Dieve, pareiki savo nuomon, tada jau sutrins miltus. O kiek arogancijos, pasiptlikumo, tuios savo puikybs demonstravimo? Jie vieni visk gali, o mes esame tik j tarnai. Tik labai domu esti, kai j puolimai sutampa su pon Dujotekanos veikj, nepamatuotais bandymais priversti teismus su manimi susidoroti. Apie tai ikalbingai kalba vairs spaudos DELFI, BNS, Alfa Lt, internetini portal praneimai:
Dujotekana pakartotinai kreipsi prokuratr, praydama pradti ikiteismin tyrim

Birelio 26 d., (2007 m.) antradien, energetikos bendrov Dujotekana pakartotinai kreipsi Generalin prokuratr, praydama nedelsiant pradti ikiteismin tyrim dl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo mediagos pavieinimo.
382
Dujotekana siekia, kad ikiteisminio tyrimo metu bt vertinta, ar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matuleviius bei kiti komiteto nariai, paviein tyrimo mediag, galjo paeisti konstitucin nekaltumo prezumpcijos princip. Taip pat praoma vertinti, ar, neteistai pavieindami tyrimo mediag, Seimo komiteto nariai savo veiksmais galjo piktnaudiauti tarnyba, apmeiti ir atkleisti valstybs paslapt. Pradti ikiteismin tyrim dl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Matuleviiaus bei kit komiteto nari veiksm bendrov Dujotekana Generalin prokuratr kreipsi dar .m. balandio 18 d. 2007 m. gegus 25 d., nepaisant pateikt neteist veiksm rodym gausos, Lietuvos Respublikos generalins prokuratros Organizuot nusikaltim ir korupcijos departamento prokuroras Mindaugas Dda atsisak pradti ikiteismin tyrim, nevelgs nusikalstamos ar neteistos veikos poymi, vertins i asmen veiksmus kaip pateisinam teisin klaid. 2007 m. birelio 4 d. Dujotekana apskund tok prokuroro nutarim Vilniaus miesto 2-ajam apylinks teismui. 2007 m. birelio 19 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinks teismas, inagrinjs skund dl atsisakymo pradti ikiteismin tyrim ir pripains j pagrstu, panaikino prokuroro M. Ddos nutarim. Teismo nutartyje nurodyta, kad iuo atveju prokuroras nutarime atsisakyti pradti ikiteismin tyrim neanalizavo nusikalstamos veikos faktins puss, nepaneig, kad pareikime nurodyti faktai dl komiteto nari nusikalstam veiksm yra teisingi. Teismas savo nutartyje pabr, kad pakankamas pagrindas pradti ikiteismin tyrim yra faktas, jog buvo padaryta nusikalstama veika, kurios galutinis ir teisikai reikmingas kvalifikavimas yra priskiriamas iimtinei ikiteisminio tyrimo subjekt kompetencijai, o prokuroras nutarime nepateik duomen, rodani, kad pareikime apie Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nari nusikalstam veik pateikti faktai yra akivaizdiai neteisingi. Teismo vertinimu, prokuroro teiginiai, kad pareikjas dl ikiteisminio tyrimo pagal LR BK 154 str. pradjimo turi kreiptis teism su skundu dl bylos nagrinjimo privataus kaltinimo tvarka, atmestini kaip
383
nepagrsti, kadangi iuo atveju yra keliamas klausimas dl ypating subjekt LR Seimo nari baudiamosios atsakomybs, dl ios prieasties konstatuotina, kad nepagrstai buvo atsisakyta pradti ikiteismin tyrim pagal UAB Dujotekana pareikim.
DujotekanaA. Matuleviiui reikalauja baudiamosios bylos

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Algimantui Matuleviiui neramios dienos. Duj bendrov Dujotekana, jos vadovai Rimantas Stonys bei Piotras Vojeika teismo prao politikui ikelti privataus kaltinimo byl proces dl meito. Verslinink skundus antradien pradjo nagrinti Lietuvos apeliacinis teismas. A. Matuleviius nemalonum sulauk po NSGK atlikto ir pavieinto tyrimo dl Valstybs saugumo departamento (VSD) veiklos. Komiteto mediagoje buvo minimi tartini dujinink ryiai. Komisija Dujotekan vardijo kaip kakoki priedangos mon, veikiani prie Lietuvos interesus, nors jokie teismai toki aplinkybi nenustat, teisme teig advokatas. Politik patraukti baudiamojon atsakomybn Dujotekana, jos prezidentas ir viceprezidentas pra ir Generalins prokuratros, taiau i j praym nepatenkino. Generalin prokuratra atsisak pradti ikiteismin tyrim, nes A. Matuleviius yra Seimo narys, be to, jo patraukimui baudiamojon atsakomybn reikalingas Seimo leidimas parlamentarui Konstitucija garantuoja imunitet nuo baudiamosios atsakomybs. Vliau Vilniaus miesto 2-asis apylinks teismas prokuror nutarimus buvo panaikins, bet Generalin prokuratra vis tiek atsisak pradti tyrim. P. Vojeikos, R. Stonio ir Dujotekanos skund lapkrit nepatenkino ir Vilniaus apygardos teismas, todl pareikjai kreipsi Lietuvos apeliacin teism. J nuomone, norint patraukti parlamentar baudiamojon atsakomybn privataus kaltinimo tvarka, Seimo sutikimo nereikia. Teismas yra pabrs, kad, privataus kaltinimo tvarka nagrindamas
384
byl, jis negali kreiptis Seim dl imuniteto panaikinimo Seimo nariui. Seim gali kreiptis tik generalinis prokuroras. Apie antradien vykstanius teismo posdius Apeliacinis teismas prane ir generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui, taiau teism neatvyko nei prokuratros atstovas, nei A. Matuleviius. Verslinink advokatai teisme pareik, kad Generalinei prokuratrai buvo teiktas dar vienas praymas pradti ikiteismin tyrim dl teismo sprendimo, kuriuo nurodyta nekelti bylos. tariamuoju teisininkai sil patraukti bylos nepradjus prokuror. Taiau prokuratra io praymo nepatenkino, advokatai buvo priversti j apsksti teismui. Jis skundo dar nra inagrinjs. Ar bus pradtas byl procesas dl meito A. Matuleviiui, Apeliacinio teismo teisjas Tomas ekauskas ada paskelbti beveik po dviej savaii gruodio 21-j.

