65

VERSLO
VALDYMAS
66

Mokesiai
Kontaktai
Valstybin mokesi inspekcija prie
Finans ministerijos
Vasario 16-osios g. 15, LT-2600 Vilnius
Tel. (5) 268 78 02, faks. 212 56 04
El. patas info@vmi.lt
http://www.vmi.lt
Apskrii valstybini mokesi inspekcij 25) muitai.
miest (rajon) skyri adresus rasite
internete adresu
http://www.vmi.lt/Apie/kurkreiptis.htm
L ietuvos mokesi sistema apima
mokesius, mokamus valstybs
(savivaldybi) biudetus bei fondus. Lie-
tuvos Respublikos mokesi administra-
vimo statyme nurodyti ie mokesiai ir
valstybs rinkliavos:
1) pridtins verts mokestis;
2) akcizai;
3) pelno mokestis;
4) gyventoj pajam mokestis;
5) nekilnojamojo turto mokestis;
6) ems mokestis;
7) mokestis u valstybinius gamtos
iteklius;
8) naftos ir duj itekli mokestis;
9) mokestis u aplinkos terim;
10) konsulinis mokestis;
11) yminis mokestis;
12) prekyviei mokestis;
13) atskaitymai nuo pajam Keli
prieiros ir pltros programai
finansuoti;
14) paveldimo turto mokestis;
15) privalomojo sveikatos draudimo
mokos;
16) mokos Garantin fond;
17) valstybs rinkliava;
18) azartini loim mokestis;
19) mokesiai u pramonins
nuosavybs objekt registravim;
VERSLO VALDYMAS
Mokesiai 67
20) baltojo cukraus virkvoio mokestis;
21) cukraus mokestis;
22) valstybinio socialinio draudimo
mokos;
23) preki apyvartos mokestis;
24) atskaitymai nuo pajam pagal
Lietuvos Respublikos mik
statym;
Apmokestinimo tam tikru mokesiu
tvark nustato tik atitinkamas mokes-
io statymas arba jo pagrindu priimtas
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nu-
tarimas, arba j pagrindu priimtas kitas
teiss aktas.
ioje informacinje temoje rasite
aktualiausi verslininkams Valstybins
mokesi inspekcijos prie Finans minis-
terijos administruojam mokesi bei
mok (pelno mokesio, nekilnojamojo
turto mokesio, atskaitym nuo pajam
Keli prieiros ir pltros programai fi-
nansuoti, mok Garantin fond, mokes-
io u aplinkos terim, preki apyvartos
mokesio, ems mokesio, PVM, akciz,
prekyviei mokesio, gyventoj pajam
mokesio) bendrj element apvalg:
statym, reglamentuojant mokesio ap-
skaiiavimo, deklaravimo ir sumokjimo
tvark; mokesio moktoj; mokesio
objekt; mokesio tarif; mokesio su-
mokjimo termin bei informacij apie
mokesio lengvatas. Isamesn informaci-
j (mokesio apskaiiavimo reikalavimus;
informacij apie mokesio deklaravim;
informacijos, susijusios su mokesiu, tei-
kimo mokesio administratoriui tvark;
permok grinimo tvark ir kt.) lietuvi
kalba apie kiekvien mokest galite rasti
Valstybins mokesi inspekcijos prie
Finans ministerijos tinklalapyje http:
//www.vmi.lt
 VERSLO VALDYMAS
68 Mokesiai

PELNO MOKESTIS
statymas, reglamen-
tuojantis mokesio Lietuvos Respublikos pelno mokesio statymas (in.,
apskaiiavimo, dekla- 2001, Nr. 1103992; 2002, Nr. 652636, Nr. 733086, Nr.
ravimo ir sumokjimo 1235517)
tvark
- Lietuvos vienetas (juridinis vienetas, registruotas Lietuvos
Respublikos teiss akt nustatyta tvarka).
- Usienio vienetas (usienio valstybs juridinis asmuo ar
Mokesio moktojai
organizacija, kuri buvein yra usienio valstybje ir kurie
steigti arba kitokiu bdu organizuoti pagal usienio valsty-
bs teiss aktus, taip pat bet kuris kitas usienyje steigtas,
kurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas).
- Apmokestinamasis pelnas:
Lietuvos vieneto;
nuolatins buveins.
Mokesio objektas - Visos gautos pajamos, kuri altinis yra Lietuvos Respub-
likoje ir kurios udirbtos usienio vieneto ne per nuolatines
buveines Lietuvos Respublikoje.
- Pajamos i paskirstytojo pelno (dividendai ir kitas paskirs-
tytasis pelnas).
- 15% mokesio tarifu apmokestinama:
Lietuvos vieneto ir nuolatini buveini apmokestinamasis
pelnas;
pajamos i paskirstytojo pelno.
- 13% mokesio tarifu apmokestinamas vienet, kuriuose
vidutinis srauose esani darbuotoj skaiius nevirija 10
moni ir mokestinio laikotarpio pajamos nevirija 500 tkst.
lit, apmokestinamasis pelnas, iskyrus peln vienet:
Mokesio tarifai
kuri dalyvis ar jo eimos nariai yra ir kit vienet daly-
viai arba
kuriuose tas pats dalyvis valdo daugiau kaip 50% akcij
(dali, paj) paskutin mokestinio laikotarpio dien ir (arba)
kuriuose tie patys dalyviai kartu valdo daugiau kaip 50%
akcij (dali, paj) paskutin mokestinio laikotarpio dien.
- 10% mokesio tarifu apmokestinamos usienio vieneto pa-
jamos, kuri altinis yra Lietuvos Respublikoje ir kurios gau-
tos ne per j nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje.
Pelno mokestis apskaiiuojamas pagal paskutins mokestinio
laikotarpio dienos bkl. Mokestis skaiiuojamas:
Mokesio apskaiiavi- nuo apmokestinamojo pelno, apskaiiuoto i pajam ati-
mo reikalavimai mant neapmokestinamsias pajamas, leidiamus atskaitymus
ir ribojam dydi leidiamus atskaitymus;
nuo pajam i paskirstytojo pelno;
 VERSLO VALDYMAS
Mokesiai 69

nuo usienio vieneto pajam, kuri altinis yra Lietuvos

Respublikoje ir kurios gautos ne per j nuolatines buveines
Lietuvos Respublikoje, apmokestinamos be joki atskaity-
m.
Priskiriamos tokios pajamos:
palkan pajamos i bet kokios ries skolini siparei-
gojim, skaitant vertybinius popierius (iskyrus Lietuvos
Respublikos Vyriausybs vertybinius popierius, ileidiamus
tarptautinse finans rinkose), obligacijas, taip pat su tais
skoliniais sipareigojimais susijusias priemokas bei premijas,
iskyrus palkan pajamas u indlius ir palkan pajamas
u subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko
teiss akt nustatytus kriterijus;
autorinio atlyginimo, skaitant atlyginim u suteiktas
gretutines teises, pajamos (kai yra perleidiama kompiuterio
programa, ios nuostatos taikomos, jei yra perleidiamas ne
autori teise apsaugotas daiktas, o ios teiss: teis daryti
kompiuterins programos kopijas, turint tiksl jas vieai pla-
tinti ar kitaip perduoti nuosavybn, inuomoti arba paskolinti,
arba teis rengti ivestines kompiuterines programas, kurios
remiasi autori teise apsaugota kompiuterine programa, arba
teis vieai demonstruoti kompiuterin program);
pajamos, gautos kaip atlyginimas u perduot ar licencine
sutartimi suteikt teis naudotis pramonins nuosavybs ob-
jektu, franize;
atlyginimas u suteikt informacij apie gamybin, pre-
kybin ar mokslin patirt (know-how);
gautos pajamos u parduot, kitokiu bdu perleist nuo-
savybn arba inuomot nekilnojamj pagal prigimt daikt,
esant Lietuvos Respublikos teritorijoje;
kompensacij u autori arba gretutini teisi paeidim
pajamos.
Pelno mokestis turi bti sumoktas ne vliau kaip paskutin
metins pelno mokesio deklaracijos pateikimo termino die-
n.
Pelno mokestis, apskaiiuotas nuo pajam (sum), imokt
usienio vienetui, turi bti sumoktas ne vliau kaip deklara-
Mokesio sumokjimas cijos pateikimo termino pabaigos dien, t. y. ne vliau kaip
per 15 dien pasibaigus mnesiui, kur buvo imoktos pa-
jamos (suma).
Mokest nuo dividend apskaiiuoja, iskaito ir sumoka biu-
det dividendus imokantis/gaunantis Lietuvos vienetas ne
vliau kaip iki mnesio, einanio po mnesio, kur dividendai
buvo imokti/gauti, 10 dienos.
 VERSLO VALDYMAS
70 Mokesiai

