I s

nam uose v
 '■'^iPEAJyĮ
> » « < •*

^ y j

Za/d//D ų
naguose

irk ® a n t

Iliustravo Eglė Mieliauskienė

J M a r
UDK 075.8:794
Br-55

Brosche, Heidemarie
170 trumpų greitų žaidimų namuose ir keliaujant/
Heidemarie Brosche. - Vilnius: Lektūra, 1999. - 192 p.:
iliustr.

Naudojimasis kūriniu, įskaitant visas jo dalis, be leidyklos

sutikimo prieštarauja autorinei teisei ir už tai baudžiama.
Tai galioja ir dauginimui, vertimui, mikrofilmavimui, kaupi­
mui ir apdorojimui elektroninėmis sistemomis.

Iš vokiečių kalbos vertė Valentina Čeponienė

© 1997 by Weltbild Verlag GmbH, Augsburg

© Vertimas, Lektūra, 1999
© Dailininkė Eglė Mieliauskienė
© Lektūra, 1999

ISBN 9986-854-37-7
 Turinys

Pirštais vaizduojamas oras ir bokštelis 7

Juokingas pasivaikščiojimas
Žaidimui reikia daugiau erdvės 25

Gyvūnų poros ir rankų mazgai

Be draugų neapsieisite 34

Mikado akmuo ir gamtos pažinimas

Žaidimai lauke 50

Galvosūkiai, popierinės gyvatės

Žaidimai su paveikslėliais, popieriumi ir dažais 61

Dardantis geležinkelis ir kortų namelis

Reikia kažkiek „žaislų“ 78

Melagingos istorijos ir įsivaizduojamas pasivaikščiojimas

Pokalbiai su fantazija 97

Arbatinukas, greitakalbė ir juokingi eilėraštukai

Kalbos žaidimai mažiems ir dideliems 117

Pasakę „trys“, turi atsisėsti

Žaisdami mokomės skaičiuoti 149

Linksmi koncertai
Mes muzikuojame 160

Kiaušiniai vandenyje ir varškė su vaisiais

Receptai mažiesiems virėjams ir mokslininkams 174

5
 Pratarmė

Automobilyje arba pasivaikščiodami po mišką nuo­

bodžią lietingą dieną, arba švęsdami gimtadienį mūsų
mažiausieji visuomet nori kuo nors užsiimti. Kad ir turin­
tiems savo fantazijos, jiems dar reikia suaugusiųjų
iniciatyvos. Šioje knygoje rasite daugiau kaip 170 trum­
pų žaidimų ketverių aštuonerių metų vaikams, naujų
idėjų tėvams, vaikų darželio auklėtojoms arba ir vaikų
globėjams.

Simboliai reiškia:
i- tf žaidimą gali žaisti arba vienas,
arba daugiau vaikų

tjį. o žaidimas pritaikytas žaisti arba namuose,

arba lauke

n galima žaisti arba automobilyje,

arba traukinyje

ar reikia medžiagos ir kokios

Daugelis žaidimų žaidžiami ne ilgiau kaip kelias minu­

tes.
Bet kuriuo atveju per tą laiką mažieji užsiėmę pras­
mingai.

6
Pirštais vaizduojamas
oras ir bokštelis

7
 Bokštelis

t" f t °
Pastatykite drauge su vaikais bokštą iš rankų: pir­
miausia visi paeiliui dėkite vieną ant kitos dešiniąsias
rankas, paskui kairiąsias. Pastačius bokštą, apatinė
ranka ištraukiama ir pasakius „šliopt“ dedama ant vir­
šaus. Žaidimas tęsiamas labai greitai toliau.

8
 Burtai

i- f t o n
Žaidžiama po du. Kiekvienas turas prasideda koman­
da: „Mesk burtus, viens, du, trys“ .
Tariant pirmuosius žodžius, sugniaužta ranka kaskart
mostelima žemyn, išgirdus „trys“ , sugniaužiamas
kumštis, po to pirštai ištiesiami parodant delną arba
išskečiamas smilius ir didysis pirštas.

Reikšmės:
* kumštis = akmuo
* delnas = popierius
* išskėsti smilius ir didysis pirštai =
žirklės

Tad:
* Akmuo galanda žirkles, vadinasi, jis nugali žirkles.
* Žirklės kerpa popierių, vadinasi, jos nugali popierių.
* Popierius suvynioja akmenį, vadinasi, jis nugali
akmenį.

Žaidimo laikas neribojamas.

Galima skaičiuoti taškus ir
išsiaiškinti, kas nugalėjo.

9
 Pirštais vaizduojamos oro sąlygos

n
Pirštais ir burna vaikai gali pavaizduoti oro sąlygas:
Pirštais galima pavaizduoti krapnojimą, lietų, krušą...
Burna galima pavaizduoti vėjo pūtimą, šniokščiančią
audrą...
Pirmiausia pasipraktikuokite sukelti šiuos garsus su
vaikais. Paskui papasakokite paprastą istoriją, kurią
vaikai palydės savo garsais.
Išgaukite garsus patys ir tegul vaikai atspėja, ką tai
galėtų reikšti.
Vaikai tokias mįsles gali užminti tarpusavyje.

10
 ^Atsakinėjantis nykštys

f. »t'"'ift'.'o" n
Paaiškinkite vaikams, kad dabar užduosite daugybę
klausimų, kuriuos galima atsakyti tik „taip“ arba „ne“ ,
tačiau šiame žaidime atsakoma ne žodžiais, bet
parodoma nykščiu: aukštyn iškeltas nykštys reiškia
„taip“ , žemyn nuleistas nykštys reiškia „ne“ . Trumpai
pasipraktikuokite paprastais klausimais, pavyzdžiui,
„Ar galiu atsigerti pieno?“ arba „Ar anksti eini miegoti?“
Dabar galite pradėti nepamiršdami ir juokingų klau­
simų.

Pavyzdžiai
* Ar šokoladas skanus?

* Ar kiškiai gali skraidyti?

* Ar akmenys skysti?
* Ar šuo gali įkąsti?
* Ar šiandien skrisi namo?...

11
 *■ Dešinioji ranka - kairioji ranka

n
Daugeliui vaikų (ir kai kuriems suaugusiems) spon­
taniškai sunku atskirti, kur kairė ir dešinė. Tad rekomen­
duojamos nedidelės pratybos, kurios be to gali dar
teikti ir malonumo. Duokite įvairias komandas, kurios
kaskart turi būti sunkesnės.

Pavyzdžiai:
* Pakelk dešinę
ranką.
* Pakelk kairę
ranką.
* Dešine ranka
parodyk grindis.
* Kaire ranka
parodyk grindis.
* Dešine ranka paliesk savo nosį.
* Dešine ranka paliesk savo burną.
* Dešine ranka paliesk savo kairiąją ranką.
* Kairiąja ranka paliesk stalą.
* Dešiniąja ranka pabelsk į kėdės atlošą.
* Dešiniąja ranka paliesk savo kaimyną.

12
 -Parodyk

t••t ° ©
Greitai vieną po kito duokite užduotis, pavyzdžiui,
parodyk:

* duris * grindis
* langą * paveikslą
* savo veidą * mano kojas
* kambario lubas * stalą
* kėdę * gėlių vazoną
* draugą * savo kelius...

13
 Kas yra veide?

t-'it
Labai mažiems vaikams patinka, kai Jūs lengvai
paliečiate jų veidą ir pasakote, kokia tai veido dalis.
Arba Jūs paliečiate ją ir klausiate: „Kas tai? - Tavo
nosis“. Galite pasakyti ir mažą eilėraštuką, pavyzdžiui,
„Taškas, taškas, kableliukas, brūkšnys...“ arba sugal­
voti tinkamą dainelę. Vaikus visuomet labai pralinks­
mina, kai liečiamos jų veido dalys, bet neteisingai pa­
vadinamos. Juokais jie tai gali daryti vieni kitiems.

14
 Linksmas veidelis

»• M o n

Paraginkite vaikus nutaisyti kuo linksmesnį veidą. Patys

darykite grimasas ir raginkite vaikus Jus mėgdžioti.
Kas nori, gali mėgdžioti ir gyvūnus arba asmenis.

15
 Jausmai

t-M 6 -o
Pirmiausia su vaikais pakalbėkite apie jausmus: liūdesį,
linksmumą, pyktį, nustebimą, pasibaisėjimą, baikš­
tumą, drąsą, paikumą, džiaugsmą... Vaikai bando pa­
tys atitinkama veido išraiška parodyti šiuos jausmus.

O dabar tegul kiekvienas vaikas paeiliui atspėja kitus:

Atrodau liūdnas? O gal piktas? Arba?..
Tuoj po to vaikai gali pasklaidyti žurnalus ir paieškoti
paveikslėlių, kuriuose žmonės atrodo linksmi, pasi­
baisėję, pikti...

16
 >Juoktis draudžiama

♦•f f &•° s
Kiekvienam vaikui reikia žaidimo partnerio. Vienas iš
dviejų padaro tam tikrą veido išraišką: komišką, links­
mą, persikreipusią, rimtą... Kitas bando jį prajuokinti,
tiesa, jo nepaliesdamas. Jeigu tai jam pavyksta, kei­
čiamasi vaidmenimis.

2—80

17
 Piešimas ant nugaros
V
i-ii isą. o
„Nupieškite“ vaikui pirštu ant nugaros daiktus ir tegul
jis atspėja. Pradėkite nuo tokių paprastų formų kaip
sviedinys, gėlė arba namas. Paskui galite piešti ir sudė­
tingesnius piešinius, tarkime, sniego senj, automobilį
arba burinį laivelį.
Jeigu yra daugiau vaikų, jie gali vieni kitiems piešti
ant nugaros ir pabandyti atspėti.

18
 Masažas ir linksmos istorijos

t* f t išk
Paraginkite vaiką atsigulti ant pilvo ir pats atsisėskite
šalia jo. Dabar pradėkite pasakoti istoriją, palydėdami
ją atitinkamu „nugaros masažu“ . Tegul ant nugaros iš
džiaugsmo šokinėja maža mergytė, barbena lietus ir
pasibeldžia girinis. Pamatysite, kad vaikui toks masa­
žas labai patiks.

Jeigu yra daugiau vaikų, jie gali tarpusavyje vieni

kitiems pasakoti istorijas.

19
 Priešingybės

♦ t f ė tt. o

Paraginkite vaikus
* atsistoti ir atsisėsti
* tempti ką nors (pvz., kėdę) ir prispausti
* pirštais greitai ir lėtai slidinėti oru
* suteikti veidui laimingą ir liūdną išraišką
* judinti rankas į viršų ir apačion
* linksint galva ir ją papurtant sakyti „taip“ ir „ne“ ...

Patarimas
Pramokę vaikai gali patys rasti atitinkamas priešin­
gybes arba netgi sugalvoti priešingybių poras.

20
 Judesių mėgdžiojimas

t’ t t !»• O
Aptarkite su vaikais, kiek įvairiausių judesių galima
atlikti rankomis, pavyzdžiui: ploti, spragsėti pirštais,
mojuoti, valyti, purtyti, suremti kumščius vieną prieš
kitą...

Paprašykite vaikų stebėti Jus ir pamėgdžioti visus Jūsų

rankų judesius.
Kelis kartus suplokite ir tada atlikite naują judesį.
Vaikams perpratus žaidimą, vienas iš jų jau gali
vadovauti pats.

Variantai
Vaikai gali pamėgdžioti ir įvairius kojų, burnos bei kūno
judesius, pavyzdžiui: koja sukti ratą, išpūsti žandus,
plačiai išsiviepti, ištempti lūpas, iškišti liežuvį, šokinėti,
trypti, sukti ratu viršutinę kūno dalį, linksėti galva, pakel­
ti ir nuleisti pečius, mojuoti rankomis...

Sudėtingiau yra, kai vaikai iš pradžių turi pamėgdžioti

vieną, paskui du ir galiausiai vis daugiau judesių vieną
po kito.

21
 Sąvokų sujungimas

t* t * fi.o
Pirmiausia paklauskite vaiko dviejų kūno dalių pava­
dinimų. Pavyzdžiui, sakykite jam: „Parodyk savo smak­
rą!“ ir „Parodyk savo kelius!“ Dabar paraginkite jį šias
abi sąvokas sujungti.

Galimos kombinacijos:
* ranka prie pėdos
* kojos pirštas prie nosies
* galva prie kojos
* alkūnė prie kelio

22
 Koks žaislas aš esu?

t* f f
Tegul vaikai papasakoja, kokių būna žaislų ir kokius
jie ypač mėgsta. Tada kiekvienas vaikas išsirenka sau
žaislą ir mėgina pavaizduoti, pavyzdžiui, lėlę, auto­
mobilį, traktorių, sviedinį... Kiti vaikai turi atspėti, koks
tai žaislas.

23
 Nematomos dovanos

t -11 A - o

Pasakykite vaikams, kad kiekvienam iš jų įteiksite

nematomą dovaną. Paprašykite vieno vaiko išeiti prieš
grupę ir, pavyzdžiui, uždėkite jam ant kaklo grandi­
nėlę. Ar atspės vaikai, kas tai buvo? Taip paeiliui kiek­
vienas vaikas gauna gerai suprantamą dovaną. Ir kas­
kart visi turi atspėti.

Prieš vaikams tarpusavyje įteikiant do-

24
Linksmas pasivaikščiojimas
Žaidimui reikia daugiau erdvės

25
 Derinimas

t- l t O

Paaiškinkite vaikams, kad nurodytus judesius reikės

suderinti su kitais veiksmais. Nurodykite užduotis:

* Dainuodamas perbėk per kambarį!

