berniukams

--------------------- < ^ >

I angl kalbos vert Karolis Stulpinas

VILNIUS 2 0 1 2

UDK 087.5
Ig21

Conn Iggulden, Hal Iggulden

THE DANGEROUS BOOK FOR BOYS
HarperCollins Publishers
London, 2006

Visiems, kurie sak: Btinai paraykite apie..., kol

nustojome pasakoti apie knyg kam nors daugiau,
nes bijojome, kad teks traukti begal papildom
skyri. Ypa dkojame Bernardui Kornveliui
(Bernard Cornvvell) - jo patarimai padjo sunkiomis
akimirkomis, ir Polui DUrso (Paul DUrso) - puikiam
tvui ir auniam draugui.

ISBN 978-9986-16-635-1

Copyright Conn Iggulden and Hal Iggulden 2006

Karolis Stulpinas, vertimas lietuvi
kalb, 2008
Ilona Kukenyt, virelio dizainas,
2008
Tyto alba, 2008

Nesuk galvos dl to, ar esi genialus, ar ne toks protingas. Veriau

pasikliauk sunkiu darbu, itverme ir rytu. Ilgame ygyje labiau
siai tinka toks kis: Nebambk. Pirmyn!
Tavo ateitis - tavo rankose. Niekada nesvyruok dl io teiginio.
Nesipsk. Berniukas, kuris puiasi (kaip ir vyras, kuris puiasi),
danai tik tiek ir temoka. Jis lyg smulkus prekeivis, silantis pigius
niekuius. Tuti puodai garsiai skamba!
Bk siningas. Bk itikimas. Bk malonus. Atsimink, kad
sunkiausiai gyjamas turtas - gebjimas bti nesavanaudikam.
is bruoas - vienas i graiausi vyrikumo poymi. Mylk jr
ir jos aidi pakrant, plikas kalvas.
Laikykis varos - ir kno, ir dvasios."
Baronetas, Jo didenybs karaliaus serantas, Jo karalikosios didenybs Velso
princo karo gydytojas, Garbingiausiojo Pirties ordino kavalierius, Karalikojo Vik
torijos ordino komandoras seras Frederikas Trevsas (Frederick Treves).
1903 m. rugsjo 2 d., Tikro berniuk urnalo (ang. The Boy's Own Paper)
25-metis. Londonas, Kavendio aikt.

U pagalb ir patarimus dkojame Lietuvos nacionalins

Martyno Mavydo bibliotekos restauratorei Kristinai Lukoeviienei,
Vilniaus universiteto docentui dr. Kstuiui Urbai ir
Lietuvos regbio federacijos darbuotojui Audriui Grumbinui.
Lietuviko leidimo rengjai

TURINYS
- 'O

Bdamas berniukas tokios knygos neturjau 9

Svarbiausi daikt rinkinys 11
Geriausias pasaulyje popierinis lktuvlis 12
Septyni senovs pasaulio stebuklai 14
Penki mazgai, kuriuos turi mokti visi berniukai 19
Klausimai apie pasaul. Pirmoji dalis 21
Kaip pasidaryti baterij 26
Katon mis 28
Timpos 30
Fosilijos 31
Namelis medyje 33
Futbolo taisykls 39
Dinozaurai 42
Kaip pasidaryti lank ir strl 47
Stalo futbolas 51
vejyba 52
Laikmatis ir spstavirv 55
Garsiausi miai. Pirmoji dalis 57
Regbio taisykls 65
nipai: kodai ir ifrai 66
Kristal auginimas 71
Nepaprastos istorijos. Pirmoji dalis 73
Kaip pasidaryti gokart 77
Vabzdiai ir vorai SI
ongliravimas 88
Klausimai apie pasaul. Antroji dalis 89
Astronomija - mokslas apie dang 92
Kaip isilankstyti popierin kepur, laivel ir
vandens bomb 97
Mergaits 99
Marmurinis popierius 101
Debesys 102
Garsiausi miai. Antroji dalis 104
Kaip pasigaminti nedegaus audinio 114
Pirmoji pagalba 114
Taut Sandrauga 119
Nepaprastos istorijos. Antroji dalis 121
Kaip pasidirbti darbastal 126
Tvirtoji ranka 128
Penki aidimai, kuriems utenka pietuko ir
popieriaus 129

Pirat aukso amius 131

Paprastas elektromagnetas 133
Slaptas raalas 134
ekspyras 135
Nepaprastos istorijos. Treioji dalis 139
Kirstin plunksna 142
Navigacija 143
Laivyno vliav kodai 147
ventieji globjai 150
Mnulis 153
Akmenys okliukai 157
Projektorius 158
Kaip kas sivaizdavo visat 160
un dresavimas 163
Vyniojamasis popierius ir virvel 166
vaigdlapiai - k matai, velgdamas auktyn 168
Periskopas 170
Triukai su monetomis 171
viesa 174
Lotyniki odiai ir posakiai, kuriuos reikia mokti
visiems berniukams 175
Nepaprastos istorijos. Ketvirtoji dalis 178
Rutuliukai 181
Trumpa artilerijos istorija 183
Sauls sistema 188
Deimt Dievo sakym 196
Visiems pastami mediai 197
Nepaprastos istorijos. Penktoji dalis 202
achmatai 205
Britanijos imperija (1497-1997) 210
Saulgr auginimas 220
Klausimai apie pasaul. Treioji dalis 221
Vaidmen aidimai 223
Septyni iuolaikinio pasaulio stebuklai 224
Knygos, kurias turt perskaityti visi
berniukai 230
Didiosios Britanijos imperin ir metrin
matavim sistemos 234
Iliustracij autoriai ir altiniai 236

BDAM AS BERNIUKAS
TOKIOS KNYGOS N E T U R JA U
--------- <o>-----v

iame kompiuterini aidim ir mobilij telefon amiuje turi likti vietos ir tokiems da
S
lykams kaip mazg riimas, namelis medyje ar pasakojimai apie nepaprastus drsuolius.
Apie vaikyst visada sakoma: atrodo, kad tada laiko buvo kur kas daugiau. i knyga pads
prisiminti sekmadieni popietes ir ilgas vasaras - nes jos vis dar tokios pat ilgos, jei inai,
kaip irti.
Bti berniuku - tai bti smalsiam. Mai berniukai ir suaug vyrai ne tik avisi pasakoji
mais apie Roberto Skoto (Robert Scott) ekspedicij Antarktidoje ar apie Do Simpson (Joe
Simpson), bet ir gali pasiraitoj rankoves pasidaryti elektromagnet, usiauginti kristal,
susimeistrauti gokart ar imokti visikoje tamsoje nustatyti, kur yra iaur. ioje knygoje
raoma apie garsiausius mius, vabzdius ir dinozaurus, pateikiama itrauk i ekspyro
krybos, duodama patarim, kaip nusmailinti titnaginius strli antgalius, ir pridedama ge
riausio pasaulyje popierinio lktuvlio lankstymo instrukcija.
Kas yra ilguma ir platuma? Kaip pasigaminti slapto raalo ir uifruoti praneim taip,
kaip Gajus Julijus Cezaris ir jo karvediai? Atsakym iekokite ioje knygoje. J para du
vyrai, kurie prie daugel met u i knyg bt nedvejodami atidav kat. Tiesa, ta kat
nebuvo i pai mieliausi. Kodl parame knyg tik dabar? Nes joje pasakojama apie labai
svarbius dalykus, o mes norjome visa tai kuo geriau imanyti. Kai kas ities teikia didiul
malonum, pavyzdiui, mokti suriti pador jreivik mazg, kai prisireikia kilpos, ar tie
siog nusimanyti, kas vyko prie Vaterlo ar Somos. Visokias istorijas reikia nuolatos pasakoti,
antraip jos igaruos i atminties.
Pasakojimus apie drsuolius galima skaityti kaip domi nuotyki apraymus, bet kartu
jie teikia kvpimo ir leidia patikti, kad kartais paprasti mons atlieka nepaprast yg
darbi. Ura iuos pasakojimus nebedrsome vos susimu kojos pirt strykioti ir keiktis.
Perskaitykite skyri apie Daglas Beider (Douglas Bader) ir patys suprasite kodl. Tai ne tik
spdingos istorijos, bet ir dalis ms kultros, kaip tik toji, kurios nunykstant nenortume
pamatyti.
Ar tai senamadika? Sunku pasakyti. iandien vyrai ir berniukai tokie pat, kokie buvo vi
sada, juos domina vis dar tie patys dalykai. Galbt suaug ie berniukai engs visikai nauj
pasaul, taiau jie ir toliau nors panai istorij. Sau ir savo snums. Nuoirdiai tikims,
kad po daugybs met i knyga bus ta, kuri apdulkjusi susirasi palpje ir paduosi porai
vaik, velgiani krv lent ir neinani, k i j sumeistrauti.
Kai esi suaugs vyras, supranti, kad viskas keiiasi, taiau berniuk pasaulyje galioja ki
tokios taisykls. Stovykla, kuri iandien sirengei, stovs aminai. Tau rpi imokti kelet
triuk su monetomis ir perprasti regbio taisykles. K gali inoti - galbt staiga prireiks? Tu
nori bti savarankikas ir rasti keli pagal vaigdes. Galbt tie, kurie pasiryo sekti paskui
mus, ities trokta jas pasiekti. O kodl gi ne? Kodl gi ne?
Konas Iguldenas (Conn Iggulden),
Halis Iguldenas (Hal Iggulden)

SVARBIAUSI DAIKT RINKINYS

- <^>------------

laikais ne taip lengva rasti senovin tabakin, bet tokio dydio daiktelis mus rin
iais
kiniui labai tinka. Vienas i ms kart buvo nusines mokykl baltj pel, taiau
inant, kas atsitiko ant jos atsisdus, tai nepatartina. Ms manymu, kienes reikia prisi
grsti reikaling daikt.
5. Rutuliukas
Mgstamiausias didelis ir graus rutuliukas
(apie juos raoma skyriuje Rutuliukai).

1. Lenktinis peiliukas
Vis dar nepranokstamas lenktinis peiliukas.
J net leidiama sidti lagamin keliaujant
lktuvu, tiesa, ne netis salon. Tikrai ver
ta pataupyti pinigli paiam geriausiam,
su tiek gelei ir pried, kiek tik manoma
rasti. Lenktinis peiliukas nepakeiiamas,
kai reikia atsukti vart, itraukti rakt,
atkimti butel, nors apie tai tikriausiai ne
reikt labai daug kalbti.
Galima sigyti dar ir odin dkl. O prie
geriausi peiliuk pridedama pried: kom
pasas, pietukas, degtuk, popieriaus ir
pleistro.

6. A data ir silas
Reikalingi vairiausiomis progomis, pavyz
diui, jei tursi susiti aizd be smons
guliniam uniui ar sulopyti praplyusius
markinius. Stiprus silas pravers vejojant.
7. Pietukas ir popierius
Jei tapsi nusikaltimo liudytoju ir norsi u
sirayti automobilio numer ar apibdinti
plik ivaizd, be popieriaus ir pietuko
tikrai neisiversi. O kur dar pirkini sraai
ir visa kita, k galima urayti?

2. Kompasas
Puiku turti kompas. Nediduk kompas
yra bet kurioje laisvalaikio ar kls reik
men parduotuvje. Tai aminas daiktas.
Kad ir kas atsitikt, visada reikia inoti,
kur yra iaur.

8. Nedidelis ibintuvlis
Bna ma ir lengv ibintuvli, sega
m prie rakt pakabuk. Kai tamsoje re i
ks irti emlap, tiks bet koks viesos
altinis.

3. Nosin
i mediagos skiautel galima panaudoti
visokiausiais bdais: prisidengti burn, kad
nekvptum dm, pagelbti draugui, ku
riam i nosies bga kraujas, ar net paduo
ti verkianiai mergaitei. I didels nosins
gali ieiti net svaidykl. Verta turti.

9. Didinamasis stiklas
Dl visa ko. Be to, galima ir lau kurti.
10. Pleistras
Vienas ar du pleistriukai, o dar geriau truputlis vyniojamojo pleistro, kurio gali
ma atsikirpti lenktinio peiliuko irklutmis.
Gal ir neprireiks, bet k gali inoti?

4. Degtuk dut
Net neverta sakyti, kad turi elgtis atsakin
gai. Kai alt nakt teks miegoti lauke, labai
pravers, jei metalin dut ar plastikin
maiel bsi sidjs degtuk. Pamirkius
galvutes vak degtukai tam pa atspars
vandeniui. Kai norsi udegti, nukraptyk
vak nagu.

11. Mekers kabliukai

Jei turi pakankamai stipr sil ir me
kers kabliuk, norint pagauti koki uv
reiks tik susirasti pagal ir sliek. Kabliu
k btinai smeik kamt, kitaip gali su
sieisti.

S V A R B I A U S I D AI KT RI NKI NYS
11

GERIAUSIAS PASAULYJE POPIERINIS

LKTUVLIS
----- -------

adaug prie 50 met vienos vidurins mokyklos direktorius uklupo berniuk, laidant
pro lang popierinius lktuvlius. Besvarstydamas, kaip reikt nubausti prasikaltl,
direktorius pastebjo, kad lktuvlis vis dar skrenda, lengvai sklendia vir aidim aikte
ls. Berniukas isisuko ir nebuvo paliktas po pamok, taiau turjo iduoti direktoriui savo
krinio paslapt. O is j papasakojo savo vaikams...
Yra ir sudtingesni modeli. Gal manai, kad norint sitaisyti ger lktuvl nemanoma
apsieiti be irkli ir popieriaus lankstymo pamokli? Ne, tai visika nesmon.

Deinje pavaizduotas lktuvlis - ling - lengvai ir greitai ilankstomas i paprasiausio A4

formato popieriaus lapo. Tai pats geriausias ilg nuotoli sklandytuvas, o vienas kitas pa
tobulinimas paveria j nepralenkiamu akrobatinio skraidymo meistru. is modelis net yra
laimjs kelet varyb. Apie vienas galima ir papasakoti. Naujj ivakarse buvo sureng
tas popierini lktuvli turnyras. Taisykls paprastos - paleistas i viebuio, esanio netoli
Vindzoro pilies, balkono, lktuvlis turjo perskrieti vis gatv. Keturi jo drauguiai rsi
asfalt, o is vienintelis nepriekaitingai veik vis keli.
Kairysis lktuvlis - bukanos strl - nesunkus, galima sakyti, apilimui skirtas modelis.
Sklendia jis irgi neblogai.
BUKANOS STRL
1. Perlenk A4 formato lap iilgai - gausi vidurio linij.
2. Du kampus ulenk iki vidurio linijos, kaip parodyta paveiksle.
3. Apversk popieriaus lap ir dar syk atlenk tuos kampus iki vidurio linijos, kaip matai
paveiksle.
4. Smaigal ulenk atgal vir trikampi, kad jis pasidaryt bukas. Gali pakiti smaigal po
trikampiais. Abu bdai vienodai geri.
5. Perlenk vis lktuvl iilgai, kaip parodyta paveiksle.
6 . Galiausiai atlenk sparnus - bukanos strl baigta.

GERIAUSIAS PASAULYJE POPIERINIS LKTUVLIS

12

Na tai - jau turi vien puik model. Turbt pastebjai pirmojo paveikslo viduryje lktuvl,
pana vabzd. Jis gali raityti ore visokius viraus ir net mirties kilpas. Vis dlto jis, kaip ir
daugelis sudting modeli, skrenda ne taip gerai. Ms manymu, tai svarbu. Taip, lktuv
lis atrodo lyg koks skrys, bet jei paleistas sminga nosimi emyn, kokia i jo nauda?
tai pavyzdinis lktuvlis. Jis skrenda.
LINGE
1. Pradia tokia pat kaip ir bukanoss strls. Perlenk lap iilgai ir, kaip parodyta
paveiksle, ulenk du kampus iki vidurio linijos.
2. Nulenk emyn virutin trikamp. Turt ieiti kakas panaaus vok.
3. Lenk vid kitus kampus. Turt likti kyoti nedidelis trikamplis.
4. Ulenk t trikampl ant kamp - taip jie tviriau laikysis.
5. Perlenk lktuvl iilgai, palikdamas trikamp iorje, kaip parodyta paveiksle.
6 . Galiausiai ulenk sparnus ir labai atidiai sulygink juos su vidurio linija. Kuo kruopiau
lankstysi, tuo geriau lktuvlis skls.

is lktuvlis geriausiai skrenda paleistas ltai. Jei pradinis greitis didelis, jis gali kristi e
myn. Jei truputl atlenksi sparno galiuk, lktuvlis gr rank arba skris sukdamasis spi
rale. Tobulink tiek, kiek reiks. Nepamirk, kad kiekvienas tavo ilankstytas lktuvlis bus
vis kitoks ir nepakartojamas.

GERIAUSIAS PASAULYJE POPIERINIS LKTUVLIS

13

SEPTYNI SENOVS PASAULIO

STEBUKLAI
---------<^>--------arsieji septyni senovs pasaulio stebuklai yra ie: didioji Cheopso piramid Gizoje, ka
G
bantieji Semiramids sodai Babilone, Artemids ventykla Efese, Halikarnaso mauzolie
jus, Rodo kolosas, Dzeuso statula Olimpijoje ir Aleksandrijos vyturys Faro saloje. Iki ms
laik iliko tik Gizoje stksanti piramid.
1. Cheopso piramid - didiausias kada nors pastatytas antkapis. Ji skirta Egipto IV
dinastijos faraonui Khufu (madaug 2551-2582 m. pr. Kr.), graikikai - Cheopsui.

Tai viena i trij piramidi, esani ai Gizoje, netoli Kairo. Kitos dvi pastatytos
faraonams Mikerinui ir Chefrenui. Daugiau kaip 4 tkstanius met, iki pat XIX a.,
Cheopso piramid buvo aukiausias statinys pasaulyje. Jei kakas nebt pradan
gins virutinio akmens, jos auktis ir dabar siekt net 146,5 metro.
Piramids pagrindas sudaro tobul kvadrat - tai netiktino tikslumo pavyzdys
(nepamirkite statinio dydio!). Visos kratins yra 231 m ilgio, o visos sienos pa
svirusios 51 laipsnio ir 51 minuts kampu. Piramidei statyti panaudota 2 milijonai
akmens luit, sveriani daugiau kaip po 2 tonas. Jie suleisti taip lygiai, kad tarpel
net peiliuko nesprausi.
2. Kabantieji Semiramids sodai buvo rengti Babilone, dabartinio Irako teritorijoje,
ant Eufrato ups kranto. Juos tarp VII ir VI a. pr. Kr. savo monai sukr karalius
Nabuchodonosaras.

S E P T Y N I S ENOVS P AS AUL I O S T E B UK L A I
14

Nuostabiausia tai, kad statytojai, naudoda

miesi sudtingiausiomis hidraulinmis siste
momis, sugebjo pakelti tkstanius litr ups
vandens sodams laistyti. Kaip tai buvo padaryta,
galima tik splioti. Galbt jie turjo Archimedo
sraigt - tok, koks pavaizduotas paveiksle?

3. Sakoma, kad Efeso (dabartin Turkija) Artemi

ds ventykla tiesiog priblok Aleksandr Ma
kedoniet iskirtiniu neemiku groiu, taiau
miestieiai atmetjo silym atstatyti ventov
ir atsisak usikrauti ant savo pei jos atsta
tymo ilaidas. ventykla buvo pastatyta VI a.
pr. Kr., o paskui net ne vien kart sugriau
ta ir pastatyta i naujo. Labiausiai igarsjo t
dien, kai gim Aleksandras Makedonietis. T
dien Artemids ventykl sudegino toksai Herostratas - taip is mogus norjo aminti savo
vard. Tai vienas i didiausi vis laik van
dalizmo akt. Galiausiai, madaug III a., gra
ioji ventykla visikai sugriuvo.

THE

HANGING G A R DCN j
O r BABYLON.

(Senovs graik deiv Artemid atitinka romn deiv Dian.)

S E P T Y NI S ENOVS P AS AUL I O S T E B U K L A I

4. Halikarnaso mauzoliejus buvo pastatytas Persijos karaliui Mausolui, valdiusiam

377-353 m. pr. Kr., pagerbti. Dabar ten yra Bodrumo miestas (Turkija). Trisdeimt
eios kolonos vir keturkamps kriptos laik laiptuot piramid, kurios viruje sto
vjo skulptra, vaizduojanti karali Mausol ir jo mon (bei seser) Artemisij, s
dinius karietoje. Statinys siek 42,5 m aukt. 1522 m. per kryiaus yg mauzoliej
baig griauti riteriai joanitai. Akmenys buvo panaudoti piliai statyti. Ji yra ilikusi
iki i dien. Pilies sienose nesunku pastebti lifuoto marmuro blok. I Mausolo
vardo yra kils odis mauzoliejus, kitaip sakant, puonus kapas.
5. Ms dien nesulauk ir Dzeuso statula Olimpijoje. Tik pasakojimai ir atvaizdai ant
monet leidia mums suprasti, kodl V a. pr. Kr. i statula taip visus stulbindavo.
Olimpijoje vykdavo senovs graik aidyns - i ia kilo odis olimpiada. i
venta vieta buvo skirta Dzeusui. Sukurti jo statul buvo patikta Fidijui Atnie
iu!. Statula buvo idrota i medio, knas nuklotas dramblio kaulo ploktmis, o

S E P T Y N I S E NOVE S P AS AUL I O S T E B U K L A I
16

drabuiai nukalti i aukso. Ant de

iniojo Dzeuso delno stovjo per
gals deiv Nik, taip pat paga
minta i dramblio kaulo ir aukso.
Kairje Dzeuso rankoje puikavosi
auksinis skeptras su viruje tupin
iu ereliu.
I
a. Romos imperatorius Kali
gula buvo pasirys perkelti sta
tul Rom, taiau neilaik mil
iniko svorio nugriuvo pastoliai,
todl ios minties teko atsisakyti.
Vis dlto vliau statula buvo per
kelta Konstantinopol. Ten V a.
ji sudeg.
6

. Bene pats garsiausias i vis se

novs pasaulio stebukl - Rodo
kolosas (Graikija), daugiau kaip
30 m aukio Helijo statula.
Kolosas buvo ums ne vis
uost, jis velg Egjo jr si
taiss kyulyje. Pagrindas buvo
balto marmuro, statul pam a
u stat vis auktesn, tvirtino
akmenimis ir geleimi, priddavo
bronzos lakt. Koloso statyba u
truko net 1 2 met ir buvo baigta
madaug 280 m. prie Kristaus
gimim. Kalbos apie nuostab
krin pasklido akimirksniu. Sta
tulai buvo lemtingas po 50 met
uklups ems drebjimas. Rodo
kolosas lo per kelius, jo griuv
siai iguljo nejudinami 800 met,
o paskui siver arabai ipardav
statul dalimis.

I----------------- i---------------....................rfc....... .

7. Aleksandrijos vytur Faro saloje graik ir egiptiei karaliaus Ptolemajo Filadelfo

(285-247 m. pr. Kr.) sakymu pastat architektas Sostratas Knidietis.
Vienas i Ptolemajo protvi buvo Aleksandro Makedonieio karvedys. Garsiau
sia jo palikuon - Kleopatra, pirmoji i savo graikikosios dinastijos i ties kalbjusi
egiptietikai.
Atvykdamas Aleksandrij Julijus Cezaris turjo praplaukti pro milinik vytu
r, stovint Faro saloje. Sakoma, kad jo viesa buvo matoma net 55 km nuo kranto.
Tikslus io statinio auktis nra inomas, bet kad galt viesti taip toli, jis turjo
bti nuo 1 2 1 iki 182 m aukio.
S E P T Y N I S ENOVS P AS AUL I O S T E B U K L A I
17

Statinys buvo toks garsus, kad net ir dabar vyturys ispanikai ir italikai vadina
mas faro, o ir pranczai turi odi su aknimi phare.
Kaip matai, tkstantmeiams slenkant gali pranykti ar subyrti net didiausi stebuklai. Tur
bt didiausias stebuklas yra tai, kad juos kurdami mons siek pranokti patys save.

S E P T Y N I S E NOV S P AS AUL I O S T E B U K L A I

18

PENKI MAZGAI, KURIUOS TURI MOKTI

VISI BERNIUKAI
okti riti mazgus labai naudinga. Stebtina, kad daugelis moni moka sumegzti tik
tikrj mazg ir unmazg. Uuot vardij imtus mazg, nusprendme parodyti penkis
paius reikalingiausius.
TIKRASIS MAZGAS
is mazgas naudojamas burms sutraukti - kitaip sakant, sustiprjus vjui taip mainamas
buri plotas. Jei atkreiptum dmes ma burlaivi bures, pastebtum prie audeklo pritvir
tintus lynus. Kai bur sulankstoma ant skersinio, lyn galai suriami tikraisiais mazgais. Jie
simetriki ir tiesiog malons pairti.
Svarbu prisiminti toki taisykl: kairioji virv per deinij, deinioji per kairij.

ASTUONETAS
Tai lyg stabdys, riamas virvs gale, kad ji neislyst i kilpos. Kartais tam, kad virv bt
sunkesn ir patogesn mesti, jos gale riamas dvigubas atuonetas. is mazgas taip pram in
tas, nes panaus skaitmen 8 .

SAUGOS KILPA
Tai fantastikai naudingas, labai tvirtas mazgas. Riamas visada, kai tik prireikia kilpos vir
vs gale - stulpui apjuosti ar, ties sakant, bet kam kitam.
1. Unerk kilp link savs, palikdamas tiek laisvos virvs, kad jos utekt stulpui, mediui
ar dar kokiam nors daiktui apjuosti.
2. Dabar sivaizduok, kad kilpa yra triuio bda, o virvs galiukas - triuis. Kitas virvs
galas - medis. Perkik gal per kilp - triuis ilenda.
3. Apvesk triu aplink med.
P E N K I MAZ GAI , KUR I UOS T URI MO K T I VI S I B E R NI U KA I
19

4. kik triu atgal bd, t. y. pirmj kilp.

5. Atsargiai uverk.
PASTABA. Unrs saugos kilp ir per j perkis kit virvs gal, gali
pasidaryti paprasiausi las.

OTO MAZGAS
Labai tinka, kai reikia suriti dvi virves. Skirtingo storio virvi tikruoju mazgu tvirtai suriti
nemanoma, o oto mazgu pavyksta puikiausiai.
VANT SKERSINIS
Tai laikinas mazgas - panaiai filmuose irgus priria kaubojai. Didiausias pranaum as tas,
kad is mazgas be galo greitai suriamas. Paprastai kalbant, virv tiesiog apsukama aplink
stulp ir perkiama per susidariusi kilp. Pratinkis riti mazg kuo daniau, kol imoksi
tai atlikti akimirksniu.

ie penki mazgai pravers begale visokiausi prog: kai statysi namel medyje, ikylausi, bu
riuosi ar norsi pririti irg atjojs smukl. Riti mazgus nra labai lengva. Tam reikia laiko
ir kantrybs. ie gdiai mergin turbt nesuavs, taiau gali igelbti tau gyvyb ar irg.

P E N K I MAZ GAI , KURI UOS T URI MO K T I VI S I BE R N I U K A I

20

KLAUSIMAI APIE PASAUL.

PIRMOJI DALIS
------

1.
2.
3.
4.
5.

----------

Kodl vasar dienos ilgesns negu iem?

Kodl ties pusiauju iliau?
Kas yra vakuumas?
Kas yra platuma ir ilguma?
Kaip nustatyti medio ami?
1. KODL VASAR DIENOS ILGESNS NEGU IEM?

Australijoje trumpiausia diena - birelio 21 d., o ilgiausia - gruodio 21 diena. iaurs pus
rutulyje birelio 21 d. yra vidurvasaris, o gruodio 21 d. - viduriemis. 0 tai Australijoje
Kaldos - lauko kepsni ir papldimi sezonas.
iaurs aigalis yra nukreiptas madaug iaurins vaigds link, o ems ais sudaro
23,5 kamp su orbitos, kuria em skrieja aplink Saul, ploktuma.
Kai iaurs pusrutulis yra palinks Sauls pus, gauname daugiau tiesiogini spindu
li. is laikotarpis vadinamas vasara. Birelio 21 d. iaurs pusrutulis labiausiai atsuktas j
Saul, o dienos paios ilgiausios. Tuo metu Piet pusrutulyje dienos trumpiausios, mat pati
planeta ustoja Sauls vies nuo sustirusi savo gyventoj.
Kai em keliauja aplink Saul, jos aies posvyris ilieka toks pat. Per rudens lygiadien
(rugsjo 22 arba 23 d.) diena ir naktis susilygina - abi trunka po dvylika valand. Tas pat
vyksta ir kovo 2 0 d., pavasario lygiadien.
Kai iaurs pusrutulis palinksta nuo Sauls, j pasiekia maiau viesos. Taip ateina ru
duo, o paskui ir iema. Kai Piet pusrutulyje dienos ilgja, iaurje jos trumpja. Bire
lio 21 d. - diena, kai Saul pakyla
aukiausiai, - vadinama vasaros
iaurs aigalis
saulgra.
I ties em ariausiai Sauls
bna vasar, o ne birel, tad svar
biau ne atstumas, o posvyris.
Geriausias bdas vaizdiai tai
parodyti - sugniauti vien rank
kumt, o kitos delnu pavaizduoti
ems posvyrio kamp. Sukdamas
deln aplink kumt turtum pa
matyti, kaip posvyris sukuria met
laikus ir kodl prieinguose pusru
tuliuose jie skiriasi. Diaukis, kad
met laikai keiiasi. Viena ilga va
sara arba viena ilga iema nra
palanku gyvybei.
K LAUS IM AI APIE P AS A UL . P IRMOJI DALIS
21

iaurs ir Piet aigaliuose vasar saul nenusileidia net eis mnesius, o kai ji vis dlto
pavargsta viesti, pus met bna sutem. iaurs alyse, pavyzdiui, Suomijoje, galima m a
tyti reikini, vadinam baltosiomis naktimis arba vidurnakio saule.
2. KODL TIES PUSIAUJU ILIAU?
Yra dvi prieastys, dl kuri ties pusiauju iliau negu bet kurioje kitoje ems vietoje. Nors
ir keista, bet tas faktas, kad pusiaujas yra fizikai ariau Sauls negu, tarkim, iaurs aiga
lis, neturi beveik jokios reikms. Svarbiausia tai, kad ties pusiauju Sauls spinduliai krinta
ems paviri statmenai, todl labiau j kaitina. Kuo toliau nuo pusiaujo, tuo Sauls spin
duliai krinta nuoulniau. Tai aikiai parodyta paveiksle.

C/5

>
d
t-1

M
C /a

cn
-d
Z

O
c
n
>

Be to, kol Sauls spinduliai pasiekia ems paviri, ties pusiauju jie turi veikti plonesn
atmosferos sluoksn, taigi ilaiko daugiau ilumos.
3. KAS YRA VAKUUMAS?
Tobulas vakuumas - tai visikai tuia erdv, kurioje nra nei oro, nei kokios nors kitos m e
diagos. Taip pat kaip ir absoliutusis nulis (-273,15 C arba 0 K), tobulas vakuumas galimas
tik teorikai. Js namuose vieiani elektros lempui viduje yra beveik vakuumas, tai
reikia, kad gamykloje i j isiurbiamas beveik visas oras. Jei taip nebt daroma, silelis
perdegt gerokai greiiau, nes ore yra daug deguonies.
Yra toks klasikinis mokslinis eksperimentas, parodantis vien i vakuumo ypatybi. Rei
kia pavoti po stikliniu gaubtu tiksint laikrod ir siurbliu isiurbti or. Gana greitai laikrodio
tiksjimas nutyla. Kai nra garso bangas perduodani oro molekuli, negali bti ir paties
garso. tai kodl kosmose auk neauks - niekas negirds.

KLAUSIMAI APIE PASAULJ. PIRMOJI DALIS

22

4. KAS YRA PLATUMA IR ILGUMA?

em yra rutulio formos. Platuma ir ilguma - tai mogaus sugalvotos koordinats, leidian
ios nusakyti bet kurio tako padt ems paviriuje.

Platumos nulin linija - pusiaujas. Per i linij perpjovs em gautum horizontali plok
tum. I jos centro iaurs ar Piet aigal nubrta ties yra statmena iai ploktumai.
Platuma matuojama ne kilometrais ar myliomis, o kampo laipsniais: nuo 0 iki 90 abie
juose pusrutuliuose. Pavyzdiui, Londonas yra 51 iaurs platumos (Vilnius - 54 iaurs
platumos*1). ems rutulio pavirius yra subraiytas sivaizduojamomis linijomis - lygiagre
tmis. Jos lygiagreios vienos su kitomis ir su pusiauju.
90
iaurs platumos

1vaigdutmis * paymti knygos lietuvikojo leidimo papildymai.

K LAUS IMAI APIE P A SA U L . P IRMOJ I DALIS
23

em didiul, net ir vienas laipsnis ia labai netikslus matas. Todl kiekvienas laipsnis,
tiek platumos, tiek ir ilgumos, dar padalytas 60 minui, o kiekviena minut - 60 sekun
di. ie vienetai ymimi taip:
laipsniai

m in u t s'

sekunds"

Pirmj dviej vienet visikai pakanka dideli objekt, pavyzdiui, miest, padiai nu
sakyti. tai Londonas yra 5132' iaurs platumos (Vilnius - 5441' iaurs platumos*). Kon
kretaus namo padiai nusakyti reikt dar treiojo vieneto ir, be abejo, ilgumos.
Visai atsitiktinai vienas platumos laipsnis yra apytikriai lygus 60 jrmyli, taigi viena mi
nut - madaug viena jrmyl, o j sudaro 1 852 metrai.
Londono ilguma yra nulis laipsni (Vilniaus - 2517' ryt ilgumos*). tai taip galima tvar
kingai pradti kalb apie ilgumos koordinat.
Ilguma ymima linijomis, jungianiomis ems aigalius. Londono ilguma yra nulis laipsni,
o nuo ios linijos rytus ir vakarus driekiasi po 180 laipsni. em apsisuka aplink savo a
(t. y. 360 kampu) per par (24 valandas), tad 1 valanda atitinka 360 : 24 = 15 ilgumos laips
ni. Kitaip tariant, jei dvi vietovs nutolusios viena nuo kitos per 15 ilgumos laipsni, vidur
dienio laikas jose skiriasi 1 valanda. Todl ios linijos vadinamos dienovidiniais (plg. angl k.
od meridian, kilus i lotyn k. odio meridianus vidurdienis").

P
Visa tai reikalinga tai kam. Tavo laivas plduriuoja neinia kur vandenyne. Vis pirma
reikia nustatyti vidurdien, tai yra pasiymti laik, kai Saul pasiekia aukiausi tak
danguje. Turdamas sekstant ir pasitelkdamas trigonometrij gali nesunkiai nustatyti kam
p. Jei vidurdien laivo laikrodis rodo, kad Grinvie dabar devynios ryto, vadinasi, nukeliavai
3 x 15 = 45 rytus. Trumpiau tariant, tu btum 45 ryt ilgumos.
Reikia tik pasirinkti pradin dienovidin, kitaip tariant nulio laipsni ilgum. Kur laik
atrod, kad tam labiausiai tinka Paryius, bet Londono prekybos laivai laik skaiiavo pagal
K LAUS IMAI APIE P A SA U L . PIRMOJI DALIS
24

Grinvie esanios Flemstedo (Flamstead) observatorijos laikrod. Ten kasdien, lygiai pirm
valand dienos, nukrinta laiko rutulys. Pagal j buvo nustatomi laiv chronometrai, o Grinvi
o laikas tapo standartu. 1884 m. Vaingtono konferencijoje 25 ali atstovai oficialiai teisi
no susitarim. Jei iandien nuvaiuotum Grinvi, galtum atsistoti ant alvarins juos
tos, skirianios Ryt ir Vakar pusrutulius.
Prieingoje ems pusje Ryt ir Vakar pusrutuliai susitinka Ramiajame vandenyne ties
Tarptautine datos keitimo linija. Ji taip vadinama, nes susitarta visada, kai tik kertam a i
linija, keisti dat. Antraip keliaudamas vakarus nuo Grinvio pasiektum 11 valand, 10
valand, 9 valand ir taip toliau, o eidamas aplink vis ems rutul pasiektum vakaryk
t dien. Akivaizdu, kad tai nemanoma, todl kertant datos keitimo linij i ryt vakarus
prie datos pridedama viena diena. Keblu? Na taip, truputl, bet toks jau tas pasaulis ir tokia
ms susikurta tvarka.
Lygiai taip, kaip ir platuma, ilguma uraoma trij skaitmen koordinatmis - laipsniais,
minutmis ir sekundmis. prasta visada pirma rayti platum, taiau, ties sakant, jos su
painioti su ilguma beveik nemanoma, nes visk pasako iaurs ar Piet pusrutulius ymin
ios raidels. Tikslios ei skaii vietovs koordinats atrodo madaug taip:
38 53' 23", 77 00' 27"V
3 9 y ] ' oo", 22 23' 00"R
39 57'00", 26 15'00"R

Vaingtonas,
Farsala (Graikija); ia Gajus Julijus Cezaris nugaljo
Pompj ir baig pilietin kar,
Troja.

5. KAIP NUSTATYTI MEDIO AMI?

Nupjauni ir suskaiiuoji rieves. Kasmet
uauga po vien tamsi ir vien viesi
riev. Kiekviena tokia rievi pora vadina
ma metine rieve. viesesn riev susidaro
pavasar ir vasaros pradioje, kai medio
lstels yra didesns, o j sienels plones
ns. Ruden ir iem mediai augina m a
esnes lsteles storesnmis sienelmis.
Jos atrodo tamsesns. Metini rievi plo
tis gali skirtis - tai priklauso nuo klimato
slyg. Kamienas yra tarsi medio gyve
namojo meto klimato metratis, kartais
aprpiantis net kelet imtmei. Taigi
medio ami galima nustatyti suskaiia
vus metines rieves.

KL AUS I MAI AP I E P AS A UL . P I R M O J I DALI S

25

KAIP PASIDARYTI B AT ER IJ
--------- <o^-------aprastai sakant, baterija - tai katodas (teigiamasis polius), anodas (neigiamasis polius)
ir elektrolitas (is tas viduryje). Baterij gali bti vairi. Elektros srov - tai elektron,
P
ma neigiamojo krvio daleli, judjimas. Anodas paprastai gaminamas i lengvai elek
tronus atiduodani mediag, pavyzdiui, cinko, i kiekvieno atomo atiduodanio du elek
tronus. O katodas, prieingai, gaminamas i lengvai elektronus prisijungiani mediag,
pavyzdiui, vario.
Viduryje esantis elektrolitas gali bti skystis, gelis arba pasta. Svarbu tik tai, kad jame
bt teigiamj ir neigiamj jon, kurie pradeda judti, kai suaktyvinami anodas ir kato
das. Gamindamas pirmj baterij ital fizikas Alesandras Volt (Alessandro Volt) panau
dojo varin katod, cinko anod, o kaip elektrolit - jros vandenyje imirkyt sugeriamj
popieri. I io mokslininko pavards atsirado ir odis voltas (juk inai, kas yra 12 volt au
tomobilio akumuliatorius?). Jei elektr sivaizduosi kaip vandentiekio vamzd, tai voltais m a
tuosi vandens srovs greit, o vamzdio, kuriuo ta srov teka, skersmen nusakysi amperais.
Net ir tada, kai volt yra tiek, kad plaukai ant galvos piestu stojasi, bet amper maai, spragtels tik mayt kibirktl. Tavo nam elektros vade yra 220 volt ir pakankamai amper,
kad mog nutrenkt negyvai.

Reiks:
deimties dviej pens monet (tiks ir lietuvikos 10, 20 ar 50 cent monetos*),
kepimo folijos,
sugeriamojo popieriaus,
dviej varini vielui (gali isitraukti i bet kokio elektros laido),
acto,
druskos,
dubens,
viesos diodo (gali rasti kini ar elektros preki parduotuvje),
lipnios juostels.

Varin moneta bus katodas, o folija - anodas.

I folijos ir sugeriamojo popieriaus ikirpk tokius skrituliukus, kad juos bt galima sudti
vienus ant kit. Sugeriamj popieri reiks imirkyti acte. Kita jo paskirtis - neleisti susilies
ti metalams, todl popierinius skrituliukus reikia ikirpti didesnio skersmens u monetas ir
folijos skrituliukus.
1. Dubenyje sumaiyk act su trupuiu druskos. Acte yra acto rgties, o visos rgtys gali
bti panaudotos kaip elektrolitai. Automobilio akumuliatoriuje yra sieros rgties, bet
nesugalvok kvailioti su tokiu stipriu chemikalu. i rgtis gali isti skyl drabuiuose ir
nudeginti od, o actas to niekaip nepadarys - juk jis vartojamas ir maistui gaminti.
Valgomoji druska yra natrio chloridas, teigiamj ir neigiamj jon junginys (Na+ ir
Cl~). Elektrolito tirpale ji suskyla ir tirpalas tam pa laidus elektrai.
KAI P P A S I D A R Y T I B A T E R I J
26

2. Imirkyk jon prisotintame elektrolite sugeriamojo popieriaus skrituliukus.

3. Lipnia juostele priklijuok vienos varins vieluts gal prie folijos apaios. Tai bus neigia
masis polius. Dabar sudliok vien ant kito baterijos elementus tokia tvarka: folija, popie
rius, moneta, folija, popierius, moneta. Kiekvienas toks derinys - jau baterija, bet norint
iebti viesos diod j prireiks ne vienos. Automobilio akumuliatoriuje daniausiai bna
ei tokie elementai, taiau kiekvieno j plotas gerokai didesnis. Pagrindinis dsnis toks kuo didesn baterija, tuo ji galingesn (galia matuojama vatais = voltai x amperai).
Visi teigiamieji jonai juds link vieno poliaus, o neigiamieji link kito. Rezultatas - krau
nama baterija.

+ teigiamasis
polius

neigiamasis
polius

4. Kai sudliosi krvel, prie virutins monetos lipnia juostele priklijuok kit vielut. Tai bus
teigiamasis polius. Dabar jau gali iebti viesos diod, o jei monet krva didoka, net ir
ma kaitinamj lemput.

Galbt kada nors atsiras visikai nauj baterij, taiau jei supranti, kaip veikia tavo baterija,
gali suprasti kiekvienos dabar naudojamos baterijos, nuo nikelio ir kadmio iki liio jon, nuo
kraunam telefon akumuliatori iki baterij, varani aislinius triuiukus, veikimo prin
cip. arminje baterijoje, tiesa, neigirsi rgties telikavimo, ten naudojamas gelis arba
pasta, bet veikimo principas visikai toks pat.

KAI P P A S I D A R Y T I B A T E R I J
27

KATON MIS
----- -------

irmasis ingsnis - vien rudens popiet

P
pamtyti pagal katonus. Pagrindin
taisykl - kuo katonas didesnis, tuo geriau.

Raitelio gale reiks

uriti didel mazg,
kad katonas nenuslys
t. Daniausiai riamas
paprastas unmazgis,
bet nepamirk, kad no
rdamas ivengti g
dingo pralaimjimo tu
rsi umegzti bent tris ar keturis mazgus.
(unmazgis riamas taip: padaroma kilpa
ir galas perkiamas per j. mazg moka
visi, be to, jis per daug paprastas, kad bt
vertas aprayti mazg skyriuje.)
Dabar tavo katonas turt atrodyti
madaug taip.

Visi tie, ant kuri dar lik balt dmi, yra

beveriai, geriau atiduok juos kitiems. B
tinai prisirink daugiau, negu reikia. ie m e
tai bus skirti treniruotms. Kitmet galsi
parodyti visk, k
moki, ir nuolatos lai
mti, bet dabar dar
teks papluti lavi
nant gdius.
Sunkiausias dar
bas - igrti ma
daili skylut. Be
abejo, i karto kils
pagunda pasinaudo
ti vinimi, yla ar dar
kokiu nors smailiu
daiktu. Galima ir taip, bet kyla pavojus su
gadinti ger katon. Geriau nueik pas tt
ir paprayk, kad igrt skylut elektriniu
grtu. Pats, iuktu, nemgink. Gerai ne
tvirtintas spaustuvuose katonas gali p ra
dti suktis miliniku greiiu ir net suskilti.
Taigi veriau paprayk suaugusio mogaus,
bet i pradi duok paius blogiausius ka
tonus - tegu pasimoko patys.
Kai skyls jau igrtos, metas ieko
ti tvirto sportbai raitelio. Negaik laiko
su paprastais batraiiais - jie tik siria
katon ir j sugadina.
verti raitel skyl gana sunku, ia
reikia daug kantrybs. I pradi palaiyk
raitelio galiuk ir suk j skyl. Pastumk
ir pasuk. Kai bent iek tiek kii, pasiimk
gaball tvirtos vielos, kad galtum stum
ti raitel kiaurai. Neprasidk su akute,
bent jau mums itaip n karto nepavyko.
Sukink ir stumk raitel tol, kol pamatysi
j ilendant kitame katono gale, tada baik
verti viela. Labai smagu, kai pagaliau veri
raitel.

Tavikis turt bti apvalus ir blizgantis,

ne taip kaip is, panaus medio gabal.
Taip yra todl, kad msikis pernyktis, su
kietintas skyrelio pabaigoje apraytu bdu.
Jei gali gauti daug batraii, pasvars
tyk, gal verta deimt ar dvideimt katon
nusineti mokykl ir parduoti. Svarbiau
sia, inoma, ne pinigai, o galimyb per ilg
j pertrauk greitai suburti katon klub.
Gal gale, juk tau reiks moni, jei norsi
k nors nugalti.
PASTABA. Prie praddamas aidim
btinai parduok VISUS katonus. monms
tikrai nepatiks pralaimjus vl pirkti i to
paties prekeivio.
Taisykls
1. Pirmasis aidjas nustatomas metant
monet. Raitel tvirtai apsuk apie pla
tak. Jei kas nors mosteljs neilaiko
savo katono ir is nuskrieja kartu su
raiteliu, sigalioja trepteljimo taisykl.

K A T ON MI S
28

Jei treiokas" veikia antrok", skai

iai sudedami ir gaunamas penktokas".
Kitaip sakant, is katonas atsakingas u
penki kit sunaikinim. Tik nemeluok rizikuoji garbe.
Kaip pasiruoti katon
Geriausi bus katonai, visus metus pragul
j vdinamoje spintelje. Jei taip ir darysi,
nepamirk i anksto pragrti skyli, nes
katonams sukietjus to padaryti beveik
nemanoma. Btin btiniausiai aisk ir
pirmaisiais metais, bet nepamirk pasir
pinti atsargomis.
Be laiko, yra dar keletas imgint bd,
kaip sukietinti katonus.

Tada bet kas, net ir mokytojai, gali grs

mingai juokdamiesi t katon sutrypti.
2. Kai ateina tavo eil smogti, dviem pir
tais suimk raitel po katonu. Trenk
prieininko katon taip stipriai, kaip tik
pajgi.
3. Kai tau tenka atlaikyti smg, palik tokio
ilgio raitel, kad katonas beveik siek
t alkn. Jei raitelis bus trumpesnis,
prieininkui bus pernelyg lengva apsukti
tavo katon malnliu (r. 4 taisykl).
4. Malnlis. Jei po smgio tavo katonas ap
skrieja vis rat, prieininkas gauna teis
smgiuoti dar kart. Ar i taisykl galios,
ar ne, btina susitarti prie aidim.

1. Valand mirkyk acte. Paskui 5-10 minu

i kepk orkaitje (temperatra 250 C).
Taip divimas tik pagreitinamas, taigi
nepalik j skrusti iki juodumo. Geriau
tegu katonus pakepa suaugusieji. Ti
ktina, kad kepdami jie ims glostyti tau
galv ir pasakoti apie savo pergales ka
ton miuose prie daugel met. Pasi
stenk klausytis ir nevpsoti - galbt jie
ino koki nors slapt kovos bd. Jei
igirsi, parayk mums. Mes norime ino
ti ir mgstame laimti.
2. Vienas bespalvio lako sluoksnis bna ne
pastebimas ir iek tiek sutvirtina katon,
taiau is bdas turbt perengia si
ningos kovos ribas ir kvepia sukiavimu.
Nebandyk lakuoti keliais sluoksniais, nes
toks katonas tikrai neliks nepastebtas.
Geriau nemgink pripildyti katono ko nors
kieto, pavyzdiui, klij ar stiklo pluoto
dervos. Galiausiai katonas vis tiek sudu
ir visi pamatys, k tu rezgei. Nepamirk,
kad tars prieininkai
gali sugalvoti patikrin
ti tavo katonus. Geriau
varytis siningai ir
sportikai.
O dabar bk lauk ir
susirask didel pagal.

5. Raiteliai. Jei smgis prastas ir raiteliai

susipainioja, smgiavs aidjas p ra
randa jim.
6 . Visi aidjai smgiuoja paeiliui, kol kie
no nors katonas suskyla.
Kaip skaiiuoti takus
ia svarbu pasitikti. Jei laimi vien m, turi
pirmok". Jei laimi antr - antrok" ir 1.1.

KA T ON MI S
29

TIMPOS
erniukai domisi timpomis nuo pat t laik, kai atsirado gumos juosteli. Iki tol bdavo
B
naudojamos odins timpos. Dar bibliniais laikais Dovydas umu Galijot akmeniu, pa
leistu tiesiai kakt. Timpomis (arba svaidyklmis) naudojamasi medioklje, vejojant jomis
toli nusviediamas jaukas. Timp gali bti netiktinai galing ir taikli, nors, be abejo, tai
tikrai ne toks dalykas, kur galima parodyti jaunesniajam broliui, pasakyti: Bk ir imti ne
graiai juoktis. Niekada nesitaikyk mog.
Reiks:
dviako pagalio,
gumos juostels (madaug 60 cm ilgio),
virvels galams sutvirtinti,
odos lopinlio, pavyzdiui, sen bat lieuvio.

1. Susirask ir nusipjauk dviak pagal. Mes tok radome didelia

me krme, bet iaip Y formos ak aptiksi beveik kiekviena
me medyje. Geras lenktinis peiliukas paprastai turi atlenkia
m pjklel, kuris nesunkiai susidoroja su nestoromis akomis.
aka neturt bti storesn u nykt. Jei nepasitiki matavimu
i akies, nusipjauk didesn ak, negu reiks. Geriausias laidy
ns auktis - madaug 15-17 centimetr.
2. Kad geriau laikytsi gumos juostel, Y ak viruje ipjauk i
ievs po ied - ia ir vl puikiai tiks lenktinis peiliukas.
3. Sunkiausia uduotis - susirasti gumos. Ilgai ir bergdiai ieko
jome kini preki ir aisl parduotuvse, o paskui nusprend
me, kad puikiai tinka dviraio padangos kamera. Atsimatuok
madaug 60 cm ir perpjauk iilgai, kad gautum dvi juosteles.
Nustatyti tempim ir stiprum teks bandym ir klaid keliu.
(Atkreipk dmes, kad mes pririome dvi gumos juosteles. Ran
kos niejo pritaisyti tik vien, o kapel tiesiog uverti ant jos.
Pamgin supratome, kad vos po keli vi kapelis nebe
silaiko ten, kur turt, o timpa n neperspjusi audo visas
puses. Taigi kur kas geriau nepatingti ir tvirtai pririti dvi
gumos juosteles.)
4. Jei po ranka mtosi koks nors senas batas, pasidaryti kapel tikrai nesunku. I lieuvio ar
bet kurios kitos dalies reikia ikirpti madaug 10x5 cm keturkamp. Geriausiai tam tinka
oda, mat j galima pradurti ir nesugadinti. Atriu daiktu pradurk dvi skylutes ir stipriai
pritvirtink gumos juosteles. tai ir turi timp.

T I MP OS
30

FOSILIJOS
--------- <>--------rie pus milijardo met sausumoje gyvybs nebuvo, o jrose gyveno tik kirmls, srai
P
gs, pintys ir krabai. Kai ie gyviai nugaidavo, j knai nugrimzdavo dumbl ar snaas
ir pamau bdavo palaidojami. Per milijonus met jros dugnas suakmenjo, o gyvn kaul
mineralai molekul po molekuls virto uolien, pavyzdiui, geleies ir silicio, mineralais.
Kauliniai audiniai suakmenjo. Dabar ias prie imtus milijon met nugaiusi gyvn
kn liekanas ar j atspaudus vadiname fosilijomis. Fosilij taip pat susidar, kai gyvnai
nugrimzdo durpynus ar j palaikus uklojo smlis. Kiekvienam nuosdini uolien sluoks
niui susidaryti reikia milijon met, todl fosilij amius nustatomas pagal tai, kokiame gyly
je j randam a. Kitaip sakant, turdamas kastuv gali nukeliauti toli praeit. Kai kur ikass
vos pusantro metro duob pasieksi Romos imperijos laikus. Jei nori nukeliauti milijonus
met praeit, teks susirasti jau atkast uolien, pavyzdiui, Anglijoje - Laim Ridise ir Gar
mute (Dorseto grafyst) arba Eer krate (Kambrijos grafyst).
Senieji jr gyventojai nuo t laik, kai gyveno tamsiuose vandenynuose, galjo nukeliauti
nepaprastai toli. vairs geologiniai veiksniai smarkiai ijudina tektonines ploktes, tai ko
dl jrini fosilij randam a kaln virnse ar dykumose, kurios prie daugyb met buvo
jros dugne.
Kai kuriose Naujosios Zelandijos pakrantse matyti net suakmenjusi prieistorinio mi
ko liekan. Tokia ypa suspausta mediaga vadinama akmens anglimis, ji yra labai degi
ir naudojama kaip kuras. Prie fosilij galima
priskirti ir naft. Ji susidaro poeminse ert
mse i gyvn, kurie gyveno prie 300 mili
jon met, palaik, veikiam didiulio slgio.
Nafta, be joki abejoni, pati naudingiausia i
vis ikasen - i jos gaminamas visas plasti
kas, taip pat benzinas, kuriuo varomi automo
biliai ir lktuvai.
Tyrindami suakmenjusius augalus ir
gyvnus galime vilgtelti inykus pasaul.
vilgsnis, tiesa, nra toks skvarbus, kaip nor
tume, bet kiekvienas naujas atradimas pleia
akirat.
Kartais tiesiog apstulbina net ir papras
iausios fosilijos. Pakelk prie vies titnago
gaball ir pamatysi, koki padar bta mo
nms dar neisiroptus i urv, kai dar nebuvo
nei garsij karvedi, nei Senojo Testamento
Mozs. Tai kaitina vaizduot!
tai koki paprastai randam a fosilij.
Amonitai - tai kriaukles turj jr gyv
nai, imir madaug prie 65 milijonus met
(r. Dinozaurai). Pasitaiko vairiausi dydi,
gali bti labai spalving.
Gana danai randam a ir trilobit, nors
tam, kad juos pamatytum, daniausiai reikia
FOSI LI J OS
31

perskelti akmen pusiau. Fosilij mediotojai visada neiojasi mayius plaktuklius nereika
lingoms uolienoms nuskaldyti.
Kartais pasitaiko rasti suakmenjusi jr ei. Jie panas jr vaigdes ir yra labai
dails. Na, o juros periodo gyvno griauiai bt viso gyvenimo radinys. Kitaip sakant, kas
neieko, tas neranda.
(Lietuvoje verta apsilankyti Ventos regioniniame parke ir apirti Papils atodang - ten
irgi randam a fosilij.*)

3*

- jJ v

FOSI LI J OS
32

NAMELIS MEDYJE
--------- <>-----albkim be uuolank. sirengti namel medyje sunku.
Dirbti nuo pradios iki pabaigos reiks ne maiau kaip
60 valand, o mediena ir kitos mediagos iek tiek kainuos.
Kitaip sakant, tai darbelis tiams. Toki sum galtum i
leisti naujam kompiuterini aidim pultui ir keletui aidi
m, bet namelis medyje juk niekada neieina i mados ir, tie
s sakant, yra daug sveikesnis dalykas. Visi puikiai inome,
kaip malonu sukalti kelet medgali, bet norint turti tai,
kas padoriai atrodo, kur saugu ir patikima, kas nesugriva
ilgiau negu por mnesi, prireiks kai ko daugiau.
Namelis medyje, kaip ir kanoja ar maas burlaivis, yra
vienas i auniausi dalyk pasaulyje. Jis tikrai vertas pa
stang, prakaito, pinig ir net kraujo (jei kas nors sumanys
neatsargiai naudotis pavojingais rankiais). Tai tikras grois.
Beje, kur nors ant namelio privalo puikuotis vliava su kau
kole ir sukryiuotais kaulais.
Pagrindui sukalti prireiks keleto 5x15 cm puini lent. J
galima sigyti bet kurioje didesnje medienos parduotuvje.
Ms pagrindas buvo kvadratas, kurio kratins 2,1 m, taigi
prireik atuoni 2 , 1 m ilgio lent ir dar vienos - pagrindui
sutvirtinti. I viso: 49,5 m 5x15 cm lent.

Reiks:
trisdeimties 15 cm ilgio medsraigi su didelmis kvadratinmis poverlmis,
atuoni 2 0 cm ilgio medsraigi su poverlmis,
trisdeimt dviej 1 0 cm ilgio medsraigi su poverlmis,
10x7,5 cm ta - maiausiai 5 m, geriausia - 6 m,
5x15 cm puini lent - 19,5 m,
5x10 cm ta gegnms ir sienoms - 10 m + 46 m = 56 m,
puini grind lent namelio pagrindui - 4,5 kv. m,
elektrinio siaurapjklio, elektrinio grto, medienos pjklo (pageidautina
elektrinio diskinio),
gulsiuko,
stambi medienos grt - 14, 16 ir 18 mm skersmens,
suleidiam dailyleni - tiek, kad pakakt keturioms sienoms iki puss, tai yra
7,8 kv. m plotui, dar pridk madaug 4,5 kv. m stogui,
verliaraki rinkinio, kad galtum prisukti visus medsraigius,
kalto dviem grioveliams ikalti (j prireiks dangio vyriams),
keturi medsraigi su kilpa (juos reiks sukti medio kamien),
mediaginio maio dangio atsvarai.

NAMEL I S ME DYJ E
33

Daugelis ti suks galvas, kaip pastatyti kuo saugesn namel. Juk ir pats tikrai nenor
tum, kad toks sunkus daiktas su visais vaikais lumtelt emn. Dl to mes gerokai per
sistengme dl mediag kiekio ir laikms principo: Net ir kilus branduoliniam karui is
namelis turi n nekrustelti / 1
Isirink med ir pairk, ar i numatomo namelio bus galima stebti kaimyn dar. Jei
taip bus, o kaimynams nepatiks, valdios atstovai gali pareikalauti, kad nugriautum savo
tvirtov. Isirink, kokiame auktyje nuo ems bus pagrindas. is pasirinkimas i dalies pri
klauso nuo vaik amiaus. Mes rengme pagrind 2,5 m auktyje. Kuo namelis aukiau,
tuo jis, be abejo, spdingesnis, bet ir sunkiau pastatomas. Jei em po mediu minkta, pa
dk po kopiomis lentel - tada jos nesmigs.
PAGRINDAS
Kad galtum sukti medsraigius, btinai reikia i anksto igrti skyles, taigi vis pirma
susirask tinkam grt ir tok ilgintuv, kad siekt med (mums prireik sujungti tris). Po
ankstesni darb buvo liks prie stalo pritvirtintas diskinis pjklas - juo labai patogu pjaus
tyti medien.
Rsdamas pagrind irk pieinius. Prie praddamas tvirtinti lentas prie kamieno, pri
rik jas virve prie auktesni ak. Virves atrik tik tada, kai viskas tvirtai laikysis. Nebandyk
lipti ant pagrindo, kol nebus taisyta atram visuose keturiuose kampuose. Tam, kad pagrin
das nukrist, reikia nusukti kelet stipri vart, bet inok: atsistojs ant kampo gali sukelti
toki sukamj jg, kad net pats nesivaizduoji, kiek prisidarytum bd.
Technikai sunkiausia darbo dalis - rengti atramas.
1. 5x15 cm puins lentos.
Madaug 2,20 m ilgio.
Prisuktos trimis 15 cm ilgio
medsraigiais i abiej
pusi. irti lygiagretumo

2. Statmenai (90 kampu)

pritvirtintos krymins
5x15 cm lentos

3. Kvadrato formos (2,20x2,20 m) rm as i

5x15 cm lent. Visuose kampuose sukta po du
15 cm ilgio medsraigius

N AMEL I S ME D YJ E

34

PAGRINDO ATRAMOS
10x7,5 cm ploio taai yra be galo stiprs, tikriausiai net gerokai per tvirti ms nameliui.
Medio kamienas greiiausiai bus gruobltas ir kreivas, todl atramos turs bti nevienodo
ilgio. I pradi negaildamas medienos atsipjauk apytikslio ilgio atramas. Sunkiausia - i
pjauti jungtis, kuriomis atramos pritvirtinamos prie pagrindo.
Pagrindo tvirtumo paslaptis yra ta, kad jis visuose keturiuose kampuose remiasi vien
ploktum. Atramos jungtis iek tiek primena isiiojusio paukio snap. Pjauk rankiniu
pjklu, labai kruopiai visk isimatuodamas. Pirmasis udavinys - dviem pjviais ipjauti
stat trikamp.

Atsimatuok 10 cm nuo tao galo ir pasiymk abiejose pusse. Tada nubrk brkn nuo
vienos puss iki kitos ir striai iki prieingos puss viraus. stri brkni susikirtimo vieta
yra tikslus centras. Visk pamatuok du kartus. Pjauk nuo kamp vid.
Antras, kur kas sunkesnis, pjvis - pjaunam a viena i briaun. Nepamirk kruopiai
imatuoti ir tik tada pjauk. Prie imantis busimj atram vertt pasipraktikuoti su kokiu
nors nereikalingu medgaliu. Galiausiai turtum turti keturis a tra
minius taus. Jie tvarkingai statomi vidinius pagrindo kampus ir j
prilaiko.
2 0 cm ilgio medsraigiai gali pasirodyti per ilgi atramoms prie ka
mieno tvirtinti, taiau visas svoris ant j ir laikysis. Pragrk kiaurai
1 0 cm tao ploktum, o kiti 1 0 cm medsraigio bus sukti kamien.
Nesijaudink, medis tikrai nenudius. Mediai nesunkiai atsigauna, be
to, park priirtojai gendami pridaro gerokai daugiau alos.
Kai visos atramos pastatytos, nesulauius vienos i j pagrindo tik
rai nepavyks pajudinti. Tai nemanoma. Savo namelio stiprum imginome taip: suvarme
vid eis suaugusius mones, drauge sverianius apie 380 kilogram.
Visas pagrindo spragas ukalme 5x15 cm lent nuopjovomis. Ne dl to, kad esame prat
perdtai rpintis saugumu, o tam, kad bt lengviau prikalti grind lentas. Tik nepamirk
palikti angos dangiui. Susikalme grindis i paprasiausi puini grind lenteli - j ga
lima sigyti bet kurioje statybos preki parduotuvje. Labai gerai, kad jos buvo impregnuoNAMEL I S ME D YJ E
35

tos. Tokios lentos kainuoja iek tiek brangiau, taiau j namelis stovi 10-20 met. Grind
lenteles prisukome medsraigiais tiesiai prie pagrindo sij ir papildom sutvirtinim. Skyl
aplink kamien ipjovme siaurapjkliu. Nepamirkit palikti nedideli plyeli - juk mediai
sibuoja. Be to, bus kur suluoti iukles ir lapus.
SIENOS
iuos keturkampius lengviausia sursti ant ems ir tik
tada statyti viet. Reikia ikart perspti, kad sienos labai
sunkios, taigi jas teks kelti virvmis bent dviem monms.
Net nemgink kelti sienos be joki virvi.
Visos sienos surstos i 10x5 cm ta, jie sujungti 10
cm ilgio medsraigiais. Nusprendme visas sienas, iskyrus
vien, iki puss apkalti lentomis, o vien on palikti atvir,
tik sumeistrauti turkl, kad koks vaikas netyiom neikris
t. Svarbu susirasti galing elektrin grt, kad medsraigius suktum tiesiai taus. Jei bt tek pirma isigrti po
skylut, turbt namel iki iol tebestatytume.
Rmas - tai paprasiausias keturkampis su ikya ir
pora atram. Sprsdamas, kokio aukio jos bus, nepa
mirk, kad namelis skirtas vaikams. Msiks buvo ma
daug 1,65 m aukio, ko gero, visai tinkamos.
Kiekviena siena pastatoma ant pagrindo ir medsraig
iais priveriama prijo. I pradi gali pasirodyti, kad taip
tvirtinti nra labai patikima, bet kai visos keturios sienos
pastatomos ir sujungiamos, namelis bna visai tvirtas. Be
to, tvirtumo suteikia ir stogas.
Atkreipk dmes ir tai, kad dvi sienos bus iek tiek emes
ns, todl i karto tiksliai isimatuok, kitaip teks grauti nagus. Gali bti, kad truputl truk
dys grindis sukti medsraigiai. Tai pataisoma - pasiimk grt ir leisk juos giliau grind
lentas. Tiesa, iam darbui reikia nemaai laiko. Sienas vien su kita dar sutvirtinome 10 cm
ilgio vartais su verlmis.
STOGAS
Kai visos keturios sienos tvirtai stovi savo vietose, gali pamstyti apie stog. Mums reikjo
atuoni 10x5 cm gegni. Tikslus j ilgis priklauso nuo pasirinkto stogo nuolydio, taiau
bent jau 1 , 2 m nepagailk.
Vis pirma atsipjauk madaug reikiamo ilgio gegnes, o prie
gal ipjauk trikampius, kad gegns tvarkingai ir tvirtai atsiremt
virutinius sien kampus. iaip gegns yra veidrodin apatini
atram kopija, taiau mes nusprendme, kad nebeverta dar kart
pjaustinti paukio snapo jungi.
Matuok ir pjauk labai kruopiai, mat vienas gegns galas glau
sis prie nelygaus medio kamieno. Gegnes priverk prie medio
NAMELI S ME D YJ E
36

15 cm ilgio medsraigiais (8 ). Stogas laiko tik

savo svor.
Vis pirma tvirtink keturias kampines geg
nes, o paskui dar keturias tarp j. Gulsiuku
patikrink, ar stogas ne kreivas.
Stog, inoma, gali bti visokiausi. Mes
pamme plastikin plvel ir vinutmis pri
kalme j prie gegni ir briaun. Vir ap
kalme suleidiamomis dailylentmis. Tai at
rodo graiai ir natraliai, bet i ties darbas
sunkus - kiekvien lentel reikia kruopiai
pamatuoti, atsipjauti ir tik tada sikelti med.
Stog dar padailinome siauromis medinmis
juostelmis.
Dengti stog - turbt daugiausia laiko su
ryjantis darbas. Dirbant tokiame auktyje joM z ff f' '
0 _ j .
kiu bdu negalima pamirti tvirtai prisiriti
^
virve. Ties sakant, nordami pasiekti auk//
V-- ut
/
~ J ~/
iausi stogo viet turjome atsistoti ant sien
f
/ /
atbrail, pasidaryti i virvs kilp ir ja apsivK
/
iy/
/ /
juos beveik pakibti ore. Trumpai tariant, is
v\
J
/ /
darbas labai pavojingas ir skirtas tik suauguH/ / /
siesiems.
y , ' l / /
Galiausiai tomis paiomis dailylentmis ap/r
]J y /
kalme apatin sien dal ir i grind lent
'
susikalme kopias. J vir vartais prisu
kome prie pagrindo. Beje, nepersistenkite priverdami - galbt kada nors reiks kopias
sitraukti namel? Nors tikriausiai ne - per daug sveria.
Dangt susikalme i grind lent nuopjov ir kit likusi medgali. Patogiausia dangt
usidaryti ulipus - patraukti u virvagalio, perverto per medsraigt su kilpele.

Jei nori, kad dangtis neprispaust kam nors maojo pirto, verta rengti atsvar. Tai visai
nesunku. Susirask kok nors mediagin mai (j bna parduotuvse). Per dangt perverk
virv ir apatinje pusje urik mazg. Kit gal perverk per medsraigt su kilpa, sukt ka
mien iek tiek aukiau, o tada per dar vien medsraigt, sukt iorinje sienos pusje. Prie
ito galo pririk mediagin mai ir pridk j akmen. Maias turi kyboti tokiame auktyje,
kad vaikai j nesunkiai pasiekt. Norint i apaios atidaryti dangt utenka patraukti mai
NAME L I S ME D YJ E
37

emyn, o norint udaryti - truktelti virvagalio mazg. Dl svorio teks apsisprsti patiems,
tik nepamirkit, kad tai neturi bti per sunku vaikams. Tokia atsvaros sistema reikia, kad
nordamas i vidaus udaryti dangt tursi j primygti koja, bet, antra vertus, taip saugiau.
Pasistaius nam svarbiausia sulaukti puikaus vasaros vakaro, pasiimti pagalvi, uklot,
ibintuvl ir praleisti nakt po vaigdtu dangumi. Pasiiupk ir ko nors uksti - grynas
oras adina apetit.

NAMELI S ME D YJ E

38

FUTBOLO TAISYKLS
------ -<)--------opuliariausias pasaulyje aidimas turi tik 17 pagrindini taisykli. Jos sukurtos Ang
lijoje dar 1863 m., o 1886 m. oficialiai patvirtintos Tarptautins futbolo asociacijos
valdybos.