Sprendimas buvo teisingas UAB Dujotekanos, asmenikai R. Stonio ir P. Vojeikos, skundai buvo atmesti. Taiau ponai vl nenurimo ir toliau spaudia teismus ir Generalin prokuratr. Vieni teisjai atmeta, bet atsiranda ir toki, kurie veria Generalin prokuratr pradti ikiteismin tyrim. Visikas LR Konstitucijos ir elementaraus padorumo bei sveiko proto logikos nebuvimas leidia neaikiais ryiais (pagal NSGK tyrimo ir kit oficiali institucij turim mediag) besipuikuojani veikj teror teistus veiksmus atliekantiems parlamento nariams. Per iuos dvejus metus prisiklausiau ir prisiirjau per TV visokiausi eidim savo ir savo koleg i NSGK atvilgiu ir ar bent kas mus utar ar nors pagailjo? Ne. Taiau neskaidriais ryiais ir neaikia taka besipuikuojani veikj niekas nesustabdo. Ar tai mano asmeninis reikalas? A atlikau pareig Tvynei, dirbau siningai, nieko neigalvojau ir nieko nemeiiau. Kodl turiau bti taip neteistai apkaltintas? Nesvarbu, kad dar nra teismo nuosprendio, kad dar nepasodino. O kiek neteisybs paskelbta, kiek purvo ipilta, kokia moralin ala padaryta? Kartais tikrai galvoju, o gal pas mus niekam nereikia siningai dirbani? Taiau nepaisant iauraus puolimo mes dirbame ir, svarbiausia, stengiams, kad visuomen kuo daugiau suinot apie valstybinink klano veiksmus prie Lietuvos mones.
385
A. Matuleviius: Jei Januka nors ir toliau daryti tak saugumui, mes paskelbsime likusi mediag, nors dl to ir kilt politin kriz
Premjeras Gediminas Kirkilas i visuomens veikj, politik ir teissauginink sudar darbo grup, kuri turs patikrinti, ar pagrstai Generalin prokuratra nutrauk ikiteismin tyrim dl Baltarusijoje uvusio Lietuvos Valstybs saugumo departamento karininko V. Pocino mirties ir vliau atmet jo nals L. Pociniens praym atnaujinti tyrim. Tokios darbo grups, kuri tikrint Generalins prokuratros tyrim, dar nra maiusi n viena teisin valstyb. iandien ms korespondentas apie tok neinom demokratinse valstybse darin ir apie kitus panaius dalykus kalbasi su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Algimantu Matuleviiumi. Esu sitikins, kad Pocinas uvo Premjeras Gediminas Kirkilas sudar komisij Vytauto Pocino ties aplinkybi tolesniam tyrimui. K tai reikia? Nuo kada Vyriausyb atlieka prokuratros funkcijas? Mirias darbo grupes Vyriausyb gali sudaryti. Ir Konstitucijoje yra rayta, kad Vyriausyb yra atsakinga kartu su Prezidentu ir Seimu u valstybs saugum plaija prasme. Taiau pas mus ir Konstitucijoje, ir kituose teiss aktuose yra taip sureguliuota, kad tiesiogiai nei prokuratra, nei Valstybs saugumo departamentas nra pavaldus Vyriausybei. Jie tik bendradarbiauja. VSD ir prokuratra yra savarankikos institucijos ir yra pavaldios Prezidentui bei Seimui tiek pagal vadov skyrim, tiek pagal savo veikl. O dar giliau imant, tai prokuratros darb, kaip jie patys sako, vertina tik teismai. Tai yra, teismai vertina prokuror darb ar brok, ar ne brok priimdami procesinius sprendimus, tai yra nubausdami pagal bylas, kurias jie pateikia teismui. Bet tai nereikia, kad prokurorai nra atskaitingi Seimui. Prokurorai kasmet mums pateikia savo darbo ataskait. Taigi sakydami, kad j darb vertina tik teismai, prokurorai truput perlenkia.
386
Kita bda, kad ms Seime susiklost irgi nevykusi situacija ne be Seimo pirminink tokio, sakysim, irjimo pro pirtus, galbt savo vaidmens valstybs valdyme nesupratimo mes tas prokuratros ataskaitas irim formaliai. O i tikrj mes galtume nebtinai tik vien kart per metus klausti prokuror, taiau ir tada, kada yra konkrets dalykai. Tada labai konkreiai turtume pasikalbti, k jie ne taip padaro. Dabar dl Vytauto Pocino ties aplinkybi. Kaip tik sujo metai, kai mogus uvo. A esu sitikins, kad jis uvo, nors ir kiek bt spekuliuojama, kiek bt raoma. Taip, a nesu teisininkas, nesu prokuroras ir konkreiai netyriau ios ties. Bet jo ties aplinkybes tyr ms komitetas. Ir gaila, kad nepavieinome visos mediagos mes nelabai galjome pavieinti. Todl pavieinom tik dal mediagos, kuri susijusi su Pocino timi. Ir toje mediagoje yra domi dalyk. Noriu pasakyti, kad mes irjome ne prokuror reikal, ne paties ties fakto, bet aplinkybi, kas prived prie to ir kodl auktas, patyrs saugumo karininkas buvo isistas mayt, penki moni diplomatin konsulin atstovyb Gardine. Paskui jis atsidr Breste, ten vent ir ten uvo. Pasikartosiu: esu sitikins, kad jis uvo. Ir toki nuomon leidia susidaryti visos tos insinuacijos, kurios prasidjo po buvusio VSD generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus pokalbi su inomo laikraio urnalistais iki inakt, kai prajus dienai ar parai po pokalbi (reikt isimiegot, matyt), visi tie prasimanymai visas tas lapinimas ant palangs ir panaiai, atsidurdavo spaudoje. Tai, mano supratimu, yra tos bakchanalijos, kuri nesibaigia ir kurios nesustabd nei Prezidentas, nei premjeras, netgi nei Seimo pirmininkas, tsa. Man atrodo, kad Vyriausybei nereikt toki komisij sudarinti, jeigu nuo pat pradi iuo klausimu bt uimta valstybin pozicija ir jeigu valstyb taip irt: uvo ms pilietis, negana to, specifins tarnybos karininkas, dirbs rimtus darbus. Ir tada, inant, kad mogaus gyvyb yra vertyb ir brangus dalykas, jie neturjo daryti ivediojim, o labai aikiai ir nedviprasmikai palaikyti ms tyrim, kur atlikome. Tokiu atveju iandien nereikt toki komisij. O dabar, inoma, premjeras daro, k nori, jis savarankikas. Bet k
387
ta komisija padarys, a neinau. Nes, iskyrus galbt vieuosius ryius, ji daugiau nieko nepadarys. Ir atrodo, kad jie eina kit pus. Taiau, dkui Dievui, ms pilieiai pradeda suprasti, kad vien spektakliais j nepasotinsi reikia ir konkrei, reali darb. Valdia mato, jog mons supranta, kas ia vyksta, mato, kad padarytas bjaurus dalykas uvs saugumo karininkas, ir mato, kad valdios vyrai nori tai nuslpti. Ir tada tai, kad ir ia komisija norima monms numesti kaul, atseit, mons yra kvaileliai ir jie tuo kaulu pasitenkins. Bet a sitikins, kad Lietuvos mons ne tokie kvaili, jie supranta, kas ia vyksta. Ir ta komisija nepasieks joki tiksl: nei oficiali, nei neoficiali. Prokurorai laisvi tik savo tyrimuose Pagal Prokuratros statym ir Konstitucij prokurorai yra nepriklausomi ir niekas neturi teiss kitis j darb. Ar tokios Vyriausybins komisijos sudarymas nra Konstitucijos paeidimas? Mes negalime apkaltinti premjero, kad, sudarydamas it komisij, jis kiasi prokuratros darb. Matyti, kad tai buvo padaryta skubotai tai supratau i vieosios erdvs: kad generalinis prokuroras apie komisijos sukrim nieko neinojo, su juo nebuvo suderinta, o jo pavaduotojas Jasaitis irgi atostogavo. Tas skubjimas man nesuprantamas. Bet i principo, suderinus su prokuratra, prokurorai gali bti traukti darbo grup. Ir pas mus darbo grupje bna prokuror. A sitikins, kad institucij sveika yra reikalinga. inoma, Vyriausyb ir premjeras gali inicijuoti bendrus darbus, bendr veikl, pasitarimus ir panaiai. Kitas klausimas prokuror laisv. Prokurorai yra laisvi atlikti tyrimus, kaip, tarp kitko, ir teismai. Bet pas mus ta laisv yra absoliutinama. Jie madaug galvoja, kad jie apskritai laisvi, kad jie gali girti vairuoti automobilius ir net statyme tai siteisino. Ir kelint jau kadencij bandau tai pakeisti, bet sutinku bais pasiprieinim. Mano supratimu, jie laisvi tirti konkret vyk. Bet jie nra laisvi nuo atsakomybs u pasekmes savo darbo, kur atlieka. Ir tam yra prieiros institucijos tarp j ir parlamentin kontrol. Tai mano kolegos i Teiss ir teistvarkos komiteto, kurie kuruoja Generalin prokuratr. A galvoju, kad jie turi bti reiklesni.
388
Komisij negalima kepti kaip blyn Ar itos komisijos sudarymas nebus precedentas kitoms tims tirti? Nesolidiai i komisija buvo sudaryta jau nuo pat pradi sudaryta kaip darbo grup premjero potvarkiu. Manau, kad tai turjo bti ne Vyriausybin, bet valstybin komisija, kad ji galt rimtai pairti ne tik teisinius, bet ir kitus aspektus. Tarp kitko, buvo tokia mintis ir prajusiais metais, kada Seimo komitetas usim iuo darbu sudaryti valstybin komisij. Tokiu atveju turt bti Vyriausybs nutarimas. Antra, kadangi pas mus yra kelios valdios, tai toki komisij turt deleguoti savo atstovus Prezidentas, Vyriausyb ir Seimas. Ir toki komisij patvirtint Seimas. Tada a suprasiau. Bet tai reikjo padaryti prie metus. O dabar jeigu mes pradsim premjero potvarkiais daryti tokias komisijas, tai mes apskritai sujauksime ir taip jau sujaukt ms teissaug ir vis kit sistem. Tai, mano manymu, neperspektyvu. Man atrodo, kad kur kas perspektyviau bt visiems ir premjerui, ir Seimo Pirmininkui, ir Prezidentui asmenikai nesibijant prisiimti kai kur atsakomyb vardijant kaltus. Kaltus ne teisikai, politikai, o pagal tarnyb. O pas mus itas labai vyniojama vat. Pavyzdi turim labai daug: taip elgsi ms pirmi asmenys VSD skandalo metu, ir ypa jo apogjuje dl tarnybini but. Net paskui dar buvo kalbama, kad A. Pocius turi dirbti valstybinje tarnyboje. O btent ia reikia aikumo! Juk esm ne sudaryti grupes ir prisidengti jomis. Jeigu eitume tokiu keliu, tai niekur nenueitume galbt tik paskatintume teissaugos institucijas i tikrj nekokybikai atlikti savo darb. O teissaugos institucijoms pretenzij i ties yra labai daug: i piliei prokuratrai, o ypa teismams. Mes labai gerai inome, kas ten darosi. Ir vis prisidengiama, kad jiems niekas negali nurodinti ir panaiai. ios institucijos yra ir nori bti ypa laisvos lyg ne Lietuvoje gyvent ir lyg ne Lietuvos moni udirbtus pinigus gaut neblogoms savo algoms. Tiesa, tik teisjai gauna labai geras algas. Kuo didesns pareigos tuo didesn alga. Bet tas teisjas, kuris daro pat didiausi darb, gauna maiausi alg. Manau, kad kakaip reikt visk it apsukti. Reikt Konstitucijos
389
Teismo teisj algas atiduoti apylinki teisjams, o Konstituciniame Teisme, kad nesivert valstybei vadovauti ir u niek neatsakyti, mokti apylinki teismo pirminink bei teisj algas. Tai tarp kitko. Apibendrindamas pasakysiu, kad tokios komisijos sudarymas visos ms sunkiai funkcionuojanios sistemos dar didesnis sujaukimas ir nieko tuo mes nepasieksime. A bijau, kad kai gr po atostog ms seimnai, vl prasids sudarymas visokiausi laikinj komisij. O tai labai kompromituoja Seim. A manau, kad vis pirma labai kietai turi dirbti Seimo komitetai. O laikinosios komisijos gali bti sudaromos tik labai, ypa iskirtiniais atvejais. Tik tada tos komisijos darb visuomen pripains ir tiks ja. O jeigu mes komisijas kepsim kaip blynus, niekas jomis netiks. Situacija valstybje nepaprasta Kaip js manote, gal itos komisijos sudarymas yra grynai pragmatinis dalykas inodamas, koks svarbus konservatoriams yra itas tyrimas, Kirkilas tiesiog nori usitikrinti konservatori param savo maumos Vyriausybei. Man sunku, inoma, lsti klumpes kito mogaus, tarp j ir premjero. Bet a suprantu, kad situacija valstybje nra paprasta. iandien premjeras turi laviruoti. Ir ne kiekvienas premjeras bt sugebjs tokiomis slygomis idirbti metus. Bet a matau ir tai, jog konservatoriai itoje situacijoje savotikai praloia: jie, remdami dabartin Vyriausyb, norom nenorom prisiima atsakomyb u rezultatus, nors ir deklaruoja, jog yra opozicijoje. Aiku, kad rinkimuose jie u tai sumoks. A noriu pasakyti, kad iandien yra labai sudtinga situacija. Ir nra taip viskas paprasta. Bet nemanau, kad konservatoriams ta komisija bt naudinga. Ir Pocinas nebuvo koks nors konservatorius, kaip bando tai parodyti kai kuri iniasklaida, kakoks informatorius. Jis galbt jiems daugiau simpatizavo. Ir tame a nematau nieko blogo. A apie Pocin susidariau labai ger vaizd apie j labai daug gero pasakojo tie, kurie su juo dirbo, kurie j labai seniai painojo. Tie mons, kurie nebijojo ir nebijo ireikti savo nuomon. Ir tokios nuomons yra konservatoriai. O k, konservatoriai raupsuotieji? Ne. Ir a negalvoju, kad tik vieni konservatoriai yra suinteresuoti Pocino ties aplinkybi tyrimu.
390
Mano supratimu, mes visi turime bti suinteresuoti, o pirmiausia pirmieji valstybs asmenys. Nes kai sta tokio specifinio rango mogus, tai ia niekas neturi bti ramus. Ir ypa negalima leisti niekam tuo spekuliuoti. Tai turi bti pagrindin ms priederm, ir ia nereikia joki politini atspalvi. Prokuratrai pretenzij daug Tiek Seimo, tiek galiausiai Vyriausybs komisijos sudarymai tirti vairi i aplinkybes rodo, kad jau ne tik visuomen, bet ir politikai nepasitiki prokuratra. Ar tai nra enklas Prezidentui ir Seimui, kurie skiria ir tvirtina generalin prokuror, o Prezidentas dar ir skiria generalinio prokuroro pavaduotojus, kad itoje institucijoje kakas ne taip ir kad ten kak reikt keisti? mons nepasitiki daug kuo. Labiausiai nepasitiki Seimu. Ir tai yra lidna. Ir tai yra pasekms darbo t moni, su kuriais tyrimo metu mes susidrme. Tai dalies iniasklaidos, klano darbas, kadangi klanas gali atskir mog lengviau paveikti, o Seim paveikti yra sunkiau. Ir tai tuomet jiems reikia sudirbti t Seim, kad Lietuvoj nebt tos institucijos. Bet ji bus. A nenoriu vien katil sudti vis prokuror kad jie visi blogi ir panaiai, bet nuoirdiai noriau pasakyti, kaip yra. I tikrj trkum prokuratros darbe yra. Pirmiausia suvokiant svok nepriklausomas prokuroras. Tai reikia konkret prokuror, kuris veda konkrei byl. Ir tai ia gali bti pakankamai subjektyvumo. Todl reikia mstyti, o kokie kontrols mechanizmai turi bti, kad subjektyvumo, vedant konkrei byl, nebt? Taip, mes, kaip politikai, isikvieiam generalin prokuror ir klausinjam. Bet i tikrj jis nelabai kartais ino vidinius konkreios bylos niuansus. Generalin prokuror, pavyzdiui, mes galim labai grietai kritikuoti dl dviej byl. Pirma, Darbo partijos bylos, kuri susijusi su Viktoru Uspaskichu, tyrimas yra vilkinamas nors Vyriausiajai rinkim komisijai buvo pateikta dalis mediagos (kada buvo savivaldybs rinkimai, kad Uspaskichas turt nelieiamum). Taigi tuo metu ta byla tapo viea. O kas buvo pavieinta? Kad Lietuv atjo vir atuoni milijon lit ne i Lietuvos, kad didel dalis j buvo nelegaliai panaudota finansuojant Darbo partij. Tai yra labai konkretus epizodas, labai aikiai bylojantis apie paeistus statymus. Ir it epizod buvo galima atiduoti teism, o pai byl tirti toliau.
391
Taiau dabar susidaro spdis, kad darbieiai yra teiss, kai kritikuoja, jog tempiama guma. Nes ta guma Generalinje prokuratroje i ties yra tempiama, o kai taip yra, mons sutrinka. Tai vienas pavyzdys. Tarp kitko, itoj byloj yra vienas domus momentas. itoj byloj mes susidrm, kad pati byla, kada jau buvo paruota VSD perduoti prokuratrai, irgi buvo tempiama vadovybs. Ir tik dl darbuotoj budrumo ta mediaga netapo, taip sakant, niekine. Antra byla Vytauto Pocino ties aplinkybs. Tas vyko kitoje valstybje, su kuria Lietuv sieja ne visai normals santykiai ir kur tvyro tam tikra politin tampa (nors ir esame su Baltarusija kaimynai). Bkim biedni, bet teisingi tam tikr niuans ia yra. Jauiu, kad Baltarusijos darbuotojai Pocin labai rimtai stebjo. Jis nebuvo paliktas be stebjimo. Ir ten, ko gero, daugiau ino, negu pasako mums. Bet tas lieka istorijai. Ko gero, tas ilgainiui atsiskleis. Todl bijau, kad ms prokuratroje nebt sunaikinta ta sukaupta mediaga. Bet domus dalykas: mes, tirdami kitus VSD aspektus ir Pocino isiuntimo aplinkybes Baltarusij, net nustebom, kaip buvo skubama paskelbti verdikt paioje uvimo byloje. Suprantat, nereikia bti specialistu, kad suprastum, jog tai yra nonsensas. K reikjo daryti? Reikjo paimti pinig i premjero fondo ir pasamdyti kuo daugiau rimt ekspert i Vakar, kad jie padaryt labai rimtas ekspertizes. Msikiai gryno tyrimo praktikai nedar. O tas tyrimas turjo bti daugiau ekspertinis. Tam reikalingi superiniai asai. Toki mes Lietuvoje neturim. Ir vienintel ekspertiz, kuri buvo padaryta, buvo padaryta dl kvapo. O kur kitos ekspertizs? Tokios bylos yra iaikinamos per daugel met. O pas mus byla nutraukiama. Tada Pocinien kreipsi Generalin prokuratr, kad byla bt tiriama toliau, ir kas vyksta? Staigiai, net nespjus mirktelti verdiktas: nieko netirsim! Ir vl pono Paulausko ir pono Prezidento paraginimai: ivieinti tyrimo mediag. K tai reikia? Sudaryti slygas, kad negalima bt tirti tos bylos. Juk jeigu ivieini mediag viskas, byla yra numarinta. Tai toks tai dalykas. Ir a turiu teis kaip mogus kritikuoti ms Generalin prokuratr ir jos vadovyb. Ir iame kontekste premjero sudaryta komisija sudaro kakok teigiamum. Bet rezultatas bus panaus t, kuris yra.
392
Toki pavyzdi, be abejons, galima rasti daug. Todl itoj vietoj prokuratrai yra daug pretenzij. Tas modeliavimas kas bus premjeru, o kas Seimo Pirmininku, turi baigtis Prie kelet savaii Vyriausybje, per atostogas piet pas premjer G. Kirkil buvo pakviestas VSD vadovas P. Malakauskas. K tai reikia? Ar premjeras nori perimti spectarnyb kontrol? Nes jeigu, kaip buvo teigta iniasklaidai, per pietus buvo diskutuota apie statymus, tai is susitikimas turjo vykti Seime ar pas Seimo Pirminink, ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, nes statymus priiminja ne Vyriausyb, o Seimas. K js apie tai manote? Mes ne kart vieai sakme ir a, ir komitetas kad visi ie reikalai, kurie yra susij su Valstybs saugumo departamentu, nra baigti, ir takas itame tyrime dar nra pradtas. Mes ruden prie tos VSD problemos, kuri buvo nagrinjama komitete, btinai grime. A asmenikai t nuomon esu isaks ir naujam VSD vadovui kad jis tam ruotsi, kad tas jam nebt nauja ir netikta. Toki ms komiteto pozicij a esu isaks Seimo Pirmininkui. Mes to neslepiame. Mus domins tie mons, kurie figravo tame tyrime kad jie toliau neturt jokios takos VSD. O dabar matom, kas vyksta. Grta premjeras po atostog ir organizuojami piets. O kad organizavo Albinas Januka, tas jau aiku. Jis dav premjerui idj. Gerai, Seimo Pirmininkas padalyvavo... Tiesa, premjeras k nori, t kvieia, nes jis eimininkas. Taiau vieno a nesuprantu: gali jie su kuo nori susitikti, pietauti, bet jeigu t daro Vyriausyb tai jau yra pozicija, o ne iaip sau pavalgymas kavinje po darbo. O tas buvo darbo metu. Kad ten buvo aptariami valstybs reikalai faktas. Ir todl dalyvavimas pono Janukos itame i tikrj yra akibroktas. Tai didiulis akibroktas Seimui, ne tik Seimo komitetui. Ir todl a nesuprantu savo kolegos Seimo Pirmininko, kodl jis tokiuose akibroktuose dalyvauja. Nesuprantu, kaip jis ito gali nesuprasti, kad mogus, kuris, yra aikiai pasakyta, daro tak VSD vadovybei, ir toliau tai nori daryti! Ir keisiausia, kad jam ia padeda ir premjeras, ir Seimo Pirmininkas. Jei taip toliau, tai, ponai, toliau tvarkos Lietuvoje tikrai nebus.
393
A inau, kad u tuos odius dar eilin kart manimi bus nepatenkinti, gausiu pylos ir panaiai. Bet a negaliu, pasaks A, nepasakyti B! A jauiu, kad tam bus smarkiai trukdoma. Naujam VSD vadovui bus pasakyta, kad tu neklausyk j, mes tau padsime ... Taiau jeigu bus taip daroma, mes pasakysim monms daugiau negu pasakme iki iol. A esu sitikins, kad kolegos it klausim palaikys. O pasakyti daugiau reikia. Nors gaila valstybs... Taiau mums reikia bti valstybininkais, o ne apsimetliais. Ir mes negalim nekalbti, kas kenkia valstybei. O mes matom, kad taka t moni nesibaigia, ji tsiasi. Jeigu itie dalykai nesibaigs, tai jau geriau tegu vyksta politin kriz, bet ne lopymas ar kas kita, kad kakas bt premjeru... Ne tame esm. Lietuva stovi krykelje. Ar mes vl risims toki chaosin ms valdi bsen, kada valstyb valdys klanai, ir demokratija bus tik lozungai laikraiuose, ar mes po truput sunkiai, bet vis tiek eisim normaliu civilizuotos valstybs keliu? Ms mons turi inoti, kad tie, kas pridar daug blogybi ms krate, turi bti paalinti i valstybs tarnybos, o toliau galima sprsti ir apie j baudiamum. Mes turim pasirinkti tok keli. Ir tas kai kuri modeliavimas, kas po rinkim uims jau konkreius postus Seimo Pirmininko, Prezidento turi baigtis. Lietuvoje yra pakankamai normali ir padori moni, kurie patys sprs, k ir kok post irinkti. is valstybs tarnautojas nesupranta savo vietos Pastarj savaii vykiai akivaizdiai rodo, kad G. Kirkilas i parlamento bando perimti spectarnyb kontrol. Susipainus su buvusi VSD pareign liudijimais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kur buvo pasakojama apie dabartinio premjero patarjo Albino Janukos tak saugumui ir inant A. Janukos nor kontroliuoti spectarnybas, galima susidaryti spd, kad galbt jau ir ms premjeras yra valdomas A. Janukos ir veikia paveiktas savo patarjo. Ar tokie Kirkilo veiksmai nekelia grsms nacionaliniam saugumui? Juk praktikai dabar A. Januka turi kur kas didesn tak ir galias nei bdamas Prezidento patarju. Mano supratimu, kakada ir Algirdas Brazauskas pasak Kirkilui: nereikia skubti pasiimant patarju pon Januk. Gal gale kodl p. Janu-
394
ka ijo i Usienio ministerijos sekretoriaus pareig? Su juo mes turjome rimt pokalb pas save komitete. Ir mes su p. Januka dar kalbsims. A galvoju, kad komitetas nors dar su juo pasikalbti, kadangi mes fizikai negaljom to padaryti pavasar, kada jis pasak iniasklaidai, jog komitete jis pasakojo anekdotus. Taigi mes su juo dar pasineksim. Gaila, kad pas mus to nra, kaip JAV. Tie, kurie liudija kongreso komitetams, u tokius odius, kaip u nepagarb tai institucijai, gali bti patraukti baudiamojon atsakomybn. Ir a, ianalizavs panai mediag, galvoju, kad ir Lietuvoje mes turime t daryti. Kad atj valstybs pareignai, ar buv jais, nepasakot anekdot (nors Januka j ir nepasakojo komitete, jis tik visuomenei nori tokiu visagaliu pasirodyti). Ir a paraginsiu savo kolegas j pakviesti pokalbiui, pasiaikinti, k jis turjo omenyje sakydamas tokius odius. Tai yra nepagarba Seimui, nepagarba Seimo komitetui. Visi politikai, juolab darbuotojai, kurie prie j sdi, turi bti skaidrs kaip niekas kitas, t.y. skaidresni u visus kitus. Juo labiau kad politikus irenka mons jie gali bti ir teisti, ir panaiai. Bet valstybs darbuotojas turi bti parinktas taip, kad jis neturt jokios dms... Taip, Albinas Januka buvo politikas, signataras. Bet iandien mes nekam apie valstybs tarnautojus. Ir dabar paskui pon Januk velkasi daugyb labai neger dalyk. A nekalbu apie teisinius dalykus kalbu apie situacij valstybs tarnyboje. Galiu pasakyti vien pavyzd. Usienio reikal ministerijoje, kur dirbo Januka, buvo tokia tvarka VSD turjo sisti tam tikr mediag ne tik ministrui Valioniui, bet dar dubliuoti ir Janukai. Kodl? Ir toki dalyk buvo aib: ia ir su Stoniu, ir su kitais... Visur buvo virijami jo galiojimai. Ir kaip Prezidento patarjas, Januka irgi virijo savo galiojimus. O pairkit, kiek jis Usienio reikl ministerijoje prikr nereikaling, dubliuojani etat! Net siaubas ima! urnalistai galt paruoti labai domi mediag kaip URM neefektingai naudojamos los ir taip toliau. Januka mums apie tuos savo darbus URM taip ir nedav rilaus atsakymo. Nei paneig, nei patvirtino. O dabar dar bando ms komitet suniekinti. Tai jau dovanokite! is valstybs tarnautojas nesupranta savo vietos. Rezium tokia: susikompromitav valstybs tarnautojai neturi teiss dirbti valstybs institucijose. tai koks veiklumas turi bti.
395
Prezidento uduotis ne tik pareig skyrimas Dar nortume sugrti prie slapt Ministro Pirmininko ir jo patarjo A. Janukos piet su VSD vadovu P Malakausku. Prie t susitikim ms laik. raio skaitytojai ufiksavo A. Janukos apsilankym viename Tilto g. 12 namo bute. Gal Jums kas nors inoma, su kuo prie susitikim Vyriausybje buvo susitiks A. Januka? Gal turite koki mini? A negaliu taip ar ne taip pasakyti. Js suprantat, kad ia yra specifiniai niuansai. Viena, k a galiu pasakyti: ponas Albinas turi labai daug kontakt, daug pastam, ir jis sugeba visais protingai pasinaudoti. Bet bt viskas gerai, jeigu tas eit tik Lietuvos valstybs naudai. Vyriausybs kuluaruose rimtai svarstoma, kad Lietuvoje reikt diegti Didiosios Britanijos valdymo model kad ms Prezidentas bt kaip Anglijos karalien (tik dl vaizdo), o vis spectarnyb ir teissaugos bei teistvarkos institucij kontrol bei usienio politik vykdyt premjeras. Seimas tik leist statymus. Sakykite, ar statym projektai, numatantys tokius valdios takos perdalijimus, jau Seimui pateikti, ar dar ne, ir k Js apie tai manote? Pas mus daug k svarsto, bet ne visai ideali ms Konstitucija. Yra pas mus problem, pvz., Konstitucinis Teismas jau pradjo viryti pai Konstitucij. Bet ia gali bti atskira tema. Taiau jeigu kalbti apie Prezidento galias, jos, a galvoju, yra labai normalios. Jos yra deklaruotos tvirtinant ms Konstitucij referendumo keliu. Ir, tarp kitko, patikrinimas dl to, ar bt ms Prezidentas kaip Anglijos karalien, vyko labai geras Andrius Kubilius su savo strategija patikrino t labai aikiai (prie por mnesi, kai pasil, kad galbt verta galvoti, jog Prezident rinkt Seimas). Mes matme moni reakcij. Matm t visi. A u tai, kad Prezidentas ms bt ir teisikai, ir dalykikai stiprus ir kur kas stipresnis negu buvo iki iolei, kad jis imtsi atsakomybs sprendiant klausimus. Dabartinje Konstitucijoje jam teisi utenka. Vienintel neisprsta Konstitucijoje problema yra premjero skyrimo klausimas, kai, pvz., esant tokiai situacijai, kaip praeit vasar, kuri tsiasi ir dabar kada Seimas pats save nenori paleisti, o valstybei reikia j paleisti. Toks sprendimas yra a j pasiliau dar tada Rolandui Paksui, bet jis nepasinaudojo tuo (per ilgai vent pergal). Paksui reikjo nuo pirmos dienos dirbti ir per referendum keisti Konstitucij. Bet btinai t reikia
396
padaryti. Ir jeigu jis ruoiasi atgal grti Prezidentus, sakykim, ir vl t pat daryti, tai j vl suvalgys. Nuo pirmos dienos reikia arti, dirbti. Konstitucijoje reikia vien dalyk labai aikiai pakeisti kad Prezidentas turt teis, silydamas premjero kandidatr, tai daryti 23 kartus. Jeigu Seimas atmeta, po to jis turt paleisti Seim. O dabar pas mus gali silyti be galo. Tiesa, po to naujas Seimas gali atkeryti Prezidentui paskelbti prielaikinius Prezidento rinkimus. Todl Prezidentas, priimdamas sprendim paleisti Seim, turt visk labai rimtai apgalvoti, inoti situacij, moni nuomon ir panaiai. A u it schem, tegul ji bna. Nes matom dabar, kad pats parlamentas gali dirbti, bet parlamentas nepadarys administracini dalyk. O administravimas labai reikalingas. Ir Prezidento uduotis neturt bti vien tik pareig skirstymas, ne tik usistoti, jeigu mogus blogai dirba, kaip buvo su VSD vadovu, o atvirkiai kviesti, reikalauti, kartu su Seimu ir bausti. Jeigu mes kartu su Prezidentu skiriame VSD vadov, tai kartu ir baudiam. Ir Prezidentas neturi bijoti nubausti. Juk nebtina mog imesti i darbo imetimas ne visada naudingas valstybei. mogus gali gauti pastab ar papeikim. Ir tas normalu. Nes patyrusiais monmis negalima mtytis. Taiau reiklumas turi bti nuolatinis. Kiekvienas vadovas turi atsakyti u savo patarj darb. Duoti jiems ir velni, jeigu pradeda eiti ne tuo keliu... Bk tu Prezidentas ar karalius irk, kaip dirba tavo aplinka. O specialij tarnyb kontrol tai mes paimsim savo rankas. Mes kuriame koncepcij, ir ruden apie tai atvirai kalbsims. A silysiu kurti specifin institucij galbt ji vadinsis Specialij tarnyb kontrols generalin inspekcija prie Seimo. Tai bus nedidelis kolektyvas, nedidelis aparatas, bet bus labai aiks udaviniai ir galiojimai tos institucijos profesionalai gals iki panagi patikrinti bet kuri tarnyb operatyvin veikl, ar legaliai viskas daroma ir pan., o ms komitetui pateiks jau ivadas. Ir toki institucij prie Seimo ne mes sugalvojome tokia patirtis egzistuoja Vakaruose. Mes t Vakar patirt labai isamiai istudijavome ir t patirt turtume gyvendinti Lietuvoje. Tai, be jokios abejons, bus labai didelis darbas. Jauiu, kad tam bus didiulis pasiprieinimas. Todl mums bus reikalingas didelis palaikymas.
397

Manau kad ir ia, ir ankstesnse publikacijose pateikta mano ir koleg pozicija aiki. alyje negali bti elins niekam nepavaldios ir neatsakingos valdios. Juo labiau kakieno asmeniniams ar grupiniams interesams tenkinti negali bti naudojamos specialiosios tarnybos. Baisu ir tai turi kuo greiiau bti itaisyta, kai pirmi valstybs asmenys tampa klano voratinklio kaitais. Apie visas ias blogybes prabilau ir utat tapau jiems pavojingas ir nepatogus. Todl toks juodas puolimas ir nebt etikei klijavimas. Nieko, igyvensim. Gaila kitko ms buvo per maai ir ms galios ne tos. Visa valdia ir daug iniasklaidos j inioje. Todl jgos nelygios ir padaryti visko tikrai negaljom. Tiesiog neleido ponai V. Adamkus, G. Kirkilas, K. D. Prunskien, A. Staponkien, J. Sabatauskas, I. iaulien, M. Petrauskien, A. Paulauskas, A. Sadeckas, A. Valionis, A. Zuokas. V. Boguis, V. Uspaskichas, A. Ivanauskas, V. epas, L. Grauinien, V. Baltraitien, A. aplikas ir daugelis kit. Bet a ne vienias, alia buvo R. Smetona, A. Kata, R. Jukneviien, S. Peelinas, V. Mazuronis, E. Masiulis, P Graulis, E. Klumbys, K. ilinskas, J. Razma ir daugyb . kit dar nepalusi politik. Manau, padaryta rimta pradia: Lietuva suinojo apie i veikj, trukdani krybingai ir tvarkingai gyventi alyje daugeliui padori moni. Manau, kad tai yra pradia didiulio apsivalomojo darbo. Lietuva, atsikraiusi ito purvo, turt pereiti normal kuriamj ir darn veikim. Nenusiminkim, kad jie kol kas laimi. Tai gerai iliustruoja Audriaus Baiulio urnale Veidas 2008 m. birelio 23 d. pastebjimai: Kuri
gal reikjo versti A. Matulevii?
Kai atrod, jog visi miai dl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko posto jau praeityje, grupel bendramini slapta nuo nepatikimos dalies komiteto nari skubiai suauk posd ir nuvert Algimant Matulevii. Viskas buvo daroma taip greitai ir slaptai, kad posdyje nedalyvavo ne tik pats A. Matuleviius, bet ir jo pavaduotojas Liberal sjdio narys Algis Kata. Naujuoju NSGK pirmininku tame paiame posdyje irinktas socialliberalas Alvydas Sadeckas, daugel met vadovavs iam komitetui iki A. Matuleviiaus. Visas slaptumas, skuba, ukulisins derybos ir beatodairikas socialliberal atkaklumas siekiant NSGK pirmininko posto kelia natral klau-
398
sim kodl? Kuri gal reikjo btinai uimti Seimo Saugumo ir gynybos komitet, kuriam dirbti liko vos keturi mnesiai? Na, gerai, t komitete, ypa pirmininkui, galima nuveikti ir vasar, bet vis tiek rinkimai ant nosies! Visi parlamentarai bus ivainj agituoti. Naujai irinktas pirmininkas, reikia manyti, taip pat. Tad kodl viskas buvo daroma? Formali prieastis socialliberalai pasim vien t post, kuriuos jiems paadjo G. Kirkilas mainais u prisijungim prie valdaniosios koalicijos. Taiau ja dl mint prieasi niekas netiki. Tiesa, Seime sklando kalb, es A. Sadeckas, pasinaudodamas NSGK pirmininko posto teikiamomis galimybmis, bandysis parankioti koki nors kompromat apie politinius konkurentus. Bet tai irgi abejotina, nes toki galimybi jam ir dabar pakanka. Regis, atsakym klausim, kodl reikjo versti A. Matulevii, galima rasti iklus kit klausim: kodl reikjo atimti LRT eter i Dariaus Kuolio, likus vos porai savaii iki sezono pabaigos, kai nutraukiamos visos autorins laidos? Logikos, regis, jokios kam visk daryti su didiuliu skandalu ir apsimeluojant, jei buvo galima tyliai ir variai? Bet gal tas skandalas, kaip ir analogikai skandalingas NSGK pirmininko keitimas, sulauks netgi Seimo etikos sarg dmesio, ir pateikia atsakym? Netikusiuosius klanui reikjo nubausti vieai ir demonstratyviai, kartu pamokant ir kitus irkite, kaip bus, jei stosite mums skersai kelio: tirsite ms chebros veikl VSD ar demonstratyviai tiesioginiame eteryje baksnosite Antano Valionio nos dokumentu, rodaniu, kad is melagis. N vienas toks neliks nenubaustas, neimestas i LRT eterio ar Seimo komiteto pirmininko posto, tegu nors keliomis savaitmis anksiau, nei bt turjs pasitraukti natraliu bdu. Keiiant NSGK pirminink nesiekta koki nors ukulisini tiksl. Jam buvo paprasiausiai atkeryta. Lygiai kaip neseniai atkeryta D. Kuoliui.