* Šliaužiok po kambarį ir sykiu šypsokis!
* Šokinėk an vienos kojos ir sykiu niūkiuok!
* Šokinėk abiem kojomis ir sykiu kosčiok!
* Ridenkis grindimis ir čiaudėk!
* Tripenk kaip dramblys ir sykiu garsiai juokis!...

26
 Sujungimas

t-M o
Vaikai sustoja į vieną eilę. Pačiame priekyje stovėkite
Jūs pats. Paaiškinkite vaikams, kad visi drauge patirsite
linksmą pasivaikščiojimą, o jie turėtų kuo tiksliau pa­
mėgdžioti Jūsų judesius.

Tad eikite, ir kaip tik taip, tarsi judėtumėte

* per aštrius akmenis
* per minkštas samanas
* per vandenį
* per smėlį
* per lipnų molį

Po valandžiukės kartu su vaikais pasvarstykite, kaip

galėtumėte vaikščioti.

27
 Kaip vaikšto gyvūnai

i* f f & • °

Pakalbėkite su vaikais apie įvairius gyvūnus ir papasa­

kokite, kaip šie juda.

Išgirdę komandą, tegul vaikai

* sėlina kaip katė
* vingiuoja kaip gyvatė
* šokinėja kaip kengūra

Pagal komandą vaikai gali pamėgdžioti ir gyvūnų bal­

sus arba paeiliui pavaizduoti savo mėgstamą gyvūną,
pavyzdžiui: „Esu šuo ir...“ Galiausiai galima surengti
gyvūnų koncertą.

28
 Vaikai miega
<*r

tt

Vaikai sugula ant grindų, rankomis užsidengia veidus

ir vaidina, kad miega. Jūs sakote: „Vaikai miega, vaikai
miega, o kai pabus, jie bus lokiai“ (paukščiai, ožkos,
gyvatės, automobiliai, augantys augalai irt. t.).
O vaikai daro taip, tarsi pabustų ir taptų lokiais, paukš­
čiais, automobiliais...

Norėdami užbaigti žaidimą, pasakykite: „Pabudę jie

vėl tapo vaikais“.

29
 Sporto šakos atspėjimas

t-11 «*». o....

Vienas vaikas sugalvoja sporto šaką ir atitinkamai juda.
Kiti turi atspėti, kokia tai galėtų būti sporto šaka. Kuris
pirmas teisingai atspėja, tampa kitu sportininku.

30
 Ar gali prisiminti kelią?

. * • M " ]
Reikės skarelės akims užrišti

Užriškite vaikui akis ir paveskite jj keliolika metrų keliu.

Dabar vėl su vaiku sugrįžkite į pradinį tašką ir paklaus­
kite: „Ar gali prisiminti kelią?“ Vaikas pamatys, kad
gana sudėtinga surasti tiksliai tą patį kelio ruožą.

31
 Lyno akrobatas

.........t - 1 1 ......... 6 . 0 ....................

Reikės kreidos gabaliuko

Kreida ant grindų pažymėkite liniją arba pasinaudokite

jau turima linija, tarkime, kilimo kraštu. Prieš vaikams
pabandant tapti „lyno akrobatais“ , pakalbėkite su jais
apie lyno akrobatų darbą.
Dabar tegul kiekvienas vaikas pamėgina balansuoti
ant „lyno“ , atsargiai pristatydamas pėdą prie pėdos.
Sudėtingiau yra, kai tenka eiti atbuliems. Kad įtampa
atrodytų tikresnė, galima groti ramią instrumentinę mu­
ziką.

32
 Šviesoforas

♦ • f * 6 . 0
Reikės: po vieną raudono, geltono
ir žalio popieriaus lapų

Pasiruoškite tris raudonos, geltonos ir žalios spalvos

popieriaus lapus arba korteles. Paaiškinkite vaikams,
ką šios spalvos reiškia šviesofore. Tada vaikai sustoja
viena kryptimi ir gauna užduotį pereiti j priešingą pusę.

* Kai rodote raudoną kortelę, jie turi sustoti.

* Kai rodote geltoną kortelę, jie turi palaukti.
* Kai rodote žalią kortelę, jie turi eiti toliau.

Žaidimui gali vadovauti ir vaikai.

3—80

33
Gyvūnų poros ir rankų mazgai
Be draugų neapsieisite

34
 Rankų pynė

oa- o

Visi vaikai sustoja glaudžiu ratu. Jie užsimerkia ir ištie­

sia į priekį rankas. Dabar kiekvienas ima kieno nors
ranką.
Kai vaikai atmerkia akis, pamato pynę iš daugybės
rankų. O kaip dabar ją išnarpliosite nepaleisdami
rankų?

35
 Kūno dalių lietimas

11 6 -o

Vaikai sustoja poromis. Paminėkite kokią nors kūno dalį,

pavyzdžiui, „nugarą“ . Tada abu partneriai turi stotis,
sėstis arba atsigulti nugara prie nugaros. Sušukus „ko­
jų pirštai“, turi liestis jų kojų pirštai, pasakius „galva“ -
jie susiglaudžia galvomis. Po valandžiukės pasakykite:
„Toliau!“ , ir kiekvienas vaikas ieško naujo partnerio.
Dabar galima pradėti žaidimą iš naujo.
Paįvairinimui galite paminėti dvi įvairias kūno dalis, pa­
vyzdžiui, „nosis prie ausies" arba „keliai prie smakro“ .

36
 Raudona prie raudonos

1 1 ......... p ....................
Reikės kasetinio grotuvo

Vaikai juda pagal muziką kambaryje. Staiga sustab­

dykite muziką ir pasakykite, pavyzdžiui: „Raudona!“
Tada visi vaikai, kurių drabužiuose yra kiek nors rau­
donos spalvos, turi liesti vienas kitą ir kaip tik tomis
kūno vietomis, kurias dengia šios spalvos drabužio
dalis. Tad vieno raudonos puskojinės bandys susijungti
su kito raudonu kaklaraiščiu, kuris vėlgi „klijuosis“ prie
raudonų kelnių. Kai spalvos suderinamos, vaikai vėl
laisvai juda pagal muziką, kol sustabdomi, paskelbiant
kitą spalvą.

37
 Vėjas pučia

M ..............& . ' o

Visi vaikai sustoja ratu vaizduodami medžius. Vidury

rato stovi vienas vaikas, kuris bus vėjas. Garsiai ūžda­
mas jis pučia visomis kryptimis, o medžiai linksta nuo
vėjo. Po minutėlės Jūs šūktelkite „stok!“ , tada vėjas
liaujasi pūtęs ir jsimaišo tarp medžių. Dabar vienas iš
vaikų-medžių tampa vėju.

38
 Ar gali?..

M ’ & • °

Užduokite vaikams įvairias užduotis:

* Ar moki padaryti iš savęs kėdę, ant kurios galėtų
sėdėti tavo žaidimo partneris?
* Ar galite sudaryti kėdę iš dviejų, keturių žmonių?
* Ar gali atsistoti už savo partnerio, rankomis
apglėbti jį iš priekio ir kartu su juo bėgti?
* Artai gali padaryti keturi žmonės?
* Ar gali su savo draugais pavaizduoti tvirtovę, į kurią
gali visi įeiti?

39
 Tilto sargas

ft " ' iš'.'6

Visi vaikai sustoja vienoje kambario pusėje, o vienas
jiems priešais šaukia: „Tilto sarge, ar galima pereiti
per tiltą?“ Tilto sargas atsako: „Galite perbėgti per tiltą,
jei turite ką nors žalios spalvos“ . Visi vaikai, turintys ką
nors žalio, bėga per tiltą. Tada likę vaikai klausia: „Tilto
sarge, ar galima perbėgti per tiltą?" Šįkart tilto sargas
atsako: tarkime, taip: „Galite nušokuoti per tiltą, jei turite
ką nors raudono“. Ir visi, turintys ką nors raudono, nušo­
kuoja j kitą tilto galą.

Kai visi vaikai pereina per tiltą, tilto sargu tampa kitas
vaikas, ir žaidimas vėl prasideda iš naujo.
Tilto sargas gali leisti pereiti tiltą, pavyzdžiui, tiems,
kurie:
* nešioja akinius
* yra šviesiaplaukiai,

40
 Rūšiavimas

i *
Sugalvokite kriterijų, pagal kurį galėtumėte suskirstyti
vaikus, pavyzdžiui, pagal drabužių, plaukų spalvą,
pagal lygius ir garbanotus plaukus, pagal lytį, batų
modelį arba jų spalvą... Tačiau jokiu būdu neprasitarkite
vaikams apie suskirstymo kriterijų. Na, skirstykite:
pasakykite vaikui su juodais plaukais, kad jis turįs eiti į
kampą, vaiką su šviesiais plau­
kais siųskite į kitą kampą, o
vaikui su rudais plaukais liep­
kite eiti į kitą vietą. Tokiu būdu
suskirstykite ir likusius. Kai
baigsite, vaikai turi pabandy­
ti atspėti, pagal kokius požy-

41
 Didesnis - mažesnis

M fi. o

Remdamiesi paveikslėliais arba daiktais išsiaiškinkite

su vaikais paskirstymą „didesnis“ ir „mažesnis“. Tarki­
me, dramblys didesnis už pelę, kirminas mažesnis už
paukštį, puodukas mažesnis už kavinuką. Paraginkite
vaikus apsidairyti ir surasti, kas už juos pačius yra
didesnis arba mažesnis. Vienas po kito vaikai pavaiz­
duoja savo išsirinktus objektus, pavyzdžiui, taip: „Ma­
nau, kad vazoninė gėlė didesnė už mane“ . Kiti vaikai
kaskart apsvarsto: „Ar tai tiesa? Įsitikinimui vaikas
atsistoja šalia „savo“ objekto. Dabar visi gali pama­
tyti, ar vaikas teisingai atspėjo.

42
 Veido perdavimas

i t š & . o

Vaikai susėda ratu. Vienas vaikas pradeda žaidimą.

Jis nutaiso tam tikrą veido išraišką, suima veidą abiem
rankom ir daro taip, tarsi savo veidą perduotų šalia
sėdinčiajam vaikui. Pastarasis stengiasi ir lygiai taip
pat „atiduoda“ savo veidą kitam, ir taip daroma tol,
kol prieinama iki pirmojo, kuris pradėjo.
Tada kitas vaikas sugalvoja kitokią veido išraišką, ir
viskas prasideda iš pradžių.

43
 Sveiki, pone mokytojau!

lt fi. o
Vaikas, vaidinantis mokytoją, sėdi atsukęs nugara j
kitus vaikus. Vienas iš jų, pakeisdamas savo balsą,
šaukia: „Sveiki, pone mokytojau!“ Mokytojas atsako,
pavyzdžiui, taip: „Sveikas, Markai!“, jeigu jis atpažįsta
balsą. Tuomet šis tampa mokytoju. Jeigu jis neatspėja
balso, mokytoju tampa kitas vaikas.

44
 Gyvūnų poros

it " o"
Tegul vaikai susiskirsto poromis, kiekviena iš šių porų
susitaria dėl kokio nors gyvūno garso, pavyzdžiui,
„kakariekū“ , „au au“, „miau“ , „ihaha“ ... Tyliai paklaus­
kite vaikų, ką jie pasirinko. Jeigu dvi arba daugiau porų
pasirinko tą patj gyvūną, jos turi sugalvoti kokj nors
kitą. Tada vaikai išsiskirsto po kambarį, užmerktomis
akimis lėtai juda ir leidžia savo pasirinkto gyvūno gar­
sus. Ar visi susiras savo poras?

45
 Tik tas gali kalbėti, kuris turi kamuolį

Reikės sviedinio
Visi sėdi ratu. Paaiškinkite vaikams, kad tas, kuris su­
gaus kamuolį, galės ką nors papasakoti apie save -
bet būtent tik tas vaikas. Nuridenkite kamuolį prie
pirmojo vaiko ir paklauskite, pavyzdžiui: „Koks patie­
kalas tau skaniausias?“ arba „Kokia spalva tau labiau­
siai patinka?“ , arba „Kokį žaidimą labiausiai mėgsti
žaisti?“...

Pirmasis vaikas, atsakęs į savo klausimą, ridena ka­

muolį kitam vaikui, ir Jūs arba vaikas vėl užduodate
klausimą. Žaidimą galima tęsti tol, kol visiems vaikams
teks kalbėti.

46
 Atgal pas savininką!

r i ♦. i.is- °.
Reikės kokio nors asmeninio daikto
Kiekvienas vaikas atiduoda kokį nors asmeninį daiktą,
tuo tarpu kitas vaikas nežiūri. Dabar šis vaikas ragina­
mas teisingai suskirstyti atskirus daiktus ir grąžinti juos
kiekvienam savininkui. Parinkus neteisingai, klaidingai
„apdovanotasis“ atiduoda daiktą atgal.

Dėmesio
Jei manoma, kad žaidimas pernelyg ilgai užsitęs, gali­
ma skirti laiko limitą.

47
 Daikto paskirtis

M ...........j & - 9 ......................

Reikės įvairiausių asmeninių daiktų

Kai tikram žaidimui fantais nepakanka laiko, kiekvienas

vaikas gali paprasčiausia atiduoti kokį nors asmeninį
daiktą. Viskas paslepiama maišelyje. Paimkite maišelį,
kad vaikai nematytų, kokį daiktą laikote rankoje, ir
paklauskite: „Ką privalo atlikti šio daikto šeimininkas?“
Paeiliui duodami linksmiausi pasiūlymai.

Pavyzdžiai
* viena koja šokčioti apie stalą

* atsistoti priešais namą ir šaukti „Aš asilas!“

* padainuoti dainą
* suskaičiuoti iki dešimties
* minutę juoktis

Tik atlikęs šią užduotį, vaikas atgauna savo daiktą.