Aikt. Ilgis 90-120 m, plotis 45-90 metr. Dvi ilgosios kratins vadinamos uribio linijo
mis, dvi trumposios - vart linijomis. Aikt pusiau dalija vidurio linija. Futbolo rungtyns
prasideda prie ios linijos centrinio tako. Prie abiej vart yra po 5,5 m ilgio staiakam
p, vadinam vartininko aiktele, ir po 16,5 m ilgio staiakamp, vadinam baudos aiktele.
11 m nuo vart yra baudinio takas, nuo kurio spiriami 11 m baudiniai. Vart plotis yra
7,32 m, auktis - 2,44 metro.
Kamuolys. Skersmuo 68-70 cm, svoris 410-450 gram.
Komandos. Aiktje vienu metu gali bti ne daugiau kaip po 11 kiekvienos komandos aidj
(kartu su vartininkais). Per rungtynes aidjus galima keisti nuo 3 iki 7 kart. Be to, bet ku
ris aikts aidjas gali pasikeisti vietomis su vartininku, jei tik apie tai spjamas teisjas, o
keiiamasi tada, kai aidimas sustabdytas.
Apranga. aidjai vilki futbolo markinlius, mvi trumpikes, blauzd apsaugas, blauzdines,
avi futbolo batelius. Vartinink apranga yra kit spalv negu aikts aidj.
Teisjas. Teisjo odis visada paskutinis. Teisjas gali spti odiu, parodyti gelton korte
l (tai rimtesnis spjimas) arba raudon kortel (tada aidjas privalo palikti aikt). Antra
geltona kortel prilygsta raudonai. Teisjas taip pat skaiiuoja aidimo laik ir po kiekvienos
pertraukos skelbia aidimo pradi.
Teisjo padjjai. Pakeldami vliavles, jie pranea, kad kamuolys kirto uribio linij, ir
parodo teisjui, kuri komanda gauna teis muti kampin, smgiuoti kamuol nuo vart ar
mesti rankomis. Taip pat teisjo padjjai pranea, kada bausti aidj u buvim nuo
alje.
Trukm. Du kliniai po 45 minutes. Pertrauka ne ilgesn kaip 15 minui.
Rungtyni pradia. Kamuol gauna ir aidim pradeda ta komanda, kuri atspja, kaip ikris
teisjo mesta moneta. Kamuolys grinamas aikts vidur, kai muamas vartis, ir antrojo
klinio pradioje. Rungtyni pradioje visi abiej komand aidjai turi stovti savo aikts
pusje bent 9,15 m atstumu nuo kamuolio.
Tak skaiiavimas. vartis skaitomas tada, kai kamuolys visas kerta vart linij. vartis
skaitomas ir tada, kai besiginanios komandos aidjas netyia spiria kamuol savo vartus.
Tai vadinama variu savus vartus. Laimi ta komanda, kuri mua daugiau vari.
Nuoal. Nuoals taisykl draudia aidjams vis laik sukintis apie varov vartus lau
kiant ilgo perdavimo i komandos draug. aidjas skelbiamas esantis nuoalje, jei gauna
F UT BOL O T AI S YK L S
39

kamuol bdamas ariau varov vart negu kamuolys ir priepaskutinis gynjas. Atkreipk
dmes, kad taisykls nedraudia aidjams sdti ant varov vart linijos, jei jie nori, bet
vos tik kas nors perduos jiems kamuol, pasigirs baudos vilpukas.
Dirbtin nuoal - tai tokia padtis, kai gynjai tyia bga tolyn nuo savo vart ir sukuria
varov puoljui nuoals situacij. Taiau jei aidjas gauna kamuol, mest i uribio, kai
muamas kampinis arba smgiuojama nuo vart, nuoals taisykl negalioja.
Praangos. Jei teisjas nusprendia, kad viena komanda prasieng, varovai mua bau
dos smg arba laisvj smg. Spiriama nuo tos vietos, kur buvo prasiengta, taigi jei
prasiengta netoli vart, laisvasis smgis gali tapti lemtingu rungtyni vykiu. Praangos
skiriamos u vairius veiksmus, pavyzdiui, kamuolio palietim ranka arba spyr varovui.
Prasiengs aidjas, atsivelgiant tai, u k baudiama, gali bti sptas ar net ivarytas
i aikts.
Baudos smgiai ir laisvieji smgiai. Baudos smgis gali bti muamas tiesiai varovams
vartus, ypa jei spiriama i gana arti. Tai labai pavojinga, todl i bauda skiriama u rim
tesnes praangas. Spiriamas nejudantis kamuolys. Besiginanios komandos aidjams drau
diama stovti ariau kaip 9,15 m nuo kamuolio, tad beveik visada gynjai u 9,15 m sustoja
sienel" ir ustoja vaizd aidjui, spirianiam baudos smg.
Laisvuoju smgiu kamuolys pirmiausia perduodamas kitam aidjui.
11 metr baudiniai. Jie skiriami u tokias pat praangas, kaip ir baudos smgiai, kai p ra
siengiama varov baudos aiktelje. i taisykl ukerta keli tyinms praangoms, kai
gynjai tyia pargriauna puolj, kad is nemut vario.
Iki tos akimirkos, kai baudin muantis aidjas palieia kamuol, vartininkas turi stovti
tarp virpst ant vart linijos. Kiti aidjai tuo metu stovi u baudos aiktels rib ne ariau
kaip 9,15 m nuo kamuolio. tai kodl prie baudos aiktels nubrtas puslankis.
11
m baudinys - tai vienas smgis tiesiai vartus. vartis skaitomas, jei kamuolys skrieja
vartus, nesvarbu, ar prie tai jis liet vartus ir (ar) vartinink. Kamuolys, po 11 m baudinio
atoks nuo vartininko, lieka aidime ir gali bti vl spiriamas vartus. O jei atliekama bau
dini serija, taip nra, kitaip sakant, tada aidjas gauna vien vienintel prog.
metimas i uribio. aidjas turi bti atsisuks aikt ir abiem kojom stovti ant ems,
u uribio linijos arba ant jos. Kamuol reikia mesti usimojus abiem rankomis. Imetantis
aidjas neturi teiss liesti kamuolio, kol jo nepalieia koks nors kitas aidjas.
Smgis nuo vart. Skiriamas tada, kai varovai nuspiria kamuol u vart linijos ne vart
plote, pavyzdiui, po netaiklaus smgio vartus. Kamuolys nuo vart spiriamas i bet kurios
vartininko aiktels vietos. J galima liesti tik atsidrus u baudos aiktels rib.
Kampiniai smgiai. Jie skiriami, kai besiginantis aidjas nuspiria kamuol u savo vart
linijos. Kartais taip padaro vartininkas, gelbdamas savo komand nuo vario, arba, pavyz
diui, gynjas tyia ispiria kamuol u vart linijos stabdydamas pavojing varov puoli
m. Po kampini smgi neretai pelnoma vari, todl ios aidimo akimirkos visada kelia
tamp.
Kol kamuolys neispirtas, besiginanios komandos aidjai negali artintis prie jo ariau
kaip 9,15 metro. Daniausiai jie susispieia ties savo vartais. Gynjai stengiasi neuleisti laisF UT B OL O T AI S YKL S
40

vos vietels puoljams. O ie kaip manydami stengiasi atsikratyti gynj, pasiekti kamuol
galva arba koja ir nukreipti vartus. Vartininkui tai labai pavojingos akimirkos. Matomumas
menkas, nes aplink krva aidj, kamuolys gali atlkti beveik i bet kur, o laiko sureaguoti
nepaprastai maai.
TAI DOMU
Vienintelis aidjas, turintis teis liesti kamuol rankomis, yra vartininkas. Kiti aidjai gali
liesti kamuol visomis kno dalimis, iskyrus dilbius ir platakas.
Jei aidim btinai reikia baigti kurios nors komandos pergale (pavyzdiui, jei tai pasaulio
empionatas), skiriamas pratsimas. Daniausiai tai bna du klinukai po 15 minui. Jei ir
per papildom aidimo laik nepaaikja, kuri komanda stipresn, skelbiama baudini se
rija. Penki i anksto parinkti aidjai paeiliui mua 11 m baudinius. Jei ir tada rezultatas vis
dar lygus, baudiniai muami iki pirmos klaidos, kol paaikja laimtojas.
Didelis futbolo pranaum as prie regb ar kriket - treniruotms utenka turti kamuol ir
susirasti sien. Kitiems aidimams btinai reikia ir kokio nors bendraminio.
Kai kurie kamuolio valdymo gdiai ilavinami tik nuolatos treniruojantis. Nesunku per
skaityti, kad kamuol galima nuspirti lanku i kairs dein, spiriant vidine pdos dalimi
apatin dein kamuolio pus, arba pasukti kamuol kair, spiriant iorine pdos dalimi
apatin kair kamuolio pus. Taiau kol tai pavyks i ties padaryti, reiks ilgai treniruotis.
Tai pasakytina apie bet kuri sporto ak, ties sakant, net apie bet koki gdi lavinim.
Jei nori k nors daryti gerai, daryk tai danai. Tai senas kaip pasaulis patarimas, toks pat
teisingas, kaip ir prie du imtus met. gimti gabumai ities labai geras dalykas, bet kain
ar j uteks, jei norsi veikti t, kuris kasdien lavinasi.

F UT BOL O T AI S YKL S

41

DINOZAURAI
<>
V

dinozauras, reikiant baisus drie

od
as", 1842 m. pirmasis pavartojo brit
mokslininkas Riardas Ouvenas (Richard
Owen). ie ropliai klajojo po em net 150
milijon met, o paskui staiga imir. J
bta vairiausi - nuo iurpi plrn iki
velni oldi.
Didiausi dinozaurai yra ir patys di
diausi kada nors emje egzistav sausu
mos gyvnai. 1907 m. Ryt Afrikoje buvo
rasti didiulio brachiozauro kaulai. Gyvas
is milinas turjo bti madaug 23 m il
gio ir svr nuo 50 iki 90 ton, o jo kupra
buvo pakilusi 6,5 m nuo ems. Toks drie
as dydiu galt parungtyniauti nebent
su stambiausiais ms vandenyn bangi
niais. Palyginkite: didiausias dabartinis
sausumos gyvnas dramblys sveria vos
penkias tonas.

Dinozaur era
Laikotarpis, kai emje karaliavo dinozau
rai, vadinamas mezozojumi. Jis prasidjo
prie 248 miljjonus ir baigsi prie 65 mili
jonus met. i era dalijama tris periodus:
triaso, juros ir kreidos. Mezozojaus praD I NOZ AUR AI
42

dioje visi dabartiniai emynai sudar vien

milinik emyn - Pangj. (is pavadini
mas skamba spdingai, taiau i ties jis
reikia tik visa em.) Jo krantus skalavo
neaprpiamas vandenynas. 1912 m. vokie
i geofizikas Alfredas Vgeneris (Alfred
Wegener) pirmasis ikl judani tektoni
ni ploki, arba emyn dreifo, teorij.
Jis nustat, kad uolienos, randamos Brazi
lijoje ir Piet Afrikoje, yra labai panaios ir
gali bti vienos kilms.
Pirmj nedideli dinozaur atsirado
triaso periodu, prie 248-206 milijonus
met. Jie vaikiojo upakalinmis kojomis.
Per milijonus met Pangja suskilo ats
kirus emynus, jie nutolo vienas nuo kito.
Prie 206-144 milijonus met, juros perio
du, skirtinguose emynuose atsirado vai
ri dinozaur ri. Tai buvo milin era.
Didiuliai oldiai dinozaurai klajojo po
mikais ir pievomis apaugusius emynus.
Tektonins plokts juda ir iandien.
Ties sakant, jei tik kur nors padanja e
ms drebjim ar ugnikalni isiverim,
prieastis daniausiai yra ploki judji
mas. Kartais tai vyksta giliai po vandeniu.
Tektoninms ploktms spaudiantis vienai
kit susidar And ir Uoltieji kalnai.
Kreidos periodu, prie 144-65 milijonus
met, gyventa arvuot oldi: triceratops, minktais lapais mintani hadrozaur ir stambi msdi, pavyzdiui, ti
ranozaur.
Jrose taip pat knibdte knibdjo pl
rn ir gyvi, kuriais jie mito. Visi anuo
metiniai vandenyn gyventojai, iskyrus
ryklius, labai nepanas iandieninius. O
rykliai, nors ir keista, galbt pasiek tam
tikr evoliucijos pakop sustojo ir milijonus
met liko tokie pat.
Kiti ms dienas pasiek dinozaurai krokodilai. Dabartiniai krokodilai ir aliga
toriai yra kiek maesni u savo protvius,
bet i esms tai tie patys gyvnai. Kreidos
periodo krokodil ilgis siek net 15 metr!

Tiranozauras - 1 5 m ilgio nuomus

grobuonis. Visai neaiku, kokios spalvos
buvo jo oda

Dinozaur pasaulis
Baisij drie pasaulyje buvo karta, vy
ravo atogr klimatas. Po prieistori
n em klajojo daug visokiausi ri ir
pavidal dinozaur. Vienas i domiausi
dalyk tyrinjant dinozaurus - suvokti,
kad evoliucija buvo pasukusi visikai kitu
keliu, paskui prie 65 milijonus met vis
k nulav ir pradjo i naujo. Msdiai
tapo tobulais udikais, o j aukos arba i
siugd netiktin vikrum, arba auginosi
vis tvirtesnius arvus. Tikros rank lenki
mo varybos, trukusios daugel ami! Mil
iniki oldiai galjo skabyti lapus nuo
medi virni, siekiani penkiaaukio
namo stog. Didiausi buvo tokie dideli,
kad sveik suaugusij, ypa keliaujani
bandomis, nedrsdavo pulti joks plrnas.
oldiai kasdien susdavo be galo daug
augal, galbt net ir akmen - virkinimui
palengvinti.
Dinozaur era buvo ne tik milin, bet
ir maesni grobuoni bei j auk pasau
lis. Pavyzdiui, kompsognatai buvo m a
daug namins kats dydio. Yra inoma,
kad jie mito dar maesniais drieais, mat
vieno tokio drieo liekan rasta ikastinio
kompsognato pilve.
Greiiausi dinozaurai turbt buvo dvi
kojai ornitopodai. Tiksliai pasakyti vien i
suakmenjusi liekan gana sunku, taiau
inant, kad j kojos buvo ilgesns negu

D I NOZ AUR AI
43

kydavo gyv. Taiau tai tik spjimas, nes

nustatyti elgsen remiantis vien ikaseno
mis sunku. Diduma vis toki tyrim grin
diama nuojautomis ir splionmis. Kol irasim keliones laiku, tik taip ir tegalsim
pavelgti dinozaur pasaul!
Filmas Juros periodo parkas igarsi
no velociraptorius kaip maesnius tirano
zaurus, mediojanius bandomis. Galimas
daiktas, kad velociraptoriai i ties savo
aukas bendromis jgomis atskirdavo nuo
brio ir nugalabydavo. Nra jokios abejo
ns, kad tai buvo pavojingi plrnai. Tai
rodo j atrs kaip skustuvai dantys, smai
ls nagai ir judrs knai.
Evoliucijos dsni imanymas ir iuolai
kinio pasaulio painimas leidia teigti, kad
plrnai paprastai bna sumanesni u
oldius. Juk karvei nereikia labai daug
proto, kad ilikt, o, pavyzdiui, vilkams ar
leopardams igyventi btina kur kas sud
tingesn elgsena. Remdamiesi savo inio
mis, mes isiaikiname tai, ko neatsklei
dia fosilijos, bet intelektas, be abejo, yra
sunkiausiai nustatomas dalykas. Jei proto
galias lemt tik smegen dydis, sausumo
je karaliaut drambliai, o vandenynuose banginiai.

kompsognat, galima spti, kad ie dino

zaurai bgiodavo taip pat greitai kaip uo
liais lekiantis irgas. i ropli liekan ras
ta ir iaurs Amerikoje, ir Mongolijoje, taigi
jie buvo plaiai paplit.

M sdiai ir vegetarai
Kreidos periodu sausumoje karaliavo gi
gantiki plrnai: tiranozaurai, daspletozaurai, tarbozaurai ir panas siaubnai.
Tiranozaur nasruose puikavosi eiasde
imt atri kaip peiliai milinik dant.
Nors jie buvo iaurs mediotojai, galbt
dl savo dydio nepajg greitai judti. Ko
gero, jie sibgj smogdavo aukai galva,
taip j apsvaigindavo, tada sugriebdavo
maomis priekinmis letenomis ir sudras

arvai
Dinozaur bdas gintis arvais dabar be
veik visikai inyks. Taip nuo upuolik
ginasi tik vliai ir vabzdiai. 0 tai mezozojaus pabaigoje kaip plrn ir j auk
grumtyni rezultatas buvo atsirad keletas
labai domi ir neprast arvuot oldi
ri. Prie madaug 170 milijon met,
juros antrojoje pusje, isivyst vieni i ge
riausiai inom tokios evoliucijos krypties

DI NOZ AUR AI
44

Stegozauras

pavyzdi - stegozaurai. is odis reikia

drieas su stogu".
Stegozaurai buvo miliniki oldiai,
dydiu prilygstantys dideliam sunkveimiui.
Stegozauro stuburas buvo beveik nepaei
diamas - j saugojo ant nugaros ppsan
ios plokts. Be to, is drieas turjo grs
mingais spygliais ginkluot uodeg, kuria
galjo nesunkiai priploti savo prieus. Kai
kuri dinozaur, pavyzdiui, ankilozaur,
arv ploktels deng net aki vokus.
Triceratopsas reikia triragis snu
kis". pavadinim sugalvojo amerikiei
archeologas Otnielis S. Maras (Othniel
C. Marsh). Ko gero, io drieo ginkluot
buvo skirta tiek gintis, tiek ir pulti. Jis sv
r apie 1 0 ton, o jautriausi kno viet kakl - slp po tvirtomis kaulinmis plok
telmis, akivaizdiai skirtomis apsisaugoti
nuo kandimo. Prie 65-70 milijon met,
vlyvuoju kreidos periodu, tai buvo viena i
labiausiai paplitusi dinozaur ri.
Neinia, kuo buvo apaugs dinozau
r knas. Oda negali ilikti taip ilgai kaip
kaulai, taigi galima tik numanyti, kad kai
kurie dinozaurai buvo plunksnuoti ar net
gauruoti. Bet ioki toki uuomin galima
rasti dabartinje gamtoje. Ilik tiesioginiai
dinozaur palikuonys paukiai ir kroko
dilai pera mint, kad galbt ir dinozaur
bta toki spalv. Didij oldi, pavyz
diui, iguanodont, knas tikriausiai buvo
apaugs alsv atspalvi vynais, panaiais

dabartini drie vynus. Tai paddavo

jiems pasislpti lapijoje nuo plrn. Kai
kurie msdiai taip pat galjo bti alsvai
pilkvi - tokia spalva leidia nepastebtam
prislinti prie aukos. Vikrs mediotojai
velociraptoriai galjo bti viesios smlio
spalvos, panas leopardus, mat mediojo
dykumose ir savanose.
Dinozaurai, kaip ir dabartiniai krokodi
lai, djo kiauinius. Kai kurie juos prii
rdavo iki pat tos akimirkos, kai mayliai
prasikaldavo. Taip elgsi majazaurs arba
drieai motinos". Tai liudija pirmoji i di
nozaur liekan radaviet Montanoje - ten
lizde rasta atrajot augal liekan. Matyt,
suaug drieai parnedavo maisto savo ja u
nikliams, kaip dabar nea paukiai. Be to,
suakmenjusios k tik isiritusi majazaur liekanos rodo, kad jaunikli kojos buvo
per silpnos kno svoriui ilaikyti, taigi, m a
tyt, kur laik jie augdavo lizde. Palyginda
mi galime pasakyti, kad tik isirit i kiau
inio krokodiliukai yra tarsi maesni savo
tv antrininkai, mokantys ne tik plaukti,
bet ir medioti.
Mezozojaus danguje karaliavo dabarti
ni pauki protviai - skraidantys drieai.
J bta vairi, taiau daugum mokslinin
kai priskiria prie vienos genties - pterodaktili. is odis reikia sparnuoti pirtai". I
vis ems padar mezozojaus eros gyv
nams artimiausi paukiai: vynuotos ko
jos, tuiaviduriai kaulai, sparnai ir snapai.

D I NOZ AUR AI
45

Dauguma prieistorini skraidani drie

panas dabartinius iknosparnius - j
sparnuose aikiai matyti pirt kaulai.
Kaip ir galima tiktis, juros periodu at
sirado netiktina gausyb ri. Didiau
sias kada nors gyvens skraidantis gyvnas
galjo sverti tiek, kiek stambus mogus.
Jis vadinamas kecalkoatliu kaip meksikie
i legend dievas - auksin plunksnuota
gyvat. io milino sparn mostas siek
12 m - kaip lengvojo lktuvo. Beveik neabe
jotina, kad jis tik sklandydavo, mat raum e
nys, reikalingi tokiems sparnams plasnoti,
bt svr pernelyg daug.
Mezozojaus vandenyse nebuvo ledkal
ni. Nebuvo ten ir dinozaur, jei vartosime
termin grietai savo reikme, nes dino
zaurai - tai sausumos gyvnai. Vis dlto
prieistoriniuose vandenynuose knibdte
knibdjo visokiausi nuostabi ir keist
ropli, pavyzdiui, milinik jr gyvai
elasmozaur. J kaklas itsdavo iki 7 m il
gio. Ir iandien yra moni, manani, kad
Ne, Lochneso eero pabaisa, yra elasmozauro ar kito panaios ries gyvno, pleziozauro, palikuon.

Inykimas
Prie 75 milijonus met emje gyveno
imtai vairiausi dinozaur ri, o vos
po 1 0 milijon met beveik visi imir.
Iliko tik paukiai. Kas tiksliai vyko, vis
dar neaiku. Meksikos lankoje yra mil
inikas krateris. Jis atsirado tada, kai
em rsi asteroidas. Susidrimas vyko
prie 65 milijonus met, kaip tik tuo lai
ku, kai imir dinozaurai. Dirvoemio pa
vyzdiuose, menaniuose laikotarp tarp
kreidos ir terciaro, randam a nemaai iri
dio - elemento, kurio gausu meteoruose
ir asteroiduose.
Matyt, asteroidas rsi ems pavir
i neapsakomai dideliu greiiu ir gerokai
pakeit planetos atmosfer. Didiuliai juo
di akmen ir dulki debesys utemd saul
ir, dar blogiau, isklaid ilum. Kai kurie
gyvnai - paukiai, vliai, skorpionai ir
vabzdiai - buvo gana atspars ir tok i
mginim itvr. Deja, kodl inyko dino
zaurai, vis dar nra tikslaus paaikinimo.
Bent jau kol kas viena i hipotezi, labiau
siai paplitusi tarp mokslinink, - susidri
mas su asteroidu.

Elasmozauras

D I NOZ AUR AI
46

KAIP PASIDARYTI LANK IR STRL

------------ <$> ---------

ien dien imsi ir sugalvosi pasidaryti

lank ir strli. Lankais naudotasi nuo
seniausi laik, o ir dabar paleisti strl ne
apsakomai malonu. Nebtina k nors pa
taikyti, utenka vien pavelgti grakt jos
skryd. Strl su sunkiu antgaliu, paleista
i lanko, aprayto iame skyriuje, nuskrie
jo 41 m, krito smaigaliu emyn ir smigo
em. Tai buvo simintina akimirka. Tiesa,
angl lankinink strls Krsi myje nu
lkdavo net 275 metrus. O pasaulio rekor
dininkas amerikietis Haris Dreikas (Harry
Drake) 1971 m. paleido strl guldamas
auktielninkas ir ji nuskriejo 1 854 m, t. y.
beveik du kilometrus.
Tik nesugadinkite toki akimirk ko
kiomis nors kvailystmis. Lankas ir strls
tinka medioti ar audyti taikinius, paka
bintus ant sodo medi. Bet niekada nepa
mirkite, kad tai ginklas. Ginklo niekada
nevalia nukreipti mog.

Reiks:

titnago ar kaulo antgaliui.

konserv skardins,
tvirt irkli ir lenktinio peiliuko,
1 , 2 m ilgio tiesaus lankstaus
pagalio (guobos, lazdyno arba
uosio akos),
0,9 m ilgio tiesi pagali strlms,
sil ir klij,
kryminio atsuktuvo,
virvs.

plunksn.
odos atraios pirtams apsaugoti.

\ ............... .......... _.________ /

Strls ir j antgaliai
Yra keletas bd, kaip pasidaryti strls
antgal. Akmens amiaus mons naudojo
titnag, i mediaga vilioja ir dabar. Titna
gas - tai suakmenjusios prieistorini gy
vn liekanos. Mes prisirinkome titnago su
artame lauke - ten voliojosi krvos kumio
dydio gabal. Daniausiai jo kartu su krei
da randam a ten, kur prie milijonus met
buvo jros dugnas.

Susirask didel gabal, pana pavaiz

duot deiniajame pieinyje. Jei neioji aki
nius, turi pranaum - apsaugai akis nuo
skeveldr. Jei akini neneioji, dauyda
mas du titnago gabalus nusigrk arba su
sirask, kuo prisidengti akis.
Turbt pastebsi, kad titnagas nuo sti
KAI P P A S I D A R Y T I LANK IR S T R L
47

praus smgio skyla tarytum

stiklas atriomis kaip skus
tuvas briaunomis. Tai ikart
pera mint apie kirvius ir
strles. Isiaikinome, kad
smogus penkis ar deimt
kart, jei pasiseka, utenka
skeveldr keletui antgali.
Galbt kur nors teko m a
tyti akmens amiaus titna
gini ietigali, kuri briau
nos nuskaldytos tvarkingais
pusapskritimiais. Tai tikrai
sunkus ir daug gdi rei
kalaujantis darbas. Nemaai
moni ir iandien mgsta
laisvalaikiu tai daryti. Jiems
ieina daili ir audyti tin
kam antgali.
Skaldyti titnago skeveldras ir suteikti
joms norim form lengva kokiu nors smai
liu rankiu, pavyzdiui, kryminiu atsuk
tuvu. Pasidk titnago gabal ant minkto
medio pagrindo taip, kad briauna liestsi
prijo, tada atsuktuvo galu spustelk tiesiai
emyn pat briaunos kratel ir jis nuskils.

ks sprausti strls kot. Be to, bk pasi

rengs tam, kad bent keletas antgali skils
pusiau ar visai subyrs.
Kit antgal pasidarme naudodamie
si tik galstuvu. Jis buvo trumpesnis, vos
17 mm ilgio, bet sunkesnis, taigi mainan
tis strls skriejimo nuotol.
Antgaliams tinka ir kaulai. Juos nesun
ku apdoroti vitriniu popieriumi. Jei dide
liam uniui duotum pagrauti riuko kaul,
i atplai ieit neblog antgali.
Vis dlto lengviausia pasidaryti antgali
i skardini, pavyzdiui, i pupeli, irneli
ar panai konserv skardins. J dugnas
ir dangtelis yra i lygaus metalo. Pasiimk
geras irkles, mat labai lengvai gali sipjau
ti, o tada teks praleisti pusdien ligonins
priimamajame. Geriau paprayk, kad tau
padt koks nors suaugs mogus. Palik
ilgok gal, kaip parodyta paveiksle. Tada
antgalis tvirtai ir patikimai laikysis ten, kur
jam priklauso.

Reikia pasakyti, kad tokie antgaliai links

ta ir jais nelabai paaudysi taikinius. Skar
diniai antgaliai labiau tinka medioti, bet
mes pastebjome tai k: ivyd strles, visi
gyvnai taip isigando, kad j per pus my
lios n su iburiu nebtume rad.
audyti taikinius geriausiai tinka tiesiog
peiliu nudrotas strls galas. Tinkamiausi
minkti taikiniai, pavyzdiui, laikrai pri
kimtas senas megztinis.
Paprastai strlms pjaunamos tiesios ir
labai plonos akos. Jos droinjamos, dai
linamos ir gludinamos, kol tampa tobulai
lygios. Bet turbt paprasiau bet kurioje
kini preki parduotuvje susirasti tiesi

Tai ltas ir varginantis darbas, taiau

jei tik itaip gali tiktis susimedioti elni
ir pamaitinti badaujani eim, taip leisti
laik gana prasminga. Turdamas galstu
v, kantrybs ir retkariais paspjaudyda
mas irgi gali pasidaryti visai ger strli
antgali, tik jie nebeturs klasikins for
mos. Galima derinti bd su anksiau
apraytuoju.
Nepamirk palikti ilgo kotelio, kur rei

KAI P P A S I D A R Y T I LANK IR S T R L
48

Strls gale palik kokius 2-3 cm laisvus,

kad bt u ko suimti pirtais. Buvome tai
pamir ir klaid pastebjome tik mginda
mi lank.
Be to, atkreipk dmes, kad plunks
nos tvirtinamos kas 1 2 0 viena nuo kitos
(120x3=360).
Viena i j turi bti statmena templs
grioveliui. Plunksnas ant strls koto klijuok
pasikliaudamas savo akimi. aunama str
l priglaudiama prie lank laikanios ra n
kos smiliaus krumplio. Statmenoji plunks
nel atsukama veid. Kitos dvi plunksnos
dideliu greiiu pravilpia pro lank jo neukliudydamos.

ir lygi pagaliuk. Mes pasidarme strl

i anglikosios guobos. iaip tinka bet kuris
ne ypa lengvai skylantis medis.

Darant strl svarbu trys dalykai: i

droti j tiesi, tvirtinti antgal ir pritvir
tinti plunksnas.
Jei turi metalin antgal, tiesiog pjauk
strls koto gal ir sprausk j. Tada tvir
tai apvyniok kot silu. Taip pritvirtinti tit
nagin antgal manoma tik tada, jei jis yra
plokias.

statmenoji
plunksnel

Plunksnas tvirtai laiko klijai, taiau dl

tradicij ir groio reikt jas apvynioti si
lu. Tvirtai pririk sil prie kurios nors
plunksnos galo ir labai atsargiai apsuk juo
visas tris plunksnas, tada po truput suk
sil aplinkui, kol pasieksi kit gal. Tai
sunkokas darbelis, bet nepatingjs galsi
didiuotis savo strle. Kruopiai pritvir
tink sil, o galiukus graiai nukirpk.
Neblogai pasidaryti kokias penkias e
ias strles. Nemaa tikimyb, kad por
sulauysi ir pamesi. Turk bent kruopelyt
sveiko proto ir nemgink padegti strls. O
jei ji nukris kaimyno dare?

Dabar prireiks plunksn. Mums tiko fa

zano plunksnos - mat pakelje radom ne
gyv paukt. Jei tau taip nepasiseks, eik
artimiausi vitid, msin arba pasiie
kok parke balandi plunksn. Paprastai
geriausiomis laikomos sies plunksnos,
taiau j gauti ne taip lengva. Pasia stenk gauti pakankamai plunksn.
/ / \ Plunksnos, beje, kur kas lengvesns
X \ u plastik ir jas vis dar naudoja
\ / \ tikri lankininkai.
V \
Peiliuku ar irklmis nurk
\
\ plunksn tai taip, palikdamas ir
V \ truputl koto, kad geriau laikyw ) tusi. Kai visk baigsi, galsi dar
\ /
padailinti, todl dabar nebti\
nai turi pluti vien dl groio.

Lankas
Bt nuostabu, jei tau ieit tiesus ir lanks
tus lankas. Dert nusipjauti ali ak ir
palikti diti bent metus. Vis dlto rem da
miesi vaikystje gyta lank gamybos pa
tirtimi galime drsiai teigti, kad daniau-

KAI P P A S I D A R Y T I LANK IR S T R L
49

iai lankas daromas t pai dien, kai

nupjaunama aka. Tinka guobos, uosiai ir
lazdynai. Patys galingiausi lankai ieit i
kukmedi, augani beveik kiekviename
Didiosios Britanijos ventoriuje. Senais
laikais druidai tikjo, kad kukmediai yra
venti, todl netoli j kurdindavo venty
klas. Tradicija statyti maldos namus alia
kukmedi iliko iki iol. Raudonos i m e
di uogos yra labai nuodingos. Nepjaukite
kukmedi, nes tai senoviniai mediai.
Lankai, padaryti i alio medio, po die
nos ar dviej jau bus niekam tik. Nereikt
j tampyti, jei neketini tuoj pat audyti. Be to,
dert imginti bent kelet medi ri,
kad nustatytu m, kurio lankas lanksiausias.
Svarbu nepamirti, kad lankas turi lenk
tis. Labai knieti susirasti stor ak, kad
lankas bt stipresnis, taiau jei aka sto
resn negu 2 cm, ji jau per stora.

Geriausias mazgas - universalus, tinka

mas tiek valiai privartuoti, tiek ir lanko
templei pririti. Didiausias pranaum as
tas, kad is mazgas neusiveria net ir
esant labai dideliam spaudimui, taigi pri
reikus visada galima atriti.
Vis pirma apsuk virv aplink lank,
kaip parodyta paveiksle. Tada vien jos
gal apsuk apie templ ir pranerk pro kil
p: tai pirmoji puskilp. Tvirtai uverk.
Galiausiai lygiai taip pat padaryk dar vie
n puskilp: po temple, per kilp ir lauk.
Mazgas turt neliesti lanko ir bti labai
tvirtas.

Paskutinis, bet svarbus patarim as - ant

tos rankos, kuria laikysi tempiam lank,
mvk pirtin. Strl vilpia tokiu grei
iu, kad gali nudirti od. Be to, pastebjo
me, kad gerokai lengviau tempiant lank
ilaikyti strl, kai smili ir didj pirt
apsuki odos atraia. Odos gali gauti bal
d salone ar i baldininko. Arba mvk ir
antr pirtin. domus dalykas - nem an
dagus gestas atkiti kam nors du pirtus
atsirado per Aenkro m. Tada p ra n
czai priadjo, kad visiems nugaltiems
angl lankininkams nupjaus strl laikan
ius pirtus. Vis dlto buvo sumuti p ra n
czai, o angl lankininkai juos erzino ro
dydami du pirtus, kurie taip ir liko ten,
kur turi bti.
audymas i lanko gali bti labai do
mus ir didelio gudimo reikalaujantis spor
tas, o mes silome visai neprast bd
pradti.

Jei turi dailids ranki, suspausk lan

k spaustuvais ir nusmailink galus obliumi.
Beveik visi mike rasti pagaliai bus nelygs,
taigi gali juos padailinti. Visas rantas ir grio
velius ipjovme lenktiniu peiliuku, taiau
puikiausiai tinka ir dantytas duonriekis.
Lanko viruje ir apaioje, m a
daug u 5 cm nuo gal, pjauk
rantas. Bk atidus - pjauk tokio
gylio, kad templ nenuslyst.
Templei reiks plonos ir la
bai stiprios virvs. Nusprend
me, kad geriausia bus nailonin.
Senovje lank templs bdavo
daromos i vakuot linini si
l arba arklio kari, suvyt labai stipri
virvel. I arklio kari romnai vydavo net
didij katapult temples.

KAI P P A S I D A R Y T I LANK IR S T R L
50

STALO FUTBOLAS
1ai gana paprastas aidimas, taiau, jei nori neapsijuokti prie draugus, ioki toki tre
niruoi ir gdi vis dlto prireiks.
Reiks:
plokio, lygaus paviriaus - pavyzdiui, mokyklinio suolo,
trij monet.

\
1. Sudk monetas prie stalo krato, kaip parodyta paveiksle. Pir
miausia delno apaia trinktelima monet, iek tiek isikiusi u
stalo briaunos. Visos trys monetos turt lkti skirtingomis kryp
timis. Nuo iol leidiama paliesti tik t monet, kuri yra ariausiai
aidjo.
2

. aidimo tikslas - sprigtelti monet stalo paviriumi taip, kad a r

timiausia moneta nert tarp dviej tolimesni. Jei tai nepavyksta,
i
jimas atitenka prieininkui, o is visk pradeda nuo savosios
*
stalo puss. Paprastai monetos judinamos vienu sprigteljimu. Monetos visada turi liesti stalo paviri, taigi labiausiai
reikia gusti nustatyti sprigto jg ir, be abejo, planuoti.

S TALO F UT BOL AS
51

3. Keliais tokiais perdavimais priartjama prie prie

ininko vart. Juos dviem pirtais padaro aidjas,
kaip parodyta paveiksle.
4. Jei vartis nemuamas, aidimas pralaimimas. Jei
smgiuojama moneta palieia kuri nors kit mone
t, irgi pralaimima.
Galima aisti ir regb. Tada pelnomi ne variai, o pri
spaudimai, verti penki tak. Jei puoljas pelno pri
spaudim, jis turi teis smgiuoti vartus ir pelnyti dar
tris papildomus takus. Tai, velniai tariant, sunkoka.
1. Prieininkas pirtais sudeda ne futbolo, o regbio
vartus.
2. Smgiuojam monet vis pirma reikia sukti. Be
sisukanti moneta turi bti sugriebta taip, kaip pa
rodyta pieinyje, ir vienu grakiu judesiu permesta
tarp virpst. Ilgai dvejoti ir taikytis negalima. Kaip
ir patys nujauiate, tai tikrai sunku.
3. aidiama, kol vienas aidjas surenka i anksto su
tart tak skaii.

VEJYBA
--------- (>-------aniausiai tai vienii pramoga. Retai kada pamatysi mones, vejojanius grupmis,
D
kleganius ir besinekuiuojanius, gerianius ir dainuojanius. vejai kartais kiaur
dien praleidia visikoje tyloje. Tingios vasaros popiets, praleistos su mekere rankose,
gali nuraminti, teikti neapsakom pasitenkinim ir tapti proiu, net jei nepavyksta nieko
pagauti.
Paprasiausi pradedanio vejo rinkinuk - meker, masal, pld, vino pasvarl ir
kabliuk - nusipirksi bet kurioje kls reikmen parduotuvje.
vejoti galima beveik visuose tvenkiniuose, platesnse upse ar eeruose.
Klasikinis vejybos bdas - su plde. Ant kabliuko, kybanio po plde, umaunama m
sins muss lerva. Kabliuk verk pro storesn lervos gal ir pasistenk jos nesutraikyti, kad
lerva taip greit net.
Kad pld plduriuot staiai, beveik visada reikia pakabinti ant valo kelet vinini pasvarli. Jei nesi tikras, ar moksi, pasiklausk kls reikmen parduotuvje.
VE J YB A
52

Mesk meker labai atsargiai, nes nemalonu, kai kabliukas sminga antak. irk, kad
neuklitum u elektros laid ar ak. Rit reikalinga dviem veiksmams atlikti: umesti ir
traukti. Leisk valui kristi laisvai, mesk kabliuk prie srov ir leisk jam plaukti pasroviui link
tavs. Pirmas plds murkteljimas po vandeniu yra tiesiog aukso verts. Jei taip nenutinka,
pamale suvyniok val ir mgink i naujo. Kai lerva ant kabliuko nebejuda, kabink kit. Jei
pasitaik puiki diena, susirask, kur patogiai atsissti, ir mgaukis ramybe, kol kas nors prieis
ir ktels: Kaip kimba?"
Kitas klasikinis vejybos bdas - dugnine mekere. Naudojamas gerokai sunkesnis vini
nis pasvaras, laikantis kabliuk prie dugno. Jauk griebianios uvys tuomet nejauia pasi
prieinimo. Taip ypa gerai gaudyti karpius.
Turbt akivaizdu, kad vejybos bdo pasirinkimas priklauso nuo to, k nori pagauti. Ly
dekos ir eeriai paprastai puola sueistas uvis. Todl jie gaudomi spiningu su blizge - tai
toks taisas, judantis vandenyje panaiai kaip sueista uvis. Labiau patyr vejai turi man
tri jauk, atkartojani vabzdi judesius vandens paviriuje. O pradedaniajam lieka tik
tis pagauti kuri nors i toliau aprayt uv.

Kuoja

Kuoja (Rutilus rutilus). Tiesiog tobula uvis pradedaniam vejui. Kuojos maitinasi bet kokiu
oru visokiausiame gylyje tiek iem, tiek ir vasar. Gyvena eeruose, tvenkiniuose, upse,
kanaluose. uvis nra didel. Puss kilogramo kuoja - tikrai puikus laimikis.

Lynas

Lynas (Tinca tinca). Karpini eimos atstovas. Pasitaiko vairi atspalvi - nuo tamsiai auk
sini iki ali. Labiau tiktina, kad jauk puls iltu oru. Daniausiai gyvena gilesniuose van
denyse - kdrose, tvenkiniuose ir eeruose. Bna vairaus dydio - gali sverti ir kilogram, ir
tris. Lynai uauga dideli tik labai giliuose vandens telkiniuose, pavyzdiui, buvusiuose vyro
karjeruose.
apalas (Leuciscus cephalus). Gyvena greitose ir ltose upse po nusvirusiomis akomis, kel
mais, vandens augal sankaupomis. i uvis yra visad, todl iups beveik bet kok jauk.
Gali sverti apie 2 kilogramus.

VE J YB A
53

Nemaa tikimyb, kad ukibs ne didesni u nykt uveli. Jas galima paleisti atgal arba
panaudoti kaip gyv jauk lydekoms ar eeriams. is tas apie smulkisias uveles.
Grulys. Maa prie pat dugno gyvenanti uvis. J pilna visur.
Dygl. Dar maesn uvyt, pasipuousi nepavojingais dygliais. J danai tinkleliais pasigau
na mai vaikai.
Rain. Mautlait uvel, jos vardas minnoiv Didiojoje Britanijoje sigaljs kaip mao ir
nereikmingo" sinonimas.
Eeruose ir upse knibdte knibda visokiausi uv. J tiek daug, kad vis ivardyti tikrai
nemanoma.
Kai kalbama apie karalikj vejyb, inok, kad turima omenyje laiini eima: laios,
uptakiai, apalai ir kirliai. Paprastai uvys turi penkis pelekus: pilvo, pauodegio, krtins,
nugaros ir uodegos. Laiini eimos uvys turi dar vien pelek ant nugaros prie uodegos riebalin. Laios isirita i ikr upi auktupiuose ir plaukia pasroviui jr. Ten pragyvena
madaug 1-3 metus ir instinkto varomos patraukia atgal auktupius susilaukti palikuoni.

Grulys

apalas

Rain
VE J YB A
54

Toks metas vadinamas nertu. Laios pagaunamos keliaujanios auktyn upmis. Paprastai
vejoj am a muselinmis mekermis.
vejoti gali bti labai smagu. Tikrasis meistrikumas atsiskleidia ne tada, kai kimba, bet
kai uvis traukiama i vandens. Ne taip paprasta nenutraukti valo ar nepaleisti laimikio. Ga
liausiai silome paskaityti klasikin krin apie vejyb - Ernesto Hemingvjaus (Hemingvvay)
Sen ir jr. Kad gerai kibt!

LAIKMATIS IR SPSTAVIRV

Reiks:
seno adintuvo,
lemputs,
dviej izoliuot varini laideli nuvalytais galais,
lipnios juostels,
baterijos.

aryti iuos prietaisus lengva ir domu. Laikmaiui tiks bet koks prisukamas adintuvas,
D
geriausiai su plastikinmis rodyklmis. Mintis tokia: laikrodis turi sujungti elektros gran
din ir jungti lemput. Tu nori, kad lygiai po dvideimties minui usidegt lemput, - gal
bt susilainai ar tiesiog nortum, kad tavo maoji sesut pamanyt, jog kambaryje slepiasi
kirviu apsiginklavs udikas maniakas.
Vis pirma atidenk ciferblat. Pritvirtink laidelius prie abiej rodykli taip, kad joms su
sitikus atviri galai susiliest. Dabar jau turt bti aiku, kad elektros grandins sujungim
galima atidti tokiam laiko tarpui, per kur minutin ro
dykl apsisuka ir susitinka su valandine.
Vieno laido gal prijunk prie teigiamojo baterijos po
liaus. Prie neigiamojo pritvirtink lemput, o prie jos laid nuo kitos rodykls. Kelet kart imgink - suliesk
rodykles. Lemput turt sijungti kiekvien kart susilieiant valandinei ir minutinei rodyklei.
Nepamirk, kad minutinei rodyklei apkeliavus vis
rat, bus pajudjusi ir valandin, taigi vertt patikrin
ti, po kiek laiko siiebia lemput, jei, tarkim, minutin
rodykl nustatoma be penkiolikos minui kuri nors va
landa. O tada jau gali gsdinti sesut pasakojimu apie
baisuol galvaud.
L A I K MA T I S IR S P S T A V I R V
55

SPSTAVIRV
Tai beveik tas pat kaip ir laikmatis - elektros grandin i lemputs ir baterijos, sujungiama
jungikliu, iuo atveju, laidu. Jei turi ilg laid, lemput gali bti labai toli nuo jungiklio ir
spti apie nelaukt svei dar gerokai anksiau, negu jis pasirodys.
Reiks:

skalbini segtuko,
kamio,
mekers valo ar virvs,
baterijos, lemputs, izoliuoto laido kaip (laikmaiui),
lipnios juostels.

Medinio arba plastikinio skalbini segtuko galus apvyniok aliuminio folija. Lipnia juosta
prie t gal priklijuok laidelius, o kitus j galus prijunk prie baterijos ir lemputs lygiai taip
pat, kaip ir darydamas laikmat.
Svarbiausia, kad tarp skalbini segtuko gnybt bt koks nors elektrai nelaidus daik
tas. Tam puikiai tinka butelio kamtis. Spstavirv turi bti tokia stipri, kad galt itraukti
kamt. Jei nutrks - lemput nesijungs. Geriausiai tinka mekers valas - jis labai tvirtas ir
sunkiai pastebimas. Ne maiau svarbu gerai tvirtinti skalbini segtuk - patraukus laidel
turi pajudti tik kamtis.
Itraukus kamt skalbini segtuko gnybtai susispaudia ir sujungia elektros grandin,
lemput usidega ir spja apie sibrovlius.
Tokius spstus geriausia taisyti auktoje olje. Taiau jie turi ir vien nemenk trku
m - kas tik uklius u virvels, tikriausiai ikart supras,
k ukliud. Prieo kariai tuoj sunerimt ir suprast, kad
dedasi kakas negera. Na, bet tikrame kare virvel truk
telt granatos sprogdiklio ied...
PLOKTELI SPSTAI
Vienas bdas ivengti k tik aprayto trkumo - pasidaryti plokteli spstus. Ir vl tai bus
paprasiausia elektros grandin, kuri sudaro lemput, baterija ir jungiklis, taiau kart
laideliai pritvirtinami prie dviej kartono plokteli, perskirt porolono gaballiais. Tinka ir
perpjauta kempin.
iuokart prie atvir laideli gal priklijuok po aliuminio folijos kvadratl, juos pritvirtink
prie vidini plokteli sieneli ir sujunk toki pat baterijos ir lemputs grandin kaip anks
iau. Net
ir nuonmenkiausio
1Z.,.
....
, ,.
Kilimas
...
spustelejimo plokteles su\
folija
siglaus, folijos kvadratliai
------ ~
susilies ir sujungs elektros
grandin. siiebs lemput.
Porolonas
Tai spjimas apie pavoj.
Smagu!
L A I K MA T I S IR S P S T A V I R V
56

GARSIAUSI MIAI. PIRMOJI DALIS

storijoje pilna visko: garbing ir didi,
apgailtin ir menk dalyk. ia susipina
pavydas ir udyns, didi vyr ir moter
svajons. Istorij kuria nauji statymai, ga
lingi kultros proveriai, taiau j kuria ir
miai. Knygoje pateikiami mi apray
mai turt bti ir isams, ir doms. Vis
i mi istorija nepakartojama, visi jie
yra prisidj prie svarbi permain pasau
lio gyvenime.

nuo pat maens bdavo mokomi niekinti

baim ir negandas. Jie didiavosi tuo, kad
yra rinktiniai kariai. Saugoti valdov buvo
leidiama tik vyrams, turintiems vaik, ki
taip tariant, tiems, kurie jau buvo papil
d Spartos genofond. Labiau u visk jie
auktino nars.
Pers karalius pasiunt br valg ap
irti tarpeklio ir nustebo gavs ini, kad
spartieiai manktinasi ir pinasi plaukus rengiasi miui. Negaldamas patikti, kad
tokia maa kariuomen i ties ketina prie
intis, Kserksas perspjo spartieius, kad
jie bus sunaikinti, jei nepasitrauks. Ketu
rias dienas nesulaukusi atsakymo, pers
kariuomen pradjo puolim.
Tokioje anktoje erdvje mis buvo
iaurus nuo pat pirmj minui. Spar
tieiai ir kiti graikai nesustodami kovsi
tris paras ir vis atmudavo persus. Kserk
sas buvo priverstas mesti m savo Ne
mirtinguosius" - pat geriausi kari br.
Spartieiai iud didij dal Nemirtin
gj" ir rod, kad is vardas niekam tiks.
Kautynse uvo du Kserkso broliai.
Galiausiai Leonid idav papirktas
graikas. Nujs pas Kserks, jis papasakojo
apie kaln takel, vedant aplink Termopil
tarpekl. Tiesa, Leonidas vien tak saugo
jo, taiau vietos gyventojai inojo dar ke
lis. Kserksas slaptuoju taku pasiunt liku
sius Nemirtinguosius" ir autant jie puol.
Graik kariai buvo greitai veikti, taiau
Leonidas ir spartieiai vis dar kovojo.
Atskirtas nuo kit spartiei, Leonidas
krito. Nedidelis brelis kari, jga prasi
brovs pro tirt pers br, parne savo
karaliaus kn ten, kur dar buvo lik gyv
spartiei. Persai niekaip negaljo palau
ti io nedidelio brio gynybos, kol galiau
siai Kserksas liep apaudyti juos gausybe
sunkij strli. Pers valdovas buvo taip
pyks dl patirt nuostoli, kad net nu

1. Termopil mis f480 m. pr. Kr.)

Persijos emi, dabartinio Irako ir Irano,
valdovas karingasis Darjas I Didysis siunt
auklius graik miestus ir reikalavo pasi
duoti. Daugelis pasidav, taiau atnieiai
aukl nuud. Taip pat pasielg ir Spartos
gyventojai. Kilo karas. Darjo kariuome
n buvo sumuta Maratono myje. Pers
valdovas planavo nauj yg, taiau mir
taip ir nevykds savo sumanymo. Siek u
kariauti iaurs Graikij perm jo snus
Kserksas. 480 m. pr. Kr. pavasar jis sub
r milinik kariuomen.
Pers laivynas jau buvo sitvirtins j ro
je ir graikai nesugebjo pasiprieinti tokiai
jgai i iaurs. Taigi jie nusprend gin
ti Termopil perj, esani pietuose. Tai
buvo siauras kaln tarpeklis, siauriausio
je vietoje jo plotis siek vos 4 metrus. Termopilai senja graik kalba reikia iltieji
vartai" - perja taip pavadinta, nes netolie
se yra kartj altini.
Spartos karalius Leonidas nuygiavo
tarpekl su 300 rinktini kari ir dar beveik
7 tkstaniais pstinink ir lankinink. Ko
gero, jis vienintelis i vis graik valdov
suvok, kaip svarbu pasiprieinti upuo
likams. Kai Leonidas pasiek tarpekl, jo
vyrai atstat sen gynybin sien. Jos sau
goti liko 6 tkstaniai kari, dar tkstantis
sitais aukiau, kaln takelyje. N vienas
nepuoseljo vili likti gyvas. Spartieiai

G AR S I A US I M I AI . P I R M O J I DALI S
57

Pakrant prie Termopil perjos 480 m. pr. Kr.

Skaitmenimis 1, 2, 3 paymtos perjos gynj pozicijos
Mastelis: 1 cm atitinka 80 m

kirto Leonidui galv ir prikal jo kn prie

kryiaus.
Kovoje su persais spartiei vaidmuo
buvo lemiamas. Po Termopil kautyni
Leonidas ir jo kariai nepaprastai igars
jo, o didesni Spartos kariuomens pulkai
kituose miuose persams keldavo siaub.
Juk jie mat, k gali padaryti vos 300 kari,
o akis ak susitikti su 1 0 ar net 2 0 tks
tani spartiei nenorjo niekas. Graikai
laimjo istorinius jr mius prie Salamino salos ir Mikals kyulio ir sutriukino
pers laivyn. Per kitus atuonerius metus
pers kariuomen buvo sum uta ir sau
sumoje, Plataj myje, ir kautynse prie
Eurimedonto ups. Du kartus prieai buvo
um Atnus ir sugriov juos iki pamat.
Daug kov dabar pamirta, bet Termopi
l mis iki iol kvepia daugel raytoj
ir skaitytoj. Sugrus taikai spartieiai,
pagerbdami legendin Leonid, prie T er
mopil tarpeklio pastat akmenin lito
skulptr. Joje ikaltas uraas skelbia: O
pakeleivi, praneki spartieiams, kad esa
me krit / iia, statymui mes nusilenk
ventai."

2. Kan mis (216 m. pr. Kr.)

Suvienijusios savo emes Piet Italijoje, lo
tyn gentys sujung dvi gyvenvietes ir ant
septyni kalv kr Romos miest. im
tus met jie plt savo valdas iaur ir
pietus, kol galiausiai pasiek Sicilij ir ten
susidr su sena ir stipria Kartaginos vals
tybe. is jgos ir kultros susidrimas virto
nuomiu karu. j sitrauk itisos kartos.
Tai buvo vadinamieji pn karai, pirmasis
rimtas imginimas Romos imperijai.
Kan mis ypatingas tuo, kad ten ro
mn legionai buvo visikai sunaikinti. To
kie atvejai nepaprastai reti. Istorija mena
daug mi, kai pralaimjusiai kariuome
nei buvo leista pasitraukti i mio lauko
kartais net beveik be nuostoli. Kanuose
kariuomen buvo visikai sunaikinta per
vien dien. Tada vos neimu paskutinio
ji visai Romos imperijai.
Pirmj pn kar, trukus 17 met
(264-241 m. pr. Kr.), romnai laimjo, ta
iau tai nebuvo visikas Kartaginos sutriu
kinimas. Kartaginieiai turjo talenting
karved Hamilkar Bark, kuris privert
paklusti Piet Ispanij. Jo snui Haniba
lui buvo lemta siverti Italijos teritorij

G AR S I AUS I M I AI . P I R M O J I DALI S
58

i Ispanijos puss, drambliais pereiti Alpes

ir pasibelsti paios Romos vartus. Jis va
dovavo kartaginiei kariuomenei antrojo
pn karo metais (218-201 m. pr. Kr.).
Kanai yra pietinje Italijos dalyje, netoli
bato" kulniuko. Hanibalas jau prie metus
buvo sumus 40 tkstani ir 25 tkstan
i vyr romn kariuomenes ir atygiavs
pietus. Romos imperijai ikilo labai didelis
pavojus.
Senato paskirtas diktatorius Fabijus
Maksimas mgino palauti Hanibalo ka
riuomen atkirsdamas maisto tiekimo ke
lius. Tai buvo skmingas ingsnis, taiau
nepopuliarus, nes kertingi miestieiai
troko ivysti, kaip prieai triukinami, o
ne laukti, kol jie mirs badu. Buvo irinkti
nauji konsulai: Gajus Terencijus Varonas
ir Lucijus Emilijus Paulas. Senatas sub
r 80 tkstani pstinink ir 6 tkstan
i raiteli. Kariuomenei vadovavo naujieji
konsulai.

Tikr kartaginiei Hanibalo pulkuose

buvo nedaug. Kai Hanibalas eng iau
rs Italij, jo kariuomen sudar 20 tks
tani pstinink i Afrikos ir Ispanijos ir 6
tkstaniai raiteli, dar buvo kari i iau
rini gal geni, taiau jo pajgos vis tiek
buvo maesns. Ties sakant, romnai p ra
noko kartaginieius viskuo.
Abi kariuomens susitiko 216 m. pr. Kr.
rugpjio 2 dien. Hanibalo kariai ygiavo
palei up, todl upulti juos i ono buvo
labai sunku. 8 tkstanius kari Hanibalas
paliko saugoti stovyklos. Raiteliai buvo pa
skirstyti abu kariuomens sparnus, vidu
ryje irikiuoti pstininkai.
Tdien romnams vadovavo Varonas.
Jis nebuvo labai iradingas karvedys - tie
siog pasiunt savo kariuomen kartaginie
i link ir tikjosi nesunkiai juos sutriu
kinti. Varonas buvo sitikins, kad raiteliai
apsaugos kariuomens sparnus. Hanibalo
raiteliai pasirod kur kas pranaesni. Vie

G AR S I A US I M I AI . P I R M O J I DALI S
59

n romn sparn jie sutryp tiesiog aki

mirksniu, paskui apjojo i unugario ir su
naikino kit sparn ginanius raitelius, o
tada puol romnus i nugaros.
Varonas ir toliau spaud savo kariuome
n judti pirmyn, taip stumdamas kartagi
niei pstininkus atgal tarsi lanko templs
linija. Prieakins Hanibalo kariuomens
eils ilinko, o Varonas net nenuman, kad
taip ir buvo planuota nuo pat pradi. Ro
mnai ygiavo vis tolyn Hanibalo pasps
tus spstus. Dar daugiau, jie buvo sitikin,
kad pergal jau ia pat.
Hanibalui davus enkl, kariuomens
sparnai pradjo judti verdami kilp. Ga
limyb atsitraukti romnams ukirto rai
teliai. Romnai buvo taip suspausti, kad
beveik negaljo pajudti, taigi kiekybinis
pranaum as nieko nebereik. Per kelias
valandas uvo 60 tkstani romn, nie
kaip negalini pabgti. Hanibalas prarado
6 tkstanius vyr.
Vienas i io mio padarini - rom
nai pasimok. Po trej met jie apginkla
vo 2 0 0 tkstani kari ir atnaujino kovas.
Abi puss patyr ir pergali, ir pralaimji
m, Romos imperija balansavo ties lugimo
riba, kol valdia atiteko Publijui Kornelijui
Scipijonui, dar vadinamam Scipijonu Afri
kieiu. Jis buvo valgus ir turjo taktini
gdi, kad galt pasiprieinti Hanibalui.
Nors Romos imperija buvo belunganti, o
alies mons badavo, skm galiausiai nu
siypsojo ir jiems.

(dab. Pranczija) ir isilaipino netoli Dylo

(dab. Kento grafyst). Britai (lotynikai va
dinti Britones daytieji*1, mat daydavosi
veidus mlynai), nordami sutrukdyti jiems
isilaipinti, gynsi padedami dideli un.
Cezario uuomina apie unis leidia many
ti, kad angl mastifai yra seniausia apray
ta un veisl.
Ginkluoti romnai prasibrov iki sausu
mos ir su vietos gyventojais sudar paliau
bas. Reikia prisiminti, kad to meto emla
piuose Britanija buvo paiame pakratyje.
Kai kur kanotj sal egzistavimas lai
kytas mitu. Cezaris, matyt, usimojo per
daug ir Britanijoje ibuvo vos tris savaites,
o paskui parplauk Galij.
Antrasis isilaipinimas 54 m. pr. Kr. buvo
apgalvotas kur kas geriau. Cezaris atvyko
su 800 laiv, penkiais legionais ir 2 tks
taniais raiteli. Kaip ir ispan armadai po
pusantro tkstanio met, romnams teko

3. Gajaus Julijaus Cezario siverimai

Britanij (55 ir 54 m. pr. Kr.)
Nors n vienas i i siverim neatne
joki dideli perm ain, tradicikai tai
laikoma Britanijos istorijos pradia. Tie
s sakant, paties Gajaus Julijaus Cezario
kom entarai yra bene vienintelis iki iol
iliks raytinis altinis, kuriam e patei
kiama ini apie pietinse Britanijos p a
krantse gyvenusias gentis, pavyzdiui,
minimi j vardai.
Pirm kart romnai iplauk i Galijos

G AR S I A US I M I AI . P I R M O J I DALI S
60

suinoti, kokia maitinga gali bti jra ties

Britanijos krantais. dugn nugrimzdo ne
maa j laiv, kiti buvo gerokai apgadinti.
Cezaris ygiavo iaurs kryptimi, pake
liui naikindamas vietos gentis, sutelktas
karo vado Kasivelauno i katuvelaun gen
ties. Netrukus jis papra paliaub. Cezaris
sutiko ir gro Galij. Didysis gal sukili
mas, vadovaujamas Vercingetorigo, pilieti
nis karas Romoje, meil Egipto karalienei
Kleopatrai ir galiausiai mirtinas pasiksini
mas sutrukd Cezariui grti. Romnai ne
kl kojos Britanij iki pat imperatoriaus
Klaudijaus laik - 43 met.

spti, kad j sudar madaug 1 2 tkstani

raiteli ir 2 0 tkstani pstinink.
Rugsj Haroldas atkakliai kovojo su
norvegais. Karaliaus broliui Tostigui nor
vegai buvo priadj emi, jei is jiems
padsis. Haroldas ygiavo i Londono
iaur gelbti Jorko nuo norveg. Abi ka
riuomens susitiko rugsjo 25 d. prie Stamford Brido. Mis truko ilgai. I 300 laiv,
kuriais buvo atplauk norvegai, isigelb
jusiems kariams parplukdyti prireik vos
dvideimt keturi. Tostigas uvo myje.
Stamford Brido myje krito nemaai ge
riausi Haroldo kari. Vliau, prie Heis
tingso, paaikjo, kad ie nuostoliai buvo
lemtingi.
Rugsjo 28 d. Sasekso pakrantje isilai
pino Vilhelmas. Haroldas apie tai suino
jo spalio 2 d. ir tuojau patrauk pietus.
Jo kariai maiau kaip per penkias dienas
veik daugiau kaip 320 km, kitaip tariant,
apytikriai po 60 km per dien su visais gin
klais ir arvais.
Londone Haroldas leido savo vyrams at
sipsti nuo spalio 6 iki 1 1 d., o tada pasuko
Heistingso link. Per 48 valandas jie nuy
giavo apie 80 kilometr. Nelabai aiku, ko
kio dydio buvo Haroldo kariuomen, bet
labiausiai tiktina, kad j sudar madaug
9 tkstaniai vyr. Vilhelmo pajgos buvo
kur kas gausesns, o ir rinktini kari Ha
roldo gretose tebuvo vos tredalis. Vis dlto
sunku sprsti, ar Haroldas galjo pasielgti
kaip nors kitaip.
Jis usim pozicij prie Senlak Rido,
madaug 12 km iaurs vakarus nuo Heis
tingso. Spalio 14 d. normand kariuomen
trimis eilmis: lankininkai, ietininkai ir rai
teliai - pradjo puolim. Vilhelmo lankinin
kai pirmiausia paaud i per didelio ats
tumo, paskui atsitrauk atgal ir praleido
priek ietininkus. Prie puol antroji eil,
taiau j sustabd akmen ir iei krua,
o paskui uvir nirtingos grumtyns vyras
prie vyr.
Vilhelmas dar kart pamgino uim
ti kalv, bet ir vl buvo atmutas. Kairysis

4. Heistingso mis (1066 m. spalio 14 d.)

Tai viena i ymiausi dat Anglijos isto
rijoje - paskutinis skmingas siverimas
krat. Romnams pasitraukus Britani
ja beveik visada bdavo kieno nors uim
ta. I pradi labai kyrs buvo saksai. Kai
visi jau buvo bepriprant prie anglosaks
tvarkos, atplauk vikingai. Danijos k a ra
lius Knutas Didysis XI a. pradioje kr
nedidel, bet gana stipri imperij. Vald
Anglij, Norvegij, vedij ir Danij. An
glijos sostas buvo atimtas i Etelredo, o po
Knuto mirties atiteko jo abejotin gabum
snums, bet ie uleido valdi Etelredo
snui Eduardui, dl savo pamaldumo p ra
mintam Ipainju. Savo pdiniu jis pa
skelb Harold Godvinson ir is 1066 m.
saus buvo vainikuotas karaliumi Haroldu.
Jis tapo paskutiniu karaliumi anglosaksu,
nes Britanij atvyko normandai ir visk
sujauk.
Ties sakant, pats Eduardas Ipainjas
apie 1051 m. buvo paskelbs sosto paveld
toju Normandijos hercog Vilhelm. Herco
gas buvo ipes ir Haroldo Godvinsono pa
ad j paremti, kai io laivas 1064 m. buvo
sudus prie Normandijos krant. Galima
spti, kad 1066 m. isilaipindamas Britani
joje Vilhelmas gyn savo teis sost, nors
taip manyti neprasta. Kokia buvo normand kariuomen, tiksliai neinoma, nes alti
ni duomenys prietaringi. Vis dlto galima

GAR S I A US I M I A I . P I R M O J I DALI S
61

normand sparnas atsitrauk ir Haroldo

kariuomen puol i paskos, mgindama
pasinaudoti prie nusilpimu. Haroldas
buvo bepradeds triukinti sibrovli ka
riuomen, mat pasklido gandas, kad Vilhel
mas krits kovoje.
Vilhelmas nusimet alm ir prajojo pro
savo karius, kad vyrai pamatyt j esant
gyv ir sveik. Tai buvo spdinga akimir
ka, atskleidianti, kiek daug sunki valand
reikia charizmatikas vadas. Tokia tradici
ja inoma nuo Termopil laik ar net nuo
dar seniau. Ivyd savo vad, normandai
nirtingai puol persekiotojus ir juos veik.
Vilhelmas, pamats, kad tokia taktika veiks
minga, pasinaudojo ja dar kart. Liep rai
teliams apsimesti, kad traukiasi, ir dar dau
giau Haroldo kari puol j vytis. Bet didioji
Haroldo kariuomens dalis liko ant kalvos, o
mis toli grau nebuvo pasibaigs.

Pasipyl pstinink, raiteli ir lankinin

k atakos. Haroldo kariai iki pusiaudienio
jau buvo gerokai ivarg, taiau narsos ap
siginti vis dar uteko. T akimirk atsitikti
n strl pataik Haroldui ak ir mirtinai
j sueid. Angl rytas krito. Jie pradjo
trauktis.
velgiant i istorins perspektyvos, is
mis pasjo skl, i kurios vliau iaugo
didiausia vis laik imperija.
1066 m. per Kaldas Vilhelmas Vestminsterio abatijoje buvo vainikuotas Angli
jos karaliumi Vilhelmu I.
5. Krsi mis (1346 m. rugpjio 26 d.)
is mis - pirmosios didels imtameio
karo kautyns. 1337-1453 m. buvo kariau
jam a ne nuolat, galima sakyti, tuo metu buvo
kil atuoni Anglijos ir Pranczijos karai.
Be to, pranczai visada rm kotus, nuolat

G AR S I A US I M I AI . P I R M O J I DALI S
62

kariaujanius su Anglija. Tai buvo temptas

ir domus metas, vertas kur kas platesnio
apraymo, nei galima ia pateikti.
1338 m. Anglijos karalius Eduardas III
pasiskelb Pranczijos karaliumi. is p a
reikimas ne ypa patiko tuometiniam
Pranczijos karaliui Pilypui VI. Patvirtin
damas savo odius, Eduardas III siver
Pranczijos emes su labai patyrusiais ka
riais. Jo pajgas sudar 3 tkstaniai a r

vuot raiteli, 1 0 tkstani lankinink ir

4 tkstaniai Velso pstinink. Su jais taip
pat ygiavo 3 tkstaniai skvair, amati
nink ir patarnautoj. Reikia pasakyti, kad
norint imokti gerai audyti ilguoju lanku
prireikdavo net deimties met. Net ir ke
lias savaites pasitreniravus nepavykdavo
tiesiog imti ir taikliai iauti. Tik ilgus m e
tus manktinant raumenis buvo galima i
siugdyti toki jg, kokios reikdavo norint

G AR S I A US I M I AI . P I R M O J I DALI S
63

strle pramuti plieninius arvus. Tokie ga

lingi lankininkai, kokie kovsi Krsi my
je, bdavo ugdomi nuo pat ma dien.
Pirmieji du Eduardo mginimai susikau
ti su Pilypu nujo perniek. 1346 m. jis i
silaipino netoli Serburo ir pradjo niokoti
visus kelyje pasitaikanius kaimus ir mies
telius. Taip Pilypas vidurvasar buvo i
provokuotas pasisti savo kariuomen su
sigrumti su anglais.
Pasiprieinti angl lankininkams Pilypas
tikjosi pasitelkdamas ital arbaletininkus,
taiau jiems reikdavo prisidengti skydais,
kol usitaisydavo ginklus, o m sky
dai dar tik buvo veami, tad arbaletininkai
liko be priedangos. Vis dlto prancz ka
riuomen buvo tris kartus gausesn. Pilypo
pajgas sudar 1 2 tkstani riteri ir a r
vuot raiteli, 6 tkstaniai arbaletinink,
17 tkstani lengvosios kavalerijos raite
li ir ne maiau kaip 25 tkstaniai psti
nink. Taiau iam miui jie nebuvo gerai
pasireng.
Vis pirma Pilypas pasiunt priek savo
arbaletininkus. Prisiartin beveik 140 m iki
angl rikiuoi, jie iov, taiau dauguma
strli tikslo nepasiek - taikiniai buvo per
toli. Tada arbaletininkai prisiartino taikytis
antr kart, taiau priartjo per lanko
vio nuotol ir buvo apipilti strli krua.
Prancz riteriai mat, kaip krito italai,
ir neteko kantrybs. Puol brautis pirm
sias eiles, trypdami savo pstininkus. Pri
artjo per vio nuotol ir taip pat buvo pa
sitikti strli audros. Daugelis krito, o tie,
kurie sugebjo prasibrauti, susidr su p a

tyrusiais anglais, apsiginklavusiais kirviais

ir kalavijais.
Prancz kari gretos viena po kitos
puol anglus ir vis krisdavo, pakirstos str
li ir kalavij amen. Daliai angl kari
vadovavo Eduardo snus Velso princas.
Buvo akimirka, kai siut pranczai vos ne
sutriukino jo bri. Tvas atsisak sisti
pastiprinim, mat buvo sitikins, kad s
nus turi pats susitvarkyti.
is mis buvo tiksliai apraytas ir dabar
inoma, kad jame krito 1 542 prancz di
dikai. Nekilming kari skaiius nra tiks
liai inomas, taiau spjama, kad galjo ti
nuo 10 iki 20 tkstani vyr. Anglai neteko
200 kari, tarp j 2 riteri, 40 arvuot rai
teli, o daugiausia - velsiei pstinink.
Krsi mis buvo tikras paeminimas
Pranczijos karaliui. Eduardas netrukdo
mas galjo nuygiuoti iki alies iaurje
esanio Kal miesto. Jis iliko angl rankose
net du imtmeius. Pilypas VI mir 1350 m.,
sost paveldjo jo snus Jonas II Gerasis.
1356 m. Velso princas j pam nelaisv
ir kalino Londone. U Jon II i prancz
buvo reikalaujama 3 milijonai aukso ekiu
ipirkos. Jis taip ir neatgavo tvo sosto.
Tai buvo toli grau ne paskutinis m
is, kuriame kovsi raiteliai. Juk gal gale
po ger penki imt met net ir Vinstonas erilis (Winston Churchill) jaunystje
tarnavo kavaleristu. Vis dlto Krsi mis
reikia kavalerijos karaliavimo pabaig. is
mis parod, kad ateitis priklauso psti
ninkams ir aunamiesiems ginklams, bent
jau kol atsiras tank.

G AR S I A US I M I AI . P I R M O J I DALI S

64

REGBIO TAISYKLS
-----

anoma, kad tas, kuris pirmasis pam rankas futbolo kamuol ir pradjo su juo bgti,
buvo Anglijos Regbio miestelio mokyklos mokinys Viljamas Vebas Elisas (William Web
Ellis). Taip 1823 m. atsirado naujas aidimas - Regbio futbolas. io mogaus ir miestelio
garbei j vardu pavadinti pagrindinis pasaulio regbio empionato prizas ir Eliso stadionas
Johanesburge (Piet Afrikos Respublika).

Rendroji informacija. Dvi komandos po 15 aidj rungtyniauja du klinius po 40 minui.

aidiama ole apaugusioje aiktje. Tak galima pelnyti, kai kamuolys neamas varov
skaitin plot arba spiriamas vartus. aidimui vadovauja pagrindinis teisjas, o jam talkina
du linijos teisjai, turintys vliavles. Didiausias atstumas nuo vien H raids formos vart
iki kit (t. y. aikts ilgis) - 100 m, u j yra 10-20 m ilgio skaitinis plotas. Aikts plotis - iki
70 metr.
Rungtyni pradia. Kuri komanda prads aidim, nusprendia teisjas burt keliu, mesda
mas monet. Tie, kuriems ikrinta burtas pradti, gauna teis aikts centre spirti nuo ems
atokus kamuol. Kamuolys metamas ant ems ir vos atoks nuo jos spiriamas. Kamuol
reikia nuspirti ne maiau kaip 10 metr. Jei to padaryti nepavyksta, kamuolys atitenka var
ovams ir jie taip pat pradeda aidim aikts viduryje, spirdami nuo ems atokus kamuo
l. Kai pelnoma tak, aidim aikts centre pradeda j nepelniusi komanda.
aidjo sulaikymas ir grstis. aidjas, turintis kamuol, gali bti stabdomas - apglbiamas.
Griebti leidiama tik nuo liemens iki keli imtinai. Griebti u kaklo labai pavojinga, todl is
veiksmas draudiamas. Jei sulaikytas puoljas pargriva ant ems, jis turi tuoj pat paleisti
kamuol. Komandos draugai nori ilaikyti kamuol, o varovai - atimti. Kovoti dl kamuolio
leidiama abiej komand aidjams, nesantiems nuoalje, t. y. tik i upakalio savo ko
mandos pusje. Jei kas mgina prisidti prie grsties i ono, yra baudiamas. Jei kamuolys
nukrinta ant ems, aidimas tsiasi, kol kamuolys irieda i grsties. Kamuolio negalima
kelti rankomis, leidiama tik stumti atgal koja.
Atvirosios grumtyns - tai greitai judanti ir staigiai didjanti varov komand grstis. Su
laikomas aidjas nepargriva ir kamuolys lieka jo rankose arba vir ems. Kaip ir siekiant
sulaikyti aidj, visi kiti gali prisidti prie grsties tik i upakalio savo komandos pusje.
Juddama pirmyn, tokia gyva siena" gali nugriti, o tada paprastai skiriamos grumtyns
arba bauda.
Grumtyns. Grumtynmis pradedamas aidimas po nedideli praang. Pavyzdiui, kamuol
perduoti rankomis leidiama tik atgal. Net ir netyia mesteljus kamuol pirmyn, teisjas stab
do aidim ir skiria grumtynes. Komandai, kuri meta kamuol grumtynes, tai didelis pranau
mas. Grumtyns taip pat skiriamos, jei usitsia aidjo sulaikymas ar atvirosios grumtyns.
Grumtynse dalyvauja tik po 8 kiekvienos komandos puoljus. Daniausiai tai bna tvir
iausi ir galingiausi komand nariai. aidjai (3 priekins linijos, 2 antros linijos ir 3 galins
linijos arba 3 - 4 - 1 ) susikabina trimis eilmis ir pasirengia suremti peius su varovais.
Bene svarbiausias yra pirmosios linijos vidurinis aidjas - jis turi kojomis nustumti kamuol
atgal savo komandos draugams.
RE GBI O T A I S Y K L S
65

Nuoal. Regbyje yra vairi nuoali. aidiant nuoal fiksuojama tada, kai aidjas atsiranda
prie komandos draug, nein kamuoliu. Taip neleidiama blokuoti varov komandos ir jai
trukdyti, kitaip negu amerikietikajame futbole, kur tokia taktika yra ypa svarbi aidimo dalis.
Dar vienas bdas pradti sustabdyt aidim yra uribio rikiuot. Jos reikia tada, kai ka
muolys irieda i aikts. Komanda, kuri neliet kamuolio, skriejanio u aikts rib, gauna
teis mesti kamuol tarp dviej eili, kurias sudaro ne maiau kaip po 2 kiekvienos koman
dos aidjus. Kamuolys metamas per vidur. Uribio rikiuot daniausiai laimi metanioji
komanda, nes ji gali slaptais enklais susitarti, kur lks kamuolys.
Kai aidjas prispaudia kamuol prie ems varov komandos skaitiniame plote, skaito
mas prispaudimas. U tai skiriami penki takai. Paskui komandai, pelniusiai prispaudim,
leidiama papildomai spirti vartus. Pataikius skiriami dar du takai. Spiriama nuo tos lini
jos, kur buvo atliktas prispaudimas. Spiriamas kamuolys turi praskrieti vir vart skersinio
tarp H formos vart rag. Lengviausia pataikyti, kai papildomas spyris skiriamas i vietos,
esanios prieais vartus, todl neretai aidjai skaitiniame plote stengiasi kamuol prispausti
kuo ariau vart centro.
Po praangos daniausiai skiriamas baudos smgis. Jei pataikoma vartus, pelnomi trys
takai. Baudos smgis spiriamas taip pat, kaip ir papildomas spyris po prispaudimo. Taip pat
tris takus galima pelnyti u smg nuo ems aidimo metu atokus kamuol.