Manau, labai taikliai pasakyta. Taiau ia irykja ir klano, t.y. kerytoj silpnoji vieta. Jie ms isigando. O tai suteikia optimizmo. sivaizduokim, jeigu po Seimo rinkim parlamente atsiras nors dvigubai daugiau drsi ir j nebijani, o jeigu dar sugebsim isirinkti ne j mums brukam LR Prezident? A Jums garantuoju Lietuva labai greit gali pasikeisti gerj pus ir tai pajus visi.
399
O iuos tranus, kurie mums bando pripirti nauj baudiav, pamirim kaip slog sapn. Reikia tik vieno nors didesn pus lietuvi turi nusimesti tingul ir eiti rinkimus balsuoti u tuos, kurie kovoja ir nepasiduoda. Suprantama, kad po toki pasisakym bei pilietins pozicijos pareikimo prasideda atakos, kaip mans atsikratyti. Nepasisekus suaisti KGB korta, neatmus leidimo dirbti su slapta informacija, iekoma bd, kaip susidoroti su nepalankiu klanui NSGK komiteto pirmininku. Bet a niekad nei post, nei savo asmenini interes nekliau aukiau veiklos, konkrei reikal sprendimo. Tiesiog dirbau ir stengiausi sukoncentruoti savo ir NSGK veikl valstybei ir jos monms naudinga linkme. Nemaai pasisek nuveikti. Jau nekalbant apie valstybinink klano demaskavim, VSD ir kit specialij tarnyb problem vardijim, mes nuolat stengms sprsti, nors ir daug kam nepatinkanias, bet aliai aktualias problemas. Vien i j gerai irykina 2007 m. liepos 6 d. mano interviu spaudai.
A. Matuleviius: Lietuva pirmauja amfetamino gamyboje

Gerb. pirmininke, kadangi narkotik klausimu usiiminja daug tarnyb, kurios, kaip rodo KK spausdinti rainiai, neefektyviai kovoja su narkotik platintojais ir gamintojais, tai gal reikt visas tas funkcijas atliekanias tarnybas (tiksliau Valstybs saugumo departamento ir Policijos departamento skyrius) sujungti vien, kuris bt atskaitingas, pvz., tik Prezidentui arba tik alies Ministrui Pirmininkui. Tokiu atveju i specialioji tarnyba veikt nepriklausomai nuo policijos ar saugumo institucij vadov valios, nes dabar kiekvienai operacijai reikalingas tos tarnybos vadovybs leidimas. O kaip su tuo leisti neleisti bna, mes labai gerai inome... vairi struktr sujungimas kartais bna naudingas, tai, pavyzdiui, a dabar pasiliau sujungti FNTT ir STT. Bet a omenyje turjau kit problem. Taiau kalbant apie tarnyb, kuri kovot su narkotik prekiautojais ir gamintojais, tai pasaulyje niekada nebus vienos struktros, kuri kovot su tuo viena nuo pradios iki pabaigos: gaudyt gamintojus, gaudyt pardavjus, gaudyt vartotojus. Be to, to pasekmes gydo medicina. Taigi kaip daug inyb tame dalyvavo, taip ir dalyvaus.
400
O jeigu mes bandysime visk pavesti Prezidentui, tai Prezidentui tuomet visa kalt dl susiklosiusios padties narkomanijos srityje ir teks. Tad k reikt daryti? Nes, kaip matme, policija net nereaguoja signalus? Mano supratimu, itoje situacijoje yra dvi problemos. Pirma, trksta koordinacijos. Mes klausim komitete svarstme su Seimo Narkomanijos prevencijos komisija, ir dar prajusi kadencij buvome pasisak u Narkotik kontrols departamento prie Vyriausybs krim. Taiau norjome kaip geriau, o ijo kaip visada. Mes norjome, kad Narkotik kontrols departamentas prie Vyriausybs tapt stipriu koordinuojaniu centru. Taiau dl nerimtai parinkt personalij gavosi ne tai, k mes buvome numat daryti. Todl mes dabar ruoiame Vyriausybei rekomendacijas, k is departamentas turt daryti. Taigi prijome turbt prie pagrindins problemos kadr parinkimo. Reikia pripainti, kad ir policijoje yra ger moni, taiau, suprantat, problema yra tai, kad jie fiksuoja tik pasekmes, tai yra tik smulkius vartotojus ar smulkius pardavjas. O stambi operacij ar tai stambias narkotik partijas sulaikyti, ar stambias narkotik gaminimo laboratorijas demaskuoti labai trksta. Lietuva, kaip inome, pirmauja amfetamino gamyboje. Taigi pas mus trksta ne statym, o paprasiausiai vidins tvarkos. Ir jos trksta pirmiausia Vidaus reikal ministerijoje ir Policijos departamente. Jiems reikia susikoncentruoti kovoje su narkotikais. Nes jeigu jie neblogai tiria kriminalinius nusikaltimus, tai kodl negali gerai kovoti su narkomafija? ia, mano nuomone, antra didel problema. Ir dar a matyiau trei problem pirmi asmenys: pirmi politikai, organizacij vadai, gal ir Prezidentas turt parodyti, kad valstyb su narkomafija nesitaikstys ir labai grietai kovos su ituo blogiu. Pirmi asmenys turt labai grietai pareikalauti i pareign ataskaitos, kas yra itoje srityje padaryta ir kaip kovojama. Reikia labai grietai reikalauti i pareign, kad jie dirbt kaip reikiant. Ir btent itoje vietoje a matau Prezidento vaidmen. Niekam ne paslaptis, kad pas mus yra problema ir su teismais. Mes greitai papraysime Nacionalin teism administracij apibendrinti teism praktik. Nes bent kol kas mus pasiekia informacija, kad mons atlieka didiul operatyvin darb, o teismai ant jo, liaudikai sakant, padeda juod kryi.
401
Bet gal teisingai ituo atveju teismai ir daro? Nes ms pareignai, kiek teko bendrauti su teissaugininkais, danai nemoka operatyvins informacijos paversti rodymais, o mogaus, remiantis vien tik telefoninio pokalbio rau, juk negalima nuteisti nes telefoninius pokalbius galima ir sufalsifikuoti (itraukiant atitinkamus odius ar sakinius i bendro konteksto). Be to, ne paslaptis, kad neretai operatyvinmis paymomis bna ir piktnaudiaujama. Na, mes lyg ir neturim teiss kitis teism darb, bet alyje susiklost tokia situacija, kad atsirado daug laisvs, o atsakomybs jokios. Tai yra blogai. Todl mes iandien turime susitarti: ir statym leidjas, ir Nacionalin teism administracija, ir Prezidentas o tai labai svarbu, nes jis skiria teisjus, kad visi rimtai kovosime su nusikaltliais, tarp j ir su narkotik gamintojais, gabentojais ir platintojais. Pvz., Amerikoje yra sukurti net atskiri teismai, kuriems pavesta nagrinti tik su narkotikais susijusius nusikaltimus. Tiesa, to mes negalime padaryti ia, nes Lietuva maa alis: mes nesugebsime t teism ilaikyti finansikai. Bet tuo noriu parodyti, kad kova su narkotikais labai rimta kova yra visame pasaulyje. Ir dar vien dalyk noriu pasakyti. Ms komitetas negaudo nusikaltli. Ir ia ne Matuleviiaus noras visko imtis. Mes, kaip Valstybs saugumo ir gynybos komitetas, turim irykinti tas visas problemas, nes j nesprendimas kenkia alies saugumui. Visos stambios bylos turi greiiau bti inagrintos teismuose, o ne vilktis i met metus. ituo klausimu turt bti kakokia strategija. Manau, kad specialistai turt paanalizuoti ir vadinamj metadono gydymo program. Nes paskutiniu metu visuomenje pasigirsta vis daugiau bals, kad ten kakas negerai. Ir bendrai pasakysiu, kad agitacija pas mus dl narkotik alos labai silpna. Sakoma: Na ir kas? Juk visame pasaulyje narkotikus vartoja. O nordami parodyti, kad ir mes dirbam, ileidiam visokius lankstinukus ir dauginam visokius popierius. Taiau visas pasaulis kovoja su narkomafija ir pasiekia itoje srityje ger rezultat. Iskyrus galbt kakokias alis, kurios yra diunglse. Arba kita mano iniciatyva, susijusi su neaikia situacija dl pas gamybos, laikratis Respublika, 2008 met kovo 8 diena.
402
A. Matuleviius nerimsta dl pas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matuleviius kreipsi Specialij tyrim tarnyb (STT), praydamas isiaikinti, ar, pasirenkant naujo europinio paso gamintoj, nebuvo korupcijos apraik. Respublika vakar pasiteiravo A. Matuleviiaus, kodl jis staiga susidomjo prie pus met vykusiu pas gamintoj konkursu. Kodl suabejojote naujojo pavyzdio biometrinio paso idavimo proceso skaidrumu? Yra specialiosios tarnybos, kurios turi atsakyti ne tik man, bet ir visuomenei ituos klausimus. Jos paios turt tai daryti savo iniciatyva, bet nevisuomet daro. Vis laik nauj pas gamyb Lietuvoje lydi skandalai: ir dl identifikavimo korteli, ir dl ne vieno pavyzdio pas. Dabar buvo pristatyti labai gras pasai ir buvo kalbama, kad jie bus labai rimtai apsaugoti. Taiau kai tik pradeda juos gaminti, pasirodo, kad ne iki galo pasirengta. Tada pradedame aikintis. Pasirodo, laimjo ar lietuviai, ar lenkai, o tie rodo kakoki veicarijos mon. Kiek tame procese dalyvauja t gamintoj? Gal Lietuva galjo tiesiai su veicarais turti reikal? Yra klausim, kuriuos visuomen turi gauti atsakymus. Nesuprantamas ms specialist nesugebjimas nepasimokyti i buvusi klaid. Tegul isiaikina tarnyba, kuri turi tai padaryti. Jeigu jiems nekils problem, tai labai gerai. Tai js velgiate ia koki nors korupcijos apraik, kad kreipts STT? Nesu agentas ir nesu specialistas. Nuostolis padarytas, bet Vidaus reikal ministerija sako, kad niekas nereikalaus atlyginti it nuostoli. Ar Jums inoma, kad u naujojo pavyzdio paso projekto parengim atsakingas Asmens dokument iraymo centras prie Vidaus reikal ministerijos vlavo pateikti pasus gaminantiems lenkams galutin naujojo paso projekt? Ne, yra vairi kalb. I pradi jie kalbjo, kad veicarai nepateikia pasams gaminti reikaling lap. Tai iki galo ir neaiku. Jeigu lietuviai laiku nespjo, tai tada ikyla klausimas, kaip ms institucijos pasireng tiems dalykams. Gal reikjo pradti vliau. Kodl nepasirengta, o tada pradedama forsuoti tuos dalykus? Tegul ir isiaikina visk. Tyrimas vyko, baigsi, o rezultatas ir vl girdime, kad kalt nra. Taip negali bti. Kakas kako nepadar laiku.
403
A nieko baisaus nepadariau, tiesiog paklausiau (STT red. past.) informacijos. O gal STT atkreips tai dmes. Ir, manau, labiausiai urstinusi ponus G. Kirkil, A. Januk ir kompanij mano iniciatyva parodyta po dienraio Lietuvos inios 20 05 23 d. publikacijos.
Vyriausyb pajuto prekybos skon

Turto atnaujinimu pervadinusi valstybei priklausani pastat ipardavim, socialdemokrat daugumos Vyriausyb neatsivelgia net valstybs staig poreikius. Teisingumo ministras Petras Baguka vis dar bando tikinti premjer socialdemokrat Gedimin Kirkil, kad Vyriausyb, per savo paios steigt Turto bank vykdydama Valstybs nekilnojamojo turto atnaujinimo statym, turi atsivelgti ne tik inybinius, bet ir bendruosius interesus. Ministras remia Vilniaus apygardos administracinio teismo, sikrusio paiame sostins centre, ygimant gatvje, praym suteikti alia esanias nenaudojamas Centro ligonins patalpas, valdomas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). Nors teismas, nebesutelpantis turimose patalpose, jau beveik dvejus metus praymais atakuoja Vyriausyb, ji suka kitu keliu: praomos patalpos atsidr atnaujinamo valstybs nekilnojamojo turto srae, vadinasi, laukia eils, kol bus parduotos. Trksta patalp Vilniaus apygardos administracinio teismo pirminink Zita Smirnovien dl patalp Vyriausyb ir Teisingumo ministerij kreipsi dar prajusi met birel. Kaip nurodoma oficialiame ios institucijos rate, nuo 2004-j, kai teismas sikr ygimant gatvje, dvigubai padaugjo jo gaunam skund, padidjo teisj ir teismo personalo skaiius. Taiau priimti nauj darbuotoj teismas negali, nes nebeturi patalp, kuriose galt rengti reikiamas darbo vietas. Vietos trksta ir archyvui, kinms patalpoms, nra kur priimti piliei, nemanoma rengti kabinet tiems, kurie dirba su dokumentais, turiniais slaptos informacijos ymas. teism atvyk mons piktinasi, kad nra kur pastatyti automobili, nes vieta stovjimo aiktelei alia nenumatyta.
404
Teismo pirmininks manymu, j problemas isprst papildomos patalpos, tuo labiau kad tinkamas objektas yra paonje. Tame paiame komplekse, kaip ir Administracinis teismas, sikrusiai Santariki klinikos Centro filialo ligoninei yra priskirti jau beveik atuonerius metus nenaudojami 1417 kv. m administraciniai pastatai, o kinis priestatas dar graf Tikevii alia iemos rm rengta oranerija, taip pat sandlis ir transformatorin. iuos pastatus ir Vilniaus apygardos administracin teism bei alia esant Vyriausij administracin teism vien kompleks jungia dengta galerija. Teismo praymas i pradi buvo sutiktas palankiai. Vyriausybs kanceliarija pareng kelis variantus, kaip galt bti panaudojami ygimant gatvje esantys pastatai. Taiau jau spalio 10-j, Vyriausybei tvirtinant pirmj atnaujinamo valstybs nekilnojamojo turto sra, jame, tarp 18 atnaujinti silom objekt, atsidr ir Administracinio teismo praomos patalpos. Iparduodamas turtas Kaip jau ra Lietuvos inios, atnaujinamo valstybs nekilnojamojo turto sraas leidia Vyriausybs steigtam Turto bankui iparduoti daugeliui valstybs staig priklausanius pastatus, esanius prestiinse vietose, o u gautus pinigus pastatyti ar nupirkti kitas, toms staigoms labiau tinkamas patalpas. Net ir vykdant turto atnaujinim reikt galvoti apie bendrus interesus. Sprendim, pavedant Turto bankui mintas funkcijas, Seimas prim dar 2006 met liepos 18-j t pai dien, kai G. Kirkilo Vyriausyb prisiek parlamente. Tiesa, i pradi manyta, kad valstybs nekilnojamojo turto atnaujinimo funkcij imsis Lietuvos turto fondas, iki tol vienintelis galjs atlikti panaius sandorius. Taiau kai kuri parlamentar teigimu, i esms per nakt Turto fondo pavadinimas i statymo projekto inyko j pakeit socialdemokrato Jono Budreviiaus vadovaujamas Turto bankas. Pagal 2007 m. spalio 10 dien patvirtint sra Turto bankas rink turjo imesti 18 nekilnojamojo turto objekt, kurie neatitinka valstybs turto valdytojo poreiki atliekant valstybs nustatytas funkcijas. Daugelis toki objekt stovi sostins Senamiestyje, vryno bei Antakalnio gyvenamuosiuose rajonuose tai yra paiose prestiikiausiose ir brangiausiose vietose.
405
Spaudia Sveikatos ministerija ygimant gatvje esantys ligonins pastatai, valdomi SAM, atnaujinamo turto srae atsidr ios institucijos valia. Pardavus tarp sostins ygimant, Radvil ir Tilto gatvi sikrusios Centro filialo ligonins pastatus su 1,9 ha ems sklypu, bt gauta l iki 2011 met pastatyti Santariki klinikos akuerijos ir chirurgijos korpus Santarikse. Pradiniais Turto banko specialist vertinimais, ios statybos kainuot apie 107,8 mln. lit. Aukcione pardavus Centro ligonins patalpas ir em, preliminariai planuojama gauti 108,8 mln. lit. Prie tvirtinant atnaujinamo turto sra, Vyriausybei buvo pateikta payma, kurioje nurodytas Teisingumo ministerijos praymas netraukti j dalies Centro ligonins turim pastat, bet perduoti jas Vyriausiajam administraciniam bei Vilniaus apygardos administraciniam teismams. ia pat fiksuotas ir kitas dalykas: jei pastat teismams bt nusprsta neskirti, o ie dl patalp trkumo negalt deramai atlikti savo funkcij, siloma pagalvoti, ar turto atnaujinimo mechanizmas negalt bti pritaikytas ir pai teism patalpoms, tai yra, ar nevertt parduoti ir j. Diskusija dl kainos Vilniaus apygardos administracinio teismo pirminink Z. Smirnovien sunerimusi: jei kaimynystje esanti Centro ligonin bus parduota, teismas atsidurs nepavydtinoje padtyje. Bet kuriuo atveju dabar Sveikatos apsaugos ministerijos valdomi Centro ligonins pastatai yra valstybs, o ne atskiros inybos turtas, L kalbjo teismo pirminink Z. Smirnovien. Net ir vykdant turto atnaujinim reikt galvoti apie bendrus interesus. Tuo metu Finans ministerijos sekretorius, Turto banko stebtoj tarybos pirmininkas Aloyzas Vitkauskas L tikino, kad svarstant klausim tenka apsisprsti dl pirmenybs. Minimi pastatai yra valdomi SAM, atnaujinamo turto srae jie atsidr jos teikimu. Galime tik pasvarstyti, kaip bt geriau, bet dabar yra taip. ia prioritet klausimas, kalbjo jis. Pasak ministerijos sekretoriaus, jei i atnaujinamo turto srao bus ibraukti kai kurie dabar Centro ligoninei priklausantys pastatai, pardavus kompleks aukcione gali pritrkti l naujo pastato statybai. T pat argument pateikia ir SAM. Teismo pirminink Z. Smirnovien mano kitaip. Pardavus vis Centro
406
ligonins filialo turt, planuojama gauti 108,8 mln. lit. Taiau manome, kad numatomos gauti pajamos u parduot turt neatitinka tikrosios jo verts. ems sklypas yra Vilniaus centre, be praom perduoti Teisingumo ministerijai pastat, kit pastat plotas yra deimteriopai didesnis, j auktingumas miesto centre siekia penkis auktus. Patikslinus pastat, be t, kuriuos praome perduoti Teisingumo ministerijai, vert, ji turt bti kur kas didesn nei numatoma atnaujinamo turto vert. Todl savo tikslus SAM gali pasiekti isaugodama dal valstybinio turto, ir is turtas visikai patenkint ikilusius Vilniaus apygardos administracinio teismo poreikius, raoma prajusi met pabaigoje Vyriausybei adresuotame teismo rate. Pasklido kalbos Jau kuris laikas sklando kalbos, kad dabartin Centro ligonins kompleks yra nusiirjusi statyb bendrov Eika, vadovaujama visuomeninio premjero G. Kirkilo patarjo Roberto Dargio. Verslininkas patvirtino, kad ios kalbos pasiek ir j. Girdjau, kad mes neva turime interes. Utikrinu, kad joki ketinim neturjome. Ms mons irgi stebi, kas bus kur parduodama. Tai jeigu kartais kas nors k nors sugalvos, mans klaus, ar mes norime, ir pateiks visus skaiiavimus, tai a iki to dar nesu prijs. Iki ios minuts dar neturiu joki ketinim, kalbjo R. Dargis. Kol kas Turto bankas, atnaujindamas valstybs turt, pardav tik vien objekt Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus tarnybos patalpas. Daugiau kaip 200 kv. m patalpas Subaiaus gatvje vienintel aukcione dalyvavusi bendrov sigijo u vos didesn nei pradin kain 1,7 mln. lit. Sandorio suma sukl abejoni ir Vaiko teisi apsaugos kontrolierei Rimantei alaeviitei, iuo metu nuomojaniai patalpas vir Lietuvos socialdemokrat partijos bstins Barboros Radvilaits gatvje i ios partijos nario, Vilniaus apskrities virininko Alfonso Macaiio. Pinig nuomai kontrolieriaus tarnybai skyr Vyriausyb. is L pavieintas sandoris sulauk atgarsio. Finans ministras Rimantas adius jo aplinkybmis pasidomti paved Turto banko stebtoj tarybai. Vyriausybs ir Turto banko sprendimai nerimo kelia ir Seime. Ms vykdomoji valdia turiu omenyje Vyriausyb valstybs interes nuke-
407
lia antr plan. Nra strateginio apsisprendimo, nra valios priskirti atsakomyb u valstybs turt vienai i ministerij, nra siekio, kad jis bt naudojamas paiu racionaliausiu bdu, kalbdamas apie valstybs turto atnaujinim, situacij apibdino iki prajusios savaits parlamentinio Audito komiteto pirmininko pareigas js Donatas Jankauskas.