Asmeninių daiktų pavyzdžiai: plaukų segtukas, dirželis,

nosinė, žiedas, grandinėlė, batas, švarkas, kaklaraištis,
puskojinė.

48
 Sagų skaičiavimas

1 1 ...........O "

Paraginkite vaikus apžiūrėti savo drabužius ir suskai­

čiuoti, kiek iš viso juose yra sagų. Tada kiekvienas
vaikas kitiems praneš rezultatą.

Kas turi sagų daugiausia, kas mažiausiai?

Ar kai kurie vaikai turi vienodą sagų skaičių?
Vietoje sagų galima skaičiuoti ir kelnių kišenes.

4—80

49
Mikado akmuo ir gamtos pažinimas
Žaidimai lauke

50
 Gamtos muzika

t; t * .... ° ...............
Visos galimos gamtoje
rastos medžiagos

Kai vaikščiojate su vaiku po mišką arba parką, para­

ginkite jį pasižvalgyti, ką galima būtų panaudoti kaip
muzikos instrumentą.

Pavyzdžiai
* du vienas j kitą daužomi akmenukai

* dvi viena į kitą trinamos lazdelės

* gabaliukas medžio žievės, į kurią galima trinti it į
skalbimo lentą
* sausi lapai, trinami vieni su kitais

Su didesniu būriu vaikų galima sudaryti tikrą gamtos

orkestrą.

51
 Medžių atpažinimas

...t*11 ' °7 T Reikės įvairių medžių

Vaikštinėdami su vaiku po mišką, pirmiausia parodykite
jam svarbiausias medžių rūšis ir paaiškinkite, kuo
skiriasi jų žievė. Tegul vaikas gerai apčiupinėja įvairių
medžių žievę.

Dabar arba kitą kartą išėję pasivaikščioti, užriškite vai­

kui akis, priveskite prie įvairių medžių ir paraginkite
apčiupinėti.

* Ar vaikas pastebės spygliuočių ir lapuočių skirtumą?

* Gal jis netgi atpažins vieną ar kitą medžio rūšį?

52
 Gamtos pažinimas

t* f t °
g ^ ^ R e ik ė s : įvairios gamtinės
medžiagos, jogurto indelių

Vaikštinėdami su vaikais sustokite ir prisirinkite įvairių

gamtinių medžiagų. Svarbu parsinešti visų medžiagų
po du vienetus.

Pavyzdžiai
* du lapai

* du kankorėžiai
* dvi gilės
* du kaštonai
* du maži žievės
gabaliukai

Namuose visus radinius paskleiskite ant stalo arba ant

grindų. Tada kiekvieną daiktą užvožkite jogurto indeliu.
Dabar kiekvienas žaidėjas turi pakelti du indelius taip,
kad visi matytų, kas po jais yra. Jei tai du vienodi daik­
tai, jie priklauso indelį atvedusiam žaidėjui. Jis gali ilgai
žaisti toliau, kol atidengia du skirtingus daiktus. Dabar
ateina kito eilė. Laimi tas, kuris žaidimo pabaigoje turi
daugiausia daiktų.

53
 Mėtymas į taikinį

....t-1 t..... O.............

Reikės: akmenukų
arba kankorėžių, samanų
Tegul vaikas prisirenka akmenukų arba kankorėžių.
Kartu su vaiku nubrėžkite maždaug vieno metro skers­
mens apskritimą ir trupučiu samanų pažymėkite jo
vidurj.
Iš tam tikro atstumo - priklausomai nuo vaiko amžiaus -
tegul jis pabando akmenukais arba kankorėžiais
pataikyti j samanas.

Sudėtingiau, kai metikas atsistoja į ratą nugara ir meta

per petį. Kai yra daugiau vaikų, galima surengti mėty­
mo varžybas.

54
 Nykštukų kaimas

t - M m - o ..............................
Reikės įvairių gamtoje
randamų medžiagų

Tik iš gamtinių medžiagų galite su vaiku pastatyti mažą

nykštukų kaimelį. Drauge prisirinkite visko, kas tam
tinka.

Tai galėtų būti:

* žolės, iš kurių statoma trobelė
* kankorėžiai, iš kurių daromi maži žmogeliai
* lapai, naudojami kaip skarelės

Tuoj pat lauke arba vėliau, parėjus namo, ant kartono

lapo galima pastatyti nykštukų kaimelį.

55
 Paminklas

t • t f.... ° ............
Reikės įvairių gamtinių medžiagų

Prisirinkite su vaikais įvairiausių gamtinių medžiagų ir

kartu su jais lauke arba kambaryje iš jų pastatykite
paminklą. Fantazijai čia negali būti jokių ribų.

56
 Kankorėžių pusiausvyra

♦y '
Reikės kankorėžių

Kiekvienam vaikui reikės po vieną kankorėžį. Kas

sugebės tam tikrą atstumą nunešti kankorėžį:
* ant rankos viršaus
* ant pirštų galų
* ant kojų pirštų galų
* ant galvos
* ant peties

Žinoma, vaikai gali nešti kankorėžį, eidami vienas

paskui kitą. Kiekvienas galės stebėti, kaip sekasi
žaidimo draugams.

57
 Piešimas lazdele

t* 11......o.............
Reikės kartelės arba lazdelės

Smėlėtoje arba pažliugusioje dirvoje lazdele galima

puikiai nupiešti namą, žmogeliuką, saulę, mėnulį ir
žvaigždes, gėles, medį... paprasčiausiai viską, ką tik
sugalvos vaikai.

58
 Mikado akmuo

♦ M ............ ° ..........................................
Reikės akmenukų

Tegul vaikas prisirenka kibirėlį akmenukų. Prisirinkus

didesnį kiekį, kibirėlį atsargiai išverskite taip, kad iškiltų
mažas akmenų kalnelis. Dabar reikia nuimti vieną
akmenėlį nepajudinus kitų. Kai vaikui tai pavyksta, tegul
jis pabando laimę su kitu akmenėliu - ir taip toliau, kol
kalnelis susvyruoja. Tada Jūs arba kiti žaidėjai galite
pradėti iš naujo.

59
 Akmenukų pakėlimas

.....t *f t ..... ° ...............

Reikės: daug mažų akmenukų,
indelio

Tegul vaikas prisirenka pakankamai akmenukų. Sudė­

jus juos j krūvą, vaikas turi pamėginti kojų pirštais juos
pakelti ir įmesti į indelį. Jeigu vaikų yra daugiau, galima
surengti varžybas: kas pertam tikrą laiką primes j indelį
daugiausiai akmenukų.

60
 Galvosūkiai,
popierinės gyvatės
Žaidimai su paveikslėliais, popieriumi ir dažais

61
 Taškas, taškas...

t•f i &
Reikės: popieriaus, rašiklio

Kai vienu metu piešiama ir kalbama, vadinama „kalba­

muoju piešimu“ . Mažesni vaikai mėgsta žiūrėti ir klau­
sytis. Na, o didesnieji tegul imasi darbo.

Taškas, taškas, brūkšnys, kablelis,

štai ir baigtas apvalus veidelis.
Jam dar reikia dviejų auselių,
jau ir turime žmogelį.
Kaklas tarsi butelis,
pilvas it koks krepšys.

62
 Tai yra namas...

t- lt .........
Reikės: lapo popieriaus, rašiklio

Čia parodytos dvi mėgstamiausios kalbamojo piešimo

formos. Gana sudėtinga visas linijas nubrėžti neatitrau­
kiant rašiklio.

Tai yra Kalėdų V

1 2 3 4
senelio namas
5 6 7 8

Kri, kra, kryžiapėdės,

1 2 3 4
laksto žąsys basapėdės

63
 Paprastas lankstymas

t* t t &
Reikės: popieriaus

Šalmas

64
 Paveikslėlių atspėjimas

♦•M es
Reikės: popieriaus, rašiklio

Jei bent truputį sugebate piešti, galite bet kuriuo metu

sužavėti vaikus, ragindami juos atspėti paprastus
daiktus. Vaikas žiūri į Jus ir bando kuo greičiau supras­
ti, kas nupiešta.
Sudėtingiau atspėti paveikslus, jeigu Jūs - panašiai
kaip garsiajame žaidime „Pirmadienio piešėjas“ - dau­
gybe paveikslų pavaizduojate sąvokas arba kai vaikai
turi atspėti pasakos pavadinimą.

Pavyzdžiai
* skėtis nuo saulės - Jūs piešiate saulę ir skėtj

* šokoladiniai ledai - Jūs piešiate šokolado plytelę ir

ledų tūtelę
* Snieguolė - Jūs piešiate septynis mažus
žmogeliukus ir moterį ilgais plaukais
5-HO

65
 Popierinė gyvatė

t • f t.....
Reikės seno laikraščio

Duokite vaikui laikraštį ir parodykite, kaip iš jo galima

išplėšyti „gyvatę“ , ir vaikas bandys padaryti ją kuo
ilgesnę.

66
 Laikraščio plėšymas

t- i i °
Reikės seno laikraščio

Duokite vaikui laikraštį ir paraginkite suplėšyti jį j kuo

daugiau skutelių. Dėmesio! Plėšyti galima tik kojomis.
Atlikęs „darbą“, vaikas gali taip pat kojomis juos surinkti
ir sumesti į indą.

67
 Spalvoti kauliukai

t* t t ...........
Reikės: spalvotų kauliukų,
kartono piešimui, žirklių, spalvotų pieštukų

Tegul vaikas iškerpa iš kartono daug keturkampių su

keturių centimetrų ilgio kraštinėmis ir šiuos nuspalvina
kubelio spalvomis. Juos galima išpaišyti dideliais
taškais, žvaigždutėmis arba kokiomis nors figūromis,
tik svarbu, kad kiekvienos spalvos keturkampių būtų
po vienodas skaičius. Prieš pradedant žaisti suskai­
čiuojama, kiek yra žaidėjų. Ant stalo dedamas vienodas
skaičius kiekvienos spalvos kortelių. Tarkime, jei žaidžia
penki vaikai, kortelių turi būti po penkias: penkios rau­
donos, penkios mėlynos, penkios geltonos irt. t. Žai­
dėjai paeiliui meta kauliukus. Išmetęs raudoną pusę,
ima raudoną kortelę, geltoną - geltoną kortelę ir 1.1.
Taip daroma tol, kol pirmasis žaidėjas surenka visas
šešias korteles. Jis ir bus laimėtojas.

68
 Piešimas kojomis

m ' o ; 7 7 "
Reikės: didelio lapo
popieriaus, teptuko, vandeninių dažų

Ant sienos pritvirtinkite didelį lapą piešimo popieriaus.

Vaikas atsisėda ant grindų. Tegul vaikas vandeniniais
dažais ir teptuku nudažo paveikslą - bet tik kojomis.
Teptuką jam bus patogiausia laikyti tarp didžiojo ir
antrojo kojos pirštų.

Dėmesio!
Pagrindą pasirinkite tokį, kurio
negaila sugadinti lašančiais
ant grindų dažais.

69
 Trynimas

....t- lt.... tSk.............

Reikės: plono
popieriaus, vaškinių kreidelių,
įvairių daiktų su struktūra
Duokite vaikui vaškinių kreidelių ir plono, bet stipraus
popieriaus, kad jis neplyštų. Prisirinkite kartu su vaiku
mažų daiktų su nelygiu paviršiumi, pavyzdžiui, monetų,
medienos gabaliukų, plastiko dalelių, tapetų likučių...
Vaikas deda ant atitinkamų daiktų ploną popierių ir
trina jį vaškine kreidele.

Tokiu būdu galima pasidaryti netgi visą paveikslą.

70
 Langelių dažymas

t- M &
Reikės: languoto popieriaus,
spalvotų pieštukų

Duokite vaikui languoto popieriaus lapą bei spalvotų

pieštukų ir paraginkite jį nupiešti raštą. Viena spalva
galima nudažyti atitinkamai langelį arba jo pusę. Jei
raštas išeina ypač gražus, jį galima iškirpti ir priklijuoti,
pavyzdžiui, ant paties sumeistrauto linkėjimų atviruko.

71
 Drebanti ranka

t•f t ĮŽĮ
Reikės lapo popieriaus

Tegul vaikas ištiesia ranką ir išskečia pirštus. Tada

padėkite ant rankos viršaus lapą popieriaus. Kiek ilgai
vaikas jį išlaikys nedrebančia ranka?

72
 Skylučių užpildymas

t*. M esi
Reikės: seno kalendoriaus
paveikslėlių, žirklių

Seno kalendoriaus paveiksle iškirpkite kuo vienodesnio

dydžio ir vienodos formos skylučių. Geriausiai tam nau­
doti šabloną. Dabar tegul vaikas pabando kiekvienai
skylutei rasti tinkamą skrituliuką.

73
 Galvosūkiai

.... t t t L*...............
Reikės: seno
kalendoriaus paveikslėlių, žirklių

Duokite vaikams paveikslėlių (pavyzdžiui, senų ka­

lendorių), kurių jums nebereikia, ir paraginkite taip
sukarpyti, kad juos vėl galima būtų sudėlioti. Kiekvienas
vaikas bando „suremontuoti“ savo paties paveikslą.
Po to pasikeičiama.

74
 Kas matyti paveiksle?

_t \ M __& ................
Reikės: didelių paveikslėlių
iš žurnalų, reklaminių lankstinukų arba
katalogų, popieriaus juostelių

Iš žurnalų, reklaminių lankstinukų arba katalogų iškirp­

kite didelius paveikslėlius, kurių turinys vaikams gerai
žinomas. Papildomai iškirpkite popieriaus juostelių,
kurios tiktų uždengti paveikslui. Dabar nuimkite pir­
mąją juostelę ir paklauskite vaiko, ką galėtų vaizduoti
paveikslas. Jei šis neatspės, nuimkite kitą juostelę ir
vėl paklauskite. Darykite tai tol, kol vaikai teisingai
atsakys.