NIPAI: KODAI IR IFRAI

---

<>

Slapt praneim siuntimas vadinamas steganograflja. Ivertus i graik kalbos tai reikia
umaskuotas uraas". Jei slpsi praneim po palto pamualu ar isitatuiruosi j ant gal
vos, tai turs vien esmin trkum - bet kas gals j perskaityti. Tad visai naudinga pasigilin
ti kriptografijos men. Ivertus i graik kalbos tai reikia slaptas uraas", kitaip tariant,
kriptografija yra kod ar ifr krimas ir j iifravimas.
Kartais odiai kodas ir ifras vartojami sinonimikai, taiau i ties jie vardija skirtingus
dalykus. Kodas - tai vien odi pakeitimas kitais, pavyzdiui, kaip iame sakinyje: Didysis
Sris rytoj leidiasi prie Laimingj." Mes neinome nei kas toks yra Didysis Sris, nei kur
yra Laimingieji. Koduoti praneimai buvo ypa paplit tarp nip Antrojo pasaulinio karo
metais. J siuniamus skaitmen rinkinius bdavo galima suprasti tik pagal kod knyg.
Neturint koduots rakto ar isamios informacijos apie visus reikiamus mones tokio prane
imo suprasti beveik nemanoma. Bet kelet mnesi panipinjus kod prasms po truput
aikja, pavyzdiui, jei kit dien po praneimo apie Didj Sr Hitrou oro uoste nusileidia
Pranczijos prezidentas, jau galima t tarti.
ifras i ties nra slapta kalba, tai tiesiog sunkiau perskaitomas praneimas. ifruojamo
praneimo teksto raids pagal koki nors sistem pakeiiamos kitomis raidmis, skaiiais ar
simboliais. Ties sakant, net Morzs abcl yra ifras.
NI P AI : KODAI IR I F RAI
66

ifravimas - jaudinantis, o kartais net pavojingas dalykas. Ne vienas mogus atgul po ve

lna taip ir neatskleids ypatingo ifro paslapties. Prauvo nemaai lobi, prabgo ne vienas
gyvenimas j beiekant. Karo metu nuo tam tikro ifro isaugojimo arba, prieingai, iifra
vimo gali priklausyti tkstani moni gyvyb.
Tik 2000 m. buvo perprastas poeto Edgaro Alano Po (Edgar Allan Poe) sukurtas ifras.
Iki iol nepavyko suprasti kompozitoriaus Elgaro ifruoto praneimo jaunai damai. Yra ir
uifruot lobi koordinai - jei tik kam pavykt suprasti, kas ten parayta, bt rasti kal
nai aukso.
Tuo metu, kai rame i knyg, tikru meno kriniu buvo galima vadinti kompiuterin if
r, sudaryt i skaii, raidi ir simboli, turint 2048 enkl rakt. manom derini yra
trilijon trilijonai ir net patys galingiausi kompiuteriai tok ifr veikt ne greiiau kaip per
30 milijard met. Gana keista, kad i sistem sugalvojo septyniolikmetis vaikinas i Kento,
Piteris Parkinsonas. Jis labai patenkintas iuo laimjimu. Beje, Amerikoje draudiama be if
ro rakto eksportuoti ifravimo programas, kuri enkl seka ilgesn negu 40 pozicij. ifr,
kurio rakt sudaro 56 bitai, kompiuteris veikia per tris dienas.
Kompiuteriniai ifrai - tai dar ne viskas. iame skyriuje pateikiama keletas klasikini if
ravimo bd, pradedant tuo, kuriuo naudojosi Gajus Julijus Cezaris, sisdamas praneimus
karvediams.
1. Cezario perkeliamasis ifras. Tai labai paprastas abclinis ifras, bet perprasti j nei
nant rakto gana sunku. Kiekviena abcls raid perkeliama (pastumiama) per tam tikr
skaii raidi, pavyzdiui, 4. A tampa , J tam pa N, Z - B ir taip toliau. ifro raktas skaiius. Cezaris, matyt, pats su karvediais sutardavo, kok skaii pasirinkti. Taip jis ga
ldavo bti ramus, kad be ios esmins informacijos niekas negals perskaityti siuniam
praneim.
Sutartiniu skaiiumi pasirinkus 3, sakinys Mano uo serga tampa PCRS VS UFTC.
Kaip pirmasis ifravimo bdas, jis visai neblogas, taiau viena bda - sutartini skaii
yra tik 31 (32 apeit ratu vis abcl ir atvest prie tos paios raids). Taigi kas nors labai
usidegs perskaityti tavo praneim galt patikrinti visus skaiius ir iifruoti tekst. Be
abejo, vis pirma reikia suprasti, kad tai Cezario ifras. Tiesa, u sudtingum jis gauna
tik vien vaigdut. Gal gale, juk iam ifrui jau daugiau kaip du tkstaniai met.
2. Skaitmenys. A=l, =2, B=3, C=4 ir taip toliau iki pat =32. iais skaitmenimis galima
rayti praneimus. Pats savaime is ifras turbt per daug paprastas, taiau sujungtas su
Cezario ifru tampa labai sudtingas.
Paprasiausiu bdu uo jau sveiksta" bt 25 27 21 - 16 1 27 - 24 30 7 13 17 24 26
1". Atrodo sudtinga, bet taip nra. Pridk Cezario perklim per 3 raides ir gausi 3 28 30
24 - 19 4 30 - 27 1 10 16 20 27 29 4". ito turt pakakti, kad tavo jaunesniajam broliui
ar sesutei smegenys perkaist besistengiant minti paslapt. Atkreipk dmes, kad sutartin
skaii parame sakinio pradioje. Galima i anksto sutarti, kurioje vietoje j rayti, tada ifras bus dar sudtingesnis. io ifro derinys su Cezario ifru gauna dvi vaigdutes.
3. Abcliniai ifrai. J yra vairiausi. Daug kas priklauso nuo to, kaip suraoma abcl, dl to nipai susitaria i anksto.
A

E
R

G
T

NI P AI : KODAI IR I F RAI
67

Y
Z

Naudojantis tokia seka Kaip gyveni?" tapt AKUD UZRCU?"

A B C D E F G H I

Y J K L M N O P R S T U V Z

Z V O U T S R P O N M L K J Y

I H G F E D C B A

iuo atveju Kaip gyveni?" bt JNG PLBTIN?". Verta prisiminti, kad net patys papras
iausi ifrai nra aiks i pirmo vilgsnio. Paprasto abclinio ifro visikai pakanka dieno
raiui slaptinti, o didiausias jo pranaum as - paprasta siminti ir naudotis.
4. Geriausiai inomas abclinis ifras - kodin lazdel, atjusi net i Romos imperijos laik.
Vis pirma apvyniok pagaliuk popieriaus juostele. Labai svarbu, kad siuntjo ir gavjo
pagaliukai bt visikai vienodi. Geriausiai tikt to paties luotkoio gabalai, bet daugelis
vis dlto naudojasi pietukais (r. paveiksl).
Iilgai pietuko, raant po vien ar dvi raides ant kiekvienos apvijos, paraytas odis
Nemunas. Jei nori, kad popierius nenuslyst nuo pietuko, priklijuok j lipnia juostele
ar plastilinu. Atvyniojs juostel tuo paiu raikliu prirayk tarpuose bet koki raidi.
Paaliniams tai turt atrodyti bereikmis raidi kratinys. Idja paprasta - uvyniojus

(g ZSZZZZZ1Z
juostel ant kodins lazdels praneimas ikart matyti. is bdas reikalauja tam tikro
iankstinio pasirengimo, bet yra gantinai patikimas. Taiau jei ikils gyvybs ar mirties
klausimas, tau prireiks dar vieno bdo.
5. Kodinio odio terpimas abcl. Jau tikriausiai pastebjai, kad norint sukurti pador
ifr reikt pirma sutarti dl rakto. Tai gali bti skaiius, data, knygos pavadinimas, o
dis ar net lazdel. ie dalykai net ir paprasiausi ifr daro sudtingesn.
Grkime prie ankstesnio pavyzdio:
A B C D E F G H I

Y J K L M N O P R S T U V Z

Z V O U T S R P O N M L K J Y

I H G F E D C B A

Jei pridtume od RESPUBLIKA, gautume emiau pateikiam sek. Atkreipk dmes,

kad kodinio odio raids nekartojamos, taigi ir apatin eilut sudaro 32 raids.
A B C D E F G H I
R E S P U B L I

Y J K L M N O P R S T U V Z

K A Z V T

ONMJ

Y H G F D C

Tai visikai naujas ifras, kurio sunkum neinant kodinio odio drsiai galima vertinti
trimis vaigdutmis.
6

. ifravimo skrituliai. I kartono isikirpk keturis skriestuvu nubrtus apskritimus - du di

desnius, madaug 12 cm skersmens, ir du maesnius, madaug 10 cm skersmens. Udk
maesniuosius skritulius ant didesni ir abi poras perdurk smeigtuku. Skrituliai turt
lengvai sukintis.
NI P AI : KODAI IR I F RAI
68

Apskritim sudaro 360. Abclje yra 32 raids, taigi vienai raidei tenka 11,25. Visus
keturis skritulius labai atsargiai ir kruopiai padalyk tokias dalis. Paskui ant didesnij
skrituli iorinio kratelio surayk abcl, t. y. raides nuo A iki . Vidiniame apskritime
raides surayk atsitiktine tvarka. Kur koki raid uraysi, visikai nesvarbu, svarbiausia,
kad kitame apskritime j padtis bt tokia pati. ifruotas praneimas bus pradedamas
dviej raidi deriniu, parodaniu, kaip pasukti skrituliai, pavyzdiui, AM arba AF.
Taigi galiausiai bsi pasidars ifravimo skritul, kuriuo ukoduoti praneimai bus
skaitomi tik mogui, turiniam antr skrituli por. O tai jau keturi vaigdui verta
uduotis.
7. Morzs abcl - pati garsiausia kada nors sukurta pakaitin ifruot. J sugalvojo ame
rikiei iradjas Samuelis F. B. Morz (Morse). Jis upatentavo telegrafo sistem ir mat,
kaip aibikai ji plinta pasaulyje. Amerikietis suman, kad elektros impulsai gali priversti
elektromagnet judinti paprast svirtel, kitaip sakant, perduoti trum p arba ilg signal.
Po adata, valdoma magnetu, jis tais slenkani popieriaus juost. Taip prasidjo naujas
nuotolinis bendravimas. Pirmasis tarpmiestinis praneimas telegrafu isistas 1844 m. i
Vaingtono Baltimor. Nuostabiausia tai, kad ifr galima sisti viesos blyksniais, jei
turi ibintuvl, garsu, jei gali pasiekti automobilio signal, ar net semaforu, nors tai jau
sunkiau.
Pirmasis Morzs telegrafu nusistas praneimas buvo toks: irk, k Dievas pada
r!" Tais laikais galimyb kitame Amerikos pakratyje gauti k tik parayt praneim
turjo atrodyti spdingai. Iradjui tebesant gyvam per Atlant buvo nutiesta telegrafo
linija.
Vien Morzs abcle siuniam signal ino visi - tai SOS, tarptautinis nelaims sig
nalas. Plaiai inomas ir kitas nelaims signalas - May-Day, kils i prancziko posakio
M 'aidez Padk man".
Morzs abcle SOS skamba taip: di di di - da da da - di di di.
Imokti i abcl tikrai pravartu. Gelbtojai yra girdj signal po pastat griuvsiais,
girdj vilpiojant ar mat blyksint viesas valtims apvirtus. Nuo tada, kai buvo irastas,
is ifras yra igelbjs ne vien gyvyb. Juo nusistas ir ne vienas traukini tvarkaratis.
Jei po ranka turi por vliavli, kair ranka reikia brkn, o dein - tak. Tiesa,
nedaug kas tai ino.
NI P AI : KODAI IR I F RAI
69

MORZS ABCL
A

-----------

.......

------------------

mm

8
9

--------------------

. Dar vienas ifras sukurtas ne tam, kad praneimai but slepiami, o tam, kad jie bt kuo
aikesni. NATO fonetin abcl tiesiog verta mokti, taigi...

NATO FONETIN ABCL

A

Alpha

November

Bravo

Oscar

Charlie

Pa pa

Delta

Quebec

Echo

Romeo

Foxtrot

Sierra

Golf

Tango

Hotel

Uniform

India

Victor

Juliet

VVhiskey

Kilo

X-ray

Lima

Yankee

Mike

Zulu

NI P AI : KODAI IR I F RAI
70

Anksiau (1924-1942 m.) Didiosios Britanijos karalikajame oro laivyne vartota to

kia versija: Ace, Beer, Charite, Don, Edward, Freddie, George, Harry, Ink, Johnnie,
King, London, Monkey, Nuts, Orange, Pip, Queen, Robert, Sugar, Toc, Uncle, Vic, William, X-ray, Yorker, Zebr. Akivaizdu, kad tokia abcl labiau tiko brit angl kal
bai. NATO variantas buvo priimtas 1956 m. ir tapo tarptautiniu fonetins abcls
standartu. Ji vartojama norint sumainti painiav balsu per radij ar telefonu sakant
raidi sekas. Pavyzdiui, P ir B skamba labai panaiai, o Papa ir Bravo tikrai ne.

KRISTAL AUGINIMAS

isai smagu namie ant palangs usiauginti kristal. Turint maistini da galima juos
nudayti vairiausiomis spalvomis.
Didiausia bda - rasti reikiam chemikal. Mokykloje tikriausiai matei vario sulfato ar
kalio permanganato. Abi mediagos gantinai nuodingos, todl j ne taip lengva nusipirkti.
Taiau jei labai mandagiai papraytum savo chemijos mokytojo, galbt ir pavykt ikaulyti
gram kit.

Reiks:

1 0 gram alno (kalio aliuminio sulfato),

stiklins,
varaus pagaliuko nuo iulpiamo saldainio,
ilto vandens,
silo,
ma akmenli, pageidautina, kad bt
atriabriauniai.

K R I S T A L AUGI NI MAS
71

 kart nusprendme naudoti kalio aliuminio sulfat, dar vadinam alnu. Tai visikai
nekenksminga mediaga, jos anksiau ddavo duon, kad bt baltesn. Kaip ir bet koki
buityje naudojam chemikal, i milteli nedert berti akis.
Kristalui uauginti visikai pakanka 100 gram. io chemikalo gali prireikti ir daniau,
pavyzdiui, kai reikia idirbti kail arba pasigaminti ugniai atspari audini, taiau apie tai
kituose skyriuose. Be to, miltelius galima naudoti kaip kraujavim stabdant vaist nedide
lms aizdelms apibarstyti, o kristalus kaip dezodorant. Taigi galbt nusprsi usiauginti
daugiau kristal. Beje, kristal galima usiauginti ir i valgomosios druskos ar cukraus.
AUGINIMAS
1. Apirk, ar akmenliai vars, jei ne, nuplauk juos tekaniu vandeniu.
2. stiklin pripilk ilto vandens - tiek, kad apsemt akmenlius, madaug tredal. Akme
nli dar nedk.
3. berk chemikalo ir smarkiai maiyk pagaliuku, kol pamatysi, kad milteliai beveik nebe
tirpsta. Gali likti truputlis nuosd - nekreipk jas dmesio. Dabar gali sudti akmenu
kus: tiesiog ant dugno arba, kad atrodyt kaip tikri kristalai, pririti prie silo, o kit jo
gal pritvirtinti prie pagaliuko taip, kaip parodyta paveiksle. Mes i karto padarme ir
vienaip, ir kitaip.
4. Jei nori dti maistini da, daryk tai dabar. Pasididiuodamas parodyk visk tvams. Jie
paglostys tau galv ir pavadins mauoju genijumi.

Kristal augimo prieastis - garavimas, tad stiklin pastatyk ten, kur tikrai ilta. Pirmieji kris
talai atsiras po keli dien, o didiausiems uaugti prireiks ne vienos savaits. Dideli kristal
galima usiauginti, kai visas procesas pakartojamas pririus prie silo ma kristal.

Paveiksle matai ms uaugintus kristalus. Kairysis nra labai ivaizdus. O ant stiklins
dugno uaugo didelis kristalinis skritulys. iaip jis gerokai spdingesnis u tikrj kristal.
Prireik madaug ei savaii, alno papildomai brme vien kart.
K R I S T A L AUGI NI MAS
72

NE PA PR A ST O S ISTORIJOS. PIRMOJI DALIS

eretai pamirtama, kad pasakojimai
N
apie drs ir ryt gali kvpti mones.
Tiesa, laikui bgant garss vardai kartais

tarti su Fritjofu Nansenu (Fridtjof Nansen),

norvegu Arkties tyrintoju, kuris vliau
tapo savo alies ambasadoriumi Londone.
Jie artimai susidraugavo. Skotas paklaus
Nanseno patarimo sigyti kinkomj un.
Pirm kart vykdamas Piet aigal, jis
Rusijoje nusipirko 23 unis.
Iki 1900 m. pradios buvo paskirti pir
mieji komandos nariai. Skotas norjo
kiekvien kandidatr patvirtinti pats, o
apsisprsti jis gebjo greitai ir teisingai. At
sivelgiant bsimus sunkumus komanda
rinkta i jaun ir fizikai tvirt vyr. Bet
pasikalbjs sujau nu gydytoju ir dailininku
Edvardu Vilsonu (Edward Wilson), kur tuo

pranyksta i atminties. Irinkome penkis

mums labiausiai patinkanius pasakojimus
apie nars - nuo Nelsono ties Trafalgaro
myje iki netiktinos ms laik istorijos
apie Do Simpsono (Joe Simpson) vargus
And kalnuose. Su iais monmis tikrai
verta susipainti.
Robertas Skotas ir Antarktis
Robertas Falkonas Skotas (Robert Falcon
Scott) gim 1868 m. birelio 6 dien. Vis
gyvenim buvo vadinamas Konu - taip
trumpindavo jo antrj vard. Gim jrinin
k eimoje: dds, seneliai, j broliai - visi
tarnavo karalikajame laivyne. Kono tvas
Plimute turjo nedidel varykl, nusipirk
t u pinigus, kurie jam buvo paskirti kaip
karo su Napoleonu dalyviui.
Sulauks trylikos met, Konas Skotas
buvo priimtas mokiniu karalikj karo
laiv Boadicea. Jis pakliuvo griet aplin
k, kurioje buvo reikalaujama beslygiko
paklusnumo ir asmenins drausms. Dvi
deimt dvej met jis jau buvo leitenantas,
turintis pirmos klass piloto (vairininko ir
navigatoriaus), torpedininko ir artileris
to paymjimus. Baigdamas jreivysts
mokslus gavo tik aukiausius vis dalyk
vertinimus.
Tarnaudam as laivyne jaunasis Sko
tas ne k art susidurdavo su Karalikosios
geograf draugijos prezidentu seru Kle
mensu M arkhamu (Clements Markham) ir
suavjo j savo protu ir manieromis. Kai
ami sandroje draugija iekojo, kas ga
lt vadovauti ygiui Piet aigal, Markhamas primygtinai sil Roberto Skoto
kandidatr.
Tuo metu Skotas dar neturjo toki ke
lioni patirties, todl nukeliavo Osl pasi-

Robertas Skotas

NEPAPRASTOS I STOR J OS.

73

pirmoji

dalis

metu kamavo plinys paastyje, kraujo u

krtimas ir tuberkulioz, Skotas neatsisak
jo paslaug. Tarp atrinktj buvo ir Ernes
tas ekltonas (Ernest Shackleton), vliau i
garsjs savo drsa.
Klemenso Markhamo parpintomis lo
mis, u 49 277 svarus sterling, buvo pasta
tytas laivas Discovery. Jis pirm kart nu
leistas vanden 1901 m. kovo 21 dien. Be
to, Skotas u 1 300 svar sigijo oro balion.
Kauzo uoste laiv apirjo jaunoji karali
pora: Eduardas VII ir Aleksandra. Klemen
sas Markhamas gulai pasak: ie krantai
dar niekada nra ilydj tokios puikios ko
mandos ir dar niekada jokia komanda nra
turjusi tokio puikaus kapitono."
Kelion pietus buvo lta ir sunki. Dis
covery leido vanden ir negaljo pasiekti
didesnio negu septyni mazg greiio. Vis
dlto jiems pavyko nuplaukti Naujj Ze
landij, ten susitaisyti laiv ir pasipildyti
maisto atsarg. Tada gula pasuko teduo
tuosius piet platum vandenis. Skotas ir
ekltonas pirmieji pasaulyje pakilo vir An
tarkties oro balionu, deja, ir i transporto
priemon prakiuro, todl buvo panaudota
vos kart.
Keliautoj elgesys aikiai rod patirties
stok: jie nemokjo tiksliai vertinti atstu
m ir vaiuoti un kinkiniais, nesugebjo
apsisaugoti nuo alio ir isivirti valgyti, kai
tem peratra labai ema. Nepaprastomis
slygomis, kai prakaitas akimirksniu led
ja, o pga gali smogti tarsi i niekur, gyvy
bikai svarbi gdi jie turjo gyti labai
greitai. Ir vyrai, itisus metus gyvendami
tarp ledyn, tikrai io to imoko.
1902 m. lapkrit Skoto komanda pam
gino prasibrauti iki Piet aigalio, taiau
susirgo unys. Vis dlto keliautojai pirmieji
pereng 80-j lygiagret. emiau jos visi
emlapiai dar buvo tuti. Keliautojai p ra
djo galabyti vienus unis ir erti jais kitus
unis. ekltonui dl vitamin trkumo atsi
rado skorbuto poymi, o Vilson taip aki
no sniego baltumas, kad jis turjo usiris
akis sekti paskui Skoto bals. Po 93 dien
NEPAPRASTOS

ygio, kai iki aigalio buvo lik 772 km,

Skotas liep apsisukti. Tai buvo gruodio
31 diena. Grtant laiv krito dar daugiau
un, bet visi gulos nariai liko gyvi ir pasi
ry pamginti dar kart.
Pagalbinis laivas Morning atplauk p a
pildyti maisto atsarg ir ive namo kelis
pasiligojusius Skoto komandos narius. Tarp
j buvo ir ekltonas. Nors tem peratra buvo
nepaprastai ema (-55 C), tiriamosios eks
pedicijos tssi. Tarp led paliktas Disco
very taip alo, kad jam ijudinti prireik
keli pagalbini laiv ir dinamito. 1904 m.
rugsj Skotas parplauk Portsmut. U
spdingus laimjimus ypatingu karaliko
jo laivyno nutarimu Skotui buvo suteiktas
kapitono laipsnis. Surengtos kelios piei
ni ir radini parodos, skaitytos paskaitos,
rengti susitikimai. Skotas tapo ymybe,
ileido dviej tom ekspedicijos ataskait,
iliustruot Vilsono pieiniais. Nors Skotui,
rodos, seksi, vyriausyb nekreip dmesio
jo praymus isaugoti Discovery ir laiv
pardav.
1907 m. Skotas gro laivyn, buvo keli
laiv kapitonas. 1908 m. susipaino ir su
situok su Ketlina Brius (Kathleen Bruce).
ekltonas pamgino pasiekti Piet aigal
savarankikai, bet jo komanda pasitrauk
likus vos 156 km iki tikslo.
Antarktis stipriai trauk ir Skot, ir eklton. Visame pasaulyje ypa igarsjo antro
ji Skoto ekspedicija, surengta 1910 metais.
Skotas ra, kad pagrindinis ekspedicijos
tikslas - pasiekti Piet aigal ir amiams
tvirtinti Britanijos imperijos laimjim."
Antrojoje kelionje mokslui teko tik antra
eilis vaidmuo.
Skotas jau buvo pasimoks i ankstesns
kelions, taiau iekodamas l ir burda
mas nauj komand dar kart konsultavosi
su Nansenu. Gauti pinig buvo sunku ir ne
vienam komandos nariui teko iekoti l,
kad usitikrint viet ekspedicijoje. U l
as buvo atsakingas kapitonas L. E. G. Outsas (Oates). Skoto svainis Vilfredas Briusas

ISTORIJOS.

74

PIRMOJI

DALIS

penkiomis pavardmis: Roald Amundsen,

Olav Olavson Bjaaland, Sverre Hassel, Oscar TVisting, Hilmer Hanssen. Buvo ir data:
1911 m. gruodio 14 diena. Keliautoj pe
ius sunkiai prislg nusivylimas. Nedaug
istorijoje bta toki lenktyni dl tokio ver
tingo laimjimo.

buvo isistas Rusij pirkti kinkomj

im ir emagi Mandirijos arkli. Taip
pat buvo bandomos motorins rogs.
pietus trauk ir norveg keliautojas Roalis Amundsenas (Roald Amundsen). I pra
di jis ketino tirti Arkt, taiau kai 1909 m.
amerikietis Robertas Pearis (Robert Peary)
paskelb, kad jam pavyko pasiekti iaurs
aigal, Amundsenas nusprend patraukti
mogaus kojos nepaliest Piet aigal. Jis
turjo imt un ir maisto dvejiems me
tams. Norvegas puikiai nusiman apie te
nyktes slygas ir i anksto buvo apgalvojs
marrut. Skotas tuo metu vis dar rinko pi
nigus Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje.
1910 m. lapkriio 29 d. buvo nupirkti pa
skutiniai reikmenys ir Terra Nova iplauk.
Prie du mnesius Skotas buvo gavs tele
gram i Amundseno: Leiskite praneti, kad
pasukome link Antarkties. Amundsenas."
Gruodio 9 d. Terra Nova priplauk ledjr ir lauydamas ledus 1911 m. saus gal
gale nuleido inkar. I laivo ikrov roges,
pagrindinius reikmenis ir maisto atsargas.
Sunkiosios motorins rogs lo ir pasken
do. Prasidjo ygis Piet aigalio link. Sto
vyklaviet buvo keliama vis toliau pietus.
Arkliai pasirod niekam tik, o mones la
bai anksti pradjo kamuoti nualimai.
Oro slygos buvo nepalankios - palapi
nes nuolat pl pgos. Pasiekus paskuti
ns stovyklos viet visi arkliai jau buvo kri
t. Jie neatlaik, kai teko utempti roges
3 km aukio ledyn. Paskutiniam ygiui
aigal Skotas pasirinko Vilson, Evans,
Outs ir Bouers (Bowers). Kiekvienas i j
temp roges su 90 kg krovinio.
Nedidel penki moni komanda grumdamasi su pga pasiek 89-j lygiagre
t, paskutin prie Piet aigal. K tik jie
buvo aptik Amundseno ir jo un pdsa
kus. Skot ir jo bendraygius upuol nevil
tis, bet, nieko nepaisydami, jie vis dar buvo
pasiry pasiekti aigal.
1912 m. sausio 17 d. jie galiausiai pasie
k pat pieiausi ems tak. Ten rado
palapin, o joje guljo popieriaus lapas su
NEPAPRASTOS

Kapitonas L. E. G. Outsas

Kelion atgal prasidjo gana skmingai,

nors Evansas nualo pirt galus, Vilsonas pasitemp koj, Skotas susieid pet,
o Outsui prasidjo kojos pirt gangrena.
Tokiomis atiauriomis slygomis visikai
negydavo net menkiausi brimai. Vyrams
teko skaudiai susimokti u antrj viet.
Pradjo stigti maisto, iki kiekvienos at
sarg slptuvs teko grumtis su badu ir
aliu. Seko ir ibalo atsargos, taigi vis
stiprjo pavojus mirtinai sualti. Vasario
16 d. Evansas suklupo ir jau nebepakilo.
Vis dien jis dar kovojo su mirtimi, taiau
nebepajg net atsistoti ir netrukus mir.
Vilsonas taip pat silpo, taigi Skotui su Bauersu teko dviese rengti stovyklavietes ne
monikame 42 C altyje.
Kovo 16 ar 17 d. Outsas pasak nebega

ISTORIJOS.

75

PIRMOJI

DALIS

ls tsti kelions ir papra palikti j mieg

maiyje. Jis suprato, kad stabdo bendra
ygius ir atima galbt vienintel galimyb
isigelbti bent jiems. Kit ryt kilo smarki
pga. Outsas atsistojo ir tar: Einu lauk,
gal iek tiek utruksiu."
Savo dienoratyje Skotas ra: Mes i
nojome, kad vargelis Outsas ijo pasitik
ti mirties. Nors ir stengms j perkalb
ti, supratome, kad tai drsaus vyro, tikro
angl dentelmeno vertas poelgis." Outso
daugiau niekas nebemat, o jo kno nie
kam nepavyko rasti.
Kovo 20 d. Skotas pajuto, kad jam nu
alo dein pda. Iki stovyklos buvo lik tik
madaug 17 km, taiau smarki pga nelei
do pajudti n ingsnelio, o sustojimas rei
k lt mirt visiems trims. ibalas jau buvo
pasibaigs, maisto lik vos dviem dienoms.
Jie nebeturjo nei laiko, nei jg. Skotas
nusprend pasiekti stovykl, taiau tai jau
buvo per sunku. Vyrai taip ir nebepajudjo.
Paskutinis raas Skoto dienoratyje buvo
toks: Gaila, bet atrodo, kad nebepajgsiu
rayti. R. Skotas. Dl Dievo meils, rpinki
ts ms monmis."
Baigs dienorat, Skotas para laikus
vis uvusi vyr monoms, taip pat ir sa
vajai. Laike jis prisimin ir savo vienintel
sn.

Mes rizikavome ir puikiai inojome,

kad rizikuojame. Viskas susiklost
prie mus, todl neturime kuo sks
tis, bet nusilenkdami Apvaizdos va
liai mes stengms i vis jg... Jei
btume lik gyvi, biau papasakojs
apie didi savo bendraygi tvirty
b, itverm ir drs. is pasakojimas
bt suvirpins ird kiekvienam an
glui. Dabar apie mus papasakos ie
negrabs uraai ir ms knai, bet
esu tikras, kad tokia didi alis kaip
msik pasistengs tinkamai pasir
pinti tais, kurie nuo ms priklaus.
Skotas inojo, kad ekspedicija finansuo
jam a i skolint l, ir nerimavo, kad tie
sipareigojimai slgs j mylim moni pe
ius. I ties viskam paaikjus atsirado
pakankamai l ne tik skoloms grinti,
bet ir kompensacijoms uvusij vaikams
bei monoms sumokti.
Suledjusius vyr knus t pai met
lapkrit palapinje rado komandos gydyto
jas Atkinsonas. Laikai ir dienoratis buvo
paimti, o paskutin Skoto ir jo bendraygi
poilsio vieta, kol slenkantys ledynai nune
j knus vandenyn, paenklinta sniego
piramide. Paiekos komanda mgino ap
tikti ir Outso kn, taiau pastangos buvo
bevaiss. iam narsiam vyrui atminti buvo
pastatytas kryius su rau:

A taip tikjausi padti tau j augin

ti, taiau gera inoti, kad su tavimi
jis bus saugus... Jei gali, sudomink
berniuk gamtos istorija. Tai geriau
negu aidimai. Yra mokykl, kuriose
to moko. inau, kad leisi jam daug
bti lauke. Pasistenk, kad jis tikt
Diev - tai guodia... ir saugo nuo i
tiimo. Iaugink j atkakl vyr. Man
vis reikdavo prisiversti bti atka
kliam - ju k pati inai: visuomet bu
vau links rinktis ramyb.

uvo

nepaprastai

N A R S U S D E N T E L M E N A S , K A P IT O N A S

L. E . G. O u t s a s i E n i s k i l e n o
1912 M E T K O V , G R D A M A S

D rag n .
I P l E T

A IG A L IO , J IS D R S IA I E N G P G P A S IT IK T I
M IR T IE S , T A IP T IK D A M A S IS I G E L B T I
S U N K U M U K LU PTU S D R A U G U S.

...jei kalbsim apie mane, a n kiek ne

sigailiu dl ios kelions, kuri parod, kad
anglai gali iksti didiulius sunkumus,
padti vieni kitiems ir pasitikti mirt su to
kia pat tvirtybe kaip ir per visus prajusius
amius.
Robertas Falkonas Skotas

inodamas, kad jo kn tikrai ras, Skotas

para atvir laik visuomenei.

NEPAPRASTOS

p y t ik r ia i io je v ie t o je

ISTORIJOS.

76

PIRMOJI DALIS

KAIP PASIDARYTI GOKART

--------------

<o>---------

unkiausia uduotis - susirasti ratus. iuolaikini vaikik veimli ratai, deja, bna la
S
bai mai, taigi klasikinis bdas - iardyti veiml ir isiimti ais - nebetinka. Senoviniai
veimliai dabar jau yra antikvarin vertyb ir j ardyti nedera.
KONSTRUKCIJA
Reiks:
poros ai su ratais,
sdimosios lentos (mums tiko 18 mm storio puin lenta),
medini ai laikikli (ilgis priklauso nuo aies: mes
mme 88x37 mm taus),
virvs,
dviej sini vart virvei pritvirtinti,
keturi metalini laid laikikli (apie juos vliau),
medienos da (spalv isirink pats),
40 mm Ilgio vart,
audeklo ir porolono, jei adi daryti sdyn,
vairavimo varto (irk paaikinim),
apmual vinui sdynei.

Vis pirma susipjaustyk medines dalis. Aims pritvirtinti atsipjovme du 43 cm ilgio taus. J
ilgis priklauso nuo ai ilgio. Pagrindin lent atsipjovme gana ilg - 114 centimetr. Savo
sios ilg pasirink pagal kojas. Nepamirk, kad augi, tad tegul ji bna iek tiek ilgesn. Pjauti
medien geriau bt leisti suaugusiam mogui, ypa jei tai daroma elektriniais prietaisais.
O jei nusprsi neklausyti io patarimo ir nusipjausi pirt, bk geras, nesisk jo mums patu
kaip rodymo.
KAI P P A S I D A R Y T I GOKART
77

Turim ger naujien - yra ir kit bd, kaip gauti tai, ko reikia. Abi ais radome trei
kart lankydamiesi technikos svartyne. Sukiojoms ten net kelias savaites. Taigi jau dabar
gali keliauti technikos svartyn ar metalo lauo supirktuv ir ten pasivalgyti, kad d ar
buotojai simint tavo veid. Ms galin ais anksiau buvo dta golfo veiml, o prieki
n imme i iuolaikiko triraio vaikiko veimlio. Dabar toki technikos svartynuose
jau nemaai, todl visai manoma, kad tau pasiseks rasti greiiau negu mums. Ne prasiau
tikt ir galin seno triratuko ais. O ir iaip, jei tik pavykt rasti bet koki fiksuot a, kuri
nesisuka kartu su ratais, bk ramus - ji puikiausiai tiks. Stenkis iekoti rat su metaliniais
ratlankiais, o ne plastikiniais. Plastikas - prasta mediaga, linkusi lti pavojingiausiomis
akimirkomis, pavyzdiui, leidiantis nuo kalnelio.
Patartina atsipjautas medines dalis ikart nudayti arba impregnuoti. Patys, deja, pamir
ome ir dabar galime drsiai sakyti, kad vliau visk nudayti sunku. Taigi dayk dabar! Mes
nutepme visk medienos gruntu, o paskui nudame juodais matiniais daais. Sandliuke
radome sen lako skardin, tai dar ir nulakavome. inoma, galima nueiti parduotuv ir nu
sipirkti da, bet pasirausti tarp seno lamto ir rasti apmusijusi skardin, kurios dugne dar
lik neaikios spalvos marmalo, kur kas smagiau.
Idivus daams pritvirtink ais. Prie por deimtmei turdavome U formos vini.
Jos buvo tikrai patikimos. iuokart ays buvo gerokai platesns, todl teko suktis kitaip. Su
panaia bda gali tekti susidurti ir tau.
ia matai nupiet elektros laid laikikl. J galima nusipirkti bet kurioje elektros preki
parduotuvje. Bna vairiausi dydi. Puikiai tinka aims tvirtinti.

Priekin a pritvirtinome trimis laikikliais. I pradi manme, kad uteks dviej, taiau
vliau kilo tarimas, kad vienas vartas laikosi ne itin tvirtai, taigi dl viso pikto prisukome
ir trei laikikl. Labai svarbu, kad ais bt tvirtinta tiesiai, todl prie sukdamas laikiklius
visk labai kruopiai imatuok. Patogiausia matuoti atstum nuo laikiklio viraus iki tao
krato, inoma, jei laikikliai vienodi. Gali pamatuoti ir i akies, bet veriau nepatingk ir pa
siimk liniuot.
Prie pagrindins lentos gal 40 mm vartais tvirtinamos ays. I pirmo vilgsnio gali pa
sirodyti, kad tai labai paprasta. Neapsigauk - pagrindin lenta ir ai laikikliai turi sudaKAI P P A S I D A R Y T I GOKART
78

ryti lygiai 90 kamp, tad visk reikia imatuoti labai tiksliai. Be to, ratai turi bti vienodai
isiki abiejose pusse. Mes suspaudme lentas spaustuvais ir iek tiek pasidarbavome
guminiu plaktuku, vis pamatuodami, kol galiausiai likome patenkinti savo darbu ir suverme vartus.

Liko vienas vienintelis sunkesnis dalykas - vairavimo mechanizmas. Nepaprastai apsi

diaugme suprat, kad tam puikiausiai tinka triraio vaikiko veimlio priekinio rato var
tas. O tu nepasikliauk tokia skme. Susirask tok vart, kurio sriegis neina per vis jo ilg.
itoks vartas tinka todl, kad net ir iki galo uverus verl jis gali laisvai sukintis skylje.
Isirink iek tiek ilgesn vart, negu reikia, ir abiejuose galuose dk po poverl.

Triraio veimlio vartas

Gal lengviau rasi tok?

KAI P P A S I D A R Y T I GOKART
79

Montuoti priekin dal buvo gerokai lengviau negu galin. Kaip ir ten, aies laikikliai tur
jo visikai vienodai isikiti i abiej pusi, taiau 90 kampo nebereikjo irti - juk prieki
niai ratai turi sukintis, kaip kitaip vairuosi? Ms pasirinktos konstrukcijos pranaum as yra
tas, kad sdint abiem kojom siremiama vairavimo a ir dar rankose tvirtai laikoma virv.
Tai leidia gokartui bti labai manevringam.
Nusprendme pasidaryti ir sdyn. Kilim parduotuvje paprame iek tiek kilimins ir
vinilins dangos. Gavome veltui. Viniline danga apvyniojome lentos gabal, o kilim panau
dojome kaip kamal. Tada apmual vinutmis prikalme sdyn prie pagrindins lentos ir
dar prisukome visk medvariais i apaios. Virv pririome saugos mazgu.
Kai pagalvoji, kiek u tok gokart reikt mokti parduotuvje, mes ileidome ne tiek jau
daug. Kitas pranaum as - jis laikys ilgiau negu kokia pedalais minama mainl (juk jis per
ilgas, todl neiaugsi taip greitai), be to, gokart pasidarei pats!

KAI P P A S I D A R Y T I GOKART
80

VABZDIAI IR VORAI

- <>------------

Piev iogas

otynikai vabzdiai yra insecta (t. y. supjaustyti" arba padalyti"). Vabzdiai - tai bestu
buriai gyvnai, turintys galv, krtin, pilv ir eias kojas. Paprastai jie turi ir iorin ap
L
saugin skelet. Vabzdiai, be abejons, yra gausiausia klas i visos gyvn karalysts. Bet
kurioje pievoje ar vandens telkinyje galima nesunkiai rasti imtus ar net tkstanius ri
vabzdi. Jie yra nepaprastai sudtingos ekologins sistemos dalis. Paprastoje kaimo kdro
je vos per vien dien gali atsirasti, pagyventi ir ti imtai tkstani vabzdi. Vabzdi
vairov tiesiog neaprpiama, o j gyvenimo bdas labai domus. Papasakosime apie kelet
ri, kuri atstov gali rasti netoli nam.
TIESIASPARNIAI ( O RTH O PTERA)
Daniausiai pasitaikantys tiesiasparni brio vabzdiai - iogai ir svirpliai. iog yra daugiau
kaip dvi deimtys ri. Saultomis vasaros dienomis gali igirsti juos svirpiant. Kai kurie
iogai net skraido, tiesa, daniausiai labai netoli. Vasar eidamas per laukym gali pastebti,
kaip iogai strykioja tolyn nuo tavs tarsi strlyts. Daniausiai jie bna ali, nors pasitaiko
ir rusv ar pilkv. Kai iogas nejuda, jo pamatyti beveik nemanoma. Jei nori pasigauti io
g, labai ltai pabraidyk po aukt ol, kuo auktesn, tuo
geriau. Jei pasiseks, gali pamatyti ir didesn iog.
Svirpliai ms kratuose kur kas retesni. tai Didiojo
je Britanijoje gyvena trys svirpli rys: naminiai svirpliai,
dirvoniniai svirpliai ir kurkliai, beveik vis gyvenim tnantys po eme. (Lietuvoje paplit trij ri svirpliai: naminiai,
dirvoniniai ir juostakakiai, yra ir kurkli.*) Dirvoniniai svir
pliai Didiojoje Britanijoje paskelbti nykstania rimi, nes
prajusio amiaus 9-ajame deimtmetyje jie buvo beveik vi
Svirplys
sai inaikinti. Dabar svirpliai ten dirbtinai veisiami ir paleiVAB Z D I A I IR VORAI
81

diami gyventi laukuose, taiau j pamatyti dar maai kam pasiseka. Svirpliai labiau paplit
Pranczijoje, Italijoje ir kituose iltesniuose kratuose.
AUSLI NDOS (D E R M A P T E R A )
Auslindas visi taip gerai pasta, kad gali pasirodyti visai neverta
ia apie jas rayti. Mums svarbiausia priminti, kad jos visikai ne
pavojingos. Tai naktiniai vabzdiai, viena j ris moka skraidyti.
Baisiosios nypls skirtos kam nors nutverti, o ne udyti. Patels
padeda krvel kiauinli ir kartu su patinliais priiri ir mai
tina isiritusias lervas.
Auslinda
LAALAI (E P H E M E R O P T E R A )
domiausias dalykas - pats laal gyvenimo ciklas. Jie gyvena vos
kelias valandas, o i lervos isirita net neturdami burnos, per ku
ri galt maitintis. Laalai skraido tik paskutines savo gyvenimo
valandas, o iki tol j lervos ilgai gyvena vandenyje. Laal gyve
nimas ne vienam poetui ar raytojui atrod panaus ms pai
bt. Gyvenimo trukm priklauso nuo to, kaip j matuosi.
Vienas vienintelis laal gyvenimo tikslas - daugintis. Nors la
alai atrodo gleni, suakmenjusi i vabzdi liekan aptinka
ma net paleozojaus eros fosilijose. Vadinasi, laal gyventa prie
350 milijon met - anksiau u dinozaurus!

Laalas

I RGE LI AI (O D ON A T A )
Dar vienas avi ir nepavojing vabzdi brys. Lotynikas ir
geli brio pavadinimas Odonata reikia dantyti nasrai". Apa
tinis i vabzdi andas yra dantytas, matyt, i to ir kilo toks
baisus vardas. Vis dlto ir patys didiausi irgeliai mogui negali
net brti. Turdami keturis sparnus, irgeliai isiskiria i kit
vabzdi, bet saulkaitoje ypa traukia ak j rykios spalvos.
Reikia pridurti, kad ie vabzdiai minta uodais ir maalais, todl
yra laukiami sveiai visuose soduose.
Kaip ir laal, irgeli lervos gyvena vandenyje, o paskui nen
drmis ar kitais vandens augalais iropoja paviri. J oda su
kietja ir plyta, irgeliai isivaduoja i kiauto ir ima skraidyti.
Maj irgeli pobrio atstovai turi po keturis madaug vieno
do dydio sparnus. Didij irgeli pobrio atstov - laumir
gi - upakaliniai sparnai trumpesni ir platesni u priekinius. I
viso Anglijoje yra daugiau kaip 40 ri irgeli, alies rytuose ir
ypa pietuose labiausiai paplit mlynieji laumirgiai. (Lietuvoje
yra apie 60 ri irgeli.*)
V AB Z D I AI IR VORAI
82

irgelis

Laumirgis

Visi irgeliai gerai mato ir puikiai skraido. Skraidant jiems reikia saugotis vikri pauki,
o nusileidus prie vandens atsigerti ar dti kiauinli - iek tiek ltesni varliagyvi.
irgeliai - vasariniai vabzdiai, altu oru jie va. irgelius gali numarinti badu ir drgni
orai - per liet neskraido nei jie patys, nei j grobis.
VANDENS VABZDIAI
Didieji iuoikai (Gerris lacustris ) geba pasinaudoti vandens pa
viriaus tempimu ir iuoti vandeniu nesulapdami. J ir taip
menko knelio svoris paskirstytas ilgoms kojoms. Priekinmis ko
jomis didieji iuoikai gali irtis netiktinai dideliu tokiam padarliui greiiu.
Paprastosios nugarplaukos (Notonecta glauca) vandens pa
viriumi iriasi auktielninkos ir juda nepaprastai vikriai. Kitaip
nei iuoikai, paprastosios nugarplaukos yra plrios. Tiesa, nei
vieni, nei kiti monms nekelia jokio pavojaus, tai tiesiog doms
ir avs vabzdi pasaulio atstovai.

Didysis iuoikas

Paprastoji nugarplauka

DRUGIAI IR PLATAKS L E P I D O P T E R A )
Kaime galima pamatyti imtus ri
drugi. Plataks skraido tiek dien,
tiek ir nakt, o drugiai - tik viesiuoju
paros metu. Drugiai dar isiskiria tuo,
kad ilsdamiesi beveik visada pakelia
ir suglaudia sparnus, be to, j seliai
baigiasi kuokelmis ar pumpurliais.
Daugelis plataki yra rudos ar juo
Pyronia tithonus, Brit
Spung
dos, bet kai kurios rykumu nenusilei
sal drugys
dia drugiams.
tai keletas ri, lengvai randam
soduose ir daruose.
u *
Admirolai (Vanessa atalanta ) >
bene geriausiai inoma drugi ris.
Tai ak traukiantys skraiduoliai, kuri
-f
i ..
galima rasti beveik visur, kur tik yra
dilgli, vaisi ar apyni. Graikikas
Admirolas
Ropinis baliukas
io drugio pavadinimas kilo i mito
apie mergin Atalant, sutikusi tekti
tik u to vyro, kuris sugebs bgdamas j aplenkti. Taip, kaip jaunikiai vaiksi Atalant, da
bar vaikai gainiojasi admirolus.
Spungi (Inachis io ) sparnus puoia akins dms. Kaip ir admirolai, spungs minta dil
gli lapais ir deda ant j kiauinlius. Spungs skraido pavasar ir vasar.
Ropiniai baltukai (Pieris rapae), kaip galima numanyti i j vardo, pridaro rpesi
darininkams. Kad ir kaip bt, tai bene labiausiai Didiojoje Britanijoje paplitusi drugi
VAB Z D I A I IR VORAI
83

ris. (Lietuvoje labiau paplit tos paios eimos drugiai

kopstiniai baltukai.*)
Maieji melsviai (Cupido minimus) - maiausi Didio
sios Britanijos drugiai, ne didesni u pirto galiuk. Vasa
r j galima pamatyti virynuose ir pievose. I kiauin
li isirita mautlaiiai pkuoti rudi vikreliai juodomis
blizganiomis galvomis. (Maiausias Lietuvos drugys juosvasis samaninis sfinksas.*)
Paliks nakt pravir lang beveik neabejotinai pam a
tysi plataki. J yra nesuskaitoma daugyb ri. Ties
sakant, i 130 tkstani Lepidoptera ri net 110 tks
tani yra plataks. Visi puikiai ino, kaip jas veikia ry
ki viesa. Vargs plataks gali valand valandas skrai
dyti aplink jungt elektros lemput. Anksiau, kai viesos
altinis bdavo tik ugnis, plataks tuoj pat suplekdavo
liepsnoje. is vaizdas puikiai apibdina tuos, kurie patys
lenda prat.
Kaip ir drugiai, plataks i pradi ropoja kaip vik
rai, paskui virsta lliukmis ir tik vliau iskleidia spar
nus. J bna itin spalving ir tik i seli be pumpurli
galima suprasti, kad matai ne drug, o platak.
Liepos ir rugpjio mnesiais galima pamatyti vingioryktini marguoli (Zygaena filipendulae).
Galiausiai btina paminti naudingiausi pasaulyje
platak - ilkverp (Bombyx mori). Paios plataks be
veik niekam negirdtos, o tai j vikrai - ypatingi. Jie
pagamina vis pasaulio natral ilk - i jo susisuka
savo kokonus. Kinijoje ilkverpiai veisiami jau 5 tkstan
ius met.

M aasis melsvus

Vingioryktiniai marguoliai

V A B A L A I (C O LE O P TE R A )
Vabalai - tai vabzdiai kietais, suragjusiais sparnais. Daugelis j yra maitdos ir padeda
naikinti kritusius gyvulius ir paukius. Didiojoje Britanijoje gyvena madaug 3 600 vabal
ri. (Lietuvoje yra madaug 3 400 vabal ri.*)
Paveiksle pavaizduotas mikinis mlavabalis (Geotrupes stercorarius) maisto susiranda kapstydamasis
karvi mle. Tai gana paplit ir naudingi vabalai. Kit
ri atstovai taip pat naudingi, nors pasitaiko ir kenk
j, pavyzdiui, uoliniai skaptukai (Xestobuim rufovillosum) grauia medien ir griauna senus namus, veria
medius.
Jonvabaliai (Lampyris noctiluca) taip pat priskiriami
prie vabal, nors yra iek tiek panas kirmles. J pa
matyti pasiseka retai. Patinai skraido ir skleidia labai
Mikinis mlavabalis
blyki vies. Patels skraidyti nemoka, taiau skleidia
VAB Z D I A I IR VORAI
84

gerokai rykesn alsvai gelton vies. vytini jonvabali

gali pamatyti gegus prieblandoje kaimo sodyb juosianioje
gyvatvorje. Verta inoti ir vien iurpok dalyk - jonvabali
lervos gyvena sraigi kiautuose ir minta jomis.
Borus (Coccinelidae) - turbt visiems puikiai pastami
vabalai, aptinkami bet kurioje pievoje. Borus minta am a
rais, todl jos laukiamos visuose soduose. Itikus pavojui jos
elgiasi panaiai kaip aliai - apvirkia nemalonaus kvapo
skysiu. (Jei kada nors aus galv pasigauti alt, bk pasi
rengs prisemti pilnas riekutes skysio, smarve pranokstan
io visk, k tik esi uosts savo gyvenime. Vienam i autori
nepasirengus kaip tik taip ir atsitiko. Rankos bjauriai dvok
kelet dien, nors buvo be paliovos mazgojamos paiais sti
priausiais plovikliais ir skalbikliais.)
Elniavabaliai (Lucanus cervus) nra labai reti, nors auto
riams pasisek vabal savo akimis ivysti vos vien kartel.
Laikme elniavabal degtuk dutje, bet is sigudrino pa
bgti. Didiausio Didiosios Britanijos (ir Lietuvos*) vabalo ra
gai yra visikai nepavojingi, kaip ir auslind nypls, jei nepa
mirote. Jokiu bdu negalima kartu laikyti keli patin, nes jie
visuomet kaunasi ir kartais net nugalabija vienas kit. Be to,
kai susiporuoja, btina atskirti ir skirting lyi vabalus, nes
jie gali vienas kitam nugrauti kojas. Nelengvas elniavabali
gyvenimas! Juos galima veisti nelaisvje, taiau btina prisi
minti, kad elniavabali lliuks yra labai jautrios, palietus pli
ka ranka galima pridaryti neatitaisomos alos. (Elniavabaliai
saugomi Europoje, rayti Lietuvos raudonj knyg.*)

Jonvabaliai

Elniavabalis

BITS IR VAPSVOS
Bits - reto avesio vabzdiai. Maai tiktina, kad bit puls
gelti, nebent labai igsdinta. Jei atsissi ant bits, ji, inoma,
gels, taiau gerai pagalvojus, argi ji dl to kalta? O iaip jos
visai nepavojingos ir, inoma, nea gard med. Vidurvasar
aplink iedus dzgia kamans (Bombus terrestris), iekoda
mos nektaro. Jos, tiesa, retesns negu namins bits (Apis
mellifera). Laukini bii Didiojoje Britanijoje beveik nebra.
Apie i vabzdi gyvenim bt galima prirayti vis knygos
skyri, taiau mes tik paminsime, kad bii eim sudaro
bits darbininks, tranai ir bii motinos. Tranai igyvena vos
metus, o bii motina - trejus ar net ketverius.
Beveik niekas nemgsta vapsv. Paprastj vapsv (Vespula vulgaris) bna trij ri: nevaisingos darbininks, tranai ir
motinos, dydiu pranokstanios pirmsias dvi ris. Pajutusios
pavoj, vapsvos yra agresyvios, gali gelti dl menkiausios prie
asties, o palindusios po drabuiais gelia ne vien kart.
V AB Z D I A I IR VORAI
85

Kaman

Paprastoji vapsva

iruolai (Vespa crabo) yra gerokai stambesni negu

kitos vapsvos, j pilvel puoia ne juodi, o rudi dryiai.
Laim, i ris nra labai paplitusi.
Bii ir vapsv virkiama skausm sukelianti me
diaga vadinam a melitinu. Bits geldamos isiplia
geluon ir itaip susialojusios mirta. O tai vapsvos
tokio vargo nepatiria ir glusios gali linksmai nuskris
ti alin.
iruolas

SKRUZDLS ( F O R M I C I D A E )
Didiojoje Britanijoje gyvena m adaug penkios deim
tys ri skruzdli (Lietuvoje - apie 40 ri*). Dau
guma j visikai nepavojingos. Juodosios ir geltono
sios skruzdls, nesvarbu, kokio dydio ir su kokiais
sparnais, nieko bloga mogui nedaro. Bet rudosios
miko skruzdls (Formica rufa) gali ipurkti lael
skruzdi rgties, kurios kvapas prim ena kart act.
Jei kam yra tek atsissti ant raudonj skruzdli
lizdo, tas pasakys, kad ios gelia labai skaudiai. Rau
donosios skruzdls (Myrmica ruginodis) yra agresy
vios ir, deja, atrodo, labai m gsta apsigyventi soduose
ir daruose, taip pat kaip ir j juodosios pussesers
(Lasius niger).

Skruzdls

MUSS IR UODAI

Msin mus

iedmus

Sparva

Msins (Calliphora vomitoria) ir lavonins (Lucilia caesar) muss deda kiauinlius, o i

j isirita lervos. Nors ir naudingos vejams, muss platina visokius ukratus ir neioja ne
varumus, todl j nieku gyvu negalima prileisti prie maisto. Muses traukia pvanti msa,
buitins iukls ir imatos. Ir ivis apie jas nepasakysi nieko malonaus.
iedmuss (Syrphidae) atrodo kaip mayts vapsvos, taiau yra visikai nepavojingos.
Jas nesunku atpainti i skrydio - iedmuss pakimba ore vienoje vietoje. O tai sparvos
{Tabanidae) - baisios nenaudls. Kart grodamasis kotijos kalnais tai savo kailiu patyr
vienas i autori. Joms kandus lieka nedidels kraujuojanios aizdels. Ten pat, kotijoje,
abu autoriai patrauk maal (Ceratopogonidae) dmes. Jiems kandus lieka nietinios
raudonos dmels. Maalai zuja prie vandens telkini neapsakomo dydio spieiais.
VAB Z D I A I IR VORAI
86

Paprastieji uodai (Culex pipiens) labai panas gerokai pavojingesnius maliarinius uodus
tAnopheles maculipennis). Abi rys yra i tos paios eimos. J patels, jei tik pasitaiko pro______________________ ga, mielai gardiuojasi moni krau
ju. iuos kraujasiurbius lengva at
painti i ypatingo sparn dzgimo,
trukdanio umigti. Italijoje ir Pran
czijoje uodai laikomi rimtais kenk
jais, todl didiuliai plotai reguliariai
purkiami insekticidais. Kai kur Afri______________________ koje maliariniai uodai platina mirtiM aalas
nai pavojing lig - maliarij.
Paprastasis uodas
VDARLIAI
(Vdarliai nra nei vabzdiai, nei voragyviai, tai viagyviai. - Vert. past.)
Paprastieji vdarliai (Oniscus asellus) geba susisukti kiet kamuoll. Tai mai, mieli ir vi
sai nepavojingi padarliai, aptinkami reiau negu drgnuoliai (Porcellio scaber), gyvenantys
visur, kur tik yra pvanios medienos ar durpi.
VORAI (A R A C H N A E )
Vorai - ne vabzdiai. Jie turi atuonias, o ne
eias kojas, knas susideda tik i dviej seg
ment, turi atuonias atskiras akis, o ne dvi
facetines (sudtines). Didiojoje Britanijoje gy
vena net 600 vor ri (Lietuvoje - apie 200
ri*).
Gana plaiai paplit plyiniai kampavoriai
(Tegenaria atrica) yra visai nepavojingi, nors
kaime uauga gantinai dideli. Pajut pavoj
skuodia tartinai greitai.
prasti mik gyventojai yra paprastieji
kryiuoiai (Arachneus diadematus). Pasigaudami pakankamai musi ir maesni voriuk,
Plyinis kampavoris
jie gali uaugti gana dideli. ie vorai mezga pil
tuvo formos tinklus, o prisivilioti kryiuot gali
ma pietuku ar lapu palietus tinklo krat.
Be ia pamint, yra dar daugyb ri vor ir tkstaniai
visokiausi vabzdi, kuri gyvenimas ir proiai taip pat ne
maiau doms. Kuo daugiau suinai apie vabzdius, tuo la
biau pradedi suvokti, kokiame sudtingame pasaulyje gyveni.

Paprastasis kryiuotis
VAB Z D I A I IR VORAI
87

ZONGLIRAVIMAS
-<>
ai gebjimas mtyti or visokius daiktus ir juos gaudyti. Vis pirma reikia susirasti tris
T
kamuoliukus - madaug lauko teniso kamuoliuko dydio. Gali ir pats j pasidaryti: terei
kia berti balion por sauj ryi arba milt. Jei ongliruosi vaisiais, teks juos suvalgyti
gerokai apdauytus. inoma, gali tiesiog nueiti bet kuri aisl parduotuv ir nusipirkti
speciali ongliravimo kamuoliuk. I pirmo vilgsnio atrodo, kad ongliruoti gana sunku,
taiau i tikrj vidutinikai tereikia valandos, daugi daugiausia dviej, kad iek tiek p ra
moktum.
1. Paimk kamuoliuk deine ranka ir velniai permesk j
kair. Dabar taip pat mestelk j atgal. Pamgink pakar
toti kelet kart, kol pajusi, kad jau gudai.
2. Dabar pridkim dar vien kamuoliuk! Vien kamuo
liuk laikyk deinje rankoje, o kit - kairje. Mesda
mas kamuoliuk deine ranka, paleisk t, kur laikei
kairje, ir pagauk atskriejant. Sunkiausia kaire ranka
kamuoliuk mesti taip, kad jis nuskriet dein. Tam
gali prireikti iek tiek pasitreniruoti, nors galbt tau pa
vyks ikart. Svarbiausia, kad abu kamuoliukai i rankos
rank okint graiais puslankiais. Taip tursi dau
giau laiko vienam imesti ir kitam pagauti.
3. Treiasis kamuoliukas! Deinje rankoje laikyk du ka
muoliukus. Treij paimk kair. Mesk pirmj kamuo
liuk i deins kair. Begaudydamas pirmj, imesk
t, kur laikei kairje rankoje. (Tai tas pats antrasis
ingsnis, tik treiasis kamuoliukas laikomas rankoje.)

Z ONGL I RAVI MAS

88

Sunkiausia imesti treij kamuoliuk tuo metu, kai de

ine ranka gaudai antr, ir tada sviesti j atgal kair rank.
Taip ir daryk: imeti - paleidi - sugauni. Treniruokis ir treniruokis!
O dabar sudtingesnis triukas. Pradia prasta (du kamuo
liukai deinje rankoje ir vienas kairje). Dein rank ukik
u nugaros ir permesk du kamuoliukus per pet pirmyn. Jiems
sklendiant tau vir galvos, imesk kairje rankoje laikom
kamuoliuk kaip prasta, o abu atskriejanius vien po kito
pagauk deine ranka. Taip, tai ir yra taip sunku, kaip atrodo
i pirmo vilgsnio. Greitai permesk deinj kair ir pagauk
t, kuris krinta emyn. Tai spdinga ongliravimo trimis ka
muoliukais pradia, tik labai sunki. Skms!

KLAUSIMAI APIE PASAUL.

ANTROJI DALIS
-------- <>-------1.
2.
3.
4.
5.
6.

Kaip imatuoti ems apskritimo ilg?

Kodl par sudaro dvideimt keturios valandos?
Ar toli vaigds?
Kodl dangus mlynas?
Kodl negalima pamatyti kitos Mnulio puss?
Kas sukelia potvynius?
1. KAIP IMATUOTI EMS APSKRITIMO ILG?

Trumpai tariant - pagal iaurin vaigd. sivaizduok, kad stovi ant pusiaujo. irint i
io tako iaurin bt ties horizontu, kaip parodyta paveiksle. Jei mogus stovt iaurs
aigalyje, iaurin jam bt beveik tiesiai vir galvos. Taigi turt bti akivaizdu, kad ke
liaujant i piet iaur iaurin tarytum kyla dangumi auktyn. Kaip kinta kampas, galima
patikrinti sekstantu.
Kampas, kuriuo pakilusi iaurin, yra lygus stebtojo platumos laipsnio kitimui. Jei iau
rin pakilo deimia laipsni, vadinasi, nukeliavai per deimt laipsni platumos.
KLAUSIMAI

APIE

PASAUL. ANTROJI

89

DALIS

Reikia tik imatuoti, kok ats

tum pavyko nukeliauti, kol
iaurin pakilo per vien laipsn.
Padaugini t skaii i 360 ir e
ms apskritimo ilgis aikus. Pa
prasta.
Tikrasis ems apskritimo il
gis yra 40 074 km per pusiauj ir
40 006 km per aigalius. Apytiks
liai apie 40 tkstani kilometr,
tik pusiaujas storesnis. Kaip m a
tyti, em nra tobulas rutulys.
Tokia forma vadinama geoidu,
kitaip sakant, tokios formos kaip
em. Kai esi planeta, igirsti tik
tau skirt odi.

2. KODL PAR SUDARO DVIDEIMT KETURIOS VALANDOS?

Todl, kad mes taip nusprendme. iuolaikinis pasaulis naudojasi romnika laiko matavimo
sistema - nuo vidurnakio iki vidurnakio. Senovs graikai matavo kitaip - nuo saullydio
iki saullydio. Romnai viesj paros met padalijo dvylika valand. Tai kl ioki toki
sunkum, mat vasaros valandos bdavo ilgesns negu iemos. Kai atsirado tikslesni laiko
matavimo priemoni, buvo visai protinga pridti dar dvylika nakties valand. Didioji dalis
vis laiko matavim remiasi skaiiumi 1 2 , jo dalikliais ir kartotiniais. tai kodl, ties sakant,
yra eiasdeimt minui ir eiasdeimt sekundi. Prancz revoliucionieriai buvo usimo
j pirti pasauliui ne tik deimtain skaiiavimo ir matavimo sistem, bet ir deimties dien
savait, imto minui valand ir imto sekundi minut. Turbt net nereikia sakyti, kad
toks umojis nieko nesuavjo.
3. AR TOLI VAIGDS?
Per vien sekund viesa nukeliauja 300 tkstani kilometr. Per metus ji nuskriet madaug
9,5 milijono milijon kilometr. is atstumas - 9,5 trilijono kilometr - vadinamas viesmeiu.
Kad ir k manytum, tai labai daug.
Artimiausia mums vaigd Kentauro Proksima (Proxima Centauri) yra u madaug 4,2
viesmeio. Kitaip sakant, viesa, spinduliuojama Kentauro Proksimos, iki ms keliauja ke
tverius metus ir tris mnesius. Jei tikroji vaigd bt vakar susprogusi, mes tai suinotume
daugiau negu po ketveri met.
Tolimiausios mums dar velgiamos vaigds yra daugiau negu u tkstanio vies
mei.

KLAUSIMAI APIE PASAUL.

90

ANTROJI

DALIS

4. KODL DANGUS MLYNAS?

Jei nori tai suprasti, turi sismoninti, kad tokio dalyko kaip spalva pasaulyje nra. Tai, k
mes vadiname mlynais daais, i ties yra daai, atspindintys tam tikro bangos ilgio vies,
kuri mes prat vadinti mlyna. Daltonik akys tokios pat kaip ir vis kit moni, vieninte
lis skirtumas - kaip jos fiksuoja viesos bang ilg. Pamstyk apie tai minutl. Spalv nra,
yra tik atspindta viesa. Raudonai apviesti mlyni daai atrodys juodi, nes nebus mlynos
viesos, kuri jie atspindt. Mlynai apviesti raudoni daai irgi atrodys juodi.
Sauls vies sudaro vairaus ilgio elektromagnetins bangos. Paias trum piausias (o jas
mes ir suvokiame kaip mlyn spalv) labiausiai sklaido ore esanio deguonies atomai m at i bang ilgis madaug lygus t atom dydiui. Kaip tik t isklaidyt vies mes ir
matome.
Saulei leidiantis matyti daugiau raudonos viesos, nes viesai tenka prasiskverbti per
gerokai storesn atmosferos sluoksn prie pat horizonto. Deguonies atom isklaidyta viesa
nebepasiekia ms aki - ji negali veikti t papildom kilometr. O mes matome kitame
spektro gale esani raudon spalv.
5. KODL NEGALIMA PAMATYTI KITOS MNULIO PUSS?
Beveik iki pat XX a. pabaigos monija neturjo n menkiausio supratimo, kas slepiasi tam
siojoje Mnulio pusje. Mat Mnulis emje sitaisius stebtoj vis laik yra atsisuks ta
paia puse.
Mnulis em apskrieja per 27,3 dienos. Jis sukasi ir apie savo a, o visas apsisukimas
utrunka lygiai... 27,3 dienos. Abu skaiiai sutampa, todl mes visuomet matome t pai
Mnulio pus.
Geriausia tai pavaizduoti teniso kamuoliuku ir futbolo kamuoliu. Pasiymk vien teniso
kamuoliuko pus, o futbolo kamuol padk kur nors taip, kad nenuriedt, arba liepk kam
nors palaikyti. Dabar nek teniso kamuoliuk aplink, kreipdamas pasiymt pus futbo
lo kamuol. Kai bsi apjs vis rat, teniso kamuoliukas bus lygiai vien kart apsisuks
aplink savo a.
6. KAS SUKELIA POTVYNIUS?
Sklandiai tsiant ankstesnio klausimo tem galima atsakyti, kad potvynius sukelia Mnu
lio ir Sauls trauka. Mnulis, kabdamas mums vir galv, tikrja io odio prasme iju
dina vandenynus. Paveikslliai tyia neatitinka tikr masteli, kad suprastum, kaip viskas
vyksta.
P otvynis p e r ja u n a t

P otvynis p e r p iln at

C
M nulis

S au l
KLAUSIMAI APIE

S aul
PASAUL. ANTROJI

91

DALIS

Nors Mnulio trauka veikia vis planet, jras ijudinti lengviau negu sausum. Viskas
vyksta taip: ems sukimasis aplink savo a kasdien sukelia du potvynius ir du atoslgius.
Abi ms planetos puses po dvylika valand veikia Mnulio trauka, lyg bt per dvideimt
keturias valandas du kartus suspaudiamas balionas. Du galai isipuia - dl to kyla potvy
nis, o paskui vl susiploja - tai sukelia atoslg.
Ankstesniame puslapyje pavaizduoti potvyniai bna du kartus per mnes, esant jaunaiai
ir pilnaiai. Kai Mnulis susirikiuoja vien ties su eme ir Saule, potvyniai bna labai stip
rs. Silpniausiasjaotvynis bna esant deliai arba priepilniui. Kai Mnulis nesusirikiuoja
ties su Saule ir eme, jo traukos poveikis maesnis.

ASTRO NO M IJA - MOKSLAS

APIE DANG
-------- <)-------stronomija - tai ne astrologija. Astrologija yra visika nesmon. Mintis, kad ms gyve
nimui gali turti takos planetos, neturi net menkiausio pagrindo. Venera pavadinta mei
ls deivs vardu, taiau ji niekaip negali lemti ms meils reikal. Gal gale, juk planetas
galjo pavadinti ir kitaip. Pirmas (ir svarbiausias) teiginys apie vaigdi stebjim - tai
mokslas, o ne prietar rinkinys. Taiau domdamasis vaigdmis igirsti ities domi pa
sakojim apie senovs didvyrius, pavyzdiui, Orion. Prisimindamas, kad Orionas mediojo
Taur, geriau susigaudysi dangaus skliaute.
vairiais met laikais nakties danguje galima matyti 8 8 vaigdynus. Visos matomos
vaigds turi vardus ar bent jau numerius. Sukantis emei j padtis kinta. iuos pokyius
galima pastebti keiiantis met laikams (r. vaigdlapius).
is skyrius - tai vadas vaigdi stebjim. Daugelis ms gyvena ir dirba triukmin
goje, nenatralioje aplinkoje. Nakties dangaus didyb ugoia miest viesos, bet smalsieji
visuomet randa bd tirti tai, kas domu. Astronominiai stebjimai plika akimi yra lengvas ir
linksmas usimimas, tai galima daryti tiek vienam, tiek ir draug bryje.

A S T R O N O M I J A - MOKSLAS AP I E DANG
92

iame skyriuje daugiau suinosi apie visatos stebuklus.