Apie mano pozicij byloja kreipimasis generalin prokuror.
A. Matuleviius prao Generalins prokuratros apginti viej interes

Vilnius, gegus 9 d. (ELTA). Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Algimantas Matuleviius kreipsi Generalin prokuratr, praydamas apginti viej interes ir itirti atvej, kai Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staigai priklausant pastat vienintelis aukciono dalyvis sigijo, NSGK pirmininko manymu, u pernelyg em kain. Niekaip kitaip, kaip tik valstybs turto grobstymu, galiu pavadinti i istorij, piktinosi A. Matuleviius. Pastato kaina visikai neatitinka nekilnojamojo turto rinkos. U toki pai kain rastumte nusipirkti tiktai Rieje ar kitame Vilniaus umiestyje stovint nam, bet ne nam senamiestyje. Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staiga buvo sikrusi Vilniaus senamiesio irdyje Subaiaus gatvje. Parlamentaro duomenimis, apie 200 kv. metr pastatas aukcione buvo parduotas u 1,7 mln. lit. pastat leista parduoti pagal Valstybs ir savivaldybi turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo statym. statymo nuostatos leidia valstybs nekilnojamj turt, kai jis neatitinka valstybs staigos poreiki, atnaujinti rekonstruojant arba pardavus sigyti nauj nekilnojamj turt. Valstybs turto atnaujinimo sra sudaro Vyriausyb. domiausia tai, kad iame srae Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staigos atnaujinimo vert (1,5 mln. Lt) beveik sutampa su staigos pastato pardavimo verte (1,7 mln. Lt), pastebi A. Matuleviius.
408
Jo sitikinimu, tai rodo, kad btina tobulinti galiojanius teiss aktus taip, kad valstybs turtu nebt taip vaistomasi. A. Matuleviiaus teigimu, Vyriausybs sudarytame atnaujinamo valstybs nekilnojamojo turto srae puikuojasi ir daugyb kit patraukli nekilnojamojo turto objekt tai ligonins, poliklinikos, J. Tallat-Kelpos muzikos mokykla, VSD pastatas, Muitins departamento administracinis pastatas visi ie pastatai stovi prestiinse Vilniaus vietose. Kas gali paneigti, kad ir jie nebus tyliai parduoti vieninteliam aukciono dalyviui u rekonstrukcijos, o ne rinkos kain? Gali bti, kad pernelyg skmingai alies energetikos perdavim privaiam kapitalui vykdantys kai kurie aukti pareignai jau pamet saik ir valstybs turt nusprend dalyti kair ir dein beveik veltui. Tokie faktai turi bti rimtas signalas teissaugos institucijoms pradti rimtus tyrimus, sak NSGK pirmininkas A. Matuleviius. Be to, mano iniciatyva komitetas rimtai domjosi Rusijos nelegaliomis auktosiomis mokyklomis, veikianiomis Lietuvoje. Niekaip nesuprantu, kaip galima dirbti teissaugos institucijoje, policijoje, notaru, antstoliu ar kur kitur baigus ne lietuvikos, o rusikos teiss studijas. Suprantama, kad klanui ir j statytiniams bei V. Uspaskichui a buvau ir esu kaip krislas akyje, todl jie bet kokia kaina mane stengsi paalinti i NSGK pirmininko pareig.
Valstybininkai su V. Uspaskicho pagalba veria A. Matulevii

Valstybinink klanas, vadovaujamas premjero G. Kirkilo patarjo Albino Janukos, bando bet kokia kaina atstatydinti Seimo Nacionalinio gynybos saugumo komiteto pirminink Algimant Matulevii ir jo viet pasodinti artimiausi Artro Paulausko patarj susikompromitavus ekskomisar Alvyd Sadeck. Teigiama, kad A. Paulauskas buvo susitiks su Viktoru Uspaskichu ir sutar, kad du iame komitete esantys Darbo partijos nariai balsuos u nepasitikjim A. Matuleviiumi ir tada su socialdemokratais ir Naujo-
409
sios sjungos atstov balsais patvirtins komiteto pirmininku A. Sadeck, kuris ias pareigas sugrti veriasi jau daugiau nei pus met. Tai dar vienas rodymas, kad V. Uspaskichas, kuris taip pat yra persekiojamas Lietuvos teissaugos, ir ne kart tyiojosi i ydrj albin klano, yra pasiruos kompromisui su bet kuo, kad tik ivengt atsakomybs u neteistai Lietuv vetus 25 mln. lit, kurie per prajusius rinkimus buvo padalinti Lietuvos iniasklaidos savininkams grynais pinigais mainais u politin palaikym. Pvz., VSD yra ufiksavusi, kad Respublikos leidjas Vitas Tomkus i V. Uspaskicho grynais yra gavs 1,8 mln. lit, kurie nebuvo deklaruoti bendrovs buhalterijoje. Teigiama, kad Lietuvos ryto leidjai u panaias paslaugas gavo kelis kartus daugiau grynj juod pinig, vet i Rusijos. Pats A. Matuleviius mano, kad nors formaliai iki Seimo rinkim liko tik penki minto komiteto posdiai, taiau valstybininkams j paalinti reikia tik todl, kad rodyt savo jg ir igsdint kitus. Negana to, Valstybs saugumo departamento pareignai gsdina tuos ryi su visuomene specialistus, kurie konsultuoja partij Tvarka ir teisingumas, kad atsisakyt io darbo, nes kitaip ikels jiems baudiamsias bylas bet kokiu pagrindu. Pats A. Matuleviius, paklaustas, kodl VSD iki iol siautja, ir gsdina vienos politins partijos narius, atsak: VSD naudoja neleistinus metodus, taiau a tuo nesistebiu, nes ir ms komitete buvo skundas i Teli mokesi inspekcijos virininko Antano Naujoko, kuris taip ir liko pakibs. iniasklaida apie tai ra, ir mes komitete tai nagrinjome, nes A. Naujokas buvo atvetas saugum ir ten tris valandas tardytas, ir visai neaiku, dl ko. Rezultatas VSD visk pridengia valstybs paslapties skraiste, nors a manau, kad vyksta moni bauginimas. it a visikai suprantu, kad taip gali bti. Svarstant VSD ataskait a pasakiau, kad P. Malakauskas stengiasi, taiau ten jis nra realus vadovas, o nurodymus duoda A. Januka, ir ten toliau tvarkosi Dabainskas su D. Jurgeleviium. Todl P. Malakauskas ten vienas ir negali nieko pakeisti. Taiau kol ms pirmieji valstybs asmenys bus veikiami i alies ir drebs, nieko nebus. Vienintel ieitis mums, kuri dar ioje valstybje nesusodino, yra pradti apie tai kalbti, vardinti daiktus tikraisiais vardais, nes kitaip bus blogai. iandien grta jau nebe sovietiniai laikai, kai dar buvo galima ka-
410
kam pasisksti, pvz., KGB bijojo CK. O iandien jau valstybininkai nieko nebesibijo. Vienas i moni, kurie mane veria, yra Ivanauskas, kuris ketverius metus vadovavo Seimo operatyvins veiklos komisijai, tokiai pseudo komisijai, kuri nieko neveik ir niekam nebuvo reikalinga. Ji nieko nedar, o ta komisija atsakinga u tai, kad Lietuvoje masikai pasiklausoma telefonini pokalbi. Ir jokios kontrols tokiai nusikalstamai veikai nra. Tai ponas Ivanauskas specialiai dabar atsistas mano komisij, kad mane nuverst, nors pats nieko nepadar. A manau, jog tokie mons reikalingi tam, kad pridengt specialij tarnyb juodus darbus, ir kad bt galima selekciniu bdu usiundyti specialisias tarnybas susidoroti su kitaip mananiais. Praktikai iuo metu Lietuv ateina stalinizmo laikai, a kitaip to nepavadiniau. iandien kitaip manantiems yra galas. A su A. Pociumi teisiuosi jau antri metai dl to, kad jis eid mane, kaip pareign, taiau matau, kad visi teisjai eina jo naudai. Negana to, A. Poci gina advokatas, kuris dirba ir Lietuvos rytui.
Dl ko sutar V. Uspaskichas ir A. Paulauskas?

Gali monms susidaryti spdis, kad iandien tai, kas vyksta valstybje, yra gyvenimo norma, sak A. Matuleviius, deja, a iandien turiu kategorikai pasakyti, dirbdamas darb dvejus metus, ir dirbdamas siningai pagal priesaik ir Konstitucij, a supratau vien paprast dalyk, jog vis laik buvau persekiojamas valstybinink klano moni ir juos aptarnaujanios iniasklaidos tik todl, kad norjau, kad Lietuvoje atsirast daugiau padorumo. Kas vyksta? Ponas Uspaskichas, kuris buvo pabgs nuo teisingumo ir slapstsi Rusijoje pusantr met, k jis ten dar, visai neaiku. A esu Seimo posdi salje dar pavasar pasaks, kad reikia surengti udar Seimo posd, nes VSD turi labai jautrios informacijos apie Uspaskich. Tai mes suinojome per VSD skandalo tyrim, taiau kadangi mes ne visk inojome, tai norjome tai pasiaikinti Seime. Ten buvo ne tik informacij apie 25 mln. lit neteist Darbo partijos
411
pajam, bet ir svarbesns informacijos. Tada Seimo vadovyb mano pasilym numuilino, o dabar matome, kad sankcijos V. Uspaskichui yra tik velninamos, teismas yra tempiamas ir iandien jau aiku, kad V. Uspaskichas i tos 25 mln. lit, vet nelegaliai Lietuv, bylos ilips sausas ir, ko gero, pats u tai neatsakys. U t veikl atsakys kokie nors iemininkai ar buhalteriai. Taiau Artras Paulauskas, bdamas Seimo Pirmininku, ir dabar Aplinkos ministru, susitikinjo su V. Uspaskichu. Su juo susitikinja ir A. Paulausko pasiuntinys Antanas Valionis. Ir jie sprendia, kaip idlioti pareigybes Seime. Paias svarbiausias pareigybes. Esm yra ne A. Matuleviius, bet tai, kad valstybininkai vl nori perimti komitet ir valdyti informacij prie Seimo rinkimus. Ir tam, kad pasiekt savo tikslus, jie naudoja bet kokius metodus. A suprantu, kad Darbo partijos nariai, kurie yra mano vadovaujamame komitete, jie, kaip kareiviai, klauso, k pasako j partijos bosas. Tai yra j sins reikalas. Taiau viskas vyko po to, kai V. Uspaskichas, kuris prasilenkia su statymu (nes kitaip teismas nebt skyrs jam sankcij), ir su juo susitinka politiniai veikjai, kaip A. Paulauskas, kuris kalba apie moral, ir nepaisant to, toliau derasi su V. Uspaskichu. Tai kas iandien valdo valstyb? A. Matuleviiui nepriimtina ir V. Adamkaus struio pozicija. Visas ias derybas dl post stebi Ekscelencija Prezidentas V. Adamkus, kurio problem tyrimas Seime dl pilietybs suteikimo Sadekovui buvo ublokuotas, sak A. Matuleviius, a iandien esu sitikins, kad tas pilietybs suteikimas M. Sadekovui buvo neteistas. Bet Prezidentas sdi ir stebi. Ir dar vadinamas moraliniu autoritetu, taut labai myls. Nors ta meil padaryta klano iniasklaidos dka. O premjeras G. Kirkilas iandien dirba tik savo patarjo Albino Janukos atstovu spaudai. Nes visi normals mons man sako, kad A. Januka ir toliau tvarko vis ministr kabinet. N vienas ministras oficialiai laikraiui to nepasakys, taiau ne vienas j man aus yra pasaks, kad A. Januka vadovauja ministr kabinetui, o tuos, kurie bando prieintis, kaip Raimundas ukys, labai greitai pastato j viet. Kodl R. ukys iandien jau nebe VRM ministras? Galima paanalizuoti, ar R. ukys kaltas, kad girtas policininkas tris vaikus suvainjo?
412
A manau, kad jis buvo priverstas pasitraukti i i pareig todl, kad turjo savo nuomon. Todl noriu pasakyti vien dalyk iandien valstybs nevaldo nei Prezidentas, nei premjeras, o Seimas, inoma, yra intrig lizdas, taiau mons turi suprasti, kad dabar valstyb valdo tie mons, kurie yra ant ribos su nusikaltli pasauliu. Gal jie iandien dar nesdi kaljime, taiau praktikai jie t rib jau yra pereng. Taiau ms teismai yra taip pat visikai susikompromitav. Kodl a jiems esu nepatogus? Matyt, todl, kad kai vyko VSD skandalo tyrimas, gyniau tuos saugumieius, kurie siningai liudijo mums, ir paskui buvo apaukti tvyns idavikais. Nors, pasirodo, vliau netgi nebuvo atlikta rimtesni tyrim, ir niekas nieko nerod, taiau VSD vl u tai liko nenubausta. A esu nereikalingas dar ir todl, kad balsavau prie Leo LT, nors manau, kad tie Seimo nariai, kurie balsavo u, paeid Konstitucij ir Seimo nario priesaik. Dar blogiau, kad a prie rinkimus kalbu, kad mums reikia paalinti i valstybs valdymo tuos mones, kurie yra susij su nusikalstamu pasauliu, ir kurie praktikai stovi prie nusikaltim ribos. Taiau yra prieingai rinkimus eina daugyb moni, kurie yra nubausti u kriminalinius nusikaltimus, arba bent jau turi bti u juos nubausti. ito nesakyti monms a negaliu, kaip ir to, kad matau, jog pus met po to, kai Seimas nebalsavo u mano atstatydinim, aistros dl io posto vis dar verda. Manau, jog tai vyksta dar ir todl, kad a neleidiu naudotis komiteto turima slapta informacija neteistais tikslais, ir visi komiteto nariai yra supaindinami su slapta informacija, nors anksiau, kai A. Sadeckas buvo pirmininkas, to komisijoje nebdavo. Dar pasakau teisyb apie ms specialisias tarnybas, ir tai daug kam nepatinka. A. Matuleviius mano, kad jo nuvertimas i Seimo komiteto pirmininko pareig yra reikalingas A. Janukai tik todl, kad visai Lietuvai parodyt valstybinink klano jg. Jie nori rodyti, kad yra pasaulio galingieji, sak jis, ir jiems reikia uiaupti burn tokiems, kaip mes todl, kad varyt baims kitiems monms. Jie siekia principinio tikslo varyti mums visiems baims. Nes tas pats Lietuvos rytas para, kad mons nepalaik A. Rao organizuoto referendumo dl Leo Lt todl, jog suprato, koks svarbus yra is projektas. Kaip cinikai viskas yra pakreipiama? Todl jeigu mes nesiprieinsime, tai greitai mus visus i ia ivarys.
Valdios susvetimjimas
Kas atsitiko, kad prie 20 met kartu pakil su Sjdiu, kaip cunamis nulav okupacin valdi, atkr nepriklausomos Lietuvos valstyb, taip prastai joje tvarkoms? Teisingiau bt pasakyti: nesukrme elementari bendramogik taisykli laikymosi vienod visiems: ir senam, ir jaunam, ir turtingam, ir biednam, ir virininkui bei pavaldiniui. Kodl mons nekenia valdios? O u k j mylti? Jeigu mogui reikia isprsti bet koki, kad ir paprast problem valdikuose namuose, nesvarbu, ar tai bt savivaldyb, apskritis, ar Vilniaus kontora, pirmiausia jam reiks atstovti eilje. Po to niekas aikiai ir riliai nepaaikins, kur kreiptis. Dar vliau i aukto kokia nors vidutinio rango ponia isiaipys i atnet popieri ir lieps antra tiek atneti. Kai gausi atsakym, taip nieko ir nesuprasi. O, neduok Dieve, dar turti reikal lietuvikuose teismuose. Manau, kad ms valdininkijos ponikumas, pasiptimas ir tapo bene svarbiausia iandienos problema, be to, dar didiulis popierizmas, visoki paym (kaip anksiau juokms, spravki) rainjimas ir rinkimas. Kodl taip yra? Atsakymas labai paprastas ir aikus. alyje per 19 nepriklausomybs met nesukurta nedidels, bet efektyvios valstybs tarnybos. Be to, visikai neegzistuoja reali kontrols mechanizm ir nra konkreios atsakomybs. Visa kita yra tik plepalai. Ms valstyb tiesiog jau nebesugeba ilaikyti tokios nieko nekurianios, bet popierius raanios ir leidimus iduodanios valdinink armijos. i eilui autorius ne kart pasisakymais, ratikais pasilymais, statym pataisomis ragino tvarkyti ms valstybs valdym. Taiau kaip jau anksiau raiau, btent valstybinink klanui reikalingas toks nevyks, nerangus ir nemonikas valstybs valdymas. Btent manipuliuodami biurokratiniais svertais, valstybininkai Lietuvoje tvarkosi kaip savo dare. Patys nei sja, nei pjauna, o gerai gyvena. tai k reikia tikra, o ne butaforin valdia. Taip atsitiko todl, kad pradioje, ant dainuojanios revoliucijos bangos, valdi sugujo vairaus plauko veikjai, nieko neimanantys apie valstybs valdym. Tada ir
414
prasidjo griovimo vajus, nes jie tik taip sivaizdavo kov su sovietizmu. Juk nei gamykl, nei kolki ferm pastatai nieko bendro su sovietine ideologija neturjo. Gerai JAV Prezidento R. Reigano, SSRS Prezidento M. Gorbaiovo, Romos katalik banyios Popieiaus Jono Pauliaus II (Karolio Voitylos), Lenkijos Solidarnosc kvpti ir mes padjome sugriauti sovietin imperij. lov ir garb visiems, kurie tai dar. Bet gda ir negarb, kurie vietoj to, kad kurt nauj krybing Lietuvos valstyb ir tam darbui pakviest vis nedidel taut, pradjo j skaldyti. Ir dar tai ne tik V. Landsbergis su savo unauja ar G. Vagnorius su nevykusiom vagnorkm, bet taip nemokikai daro ir dabar save u valdikus pinigus besireklamuojanti Rusijos kunigaiktien ir Viktoro Uspaskicho vaiko kriktamot Kazimira Danuta Prunskien. Btent ji asmenikai kartu su G. Vagnoriumi kalta, kad privatizavimas Lietuvoje buvo pradtas u vadinamuosius ekius. Btent toks privatizavimas sudar idealias slygas naujos alies ekonomik sibrauti kriminaliniams elementams ir j kriminalizuoti. Tegul prisiima asmenin atsakomyb u valstybs ir ypa pramons nemokik ivogim per visokius EBSW, Luokes ir panaias kompanijas ponai Algirdas Mykolas Brazauskas ir Adolfas leeviius. O ponai Vytautas Landsbergis ir Gediminas Vagnorius lai pelenais galvas barstosi, kad Lietuva neteko savo nacionalinio monopolio Maeiki naftoje, laiv statyboje ir remonte, telekomunikacij rinkoje ir daugelyje kit srii, kuriose iandien galtume pirmauti Europoje. Kodl net paeidiant nacionalinio saugumo pagrind statym, kuris grietai draudia vienos valstybs dominavim viename ekonomikos sektoriuje, leidome, kad ms bankai priklausyt Skandinavijai? Keliom dienom uokusi Lietuv, labai mgsta paerti kritikos Dalia Grybauskait, save jau matanti LR Prezidento poste. Taiau apsaugok Taut nuo toki geradari. Iki 1990 met udarymo, ponia Dalia dst tokiems kaip G. Kirkilas, Vilniaus auktojoje partinje mokykloje, ko ten imoko, matyt, daugeliui tapo aiku. Ir neaiku, u kokius nuopelnus LDDP atjus valdi (1992 m.), pradeda vadovauti departamentui Usienio reikal ministerijoje, kuriai vadovavo P. Gylys. Bet, kiek inau, dl savo sunkaus charakterio buvo pasista usien, nes nesugyveno su kolektyvu. Po to labai domiai, A. Kubiliaus Vyriausybje, pas amerikiet V. Dudn tampa finans viceministre. O domiausias ir paslaptingiausias karjeros vira-
415
as, kai 2001 m. A. M. Brazausko ir A. Paulausko intrig dka, socdem partijai ir frakcijai prietaraujant, D. Grybauskait tampa finans ministre. Nuopeln Lietuvos valstybei joki. Algos ios ponios dka Lietuvoje buvo ilgus metus ualdytos. Manau, jog ji asmenikai atsakinga u tai, kad nieko nepadar, kad ponui G. Vainauskui priklausanti Lietuvos ryto komanda nesumokjo biudetui keletos milijon lit, be to, kodl aretuoti 270 milijon lit u nelegali Jangilos, susijusios su V. Uspaskichu, veikl nebuvo konfiskuoti valstybs biudet, o grinti iam nusikaltliui? Ir k galiausiai ponia Dalia padar dirbdama Briuselyje, kad tikint kolegas ir padt Lietuvai neudaryti 2-ojo Ignalinos AE bloko, kodl niekada nepasiprieino Leo LT aferai? Ar ne todl, kad ponia Dalia yra btent valstybinink klano nuostabi atstov bti j valdoma Prezidente? Jau apie tai, kaip leido sujaukti valstybs valdym ir nugyventi valstyb, dabartinis LR Prezidentas V. Adamkus, atrodo, ir rayti nereikia. Juk jeigu esi alies vadovas, turi didiules galias skirti pareignus arba juos u blog darb atleisti i pareig, visikai atsakai u situacij, kuri susidaro valstybje. Vien tik pastebjimais i alies, padsavimais arba susirpinimo pasireikimu ia neisisuksi. Manau, bent dauguma Lietuvos moni, kurie msto ir stebi, kas vyksta, supranta, kad u alies nugyvenim, masik moni emigracij ir valstybinink klano egzistavim asmenikai, kad tam realiai nepasiprieino, atsakingas Valdas Adamkus. O gal klano taip buvo ir parinkta, kad LR Prezidentu ir bt toks mogus, kuris nieko daugiau nesugeba, kaip tik j bijoti. Manau, tai gerai iliustruoja ir vienas labai igirtos V. Adamkaus vedamos usienio politikos viraas, su kuriuo negaliu sutikti. Todl neapsikents esu neseniai tai kritikavs ir dl to vl usitraukiau nemalon. Tai gerai atspindi informacini agentr praneimai.
Seimas ratifikavo Lisabonos sutart