75
 Koks metų laikas?

t*f t
Reikės paveikslėlių iš žurnalų arba
ko nors panašaus

Pririnkite kuo daugiau paveiksliukų (iš žurnalų, rekla­

minių lankstinukų, kalendorių ir 1.1.) skirtų vienam iš
keturių metų laikui. Parodykite šiuos paveikslėlius iš
eilės visiems vaikams ir paklauskite, koks tai metų
laikas. Galima paveikslėlius sudėti atitinkama eilės
tvarka.

76
 Fotoistorijos

f; f į 6
Reikės nuotraukų albumo

Paimkite seną nuotraukų albumą ir lėtai jį sklaidykite.

Kaskart, kai vaikas sušunka „stok!“ , liaukitės sklaidę ir
papasakokite mažytę nuotraukos istoriją.

77
Dardantis geležinkelis ir kortų
namelis
Reikia kažkiek „žaislų“

78
 Šešėlinės figūros

t; 1 1 » ........................
Reikės: lempos, šviesaus fono

Šešėlines figūras galima išgauti tik esant atitinkamam

apšvietimui. Pirmiausia padarykite vaikui kelias figūras,
pavyzdžiui, paukščio, šuns galvos, krokodilo, pavojin­
gos pabaisos... Galbūt vaikas atspės, ką Jūs pavaiz­
davote. Galite papasakoti trumpą istoriją arba pasaką.
Jei vaikas norės, galės ir pats pavaizduoti šešėlines
figūras.

79
 Spalvų ir formų atradimas

t • t ♦
Reikės kišeninio žibinto

Čia reikia stengtis atrasti tam tikros spalvos daiktus.

Paskelbkite, pavyzdžiui, raudoną spalvą ir kišeninio
žibinto šviesą nukreipkite j įvairius daiktus. Kas kartą,
kai apšviečiamas raudonas daiktas, vaikai šaukia:
„Raudona!“ Galima ieškoti ir kitų spalvų bei formų: ap­
valus, kampuotas...

80
 Muilo burbulų pūtimas

^ t * t ♦ o ]
Reikės muilo ir pūtimo
šiaudelio

Be abejonės, vaikai mėgsta pūsti muilo burbulus.

Tačiau jie gali atlikti užduotis:
Vienu kartu pamėgink išpūsti
* kuo daugiau burbulų
* kuo mažesnių burbulų q

* kuo didesnių burbulų

* pamėgink vieną burbulą „priklijuoti“ prie kito
* pabandyk burbulą paleisti kuo aukščiau
* pasvarstyk, kokį kelią nuskris tavo burbulas ir tada
palygink su tikruoju nuskristu keliu
6—00

81
 Dardantis geležinkelis

♦ * f •.... (£*........
Reikės domino kauliukų

Dardančio geležinkelio žaidimui labai tinka paprasti

domino kauliukai. Pirmiausia padėkite vaikui sustatyti
kauliukus vieną už kito - žąsele. Leiskite jiems pastumti
vieną kauliuką. Su laiku vaikas taps vis protingesnis ir
statys vingiuotą arba spiralės formos geležinkelį - kiek
tai leis kauliukų kiekis ir vaiko kantrybė.

82
 Kortų namelis

t ; t f ___ & ..............................

Reikės kortų arba fetro padėkliukų

Parodykite vaikui, kaip iš kortų arba fetro padėkliukų

statomi paprasti nameliai ir paskui leiskite jiems pa­
tiems tai pamėginti. Mažiausieji labai nudžiugs, jei jie
sugebės pastatyti paprastą namelį. Didesnieji vaikai
gali ryžtis daryti sudėtingesnius statinius ir ištisas namų
eiles.

83
 Kas tau ateina į galvą?..

t -11 ^
Reikės įvairių daiktų

Laikykite iškėlę kokį nors kasdien naudojamą daiktą ir

paklauskite vaikų, ką jie galvoja. Pamatę lėkštę, jie
galėtų, pavyzdžiui, atsakyti: indai, puodelis, valgymas,
plovas, stalas, peilis...

Žaidimui tinka įvairiausi daiktai, pavyzdžiui:

* peilis * šepetys
* skėtis * kėdė
* stiklinė * pieštukas

84
 Ką gali įsidėmėti?

t* M i S Ą . O ...........
Reikės: įvairių daiktų, staltiesėlės

Sudėkite ant stalo įvairius daiktus, kuriuos vaikas gerai

pažįsta. Duokite jam maždaug minutę laiko tai įsiminti.
Paskui viską uždenkite staltiesėle. Vaikas išvardija, ką
įsidėmėjęs. Žaidimą galima kartoti su tais pačiais daik­
tais, kai kuriuos daiktus pakeisti arba sudėti kitus
daiktus. Be to, galima padėti daugiau daiktų.

Daiktų pavyzdžiai:
muilo gabaliukas, puodelis, šaukštas, saldainis, trintu­
kas, pieštukas, kamštis, duonos riekė, laiškas, šukos...

85
 Ko trūksta?

Hi A - o
Reikės įvairių daiktų

Padėkite ant stalo penkis skirtingus daiktus, kurie

vaikams būtų gerai žinomi. Kad įsitikintumėte, jog vaikai
tikrai juos žino, paprašykite juos išvardyti. Dabar tegul
vaikai užmerkia akis, o Jūs nuimkite vieną daiktą. Kas
pirmiausia pastebės, ko trūksta?
Per kitą bandymą galite nuimti jau du arba tris daiktus.
Jeigu daiktus išdėstysite visai kitaip, bus naujas
žaidimas.

Daiktai:
Trintukas, pieštukas, liniuotė, drožtukas, stiklinė, dantų
šepetukas, šukos, šepetys, kremas, akmenukas,
šaukštas, šakutė, peilis, žiedas, laikrodis, pliušinis
gyvūnėlis...

86
 Kur yra meškiukas?

_t ; M
Reikės: mažiausiai
penkių jogurto indelių, guminių meškiukų

Pirmiausia pradėkite žaidimą su penkiais jogurto

indeliais ir sunumeruokite juos nuo vieno iki penkių.
Sustatykite juos visus vieną šalia kito. Želatininį
meškiuką paslėpkite po vienu iš jogurto indelių, tuo
metu vaikai turi užsimerkti. Dabar ima klausinėti pir­
masis vaikas: „Ar jis po pirmuoju indeliu?..“ „Ar jis po
antruoju indeliu?“ Kai meškiukas surandamas, klausęs
vaikas gali jį suvalgyti. Tada ima klausinėti kitas vaikas.
Priklausomai nuo amžiaus galima žaisti ir su daugiau
indelių.

87
 Indelių keitimas

t*t t te k
Reikės: trijų jogurto
indelių, vieno mažo daikto
Apvertę ant stalo pastatykite tris tuščius, vienodus jo­
gurto indelius. Vaikui stebint po vienu iš indelių padėkite
rutuliuką, mažą akmenėlį arba figūrėlę. Dabar pradė­
kite stumdyti indelius - iš pradžių lėtai, paskui vis grei­
čiau. Ar vaikas žinos, po kuriuo indeliu guli daiktas.
Žinoma, galite keistis vaidmenimis. Pamatysite, kad
žaidimas ne toks jau paprastas.

88
 Ką tu čiupinėji?

Reikės įvairių daiktų

Paimkite kelis nedidelius daiktus ir įdėkite vieną po

kito į rankas užsimerkusiam vaikui. Šis kita ranka čiupi­
nėdamas daiktus, bando juos atpažinti.
Jei norite šį žaidimą su vaiku žaisti lauke, siūlomi tokie
daiktai: akmenėliai, žolė, samanos, gėlytės, sėklos ir
vaisiai... Taip pasivaikščiojimai taps vis labiau vilio­
jantys.

Kai būna pakankamai šilta, vaikas gali čiupinėti daiktus

ir basomis kojomis. Tai jau gana sudėtinga!

89
 Atspėk, kas tai

;;; t- **
Reikės: indelio,
puskojinės, vaisių ir daržovių,
gali prireikti įvairių daiktų

j visus indelius paeiliui, nežiūrint vaikui, įdėkite įvairių

vaisių ir kaskart užmaukite ant indelio puskojinę. Vaikas
užčiuopia per kojinę ir pabando susigaudyti, koks tai
vaisius. Toliau pažengusieji gali pajusti ir kitus daiktus.

Vaisiai ir daržovės:
obuolys, kriaušė, bana-

90
 Paslėpimas

___ t • 1 1 ____ i s i ..............................

Reikės bet kokio daikto

Susitarkite su vaiku, ką slėpsite. Tai gali būti pieštukas,

knyga, šaukštas arba laikraštis. Trumpam laikui
išsiųskite vaiką iš kambario ir paslėpkite daiktą taip,
kad šis galėtų jį rasti be didesnių pastangų. Vaikas
labai noriai ieškos.

Jeigu yra daugiau vaikų, visi, išskyrus vieną, kuris

paslėps daiktą, išsiunčiami iš kambario. Kuris pirmasis
suras paslėptą daiktą?

91
 Kur tiksi žadintuvas?

t -11 «..........
Reikės žadintuvo

Prisuktą žadintuvą paslėpkite įvairiose vietose ir

paraginkite vaiką jį surasti.
Jeigu žaidžia daugiau vaikų, visi turi būti labai ramūs.
Tik taip galima išgirsti tylų tiksėjimą.

92
 Karoliuko gaudymas

♦ • 11 fi. o
Reikės: jogurto indelio,
karoliuko, siūlo

Tuščio jogurto indelio dugne išdurkite mažą skylutę.

Pro skylutę {verkite maždaug 40 cm ilgio siūlą ir užriš-
kite tvirtą mazgą. Prie kito siūlo galo pririškite karoliuką.
Dabar vaikui duodama taurė. Jis mėto karoliuką aukš­
tyn ir su taure gaudo jj.

93
 Žaidimai su balionais

........ f • t ♦ ..........Š ‘ . ° ....................

Reikės balionų

Pripūskite balioną ir neužrišę paleiskite. Maži vaikai

su džiaugsmu bėgs iš paskos ir ieškos.
Didesniems vaikams galite duoti pripūstą ir užrištą
balioną, ir pateikti įvairias užduotis.

Pavyzdžiai
* Pabandyk balioną

išlaikyti ore.
* Pabandyk balioną
išlaikyti ore
dešine/kaire ranka.
* Pabandyk balioną
išlaikyti ore -
atmušdamas galva.
* Pabandyk balioną išlaikyti ore koja/vienu pirštu.
* Pabandyk balioną išlaikyti ore, pats šokinėdamas
viena koja.

94
 Sagų šokinėjimas

.... t; f t i š * ° .....................
Reikės: dubens,
įvairaus dydžio sagų
Padėkite ant stalo nedidelį dubenį ir duokite vaikui vie­
ną didesnę ir kelias mažas sagas. Tegul vaikas paban­
do didesne saga kitas nuspragsinti į dubenį.

Jei yra daugiau žaidėjų, galite surengti sagų sprag-

sinimo varžybas. Kuris pertam tikrą laiką nuspragsins
į tikslą daugiausia sagų?

95
 Akmenukų mėtymas

t* t ♦ ‘°
Reikės akmenukų

Kiekvienas vaikas turi, pavyzdžiui, po dešimt akme­

nukų, kuriuos vieną po kito meta aukštyn ir gaudo.
Suklydęs pradeda vėl iš pradžių. Jeigu yra daugiau
žaidėjų, žaidžiama paeiliui.
Labiau patyrę vaikai gali pabandyti iš karto mesti
aukštyn du, tris ir daugiau akmenukų ir juos pagauti.

96
 Melagingos istorijos ir
įsivaizduojamas pasivaikščiojimas
Pokalbiai su fantazija

7—80

97
 Kokia eilės tvarka tai daroma?

t* 11 tu,, o n
Parinkite bet kokius buityje atliekamus veiksmus ir
paklauskite vaikų, kokia eilės tvarka jie atliekami.

Pavyzdys
Einama apsipirkti j savitarnos parduotuvę
Pirmiausia atidaromos durys, tada imamas pirkinių
vežimėlis. Paskui daiktai dedami j vežimėlį...

Kiti galimi veiksmai:

* valgyti pietus
* apsirengti
* žaisti žaidimą
* eiti j plaukimo baseiną

98
 Ką tu darei prieš tai?..

t - ' o " «

Šiame žaidime vaikai prisimena, ką jie darė prieš tai...

Pirmiausia visiems vaikams paeiliui užduokite tokį pat
klausimą, pavyzdžiui, „Ką darei šiandien rytą prieš
valydamasis dantis?“ Galite klausinėti įvairiausių da­
lykų, žinoma, laikas, apie kurj klausiama, turi 6ūti dar
neseniai praėjęs. Dažniausiai atmintis labai toli nesie­
kia.

Pavyzdžiai
Ką darei
* prieš vakare eidamas miegoti?
* prieš šiandien rytą atsikeldamas?
* prieš eidamas j darželį?
* prieš pusryčiaudamas?
* prieš eidamas žaisti?
* prieš tai, kai pas tave atėjo svečių?

99
 Ką dariau šiandien?

♦ • M «». o B
Vakarėjant su vaiku galima pasikalbėti apie praėjusią
dieną. Vaikas bando prisiminti, ką jis dieną nuveikė ir
patyrė, ką jis darė savo malonumui, o ką privalėjo pada­
ryti. Vaikas turėtų viską papasakoti ne padrikai, o iš
eilės.

100
 Valgio spalvos

t-'M °

Pirmiausia su vaikais pakalbėkite apie tai, ką jie

šiandien valgė pusryčiams arba pietums. Tegul jie
pasako ir kiekvieno patiekalo spalvą. Dabar paklaus­
kite vaikų, ar jie valgė ką nors geltono ir kas tai buvo...
Galite tęsti žaidimą su visomis spalvomis.