Nuo neatmenam laik monija skirst vaigdes vaigdynus ir pripild dangaus skliau
t didvyri, diev ir fantastik btybi. Pavelg seniai dingusi civilizacij mitus ir pasa
kojimus, palikusius pdsak dangaus skliaute, geriau suvokiame tikrj ms laikus pasie
kusi legend prasm.
Vienas i lengviausiai atpastam vaigdyn yra Didieji Grulo Ratai. Tai puikiausias
atskaitos takas pradedant kelion dangumi.
Lotynikas io vaigdyno vardas Ursa Major Didioji Meka" kilo i senovs graik mito
apie Kalisto, grauol nimf, paverst meka. Daugeliui iaurs Amerikos iabuvi ios
vaigds taip pat primin mek. Galbt senovs graikai buvo nuplauk gerokai toliau, negu
mes sivaizduojame! Tai itin ryki septyni vaigdi grup. iaurs Amerikoje is vaigdy
nas vadinamas Didiuoju Samiu arba Plgu. Pasak eroki legendos, Didiojo Samio ra n
kena - tai mediotojai, dangaus platybse besigainiojantys mek. is vaigdynas matomas
nuo pavasario iki rudens. Mediotojai kasdien nuveja mek vis toliau vakarus. Berniukai,
jums prireiks kompaso!
Apie iskirtin vaigdyn ra angl poetai ekspyras (Shakespeare) ir Tenisonas (Tennyson). Ind mitologijoje jis laikomas septyni didij imini namais. Kinai man, kad tai
dangaus pasaulio valdovai, egiptieiams tai buvo jauio launis. Europieiai iose vaigdse
velg veim, o anglosaksai siejo jas su legendomis apie karali Artr.
Senovje iaurs kryptis buvo nustatoma pagal Didiuosiuose Grulo Ratuose esant Benetna (Alkaid). iandien iaur randam a velgiant Mauosius Grulo Ratus, vaig
dyn, esant greta Didij Grulo Rat. Graik mituose is vaigdynas buvo vadinamas
Kalisto snaus Arkado vardu. Jis taip pat buvo paverstas meka ir pasmerktas aminai se
kioti paskui motin aplink iaurs aigal. Lotynikas io vaigdyno vardas - Ursa Minor.
Mokti rasti iaur ir visas kitas pasaulio alis taip pat svarbu, kaip ir inoti savo nam
adres. Tai pirmasis ingsnis norint suinoti, kur esi. iaurs pusrutulyje svarbiausia susi
rasti iaurin. Didiuosiuose Grulo Ratuose susirask Merak ir Dub, tada mintyse brk
per jas ties, tsk j auktyn ir pataikysi iaurin. Atsisuks j irsi tiesiai iaur. Jei
aplink daug kitoki vies, tai gali bti vienintel matoma Maj Grulo Rat vaigd.
A S T R O N O M I J A - MOKSLAS AP I E DANG
93

Jei esi Piet pusrutulyje, labai svarbu susirasti pietus. Tai irgi nra labai sunku. Vis pir
ma susirask Kryi (r. deinje apaioje) ir mintyse tsk emyn ilgj krym. Kairje yra
dvi vaigds: Kentauro Alfa ir Hadaras. Sujunk jas viena tiese ir brk jai statmen kit tie
s, kol i susikirs su Kryiaus tsiniu. is takas tiksliai rodo pietus.
iaurs pusrutulyje giedr iemos nakt pasisukus pietus, t. y. nugara iaurin, ak p a
trauks Oriono vaigdynas. Jis isiskiria trij vaig
di sudaroma Oriono juosta. Vir jos yra raudonoji
Betelgeiz, apaioje - Rygelis.
Graik mitologijoje Orionas buvo didis medio
tojas. J pamilusi mediokls ir Mnulio deiv Arte
mid apleido savo pareigas nuviesti nakties dang.
Deivs brolis Apolonas nusprend j nubausti ir ap
gaule privert paleisti strl. i strl mirtinai su
eid Orion. Supratusi, k padar, Artemid kl
mylimojo kn dang kartu su dviem jo unimis Mauoju unimi (Canis Minor) ir Didiuoju unimi
{Canis Major). Pasak senovs graik astronom, M
nulis atrodo lidnas ir altas, nes deiv sielvartauja
dl savo mylimojo.
Rykiausiai danguje ibanti vaigd yra Sirijus,
arba uns vaigd. Sirijus pateka rytuose vlyv va
sar, ties Oriono kulnu, ir medioja kartu su juo per
vis iem.
Nuo Oriono ir jo un vir ir iek tiek deiniau
yra j grobis Tauras. Jo raudona akis - vaigd Aldebaranas - nerimastingai velgia atgal. Jau nuo seA S T R O N O M I J A - MOKSLAS AP I E DANG
94

D idysis uo

Adhara

novs Babilono laik, tai yra madaug 5 tkstanius met, is vaigdynas visiems primena
jaut. Nuo seniausi ami is gyvulys buvo garbinamas kaip jgos ir vaisingumo simbolis.
Graikams is vaigdynas buvo panaus jauiu pasivertus Dzeus. Taip usimaskavs jis
suviliojo princes Europ ir, pasisodins j sau ant nugaros, nuplukd Kretos sal. vaig
dyne matomas tik Dzeuso priekis, mat jis visas panirs bangose.
Prie Tauro peties yra ymiausias padrikasis vaigdi spieius, vadinamas Sietynu arba
Plejadmis.
Graik legendose pasakojama, kad Oriono persekiojamos septynios seserys auksi Dzeu
so pagalbos. Dievas pavert jas karveliais ir kl dang. Amerikos iabuvi pasakoje Pleja
ds yra septynios mergaits, pasiklydusios danguje ir niekaip nerandanios nam. Jos taip ir
klajoja dausose, susiglaudusios, kad nesualt. Septintosios sesers beveik nematyti, nes ji be
perstojo verk ilgdamasi nam, todl prarado vis savo spindes. Gana giedr nakt turt
pavykti rasti eias seseris i septyni. Vis spiei sudaro ne maiau kaip 500 vaigdi,
taiau plika akimi irimos vos devynios.
Sietynas (Plejads)

Asterop

M aia

Alki; n4

A tlan tas

A S T R O N O M I J A - MOKSLAS AP I E DANG
95

# T a ig e ta

Celena
.E le k tra

Merop

Kitoje iaurins pusje negu Didieji Grulo Ratai yra spdinga W raids formos Kasiop
ja. (Nesupainiok su Maaisiais Grulo Ratais.) Tai rykiausias iemos dangaus vaigdynas.
iaurs pusrutulyje jis matomas itisus metus. Jei Didieji Grulo Ratai yra emai, Kasiopjos
iekok auktai. Nors is vaigdynas nra tiksliai iaurje, vis dlto jis apytiksliai rodo iau
rins link.
Kasiopja

Graik mitologijoje Kasiopja buvo Etiopijos karalien. Romnai man, kad ji buvo pri
kaustyta prie savo sosto ir pakabinta dangaus skliaute emyn galva, nes gyrsi, neva josios
dukt Andromeda graesn u Afrodit. Arabams is vaigdynas primena priklaupus ku
pranugar.
I pradi susigaudyti nakties danguje gali bti tikrai sunku. iame skyriuje paminta tik
keletas rykesni vaigdi ir vaigdyn, kuriuos reikia painti pradedantiems astrono
mams. Leidiama nemaai ger astronomijos urnal, kurie gali bti puikiausi vadovai po
dangaus skliaut. Dangus pilnas aving ir spalving istorij, o jas skaityti visai lengva, ne
sunkiau negu paprast emlap, inoma, prie tai iek tiek padirbjus!
Prisimink, kad visos vaigds mirga - j viesa, pasiekusi tavo akis, tvinkioja ir raibu
liuoja. O planetos nemirga. Prisimerks Jupiter gali irti net ir be iron.

A S T R O N O M I J A - MOKSLAS AP I E DANG

96

KAIP ISILANKSTYTI POPIERIN KEPUR,

LAIVEL IR VAND EN S BOMB
ai labai paprasta, tad isilankstyti kepur, laivel ir vandens bomb turi mokti kiekvie
T
nas berniukas. Juk galbt ir tau vien dien nusiypsos laim susilaukti vaik? O ir iaip
be galo malonu matyti per bangas besiiriant laivel.
KEPURE
I pradi kepur. Ulenks dar kelis kampelius tursi laivel.
-----

1.
2.
3.
4.
5.
6 .

Perlenk A4 formato popieriaus lap pusiau, kaip parodyta.

Perlenkt lap sulenk iilgai, rask vidurio linij ir vl atlenk.
Atlenk virutinius kampus iki ios vidurio linijos.
Ulenk apatin ilg juostel vir.
Ulankstyk kampus per brknin linij.
Ulankstyk kratus - tai tau ir kepur. Beliko tik iskleisti. Puikiausi galvos apdangal
galima isilankstyti ir i laikraio, bet balt popieri dar galsi nuspalvinti ar ipaiyti.
iaip kepurei kamp ulankstyti nereikia, bet nepamirk, kad dar lankstysim laivel.
LAIVELIS

Norint paversti kepur laiveliu reikia tik truputl daugiau padirbti.

KAI P I S I L A N K S T Y T I P O P I E R I N K E P U R , L AI VE L IR VANDE NS BOMB
97

1.
2.
3.
4.
5.
6 .

Apversk kepur ir suglausk jos smaigalius.

Turt ieiti graus deimanto formos keturkampis kaip paveiksle.
Dabar atlenk keturkampio kampus prieingas puses pagal brknin linij.
Turtum gauti trikamp.
Praiodyk j ir vl suglausk prieingus kampus.
Dabar gali pasirodyti, kad nieko gero neieina, taiau taip nra. Suimk abu virutinius
kampus ir velniai iskleisk.
7. tai ir laivelis. Gali tekti iek tiek padirbti, kol gausi reikiam form, taiau vos praiodius apai laivelis nesks.
VANDENS BOMBA

Jei jau pradjome lankstyti, tai, matyt, bt neblogai baigti lankstiniu, kur turi mokti visi
berniukai, - vandens bomba.
I A4 formato popieriaus lapo pasidaryk kvadrat. Trumpj staiakampio kratin pri
glausk prie ilgosios ir nuplk atliekam juostel. Perlenk kvadrat per abi striaines ir per
vidur. Susikaupk - bus nelengva.

10

1.
2.
3.
4.
5.
6 .

Suglausk A ir B takus, o paskui ilankstyk tok trikamp, kaip parodyta paveiksle.

Pagal parodytas linijas atlenk apatinius kampus vir.
Turt atrodyti taip.
Ulenk kampus pagal brknines linijas.
Dabar turt atrodyti taip.
Nulenk abu mauosius trikampius emyn pagal brknines linijas. kik juos kienles
kairje ir deinje. Dirbk kruopiai!
7. Dabar turt atrodyti taip.

Apversk trikamp ir pakartok 2, 3, 4, 5,

ir 7 veiksmus.

KAI P I S I L A N K S T Y T I P O P I E R I N K E P U R , L AI VEL IR VANDE NS BOMB

98

8 .
9.
10.
11.

Dabar turt atrodyti taip.

Ulenk ir atlenk vis lankstin per brknines linijas. Taip bus lengviau visk baigti.
Paimk suplot kub, susirask skylut viruje ir pripsk. Smagu, kai viskas ieina gerai.
Kubas baigtas.

Pripilk j vandens ir pasilipk aukiau. Mesk.

TAI DOMU. Jokio popieriaus lapo nemanoma perlenkti daugiau kaip septynis kartus.
Pamgink.

MERGAITS
------<>------urbt jau esi pastebjs, kad mergaits kitokios negu tu. Tai sakydami mes turime gal
voje ne fizinius skirtumus, o tai, kad joms visikai nedomu, ar tu gerai aidi burtinin
T
kus ir ar moki Morzs abcl. Kai kurioms mergaitms tai gal ir padarys spd, taiau,
apskritai kalbant, j visai neavi mintis rayti slaptus laikus lapimu, - to nepasakysi apie
berniukus.
Ilgai ir temptai svarstme, k ia geriausia patarti. Berniukai labai daug galvoja ir svajoja
apie mergaites - tai neivengiama, todl pasistengsime apie jas parayti kuo subtiliau.
PATARIMAI
1. Svarbu klausytis. mons neretai galvoja ir kalba tik apie save. Beje, kai pa
nekovas susinervins, geriau pasiklausyti. Atidiai klausytis - geras patari
mas, iskyrus t atvej, jei ir ji yra gavusi tok pat patarim. Tai gali baigtis
nejaukia tyla, lyg ant vienos akos bt sutpusios dvi peldos.

2. Bk atsargus su juokeliais. Neretai berniukai bando suavti mergaites er

dami vien anekdot po kito, o tie vienas po kito vis beviltikesni. Na, galbt
vienas anekdotas, o tada ilga tyla, kol ji kalba apie save...

3. Jei esi iek tiek vyrlesnis, gls tikrai daro stebuklus - moterys jas mgsta.
Jaunesniam griebtis gli kain ar verta, veikiau pateksi nemaloni pad
t, negu pasirodysi romantikas - mergait pamanys, kad gli nupirko tavo
mama.

ME R G A I T S
99

4. v. Valentino dienos atvirukai. Nerayk savo vardo! Visa esm ir yra tai, kad
mergait susijaudinusi splios, kuriam gi ia ji taip patinka. Jei atviruko apa
ioje parayta Nuo Alberto", nebelieka jokio stebuklo. I ties labai grau nu
sisti laikel mogui, kuris, tavo nuomone, visai nesitiki jo gauti. Jei nusprsi
taip padaryti, nieku gyvu nepasakyk: Paraiau tau, nes maniau, kad vis tiek
niekas kitas neparays", ar panaiai. Atvirukai turi bti kuo paprastesni. Jo
ki grabylysi.

5. Nebk vulgarus. Audringi jausm protrkiai priartti prie mergaii nepads.

. Sportuok. Sporto aka visikai nesvarbu, bet turi trykti sveiku raudoniu,
o ne slankioti kaip mirtinai ibals kompiuteri mgjas. Ties sakant, tai
daug svarbiau, negu tu manai.

7. Jei matai, kad mergaitei reikia padti, pavyzdiui, ji negali pakelti kokio nors
sunkaus daikto, jokiu bdu nesugalvok aipytis. Prisiartink ir apdovanok j
linksmu ypsniu, o tuo pat metu nepastebimai patikrink, ar tas daiktas tikrai
toks sunkus. Jei gali pakelti - tai pirmyn. Jei supranti, kad ir pats nepakelsi,
atsissk ant jo ir pamgink umegzti pokalb.

. Be to, stenkis visada bti nusiprauss, variais nagais ir nesusivls. Nepa

mirk, kad mergaits, bdamos greta tavs, nerimauja lygiai taip pat kaip ir
tu. Jos msto ir elgiasi kiek kitaip negu tu, taiau be j visas gyvenimas bt
tik didelis sportinink persirengimo kambarys. O svarbiausia - elkis su jomis
pagarbiai.

ME R G A I T S
100

MARMURINIS POPIERIUS
---------<>---------

ei kada atsivertus sen knyg pasidar smalsu, kaip daromas m arm ur panaus po
pierius, btinai perskaityk skyri. I ties is darbas stebtinai paprastas, o rezultatai
spdingi. Imgins, kaip daromas is popierius, galsi rinktis, kam j pritaikyti - dovan
popieriui ar net atvirukams.

Reiks:
marmurinio raalo (Didiojoje Britanijoje jo galima nusipirkti bet
kurioje dails reikmen parduotuvje*),
plokiadugns kepimo skardos,
A4 formato popieriaus lapo ir laikraio ant stalo pasitiesti,
plono teptuko, dant kraptuko, uk arba plunksnos spalvotiems
verpetams daryti.

Marmurinis raalas gana brangus, bet skalsus, taigi jei pavyks jo gauti, buteliuko uteks m e
tams. sigijome raudono, mlyno ir aukso spalvos.
Tinka bet koks baltas popieriaus lapas. mme A4 formato spausdintuv popieri - tie
siog todl, kad pasimai po ranka. darb gali atlikti ir vonioje, tik nepamirk paskui su
tvarkyti, jei kit ryt nenori ivysti, kaip mama melsta, o ttis rausta. Popieriaus pavirius
turi bti neblizgus, kitaip raalas nesusigers.
1. skard pripilk madaug 2,5 cm vandens. Tikslumas nebtinas.
2. Plonu teptuku arba pipete laink vanden pirmj spalv. Pamatysi, kaip raalas aki
mirksniu apskritimais pasklis vandens paviriuje.
3. Pridliok raalo dmi visame vandens paviriuj e. Paskui dant kraptuku, ukomis arba plunks
na sustok spalvotas dmes verpetus. Pirmajam bandymui tinka bet koks smailus daiktas.
4. Kai ornamentas bus baigtas, atsargiai leisk popieriaus lap ir palauk 60 sekundi. Jei
tai spausdintuv popierius, tiek laiko tikrai pakaks raalui susigerti, jei ne - nieko nepaadam, galbt teks palaukti ir ilgiau.
5. Suimk popieriaus lap u galo ir itrauk i skysio. Garantuojame, kad suklysti tiesiog ne
manoma - viskas tikrai paprasta. Nuplauk lap tekaniu vandeniu - taip atsikratysi raalo
pertekliaus. Padk savo krin ant laikraio, kad idit.
MA R MU R I N I S P O P I E R I U S
101

(Jei negavai marmurinio raalo, nenusimink. Kanceliarini preki parduotuvje nusipirk

spalvoto tuo, o vaistinje - lin smen. Madaug 100 g smen supilk kok nors ind,
pavyzdiui, puod, upilk 3 stiklinmis verdanio vandens ir palik brinkti 3 valandas. Po 3
valand ibrinkusius smenis perkok per tank sietel. Skyst - jis iek tiek primena kisieli supilk kepimo skard, o paskui visk daryk taip, kaip pataria knygos autoriai. Vietoj m ar
murinio raalo teks naudotis paprastu tuu, bet popierius ieis ne prastesnis. Imginome!*)
Jei gali pasinaudoti spalvotu kopijuokliu, pasidaryk kelet kopij, palikdamas vien kit
vietel balt. ia galsi rayti kvietimo tekst, dienoraio ar iaip kokios istorijos pavadi
nim. Galbt paraysi senovik pasakojim apie vaiduoklius. Su senovikais marmurinio
popieriaus vireliais. Puikus spalv derinys - tamsiai alia, auksin ir juoda.

DEBESYS
---------<o>--------ties keista, kaip danai pakeli akis dang ir pagalvoji: Niekaip negaliu prisiminti, ar tai ka
I muoliniai,
ar sluoksniakakokie debesys." Nors apie debesis visi esame moksi mokykloje, maai
kas tai prisimena. Dabar tu pats perskaitysi skyri apie debesis, taiau kai i tikrj prireiks i
ini, bsi jau pamirs. Ieitis viena - visuomet su savimi turti atsargin knygos egzempliori.
YRA TIK TRYS PAGRINDINIAI DERES TIPAI
Pirmoji nuotrauka - plunksnini debes (Cirrus) - lengv, smulki, sudaryt i ledo krista
l. Jie bna madaug 5,5 km auktyje.
Kiti daniausiai pasitaikantys debesys - k a
muoliniai (Cumulus). Tai purs debesys, panas
medvilns gniuulus, matomi beveik kasdien.
Paskutinis didiojo trejeto narys - sluoksniniai (Stratus) debesys - tamsus, vientisas, emai
pakibs apklotas.
Visi kiti debesys yra tik i trij tip deriniai.
Dar vienas svarbus odelis yra lietaus (lotynikai
Nimbus reikia tamsiai pilkas lietaus debesis").
Pavyzdiui, kamuoliniai lietaus debesys (Cumulonimbus) yra tamsiai pilki, dideli debesys, ne
retai prapliumpantys lietumi. Paprastai tokiame
debesyje bna audros centras. Sluoksniniai lie
taus debesys (Nimbostratus), turbt ir pats gali
numanyti, yra sunkus, tamsus dang dengiantis
sluoksnis, tuoj prapliumpantis lyti.
Plunksniniai debesys
DE BES YS
102

PAGRINDINIAI DEBES TIPAI

VIRUTINIS AUKTAS
(nuo 5 500 m)
P lu n k sn in iai - a u k ti ir lengvi
P lu n k sn in iai slu o k sn in ia i a u k ta s s to ra s sluoksnis
P lu n k sn in iai k am u olin iai a u k ta i b e s id ra ik a n ty s debesy s,
p a n a s m ed v iln s gn iu u lu s
K am uoliniai lie ta u s - m ed v iln s
g n iu u lu s p a n a s a u d ro s d eb esy s

VIDURINIS AUKTAS
(2 000 - 5 500 m)
Kamuoliniai debesys
A uk tieji slu o k sn in ia i - vidutinio
au k io su n k io s d e b e s ju o sto s
A uk tieji k am u olin iai - vidutinio
au k io k am u o lin ia i deb esys,
p rim e n a n ty s m ed v iln s g n iu u lu s

EMUTINIS AUKTAS
(iki 2 000 m)
S lu ok sn in iai - su n k u s, v ienalytis
sluo ksnis
S lu ok sn in iai k am u olin iai - p u r s
d eb e sy s p ra m a i iu i su p lok iais
K am uoliniai - m edv ilns
g n iu u lu s p a n a s debesys
S lu ok sn in iai lie ta u s - v ie n tisa s
lie ta u s d e b e s sluoksnis

Sluoksniniai debesys

Jei matai, kad sluoksniniai ir sluoksniniai kamuoliniai debesys leidiasi emyn, gali drsiai
pranaauti audr. Kai staiga susidaro sluoksniniai lietaus debesys, kuo skubiau iekok pas
togs, nes po keli akimirk gali prapliupti lietus. Jei po ranka mtosi barometras, dirstelk
j. Spariai krintantis atmosferos slgis pranaauja artjani audr.
debes deimtuk galima suskirstyti dar smulkiau. Pavyzdiui, kamuoliniai litiniai lie
taus debesys - tai didiuliai, stori priekalo formos audros pranaai. Vis dlto daugeliui tikrai
pakaks atsiminti ir atpainti deimt pagrindini debes tip.
D E BE S YS
103

GARSIAUSI MIAI. ANTROJI DALIS

1. Vaterlo mis (1815 m. birelio 18 d.)

apoleono planai gerokai pranoko jo
galimybes dar 1814 metais. Per vien
i prasiausiai suplanuot karo ygi vi
soje monijos istorijoje - yg Rusij - jis
neteko daugiau kaip 350 tkstani kari.
Velingtonas (VVellington) sumu ne tik
Napoleono kariuomen, bet ir jo sjungi
ninkus ispanus. Be to, pasireng j sutriu
kinti lauk Austrijos ir Prsijos pulkai. Ta
iau Napoleonas buvo ne i t, kurie tyliai
pasitraukia umartin. Neteks im perato
riaus valdios, jis buvo itremtas nedidel
Elbos salel prie vakarini Italijos krant.
Galbt norint pasityioti jam buvo leista
pasilikti susiteikt titul. Jei Napoleonas
ir jo garbs sargyba bt lik saloje, bt
buv isaugota daug gyvybi. Taiau vis
kas susiklost kitaip - prajus vienuolikai
tremties mnesi prie Elbos krant prisi
vartavo fregata, kuria Napoleonas gro
Pranczij.
Pranczijos karalius Liudvikas XVIII bu
vo pasiunts pulk kari suaudyti buvusio
imperatoriaus. Napoleonas juos sutiko be
jokios baims ir, apnuogins krtin, ita
r: Tegu tas, kuris turi ird, nuudo savo
imperatori! Kariai diugiai pasveikino
Napoleon, o is sak apsisukti ir ygiuoti
Paryi. 1815 m. kovo 20 d. Pranczijos
karalius pabgo ir Napoleonas atgavo val
di. is Pranczijos istorijos laikotarpis
nuo 1815 m. kovo iki birelio dabar vadi
namas imto dien karu.
Netiktinai greitai Napoleonas surinko
kariuomen. J sudar 188 tkstaniai re
guliariosios kariuomens kari, 300 tks
tani rekrt ir dar 1 0 0 tkstani p atar
nautoj. Be to, prie Paryiaus jo lauk 124
tkstaniai iaurs karo veteran.
Tuo metu Velingtono vadovaujama 95
tkstani angl ir oland kariuomen
Flandrijoje (dabar tai Belgijos dalis) susitiko

su 124 tkstaniais Prsijos kari, vedam

maralo Bliucherio (Blcher). Austrija prie
Reino buvo surinkusi 210 tkstani kari,
o Italijoje dar 75 tkstanius. Per Vokieti
j Pranczijos link ygiavo 167 tkstaniai
rus kari, vadovaujam Barklajaus. Tai
gi galima teigti, kad Napoleonas pervertino
savo galimybes ir 1815 metais.
Napoleonas greitai ygiavo Belgijoje su
sitelkusi pajg link, tikdamasis sumuti
prieus po vien. Taiau ne viskas klojosi
taip, kaip jis tikjosi. pietus nuo Briuselio,
prie Katrbra, vieno Napoleono maralo b
rius, skubanius padti imperatoriui kautis
su Prsijos kariuomene, upuol Velingto
no kariai ir ukirto jiems keli. Linji kau
tynse su Napoleono kariuomene susid
r ir skaudi nuostoli patyr Bliucherio
vyrai, taiau jie sugebjo atsitraukti nesu
triukinti. Napoleonas nepasinaudojo iuo
pranaum u ir Velingtonas galjo usiimti
geresn mio pozicij. Jis pasirinko Monsenano plynaukt pietus nuo Vaterlo
kaimo. Buvo birelio 17 d. vakaras, lietus
pyl kaip i kibiro.
Bliucheris buvo paadjs Velingtonui
padti, taiau maralo patarjas Gneizenau
(Gneisenau) man, kad Velingtonas nesu
gebs apginti plynaukts ir iki pasirodant
Prsijos kariams jau bus pabgs, todl
sil palikti sjungininkus ir grti Prsi
j. Ivargs ir sueistas 72 met Bliucheris
nepaklaus patarjo ir sak kariams pad
ti Velingtonui. domu, kad Gneizenau nuro
dymu pirmieji turjo pajudti toliausiai nuo
Velingtono buv kariai. Atrodo, kad jis ino
jo taip pavlinsis Prsijos kari pasirody
m myje. Toliausiai, lyg tyia, buvo gene
rolo fon Biulovo (Blow) IV dalinys, vienas
i galingiausi Prsijos kariuomenje. Kiek
udelstas Prsijos kari pasirodymas pri
vert Napoleon sureaguoti kaip tik tada,
kai jis ketino pulti pagrindines brit kari

GAR S I A US I M I AI . A N T R O J I DALI S
104

gretas. Tai buvo vienas i svarbiausi io

mio veiksni.
Nakt buvo gausiai palij ir em po ko
jomis virtusi tikra klampyne. Napoleonas
atidjo puolim, kol viskas nors kiek p ra
dius. Birelio 18 d. vidurdien jis gal gale
puol. 72 tkstaniai jo vyr susidr su
67 tkstaniais Velingtono kari. Napo
leono kariai pradjo klaidinam atak, o
belles filles (dailiosios dukros") patrankos
vis valand pliek Velingtono kariuome
n. Pirm valand 20 tkstani prancz
veteran darniomis gretomis per artileri
jos kru trauk brit link. Skerdyns buvo
siaubingos. Vis dlto tbtinai kaudamosi dvi veteran divizijos prasibrov iki kalvagbrio. Tai galjo tapti lemiamu mio
momentu, jei karalikosios ir jungtins bri
gados kavaleristai, vadovaujami Aksbrido
t %

erlo, nebt staiga nublok prancz ps

tinink atgal.
Abi brit brigados nesustojo ir puol sl
nyje sitaisiusi prancz artilerij. Pavyko
nutildyti apie 2 0 patrank, taiau puolim
sustabd prancz kavalerijos rezervas.
Vis dlto iokios tokios alos padaryti pavy
ko. Kovos lauke liko tik vienas ities grs
mingas prancz pstinink dalinys - im
peratorikoji gvardija, rinktiniai Napoleono
kariai.
Tuo metu prancz gretose kilo sumai
tis dl neaiki sakym. Velingtonas liep
savo vyrams atsitraukti imtu ingsni to
liau, negu galjo pasiekti prie pabkl
viai. Maralas Njus (Ney), pamans, kad
britai traukiasi, sak vienai prancz ka
valerijos brigadai atakuoti. iuo nurodymu
buvo suabejota, tai siutino Nj ir jis su 4

* / a*

*
.//

'NsZN4
Ati!S1
U 153
J 5 > T - ---V---------

...... .

.+ /

t - -i

v *

L a h a j U: S e m t a s
%

e
t-

P apelotas

f / 2

\
v ?

*-

\ v

\r >

%
/

I I

eromas

B '

SSiSm
-SIS s
N apoleonas

v/Z
*'

B rit,
BELG

GAR S I A US I M I AI . A N T R O J I DALI S
105

'mini/..

oland,

KARIUOMEN

P rancz
KARIUOMEN

tkstaniais raiteli niekieno nepadedamas

puol vytis brit. Jei Napoleonas t akimir
k bt mets m imperatorikj gvar
dij, Velingtonas, matyt, bt pralaim
js. Napoleonas nusprend pataupyti savo
rinktinius karius, nes suinojo, kad artinasi
Prsijos kariuomen. Kavalerijai be psti
nink paramos nepavyko rimtai pakenkti
brit pulkams. Puolim atrm patrank
vi paplipos, lik gyvi kariai buvo pri
versti trauktis. Vl prabilus sunkiajai pran
cz artilerijai krito dar daugiau vyr.
Apie ketvirt valand dienos pasirod
Prsijos kariai. Priekyje ygiavo IV korpu
sas. Jie um strategikai svarbi pozici
j prie deiniojo Napoleono kariuomens
sparno. Istumti Prsijos karius i ios pozi
cijos turjo naujosios ir senosios imperato
rikosios gvardijos pulkai. Pasibaigus iam
manevrui jau buvo septynios valandos va
karo, bet vidurvasar dienos ilgos ir Napo
leonui galiausiai pradjus pulti pagrindines
brit gretas dar nebuvo m temti. Impera
torikosios gvardijos kariai dvjo tamsiai
mlynus varkus ir auktas mek kailio
kepures. Jie dar n karto nebuvo trauksi
i mio lauko.
Imperatorikoji gvardija ygiavo kalnn, tiesiai link brit pstinink, vadovau
jam pulkininko Meitlendo (Maitland), ir
oland brigados, vadovaujamos pulkininko
Detmerio. Pabkl viai ir durtuv ataka
privert im peratorikj gvardij trauktis.
Kol prancz pstininkai mgino persi
grupuoti, Velingtonas met m dar dau
giau vyr ir visikai sutriukino stipriausi
Napoleono pulk. Brit kariai puikiai ino
jo, kokie garss rinktiniai prancz kariai,
todl prisirinko j kepuri atminimui. Dar
ir iandien kai kuri Didiosios Britanijos
pulk kariai dvi auktas mekos kailio
kepures.
Velingtonui kontratakuojant Bliucheris
puol pranczus i deins. Napoleono ka
riuomen krito. Po mio Bliucheris sil
i istorin pergal pavadinti La Belle Alliance (pranc. puikioji sjunga"), bet Ve

lingtonas liko itikimas senam papratimui

m pavadinti vietovs, kurioje praleido jo
ivakares, vardu. Todl is mis vadina
mas Vaterlo miu.
Napoleonas gro Paryi ir liepos
22 d., prie pasiduodamas Didiajai Brita
nijai, antr kart atsisak karnos. Paskui
jis buvo sodintas karalikojo laivyno lai
v Bellerophon, vien i t, kurie kartu su
Nelsonu kovsi Nilo ir Trafalgaro miuo
se. Ironika, kad Bellerophon (dar vadintas
Billy Ruffian, t. y. Bilis Petukas") buvo
vienas i t laiv, kurie Nilo myje apau
d Napoleono flagman L Orien te.
Napoleonas buvo itremtas v. Elenos
sal ir ten nugyveno iki pat mirties. Vaterlo
buvo paskutinis Velingtono mis. 1828 m.
jis tapo ministru pirmininku.
Bliucheris mir namie 1819 metais.
Pranczija buvo priversta mokti repa
racijas Didiajai Britanijai, Austrijai, Pr
sijai ir Rusijai. i ali atstovai susitiko
Vienoje tartis dl Europos ateities. Buvo
nusprsta sukurti neutrali teritorij, ku
rioje taik garantuot visos alys. Vliau,
1830 m. gavusi nepriklausomyb, i alis
buvo pavadinta Belgija. domu, kad Veling
tono vardu pavadinti jo ipopuliarinti auli
niai batai (ang. Wellington boots auliniai
batai". - Vert. past.). I pradi jie bdavo
gaminami i odos ir tik vliau i gumos.
2. Balaklavos mis (1854 m. spalio 25 d.)
1853 m. caras Nikolajus I nusprend ga
ls veikti silpstani Osman imperij, u
valdyti Turkij ir iplsti Rusijos tak iki
pat Viduremio jros. Pranczija ir Angli
ja visai nenorjo, kad ioje pasaulio dalyje
sigalt Rusija. Buvo sudaryta neprasta
sjunga - abi alys siunt savo karo laivus
ginti Turkijos.
Sjunginink laivynui vadovavo lordas
Reglanas (Raglan) ir prancz maralas
en Arno (Saint Arnaud). Jiems atvykus
Turkija paskelb Rusijai kar ir net pasie
k ioki toki pergali, bet rusai paskan
dino turk laivyn ir siver Bulgarij.

GAR S I AUS I M I AI . A N T R O J I DALI S

106

Kamara

R usai
P ranczai
B ritai

Paskui prasidjo ginkluoti susirmimai.

Dizenterijos ir choleros ivarginti sjungi
ninkai Varnoje gavo sakym uimti Rusijos
uost Sevastopol. 150 karo laiv atplauk
51 tkstantis prancz, brit ir turk ka
ri isilaipino beveik u 50 km iaur nuo
miesto. Orai buvo alti, todl nemaai kari
dvjo kailines kepures, udengianias be
veik vis veid. is galvos apdangalas buvo
pramintas balaklavu.
Rugsjo 20 d. prie Almos ups su sjun
ginink pajgomis susikov kunigaiktis
Aleksandras Menikovas. Jo kariuomen
pralaimjo, taiau beveik nepatyr nuos
toli, nes spjo pasitraukti i mio lauko.

c a
d
uii

Sjungininkai patrauk Sevastopol ir ap

gul miest. Tuo pat metu sero Edmundo
Lajonso (Edmund Lyons) vadovaujamas
laivynas ublokavo jros kelius. Meniko
vas nusprend nukreipti prie dmes nuo
Sevastopolio ir upuol pagrindin brit at
sarg baz Balaklavoje. Jis turjo 65 tks
tanius kari ir lauk pastiprinimo - dar 25
tkstani. Sjunginink pajgas sudar
75 tkstaniai kari.
Balaklavos miestas ir uostas yra Krymo
pusiasalyje, dideliame slnyje. Auktesns
vietos ten - Sapno kalnas ir per lygumos
vidur einantis pylimas. Nordamas pasiek
ti brit stovykl Menikovas turjo pereiti

GAR S I A US I M I A I . A N T R O J I DALI S
107

iornajos up, Fediukino kalvas ir patek

ti iaurin sln. Jam reikjo uimti brit
redutus prie pylimo, kuriuose buvo sik
r turk kariai. U j buvo 93-iasis kot
pulkas, tkstantis karalikojo laivyno ps
tinink ir dar tkstantis turk. Visiems va
dovavo generolas seras Kolinas Kempbelas
(Colin Campbell).
Brit kavalerija buvo sikrusi iaurin
je pylimo pusje ir saugojo sparn. Rai
teliams vadovavo lordai Lukanas (Lucan) ir
Kardiganas (Cardigan). iuodu vyrai nega
ljo vienas kito paksti ir retai kada persi
mesdavo kokiu odiu.
Spalio 25 d. Menikovo kariai apaud
ir durtuvais atakavo tris redutus. Prasidjo
mis. Per dvi valandas rusai veik turkus.
Rus kavalerija prasiver pro sjunginin
k gynyb ir netiktai puol pieiau rengt
neginam brit stovykl.
Vienintel klitis rusams buvo 93-iasis
kot pulkas, vadovaujamas Kempbelo. I
sirikiav po du, jie pasireng kavalerijos
puolimui. Kempbelas pasak savo mo
nms: Vyrai, mes i ia nesitrauksim. Mir
site ten, kur stovite." Donas Skotas (John
Scott), stovintis deiniau, atsak: Tikrai
taip, sere Kolinai. Jei reiks, taip ir padary
sim." Kiti vienu balsu pritar.
Jie pasitiko artjani rus irg sien
patrank viais ir nepajudjo i vietos,
kol neisklaid kavalerijos atakos autu
v ugnimi. Sakoma, kad kot pulko kariai
galjo ities rank pasiekti kritusius rus
irgus. is susirmimas vliau imtas vadinti
plonyte raudona linija".
Antras svarbiausias dienos vykis nuti
ko, kai pagrindins rus kavalerijos paj
gos siver pietin sln. Seras Deimsas
Skarletas (James Scarlett) kart pasitel
k pagalb sunkij kavalerijos brigad.
Toks pavadinimas tikrai nra perdtas,
nes tiek irgai, tiek ir kariai buvo gerokai
stambesni ir auktesni negu prasta. i bri
gada karo lauke buvo smogiamasis kjis,
o ne rapyra. Generolas Skarletas pasiunt
kalnn 300 dragn pasitikti 2 tkstani

rus kari. Nors ir atrodo netiktina, sun

kioji kavalerijos brigada sutriukino prie
ininkus ir privert juos, praradusius 300
vyr, trauktis i mio lauko. Sunkioji bri
gada t dien neteko 10 kari. Ne visi jie
uvo per i atak.
Pats garsiausias, be abejons, yra treia
sis ir paskutinis tos dienos vykis. Tuo metu
Menikovas jau buvo sitvirtins iauriniame
slnyje ir irikiavs savo patrankas. Lordas
Reglanas tikrai nenorjo pasisti lengvosios
kavalerijos brigados Mirties sln". Jis pa
mat, kad rusai i ugrobt redut traukia
patrankas, ir pasiunt lordui Lukanui p ra
neim, tiesa, galjo j iek tiek geriau sformuluoti. Kita klaida buvo pavesti perduo
ti praneim kavalerijos kapitonui Liuisui
Edvardui Nolanui (Lewis Edward Nolan).
Tai taip pat prisidjo prie neskms.
Praneimas Lukanui buvo toks: Lordas
Reglanas pageidauja, kad kavalerija kuo
skubiau vertsi priek - sekite prieus ir
neleiskite jiems ineti patrank. Gali lydti
kavalerijos pabkl kuopa. Prancz kava
lerija yra jums i kairs. Pasiskubinkit."
Reglanas dav ir odin nurodym: Per
duokit lordui Lukanui, kad kavalerija kuo
skubiau pradt puolim."
Kapitonas Nolanas nuuoliavo iki lordo
Lukano ir perdav jam praneim. Luka
nas i savo pozicij negaljo matyti t p a
trank, apie kurias buvo kalbama, ir kiek
sutriko, neinodamas, k daryti. Susierzi
ns Nolanas atsak: tai ten, milorde, js
prieai, ten ir patrankos!", ir piktai moste
ljo redut link. O ten buvo ir pagrindin
rus stovykla. Arogantikj Lukan siuti
no ir toks tonas, ir galbt kaltinimas, kad
jis tyia atidlioja atak.
Lordas Lukanas pasiunt lengvj bri
gad ir lord Kardigan iaurin sln ne prie tas patrankas. Kardiganas mgino
pasakyti, kad slnis i trij pusi apaudo
mas patrank, taiau Lukanas aipydama
sis atr, jog toks buvs Reglano sakymas
ir jie netur kitos ieities, tik paklusti.
Lengvoji brigada buvo itrokusi lovs.

G AR S I A US I M I AI . A N T R O J I DALI S
108

ia patrank, tkstaniais autuv, bet n

akimirk nesusvyravo. Kaip pasak vienas
prancz karininkas, Cest magniflue,
mais ce n est pas la guerre (Tai didinga,
bet tai jau nebe karas"). Tenisono eilratis
Lengvosios brigados puolimas iki i dien
yra vienas i graiausi angl kalba p ara
yt krini.

Sunkioji brigada jau buvo ragavusi mio, o

lengvoji vis dar nieko nenuveikusi. Visi 660
vyr su Kardiganu prieaky be joki dvejo
ni patrauk iaurin sln. Rus patran
koms pradjus audyti kapitonas Nolanas
buvo pasivijs Kardigan, taiau nespjo
paaikinti klaidos - buvo nuautas.
Pietinje ir iaurinje slnio pusse buvo
irikiuotos bene penkios deimtys patrank
ir 19 pstinink batalion. Slnio gale dar
8 patrankos buvo atsuktos tiesiog lengvj
brigad, o u j stovjo 4 rus pulkai, visa
likusi Menikovo kariuomen.
Smarkiai apaudoma lengvoji briga
da po truput sibgjo ir uoliais pasilei
do rus link. Vyrus i baln kirto kulkos
ir skeveldros. Rusai negaljo patikti savo
akimis ir nespjo greitai sureaguoti i
atak. Suprat, kad britai pasieks slnio
gal, kazokai puol panik ir p rad
jo bgti nuo patrank. Lengvoji brigada
nukov visus likusius artileristus, puol
rus kavalerij ir nublok j atgal. Pa
trankas jie gavo, bet be param os negaljo
net svajoti j ilaikyti. irgai buvo ivarg,
o daugelis vyr sueisti, todl jiems teko
apsisukti ir uoliuoti atgal. Ir vl pasipyl
sviedini krua.
Visa tai truko tik 20 minui. I 661
kario liko gyvi 195. ei buvo apdovano
ti tuo m etu nauju Viktorijos kryiumi u
nars.
i ataka - svarbus Krymo karo vykis.
Ten buvo visokiausi baisybi - tylus cho
leros siaubas, nepakeliamas dizenterijos
ivargint kn ir pliuojani aizd dvo
kas. Kaip tik tada Florens Naitingeil (Florence Nightingale) pasil teikti kariams
medicinos pagalb kovos lauke. Skaitant
praneimus i karo lauko maai kas palai
k brit dvasi. Balaklavos mis pateik
vien i rykiausi iskirtins narsos pavyz
di - iuos karius galima palyginti su Ter
mopil spartieiais. Juk rusai suklupo prie
plonyt raudon linij, o dar kart prie ne
didel sunkiosios kavalerijos br. Lengvoji
brigada susidr su bema penkiasdeim-

3. Rorko mis (1879 m. sausio 22 ir 23 d.)

Br karo metais brit ir oland karins
pajgos grmsi dl pietini Afrikos emi,
kuriose buvo gausu deimant, aukso ir m e
dienos. Karaliaus akos, o vliau Ketevajaus vadovaujami zul kariai prieinosi ir
vieniems, ir kitiems sibrovliams. Didioji
Britanija mgino sudaryti protektorat"
su Ketevajumi, o kai is atsisak, siver
jo emes. Vadovaujami lordo elmsfordo
(Chelmsford), Ketevajaus teritorij eng
5 tkstaniai brit ir 8 tkstaniai vietini
kari. J tikslas buvo priartti prie Kete
vajaus karalikojo kralio (t. y. gyvuli ban
dos aptvaro arba kaimo) i trij pusi ir j
uimti. elmsfordas paskirst savo pajgas
tris kolonas. Jis eng zul emes prie
Rorko kio, pavadinto mirusio eimininko
Deimso Rorko (James Rorke) vardu. kio
statiniuose jie sireng atsarg sandlius ir
patrauk toliau.
Treioji elmsfordo kolona, sudaryta i
kavalerijos, pstinink ir karalikojo ini
nieri pulko, pakliuvo Isandlvanos m.
Jie atkakliai brovsi zul emes, upuol
ma kral ir persikl per up. Raiti kariai
ivalg teritorij iki Isipezi kalvos ir nerado
n enklo zul kariuomens. elmsfordas
nusprend kurti stovykl prie Isandlvanos.
Galbt dl to, kad em buvo akmeninga,
jis nedav joki nurodym, kaip tvirtinti
pozicijas.
Sausio 22 d. ryt elmsfordas su m a
daug puse savo kariuom ens (2 500 vyr)
isireng valgyb iekoti zul. Pasipy
l praneim ai, kad artja labai daug Ke
tevajaus kari. I Isandlvanos stovyklos
brit vad pasiek toks praneim as: Dl

GAR S I A US I M I AI . A N T R O J I DALI S
109

t
t
A.

1
*
V

*
t

S andlis

V irtu v

Dievo meils, grkite su visais vyrais;

stovykla apsupta ir jei nepadsite, tikrai
bus uimta."
Kol elmsfordas gro prie Isandlvanos, stovykla jau buvo uimta, kovoje krit
1 300 vyr. Gynjai kovsi narsiai, taiau
1 0 tkstani zul kari savo asagajais (ie
timis) nuomiai skynsi keli nepaisydami
nei autuv ugnies, nei durtuv. Puldami
jie prarado madaug 3 tkstanius kari.
I pradi elmsfordas negaljo patikti
tuo, kas vyko. uvo ne visi jo vadovaujami
kariai - liko gyvi 55 britai ir 300 vietos gy
ventoj. Atsitraukdami zul kariai dar n u

siaub atsarg sandlius. Visur aplink zujo

begal prieikai nusiteikusi kovos bri,
todl elmsfordas nusprend trauktis link
sienos. Nedidelis brys sireng tvirtint
stovykl nakiai. Sutemus jie ivydo lieps
nas Rorko kio pusje. Ketevajaus kariai
tdien upuol ir k.
Pagrindiniame kio pastate buvo ligoni
n ir sandlis. Jo sienos buvo akmenins,
stogas palmi lap, viduje vienuolika kam
bari. Aptvertoje teritorijoje taip pat buvo
akmenin koplyia, naudojama kaip san
dlis, ir dar keletas kini pastat. Sausio
2 2 d. ryt, igirdus vius, norta evakuo

GAR S I A US I M I AI . A N T R O J I DALI S
110

tis, bet zul briai atvirose vietose judjo

nepaprastai greitai, tad pasitraukti su su
eistaisiais ir ligoniais buvo nemanoma.
Taigi nors galjo kautis vos imtas vyr,
nusprsta tvirtinti k ir pamginti atrem
ti puolim.
tvirtint k vlyv popiet upuol
4 500 zul brys, vadovaujamas princo Dubulamanzio kaMpands. I pradi j ietys
per smlio mai ir sausaini di utva
rus niekaip negaljo pasiekti prieinink,
paskui britai m audyti autuvais ir nu
stm zulus atgal. Nepavyko ir kelios kitos
atakos, bet paskui zulai padeg ligonin,

sibrov vid ir m udyti ten gulinius

ligonius. Eilinis Alfredas Henris Hukas (Alfred Henry Hook) durtuvu kovsi prie dur,
o eilinis Donas Viljamsas (John YVilliams),
igriovs pertvar, temp lauk sueistuo
sius ir ligonius.
Mis truko vis dien ir didij dal
nakties, kol galiausiai sausio 23 d. pary
iais zulai atsitrauk, o prie barikad liko
4-5 imtai uvusij. Brit uvo 17 kari,
dar 10 buvo sunkiai sueista. U nars, pa
rodyt per apgult, teikta vienuolika Vikto
rijos kryi.

GAR S I A US I M I AI . A N T R O J I DALI S
111

4. Somos muis
Viena i daugelio prieasi, dl kuri
prasidjo Pirmasis pasaulinis karas, buvo
ta, kad Vokietija siver Belgij. Didio
ji Britanija sutartimi buvo sipareigoju
si ginti i al. panaias sjungas buvo
sitraukusios visos pagrindins Europos
alys. Kibirktl, i kurios sipliesk p a
saulinis gaisras, buvo Austrijos-Vengrijos
sosto pdinio Prancikaus Ferdinando nu
udymas.
Soma - tai up Pranczijoje, kuri Edu
ardas III perjo prie pat Krsi m. i
em ne kart laistyta brit krauju, taiau
tokio siaubo kaip 1916 m. liepos 1 d. ten
dar nebuvo buv.
Kol brit kariuomen sitvirtino apka
suose, generolas seras Daglasas Heigas
(Douglas Haig) buvo saks artilerijai a
tuonias dienas be perstojo apaudyti vo

kiei pozicijas. Jau por met i taktika

nedav jokios naudos, ne iimtis buvo ir
is kartas. Vienas i didesni jos trkum
buvo tai, kad kai sjungininkai juddavo
pirmyn, artilerijos ugnis turdavo liautis.
Taigi prieai galdavo i anksto pasirengti
puolimui, nes inodavo, kad tylinios pa
trankos reikia besiartinanius pstinin
kus. Be to, vokieiai buvo sireng masy
vi gelbetonini ir medini bunkeri, kuo
puikiausiai atlaikani pabkl vius. O
ir spygliuotos vielos utvaros likdavo be
veik sveikos.
Anksti ryt, 7 valandos 28 minuts, bri
tai netoli vokiei tvirtinim susprogdino
dvi didiules minas, paskui dar tris maes
nius sprogmenis. Matyt, norta prie bau
ginti, taiau ie sprogimai vokieiams buvo
paskutinis signalas, patvirtinantis, kad bri
tai puola.

GAR S I A US I M I AI . A N T R O J I DALI S
112

Skerdyns prasidjo 7 valand 30 mi

nui, kai brit kariai pakilo i apkas ir
pamgino veikti madaug 700 metr ruo
, apaudom kulkosvaidi. Keletui vyr
vis dlto pavyko su pirmja banga pasiek
ti vokiei pozicijas, bet ir jie krito. iame

myje buvo sueista 60 tkstani brit

kari, uvo net 19 tkstani, per vien
ryt - visa karta. Tai buvo didiausia ka
tastrofa Didiosios Britanijos kar istorijo
je. Kas gali pasakyti, k ie vyrai bt pa
siek gyvenime, jei ne tas rytas?

GAR S I A US I M I AI . A N T R O J I DALI S

113

KAIP PASIGAMINTI NEDEGAUS AUDINIO

-------- <-----ene domiausias bdas, kur galima panaudoti aln, - pasigaminti nedegaus audinio.
Jis pravers visur, kur tik gali kilti gaisras, pavyzdiui, mokslini tyrim laboratorijoje ar
B
teatro scenoje. Aiku, pirmiausia svarbu nepamirti, kad reikia bti atsargiam. Mes pasiga
minome nedegi skudurli.
Tinka bet koks akytas audinys.
I pradi pasiruok vandens ir alno tirpalo. Milteliai geriausiai tirpsta kartame vande
nyje. Pusje litro vandens itirpsta madaug 500 gram alno. Tirpale imirkyk audin, kur
nori apsaugoti nuo ugnies. irk, kad tirpalas apsemt vis mediag. Ilgai nelaukdamas
itrauk mediag i skysio ir palik diti. Pasistenk neprivarvinti ant brangaus kilimo. Jei
diovinsi lauke, lietaus gali nebijoti, vanduo neturt padaryti nieko bloga.
Idivs audinys turt bti iek tiek standesnis, bet iaip nepasikeits. Paprastas sku
durlis visikai sudega madaug per 20 sekundi. Ugniai atspari skudurli nepavyko net
udegti, nors pakaitin atvira liepsna pus minuts pastebjome mayt kibirktl.

PIRMOJI PAGALBA
--- - >>-----

elaiming atsitikim visada pasitaiko, taiau juk negali vis gyvenim dl to nerimauti,
N
nes taip nieko ir nenuveiksi. Vis dlto verta pasikliauti sveiku protu ir skirti iek tiek laiko
paprasiausiems pirmosios pagalbos bdams. Ties sakant, su pirmosios pagalbos pagrin
dais reikia susipainti visiems. Jei pats kada nors susieistum, tikrai nortum, kad netoliese
bt mogus, nepuolantis panik ir inantis, k reikia daryti. Visai neperdsime sakydami,
kad ir nedidelis nusimanymas gali lemti, ar mogus liks gyvas, ar mirs.
Kai tenka pagelbti keliems sueistiesiems, reikia apsisprsti, nuo kurio pradti. Tai vadi
nama pagalbos skubos nustatymu. Viena i pagrindini taisykli: tas, kuris rkia, yra gyvas,
turi smon ir greiiausiai jam gresia menkesnis pavojus negu tam, kuris tyli ir nejuda.
Svarbiausi dalykai:
.
2 .
3.
4.
5.
1

patikrinti kvpavim ir puls,

sustabdyti kraujavim,
sutvarstyti aizdas,
pairti, ar nel kaulai,
nuraminti oko itiktuosius.

Jei sueistasis kraujuoja, reikia nepamirti pavojaus usikrsti IV. Todl, jei tik gali, visuo
met mvk pirtines, o jei j neturi, kik rankas plastikinius maielius. Kruvinomis ra n
komis neliesk burnos ar veido. Paskui kuo greiiau nusiprausk. Itikus stresui io patarimo
niekas nepaiso, bet jis gali isaugoti gyvyb.
P I R M O J I P AGAL BA
114

Artdamas prie sueistojo vis pirma apsiirk, ar tai, kas sualojo j, nesualos ir tavs,
pavyzdiui, kokios nors krintanios nuolauos statyb aiktelje. Jei matai, kad vieta pavo
jinga, prie suteikdamas pagalb patrauk sueistj saugesn viet. vertink ne tik aplinkos
grsm, bet ir pavoj sualoti stubur. Jei mogus buvo nutrenktas elektros ir srov dar
teka, atsistok ant sauso ir elektrai nelaidaus paviriaus ir lazda nustumk nukentjusj nuo
elektros altinio.
Jei reikia pajudinti sueist mog, stenkis jo nesukioti, nes dar labiau pakenksi sualo
tam stuburui. Tempk pams u kulkni.
AR KVPUOJA?
Jei sueistasis kvpuoja, paversk j ant ono ir sulenk vien koj. Tai vadinamoji gaivinimo
poza. Taip apsaugoma nuo paspringimo vemiant ar kraujuojant.
Jei mogui sunku kvpuoti, pirtu ikraptyk i burnos ir gerkls svetimknius. Patikrink,
ar sueistasis neprarijo lieuvio, o jei taip atsitiko, itrauk j burn. Jei mogus nekvpuoja,
paguldyk j auktielnink, apsierk, padk rankas jam iek tiek aukiau bambos ir spustelk
onkauli link. Jei tai nepadeda, apkabink i nugaros per paastis, tvirtai sunerk rankas ant
krtins ir smarkiai spustelk. Tai vadinamasis Heimlicho bdas.
Jei klitis paalinta, o mogus vis tiek nekvpuoja, pradk dirbtin kvpavim.
Nepamirk, kad ypa atidiai ir velniai reikia elgtis su kdikiais. Jei kdikis nekvpuoja,
pakreipk jo veidel emyn ir atremk sau dilb. Kartais utenka vien tokio judesio, taiau jei
tai nepadeda, tris keturis kartus delno apaia spustelk jam nugar tarp meni. Jei ir tai
nepadeda, prilaikydamas galv paversk j auktielnink, tada dviem pirtais keturis kartus
spustelk krtin. Pakartok veiksm dar kart. Galiausiai apiok kdikiui burn ir nos ir
psk oro tiesiai plauius.
AR PLAKA IRDIS?
Jei nori patikrinti puls ties rieu, prispausk pirtus priekinje rieo pusje, iek tiek emiau
nykio, apatinje dilbio dalyje. Nordamas imatuoti puls ties kaklu, pasuk galv on ir
prispausk pirtus prie kaklo po andikauliu, prie trachjos.
Normalus atsipalaidavusio suaugusio mogaus irdies pulsas yra 60-80 tvinksni per mi
nut, vaiko - 90-140 tvinksni per minut. Esant dideliam stresui pulsas gali padanti net
iki 240 tvinksni. Tada gresia irdies infarktas.
irdamas laikrod suskaiiuok irdies tvinksnius per 30 sekundi ir padaugink i 2.
Jei neuiuopi pulso ir matai, kad mogaus vyzdiai smarkiai isiplt, pradk iorin irdies
masa (r. toliau).
DIRBTINIS KVPAVIMAS
Daniausiai paios svarbiausios pirmos penkios minuts, taiau nenustok daryti dirbtinio
kvpavimo vis valand, jei tiek prireikia laukti greitosios pagalbos. Tai sunku, todl jei esi
ne vienas, darykite dirbtin kvpavim pakaitomis.

P I R M O J I P AGALBA
115

GYVYBS BUI NYS1*

1.
2.
3.
4.
5.

Paguldyk mog auktielnink.

Atlok jam galv.
Praiodyk burn ir uspausk nos.
Pirtu patikrink, ar nra klii kvpti.
Apiok mogui burn ir stipriai pstelk oro. Norint pripsti oro kitam plauius reikia ge
rokai daugiau pastang, negu gali atrodyti.

Pairk, ar kilsteljo krtin, ir atitrauk burn. Pakartok tai 5-6 kartus i eils. Paskui sten
kis psti oro tolygiai kas penkias sekundes. Pakartojs tai 10-12 kart pradk iorin irdies
masa.
Jei dirbtin kvpavim reikia daryti kdikiui, apiok jam burn, nos ir psk or velniais
trumpais kvpteljimais madaug 20 kart per minut ritmu. Pernelyg smarkiai psdamas
gali pakenkti kdikio plauiams.
Jei gaivini gyvn, pavyzdiui, un, abiem rankom uspausk jam snuk ir psk or per
nos. Ar ryiesi tokiems veiksmams, priklauso nuo to, kaip myli t un. Paskui gerai isiplauk
burn.
IORINIS IRDIES MASAAS
1.
2.
3.
4.

Vis pirma smarkiai trinktelk krtins vidur ir pairk, ar nepradjo plakti irdis.
Platakomis siremk krtinkaul.
Itiess rankas spustelk krtin emyn madaug 4 centimetrus.
Pakartok tai 4-5 kartus tarp kvpim garsiai skaiiuodamas.

Niekada nedaryk iorinio irdies masao, net ir labai silpno, jei irdis plaka, - dl to ji gali
sustoti.
Patikrink puls prajus minutei, vliau kas tris minutes. Nenuleisk rank.
Kai tik uiuopi puls, ikart nutrauk masa, bet ir toliau daryk dirbtin kvpavim, kol
mogus prads normaliai kvpuoti. Paskui paguldyk j gaivinimo poza.
AIZDOS IR KRAUJAVIMAS
Jei aizdoje strigs koks nors svetimknis, j sutvarstyti sunkiau. Susuk audinio skiaut
vamzdeliu ir sujunk jo galus. Prie tvarstydamas apgaubk aizd iuo lankeliu. Tada tvarstis
nespaus gilyn stiklo ar kokios nors skeveldros.
Suaugs mogus turi apie 5 litrus kraujo. Smon prarandam a netekus madaug 1,5 litro,
taiau kai kurie mons alpsta prarad ir pus litro. Kaip tik dl ios prieasties donorams,
paaukojusiems kraujo, siloma pasdti, suvalgyti sausain ir igerti apelsin suli.
Visada btina kuo skubiau sustabdyti kraujavim. Svarbiausias dalykas - spausti. Tai su
maina kraujavim ir organizmas gali pasinaudoti savo gydymo mechanizmu - kraujo kre
jimu. Uspausk aizd ranka ir nejudink jos nuo penki iki penkiolikos minui, netikrink, ar
kraujavimas liovsi. Vis laik kalbink sueistj, stebk, ar jis budrus, ar neprarado smons.
Jei neturi tvarsliavos, pasidaryk tampon i sulankstyt markinli ar kokio nors audinio.
P I R M O J I P AGAL BA
116

Rask toki kno padt, kad sueista vieta bt aukiau irdies - taip pagreits kreji
mas. Prie praddamas spausti aizd, suglausk jos kratus.
Timp verk tik tada, kai gresia mirtinas nukraujavimas. Urik dir ar virv aukiau
aizdos ir verk tol, kol kraujavimas sults. Jokiu bdu negalima laikyti uvertos timpos
ilgiau negu kelet minui, nes galima pridaryti nepataisomos alos. Todl kiek palaiks j
atlaisvink.
Jei neturi kuo apriti, uspausk aukiau aizdos esani pagrindin arterij. Daryk taip:
surask puls po andikauliu arba ties rieu, vidinje asto pusje, alkns linkyje, peties
viruje (prie raktikaulio), smilkiniuose, kojose prie kirkni, pakinkliuose, kulknies iorje.
Surask ariausiai aizdos esani pulsuojani arterij ir stipriai prispausk j prie kaulo.
Neblogai bt, jei susirastum visas ias vietas savo kne, nes pirm kart tai padaryti, kai
sueistasis klykia aus, nra taip paprasta.
Muilas yra geras antiseptikas, juo galima plauti aizdas, kad nesimest infekcija. aizdas
taip pat gerai dezinfekuoja kartas vanduo ir virintas vynas, taiau tada labai skauda. Blo
giausiu atveju aizd galima plauti vieiu lapimu, nes jis yra sterilus.
alta ir drgna oda, greitas pulsas, nerimas ir didels poodins kraujosruvos gali rodyti
stipr vidin kraujavim. Bandyk sumainti ok - pakelk sueistajam kojas ir iltai apklok.
Kuo skubiau iekok pagalbos.
LIAI
Jei yra ls kaulas, prie judinant sueistj btina tvirtinti lusi galn. Abipus lio
vietos padedami du pagaliai ir sutvirtinami virve arba diru.
Rie ar uns koj galima tvirtinti susuktais urnalais, apritais batraiiais. Lusi ra n
k reikia pariti ant perpets ir pritvirtinti prie kno.
Perpet galima pasidaryti i didelio trikampio mediagos gabalo - juo apgaubiama ranka,
o galai suriami u kaklo. Jei ls dilbis, galima apriti rie, tada permesti mediag u
kaklo ir atgal. Tinka ir paprasiausia kilpa, taiau tada ranka nra gerai tvirtinta.
NUDEGIMAI
Nudegusios vietos nebeturi odos, todl kyla nemenkas ukrtimo pavojus. Nudegimai bent 10
minui plaunami vsiu tekaniu vandeniu. Pasistenk nepaeisti joki psli. Duok nuken
tjusiajam gerti kuo daugiau skysi. irk, kad prie nudegusios vietos nesiliest jokie d ra
buiai ar papuoalai. Netepk paeistos odos jokiais kremais ar tepalais. Jei turi tvarsliavos,
neverdamas aprik nudegusi viet, jei ne - udenk plastikiniu maieliu. Tarp nudegusi
pirt btinai sprausk tampon - tada paeistos vietos nesulips.
OKAS
okas gali itikti sunkiai sueist mog ir net bti mirtinas. oko poymiai yra tokie: paba
lusios lpos, galvos svaigimas, vmimas, alta ir drgna oda, labai danas pulsas.
Pasistenk nuraminti nukentjusj, kalbkis su juo. Jei oko itiktas mogus gali kalbti,
suinok jo vard ir nekindamas kuo daniau j kartok. iltai apkamyk ir stebk irdies ritP I R M O J I P AGAL BA
117

m bei kvpavim. Paguldyk auktielnink ir pakelk kojas. Bk pasirengs atlikti dirbtin

kvpavim ir iorin irdies masa, jei mogus praras smon. Jei oko itiktas mogus yra
smoningas ir budrus, labai padeda karta ir saldi arbata. Niekada, jokiu bdu nepalik oko
itikto mogaus vieno.
Svarbiausia visada ilikti ramiam. Tai pads saugiai jaustis ne tik tau paiam, bet ir nuo
tavs priklausomam mogui. Be to, taip lengviau pasirengti veikti. Atsitikus nelaimei vis
pirma giliai kvpk ir pasiimk seniai sudt pirmosios pagalbos vaistinl. Prisimink svar
biausius pirmosios pagalbos veiksmus: atviri kvpavimo takai, dirbtinis kvpavimas, iorinis
irdies masaas - ir isiaikink, ko imtis.
Bk tikras, kad vykus nelaimei galsi prisiaukti pagalbos. Mobilusis telefonas yra geras
daiktas, bet ar jis dtas neperlampam maiel? Ar baterija krauta? Nepamirk, kad ge
ras kapitonas visada rpinasi savo gula.
PYKINIMAS
Iorini dirgikli sukelt pykinim (pavyzdiui, jei pykina dl
jros ligos, vaiuojant automobiliu arba rytais) galima numal
inti spaudiant akupresros tak ties rieu. Nordamas su
rasti tak prispausk prie rieo tris kitos rankos pirtus,
kaip parodyta paveiksllyje.
Madaug penkias minutes spaudiant tak, esant po ro
domuoju pirtu, tarp pirmojo ir antrojo snario, pykinimas
sumaja. Kitam mogui galima vienu metu spausti pykinim
slopinanius abiej rank takus. is bdas tinka ne visiems,
bet kartais gali labai padti.
VAISTINL
Jos turinys priklauso nuo to, ar vaistinl skirta namams, ar pirmajai pagalbai. pastarj,
be abejo, nra prasms dti sportinink naudojam pd talk. Pagrindiniai vaistai ir medi
cinos reikmenys ivardyti iame srae.
1. Pleistras ir irkluts. Geriausiai tinka mediaginis pleistras, nes galima ikirpti bet koki
form.
2. Antiseptinis tepalas ir skystis aizdoms dezinfekuoti.
3. Adata ir silas. aizdos siuvamos ir smons netekusiems pacientams. (Kartais gali leistis
siuvami ir unys, nors daniausiai jie spurda lyg iprotj.)
4. Nuskausminamieji. Nuo udegimo tinka ibuprofenas, taiau jis gali bti pavojingas astmininkams. Aspirinas skystina krauj, todl gali bti naudingas itikus infarktui ar irdies
priepuoliui. Skausm malina ir kariavim maina paracetamolis. Danties skausm nu
malina laas gvazdikli aliejaus.
5. Reikia nusipirkti antibakterini aki la arba tepalo - nuo infekcij ar skauduli. Jie tin
ka ir unims.
6 . Tvarsliava. Turi bti ir vienas didelis kvadrato formos tvarstis, kuriuo galima pariti
rank.
P I R M O J I P AGAL BA
118

7.
8.
9.
10.
11.
12.

Marls tamponai. Dedami po tvarsiu kraujui sugerti.

Lp balzamas.
Kokybikas kremas nuo sauls.
Pincetas ir keletas iogeli (segtuk).
Dvi poros gumini pirtini.
Antihistaminins tablets nuo alergijos ir vabzdi kandim.

Jei gali prireikti antibiotik kur nors toli nuo civilizuot krat, j irays eimos gydytojas.
Tai nra labai pigs vaistai. Greiiausiai tau irays koki nors universali antibiotik, pa
vyzdiui, amoksicilino.

TAUT SANDRAUGA

FAKTAI IR SKAIIAI
Britanijos Taut Sandraug sudaro 53 alys. Visos alys, iskyrus XX a. pabaigoje prie San
draugos prisijungus Mozambik, priklaus Brit imperijai. Ties sakant, Britanijos Taut
Sandrauga buvo kurta kaip ram aus imperijos saullydio sambris. Tai labai vykusi orga
nizacija, iki iol turinti nema tak. Sandraugos alyse gyvena daugiau kaip 1,8 milijardo
moni. Kasmet Britanijos Taut Sandraugos dien (antr kovo pirmadien) juos visus svei
kina karalien Elbieta II. Vis 53 ali sportininkai dalyvauja Britanijos Taut Sandraugos
aidynse.
1. Antigva ir Barbuda
2. Australija
3. Baham Sandrauga
4. Bangladeo Liaudies Respublika
5. B arbadosas
6. Belizas
7. Botsvanos Respublika
8. Brunjaus Darusalamas
9. Dominikos Sandrauga

10. Fidio Sal Respublika

11. Gajanos Respublika
12. Gambijos Respublika
13. Ganos Respublika
14. Grenada
15. Indijos Respublika
16. Jamaika
17. Jungtin Didiosios Britanijos ir iaurs
Airijos Karalyst
T AUT S ANDRAUGA
119

18.
19.
20.
21.
22.
23.
24.
25.
26.
27.
28.
29.
30.
31.
32.
33.
34.
35.
36.

Kamerno Respublika
Kanada
Kenijos Respublika
Kipro Respublika
Kiribaio Respublika
Lesoto Karalyst
Malaizija
Malavio Respublika
Maldyv Respublika
Maltos Respublika
Mauricijaus Respublika
Mozambiko Respublika
Namibijos Respublika
Naujoji Zelandija
Nauru Respublika
Nigerijos Federacin Respublika
Pakistano Islamo Respublika
Papua Naujoji Gvinja
Piet Afrikos Respublika

37.
38.
39.
40.
41.
42.
43.
44.
45.
46.
47.
48.
49.
50.
51.
52.
53.

Saliamono Salos
Samoa Nepriklausomoji Valstyb
Seieli Respublika
Sent Kitsas ir Nevis
Sent Lusja
Sent Vinsentas ir Grenadinai
Siera Leons Respublika
Singapro Respublika
Svazilando Karalyst
ri Lankos Demokratin Socialistin
Respublika
Tanzanijos Jungtin Respublika
Tongos Karalyst
Trinidado ir Tobago Respublika
Tuvalu
Ugandos Respublika
Vanuatu Respublika
Zambijos Respublika

enklu paymtose valstybse yra konstitucin monarchija. Ten valstybs galva yra ka
ralien Elbieta II. Iki 1947 m. Britanijos Taut Sandraugoje respublik nebuvo. Norint,
kad Indija, tapusi nepriklausoma respublika, likt ioje sjungoje, i sandraugos pavadinimo
buvo ibrauktas odis Britanijos,. iandien 32 nars yra respublikos ir 5 (Brunjus, Lesotas,
Malaizija, Svazilandas ir Tongas) turi savo monarchus. Taiau visi pripasta Didiosios Bri
tanijos monarch kaip Taut Sandraugos vadov. Didiosios Britanijos karnai priklausan
ios Gernsio, Dersio ir Meno salos taip pat gali dalyvauti Taut Sandraugos turnyre.
Pateikiame itrauk i Barbadoso ministro pirmininko Ouveno Artro (Owen Arthur) kal
bos apie Taut Sandraug: Tai seniausiai steigta vis dar gyvuojanti politin valstybi s
junga, daugeliu atvilgiu puikiai prisitaikanti prie iuolaikins tikrovs, todl jautriausiai
reaguojanti besikeiianius savo nari poreikius. Ji stabi vairumu ir netiktina darna, su
tvirtinta ms vis tapatybs jausmo, kylanio i bendros istorins patirties ir bendr admi
nistracini, teisini ir institucini struktr."
Taut sandrauga skatina demokratijos, lygybs ir teisingo valdymo pltr ne tik tarp savo
nari, bet ir visame pasaulyje. Savo nariams ji teikia pagalb itikus stichinms nelaimms,
finansuoja pltros ir kovos su skurdu programas.

T AUT S ANDRAUGA

120

N E PA PR A ST O S ISTORIJOS. ANTROJI DALIS

-------- <>------

Admirolas lordas Horacijus Nelsonas

(Horatio Nelson, 1758-1805)

metams nuo JAV nepriklausomybs karo

pradios, Nelsonas gavo leitenanto laipsn.
1778
m. rugsj Nelsonas buvo paskirtas
laivo Bristol pirmuoju leitenantu. Tais pa
iais metais Pranczija susivienijo su ameri
kiei sukilliais prie britus. Prasidjus ka
rui, 1778 m. gruod Nelsonas buvo paskirtas
sargybos laivo Badger vyriausiuoju kapitono
padjju, o 1779 m. birel, netiktinai jau
nas, vos perkops dvideimt, tapo kapitonu.
Nelsonas gyn brit interesus JAV nepri
klausomybs kare, o paskui pateko Kari
bus. Ten jam buvo pavesta sugrietinti rei
kalavimus naujosioms Amerikos valstijoms.
statymus Nelsonas suprato paraidiui, to
dl peln ir prekybinink, ir vietos valdios
atstov nemalon. Vis dlto pastangos nu
alinti jaunj kapiton nuo pareig nujo
perniek, nes is kreipsi tiesiogiai admi

oracijus Nelsonas gim Norfolko gra

fystje, Bernam Torpo kaimo pasto
riaus namuose.
1770 m., bdamas dvylikos met, jis sto
jo tarnauti karalikajame laivyne kaip laivo
Raisonnable gardemarinas. Nors kiekviena
kelion jam prasiddavo jros liga, Nelso
nas plaukiojo trisdeimt met.
Jis tarnavo gardemarinu ne tik Raison
nable, bet ir kituose laivuose, kurie plauk
davo Karibus ir Arkt. Paskui Nelsonas
nuplauk Indij, ten susirgo maliarija ir
buvo parsistas namo. Nuo tada admirol
vis gyvenim kankino pasikartojantis dali
nis paralyius. Nors ir nestiprios sveikatos,
1777 m. balandio 9 d., prajus dvejiems

NEPAPRASTOS

ISTORIJOS.

121

ANTROJI

DALIS

ralitet ir karali Jurg III praydamas ap

ginti savo teistus veiksmus. Nevio saloje jis
susipaino su Frense Nisbet (Frances Nisbet) ir j ved.
Jaunysts metais Nelsonas galjo ne
sunkiai susigadinti vis karjer. Tarnau
jant Karibuose jo santykiai su admiralitetu
palijo, be to, net pats karalius nebuvo juo
patenkintas dl draugysts su prastos re
putacijos princu Viljamu Henriu. Penkerius
metus Nelsonas gaudavo vos pus algos
ir niekaip negaljo suburti komandos. Jei
1792 m. nebt prasidjs karas su revo
liucijos apimta Pranczija, kain ar Nelso
nas bt ko nors pasieks.
1793 m. saus jis buvo paskirtas Aga
memnono laiv ir priskirtas prie Vidure
mio jros laivyno, vadovaujamo lordo Hudo
(Hood) ir admirolo Hotamo (Hotham). I
pradi Nelsonas buvo nepatenkintas 64
pabkl linijiniu laivu, nes man, kad jo
nuopelnai verti 74 pabkl laivo. Vis dlto
paskui j suavjo Agamemnono manevrin
gumas - mat laive buvo atliktas kapitalinis
remontas ir dtas naujas varinis dugnas.
Agamemnonas buvo vienas i 14 laiv,
1795 m. pradioje pasist persekioti Pran
czijos konvojaus. Kai abu laivynai susitiko
akis ak, pranczai nusprend trauktis,
taiau sumaityje netyiom susidr du lai
vai. Nuo smgio smarkiausiai nukentjs
Ca Ira galjo judti tik labai ltai.
Nelsonas suprato, kad tokios progos p ra
leisti negalima, puol 84 pabkl laiv i
arti ir paleido j po dvi salves i vis vieno
borto pabkl. Itisas dvi valandas jis tal
prancz flagmano laivagal. Tuo metu
admirolas Hotamas dav Nelsonui enkl
liautis, kad jis nepaklit nagus prancz
karo laivams, skubantiems padti savo ko
legai. is vykis plaiai igarsjo ir Nelsono
vard imta sieti su greitu mstymu ir pui
kiu jrininko talentu.
Nelsonui buvo pavesta saugoti karali
kojo laivyno baz Korsikoje. i uduot jis
taip pat atliko kuo puikiausiai, nors pats
nukentjo - nuo pertvaros atokusi prieo
NEPAPRASTOS

sviedinio skeveldra imu jam dein ak.