Iki atskiro Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo, maesniu

pelno mokesiu apmokestinamas i vienet apmokestina-
masis pelnas:
ems kio produkcij gaminani juridini asmen ir
paslaugas ems kiui teikiani specializuot moni apmo-
kestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0% pelno mo-
kesio tarif, jei ems kio produkcijos ir paslaug ems
kiui dalis didesn kaip 50% realizavimo pajam;
laisvj ekonomini zon mons 5 metus nuo vieneto
registravimo dienos moka 80% maesn pelno mokest, kitus
5 metus 50% maesn pelno mokest. Jeigu usienio inves-
tuotojas (investuotojai) sigijo ne maiau kaip 30% zonos
vieneto statinio (nuosavo) kapitalo ir investavo ne maesn
kaip 1 mln. JAV doleri verts usienio kilms kapital, is
vienetas 5 metus nuo jo registravimo dienos nemoka pelno
mokesio, o kitus 10 met mokamas 50% maesnis pelno
mokestis;
juridiniai asmenys, kuri pajamos u pai pagamint
produkcij sudaro daugiau kaip 50% vis gaut pajam ir
kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, maina apskai-
iuot pelno mokest nustatyta tvarka, t. y. atsivelgiant
riboto darbingumo asmen dal tarp vis dirbani asmen,
Mokesio lengvatos
apskaiiuota pelno mokesio suma mainama 25%, 50%,
75% arba 100%;
pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengianios
mons, iskyrus tas, kuri steigjas yra Lietuvos tautinis
olimpinis komitetas, Kno kultros ir sporto departamentas
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Lietuvos vaiko drau-
gija, Lietuvos invalid draugija, Lietuvos moni su negalia
sjunga bei Lietuvos aklj ir silpnaregi sjunga, sumoka
biudet 13% pajam nuo nominalios iplatint loterijos
biliet (korteli) verts. Pinigines ir pinigines-daiktines lote-
rijas rengianios mons, kuri steigjas yra Lietuvos tautinis
olimpinis komitetas, Kno kultros ir sporto departamentas
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Lietuvos vaiko drau-
gija, Lietuvos invalid draugija, Lietuvos moni su negalia
sjunga bei Lietuvos aklj ir silpnaregi sjunga, sumoka
biudet 5% pajam nuo nominalios iplatint loterijos bilie-
t (korteli) verts ir 8% pajam nuo nominalios iplatint
loterijos biliet (korteli) verts privalomai skiria labdarai ir
paramai;
kredito unijoms, kurioms iki io Pelno mokesio statymo
sigaliojimo dienos buvo taikomos Juridini asmen pelno
mokesio statymo 8 straipsnyje nustatytos lengvatos, ios
lengvatos taikomos mintame statyme nustatytais terminais
 VERSLO VALDYMAS
Mokesiai 71

ir tvarka, t. y. iki 2003 m. prasidsianio mokestinio laikotar-

pio pradios kredito unijos visikai atleidiamos nuo pelno
mokesio, o nuo 2003 m. prasidsianio mokestinio laiko-
tarpio pradios kredito unijos pelnas apmokestinamas 70%
maesniu pelno mokesiu.
NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESTIS
statymas, reglamen-
Lietuvos Respublikos moni ir organizacij nekilnojamojo
tuojantis mokesio
turto mokesio statymas (in., 1994, Nr. 591156; 1996, Nr.
apskaiiavimo, dekla-
35860, Nr. 461106, Nr. 681635; 1997, Nr. 641497; 2000,
ravimo ir sumokjimo
Nr. 922888; 2001, Nr. 622232)
tvark
Juridiniai asmenys ir usienio valstybi juridiniai asmenys
Mokesio moktojai bei organizacijos, kuriems nuosavybs teise priklauso ne-
kilnojamasis turtas.
Mokesio objektas Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis turtas, iskyrus
em, orlaivius ir laivus.
Mokesio tarifai 1% nekilnojamojo turto mokestins verts.
1/4 metins sumos, sumokama per 25 dienas, pasibaigus
Mokesio sumokjimas
ketviriui.
1. Neapmokestinama:
usienio valstybi diplomatini ir konsulini staig ne-
kilnojamasis turtas (pariteto pagrindu);
valstybs ir savivaldybs moni, veikiani pagal Valsty-
bs ir savivaldybs moni statym, nekilnojamasis turtas;
biudetini staig, veikiani pagal Biudetini staig
statym, nekilnojamasis turtas;
religini bendruomeni, bendrij ir centr patalpos, pa-
statai ir statiniai, naudojami tik kulto veiklai, socialinei globai
bei rpybai ir kulto reikmen gamybai;
kapini ir laidojimo paslaugoms naudojami pastatai, stati-
niai ar j dalys;
Mokesio lengvatos
invalid draugij ir j moni naudojamas nekilnojamasis
turtas;
ems kio monms priklausantis nekilnojamasis turtas;
daugiabui nam savinink bendrij, gyvenamj nam
eksploatavimo, gara eksploatavimo ir sodinink bendrij,
aptarnaujani tik savo narius, nekilnojamasis turtas;
labdaros organizacij ir fond, veikiani pagal Labdaros
ir paramos fond statym, nekilnojamasis turtas;
mokslo ir studij institucij, ivardyt Mokslo ir studij
statyme, nekilnojamasis turtas;
vietimo staig, ivardyt vietimo statyme, nekilnoja-
masis turtas;
 VERSLO VALDYMAS
72 Mokesiai

socialins globos ir rpybos staig, vykdani Lietuvos

Respublikos Vyriausybs nustatyta tvarka patvirtintas funkci-
jas, nekilnojamasis turtas;
visuomenini organizacij, veikiani pagal Visuomeni-
ni organizacij statym, nekilnojamasis turtas;
aplinkos apsaugai ir priegaisrinei apsaugai naudojamas
nekilnojamasis turtas bei bendros paskirties objektai, kuriems
privaloma teisin registracija, pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybs patvirtint sra;
laisvj ekonomini zon moni nekilnojamasis turtas;
nekilnojamasis turtas, esantis bankrutavusios mons ba-
lanse;
nepriimti naudoti statiniai.
2. Savivaldybi tarybos turi teis sumainti nekilnojamojo
turto mokest arba visai nuo jo atleisti.
ATSKAITYMAI NUO PAJAM KELI PRIEIROS IR
PLTROS PROGRAMAI FINANSUOTI
statymas, reglamen-
tuojantis mokesio Lietuvos Respublikos keli prieiros ir pltros programos
apskaiiavimo, dekla- finansavimo statymas (in., 2000, Nr. 922873; 2001, Nr.
ravimo ir sumokjimo 1124089; 2002, Nr. 431605; 2003, Nr. 592637)
tvark
Mokesio moktojai Juridiniai asmenys, iskyrus pelno nesiekianius juridinius
asmenis.
Atskaitymai keli prieiros ir pltros programos finan-
savimo sskait (toliau atskaitymai Programos sskait)
skaiiuojami:
nuo pajam, gaut u parduotas prekes ir suteiktas pa-
slaugas;
nuo pajam, gaut u parduot ilgalaik materialj ir ne-
materialj turt;
nuo pajam, gaut u parduotus vertybinius popierius;
nuo pajam, gaut u parduotas ivestines finansines
Mokesio objektas priemones;
nuo palkan pajam.
ios pajamos pripastamos vadovaujantis tais paiais paja-
m pripainimo apskaitoje principais kaip ir apskaiiuojant
pelno mokest pagal Pelno mokesio statymo nuostatas. At-
sivelgiama ias ypatybes:
gaunant statyb veiklos pajamas, atskaitymai mokami
nuo pajam, gaut u pai juridini asmen atliktus statybos
ir montavimo darbus;
gaunant tarpininkavimo veiklos pajamas, atskaitymai
 VERSLO VALDYMAS
Mokesiai 73

mokami nuo pagal sutart apskaiiuoto ir (arba) apskaitos

dokumente nustatyto atlyginimo;
gaunant pajamas i komisins prekybos, atskaitymai mo-
kami nuo pagal sutart apskaiiuoto ir (arba) dokumente nu-
statyto komisinio atlyginimo dydio;
parduodant ilgalaik materialj ir nematerialj turt,
vertybinius popierius, ivestines finansines priemones, at-
skaitymai mokami nuo io turto verts padidjimo pajam,
apskaiiuot Pelno mokesio statymo nustatyta tvarka;
gaunant lizingo (finansins nuomos) veiklos pajamas, at-
skaitymai mokami nuo palkan pajam;
gaunant azartini loim, organizuot pagal Azartini
loim statym, veiklos pajamas, atskaitymai mokami nuo
plauk, gaut i azartini loim.
- 0,48% pajam moka juridiniai asmenys, iskyrus tuos, ku-
rie veriasi prekybos veikla, suskystintj duj, skirt auto-
mobiliams, realizavimu, bei tuos, kurie veriasi veikla, bet
negauna pajam i tos veiklos, taip pat kredito staigas.
Mokesio tarifai - 0,3% pajam moka juridiniai asmenys, kurie veriasi pre-
kybos veikla.
- 0,1% pajam moka juridiniai asmenys, kurie veriasi su-
skystintj duj, skirt automobiliams, realizavimu.
- 1% pajam, gaut i maros ir u kitas paslaugas, moka
kredito staigos, iskyrus Lietuvos bank.
Mokesio sumokjimas Sumokama mnesiui pasibaigus, iki kito mnesio 25 dienos.
Atskaitym nuo pajam nemoka:
ems kio subjektai;
krybins sjungos (architekt, mokslinink, dailinink,
dizaineri, fotomeninink, kompozitori, kinematografinin-
k, raytoj, tautodailinink, teatro, urnalist), j mons ir
organizacijos, kurios ne maiau kaip 50% pelno sunaudoja
krybini sjung poreikiams, nustatytiems i sjung sta-
tuose;
mons, kuriose dirba ne maiau kaip 50% riboto darbin-
Mokesio lengvatos
gumo darbuotoj ir kuri pajamos gaunamos tik u j pai
pagamint produkcij;
biudetins staigos, valstybs ir savivaldybi institucijos,
staigos, tarnybos ar organizacijos;
daugiabui nam savinink bendrijos;
laisvosiose ekonominse zonose registruotos ir veikian-
ios mons;
valstybs ir savivaldybi sveikatos prieiros V;
socialins globos V;
ikimokyklinio ugdymo staigos.
 VERSLO VALDYMAS
74 Mokesiai