Vilnius, gegus 8 d. (ELTA). Ketvirtadien Lietuvos Seimas ratifikavo Lisabonos sutart. U tai balsavo 83 Seimo nariai, 5 buvo prie, 23 parlamentarai susilaik. Seimo Ekonomikos komiteto pirminink socialdemokrate Birut V-
416
sait paymjo, kad buvimas ES eimoje reikia buvim paiame paangiausiame pasaulio sambryje. Lisabonos sutarties ratifikavimas yra ingsnis priek, sak ji. Seimo Liberal sjdio frakcijai atstovaujantis Petras Autreviius teig, kad Lietuva, ratifikavusi Lisabonos sutart, gijo dar vien instrument reikalauti ir dertis su ES dl solidarumo energetikos srityje. Esu tikras, kad mes pasieksime mums naudingus susitarimus, sak P. Autreviius. iam dokumentui oponav politikai priekaitavo, kad sutartis ratifikuota skubotai, neatsiklausus gyventoj nuomons. Nesu prie sutart, taiau esu prie skub. Didioji dauguma moni nra skait jos. Laikas yra per trumpas, kad galima bt atlikti vieus svarstymus, sak Liberal sjdio frakcijos narys Kstutis Glaveckas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matuleviius mano, kad Lisabonos sutarties ratifikavimas buvo geras ansas pasakyti Europai apie energetikos problemas, bet mes to nepadarme.

Taiau tai sugriov nepasiseks Airijos referendumas. Ir po to visa ES sukruto, kaip susitarti su airiais. O ms vadukai prat tik nuolankiai linkioti. Taikliai apie tai pastebjo ir urnalist Lina Peelinien savo straipsnyje Valstiei laikratyje 2008 met gegus 7 dien. tai keletas jos pastebjim.
Svaigulys nuo diplomatini pergali

Europos Sjunga (ES) negali teikti dovanls inauguracijai besiruoianiam Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui. Lietuva blokavo ES derybas su Rusija, nesuteik mandato jas pradti. Galime digauti, kad ms maa valstyb tokia svarbi ir reikminga ES, bet tas veto atrodo keistai. Lietuvos pozicija i anksto nebuvo aiki ne tik ES, mes patys iki pat balandio 29 d. usienio reikal ministr susitikimo Liuksemburge nei-
417
nojome, k ta ms diplomatija darys. Nebuvo nei ryki praneim, nei argument, net Seimas nesvarst, kaip Lietuva turi elgtis. Stebint sprendimas atrodo net nelogikas. Juk jis ne per seniausiai kalbjo, kad Rusija nekalta dl Lietuvos okupacijos. O dabar reikalauja, kad okupacijos pasekmi klausimai bt ES ir Rusijos deryb darbotvarkje. Pateiktos net keturios deklaracijos, kuriose surayta, ko nori Lietuva. Viskas teisinga. Reikalaujame, kad Rusija laikytsi Europos Tarybai duot sipareigojim mokti kompensacijas tremtiniams, reikalaujame teisinio bendradarbiavimo tiriant Sausio 13-osios ir Medinink udyni bylas. Deklaracijoje paminta net Karaliauiuje dingusio ms verslininko byla. Reikalaujame, kad Rusija laikytsi Energetikos chartijos, atnaujint naftos tiekim Drubos dujotiekiu, o ES energetikos klausimais sukurt bendr pozicij. Dar reikalaujame, kad Maskva sprst aldytus konfliktus Gruzijoje ir Moldovoje, kaip irgi buvo Europai sipareigojusi. T ms reikalavim tiek daug, kad ini agentros nesivargina j vis minti ir aikinti, ko mes norime, parao tik tiek, kad Lietuva reikalauja sprsti su Rusija aldytus konfliktus. spdis toks, tarsi mes patys esame kakokie konfliktiki, sieid dl sen nuoskaud. Gal btume Europoje geriau suprasti, jei btume ra tik vien punkt derybose su Rusija turi bti pareikalauta, kad ji laikytsi vis sutari ir teisini sipareigojim. Tokie pavieniai okinjimai tik pasitarnauja Rusijai. Juk jos tikslas rodyti senajai Europai, kad be reikalo prim ES tokias nevykles pokomunistines valstybes, kurios sugeba tik antauoti. Kuo ilgiau neprasids derybos su Rusija, tuo daniau ES alys elgsis taip, kaip Vokietija ar Vengrija vienaalikai ir savanaudikai susikabins Gazpromo dujotiekiais. Rusijos polittechnologai ir silo savo valstybei kuo labiau skaldyti ES ir tartis atskirai tik su tomis valstybmis, kurios Rusijai palankios. Greiiausiai ms usienio politikos strategai bus apsvaig nuo Lietuvos diplomatini pergali ES ir NATO. Juk Prezidentas Valdas Adamkus taip graiai kalbjo Lenkijos prezident pritarti Lisabonos sutariai, dar graiau sukrutino NATO neatstumti Gruzijos ir Ukrainos. Lietuva pasirod tokia protinga derybininke, kad net kvap um nuo laimjim. O tada, sijautusi pasaulio strategs vaidmen, stojo kaip oys ant liepto. Gaila, kad mes neinome, k ms diplomatai suman veikti per
418
mnes. Atsitrauks nuo vis savo reikalavim ir nebevetuos deryb pradios? Stovs kaip oiai? Ar eis pirmyn su kokiomis nors maomis nuolaidomis, bet su didele kaimyni parama? Demokratijai bt geriau, jei k nors inotume.

Taiau ir a, ir mano alininkai labai greitai sulaukme atkirio, kas gerai matyti i tolesnio BNS praneimo:
Parlamentaras kaltina URM nedarbingumu ir silo mainti diplomat skaii

Papildytas praneimas Vilnius, gegus 8 d. (BNS). Parlamentaras Algimantas Matuleviius Seimo posdyje vieai apkaltino Usienio reikal ministerij neatstovaujant Lietuvos interesams. URM veikl A. Matuleviius sukritikavo dl es nepasiruoimo vetuojant ES derybas su Rusija, nes nedirbama su kitomis valstybmis, kurios galt palaikyti Lietuvos pozicij. Mes vetuojame, o kur ms kolegos, kodl Usienio reikal ministerija nedirba su kitais, kodl nedirba su lenkais, kada pernai mes juos palaikme, su latviais, estais ir visais kitais, su kuriais galima tuos dalykus sprsti? Man susidaro toks spdis, kad Usienio reikal ministerijoje yra labai daug rezerv, galima diplomat labai daug sumainti, nes vienas Aleksandras Abiala, pasirodo, gali u diplomat, bent maiausiai 26 ambasadorius, dirbti vienas. sivaizduojate, koks tai bt efektas ir pinigais, ir konjakais, ir kava, ir panaiai. A, inoma, aruoju, bet problema jau labai rimta ir Seimas be reikalo nusialins, dst A. Matuleviius. Jo teigimu, savo darbo URM neatliko ir derdamasi dl ES Lisabonos sutarties. Mes negalime nematyti problem ir ms institucij darbo trkum. Ypa pastaruoju metu, man atrodo, Seimui reikt atskirai apsvars-
419
tyti Usienio reikal ministerijos veikl ir darb. Kas darosi, kad kai mes derams dl Lisabonos sutarties, nieko absoliuiai neraome dl Ignalinos (atomins elektrins BNS), sak A. Matuleviius, paymjs, kad ES neino Lietuvos problem. Jis tikino, kad Lisabonos sutarties ratifikavimas galjo tapti geru ansu priminti Europai savo skausmingiausi problem energetik bet Lietuva ito nepadar. A galvoju, kad tai tikrai yra URM atsakomyb, o gal ir Prezidentros, dst A. Matuleviius. Tuo metu Prezidentros usienio politikos grups vadovas, alies vadovo patarjas Valteris Baliukonis sak BNS, kad j stebina tokie Lietuvos parlamentaro pareikimai. Anot patarjo, ketvirtadien su Lietuvos diplomatini atstovybi vadovais susitiks Prezidentas Valdas Adamkus paymjo, kad Lietuvos diplomatin tarnyba atliko ir atlieka didel darb gindama Lietuvos nacionalinius interesus, o Lietuva vykd ir vykdo koordinuot bei solidi usienio politik. Patarjas taip pat nusistebjo, kad kalbant apie usienio politik ir diplomat darb Seimo nario galvoje ikyla tik konjako buteli vaizdiniai bei primin, kad neseniai Vilniaus aktyvum usienio politikoje kaip grsm savo metinje ataskaitoje vardino Rusijos usienio reikal ministerija. Ar tokie kaltinimai, sklindantys i Seimo sals ir i Maskvos, yra tik sutapimas?, retorikai klaus V. Baliukonis. URM Informacijos ir viej ryi departamento direktor Violeta Gaiauskait, BNS komentuodama A. Matuleviiaus pasisakym, pabr, kad iuo metu vyksta sunkus mis dl Lietuvos interes. Paprastai tokiu metu diplomatai sulaukia kit savo valstybs institucij paramos. Deja, iuo atveju gavome tik spyr koj, pridr diplomat.

Noriu atkreipti skaitytoj dmes labai svarbi, bet pas mus jau danai nepastebim aplinkyb. Tai yra valstybs tarnautoj neleistina, net eidianti kalbjimo maniera parlamentar atvilgiu. Tai labai gerai matyti i pateikt citat, a net apkaltinamas, kad dirbu Rusijai. Neinau, ar
420
supras skaitytojai, bet man is stilius jau pastamas, tai valstybinink klano ir juos aptarnaujani iniasklaidos reikming etikei klijavimo stilius kitaip manantiems, o dar, neduok Dieve, idrsusiems juos pakritikuoti. Toki nenaudingo darbo Lietuvai pavyzdi galima prirayti daug. Cinikumo ir melo rekordus mua ponas G. Kirkilas su K. D. Prunskiene, isijuos save reklamuodami u valdikus pinigus, j pdomis, gal truput kukliau, seka ir kiti ministrai, tarp j ir V. Blinkeviit, o pastaruoju metu ir A. Paulauskas. Bet baisiausia, kad btent G. Kirkilas ir K. D. Prunskien Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos pabarti, kad taip daryti negalima, cinikai niek nekreipia dmesio ir daro tai toliau. Neinau, ar jau ms mons tapo tokie, kad tokius melagius gerbia ir myli, ar a, matyt, atsilieku nuo laiko, nes dabar, matyt, taip ir reikia. Nors, pamenu, ne taip seniai, 2001 metais, tuometis kio ministras, dabartinis europarlamentaras Eugenijus Maldeikis, nuvyks Maskv, apsigyveno ne tame viebutyje, ir k Js manot? Visa iniasklaida pakl tok vj, kad mogus turjo atsistatydinti. O dabar savireklamai leidiami valdiki milijonai, net ES los. Ir nieko, kaip nuo sies vanduo. Sako, tauta myli tokius savs myltojus. Kas atsitiko mano tautai? Atskiro aptarimo reikalauja tragika iniasklaidos bkl. Gimusi kaip laisvo odio teis ir demokratins sistemos efektyvaus funkcionavimo vienas i btin element, iandien visikai isigim ir tapo manipuliacij ir nevari pinig altiniu. Neturime Lietuvoje nepriklausomos iniasklaidos, lygiai kaip ir neturime galimybs laisvai reiktis laisvam odiui ir nuomoni vairovei. Taiau viltis dar neugeso. Tarp urnalist ltai, bet jau prasidjo, natralus pasiskirstymas padorius ir niekus. Nebijau io odio, nes kalbame apie rimtus dalykus: apie ms valstybs ateit, apie ms vaik Tvyn. Jos likimui didiul tak daro ir darys padors arba niekingi politikai, arba takingi veikjai ir ms alies raidai didiul taka turi ir turs padori arba amorali iniasklaida. Ko iandien daugiau ir kas ima vir, sprskite patys. Pastebsiu tik tiek, kad jeigu nieko nedarysime, tai mes pasmerkti maudytis tame purvo ir veidmainysts, melo line, kur mus skmingai traukia klanui pavaldi iniasklaida. Jau visiems tapo aiku, kad takoskyra tarp j ir padori urnalist yra. Jiems bdinga pirti klano ties, beatodairikai (su putomis lpose) j liaupsinti, brutaliai,
421
arogantikai juodinti kitaminius ir juos naikinti. Turiu vilties, kad jie jau perlenk lazd ir mons pradeda suprast, kas vyksta. Laisv iniasklaidoje negali bti be atsakomybs. Apie iuos procesus taikliai para savo straipsnyje dienratyje Lietuvos inios Kazys Saja 2008 06 06.
Niekyb
Net sovietmeiu atsirasdavo nebaili principing moni, kuriems Ezopo ar kitokia aptaki kalba atrodydavo kaip taikstymasis ar nuolaidiavimas akivaizdiai netiesai, kuri dert vadinti niekybe. Su tokia skaudia ir cinika veikla susidriau nordamas isiaikinti, u kokias nuodmes naujasis LRT generalinis direktorius Audrius Siauruseviius igujo klausytoj ir irov pamgt Dari Kuol, kuris, kaip neseniai buvo pripainta, taisyklingiausia lietuvi kalba veda savo laidas. Ramia, inteligentika ir visiems suprantama tiesos bei teisingumo siekiania kalba. Tokia tai buvo naujos nacionalinio kanalo luotos dovana Sjdio dvideimtmeio proga. Tarsi lus pasityiojimas i to, kas mums buvo brangu TADA, o kai kam tebra venta ir dabar. Nugirdau, kad apie toki dovanl suinoj, mons birelio 3-iosios vidurdien rinksis prie Kryi kalnelio Konarskio gatvje ir mgins isiaikinti, kuo gi taip LRT generaliniam direktoriui netiko vienas domiausi analitini laid vedj? Pasitvirtins sena ir karti patarl, kad u teisyb nakvyns negausi? Protestuojantiems monms pasirods A. Siauruseviius lyg tarp kitko pareik, jog jis k tik paliko D. Kuol Seime, geriant raudonj vyn su Kazimira Prunskiene... Ai, kokia kalt! Koks noras itepti kit tuo, kuo pats kvepia! Tiesa ir melas visada buvo ir bus kaip ugnis ir vanduo, kaip liepsna ir pamazgos. Per mint susitikim A. Siauruseviius stengsi pavaizduoti D. Kuol kaip karjerist ir prisitaikl. Gal kam nors bus domu, kaip D. Kuolys 1990 metais tapo dviej sujungt ministerij vietimo ir Kultros ministru. Paiu jauniausiu ms atkurtoje valstybje. Mes ilgokai iekojom iam sunkiam postui tinkamo mogaus. Saulius altenis prisimin Sjdio metais leidiamo al-
422
manacho Sietynas redaktori. Pritarm. Saulius rado j eimyniniame bendrabutyje iiuojant pirmagim sn ir vargais negalais kalbjo. Jeigu ne tu, kas tada? Nuo t laik D. Kuolys nedaug pasikeit iliko nenuolaidus bet kokiam melui, bet kokiai niekybei arba neskaidri sandri dangstymui ms valstybje. inodamas, kad vienas nedaug tenuveiks, kr Lietuvos piliei santalk. Gal vien dl to jis pasidar daug kam nepatogus ar net pavojingas? Kuo A. Siauruseviius motyvavo, atimdamas i D. Kuolio TV laid Sankirtos? Jis mums teiksi paaikinti, jog paprasiausiai baigsi D. Kuolio darbo sutartis, kurios is nepasisteng atnaujinti, nenorjo dalyvauti bsimame laidos vedjo konkurse. Melas! Iki sutarties pabaigos dar buvo lik laiko, o kad ivarytas D. Kuolys paskui nenulenk galvos ir nepapra A. Siauruseviiaus malons, turt bti suprantama visiems. Kita prieastis, kaip mums aikino generalinis direktorius, buvusi kakokia klaida, padaryta D. Kuolio radijo laidoje Tarp Ryt ir Vakar, neva eidusi urnalist Tom Kavaliausk. Ir ia esama melo. Tuo sitikinau, kai atidiai perskaiiau Bernardin portale Romo Sakadolskio straipsn ir mint laid ifruot. Nra ten jokios Kavaliausko pavards, ir niekur neradau kokios nors skandalingos netiesos. Nebent tiek, kiek ms vaikysts pasakoje: Kart piemenliai mike valg duon, ir vienas trupinlis nukrito emn... Kad visa ta siaurovizijos (moni sugalvotas terminas) demagogija labiau mus tikint, alia sdintis Rimvydas Paleckis vis linksjo galva ir sak, kad pradedant nauj LRT sezon sutarties nebeatnaujins net Alfredas Bumblauskas. Taigi viskas es taip, kaip turi bti. Tai k darysim? Gal silykim D. Kuoliui ruden balotiruotis Seim? Gal nors ten jokia tamsi kompanija nebestengs uiaupti jam burnos? Juk vis dar is tas priklauso ir nuo ms.