101
 Metų laikai

t • f ♦ ® ®

Pakalbėkite su vaiku apie keturis metų laikus ir drauge

pasvarstykite, ką ypač malonaus galima daryti pava­
sarį, vasarą, rudenį ir žiemą.

102
 Vardijimas

♦* t * A '.'d "b
Labai greitas žaidimas.
Užduokite klausimus, pavyzdžiui, tokius:
* Kokias žinai spalvas?
* Kas gali skristi?
* Ką galima apsivilkti?
* Kas valgoma pusryčiams?
* Kokie naminiai gyvūnai tau patinka?
* Išvardyk gyvūnus, kurie gyvena tik zoologijos sode.
* Kokie žvėrys gyvena miške/vandenyje?
* Išvardyk gyvūnus, kurie yra mažesni/didesni už tave.
* Išvardyk gėles, žydinčias pavasarį, vasarą, rudenį?

* Kokius žinai vaisius?

* Kokie vaisiai auga sode?
* Kokie daiktai, kuriuos tu žinai, yra pagaminti iš
medžio, metalo, plastiko?..

103
 Taip arba ne?

t-11 W ° s
Užduokite vaikams klausimus, j kuriuos jie gali atsakyti
tik „taip“ arba „ne“. Maišykite pakaitomis paprastus ir
sudėtingesnius klausimus. Galima užduoti ir juokingų
klausimų.

Pavyzdžiai
* Ar galima valgyti makaronus?

* Ar katė gyvūnas?
* Ar actas saldus?
* Ar bananai raudoni?
* Ar berniukai dėvi sijonus?
* Ar pelės mūvi kelnes?

104
 Teisingai ar klaidingai?

f. H " 6 " ' b

Suformuluokite teiginius, susijusius su esančiais vai­

kais ir aplinka. Vaikai turi atsakyti atitinkamai „teisingai!“
arba „klaidingai!“

Pavyzdžiai
* Visi berniukai mūvi džinsus.

* Visos mergaitės yra šviesiaplaukės.

* Visi vaikai yra su plaukais.
* Šiame kambaryje yra viena lempa.
* Šiame kambaryje yra dešimt langų.
* Šioje aikštėje auga du medžiai.
* Manuelis guli ant grindų.
* Stefi stovi ant galvos.

105
 Kas įvyko anksčiau?

Reikės paveiksliukų

Paruoškite paveikslą, kuriame pavaizduoti du arba

daugiau asmenų. Pakalbėkite su vaikais apie tai, kas
vyksta paveiksle ir užduokite klausimus, pavyzdžiui:
„Kokia mažosios mergaitės plaukų spalva?“, „Ką vyras
laiko rankoje?“ ... Paraginkite vaikus papasakoti, kas
galėjo būti anksčiau ir kas, galimas daiktas, jvyks
dabar.

106
 Pirštų teatras

t ♦ e * - ° ..
Reikės daž4

Vieną arba du vaiko pirštus išpieškite veideliais ir tegul

vaikas išpiešia Jūsų vieną arba du pirštus. Dabar galite
žaisti pirštų teatrą: senelis ir du anūkai, juokdarys,
mokytojas ir trys įžūlūs mokiniai irt. t. Jie gali plūstis,
juoktis, skųstis ir guostis.

107
 Istorijos, kuriose dalyvaujama kartu

Papasakokite istoriją su kuo daugiau žodžių, pagal

kuriuos vaikai galėtų veikti. Galėtų būti tokie žodžiai:
bėgti (vaikai bėga vietoje), trypti, šokinėti, krebždėti,
ploti, zyzti, pūsti, švilpti, mojuoti...

Tad pasakokite istoriją ir patys kaskart darykite

atitinkamą garsą arba judesį. Vaikai viską daro kartu.

Pavyzdys
Kartą Hansis išėjo (!) iš namų. Jis buvo labai gerai
nusiteikęs ir visą laiką švilpavo (!). Staiga jis išgirdo
greta dūzgiant (!) bitę. Pagautas smalsumo jis nubėgo (!)
paskui bitę. Čia jis užkliuvo(!) už šaknies. Hansio
širdelė iš baimės ėmė smarkiai plakti (!). Staiga jis
išgirdo kažką juokiantis (!). Tai buvo jo draugas Mak­
sas, kuris jam linksmai pamojavo (!).

108
 Įsivaizduojamas pasivaikščiojimas

f- M & .....iŠ""
Paraginkite vaikus užsimerkti. Pakvieskite juos į
pasivaikščiojimą, kuris vyksta tik mintyse. Apibūdinkite
kelią, kuriuo einate, pavyzdžiui taip:
„Mes einame ilga gatve, abiejose jos pusėse auga
medžiai, tada mes darome posūkį ir matome šulinį,
einame toliau, kol ateiname...“ Vieta, kurioje Jūs
sustojote, gali būti žaidimų aikštė, parkas, transporto
mazgas, savitarnos parduotuvė. Paklauskite vaiko,
kokius garsus Jūs čia girdite ir tegul jis tuos garsus
pavaizduoja.

\ B K R R ••

109
 Fantastiška kelionė

t - ii " b'"
Pakvieskite vaiką aplankyti zoologijos sodą, pakeliauti
autobusu, j mišką... Pirmiausia iš kelnių kišenės išsi­
traukite tariamą autobusą, džipą arba ką nors pana­
šaus. Tegul jis vaiko akyse tampa dideliu, ir savo ranko­
mis parodykite jo naująjį didumą. Įdėkite nematomus
langus bei duris ir pakvieskite vaiką įlipti. Dabar tikrąja
to žodžio prasme prasideda fantastiška kelionė. Jūs
drauge matote kitus automobilius, pėsčiuosius, didelį
šunį arba liūtą, raganosius, driežus. Pabandykite drau­
ge su vaiku viską pavaizduoti pantomimiškai. Žinoma,
tai visiems suteiks be galo daug džiaugsmo.
Fantastinė kelionė gali tapti ir spėjimų žaidimu. Vieni
ką nors pavaizduoja, kiti - atspėja.

110
 Kas buvo?..

t- M & • ° B
Šio žaidimo principą pirmiausia apsvarstykite su vai­
kais. Pradėkite pasakoti istoriją, tarkime, tokią: „Nese­
niai bėgiojau po mišką ir ką staiga pamačiau?“ Vienas
iš vaikų atsako, pavyzdžiui, taip: „Namą“ . Visi vaikai
klausia: „Kas buvo name?“ Kitas vaikas atsako, pavyz­
džiui: „Spinta“. Visi klausia: „Kas buvo spintoje?“ Kitas
vaikas atsako maždaug taip: „Dėžė“. Visi vaikai klau­
sia: „Kas buvo dėžėje?“ Kitas vaikas galėtų atsakyti:
„Dėžutė“. Visi klausia: „Kas buvo dėžutėje?“ Ir kitas
vaikas užbaigia: „Saldainiai“. Visi sako: „Mmmh!“
Su šiuo tekstu žaidimą galima žaisti dažniau. Tačiau
galima ir kita sakinių seka, pavyzdžiui:
* Sodas - medis - lizdas - paukštis - pyp!
* Miestas - kepykla - krosnis - pyragas - mmmh!

111
 Melagingų istorijų pasakojimas

t* 1 1 " o ' n
Papasakokite vaikui istoriją, kurią jis gerai žino. Tačiau
įterpkite daugybę mažų melagysčių, pavyzdžiui: „Snie­
guolė turėjo nuostabius šviesius plaukus“, arba „Ji
nuėjo prie penkių kalnų“ . Vaikas, pastebėjęs klaidą,
turi kaskart sušukti: „Netiesa!“
Jeigu žaidžia daugiau vaikų, tikrai kiekvienas norės
būti pirmuoju, sušunkančiu: „Netiesa!“

112
 Dėmesio!

t-M ««• ° O
Papasakokite vaikui istoriją, kurioje pasitaiko kelių
eismo situacijų. Pasakykite vaikui, kad jis, kai jam
būtina labai atidžiai klausytis, kaskart sušuktų „Dėme­
sio!“

Tai atrodo maždaug taip:

Suaugęs: „Markas nori aplankyti savo draugą. Jis jau
gali eiti vienas. Nedidelę kelio dalį jis gali eiti šaligatviu.
Paskui jam reikia pereiti gatvę“ .
Vaikas: „Dėmesio!“
Šioje vietoje galite pakalbėti su vaiku apie tai, kur slypi
pavojus ir kaskart vaikas turi teisingai elgtis šioje situa­
cijoje. Bet Jūs galite atsisakyti išsamesnio pasakojimo
ir sustoti pasakę: „Dėmesio!“

8—80

113
 Gyvūnų poilsis

t * 11.... iš'.'6
Pakalbėkite su vaikais apie tai, kaip atsipalaiduoja
žmonės, pavyzdžiui, miegodami, ilsėdamiesi, skaity­
dami, žiūrėdami televizorių irt. t. Tada perkelkite pokal­
bį į gyvūnų pasaulį ir leiskite vaikui pavaizduoti tam
tikrą gyvūną. Dabar visi svarsto, kaip šis gyvūnėlis
atsipalaiduoja, pavyzdžiui, ištiesdamas visas keturias
kojas, grauždamas kaulą arba susirangydamas.
Pavaizduokite įvairius gyvūnus.

114
 Kaip?

Užduokite vaikams įvairiausius klausimus „Kaip?“, kad

jiems tektų įtemptai pagalvoti.

Pavyzdžiai
* Kaip galima nuvykti į kitą miestą/kitą šalį?
(automobiliu, traukiniu, lėktuvu, autobusu,
pėsčiomis, arkliu...)
* Kaip tu gali su kiekvienu kalbėti? (garsiai, tyliai,
telefonu, draugiškai, piktai...)
* Kaip galima žaisti esant gražiam orui? (smėlio dėžėje,
su kamuoliu, žaidimų aikštelėje...)
* Kaip galima dainuoti? (garsiai, tyliai, neteisingai,
teisingai, gražiai, juokingai...)
* Kaip galima virti bulves? (supjaustytas šiaudeliais,
su lupenomis, trintas, keptas...)
* Kaip galima atsisveikinti? (sakyti „iki pasimatymo“ ,
„iki“, pamoti, paduoti ranką, pasakyti „sudie“ ,
apsikabinti, pasibučiuoti).

115
 Kas bus antras?

t* f ♦ °
Laukiant dažnai būna linksma, kai kas nors svarsto,
kaip atrodytų tas, kuris įeina į kambarį, praeina pro
lempą/tvorą, važiuoja gatve ir 1.1.

Galima spėlioti, pavyzdžiui:

* Tai bus vyras.
* Tai bus žmogus rudais plaukais.
* Asmuo, mūvįs geltonas kelnes.

116
Arbatinukas, greitakalbė ir juokingi
eilėraštukai
Kalbos žaidimai mažiems ir dideliems

117
 Žaidimai pirštais

t - 1 1 ' o b

Priklausomai nuo vaikų amžiaus jie gali rodyti pirštų

žaidimus, „pademonstruoti“ ant kito vaiko pirįįų arba
gali patys kartu žaisti.
Dar vis labai populiarus šis paprastas eilėraštukas,
deklamuojamas liečiant vieną pirštą po kito:
Tai yra nykštys,
šitas purto obuolius,
šitas juos surenka,
šitas namo parneša,
o šis, pats mažiausias, visus suvalgo.
O šis eilėraštukas sakomas sulenkiant arba ištiesiant
pirštus:
Nykšty, palink,
smiliau, išsitiesk,
vidurini, pasilenk,
bevardi, pasikelk,
mažyli, nusilenk.

118
 Jojimo ant kelių žaidimai

t A. o
Žaidžiant šj žaidimą vaikas sėdi ant Jūsų kelių, atsisu­
kęs veidu j Jus. Jūs jj tvirtai laikote, ritmiškai sūpuojate
kojomis ir sakote arba dainuojate skaičiuotę ar
daineles, pavyzdžiui, tokias:
Opa, opa, raitelis,
Vos nuvirtęs, šaukia jis,
Kai j griovį įkrenta,
Varnos tuoj apkramto jj,
O j balą krisdamas,
Pliumpt, padaro raitelis.
(Jums ištarus „pliumpt“ , vaikas pamažu krinta atgal,
žinoma, Jūs jį sugaunate rankomis.)
Šitaip joja damos,
šitaip joja damos.
(Vaikas atsargiai pasukamas dešinėn ir kairėn.)
Šitaip joja ponai,
šitaip joja ponai.
(Vaikas papurtomas kiek smarkiau.)
Šitaip joja valstietis,
šitaip joja valstietis
Bumpt!
(Vaikas smarkiai pasūpuojamas pirmyn ir atgal, ir
pagaliau „numetamas".)

119
 Plojimai

t- t t i» . O »

Paplokite, ritmiškai kalbėdami, pakaitomis savo ranko­

mis ir į vaiko rankas.
Šunelis loja „au au au“ ,
Katytė miaukia „miau miau miau“,
Karvytė mykia, avytė bliauna „me“ ,
o gaidelis gieda.
Žinoma, galima ploti ir pagal kitus ritmiškus eilėraš­
tukus.

KO -
KO KO KO
G<P...
X
C IP -

120
 Plojimas pagal skiemenis

♦•f t ° ©
Pirmiausia Jūs pabandykite suploti rankomis pagal
skiemenis. Tada pasakykite žodį ir paraginkite pirmąjį
vaiką suploti pagal skiemenis. Tada tai daro visi iš eilės.
Dabar jau vaikai gali vieni kitiems duoti užduotis.

Pavyzdžiai
* Mokykla: trys skiemenys, tad suplojama tris kartus.

* Namas: suplojama du kartus.