MOKOS GARANTIN FOND

statymas, reglamen-
tuojantis mokesio Lietuvos Respublikos garantinio fondo statymas (in., 2000,
apskaiiavimo, dekla- Nr. 822478; 2001, Nr. 22716, Nr. 1043703; 2002, Nr.
ravimo ir sumokjimo 1024544)
tvark
Mokesio moktojai Visos mons, V, bankai ir kredito unijos.
Priskaiiuotas darbuotojams darbo umokestis, nuo kurio
Mokesio objektas
skaiiuojamos privalomojo sveikatos draudimo mokos.
0,2% priskaiiuoto darbuotojams darbo umokesio, nuo ku-
Mokesio tarifai
rio skaiiuojamos valstybinio socialinio draudimo mokos.
Mokesio apskaiiavi- mokos apskaiiuojamos ir mokamos nuo tos dienos, kuri
mo reikalavimai darbuotojams pradedamas skaiiuoti darbo umokestis.
Mokesio sumokjimas Sumokama kart per mnes iki kito mnesio 15 dienos.
MOKESTIS U APLINKOS TERIM
statymas, reglamen-
tuojantis mokesio Lietuvos Respublikos mokesio u aplinkos terim staty-
apskaiiavimo, dekla- mas (in., 1999, Nr. 471469; 2000, Nr. 902774; 2002, Nr.
ravimo ir sumokjimo 13474, Nr. 1235550; 2003, Nr. 482108)
tvark
- Fiziniai ir juridiniai asmenys, teriantys aplink i staciona-
ri taros altini ir kuriems privaloma turti gamtos itekli
naudojimo leidim su nurodytais teral imetimo aplink
normatyvais.
Mokesio moktojai
- Fiziniai ir juridiniai asmenys, teriantys aplink i mobili
taros altini, naudojam kinei komercinei veiklai.
- Gamini gamintojai ir importuotojai, teriantys aplink ga-
mini ir (ar) pakuots atliekomis (nuo 2003 m. sausio 1 d.).
- Imetami aplink teralai.
- Gaminiai, nurodyti statymo 3 priedlyje (nuo 2003 m.
Mokesio objektas sausio 1 d.).
- Pripildyta pakuot, nurodyta statymo 4 priedlyje (nuo
2003 m. sausio 1 d.).
Mokesio u aplinkos terim tarifai ir tarif koeficientai nu-
statomi teralams ir teral grupms pagal j kenksmingum
aplinkai.
Mokesio tarifai Mokesio u aplinkos terim i stacionari taros altini ta-
rifai, pateikti statymo 1 priedlyje, nustatomi vienai teral
tonai.
Apmokestinamj gamini mokesio tarifai pateikti statymo
3 priedlyje.
 VERSLO VALDYMAS
Mokesiai 75

Apmokestinamosios pakuots mokesio tarifai pateikti sta-

tymo 4 priedlyje.
Mokesio u aplinkos terim tarifai, iskyrus mokesio u
aplinkos terim gamini ir (ar) pakuots atliekomis tarifus,
galioja iki 2005 m. sausio 1 d.
- Kas ketvirt moka mokesio moktojai, kuriems privalomas
gamtos itekli naudojimo leidimas, jei pereitais metais mo-
ktina mokesio u aplinkos terim suma buvo lygi 10 tkst.
lit arba didesn.
- Kas pusmet moka mokesio moktojai, kuriems neprivalo-
mas gamtos itekli naudojimo leidimas arba kuri pereitais
metais moktina mokesio u aplinkos terim suma buvo
maesn kaip 10 tkst. lit.
Mokesio sumokjimas - U metus moka mokesio moktojai, kurie gamina ir (ar)
importuoja apmokestinamuosius gaminius ir (ar) apmokes-
tinamj pakuot pakuotus gaminius.
Mokestis sumokamas ne vliau kaip per 30 dien nuo mokes-
tinio laikotarpio pabaigos.
Pradedantys verstis savo veikla mokesio moktojai, kurie
teria i stacionari ir (ar) mobili taros altini, mokest u
aplinkos terim pirmaisiais mokjimo metais moka pasibai-
gus kalendoriniam pusmeiui.
Mokesi lengvatos numatytos Mokesio u aplinkos terim
Mokesio lengvatos
statyme.
PREKI APYVARTOS MOKESTIS
statymas, reglamen-
tuojantis mokesio
Lietuvos Respublikos preki apyvartos mokesio statymas
apskaiiavimo, dekla-
(in., 2002, Nr. 562229)
ravimo ir sumokjimo
tvark
Preki apyvartos mokesiu apmokestinam preki gaminto-
Mokesio moktojai
jai ir importuotojai.
Preki apyvartos mokesio objektas yra ios preks:
lengvieji automobiliai (iskyrus automobilius, kurie pa-
gal teiss aktus, reglamentuojanius transporto priemoni
klasifikavim ir kodavim, priskiriami specialios paskirties
transporto priemonms), kuri apmokestinamoji vert virija
100 tkst. lit;
Mokesio objektas
erotinio ir smurtinio pobdio spaudos leidiniai;
Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtintame srae nu-
rodyti skysti parfumerijos, kosmetikos, tualetiniai preparatai ir
kitos preks, kurios pagal Akciz statym nra akciz objek-
tas, taiau j sudtyje yra etilo alkoholio.
Mokesio objektas yra tik tos io straipsnio 1 dalies 3 punkte
 VERSLO VALDYMAS
76 Mokesiai

nurodytos preks, kuri apmokestinamoji vert nevirija Lie-

tuvos Respublikos Vyriausybs nustatytos verts, bet kuriose
esanti etilo alkoholio koncentracija virija Lietuvos Respub-
likos Vyriausybs nustatytus minimalius etilo alkoholio kon-
centracijos dydius.
Importuojamos io straipsnio 1 dalyje nurodytos preks tam-
pa mokesio objektu, kai dl j pagal Lietuvos Respublikos
muitins kodeks atsiranda importo skola muitinei.
Preki apyvartos mokesiu apmokestinam preki sraas
patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. bir-
elio 25 d. nutarimu Nr. 975 (in., 2002, Nr. 652663).
Preks apmokestinamos taikant iuos mokesio tarifus:
lengviesiems automobiliams (iskyrus automobilius,
kurie pagal teiss aktus, reglamentuojanius transporto prie-
moni klasifikavim ir kodavim, priskiriami specialios pa-
skirties transporto priemonms) 15% apmokestinamosios
verts, virijanios 100 tkst. lit;
Mokesio tarifai erotinio ir smurtinio pobdio spaudos leidiniams 75%
apmokestinamosios verts;
Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtintame srae
nurodytiems skystiems parfumerijos, kosmetikos, tualeti-
niams preparatams ir kitoms prekms, kurios pagal Akciz
statym nra akciz objektas, taiau j sudtyje yra etilo
alkoholio, 10 lit u litr.
Preki apyvartos mokestis turi bti sumoktas valstybs
Mokesio sumokjimas biudet mnesiui pasibaigus iki kito mnesio paskutins
dienos.
Nuo mokesio atleidiamos ios apyvartos mokesiu apmo-
kestinamos preks:
eksportuotos preks;
fizini asmen (keleivi) asmeniniame bagae veamos
preks, jei j veama nevirijant Lietuvos Respublikos
Vyriausybs nustatyt kieki, kuriuos jiems leista veti be
importo mokesi;
Mokesio lengvatos preks, veamos usienio ali diplomatini ir konsulini
atstovybi veiklai, taip pat tarptautini organizacij oficialiai
misijos veiklai, jeigu i tarptautini organizacij sutartyse su
Lietuvos Respublika numatyta neimti mokesi;
importuojamos preks, kurios pagal Muitins kodeks ne-
apmokestinamos importo mokesiais;
Apyvartos mokesio statymo 2 straipsnio 1 dalies 3
punkte nurodytos preks, kurios veamos kaip parama.
 VERSLO VALDYMAS
Mokesiai 77