Manau, kad valstybinink klano cinikas jimas paskirti tartinos reputacijos mog A. Siaurusevii LRT generaliniu direktoriumi turjo tapti tuo lau, kuris perpildyt tautos kantrybs taur klano lumui. Juk realiai didiulis ms vis finansinis ir intelektinis turtas, koks yra nacionalinis transliuotojas, yra nusavintas saujels klano atstov. Vien
423
k reikia arogantiko R. Valatkos buvimas LTR Taryboje. Paskirtas LR Prezidento, nuoirdiai atstovauja Lietuvos ryto interesams. Praktikai nacionalin transliuotoj, ypa prie rinkimus, paverg valstybinink klanas. Tai vienas i pirmaeili udavini, k tauta privalo susigrinti sau, kad, darbinusi ten padorius urnalistus, teikt teising ir intelektuali informacij. Manau, tai padarysim. Tsiant valstybs susvetimjimo tem verta prisiminti mano neseniai spausdint, bet plaiajai visuomenei maai inom straipsn.
Kam Lietuvoje atstovauja Konstitucinis Teismas?

Nuolat kylant tai vienam, tai kitam skandalui, matyt, nepastebime t valstybs institucij, kurios nuosekliai ir utikrintai mums primeta visikai kitas gyvenimo taisykles, nei mes manme es susikr. Tai pareikalavo ir dar pareikalaus daug emocini, protini ir paprasiausiai sveikatos snaud man ir mano kolegoms i LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kurie pirmieji i oficiali valstybs staig vardijome netvark Valstybs saugumo departamente ir vieai prabilome apie valstybje egzistuojant klan, kuris diegia Lietuvoje valdom demokratij. Dauguma skaitytoj ino, kaip buvome koneveikiami alies aukiausi vadov u tai, kad idrsome pasakyti ties ir pareikalauti atsakomybs. Apmaudu, kad dangstant LR Prezidentui V. Adamkui ir premjerui G. Kirkilui, mums nepasisek visikai realizuoti ms parlamento patvirtint ivad ir apvalyti valstyb nuo susikompromitavusi pareign apie tai jau ne kart rayta. Taiau manau, kad darbas, kur atlikome rizikuodami, tiesiogine to odio prasme, ir neirint vis trukdym tsime toliau, dav rimt rezultat. iandien apie valstybinink klano egzistavim ino visa Lietuva ir garsiausiai, kad jo nra, rkia io klano atstovai. kart noriu atkreipti skaitytoj dmes ne taip plaiai inom, o gal ne visai suprantam, bet valstybinink klanui labai nauding, Lietuvos Konstitucinio Teismo (toliau KT) veikimo praktik. KT buvo sukurtas skubotai, gerai net neidiskutavus su visuomene jo btinumo tokiai maai valstybei, kai tokios institucijos neturi net JAV,
424
neturi jo ir ms kaimynai estai, ir daugelis kit valstybi. ias funkcijas tiesiog atlieka aukiausieji teismai. Bet yra taip, kaip yra, nors galima bt pasvarstyti galimyb, keiiant LR Konstitucij, Konstitucin Teism prijungti prie Aukiausiojo Teismo. Matyt, alis prie tokio sprendimo turi prieiti natraliai, juolab kad Lietuvoje dauginti institucijas labai madinga, o jas mainti, taupant finansus ir koncentruojant mogikuosius iteklius ne. Tik pasilyk, ikart tave puola klan aptarnaujanti iniasklaida, ir esi paveriamas monstru, kvaileliu arba net valstybs prieu pagal pageidavimus. iandien yra realyb, kad gyvename su vis daugiau teisi pasiimania ir vienintelio teisuolio galias uzurpuojania institucija, kuria tampa KT. Kai iai institucijai vadovavo garbingi vadovai, kakokio ypatingo iskirtinumo nesijaut ir sprendimai buvo suprantami, bet daugumos visuomens net nepastebtas vyko lemiamas poskis. Po 1998 met Rusijos ekonomins krizs ir po neprotingo to meto konservatori valdios sprendimo dl Maeiki naftos likimo finansin ir ekonomin valstybs bkl buvo kritika. Taps premjeru, A. Kubilius prim tikrai pagyrimo vertus sprendimus. Visiems valdininkams, tarp j ir teisjams, apkarp algas. Teisjai, suprantama, labiausiai buvo nuskriausti, nes j algos jau tuomet buvo didiausios. Jie sugalvojo, kaip sau pritaikyti kitas taisykles, nei tai buvo padaryta visiems. Tam panaudojo KT, kur dl teisj alg kreipsi vienas i teism. Buvo priimtas pats gdingiausias Lietuvos teism istorijoje KT sprendimas, kad teisj alg, tarp j ir KT teisj, kurie prim sprendim, negalima mainti. Kokia etika ar morals norma galima paaikinti tok elges, kai visiems algos buvo sumaintos, o teisjai, uzurpuodami vis valdi galias, sau algas susigrino? Tai buvo lemiamas poskis KT veikloje ir jo gding, aling valstybei sprendim pradia. Jeigu tuo metu LR Seimui ir LR Prezidentui V. Adamkui bt utek nuovokos ir drsos grietai udrausti jiems taip pasielgti, mes neturtume valstybje tiek netvarkos, kiek turime dabar. Neminsiu vis abejotin KT sprendim, nes neutekt vietos. Atkreipsiu dmes tik kelet, kurie ne stiprina, o griauna ms valstyb. Prie toki drsiai galima priskirti 2002 m. gruodio 24 d. KT nutarim Dl savivaldos atstovaujamj ir vykdomj institucij kompetencijos. iuo savo sprendimu KT praktikai teisino dvivaldyst savivaldoje. Teo-
425
rikai aikindami, kad savivaldybs Taryba yra lyg ir statym leidiamoji, o meras, arba, kaip dabar, savivaldybs administracijos direktorius vykdomoji valdia, padar tik sumait. Pilieiai savivaldybs vadovu mato ir nori matyti mer, kuris realiai gali sprsti j problemas, o ne igirsti teorinius ivediojimus, kad jis nieko negali, nes taip mano KT teisjai. Gal gale savivaldyb tai ne atskira valstyb, ir kokius statymus priiminja savivaldybs Tarybos? Tarp kitko, is KT sprendimas, nors jau po jo primimo savivaldybs dirba antr kadencij, dar visai nra realizuotas. Kitas pavyzdys dl Lietuvos pilietybs. Konstitucija numato, kad kiekvienas lietuvis turi prigimtin teis Lietuvos pilietyb. KT mano kitaip ir prim labai politizuot sprendim. Negana to, buvs KT pirmininkas E. Kris net aktyviai iuo klausimu dalyvavo politinje diskusijoje. O tai vlgi KT teisjams neleistina. Praktikai iuo neapgalvotu sprendimu ir taip maa tauta suskaldyta. Blogas darbas jau padarytas ir sav, o ne prieik valstybi specialij tarnyb rankomis. Ko gali daugiau geisti ms nedraugai, tai tik to, kad mes kuo daugiau rietumms. Nes tai mus silpnina ir mes tampame paeidiami. Dabar bandomas taisyti pilietybs statymas vargu ar isprs visas problemas, o juo labiau nepanaikins tos moralins skriaudos, kuri jau padaryta. Ir dar vienas, kuris dar tik pradjo kelti audras, KT sprendimas, dl mokamo ar nemokamo auktojo mokslo Lietuvoje sampratos. iuo atveju, nealik specialist nuomone, KT akivaizdiai pakeit LR Konstitucij, nes pasisak, kad ne visi gerai besimokantys turi teis nemokam moksl, o LR Konstitucijoje io skirstymo nra. Ne visuomet lieka aiks io teismo kompetencijos klausimai, pavyzdiui, kuomet jie svarsto, ar Lietuvos radijas ir televizija gali naudoti komercin reklam, ar dl tv sipareigojim vaikams dl aliment mokjimo besimokantiems iki 24 met. Mano ir koleg nuomone, KT jau seniai perrainja LR Konstitucij, kuri priimta vis Lietuvos piliei ir j gali pakeisti tik Tauta arba jos atstovyb LR Seimas. Daugyb KT nutarim, sprendim ir iaikinim buvo nukreipti LR Seimo gali siaurinim, parlamento, kaip Tautos atstovybs, t.y., aukiausiosios alies valdios institucijos, niekinim. Nueita neteisto kit institucij savarankikumo sampratos ipltimo bei atsakomybs suniveliavimo, o, svarbiausia, parlamentins kontrols ga-
426
li apribojimo keliu. Charakteringas pavyzdys, kuomet LR Seimo NSGK atliko VSD veiklos parlamentin kontrol, o tuo metu KT, skubiai papraytas LR Prezidento V. Adamkaus, prim iaikinim, praktikai siekiant udrausti Seimui atlikti kontrol ir pareikalauti i valstybs institucij bei j vadov realios atsakomybs. Kam tarnauja KT? Akivaizdu, kad ne Lietuvos moni lkesi geresniam realizavimui, o netvarkos ir savivals teisinimui. Manau, kad KT jau ne kart, laisvai traktuodamas 102 LR Konstitucijos straipsn, kuriame jam grietai apibriamos jo funkcijos, prisidengdamas niekur, iskyrus teorinius vadovlius, formaliai nepatvirtinta konstitucine doktrina bei pasitelks konstitucines dvasias pats keiia LR Konstitucij ir neteistai uzurpuoja alyje aukiausi valdi. O valstybinink klanas, kai jiems reikia, tuo skmingai naudojasi. Sveiko proto logika aikiai suvokiama: jei LR Konstitucijoje nieko nra parayta apie KT galias, ipleiant ar siaurinant Konstitucijos nuostat samprat, tai padaryta smoningai. Kitaip vietoj tautos atstovybs gero ar blogo parlamento, bet moni irinkto ir jiems atskaitingo, atsiras 9 moni, niekieno nerinkt ir niekam neatskaiting bei niekam nepavaldi grupel, kuri pati nori bti Aukiausia valdia. Idealu, ar ne? Visiems galiu nurodinti, visus kritikuoti, bet u savo veiksmus niekam neatsiskaitau. A priori klano iniasklaidos paskleista nuomon, kad tie 9 niekieno nerinkti ir tik teiss teorinius mokslus imanantys mons yra gerieji, moralieji ir niekuomet neklystantys, kurie paaukti sutramdyti didiausius nedorlius, amoralias asmenybes, kurias, neaiku kodl, tauta irinko parlament. Vadovaujantis logika mes Lietuvoje galsime pateisinti ir paties valstybinink klano suformuot LR Seim bei jo monms pirt Prezident, nes tik jie, t.y. klanas, ino, ko Lietuvai reikia ir kas geriausiai gali j valdyti. Manau, kad mes turime susitvarkyti ir idraskyti valstybinink klan bei sugrinti teises, suteikiamas LR Konstitucijos parlamentui ir pasakyti ne bet kokiems pasiksinimams LR Seimo, kaip alies aukiausiosios valdios institucijos, galias ir autoritet. Su grupe Seimo nari jau prie metus esame uregistrav Lietuvos Konstitucinio Teismo statymo pataisas, kurias primus, galima bt daug k grinti konstitucinius rmus. Sutikome baisiausi pasiprieinim ms silymams tiek vieojoje erdvje, o ypa i klanui artim Seimo kole-
427
g. Vis pirma neleidiama net pradti svarstyti, isigalvojama, kad toks statymo taisymas jau prietarauja Konstitucijai. apyvart paleista tikrai populistin ir nereali privataus kreipimosi KT koncepcija. Keista, taiau prie kelet met tam ariai prieinsi, dabar tie patys mons tai stumia. Viskas pasirodo elementaru, norima kiek galima daugiau pasipelnyti ir gauti daugiau valdios. Jei bt suteikta teis pilieiams kreiptis KT, tam prireikt labai daug finansini ir mogikj itekli. Be to, KT tapt auktesnis u visus kitus, net Aukiausij Teism. Atrodo, kad laimt mons. Bet tai netiesa, tik bt klaidingai sukelti niekada neisipildantys lkesiai. KT niekada nesprs bylos i esms. Pilietis, kreipsis KT, ne tik turs ileisti daug pinig (advokatams ir pan.) ir ieikvoti daug laiko, bet ir negaus konkretaus sprendimo dl savo praymo. KT geriausiu atveju gals pasakyti, kad pagal Konstitucij pilieiui tai priklauso. Kaip pavyzd galiu pateikti ems grinim teistiems savininkams. Valdios institucijos pripasta dl ems grinimo pilieiams, bet realiai niekas to nepadaro, nes tai matininko ir apskrities valdininko kompetencija. Ir kas mogui i to, kad tokiu atveju KT taip pat pritart taip, jums priklauso em, bet realiai tai nieko nekeist. Btina sutvarkyti vis lygi teism darb. Jie privalo dirbti monms arba bent j daugumai. Btina vieai skelbti teisj atrinkimo ir skyrimo procedras. Teisj korpus apvalyti nuo amoralaus, neetiko elgesio, per giminysts ryius darani karjer asmen. Teisju gali bti tik inomas profesionalas ir nepriekaitingos reputacijos pilietis. Atsisakyti teis udarumo ir teisj nebaudiamumo princip. Negalima suabsoliutinti teism savivaldos kaip nebaudiamumo ir udaro klano blogybi egzistencijos pagrindo. Valstybs vadovai, politikai, visuomen privalo visomis igalmis remti garbingus, gerai dirbanius teisjus, juos ugdyti ir grietai atsiriboti nuo apsimelavusi, nedor, nesiningj koleg, alinti tokius i teisj luomo. Sustiprinti specialij tarnyb veikl, ir valyti nuo isikerojusios korupcijos vis teissaug. Turi bti nustatyta rimta, konkreti parlamentin teism darbo kontrol ir j veiklos vieumas. Tada nereiks ir KT sikiimo. Suprantama, klanas tam prieinasi, bet mes, visi padors politikai, siningi urnalistai, pilieiai, nenorintys gyventi pagal klano taisykles, privalome pabudinti Taut ir nusimesti baudiavos panius, tik tada pajusime, kad tapo laisviau kvpuoti.
428

Ta paia valstybs susvetimjimo ir jos valdymo pertvarkymo btinumo tema pateikiu dar vien mano valg apie io laikotarpio problem problem apie valstybs organizm dant v korupcij. Taip pat manau, kad skaitytojams bus domus ir mano poiris kit ms gyvenimo skaudi tem.
Apie ma ir didel korupcij