* Šuo: suplojama vieną kartą.

121
 Arbatinukas

t -11 o b

Žaidžiant šj žaidimą, reikia atspėti žodj, turintį dvi reikš­

mes, pavyzdžiui, „gaidys“ (paukštis-vėjarodis). Du
žaidėjai susitaria, žinoma, kitiems negirdint, dėl tokios
sąvokos ir pasiskirsto „vaidmenimis“.

Žaidimas galėtų vykti taip:

1- as vaikas: Mano arbatinukas yra gyvūnas.
2- as vaikas: Mano arbatinukas yra daiktas
1- as vaikas: Mano arbatinukas yra margas.
2- as vaikas: Mano arbatinukas dažniausiai vienspalvis.
1- as vaikas: Mano arbatinukas turi gražią uodegą.
2- as vaikas: Mano arbatinukas rodo kryptį...

Išsprendus šią mįslę, kiti du vaikai vėl pradeda žaidi­

mą.
Paprastus „arbatinukus“ gali atspėti ir mažesnieji
vaikai. Pagal galimybes jie patys turėtų tai pavaizduoti.

Pavyzdžiai
Koja (kūno dalis - stalo koja), plunksna (paukščio -
rašymo plunksna...)

122
 Mįslių įminimas

H ! a *, o ' " r

Vaikams labai patinka minti mįsles. Tik jos turi atitikti

vaiko amžių. Į pokštaujančius klausimus mažesniems
dar sunku atsakyti. Čia labiau tinka „rimtos“ mįslės,
pavyzdžiui:

Kokia plunksna nerašo?

Atsakymas: paukščio.

Kas tai: turi kepurę, bet neturi galvos?

Atsakymas: grybas.

Kas keliauja, neišeidamas iš namų?

Atsakymas: sraigė.

Jis sėdi ant stogo ir rūko,

nereikia jam nei pypkės, nei tabako.
Atsakymas: kaminas.

Kai kurie vaikai, netgi mažesni, gali ir patys sugalvoti

mįslių.

123
 Sąvokų atspėjimas

t- l t... fi. o""o

Tegul vaikas paaiškina įvairias sąvokas, kurias Jūs jam
pasakote. Pavyzdžiui:
Jis yra geltonas ir storas, o vidury turi įdubą.

Galite susitarti, kad aprašomasis daiktas yra matomas.

Tačiau Jūs galite atsižvelgti j vaikų prisiminimus bei
užduoties sudėtingumą ir duoti tokias nuorodas:
* Sąvoka, kurią reikia atspėti, yra mūsų sode.
* Mes esame savitarnos parduotuvėje.
* Ji šiek tiek susijusi su futbolu.

124
 Aš galvoju apie vaiką, kuris...

t • ' * • ' " ' £ • ' b ' " b

Pradėkite pasakojimą „Aš galvoju apie vaiką, kuris...“

Išvardykite šio vaiko būdo ypatybes ir išorinius požy­
mius, pavyzdžiui:
* Jis mielai avi sportiniais bateliais.
* Jis labai greitai bėga.
* Jis nemėgsta daug kalbėti.
* Jis mėgsta juoktis.
Vaikai bando atspėti, apie kurį iš jų kalbama.

125
 Profesijos atspėjimas

Remdamiesi rankų judesiais, papasakokite apie tam

tikrą profesiją, ir vaikai tegul atspėja.

Pavyzdžiai
* Jis daug bendrauja su vaikais. Jis moko kitus. Kartais
būna griežtas. Jis užduoda namų darbus. (Mokytojas)
* Ji dirba parduotuvėje. Jai tenka nuolat stovėti.
Dažniausiai ji būna draugiška. Ji bendrauja su
klientais. (Pardavėja)

Kitos galimos profesijos:

Kepėjas, kunigas, valstietis, lakūnas, mūrininkas...

Jūs galite užduoti atspėti profesiją tipiškais rankų ir

kūno judesiais.

126
 Žmonių atspėjimas

♦ 1 1 išfc*O B
Paraginkite vaikus atspėti, apie kuriuos gimines ir drau­
gus Jūs pasakojate, pabrėždami jiems būdingas sa­
vybes, išvaizdą, posakius.

Pavyzdžiai
* Ji visuomet sako: „Taip, žinoma!“
* Ji yra šiek tiek vyresnė.
* Ji dažnai atneša ko nors skanaus.

127
 Gyvūnų atspėjimas

M i... fi-o" o
Papasakokite apie gyvūną, remdamiesi jo išvaizda ir
savybėmis. Tegul vaikas atspėja.
Jei vaikas nori, galite pasikeisti vaidmenimis ir pats
atspėti.

Pavyzdys
Mano gyvūnas yra margas.
Jis gali skristi.
Jis mažesnis už mano ranką.
Jis neskleidžia jokių garsų.
Vasarą jis mielai ieško gėlių.
(Drugelis)

128
 Ėjo valstietis į miestą

i t ...... £ ’ ° ''
Visi vaikai sėdi ratu. Pasiremdami pavyzdžiu, pirmiau­
sia paaiškinkite žaidimo principą. Pradėkite nuo isto­
rijos: „Valstietis ėjo j miestą. Valstietis ėjo į miestą. Žmo­
na“ . Šalia Jūsų sėdintis vaikas tęsia: „Valstiečio žmona
ėjo j miestą. Valstiečio žmona ėjo į miestą“. Jūs sakote:
„Vaikas“. Kitas vaikas tęsia istoriją: „Valstiečio žmonos
vaikas ėjo j miestą. Valstiečio žmonos vaikas ėjo į mies­
tą“ . Toliau prisideda „šuo“ ir „uodega“ .

Dėmesio
Nuo vaikų amžiaus priklauso sakinių ilgumas ir žodžių
pasirinkimas.

129
 Gimtadieniui norėčiau:

t* f t ° B

Vaikai susėda ratu. Vienas vaikas pradeda: „Gimta­

dieniui norėčiau...“ Kitas vaikas kartoja pirmojo norą ir
prie jo prideda savąjį. Gali atsirasti tikrai juokingi
vardijimai, pavyzdžiui:
Savo gimtadieniui norėčiau lėlės, kompiuterio, gyvatės,
knygos...

Patarimas
Žaidimą galima pakaitomis žaisti ir dviese.

130
 Sakinių pratęsimas

♦* 1 1 ' ' & • ° »

Šis žaidimas žaidžiamas panašiai kaip „Gimtadieniui
norėčiau...“, tik yra sudėtingesnis, nes čia netik reikia
sakinį išplėsti, bet ir pakeisti jo turinį.

Pavyzdys
1 vaikas: šuo
2 vaikas: šuo šiandien
3 vaikas: šuo šiandien pačiupo...

Patarimas
Šį žaidimą taip pat galima pakaitomis žaisti dviese,
pavyzdžiui, suaugusiam ir vienam vaikui.

131
 Aš mielai...

f t & • ° #

Tai sakiniai, kurie visi drauge prasideda „Aš mielai...“

Sakykite, pavyzdžiui, „Aš mielai pirkčiau plytelę šoko­
lado“ . Tada pirmas vaikas sako: „Aš mielai pirkčiau
vieną gabaliuką kramtomosios gumos“. Kitas tęsia: „Aš
mielai pirkčiau čiulpiamą saldainį“ . Ir taip toliau, kol
visi vaikai pasisako.

Galima ir kitokia žaidimo pradžia:

* Aš mielai važiuočiau į Miuncheną...
* Aš mielai užsimaučiau kelnes...
* Aš mielai suvalgyčiau obuolį...
* Aš mielai laikyčiau kiškį kaip namų gyvūną...
* Aš mielai pasiimčiau iš zoologijos sodo dramblį...
* Aš mielai padovanočiau mamai knygą...

132
 Sakinio užbaigimas

į . f V " O " B

Parodykite vaikams, kaip tai daroma, remdamiesi

paprastais pavyzdžiais, tarkime „Aš valgau duoną,
kadangi...“ Vaikai tikriausiai atsakys: „... kadangi ji man
skani“ arba „... kadangi aš alkanas“, arba... kadangi
ji yra gera“ . Dabar pradėkite kitus sakinius, o vaikai
tegul juos pabaigia, pavyzdžiui, „Aš labiausiai mėgstu
žaisti sode, nes...“ arba „Aš laukiu savo gimtadienio,
nes...“, arba „Aš norėčiau turėti naminį gyvūną, nes...“

133
 Mes perkame

♦ t t.....&•o n
Pakalbėkite su vaikais apie įvairias parduotuves:
savitarnos, kanceliarinių prekių, avalynės, drabužių,
duonos, mėsos parduotuves, vaistines, knygynus...

Tada kartu pagalvokite, ką atitinkamose parduotuvėse

galima nusipirkti. Skaičiuojamas laikas. Vienas vaikas
pradeda: „Duonos gaminių parduotuvėse galiu nusi­
pirkti bandelių, duonos, cukrinių riestainių, pyragaičių,
saldumynų...“ Po tam tikro, iš anksto sutarto, laiko jis
baigia vardinti ir pradeda kitas vaikas: „Kanceliarinių
prekių parduotuvėje galiu nusipirkti...“ Jei šis žaidimas
žaidžiamas iš eilės kelias dienas, vaikams kyla vis
daugiau minčių.

134
 Savaitės dienos ir mėnesiai

t* 1 1 as- o n
Kartu su vaikais išvardykite septynių savaitės dienų
pavadinimus, pirmiausia choru, paskui tegul vaikai
pabando po vieną. Kai tai jau labai gerai pavyks, sa­
vaitės dienas galima išvardyti atvirkščiai. „Kokia diena
ateina po penktadienio? Šiandien yra... Kokia diena
buvo vakar?“ Priklausomai nuo amžiaus, vaikai gali ir
tarpusavyje klausinėti.
Panašiai daroma ir su mėnesių pavadinimais.

Dėmesio
Žinoma, tik nereikia vaikų barti!

135
 Sakinių sudarymas

t* M ° «
Pasakykite du šiek tiek susijusius žodžius, pavyzdžiui:
„Vaikas“ ir „duona“ . Dabar sudarykite sakinį, pavyz­
džiui: „Vaikas valgo duoną“ . Dabar vėl pasakykite du
žodžius, kurie panašiai susiję, pavyzdžiui: Tėvas -
pyragas, šuo - mėsa, katė - pienas, mama - kava ir
paraginkite vaikus sudaryti po sakinį.
Jei vaikai jau kiek pažengę į priekį, jiems galite padidinti
žodžių skaičių, pavyzdžiui:
* Vaikas - medis - paukštis
* Vyras - kibiras - šulinys
* Senelis - automobilis - restoranas

136
 Pašok aukštyn!

t- l t ea. b
Parinkite tam tikrai temai tris žodžius, pavyzdžiui:
tema „miškas“ - genys, kiškis, skruzdėlynas.

Paaiškinkite vaikams, kad Jūs papasakosite jiems

istoriją, kurioje šie trys žodžiai nuolat pasitaiko. Pasa­
kykite jiems, kad Jums ištarus vieną iš šių žodžių, jie
pašoktų aukštyn. Jei savo istoriją papasakosite taip,
kad šie minėti žodžiai pasitaikys labai dažnai, bus labai
linksma.

137
 Spalvų ieškojimas

t- f t &
Šis žaidimas vėlgi susijęs su tam tikros spalvos daiktų
suradimu. Jūs sakote: „Į vietas - pasiruošę - marš!“ ir
iškart skelbiate spalvą. Pasakius „raudona“, kiekvienas
vaikas turi kambaryje surasti ir paliesti kuo daugiau
raudonų daiktų. Kad būtų linksmiau, vaikai turi nuo
daikto prie daikto striksėti. Po valandžiukės Jūs sušun­
kate „stok!“, ir vaikai ima vardyti paliestus daiktus. Kai
visi baigia, žaidimas pradedamas ieškant kitos spalvos
daiktų.

138
 Žodžių papildymas

t• *t ia-° *
Pavyzdžiais paaiškinkite vaikui, kaip vyksta žaidimas.
Jūs pasakote žodį, o vaikas jį papildo padarydamas
sudurtinį žodį.

Pavyzdžiai
* Paukštis - vaikas papildo:

paukštšunis, paukštvanagis,
paukštgaidis...
* namas
* galva
* pėda ir 1.1.

Jei yra daugiau vaikų, jie gali

sudarinėti žodžius varžyda­
miesi, kuris suras žodį grei­
čiausiai. Kuris suras daugiau­
V siai žodžių? Žinoma, galima ir
be varžybų. Kiek žodžių rasi­
me drauge?

139
 Prasideda...

t-lt fi. o n
Atmintinai sakykite abėcėlę, kol vienas iš vaikų sušuks
„stok!“ Dabar garsiai paskelbkite atitinkamą raidę. Visi
bando surasti šia raide prasidedantį gyvūno pavadi­
nimą, maisto prekę, drabužį ar kūno dalį.

Pavyzdys
Raidė „M“ : musė - miltai - megztinis - mentė

Žinoma, galima surengti ir varžybas. Tas, kuris pirmasis

pasako sąvoką, gauna tašką. Geriausiai būtų, jei Jūs
žymėtumėte kiekviename raunde gautus taškus.

140
 Pabaiga tampa pradžia

t* t t ° ffl
Remdamiesi pavyzdžiais, paaiškinkite vaikams, kad
reikia surasti žodį, prasidedantį paskutiniojo žodžio
paskutine raide.

Pavyzdys
Paukštis - silkė - ėsti - ieva - auksas...

141
 Koks tavo vardas?

t* t ♦ j&. o n
Šiame žaidime vaikas turi išvardyti kuo daugiau daiktų,
kurie prasideda tokia pat raide kaip jo vardas. Pavyz­
džiui:

Koks tavo vardas? - Saulius.