EMS MOKESTIS
statymas, reglamentuo-
Lietuvos Respublikos ems mokesio statymas (in., 1992,
jantis mokesio apskai-
Nr. 21612; 1995, Nr. 31703, Nr. 531299, Nr. 591468;
iavimo, deklaravimo ir
1996, Nr. 461107)
sumokjimo tvark
Mokesio moktojai ems mokesio moktojai yra privaios ems savininkai.
ems mokesio objektas yra nustatyta tvarka registruotas
Mokesio objektas privaios ems sklypas arba tokio ems sklypo dalis ben-
droje nuosavybje.
ems mokesio tarifas metams 1,5% ems kainos (miko
Mokesio tarifai
ems kainos be medyn verts).
Nauji ems savininkai mokest turi mokti:
jeigu em sigyta pirmj pusmet, u visus metus;
jeigu em sigyta antrj pusmet, nuo kit kalendorini
Mokesio sumokjimas met.
ems mokesio nebereikia mokti, kai:
em perleidiama pirmj pusmet, tais paiais metais;
em perleidiama antrj pusmet, nuo kit met.
Nuo ems mokesio atleidiami ems savininkai I ir II
grups invalidai, senatvs pensininkai ir nepilnameiai vai-
kai, kai mint savinink eimose apmokestinamojo laiko-
tarpio pradioje nra darbing asmen ir jiems priklausanio
ems sklypo plotas ne didesnis u savivaldybi taryb nu-
statytus neapmokestinamuosius dydius. Taikant lengvat,
prie darbing asmen nepriskiriami mokymo staig dienini
skyri moksleiviai bei studentai.
Mokesio lengvatos
ems mokesiu neapmokestinama:
bendro naudojimo keliai;
ems sklypai, nuosavybs teise priklausantys usienio
valstybi diplomatinms ir konsulinms staigoms (pariteto
pagrindu);
miko em;
Savivaldybi tarybos turi teis savo biudeto sskaita suma-
inti ems mokest arba visai nuo jo atleisti.
PRIDTINS VERTS MOKESTIS
statymas, reglamen-
Lietuvos Respublikos pridtins verts mokesio statymas
tuojantis mokesio
(in., 2002, Nr. 351271, Nr. 40 (atitaisymas), Nr. 46 (atitai-
apskaiiavimo, dekla-
symas), Nr. 48 (atitaisymas), Nr. 913889, Nr. 964173, Nr.
ravimo ir sumokjimo
1175243; 2003, Nr. 13476, Nr. 321310, Nr. 421924)
tvark
- Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo Lietuvos
Mokesio moktojai Respublikos juridinis arba fizinis asmuo, vykdantis bet kokio
pobdio ekonomin veikl.
 VERSLO VALDYMAS
78 Mokesiai

- Usienio apmokestinamasis asmuo bet kokio pobdio

ekonomin veikl vykdantis:
usienio valstybs juridinis asmuo ar organizacija, kuri
buvein yra usienio valstybje ir kurie steigti arba kitokiu
bdu organizuoti pagal usienio valstybs teiss aktus, arba
bet kuris kitas usienyje steigtas, kurtas ar kitaip organi-
zuotas vienetas, arba
fizinis asmuo, kurio nuolatin gyvenamoji vieta nra Lie-
tuvos Respublika.
1. PVM objektas yra preki tiekimas ir paslaug teikimas,
tenkinantis visas ias slygas:
preks tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos u atlyg;
preki tiekimas ir (arba) paslaug teikimas pagal io sta-
tymo nuostatas vyksta alies teritorijoje;
prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis
Mokesio objektas asmuo vykdydamas savo ekonomin veikl. Kai fizinio as-
mens sudaromi sandoriai nra susij su jo vykdoma ekonomi-
ne veikla, nelaikoma, kad fizinis asmuo tiekia prekes ir (arba)
teikia paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo.
2. Importo PVM objektas yra preki importas, kai dl im-
portuojam preki pagal Muitins kodeks atsiranda importo
skola muitinei.
- Standartinis 18% PVM tarifas.
- Lengvatinis 5% PVM tarifas.
- Lengvatinis 9% PVM tarifas, taikomas gyvenamj nam
statybos, renovacijos, apiltinimo ir projektavimo, ininerini
tinkl statybos bei teritorij tvarkymo paslaugoms, u kurias
Mokesio tarifai
mokama valstybs ir savivaldybi biudet, valstybs teikia-
m lengvatini kredit ir valstybs specialij fond lomis.
- 0% PVM tarifas, taikomas preki eksportui ir su eksportu
susijusioms prekms ir paslaugoms statymo VI skyriuje
nurodytais preki tiekimo ir paslaug teikimo atvejais.
Avansinis PVM mokjimas turi bti sumoktas iki atitinkamo
mnesio 5, 13 ir 20 dienos.
Mokesio laikotarpio (kalendorinio mnesio, kalendorinio
pusmeio, kito mokestinio laikotarpio, iregistruojamo i
Mokesio sumokjimas
PVM moktojo arba likviduojamo asmens paskutinio mo-
kestinio laikotarpio), taip pat metinje deklaracijoje apskai-
iuotas PVM sumokamas iki deklaracijos pateikimo termino
pabaigos.
Atvejai, kai preki tiekimas ir paslaug teikimas PVM neap-
mokestinami, nustatyti PVM statymo 2032 straipsniuose.
Mokesio lengvatos
Tai:
su sveikatos prieira susijusios preks ir paslaugos;
 VERSLO VALDYMAS
Mokesiai 79

socialins paslaugos ir susijusios preks;

vietimo ir mokymo paslaugos;
kultros ir sporto paslaugos;
pelno nesiekiani juridini asmen veikla;
pato paslaugos;
radijo ir televizijos visuomenei teikiamos informavimo
paslaugos;
draudimo paslaugos;
finansins paslaugos;
azartiniai loimai ir loterijos;
nekilnojamj pagal prigimt daikt nuoma;
nekilnojamj pagal prigimt daikt pardavimas ar kitoks
perdavimas.
Laikinos lengvatos nustatytos PVM statymo 129 straipsny-
je:
- iki 2003 m. gruodio 31 d. PVM neapmokestinamos suteik-
t paskol, taip pat suteikt finansini laidavim ir garantij
prieiros paslaugos, kai jas teikia kiti apmokestinamieji
asmenys, o ne asmenys, suteik paskolas, laidavimus ar ga-
rantijas;
- iki 2003m. gruodio 31 d. gyvenamj nam statybos, reno-
vacijos, apiltinimo ir projektavimo darbai, ininerini tinkl
statyba bei teritorij tvarkymas, finansuojami i valstybs ir
savivaldybi biudet, valstybs teikiam lengvatini kredit
ir valstybs specialij fond l, PVM neapmokestinami,
jei toki darb atlikimo sutartys buvo sudarytos iki PVM
statymo sigaliojimo;
- iki 2003 m. gruodio 31 d. PVM neapmokestinamos verty-
bini ir (arba) ivestini finansini priemoni saugojimo pa-
slaugos bei vertybini popieri ir (arba) ivestini finansini
priemoni portfelio valdymo, konsultavimo investavimo
vertybinius popierius ir (arba) ivestines finansines priemo-
nes klausimais, taip pat vertybini popieri ir (arba) ivesti-
ni finansini priemoni rinkos tyrimo paslaugos;
- iki 2003 m. gruodio 31 d. PVM neapmokestinami vaistai,
iskyrus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtin-
t sra apmokestinamuosius, taikant 5% PVM tarif, bei
Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtintame srae nu-
rodytos medicinos preks.
1. U mokestin laikotarp susidars PVM skirtumas pirmiau-
sia skaitomas Mokesi administravimo statymo nustatyta
Permok grinimo
tvarka ir terminais.
ir/ar
2. Jeigu, atlikus nurodytus skaitymus, lieka neskaitytas
skaitymo ypatumai
PVM skirtumo likutis, jo dalis gali bti grinta PVM mok-
tojui, kuris atitinka iuos reikalavimus:
 VERSLO VALDYMAS
80 Mokesiai

PVM moktojas yra sumokjs visus privalomus mokes-

ius, delspinigius, baudas, palkanas u suteiktas mokestines
paskolas biudetus bei fondus arba i mokesi, delspini-
gi, baud mokjimas atidtas, arba pateiktas praymas dl
atidjimo Lietuvos Respublikos teiss akt nustatyta tvarka,
arba dl i mokesi, delspinigi, baud vyksta mokestinis
ginas, arba moktojas Lietuvos Respublikos Vyriausybs
nustatyta tvarka kreipsi Komisij mokesio moktoj
praymams dl atsiskaitymo akcijomis ir turtu nagrinti dl
atsiskaitymo u iuos mokesius, delspinigius ir baudas akci-
jomis ir turtu, pateiks visas reikalaujamas mokesi deklara-
cijas ar apyskaitas. Tais atvejais, kai vyksta mokestinis ginas
dl praomo grinti PVM skirtumo ar jo dalies, laikoma, kad
PVM moktojas io punkto reikalavim neatitinka;
nra sigaliojs nutarimas skirti baud PVM moktojui u
padaryt piktybin mokesi statym paeidim, nurodyt
Mokesi administravimo statyme, arba nuo tokio paeidi-
mo padarymo prajo 3 metai.
3. Antroje dalyje nurodytam PVM moktojui grinamo
PVM skirtumo likuio dalis negali bti didesn u 14 punk-
tuose nurodyt sum:
slygin 18% PVM sum, apskaiiuot nuo to mokestinio
laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamo-
sios verts preki ir paslaug, kurioms pritaikytas 0% PVM
tarifas, ir
slygin 18% PVM sum, apskaiiuot nuo to mokestinio
laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestina-
mosios verts preki ir paslaug, nurodyt io statymo 58
straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir
PVM sum, per mokestin laikotarp atskaityt u sigyt
ilgalaik turt (iskyrus PVM atskait traukt importo PVM
sum, skaityt vadovaujantis io statymo 94 straipsnio nuo-
statomis, taip pat pirkimo PVM sum u pasigamint ilgalaik
materialj turt), ir
PVM sum, per mokestin laikotarp atskaityt u sigytas
ir (arba) importuotas mediagas, aliavas ir (arba) paslaugas,
skirtas ilgalaikiam turtui pasigaminti ir (arba) nebaigtai sta-
tybai (iskyrus PVM atskait traukt importo PVM sum,
skaityt vadovaujantis io statymo 94 straipsnio nuostato-
mis).
4. Pagal 13 dali nuostatas neskaityto ir negrinto PVM
skirtumo likuio, susidariusio iki kalendorinio pusmeio pa-
baigos, suma PVM moktojui gali bti grinta tam kalen-
doriniam pusmeiui pasibaigus, taiau tik tuo atveju, jeigu
PVM moktojas atitinka io straipsnio 2 dalyje nustatytus
 VERSLO VALDYMAS
Mokesiai 81