Pastaruoju metu per al nuvilnijusi Specialij tyrim tarnybos ir Generalins prokuratros atliekam sumim ir krat banga, susijusi su kyininkavimu, nuteikia optimistikai. Pagaliau nuo ilg teorini ivediojim, nuobodi antikorupcini program raymo pereita prie konkrei darb. Speciali tarnyba, kuri prie 11 met tam ir buvo kurta, gaudo sukius. Atrodo, ko daugiau norti, gal pagaliau pradsime apsivalyti. Taiau kakodl nra tikrumo, kad Lietuvoje prasidjo DIDYSIS APSIVALYMAS... Kodl? Matyt todl, kad, iskyrus Vilniaus miesto savivaldyb, ne visai aik skandal su V. Muntianu, kovotoj su korupcija tinklus, deja, paklina tik smulkm. Noriu bti teisingai suprastas, rmiau ir remsiu visas STT ir kit teissaugos institucij pastangas kovoje su baisia ms valstybs liga kyininkavimu, naudojimusi tarnybine padtimi ir pan. Vadinamoji maoji, arba smulkioji, korupcija yra tokia pat pavojinga kaip ir didioji. Nelegali pinig srautai ir vienoje, ir kitoje yra spdingi. Tik pirmosios atveju vienkartinis kyio dydis yra maas, bet atvej (t.y. kart) daug, didiojoje (suprantama, kad i gradacija yra labai slygin) atvej maiau, bet sumos spdingos. Pirmosios paplitimas tampa visuotinis ir prie to prisideda labai daug alies gyventoj. Didioji yra irinktj reikalas, bet apie tai vliau. Ne paslaptis, kad korupcija yra apmusi katastrofikai daug alies savivaldybi, apskrii, statyb, aplinkosaugos bei darbo inspekcij, t.y. valdik staig, kur monms reikia gauti kok nors leidim, kok nors paraiuk ir toliau tsiasi Vilniaus auktumas. Tarp kitko, labai domi ir vienoda korupcijos tinkl kliuvusi partij atstov bei t partij vad reakcija. Ar tai buvo ponai V. Paulauskas, A. Zuokas, V. Muntianas, V. Uspaskichas ar R. Paksas visi ivien tvirtino, kad tai konkurent provokacija. Supraskite taip: visais atvejais, kai
429
STT ar prokuratra k nors sulaiko su kaliais, su konkreia garso ar vaizdo mediaga, kurioje kalbama apie antistatyminius veiksmus, tai buvs prieikas politini konkurent usakymas. Tad kaip, mielieji, patikti vis be iimties partij vad nuoirdumu, kai jie televizijoje, radijuje bei visoje manomoje iniasklaidoje rkia kovosiantys su korupcija, jeigu tik gaus valdios post? Cinikumo etalonu turjo tapti (bet, bijau, kad Lietuvoje netapo) buvusio Vilniaus miesto mero A. Zuoko, nuteisto u politin korupcij, o anksiau LR Seimo komisijos vardyto garsiuoju abonentu, plaiai iniasklaidoje itirauoti pareikimai, kad jis didiuojasi tuo teistumu. Skaitytojams priminsiu, kad po ketveri met gumos tempimo ms teismuose A. Zuokas visgi buvo nuteistas u bandym papirkti Vilniaus miesto tarybos nar V. Drm, kad is balsuot u A. Zuok renkant Vilniaus miesto meru, t.y., kyis u posto gavim. Kam reikalingas postas tokia kaina? Matyt, net ir naivuoliams aiku, kad jeigu tokia kaina siekiama posto, tai jis yra labai naudingas. Dabar ponas A. Zuokas pareik, kad jis ruoiasi bti visos Lietuvos Meru, suprask, premjeru. Kaip tai paaikinti aukiau aprayt fakt viesoje, manau, komentarai nereikalingi. Kultringiau pasielg buvs Seimo Pirmininkas V. Muntianas, kuomet sipainiojo neaikius santykius su A. Vizbaru, tariamu korupcija, ikart atsistatydino i pareig, taip pat suspendavo pirmininkavim partijoje. Jeigu V. Muntianas nebt pasidavs pagundai savo veiksmus pateisinti prie pinklmis, viskas bt buv padaryta tinkamai. Taiau niekaip nesuprantami jau daugel met adanio Lietuvoje vesti tvark ir teisingum nualinto prezidento R. Pakso kategoriki pareikimai apie provokacijas, kai STT sulaiko ir pareikia tarimus korupcija net trims jo partijos kolegoms. Kas atsitiko Lietuvoje, nejaugi partij vadai mano, kad mons tokie kvaili? Gaila, taiau realus gyvenimas patvirtina, kad partijos bet kokia kaina verias laimti rinkimus ir pasiekti dar auktesni post valdioje, vedamos neapsakomo alkio kuo didesni pinig ir kit galimybi valdyti. Valstybs tarnyba, auktos pareigos joje jau seniai nra priemon kuo geriau realizuoti savo sugebjimus visuomens labui, pasitarnauti valstybei ir jos monms. Bet kok nor sukurti Lietuvoje padori politik ugoia, kaip vys vis al apmusi liga bet kokia kaina prasiverti valdi ir patenkinti tik savo asmeninius arba nedidels grups (toli gra-
430
u ne visos partijos) interesus. Todl STT veikla tampa kaip niekada labai svarbi. Taiau, kaip niekada bus sunku, nes politik palaikymo ji nesulauks. iandien ms politikos auktumose sdi grobuoniki ir ciniki partiniai vadai, kuriems su STT pakeliui tol, kol tai nelieia j pai arba jei galima ksti konkurentui. Analizuodami korupcijos mast privalome pripainti, kad i liga kiaurai persmelk ir ms iniasklaid. Esu minjs, kad nelegals V. Uspaskicho 24 milijonai lit, vet Lietuv nusikalstamu bdu ir skirt rinkimams, daugiausia buvo panaudota iniasklaidai pirkti. Pastebkime, kas vyksta dabar, kiek u valstybs las reklamuojasi partij vad, ministr, ypa G. Kirkilas, K. D. Prunskien, nors i veikl kaip neetik pasmerk Vyriausioji tarnybins etikos komisija. Kiek kitos partijos ir j vadai rodosi TV, laikraiuose, radijuje, juk tai ne u ai. Ar matme nors vien atvej, kad kas nors u tai bt vieai pasmerktas ar nubaustas? Kodl ms prokurorai ir specialiosios tarnybos bijo pakratyti iniasklaidos priemoni savininkus? Matyt, bijo buvusio STT direktoriaus V. Junoko likimo, kai pradjus dirbti, j ivar pats LR Prezidentas V. Adamkus. Generalinio prokuroro pavaduotojo K. Betingio perklimo Kaun istorija ir paties buvusio generalinio prokuroro A. Klimaviiaus garbingas perstmimas AT teisjus taip pat buvo susieti su iniasklaidos, konkreiai su Lietuvos ryto neskaidri finansini reikal tyrimais ir visur istumiant i pareig principingesnius teissaugininkus dalyvavo V. Adamkus. Kaip paaikinti eurokomisars D. Grybauskaits, nieko nedaranios Lietuvoje ir Lietuvos labui Briuselyje (pavyzdiui, pasisakyti prie Leo LT arba pakovoti, kad nebt udarytas antras Ignalinos AE blokas) populiarumo paslaptis? Juk reitingus atliekaniai firmai Vilmorus sumoka ir spausdina laikratis Lietuvos rytas. O jie yra dkingi p. D. Grybauskaitei, kad ji 2003 metais neireikalavo keleto milijon lit mokesi, kuriuos STT su prokuratra aptiko tikrindami Lietuvos ryto krepinio komand ir buvusio ledo arenos prichvatizavimo istorij. i eilui autorius Lietuvos ryto vad amin nemalon usitrauk, kai LR Seime, stovint p. D. Grybauskaitei, tuometinei finans ministrei, tribnoje apie tai paklaus, o ji patvirtino, kad mokesiai ir nebus sumokti, nes vienas UABas udarytas, o kitas atidarytas. Jeigu kam reikia rodym, tegul pasiskaito LR Seimo posdi stenogramas. Jose suras ir
431
tai, kai buvs prokuroras A. Klimaviius oficialiai pasako, jog V. Adamkus j spaud dl nutraukimo tyrim, susijusi su Lietuvos rytu. tai ir palietme didij korupcij. Jos buvim lemia alyje egzistuojantis vadinamasis valstybinink klanas, jo nebaudiamumas, dalies iniasklaidos suaugimas su klanu ir nevariais neskaidraus verslo pinigais bei oligarch sigaliojimas valstybje. Dalis alies valdios praktikai tarnauja oligarchams ir monopolistams, o ne daugumai Lietuvos moni, nors to reikalauja LR Konstitucija. Manau, kad chrestomatinis pavyzdys Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje, gal net visoje Europoje, turt bti ms vis (nes priklaus valstybei) pavogta milijardins verts alies energetin sistema. Prisidengiant graiais siekiais naujos atomins elektrins statyba, o dl to niekas neprietarauja, valstybinink klanas, pajungs premjer G. Kirkil ir LR prezident V. Adamk, tuometiniam Seimo Pirmininkui V. Muntianui baugiai tylint, vykdo amiaus afer. Garsiai paskelbiama melagyst, kad norint statyti nauj AE, reikia sukurti Lietuvos nacionalin investuotoj, kur eit privati Vilniaus prekybai priklausanti VST (Vakar skirstomieji tinklai) bei valstybei priklausantys Lietuvos energija ir RST (Ryt skirstomieji tinklai). Visuomenei dar ir dabar sunkiai prieinama informacija, kad VST prie kelet met i valstybs buvo nupirkti u 670 milijon lit, o dabar Leo LT jau perleidiami u 2,8 milijard lit. Be to, jie turi apie 200 milijon lit skol ir juos Vilniaus prekyba per pastaruosius metus nieko neinvestavo. Specialist nuomone, jie yra nugyventi. U tai Leo LT Vilniaus prekyba per savo bendrov (viskas labai supainiota) NDX energija valdys 38,4 proc. akcij. Realiai jie valdys vis Lietuvos elektros energetik, nedj savo asmenini l n cento. Norint pastatyti nauj AE nereikjo VST, tai puikiausiai gali daryti valstyb Lietuvos energijos ir RST pagrindu. Jeigu reikia sileisti privat kapital, tai tik konkurso bdu ir su grynais pinigais. Tok statymo projekt buvau pateiks LR Seimui, bet G. Kirkilas ir K. D. Prunskien piestu oko prie i idj, nauding visiems Lietuvos monms, ir statymo svarstym Seime sulugd. Manau, kad gims valstybinink klano gelmse ir gavs LR Prezidento V. Adamkaus palaikym, is projektas taps etaloniniu korupcinio nusikaltimo pavyzdiu. Turdami silpnas ir nedrsias specialisias tarnybas ir teissaugos institucijas, ios aferos nesustabdysime.
432
Taiau jei Lietuvos moni valia alies politik ateis ne dirbtin, u pinigus nupirkt reiting turtojai, o Lietuvos patriotai, visi, prisidj prie Leo LT krimo, turs bti vieai teisiami. Privalome suprasti, kad tokio masto aferos prilygsta alies moni genocidui, nes atlieka kelis juodus darbus: apvagia visus Lietuvos mones, sudaro neigiam psichologin poveik monms ir ie tampa politikai neaktyvs, skleidia korupcij iniasklaidoje, ugdo cinik ir korumpuot jaunim, nes taip elgtis darosi madinga. Didiul problema kovoje su korupcija tai korupcija teissaugos sistemoje, ypa teismuose. Turdami silpnas valstybinink klano stipriai veikiamas specialisias tarnybas bei aukiausius alies pareignus, ia sunkiai galime pasiekti ger rezultat. Ne paslaptis, kad Lietuvoje nemaai teisj yra sipainioj vienas ar kitas priklausomybes. Teisj parinkimas ir paskyrimas pagal LR Konstitucij yra LR Prezidento reikalas, bet V. Adamkus pats io darbo neatlieka, u j tai daro be jokios kontrols jo patarjai. Todl nereikia stebtis, kodl vieai apsimelav teisjai iki iol teisjauja, kodl n i vieno vieo skandalo apie teisj darbo brok, j biografijos faktus, girtavim, protekcionizm nebuvo padaryta ivad. Valstybinink klanas ir teism sistemoje turi sav moni ir procesus reguliuoja sau naudinga linkme. Todl greit ir teising STT paruot byl baigties teismuose tiktis sunkoka. Labai nesinori baigti straipsnio pesimistikai, nes jei niekuo netiksime, tai nieko ir nedarysime. I aukiau pateikt pavyzdi matyti, kad STT ir prokuratroje yra ir ger pareign, yra j ir tarp teisj, tik gaila, nedaug, yra ir sining politik. Manau, kad svarbu vieni kitiems itiesti pagalbos rank ir vienytis kovoje prie vien i valstybs uvaldymo apraik korupcij. Svarbu, kad ioje kovoje bt glaudus abipusis ryys su dar neabejingais Lietuvos ateiiai savo alies patriotais, pilieiais. Manau, kad norini gyventi dorai, pagal sin ir moral, alyje yra daugiau nei niek. Pagrindinis ms udavinys vienytis ir palaikant vieniems kitus sukurti LIETUVOS APSIVALYMO FRONT ne formalija, o veikimo prie negeroves prasme.
Mano vizija teisinga, kurianti Lietuva
Laisvoje Lietuvoje gyvename devynioliktus metus, Lietuvos Sjdiui 20 met. Daug pasikeit ir daug vyko gero, bet, deja, ne tokios Valstybs tikjosi dauguma Lietuvos moni. Valdios institucijos neadekvaiai vertina situacij. Per atuoniolika nepriklausomybs met susikr labai biurokratizuota valstybs valdymo sistema, labiau besirpinanti savo kastos gerove bei ilikimu nei valstybs skme. Antra, manipuliuojant demokratiniais rinkim mechanizmais, naudojant didiules nelegalias alies bei usienio valstybi finansines las, paperkant iniasklaid, alies valdios politin olimp kopia vidutinybs ir marionets, imituojanios alies valdym, siekianios ukulisini usakov, tenkinani pilkj kardinol ugaidas. Dl to turime labai blog valstybs valdymo kokyb. Dl tos prieasties devynioliktais nepriklausomybs metais pasiekme tai, kad al valdo valstybinink klanas ir keletas iam klanui artim oligarch. Treia, ir tai yra svarbiausia iandienos problema, kad, nenordami taikstytis su atsilikusia ekonomine sistema, didiule moni nelygybe, j iauriu inaudojimu, veidmainyste ir biurokratijos sigaljimu valstybs gyvenime, nemaa dalis alies piliei emigravo usien. Jie nemato savo perspektyvos Lietuvoje, nenori kovoti u geresn gyvenim savo Tvynje. Likusieji savame krate kerija blogai valdiai, ignoruodami rinkimus. Blogiausia, kad tai tenkina politines jgas, iuo metu esanias valdioje. Todl moni pilietins smons adinimas tampa svarbiausiu, nors ir labai nelengvu kiekvienos padorios politins partijos udaviniu. 2008 met gegus 31 d. 2-ajame Pilietins demokratijos partijos suvaiavime buvo patikta tapti ios organizacijos lyderiu. Mes, Pilietins demokratijos partijos nariai, pripaindami savo klaidas, tam tikr vadov blakymsi ir nerytingum, dabar, po ilg diskusi-
434
j, savo 2-ajame suvaiavime apsisprendme ir pareikme, kad pertvarkome savo jgas. Mes skelbiame, kad kartu su padoriais, siningais Lietuvos pilieiais nepartiniais ar kit partij nariais, silome savo program mogikos politikos alternatyv, kuri pavadinome: TEISINGA, KURIANTI LIETUVA. Sutikau tapti ios partijos pirmininku praomas koleg ir tikdamas, kad dar galima Lietuvoje padori, mogika politika. Daug galima kalbti apie ideologij skirtumus, partij tiksl ir program igryninimus, bet yra gyvenimo realyb ir pirmaeiliai udaviniai. Vis pirma iandien mons netiki partijomis ir netiki teistai. Jos paprasiausiai nesugeba atstovauti daugumos alies moni interesams. Be to, matyt, tai Lietuvos nacionalinis ypatumas, kad labai daug partij lyderi yra vykd arba balansuoja ant kriminalini nusikaltim ribos. Bet kokie receptai rinkti maesn Seim, atsisakyti partini sra situacijos neigelbs. Yra keletas svarbi principini darb ir tie, kurie perengs savo trumpalaikes asmenines ambicijas ir pasiry eiti sjungas su tais, kurie nori tai atlikti, tie atliks savo istorin misij. Svarbiausia iandien suvienyti jgas ne vardan vienos kokios nors partijos pergals. Ne vardan vieno mogaus ambicij tapti premjeru ar Prezidentu. Jgas btina vienyti, kad veiktume liauiant antikonstitucin perversm, kuris jau vyksta. Bet kokiomis pastangomis privalome iardyti valstybinink klan, atimti i j reali valdi ir grinti j teistai irinktiems LR Konstitucijos teisintiems institutams. Labai svarbi ms valstybs gyvenime yra LR Prezidento figra. Tai mogus, pagal Konstitucij turintis daug gali ir galintis daug nuveikti. Praktikai yra viena didel problema, kuri reikia taisyti ms Konstitucijoje, kad Prezidentas, skirdamas premjer, turi gauti Seimo pritarim ir ioje procedroje nra numatyta baigtinio skaiiaus, kiek kart tai Prezidentas gali daryti, jeigu Seimas nesutinka su pateikta kandidatra. Reikia numatyti, kad Prezidentas teikia premjero kandidatr Seimui ir jeigu is tris kartus nepatvirtina teikiam kandidatr, Prezidentas privalo turti teis paleisti Seim ir skelbti naujus rinkimus. Manau, kad tai esmin, bet btina pataisa. Dar reikia sutvarkyti Konstitucinio Teismo veikl, kad jis neperraint Konstitucijos ir nerevizuot tautos rinkt institucij teisi bei gali. Nes dabar vykstanti Konstitucinio Teismo savival sa-
435
vaip interpretuojant, o praktikai perraant Konstitucij, tikrai nedidina teisingumo, o sukelia papildom chaos valstybs valdyme. Labai svarios Prezidento asmenins savybs, jo pasiruoimas dirbti, veikti ir bti drsiam, reikalaujant i jo skiriam armijos pareign reali veiklos rezultat. Prezidentas privalo kitaip bendradarbiauti ir su Seimu. ios institucijos, gerbdamos viena kit, privalo dirbti Lietuvos moni gerovei. Tam Prezidentas, be nereikaling fanaberij ir ambicij, kartu su Seimu ir jo komitetais turi pareikalauti i valstybins valdios institucij reali darb, o ne biurokratins valstybs krimo. Nuo to, kok ton kasdienje veikloje uduos Prezidentas, labai daug priklauso. Gaila, bet bt gerai, kad pirmieji rinkimai dabar bt btent Prezidento. Taiau yra taip, kaip yra. Todl, ruodamiesi Seimo rinkimams, pilieiai privalo sau siningai atsakyti, ar uteks sveiko proto, logikos ir nuovokos nepasiduoti ne kart jau apsimelavusi ir apsivogusi veikj vilionms. Galgi Lietuvos mons supras, kad btina rinkti tik tuos, kurie savo veikla ir nekompromisine drsa negerovms rod, kad gali dirbti savo aliai ir j moni labui. Mes einame politik ne dl post. Tikime, kad tai darome dl savo ir savo vaik ateities ir kvieiame Lietuv pabusti, nusimesti abejingum ir bendromis pastangomis pabandyti sukurti VALSTYB, VERT MOGAUS. sitikin, kad galima ivyti umart valdios ir piliei susvetimjim, cinikum, ponikum. Todl sieksime, kad vis lygi valdios institucijos nuo Prezidento iki savivaldybs dirbt vis Lietuvos moni naudai, o ne oligarchams ar kitoms interes grupms. Ms partija pasisako prie neteisto valstybinink klano ir jam pritarianios iniasklaidos bei neskaidraus verslo egzistavim ir pati, konsoliduodama visas paangisias alies jgas, kvieia pradti didj apsivalymo darb. Mes privalome atkurti piliei demokratikai renkamas ir j interesams privalanias atstovauti institucijas: LR Prezidento, LR Seimo, Vyriausybs, realios savivaldos, teism ir laisvos iniasklaidos. Didiausias bsim rinkim pavojus tebesitsiantis, didiulis nelegali pinig panaudojimas politiniams procesams paveikti, nes ir toliau vyksta milijonini l nelegalus panaudojimas siekiant eilin kart paveikti moni protus. K mes galime ioje situacijoje? Pirma, aikiai ir konkreiai, be uuolank, vertinti esam Lietuvos
436
valstybs situacij, kaip nepriimtin daugumai alies piliei. Kategorikai pasmerkti subiurokratjus korumpuot oligarchams tarnaujani alies valdi. Turime sutelkti visas padorias politines, pilietines jgas iam klanui ir jo tarnams nualinti nuo valstybs reikal. Antra, turti aiki alies vystymosi strategijos vizij ir parengti konkreias jos gyvendinimo priemones bei udavinius. Treia, parengti aik plan, kaip konkreiai ms partieiai, irinkti ar paskirti valdios institucijas, gyvendins ias idjas. Manau, svarbiausi iandienos udaviniai yra: Valstybinink klano, kaip ukulisins, nelegitimins valdios, vieno i altini, keliani blogybes valstybs gyvenime, iaikinimas, pavieinimas ir kuo greitesnis jo veiklos nutraukimas. Reikalauti, kad LR Prezidentas, premjeras, Seimo Pirmininkas vieai ir aikiai atsiribot nuo valstybinink klano. I valstybs tarnybos atleist susikompromitavusius jo narius, LR Prezidentas taip pat privalo atleisti apsimelavusius susikompromitavusius teisjus. Mes privalome veikti vieai laikais ir pareikimais bei kartu su pilieiais vykdyti vairias legalias pasiprieinimo akcijas. Nepaklusnumas niekas, vagims, melagiams tai kiekvieno doro Lietuvos mogaus pareiga. Sugrinti LR Seimui Tautos deleguotas teises ir galias, garantuotas LR Konstitucijos, bei didinti jo atsakomyb u priimamus politinius sprendimus. Parlamento nariai dabar esami ar bsimi privalo ne tik deklaruoti, bet savo veiksmais ir praktine veikla visapusikai didinti parlamento institucin presti ir utikrinti jo deram viet valdi hierarchijoje. Sustabdyti statym leidimo konvejer, atsisakyti smulkios reglamentacijos, bet aptarinti tik teisinio reglamentavimo principus. Visuomens gyvenime privalome vadovautis principu: kas nedraudiama, tas leidiama. I esms perirti statymo leidybos proces, tam tikslui sukurti statym leidybos centr prie LR Seimo. Teisins valstybs samprat btina papildyti bendramogikj, moralini, etnini vertybi visuma. Valstyb negali gyvuoti tik remdamasi teisiniais cirkuliarais. Jeigu yra teista, tai turi bti ir teisinga. gyvendinti reali parlamentin kontrol, kaip btin prielaid
437
realiai vis valstybs valdios institucij atskaitomybei. Parlamento darbe vienodai svarbios turi bti statym leidybos ir parlamentins kontrols veiklos. Valstybje neturi likti nekontroliuojam institucij. iame kontekste labai svarbu statymikai apibrti Konstitucinio Teismo veikl, neleisti jam savo nuoira perrainti Konstitucijos. Parengti alies vystymosi strategij, numatyti konkreius udavinius tiek artimiausiam laikotarpiui, tiek ir ilgalaikei perspektyvai, kad tai nebt tik rinkim kampanijos paad rinkinys, pagrstas emocijomis. ios strategijos pagrindiniais principais grindiame ms partijos rinkim program. Po Seimo rinkim, gav tautos mandat, plaiai aptar su visuomene, paversime j Valstybine ir teisinsime jau ne kaip vienos partijos siekius, o kaip integruot vis Paangi Lietuvos jg dokument. Pagrindins PDP idjos i met Seimo rinkimuose turi atspindti nauj poir alies politin ir ekonomin bei kultrin raid. Valstybs vystymasis tai vis piliei, gyvenani iame krate, bendras veikimas ir bendr rezultat siningas naudojimas. Privalome pasiekti pilietin susitarim, kad valstybs likimas netapt politini grupuoi, gyvenani nuo rinkim iki rinkim, kaitu. Priimdami XXI amiaus ikius, suprasdami savo viet pasaulyje ir matydami teigiamas ir neigiamas globalizacijos pasekmes, suprasdami atsakomyb u valstyb, ateities kartas, silome: grinti ms gyvenim bendramogiksias, tkstantmeiais ibandytas vertybes: padorum, siningum, etik, moral, kultr, pagarb vyresniesiems. Kvieiame ms alies pilieius bendromis pastangomis su valstybs institucijomis atkurti pasitikjim eima. Pertvarkyti vietimo ir mokslo sistem, kad ji pirmiausia formuot jauno mogaus asmenyb, pilietikum, ruot j gyvenimui ir kartu suteikt gili mokslo bei profesini ini. Jauno mogaus asmenybs formavimosi ir krybini gali atskleidimas turi tapti kasdieniu ms vis tiek tv, tiek politik rpesiu. Be to, privalome atvirai pripainti, kad pastaruoju metu stebime dalies jaunosios kartos cinik poir valstyb, politik bei bendrabvio normas visuomenje. Jiems imponuoja nesiningi politikai, paeidiantys statymus, ar net nuteisti, cinikai meluojantys. Jaunimui jie