Ką labiausiai mėgsti valgyti? - saldainius.
Kokius mėgsti gyvūnus? - smauglius.
Kokių gyvūnų nemėgsti? - skruzdėlių.
Ką mėgsti daryti? - svajoti.
Ko nemėgsti daryti? - skubėti...
VT>,.

142
 Rimavimas

t -11 6-o b
Paraginkite vaikus tapti poetais ir rimuoti. Pasakykite
žodį ir pirmiausia pats surimuokite. Tada tegul vaikai
suranda kuo daugiau rimuojamų žodžių.

Pavyzdžiai
* Puodelis - senelis - paukštelis - vaikelis...

* Kasa - rasa - basa - sausa...

* Žiūrėti - plepėti - čiaudėti - ravėti...

Galite užduoti ir tokius klausimus:

* Kokio gyvūno pavadinimas rimuojasi su žodžiu
„aukštis“?
* Kokio gyvūno pavadinimas rimuojasi su žodžiu
„burnelė“?
* Kokia veido dalis rimuojasi su žodžiu „pupos“?

143
 Mano vardas prasideda...

........ M .......... m - . ° .........................

Reikės kamuolio

Vaikai sėdi ratu. Dabar Jūs nuridenkite kamuolį prie

vieno iš vaikų ir paklauskite: „Koks tavo vardas?“
Vaikas, pagavęs sviedinį, atsako, pavyzdžiui, taip:
„Mano vardas Mantas“. Dabar Jūs paklauskite: „Kokia
raide prasideda tavo vardas?“ Ir vaikas atsako: „M“ .
Kamuolys vėl sugrįžta pas Jus arba prie kito vaiko,
kuriam užduodami abu klausimai. Žaidimas tęsiasi, kol
visi vaikai pasisako.

Dėmesio
Būtina atsižvelgti į vaikų amžių!

144
 Juokingi eilėraštukai

f• f t & • ° ©
Galima rimuoti trumpus sakinius ir tada išeina nesą­
monės. Tad pasakykite sakinį, pabrėžkite rimuojamą
žodį ir vaikai tegul suranda juokingą tęsinį.

Pavyzdžiui
* Mano kepurė raudona. - Aš ją valgau su duona.

* Aš paukštelį pamačiau. - Jisai čiulba au au au.

10-80

145
 Vardų rimavimas

ft O B
Vaikams labai patinka, kai pasakojimuose pasitaiko jų
vardai. Kodėl nesurimavus jų eilėraštuke? Neturi jokios
reikšmės, jei eilėraštukas beprasmis.

Pavyzdys
* Tai yra Aleksiukas,

jisai - geras mokinukas.

arba
* Gabriele, Gabriele,
Kam nuskynei šitą gėlę?

arba
* Bėgo Ona į darželį
ir sutiko ten paršelį.

146
 Greitakalbė

♦ • l t ° ©

Su tokiomis greitakalbėmis vargo turi ne tik vaikai. Bet

kaip tik todėl jos sukelia daug juoko.

Šešios žąsys su šešiais žąsyčiais.

Vidur prūdo pluta plūduriuoja.

Geri vyrai gerą girą girioj gėrė gerdami gyrė.

Keturi ant keturių.

Keturi laukia keturių.
Keturi atėjo, keturi nuėjo, keturi liko.

Atėjo kudubudu,

147
 Mokymasis atmintinai

t - i t ......tel. o ' B
Daugelis vaikų lengvai ir greitai išmoksta atmintinai
mažus tekstus, pirmiausia, jeigu jie rimuojasi. Tad
padeklamuokite trumpą eilėraštuką ir kartokite su
vaikais tol, kol jie išmoks.
Eilėraštuko pavyzdys: ^ a
Ei, arklįukai!

Kur jūs skubate

Mes per dykumą Ę y jSSŽOz7

Dėmesio
Negali būti jokio muštro! Svarbiausia, kad tai teiktų
džiaugsmo.

148
Pasakę „trys“, turi atsisėsti
Žaisdami mokomės skaičiuoti

149
 Skaičiuojame viską

♦ • l t.... &.'o" n
Skaičiuoti galima įvairiai:
* Kiek gėlių vazonų yra kambaryje?
* Kiek vaikų turi garbanotus plaukus?
* Kiek kambaryje yra langų?
* Kiek paveikslų kabo ant sienos?
* Kiek vaikų mūvi raudonas kojines?
* Kiek juostelių yra ant tapetų?
* Suskaičiuok žmones kambaryje!
* Suskaičiuok (laisvas) kėdes!
* Suskaičiuok lapus ant tapeto!

Patarimas
Vaikai, kurie dar nemoka skaičiuoti, gali parodyti j
atitinkamus daiktus.

150
 Skaičiavimas važiuojant automobiliu

B
Važiuojant automobiliu arba traukiniu kelionę galima
paįvairinti skaičiuojant:
* Suskaičiuok visus bažnyčių bokštus, kuriuos matai!
* Suskaičiuok upes, tiltus, krioklius, ežerus, pilis, vėjo
malūnus!..
* Kiek mėlynų, raudonų, juodų... automobilių važiuoja
mums priešais, mus pralenkia?

Tokius skaičiavimo žaidimus beveik visuomet galima

surengti kaip varžybas:
vienas vaikas per penkias minutes iki kito plento irt. t.
suskaičiuoja visus geltonus automobilius, kitas - visus
juodus. Kuris suskaičiavo daugiau?
Vienas vaikas skaičiuoja pilis, kitas - tiltus. Kuris
suskaičiavo daugiau?

151
 Pasakęs „trys“ turi atsisėsti

t♦ °
Vaikai stovi arba sėdi ratu ir išsiskaičiuoja: 1-2-3. Tas,
kuris pasako „trys“ , turi atsisėsti. Paskui vėl išsiskai­
čiuojama iki trijų, vėl pasakęs „trys“ atsisėda.

Žinoma, priklausomai nuo vaikų amžiaus ir sugebėjimų,

galima imti ir didesnius skaičius.

152
 Judesių skaičiavimas

•-lt 6 -°
Pirmiausia su vaikais pakalbėkite, kokiu būdu galima
judėti: einant, šokinėjant, striksint, sukantis, šokčiojant
ant vienos kojos, sėlinant pirštų galais...

Duokite įvairias užduotis:

* Nueik tris žingsnius!
* Dukart šoktelėk viena koja!
* Penkis kartus apsisuk!
* Keturis kartus sėlink pirštų galais!

Priklausomai nuo vaikų amžiaus, judesiai gali būti

sudėtingesni, o skaičiai didesni.

153
 Kortų „rūšiavimas“

.... m ]] a * - o '
Reikės kortų kaladės

Drauge su vaikais apžiūrėkite kortų kaladę, kartu

išrūšiuokite kortas. Paaiškinkite vaikams, apie kokį
skaičių kalbama. Kiekvienas vaikas gauna po kortą su
skaičiais. Vaikai bando išsirikiuoti eilės tvarka pagal
kortas. Jei tai pavyksta, Jūs vėl surenkate kortas, iš
naujo išdalijate ir pagal komandą vaikai vėl išsirikiuoja.

Jeigu yra daug vaikų, galima surengti varžybas: kuri

grupė greičiausiai teisingai išsirikiuos?

154
 Kaulelio akučių skaičiavimas

.... i*. M .... & ................

Reikės dviejų kaulelių

Kiekvienas vaikas žaidžia dviem kauliukais, suskaičiuo­

ja akutes ir parodo iškėlęs aukštyn atitinkamą pirštų
skaičių. Galima užrašyti kiekvieno turo akučių skaičių,
tada jau bus nedidelės varžybos.

155
 Įvertinimas

i t -1 i " '« • ° o
Reikės įvairių daiktų

Pasiruoškite didesnį kiekį tam tikrų daiktų, pavyzdžiui,

saldainių, degtukų, skalbinių spaustukų, dantų krapš­
tiklių, žemės riešutų, akmenukų, karolių, sąvaržėlių...
Parodykite vaikams, pavyzdžiui, stiklainį su saldainiais
arba tūtelę, pilną žemės riešutų, ir tegul kiekvienas
atskirai įvertina kiekį. Galima užrašyti vaikų vardus ir
pažymėti kiekvieno jų vertinimą. Pabaigoje suskai­
čiuojama ir palyginama. Dažnai žaidžiant tokį vertinimo
žaidimą, galima ir čia pastebėti: darbas meistrą giria.

156
 Matavimas

t* t t °
Pakalbėkite su vaikais apie tai, kaip galima išmatuoti
daiktų ilgj. Jie tikriausiai pasakys, kad tam reikalinga
metrinė lazdelė. Paaiškinkite jiems, kad galima matuoti
ir pasitelkiant kūno dalis. Vaikams tikriausiai ateis į gal­
vą: žingsnio ilgis, pėdos ilgis, tarpas tarp abiejų plaš­
takų ištiesus rankas, tarpas tarp ištiesto nykščio ir smi­
liaus... Dabar kiekvienas matuos ilgius ir atstumus,
pavyzdžiui: nuo stalo iki spintos yra septyni žingsniai.
Arba: stalo plotis yra penki tarpai tarp nykščio ir vidu­
rinio piršto... Žinoma, matuojant vieną irtą patį nuotolį
būna skirtingi rezultatai.

157
 Žaidimai su skaičiais

iii.... i&.o c
Mažiesiems jau pats skaičiavimas yra įvykis. Jiems
pakanka pasakyti: suskaičiuok iki kiek moki.
Didesniems jau galima kelti sudėtingesnius reikala­
vimus.

Pavyzdžiai
* Garsiai skaičiuok vis praleisdamas vieną skaičių!

1, 3, 5,7
2, 4, 6, 8
* Garsiai skaičiuok, bet vardink tik visus dešimtukus!
10, 20, 30...

Kartais žaidėjui staiga sušukite „stok!“ ir pasakykite

kito vaiko vardą. Šis turi tokiu pat būdu skaičiuoti toliau.

158
 Skaičiavimas kitomis kalbomis

t- #t a . o n
Ir maži vaikai labai nori žinoti svetimų kalbų žodžius.
Per atostogas arba iš kitakalbių savo draugų jie gali
lengvai išmokti skaičiuoti iki dešimties. Tas žinias
galima nuolat atgaivinti.

ZW £\

159
Linksmi koncertai
Mes muzikuojame

160
 Bėk, bėk, bėk!

___ ♦ • M & • ° ..........................

Reikės: radijo,
kasetinio grotuvo arba kompaktinių diskų

Kelioms minutėms paleiskite groti muziką. Duokite vai­

kui užduotį tol bėgioti, kol trunka muzika - nesvarbu,
greitai ar lėtai, tačiau sustoti negalima!

161
 Judėjimas pagal muziką

.... t - i t..... l* ..... ..........

Reikės muzikos kasetės,
kompaktinio disko arba instrumentinės muzikos

Pagrokite kokią nors melodiją ir paraginkite vaikus

judėti. Leiskite vaikams patiems spręsti, kaip jie tai
darys, kad tik nekiltų grėsmės kam nors susižeisti arba
ką nors sugadinti. Kaitaliokite lėtą ir greitą ritmus.

Galite susitarti ir dėl tokių žaidimo taisyklių: kaskart,

kai muzika nutyla, visi sustoja tarsi sustingę. Muzikai
vėl užgrojus, visi vėl juda toliau.

162
 Linksmas dainavimas

t* t ♦ &
Tą pačią dainą dainuokite su vaikais įvairiausiais
būdais.
* greitai * lėtai
* garsiai * tyliai
* šnibždesiais * sėdėdami
* stovėdami * stovėdami ant vienos kojos
* gulėdami

163
 Au-au

....... » t ............ ą .........................

Reikės skarelės

Visi vaikai sėdi ratu, vienas užrištomis akimis sėdi vi­

dury. Vaikai rate dainuoja kokią nors žinomą dainą,
pavyzdžiui, „Plaukė žąselė“ . Viduryje sėdintis vaikas
staiga sako: „Stok!“ ir visi nustoja dainuoti. Dabar Jūs
lengvai palieskite kurio nors vaiko nugarą, o šis turi
pamėgdžioti kokio nors gyvūno garsą, pavyzdžiui, „au-
au“ arba „mū“ , arba „miau“ . Vaikas, sėdintis viduryje,
turi atspėti, kuris tai buvo. Jei jis teisingai atspėja, eina
pas kitus vaikus į ratą, o atspėtajam vaikui užrišamos
akys ir jis atsisėda rato vidury.

164
 Ko čia trūksta?

t* t ♦ o B
Kartu su vaikais sakykite įvairius eilėraščius arba dainų
tekstus, kuriuos šie jau moka. Dabar Jūs pats pasa­
kykite vieną iš šių eilėraščių praleisdami paskutinį eilu­
tės žodį. Vaikai su džiaugsmu užpildys spragas.

Pavyzdys
Plaukė žąselė per... (ežerėlį).

165
 Atspėkite dainą

t - 1 1 n
Niūniuokite vaikišką dainą arba paprasčiausiai pagal
tam tikrą melodiją dainuokite „la-la-la“ . Vaikai turi
atspėti, kokia tai daina. Dar kartą pradėkite iš pradžių
ir staiga liaukitės dainavę. Ar vaikai žinos, prie kokio
žodžio Jūs sustojote? Ir ar jie žinos, koks žodis bus po
šito?
Jūs galite su vaikais dainuoti
ir žinomas vaikiškas dainas,
palydldami dainavimą rit­
miškais plojimais. Po minu­
tės Jūs plokite jiems šias
melodijas nebedainuodami.
Iš plojimo ritmo vaikai turi
atpažinti, kokia tai daina.
Vaikai, kurie pasitiki savimi,
gali patys niūniuoti arba plo­
ti, o kiti vaikai arba suaugu­
sieji spėlioti.