reikalavimus ir buvo registruotas PVM moktoju ne vliau

kaip prie 3 mnesius iki to kalendorinio pusmeio pabaigos.
5. Jeigu PVM moktojas likviduojamas arba apmokestinama-
sis asmuo iregistruojamas i PVM moktoj, neskaitytas ir
negrintas PVM skirtumo likutis grinamas Mokesi ad-
ministravimo statymo nustatyta tvarka, neatsivelgiant 24
dalyse nustatytus apribojimus.
6. Pageidaujantis susigrinti PVM skirtumo likut (ar jo dal)
PVM moktojas privalo pateikti centrinio mokesio adminis-
tratoriaus nustatytos formos praym, o vietos mokesio
administratoriaus praymu ir kitus dokumentus, kuri nepa-
teikus, vietos mokesio administratorius praymo nenagrin-
ja, o nustato termin dokumentams pateikti. Jei per nustatyt
termin ie dokumentai nepateikiami, praymas grinamas
PVM moktojui nenagrintas.
7. PVM skirtumo likuio (ar jo dalies) grinimo terminus
nustato Mokesi administravimo statymas.
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar jos galiotos institu-
cijos nustatytais atvejais, kai to reikia PVM skirtumo skai-
tymo bei grinimo pagrstumui utikrinti, vietos mokesio
administratorius privalo pareikalauti, kad, prie skaitant ir
(arba) grinant PVM moktojui PVM skirtum (ar jo dal),
PVM moktojas pateikt Lietuvos Respublikoje steigtos ir
veikianios banko staigos arba draudimo mons, turinios
atitinkamai banko arba draudimo veiklos licencij, iduot
laidavimo arba garantijos dokument, pagal kur laiduotojas
arba garantas sipareigoja vykdyti PVM moktojo mokesti-
nes prievoles, susijusias su PVM, jeigu vliau bt nustatyta,
kad PVM skirtumas (ar jo dalis) skaityta ir (arba) grinta ne-
pagrstai. Laidavimo arba garantijos sumos apskaiiavimo ir
laidavimo arba garantijos dokument pateikimo tvark nusta-
to Lietuvos Respublikos Vyriausyb ar jos galiota institucija.
9. Jeigu metinje PVM deklaracijoje nustatoma grintina
PVM suma, ji grinama Mokesi administravimo statymo
nustatyta tvarka ir terminais.
10. PVM permoka grinama Mokesi administravimo sta-
tymo nustatyta tvarka ir terminais.
11. PVM skirtumo grinimas ar skaitymas sustabdomas, kai
galiotos tirti nusikaltimus institucijos mokesio administra-
toriui pateikia duomenis apie pradt PVM moktojo veiklos
tyrim dl nusikalstamos veikos, jei tai yra susij ar gali bti
susij su netinkamu PVM moktojo prievoli vykdymu
(skaitant neteist PVM skirtumo grinim bei skaitym).
Jei atsisakyta kelti baudiamj byl ar ji nutraukta, ar
joje siteisja iteisinamasis nuosprendis, PVM skirtumas
 VERSLO VALDYMAS
82 Mokesiai

grinamas (skaitomas) io bei Mokesi administravimo

statym nustatyta tvarka. galiotos tirti nusikaltimus insti-
tucijos mokesio administratoriui privalo pateikti duomenis
apie pradt PVM moktojo veiklos tyrim dl nusikalstamos
veikos, jei tai susij ar gali bti susij su netinkamu PVM mo-
ktojo prievoli vykdymu (skaitant neteist PVM skirtumo
grinim bei skaitym).
Jeigu PVM moktojas per iame statyme nustatyt termi-
n nepateik PVM deklaracijos, u t laikotarp moktina
Sankcij taikymas
biudet PVM suma didinama (grintina i biudeto PVM
suma mainama) 1%.
AKCIZAI
statymas, reglamen-
tuojantis mokesio
Akciz statymas (in., 2001, Nr. 983482; 2002, Nr. 57
apskaiiavimo, dekla-
2298, Nr. 662760, Nr. 1235520; 2003, Nr. 592640)
ravimo ir sumokjimo
tvark
- Akcizais apmokestinam preki sandli savininkai.
- Importuotojai.
Mokesio moktojai - Kiti asmenys, sigij ar importav prekes be akciz, bet pa-
naudoj jas kitiems tikslams, ar asmenys, pagamin prekes ne
akcizais apmokestinam preki sandlyje.
Etilo alkoholis ir alkoholiniai grimai, apdorotas tabakas,
Mokesio objektas
kuras.
- Alui 7 lit u 1% faktins alkoholio koncentracijos, i-
reiktos trio procentais, akcizo tarifas, kuris nustatomas u
produkto hektolitr.
- Maoms al gaminanioms monms 100 tkst. dekalitr
per metus realizuoto alaus taikomas 50% maesnis akcizo
tarifas.
- Vynui i viei vynuogi 150 lit u produkto hektolit-
r.
- Kitiems fermentuotiems grimams:
kuri faktin alkoholio koncentracija, ireikta trio pro-
Mokesio tarifai
centais, yra ne didesn kaip 8,5% trio, 40 lit u produkto
hektolitr;
kitiems fermentuotiems grimams iki 2003 m. gruodio
31 d. imtinai 130 lit u produkto hektolitr, nuo 2004 m.
sausio 1 d. 150 lit u produkto hektolitr.
- Tarpiniams produktams:
kuri faktin trin alkoholio koncentracija, ireikta
trio procentais, yra ne didesn kaip 15% trio: iki 2003 m.
gruodio 31 d. imtinai 250 lit u produkto hektolitr, nuo
2004 m. sausio 1 d. 150 lit u produkto hektolitr;
 VERSLO VALDYMAS
Mokesiai 83

kuri faktin trin alkoholio koncentracija, ireikta t-

rio procentais, yra didesn kaip 15% trio: iki 2003 m. gruo-
dio 31 d. imtinai 370 lit u produkto hektolitr, nuo 2004
m. sausio 1 d. 230 lit u produkto hektolitr. Tarpiniams
produktams, kurie atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybs
ar jos galiotos institucijos patvirtint vaisi ir uog vyn api-
bdinim, taip pat tarpiniams produktams, pagamintiems i
midaus:
kuri faktin trin alkoholio koncentracija, ireikta
trio procentais, yra ne didesn kaip 15% trio, 150 lit u
produkto hektolitr;
kuri faktin trin alkoholio koncentracija, ireikta
trio procentais, yra didesn kaip 15% trio, 230 lit u
produkto hektolitr;
- Etilo alkoholiui 3200 lit u gryno etilo alkoholio hekto-
litr.
- Midaus trauktinms 1200 lit u gryno etilo alkoholio
hektolitr.
Mokestis turi bti sumoktas ne vliau kaip iki akciz de-
klaracijos pateikimo termino pabaigos vietos mokesio
Mokesio sumokjimas administratoriaus, kurio teritorijoje yra sandlis, surenkamj
sskait, o jeigu moktojas nra sandlio savininkas, to, ku-
rio teritorijoje jis registruotas mokesio moktoju.
Nuo akciz atleidiamos akcizais apmokestinamos preks,
jeigu jos:
eksportuotos;
skirtos usienio ali diplomatini ir konsulini atstovy-
bi veiklai;
atgabenamos keleivi asmeniniame bagae ir nevirija
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyt kieki, kuriuos
fiziniams asmenimis (keleiviams) leista veti be importo
mokesi;
pagal Muitins kodeks neapmokestinamos importo mo-
Mokesio lengvatos
kesiais;
Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar jos galiotos ins-
titucijos nustatyta tvarka tiekiamos kaip atsargos laivams ir
(arba) orlaiviams, gabenantiems keleivius ir (arba) krovinius
tarptautiniais marrutais;
veamos usienio valstybi kariuomeni vienet, lai-
kantis Lietuvos Respublikos tarptautini operacij, karini
pratyb ir kit rengini statymo nuostat.
Galimos atskiros lengvatos pagal Akcizo statymo specialios
dalies nuostatas.
 VERSLO VALDYMAS
84 Mokesiai

PREKYVIEI MOKESTIS
statymas, reglamen-
tuojantis mokesio Lietuvos Respublikos prekyviei mokesio statymas (in.,
apskaiiavimo, dekla- 1993, Nr. 661246; 1996, Nr. 461113; 2001, Nr. 622214,
ravimo ir sumokjimo Nr. 622234)
tvark
Juridiniai asmenys, miesto, rajono valdybos sprendimu
Mokesio moktojai eksploatuojantys prekyvietes, kuriose yra viet prekiauti ne
ems kio produkcija ir ne maisto prekmis.
Mokesiu apmokestinama:
prekyviets plotas (kvadratiniais metrais);
Mokesio objektas
rengtos prekybos vietos;
kioskai;
automobili stovjimo vietos.
Konkreios prekyviets mokesio dyd nustato miest ir rajo-
n valdybos. Miest ir rajon valdybos, atsivelgdamos tam
Mokesio tarifai
tikrus veiksnius, gali mokesio tarif didinti arba mainti iki
70%. Mokesio tarifai indeksuojami Lietuvos Respublikos
Vyriausybs nustatyta tvarka.
Mokesio sumokjimas Sumokama ne vliau kaip per 20 dien mnesiui pasibaigus.
GYVENTOJ PAJAM MOKESTIS
statymas, reglamen-
tuojantis mokesio Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymas
apskaiiavimo, dekla- (in., 2002, Nr. 733085, Nr. 1235539; 2003, Nr. 15601,
ravimo ir sumokjimo Nr. 421925)
tvark
Pajam mokest moka pajamas gav gyventojai:
nuolatiniai Lietuvos gyventojai;
Mokesio moktojai
nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, mokest mokantys nuo
pajam, kuri altinis yra Lietuvoje.
- Visos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kuri altinis
yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje.
- Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kuri altinis yra
Lietuvoje, t. y. pajamos, susijusios su nenuolatinio Lietuvos
gyventojo veikla per nuolatin baz Lietuvoje: palkan pa-
jamos, pajamos i paskirstytojo pelno, Lietuvoje esanio ne-
Mokesio objektas kilnojamojo pagal prigimt daikto nuomos pajamos, honora-
ras, su darbo santykiais arba j esm atitinkaniais santykiais
susijusios pajamos i veiklos Lietuvoje, sporto veiklos pa-
jamos, atlikj veiklos pajamos, pagal Lietuvos Respublikos
teiss aktus privalomo teisikai registruoti kilnojamojo pagal
prigimt daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybn
pajamos.
 VERSLO VALDYMAS
Mokesiai 85

statyme numatyti du pajam mokesio tarifai 33% ir 15%.

Nuo pajam, gaut i veiklos pagal verslo liudijim, moka-
Mokesio tarifai
mas savivaldybi taryb nustatytas fiksuoto dydio pajam
mokestis.
Apskaiiuojant apmokestinamsias pajamas, i vis pajam
atimama:
neapmokestinamosios pajamos;
pajamos, gautos i veiklos, kuria verstasi turint verslo
liudijim;
leidiami atskaitymai, susij su individualios veiklos pa-
jam gavimu;
per mokestin laikotarp parduoto ar kitaip perleisto ne
individualios veiklos turto sigijimo kaina ir su io turto par-
davimu ar kitokiu perleidimu nuosavybn patirtos ilaidos;
Mokesio apskaiiavi-
pagrindinis arba individualus neapmokestinamasis paja-
mo reikalavimai
m dydis (NPD) ir papildomas neapmokestinamasis pajam
dydis (PNPD), apskaiiuojant mokestinio laikotarpio vieno
mnesio apmokestinamsias pajamas, arba metinis neapmo-
kestinamasis pajam dydis (MNPD) ir metinis papildomas
neapmokestinamasis pajam dydis (MPNPD), apskaiiuo-
jant mokestinio laikotarpio apmokestinamsias pajamas;
tam tikros nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos ilaidos
(gyvybs draudimo mokos, pensij mokos, kredito gyvena-
majam bstui sigyti palkanos, u studijas sumoktos su-
mos).
Lietuvos vienetai, usienio vienetai per nuolatines buveines
ar nenuolatiniai Lietuvos gyventojai per nuolatines bazes,
per mokestin laikotarp imokj gyventojams imokas,
kurios pagal mokesio mokjimo tvark priskirtos B klass
pajamoms, privalo iki kalendorini met, einani po to mo-
Informacijos, susijusios kestinio laikotarpio, vasario 1 d. mokesio administratoriui
su mokesiu, teikimas pateikti paymas apie gyventojams imoktas tokias imokas.
mokesio administra- Jeigu gyventojams mintas imokas imoka usienio vienetai
toriui per nuolatines buveines, tai ias paymas mokesio adminis-
tratoriui turi pateikti usienio vienet galioti asmenys. Jei
gyventojams imokas imoka nenuolatiniai Lietuvos gyven-
tojai per nuolatines bazes, tai ias paymas mokesio admi-
nistratoriui turi pateikti tie nenuolatiniai Lietuvos gyventojai
ar j galioti asmenys.
statyme gyventoj pajamos pagal mokesio mokjimo tvar-
k suskirstytos dvi klases A ir B.
Mokesio sumokjimas 1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuo-
latin buvein, nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis
individuali veikl per nuolatin buvein, kaip mokest
 VERSLO VALDYMAS
86 Mokesiai

iskaiiuojantys asmenys nuo imok, pagal mokesio mok-

jimo tvark priskiriam gyventojo A klass pajamoms, iskai-
iuot pajam mokest biudet privalo sumokti ne vliau
kaip kit darbo dien po mint imok imokjimo dienos.
2. A klasei priskiriamos pajamos, nuo kuri pajam mo-
kest apskaiiuoja ir perveda biudet imokas imokantys
asmenys. B klasei priskiriamos pajamos, nuo kuri mokest
apskaiiuoja, biudet sumoka ir deklaruoja pats gyventojas
arba jo galiotas asmuo. Pajam mokestis turi bti sumoktas
iki metins pajam mokesio deklaracijos pateikimo termino
pabaigos, t. y. gegus 1 d.
I apmokestinamj pajam atimama:
1) statymo 17 straipsnyje nustatytos neapmokestinamosios
pajamos;
2) gyventojui pateikus praym, darbdavys i apmokestina-
mj pajam atskaito neapmokestinamsias pajamas (gyven-
tojams taikomi pagrindiniai, individuals ir papildomi NPD
pateikti prie mokesio anotacijos pridedamoje lentelje);
Mokesio lengvatos
3) gyventojo patirtos ilaidos, kuri bendra suma per mokes-
tinius metus gali siekti 25% apskaiiuotos apmokestinamj
pajam sumos, tai: sumoktos gyvybs draudimo mokos,
savo ir sutuoktinio naudai Lietuvos Respublikos steigtus
pensij fondus sumoktos pensij mokos, kredito bstui sta-
tyti arba jam sigyti palkanos, taip pat sumos, sumoktos u
studijas.
Pagrindinis NPD, kuris gali bti taikomas visiems pajam
mokesio moktojams, 290 lit.
Individuals NPD:
I grups invalidams 430 lit;
II grups invalidams 380 lit;
asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaik (vaiki) iki
18 met, 430 lit, u ketvirt ir kiekvien paskesn vaik
Neapmokestinamieji (vaik) NPD didinamas 46 litais;
pajam dydiai, nusta- asmenims, vieniems auginantiems vaikus (vaikius),
tyti Gyventoj pajam 335 litai, motinai (motei) ar tvui (tviui) u antr ir kiek-
mokesio statymo 1 vien paskesn vaik NPD didinamas 53 litais;
lentelje ems kio veiklos subjekt darbuotojams, kai i sub-
jekt pajamos i realizuotos ems kio produkcijos per me-
tus sudaro daugiau kaip 50% vis pajam, taip pat kinink,
statym nustatyta tvarka registravusi k, samdomiems
darbuotojams 330 lit.
Papildomas NPD (PNPD) taikomas tvams (tviams), au-
ginantiems vien ar du vaikus (vaikius) iki 18 met, taip
pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninse bendrojo lavinimo
 VERSLO VALDYMAS
Mokesiai 87

mokyklose, u kiekvien auginam vaik (vaik) 0,1 pa-

grindinio NPD.
Jeigu gyventojas atitinka daugiau nei vien individualiam
NPD nustatyt kriterij, taikomas didiausias individualus
NPD.
Gyventoj pajam mokesio statyme nustatyt neapmokes-
tinamj pajam dydi taikymo lentel pridedama.
Gyventoj pajam mokesio statyme nustatyt neapmokestinamj pajam
dydi (NPD) taikymo lentel