Net ir taip sueistas, Nelsonas jau kit die
n gro tarnyb.
Sv. Vincento kyulio myje (1797 m.)
15 Didiosios Britanijos linijini laiv vei
k 27 panaaus pajgumo Ispanijos laivus.
Prieo burlaivi horizonte vis gausjo ir
admirolas Dervisas (Jervis) liep kapito
nui Kelderiui (Calder) liautis skaiiuoti juos
balsu: Jau uteks, sere, burtas mestas, ir
jei ten yra penkiasdeimt laiv, vis tiek man
teks juos visus veikti."
Laivynai susitiko prie Portugalijos kran
t. Ispanai tuo metu siek prasibrauti iki
Kadiso. Admirolas Dervisas staigiu m a
nevru perskyr ispan laivyn pusiau ir lie
p visiems savo laivams paeiliui keisti kryp
t (sukti pavjui), kad ispanai nesusijungt.
Nelsonas toje eilje buvo treias nuo galo ir
mat: manevro greitai atlikti nepavyks ir is
pan laivai paspruks. Jis nusprend nepa
klusti sakymui ir savo laiv Captain pasuko
tarp tarp ispan laiv. Dl io manevro
Nelsono laivui teko atlaikyti net 7 Ispani
jos laiv, tarp j ir didiausio pasaulyje 130
pabkl Santissima Trinidad, ugn. Nors ir
patyr dideli nuostoli - neteko turvalo
ir keli stieb - Nelsonas abordau pa
m San Nicolas ir tuoj pat gretim San Josef, jau pirma gerokai apgadint. Su kiu
Vestminsterio abatija 1 arba garbinga per
gal!" jis sugebjo uimti isyk du ispan
linijinius laivus. Nelsonas prim dviej is
pan kapiton kapituliacij ir liko laive, o
visi praplaukiantys brit laivai j sveikino.
Neprastas Nelsono veiksmas iame myje
vliau juokais buvo pramintas patentuotu
Nelsono tilteliu prieo laivams uimti".
Nelsonas ir vl pasiymjo, tik kart
kaip komandoras, vadovaujantis keliems
kapitonams. Nors ir aukto rango, jis gero
kai rizikavo savaip suprasdamas admiro
lo sakymus. Jei Nelsono sumanymas bt
lugs, kain ar jis bt ivengs karo lau
1Nelsonas tikjosi bti palaidotas Vestminste
rio abatijoje. Ten laidojami labiausiai nusipeln
Didiosios Britanijos mons.

ISTORIJOS.

122

ANTROJI

DALIS

ko teismo. Taiau ispan laivynas buvo su

mutas. Dervisas negailjo pagyr.
Ten buvo ir artimas Nelsono draugas ka
pitonas Katbertas Kolingvudas (Cuthbert Collingwood), ir Tomas Hardis (Thomas Hardy),
busimasis laivo Minerve kapitonas. Admirolo
Derviso flagmanas tame myje buvo karo
laivas Victory. Nelsonui buvo suteiktas rite
rio titulas ir kontradmirolo laipsnis.
Tais paiais metais britai neskmingai
mgino ugrobti ispan laiv, kuris plukd
turtus Kanar salas. Nelsonui buvo sunkiai
sualota dein ranka. J teko amputuoti
be nuskausminimo. Kitmet, 1798-aisiais,
Nelsonas per vis Viduremio jr iki pat
Egipto vijosi prancz laivyn, lydint Na
poleon. Nilo mis - vienas i spdingiau
si ir svarbiausi Nelsono mi.

apgr krant atsuktus pabklus taip,

kad galt audyti tiesiai jr.
Nelsonas turjo 13 linijini laiv. Kai
tik sutemo, jis plauk ply tarp Napole
ono laiv ir kranto ir upuol pranczus.
Prieai sutriko. Pabklai ir visa gula buvo
pasireng kautis ne toje pusje, o Nelsono
kapitonai puol be jokio gailesio. Pirmieji
trys prancz laivai buvo nutildyti per dvi
deimt minui, o iki atuntos valandos pa
sidav dar penki.
Mio kartyje Nelson kliud skevel
dra ir nupl jam gabal odos. Laikinai
aptemo vienintel reginti akis. Pamat Nel
son parblokt ir kraujuojant, karininkai
nuved j trium ir man, kad admirolas
netrukus mirs. Ir jam buvo kil toki min
i, todl sutvark laikus monai. Atsisa
ks medik pagalbos be eils, ini, kad
usideg L Oriente, jis gavo tuo metu, kai
buvo siuvama aizda. Nelsonas primygtinai
pareikalavo padti ulipti ant denio.
Madaug deimt valand vakaro spro
go L Oriente audmen sandlis. Sprogimo
bta tokio galingo, kad jo aid girdjo net u
20 km, Aleksandrijoje. Tarp uvusij buvo
ir prancz admirolas Briuj. Nelsonas pa
siunt vienintel likusi sveik gelbjimo
valt surinkti gyvj. Mis visu smarkumu
dar vyko iki pat kitos dienos popiets.
Nenuskendo n vienas brit laivas, uvo
vos 218 jreivi. Pranczai neteko madaug
1 700 vyr, dar 3 tkst. pateko nelaisv.
Nelsonui buvo suteiktas barono titulas, jis
tapo Anglijos didvyriu. Pranczai kovsi iki
paskutiniosios. I min stojusi 17 laiv
iliko tik keturi. Jie atsitrauk vadovauja
mi admirolo Vilnevo (Villeneuve). Vliau su
iuo mogumi Nelsonas susidr dar kart.
1801 m. lordas Nelsonas iplauk Kopen
hagos link. Flotilje jis buvo antras pagal
rang karininkas po admirolo sero Haido
Parkerio (Hyde Parker). Laivyno uduotis
buvo sulauyti Danijos, vedijos, Rusijos ir
Prsijos paskelbt neutralitet. Nelsonas
plauk karo laivu Elephant. Laivo kapito
nas buvo Tomas Foulis (Thomas Foley), sa

Nilo mis
1798 m. liepos 2 d. Napoleonas pam Alek
sandrijos valdi savo rankas. Jis labai gerb
io miesto krj Aleksandr Makedoniet,
ir, matyt, imperatoriui buvo ypatinga garb
atvykti i garsi istorin viet. Liepos 24 d.
jo kariuomen pajudjo uimti Kairo. inia
apie tai, kad prancz laivynas yra vakarus
nuo Nilo ioi prie Abu Kyro lankos, Nel
son pasiek Sicilijos rytuose, Sirakzuose.
Nieko nelaukdamas jis iplauk ir rugpjio
1 d. brit valgai pastebjo prancz laivus.
Jie stovjo nuleid inkarus, pareng pab
klus ir jautsi saugs. Tai, kas vyko vliau,
ukirto keli Napoleono planams kurti im
perij rytuose ir visikai sutriukino jo laivy
n. Pasaulio ateitis tikrja i odi prasme
ugul vieno mogaus peius. Jei Nelsonas
Egipte bt pralaimjs, galbt po 150 met
nebt buv Britanijos imperijos, kuri sten
g pasiprieinti nacizmo mainai.
Prancz laivyn sudar 4 fregatos ir
13 linijini laiv, tarp j ir Napoleono flag
manas 120 pabkl VOriente. Vadovau
jami admirolo Briuj (Brueys), jie nuleido
inkarus prie pat kranto ir pasireng kovai,
turdami nemenk pranaum - stabili
audymo platform. Be to, pranczai net
NEPAPRASTOS

ISTORIJOS. ANTROJI

123

DALIS

vanoriu plauk ir kapitonas Tomas Hardis.

Brit laivynas susidr su danais, abi puss
patyr siaubing nuostoli. Tada admiro
las Parkeris dav Nelsonui signal trauk
tis. Gavs tok praneim, Nelsonas pridjo
iron prie aklosios akies ir atr jokio
signalo nemats. I ia kilo posakis turning
a blind eye (paodiui atsigrti aklja
akimi", t. y. apsimesti nemataniam).
Tame myje dalyvavo dar viena domi
asmenyb - kapitonas Viljamas Blajus (William Bligh). Jis buvo grs tarnybon, itei
sintas dl maito laive Bounty, ir vadovavo
50 pabkl laivui Glatton.
I pradi danai narsiai kovsi su patyru
sia brit flotile, taiau galiausiai nusileido ir,
nebenordami patirti dar daugiau nuostoli,
prim Nelsono pasilytas paliaubas. Tuoj
pat taip ir buvo padaryta. U nuopelnus Nel
sonas buvo paskelbtas vikontu. Parlamento
rmuose, be kit, Parker ir Nelson sveikino
buvs Nelsono vadas, dabar v. Vincento erlas Donas Dervisas. tai k jis pasak apie
pranczus: A nesakau, kad jie negali ateiti,
a tik sakau, kad jie tikrai neatplauks jra."
Tuo metu Nelsonas buvo vienas i y
miausi Anglijos moni. Kai jis prie Trafalgaro m jo savo laiv, mons gatvje
priklaup. Kiti kl auktyn vaikus, kad ie
bent akies kampeliu pamatyt t did vyr.
Didioji dalis prancz laiv buvo ublo
kuoti Ispanijos pietvakariuose prie Kadiso
ir prie Bresto, labiausiai vakarus nutolu
sio Pranczijos tako. Brit laivynas zujo
po Atlant tik ir tykodamas prie. Proga
visiems laikams panaikinti grsm i jros
pasitaik 1805 m. prie Ispanijos krant.

Kaip ir visada jr myje, visk lm drsa,

artilerist gebjimai ir jreivysts menas.
1805 m. rugpjt Napoleonas savo admi
rolams ra: Atplaukit Laman. Suburkim jungtin flotil ir Anglija kris... viskas
baigsis, bus atkeryta u eis imtmeius
gdos ir eidinjim." Prie Pranczijos
krant jis buvo subrs 90 tkstani ka
ri, bet neturjo kaip perkelti j per La
man. Nevilties apimtas Napoleonas sak
Vilnevui pajudti i Kadiso ir pulti prie.
Admirolas Vilnevas ivyko spalio 20 die
n. J pastebj brit fregatos kapitonai
perdav pagrindinms savo pajgoms in
formacij apie prancz judjim. Nelsonas
norjo paimti Vilnevo laivus ir i pradi lai
ksi lygiagretaus kurso pietus. Prie puoli
m Nelsonas irikiavo savo flotil dvi gru
pes. Pats su kapitonu Tomu Hardiu plauk
laivu Victory. Antrajai grupei vadovavo lai
vo Royal Sovereign kapitonas Kolingvudas.
Uuot prisiartins prie prancz laiv i
ono, Nelsonas nusprend pakartoti manev
r, skmingai atlikt prie v. Vincento kyu
lio, - perkirsti prieo flotil skersai. Pranc
z ir ispan flotil sudar 33 linijiniai laivai,
juose buvo 2 652 pabklai ir 25 200 jrei
vi. Britai turjo 27 linijinius laivus, 2 178
pabklus ir 17 076 jreivius.
Prie m Nelsonas para testament,
kuriame pra gerai elgtis su savo mylimja
Ema Hamilton ir pareigojo dukter Horari
j pasilikti Nelson pavard, kad ji nebt
umirta. Kaip ir galima tiktis i anglikon
dvasininko snaus, Nelsonas buvo dievotas
vyras. T ryt jis para savo dienoratyje
tai toki mald:
Te visagalis Dievas, kur a visa irdimi
garbinu, padeda pasiekti didi ir
loving pergal mano alies ir visos
Europos labui, ir te joks nederamas
poelgis neapjuodina ios dienos, ir
tegul po ios pergals brit laivyne
klesti monikumas. Atiduodu savo
gyvyb To, kuris mane sukr, rankas,
ir tegul Jis laimina mano pastangas
itikimai tarnauti savo aliai. Pavedu

Trafalgaro mis
Nelsonas Trafalgaro myje vadovavo lai
vynui, antrasis pagal rang buvo Kolingvudas, treiasis - Nortesko erlas. Mis vyko
1805 m. spalio 21 dien. Dabar i diena va
dinama Trafalgaro mio diena. Nelsonas
vadovavo 27 linijiniams laivams, pranczai
turjo 33 tokio pat pajgumo laivus. Taiau
brit gula aud greiiau ir gerokai tiksliau.
NEPAPRASTOS

ISTORIJOS.

124

ANTROJI

DALIS

Jo valiai save ir vent reikal, kur

man patikta ginti. Amen.
Skyriuje apie laivyno vliav kodus pasako
jama, kad Nelsonas norjo perduoti prane
im: Nelsonas tiki, kad kiekvienas vyras
atliks savo pareig", bet pirmj od pakei
t Anglija, o antrasis buvo tikisi, mat kod
knygoje iam odiui perduoti buvo skirta
tik viena vliava. Tad praneimas ijo toks:
Anglija tikisi, kad kiekvienas vyras atliks
savo pareig." ie odiai nustebino Nelso
no draug Kolingvud: Apie k ia Nelso
nas neka? Mes ir taip inom, k daryti."
Pirmj v iov Royal Sovereign.
Jis iilgine ugnimi apaud ispan San
ta Anna. Brit eskadros, artdamos prie
o link, turjo atlaikyti prancz pabkl
vius negaldamos atsakyti tuo paiu, ta
iau kai galiausiai sibrov tarp j laiv,
oras tiesiog uvir nuo vi. Victory buvo
upultas penki laiv, taiau su Temeraire
pagalba jam pavyko prasibrauti tolyn. Nel
sonas ir Hardis nesitrauk nuo denio, nors
Hardiui skeveldra nupl bato sagt. Ore
tvyrojo tiek dm, kad niekas nieko nebe
irjo. Nelsonas tikrai negaljo pamatyti,
kaip i prancz laivo Redoutable jo i
skirtin uniform taikosi snaiperis. Paau
tas Nelsonas griuvo Hardiui glb.
Jis tuoj pat nune Nelson emyn, stab
teldamas tik sekundl - sak pareguliuoti
vairo mechanizmo virves. Nelsonui prasid
jo stiprus vidinis kraujavimas, stubure jam
buvo strigusi mukietos kulka. Gydytojui
jis prasitar jauis, kad ls stuburas ir
reiksi mirti. Atjusiam kapelionui Nelso
nas pasak, kad jau yra paras testamen
t, ir primin, kad kas nors turt pasir
pinti jo mylimja Ema Hamilton ir dukteria.
Tai buvo kitas pasaulis, tolimas nuo mio
sumaities, kur dauomi prancz laivai
vienas po kito pasiduodavo brit laivynui.
Nelsonas papra pakviesti savo sen biiu
l Hard. Sis tuo metu buvo taip sitrauks
m, kad dar bent valand niekaip negal
jo kam nors perleisti vadovavimo. Kai ga
liausiai Hardis nulipo emyn, Nelsono bkl
NEPAPRASTOS

j priblok. Nelsonas papra, kad Hardis

isist jo daiktus Emai Hamilton.
Net ir prarad daugiau kaip tuzin lini
jini laiv, pranczai toliau puol Victory,
todl Hard tuoj pat vl paauk ant denio.
Gydytojas pasak Nelsonui, kad niekuo ne
begali padti.
Hardis gro po valandos. Mis buvo
laimtas. Nelsono kapitonai ir gulos t
dien triumfavo. Nelsonas vis pra Hardio
po savo mirties rpintis ponia Hamilton.
Tada itar garsiuosius odius: Pabuiuok
mane, Hardi", ir is pabuiavo Nelsonui
and. Admirolas sumurmjo: Dabar a
patenkintas, ai Dievui, sugebjau vykdyti
savo pareig." Hardis pasilenk ir dar kart
pabuiavo jam kakt. Kas ia toks?" - k
teljo merdintis admirolas. - Tai a, Har
dis." - Telaimina tave Dievas, Hardi", - at
sak Nelsonas. Taiau mirtis atjo ne taip
greitai ir Nelsonas dar daug syki pra ap
linkini nepamirti, kad palieka poni Ha
milton ir dukter.
domu, kad Hardio atsisveikinimo buinys
niekam ilgai nerpjo, kol pedantiki Viktori
jos laik veikjai neikl minties, kad Nelso
nas pasak kismet (kiss me pabuiuok mane",
kismet mogaus lemtis". - Vert. past.). Tikra
tiesa, kad odiai buvo vos girdimi, o smarkiai
sueistas Nelsonas tik pusiau smoningas. Vis
dlto tai buvo toks mogus, kuris kvpdavo
visiems fanatik itikimyb ir pagarb. Har
dis buvo senas Nelsono bendraygis ir, ma
tyt, jam neatrod nederama pabuiuoti did
mog prie paskutin kelion.
Nelsonas palaidotas Londone, v. Pauliaus
katedroje. Medinis karstas buvo pagamintas
i Napoleono flagmano L Oriente lent. Ties
sakant, Nelsonas laik karst laive u stalo.
Kad knas nesuirt, jis buvo imirkytas
brendyje, o karstas ulietas vinu. Kriptoje
Nelsonas guli greta Katberto Kolingvudo ir
kit t dien myje dalyvavusi kapiton.
Abiem vyrams pastatyta po paminkl, o krip
toje kartu su jais guli dar vienas ymus Di
diosios Britanijos asmuo - Velingtono her
cogas Artras Veleslis (Arthur VVellesley).

ISTORIJOS. ANTROJI

125

DALIS

KAIP PA SIDIRBTI DARBASTAL

--------- <>-------orint pasidaryti daugel ioje knygoje aprayt daikt pirmiausia reikia turti darbastal.
Net ir maiausias darbelis dirbtuvje bus neveikiamas, jei netursi tvirt spaustuv ir
N
lygios ploktumos.
Darykim visk kuo paprasiau. Lengviausia dirbti su puinmis lentomis, taiau jos lta,
linksta ir eija, todl darbastaliai daniausiai gaminami i labai kieto medio - buko. Vis
dlto pradedantiesiems reikt imtis puies, nes pigiau kainuos klaidos. Labai svarbu visk
apskaiiuoti - juk kiekvienas stalas yra kitoks. Msikis dirbtuvje uima vis pasien ir yra
auktesnis u visus darbastalius, koki tik tau yra tek matyti. Mes abu auktoki ir mgsta
me darbuotis gana auktai laikydami rankas. Taigi nusibraiyk brin ir apskaiiuok, kiek
reiks medienos.
Taupantiems laik medienos tiekjai gali visk tiksliai atpjauti, o mes itisas dvi dienas
pjaustme ipjovas ir lieuvlius.
TAISYKL. Devynis kartus pamatuok, deimt - pjauk. Dailids amatas - tai 80 proc.
kruoptumo bei sveiko proto ir tik 20 proc. gdi ar net meistrikumo. Jei nori pasidirbti
kok nors bald, nebtinai turi bti neprilygstamas meistras, bet svarbu niekada neprarasti
kantrybs, visk susiplanuoti ir dirbti, dirbti, dirbti. Profesionalams sekasi geriau negu m
gjams tik todl, kad profesionalai kasdien pjausto visokias jungtis.
IPJOVOS IR LIEUVLIO JUNGTIS
Ipjova - tai tiesiog ipjautas griovelis, o lieuvlis - j telpantis m e
dio gaballis.
PASTABA. Su atriais rankiais reikia elgtis atsargiai. Kaltu gali taip
pat lengvai nukalti pirt, kaip ir medio gabal nuo lentos. Nemgink
imokti pats, veriau paprayk suaugusij, kad parodyt, kaip viskas
daroma. imtai vairi smulkmenli (pavyzdiui, kaip laikyti kalt),
ioje knygoje nebt tilp.
I pradi pasidarme du keturkampius rmus, kurie bus abiej
darbastalio gal atramos. Konstrukcija labai paprasta, o ipjovos ir
lieuvliai tvirtai sujungia visus
kampus.
Gerai pasiirk, ar lieuvlis
ne per ilgas. Jei reikia paprast,
kiaurai einani jungi, lieuv
lio ilgis turi bti darbastalio kojos
ploio. Lieuvl galima ipjau
ti pjklu, keturiais labai tiksliais
pjviais. Pjauk pagal linijas, kaip
pavaizduota paveiksle, gilyn lygiai
tiek, kokio ploio yra darbastalio
koja. Liks tik apatinis keturkampis.
Atlikus iuos keturis pjvius reikia
kaltu padailinti pjvio viet.
KAI P P A S I D I R B T I DAR B A S T A L
126

Visus ipjautus lieuvlius sunumeruok pietuku. Lie

uvliai bus pavyzdys ipjovoms. Kad nekilt painiavos,
mes dar kryeliu pasiymjome, kur virus. Atrodyt, kad
visi lieuvliai turi bti vienodi, taiau, nors ir labai keista,
danai taip neieina. Ipjov viet pasiymk ypa kruop
iai, kelis kartus patikrink. Dl pirmos kojos vargo nebus,
o antroji turi bti visikai tokia pat kaip pirmoji - tai ia
ir prasideda bdos.
Kitas darbas - ipjovos. ia reikia didiulio kruoptu
mo ir iek tiek gudimo darbuotis kaltu. Pasistenk nesuga
dinti ipjovos krat. Geriausia, jei tavo kaltas yra lygiai
tokio pat ploio kaip ir ipjova, bet kai kam patinka ir
siauresni kaltai.
Kai darbastalio atramos baigtos, reikia taisyti jas ju n
gianius iilginius strypus. Jei nori, kad stalas neklibt,
vieno strypo tikrai neuteks. Bukas mums pasirod pakan
kamai tvirtas medis strypams. Pjovme tokias pat ipjovas
ir lieuvlius.
Paveiksle pavaizduotame darbastalyje abu strypai yra
vienoje pusje. Norjome palikti vietos daiktams pasidti,
todl ir sutvirtinome stal tik i vienos puss.
Apatiniame paveiksle pavaizduota virv pastalje va
dinama suktuvu. Ji naudojama ilgam medio gabalui su
spausti. Labai smagu inoti, kad gali tai padaryti turda
mas tik dvigub virv ir pagaliuk, kuriuo veri virv vis
smarkiau ir smarkiau. iuo bdu anksiau net traukdavo
i jros laivus. Nepamirk apvynioti medio gabalo kokiu
nors audeklu, nes tempta virv gali palikti rant.
Jei stalvirio lentos tobulai susiglaudia, galima jas
suklijuoti, jei ne - puikiai tiks ir vartai. Lengviausia, be
abejo, tiesiog prisriegti virutines lentas prie atram, bet
tada negraiai atrodys nelabai dailios vart galvuts. Mes
padarme kitaip - kampe i apaios prie stalvirio ir prie
atramos prisriegme dar vien ta.
Galiausiai ger gabal dienos lyg pami glaistme ply
ius, lifavome, o paskui visk nutepme smen aliejumi.
is kuo graiausiai susigr. Jei kada nors netyia ivers
tume daus, nereiks bijoti - mediena impregnuota.

KAI P P A S I D I R B T I DAR B A S T A L

127

TVIRTOJI RANKA
ai labai paprastas elektrinis taisas. Be
T
to, labai smagus. Ir kien telpa. Tau
reiks susirasti skardin tabakin - o iais

neudenk viso srie

gio, nes jo prireiks
paskutineijungiai.
Kitame laido gale
sumegzk kilp.
3. Pritvirtink lemput
prie baterijos taip,
kad sriegis remtsi
kit poli. sid
mk, kad lempu
t turt bti pasukta onu, o ne vir,
kitaip neusidarys tabakin. Pats laikas
imginti elektros grandin. Jei lemput
gerai prijungta prie anodo (-), ji turt
siiebti vos sulietus laidus. Jei taip nenu
tinka, patikrink visas jungtis. Taip pat pa
irk, ar lemput neperdegusi.

laikais tokios bet kur nesimto. Paiekok

sendaiki turguje ar pamgink ikaulyti i
vyresnij. Skardins tabakins yra, ties
sakant, tiesiog fantastikai naudingos, jei
tik gali, sitaisyk j kuo daugiau.

baterijos (geriausiai tinka 9 V

staiakamp),
ibintuvlio lemputs,
dviej madaug liniuots ilgio
nei/oliuoto laido gabal,
izoliacins juostos.

tai ir turi paprast elektros grandin. Su

lietus laidus lemput siiebia. Reikia tik
pasiimti daugiau juostos ir visk priklijuoti
tabakins viduje.
Kaip naudotis? Vien laid ilankstyk
visokiausiomis kreivmis ir pamgink nuo
pradios iki galo perverti kilp nesuliesdamas laid. tai kam reikia tvirtos rankos.
taisas telpa kienje. Gali pasitaikyti,
kad elektros grandin susijungs per tabaki
ns skard, todl neproal izoliacine juosta
iklijuoti vid. Tuo metu, kai rame sky
ri, ms taisas veik jau visus metus, nie
kas nesulo ir baterija neisikrov, nors
juo naudojoms gana danai.

\ ----------------------------------------------- /
Jei gali gauti lituokl, kur kas patikimiau
bt laidus sulituoti, o jei jo neturi, bus ge
rai ir taip.
1. Pritvirtink vien laid prie teigiamojo (+)
baterijos poliaus. Jei turi lituokl, baterij
laikyk labai tvirtai ir neskubk - ne taip
lengva ulainti lael lydmetalio ten, kur
nori, kol jis dar nespjo sustingti.
2. Kit laid pritvirtink prie lemputs taip,
kaip parodyta paveiksle. Mes prilitavome.
Lemput galima pritvirtinti siaurais izo
liacins juostos ruoeliais, tik jokiu bdu

T V I R T O J I RANKA
128

PENKI AIDIMAI, KURIEMS UTENKA

PIETUKO IR POPIERIAUS
----- -- !^>--------1. KARTUVS
Tai klasikinis odi aidimas dviem ar daugiau aidj. Sugalvok kok nors od ir brkne
liais paymk jo raidi skaii__________. Kitas aidjas spja po vien raid. Jei atspja,
raai raid savo viet. Jei ne, nupiei vien kartuvi brkn ir kur nors alia usiraai ne
tinkam raid. Brknys udirbamas ir u kiekvien klaiding viso odio spjim.
Spjant od galima suklysti dvylika kart. Jei tavo kartuvs su pakaruokliu baigtos, kitas
aidjas pralaimjo. Pabandykite aisti pakaitomis ir nebijokite sunki odi, pavyzdiui,
orangutanas ar sidrsinti.

Tai kvailokas, smagus ir beviltikas aidimas. I pirmo vilgsnio atrodo, kad jis labai papras
tas. Popieriaus lape nupiek eis keturkampius. Trijuose parayk D, E ir V - dujos, elektra
ir vanduo. Kitus sunumeruok 1, 2 ir 3. Galvoskio tikslas - visiems trims namams nutiesti
btiniausias tiekimo linijas. Tam reikia nubrti linij nuo tiekjo iki namo. Linijos negali
susikirsti ar eiti per keturkampius.
Paveiksle matyti, kad vienas namas gauna vandens ir duj, taiau neturi elektros. Pam
gink perkelti keturkampius taip, kad nuskriaustajam gyventojui bt tiekiama viskas, bet
nepamirk: linijos negali kirstis. Galvoskis atrodo isprendiamas, bet i ties taip nra.

P E N K I AI DI MAI , KUR I E MS U T E N K A P I E T U K O IR P O P I E R I A U S
129

Kad ir kaip stumdysi namus ar braiysi linijas, niekada nepavyks sujungti vis keturkampi
neperkirtus linij. aidim gali duoti kam nors, kas manosi ess labai gudrus (pavyzdiui,
vyresniajam broliui). Tai j tiesiog siutins. Apsimesk, kad inai atsakym, bet nenori iduoti,
ir smagiai pairk, kaip jis kankinasi. (Galvosk galima isprsti tik sukiaujant. Paskutin
linij vedi iki lapo krato, bri per kit pus iki reikiamo namo ir perduri lap kiaurai. Na,
bet irov taip greiiausiai nesuavsi.)
3. KVADRATAI
Nesunkus, bet domus aidimas dviem monms, kur
laimti ne taip ir paprasta. Popieriaus lape suymk
tak tinklel, pavyzdiui, devynias eilutes po devynis
takus arba deimt eilui po deimt. Kiekvienas ai
djas, kai yra jo eil, gali viena linija sujungti du ta
kus. Tikslas - gauti udar kvadrat. Jei aidjui p a
vyksta, jis gauna dar vien jim.
aidimo pradioje, kol nubraiyta dar nedaug li
nij, jimai atrodo labai paprasti. Vliau prasideda
pats domumas - vienas po kito braiomi kvadratai ir
upildomas visas tinklelis. Kartais verta paaukoti ke
let kvadrat ar kok brknel, kad vliau laimtum
didesn plot. Kvadratus ymk labai aikiai - kokiu
nors enklu ar kita spalva, kad paskui galtum suskai
iuoti. Laimi aidjas, kuris uima daugiau kvadrat.
4. JR MIS
Klasikinis aidimas. Nupieiami du tinkleliai, j x ir
y ays suymimos skaiiais ir raidmis nuo 1 iki 1 0 ir
nuo A iki J. Jei tinklelis bus didesnis, aidimas truks
ilgiau. Savo tinklelyje nusipiek karo laivus - penkis
langelius uimant lktuvne, keturis langelius ui
mant flagman, tris langelius uimant eskadrin mi
ninink, dviej langeli ilgio povandenin laiv ir dar
vien dviej langeli ilgio kreiser. inoma, jei abu
aidjai sutinka, galima t pakeisti.
Abiem slapta isirikiavus laivynus prasideda aidi
mas. Kiekvienas aidjas paeiliui auna" kuri nors
prieininko lentels viet: t. y. pasako koordinates A4, C8 ir 1 . 1 . Tikslas labai paprastas - nuskandinti vi
sus prieininko laivus, kol jis nenugramzdino tavj.
Galima aidim pavairinti ir vietoj laiv rayti o
dius, kuriuos susigalvoja kiekvienas aidjas - dviej
raidi, trij raidi ir 1.1. Esm lieka ta pati: surasti
ir nuskandinti" odius. Skirtumas tas, kad u kiekvien od gaunami penki takai arba
deimt, jei aidjas, prie pataikydamas paskutin raid, atspja od. Laimi tas, kuris su
renka daugiau tak.
P E N K I A I D I MAI , KUR I E MS U T E N K A P I E T U K O IR P O P I E R I A U S
130

5. OTELAS
Dar vienas aidimas, i pirmo vilgsnio nesunkus, bet i ties reikalaujantis nemenko gudru
mo. Pradti reikia nuo lentels. Puikiai tinka languotas mokyklinis ssiuvinis. Turbt dl to
per pamokas ir aidiama tokia galyb aidim.
Devyni langeli (3x3) lentel rimtam susirmimui nra pakankamai didel, taiau paai
kinimams tiks. 5x5 - jau is tas.
Pirmasis aidjas du kampinius langelius rao po O. Antrasis kitus du rao po X. Kas
pirmasis prads aidim, galima nusprsti metant monet.
aidjas gali upildyti tik gretim langel greta savo jau upildyto. Eiti striai draudiama.
Visi gretimi prieininko langeliai gali bti tavo, taip pat ir tie, kurie yra striai nuo tavojo.
1 paveikslo O aidjui bt protingiausia usiimti vidurins eiluts deinj langel.
Dabar prireiks trintuko! Kampin X reikia nutrinti ir pakeisti O.
Dabar, be abejo, X gali atsakyti. Ums vidurin virutins eiluts langel, jis gaus du pa
pildomus X.
Ir taip toliau... Ties sakant, i partij turt laimti O.
aidimas baigiasi, kai kuris nors aidjas nebeturi n vieno langelio arba kai upildoma
visa lentel. ia pateiktas tik maas pavyzdlis. Nusibraiius didesn lentel aidimas gali
bti ities sunkus ir domus.

0
0

0
0

X X X
X
0

PIRAT AUKSO AMIUS

--------- o>----- pat akimirk, kai laivai jau galjo nuplaukti nuo kranto tiek, kad nei akis, nei statymas
j nebepasiekdavo, atsirado pirat. Pirat aukso amiumi vadinamas metas prasidjo
T
XVII a. ir truko iki XVIII a. pradios. Kai buvo atrastas Naujasis pasaulis ir neisenkami jo
turtai, plik pasipyl lyg i gausybs rago. Kai kuriems i j, pavyzdiui, Frensiui Dreikui
(Francis Drake), net pavyko pelnyti karaliens Elbietos I pripainim ir param.
XVI-XVII a. ispan ir portugal laivus puldindavo angl ir prancz piratai bukanjerai (ang.
buccaneer). Bukanjerai buvo sikr Haiio ir Tortugos salose, ten gaudydavo laukines kiaules ir
rkydavo j ms lauo dmuose. Pranczikai boucan ir reikia tokiu bdu rkyt ms (is o
dis kilo i vietos indn odio buccan - taip jie vadindavo msos rkyklas*). Vyrai buvo kr va
dinamj Kranto brolijos sjung. Joje buvo daugyb garsi pirat, kaip antai Kartninis Dekas
P I R A T AUKS O AM I US
131

Rekhemas (Jack Rackham) ir Juodabarzdis. Bene spdingiausia aukso amiuje buvo tai, kad
daugelis pirat iveng bausms u nusikaltimus. Kartais jie u tai atsilygindavo karine pagalba
ar perleisdavo dal prisigrobt turt. Velsieiui piratui Henriui Morganui ne tik buvo atleista u
nusiengimus statymui, bet jis Karolio II net ventintas riterius, paskirtas Jamaikos guberna
toriumi, viceadmirolu, Port Rojalio pulko vadu, admiraliteto teismo teisju ir taikos teisju!
Garsiausia pirat vliava, be abejo, yra kaukol ir sukryiuoti kaulai, vadinamasis Linksma
sis Roderis", taiau ji toli grau ne vienintel. Buvo vairiausi enkl, kurie priversdavo pa
prastus jrininkus ir j kapitonus drebti i baims. tai ymiausi pirat vliav rinkinukas.

Edvardas Inglandas (Edward England)

Riardas Vorlis (Richard VVorley)

Kristoferis M udis (Cristopher M oody)

Juodabarzdis, arba EdvardasTyas

(EdwardTeach)

Emanuelis Vainas (Emanuel Wynne)

Kristoferis Kondentas (Christopher Condent)

TomasTju (ThomasTevv)

P I R A T AUKS O AMI US
132

PA PR A ST A S ELEKTROMAGNETAS
-------- <^>--------lektromagnetas - tai varins vielos rit, kuria teka elektros srov. Klasikinis pavyzdys metalo atliek svartyno kranas, elektromagnetu kilnojantis senus automobilius. Msi
E
kis pakelia du metalinius vartus.
Reiks gero pusmetrio varins vielos ir kokio nors metalo gabalo tai vielai apvynioti. Tiks
metalin drabui pakaba ar tiesiog vinis. Be to, prireiks baterijos. Geriausia j dti plas
tikin laikikl, kaip pavaizduota paveiksle. Toki laikikli galima nusipirkti tikrai nebrangiai.
Visai manoma prijungti baterij prie grandins vien lipnia juosta ir virvagaliu, bet tai sunku
ir nepatikima.
1. Apvyniok gelein vin izoliacine juosta. Elektromagnetas veiks ir to nepadarius, taiau
baterija gali kaisti ar net usidegti.
2. Apvyniok vin varine viela, o viename gale palik kelet laisv centimetr. Paskui ia pri
tvirtinsi baterij. Kuo daugiau vielos, tuo stipresnis magnetas, taigi pasiimk pai ilgiausi
viel, koki tik rasi. Paveiksle pavaizduotas elektromagnetas turi ne vien vielos sluoks
n - apvyniojome ja erd kelis kartus. Kiekvien sluoksn reikia izoliuoti nuo kito sluoks
nio izoliacine juosta.
3. Jei nori, pasidaryk jungikl - bus lengviau naudotis, nereiks kiekvien kart viela baks
noti baterijos poli. Pamme por geleini vart, vien prijungme prie teigiamojo (+),
kit prie neigiamojo (-) poliaus. Svarbiausia - turi susidaryti elektros grandin, antraip
niekas neveiks.

O dabar gali metaliniu vinies galiuku kilnoti svarles! Jei viela pakankamai ilga, o baterija
stipri, elektromagnetas bus ities galingas. Puikiai veikt automobilio akumuliatorius - ga
ltum savo magnet panaudoti geriems darbams, pavyzdiui, traukti vartams ar kitokiems
metaliniams daiktams i tamsi ukabori.

P A P R A S T A S E L E K T R O MA G N E T A S
133

SLAPTAS RAALAS
--------- <>----- ---et koks skaidrus ar beveik skaidrus organins kilms skystis gali virsti ilumai jautriu
B
slaptu raalu. Trumpai tariant, jei esi organizmas, turi anglies, o anglis dega. Slaptu
raalu gali virsti pienas, citrin sultys, kiauinio baltymas ir (taip!) lapimas. Paveiksle paro
dytas praneimas uraytas pienu.
Pirmiausia urame statmen sakin laiko pakratyje. Specialiai neiekant sakin pa
stebti sunkoka, o tikrj praneim dar labiau paslepia greta paraytas laikas. Palikome
popieri diti, o paskui atvira liepsna pakaitinome tiksliai t viet, kur buvo pienu rayti
odiai. Raids irykjo, tarsi mosteljus burt lazdele. Beje, bk atsargus su ugnimi!
Gali perskaityti ms praneim: Kariuomen isilaipina vidurnakt. Nors ir skamba
labai grsmingai, tai ne itin vyks praneimas. Kur kas geriau, jei nipui reiks iek tiek su
gaiti skaitant, todl odio dal vidur parayk kitoje laiko vietoje. Tok praneim kur kas
sunkiau perskaityti.
Didiausia bda yra maskuojamojo laiko turinys. Jis turi bti tikrovikas, kad prieai
netart klastos, taiau sykiu ir ne per daug tikrovikas, kad nipui kilt noras iekoti slapto
praneimo. Kaip ir skyriuje apie kodus bei ifrus, dar kart norime pabrti planavimo svar
b. Kai susiplanuoji, daug kas klostosi lengviau. Susigalvok seser ir nipai inos, kad kai tik
laike minimas sesers vardas, reikia iekoti slapto praneimo.
Slaptu raalu parayt praneim galima sisti paprastu patu. Kai niekas nieko netaria,
nra n menkiausios tikimybs, kad slaptoji inia bus aptikta.

W
*w
X
r

J Uih tA. (

vM/\A/ m m
HB
<
4

IaA 'f

ua*

Iro

^ \a a a <
lA

Slapto laiko tekstas:

Sveikas, Deividai!

p h fc y ..

Trumpai drtai vakarlis man labai

patiko. Susitiksim po
Naujj!
Suzana
ar
V"'

Kariuomen isilaipina
vidurnakt
S LAP T AS RAS ALAS
134

EKSPYRAS
---------<>--------oks pasaulio raytojas niekada nepranoks Viljamo ekspyro (VVilliam Shakespeare) geni
jaus. Poetas gim 1564 m. balandio 23 d., v. Jurgio dien, Stratforde prie Eivono. Visi,
kas gyvas, turt bti bent girdj apie Makbet, Romeo ir Diuljet, Vasarvidio nakties
sapn, Karali Lyr, Otel ir Hamlet ar bti mat ias pjeses teatre.
ia pateikiame kelet populiariausi ekspyro citat. Jis papild ano meto angl kalb
daugybe nauj odi ir posaki. Dabar jie vartojami taip danai, kad kartais net pam irta
ma, jog tai ekspyro odiai.

m
K reikia vardas? Jei vadinsi ro
Kitu odiu, ar ji kveps maiau?
Romeo ir Diuljeta, 2 veiksmas, 2 scena

2.

ita sala, valdov sosto em

Karalika buvein, Marso bstas,
Antrasis rojus, pusdievi alis,
Tvirtov, sukurta paios gamtos,
Apsauganti nuo karo ir lig,
i tvik laimingosios genties,
is deimantas, rs sidabro jroj,
Kuri tarytum siena supa salas
Ir gina jas, tarsi vandens griovys,
Nuo nelaimingesni ali pavydo,
i Anglija, palaimintasis kratas.
Riardas II, 2 veiksmas, 1 scena
3.
Jei meils penas - muzika, tai grokit.
Dvyliktoji naktis, 1 veiksmas, 1 scena

4.

/%...>

JS*

Gerai tempk stygas pasiryimo, Ir pasiseks.

Makbetas, 1 veiksmas, 7 scena
2

PEKSPYRAS
135

5.
Ugesk, ugesk ugnele trumpaame!
Gyvenimas - tai bgantis elis,
Tai komediantas, kuris jam skirt laik
Papostringauja scenoj, pasimaivo,
Nueina ir nutyla aminai,
Tai idioto pasaka triukminga,
Neturinti prasms.
Makbetas, 5 veiksmas, 5 scena
6.

_f

O 'jT

Valdingai riktels: Mirtis visiems!"

Ir karo alkanus unis paleis.
Julijus Cezaris, 3 veiksmas, 1 scena
s\

7.

J,jj-

Neskolink ir neimk skolon, nes lengva

Sykiu netekt ir pinig, ir draugo.
Hamletas, 1 veiksmas, 3 scena
;A
Toji ponia, man rodos, per daug dosni paad.
Hamletas, 3 veiksmas, 2 scena
/AJ*
fy
#**r!
Bt ar nebt - tai klausimas. Ir kas
Yra kilniau, ar nusilenkti dvasioj
Strlms ir diams atiauraus likimo,
Ar su ginklu prie negand marias
kov stot ir jais nusikratyti?
Hamletas, 3 veiksmas, 1 scena

10 .
Aplink save glotnius ir apknius
Ir puikiai mieganius matyti troktu.
O Kasijus atrodo nusibaigs
Ir alkanas. Per daug jis msto. Tokius
Laikau a pavojingais monmis.
Julijus Cezaris, 1 veiksmas, 2 scena

m x.
EKSPYRAS
136

11.

I mediagos, tokios paios, kaip sapnas,

Juk sukurti, ir ms btis menka
Sapnais vien atausta.
Audra, 4 veiksmas, 1 scena

12.
Tuomet kardu pasaul vis
Tarytum austr sau iraiysiu!
Vindzoro maiktuols, 2 veiksmas, 2 scena

Esu a nusidjs daug maiau,

Negu kiti yra man nusidj.
Karalius Lyras, 3 veiksmas, 2 scena

14.
Tai liudija, jog kakokia dievyb
Pati vykdo ms siekimus,
Kad ir neaikiai apmestus.
Hamletas, 5 veiksmas, 2 scena
15.
Ir danguje, Horacijau, ir emj
Daugiau dalyk paslpta yra,
Negu sapnavo jj imintis.
Hamletas, 1 veiksmas, 5 scena

16.
Kakas papuv dan karalystj.
Hamletas, 1 veiksmas, 4 scena
17.
Na, spariau! Ugnie, liepsnok!
Juodas katile, putok!
Makbetas, 4 veiksmas, 1 scena

EKSPYRAS
137

18.

K a ionai matau? Nejaugi durkl?

Ir rankena deln atgrta...
Makbetas, 2 veiksmas, 1 scena
19.
Bet a labai bijau, kad tavo kraujas
Per daug atskiestas pienu monikumo.
Makbetas, 1 veiksmas, 5 scena

20.

Taip! Jis tarytum milinas koksai

Per ms ankt engia pasaull.
Julijus Cezaris, 1 veiksmas, 2 scena

21.

Ir tu, Brutai?
Julijus Cezaris, 3 veiksmas, 1 scena
/fe V
22.

Tai buvo pats nemonikiausias smgis...

Julijus Cezaris, 3 veiksmas, 2 scena
23.

A
Labanaktis! A tol labos nakties
Linkiau tau, kol saul suvyts!
Romeo ir Diuljeta, 2 veiksmas, 2 scena
..v"

24.
Tegul jas maras,
Abi eimynas js!
Romeo ir Diuljeta, 3 veiksmas, 1 scena

25.
Pasibaig nesantaikos iema.
Riardas III, 1 veiksmas, 1 scena
I angl kalbos vert Aleksys Churginas (Romeo ir Diuljeta, Makbetas, Hamletas, Riardas III, Julijus Ceza
ris, Audra , Vindzoro maiktuols), Antanas Mikinis (Dvyliktoji naktis), Antanas Danielius (Riardas II).*
EKSPYRAS
138

N E PA PR A ST O S ISTORIJOS. TREIOJI DALIS

o
Prisiliesti prie tutumos
u jauni angl alpinistai 1985 m. gegu
isiruo nugalti dar mogaus kojos
nemaiusio vakarinio Siula Grands laito
(virukalns auktis - 6 400 m) Anduose.
Tokiame ukampyje nra joki gelbjimo
tarnyb, bet 25 met Do Simpsonas (Joe
Simpson) ir 21 met Saimonas Jeitsas (Simon Yates) buvo patyr, pasitikintys savo
jgomis ir gerai pasireng alpinistai. Jiems
nutikusi istorija yra ities nepaprasta. Nors
apie tai buvo parayta knyga ir sukurtas fil
mas, patyr alpinistai dar ilgai diskutavo,
kaip viskas vyko.
Du jauni vyrai, pasim visus btinus
reikmenis ir susiri virve, spariai msi
turmuoti kalno lait. Jie nesi ledkir
ius, avjo specialius kapliukais kaustytus
alpinist batus, statesnms kalnms veikti
turjo virvi ir ledo kabli.
Pirm dien iki sutem juodu uko
p gana auktai ir isiraus sniege urv
nakvynei. Vis antr dien teko kabarotis
per led, kol, pasiekus madaug 6 1 0 0 m
aukt, atvirame staiame laite upuol
pga. Taigi toliau jiems teko irtis per pu
rias pusnis. Tai labai klastingas ir pats pa
vojingiausias pavirius. Visikoje tamsoje
iekant vietos antrajai stovyklavietei per
penkias ar eias valandas pavyko ukopti
vos 60 metr.
Treiasis rytas pasitiko alpinistus gie
dra dangaus ydryne. Apie antr valand
dienos jie gal gale ukop iaurin Siula
Grands keter. Iki tol ten dar niekas ne
buvo ukops. is kopimas buvo vienas i
sunkiausi j gyvenime, abu vyrai jautsi
isek, taiau nusprend negaiti ir keliauti
tiesiai link virukalns.
Pasiek virukaln jaunieji alpinistai ne
galjo ten usibti - oro slygos buvo visi
kai nenuspjamos. Leidiantis emyn ne
prajo n pusvalandis, o dangus apsiniauk

ir vis keter udeng nepermatomas rko

apklotas. Vienoje pusje iojjo keli imt
metr gylio praraja, o keteros pakraiais
kybantys sniego luitai, neatlaik mogaus
svorio, galjo kristi emyn. Taigi padtis
buvo nepavydtina. iek tiek prasisklaidius debesims Jeitsas sugebjo irti
keli ir pradjo kopti. Sniego atbraila, ne
ilaikiusi jo svorio, lo, o Jeits igelbjo
tik tai, kad jiedu su Simpsonu buvo susiri
virve. Tokiomis slygomis galjai kopti ltai
ir sunkiai. Sutemus jie vis dar buvo 6 100
metr auktyje.

NEPAPRASTOS

***
Ketvirtosios dienos ryt oras ir vl buvo
puikus. Vyrai prijo gil tarpekl ir Simp
sonas m leistis staia ledo siena emyn.
Jis smog ledkiriu, igirdo tartin gars,
todl nusprend ledkirt itraukti ir kirsti
dar kart. Taiau kol trauk vien ledkirt,
jam netiktai islydo antrasis ir Simpsonas
nukrito emyn.
Smgio bta be galo stipraus. Blauzdi
kaulis lo, sutrupino kel ir smigo lau
n. Jeitsui leidiantis tarpekliu, Simpsonas,
nors ir igsdintas baisaus skausmo ir kau
l trakjimo, pamgino atsistoti. Vyrai pa
velg vienas kitam akis nevilties kupinais
vilgsniais. Simpsonas buvo tikras, kad
draugas j paliks. Kitos ieities ir nebuvo nusilauti koj tokiame pasaulio pakratyje
prilygo miriai. Taiau Jeitsas nepasitrau
k. Jie nutar sumegzti dvi virves ir mgin
ti nuleisti Simpson nuo kalno. Jeitsas isikasis patogi ir tvirt sdyn, atsissis
ir nuleisis savo bendrayg pirmuosius 50
metr. emiau nuslysti neeisis specialus
mazgas, taigi Simpsonui reiksi sitvirtinti
ir palaukti, kol Jeitsas vl sumegs virves ir
gals j nuleisti dar emiau.
i sunki kelion Simpsonas pradjo

ISTORIJOS.

139

TREIOJI

DALIS

veidu emyn. Lusi koja vis kliuvo, bet vy

rai turjo skubti - link pabaigos jo ir j
jgos, ir diena. Jeitso sniego sdyns sutru
pdavo dar beleidiant draug. Prajus ke
lioms valandoms keliautojus upuol baisi
pga, oro tem peratra vjyje prilygo 60
laipsni alio. Nusileido saul, abu vyrai
vos laiksi ant koj. Jie nebeturjo duj,
taigi negaljo nei igerti arbatos, nei pasi
ildyti. Sutemo, o jie leidosi toliau, susiri
viena virve.
Simpsonas vietoj puraus sniego po kojo
mis pajuto led ir rikteljo sustoti, taiau
Jeitsas neigirdo. Simpsonas slysteljo ties
atbrailos kratu ir pakibo ant jos. Jis nelie
t kojomis ems ir, kas baisiausia, jaut,
kaip jo svoris traukia virv emyn. Viruje,
tamsoje, koiamas alto vjo, lauk Jeitsas.
I pradi Simpsonas pamgino ukopti
ant atbrailos pasinaudodamas vadinamja
prsika kilpa - nuo svorio tvirtai usiverianiu mazgu. Reikjo dviej kilp. Pir
mj iaip ne taip sumezg sustirusiomis
rankomis, taiau antroji islydo. Simpsonas
galjo tik velgti, kaip krisdama ji nusinea
paskutin vilt. Jam beliko laukti, kol nu
sitemps Jeits emyn neivengiamos mir
ties gniautus.
Jeitsas vis lauk ir lauk, o sniego s
dyn trupjo nuo nemtanio svorio. Jis
nieko negaljo padaryti ir pradjo slysti e
myn. Prisimins, kad turi kienje lenktin
peil, akimirksniu apsisprend nupjauti vir
v. ioji rangydamasi nulk atbrailos link
ir Simpsonas nukrito tams. Jeitsas isi
kas sniege urv ir m laukti, kol pravis.

madaug 25 m aukiau esanios atbrai

los. Jis paman, kad kitame virvs gale yra
Jeitsas, jau nebegyvas. Simpsonui pasiro
d, kad virv tvirtai pririta prie bendray
gio kno. Taiau trukteljus virv nukrito.
Pamats jos gal Simpsonas tuoj pastebjo,
kad virv nupjauta, ir suprato, kas vyko.
Jis diaugsi, kad Jeitsas gyvas, bet suvo
k ir tai, kad jam paiam ans likti gyvam
smarkiai sumajo.
Taupydamas baterijas ijung ibintu
vl ir liko visikoje tamsoje. Vienas, pris
lgtas nevilties.
***
Kit dien, be perstojo graudamasis, kad
nupjov virv, Jeitsas leidosi emyn. Leis
damasis nuo plyio atbrailos, jis buvo visi
kai tikras, kad Simpsonas nebegyvas. Visas
sustirs senais pdsakais paringsniavo
pagrindin stovyklaviet, kuri juodu buvo
sireng vos prie kelet dien.
Kai niekas neatsiliep ksnius, Simp
sonas pamgino ilipti i plyio, taiau
25 m aukio ledo siena sueistajam buvo
neveikiama klitis. Jis nebesitikjo kada
nors bsis surastas. Atrod, kad jam liko
tik sdti ir laukti artjanios mirties arba
pamginti nusileisti nuo dar vienos atbrai
los ir paiekoti kito kelio emyn. Simpso
nas pasirinko pavojing sprendim, bet
virvs gale neurio stabdomojo mazgo. Jis
nusprend, kad jei pasieks virvs gal ne
ras atramos kojoms, veriau nukris, negu
sustings suals led.
Nusileids 25 m, Do suprato pakliuvs
smlio laikrodio formos tarpekl. Pasieks
siauriausi viet, rado sniego plut, galin
i vargais negalais ilaikyti mogaus svor.
Po savimi girdjo skylant led, jaut, kad
pavirius juda, taiau visai netoliese, laito
viruje, pamat viesos ruoel. Simpsonas
paman, kad net ir sulauyta koja jam ne
sukliudys. Tai buvo vienintelis kelias.
Nors kiekvienas ingsnelis buvo toks
kankinamas, kad Simpsonas beveik alpo i

***
Atgavs smon, Simpsonas suvok, kad
iuoia siaura nuokalne emyn. Aplink buvo
visikai tamsu. Simpsonas suprato krits
madaug 30 m gylio ply, besibaigiant ne
didele atbraila, u kurios buvo kitas plyys.
Nieko nelaukdamas jis kal ledo kabl.
Pasiviesdamas ibintuvliu ant almo,
Simpsonas pamat, kad virv ukliuvusi u
NEPAPRASTOS

ISTORIJOS.

140

TREIOJI

DALIS

skausmo, jis usikabarojo iki tarpeklio vir

aus. Pamats skaisi saul ir ydr dan
g atsigul ir palaimingai nusijuok. Juk tai
buvo isigelbjimas.

***

buvo tikras, kad tuoj mirs, nepaliov po

truput liauti pirmyn. Netyiom rads
altinl, godiai gr vanden ir jaut,
kaip atgauna jgas. Bet jam vis tiek prasi
djo kliedesiai.
Septintosios dienos popiet, apie ketvir
t valand, Simpsonas pasiek eer, kurio
pakrantje buvo stovyklaviet. Jis inojo,
kad palapin stovi tolimajame slnio gale,
taiau neturjo net menkiausio supratimo,
ras ten Jeits ar ne. Stengsi judti spar
iau, kamuojamas minties, kad gal jau per
vlu.
Dang aptrauk debesys ir, pavelgs
sln, Simpsonas pamat tirt rk. Ilg
laik taip ir praguljo, apimtas kliedesi.
Galiausiai, sutemus ir pradjus snigti, jis
vl pajudjo.
Simpsonas priliau stovyklaviets i
viet. Aitrus jos dvokas paveik lyg uosto
moji druska. Siek tiek atsigavs, jis pradjo
auktis Jeitso. I pradi niekas neatsiliep
ir jis paman, kad stovyklavietje nieko ne
beliko.
Vis dlto Saimonas Jeitsas lauk. Igir
ds savo vard, jis pabudo i mieg. I
girds aukiant dar kart, Jeitsas ibgo
laukan ir pradjo iekoti. U keli imt
m etr surado draug ir parvilko j pala
pin. Jeitsas negaljo patikti. Juk jis pats
nupjov virv ir mat j lekiani bedug
nn. Jis buvo sitikins, kad Simpsono ne
bra gyvo.
Vos atgavs smon, Simpsonas sten
gsi nuraminti draug. Jo pirmieji odiai
buvo: Nesikrimsk! A visk biau dars
lygiai taip pat.

Autant septintajai dienai Simpsonas i

pradi vargiai galjo pajudti. Nors ir

Pagal Do Simpsono knyg Prisiliesti prie

tutumos (ang. Touching the Void)

***
Atslgus pirmajam diaugsmui Simpsonas
apsidair ir suprato, kad jam dar liko veik
ti ne vien myli ledynu, kad prie akis ply
ti didiulis plyi ir tarpekli labirintas. I
pradi jam atrod, kad niekaip nesugebs
veikti io atstumo, taiau, kita vertus, ne
buvo prasms sdti ir laukti. Simpsonas
rado Jeitso paliktus pdsakus ir inojo, kad
ie j ives i tarpekli labirinto.
Jis judjo pirmyn sdomis, irdamasis tik
rankomis. Snigo, pt smarkus vjas, bet
Simpsonas pamau stm si pirmyn, bijo
damas tamsoje pamesti Jeitso pdsakus.
etosios dienos ryt pdsak nebeliko,
bet Simpsonas toliau sunkiai slinko pir
myn, kol pasiek akmen sangrdas. Tai
reik - ledynas baigsi. Lusi koj apvy
niojo miegmaiiu, o klibinkiuodamas ne
lygia eme rmsi ledkiriais. Jis gridavo
vos ne kas ingsn ir kaskart skaudjo taip,
lyg koja vis i naujo lt. Taiau jis vis jo.
Neturdamas vandens valg snieg, bet ne
galjo numalinti mirtino trokulio. Simpso
nas girdjo tarp akmen tekanio vandens
sroveles, bet jo i proto, niekaip negal
damas j rasti. Jis vis stmsi pirmyn, kol
pargriuvo ant nugaros. Taip ir liko gulti,
irdamas dar kart temstant dang.

N E P A P R A S T O S I S T O R I J O S . T R E I O J I DALI S

141

KIRSTIN PLUNK SNA

--------- <>------es pasidarme kirstin plunksn i brangaus plunksnakoio, bet vis dlto su vertingu
daiktu jokiu bdu nedert taip elgtis. Mat yra nemenka tikimyb visikai sugadinti
plunksn, o juk tai pati brangiausia raiklio dalis. Visa kita be jos - tik vamzdelis.
Pirmiausia dert inoti, kad beveik visos kirstins plunksnos yra rank darbo. Ir tau nie
kas netrukdo pasigaminti tinkamos plunksnos, reikia tik iek tiek sveiko proto ir atidumo.
Prie pradedant vertt kur nors susirasti taip perdirbt plunksnakot ir imginti, kaip jis
rao. Paprastai jie labiau braio popieri, o ir raymo technika kiek kitokia. Vliau bus labai
smagu inoti, kad pats nusikalei kirstin plunksn. Be to, ratas atrodys dailesnis.

A
1

1
pav. matai standartin plunksnakoio plunksn, 2 pav. - pritaikyt kairiarankiams,
3 pav. - tinkam visiems, o 4 pav. - deiniarankiams. Deja, jei esi nepatenkintas rezultatu,
perdirbti plunksn labai sunku. Kaip tik todl i pradi dert pamginti rayti parduotu
vje pirkta kirstine plunksna.

Mums pravert kalt laikiklis - nedidelis rankis, padedantis ilaikyti galandam kalt
pasvirus reikiamu kampu. Visk galima padaryti ir plikomis rankomis, svarbiausia danai
sustoti, pamirkyti plunksnos galiuk raal ir pamginti rayti. Nesijaudink, jei i pradi
plunksna braiys popieri. Pasims galstuvl galsi visk pataisyti. inoma, utruksi
ilgiau, bet rezultatas bus geresnis, todl tokiam smulkiam darbui is rankis tikrai reika
lingas.
Jei esi kairiarankis, turtum pasidaryti madaug toki plunksn, kokia pavaizduota kita
me puslapyje kairje pusje. Nenudildyta plunksna atrod lygiai taip kaip deinioji. Pirmieji
bandymai rayti naujja plunksna kiek nuvyl, bet visus galstuvlio paliktus nelygumus
KI RSTI NE PLUNKSNA
142

galima nulifuoti paiu smulkiausiu vitriniu popieriumi (arba lapiu ir sausu popieriumi p a
kaitomis). Kiek lyginti plunksnos kampus, sprsk pats. Pastebjome tai k: kai kampai gerai
nulifuoti, raalas teka geriau.

PASTABA. Tai nra kursyvinis ar kaligrafinis uraas. Taip rayti reikia mokytis: tiesiog
irti, kada kirstin plunksna bria plaiau, kada siauriau.

NAVIGACIJA
is pirma reikia suprasti, kad kompaso rodykl rodo iaur, nes ji yra magnetinta, o
em gaubia magnetinis laukas, sukeliamas jos gelmse esani skystj metal suki
V
mosi. Magnetinis iaurs polius beveik atitinka geografin aigal, taiau jie nesutampa. Mag
netinis piet polius yra netoli Antarktidos krant (j galima priplaukti laivu), o magnetinis
iaurs polius - prie Kanados ir Aliaskos sienos. Abu jie yra giliai ems gelmse ir laikui
bgant iek tiek pasislenka.
Kai esi tiesiai vir magnetinio poliaus, kompasas stringa, rodykl sukiojasi, lyg nort nu
krypti tiesiai em. Tokiu atveju nepamainomas dalykas yra giroskopinis kompasas. Nusta
tytas iaurs kryptimi, jis visada rodys iaur, nesvarbu, kuria kryptimi judsi. Giroskopinis
kompasas labai naudingas lktuv pilotams. Tarptautinje kosminje stotyje yra net trylika
toki kompas.
N A V I G AC I J A

Yra emlapi, kuriuose paymti viso ems rutulio magnetiniai nukrypimai. Kitaip sa
kant, juose galima rasti, ar tikroji iaur yra rytus, ar vakarus nuo magnetins iaurs ir
kaip i padtis keiiasi. Nesunku suprasti, kad navigacijoje tai labai svarbu. Niujorke kompa
sas nukryps madaug 14 vakarus nuo tikrosios iaurs. Jei norsi traukti iaur, reiks i
kompaso rodmen atimti 14. Jei skirtumas bt 14 R, reikt 14 pridti.
Kad ir kurioje ems rutulio vietoje btum, kompasas yra universaliausia priemon pa
diai nustatyti. Planeta sukasi rytus, taigi abiejuose pusrutuliuose saul teka rytuose ir lei
diasi vakaruose. Nors, antra vertus, gryniausia tiesa, kad Piet pusrutulyje tualete nuleistas
vanduo sukasi kit pus.
Apatiniame paveiksle pavaizduotas kompasas turi 32 padalas. iaurs pusrutulyje saul,
pasiekusi aukiausi tak danguje, bus pietuose, Piet pusrutulyje - prieingai, iaurje.

Kuriame ems pusrutulyje esi, galima nustatyti pagal elio, krintanio saulei vieiant,
judjim. iaurs pusrutulyje jis juda pagal laikrodio rodykl, Piet - prie. Pagal el taip
pat galima nustatyti pasaulio alis.
N A V I G AC I J A
144

LAZDOS ELIS
Lygioje vietoje smeik madaug metro ilgio lazd ir paymk, kur baigiasi jos metamas e
lis - tai bus takas A. Palauk 15 minui ir paymk naujo elio gal - tak B.
Dabar sujunk A ir B, tai tau ryt-vakar kryptis {A yra vakarai). Nubrk ties, statme
n iai linijai, ir tursi iaurs-piet krypt. Jei A yra deinje pusje, o B kairje, tu iri
pietus. is bdas tinka abiejuose pusrutuliuose - gali pamanktinti smegenis, aikindamasis,
kodl taip yra.

KAIP NUSTATYTI PASAULIO ALIS PAGAL LAIKROD

N AV I G A C I J A
145

Pasaulio alis gali parodyti laikrodis su rodyklmis. Jis turi rodyti tiksl vietos laik (nepa
mirk, kad ruden ir pavasar rodykls pasukamos, kitaip sakant, jei nori bd taikyti va
sary, reikia vien valand atimti). Kuo ariau pusiaujo, tuo netikslesni rezultatai.
iaurs pusrutulyje laikyk laikrod horizontaliai. Jei vasara, atsuk vien valand atgal.
Valandin rodykl nukreipk saul. Kampo tarp valandins rodykls ir 12 valandos ymos
pusiaukampin yra iaurs-piet ais. Jei esi Piet pusrutulyje, saul nukreipk 12 valandos
ym, o kampo tarp jos ir valandins rodykls pusiaukampin rodys iaurs-piet a.
ADATI NI S KOMPASAS
Susirask juodojo metalo, kitaip sakant, gelein vielut (o geriausiai tinka adata) ir kelis k ar
tus patrink ilk viena kryptimi. Ji simagnetins ir pakabinta ant silo rodys iaur.
iaip geriau patrinti vielut magnet, o ne ilk. Adat galima ir pakaitinti, bet tai ne
patikimas bdas. Pamgink ir pamatysi.
Jei neturi silo, gali padti magnetint adat ant rkomojo popieriaus ar ievs gaballio
ir merkti vanden plduriuoti. Adata pasisuks iaur.
Kompaso rodykl gali ieiti ir i seno skutimosi peiliuko. magnetink j trindamas rie
(tik atsargiai!), paskui pakabink ir jis parodys iaurs-piet krypt.
Jei reikia nustatyti savo padt, imgink visus bdus, kiek tik moki, patikrink visk kom
pasu ir dar sutikrink su Saule. Be to, visada irk, kad adata neisimagnetint.
PASAULI O ALYS PAGAL VAI GDES
Norint nakt nustatyti, kur yra iaur, reikia danguje susirasti iaurin. Apie tai jau kalbta
astronomijos skyrelyje. Nakties danguje yra ir daugiau orientyr. Pavyzdiui, Mnulio jud-

146

jimas apytikriai parodo ryt-vakar krypt. Kai Mnulis teka prie saullyd, jis bna vakar
pusje, kai teka po vidurnakio - rytuose.
Pasaulio alis galima nustatyti ir pagal vaigdes. Jei nerandi iaurins ar Kryiaus, pa
siimk du pagalius, vien ilgesn, kit trumpesn. smeik juos em ir pavelk bet kuri
vaigd taip, kaip parodyta paveiksle. Pasaulio alis galima nustatyti pagal plika akimi
matom vaigds judjim! Jei pasirodo, kad vaigd, kuri stebi, kyla, esi atsisuks ry
tus, jei leidiasi - iri vakarus. Jei atrodo, kad vaigd juda dein, iri pietus, jei
kair - iaur. Tai tik apytikris bdas nustatyti pasaulio alis. Piet pusrutulyje viskas bus
prieingai.
Jei mogus geba bet kuriuo paros metu nustatyti savo padt, tai daro nemenk spd,
taiau pasistenk per daug tuo nesididiuoti. Nepamirk viso to, kai i tikrj prireiks. Kaip
sako skautai: Bk pasirengs."

LAIVYNO VLIAV KODAI

----------<^>---------

aralikojo laivyno kapitonas seras Houmas Pophemas (Home Popham) 1800 m. paskelb
Telegrafo signalus, arba Jrinink odyn. enkl sistem, kuriomis laivai vienas kitam
perduodavo praneimus Matom prie" ar panaiai, buvo ir anksiau. Sero Pophemo siste
ma buvo ypa paprasta.
Visoms abcls raidms parodyti uteko vos deimties skirting vliav. Pirmosios de
imt raidi rodomos viena vliava. Visos kitos raids rodomos dviem vliavomis, skaiiuo
jamomis i viraus emyn, pavyzdiui, 1 ir 3 vliavos reikia trylikt raid. 10 ir 20 raidms
prireik papildomos vliavos, reikianios nul. Devintoji vliava sero Pophemo sistemoje
reik ir I, ir reiau angl kalboje vartojam raid J.
Vis vliav rinkinyje buvo tik po vien, todl 11 ir 22 raidms prireik dar vienos v
liavos, reikianios kartojim. Dar dvi vliavos buvo skirtos praneimo pradiai ir pabaigai
parodyti.
Verdant j r miui kiekvienam odiui paraidiui rodyti reikt pavojingai daug laiko,
todl Pophemas sukr tam tikrus kod derinius, pavyzdiui, Nr. 269 reik expects tikisi".
Jei kokio nors odio, kad ir nedidelio uosto pavadinimo, nebuvo kod knygoje, j, be abejo,
buvo galima parodyti ir paraidiui. Admirolai, turdami ironus, galjo susisiekti su kapito
nais per atstum. Dideliuose miuose tai ypa svarbu. Naktimis buvo naudojama panai, tik
kiek paprastesn, ibint sistema.
Pats garsiausias vliavomis perduotas praneimas yra 1805 m. admirolo Horacijaus Nel
sono praneimas prie Trafalgaro m. Spalio 20 d. jis pasikviet savo draug kontradmirol Kolingvud ir kitus kapitonus papietauti Victory laive. Tarp svei buvo ir Donas Kukas i
Bellerophon. iam laivui palikus rikiuot ir artjant prie Victory, pirmasis leitenantas paste
bjo kito laivo, Marso, siuniam kod Nr. 370 Prieas iplaukia i uosto". Bellerophon kodo
perduoti nespjo, Victory atsak, kad signal pastebjo. Nelsonas atauk pietus ir paskelb:
Visi laivai - pietryius."

LAI VYNO VLI AV KODAI

147

B P

C- 3

fH D - 4

H- 8

E- 5

te

f K - 10

te

te
X

I M - 12

- n

0-14

N - 13

f
i

1 D

Q - 16

I R - 17

U -21

S - 18

*
I V -20

P-1 5

Z -25
LAI VYNO V LI AV KODAI
148

W - 22

X - 23

U
e

T - 19

ENGLAND

EVERY

EXPECTS
C
8

MAN

3
t

WILL

DO

ta

HIS

LE
u

Praneimo tekstas: Anglija tikisi, kad kiekvienas vyras atliks savo pareig.
LAI VYNO VLI AV KODAI
149

Pamats prieo flotil, Nelsonas nusprend pasisti savo kapitonams tok praneim:
Nelsonas tiki, kad visi vyrai atliks savo pareig" (ang. Nelson confides that every man will
do his duty). Vienas karininkas pasil od Nelsonas pakeisti Anglija. Admirolas pritar ir
liep leitenantui Pasko (Pasco) kuo greiiau sisti praneim, nes reikjo perduoti dar vien,
Nelsono mgstamiausi: Priartkit prie prieo." Pasko pasil od confides tiki" pakeisti
expects tikisi", nes is odis buvo kod knygoje, o tiki reikjo perduoti paraidiui. Nelsonas
atsak: Gerai, Pasko, sisk tuoj pat."
Pamaius praneim per vis flotil nuaidjo sveikinimo ksniai. Kai jrininkai pamat
komand Priartkit prie prieo", ksniai buvo dar garsesni.

VENTIEJI GLOBJAI
ungtin Karalyst sudaro keturios alys: Anglija, koti
ja, Velsas ir iaurs Airija. 1606 m. pirm kart ikelta
Jungtins Karalysts vliava. Joje v. Andriejaus kryius
reikia kotij, v. Jurgio kryius - Anglij ir v. Patriko
kryius - iaurs Airij. Velsas buvo prijungtas prie Angli
jos 1536 m. kaip kunigaiktyst, o ne kaip atskira karalyst,
todl jam, kaip ir Anglijai, atstovauja v. Jurgio kryius.

1. SV. J UR G I S (BALANDI O 23 D.)

Kad ventasis Jurgis nukov baising slibin, ino visi
mokinukai, taiau vis dar neaiku, ar v. Jurgis i tie
s gyveno ir kaip jis tapo Anglijos globju. Vienoje len
gvabdikoje istorijoje pasakojama, neva v. Jurgis labai
skmingai pardavinjs romn kariuomenei kiaulien
ir todl prekeivi alis Anglija j paskelbusi savo globju.
v. Jurgio vardu kanonizuotas mogus buvo romn
karys. Jam teko tarnauti Anglijoje. inoma ir tai, kad is
paslaptingas mogus buvo nuudytas 303 m. imperatoriui
Dioklecianui persekiojant krikionis. ventj gyvenim apraymus surinks Genujos arki
vyskupas pasakoja, kad v. Jurgis nugalabijo slibin, o paskui atsisak vis kilmingam mogui
priklausani grybi ir skelb Jzaus Kristaus moksl, kol susidr su iauriuoju Dioklecianu. v. Jurgis pasmerk imperatori ir u tai buvo kankinamas, o vliau ir nukirsdintas.
v. Jurg Anglijos globju 1348 m. paskelb Plantagenetai. Iki tol Anglijos globju buvo
laikomas Eduardas Ipainjas. O Eduardas III kr Keliaraiio ordin. Jis su savo snumi
(taip pat Eduardu, dar vadinamu Juoduoju Princu) buvo pirmieji seniausio vis dar gyvuojan
io riteri ordino nariai. Ordino nari skiriamasis enklas, vadinamas Didiuoju Jurgiu, yra
V E N T I E J I G L OB J AI
150

aukso grandin ir ant jos kabantis v. Jurgio, smeigianio slibin, atvaizdas. Kai Keliaraiio
ordino riteriai neneioja i enkl, jie turi segti Maj Jurg - nedidel ventojo atvaizd.
Kasmetiniai Keliaraiio ordino susitikimai vyksta Vindzore, v. Jurgio koplyioje, kuri
Eduardas III pastat tais paiais metais, kaip ir kr ordin. ia kaip venta relikvija laiko
ma mogaus irdis - manoma, paties v. Jurgio. Nuo pat pradi tarp ordino nari buvo ir
kit ali riteri. Eduardas III su snumi buvo ukariav dal Pranczijos emi ir net pam
nelaisv ir Londone kalin pat Pranczijos karali. Eduardas buvo taps Gaskonijos val
dovu ir galjo priimti prancz didik itikimybs adus. Svetimali riteri tradicija truko
kelet ami, ordin buvo priimama kit ali karali ir princ. Reikia pasakyti, kad prasi
djus Pirmajam pasauliniam karui Vokietijos kaizeris atsisak narysts Keliaraiio ordine.
v. Jurgis minimas balandio 23 dien. T dien vir vis anglikon banyi plevsuoja
balta vliava su raudonu kryiumi. is ventasis taip pat yra Portugalijos, Maltos, Graikijos,
Gruzijos, Serbijos ir daugelio ali bei miest globjas (ir vienas i Lietuvos globj*).
2. V. DOVYDAS (KOVO 1 D.)
Paslapi kupinas ir Dovydo Velsieio gyvenimas. Daugiausia ini apie jo gyvenim patei
kiama viename XI a. lotynikame rankratyje. Dovydas paskelbtas Velso globju tik XIX a.
pradioje, todl Jungtins Karalysts vliavoje jo kryiaus nra.
Jis gyveno VI a., manoma, kad buvo Kardiganyro (Vakar Velsas) karaliaus snus. Buvo
dievobaimingas, charizmatikas mogus, pasiymjo puikia ikalba. Buvo kunigas, vienuo
lis, o vliau ir vyskupas. steig banyi ir vienuolyn, keliavo ventsias Jeruzals vietas,
prie savo nor buvo paskirtas arkivyskupu, mat kitus tikiniuosius suavjo jo pamaldumas
ir daromi stebuklai. Sakoma, kad ne kart jam prisilietus i akmen pradjs tekti vanduo,
kad jis prikls i numirusij vien berniuk. Kart minia moni pasiskund jo nemat,
tada em Dovydui po kojomis musi kilti ir jis atsidrs monms vir galv.
Dovydas apsigyveno Velso pietvakariuose ir ten kr griet vienuolij. Pavyzdiui, vie
nuoliai negaljo turti darbini gyvuli, todl turjo arti em patys. Dovydas gr tik vande
n, valg tik duon ir oleles. Sakoma, kad jis buvs auktas, tvirto stoto vyras, ir, matyt, tokia
dieta jam puikiai tikusi. Mir 589 m., sulauks labai garbingo amiaus, galbt net perkops
imt met. Per paskutin pamoksl jis skatino parapijieius daryti maus darbus: kasdien
reikia bti geriems ir padoriems net ir menkiausiuose dalykuose. Dovydas buvo kanonizuo
tas (paskelbtas ventuoju) 1120 metais. Kovo 1-oji, v. Dovydo diena, yra labai populiari
vent Velse ir visoje Didiojoje Britanijoje. T dien puoiamasi velsiei simboliais - gels
vaisiais narcizais arba porais.
3. V. PATRIKAS (KOVO 17 D.)
v. Patrikas gim madaug 385-387 metais. Tiksli jo gimimo vieta neinoma, daniausiai jis
laikomas romn kilms anglu. Jo tvai, Romos pilieiai, gyveno Britanijoje imperijos gyva
vimo pabaigoje.
Visai vaik Patrik pagrob piratai ir kaip verg ive Airij. Vos sulauks dvideimties,
Patrikas paspruko, nusigavo iki pakrants ir susitar su jreiviais, kad padt grti Brita
nij. Ten jis jo mokslus ir tapo kunigu, vliau vyskupu. Patrikas gro Airij kaip vienas
i pirmj krikioni misionieri ir ia pradjo nepaprastai turining ir verl gyvenim.
V E N T I E J I G L OB J AI
151

Pirmj krikionyb jis atvert vad Dichu, kuris vis

pirma norjo nugalabyti svetimal, ilipus jo krant.
Dichu pajuto, kad nepajgia pakelti rankos prie Patrik,
ir prim naujj tikjim.
Kaip Dovydas Velse, taip Patrikas Airijoje kr daug
vyr ir moter vienuolyn. Savo veiklos centru jis pasi
rinko iaur, Armos miest. Patrikas nepaliaudamas pa
mokslavo, mok, stat banyias ir atversdavo krikio
ni tikjim itisas vietoves. O i uduotis - ne i lengvj.
Patrikas rado Airij pagonik ir patvinusi krauju. Jis
grmsi su senoviniais Sauls dievo ir vaisingumo diev, pavyzdiui, Kromkruacho, garbi
nimo ritualais, kuriuos atlikdami vietos gyventojai aukodavosi jiems patys ir aukodavo savo
vaikus. Patrikas nugriov ir prakeik Kromkruacho statul. Taip jis parod savo tikjimo jg
ir asmenin drs. Kiek perdedant sakoma, kad Patrikas ivar i Airijos visas gyvates. Ir i
ties Airijoje nra n vienos gyvats.
Stebukl kupinas buvo visas Patriko gyvenimas. Jo udegto tikjimo kibirktls vieia
Airijoje iki pat i dien. Bene ymiausia Patriko mokymo dalis yra trilapis dobilas. Jis sa
kydavo, kad v. Trejyb - Dievas Tvas, Dievas Snus ir Dievas ventoji Dvasia - gali bti
viena, taip kaip trys lapeliai sudaro vien dobilo lap. Dabar trilapis dobilas yra Airijos nacio
nalinis simbolis. Patyrs daug skurdo, klajoni ir dideli kani, 461 m. kovo 17 d. Patrikas
mir. T dien visur, kur tik yra airi, pagerbiamas jo atminimas.
4. V. A N D R I E J U S ( L APKRI I O 3 0 D.)

Usnies ordinas - tai riteri ordinas, kurio nariai gali bti

tik karalius ar karalien ir dar 16 moni. J 1687 m.
kr Jokbas II. i riteri brolija dar vadinama v. An
driejaus ordinu.

Andriejus yra pats seniausias i vis Jungtins Ka

ralysts globj. Jis buvo pirmasis apatalas, Galiljos
vejys ir v. Petro, pirmojo popieiaus, brolis. Andriejus
buvo tas apatalas, kuris Jzui Kristui atved berniuk
su penkiais duonos kepalliais ir dviem uvimis ranko
se. Sakoma, kad Andriejus skleid krikionyb Maojo
je Azijoje (dabar Turkija) ir Graikijoje, bet apie jo gyvenim inoma maai. U krikionybs
platinim romnai Andriej nukryiavo.
Andriejaus kelias kotijos globjo link prasidjo, kai prajus trims imtams met po mirties buvo
pajudinti jo palaikai. Aistringas krikionybs skleidjas Romos imperatorius Konstantinas panoro,
kad vieno i pirmj Jzaus Kristaus apatal palaikai bt perkelti nauj ryt sostin - Konstan
tinopol, dabartin Stambul. Andriejus tapo ventuoju Bizantijos, Ryt Romos imperijos, globju.
vairiai pasakojama apie tai, kaip jo palaikai nukeliavo iaur. Vieni sako, kad graik vienuolis
susapnavs angel, liepiant nugabenti Andriejaus relikvijas pat pasaulio krat. Jis pams kelis
kaulus ir iplauks. Laivas sudus prie kotijos krant. Gali bti, kad VIII a. kaulus parsive Heksamo vyskupas. Jiems saugoti buvo pastatyta banyia. XII a. jos vietoje ikilo v. Andriejaus kate
dra. Deja, v. Andriejaus palaikai, kadaise atveti
1 5 2 kotij, yra ding. 1969 m. popieius Paulius VI
atidav kotijai kitas ventojo relikvijas. Jos saugomos Edinburge, v. Marijos katedroje.

Konstantinopolyje buv kaulai perkelti Amalf. Dar ir iandien jie tebeguli nuostabioje
v. Andriejaus katedroje, visai netoli jros kranto.
(Lietuvos globjas yra v. Kazimieras (1458-1484) - Lietuvos didiojo kunigaikio Kazi
miero Jogailaiio snus, garsjs gabumais, pamaldumu ir gailestingumu.*)

MNULIS
------ <>--------uo seniausi laik Mnulis masina mones pakelti akis auktyn. Jis minimas senovs
N
mituose, jis viet milijonus romantik vakar, jis buvo pirmasis ms ingsnis ne
pastam visat. ems planetos trauka yra nepaprastai stipri. Be Mnulio, kaip tarpinio
punkto, vargu ar apskritai manomi skrydiai kosmos. Kai jis plaukia mums vir galv,
galima pasvajoti apie Mnulio bazes ir keliones toli nuo gimtosios ems.
Pirm kart mons nusileido Mnulyje 1969 m. liepos 20 dien. i dat reikt inoti
visiems. Gal gale, juk tai vienintelis dangaus knas, kuriame esame apsilank. Erdvlaivis
Apollo 11 pasiek Mnul ir skriejo jo orbit. Nilas Armstrongas (Neil Armstrong) ir Edvinas
Oldrinas (Edwin Aldrin) tpimo moduliu Eagle (ang. Erelis") priartjo prie Mnulio pavir
iaus, o Maiklas Kolinsas (Michael Collins) liko gulos modulyje. Stebtojams emje buvo
praneta, kad Erelis nusileido", ir Armstrongas eng pirmj ingsn Mnul.
monijos istorijoje bta daug simintin vyki - ir tai, kaip Cezaris pereng Rubikon, ir
pirmasis atomins bombos sprogimas, bet tai, kad mogaus koja paliet kit dangaus kn,
turbt yra pats ypatingiausias i j.
Pirmieji Armstrongo odiai buvo tokie: Tai maas mogaus ingsnelis ir didiulis visos
monijos uolis."
Abu vyrai Mnulyje praleido 21 valand ir parsive beveik 21 kilogram Mnulio uolie
n. Mnulis neturi atmosferos, todl ten nra jokios apsaugos nuo meteorit. Jo paviri mi
lijardus met dauo ir lydo smgiai i kosmoso. Dl to Mnulyje susidar gruntas, vadinamas
regolitu - dulks, akmenys ir smulkios skeveldros.
Apollo 11 - pirmasis i ei skming XX a. surengt skrydi Mnul. Jie buvo pavadin
ti taip: Apollo 1 1 ,1 2 ,1 4 ,1 5 ,1 6 ir 17. Paskutinis vyko 1972 m. gruod. Per Apollo 13 ekspedi
cij kilo technini nesklandum, todl teko grti em nepasiekus Mnulio. Ateityje dar bus
skrydi Mnul. 1998 m. nepilotuojamas zondas Lunar Prospector abiejuose Mnulio aiga
liuose rado ledo. Tai vienas i btiniausi dalyk tiems, kurie nors ten sikurti ateityje!
MNULI O FAZS, MATOMOS E M J E
Mnulio fazs yra svarbi ms pasaulio dalis, todl apie jas reikia inoti visiems.
1. Jaunatis. Mnulis yra tarp Sauls ir ems, todl neatspindi jokios viesos. iai fazei b
dingi stiprs potvyniai.
M NUL I S
153

2. Mnulis juda savo ratu ir mes pradedame matyti nuo jo paviriaus atsispindini Sauls
vies. Skriejanio aplink em Mnulio pjautuvas vis platja.
3. Priepilnis. Nukeliauta ketvirtis kelio aplink em, matoma lygiai pus Mnulio.
4. Artja pilnatis. Puikus metas Mnuliui fotografuoti. Pastaius fotoaparat ant trikojo ir
nukreipus objektyv teleskopo okuliar galima gauti netiktinai ryki vaizd.
5. Pilnatis. Taip pat stipri potvyni metas, nes ir Saul, ir Mnulis traukia ems vande
nynus.
6 . Mnulis pradeda dilti - prasideda kelion jaunaties link.
7. Delia. Vl matoma pus Mnulio.
8 . Baigiasi delia.
API E MNUL
1. Atstumas nuo ems. Dl elipss formos orbitos jis kinta, vidutinikai tai sudaro apie 386
tkstanius kilometr.
2. Trauka. Madaug 1/6 ems traukos.
3. Paros trukm. 27,3 ems paros.
4. Apsisukimo aplink em nejudanios vaigds atvilgiu laikas (vaigdinis mnuo) 27,3 ems paros.
5. Vienod fazi kartojimosi laikas (nuo jaunaties iki jaunaties arba sinodinis mnuo) 29,5 paros.

M NUL I S
154

. Mnuliui apskrieti aplink em ir apsisukti aplink savo a prireikia 27,3 paros, todl mes
visada matome t pai jo pus (r. Klausimai apie pasaul. Antroji dalis). Bet Mnulis
neturi tamsiosios puss", t. y. tos, kuri bt neapviesta. Kaip ir em, jis turi naktin ir
dienin pus, viena apvieiama vienu metu, kita kitu. Tamsiosios Mnulio puss nra!
7. Mnulis neturi atmosferos, o tai reikia, kad ten nra ir vjo, todl Nilo Armstrongo pa
liktas pdsakas dabar yra lygiai toks pat kaip ir 1969 metais. inoma, jei Edvinas Oldrinas ar kas nors kitas jo nesutryp.
8 . Dien tem peratra siekia net +134 C - beveik tris kartus daugiau negu Sacharos dyku
moje. Naktimis temperatra nukrinta iki -152 C. Turbt net nereikia sakyti, kad tinkamai
nepasirengs mogus niekaip negalt itverti toki didiuli temperatros svyravim.
9. JAV vliava, kuri smeig Apollo 11 astronautai, yra metalin: beorje erdvje audinys
bt nukars emyn.
10. Mnulyje visada tylu. Garso bangoms sklisti reikia oro ar kokios nors kitokios terps.
11. Turime bti dkingi Galileo Galiljui u daugel grai Mnulio viet vard. 1609 m. jis pa
man, kad Mnulio paviriuje mato vandenynus, ir pavadino juos Mare Tranquillitas (Ramy
bs jra), Mare Nectaris (Nektaro jra), Mare Imbrium (Liet jra), Mare Serenitatis (Gie
dros jra) ir 1. 1 . Deja, tai tik didels sausos dubos, o ne Galiljaus sivaizduoti vandenynai.
6

K E L E T AS SVARBI AUS I O B J E K T
1. Ticho krateris
2. Nektaro j ra (A/are
Nectaris )
3. Derlingumo jra
(Mare Fecunditatis )

4. Krizi j ra {Mare
Crisium )
5. Apollo 11
nusileidimo vieta,
pietvakarinis
Ramybs jros
pakratys
6. Giedros j ra {Mare
Serenitatis )
7. Liet j ra {Mare
Imbrium )
8. alio ju ra {Mare
Frigoris )
9. Debes j ra {Mare
Nubium)

10. Koperniko krateris

M NUL I S
155

MNULI O IR SAULS U T EMI MAI

Kiekvien mnes, esant pilnaiai, em atsiduria tarp Sauls ir Mnulio. Kad vykt Mnu
lio utemimas, is trejetas turi isirikiuoti tiksliai viena linija. Taip nutinka ne itin danai paprastai Mnulis iek tiek nukrypsta on. Geriausiu atveju per metus vyksta du ar trys
visiki Mnulio utemimai. Per savo gyvenim gali tiktis pamatyti apie keturias deimtis
Mnulio utemim.

Jei per utemim stovtum Mnulyje, matytum, kaip em po truput udengia Saul. Per
Mnulio utemim ant jo krinta ems elis, nors kartais nuo ems atmosferos atsispindi
raudoni Sauls spinduliai ir mes matome raudon Mnul. em yra didesn, todl jos elis
visikai udengia Mnul ir utemim galima matyti bet kurioje ms planetos vietoje.

Sauls utemimai gerokai retesni. em yra maesn u Saul, tad visik utemim gali
ma matyti tik siaurame ruoe, kurio plotis nevirija 320 kilometr. Sauls utemimai vyksta
tik per jaunat, kai ant ems krinta Mnulio elis.
Skiriami du Sauls utemim tipai - iedinis ir visikas. iedini utemim pasitaiko bene
dvigubai daniau ir jie ne tokie spdingi. Toks utemimas bna tada, kai Mnulis yra per
toli nuo ems, kad visikai ustot Saul. Dangus neaptemsta, o aplink Mnul plika akimi
matomas rykus iedas.
Visikas Sauls utemimas - vykis, kurio pairti verta keliauti tolybes. Tai vienas i
gamtos stebukl. I pradi Sauls skritulyje pasirodo nedidel juoda dm. Ji vis didja,
kol Saul pasidaro pjautuvo formos, o dienos viesa virsta niria prieblanda. Danguje matyti
juodas skritulys, apgaubtas Sauls vainiko. Oras paprastai atvsta, paukiai sutupia savo
lizdus. Paskui pradeda visti ir pasaulis vl tampa toks, kokiame mes prat gyventi.

M NUL I S
156

AKMENYS OKLIUKAI
reikia nemenko gudimo, bet jei nesieki geresnio rezultato negu penki ei uoliukai
iavandens
paviriumi, tai ir nepervargsi. Barnesas Volisas (Barnes VVallis) pasinaudoda
mas okliuk principu sukr bombas, kuriomis 1943 m. buvo bombarduojamas Rro slnis
Vokietijoje. Jei nori, kad tavo akmenukas virst tikru utvank griovju, prireiks keleto da
lyk.
Vis pirma turi isirinkti akmenuk - kuo ploktesn, bet ne per plon. Jis turi iek tiek
sverti, bet jei bus sunkesnis u obuol, toli nenuokuos. Daugelyje papldimi yra i ko pasi
rinkti, bet ir parke pamats tobul okliuk nepraeik pro al.
Svaidyti akmenukus j r sunkiau, nes ji banguoja. Jei okdini akmenukus eere, pasi
stenk nepataikyti plaukikus, nes jie nemgsta bti apmtyti akmenimis.
Visa esm - kaip suimsi ir kokiu kampu mesi. Apglbk akmens briaun smiliumi, atremk
j didj pirt, o nykiu prispausk i viraus.

Labai svarbu pats metimas - jei mesi per staiai, akmuo tiesiog smigs dugn. Pritpk,
kad akmens kritimo kampas su vandens paviriumi sudaryt madaug 25 laipsnius. Be to,
pasistenk, kad akmuo liestsi prie vandens plokija puse - taip jis lengviau atoks.
Truput guds, gali vystelti akmenuk stipriau.
Jei akmenukas atoko daugiau negu vien kart, gali vadinti j okliuku, nors iki pasaulio
rekordo - trisdeimt atuoni uoliuk - dar laukia ilgas kelias.

AKMENYS OKL I UKAI

157

PROJEKTORIUS
-<o>Reiks:
ilgo kartoninio vamzdio,
balto standaus popieriaus,
balto plonyio popieriaus,
lipnios juostos.
aul - tai rykiai vieianti vaigd, dovanojanti ms planetai gyvyb. Taiau irint
tiesiai j galima stipriai pakenkti akims. Tai kaip tirti utemimus ir planet eli slink
t per Sauls skritul? Namie pasidarytu projektoriumi, vienu i geriausi prietais visokiems
Sauls reikiniams stebti.
Projektorius, kaip sako pats prietaiso pavadinimas, projektuoja Sauls vaizd (apverst),
todl gali stebti utemim tiesiogiai j neirdamas.

Skyl standiame
popieriuje

Plonytis popierius

Pasidaryti projektori labai paprasta. Klijais arba lipnia juosta priklijuok standaus po
pieriaus lapel prie vieno vamzdio galo taip, kaip parodyta paveiksle. Paskui segtuku arba
adata pradurk langelyje ma skylut, kad ji bt viduryje. Kitame vamzdio gale priklijuok
plonyio popieriaus lapel.
is prietaisas veikia paprastai - tereikia nukreipti vamzdio gal su skylute Saul ir jos
vaizdas bus projektuojamas popierin ekran kitame vamzdio gale. Nepamirk, kad irti
galima tik vaizd.
Gali pasidaryti ir vaizd didinant projektori, rodant geriau ir rykiau. Tam prireiks teles
kopo arba irono ir dviej balto standaus popieriaus lapeli.
Vis pirm a ikirpk viename lapelyje toki skyl, kad j tilpt teleskopo ar irono ga-

PROJEKTORIUS
158

las. Taip apsaugosi projekcij nuo nereikalingos viesos. Dabar nukreipk teleskop (iro
n) Saul, o kit popieriaus lapel laikyk u gero pusmetrio nuo okuliaro. Turtum ivysti
Sauls atvaizd. Jo rykum gali reguliuoti judindamas lapel arba keisdamas teleskopo
rykum. Niekada niekada neirk pro teleskopo okuliar iekodamas Sauls ar reguliuo
damas rykum.
Panaiu prietaisu 2004 m. stebjome Veneros slinkt per Sauls skritul. Kitas panaus vykis
numatomas 2012 m. birelio 6 dien. Dalini utemim pasitaiko neretai, taiau ar galsi
juos pamatyti, priklauso nuo to, kurioje ems vietoje esi. tai spdingesni visik Sauls
utemim, vyksiani per kelet ateinani met, sraas. Be dat, paraytos tos vietos, kur
bus matomas geriausias vaizdas, platuma ir ilguma.

Data

Platuma

Ilguma

. 2008-08-01

65,5

72,3 R

. 2009-07-22

24,2

144,1 R

3. 2010-07-11

19,8 P

121,9 V

4. 2012-11-13

39,9 P

161,3 V

5. 2015-03-20

64,4

, V

6 6

148,8 R

7. 2017-08-21

37,0

87,6 V

. 2019-07-02

17,4 P

109,0 V

9. 2020-12-14

40,3 P

67,9 V

. 2016-03-09

10 1

2038 m. bus septyni Sauls ir Mnulio utemimai. Visikas Mnulio utemimas yra ities
keistas ir nuostabus reginys, nes ems atmosferos atspindta viesa nudao j tamsiai ra u
dona spalva. Mnulis atrodo lyg varinis.
Susimeistrauk projektori ir mgaukis vaizdais.

PROJEKTORIUS
159

KAIP KAS SIVAIZDAVO VISAT

--------- <^>--------aip inome i istorijos altini, paaikinti gamtos vykius nesikreipdami antgamtines
jgas pirmieji mgino senovs graikai. Taip prasidjo ilgas astronomijos kelias nuo prie
tar iki mokslinio supratimo. Graik bepradedami atskleisti visatos dsniai neretai kirtosi su
paplitusiais tikjimais. Mokslo ir religijos konfliktas neveiktas ir ms laikais.

s g t .
Talis Miletietis - VI a. pr. Kr. gyvens graik filosofas ir mokslininkas. Egipte studijavo geo
metrij. Grs pasirod ess ypa valgus matematikas, net numat 585 m. pr. Kr. bsiant
utemim. Jo palikimas - poiris, kad gamtos reikini prieastys kyla i paios gamtos.
Tikra tiesa, kad jis man, jog em yra plokia ir plduriuoja vandenyje, taiau, antra ver
tus, suvok, kad ems drebjimus lemia ne tik bloga Poseidono nuotaika.

Aristotelis (384-322 m. pr. Kr.) - bene takingiausias i vis senovs graik filosof, Platono
mokinys, Aleksandro Makedonieio mokytojas. Trimis skirtingais eksperimentais rod, kad
em apvali. Pirmasis mgino suklasifikuoti augalus ir gyvnus. Man, kad visatos centras
yra em, o visos planetos ir vaigds pritvirtintos prie dangaus skliauto. Buvo sitikins,
kad ems drebjimus sukelia po eme kalinti vjai.

Aristarchas Samietis gyveno imtmeiu vliau negu Aristotelis. Jis aikino, kad visa ko cen
tras yra ne em, bet Saul. io filosofo teorija buvo kur kas mokslikesn, taiau jo heliocen
trins idjos istorijoje minimos tik trumpai. Vis dlto j veikale Apie dangaus sfer sukimsi
minjo kitas mokslo viesulys - Kopernikas. Jis ra: Filolajas man, kad em juda, o kai
kas net sako, kad ios nuomons buvo dar Aristarchas Samietis."

Klaudijas Ptolemajas - dar vienas gabus senovs graik astronomas - 150 m. senovs moks
l enciklopedijoje (Almagest) plaiai apra planet judjim, pateik sudting matematin
apskritim apskritimuose model, paremiant teigin, kad visatos centras yra em, o j supa
nekintamos sferos. Ptolemajo sistema astronomijos pasaulyje vyravo itisus 1 500 met.

KAI P KAS S I VAI Z DAVO VI S A T

160

Koperniko Sauls sistema

__________________________________________________
KAI P KAS S I VAI Z DAVO VI S AT
161

Mikalojus Kopernikas (1473-1543) - lenk astronomas. Prie pat mirt paskelb savo e
devr De revolutionibus orbium coelestium (lot. Apie dangaus sfer sukimsi"). is veikalas
pakeit monijos poir kosmos. Kopernikas teig, kad visatos centras yra Saul. iam
poiriui smarkiai prieinosi Katalik banyia. Tais laikais ji pritar geocentriniam Ptolemajo visatos modeliui.

Tichas Brah (Tycho Brahe, 1546-1601) - dan astronomas, 1572 m. Kasiopjos vaigdy
ne pamats nauj skaisi vaigd. Tai buvo supernova - mirtanios vaigds sprogimas.
1604 m. danguje suibo dar viena supernova. ie vykiai smarkiai iklibino i Ptolemajo laik
atjus poir, kad vaigdi sfera nekintama. Renesansas pasiek ir dangaus skliaut.

Johanas Kepleris (Johannes Kepler, 1571-1630) - Ticho Brahs padjjas. Remdamasis

savo ir mokytojo stebjimais, nustat tris planet judjimo dsnius. Pagal juos Kepleris kur
kas tiksliau negu Ptolemajas galjo prognozuoti planet padt.

Galileo Galiljus (Galileo Galilei, 1564-1642) - ital mokslininkas, teleskopo iradjas.

savo 1609 m. irast prietais Galiljus nukreip nakties dang. Atrado keturis didiuls
planetos Jupiterio palydovus, besisukanius taisyklingomis orbitomis - tarsi mayt Koper
niko sistem. Galiljus paskelb savo atradimus ir 1616 m. Banyios buvo paragintas keisti
pairas. 1632 m. paskelbtame kitame veikale Dialogas apie dvi svarbiausias pasaulio siste
mas Galiljus ijuok Ptolemajo sistem. Vliau jis buvo priverstas isiadti savo sitikinim,
kad Saul yra visatos centras. Iki mirties Galiljus gyveno priirimas inkvizicijos.
Po daugelio met Katalik banyia Galilj iteisino. 1989 m. Jupiterio ir jo palydov
tirti buvo paleistas erdvlaivis Galileo. Jupiterio palydovai iki i dien vadinami Galiljaus
mnuliais.
iuos vardus reikia inoti visiems.

KAI P KAS S I VAI Z DAVO VI S AT

162

UN DRESAVIMAS
--------- <^>--------patenkintas, ir duoti jam ko nors skanaus.
uo turt sustingti lyg sfinksas.

resuojamo uns ir eimininko tarpu

D
savio ryiai tvirtja. unims patinka
tikti eimininkams, o gerai dresuotas uo

4. Apmirk!
Paprastai sakoma po Gulk! Komanda A p
mirk! reikia, kad uo nejuddamas guli
ant ono. Gali prireikti velniai prilaikyti
jam galv, kad uo suprast, ko tu nori. u
nims tai patinka ir jie paklusniai guli, tik
vizgina uodeg lyg pal. velniai paliesk
jam uodeg ir labai tyliai pasakyk: Jei jau
apmirei, tai nevizgink. Palaikyk kelias se
kundes, paskui leisk uniui atsistoti. Nepa
mirk paglostyti ir duoti ko nors skanaus.

yra laimingas uo! Vienintelis sunkumas priversti un suprasti, ko i jo nori. Ko

manduoti reikia tvirtu balsu, negarsiai.
Nesitikk, kad isyk bsi suprastas. Bk
pasirengs mokyti ir mokyti tos paios ko
mandos, kartoti j kas kelet dien. Dau
gelis un dl savo eiminink i ties nori
paokinti per lank.
1. Lok!
i komanda priskiriama prie stebimo elgesio
komand. Kai uo k nors padaro, itaria
ma komanda ir uo kaip nors pamalonina
mas. Jis greit supras, kad odin komanda
ir pamaloninimas yra susij. Sakyk Lok!,
kai uo suloja, ir netrukus jis, igirds tavo
komand, ims loti. Klausimas Nori miego?,
kai uo iovauja, veikia visikai taip pat.

5. Leten!
i komand turi parodyti pats. Tiesiog p a
kelk vien leten, velniai j papurtyk, o
paskui duok skan ksnel. Tada pakartok
t pat su kita letena: taip imokysi koman
dos Kit! Neilgai trukus augintinis, igirds
komand, pats pakels leten. Turjom te r
jer, kuris moksi vis aminyb, bet ga
liausiai imoko.

2. Tupk!
Tai visiems inoma komanda. Juk labai
svarbu, kad prijs kelkrat uo stabtelt,
o ne ikart bgt per keli. tvirtinti gd
padeda komanda Tupk! Svarbiausia - k ar
toti. Net gudriausius unis, pavyzdiui, kolius, gali tekti mokyti bent por met. Nie
kada nesitikk, kad pasiseks visko imokyti
per dien. Sakydamas Tupk! tvirtai spustelk uniui pasturgal, paskui j palepink
skanstu. Nebtinai reikia ko nors daug,
gal uteks ir papleknoti per sprand, bet
i patirties sitikinsi, kad net ir maytis pa
gyrimas skatina mokytis.

6. Pirmyn!
Taip sakoma norint, kad uo bgt, da
niausiai - greitai perbgt keli. I pradi
laikyk un u antkaklio ir, kalbindamas
linksmu pakiliu balsu, neleisk jam pajudti.
Kai aplink bus visai tuia, garsiai riktelk
Pirmyn! ir paleisk. Tikriausiai kok tuzin
kart uo neperbgs kelio taip, kaip tu nori,
todl pasistenk treniruotms isirinkti toki
viet, kur nra automobili.
7. Greta!
Btina komanda, kai vedioji un su pa
vadiu. Jei uo tave nuolat tampo, tai ne
tik vargina, bet ir erzina. prot gali i
gyvendinti retkariais staigiai truktelda
mas pavad ir tuo pat metu tvirtu balsu
negarsiai tardam as Greta! Mai uniukai

3. Gulk!
Visada sakoma po Tupk! Grietai parodyk
em uniui prie snuk. Kaip ir lojimo ko
mandos, gali mginti mokyti, kai uo pats
atsigula ant pilvo. Gali savo augintin pa
guldyti ir pats, o paskui parodyti, kad esi

UN DRE S AVI MAS

163

yra labai smalss ir guvs, todl ios ko

mandos mokosi sunkiai. Stenkis nesualoti
savo augintinio ir nesikrimsk, jei kam nors
atrodysi kvailokai. Visiems, kurie yra augi
n uniuk, tekdavo pakliti toki padt:
eini keliu ir kioji Greta! Greta!, atrody
t, visai beprasmikai. Akivaizdu, kad uo
nesupranta, ko tu nori vis kartodamas t
pat od. Jo galvoje turi atsirasti ryys tarp
io odio ir staigaus pavadlio timptelji
mo. Atsivelgiant uniuko ami, tam gali
prireikti ir vis met. Bk kantrus. Imoksi
suvaldyti t, o vliau, kai tursi vaik, tai
pravers. Rimtai. Kaip sakoma, lenk med,
kol jaunas.

visada paduok tvirta ranka, itiess deln.

Jei uo puola prie dalo, tvirtai, negarsiai
pasakyk Ramiai! Igirds grsming ton,
uo sudvejos.
10. Tarnauk!
Sunku pasakyti, ar tai komanda, ar ne. Ma
iems uniukams tai ieina beveik savaime.
Jei kok sausainio gabaliuk laikysi terjerui
iek tiek vir nosies, jis greiiausiai ne oks
auktyn, bet atsistos ant upakalini koj. O
tai imokyti tarnauti kol beveik nemano
ma: vos tik atsistojs ant upakalini koj,
ios veisls uo vl krinta ant vis keturi.
Jei vis dlto pasiryi j imokyti, nepamirk
t pai taisykli - pamaloninimo, kantry
bs ir sveiko proto. Liepk uniui tupti ir
laikyk skanst iek tiek aukiau, negu jis
gali pasiekti. Jei jau esi imoks un ko
mandos Ramiai!, gali j pakartoti, kad pir
tai likt sveiki. Pirmus kartus duok k nors
skanaus vien u tai, kad uo itiesia kakl,
paskui kilstelk skanst kiek aukiau, kad
uo bt priverstas pakelti priekines kojas
nuo ems. Kartok ne vien mnes.

8. Stovk!
ios komandos taip pat svarbu imokyti
anksti. Daugelis un eiminink yra paty
r nemaloni akimirk, kai uo i tolo bga
j link, o i u kampo inyra automobilis.
Nelaims galima ivengti, jei uo imoks
sustoti, igirds Stovk! Treniruotms pri
reiks pilnos kiens skanst ir daugybs
popiei. Vis pirma liepk uniui tpti, o
paskui sodriu eimininko balsu sakyk Sto
vk! ir tuo pat metu rodyk itiest deln.
enk ingsn atgal. Jei uo seks paskui,
grk pradin tak ir kartok i naujo. I
pradi un paglostyk ir duok jam skan
ksnel, kai imokysi j stovti u koki tri
j ingsni. Vliau, kai trys ingsniai bus
ne bda, mgink atsitraukti toliau - eis,
dvylika ar daugiau ingsni. Reikt per
gana trum p laik gerokai padidinti atstu
m. Aiku, nepamirk, kad unys nemgsta
ileisti eiminink i aki. Jei pasislpsi u
kampo, uo tikriausiai puls iekoti.

11. Fu!
Tai labai svarbi komanda. Visi unys, o ypa
jauni, labai mgsta aisti, kai eimininkas
nori jiems i nasr iplti kok nors vertin
g daikt, na, kad ir nauj bat. Geriausia
paimti un u antkaklio, kad per daug nesispyriot, ir garsiai, piktu balsu ktelti
Fu! Kaip ir visada, svarbiausia - kartoti.
12. Op!
Kiekvienoje eimoje vartojamos skirtingos
komandos. i galbt nra labai populiari.
Ms eimoje visi unys, igird od, p ra
deda okinti. Galbt jums prireiks, kad uo
mokt perokti neaukt tvorel ar uok
t ant stalo, kai reikia susiukuoti. Pradk
nuo iek tiek auktesni vieteli. Linksmai
sakydamas Op!, un smarkiau papleknok.
Jei nepavyks, jokiu bdu netempk auktyn
u antkaklio. uo gali isigsti, o tada tikrai
nebus nieko gero. Jei pakeli, ukelk savo

9. Ramiai!
Tariant i komand paprastai pabria
mas antrasis skiemuo. Reikia imokyti un
nepulti prie dalo, nors tai ir prietarauja
jo instinktui stverti visk kuo greiiau, kad
tik kitam uniui neklit. Niekada negali
ma erzinti uns dalu - jis pras iupti ir
kas nors gali skaudiai nukentti. dal

UN DRE S AV I MAS
164

ukalbina nepastami mons, nesvarbu,

kokios veisls tas uo. Visi unys yra agre
syvs ir link saugoti savo teritorij nuo ne
pastam moni, o ypa nuo vyr. uns
nereikia mokyti agresyvumo.
Kitas dalykas, kai tau paiam tenka su
sidurti su piktu unimi. Vis pirma nepa
mirk, kad visada pavojinga tiesti rank
link svetimo uns. Jei vis dlto prisireikia
paglostyti svetim un, leisk i pradi ap
uostyti rank, artk ltai, kiek pasilenks,
kad tik jo neigsdintum. Jei pradeda iepti
dantis, atsitrauk. Vieninteliai pasaulyje gy
vnai, kurie dantis rodo ypsodamiesi, yra
mons. Visi kiti rodydami dantis nori pa
sakyti: Dink i ia, arba pulsiu!" T pat
galima pasakyti ir apie urzgim. ia nieko
linksmo. Ir jokiu bdu nesugalvok paurgzti pats. Jei taip daryt kitas uo, pikiurna
dar labiau nirt. Daugelis un yra m an
dags ir i pradi tik spja. Paklausyk to
kio spjimo ir pasitrauk.
Jei uo vis dlto puola, stovk ramiai ir
saugok veid. Nerk. Neirk uniui tiesiai
akis - toks vilgsnis un siutina. unys be
veik niekada nesistengia smarkiai sualoti.
Jie tiesiog nori ivaryti tave i savo terito
rijos. Nebk. Eik alin ltai. Dideli unys,
tokie kaip vokiei aviganiai, gali smarkiai
stuktelti krtin ar nugar. Taip jie sten
giasi parversti prieinink ant ems. Tai
nra patogi padtis gintis.
Jei pargriuvai, susisuk kamuoliuk ir
saugok galv ir kakl. Daniausiai uo dau
giau los, negu i tikrj puls kandiotis. Gu
lk kuo ramiau, nerk ir nekviesk pagalbos.
Triukmas un gali tik dar labiau siutinti.

augintin ant auktesns vietos ir pradk j

visaip girti ir glostyti. Kilnok ir glostyk, kol
uo pripras prie aukio.
Tai ities smagus reginys. Juk unys,
kaip ir kats, moka okinti, tik retai kada
tai daro pagal komand.
13. ...
Policijos unys imokomi nusilapinti ir i
situtinti pagal komand. Tam irgi yra o
dini komand (gali pats susigalvoti, koki
tik nori). Itark komand tada, kai uo atlie
ka gamtinius reikalus. Paskui, kaip visada,
paglostyk ir duok skan ksnel. Bet, ties
sakant, i komanda reikalinga tik tada, jei
uo beveik vis dien praleidia oro uoste,
kur nebt labai gerai aplapinti lagamin.
Kambarini uniuk neverta dl to varginti.
14. okinjim as p e r ik elta s rankas
Ne visi unys tai sugeba - ms terjeras
kategorikai atsisak. Labai praveria ko
manda Op!, mat uo ino, kad reikia paok
ti. Vis pirma atsigulk ant ems ir ikelk
iskstas rankas. Paragink un jas perokti
ir duok k nors skanaus. Geriausia io triu
ko mokyti dviese. Po keleto skming uo
li kilstelk rankas iek tiek aukiau, kad
uniui reikt oktelti auktyn. Tuo metu
jis turbt jau bus per daug sismagins, to
dl pratsk pamokas kit dien. Pamau
kelk rankas vis aukiau ir aukiau. Ga
liausiai atsistok ir ikelk rankas kuo auk
iau ir plaiau. Toki klit gali veikti kolio
dydio unys, o kiti turbt atsitrenks tau
krtin ar rankas. Laikui bgant uolis vis
tobuls ir netrukus parke galsi stebinti ki
tus un eimininkus.

Gerai dresuotas uo nebus agresyvus su ki

tais unimis ir su monmis. Galiausiai jis
klusniai parbgs atgal, vos tik paauktas.
Jis saugos tavo namus, neleis tau apkerp
ti - praysis pavediojamas, ais, kai tik tu
bent truput norsi, ir dievins tave ryt, va
kar, iem, vasar.

15. Puolimo kom andos

Jokia paslaptis, kad galima imokyti un
pulti pagal komand. Taiau inok: jei
liepsi uniui pulti, kai visai nebtina, tavo
augintin greiiausiai umigdys. Vaikus,
vaikiojanius su unimis, gerokai reiau

UN DRE S AV I MAS
165

VYNIOJAMASIS POPIERIUS IR VIRVEL

-------- <o>-----------

akuoti siuntinius nra labai pavojinga, bet tai

mokti smagu. Yra du pagrindiniai bdai: pa
P
prastesnis, kuriam nereikia lipnios juostos, ir puo
nesnis, kur lipnios juostos prireiks galams uklijuoti.
Ms manymu, abu naudingi. Smagu suteikti drau
gui malonum plyti dovanos pakuot. Aiku, gali
ma siuntin tiesiog apklijuoti lipnia juosta, bet be jos
bus elegantikiau.
Reiks vyniojamojo popieriaus ir virvels. J gali
ma nusipirkti beveik visuose patuose ir kanceliari
ni preki parduotuvse.
Padk daikt, kur nori supakuoti, ant popieriaus
ir atsikirpk didok gabal - madaug pusantro karto
ilgesn ir tris kartus platesn. Popieriaus negailk jei bus per daug, nukirpti visada suspsi, bet jei per
maai - nebepridsi.
Jei klijuotum lipnia juosta, popieriaus reikt m a
iau, ulenktum vien krat ant kito ir suklijuotum.
O mes ulankstysime krat juostomis iki pat apa
ios. Ieis tarsi popierinis stuburas - ir grau, ir sti
pru. Tik lankstyk atidiai, nes jei padarysi bet kaip,
gali atrodyti nedailiai.
Lankstydamas galus neskubk. Kiekvienos puss
vidurin juost lenk vid, kad gautum tarsi popieri
n anties snap. Tai ne klasikinis bdas ulenkti tri
kamp ant jo paties. Msikis geresnis.
Tvarkingai ulenk virutin anties snapo dal ant
apatins. Nereikia nieko klijuoti. Visk tvirtai laikys
anksiau ilankstytas popierinis stuburas.

V Y N I O J A MA S I S P O P I E R I U S IR VI R VE L E
166

Dabar virvel. Atsikirpk nem a gabal, m a

daug 90-120 centimetr. Jei bus per daug - pas
kui patrumpinsi. Pradk nuo tos puss, kurioje bus
paskutinis mazgas. Apsuk siuntin virvele taip, kaip
parodyta paveiksle, sukryiuok galus staiu kam
pu ir vyniok kita kryptimi. Toje vietoje, kur prad
jai vynioti, virveles dar kart sukryiuok. Sumegzti
mazg lengviau, kai kas nors laiko virveles prispau
ds pirtu.
Yra tokia gudryb - prie ridamas kaspin, dar
sumegzk mazgeliu abi virveles. prask taip daryti vi
sada - bus tviriau.
Popierinis stuburas yra apaioje. Daiktas tvarkin
gai supakuotas. Puiku!
Vienintelis io pakavimo bdo trkumas - virvels
susikerta kaip tik ten, kur reikia rayti adres. ios
bdos galima ivengti kiek kitaip riant virveles, ta
iau tada prireiks lipnios juostos.
Pradk riti virvel ne ties viduriu, bet one. Ge
riau atsikirpk dar ilgesn, bent 150 cm ilgio virvel,
nes apima baisus tis, kai ji pasibaigia ne laiku.
Apsuk virvel aplink siuntin, bet kryiuok j ties
trimis ketviriais, o ne ties viduriu. Apsuk virvel
kita kryptimi ir vl sukryiuok. Taip daryk, kol apeisi
siuntin ratu. Kaip matai paveiksle, virvel, riama
iuo bdu, neprilaiko popieriaus gal, taiau lieka
vietos adresui, be to, viskas tvirtai laikosi.

V Y N I O J A MA S I S P O P I E R I U S IR V I RVE L
167

VAIGDLAPIAI - K MATAI,
VELGDAMAS A UK TYN
---------<>--------Jei esi iaurs pusrutulyje, pasisuk pietus ir knyg laikyk taip, kad dabar esanio mnesio
vardas bt apaioje. vaigdlapis bus tikslus madaug 1 1 valand vakaro.

V A N D E N IS
UVYS \

B A N G IN IS

PEGASAS
D E L F IN A S
A V IN A S
A N D R O M ED A
Altayras
E R E L IS

G ULB

K A S IO P J A

C E F J A f/\^

^ P E R S J A S

LYRA

lT A U R A S

__

G Y V A T N E IS

Rygelis^#

iaurin \ I R A F A

, .A ia ie ji

| G R U L O
R A TA I

Betelgeiz O R I O N A S
V IE N A R A G I!

1^ \
G YVATS
G ALVA

j iA U

I A

G A N

Is

\ '

D ID IE J I
G R U L O
S R A T A

/
s
#/

Arktras
,
*

. M a a s is
L I T A J /
K

* L I T A S
H ID R A

M ERG EL

V A I G D L A P I A I - K MAT AI , VEL GDAMAS AUK T YN

168

Jei esi Piet pusrutulyje, pasisuk iaur, pasiimk knyg taip, kad mnesio vardas ir vl but
apaioje. Giedr vakar, apie 11 valand, danguje matysi iuos vaigdynus.

UVYS

B A N G IN IS

S K U L P T O R IU S \

Altayras

F E N IK S A S /
G ERV.
AULYS f
E R ID A N A S

A. i
A chernaras
AUKSO

IN D N A S /
G YVATS
U O DEG A

;< p o v a s

Betelgeiz
K IL IS

*.*' l" * ROJAUS*^*A

P A U K T IS
C J
\
f
PU T
*
T R IK A M P IS U
K R Y IU S
'

\
M A A S IS
\ U O

B URS

G Y V A T N E IS

'

'Prokionas

-- ?

SVARSTYKLES

^VARNAS
H ID R A
M ERG EL

TA U R

V A I G D L A P I A I - K MAT AI , VE L GDAMAS AUK T YN

169

PERISKOPAS
--------- <^>--------Ik

Reiks:
pjklo, plaktuko, klij, ma vinui,
dviej veidrodli (5x5 cm),
trij arba penki sluoksni faneros. Atsipjauk dvi
45x5 cm lenteles, dvi 40x5 cm ir dar dvi 5x5 cm
(galams),
x stiprios lipnios juostos.

\
ai paprastas ir greitai padaromas periskopas. Surinkome j
madaug per valand. Tiesa, daugiau laiko prireik detalms
T
pasidaryti. Jei nesi tikras, kad moki dirbti su pjklu, plaktuku ar
klijais, paprayk suaugusij pagalbos.
Vis pirma susirask du nedidelius kvadratinius veidrodlius. J
bna parduotuvse ar stiklo dirbtuvse. Periskopo vamzdiui tiko
dirbtuvse rastas faneros gabalas. Jis buvo penki sluoksni - ge
rokai tvirtesnis, negu reikia. Labiau tinka trij sluoksni fanera j lengviau pjaustyti.
Periskopas rodo vieno veidrodio atspind kitame veidrodyje.
Kas i to? Ogi galimyb pamatyti tai, k ustoja klitis. Tai labai
naudinga, jei nori pasidairyti, k veikia kaimynas u tvoros, ar ap
irti prieo pozicijas ir netapti snaiperio taikiniu. Periskopai da
niausiai naudojami povandeniniuose laivuose.
Faner sukalme smulkiomis vinutmis, viruje ir apaioje pa
likome vietos veidrodliams. Ms krinys labai paprastas ir gana
nedailus, o pats, be abejo, gali pasidaryti gra, lifuot periskop,
gali net sulituoti ir nudayti, jei nori, kad is daiktas tikt ne tik tau,
bet ir tavo vaikams. sivaizduoji, kaip spdingai atrodyt raudon
medio periskopas alvariu kaustytomis briaunomis?
Vienintelis sunkumas - tvirtinti veidrodlius. Geriausia, be jo
kios abejons, vidinje pusje priklijuoti nedideles medines juos
teles, tarsi bgius. Veidrodlis lengvai slysta tarp i juosteli ir
tvirtai atsiremia jas. Priklijavome veidrodlius stipria lipnia juosta
ir to, pasirodo, visikai pakanka.
Nusprendme naudotis tik lipnia juosta, todl atrod visai lo
gika sutrumpinti vien 40 cm ilgio lentel iki 35 cm, kad viruti
nis veidrodlis atsirem t jos vir. Akivaizdu, kad djus medi
nius laikiklius to visikai nereikt. Nepatrumpinta lenta atrodo
graiau.
Visk darant pagal taisykles veidrodlius reikt pakreipti ly
giai 45 kampu. Tai nelengva. Geriau tiesiog pasukioti virutin veiPERISKOPAS
170

drodl, kol jam e pamatysi kit periskopo ds gal. tvirtins vir

utin veidrodl imkis apatinio. J taip pat pasukiok ranka ir, rads
tinkam padt, pasiymk - taip bus lengviau klijuoti.
Periskop galima pasidaryti labai ilg. Ms veidrodliams la
biausiai tiko 45 cm ilgio d, bet jei tavikiai didesni, gali paeks
perimentuoti ir su ilgesniu korpusu.

TRIUKAI SU MONETOMIS

riukai su monetomis - lengvai imokstamas ir labai spdingas dalykas. Parodysime kele

t paprasiausio rank miklumo reikalaujani pradanginim. Tiks bet kokios monetos,
T
tiesa, didesns geriau. Patariame neprasidti su mautmis.
Dauguma triuk trunka neilgai, todl prie pradedant ne pro al truput pamalti lieuviu.
Kokiu greiiu atliksi triuk, nesvarbu. Skm lemia judesi sklandumas, o tam reikia treni
ruoi. Jei gerai nukreipsi irov dmes ir spdingai pasirodysi pabaigoje, visi manys, kad
esi patyrs magas. Tik nepamirk: rankos turi judti mikliai ir utikrintai.
Vienas i seniausi triuk su moneta vadinamas pranczikuoju pradanginim. Tai p a
prastas, bet spdingas pradanginimas. Kiekvienam magui svarbu vis i naujo stebinti i
rovus, todl mes pasilysime kelet io triuko variant, pavyzdiui, itraukti monet irovui
i u ausies. O iek tiek pasitreniravs galsi duoti darbo vaizduotei ir sugalvoti nauj, dar
domesni pranczikojo pradanginimo variant.
P R A N C Z I K A S I S PRADANGI NI MAS
Jei esi deiniarankis, paimk monet kair rank ir laikyk j u briaunos smiliumi, didiuoju
pirtu ir nykiu. Delnas turi bti atverstas, o pirtai sulenkti vid.
T R I U KA I SU MO N E T O MI S
171

Deine ranka, nukreips deln emyn, paimk monet taip, kad

nyktys bt po ja, o kitais pirtais prispaustum monet i viraus.
Sugniauk sauj ir imk monet.
i akimirk paleisk monet, kad ji krist kairs rankos deln.
Dein ranka juda pirmyn, neva sugniauusi monet. Kair rank,
kurioje i tikrj yra moneta, gali nuleisti prie ono.
Tai elegantikas triukas, jis turi bti atliktas sklandiai, natra
liai. Treniruodamasis kartais i tikrj paimk monet, o kartais pa
daryk pranczikj pradanginim - taip imoksi tiksliai pakartoti
judesius, kuriais paimama moneta.

Atlik triuk prie veidrod ir pats sitikinsi, ar atrodai natraliai. Nesistenk kairje ranko
je slpti monetos, tiesiog nuleisk j ir viskas. Gali kairs ra nkos pirtu parodyti deiniosios
deln. Taip nukreipsi irov dmes. Nenuleisk aki nuo deins rankos, o kairij tiesiog
pamirk.
Visi irovai manys, kad moneta yra deinje rankoje, o tu itiesk j priek, susikaupk ir
pirtas po pirto atgniauk kumt. Moneta dingo! Dabar sugniaus kair rank prieik prie
kurio nors irovo ir itrauk monet jam i u ausies. irovai neturi aki pakauyje, todl
atlikti tok triuk bus visai nesunku.
P A P R A S T A S P R ADANGI NI MAS
Labai paprastas, bet apgaulingas triukas. Itiesk abi rankas ir atversk delnus. Pasidk mo
net ant deins rankos didiojo ir bevardio pirt galiuk. Prilaikyk j deins rankos
nykiu.
Dabar apversk rank ir leisk monetai slysti kairj deln. Kairs rankos pirtus sugniauk
vir deins ra nkos pirt, itrauk dein rank, bet nepaleisk monetos. Nuleisk dein rank
ir visiems parodyk tui kairj deln.

T R I U KA I SU MONE T OMI S
172

DIDYSIS PRADANGINIMAS
Itiesk abi rankas delnais vir. Deiniojo delno viduryje pasidk monet. Dein ranka i
apaios artja prie kairs taip, kad kairs rankos pirt galai liestsi prie deiniojo delno.
Turt bti taip: dein ranka slenka vir kairiosios, moneta krinta kairj deln, kairs
rankos pirtai sugniauiami, o dein nuleidiama. Moneta sugniauta kairje rankoje.
Mokydamasis vikrumo pasidk monet ant deiniojo delno, paiame viduryje, ir velniai
sugniauk pirtus, delnu jausdam as monet. Tuo metu, kai dein ranka slenka vir kairiojo
delno, irovai monetos nemato, todl gali j vl mesti deinj deln. Tam reikia gdi.
Tik tiksliai inodamas, kurioje delno vietoje turi bti moneta, atrodysi pasitikintis savimi. ia
proga ir vl tiks visokios dmes nukreipianios nekos.
Kaip ir visada, prie rodant triuk vieai, dert pasitikrinti prie veidrod.

tai tiek apie tris paprastus bdus, kaip pradanginti monet, bet, kaip jau sakm, svar
biausia yra pakartotiniai pasirodymai, per kuriuos reikia vis i naujo nustebinti irovus.
Yra toks visai neblogas triuko patobulinimas, vadinamas atsikosjimu. Be abejo, btina malti
lieuviu ir tikinamai mosikuoti.
Prie pasirodym pasakyk irovams, kad tavo virugalvyje yra skyl. Pasilenk ir leisk
jiems pasiirti. Paklausk, ar kas nors mato skyl. Jie turt sakyti, kad nemato. Tai igir
ds apsimesk nustebs ir sutriks. Patvirtink, kad gali tai rodyti. Atlik vien i pradanginimo
triuk, kad ir pranczikj, bet nerodyk tuios rankos. Vietoj to pliauktelk jos delnu sau
per virugalv, kair rank prisidk prie burnos ir atsikosk. Imesk monet ir pagauk j de
ine ranka. I ties viskas i alies ir atrodo taip, kaip sumanyta - moneta krinta per skyl
galvoje! Nepamirk, kad svarbiausia sklandus ir utikrinti judesiai, o jei irovai prays pa
kartoti, nesutik. Triukai taip paprastai nedaromi.

T R I U K A I SU MONE T OMI S
173

VIESA
--------- <>--------as yra viesa? Jei mogus neturt regos pojio, odis viesa bt bereikmis. Kai vie
sa patenka akis, mes regime aplinkinius daiktus. Rega yra psichinis jutimas, o viesa fizin to jutimo prieastis. viesos sukeliami psichikos reikiniai dar nra iki galo atskleisti, o
fizin viesos pus jau gerai itirta.
Ms matomi daiktai gali arba patys skleisti vies, pavyzdiui, kaitinamoji lemput, arba
atspindti kit viesos altini, pavyzdiui, sauls, spindulius. Daugum daikt mes matome
kaip tik dl ios atspindtos, vaizdiai tariant, pasiskolintos viesos.
Kiekvieno viesos altinio pagrindas - atom judjimas. Kaitinamoji lemput vieia, nes
elektra tiek kaitina volframo silel, kad jis pradeda skleisti energij baltos viesos pavi
dalu. Tuioje erdvje viesa sklinda madaug 300 tkstani kilometr per sekund grei
iu. Ji sklinda bangomis arba nuolat banguojaniu srautu kaip ribuliai kdros paviriuje.
viesos bangos ilgis, t. y. atstumas nuo vienos bangos keteros iki kitos, labai maas: nuo
0,00006350 cm iki 0,00003175 cm (tai priklauso nuo viesos spalvos).
viesa, krintanti ant nevieianio kno, pavyzdiui, stalo, suadina jo atomus. Vieni ato
mai sugeria vis krintani vies, kiti dal sugeria, o dal atspindi. Galiausiai toji viesa nu
keliauja iki ms akies ir tinklainje sukuria matomo daikto atvaizd. Todl mes matome ir
skiriame sudedamsias vairi objekt dalis.
Skirtingo ilgio viesos bangos, patekusios ms akis, sukuria skirtingos spalvos pojius.

Leidiant viesos sraut per prizm galima iskirti skirtingo ilgio viesos bang spindulius.
Susidaro vadinamasis viesos spektras. Viename jo gale yra raudoni spinduliai, kitame violetiniai, tarp j yra oranin, geltona, alia, ydra ir mlyna. Taigi dar kart visos spektro
spalvos: raudona, oranin, geltona, alia, ydra, mlyna ir violetin, o kad geriau simintum:
Raudonai, O Gal aliai ydi Mari Vandenai.
Maiant spalvas manoma igauti vairiausi spalv, net ir toki, kuri nra spektre,
pavyzdiui, rud. vairiausi spalv galime gauti viesdami balt ekran keliais skirting
spalv ibintuvliais (lemput udengiama spalvotu stiklu). Plika akimi nemanoma nusta
tyti, i ko susideda kurios nors spalvos viesa. Pavyzdiui, geltona spalva yra viena i pa
grindini spalv, taiau j galima gauti tam tikru santykiu sumaiius raudon ir ali. Balta
spalva gaunam a sumaiius visas pagrindines spalvas. Klasikinis rodymas - eksperimentas
su vilkeliu. Paimk popieriaus skrituliuk, nuspalvink j visomis vaivorykts spalvomis, pie
tuku per vidur pradurk skylut ir pasuk. Jei skrituliukas suksis greitai, spalvos susilies
vien balt dm.
VI ESA
174

irdami lietaus la sakome, kad jis yra skaidrus, ir manome, kad viesa eina kiaurai
per j. I ties dalis viesos atsispindi nuo vidins sienels. viesos spinduliai ulinksta, kitaip
sakant, lta, patekdami la ir ieidami i jo.
Lietaus laas panaus stiklin arba ledin prizm. Vandens laas iskaido sauls vies
spektr, nes skirtingos spalvos viesos spinduliai lta skirtingais kampais. Taip susidaro
vaivorykt.
Gali pastebti, kad tavo elis visada nukryps pat vaivorykts vidur. Galbt dar esi
girdjs ir apie aukso puod, padt vaivorykts gale? Deja, vaivorykt neturi nei pradios,
nei pabaigos. Kai tu judi, ji taip pat keiia savo padt. Dl to atsitinka vienas labai domus
dalykas - jokie du mons nra mat visikai tokios paios vaivorykts. Daniausiai vaivo
rykt pasirodo tada, kai saul yra gana emai, - anksti ryt ar po piet. Kuo saul emiau,
tuo vaivorykts lankas auktesnis.
Spalvos yra psichikos reikinys, o viesa - fizikos, bet nepamirk, kad j vieno be kito
nebna.

LOTYNIKI ODIAI IR POSAKIAI,

KURIUOS REIKIA MOKTI
VISIEMS BERNIUKAMS
----- <^>-----

augelyje pasaulio kalb yra odi ir posaki, atjusi i lotyn kalbos. Labai malonu ge
D
rai mokti gimtj kalb, bet reikia susipainti ir sujos giminaitmis. (Lotyn ir lietuvi
kalbos i ties yra giminaits - juk abi jos kilusios i tos paios indoeuropiei prokalbs.*)
Lotynik posaki galima igirsti ne tik teismo salje, bet ir paprast moni pokalbiuo
se. Lotyn kalba vis dar yra puikaus isilavinimo poymis, bet nesimokyk io srao mintinai
vien tik tam, kad galtum pasipuikuoti prie kitus.
Mokykis po vien posak per dien. (Perskaityti nebus sunku. Balsiai tariami panaiai kaip
lietuvi kalbos balsiai. Viename skiemenyje esantis gars junginys ae tariamas panaiai kaip
e (vitae). Balsis i ir po jo einantis balsis nesusilieja dvibals, tarp j siterpia j (altius - al-cijus, patria - pat-ri-ja). Priebalsis / tariamas minktai {fabula). Priebalsis c prie i, y, e, ae, oe
tariamas kaip c {vici, dulce), kitais atvejais kaip k {carpe, hoc, scriptum), priebalsis x taria
mas kaip ks (ex), o kartais tarp balsi kaip gz {exempli), junginys qu kaip kv {aqua, sequitur),
junginys ti prie bals tariam as kaip d {altius), s tarp balsi tariamas kaip z {rosa).*)
1. A d hoc iuo atveju; ikart, tuojau, iam atvejui; iuo tikslu", pavyzdiui: A paraiau
eilrat ad hoc (t. y. nepasirengs, i karto).
2. A d hominem taikant mogui". Taip sakoma, kai visa kritika nukreipiama mog, uuot
pateikus proting argument.
3. A d infinitum iki begalybs, be galo", pavyzdiui: Ir taip toliau, ir taip toliau ad infinitum..."
4. Alea jacta st burtas mestas", t. y. galutinai nusprsta. Gajus Julijus Cezaris itar iuos
odius, nusprends persikelti per Rubikono up.
LOTYNIKI

ODIAI

IR P O S A K I A I ,

KURIUOS

175

REIKIA MOKTI VISIEMS

BERNIUKAMS

5. Anno Domini, trumpinama A. D., Viepaties metais", pavyzdiui: Kolumbas Amerik

atrado 1492 A. D.
6. Ante mericLiem, trumpinama a. m., prie pusiaudien".
7. Aqua vitae gyvybs vanduo". Danai taip vadinamas viskis ar brendis.
8. Audio girdiu".
9. Bona fide gera valia".
10. Carpe diem skink dien", t. y. diaukis ia diena, negaik laiko.
11.Cave canem saugokis uns". Uraas, rastas ant mozaikini grind viename Pompj
pastate.
12. Citius, altius, fortius greiiau, aukiau, stipriau" (olimpini aidyni kis).
13. Cogito, ergo sum mstau, vadinasi, egzistuoju" - garsioji prancz filosofo Ren Dekar
to (Ren Descartes) ivada. Jis man, kad is teiginys yra vienintelis neginytinas bties
rodymas, o visa kita - tik fantazija.
14. Curriculum vitae, trum pinam a CV, gyvenimo kelias", t. y. gyvenimo apraymas, arba
mokymosi ir darbo istorija.
15.Deus ex machina Dievas i mainos", t. y. netiktas sikiimas i alies, pasirodymas.
Turimos omenyje senovs graik dramos, kai scen virvmis nuleistas Dzeusas isprs
davo visas problemas.
16.Dulce et decorum st pro patria mori malonu ir garbinga mirti dl tvyns" (Horacijus).
17.Ergo taigi".
18.Exempli gratia, trumpinama e. g., pavyzdiui".
19. Fial lux! tebnie viesa".
20.Habeas corpus turk kn", t. y. bk asmenyb. prasta teismo sprendimo, paleidiant
neteistai kalint mog, fraz.
21.In camera slaptai, nevieai", pavyzdiui: Susitikimas vyko in camera.
22.In flagranti dlioto pagauti darant nusikaltim".
23. Ipso f'acto paiu faktu, pagal fakt", pavyzdiui: Mano namai tau urakinti. Ipso f acto
mano sveias nebsi."
24.Magna cum laude su dideliu pagyrimu", pavyzdiui: Universitet jis baig magna cum
laude.
25.Modus operandi veikimo (veiklos) bdas".
26.Non compos mentis nesveiko proto, nepakaltinamas".
27. Non sequitur neiplaukia", t. y. i i prielaid tokios ivados daryti negalima: Jis nesi
maudo vonioje. Vadinasi, kates jis mgsta labiau negu unis."
28.Nota bene, trumpinama n. b. (arba NB), gerai sidmk". Neretai vartojamas ir Id st,
trumpinama i. e., tai yra".
29.Pater fam ilias eimos tvas", t. y. eimos galva.
30.Persona non grata nepageidaujamas asmuo".
31.Post meridiem, trumpinama p. m., po vidurdienio".
32. Post mortem po mirties", daniausiai reikia skrodim mirties prieasiai nustatyti.
33.Post scriptum, trum pinam a p. s., po to, kas parayta", t. y. prieraas.
34. Quis custodiet ipsos custodes? Kas saugos paius sargus?"
35. Quod erat demonstrandum tai ir reikjo rodyti", daniausiai po argumento raomas su
trumpinimas QED.
LOTYNIKI

ODIAI

IR P O S A K I A I ,

KURIUOS

176

REIKIA MOKTI VISIEMS

BERNIUKAMS

36. Quo vadis? Kur eini?"

37.Requiescat in pace, danai trumpinama R. I. P., tegu ilsisi ramybje".
38.Semper fidelis visada itikimas", JAV j r pstinink kis. Didiosios Britanijos k ara
likj oro pajg kis yra Per ardua ad astra per sunkumus vaigdes", karalikj
jr pstinink - Per mare per terram per jr, per em".
39. Senatus Populusque Romanus senatas ir Romos pilieiai". iais odiais buvo pradeda
mi visi Romos imperijos teiss aktai, imperijos legion vliavas puo uraas SPQR. Gal
ir keista, kad is uraas ir iandien puikuojasi ant vis Romos kanalizacijos dangi.
40.Status quo dabartin padtis; ta pati padtis", pavyzdiui: Mirtinai svarbu ilaikyti sta
tus quo.
41 .Stet tebnie; palik ramybje". Danas rankraiuose: autorius paymi, kad kuri nors
vieta nebt redaguojama.
42.Sub rosa (dictum) (pasakyta) po roe", t. y. pokalbio vieinti negalima. Kilo i paproio
ukiti ro u dur staktos, kai norima, kad tai, kas pasakyta kambaryje, bt slapta.
43. Tabula rasa vari lenta", t. y. varus lapas, vaiko siela, nekaltumo bsena.
44. Terra firm a tvirta em" (po kojomis).
45. Terra incognita neinoma em", t. y. neitirta sritis, nesuprantamas dalykas. Taip se
novje emlapiuose ymdavo dar netirtas emes.
46. Vade retro satanas! eik alin, tone!". Raginimas nepasiduoti aistroms ir nuodms
pagundoms.
47. Veni, vidi, vici atjau, pamaiau, nugaljau". iais odiais Gajus Julijus Cezaris prane
draugui Rom apie savo greit pergal, kai jam pavyko per vien popiet numalinti
Graikijoje kilus mait.
48. Versus, trumpinama v arba vs, prie".
49. Veto draudiu".
50. Vox populi moni balsas".
IR R O M N I K I E J I S KAI T ME NYS . . .
Romnai turjo tik septynis skaitmenis: I, V, X, L, C, D ir M (1, 5, 10, 50, 100, 500 ir 1 000).
iais septyniais skaitmenimis uraomi visi skaiiai. Vienintelis sunkumas - atpainti skai
ius - pavyzdiui, keturis ir devynis, - kurie sudaromi atimant vienet i didesnio - IV ir IX
(vienu maiau u penkis ir vienu maiau u deimt). Jei didesnis skaitmuo yra prie maesn,
jie sudedami, o jei maesnis yra prie didesn, i didesnio atimamas maesnis. is principas
taikomas visiems romnikiesiems skaitmenims, taigi devyni imtai devyniasdeimt devyni
romnikaisiais skaitmenimis bt IM. Ir viskas. Pastudijuok puslap dar deimt minui ir
galsi drsiai ifruoti vis antkapi uraus.
I

II

III

IV

VI

VII

VIII

XI

XII

XIII

XIV

XV

XVI

XVII

XVIII XIX

L (50)

LX (60)

XXX (30)

XL (40)

LXX (70)

IX

LXXX (80)

(1-10)

XX

(11-20)

XC (90)

C (100)

Pavyzdiui, 1924 metai romnikai bus MCMXXTV.

LOTYNIKI

ODIAI

IR P O S A K I A I ,

KURIUOS

177

REIKIA MOKTI VISIEMS

BERNIUKAMS

N E PA PR A ST O S ISTORIJOS. KETVIRTOJI DALIS

--------- <>---------

Daglaso motina Des itekjo antr kar

t. Berniukas daugiau laiko praleisdavo su
teta Heizele Beider (Hazel Bader) ir jos vyru
aviacijos kapitonu Siriliu Berdu (Cyril Burge), Kranvelio karalikj oro pajg ko
ledo adjutantu. is bendravimas Daglasui
visam gyvenimui kvp meil lktuvams ir
skrydiams. Jau v. Eduardo mokykloje jis
buvo puikus sportininkas, o 1928 m. taps
Kranvelio kursantu m aisti savo koledo
bokso, kriketo, ledo ritulio ir regbio koman
dose. Jo mokslo laimjimai buvo ne tokie
spdingi. Vienas i Daglaso bendramoksli
yra pasaks: Mums Beideris buvo lyg koks
dievas, aid visus manomus aidimus ir
buvo vis komand lyderis." 1930 m. Dagla
sas tapo karalikj oro pajg karininku.

D aglasas B eideris
Kvailiai taisyklm s paklsta, o protingi
m ons jom is vadovaujasi (Douglas Bader)

aglasas Robertas Beideris gim Londo

ne 1910 m. vasario 10 dien. Jo tvas
D
Frederikas buvo ininierius. Vos Daglasui
sujo keli mnesiai, tvai ivyko dirbti In
dij. Buvo nusprsta, kad tenyktis klimatas
kdikiui netinkamas, tad Daglasas atsid
r pas savo tvus tik sulauks dvej met.
1913 m. Beideri eima gro Anglij. Pra
sidjus Pirmajam pasauliniam karui Frede
rikas Beideris kartu su kitais kariais atsid
r Pranczijoje. Daglasas taip ir nebeivydo
tvo. Frederikas mir prasidjus komplika
cijoms dl rapnelio padarytos aizdos.
NEPAPRASTOS

ISTORIJOS.

178

KETVIRTOJI

DALIS

to: statute neparayta, kad toks mogus ne

gali skraidyti!
Beider parm buv bendraygiai kari
ninkai, ypa tie, kurie j painojo iki avari
jos. Britanijai verkiant reikjo pilot, todl
Beider prim karaliksias oro pajgas ir
paskyr 222 eskadrils skrydi vadovu. Pir
mj prieo lktuv jis numu dengdamas
atsitraukim prie Diunkerko. Po ios operaci
jos jis buvo paauktintas ir paskirtas 242 Ka
nados eskadrils vadu. Lakn kovos dvasia
tuo metu buvo labai kritusi, nes miuose jie
buvo netek beveik puss moni. Visi man,
kad Daglasas, vaikiojantis metalinmis ko
jomis, vadovaus eskadrilei sddamas prie
raomojo stalo, taiau jis sdo prie naikin
tuvo Hurricane turvalo ir vis valand rod
akrobatinio skraidymo figras. Daglasas
Beideris, jo usispyrimas ir charizma buvo
kaip tik tai, kas galjo atgaivinti 242 eskadri
ls dvasi. Nuo pat pirmj dien jis mok
pilotus savito kovos bdo, nekreipdamas n
menkiausio dmesio oficialij karalikj
oro pajg taktik. Ties sakant, kai kara
likosioms oro pajgoms teko susigrumti su
Vokietijos bomboneiais ir naikintuvais, Beiderio taktika pasirod veiksmingiausia.
Pirm kart Beiderio vadovaujama 242
eskadril kovsi 1940 m. rugpjio 30 d. M
yje dl Britanijos. Vos per valand jie nu
mu 12 vokiei naikintuv. atak skris
davo po tris keturis kartus per dien - tiek,
kiek galjo atlaikyti naikintuvai Hurricane.
Pats Beideris laimjo 22,5 oro dviko
vos - pus dvikovos dl to, kad vien vokie
i naikintuv jis paov kartu su draugu ir
abu sutiko pasidalyti pergal pusiau. Bei
deris tapo penktuoju geriausiu karalikj
oro pajg pilotu. Tai nepaprastai svarbus
laimjimas. Jei Didioji Britanija nebt tu
rjusi pranaumo ore, ji tikrai nebt pa
jgusi apginti savo miest ir oro uost nuo
naci atak ir prie bomboneiai bt juos
nulav be pasigailjimo kaip kitose Euro
pos alyse. U ypating nars ir ger vado
vavim Myje dl Britanijos Beideris buvo
apdovanotas Pasiymjusio piloto kryiumi
ir ordinu u iskirtin tarnyb.

Bdamas ypa talentingas pilotas, jis

nesunkiai pateko eskadrils akrobati
nio skraidymo komand. 1931 m. Hendone vykusiose varybose porinio skraidymo
rungtyje Daglasas ikovojo pirmj viet.
is mogus visikai nejaut baims ir t
pai met gruodio 14 d. pervertino savo
dvisparnio lktuvo galimybes. Norjo pasi
rodyti prie draugus, netiktinai emai at
likdamas statin". Sparno galiukas kliud
em, lktuvas suduo, Daglasui buvo siau
bingai sualotos abi kojos. Daktaras Leo
nardas Doisas (Joyce) nupjov jas abi: de
in - vir kelio, kair - emiau.
Niekas nebesitikjo, kad dvideimt vie
n met Beideriui pavyks isikapstyti, ta
iau jo didiulis noras gyventi ir tvirtas cha
rakteris buvo nepalauiami. Prasidjo ilgas
ir skausmingas gijimas. Daglas perkl
Aksbrido karalikj oro pajg ligonin.
Ten jis sutiko savo gyvenimo meil Telm
Edvards (Thelma Edwards). 1935 m. jie su
situok.
Beideriui pagamino metalinius koj pro
tezus. Jam teko ne tik imokti jais vaikio
ti, bet ir usigydyti biges. Ypa sunku buvo
valdyti dein koj: mokantis vaikioti su
metaliniu snariu reikjo ypatingos itver
ms ir atkaklumo. Gydytojai sak Dagla
sui, kad be ram ent jis neengs n ings
nio. Beideris atsak: Atvirkiai, velniai
griebt, a neengsiu n ingsnio su jais.
Taip ir buvo. Daglasas pasikliov tik savo
refleksais, koordinacija ir geleine valia. Jo
gyvenimas visikai pasikeit. Vliau savo
skrydi urnale apie vyk jis para:
Suduau, ltai atlikdamas statin" pae
mje. Prastas pasirodymas."
Atleistas i karalikj oro pajg, Bei
deris sidarbino Azijos naftos bendrovje.
Negaldamas skraidyti, pamgo beproti
ku greiiu vaintis kaimo keliais specialiai
perdirbtu sportiniu automobiliu. Bet gyve
nime jo lauk dar daug nepaprast dalyk.
1939 m., prasidjus Antrajam pasauliniam
karui, Daglasas pamgino grti tarnyb.
Jam buvo atsakyta: statute neparayta, kad
toks mogus gali skraidyti. Daglasas atkir
NEPAPRASTOS

ISTORIJOS.