166
 Sugalvokite dainelių žodžius

t- t* ts*- B
Kartu su vaikais galite žinomoms melodijoms sugalvoti
naujus tekstus.

Pavyzdžiai:
Mažas Mantas,
Mažas Lukas,
Jie abu linksmi
Maži vaikučiai.
Nesijuokęs juk nebūsi,
Tad paplokime katučių

* Visos mano antytės

* Paukšteliai kelia vestuves
* Lapute, tu pavogei žąselę
* Jonukas ir Grytutė
* Miegančioji karalaitė buvo graži mergaitė

Nebūtina labai meniškai eiliuoti, svarbiausia, kad vaikai

patirtų kuo daugiau džiaugsmo.

167
 Muzikinis laiko matavimas

.... t* t ♦.....š&..°..........
Reikės chronometro

Pakalbėkite su vaikais apie tai, kiek trunka minutė: ilgai

ar trumpai. Tada nustatykite chronometrą vienai minu­
tei ir kartu palaukite, kol jis suskambės. Dabar vaikai
tegul pasirenka mėgstamą dainą ir susitaria su Jumis
nustatyti chronometrą, pavyzdžiui, trims minutėms.
Dainą reikia dainuoti tol, kol suskambės laikrodis.

168
 Garsų atspėjimas

t> f t &
Pakalbėkite su vaikais apie garsus, kuriuos galite
padaryti, pavyzdžiui: plojant rankomis, spragsint pirš­
tais, pliaukšint liežuviu, trypiant kojomis, beldžiant j
kaktą ir 1.1.

Dabar vienas vaikas, visiems kitiems užsimerkus, daro

kokį nors garsą. Kuris teisingai atspėja, pats daro
garsą.

169
 Koncertas

11 6 . 0

Pakalbėkite su vaikais apie tai, kaip jie tik savo kūno

dalimis galėtų muzikuoti.

Pavyzdžiui
* ploti * plumpinti
* tapšnoti * spragsėti pirštais
* trepsėti
Tada dainuokite dainą, o kiekvienas vaikas tegul groja
skirtingu instrumentu, ir tada atrodys, tarsi tai būtų
tikras orkestras.

170
 Garsų atspėjimas

♦ - 11 [ n ]
§ € ^ Reikės įvairių daiktų

Paprašykite vaikų užsimerkti ir pabūti tyliai. Dabar

sukeikite įvairiausius garsus, pavyzdžiui, glamžykite
popierių, trinkite jį į kokią nors medžiagą, plokite ranko­
mis, čepsėkite, belskite į medį irt. t. Vaikai turi atspėti,
koks tai garsas.

Variantai
Vienas šio žaidimo variantų yra beldimas pieštuku į
įvairius daiktus ir medžiagas. Vaikai turi užsimerkti ir
susikaupti. Teisingai atspėjęs, pats ima belsti.
Daiktai, į kuriuos galima belsti: grindys, spinta, stalvir-
šis, lango stiklas, taurė...

171
 Atpažink garsą

.... t * 11......................
Reikės įvairių daiktų

Parinkite kelis daiktus, kuriais galima sukelti garsus,

pavyzdžiui, druskinę, mineralinio vandens butelį, dė­
žutę su pieštukais, uždarą indą, pilną monetų...

įsiklausykite su vaikais į atskirus garsus. Dabar vienas

vaikas, kitiems nematant, paima vieną iš tų daiktų ir
už durų sukelia garsus. Kiti bando atspėti, koks tai
daiktas. Pagal galimybes reikėtų tai leisti padaryti
visiems vaikams.

PLIUPT...
PUUKŠT-'^

172
 Kas kalba?

....... 1 1 ........... & ..........................

Reikės kasetinio grotuvo

Tegul visi vaikai j kasetinį grotuvą pasako tą patį sakinį,

pavyzdžiui: „Aš jau džiaugiuosi savo gimtadieniu“.
Tada paleiskite įrašą ir paprašykite vaikų atspėti, kuris
iš jų kalba. Vaikams paprastai labai patinka klausytis
įrašyto savo balso.

173
 Kiaušiniai vandenyje ir varškė su
vaisiais
Receptai mažiesiems virėjams ir mokslininkams

174
 Bandymas su popieriumi

_f; f t __!&• ° ............

Reikės dviejų lapų popieriaus

Paimkite du lapus popieriaus ir parodykite vaikams,

kad jie yra visiškai vienodi. Paraginkite vieną vaiką
suglamžyti vieną lapą. Dabar paleiskite abu lapus kristi
iš vienodo aukščio. Vaikai pastebės, kad suglamžytas
lapas greičiau pasiekia grindis nei kitas. Dabar drauge
paspėliokite, kodėl taip yra - ir galbūt sugalvosite kitų
panašių bandymų.

175
 Kiaušiniai vandenyje

t- M .fi.°
Reikės: dviejų stiklinių,
dviejų kietai virtų kiaušinių, druskos

| dvi visiškai vienodas stiklines pripilkite vandens, j

vieną stiklinę įberkite keturis šaukštus druskos ir mai­
šykite, kol druska ištirps. Dabar parodykite vaikams
du kietai išvirtus, nuluptus kiaušinius ir pirmiausia
paspėliokite: nugrims j dugną kiaušinis stiklinėje be
druskos ar ne? Tada įdėkite kiaušinį į tą stiklinę - jis
nugrims į dugną. Dabar pamąstykite, ar kiaušinis nu­
grims sūriame vandenyje ir įleiskite kiaušinį į stiklinę
su sūriu vandeniu. Kiaušinis plūduriuos. Vaikams atsi-
tokėjus iš nuostabos, galite pakalbėti su jais, kas atsi­
tinka, kai maudomasi sūriame jūros vandenyje.

176
 Ar jis plaukia?

Reikės: įvairių
daiktų, indo su vandeniu

Duokite vaikui įvairių mažų daiktų ir paraginkite išban­

dyti, plaukios jie ar nuskęs. Drauge su vaiku paspė­
liokite: trintukas plaukios ar nuskęs? O kaip bus su
mažu sviedinuku?

Daiktai, su kuriais galima atlikti bandymą:

šukos, muilinė, formelė, kempinė, moneta, muilas, kaš­
tonas, karoliukas, medžio gabaliukas, šaukštas, lapas,
plunksna, akmuo...

12—80

177
 Temperatūros matavimas

♦ M į i » . °

Reikės termometro

Parodykite vaikams termometrą ir pasakykite jiems,

kaip jis veikia. Dabar įpilkite j vieną dubenį šilto, j kitą -
šalto vandens. Pakaitomis su vaikais stebėkite, kaip
kyla ir krinta temperatūra.

178
 Oro judėjimas

.... 11 a * ............................
Reikės: šiaudelių
kokteiliams gerti, stalo teniso kamuoliukų,
kitų lengvų daiktų

Iš pradžių leiskite vaikams papūsti pro šiaudelį. Paskui

paraginkite juos pridėti delną prie šiaudelio galo, kad
jie pajustų orą. Tada tegul jie pūsdami pro šiaudelį
išjudina ant lygaus pagrindo (pavyzdžiui, stalviršio)
padėtus stalo teniso kamuoliukus. Jei pavyks, galima
tai pabandyti ir su kitais lengvais daiktais. Galbūt vaikai
patys galės pasakyti, su kuo tai susiję!?

179
 Darbas su lupa

Reikės lupos

Duokite vaikams lupą ir tegul jie patyrinėja savo aplin­

kos daiktus:
* pirštą, piršto nagą, plauką, mažą žaizdelę, šašą...
* lapą, žiedą, mažą gyvūnėlį...
* kilimo pluoštą, plunksną, akmenuką, snaigę...

180
 Varškė su vaisiais

_f ; t ♦ jž i...............
Reikės: varškės,
pieno,
įvairių vaisių
Tegul vaikas išmaišo iki tirštos masės varškę su tru­
pučiu pieno. Dabar kartu su juo smulkiai supjaustykite
įvairius vaisius (priklausomai nuo sezono) ir sumaišykite
juos su varške. Ypač skaniai viskas atrodo, kai varškė
sudedama j išskobtą ananaso puselę, žinoma, kartu
sunaudojant ir jo vaisių.

181
 Riešutų-šokolado kremas

............... f * 1 1 į s i .................................................

Reikės: sviesto,
maltų lazdyno riešutų arba migdolų,
kakavos, skysto medaus

Taip mėgstamą riešutų-šokolado kremą su vaikais

galite pasigaminti labai greitai. Suplakite sviestą iki
kremo tirštumo, įmaišykite į jį maltų lazdyno riešutų
arba migdolų, pridėkite truputį kakavos ir šiek tiek skys­
to medaus, viską dar kartą gerai išmaišykite - štai ir
viskas! Jei kremas kiek per kartus, pridėkite dar truputį
sviesto ir medaus, jei per saldus - įberkite žiupsnelį
kakavos.

182
 Dribsnių valgiai

♦ M a * ........................
Reikės:
avižinių dribsnių,
jogurto, medaus,
bananų, vanilinio cukraus
Iš avižinių dribsnių - kietų ar trapių - galima per minutę
pagaminti skanių gardumynų.
Tegul vaikas, pavyzdžiui, į indelį su jogurtu įdeda tru­
putį medaus, kelis šaukštus avižinių dribsnių ir viską
sumaišo. Štai ir turime medaus dribsnių!

Šakute suplakite putojantį bananų kisielių. Pridėję šiek

tiek vanilinio cukraus ir avižinių dribsnių, gausite
skanius ir saldžius bananų dribsnius.

Dribsnių valgius galima

greitai paruošti su varš­
ke, pienu, rūgpieniu,
marmeladu, kakavos
milteliais ir 1.1.

183
 Figūros iš tešlos

t* 11
Reikės: formelių, sūrio, dešros

Daugelis vaikų mėgsta prieš Kalėdas išpjaustinėti

tradicinius apvalius sausainiukus. Tačiau išpjaustinėti
galima ne tik tešlą, bet ir dešrą arba sūrį - maždaug 5
milimetrų storio griežinėliais. Tad kodėl j šaltų užkan­
džių lėkštę nesudėjus dešros ir sūrio žvaigždelių, na­
mukų, mėnulių arba širdelių, kuriuos vaikas su tokia
meile išpjaustė? Likučius, žinoma, reikia suvalgyti!

184
 Nosies testas

. . . . t * l t ........ t » * . ° ....................
Reikia: įvairių kvepiančių
daiktų, skarelės
Užriškite vaikui akis, kad jis tikrai negalėtų matyti. Jam
po nosimi pakiškite įvairių „kvepiančių" daiktų, pavyz­
džiui, česnako, svogūno, cinamono, maltų gvazdikėlių,
kavos, arbatos, kakavos, vanilinio cukraus, sūrio, laši­
nių, ramunėlių žiedų, mėtų arbatos, citrinos žievelę,
muilo gabaliuką, prinokusį vaisių, acto... Kartais ne taip
paprasta teisingai atspėti.

Jei žaidžia daugiau vaikų, „testuoti“ , linksmindami

publiką, gali vienas po kito.

185
 Liežuvio testas

♦ •lt °
Reikės: skarelės,
skalbinių spaustukų,
įvairių maisto produktų
Užriškite vaikui akis ir užspauskite nosį aptrauktu
skalbinių spaustuku. Dabar jam ant liežuvio vieną po
kito dėkite įvairius (valgomus!) maisto produktus.
Pačepsėjęs jis turi nuspręsti, kas tai.

Tinkamų maisto produktų pa­

vyzdžiai: garstyčios, cukrus,
druska, gabaliukas vaisiaus
arba daržovės, guminis meš­
kiukas, marmeladas, kakavos
milteliai, svogūnas, sūris...

186
 Pelytės iš gilių

t- Ii ............
Reikės: gilių,
ylos, vilnonio siūlo,
spalvoto popieriaus,
klijų

Jei Jūsų vaikas rudenį prisirinko gilių, galite kartu su

juo per kelias minutes pasidaryti pelyčių. Gilės
bukajame gale praduriama skylutė ir priklijuojamas
maždaug penkių centimetrų ilgio siūlas. Ausis nupieš­
kite popieriuje ir iškirpkite. Šiek tiek vyresnis vaikas
gali iškirpti pats. Tada priklijuojamos ausys, nupie­
šiamos akys ir nosytė. Tokiu būdu galima „sukurti“
daugybę spalvotų pelyčių.

187
 Kasos pynimas

*• 1 1 o;;;n
Reikės vilnonių siūlų

Parodykite vaikui, kaip galima supinti kasą. Tada

duokite jam vilnonių siūlų, kuriuos viršuje surišate maz­
gu. Kiekvieną kasos sruogą gali sudaryti, pavyzdžiui,
penki siūlai. Dabar tegul vaikas pabando nupinti kuo
ilgesnę ir gražesnę kasą. Padėkite jam laikydami kasą
viršuje prie mazgo.

188
Užrašams

189
Užrašams

190
Užrašams

191
 SL AB 96-961. 1999 04 20. 6 sp. I.
Užsakymas 80
Išleido „Lektūra“, L. Giros g. 4-22, Vilnius.
Spausdino UAB Leidybos centras,
Strazdelio g. 1, 2600 Vilnius
 V ''

Vežami automobiliu,
vaikštinėdami po mišką,
nuobodžią lietingą dieną
ir per vaikų gimtadienius
mūsų mažieji visuomet
nori kuo nors užsiimti.
Nors ir turintiems savo
fantazijos, jiems kartais reikia
suaugusiųjų iniciatyvos.
Šioje knygoje mamos ir tėveliai,
vaikų darželių auklėtojos
ir kūdikių prižiūrėtojos ras
greitų žaidimų, kuriuos
jie gali sugalvoti
be jokių pastangų.