Augina Augina Augina Augina

Gyventojams taikomas pa- 1 vaik 2 vaikus 3 vaikus 4 vaikus
Tarifas
grindinis NPD, papildomas
(Lt) vienas vienas vienas vienas
NPD, individualus NPD
(ne vienas) (ne vienas) (ne vienas) (ne vienas)
290 + 29 = 290 + 58 =
430 + 46 =
319 348 430
1. Pagrindinis NPD 290 476
(290 + 14,5 (290 + 29 = (430)
(476)
= 304,5) 319)
29 58
2. Papildomas NPD 29
(14,5) (29)
3. Individualus NPD:
430 + 29 = 430 + 58 =
459 488 441 494
1) I grups invalidams 430
(430 + 14,5 (430 + 29 = (430) (476)
= 444,5) 459)
380 + 29 = 380 + 58 =
409 438 441 494
2) II grups invalidams 380
(380 + 14,5 (380 + 29 = (430) (476)
= 394,5) 409)
3) asmenims, auginantiems 3
430 430 + 46 =
vaikus, u ketvirt ir kiekvie- - - 430
46 476
n paskesn vaik
4) asmenims, vieniems augi-
nantiems vaikus (vaikius): 335 + 53
335 335 + 53 = 335 + 53
motinai (motei) ar tvui 335 + 53
53 388 + 53 = 441
(tviui) u antr ir kiekvien + 53 = 494
paskesn vaik (vaik)
5) ems kio veiklos subjek-
t darbuotojams, kai i sub-
jekt pajamos i realizuotos
330 + 29 = 330 + 58 =
ems kio produkcijos per
359 388 441 494
metus sudaro daugiau kaip 330
(330 + 14,5 (330 + 29 = (430) (476)
50% vis pajam, taip pat = 344,5) 359)
kinink, statym nustatyta
tvarka registravusi k, sam-
domiems darbuotojams
Jeigu gyventojas atitinka daugiau kaip vien individualaus NPD taikymo kriterij,
taikomas didiausias individualus NPD.
 VERSLO VALDYMAS
88 moni buhalterin apskaita
moni buhalterin apskaita
Kontaktai
Apskaitos metodologijos skyrius
Lietuvos Respublikos finans
ministerija
J. Tumo-Vaiganto g. 8a/2, LT-2600 Vilnius
Tel. (5) 239 02 87, faks. 279 14 81
El. patas finmin@finmin.lt
http://www.finmin.lt
Buhalteri ir auditori asociacija
Lukiki g. 5533, LT-2600 Vilnius
Tel. (5) 212 48 86
El. patas lbaa@iti.lt
Lietuvos Respublikos apskaitos
institutas
Tilto g. 8/Sirvydo g. 3, LT-2000 Vilnius
Tel. (5) 212 54 64, faks. 262 07 82
El. patas admin@apskaitosinstitutas.lt
http://www.apskaitosinstitutas.lt
A pskaita yra svarbiausias infor-
macijos altinis kinei veiklai
valdyti, ji padeda vykdyti kontrol, kuri
yra viena i svarbiausi valdymo funkcij.
Apskaitos informacija, kuri sudaro apie
80% visos ekonomins informacijos, pra-
dedama formuoti nuo pirmini duomen
apie kines operacijas ir vykius. Kiekvie-
na mons atlikta kin operacija turi bti galvoti, kaip tvarkyti apskait. Nesvarbu, ar
parodyta apskaitoje. Todl, pradjus bet
kokios ries versl, nesvarbu, ar sigijus
verslo liudijim, ar steigus mon, reikia
atlikti io verslo apskait.
Apskaitos sistem nulemia veiklos re-
gistravimo teisin forma, veiklos pobdis
ir dydis. Apskaita atliekama vadovaujantis
statymais ir postatyminiais aktais. Nuo
2002 m. sausio 1 d. sigaliojo naujas Lie-
tuvos Respublikos buhalterins apskaitos
statymas. is statymas nustato ribotos ir
neribotos civilins atsakomybs juridini
asmen, kinink ki, gyventoj, kurie
veriasi individualia veikla, usienio kio
subjekt, veikiani per nuolatin buvein
Lietuvos Respublikoje, vykdom kini
operacij registravimo taisykles, apskaitos
organizavim ir tvarkym. statyme kelia-
mi tik bendrieji reikalavimai, o isamias
taisykles nustato postatyminiai aktai ir
Verslo apskaitos standartai. Kokiomis
taisyklmis reikia vadovautis, priklauso
nuo veiklos registravimo formos. Verslo
liudijimus sigijusi gyventoj verslo ap-
skaitos tvarka nustatoma Lietuvos Res-
publikos Vyriausybs nutarimuose. iuo
metu verslo liudijimus sigij gyventojai
tvarkydami apskait turi vadovautis Lietu-
vos Respublikos Vyriausybs 2002 m. lap-
kriio 19 d. nutarimu Nr. 1797 Dl Verslo
liudijim idavimo gyventojams tvarkos
(r. informacin tem Verslo liudijimai).
Neribotos civilins atsakomybs juridiniai
asmenys, kurie nra PVM moktojai ir
neturi samdom darbuotoj ataskaitiniais
ir prajusiais ataskaitiniais metais, gali at-
likti supaprastint apskait.
Tik registravus mon reikt pradti
monje bus vykdoma veikla, ar bus gauta
pajam ir padaryta ilaid, atjus ataskait
pateikimo laikui, jas reiks sudaryti ir pa-
teikti. Net ir maa mon atlieka tam tikras
operacijas: ji gali skolintis pinig i banko
ar kit kreditori, pirkti, parduoti prekes,
teikti paslaugas. Visas atliktas kines ope-
racijas ar vykius prisiminti sunku, todl
juos reikia registruoti. I, kuriose dirba tik
savininkas arba jis samdo vos kelet dar-