438
tampa net autoritetu. Jei ir toliau nieko nedarysime, greitai Lietuvos valdioje sigals tik vagys ir melagiai. Blogiausia, kad tam pads rinkjai savo laisvu sprendimu atvr keli. Tokiai padiai privalome surasti prienuodi: vis pirma, apie tai turime drsiai ir vieai kalbti. Nuo io pasirinkimo priklauso, ar Lietuva bus kultringa, iprususi alis, ar perjn kratas. Labai didel problema ta, kad devynioliktais nepriklausomybs metais nebeturime laisvos iniasklaidos, nes vis daniau informacija perkama ir parduodama u didiulius pinigus. iniasklaidos magnatai i spekuliacij visuomens nuomone ne tik susikrauna didiulius turtus, bet ir, manipuliuodami moni, ypa jaunimo, smone, aktyviai prisideda prie iuolaikins baudiavos modelio sukrimo, uuot stiprindami demokratikos, gerovs valstybs tradicijas. Jei PDP turs reali politin valdi, mes toki situacij rytingai pakeisime, vykdydami padori, sining, morali politik. Atvirai pasisakysime ir teisikai teisinsime vis iniasklaidos priemoni atsakomyb u netiesos skelbim. Pasisakydami u nuomoni vairov ir laisv, gyvendinsime nuostat, kad, paskelbus neigiam informacij apie asmen, bt privaloma (nelaukiant teism sprendimo) suteikti galimyb paskelbti kit nuomon tame paiame iniasklaidos leidinyje tokios pat apimties ir tokioje pat vietoje. Reikia nebijant kritikos (nors triukmo bus) drsiai udrausti TV ekranus upldusias smurto, prievartos scenas bei rimtai kovoti su alkoholizmu, alkoholio propagavimu. Valstyb privalo susigrinti visuomenei neteistai valstybinink klanui, oligarchams tarnaujant visuomenin transliuotoj Lietuvos radij ir televizij. Tai yra valstybs turtas, kurio priederm objektyviai informuoti visus mones apie vykius alyje bei pasaulyje ir atlikti vietjik misij. Pasisakome u organik asmenybs ugdym vietimo sistemoje bei profesin orientacij, skatinani jaunim rinktis vairias profesijas. Visos profesijos nuo darbininkik iki mokslo yra vienodai garbingos ir reikalingos. Privalome ne tik deklaruoti, bet ir praktikoje vykdyti jaunimo orientavim rinktis labiausiai aliai reikalingas specialybes ne tik dabar, bet ir tolesnje perspektyvoje. Valstyb turi finansuoti ir remti studentus, pasirinkusius tas profesijas, kurios lemia alies spart vystymsi. Svarstytina, ar specialistai, baig mokslus Lietuvoje ir nelik savo krate, neturt kompensuoti valstybei dotacij, skirt mokslui.
439
Manau, kad, nuosekliai pertvarkant alies vietimo ir mokslo sistem, mes galime transformuoti Lietuvos k mokslo iuolaikinmis technologijomis, aliav ir energijos taupymu besiremiani ekonomik. Svarbiausia, pltoti didesn pridtin vert kurianias kio akas, neapmokestinti investicij, skatinti inovacij ir kryb. Reikia apriboti dirbtinai sukurtas oligarchines monopolijas, atkurti smulkj ir vidutin versl, remti moni uimtum, verslum bei asmens iniciatyv. Rinkoje svarbiausia utikrinti sining konkurencij, neleisti vieno ar keli subjekt dominavimo joje. Skatinant versl, sudarant slygas jam vystytis, btina atkurti siningus, statymais reglamentuotus bei morals normomis besiremianius darbdavi ir darbuotoj santykius. Grietai reikalausime monik darbo slyg visose monse, didinsime minimal atlyginim bei mainsime darbo umokesio apmokestinim. Skatinsime darbdavi socialines iniciatyvas. Taiau visada kovosime prie tokius purvinus sandorius kaip buvo Leo LT. Per kelet met privalome pasiekti, kad kaip iandien jau yra Slovnijoje, minimalus darbo umokestis bt ne maesnis nei 2000 Lt, i kuri 1000 Lt bt neapmokestinti. Vidutinis atlyginimas per kitus ketverius metus privalo iaugti daugiau nei dvigubai, o vidutin pensija du kartus. Ir visa tai realu, svarbu ilaisvinti moni iniciatyv, j remti, kurti smulkias ir vidutines, bet pagrstas mokslo pasiekimais mones, j sibgjimui suteikti valstybs param. Su verslo partneriais kalbti atvirai ir skaidriai, skatinti j iniciatyvas bei ugdyti atsakomyb. Esmin reforma laukia alies aplinkosaugos srityje. Trumpai tariant, tai labai korumpuota ir labai subiurokratinta sritis, nutolusi nuo realios mogaus gyvenamosios ir veiklos aplinkos apsaugos. Tvirtai esame nusiteik subalansuoti mogaus veikl, gyvenim su harmoningu gamtos, aplinkos vystymu per bendrus susitarimus ginti viej interes, nepaneigiant atskiro mogaus interes, ir grietai kontroliuoti j vykdym. Panaikinsime ems skirstym pagal paskirt. Statyb ar aplinkos tvarkymo leidim derinimo procedros turi bti minimalios. Draudimai turi bti ne dirbtinai igalvoti, o pasiekti kuo platesniu susitarimu. Manau, svarbu paminti ir nuosavybs form vairovs teisinim. Vienodai turi bti gerbiama privati, valstybin, miri ir kooperatin nuosavybs. Privalome atkurti valstybs nuosavybs teises energetikos, kai kuriose gamtosaugos sektoriaus sri-
440
tyse, tarp j neleisti sunaikinti valstybini mik. Manome, kad sveikatos, vietimo, socialiniame, kultros sektoriuose lemiam vaidmen turi vaidinti valstybin nuosavyb, suderinta su skaidria privaia iniciatyva. Sveikatos apsaugoje kuo greiiau reikia pereiti nuo kalb prie reali darb. Sveikatos apsaugos ministerija, ligoni kasos, kitos sveikata besirpinanios valstybins institucijos turi i esms perirti savo vadyb, finansavimo efektyvum, smarkiai sumainti biurokratines ilaidas. Sutaupytas sveikatos apsaugos sistemos administravimo las reikia nukreipti gydymo staigas. Privalome optimizuoti gydymo paslaug sistem, skatinti privai iniciatyv ir kartu stiprinti valstybines gydymo staigas. Maisto produkt poreikio augimas pasaulyje leidia drsiai teigti, kad ems kis artimiausiais metais taps pelninga ir spariai besivystania ekonomikos aka. Lietuva privalo nepraleisti io anso. ems kio ministerija iki iol netapo kaimo ir emdirbysts naujovi iniciatore bei organizatore. Ji nesuteikia realios pagalbos kininkams, apsiribodama tik l skirstymu ir savireklama. Ms partija tai pakeis i esms. Mes kategorikai pasisakome u Lietuvos kaimo moni gyvenimo kokybs gerinim, u sukrim galimybi mokytis, dirbti ir tobulti. Tam reikia panaudoti alies turimus finansinius, mogikuosius iteklius ir efektyviai investuoti didiules ES las. Jeigu Lietuvos rinkjas mumis patiks ir mes gausime valdios svertus, pirmas ms darbas bus nuodugnus ES l panaudojimo auditas, tyrimo rezultat vieas paskelbimas bei struktrini fond l skyrimo procedr supaprastinimas iki minimumo. Dabartinje tvarkoje slypi didiulis korupcinis plinys ir jo nebereikia gydyti, j reikia pjauti. Chirurgins operacijos reikalauja ir valdymo aparatas bei jam skiriamos biudeto los. Mes pasieksime, kad valstybs biurokratinis aparatas bt: maas, bet efektyviai dirbantis ir gerai apmokamas. Pirmai pradiai, btina net tredaliu sumainti valstybs tarnautoj skaii, o sutaupytas las skirti mokytoj, kultros, medicinos, socialini darbuotoj bei emiausios grandies valstybs tarnautoj algoms kelti. Btina sujungti daugyb vairi panaias, viena kit dubliuojanias institucijas, o kai kurias panaikinti. Reikia perirti ministerij vidines struktras ir funkcijas. Vietoje silpnai dirbani Socialins ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerij sukurti iuolaikikas sveikatos ir socialins rpybos, jaunimo
441
ugdymo ir darbo ministerijas. vietimo ir mokslo ministerij tikslinga pertvarkyti ini ir inovacij ministerij. Taip pat reikia perskirstyti funkcijas tarp i valdymo institucij. I netikusios, neaiku kam dirbanios Usienio reikal ministerijos, privalome sukurti moderni, analizuojani ir prognozuojani pasaulins politikos raidos tendencijas ir strateguojani paius naudingiausius sprendimus iame kontekste Lietuvai. Rimtas darbas laukia pertvarkant alies teissaugos sistem, kad ji atitikt moni poreikius, utikrint piliei ir alies saugum. Vidaus reikal ministerijos inybos nusipeln daug kritikos, bet, trumpai tariant, valstyb esamus nerangius ir neefektyvius valdymo modelius per trump laik privalo pakeisti iuolaikine vadyba. Nedelsiant reikia sukurti nepriklausom, LR Prezidentui ir LR Seimui atskaiting, Strategin alies nacionalinio saugumo valdymo centr. Esminiai io centro udaviniai: analizuoti pasaulio ir alies vystymosi tendencijas visose srityse, ypa susijusiose su moni ir alies saugumu bei ruoti realias rekomendacijas politik sprendimams priimti. I esms pertvarkysime teism darb, teisj atranka privalo bti aiki ir viea. Teisju, prokuroru turi bti skiriamas tik nepriekaitingos reputacijos mogus. Nejaugi Lietuvoje nerasime 600 padori, sining teisinink, galini dirbti teisjais? inoma, rasime. Teisjai, bdami nepriklausomos teism valdios atstovai, vis dlto turi jausti didel atsakomyb. Susikompromitav policininkai, prokurorai, teisjai turi bti nedelsiant atleidiami i pareig. Btina sustiprinti specialij tarnyb darb, iaikinant kyininkus, ypa teissaugos sistemoje. STT tikslinga sujungti su FNTT ir naujai struktrai suteikti daugiau teisi.
442
Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIJ TYRIM TARNYBOS IR FINANSINI NUSIKALTIM TYRIMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKAL MINISTERIJOS REORGANIZAVIMO STATYMAS 2007 m. _ d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. statymo paskirtis iuo statymu siekiama pagerinti nusikaltim ir kit teiss paeidim finans sistemai bei korupcijos prevencij, atskleidim ir tyrim, taupyti valstybs biudeto las ir mainti kontrols funkcijas atliekani valstybs staig skaii. 2 straipsnis. Reorganizavimo bdas ir slygos 1. Specialij tyrim tarnyba ir Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos reorganizuojamos sujungimo bdu nauj juridin asmen Lietuvos Respublikos korupcini ir finansini nusikaltim tyrimo tarnyb. 2. Po reorganizavimo Lietuvos Respublikos korupcini ir finansini nusikaltim tyrimo tarnyba vykdys visus udavinius ir funkcijas, kurias iki reorganizavimo vykd Specialij tyrim tarnyba ir Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos. Lietuvos Respublikos korupcini ir finansini nusikaltim tyrimo tarnybos udavinius ir funkcijas nustatys Lietuvos Respublikos korupcini ir finansini nusikaltim tyrimo tarnybos statymas. 3. Lietuvos Respublikos korupcini ir finansini nusikaltim tyrimo tarnybos direktoriaus kandidatr teikia Seimui ir, iam pritarus, direktori skiria bei atleidia i pareig Respublikos Prezidentas. Direktorius skiriamas penkeriems metams, ias pareigas jis gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas i eils. 4. Lietuvos Respublikos korupcini ir finansini nusikaltim tyrimo tarnybai perduodamos reorganizuojam Specialij tyrim tarnybos ir Finansini nusikaltim tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos los ir turtas. 5. Tarnybos Lietuvos Respublikos korupcini ir finansini nusikaltim tyrimo tarnyboje principus, tarnybos pareign status, skyrimo ir atleidimo i tarnybos tvark, j tarnybos eig, paskatinimus ir nuobaudas bei atsakomyb, prievartos panaudojimo slygas ir tvark, socialines garantijas ir kitus j statuso bei tarnybos
443
ypatumus nustatys Lietuvos Respublikos korupcini ir finansini nusikaltim tyrimo tarnybos statutas. Reorganizuojam Specialij tyrim tarnybos ir Finansini nusikaltim tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos pareignams isaugomos visos turimos socialins garantijos. 3 straipsnis. Pasilymai Vyriausybei Pasilyti Vyriausybei iki 2007 m. rugsjo 1 d. pateikti Seimui Lietuvos Respublikos korupcini ir finansini nusikaltim tyrimo tarnybos statymo projekt ir Lietuvos Respublikos korupcini ir finansini nusikaltim tyrimo tarnybos statuto projekt. Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo priimt statym. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia: Seimo nariai: Algimantas Matuleviius, Rimantas Bays, Rimantas Smetona, Saulius Peelinas, Rasa Jukneviien, Skirmantas Pabedinskas, Romualda Kanien
444
AIKINAMASIS RATAS DL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIJ TYRIM TARNYBOS IR FINANSINI NUSIKALTIM TYRIMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKAL MINISTERIJOS REORGANIZAVIMO STATYMO PROJEKTO 1. Projekto rengim paskatinusios prieastys, pirminiai jo silytojai ir asmenys, dalyvav rengiant ar tobulinant projekt. Lietuvos Respublikoje yra pernelyg didelis valstybs staig, vykdani kontrols funkcijas, skaiius. i staig veiklos udaviniai ir funkcijos dubliuojamos, maja veiklos efektyvumas, vaistomos valstybs biudeto los. Praktika rodo, kad korupciniai ir finansiniai nusikaltimai daniausiai bna neatsiejamai susij, todl tikslinga, kad j prevencij, atskleidim ir tyrim vykdyt viena valstybs staiga. statymo projekt pasil, reng ir tobulino Seimo nariai. 2. Parengto projekto tikslai ir udaviniai. statymo projekte nurodyti ie tikslai: pagerinti nusikaltim ir kit teiss paeidim finans sistemai bei korupcijos prevencij, atskleidim ir tyrim, taupyti valstybs biudeto las ir mainti kontrols funkcijas atliekani valstybs staig skaii. 3. Kaip iuo metu yra teisikai reglamentuojami statymo projekte aptarti klausimai. iuo metu korupcijos prevencij ir iaikinim vykdo Specialij tyrim tarnyba, kurios veikl reglamentuoja Specialij tyrim tarnybos statymas ir Specialij tyrim tarnybos statutas. Nusikaltim, kit teiss paeidim finans sistemai ir su jais susijusi nusikaltim, kit teiss paeidim atskleidim bei tyrim vykdo Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos, kurios veikl reglamentuoja Finansini nusikaltim tyrimo tarnybos statymas. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuot klausim teigiamos savybs ir koki teigiam rezultat laukiama. statymo projekte siloma Specialij tyrim tarnyb ir Finansini nusikaltim tyrimo tarnyb prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos reorganizuoti sujungimo bdu nauj juridin asmen Lietuvos Respublikos korupcini ir finansini nusikaltim tyrimo tarnyb. Numatoma, kad po reorganizavimo Lietuvos Respublikos korupcini ir finansini nusikaltim tyrimo tarnyba vykdys visus udavinius ir funkcijas, kurias iki reorganizavimo vykd Specialij tyrim tarnyba ir Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos. Pozityvs rezultatai, kuri siekiama statymo projektu, nurodomi projekto 1 str. 5. Galimos neigiamos priimto statymo pasekms ir koki priemoni reikt imtis, kad toki pasekmi bt ivengta. Projekto neigiam pasekmi nenumatoma. 6. Koki tak statymas turs kriminogeninei situacijai, korupcijai. staty-
445
mo projektas pagerins nusikaltim ir kit teiss paeidim finans sistemai bei korupcijos prevencij, atskleidim ir tyrim. 7. Kaip statymo gyvendinimas atsilieps verslo slygoms ir jo pltrai. Sumajus nusikalstamumui finansini ir korupcini nusikaltim srityje, bus pagerintos siningo ir teisto verslo slygos. 8. statymo inkorporavimas teisin sistem, kokie ios srities teiss aktai tebegalioja (pateikiamas i akt sraas) ir kokius galiojanius teiss aktus btina pakeisti ar panaikinti, primus teikiam projekt. Primus silom projekt, reiks panaikinti Specialij tyrim tarnybos statym, Specialij tyrim tarnybos statut ir Finansini nusikaltim tyrimo tarnybos statym. 9. Ar statymo projektas atitinka Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sjungos dokumentus. statymo projektas atitinka Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sjungos dokumentus. 10. Jeigu statymui gyvendinti reikia statym lydimj akt, kas ir kada juos turt parengti, i akt metmenys. Primus statymo projekt, reiks parengti Lietuvos Respublikos korupcini ir finansini nusikaltim tyrimo tarnybos statymo projekt ir Lietuvos Respublikos korupcini ir finansini nusikaltim tyrimo tarnybos statuto projekt. iuos statym projektus iki 2007 m. rugsjo 1 d. siloma parengti Vyriausybei. 11. Kiek biudeto l pareikalaus ar leis sutaupyti statymo gyvendinimas (pateikiami vertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateiiai). statymo gyvendinimas leis sutaupyti biudeto l reorganizuojam valstybs staig ilaikymui. 12. statymo projekto rengimo metu gauti specialist vertinimai ir ivados. statymo projekto rengimo metu specialist vertinim ir ivad negauta. 13. statymo projekto autorius ar autori grup, statymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliei galioti atstovai. statymo projekto autorius ir iniciatorius Seimo narys dr. Algimantas Matuleviius. 14. Reikminiai odiai, kuri reikia iam projektui traukti kompiuterin paiekos sistem, skaitant reikminius odius pagal Europos odyn Eurovoc: korupcija, finansiniai nusikaltimai, Specialij tyrim tarnyba, Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba. Teikia: Seimo nariai Algimantas Matuleviius, Rimantas Bays, Rimantas Smetona, Saulius Peelinas, Rasa Jukneviien, Skirmantas Pabedinskas, Romualda Kanien
446
alies usienio politikoje pereisime nuo fragmentikumo prie solidios ilgalaiks, grstos rimta vyki analize, strategijos. Mes turime inoti, suprasti ir laiku reaguoti pasaulio ir regiono pokyius bei ikius. Nors esame nedideli, taiau ambicingi ir privalome drsiai silyti savo iniciatyvas, nesivilkti didij valstybi farvateryje. tai tik keletas tarptautini ms iniciatyv: Organizuoti plaias specialist ir politik diskusijas Naujas poiris santykius su Rusija: realijos ir galimybs, Tieskime geros kaimynysts tiltus su Baltarusija ir pan. ES privalome aktyviau reiktis kaip Ryt Europos inovai ir ekspertai. Graiai ir padoriai sugyvenant su kaimynais bei visomis pasaulio valstybmis, gerbti j gyvenimo bd bei ideologini vertybi pasirinkim, jei tai padaryta laisva valia. Taiau to paties reikalaujame ir sau. Manau, kad usienio politikos prioritetai, taip pat ms kari dalyvavimas tarptautinse misijose NATO, JT ir ES rmuose, daugiau turt bti idiskutuoti visuomenje ir netapti tik irinktj sprendimo prerogatyva, nes tai visos alies, vis piliei reikalas. Manau, jog, drsiai vardij problemas ir silydami j sprendimo bdus, pajgsime tikinti Lietuvos mones, kad mes norime padti aliai ieiti i to trypiojimo vietoje ir atsikratyti cinizmo bei melagysi ms visuomeniniame gyvenime. Tikiu ms ateitimi kuriant moni Lietuv. Nuostabiai graus ms kratas, geri ia gyvenantys mons, todl labai norisi, kad jame bt daugiau teisybs ir daugiau linksm veid, ir mes visi galime prie to prisidti. Svarbiausias iandienos udavinys ir, matyt, sunkiausias, kad Lietuvos mons patikt, jog vadovaudamiesi savo protu ir sine, nebdami abejingi alies ir savo vaik ateiiai, galime pasiekti, kad Lietuva i autsaideri tapt patraukli padori politik, verslinink, mokslinink, tiesiog moni valstybe, taikiai ir darniai kuriania savo gerov. Mano vizija TEISINGA, KURIANTI IR GERESN LIETUVA. Manau, verta dl to pakovoti.
Tu r i n y s
VIETOJ VADO / 5 MES IR MS APLINKA / 7 NSGK TYRIMAS NUSTAT TIKRSIAS V. POCINO ISIUNTIMO PRIEASTIS / 17 GRSMINGAS VALSTYBS UVALDYMO MASTAS / 118 TRUMPAI APIE VIKTORO USPASKICHO FENOMEN LIETUVOJE / 213 VALSTYBS VADOV BAILUMAS IR JIEMS DAROMA TAKA / 257 NAUJA ATOMIN ELEKTRIN, ARBA AMIAUS AFERA / 293 APIE TIESOS SAKYM IR SSKAIT LIETUVOJE SUVEDIMO NACIONALINIUS YPATUMUS / 357 VALDIOS SUSVETIMJIMAS / 413
KAM LIETUVOJE ATSTOVAUJA KONSTITUCINIS TEISMAS? APIE MA IR DIDEL KORUPCIJ
/ 423
/ 428
MANO VIZIJA TEISINGA, KURIANTI LIETUVA / 433
Matuleiviius Algimantas Ma647 Valstybs valdymo ukulisiai: politiko komentarai / Algimantas Matuleviius. - Vilnius: Algarv, 2008. - 448 p. ISBN 978-9955-871-08-8
i knyga sudomins kiekvien, kuris nors kiek domisi ms alies politiniu ir ekonominiu gyvenimu, Seimo ir kit valstybs institucij priimamais sprendimais ir nutarimais.
UDK 323(474.5)
VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI Politiko komentarai Tiraas 3000 egz. Leidykla Algarv, Algirdo g. 37, LT 03217 Vilnius El. p. algarve@takas.lt Interneto psl. www.algarve.lt Spausdino AB Aura, Vytauto pr. 23 LT 44352 Kaunas

Valstybes Valdymo Uzkulisiai

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Valstybes Valdymo Uzkulisiai

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

UDK 323(474.

SKIRIU VISIEMS LIETUVOS MONMS

Algimantas Matuleviius, 2008 Leidykla Algarv, 2008

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

Melas, arba pirmas naujametinis laikas fariziejams

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

NSGK tyrimas nustat tikrsias V. Pocino isiuntimo prieastis

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

Brestas, rugpjio 23-ioji: versija

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI