1.

TIESIOGINI IR NETIESIOGINI MATAVIM PAKLAID VERTINIMAS

Darbo uduotis. Imokti matuoti slankmaiu, mikrometru, sverti svarstyklmis, nustatyti
tiesiogini ir netiesiogini matavim paklaidas.

Teorin dalis. Ritinlio formos kno tryje V esanios mediagos mas yra m, tai jo mass tankiu
vadiname dyd :

l d
m
2
4
t
= (1)
Kai fizinio dydio tikroji (ar labiausiai tiktina) vert yra x, o matuodami gauname
i
x , tuomet
dydis yra vadinamas jo absoliutine paklaida.

i i
x x x = A (2)

Matavimo tikslum nusako santykin arba procentin paklaida:
x
i
= x
i
/x arba x
i
= x
i
/x*100%
Absoliutin paklaida priklauso nuo i faktori:
1) matavimo prietais netikslumo;
2) pasirinktojo matavimo metodo;
3) nuo vairi atsitiktini prieasi, kuri takos matavimui negalime net vertinti.
Paklaida, kuriai tak daro pirmieji du faktoriai yra vadinama sistemine. Paklaida, kuri lemia
atsitiktins prieastys, vadinama atsitiktine. Tuomet, matuojant t pat dyd kelet kart, gaunamos
vis skirtingos jo verts. Tokiu atveju patikimiausiai iekomojo dydio x vert nusako matavimo
veri vidurkis.
n i
n
x
x
i
,..., 3 , 2 , 1 , =

>= < (3)

Tokiu atveju atskir matavim absoliutins paklaidos gali turti skirtingus modulius ir enklus, tada
bendram matavimo tikslumui vertinti skaiiuojama vidutin aritmetin paklaida:

n
x x
x
i
| | > <
>= A < (4)
Arba vidutin kvadratin paklaida:

) 1 (
) (
2

) ( E
=
n n
x x
S
i
n
(5)
Netiesiogiai imatuoto dydio pati paprasiausia paklaidos formul gaunama apskaiiuojam dyd
diferencijuojant pagal visus tiesiogiai matuotus dydius:
|
.
|

\
| A
+
A
+
A
=
d
d
l
l
m
m 2
1
o (ribin paklaida)
(6)
Taip vertinti patogu, kai tiesiogiai matuojam dydi yra nedaug ir j paklaidos sistemins.
Prieingu atveju mintoji paklaida yra maai tikima ir gaunama nepagrstai didel paklaida.
Labiau priimtina paklaidos vertinimo formul:

2 2 2
2
2
|
.
|

\
| A
+ |
.
|

\
| A
+ |
.
|

\
| A
=
d
d
l
l
m
m
o (7)
Kai tiesiogiai matuojamiems dydiams dominuoja atsitiktins paklaidos, tuomet netiesiogiai
imatuotam dydiui skaiiuojama vidutin kvadratin paklaida ( 5 formul).


Aparatra ir darbo metodas.
Matavimams naudojami 0,02mm tikslumo slankmatis imatuoti duoto cilindro ilg, 0,01mm
tikslumo mikrometras, skirtas imatuoti jo skersmen, 0,02g. tikslumo svarstykls.


1 Pav.: Ritinys ir jo matmenys

Kno tankiui apskaiiuoti naudojama formul
l d
m
2
4
t
= , todl imatuojami visi reikiami dydiai,
randamas mass tankis ir apskaiiuojamos lentelje nurodytos paklaidos.


Darbo rezultatai.

1.Pasveriama ritinlio mas. vertiname svrimo paklaidos didum. Ji yra sistemin, nes j lemia
matavim prietais netikslumas.
2. Slankmaiu imatuojame ritinlio ilg ir vertiname paklaidos Al didum. i paklaida yra
sistemin, nes j lemia matavim prietais netikslumas.
3.Mikrometru penkis kartus pamatuojame ritinio skersmen d. Skaiiuojame skersmens aritmetin
vidurk. ((3) formul):
m d
2
10 9284 , 1
5
2
10 931 , 1
2
10 927 , 1
2
10 93 , 1
2
10 928 , 1
2
10 926 , 1

=

>= <

Randame skersmens matavimo absoliutines paklaidas
i
d A ((2) formul):
1 i
d A =
2
10 926 , 1
2
10 1,9284

=
5
10 2,4

m
2 i
d A =
2
10 928 , 1
2
10 1,9284

=
6
10 4

m
3 i
d A =
2
10 93 , 1
2
10 1,9284

=
5
10 1,6 -

m
4 i
d A =
2
10 927 , 1
2
10 1,9284

=
5
10 1,4

m
5 i
d A =
2
10 931 , 1
2
10 1,9284

=
5
10 2,6 -

m
Skaiiuojame jo nustatymo vidutin ir vidutin kvadratin paklaidas pagal (4) ir (5) formules:
=

>= A <
5
2
10 931 , 1
2
10 1,9284
2
10 927 , 1
2
10 1,9284
2
10 93 , 1
2
10 1,9284
2
10 928 , 1
2
10 1,9284
2
10 926 , 1
2
10 1,9284
d
m
5
10 68 , 1

=
~

+ + + +
=

) 1 5 ( 5
) 10 931 , 1 10 1,9284 ( ) 10 927 , 1 10 1,9284 ( ) 10 93 , 1 10 1,9284 ( ) 10 928 , 1 10 1,9284 ( ) 10 926 , 1 10 1,9284 (
2 2 2 2 3 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2
n
S

m
6
10 27 , 9

~



4. Imdami < d > apskaiiuojame ritinlio mass tank ((1) formul).
3
2 2 2
2
/ 71 . 7925
10 73 , 3 ) 10 9284 , 1 ( 3,14
kg 10 8,63 4
m kg
m
=


=

5. Apskaiiuojame ir vertiname mass tankio nustatymo santykines paklaidas o
1
, o
2
:((6)(7)
formuls)
. 10 * 691 , 2
10 * 9284 , 1
10 * 27 , 9 * 2 * 2
10 * 73 , 3
10 * 2
10 * 63 , 8
10 * 2
3
3
2
6
2
5
2
5
1
m
kg

=
|
|
.
|

\
|
+ + = o (ribin paklaida)
. 10 * 01 , 2
10 * 9284 , 1
10 * 27 , 9 * 2 * 2
10 * 73 , 3
10 * 2
10 * 63 , 8
10 * 2
3
3
2
2
6
2
2
5
2
2
5
2
m
kg

=
|
|
.
|

\
|
+
|
|
.
|

\
|
+
|
|
.
|

\
|
= o

mm=(8,630.002)*10
-2
kg ll=(3,730.002)*10
-2
m
d
i

10
-2
m
<d>
m
d
i
=(<d>
d
i
)
5
10

m
<d>
m
( )
( ) 1
2

=

n n
d d
S
i
n

m
<>
3
m
kg

1

3
m
kg

2
3
m
kg

1,926
1,9284
2
10 *


2,4
1,68
5
10 *


9,27
6
10 *

7925,71
2,691
3
10 *


2,01
3
10 *


1,928 0,4
1,93 -1,6
1,927 1,4
1,931 -2,6

1 pav. Rezultatai

Ivados:
Vidutin aritmetin skersmens paklaida yra didesn u vidutin kvadratin to paties dydio
paklaid, o netiesiogiai apskaiiuoto dydio mass tankio ribin paklaida yra didesn u vidutin
kvadratin paklaid
2
<
1
. Taip yra todl, nes matuojamiems dydiams didel reikm turjo
atsitiktins paklaidos. Tiriamos mediagos tankis = 7926
3
m
kg
. Taigi, bandinys yra i geleies
(tankis =7800
3
m
kg
). Gautas matavim paklaidas lm prietais netikslumas, pakankamai nedidelis
matavim kiekis, vairios atsitiktins prieastys, kuri takos matavimams negalime net vertinti.

Literatra:
1.Tamaauskas A. Fizika1 Vilnius: Mokslas, 1987
2.http://www.fizika.ktu.lt/melbpdf/Tiesioginiu%20ir%20netiesioginiu%20matavimu%20paklaidu%
20ivertinimas.pdf (irta 2014-09-08)