179

KETVIRTOJI

DALIS

Per penkerius metus i ten mginta pa

bgti net tris imtus kart. Trisdeimt vienam
mogui pasisek. Kaliniai buvo pasigamin
sklandytuv, ieidavo pro vartus, persiren
g vokiei kareiviais. Tai galiausiai privert
sutelkti iame kaljime labai dideles naci
pajgas. Pirmasis britas, pabgs i Koldico
pilies, buvo Eiris Nyvas (Airey Neave). Vliau
jis tapo parlamento nariu, 1979 m. uvo,
sprogus automobilyje padtai bombai. Atsa
komyb u ipuol prisim IRA.
Beideris mgino pabgti tiek daug kart,
kad vokieiai atm jo protezus. Dl io poel
gio kilo didiulis nepasitenkinimas, vokieiai
susigdo ir metalines kojas grino. Beideris
netrukus vl pamgino pasprukti, bet buvo
pagautas ir grintas. Kai 1945 m. amerikie
iai um Koldico pil, ten kaljo ir Beideris.
Grs Anglij, jis gavo pulkininko
laipsn, taiau pasibaigus karui nebemat
savo ateities karalikosiose oro pajgose ir
sidarbino naftos bendrovs Shell aviacijos
skyriuje. Jam buvo paskirtas lktuvas.
Beideris rinko las negaliesiems remti,
organizuodavo vairius labdaros renginius,
lanksi karo veteran ligoninse visame
pasaulyje. Savo pavyzdiu ir geleine valia
jis kvp ne vien mog.
Kart 1955 m. Beideris turjo sakyti kal
b Oksforde, savo buvusioje mokykloje. Vie
nas penkiolikmetis mokinys i nepakartoja
mos eisenos paino pulkinink, engiant
pro mokyklos vartus. Buvo labai karta die
na, o Beideris pats nesi lagaminus, taigi
berniukas nuskubjo pagelbti. Pulkinin
kas piktu balsu liep dingti i aki. Paskui
berniuk aplank mokyklos direktorius. Jis
pagyr aukltin u teising sprendim ir
pasak, kad pulkininkui Beideriui niekas
nepadeda. Tampyti lagaminus kart vasa
ros dien jam yra imginimas."
Knygoje (ir filme) Pasiekti dang (ang.
Reachfor the S ky) io mogaus istorija pa
pasakota geriau negu iame skyrelyje. Bei
deris buvo eidus ir sunkaus bdo mogus,
bet jo drsa ir usispyrimas tapo tikra le
genda. Jis mir 1982 m., taiau jo gyveni
mo istorija nemari.

Po mio Beideris su savo eskadrile ata

kavo vokiei torpedinius katerius ir vien
be palydos likus bombone Dornier. Vado
vaudamas Tangmero oro brigadai, suda
rytai i trij eskadrili, jis svariai prisidjo
prie naujos karalikj oro pajg ir JAV
oro pajg kovos taktikos krimo. Laknai
skraidydavo vir Lamano ir dairydavosi
prieo lktuv. Grdamas i skming skry
di, Beideris atsidarydavo lktuvo kabinos
vir ir usirkydavo pypk, spausdamas
turval tarp sveikojo ir metalinio kelio. Tai
matydami kiti laknai visada stengdavosi
laikytis kuo toliau, nes bgtaudavo, kad
Beiderio lktuvas netyia nesprogt.
1941 m. oro myje vir Pranczijos Bei
deris susidr su vokiei naikintuvu Me
109. Nuo smgio brito lktuvas neteko uode
gos ir pradjo kristi emyn lyg vino gabalas.
Beideris sugebjo atsidaryti kabin ir ilipo
lauk, ketindamas saugiai nusileisti paraiu
tu, taiau jam strigo dein koja. Vjo g
siai prispaud lakn prie fiuzeliao. Visaip
tampydamas ir sukindamas dirbtin koj,
Beideris galiausiai sugebjo atsegti protez
laikanius direlius. Koja islydo pro kelnes
ir jis galjo saugiai iskleisti paraiut.
Pateks vokiei nelaisvn, Beideris pa
siteiravo, ar nebt galima paprayti atsis
ti jam deins kojos protezo. Nors ir keista,
vokieiai sutiko. Per bombardavim kara
likj oro pajg lktuvas numet d su
nauju protezu. Nuo smgio jis iek tiek nu
kentjo, bet vokieiai visk patais ir nuve
ligonin, kur buvo laikomas Beideris.
Ten niekas j nekreip per daug dmesio,
tad Beideris prisiseg gautj protez ir pa
mgino ramiausiai ieiti i ligonins terito
rijos. Pabgti nepavyko, taiau u toki dr
s ir nusiteikim jis peln pagarb visose
karo belaisvi stovyklose. Visi kiti nelais
v patek britai suprato, kad kai belaisviai
mgina pabgti, stovyklas siuniama vis
daugiau sargybini, taigi mio lauke lieka
maiau kari. Net jei ir nepavykdavo, reik
jo mginti bgti. Galiausiai vokieiai perk
l Beider garsij Koldico pil - kaljim,
i kurio, manyta, nemanoma pabgti.
NEPAPRASTOS

ISTORIJOS.

180

KETVIRTOJI

DALIS

RUTULIUKAI
o
ar irieds u rato rib, dl to gali tekti ir
raudonuoti prie draugus, ir net pralaimti
aidim.

kmeniniais, moliniais ar net m arm uri

niais rutuliukais aisdavo dar romnai.
Patys geriausi buvo marmuriniai rutuliu
kai. Dabar daugelyje aisl parduotuvi
galima nusipirkti stiklini ar porcelianini
rutuliuk. irk, neapsigauk - rutuliuk
aidimas, vadinamas Ratu, gali pasirodyti
tiesiog nemonikai sunkus, bet jis tikrai
pats geriausias. Reikia tik lygaus pavir
iaus, gaballio kreidos, rutuliuk krepe
lio ir noro rungtyniauti.
Mums buvo ov galv pasigamin
ti rutuliuk patiems, taiau tam reikia to
kios temperatros, apie kuri bt rao
ma nebent Mirtinai pavojingoje knygoje
berniukams. Vis pirma sumaiomas vai
ri spalv lydytas stiklas. Sustings jis su
pjaustomas ritinliais, paskui jie sumetami
besisukani form ir ten raiiodamiesi
virsta tobulais rutuliais.

Trys aidimai, kuriuos reikia imokti

Ratas
1. Kreida nubrk du apskritimus. Maasis
yra madaug 30 cm skersmens, didysis 1,8 metro. 30 cm - tai madaug atstu
mas nuo alkns iki rieo.

Rutuliuk pavadinimai
Rutuliukas, kur pasirinkai mesti arba ri
denti, vadinamas mutuku. Kitus pagal j
spalv ar mediag gali pavadinti, kaip tik
irdis geidia: paprastieji, blizgieji, porce
lianiniai, vingiuotieji ir kitaip.

Sprigtavimas
Sprigtavimu vadinamas klasikinis mokykli
nis rutuliuk ridenimo bdas. Profesionalai
(j ities yra) ridena rutuliuk nuo pirto
snario: taip smgiuojama tiksliau, nors
mums labiau patiko tas bdas, kur prisi
mename i mokyklos laik. Tiesa, sprigtuojant yra pavojus, kad rutuliukas ikris

2. Pasirink, kuriais rutuliukais aisi. Visi

aidjai turi pasirinkti po vienod skai
i. Nepamirk, kad iame aidime

RUTULI UKAI
181

3.

4.
5.

7.

nesvarbu, kokius rutuliukus laimi ar

praloi, svarbiausia - kiek j. Sudekit
rutuliukus vidin rat. Bt mandagu
visiems dti po vien rutuliuk paeiliui.
Jokiu bdu neprarask savo mutuko.
Tai gali bti tavo mgstamiausias, retas,
metalinis, marmurinis, porcelianinis,
stiklinis ar net medinis rutuliukas. Treniruokis ridenti savo mutuk ir niekuo
met juo nerizikuok.
Nusprskit, kas prads.
Pirmasis ridenimas. aidimo tikslas paridenti mutuk nuo bet kurio iorinio
apskritimo tako vidiniame rate sud
tus rutuliukus. Visi i rato imuti rutu
liukai atitenka mujui ir jis gauna tei
s ridenti antr kart, nebent mutukas
bt nepaaikinamai igaravs. Jei rasti
mutuk pavyksta, reikia ridenti i tos
vietos, kur jis aptinkamas.
Jei nepataikai arba neimui i vidinio
rato n vieno rutuliuko, ridena kitas ai
djas. Jei tavo mutukas guli ioriniame
apskritime, jis ten ir lieka (r. 7 taisyk
l). Jei sustoja vidiniame apskritime, j
reikia ipirkti - padti vidin rat dar
vien rutuliuk.
Mutukas, pakliuvs iorin rat, tam
pa taikiniu. Kitas aidjas gali taikytis
arba vidur, arba mutuk. Jei pataiko
mutuk, jo savininkas turi duoti ridentojui vien rutuliuk. Jei ioriniame rate
sustoja ir jo mutukas, aidimas vyksta
toliau jau aprayta tvarka.
aidimas baigiasi, kai vidiniame rate
nebelieka n vieno rutuliuko.

3. Visi rutuliukai metami i apaios ir nuo

ten, kur nukrito mutukas.
4. Jei rutuliukas kliudomas, jo savininkas
arba netenka mutuko, arba u j su
moka ipirk - bet kok kit rutuliuk.
Veriau mokti ipirk negu prarasti
mutuk.
tai ir viskas. Geriausia taktika paaiks
aidiant.
imtas
Tai stebtinai patrauklios taiklumo vary
bos dviem.
1. Kreida nubrk nedidel madaug 30 cm
skersmens apskritim.
2. Abu aidjai i sutarto atstumo bando
mesti rutuliuk apskritim.
3. Jei abu pataiko arba abu nepataiko, nie
kas nieko negauna.
4. Jei apskritim pataiko vienas aid
jas, jis gauna deimt tak ir dar vien
jim.
5. Laimi tas, kuris pirmasis surenka imt
tak.
Praangos
1. aidiant Rat ridentojo krumpliai turi
liesti iorin apskritim. Jei nelieia, tai
laikoma praanga.
2. Ridenant negalima judinti visos rankos.
Galima ridenti tik nykiu.
3. Prasidjus aidimui vidiniame apskri
time esanius rutuliukus galima judinti
tik mutuku.
Tinsli Gryne (Tinsley Green, Vakar Sasekso grafyst, Anglija) kasmet vyksta pasaulio
rutuliuk empionatas. Ties sakant, ten
aidiamas Ratas. Vidiniame rate padeda
mi 49 rutuliukai, kiekvienas vertas vieno
tako, l a imi aidjas, kuris pirmasis suren
ka 25 takus.
aidiant rutuliukais visikai nesvarbu,
kas kiek gali j nusipirkti, svarbiausi yra tie
rutuliukai, kuriuos laimi ar praloi. Tai pri
klauso nuo tavo gdi ir nuo mutuko.

okliukai
iame aidime rutuliukai ne ridenami, o
mtomi. Kuo didesni rutuliukai, tuo okliukus aisti lengviau.
1. Pirmasis aidjas meta savo rutuliuk
pirmyn madaug 1,5 metro.
2. Antrasis aidjas daro t pat, stengda
masis pataikyti pirmojo rutuliuk. (Kitas
aidjas jau gali pataikyti du rutuliukus
ir 1 . 1 . aisti gali visai nemaas brys.)

RUTULI UKAI
182

T R U M PA ARTILERIJOS ISTORIJA
--------- <o>--------alimyb smogti prieui i toli visais laikais avjo karius ir karvedius. Danijoje, Holmgarde, archeologai pelkje rado puikiai isilaikiusi dar 7400 m. pr. Kr. padaryt lank.
G
I lank mokta audyti gal net 20 tkstani met prie Kristaus gimim. Lankas yra galin
gas ir taiklus ginklas, vis dlto mons ilgus amius stengsi sukurti ginkl, turini didesn
griaunamj gali ir pasiekiani prie i dar toliau. Juk vien lankinink negana, kad pri
verstum miest pasiduoti.

Lankas i Somerseto (Anglija), datuojamas apie 2500 m. prie Kristaus gimim

Bene ymiausias pirmj toliaaudi ginkl krjas - Archimedas. 212-214 m. pr. Kr.
kovose dl Sirakz Archimedas, pasinaudodamas bronziniais veidrodiais, nukreipdavo
sauls spindulius prie laivus ir juos padegdavo. iuo pasakojimu ilgai buvo abejojama.
XX a. 8 -ojo deimtmeio pradioje graik mokslininkas dr. Joanis Sakas, pasitelks pagalb
eiasdeimt jreivi, pamgino j patikrinti. Visi jreiviai gavo po didel keturkamp veidro
d ir nukreip atspindtus sauls spindulius medin laiv, esant madaug u 50 metr. Jis
usiliepsnojo beveik akimirksniu.
Archimedas buvo nepaprastas mstytojas, antikos Leonardas Da Vinis. Jis sukr ne
vien toliaaud ginkl romn galeroms skandinti ar kariams nuo miesto sien atmuti. Jis
buvo ne vienias. Graikai mokjo naudotis skriemuliu, vandens siurbliu, kranu, net nedideliu
garo varikliu. Tai buvo netiktinos mokslo paangos amius ir visi ie laimjimai pravert
kuriant toliaaudius ginklus.
Pirmj toliaaudi ginkl veikimas buvo pagrstas lanko, tempto rankomis ar reke
tu, jga. Skriemulio iradimas reik, kad mogus, kartodamas daug jg nereikalaujant
veiksm, gali ijudinti labai sunk daikt,
kitaip sakant, remiantis tokiu principu gali
ma utaisyti sunkiuosius ginklus. Romnai
pasinaudojo graik iradimais ir juos pa
tobulino. I arklio kari ir sausgysli pin
tas virves jie paversdavo tiesiog tobulomis
templmis. Sunkusis romn akmensvaidis
onagras galjo nusviesti 45 kg svorio akme
n net 365 metrus. Lotynikai onager rei
kia laukin asil, o jis, kaip inome, labai
stipriai spiria. Onagras veikia panaiai kaip
katapulta - ir ia svarbiausi yra svaidykls
kauas ir svirtis.
Balista - tai romn karo maina, skirta
strlms ir akmenims svaidyti. Ji turjo dvi
temples, audymo nuotolis siek apie 410
metr. Romnai buvo itobulin net daugiav balist. Sukant ranken reketas atokT R U MP A A R T I L E R I J O S I S T O R I J A
183

davo, strl krisdavo reikiam viet ir bdavo iaunama ikart, kai tik suktuvas tempdavo
templ. Tai buvo pirmasis kulkosvaidis, nors dar nebuvo parako.
Kiekvienas romn legionas turjo po sunkj onagr ir trisdeimt skorpiono lank - m a
esni tokios pat ries ginkl, telpani nedideliame veimlyje. Romn pergals priklau
s ne tik nuo geleins drausms ir ger kalavij!
Dar viena tokios ries karo maina - trebuetas. Pagrindin jo dalis - sunkus atsvaras.
is toliaaudis ginklas galjo audyti kur kas sunkesniais sviediniais negu kiti. Vis dlto mili
nikas atsvaras reik, kad pastatyto trebueto nebegaldavai pajudinti, ir jis tiko tik miest
sienoms griauti. Trebuetais audydavo viduramiais, kol buvo irasti pabklai. Nuleisti svir
t ir dti sviedin buvo manoma tik skriemuli ir reketo mechanizmu. Atleidus mechaniz
m atsvaras nukrisdavo, svirtis vysteldavo pirmyn ir didiuliu greiiu nusviesdavo sviedin.
Paskui, sujungus parako ir metalurgijos pramon, atsirado lygiavamzdi pabkl. Paly
ginti su ankstyvaisiais karybos mechanizmais, i ginkl vio nuotolis buvo gerokai didesnis
ir utaisyti juos galjai kur kas greiiau. Kinijoje parak mokta gaminti dar XI a., bet euroBalista

T R U MP A A R T I L E R I J O S I S T O R I J A
184

pieiai m naudoti parak sprogmenims tik XIII amiuje. Parako formul ura Anglijos
Archimedas - Roderis Beikonas (Roger Bacon). Sieros, medio angli ir kalio nitrato, kitaip
vadinamo salietra, miinys pakeit Vakar pasaulio gyvenim.

Paveiksle pavaizduotas Mons Meg, dar prie 1489 m. Flandrijoje pagamintas pabklas,
dabar saugomas Edinburgo pilyje. 150 kg svorio akmenin rutul jis galjo nusviesti iki 2,4
kilometro.
Kitus eis amius pabklai i principo nesikeit: lygiavamzdiai, utaisomi per laibgal,
udegami degtuvu arba titnago kibirktimi. Tiesa, imta audyti ne akmeniniais, bet metali
niais sviediniais, nes pasirod paprasiau gaminti juos vienodus. Minktus kaltins geleies
vamzdius pakeit ketus. Laiv pabklai, kad padaryt kuo daugiau alos prie laivams ir
nuluot nuo denio kuo daugiau gulos, audydavo grandininiais ir strypiniais sviediniais.
Ties sakant, Nelsono laikais pabklai aud taip pat kaip j pirmtakai XIII amiuje. Taipjau
yra su ilgaame technologija - arba patobulini, arba pakeiti naujesne.
XIX a. patobuljo mortyros ir haubicos. Mortyros vio trajektorija, palyginti su paprasta
patranka, yra labai aukta, haubicos - tarp j abiej. i ginkl raida buvo sparti, nes m en
kiausias kurio nors ginklo pranaum as lm pergal.
Graitvinio vamzdio viduje esanios spiralins rantos suka lekiant sviedin. Tai suteikia
giroskopinio stabilumo. Rankiniams aunamiesiems ginklams i technologija buvo taikoma
palyginti seniai, o tai artilerijoje ji pirm kart pritaikyta tik madaug XIX a. 7-ajame de
imtmetyje. Naujieji pabklai utaisomi per spyn, turi tvirtesn vamzd ir yra netiktinai
taikls.

Karalikojo laivyno
strypiniai ir grandininiai
sviediniai

T R U MP A A R T I L E R I J O S I S T O R I J A
185

Pirmojo pasaulinio karo brit patranka, audanti sprogstamaisiais sviediniais

Patys didiausi pabklai galdavo bti u keleto myli nuo fronto linijos ir audyti prie
us didiulius utaisus parabols (lanko) trajektorija.
Skyrius apie artilerij bt nebaigtas, jei neusimintume apie tankus. Atsiradusios per
Pirmj pasaulin kar, ios mainos turjo didel tak iuolaikiniam karo menui. Sunkioji
artilerija tapo labai judri ir gerai arvuota.

T R U MP A A R T I L E R I J O S I S T O R I J A
186

XXI a. brit tankas Challenger 2

iuolaikin artilerija - tai ir tarpemynins raketos, galinios smogti taikinius, esanius
u imt ar net tkstani kilometr tokia jga, kuriai neprilygsta n vienas iame skyriuje
apraytas ginklas. Galima sakyti, kad artilerija pasiek aukiausi savo raidos tak: dabar
manoma nuluoti nuo ems paviriaus miest nepasiuntus ten n vieno kareivio.
iuolaikiniai pabkl sviediniai sustiprinami nuskurdintuoju uranu. Tai uranas, i kurio
paalinta didioji dalis radioaktyvij izotop. is metalas yra toks sunkus ir kietas, kad
virsta tiesiog vrikai veiksmingu utaisu arvams pramuti. Nuskurdintasis uranas ne toks
radioaktyvus kaip ikastinis, taiau jis yra nuodingas ir chemikai aktyvus, todl jo ryti nepa
tartina. Nuskurdintojo urano sviedini dulks ir skeveldros bna pavojingos ilg laik.
I lanko kil toliaaudiai ginklai - jau tolima praeitis. Kol dar nebuvo kulkosvaidi, gal
jai tiktis, kad patrank ugnimi apaudoma kariuomen, nors ir praretjusi, pasieks prieo
pozicijas. Toki pasenusi kavalerijos atakos taktik pakeit Pirmasis pasaulinis karas. Nu
matyti, kaip viskas keisis ateityje, dar sunkiau - juk atsirado tiesiog nemonikai galing m a
sinio naikinimo ginkl. iandien karai paprastai bna maesnio masto, o kariaujanios alys
stengiasi riboti naikinimo lyg. Juk Didioji Britanija per Folklend kar galjo numesti ant
Argentinos branduolin bomb, t pat galjo padaryti ir JAV per pirmj ar antrj Persijos
lankos kar. N viena valstyb to nepadar. Tikkims, kad niekas to taip ir nepadarys.

T R U MP A A R T I L E R I J O S I S T O R I J A

187

SAULS SISTEM A
------------<>

SI STE MOS CENTRAS - SAUL

149 milijonai kilometr nuo ems.

Saul viena sudaro 98 proc. visos Sauls sistemos mass. Jei bt tuiavidur, joje tilpt
1,3 milijono toki planet kaip em. Paviriaus tem peratra siekia vos 6 000 C, o vidu
je - net 15 milijon C.
Amius (naujausiais duomenimis) - madaug 4,6 milijardo met. Mes tikims, kad Saul
igyvens dar 5 milijardus met, paskui taps raudonja miline, tada baltja nyktuke ir
galiausiai ivis uges. Labai nesibaimink, nes em ir visi kiti Sauls sistemos knai bus
sunaikinti jau tada, kai Saul virs raudonja miline.
MERKURIJUS

Merkurijus yra artimiausia Saulei planeta, esanti vos u 57 milijon kilometr nuo jos.
Pagal dyd - priepaskutin visoje sistemoje. Pavirius, panaiai kaip ir Mnulio, nustas
krateri. Merkurijus turi plon natrio ir kalio atmosfer, susidariusi i planetos plutos
dulki. Manoma, kad didij Merkurijaus dal sudaro geleies branduolys.
Karta. Tem peratra dien 430 C, nakt -180 C.
Apskrieja Saul (Merkurijaus metai) per 87,97 ems paros. Tai trumpiausi metai visoje
Sauls sistemoje, todl i greita planeta buvo pavadinta sparnuotakojo romn diev pa
siuntinio vardu.
Palydov neturi.

SAULS S I S T E MA
188

VENERA

Antroji nuo Sauls planeta, vidutinikai nutolusi nuo jos 108 milijonus kilometr. Venera
dar vadinama Aurine ar Vakarine. Po Sauls ir Mnulio Venera yra rykiausias emje
matomas dangaus knas.
2012 m. bus galima stebti, kaip Veneros elis slenka per Sauls skritul. Jei praiopsosi
vyk, kito teks laukti ilgokai - iki 2117 met. Prisimink namin projektori - puikiausi
priemon Saulei stebti. Niekada neirk tiesiai Saul, ypa per teleskop, nes tai gali
bti paskutinis vaizdas, kur pamatysi.
Apskrieja Saul (Veneros metai) per 224,7 ems paros.
Palydov neturi.
Atmosfera - vientisas debes sluoksnis, 97 proc. anglies dvideginio, kita dalis - azotas.
Netinkama jokiai mums inomai gyvybs formai. Atmosferos slgis 96 kartus didesnis
negu pas mus, todl udusti nesptum - greiiau btum sutraikytas lyg vabalas. Vidutin
paviriaus tem peratra siekia 482 C. velniai tariant, nemalonu.
Venera buvo pavadinta romn meils deivs vardu, nes vienii observatorijose sdintys
vyrai, matyt, buvo labai jautrs aviems, spindintiems dangaus knams. Vis dlto planet
kelions po nakties dang neturi nieko bendra su tikrja meile.
EM

Treioji planeta nuo Sauls, nutolusi nuo jos 149 milijonus kilometr.
em yra kaip kdiki koyt - nei per karta, nei per alta. Visiems kaip tik. Atmosfer
sudaro azotas, deguonis, 0,03 proc. anglies dvideginio ir iek tiek kitoki duj, pavyzdiui,
argono.
em yra penktoji pagal dyd Sauls sistemos planeta. Ji turi magnetin lauk ir skyst
nikelio ir geleies branduol.
SAULS S I S T E MA
189

 Apskrieja apie Saul (ems metai) per 365,25 paros.

Orbita yra elipss formos - tai reikia, kad atstumas tarp ems ir Sauls svyruoja m a
daug nuo 147 iki 152 milijon kilometr. ems orbita yra beveik toje paioje ploktumoje
kaip ir vis kit Sauls sistemos planet orbitos (iskyrus Pluton), lyg jos visos bt nepa
judinamai taisytos vieno didiulio nematomo skritulio paviriuje. Labai tvarkinga. iaip
ar taip, ms namai.
Turi vien palydov - Mnul. Jis apskrieja em per 27,3 paros.
MARSAS

Ketvirtoji planeta. Atstumas nuo Sauls - madaug 226 milijonai kilometr.

Trauka - tredalis ems traukos.
Beveik nra magnetinio lauko - tai reikia, kad planetos branduolys dabar kietas, nors
anksiau galjo bti ir skystas.
Apskrieja Saul per 686,98 ems paros.
Vidutin tem peratra -55 C.
Pietin ir iaurin Marso aigal dengia ledo kepurs, sudarytos i suledjusio vandens ir
anglies dvideginio. Marso atmosfer sudaro 95 proc. anglies dvideginio, 3 proc. azoto ir
5 proc. argono bei kit duj. Planetos ais, kaip ir ms ems, yra pasvirusi, taigi Mar
se keiiasi met laikai, o nuo j priklauso baisingos smlio audros. Marse jau bta viso
ki zond ir nusileidimo moduli, bet mogus raudonojoje planetoje dar nra engs n
ingsnio.
Turi du palydovus: Fob ir Deim. Marsas pavadintas romn karo dievo vardu. Graikai
savo karo diev vadino Arju. Jis turjo du snus: Fob (Baim) ir Deim (Siaub). Paly
dovai pavadinti j vardais.

SAULS S I S T E MA

190

JUPITERIS

Penktoji sistemos planeta. Vidutinis atstumas iki Sauls - 778 milijonai kilometr.
Jupiteris, be jokios abejons, yra didiausia Sauls sistemos planeta ir ketvirtasis pagal
rykum ms matomas dangaus knas (po Sauls, Mnulio ir Veneros). Aplink Saul
Jupiteris apkeliauja per beveik dvylika met. Kartais is milinas vadinamas mgj pla
neta, nes j labai lengva aptikti paprasiausiu teleskopu ar net ironais.
mons niekada nebuvo nuskrid Jupiter ir tikriausiai niekada nenuskris, taigi ms
inios apie j grstos tik stebjimais ir keli palydov bei zond siuniamais duomeni
mis. Mokslas padeda mums pamatyti daugiau. Pavyzdiui, pro al skriejantys objektai dl
traukos pagreitja. Greiio pokyiai imatuojami ir palyginami su kitais turimais duome
nimis. Taip po kruopelyt galima susidaryti vaizd, kaip atrodo planeta, kurioje slgis ir
trauka tokie stiprs, kad kain ar kada pavyks ten nuleisti kok nors aparat.
Jupiterio mas galima apskaiiuoti pagal tai, koki tak planeta daro savo palydovams.
Jupiteris yra 318 kart sunkesnis u em, taiau jei jis bt tuiaviduris, jame sutilpt
daugiau kaip tkstantis toki planet, o tai reikia, kad Jupiteris sudarytas i duj. sp
jim patvirtino 1995 m. paleistas zondas Galileo. Jis buvo panirs virutinius Jupiterio
atmosferos sluoksnius ir ten aptiko helio, vandenilio, amoniako ir metano. Pagal daugel
param etr Jupiteris yra nenusisekusi Saul - 80 kart per maa, kad siliepsnot.
Duj sluoksnio slgis yra daugiau kaip 3 milijonus kart didesnis u ems atmosferos
slg. Tokiomis slygomis net ir vandenilis gauna metalo savybi, todl Jupiteris turi kie
t branduol. Galima drsiai teigti, kad tai viena i nemaloniausi viet, koki tik galima
sivaizduoti. Vjai ten sibgja iki 650 km/val., o cheminiai procesai, kuriuos mes manoms suprant, dl miliniko slgio vyksta visai kitaip. Esant tem peratrai tarp -121 C ir
-163 C sninga amoniaku.
Palydov yra madaug 61 ir dar blankus len iedas. Aplink Jupiter skrieja imtai ar
net tkstaniai akmens luit. Kuriuos i j galima pavadinti palydovais, priklauso tik nuo
stebtojo poirio. 1610 m. Galiljus aptiko keturis didiausius palydovus: Ijo, Europ,
Ganimed ir Kalist. Jie dideli, todl verti aptarti atskirai. Jupiterio palydovai pavadinti
graik vyriausiojo dievo Dzeuso (atitinka romn Jupiter) mylimj vardais.
1. Ijo. Palydovas, skriejantis ariausiai Jupiterio. Skersmuo - 3 125 kilometrai, iek tiek
maesnis negu Mnulio. Ijo paviriuje daug veikiani ugnikalni, o dl labai nedidelio
atstumo iki Jupiterio magnetinio lauko susidaro keli milijon amper stiprio elektros
ikrovos, tekanios didiosios planetos jonosfer. Jupiter is palydovas apskrieja per
1,77 paros 354 tkstani kilometr orbita.
2. Europa. Pats lygiausias visos Sauls sistemos knas. Jupiter apskrieja per 3,55 paros.
SAULS S I S T E MA
191

Europos paviri dengia ledas, o nedidelis magnetinis laukas leidia spti, kad po ledu
teka sraus vandens srovs. Skersmuo - iek tiek daugiau nei 3 155 km, orbita - vidu
tinikai 670 tkstani kilometr.
3. Ganimedas. Didiausias Jupiterio ir visos Sauls sistemos palydovas. Jo skersmuo 5 471 kilometras. Aplink Jupiter apskrieja per 7,15 paros vidutinikai 1,07 milijono
kilometr orbita. Ganimedas yra didesnis u Merkurij.
4. Kalista. Paskutinis Galiljaus aptiktas Jupiterio palydovas. Jo skersmuo siekia 4 828 km,
orbitos spindulys - 1,88 milijono kilometr. Kalista yra beveik tokio pat dydio kaip
Merkurijus, aplink Jupiter ji apskrieja per 16,7 ems paros.
SATURNAS

etoji sistemos planeta. Ji nutolusi nuo Sauls 1,377 milijardo kilometr.

Kaip ir Jupiteris, Saturnas yra dujin planeta. Joje slgis toks didelis, kad vandenilis su
spaudiamas iki skystojo bvio, o branduolyje - iki kietojo. Vis dlto manoma, kad vidu
tinis Saturno tankis yra toks nedidelis, kad planeta galt plduriuoti vandenyje. Saul
apskrieja per 29,5 met.
Atmosfera susideda i 8 8 proc. vandenilio, 11 proc. helio, metano, amoniako ir kit duj.
Planetos paviriuje vjai sibgja iki 1 600 km/val.
Saturno iedai nuo jo centro nutol daugiau kaip 135 tkstanius kilometr. Juos pirm a
sis 1610 m. pastebjo Galiljus. Tiesa, iedus mokslininkas pavadino rankenomis. Oland
astronomas Kristianas Heigensas (Christiaan Huyggens) pirmasis atkreip dmes, kad jie
yra nutol nuo planetos paviriaus.
Tem peratra nuo -130 iki -191 C. Labai alta!
Palydov gana daug, jei skaiiuosim ir mautlaiius akmenlius. Didesni palydov yra
penkiolika. Nuo didiausio Titano (Sauls sistemoje dydiu nusileidia tik Ganimedui, be
to, turi plon atmosferos sluoksn) iki nyktuko Pano, kurio skersmuo vos apie 20 kilomet
r. 2005 m. Titan pasiek NASA zondas Huyggens.
Saturnas romn mitologijoje atitinka graik diev Kron, Dzeuso tv.

SAULS S I S T E MA
192

URANAS

Septintoji sistemos planeta. Atstumas nuo Sauls - daugiau kaip 2,86 milijardo kilometr.
Turi 11 ied ir daugiau kaip 20 palydov, nors, kaip ir Jupiteris ar Saturnas, j*ali j turti
kur kas daugiau, tik mes j dar neatradome. Uranas 67 kartus didesnis u em, o sve
ria vos 14,5 karto daugiau. Dl ios prieasties Uranas priskiriamas prie dujini milini,
nors, be abejo, yra maesnis u Jupiter ir Saturn.
1986 m. Uran pasiek kosminis zondas Voyager 2. Be stebjim i ems, zondo perduo
ti duomenys yra vienintelis ms ini apie i planet altinis.
Apskrieja apie Saul per 84 ems metus, nors aplink savo a apsisuka greiiau negu
em - per 17,25 valandos.
Urano atmosfer sudaro 83 proc. vandenilio, 15 proc. helio ir 2 proc. metano. Planetos
branduolys - tik ledas ir akmuo. Ais yra tiek pasvirusi, kad Saul pakaitomis atsisuka tai
vienas, tai kitas aigalis. Kitaip sakant, kiekviename aigalyje Saul vieia po 42 metus.
Vidutin tem peratra nuo -197 iki -220 C.
Yra 27 palydovai. Visi pavadinti ekspyro pjesi veikj vardais: Kordelija, Ofelija, Bjanka, Pakas, Rozalinda, Dezdemona ir 1.1.
Graik mitologijoje Uranas buvo Krono tvas, kitaip tariant, Dzeuso senelis.
NEPTNAS

Atuntoji Sauls sistemos planeta. Nutolusi nuo sistemos centro 4,5 milijardo kilometr.
Ketvirtoji pagal dyd Sauls sistemos planeta. Turi keturis iedus ir vienuolika palydov.
Neptnas - paskutin dujin milin, arba Jupiterio tipo planeta, 72 kartus didesn ir 17
kart sunkesn u ms em.
SAULS S I S T E MA
193

 Manoma, kad akmenin branduol, dengiam ledo, gaubia vandenilio, helio ir metano
atmosfera.
Kas 248 metus, skriedamas netaisyklinga orbita, Plutonas sibrauna Neptno orbit ir
is 20 met ibna tolimiausia nuo Sauls planeta. Paskutin kart tai vyko 1979-1999
metais. Neptnas - paskutin planeta, kurios orbita yra vienoje ploktumoje su ems
orbita.
Mokslininkai nuspjo Neptn esant dar tada, kai jis nebuvo atrastas. Taip pat atsitiko ir
su Halio (Halley) kometa. Mokslininkai pastebjo, kad Urano orbit veikia kakokio labai
didelio kno traukos jga. To kno trajektorija ir vieta buvo matematikai apskaiiuotos,
paskui iek tiek paiekota ir atrastas Neptnas. Pirm kart jis pastebtas 1846 metais.
Vienintelis i ems paleistas aparatas, sugebjs pasiekti Neptn, yra kosminis zondas
Voyager 2. Tai vyko 1989 metais.
Apskrieja Saul per 164,79 ems met. Ais pasvirusi 29,6 (o ems 23,5), todl galima
spti, kad Neptno met laikai keiiasi panaiai kaip ir msikiai, nors, ties sakant, ten
taip alta, kad vargu ar pastebtum, kuo skiriasi iema nuo vasaros.
PLUTONAS

Devintoji Sauls sistemos planeta. Atstumas nuo Sauls - 5,87 milijardo kilometr.
Plutonas yra akivaizdus rodymas to, kas vyksta, kai tvarkinga Sauls sistema prisivilioja
paklydus akmens luit. Vis dlto Plutonas yra gana didelis, turi palydov ir net iek tiek
veikia Neptno ir Urano orbitas. Plutonas yra taip toli ir toks maas, kad net ir apskaiia
vus jo buvimo viet prireik 25 metus teleskopu klajoti po dang, kol 1930 m. pavyko j
aptikti. 1978 m. atrastas vienintelis Plutono palydovas Charonas.
Taip toli jokio kosminio aparato dar nepavyko nusisti, taiau pasitelkus Hablo teleskop
buvo sudarytas 85 proc. Plutono paviriaus ploto emlapis. Planeta turi poliarines kepu
res ir, atrodo, yra sudaryta i uolien ir murzino ledo. Taip pat turi ir plonyt atmosferos
sluoksn, sudaryt i azoto, anglies dvideginio ir metano.
Plutonas - nyki ir tamsi vieta, todl jis pavadintas romn poemi dievo vardu (graik
Hado atitikmuo). O Charonas buvo valtininkas, kuris keldavo mirusij sielas per poe
mio upes.

SAULS S I S T E MA
194

SEDNA, BET AR JI TIKRAI PLANETA?

2004 m. Kalifornijos technologijos instituto darbuotojas dr. Maikas Braunas (Mike Brown)
paskelb, kad aptikta deimtoji Sauls sistemos planeta - madaug % Plutono dydio, nuo
Sauls nutolusi 134 milijardus kilometr. Sedna yra raudonos spalvos, neturi palydov, o
ar ji irgi planeta, abejojama. Juk gal gale yra mokslinink, manani, kad ir Plutonas ne planeta... Pamanykit, ledo gabalas! Bet Plutonas bent jau turi palydov.
IR GALIAUSIAI KOMETOS, ASTEROIDAI
IR KITOKS DANGAUS LAUAS
Saul yra tokia milinika, kad jos trauka veikia neaprpiam erdvs platyb ir joje ka
lina vairius kosminius knus. Daniausiai tai murzini ledo luitai, vos vieno kito kilomet
ro skersmens. Vienas i toki kn - Halio kometa. Ji gana didel, todl iek tiek veikia
planet orbitas, ir kaip tik pagal iuos nukrypimus Edmundas Halis (Halley) matematikai
apskaiiavo jos pasirodym. Ties sakant, jis pats tos kometos niekada nemat. Tik p ra
jus eiolikai met nuo jo mirties, 1758 m., ems gyventojai danguje ivydo komet. Ji
matoma kas 76 metus. Halio kometos pasirodymai fiksuojami dar nuo 240 m. prie Kris
taus gimim. Kit k a rt ja grotis galsime 2061 metais. Maai tiktina, kad komet pa
matys ios knygos autoriai, bet tu toki prog turi...
Tarp Marso ir Jupiterio orbit yra vidinis asteroid iedas - imtai tkstani skirtingo
dydio uolien gabal, nuo mayi dulkeli iki keli imt kilometr skersmens luit.
Asteroid iedas gali bti susidrusi planet skeveldros, o gal tiesiog statybini media
g liekanos: kai sistema m vsti, j neprireik.
Pauki Tako galaktikos atakoje per kosmoso platybes keliaujani ms sistem pa
siekia meteorai. Daniausiai jie sudaryti i silicio, reiau - geleies, nikelio ar vis trij
element miinio. skrid ems atmosfer ir kait nuo trinties, jie danguje palieka ilg
ryk pdsak. Jei meteorai nesudegt atmosferoje, jie trenktsi ems paviri dides
ne jga negu branduolin bomba, taiau taip beveik niekada nevyksta (r. Dinozaurai).
Geriausia j dairytis rugpjio 9-16 ir gruodio 6-19 dienomis. Vasaros meteor srau
tas vadinamas Perseidais, nes pasirodo ties Persjo vaigdynu. Per pat kart galima
pastebti po vien kas minut. iemos meteor srautas vadinamas Geminidais, nes pa
sirodo Dvyni vaigdyne, prie Oriono. Ir vien, ir kit meteor sraut galima pamatyti
kur nors umiestyje. ie reikiniai nra amini - Geminid srautas pirm kart pasirod
1862 metais.
Tai tiek. Visa kita yra tuia erdv ir kosminiai spinduliai.

S AULS S I S T E MA

195

DEIMT DIEVO SAKYM

-<>
i
Neturk kit diev, tik mane vien.
2

Netark Dievo vardo be reikalo.

3
vsk sekmadien.

Gerbk savo tv ir motin.

Neudyk.
~6
Nepaleistuvauk.
7
Nevok.
8
Nekalbk netiesos.
9'f,~
Negeisk svetimo vyro ir svetimos moters.
i

10#-

Negeisk svetimo turto.

Didysis sakymas: mylk Viepat Diev visa irdimi, visa siela, visu protu ir visomis
jgomis, mylk savo artim kaip pats save.

D E I MT DI EVO SAKYM
196

VISIEMS PASTAMI MEDIAI

-------- <o,--------adaug 4000 m. pr. Kr. visa Didiosios Britanijos (ir Lietuvos*) teritorija buvo apaugusi
mikais. Mediams patinka vidutini platum klimatas, o mogaus veikla - ne. mons
kirviu ir ugnimi inaikino daugyb mik. Po keli tkstantmei kaip tik paprastasis uo
las padjo Didiajai Britanijai tapti nenugalima jr valstybe.
Mikai buvo ms protvi ems kio pagrindas. Jie dav medienos namams, juose buvo
mediojam vri, galjai rasti malk, pasirinkti gryb ir uog. Buvo net vadinamoji girai
i sistema - tam tikruose plotuose sodindavo ir paskui ikirsdavo nedidelius medelius, lyg
tai bt koks jav laukas.
ioje knygoje tikrai neivardysime imt vairiausi medi. Vis dlto pravartu inoti, ko
ki medi daugiausia auga miestuose ir kaimuose, ir mokti juos atpainti. Labai svarbu
painti ne tik dangaus skliaut, bet ir em, kuria vaiktome. Be to, ios inios pravers, kai
norsi k nors pasidirbti i medienos.
Atpainti medius gali pasirodyti sunku. Gal net nusigsi, pamats kok nors botanik,
vaiktant po mik ir murm ant sau panosje Sequioadendron giganteum ar k nors pa
naaus, bet inok, kad visai manoma painti ris remiantis kategorizavimo ir atmetimo
principais. tai keletas daniausiai pasitaikani ri, kurias, ms nuomone, turt pa
inti visi.

PAPRASTASIS UOLAS ( Q U ERCUS R O B U R )

Svarbiausias iaurs Vakar Europos mik medis. Uauga iki 21-40 m aukio. uolai
danai auga giraitmis. Jie tikri ilgaamiai - gali gyvuoti net kelet imtmei. Anglijos pie
tuose labiausiai paplit bukai, iaurje - uosiai ir puys, o Vidurio Anglija - uol karalija.
iev. Pilka, ivagota smulki grioveli ir trkim. Pumpurai smails, apvalaini.
Lapai. Skiautti ar itisiniai, dantyti ar lygiakraiai.
Vaisiai. Gils, auganios kekmis ant ilg lapkoi. Danai galima pastebti dygstant dai
geli - tai vovers buvo ukasusios maisto atsarg iemai.

VI S I E MS P A S T A MI ME D I AI
197

P A P R A S T O J I LI EPA ( TILIA X EUROPAEA)

Nuostabus medis, auktas (23 m) ir

elegantikas. Paprastosiomis liepo
mis tradicikai apsodinamos al
jos. Diovint liepiedi arbata neblogas vaistas nuo nemigos.
iev. Pilka arba pilkvai rusva,
su ilgais trkimais ir grioveliais,
gumbuota.
Lapai. irdies formos, siaurjantys, tamsiai ali, apaia apaugusi
baltais pkeliais. akos glotnios,
be pkeli.
Vaisiai. Apvals rieutliai, pri
nok kiek susirauklj a. Krinta
kekmis.

GUDOBEL ( C R A T A E G U S M O N O G Y N A )
Viena i daniausi ri tiek Didio
joje Britanijoje, tiek ir visos Europos
lygumose. Tankus, dygliuotas kr
mas, kartais gali uaugti ir iki nedi
delio medelio (madaug 1 2 m) auk
io. Auga beveik bet kokioje dirvoje.
Senja angl kalba gudobel buvo
vadinama May kaip ir pavasario m
nuo (May gegu11. - Vert. past.),
buvo net tokia patarl: Neer cast a
clout till May is out (Nemesk iemi
nio apdaro, kol nenuydjo gudobe
l", plg. Lig Sekmini nemesk kaili
ni". - Vert. past.). Geras patarimas!
iev. viesiai ruda, sluoksniuota.
Lapai. Itisiniai, skiautti, k ar
tais skaldyti.
Vaisiai. Mai, rykiai raudoni
arba oraniniai obuolliai.
iedai. Praysta baltomis kekmis
birelio pradioje, vliau parausta.
VI S I E MS P A S T A MI ME D I AI
198

KARPOTASIS BERAS (B E T U L A P E N D U L A )
Auga sausoje ir smlingoje dirvoje. Tai
trumpaamiai mediai, retai kada i
gyvena imt met. Uauga iki 30 m
aukio. Isiskiria tvirtu kamienu ir
emyn nusvirusiomis akelmis. Pa
vasar i ber galima igauti sulos.
Jos skonis primena tyr, kiek pasal
dint vanden. Jei neukimi skyls, i
kurios leidai sul, ar gri per giliai,
beras gali nuditi.
iev. Jaun bereli rausvai ruda,
o suaugusi medi - balta su juo
domis dmmis.
Lapai. Ovalo formos, ilgu ir smailiu
galiuku, kratai dantyti.
Vaisiai. irginiai. Ruden barsto
daugyb sparnuot gelsv skl.

PAPRASTASI S BUKAS (F A G U S S Y L V A T I C A )
spdingas medis - uauga net iki
42 m aukio, o vainikas tiesiog ne
tiktino dydio. Daugiausia auga
kalkemiuose. (Lietuvoje auginami
eldynuose.*) Ilgaamis. Usiaugina
milinik susivijus kamien. Medie
na labai kieta, i jos gaminami moky
kliniai darbastaliai.
iev. Kamienas pilkas, lygus, a
kos auga horizontaliai.
Lapai. Smailjantys, ovalo formos,
kratuose rykiai matomos gyslos.
Pavasar - geltoni, vasar - tamsiai
ali, o ruden - sodriai rudi.
Vaisiai. Rieutai kietais, vilgan
iais kevalais, plaukuotais gvildais.
Branduoliai valgomi, malonaus
skonio.

VI S I E MS P A S T A MI ME D I AI
199

P A P R A S T A S I S K A T ON AS (AES CUL US H I PP OC A S T A NUM )

Danas priemiesi medis. (Lietuvoje auga viena savaimin ris ir kelios vetins.*) Uauga
iki 24 m aukio. ie mediai Didij Britanij (ir Lietuv*) atveti i Pietryi Europos
XVII amiuje. ekspyras niekada neaid katon mio!
iev. Ruda su oraniniu atspalviu.
Lapai. ali, ovalo formos, platakiki - tikrai su niekuo nesupainiosi.
iedai. Balandio mnes pradeda skleistis tamss, lipns pumpurai. Vasaros pabaigoje
susidaro alios dygliuotos vaisi duts. Rugsj jos krinta, skyla ir ibyra rudos, didels,
rutulio formos sklos.
PLATANALAPIS KLEVAS ( ACER P S E U D O P L A T A N U S )
Tai labiausiai paplitusi klev ris Di
diojoje Britanijoje (Lietuvoje auga kita
ris - paprastasis klevas - ir dar kelios
vetins rys.*). Labai graus kupolo
formos medis, uauga iki 36 m aukio.
iev. Pilka, lygi. Vliau supleija ir
pasidaro iurkti. akels trumpos,
galuose stori, ali pumpurai.
Lapai. Dideli, ali, su penkiomis smailjaniomis virnlmis.
Vaisiai. Suaug poromis (mokslinin
kai juos vadina skeltiniais sparnavaisiais). Krisdami sukasi spirale.
V I S I E MS P A S T A MI ME D I AI
200

P A P R A S T A S I S UOSIS (F RAXI NUS E XC E LS I OR )

Kamienas daniausiai auktas ir tiesus. iaurs Anglijoje uosis yra pagrindinis gyvatvori
medis, vienintelis Didiojoje Britanijoje augantis alyvmedini eimos atstovas (ms krate
daugiausia auga Vidurio Lietuvoje*). Paprastai bna 21-24,5 m aukio, nors gali uaugti ir
iki 42 metr.
iev. Lygi, pilka, senesni medi suskeldjusi ilgais plyiais. akos laibos, pumpurai
dideli, juodi.
Lapai. Plunksniki, ali, mai, smails.
Vaisiai. Spal barsto sklas, panaias ilgus, siaurus, rudos spalvos sparnelius.

VI S I E MS P A S T A MI ME D I AI

201

N E PA PR A ST O S ISTORIJOS. PENKTOJI DALIS

O
Robertas Briusas (1274-1329)
risdamas nuo arklio 1286 m. usimu
ilgai ir skmingai viepatavs kotijos
karalius Aleksandras III. Vaik jis nebe
turjo, tik vien ketveri metuk vaikait,
Norvegijos karaliaus dukter. kot didikai,
nenordami, kad kotijos karalyst bt i
draskyta po gaball, paskelb mergait a
lies karaliene. Anglijos karalius Eduardas I
suman naujj karalien itekinti u savo
snaus, kuris tuo metu irgi buvo vaikas.
Lidna, bet Margarita mir vos atuoneri
met, taip ir negrusi kotij.
Atsirado net trylika kandidat koti
jos sost. Nusprsti, kuris tinkamiausias,
buvo paprayta Anglijos karaliaus Eduardo
ir jis su savo kariuomene patrauk iau
r tvarkyti i reikal. Galiausiai karalius
pasirinko Don Baliol (John Balliol), tie
sioginiais giminysts ryiais susijus su ko
tijos karaliumi Dovydu I (1124-1153). An
trasis kandidatas buvo Robertas Briusas,
irgi Dovydo I giminaitis. Skirtumas tik toks,
kad Robertas Briusas buvo charizmatikas
vadovas ir puikus politikas, o Baliolis - ne.
Karalius Eduardas I pasirinko Don Ba
liol, matyt, dl to, kad is turjo emi
Anglijoje, ir Eduardas buvo sitikins, kad
vainikuotas jis neatsispirs silymui prijung
ti kotijos karalyst prie Anglijos. Baliolis
nepasidav. Jis atsisak perduoti Eduar
dui teisin ir feodalin valdi, nepripaino
Anglijos karaliaus virenybs jokiose srity
se. Taip lugo Eduardo planas gudrumu ir
klasta prisijungti kotij.
Norint suprasti istorin io laikotar
pio kontekst reikia prisiminti, kad di
dij ukariavim metas prasidjo tik
po keleto imtmei. Elbietos laikai yra
1558-1603 metai. Anglija ir kotija netu
rjo vieno bendro valdovo iki pat XVII a.
pradios, t. y. iki Jokbo I laik. XIV a. fe
odalin Anglija - gdus laikotarpis. Tie-

NEPAPRASTOS

Robertas Briusas
sa, miestuose radosi katedr, krsi uni
versitetai, taiau visas gyvenimas buvo
tvarkomas pagal emvaldi ir Katalik
banyios taisykles. Pasaulietin valdia
priklaus karaliui Eduardui I, tvirtam vy
rui, pasiryusiam suvienyti savo valdas. Jis
jau buvo ums Vels ir savo sn pasky
rs Velso princu. Pasakojama, kad kai vel
sieiai nepanoro bti valdomi angl prin

ISTORIJOS.

202

PENKTOJI

DALIS

Tikrasis akmuo kotams buvo grintas

1996 m., bet kai kada nors bus rengiamos
vainikavimo ikilms, jis bus parvetas
Vestminster - iaip ar taip, juk tai Jungti
ns Karalysts sostas.
Prajus vos penkiems mnesiams nuo
karo su Eduardu pradios Baliolis Kinkardino pilyje buvo priverstas isiadti sos
to. Jis 3 metus kaljo Taueryje, paskui jam
buvo leista ikeliauti savo emes Pranc
zijoje. 1296 m. Eduardas nusprend Bervi
ke priimti oficiali 2 tkstani kotijos di
dik itikimybs priesaik. Tarp j buvo ir
Robertas Briusas.
kotai vl sukilo. Neramumai truko ne
vienus metus. kotijai tai buvo sunks lai
kai. Kaip tik tada prie Anglijos karali
sukilo Viljamas Volesas (VVilliam VValace),
mogus, kurio gyvenim gaubia rom an
tikos legendos. Voleso gyvenimas kvp
Volter Skot (VValter Scott) parayti pasa
kojim Viljamo Voleso, kotijos didvyrio,
ygdarbiai ir mirtis, apie didvyr sukur
tas filmas Narsioji irdis (1995). Volesas ne
visada sutar su Robertu Briusu. is buvo
geresnis diplomatas, o Volesas gyn Dono
Baliolio teis bti kotijos karaliumi, nes
man, kad sosto isiadjimas buvo igau
tas per prievart. Volesas pasiek ities ne
tiktin pergali prie angl kariuomen,
net kai i bdavo gerokai didesn u kot.
Viena i toki pergali - mis prie Sterling
Brido (1297 m.). U iuos nuopelnus Ro
bertas Briusas ventino Voles riterius ir
suteikjam kotijos karalysts gynjo ir jos
kariuomens vado vard.
Vis dlto 1298 m. Folkerko myje Vo
leso kariuomen buvo sutriukinta. Vole
sas atsisak gynjo vardo, post pasida
lijo Robertas Briusas su Donu Koumainu
(John Comyn), dar vienu i buvusi trylikos
pretendent kotijos sost. Volesas pab
go Pranczij, o Robertas Briusas 1302 m.
pasira taikos sutart su Eduardu ir liko
gyventi Karlailo dvare. 1304 m. visi koti
jos didikai buvo priversti prisiekti itikimy
b Eduardui. Visi, iskyrus Viljam Voles.

co, Eduardas paadjo duoti jiems princ,

neitariant n vieno odelio anglikai. Vel
sieiai iuos odius pasitiko sveikinimo
ksniais, o Eduardas ikl jiems prie
akis savo naujagim sn...
Robertas Briusas buvo susidrs su
dviem visikai skirtingais Anglijos valdo
vais. Pirmasis buvo Eduardas I, vyras, ku
rio antkapyje ikalti tokie odiai: Hic st
Edivardus Primu Scottorum Malleus ia
guli karalius Eduardas Pirmasis, kot k
jis". Jaunystje Eduardas dalyvavo kryiaus
ygyje, buvo nukeliavs iki paios Jeruza
ls ir net Tuniso. Grs i ten jis ukaria
vo Vels, tiesa, u Anglijos yd paskolin
tus pinigus. Su auganiomis palkanomis
Eduardas susitvark paprastai - nukirsdi
no 300 yd eim vyrus, o kitus 1290 m.
itrm i Anglijos.
Kai Eduardas m domtis kotija, jai
atjo sunkus metas. Atsisakydamas pri
painti Eduardo virenyb Baliolis puikiai
suvok, kad netrukus siplieks karas, todl
pradjo rinkti kariuomen ir ketino si
verti iaurs Anglij. Eduardas tikjosi
sulaukti Baliolio paramos kovoje su senu
prieu - Pranczija, taiau kotijos val
dovas su pranczais sudar sjung prie
Anglij.
Apimtas baisaus siio, Eduardas su
savo kariuomene patrauk iaur, nepa
prastai iauriai susidorodamas su visais,
kurie mgino prieintis. Bervike Eduardo
kariai sureng dviej dien skerdynes ir
nuud tkstanius vyr, moter ir vaik.
Kol anglai puldinjo Nortumberland, ko
tai sunaikino visus paslius ir ipjov galvi
jus, kad anglai imirt badu. iaur papl
do krauju nuo nesibaigiani susirmim
ir udyni. Eduardas pagrob i Skono va
dinamj Likimo akmen, ant kurio bdavo
vainikuojami visi kotijos valdovai, ir parsi
ve j Vestminster. Akmuo buvo padtas
po karaliaus Eduardo sostu, taip pavadin
tu Eduardo Ipainjo garbei. Nuo to laiko
iame soste vainikuojami visi Anglijos val
dovai, ia 1953 m. vainikuota ir Elbieta II.
NEPAPRASTOS

ISTORIJOS.

203

PENKTOJI

DALIS

Dar metus jis buvo populiariausias vis su

killi didvyris. Galiausiai 1305 m. j suga
vo ir Londone, Smitfildo turguje, kartu su
broliu pakor, ketviriavo ir nukirsdino. J
galvos buvo pamautos ant iei prie Lon
dono tilto. Atrod, kad kotijos nepriklau
somybei atjo galas, bet Eduardas paseno,
pasiligojo, o jo snus tikrai nebuvo tas mo
gus, kuris pajgt tvirtai valdyti iaurines
emes. Eduardas II neturjo nei chariz
mos, nei dvasios stiprybs. Jis buvo vienas
i prasiausi Anglijos valdov per vis jos
istorij.
Robertas Briusas su Donu Koumainu
sutar susitikti ir nusprsti, kuriam i j
atiteks kotijos sostas. Taip bt buvusi su
lauyta priesaika, duota karaliui Eduardui.
Nors Koumainas i pradi neprietaravo
pasilymui, vliau apie i klast prane
Eduardui. sptas draugo, Robertas turjo
bgti i Karlailo, nes jam grs mirtis. Ker
ydamas u idavyst, Robertas Briusas su
savo vyrais nuud Koumain vienos ko
tijos banyios ventoriuje. U poelg po
pieius Klemensas V atskyr Robert Brius nuo Banyios.
1306 m. Skone Robert Brius kotijos
karaliumi vainikavo jo paties mylimoji. Tie
sa, garsiojo akmens po jo kojomis jau ne
bebuvo. Karaliavimo pradia nebuvo labai
skminga - vienas po kito pasipyl pralai
mjimai Anglijos kariuomenei. Eduardas
nuud tris jo brolius, mona pateko ne
laisv, o pats Robertas Briusas buvo pri
verstas slapstytis. Pasakojama, kad kart
bgdamas nuo prieo jis pasislp oloje.
Ten pamat vor, rezgant voratinkl ir vis
negalint baigti. Robertas Briusas nenulei
do nuo jo aki ir galiausiai voras baig savo
krin. is pavyzdys kotijos karaliui sutei
k vilties.
1307 m. Robertas Briusas pradjo nau
j sukilim, o Eduardas I pasiunt iaur
savo kariuomen. Eduardas buvo jau la
bai senas ir suvargs, o pasieks Anglijos
ir kotijos sien visai pasiligojo. I ten jis
galjo matyti kitame Solvjaus fjordo kran
NEPAPRASTOS

te plytinias kotijos emes. Eduardas liep

snui nelaidoti jo Vestminsteryje, o nuvirin
ti jo kaulus ir netis juos visus bsimus ka
rus tol, kol kotai bus visikai sutriukinti.
Snus io praymo nevykd, kaip nepatei
sino ir beveik vis kit tvo lkesi. Jam
ikilo nauj rpesi dl maitaujani An
glijos didik, todl teko grti atgal ir duoti
Robertui Briusui ramyb.
1308
m. fortna atsigr Roberto Briuso pusn. Vis pirma tvirtinant savo val
di jam pavyko palauti Koumainu pasi
prieinim, o vliau jo teis valdyti kotij
pripaino Pranczijos karalius. Tai buvo
tiesiog nekainojama parama. inant, kad
u Eduardo II buvo itekinta Pranczijos
karaliaus dukt Izabel, reikia pripainti,
kad Robertas Briusas padar diplomatijos
stebukl. Tiesa, toji santuoka greiiausiai
nebuvo laiminga. Vienas i pirmj naujojo
karaliaus Eduardo II sakym buvo nurody
mas parveti i Pranczijos savo numyltin
Pyrs Geivstoun (Piers Gaveston), itrem
t Eduardo I.
Robert Brius rm dar ir seras
Deimsas Daglasas (James Douglas), da
nai vadintas Juoduoju Daglasu. Jo vado
vaujami kotai ivijo i savo emi Eduar
do I kurdintus kariuomens dalinius. Be
to, 1311 m. Daglaso vadovaujami kariai
net du kartus nusiaub iaurines Anglijos
emes.
Eduardas II neturjo kitos ieities kaip
tik atsakyti tok lum. Jis surinko dide
l kariuomen ir patrauk iaur kautis su
Briusu. Atjo laikas vienam i svarbiausi
vyki kotijos istorijoje - Banokberno m
iui. kot pajgos buvo gerokai maesns,
be to, jiems teko kautis su profesionaliais
kariais, ginkluotais arbaletais, lankais, ka
lavijais, kirviais, ietimis, ir dar raitais. ko
t pranaum as buvo pelkta vietov, nes
raisto viduryje angl kiekybin persvara
nieko nebereik. Mis truko dvi dienas.
Svarbiausios kautyns vyko 1314 m. bire
lio 24 dien. Pelkje i angl raiteli nebu
vo beveik jokios naudos, o kot lankinin

ISTORIJOS.

204

PENKTOJI

DALIS

1328 m. Eduardo II snus Eduardas III

pasira taikos sutart, kuria pripaino,
kad kotija yra nepriklausoma, o Robertas
Briusas - ios alies karalius. Tai buvo di
diausia pergal Roberto Briuso gyvenime.
Kitmet Robertas Briusas mir.
Pasiraant taikos sutart Eduardui III
buvo vos 16 met, todl valdia teisikai
priklaus jo motinai. Sulauks pilnametys
ts, jis isiadjo sutarties. Anglijos karaliai
ir toliau save vadindavo kotijos valdovais,
taiau pati kotija buvo nepriklausoma iki
1603 m. - tais metais kotijos karalius Jo
kbas IV tapo Anglijos karaliumi Jokbu I
ir sujung abi karalystes. O Eduardas III,
kitaip negu tvas, skmingai ir imintingai
vald madaug 50 met.
Paskutin Roberto Briuso valia buvo pa
laidoti jo ird ventojoje emje. Dabar ji
parveta kotij ir perlaidota alies rytuo
se, Roksburgyro abatijoje, Melrouzo vie
nuolyne.

kai pranoko anglus. Visika pergal buvo

pasiekta, kai Eduardas II, neteks drsos,
pabgo i mio lauko.
Per ateinant deimtmet Robertas Briusas pasiek daug loving pergali. Airi
didikai net buvo pasil jam Airijos sost.
Robertas nusiunt ten savo brol Eduard
ir is 1316 m. buvo vainikuotas Airijos ka
raliumi.
Eduardas II su Izabele susilauk dviej
sn ir dviej dukter. Anglijos valdovas
buvo ne toks nuomus ir gabus karvedys
kaip jo tvas, tad Robertas Briusas siver
davo toli pietus, net iki Jorko, ir nioko
jo miestus bei kaimus, pl vienuolynus.
Eduardas II prarado tak savo lord ko
mitetui, atidav valdi monai ir vyriau
siajam snui, o galiausiai, ilgai kalintas ir
kankintas, buvo nuteistas myriop. 1327 m.
jis buvo pam autas ant geleinio strypo, kai
tinto iki raudonumo, - taip buvo vertintas
jo gyvenimas ir neskms.

ACHMATAI
--------- <>-----v

- senovinis stalo aidimas, ilko keliu pasieks Europ i Kinijos ir Indijos. Tai
achmatai
taktinis karo aidimas, ilgus amius aistas karvedi ir princ. Tiksli aidimo kilm ne
aiki, manoma, kad jo figros vaizduoja senovs Indijos karinius dalinius.
aidiama dviese prie 64 langeli lentos. Langeliai yra juodi ir balti. Prastai aisti ach
matais labai lengva, o gerai - be galo sunku. Tai pasakytina apie daugel ger aidim.
FIGROS
Abi puss turi po 16 figr: 8 pstininkus, 2 irgus, 2 rikius, 2 boktus, 1 valdov ir 1 karali.
aidimo tikslas - paimti prieininko karali (paskelbti mat). aidim pradeda baltieji,
paskui aidjai eina paeiliui, kol kuris nors laimi.

ACHMAT AI
205

KAIP PARENGTI LENT

Lentos pirmosios eils deiniajame kampe turi bti baltas langelis. Figros statomos dviem
eilm, vieno aidjo prieais kito. Pstininkai gina antrj figr eil. Ji sustatoma tokia tvar
ka: 1) boktas, 2) irgas, 3) rikis, 4) valdov, 5) karalius, 6 ) rikis, 7) irgas, 8 ) boktas.
Valdov visuomet statoma ant savo spalvos langelio - juodj valdov ant vidurinio juodo,
baltj valdov - ant vidurinio balto.

Kiekviena figra juda kitaip.

1. Pstininkus galima perkelti tik pirmyn ir tik per vien langel, iskyrus pirmj jim,
kai pstininkui, apimtam kovos kario, leidiama perokti per du langelius. Jie engia
striai kair arba dein. i figr vert yra maiausia, taiau tik pstininkus galima
paauktinti. (Vert - 1 takas.)

2. irgai - achm at kavalerija, judri ir sunkiai sulaikoma. Jie juda L formos trajektori
ja per 2+1 langelius bet kuria kryptimi. Visi pieinyje pavaizduoti juodieji pstininkai
aplink karali gali bti nukirsti irgu. Svarbiausia, kad irgas, vienintelis i vis figr,
ACHMAT AI
206

turi teis perokti per savo kelyje pasitaikanias figras. Net

jei kur nors pieinyje pavaizduot pstinink dengt boktas,
irgas j vis tiek galt nukirsti. (Vert - 3 takai.)
3. Rikiai yra drambliai. Juda striainmis, taiau tik vienos spal
vos langeliais. Rikiai labai naudingi, kai stovi alia gretimuose
juoduose ir baltuose langeliuose. ios figros kaip kulkosvai
diai ar proektoriai labai gerai tinka tolimoms atakoms. (Ver
t - 3 takai.)

irgas

4. Boktai. Tai kovos veimai. Juda tiesiomis linijomis. Ypa

naudingi partijos baigmje ir atliekant rokiruot. (Vert 5 takai.)
5. Valdov. Pati galingiausia achmat lentos figra. Juda bet ku
ria kryptimi be joki apribojim. (Vert - 8 takai.)
6

. Karalius yra pati svarbiausia figra. Turi teis pajudti tik per
vien langel, taiau bet kuria kryptimi. Atliekant rokiruot gali
bti perkeltas per du langelius. Karalius negali skelbti acho.
(Vert - pergal.)
AI DI MAS

Teis pradti aidim yra didelis pranaumas, todl daniausiai

laimi baltieji. Klasikinis aidimas - kai juodieji aidia gindamiesi,
mgindami atremti agresyvius baltj puolimus ir stengdamiesi i
naudoti j klaidas.
Kirtimas. aidjas paalina nuo lentos prieininko figr ir tas lan
gelis atitenka jo figrai. Bet kuri figra, iskyrus karali, gali nu
kirsti bet kuri kit figr. Karalius negali skelbti acho, taigi ne
gali nukirsti kito karaliaus. Pstininkai kerta tik striai pirmyn.
achas, matas. Kai kuri nors figra atsiduria tokioje padtyje,
kad galt nukirsti karali, skelbiamas achas. Karalius turi p a
sitraukti kit langel, kad jam nebekilt grsm bti nukirstam,
kita figra blokuoti ach arba nukirsti pavoj keliani figr.
Jei nemanomas n vienas variantas, karalius yra pagautas skelbiamas achas ir matas. Tai ikraipyta arabika fraz Kara
lius m ir.

Valdov

Rokiruot. Kai irgas ir rikis pajuda i savo viet, karali galima

perkelti per du langelius kair arba dein, o bokt tuo pat metu
perkelti per karali.
Karalius
ACHMAT AI
207

Rokiruot karaliaus pusje

Rokiruot valdovs pusje

En p a ssa n t (prasilenkiamasis kirtimas). Toks pstininko kirtimas jau tapo prasta aidimo
dalimi. Kai pstininkas paeina tolyn, prieininkui atrodo, kad jo galima ivengti perklus
savo pstinink per du langelius. Prasilenkiamasis kirtimas leidia pirmajam pstininkui
kirsti, lyg antrasis bt pajs ne per du langelius, o per vien.

aidimas skirstomas tris dalis: pradm, vidur ir baigm.

PRADM
Pradms esm - pajudinti visas pagrindines figras taip, kad bt manoma padaryti roki
ruot. Labai svarbu kontroliuoti lentos centr (keturis vidurinius langelius). Pavyzdiui, cen
tre stovintis irgas gali turti iki atuoni skirting jim, o kampe - tik du.
Kai kurios pradms turi savo pavadinimus ir ilg istorij, pavyzdiui, indikoji karaliaus
gynyba, sicilikoji gynyba. Apie pradms prirayta krvos knyg. Tau dert isirinkti la
biausiai patinkant bd ir kuo daniau j taikyti, kad kuo geriau perprastum. Kaip pavyzd
parodysime indikosios karaliaus gynybos jimus.
Nepamirk, kad pstininkai negali eiti atgal, todl gerai apgalvok j jimus. Junk juos
grandines, kad vienas saugot kit. Stenkis nepalikti figr en prise, t. y. neapsaugot.
ACHMAT AI
208

VIDURYS
Tavo figros turt bti pajudjusios i pradini pozicij, o karalius - apsaugotas. Tada p ra
dsi puolim.
Savo figras stumk taip, kad valdytum kuo didesn lentos dal ir galtum pulti prieininko
figras. Net ir ioje aidimo dalyje reikt iekoti galimybs upulti prieininko karali, tik
stenkis savo figr per daug neisklaidyti. Jei nori perkelti figr kur nors langel, pasitik
rink, ar j dengia kita figra.
Figra kait (arba surita figra, belaisv) yra tokia, kuriai neleidiama pajudti, nes
kyla pavojus prarasti ujos esani vertingesn figr. Pavyzdiui, negalima patraukti kara
li sauganios figros, nes jam bus paskelbtas achas.
akut - tai padtis, kai viena figra grasina nukirsti ikart dvi prieininko figras. Tam
ypa gerai tinka irgas. sivaizduok: irgas vienu metu skelbia karaliui ach ir dar ksinasi
nukirsti koki nors verting figr.
Smeigtukas - padtis, prieinga figros kaits atvejui: prieininkas priveriamas pa
traukti verting figr ir leisti nukirsti ne toki verting. Valdovei grasinantis boktas gal jos
ir nenukirs, bet gaus ujos stovint rik.
Nepamirk saugoti karaliaus, stenkis neatsilikti takais, mgink gyti pranaum. Baigm
je gali bti lemiama net ir vieno pstininko persvara.
ACHMAT AI
209

BAIGM
Galima laimti ir partijos viduryje, kai lentoje vis dar pilna figr, bet daniausiai pergal
pasiekiama baigmje. Lentoje jau bus nebelik pagrindini figr ir pstinink. Nors ir keis
ta, dabar karaliui saugiausia lentos viduryje, ten galima pasinaudoti juo puolant ir siekiant
pstininkams paauktinimo.
Paauktinim as. Jei pstininkas pasiekia paskutin prieininko puss gulstin, jis gali virs
ti valdove, boktu, rikiu arba irgu. (Gali turti dvi valdoves! Antrj valdov simbolizuoja
apverstas boktas.) Paauktinimo grsm baigmje gali gerokai pakeisti prieininko taktik.
Baigmje paprastai vyrauja keli figr, pavyzdiui, riki ir bokt, deriniai. Jie varo
prieininko karaliaus judjim, skelbia jam ach ar mat. aidimo pabaigoje labai naudingi
boktai, todl juos reikia saugoti nuo pat pradios.
Akivaizdu, kad tikslas - paskelbti m at prieininko karaliui. Tai kebliausia aidimo dalis,
j gerai atlikti pradedantiesiems bna sunkiausia.
achmatai yra vienas i t ret aidim, kai tiesiogiai varosi du protai. Abiej aidj ga
limybs vienodos, visk lemia tik patirtis, pasirengimas ir protas. Nenuvertink pasirengimo:
ne vienas baisiai protingas berniukas yra pralaimjs labiau patyrusiam achmatininkui.
aidim aidia visame pasaulyje - ir miniatiriniais magnetiniais achmatais trauki
niuose, ir mantriomis dramblio kaulo figromis Indonezijoje. achmat kalb supranta visi,
todl visi berniukai turi mokti aidim.

BRITANIJOS IM PERIJA ( 1 4 9 7 - 1 9 9 7 )
Imperija, kurioje nenusileidia saul
--------- <>--------v

kad po imtmeio imperijos nebeliks, tikrai

bt sulauks krvos paaip, nors poetas
Radj ardas Kiplingas (Rudyard Kipling) ei
lratyje Paskutin giesm (RecessionaD
jau buvo tai numats.
Jei imperij turjo sugriauti prieas,
toks prieas buvo naci Vokietija. kar
sitrauk visos imperijos alys. Kariai vyko
front i Amerikos, Indijos, Kanados, Ne
palo, Naujosios Zelandijos, Australijos, Pie
t Afrikos - ties sakant, i visur, kur tik
buvo koki nors ryi su Didija Britanija.
Grumdamiesi su iuo pavojingu prieu, jie
buvo pasiry paaukoti gyvyb. Galbt Bri
tanijos imperijos paskirtis ir buvo tokia -

knygoje, deja, nemanoma taip i

ioje
samiai, kaip nortume, aprayti pen
ki imtmei, kupin verlumo, triumfo,
negand, didvyrikumo ir iradingumo.
ia pateikiama tik didiausios vis laik
imperijos ikilimo ir lugimo istorijos san
trauka. Britanijos imperijos kalba, papro
iai, teis ir tradicijos vis dar turi takos
pasauliui, bet paios imperijos nebeliko
1997 m. birelio 30 d., kai Honkongas vl
tapo Kinijos dalimi. Priblokia mintis, kad
prie imt met, 1897 m. birelio 20 d.,
karalien Viktorija vent deimantin val
dymo jubiliej - 60 met valdyta 375 mi
lijonai moni. Jei kas tada bt pasaks,

BRITANIJOS I MPERI J A ( 1 4 9 7 - 1 9 9 7 )
210

sikiti kaip tik tada, kai pasaulio istorija

galjo pakrypti kita vaga. Toks, tikriausiai,
ir yra jos nuopelnas pasaulio istorijai.
1497 m. gegus 20 d. i Bristolio, ka
raliaus Henriko VII galiotas rasti nauj
emi, iplauk Donas Kebotas (John Cabot). Taip pradjo kurtis imperija. Donas
Kebotas priplauk iaurs Ryt Kanad,
Niufaundland. Jo snus Sebastianas Lon
done kr prekybos bendrov ir sudar
prekybos sutart su Rusijos valdovu Ivanu
Rsiuoju. Anglijos prekybos interesai vis
augo. Elbietos I valdymo metais ie inte
resai susikirto su Ispanijos siekiais. Konku
rencij lm keletas prieasi. Ispanijos
valdovai rm Kristup Kolumb. Jie buvo
katalikai, o Elbieta - protestant, taiau
svarbiausia buvo tai, kad tarpusavyje var
si du augantys prekybos laivynai. Angli
jos piratai grobdavo aukso, sidabro ir verg
pilnus ispan laivus, plaukianius i koloni
j Piet Amerikoje. Kai pasitaikydavo pro
ga, ispanai grobdavo ir kankindavo angl

jreivius. Tai buvo iaurus metas. Grobikai

krovsi turtus, o Anglija stiprjo kaip jr
valstyb. Karalien Elbieta I net nuomo
davo laivus piratams ir mainais reikalau
davo deimtadalio grobio. Viskas paprasta:
buvo skatinami drss ygiai ir kraunami
didiuliai turtai Anglijai. Seras Volteris Reilis (Walter Raleigh) kart pasak: Kas val
do jras, valdo prekyb; kas valdo pasaulio
prekyb, valdo pasaulio turtus, o kartu ir
pat pasaul."
Seras Frensis Dreikas i pradi plau
kiojo su prekybos laiv siaubu piratu Do
nu Hokinsu (John Hawkins). Paskui pats
Dreikas, ymiausias vis laik pirat ka
pitonas, su malonumu puldindavo ispan
laivus. Jis buvo sitikins, kad popieiui p a
valds Ispanijos katalikai yra protestanti
kos Anglijos prieai, todl didiuodamasis
puldinjo ne tik j jr transport, bet ir
mul karavanus, neanius sidabr i Peru
Panam. Anglijoje jis tapo didvyriu ir buvo
vienas i auniausi karaliens numylti

BRITANIJOS I MPERI J A ( 1 4 9 7 - 1 9 9 7 )
211

ni. Jis antrasis po Magelano sugebjo api

plaukti vis ems rutul. Nors Dreikas ir
nerado legendinio piet emyno (Australi
jos), jis prisivartavo prie Kalifornijos kran
t ir pavadino i vietov Naujuoju Albio
nu. Viena Dreiko kelion karalienei atne
160 tkstani svar sterling pelno, o tais
laikais mogui metams visikai pakako 2 0
svar. Savo laivo Golden Hind denyje Drei
kas buvo ventintas riterius.
Igirds, kad ispanai Kadiso lankoje
sutelk didiul laivyn, Dreikas surinko
50 laiv ir upuol prieus, dar neiplau
kusius i uosto. Jo flotil padar tiek alos,
kad ispanams prireik vis met atsigauti.
Dreikas saksi tik truput pasvilins barzd
Ispanijos karaliui, bet kit puolim Elbie
ta nesutiko paremti.
1588 m. Laman plauk ispan Ne
nugalimoji armada. Daug j laiv nuskendo
audringoje jroje. Paskui karalius Pilypas
net sak, kad Dievas yra anglas." Ispan
laivyn dau ne tik gamtos lsmas, bet ir
greitesn angl artilerija, judresni laivai,
geresni kapitonai. Taip ispanams buvo su
kliudyta sigalti j r keliuose.

Seras Frensis Dreikas

Bundaniai naujajai imperijai dar nereg
t imginim kilo 1603 m., kai Jokbas
VI sujung Anglijos ir kotijos karalystes ir
tapo Anglijos, kotijos ir Airijos karaliumi.
1613 m. pirmj atstovyb Indijoje, Surato mieste, steig Ost Indijos prekybos
bendrov. Ji tikjosi pradti auginti pries
konius ir nurungti oland pirklius. iuose
nuotyki kupinuose ygiuose dalyvavo tokie
vyrai kaip kapitonas Donas Smitas (John
Smith), davs vard Naujajai Anglijai, ar
seras Dordas Somersas (George Somers),
kuris, nukryps nuo numatyto kurso, a tra
do Bahamas.
Karalius Jokbas buvo presbiterionas
(kotijos banyia). Jo valdymas labai slg
Anglijos puritonus. 1620 m. i Sautemptono dviem laivais (Speedivell ir Mayfloiver)
iplauk grupel nepatenkint moni. Pir
masis laivas pasirod ess netinkamas plau
kioti ir jie abu gro Plimut. Mayfloiver
vl iplauk vienas. Laive plauk karaliumi
nepatenkinti puritonai, gula ir Virdinijos
prekybos bendrovs nusamdyti kolonistai.
Vis pirma jie pasiek Menki kyul, ta

Tokia buvo besikurianti Britanijos imperi

ja. Reikjo plsti prekyb, o tada neiven
giamai kildavo kar, beveik visada su ki
tomis sau naudos siekianiomis Europos
alimis. Keturis imtmeius Britanija karia
vo beveik su visomis Europos valstybmis.
Turbt dl to, kad Europoje tris prajusius
tkstantmeius kunkuliavo tikras kar ver
petas, jos tautos karybos menu, ginkluote,
taktika, laivyba, pramone ir gaminiais, pa
vyzdiui, plienu, gerokai pranoko kitus pa
saulio kratus. Olandija, Pranczija, Ispa
nija, Vokietija ir Didioji Britanija vis plt
savo valdas, ukariaudavo vis naujas emes
ir naujus turtus. Visos kitos valstybs viena
po kitos buvo nustumtos paal. Galiausiai
prie Vaterlo buvo sustabdyta Pranczija, o
1945 m. - Vokietija. monijai artjant prie
treiojo tkstantmeio Britanijos imperija
taikiai virto Taut Sandrauga.

BRITANIJOS I MPERI J A ( 1 4 9 7 - 1 9 9 7 )
212

iau, nerad pakeniamos priedangos nuo

altos iemos pg, plauk toliau. Antr
kart isilaipino Masasetse, Plimute (taip
i viet pavadino kapitonas Donas Smi
tas). Paskui pirmuosius puriton kolonistus
patrauk ir kiti. Tai dav pradi Meino,
Naujojo Hampyro ir Konektikuto koloni
joms. Krsi naujas pasaulis. 1630 m. jau
buvo sikrs Bostonas ir dar deimt gyven
viei. 1643 m. Niu Heiveno, Plimuto, Ko
nektikuto ir Masasetso kolonijos sudar
konfederacij ir pavadino j Jungtinmis
Naujosios Anglijos kolonijomis.
Tuo metu Anglijos sost sdo Karolis,
bet siplieskus Anglijos pilietiniam karui
(sukilliams vadovavo Oliveris Kromvelis;
Oliver Cromwell) jis buvo nuverstas. Ameri
kos kolonijos pajuto laisvs ir nepriklauso
mybs skon. 1688 m. Anglijos parlamentas
papra Vilhelmo Oranieio uimti nualin
to Jokbo II, kuris sil vesti Anglijoje ka
talikyb, sost. Vilhelmas savo pretenzijas
sost grind tuo, kad buvo Karolio I vaikai
tis. Netrukus Jokbas II pabgo Pranczi
j, o Vilhelmas Oranietis m vaikioti su
garbs sargyba. Jo valdymo metais Ameri
kos kolonijos buvo labai engiamos.
1707 m. teisikai ir politikai sujung
tos Anglijos ir kotijos karalysts. Tai la
bai svarbus Didiosios Britanijos istorijos
vykis. 1713 m., pasiraius Utrechto taikos
sutart, Britanijai visam laikui atiteko Ispa
nijos pietuose esantis Gibraltaras. Jai buvo
perleista ir Menorkos sala. Bet svarbiau
sia sutarties dalis buvo toji, kuri udrau
d Pranczijai pretenduoti didiules e
mes Kanadoje. tvirtinti Britanijos valdi
Kanadoje pavyko tik karo veiksmais. Net
ir 1748 m., kai anglai stat nauj sostin,
pranczai vis dar puldindavo j gyven
vietes. Galiausiai pranczams buvo liepta
pasirinkti: arba prisiekti Britanijos mo
narchijai, arba ivykti. Daugelis pasirinko
antrj variant.
Pranczijos ir Anglijos kova tssi Ame
rikoje. Prancz ekspedicija um Ohajo
sln. Liepti jiems pasitraukti buvo pasis

tas Dordas Vaingtonas, bet nedidelis jo

brys turjo pasiduoti pranczams. Jungti
n prancz ir irokz kariuomen beveik
visikai sunaikino daug didesnes 1 200 Di
diosios Britanijos kari pajgas. Maitas
tssi, bet galiausiai buvo sustabdytas ir
numalintas. 1756 m. prasidjo Septyneri
met karas. Amerikoje, Kanadoje, Indijo
je ir ne tokiuose tolimuose kratuose vir
nuoms miai tarp prancz ir brit.
Jei ne karas, Robertas Klaivas (Robert Clive)
i Indijos galbt taip ir bt liks papras
iausias Ost Indijos bendrovs tarnautojas.
Jis jau du kartus buvo mgins nusiudyti,
bet neskmingai, nes usikirsdavo ginklas.
Bendrovs kariuomenje Robertui Klaivui buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto
laipsnis. is vyras tapo nauj ir keist brit
prototipu - buvo i t, kurie nepais savo
saugumo ir buvo visikai sitikin savo pa
ir ir veiksm teisingumu. Indijos m aratai Klaiv vadino Sabat Jung (Bebaimiu
kovotoju").
I Ost Indijos bendrovs gyvenviets i
augo Kalkuta. Vadovai usimojo gerai tvir
tinti savo baz, kad apsisaugot nuo vietos
sukilli. Bengalijos nabobas paman, kad
tai atviro prieikumo enklas, ir pasiunt
didiul kariuomen. Ji nesunkiai um
bendrovs tvirtov. 146 darbuotojai pasi
dav, pasitikdami paadu, kad liks gyvi.
Juos laik udarytus 7,5 m ilgio ir 5,5 m
ploio patalpoje be vandens. Iki ryto liko
gyvi tik 23 mons. is susidorojimas vadi
namas Juodja Kalkutos skyle.
Pavojus imperijai buvo ikils 1756 me
tais. Pranczijos galia Indijoje nenumal
domai augo, o Ost Indijos bendrov buvo
praradusi Kalkut ir Madras. Pranczai
nuolat puldinjo brit kolonijas Amerikoje,
be to, britai prarado Menorkos sal, o Ispa
nija 1762 m. stojo kar prancz pusje.
Didiosios Britanijos ministras pirmi
ninkas Viljamas Pitas (VVilliam Pit, Pitas
vyresnysis) sugalvojo finansikai paremti
Prsijos kariuomen, kad i pradt kar

BRITANIJOS I MPERI J A ( 1 4 9 7 - 1 9 9 7 )
213

su Pranczijos vadovaujama sjunga (Aus

trija, Rusija, Saksonija, vedija ir Ispanija).
Taip britai bt galj sutelkti savo karines
pajgas tolimose emse - Kanadoje ir In
dijoje. Jam pasisek, kad Frydrichas Didy
sis sutiko tapti brit sjungininku. is Pr
sijos valdovas buvo tikras karybos genijus.
Atsivelgiant mast, Septyneri met kar
bt galima pavadinti pirmuoju pasauliniu
karu. Didiajai Britanijai tai buvo pats sk
mingiausias karas per vis jos istorij, nes
Kanada ir Indija buvo priverstos pasiduoti
vos ne pernakt. Pitui netrko pasitikjimo
savimi: inau, kad al galiu igelbti tik
a ir niekas kitas."
1757 m. Klaivas um Kalkut ir po vi
soki isisukinjim bei deryb stojo kau
tis Palasi myje su jungtine Pranczijos ir
Indijos kariuomene, turinia 50 tkstani
kari ir 53 pabklus. Klaivas teturjo 1 100
brit, 2 1 0 0 vietini kari ir deimt pabkl.
Prancz pabklai nenutilo iki pat mio

pabaigos, bet Klaivo pajgos veik prie ir

grino Didiajai Britanijai Bengalij. Sako
ma, kad Palasi mis buvo svarbiausias Bri
tanijos imperijos istorijos vykis, bet i ties
imperija galjo lugti imtus kart. Tiems,
kurie j kr, kiekvieni metai buvo tarsi do
vana, ir tik skm, tvirtyb, drsa ir suma
numas leido itverti dar ir kitus metus.
Pitui pasisek, kad Kanadoje jis turjo
dar vien talenting kar - Deims Volf
(James Wolf). Laivynas atplukd i Halifakso 9 tkstanius kari ir 500 kolonist.
Jie turjo atkovoti i prancz Luisberg
ir Kvebek. 1758 m. Volfas vadovavo Luisbergo puolimui. uoste prisivartavusius
Pranczijos laivus buvo atsukti didiojo for
to pabklai. Pirmasis ingsnis istumiant
pranczus i Kanados buvo engtas, bet
nuoms miai nesibaig. 1759 m. buvo
puolamas vienas fortas po kito.
Volfas gavo generolo majoro laips
n. Jam buvo pavesta vadovauti Kvebeko
miesto ir beveik neveikiamos tvirtovs
prie ventojo Lauryno ups puolimui. (ios
ups emlap sudar Deimsas Kukas
(James Cook), tas pats, kuris vliau atrado
Australij ir nubrai Naujosios Zelandijos
emlap.) Mio ivakarse Volfas perda
v vieno laivo kapitonui Donui Dervisui
(John Jervis) medalion ir papra atiduo
ti j suadtinei, jei t myje. Paskui
Dervisas, jau bdamas admirolas, suvai
dino lemiam vaidmen Nelsono gyvenime.
Jis mir 1823 metais.
1759 m. rugsjo 13 d. Abrahamo slnyje
prieais miest Volfo kariai susigrm su
pranczais. Abiej kariuomeni vadai buvo
mirtinai sueisti. Volfas mir dar miui
nepasibaigus, o prancz vadas - vliau t
pai nakt. Kvebekas pasidav, britai u
m miest.
Bta ir kit kautyni. 1760 m. rugsjo
8 d. Pranczija atsisak pretenzij Ka
nad. Kovodama su Didija Britanija, ji
prarado vis laivyn ir britai galjo nebesibaiminti nauj puolim. Pergals proga
Londone skambjo varpai.

ws

Robertas Klaivas

BRITANIJOS I MPERIJA ( 1 4 9 7 - 1 9 9 7 )
214

Volfo mirtis (Bendameno Vesto paveikslas)

Pabaigos pradia galjo tapti ir Amerikos
nepriklausomybs karas. Tai buvo pilietinis
karas tarp brit, kurie norjo likti itikimi
Didiajai Britanijai, ir t, kurie norjo si
tvirtinti Amerikoje kaip nepriklausomi, i
ujri nevaldomi mons. Konflikto prie
asi buvo labai daug. Viena i pagrindi
ni - Didiosios Britanijos primesti didiu
liai vairi produkt, pavyzdiui, cukraus
ir arbatos, muito mokesiai. Jokio apmo
kestinimo be paaikinimo", - toks reika
lavimas buvo mestas karaliui Jurgiui III.
Turbt net nereikia sakyti, kad jis nebuvo
igirstas. Be to, Didioji Britanija apmokes
tino stikl, vin, popieri ir visa kita, k tik
galjo sugalvoti. Amerikoje prasidjo riau
s, pralieta kraujo. Pasikeitus Didiosios
Britanijos vyriausybei visi mokesiai, isky

rus arbatos, buvo panaikinti, taiau, deja,

per vlai. 1773 m. Bostone 342 arbatoli
ds, vertos 1 0 tkstani svar sterling,
buvo iverstos jr. is vykis pagarsjo
kaip Bostono arbatls maitas.
Po Septyneri met karo Didioji Bri
tanija sumaino savo kariuomen. Klaivui
galiausiai pasisek nusiauti, Volfas buvo
mirs, o Pitas - per senas ir per silpnas,
kad galt k nors padaryti. Jurgis III sir
go porfirija, liga, nuo kurios kartais visai
prarasdavo prot. 1773-1783 m. Didia
jai Britanijai verkiant reikjo puikaus de
rybininko ir svajotojo, galbt tokio kaip
Velingtonas ar Nelsonas. Deja, tokio mo
gaus nebuvo. O tai Pranczija sugebjo
ipeti naudotos net i pralaimto Septy
neri met karo. i valstyb ne tik kaup

BRITANIJOS I MPERI JA ( 1 4 9 7 - 1 9 9 7 )
215

atsargas, bet ir sudar su Ispanija, Rusija,

Prsija, Olandija ir vedija ginkluoto neu
traliteto sjung, kuri sipareigojo ginti
nuo karalikojo laivyno savo j r preky
bos kelius Amerik. Pranczijos laivynas
generolui Lafajetui (Lafayette) i Tulono
Amerik atve 5 tkstanius kari ir 106
sunkiuosius pabklus. Ilaipin savikius,
pranczai upuol brit laivus, laukian
ius atsitraukiani savo tvynaini, va
dovaujam Kornvoliso (Cornvvallis). Prie
Jorktauno is buvo priverstas pasiduoti.
Ironika, kad Kornvoliso dalinio orkestras
danai grodavo melodij Pasaulis apsiver
t auktyn kojom.
1783 m. rugsj Didioji Britanija pripa
ino 13 Amerikos valstij nepriklausomyb.
Po 6 met, Pranczijos revoliucijos laikais,
1789 m. balandio 30 d., Dordas Vaing
tonas (George VVashington) tapo pirmuoju
JAV prezidentu. Tuo metu pasaulis suino
jo ir apie Napoleon Bonapart.
Kanada liko pavaldi Didiajai Britanijai.
Po JAV nepriklausomybs karo, ir tikriau
siai dl jo, Kanadai buvo suteikta dalin au
tonomija. Padtis keitsi ir Indijoje - brit
vyriausyb siek didesns takos, todl Pitas jaunesnysis ileido statym, pagal kur
1784 m. Ost Indijos bendrov tapo pavaldi
vyriausybei. Indija virto karnos brang
akmeniu", taiau ir bendrov dar imt
met ten buvo galinga jga. Prekyba augo.
1807 m. Didioji Britanija panaikino ver
gij ir pasitelk karo laivyn kontroliuoti,
kaip vykdomas is statymas.
Jungtins pajgos, sausumoje vadovau
jamos Velingtono, o jroje Nelsono, ga
liausiai sutriukino Napoleon. 1815 m.
pasirayta Vienos taikos sutartis galutinai
ukirto keli Pranczijai grasinti britams.
Dalis iaurs Afrikos ir keletas nedideli
sal dar ir iandien priklauso Pranczijai,
taiau pranczikai kalbanio pasaulio tik
rai nebebus. Net ir laikas skaiiuojamas
pagal Grinvi, o ne Paryi. Vienintel vie
ta pasaulyje, kur nepripastamas Grinvio
laikas, yra tiksliai pietus nuo jo nutolusi

Pranczijos dalis. Turbt nieko keista, kad

jie pasirinko emynin laiko juost - viena
valanda priek.
1873 m. prasidjo Viktorijos epocha. Impe
rija ir toliau pltsi. XIX a. pradioje Piet
Afrikoje sikr Olandijos brai. Tose tu r
tingose emse kolonijas steig ir britai. Po
kurio laiko sipliesk Br karas. 1839 m.
po ilg prekybos kar dl opijaus, arbatos
ir sidabro Didioji Britanija pasira sutar
t su Kinija ir gavo Honkong. 1840 m. bri
tai pareik savo teises Naujj Zelandij
ir paskui 13 met be paliovos kovojo su ka
ringaisiais maoriais. 1848 m. Britanija su
teik plai savivald Kanadai, o kai buvo
sitikinta io sprendimo nauda, suteik to
kias pat teises Australijai ir Naujajai Zelan
dijai. Tai buvo Britanijos Taut Sandraugos
uuomazga. 1867 m. britai sujung visas
Kanados provincijas vien valstyb. Buvo
uimtas ir vl prarastas Afganistanas. In
dijoje britai pradjo kurti infrastruktr ties geleinkelius, steig mokyklas ir ligo
nines. Po karo su sikhais buvo aneksuotas
Pandabas. Sikhai peln brit pagarb u
nars ir atkaklum. Indijoje ir ri Lanko
je (Ceilone) britai pradjo auginti arbat.
Taip jie band veikti Kinijos arbatos mo
nopol.
1857 m. prasidjo besiprieinani
brit kultrai sipaj sukilimas (dar vadi
namas Ind sukilimu). Sipajams, pavyz
diui, draud udyti naujagimes mergaites
ir kartu su mirusiu vyru sudeginti gyv jo
mon. Vietos gyventojams buvo nepriimti
nas mginimas ilaisvinti moteris, o krik
ionyb jie suvok kaip grsm islamui ir
hinduizmui.
Sukilimas prasidjo pasklidus gandui,
kad brit autuv oviniai tepami kiauli ir
karvi taukais, todl nei hinduistai, nei mu
sulmonai negali j liesti. Ind kariai atsi
sak imti ovinius, ud baltuosius karinin
kus ir pradjo iaurias riaues. Brit kari
buvo gerokai maiau negu j pai imoky
t vietos kovotoj. Atjnai i ujrio buvo

BRITANIJOS I MPERI JA ( 1 4 9 7 - 1 9 9 7 )
216

Karalien Viktorija
apsupti ir iudyti. Didiajai Britanijai liko
itikimi Nepalo gurkhai ir Pandabo sikhai. Neregtu iaurumu pasiymjo Kanpro apsiaustis. Tkstaniui vyr, moter
ir vaik buvo paadta, kad gals saugiai
pasitraukti. Dvideimt dien jie buvo usi
barikadav nedideliame forte, apsupti de
imttkstantins kariuomens. Vos tik ij
pro vartus, visi buvo tiesiog iskersti.
Galiausiai seras Kolinas Kempbelas
(Collin Campbel), seras Hju Rouzas (Hugh
Rose) ir seras Deimsas Otremas (James

Autrame) veik sukilli pasiprieinim

ir Indijoje buvo atkurta trapi taika. i alis
tapo nepriklausoma tik po Antrojo pasauli
nio karo, 1947 metais.
Karaliens Viktorijos viepatavimas tru
ko iki 1901 met. Imperija vis dar augo. Pa
grindiniais naujojo amiaus prieais tapo
Vokietija ir Austrija, nors ir pranczai, pa
sitaikius progai, siek ugrobti kuo daugiau
kolonij. Pirmasis XX a. mio laukas buvo
Piet Afrika. Dl teiss valdyti emyn bri
tai susikov su olandais.

BRITANIJOS I MPERI J A ( 1 4 9 7 - 1 9 9 7 )
217

THE 'VTORIiD

Vokietija buvo veikta per 4 metus. Pranc

zijoje pabklai nutilo 1918 m. vienuolikto
mnesio vienuolikt dien vienuolikt va
land. Kasmet i dien vyksta atminimo
pamaldos, o uvusiesiems pagerbti segimos
raudonos aguonos.
Po Pirmojo pasaulinio karo britams ati
teko Vokietijos kolonijos Afrikoje (Kame
rnas, Togolandas ir Ryt Afrika). Be to,
prie buvusios Britanijos imperijos buvo pri
jungti Irakas ir Palestina, Egiptas, Kipras,
Kuveitas, Sudanas ir dar keletas kit ali.

Kai kurios ems, pavyzdiui, Transvalis Piet Afrikoje, buvo uimamos i dalies
norint ukirsti keli kit valstybi karins
galios augimui. Bet Br karo metais poli
tinius sprendimus teko priimti kariuomenei
ir laivynui.
Pirmasis pasaulinis karas (1914-1918)
vyko ir jrose, ir visuose emynuose. Di
diosios Britanijos vadovaujama sjunga
kovsi su Vokietijos bloku. Net nereikia
priminti, kad baisia mirtimi krito milijonai
moni. Kaizerio Vilhelmo vadovaujama

BRITANIJOS I MPERI JA ( 1 4 9 7 - 1 9 9 7 )
218

Tarp nugaltoj buvo ir Pranczija, todl

jai atiteko Libija ir Sudanas. Po Pirmojo pa
saulinio karo Britanijos imperija prisidr
madaug du milijonus kvadratini myli
ems, o kai 1919 m. pareik savo teises
Antarktid, jos plotas tapo didiausias per
vis alies istorij.

dio imperijos nebuvo manoma valdyti iki

tol prastais metodais.
Tarpukar t laik mons vadino auk
so amiumi. To meto pair vaizd galima
susidaryti skaitant Tikr berniuk urnal
CThe Boy's Own Paper). Auktintas vyriku
mas, siningumas, padorumas, garb ir
gebjimas gerai aisti kriket. Tais laikais
mintis apie Britanijos imperijos pabaig
atrod tiesiog absurdika. Vis dlto artjo
Antrasis pasaulinis karas - reikjo duoti at
kirt iaugusiai karinei Vokietijos galiai ir
visikai kitokioms jos vertybms.
Nailas Fergiusonas (Niall Ferguson)
knygoje Imperija. Kaip Britanija sukr
iuolaikin pasaul ra: Kai Britanija val
dydavo koki nors al, net ir tada, kai ji
tik dar tak jos valdymui iek tiek regu
liuodama karinius ir finansinius svertus,
bdavo aikiai matomi tam tikri brit vi
suomens bruoai, kuriuos jie taip kartai
stengsi skleisti. Keli svarbiausieji yra ie:

Nemaai brit Viktorijos laikais man, kad

imperija - tai Dievo jiems duota privilegi
ja. Noras skleisti civilizacij skatino misio
nieri ir reformatori radimsi. Nuotyki
iekantis dentelmenas - toks troko bti
kiekvienas jaunas krikionis, pasirengs
paaukoti gyvenim dl io to daugiau nei
vien tik dl pelno ar skms kaip Dreiko ar
Reilio laikais. Jaunuoliai svajojo neti Brita
nijos karnos vies tiems, kuriems ne taip
pasisek. Taip jie norjo patobulinti pasau
l. Britai buvo sitikin tur moralin, finan
sin ir karin pranaum prie visas kitas
tautas. To padarinys - kultros, kuri visam
laikui pakeit pasaulio veid, iplitimas.
Tokie veikjai kaip Sesilis Rods (Cecil
Rhodes), kuris vald Zimbabv (tada ji vadi
nosi Rodezija), buvo drbti i to paio molio
kaip ir Riardas Frensis Bertonas (Richard
Francis Burton), T. E. Lorensas (Lawrence),
Deimsas Bruks (James Brook) ir tkstan
iai kit. J laimjimai stulbina didiuliais
umojais ir pasitikjimu savimi. Tuo pat
metu atsirado ir liberalesni reformatori,
kurie prieinosi iauriam elgesiui su kolo
nij gyventojais ir smerk smurt. ie du
moni tipai leido susikurti imperijai, kuri
vienur, pavyzdiui, Airijoje ir Indijoje, el
gsi negailestingai ir iauriai, o kitur hu
manikai, tobulino vietimo ir sveikatos ap
saugos sistem.
Naktinio sargo tvarkos esm - valdy
mas, nesikiantis kasdien moni gyveni
m. Tai brit tvarka, visikai kitokia, negu
prasta emyne. Ji atsirado, nes tokio dy

.
.
3.
4.
5.
6 .
7.

angl kalba,
anglikos ems nuosavybs formos,
kot ir angl bankininkyst,
bendroji (anglosaks) teis,
protestantizmas,
komandinis sportas,
ribota, arba naktinio sargo", valdymo
tvarka,
8 . atstov susirinkimai,
9. laisvs idja.
1

Bene svarbiausias paskutinis srao punk

tas, nes kaip tik tai yra iskirtinis imperijos
bruoas, tai, kas j skyr nuo kitos Euro
pos. Nesakau, kad visi Britanijos imperijos
krjai buvo liberalai, kai kurie niekada to
kie nebuvo. domiausia, kad visada, kai Di
dioji Britanija praddavo despotikai elg
tis, toks elgesys sulaukdavo kritikos paioje
brit visuomenje."

BRITANIJOS I MPERI J A ( 1 4 9 7 - 1 9 9 7 )
219

AUGINIMAS
ai visai paprastas darbas, kartais tei
T
kiantis labai daug diaugsmo, todl tie
siog negalime apie j neusiminti. ie augalai
(Helianthus) vadinami saulgromis, nes
griasi saul, o dideli apskriti iedai pa
tys j panas. Pranczijoje jos vadinamos
tournesol, Italijoje - girasole. Saulgr
skl galima rasti iurkn paaruose arba
sveiko maisto parduotuvje. Auginti auga
lus ar gles apskritai malonu, bet saulgr
os ypatingos tuo, kad nuo sjos iki pirmj
ied prabga vos eiasdeimt kart va
saros dien. Jos auga netiktinai greit.
Saulgras sk vlyv pavasar derlin
g dirv. Tai i ties labai paprasta - paimk
sklyi juodais ir baltais dryeliais, pasek
jas plastikin vazonl, palaistyk ir kelet
dien palkk. Saulgrai btina saul,
todl vazonl padk gerai apviestoje vie
toje, pavyzdiui, ant palangs.
Paveiksllyje pavaizduota, kiek saul
gra uauga vos per vien savait. Sklos
plyta ir ikelia daigelius tarsi kepurles.
Kai tik pamatysi lapelius, ikart nurink
luktus.
Po kiek laiko gali tekti paremti stiebus
plonomis medinmis kartelmis. I t plo
n stiebeli iaugs didiausia gl, koki
tik manoma kur nors uauginti, be to, jos
iedai pilni valgom skl. Saulgra u
auga net iki 2,4 m aukio.

SAULE G

Antrajame paveiksllyje parodyta, ko

kio dydio augalas turt bti po mnesio madaug 60 cm aukio. ios saulgros
buvo persodintos, kitaip sakant, gavo tru
put daugiau ems arba komposto, ir gerai
laistytos. Jei turi gerai sauls apvieiam
ems lopinl, saulgra klests ir lauke,
tik nepamirk nuolat patikrinti, ar nepriviso
liu ir sraigi. Kad saulgra gerai aug
t, jai turi pakakti drgms, todl nepamirk
kasdien liktelti po kibirl vandens.
Vasaros pabaigoje, kai gls pradeda
vysti, nulauk saulgros galv. Ten rasi
imtus dryuot sklyi, pasirengusi ki
tiems metams. Po luktais slepiasi minktos
sklos. Jas galima valgyti alias. Gali pake
pinti sklas, kol luktai paruduos. Patiek su
druska ir sviestu. Saulgr sklos - pui
kus kalio, fosforo, geleies ir kalcio altinis.
AUGI NI MAS

KLAUSIMAI APIE PASAUL.

TREIOJI DALIS
---------<>--------1. Kaip laivai plaukia prie vj?
2. I ko daromi kamiai?
3. Dl ko kyla vjas?
4. Kas yra kreida?
1. KAIP LAIVAI PLAUKIA PRIE VJ?
Atrodyt, kad plaukti prie vj nemanoma. Vis dlto tai manoma, reikia tik protingai nau
dotis burmis ir vairu.
1
paveiksle pavaizduotas nedidelis laivas su pagrindine bure ir vairu. Vjo krypt vaizduo
ja rodykl, paymta raide A. Toks vjas sukt laivel B rodykls kryptimi. Si jga atsveriama
pasukus vair iki C padties. Tokiu atveju vandens jga, veikianti vair, suks laiv D krypti
mi. ios dvi jgos atsveria viena kit ir laivelis plaukia pirmyn E rodykls kryptimi.
Nordamas pasiekti viet, esani prievjinje pusje, laivas privalo kartoti manevr
pakaitomis tai dein, tai kair pus (2 pav.). Laivas plaukia dein (A), paskui vairas pa
sukamas (B) ir bur perm etam a kit laivo pus. Laivas pasisuka deinj hals (vjas puia
deinj bort). Taip kaitaliojant halsus i kairs dein ir atgal galima zigzagais pasiekti
prievjinje pusje esani viet, kitaip sakant, plaukti prie vj.
Vjo kryptis

Kaip laivai
plaukia prie vj

Smailusis
beidevindas
Leventikis

Bukasis
beide
vindas
vindas

B
baktagas

1 pav.

Baktagas
Fordevindas
3 pav.

KLAUSIMAI APIE

PASAUL.

221

TREIOJI

DALIS

2. I KO DAROMI KAMIAI?
Vidinis sueisto augalo audinys ypa jautrus bakterijoms ir grybeliams. Daugelis sualot
augal iskiria tam tikr skyst, panaiai kaip mogaus organizmas plius. Tai gijimo dalis.
I vidinio augalo audinio, vadinamo kaliumi, susidaranios naujos lstels utraukia aizd.
ios lstels labai greitai paruduoja ir virsta kamtine ieve.
monms kamtins ievs reikia palyginti daug, todl buvo iekoma j auginanio m e
dio. Toks medis yra kamtinis uolas (Quercus suber). Iorin jo iev beveik visa sudaryta
i kamio. Vasar j galima lupti dideliais gabalais. Tai skatina uol vl auginti kamtin
iev vietoj nupltosios.
Dabar vis daugiau vyndari pradeda naudoti plastikinius arba usukamus metalinius
kamius.
3. DL KO KYLA VJAS?
Vjas - tai oro srov, kylanti dl tem peratr skirtum, susidarani nevienodai kaitus e
ms paviriui ir atmosferai.
Tem peratra poliaratyje ir atogrose gali skirtis net 90. Atogrose dienos ir nakties
tem peratra skiriasi beveik 30. Be to, reikia nepamirti, kad kylant vir jros lygio tempe
ratra krinta beveik po 1 0 kas kilometr.
Visk dar labiau apsunkina ems sukimasis aplink savo a. Dl to susidaro pastovs
vienos krypties vjai - tikra palaima pirkli burlaiviams. alto oro srovs i Arkties nespja
suktis kartu su planeta ir yra nukreipiamos vakarus. iaurs vjas tampa iaurs vakar
vju. Tas pat nutinka ir Piet pusrutulyje - piet vjas tam pa pietryi vju.
4. KAS YRA KREIDA?
Kreida yra minkta klinties (kalcio karbonato) atmaina. Visoje Anglijos teritorijoje jos labai
daug, o pietrytins kalvos susidariusios beveik vien tik ijos. Kreida atsirado i mautlaii
gyvnli, vadinam foraminiferais, kiaut. Jie gyvena jr ir vandenyn dugne. Gyvnliui
uvus, netirpus kiautas dl didelio slgio sukietja ir virsta kreida. Jos danai randam a kartu
su titnagu - dar viena uoliena, susidariusia i suakmenjusi organini liekan. Nors kreida
palyginti minkta, kartais ijos susidaro didiuls staios uolos. J galima pamatyti pietinje
Anglijos pakrantje. (Lietuvoje kreidos sluoksniai paplit pietuose ir pietvakariuose, didiau
si telkiniai - Karaliki (aki r.), Kukiki ir arkiki (Varnos r.).*)

KL AUS I MAI AP I E P AS AUL . T R E I O J I DALI S

222

VAIDM EN AIDIMAI
V

nemirtingj lygio, tik paskui sitraukme

valstybinio lygio kovas ir krme valstybes.
Nemanoma pamirti, kaip pirm kart esi
itremiamas i savo susikurtos valstybs.
Tiesa, prireiks keli draug - tai gru
pinis aidimas. Poemiai ir drakonai yra,
tikrja to odio prasme, vaizduots treni
ruoi aiktel, siueto ir veikj krimo
mokykla. iame aidime gali imokti net ir
taktini gudrybi. Jei kada gyvenime sva
joji tapti raytoju, btinai paaisk Poemius
ir drakonus. Jei nori tapti matematiku, taip
pat nepraleisk progos pasitreniruoti.
Poemi eimininkas yra tas aidjas,
kuris valdo vis aidimo eig. Jis arba kur
nors ieko nuotyki, arba pats juos kuria.
Veikjai kaunasi su eimininko parinktais
padarais, sprendia jo msles, patenka jo
sugalvotus spstus, o kartais ir mirta siau
binga mirtimi. aidjai iki smulkmen su
sikuria savo veikj praeit, ginkluot, kon
kreius gdius.
Mums Poemiai ir drakonai reik im
tus valand mokykloje ar namie, praleis
t su pietukais, lentelmis, kauliukais, ir
daug daug juoko. Jei tau nepatinka elfai,
yra daugyb kitoki vaidmen aidim, vis
dlto Poemiai ir drakonai yra pirmasis ir
vis dar nepralenkiamas.

iame puslapyje raoma ne apie tai, kaip

S
k nors pasidaryti, ir tuojau pats su
prasi kodl. Tai trumpas pasakojimas apie
vaidmen aidimus, kas jie ir kaip pradti
juos aisti. XX a. pasirod keletas puiki
aidim, leidiani suderinti malonum ir
vaizduot.
1972 m. buvo sukurtas stalo vaidmen
aidimas Poemiai ir drakonai (Dungeons
and Dragons). J vis dar galima sigyti aidi
m parduotuvse ar interneto knygynuose.
I pradi prireiks aidjo vadovo, poemi
eimininko vadovo, keli kauliuk ir galiau
siai noro aisti. Pradia nra pigi, taiau
paskui pinig beveik nebereikia, svarbiau
sia - gera vaizduot ir keletas pietuk.
Viskas vyksta taip: nusiperki mintus
aidimo vadovus, juos perskaitai ir isiren
ki sau veikj. aidime yra kelios pagrin
dins veikj grups: kariai, vagys, burti
ninkai. Visi veikjai aidimo pradioje turi
tam tikr ypatybi (vikrumas, jga ir t. t.).
J vert nustatoma kauliuk metimais. gy
jant patirties atsiras ir kit ypatybi: itver
m, protas, jga ir t. t. Pats aidimas taip
pat vis sudtingja. Kariai gaus geresni
ginkl, burtininkai imoks galingesni u
keikim. Mes patys vaikystje kilome nuo
pradinio iki paengusij, prityrusij ir

VAI DME N AI DI MAI

223

SEPTYNI IUOLAIKINIO PASAULIO

STEBUKLAI
---- ----<^>--------eptyni senovs pasaulio stebuklai yra mums lyg kalte kalti, o tai iuolaikin septyne
S
t, galima sakyti, lemia asmenin nuomon. monija sukr daug stebukling dalyk.
Tikras stebuklas yra Pikaso (Picasso) pieiniai, kompiuteris, Faber (Faberg) juvelyri
niai kiauiniai, Mocarto (Mozart) arijos, automobilis, klonuota avis. is sraas gali bti
begalinis.
Vis dlto ie pavyzdiai ne visai atitinka senovs stebukl dvasi ir prigimt. iuolaiki
niame srae turtum e jausti senovs atgars. O jei ne - kodl septyni, o ne, tarkim , de
vyni? Ms sraas sudarytas pagal dvi taisykles: 1) tai turi bti mogaus rank darbas,
kitaip sakant, joki kriokli ir kaln; 2 ) tai turi atimti ad. tai septyni nauji pasaulio
stebuklai. Pavelgus bet kur i galvos neieina mintis: Kaip, po galais, mes juos pastatm ?
1. P OVANDENI NI S LAMANO TUNELI S
Tai ininerijos stebuklas - tunelis, jungiantis Kento grafystje esant Folkstoun su Kal uos
tu Pranczijoje. Jo ilgis madaug 50 km, gylis - vidutinikai 45 m po jros dugnu. Pranczija
ir Didioji Britanija milinikomis kasimo mainomis kassi per klint ir susitiko ties viduriu.
Pirm kart nuo paskutinio ledynmeio! Kai jie galiausiai susitiko, paklaida buvo vos 2 cen
timetrai. spdingas tikslumas!
Tunel kas 15 tkstani darbinin
k, darbai truko 7 metus, kainavo 10
milijard svar sterling. Dal rangos
sudaro milinik stmokli sistemos,
mainanios slg, sukuriam traukini,
lekiani 160 km/val. greiiu. Be to, tu
nelyje paklotas 482 km ilgio alto van
dens vamzdynas, sugeriantis kart, su
sidarant dl oro trinties.
Brit pusje ikasta klintis buvo su
pilta netoli Folkstouno, prie ekspyro
uolos. Taip i jros buvo atkovota 360
tkstani kvadratini m etr ems.

SEPTYNI

IUOLAIKINIO

224

PASAULIO

STEBUKLAI

2. DIDIOJI KIN SIENA

Madaug 6 tkstani kilometr il
gio siena stulbina nesuvokiamu dy
diu ir tuo, kiek pastang reikjo
jai pastatyti. Didioji kin siena te
bestovi ir iandien, nors ikart m a
tyti, kad tai ne iuolaikinis krinys.
J statyti pradta daugiau kaip prie
2 tkstanius met, Cin dinastijos
valdymo laikais. Imperatorius in i
Huangdi tikrai negaljo skstis skur
dia vaizduote. Po mirties is im pera
torius buvo palaidotas su 6 tkstan
iais natralaus dydio terakotini
kari ir irg.
Didioji kin siena - tvirtovi
ir stebjimo bokteli sistema. i
siena turjo apsaugoti Kinij nuo
mongol siverim. Tiesa, ingis
chano ji nesustabd. Labai gaila,
kad dalis sienos sugriuvo ar buvo
sunaikinta.
Sklando kalbos, kad Didij
kin sien galima pamatyti i M
nulio. Skriejant neauktai i kosmo
so galima pam atyti labai daug vai
ri mogaus sukurt dalyk. Plika
akimi matomi miestai, geleinke
liai, net oro uost pakilimo takai. O
i Mnulio em atrodo taip, tarsi
ms ten n kvapo nebt buv.
3. TORONTO (KANADA)
CN BOKTAS
Labai keista, kad apie statin ino
toli grau ne visi. Tai pats aukiau
sias mogaus rank krinys, stovin
tis be atram 1. Pagrindin Toronto
CN bokto paskirtis - perduoti radijo
ir televizijos signalus. Reikia pripa
inti, kad boktai nedaro tokio sp
1Jungtinse Amerikos Valstijose pastatytas dar auktesnis radijo retransliavimo boktas. Jo auktis 629 metrai. Bet jis yra prilaikomas tempt lyn ir ne toks spdingas kaip CN boktas. savo sra trau
kme tik paius spdingiausius dalykus.
SEPTYNI

IUOLAIKINIO

225

PASAULIO

STEBUKLAI

dio kaip miliniki biur pastatai, bet 553,21 m statinio

auktis, iaip ar taip, netiktinas. Boktas suprojektuo
tas taip, kad atlaikyt stipresnius kaip 320 km/val. greiio
vjus.
4. I T A I P U UTVANKA
i milinika utvanka pastatyta Paranos upje, netoli Bra
zilijos ir Paragvajaus sienos. Per statybas iveta 50 mi
lijon ton ems ir akmen. Pati utvanka prilygsta 65
aukt pastatui. Statybose sunaudota tiek betono, kiek
bt utek 15 Lamano tuneli, o geleies ir plieno bt
pakak 380 Eifelio bokt. Kad ir kaip irtum, tai ities
nepaprastai daug.
Prie utvankos pastatyta hidroelektrin yra 800 m e
tr ilgio, turi 18 turbin. Kiekviena i j per sekund
praleidia po 160 ton vandens. ioje elektrinje paga
minama 72 procent visos Paragvajuje sunaudojamos
elektros energijos.
5. PANAMOS KANALAS
Viena i prieasi, kodl traukme Panamos kanal s
ra, yra domus faktas, kad jis jungia du didiulius van
denynus ir skiria du emynus. Kanalas yra 80 km ilgio. Kol
dar jo nebuvo, laivas, keliaujantis i Niujorko San Fran-

SEPTYNI

IUOLAIKINIO

226

PASAULIO

STEBUKLAI

sisk, turjo apiplaukti vis Piet Amerik. Panamos kanalas sutrumpino i kelion 12,8
tkstanio kilometr.
Panamos kanal pradjo kasti pranczai, vadovaujami Ferdinando de Lesepso (Lesseps).
is mogus Pranczijoje buvo labai gerbiamas, taiau ir jam teko pasitelkti vis savo chariz
m ir jgas, kad gaut milinikam projektui reikaling l. Prasidjus darbams monms
teko grumtis su parazitais, vorais, gyvatmis, atogr litimis ir netiktais potvyniais. Dar
baisesn buvo lig grsm: geltonoji kartin, dizenterija, viduri iltin, cholera, raupai ir
maliarija. Mir madaug 20 tkstani darbinink. 1889 m. de Lesepso bendrov bankru
tavo, visi investuotojai prarado dtus pinigus.
1902 m. Jungtini Amerikos Valstij vyriausyb sutiko tsti Panamos kanalo projekt ir
kartu parm Panamos siek bti nepriklausomai nuo Kolumbijos. Amerikieiai atnaujino
darbus. 1910 m. ia dirbo 40 tkstani darbinink, prezidentas Teodoras Ruzveltas (Theodore Roosevelt) net nusiunt ten kariuomen. Statybos buvo baigtos 1914 metais.
io kanalo veikimo principas yra lygiai toks pat kaip ir bet kurio Didiosios Britanijos
kanalo, taiau vien liuzo vartai sveria 750 ton. Per metus Panamos kanalu perplaukia 14
tkstani laiv.

SEPTYNI

IUOLAIKINIO

227

PASAULIO

STEBUKLAI

6. AK A I-K AI KIJO TILTAS JAPONIJOJE, DAR VADINAMAS PERLINIU

TILTU
Pats ilgiausias kabantis tiltas pasaulyje. Jis ne vienu kilometru trumpesnis u pat ilgiausi
tilt per Pontartreino eer (jo ilgis - 38 km), bet didiuliai kabantys tiltai tiesiog ad u
gniauia. Perlinio tilto ilgis - 1991 metras. is tiltas yra 710 m etr ilgesnis u San Fransisko Auksini Vart tilt. Darbai utruko deimtmet ir kainavo madaug 2 milijardus svar
sterling.
Ivardijome beveik visus didiausius ir spdingiausius moni krinius: tunelis, siena, bok
tas, utvanka, kanalas ir tiltas. Paskutinis ms pasirinktas objektas dydiu gal ir neprilygsta
kitiems, taiau jis simbolizuoja monijos ateit.

SEPTYNI

IUOLAIKINIO

228

PASAULIO

STEBUKLAI

7. D AUGK A R TI N I S ERDVLAI VI S
Daugkartinis erdvlaivis Space Shuttle yra bene sudtingiausia kada nors pagaminta mai
na. Tai pirmasis tikras erdvlaivis. Dabar naudojami daugkartiniai erdvlaiviai jau baigia
savo dieneles, bet jie buvo pirmasis ingsnis nuo vienkartini raket iki mokslins fantastikos
svajoni. Pirmasis daugkartinis erdvlaivis buvo pavadintas Enterprise. Tai tik bandomasis
modelis, niekada nepakils kosmos. Jis dabar saugomas Smitsono muziejuje. Paskui buvo
pagaminti dar penki: Columbia, Challenger, Discovery, Atlantis ir Endeavour. 1981 m. pirm
kart kosmos pakilo Columbia. Tai pradjo nauj kosmini skrydi epoch. Programa
buvo laikinai sustabdyta 1986 m., kai vos pakils su septyni nari gula sprogo Challenger.
Grtanio atmosfer erdvlaivio pavirius kaista iki 1 650 C. Tai pats greiiausias mo
gaus sukurtas aparatas, pasiekiantis net 29 tkstani km/val. greit.
Daugkartinis erdvlaivis naudojamas kaip daugiafunkcis erdvlaivis, galintis pakelti or
bit ir taisyti kosminius palydovus ar prisijungti prie orbita skriejanios Tarptautins kosmi
ns stoties.

SEPTYNI

IUOLAIKINIO

229

PASAULIO

STEBUKLAI

KNYGOS, KURIAS T U R T PERSKAITYTI

VISI BERNIUKAI
------ -<>--------ikri berniukai turt laiku susipainti su Heklberiu Finu, erloku Holmsu ir kitais gar
siausiais groins literatros veikjais. iame srae yra ir knyg, kurios autoriams la
T
biausiai patiko vaikystje, ir naujesni, kurias turt perskaityti visi busimieji vyrai. (Reko
menduojam lietuvi kalba ileist knyg sra sudarme tardamiesi su Lietuvos vaik
literatros specialistais. Ms papildymai paymti vaigdutmis.) Smagaus skaitymo!

1.

Daglaso Adamso (Douglas Adams) Keliautojo kosmostopu vadovas po Galaktik. Links

mas ir pamokomas pasakojimas!

2.

Hanso Kristijano Anderseno (Hans Christian Andersen) pasakos (ypa rinkinys Dvylika
i pato karietos*).

3.

Aizeko Azimovo (Isaac Asimov) mokslin fantastika - vilgsnis nuo auktumos, Am iny
bs pabaiga, vaigds lyg dulks ir kitos. Dvylikameiams ir vyresniems.

4.* Melvino Berdeso (Melvin Burgess) Heroinas. Tikrovikas pasakojimas apie du jaunuo
lius, klimpusius narkotik lin.
5.* Rjaus Bredberio (Ray Bradbury) Pieni vynas. Poetikas ir imintingas pasakojimas
apie vaikyst ir senatv, laiming gyvenim ir mirt.
6

. Roaldo Dalio (Roald Dahl) kriniai (arlis okolado fabrike, Deimsas ir milinikas per
sikas ir kt.). Tinka vaikams nuo penkeri met. Vyresniems skaitytojams turt patikti
jo apsakymai.

7.* Danielio Defo (Defoe) Robinzonas Kruzas. Pasakojimas apie jrinink, atsidrus negy
venamoje saloje.
8

.* arlzo Dikenso (Charles Dickens) Oliverio Tvisto nuotykiai. simintina vieno nalaiio
istorija.

9.* Aleksandro Diuma (Alexandre Dmas) Trys mukietininkai. Klasikinis nuotyki rom a
nas.
10. Artro Konano Doilio (Arthur Conan Doyle) erloko Holmso nuotykiai. Tikra detektyvi
ns literatros klasika. Trylikameiams ir vyresniems.
11. Deromo K. Deromo (Jerome K. Jerome) Trise valtimi. Juokingiausia kada nors p ara
yta knyga. Tinka keturiolikmeiams, penkiolikmeiams ir vyresniems.
KNYGOS,

KURIAS

TURT

PERSKAITYTI

230

VISI

BERNIUKAI

12.* Michaelio Ends (Michael Ende) Momo ir Begalin istorija. Fantazijos kupini pasakoji
mai apie tuos, kurie nori gyventi protingai ir rytasi gelbti pasaul.
13.* Fridriko Erlingsono (Fridrik Erlingsson) Benjaminas Balandis. Romanas apie i laik
riterius - paauglius, pasiryusius ginti ties ir kovoti su blogiu.
14. Deivido Gemelio (David Gemmel) Paalietis ir dar 11 roman. Perskaityk vien ir pano
rsi susirasti visus. Keturiolikmeiams ir vyresniems.
15.* Jano Gilu (Jan Guillou) Blogis. Vyrikas pasakojimas apie paauglio gyvenim internati
nje mokykloje ir pasiprieinim smurtui.
16. Viljamo Goldingo (YVilliam Golding) Musi valdovas. Nuostabi knyga apie blogio prigim
t. Mgstantiems skaityti keturiolikmeiams ir vyresniems.
17.* Josteino Gorderio (Jostein Gaarder) Mergait su apelsinais. Nepamirtamas pasakoji
mas apie meil, mirt ir snaus ry su tvu.
18. Broli Grim pasakos. Tiesiog klasikins pasakos!
19.* Marijos Grips (Maria Gripe) Varp metas. Romantika, tampos kupina filosofika p a
saka apie viduramius. Laiminga pabaiga!
20. Oldo Hakslio (Aldous Huxley) Puikus naujas pasaulis. ioje knygoje, kaip ir Orvelio
1984, vaizduojama gsdinanti ateitis.
21.* Doanos Horniman (Joanne Horniman) Machalija. Pasakojimas apie vaikin, tampant
tvu, apie vadinamj naujj vyrikum".
22.* Stefano Kastos (Stefan Casta) Vasara su Mere Lu. Viena i mgstamiausi ved jauni
mo knyg apie grai penkiolikmei vasar, pirmj meil, jaunimo saviugd.
23.* Ericho Kestnerio (Erich Kastner) Kenigsbruko gatv ir a. Autobiografin apysaka, vie
nas i geriausi io vokiei raytojo krini.
24. Stivenas Kingas (Stephen King). lietuvi kalb iversta daugiau kaip 50 jo krini*.
Kingo roman siuetai yra net labai nevaikiki ir baiss. Penkiolikmeiams ir vyres
niems.
25. Radjardo Kiplingo (Rudyard Kipling) Kimas - klasikinis nuotyki romanas.
26.* Deimso Kriuso (James Krss) Mano prosenelis, herojai ir a\ Timas Taleris, arba Par
duotas juokas. Nuotaikinguose pasakojimuose lengvai ir suprantam ai nagrinjami svar
bs gyvenimo klausimai.
27.* Louesos Lauri (Lois Lowry) Siuntjas. Pasakojimas apie ateities visuomen, skatinantis
pamstyti ir apie dabart.

KNYGOS, KURIAS

TURT

PE RS K AI T YT I VISI

231

BERNIUKAI

28.* Astridos Lindgren (Astrid Lindgren) Broliai Litairdiai, Emilis i Lionebergos, Ronja
pliko dukt. Visame pasaulyje pripainti kriniai. Verta perskaityti!
29. Klaivo Steiplso Liuiso (Clive Staples Lewis) Litas, burtinink ir drabui spinta. Pirmoji
Narnijos kronik knyga. Nuostabs pasakojimai dvylikameiams ir vyresniems.
30.* Tomo Main Rido (Thomas Mayne Reid) Raitelis be galvos. Netiktum ir tampos kupi
nas nuotyki romanas.
31.* Janos Mark (Jan Mark) Griaustinis ir aibai". Knyga apie dviej labai skirting berniu
k draugyst.
32. Aleno Aleksanderio Milno (Alan Alexander Milne) Pkuotuko pasaulis. Nuostabios ir
linksmos istorijos.
33.* Andelos Naneti (Angel Nanetti) Mano senelis buvo vynia. Nuotaikingas ir mslus pa
sakojimas apie nepakartojamus senelius.
34.* Ulfo Nilsono (Ulf Nilsson) Blogio jga. Keisto siueto romanas apie keturiolikmeio Mar
tino ir kit jo bendraami gyvenim, apie mogaus btinyb atsiverti, isipasakoti.
35. Dordo Orvelio (George Orwell) Gyvuli kis ir 1984. Romanai, skatinantys mstyti.
Keturiolikmeiams ir vyresniems.
36. Terio Praeto (Terry Pratchett) Maieji laisvnai. Puiki, nuotaikinga, domi knyga dvy
likameiams ir vyresniems.
37.* Otfrydo Proislerio (Otfried Preussler) Krabatas, arba treji metai uburtame malne. Fi
losofin, liaudies kryba pagrsta literatrin pasaka apie burtininko mokiniu tapusio
vaikino nuotykius uburtame malne, apie meil ir apie valios jg.
38.* Vytauto Raicko Zuika padklis. Pasakojimas apie energing ir maiting paaugl.
39.* Ericho Marijos Remarko (Erich Maria Remark) Trys draugai. Romanas apie draugyst
ir tragik meil.
40.* Bjarns Roiterio (Bjarne Reuter) Busterio pasaulis. Knyga apie paaugl, nepritampant
prie bendraami.
41. Doanos Katalinos Rouling (Joanne Kathleen Rowling) serija apie Har Poter - tikra
ms laik klasika!
42.* Luiso Sacharo (Louis Sachar) Duobs. Romanas apie paaugl, nubaust u nusikaltim,
kurio jis nepadar.
43.* Kazio Sajos ...kurio nieks nemyljo. Pasakojimas apie dramatikus gatvs vaiko potyrius
ir nuotykius. Laiminga pabaiga!

KNYGOS,

KURIAS

TURT

PERSKAITYTI

232

VISI

BERNIUKAI

44.* Viljamo Sarojano (YVilliam Saroyan) Tti, tu keistuolis. Apysaka apie tvo ir sunaus san
tykius.
45.* Deromo Deivido Selinderio (Jerome David Salinger) Rugiuose prie bedugns. Klasiki
nis romanas jaunimui apie jaunim.
46.* Ulfo Starko (Ulf Stark) Sikstenas, Tegu baltieji lokiai oka. Apysakos apie tvo ir snaus
prigimtin ry. Pirmoji - ypa linksma, antroji - sudtingesn, psichologikesn.
47.* Roberto Stivensono (Robert Stevenson) Lobi sala. Nuotyki romanas apie jr keliones
ir susirmimus su piratais.
48.* Bremo Stokerio (Bram Stoker) Drakula. Vienas i geriausi siaubo roman.
49. Donatano Svifto (Jonathan Swift) Guliverio kelions. Vienas i t krini, kurie pertei
kia daug prasmi.
50.* Sauliaus altenio Rieut duona. Apysaka apie jauno mogaus gyvenim maame mies
telyje.
51.* Sju Taunsend (Sue Tovvnsend) Slaptas Adriano Moulo dienoratis. Adriano Moulo bren
dimo kanios. Dienoraio forma paraytas pasakojimas apie paauglio ir jo eimos gy
venim.
52. Dono Ronaldo Ruelio Tolkino (John Ronald Reuel Tolkien) ied valdovas. i trilogija tikras edevras skaityti mgstantiems paaugliams.
53. Marko Tveno (Mark Twain) Tomo Sojerio nuotykiai ir Heklberio Fino nuotykiai. Klasika!
Tinka dvylikameiams ir vyresniems.
54. Elvino Brukso Vaito (Elwyn Brooks YVhite) arlots voratinklis - taigus pasakojimas
apie kiaul ir vor. Atuonmeiams ir vyresniems.
55.* Matso Valio (Mats Wahl) silaulis. Romanas vyresniesiems paaugliams apie iurki
didmiesio jaunimo kasdienyb.
56. Herberto Dordo Velso (Herbert Georges VVells) - vieno i geriausi XIX a. raytoj romanai Laiko maina, Daktaro Moro sala, Nematomas mogus. Keturiolikmeiams ir
vyresniems.
57.* iulio Verno (Juls Verne) Kapitono Granto vaikai, Penkiolikos met kapitonas. Klasiki
niai nuotyki romanai.
58.* Mers Vudberi (Mary VVoodbury) Bredo visata. Pasakojimas apie painius ir skaudius
tvo ir snaus santykius.
59.* Vytauts ilinskaits Gaidio kalnas, Kintas. doms, lyriki ir nuotaikingi apsakymai.

KNYGOS,

KURIAS

TURT

PE RS K AI T YT I VISI

233

BERNIUKAI

DIDIOSIOS BRITANIJOS IMPERIN IR

METRIN MATAVIM SISTEMOS
---------<^>---------

ILGIO MATAI
-4

JM *

#-

, jt

,f ~ - f

-f r u

- -4rJ8

1 mylia = 8 furlongai = 1 760 jard = 5 280 pd = 1,609 kilometro (km)

1 furlongas = 1 0 ein = 2 2 0 jard = 2 0 1 metras (m)
1 einas = 2 2 jardai = 6 6 pdos = 2 0 metr
1 jardas = 3 pdos = 0,9144 metro
1 pda = 12 coli = 0,3048 metro
1 colis = 25,4 milimetr (mm)

PLOTO MATAI
1 kvadratin mylia = 640 akr = 259 hektarai (ha)
1 akras = 10 kvadratini ein = 4 840 kvadratini jard = 0,405 hektaro
1 rdas = Vi akro = 1 210 kvadratini jard = 1 011 kvadratini metr
1 kvadratinis jardas (sq yd) = 9 kvadratins pdos = 0,836 kvadratinio metro
1 kvadratin pda (sq ft) = 144 kvadratiniai coliai = 9,29 kvadratiniai decimetrai
1 kvadratinis colis (sq in) = 6,45 kvadratiniai centimetrai

TRIO MATAI
1 kubinis ja rd a s = 27 kubins pdos = 0,765 kubinio metro
1 kubin pda = 1 728 kubiniai coliai = 0,028 kubinio metro
1 kubinis colis = 16,4 kubini centimetr
1 buelis = 4 pekai = 64 pintos = 8 galonai = 36,4 litro (1)
1 pekas = 2 galonai = 16 pint = 9,1 litro
1 galonas (gal) = 4 kvortos = 8 pintos = 4,55 litro
1 kvorta (qt) = 2 pintos =1, 14 litro
1 pinta (pt) = 20 skysio uncij = 4 gilai = 0,57 litro
1 gilas = 5 uncijos = 0,14 litro
1 skysio uncija (fi oz) = 1,8 kubinio colio = 0,03 litro

DI D I O S I O S B R I T A N I J O S I MP E R I N IR ME T R I N MAT AVI M S I S T E MOS

234

SVORIO MATAI
1 didioji tona = 20 centneri = 2 240 svar = 1,016 metrini ton
1 centneris (cvvt) = keturi kvarteriai = 112 svar = 50,8 kilogramo (kg)
1 kvarteris = 2 stounai = 28 svarai = 12,70 kilogramo
1 stovins = 14 svar = 3,35 kilogramo
1 svaras (lb) = 16 uncij = 7 000 gran = 0,45 kilogramo
1 uncija (oz) = 16 dram = 28,35 gramo (g)
1 dramas (dr) = 27,3 grano = 1,772 gramo
1 granas (gr) = 0,065 gramo

PINIGINIAI VIENETAI (iki 1971 m. vasario decimalizavimo)

1 pensas (d) = 4 fartingai (d kils i Romos denar pavadinimo)
1 ilingas (s) = 1 2 pens
1 krona = 5 ilingai
1 svaras sterling () = 4 kronos = 20 iling = 240 pens
1 ginja = 2 1 ilingas
TAI DOMU
Brit piniginio vieneto pavadinime odis svaras yra neatsitiktinis. Jis i ties
susijs su svorio vienetu. XVII a. Alfredas Didysis nustat penso svor - lygiai
24 granus. 240 sidabrini pens svr lygiai 1 svar (lb). tai kodl Didiosios
Britanijos pinigai ir iandien vadinami svarais sterling. Sterling sidabras yra
auktos prabos sidabras.
Brit imperin matavimo sistema dabar daniau vadinama JAV matavimo
sistema. Amerikietiki matai iek tiek skiriasi nuo britik - pavyzdiui, cent
ner sudaro 100 svar. Ironika, kad amerikieiai kosmos siuniam vyr ir
moter g ir svor matuoja coliais ir svarais, o britai prim nuo Pranczijos
revoliucijos sigaljusi matavimo sistem. Metrin sistema pranaesn tuo,
kad ja kur kas lengviau skaiiuoti, nes kiekvieno mato pagrindas yra skaiius
10. Brit imperin sistema grindiama skaiiumi 12 ir mogaus kno dali pa
vadinimais. Jardas lygus mogaus ingsniui, pda - dilbio ilgiui (arba pdai),
akras madaug lygus kvadratui, kurio kratin sudaro 70 ingsni. Faktas,
kad pasaulyje naudojamasi ne viena matavimo sistema, veria prisiminti, jog
jos yra dirbtins, kitaip tariant, pasaul susikuria pats mogus.

D I D I OS I O S B R I T A N I J O S I MP E R I N IR ME T R I N MAT AVI M S I S T E MO S
235

ILIUSTRACIJ AUTORIAI
IR ALTINIAI
-----------<>
14-18. Septyni senovs pasaulio stebuklai: VVills
Cigarette Cards Imperial Tobacco
Limited
31.

Amonit fosilijos: NHPA/Kevin Schafer

32.

Trilobit fosilijos: NHPA/Kevin Schafer

Jros eio fosilija: Colin Keates Dorling
Kindersley

53.

Kuoja: Collins Gem Fish

Lynas: Collins Gem Fish

54.

apalas: Collins Gem Fish

Grulys: Collins Gem Fish
Dygl: Collins Gem Fish
Rain: Collins Gem Fish

58.

Termopil mio emlapis: The Great Persiti

War by G. B. Grundy, leid. John Murray, 1901

59.

Kan mio emlapis: The Times History o f

War, 2000

60.

Gajaus Julijaus Cezario biustas: Neapolio

nacionalinis muziejus/Scala, Florencija

62.

Bajo gobelenas: Bayeux, Pranczija, RogerViolle1/Rex Features

63.

Krsi mio emlapis: The Age o f Chivalry

by Arthur Bryant

73.

Robertas Skotas: Popperfoto.com

75.

Kapitonas L. E. G. Outsas: M ary Evans Picture

Library

81.

Piev iogas: Complete British Insects by

Michael Chinery
Svirplys: Complete British Insects by Michael
Chinery

82.

83.

84.

Maasis melsvys: Complete British Insects by

Michael Chinery
Vingioryktiniai marguoliai: Complete British
Insects by Michael Chinery
Mikinis mlavabalis: Complete British
Insects by Michael Chinery

85.

Jonvabaliai: Complete British Insects by

Michael Chinery
Borus: Complete British Insects by Michael
Chinery
Elniavabalis: Complete British Insects by
Michael Chinery
Kaman: Complete British Insects by Michael
Chinery
Paprastoji vapsva: Complete British Insects
by Michael Chinery

86.

iruolas: Complete British Insects by

Michael Chinery
Skruzdls: Complete British Insects by
Michael Chinery
Msin mus: Complete British Insects by
Michael Chinery
iedmus: Complete British Insects by
Michael Chinery
Sparva: Complete British Insects by Michael
Chinery

87.

Maalas: NHPA/Stephen Dalton

Plyinis kampavoris: NHPA/Mark Bowler
Paprastasis kryiuotis: NHPA/Stephen Dalton
Visos iliustracijos i Complete British Insects
(by Michael Chinery) ( Michael Chinery 2005)
spausdinamos gavus Harper Collins Publishers
leidim.

Auslinda: Complete British Insects by Michael

Chinery
Laalas: Complete British Insects by Michael
Chinery
irgelis: Complete British Insects by Michael
Chinery
Laumirgis: Complete British Insects by
Michael Chinery
Didysis iuoikas: Complete British Insects by
Michael Chinery
Paprastoji nugarplauka: Complete British
Insects by Michael Chinery
Pyronia tithonus: Complete British Insects by
Michael Chinery
Spung: Complete British Insects by Michael
Chinery
Admirolas: Complete British Insects by
Michael Chinery
Ropinis baltukas: NHPA/Laurie Campbell

102.

Plunksniniai debesys: NHPA/Pete Atkinson

103.

Kamuoliniai debesys: NHPA/John Shaw

Sluoksniniai debesys: NHPA/Stephen
Krasenmann

105.

Vaterlo mio emlapis: John Mackenzie

107.

Balaklavos mio emlapis: John Mackenzie

110.

Rorko mio emlapis: John Mackenzie

112.

Somos mio emlapis: John Mackenzie

113.

Lordo Kitenerio (Kitchener) plakatas:

Imperijos karo muziejus, Londonas/
Bridgeman A rt Library

121.

Admirolo Nelsono portretas (Lemuel Francis

Abbott): Londono nacionalinis jreivysts
muziejus, Grinvio ligonins kolekcija

150.

Jungtins Karalysts vliava: Collins Gem

Flags
v. Jurgio vliava: Collins Gem Flags

I L I U S T R A C I J A U T O R I A I IR AL T I NI AI
236

Platanalapio klevo lapai: Paul Sterry/Nature

Photographers
Platanalapis klevas (medis): Ernie Janes/
Nature Photographers

152.

v. Andriejaus vliava: Collins Gem Flags

178.

Daglasas Beideris: Popperfoto.com

185.

Mons M o( pabklo atvaizdas spausdinamas

gavus Edinburgo pilies leidim

201.

Pirmojo pasaulinio karo brit patranka,

audanti sprogstamaisiais sviediniais:
Popperfoto.com
Karys ruoia sviedinius: Popperfoto.com

Paprastasis uosis (medis): S. C. Bisserot/

Nature Photographers
Paprastojo uosio lapai ir sklos: Paul Sterry/
Nature Photographers

202.

Robertas Briusas: kotijos nacionalin

biblioteka/Bridgeman Art Library

211.

Kolonij kariai: Paryiaus vaizduojamj men

biblioteka/Bridgeman Art Library

212.

Seras Frensis Dreikas: privati kolekcija/

Bridgeman A rt Library

214.

Robertas Klaivas (Thomas Gainsborough):

Tarybos dovana, Londono nacionalinis
kariuomens muziejus/Bridgeman A rt Library

215.

Generolo Volfo mirtis (Benjamin West): privati

kolekcija/Bridgeman Art Library

217.

Karalien Viktorija: privati kolekcija/Bn'dg'eman

A rt Library

218.

Pasaulio emlapis: pagal Merkatoriaus plan;

emlapyje matyti Britanijos imperija:
Guildhall Library/Londono miestas/Bridgeman
A rt Library

225.

Didioji kin siena: The Travel Library/Rex

Features

226.

CN boktas: Paul Brown/Rex Features

Itaipu utvanka: AFP/Getty Images

227.

Panamos kanalas: Popperfoto.com

228.

Akai-Kaikijo tiltas: Rex Features

229.

Daugkartinis erdvlaivis: Getty Images

186.

187.

XXI a. brit tankas Challenger 2-. Janes

Tanks and Combat Field Venicles Recognition
Guide by Christopher F. Foss
Medi nuotraukos gautos i National
Photographers Ltd. Jos spausdinamos: Paul
Sterry, Complete British Trees, Harper Collins,
2007.

197.

198.

199.

200.

Paprastasis uolas: Andrew Cleave/Nature

Photographers
Paprastojo uolo gils: Paul Sterry/Nature
Photographers
Paprastoji liepa: Frank R. Blackburn Nature
Photographers
Europins liepos lapai: Paul Sterry/Nature
Photographers
Gudobels medis, lapai ir uogos: Paul Sterry/
Nature Photographers
Karpotasis beras (mediai): Phil Green/
Nature Photographers
Karpotojo bero lapai ir irginiai: Paul
Sterry/Nature Photographers
Paprastasis bukas: S. C. Bisserot/Nature
Photographers
Paprastojo buko lapas ir rieutas: Paul
Sterry/Nature Photographers
Paprastasis katonas (medis): Andrevv
Cleave/Nature Photographers
Paprastojo katono vaisiai: Hugh Clark/
Nature Photographers
Paprastojo katono lapas: Paul Sterry/Nature
Photographers

Pieiniai Richard Horne

(http://homepage.mac.com/richard.horne/)

I L I U S T R A C I J A UT O R I A I IR AL T I NI A I

237

Ig 21

I g g u ld e n , Conn
P a v o jin g a k n y g a b e r n i u k a m s / C o n n I g g u ld e n , H a l I g g u ld e n ; i a n g l k a lb o s
v e r t K a ro lis S tu lp in a s . - V iln iu s : T y to a lb a , 2 0 1 2 . - 2 3 7 , [1] p. : iliu s tr.
ISBN 9 7 8 - 9 9 8 6 - 1 6 - 6 3 5 - 1
B roli Conno ir H alo Ig g u ld en k n y g a sk irta visiem s b e rn iu k a m s - n u o a tu o n e ri
iki a tu o n ia sd e im tie s m e t . Jie ia r a s v a iria u si n a u j a r se n ia i p r im ir t ini.
P asa u lio ste b u k la i ir g a rsia u si m iai, p ir a ta i ir n u o ty k i k u p in o s k elio n s, vaig
d la p ia i ir sla p ti ifrai, v ab z d iai ir uvys, a c h m a ta i ir reg b is, tim p os ir a rtilerijo s
p a b k la i - ta i tik d alel to, kuo a u to ria i d ra u g ik a i ir m a ik iai, gyvai ir s u p r a n t a
m a i dalijasi su skaitytojais.
UDK 087 .5

C o n n Ig g u ld e n , H a l Ig g u ld e n
P A V O JIN G A K N Y G A B E R N IU K A M S

I a n g l k a lb o s v e r t Karolis Stulpinas
V irelio d a ilin in k ir m e n in r e d a k t o r Ilona Kukenyt

Tiraas 2000 egz.

SL 1686. 2012 05 11.
Ileido Tyto alba, J. Jasinskio g. 10, LT-01112 Vilnius, tel. 2497598, info@tytoalba.lt
Spausdino BALTO print, Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius

i knyga skirta
visiems berniukams nuo atuoneri iki
atuoniasdeimties met

Pavojinga knyga berniukams

leidiama milijoniniais tiraais
vairiose pasaulio alyse.
2007 metais ji peln
British Book Aivards
Met knygos titul.
TYTOC l A L B A

w w w .t y t o a l b a lt