buotoj ir nra didels apyvartos, apskait
tvarkyti palyginti paprasta. Taiau pati
apskaitos sistema gana sudtinga ir ne-
reikt manyti, kad apskait gali tvarkyti
bet kas, arba visk stengtis atlikti paiam.
Kai kurios I arba B yra didels, jose gali
dirbti daug samdom darbuotoj. Toki
moni savininkai turt pasirpinti, kad
bt ne tik registruojamos kins opera-
cijos, bet ir atliekama sudtingesn ap-
skaita, sudaroma finansin atskaitomyb.
Renkantis moni apskait vertt nepa-
mirti posakio: Nesu toks turtingas, kad
pirkiau pigius daiktus. Danai bus daug
naudingiau pasikviesti kvalifikuot spe-
cialist, nei paiam stengtis imokti visas
apskaitos ir mokesi apskaiiavimo tai-
sykles ir bandyti siminti, kokias ataskai-
tas, kam ir kada reiks pateikti. U teising
apskaitos tvarkym, ataskait sudarym ir
pateikim yra atsakingi moni vadovai,
o neribotos civilins atsakomybs (I ir
B) monse, kuriose nra vadovo, sa-
vininkas. Buhalterins apskaitos statyme
nra grietai nurodyta, kas turi tvarkyti
apskait, bet suteikta galimyb pasirinkti
apskaitos tvarkymo sistem. Nuo to, kaip
bus pradta tvarkyti apskaita, priklausys
tolesn mons veikla. Todl, sumaniu-
siems steigti mon ar sigyti verslo liu-
dijim, i anksto reikt nusprsti, koki bdas, kai kiekviena suma raoma dvi
apskaitos sistem pasirinkti. statyme nu-
matytos tokios galimybs:
UAB gali tvarkyti apskait taip: steigti
apskaitos tarnyb, pasamdyti buhalter
arba sudaryti sutart su apskaitos pa-
slaugas teikiania mone;
I ir B gali tvarkyti apskait taip:
steigti apskaitos tarnyb, pasamdyti
buhalter, sudaryti sutart su apskaitos
paslaugas teikiania mone. I pats sa-
vininkas gali tvarkyti apskait;
verslo liudijimus sigij gyventojai gali
tvarkyti apskait patys arba sudaryti
VERSLO VALDYMAS
moni buhalterin apskaita 89
sutart su apskaitos paslaugas teikian-
ia mone.
Apskaitos informacij reikia pateikti
Valstybinei mokesi inspekcijai ir kitoms
kontroliuojanioms institucijoms, taiau ji
yra ne maiau svarbi ir paiam savininkui,
ypa tada, kai jis monje nedirba, o sam-
do darbuotojus. Tam, kad galt tinkamai
suprasti apskaitos informacij, mons
savininkas turt imanyti bendruosius
apskaitos reikalavimus, mokti skaityti
apskaitos informacij ir ja naudotis.
BENDRIEJI BUHALTERINS
APSKAITOS REIKALAVIMAI IR
ATSAKOMYB U TINKAM
APSKAITOS TVARKYM
Buhalterin apskaita turi bti tvarkoma
taip, kad informacija bt laiku pateikia-
ma, tinkama, objektyvi, isami ir naudinga
mons valdymui ir ioriniams informaci-
jos vartotojams.
mons privalo tvarkyti savo turto, si-
pareigojim, nuosavo kapitalo ir veiklos
rezultat apskait. Tai atliekama naudo-
jant dvejybin ra, iskyrus tas mones,
kurioms leidiama tvarkyti apskait supa-
prastintai. Dvejybinis raas tai buhalte-
rins apskaitos informacijos registravimo
sskaitas: viena debet, o kita kre-
dit. Atliekant supaprastint apskait ne-
taikomas dvejybinis raas. Tokiu atveju
visos kins operacijos registruojamos
paprastu rau.
kini operacij registravimas apskai-
toje pradedamas nuo apskaitos dokument
suraymo. Kiekviena kin operacija ar
vykis turi bti forminamas apskaitos do-
kumentu. Apskaitos dokumentai gali bti
specialieji, pavyzdiniai ir laisvos formos.
Specialiuosius apskaitos dokumentus
privalo naudoti UAB, I ir B. Verslo
 VERSLO VALDYMAS
90 moni buhalterin apskaita
liudijimus sigij gyventojai specialiuo-
sius apskaitos dokumentus privalo nau-
doti tada, kai jie tampa PVM moktojais.
Apskaitos dokumente, kuris registruoja-
mas buhalterinje apskaitoje, turi bti nu-
rodyta: dokumento pavadinimas, mons,
suraiusios dokument, pavadinimas, ko-
das. Jei dokument surao fizinis asmuo,
jo vardas, pavard, asmens kodas; doku-
mento suraymo data; kins operacijos ar
kinio vykio turinys; kins operacijos ar
kinio vykio rezultatas pinigine ir (arba)
kiekybine iraika; asmens ar asmen,
kurie turi teis surayti ir pasirayti (arba
tik pasirayti) apskaitos dokumentus,
vardas arba pirmoji vardo raid, pavard
ir pareigos. Apskaitos dokumentai turi
bti suraomi kins operacijos ar kinio
vykio metu ir registruojami apskaitos
registruose ne vliau kaip iki kito mnesio
30 d. Taiau pasitaiko, kad apskaitos do-
kumentas laiku negaunamas. Tokiais atve-
jais statyme numatyta galimyb surayti
laisvos formos dokumentus, kurie turi bti
registruojami apskaitos registruose.
Pagal Lietuvos Respublikos civilin
kodeks atsiskaitymai tarp juridini as-
men, taip pat atsiskaitymai dalyvaujant
fiziniams asmenims, usiimantiems kine
komercine veikla, vykdomi ne grynaisiais
pinigais, o statym nustatytais atvejais ir
tvarka ir grynaisiais pinigais. Atsiskaity-
mai ne grynaisiais pinigais atliekami nau-
dojant mokjimo pavedimus, akredityvus,
ekius, vekselius, inkaso ir kitas atsiskai-
tym priemones.
UAB vadovas (I ir B, kuriose nra
vadovo, savininkas) yra atsakingas u
apskaitos tvarkym. Jei apskaita neat-
liekama arba tvarkoma nesilaikant nu-
statytos tvarkos, atsakingi asmenys gali
bti patraukti baudiamojon atsakomybn
u aplaid ar apgauling apskaitos tvarky-
m. Lietuvos Respublikos baudiamojo
kodekso eiolikto skirsnio Nusikaltimai
finansams 322 straipsnyje u aplaid ap-
skaitos tvarkym numatyta baudiamasis
laisvs atmimas iki vieneri met, pa-
taisos darbai ir bauda, pataisos darbai
arba tik bauda. 323 straipsnyje numatyta
atsakomyb u apgauling apskaitos
tvarkym. Apgaulingas mons buhalte-
rins apskaitos tvarkymas arba apskaitos
dokument klastojimas, slpimas ar sunai-
kinimas, jeigu tuo buvo trukdoma visikai
ar i dalies nustatyti mons kins komer-
cins, finansins bkls rezultatus ar ver-
tinti turt, baudiamas laisvs atmimu iki
trej met ir bauda arba be baudos, arba
pataisos darbais iki dvej met, arba tik
bauda.
Apgaulingas mons buhalterins
apskaitos tvarkymas, sunaikinant ar su-
klastojant kasos aparato kontrolin juost,
mokesi ar muitins dokumentus, ne-
traukiant apskait produkcijos, aliav ar
preki, laikant jas be sigijimo dokument,
imokant darbo umokest pagal neoficia-
l iniarat (ar visai be iniaraio) arba
kitaip be apskaitos panaudojant pinigines
las ir materialines vertybes, baudiamas
laisvs atmimu nuo trej iki penkeri
met ir bauda.
UDAROSIOS AKCINS
BENDROVS BUHALTERIN
APSKAITA IR FINANSIN
ATSKAITOMYB
UAB yra ribotos civilins atsakomybs
juridinis asmuo, todl, tvarkydama apskai-
t, ji turi vadovautis statymais, kitais tei-
ss aktais ir nuo 2004 m. sausio 1 d. Verslo
apskaitos standartais, kurie reglamentuoja
ribotos civilins atsakomybs juridini
asmen apskaitos ir finansins atskaito-
mybs tvark. Be to, UAB turi vadovautis
statymais ir kitais teiss aktais, kurie

reglamentuoja mokesi apskaiiavim, ir
sudaryti pelno mokesio apyskait. UAB
buhalterin apskaita tvarkoma vadovau-
jantis iais teiss aktais:
Lietuvos Respublikos buhalterins ap-
skaitos statymu;
Verslo apskaitos standartais, kurie si-
galios nuo 2004 m. sausio 1 d., taiau
lyginamj informacij reikia rengti ir
2003 m.;
Lietuvos Respublikos Vyriausybs
1993 m. spalio 27 d. nutarimu Nr.
804 Dl moni, turini juridinio skaitomyb tvirtinama bendrovs statuo-
asmens teises, metins finansins
atskaitomybs. 2001 m. lapkriio 6 d.
Lietuvos Respublikos Seime priimtas
Lietuvos Respublikos moni finan-
sins atskaitomybs statymas. is
statymas pakeis mint Lietuvos Res-
publikos Vyriausybs nutarim, taiau
io statymo nuostatos dl finansins
atskaitomybs sigalios tik nuo 2004
m. sausio 1 d.;
Lietuvos Respublikos finans minis-
terijos 1993 m. gruodio 16 d. ratu
Nr. 91N Dl paaikinamojo rato ir
sskait plano;
Lietuvos Respublikos finans ministe-
rijos 1994 m. kovo 8 d. ratu Nr. 21N
Dl turto vertinimo;
Lietuvos Respublikos Vyriausybs
1998 m. liepos 30 d. nutarimu Nr.
955 Dl Ilgalaikio turto nusidvji-
mo (amortizacijos) skaiiavimo ir jo
remonto darb apskaitos tvarkos pa-
tvirtinimo;
Lietuvos Respublikos finans minis-
terijos 1996 m. gegus 6 d. ratu Nr.
11N Dl valiutini operacij apskai-
tos;
Lietuvos Respublikos finans ministro
1999 m. kovo 16 d. sakymu Nr. 65
Dl Dotacij ir subsidij finansins ta finansin ataskaita, kurioje parodomas
apskaitos tvarkos patvirtinimo;
VERSLO VALDYMAS
moni buhalterin apskaita 91
Lietuvos Respublikos Vyriausybs
1999 m. birelio 3 d. nutarimu Nr. 719
Dl Inventorizacijos tvarkos patvirti-
nimo;
Lietuvos Respublikos Vyriausybs
2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.
179 Dl Kasos darbo organizavimo ir
kasos operacij atlikimo taisykli pa-
tvirtinimo.
Finansin atskaitomyb turi bti pa-
rengta ir patvirtinta per 4 mnesius nuo
finansini met pabaigos. Finansin at-
se nustatyta tvarka. Patvirtint finansin
atskaitomyb pasirao vadovas ir vyriau-
siasis buhalteris. Nuo 2004 m., sigaliojus
moni finansins atskaitomybs statymo
3, 4, 5 straipsniams, finansin atskaitomy-
b pasirao tik mons vadovas. mons
vadovas yra atsakingas u teising ir laiku
pateikt informacij finansinje atskaito-
mybje. Patvirtinta finansin atskaitomyb
turi bti pateikiama Valstybinei mokesi
inspekcijai ir Juridini asmen registrui.
Metins finansins atskaitomybs sud-
tis priklauso nuo mons dydio. Pilnj
metin finansin atskaitomyb sudaro: ba-
lansas, pelno (nuostolio) ataskaita, pelno
(nuostolio) paskirstymo ataskaita, pinig
sraut ataskaita, nuosavo kapitalo pokyi
ataskaita (nuo 2004 m. sausio 1 d. pagal
Verslo apskaitos standartus), aikinamasis
ratas.
Balansas finansin ataskaita, kurioje
parodomas visas mons turtas, nuosavas
kapitalas ir sipareigojimai.
Pelno (nuostolio) ataskaita finansin
ataskaita, kurioje pateikiami duomenys
apie mons gautas pajamas, patirtas s-
naudas ir veiklos rezultat peln arba
nuostol.
Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskai-
paskirstytinas pelnas ar nuostolis.
 VERSLO VALDYMAS
92 moni buhalterin apskaita
Pinig sraut ataskaita finansin
ataskaita, kurioje parodomas pinig jud-
jimas monje.
Nuosavo kapitalo pokyi ataskaita
finansin ataskaita, kurioje parodomas
mons ekonomins naudos grynasis pa-
didjimas ar sumajimas per ataskaitin
laikotarp.
Aikinamasis ratas tai atskaitomy-
bs dalis, kurioje pateikiama informacija
apie mons taikytus apskaitos metodus,
taip pat kai kuri finansins atskaitomybs
straipsni paaikinimas.
Finansin atskaitomyb privalo rengti
visos mons, taiau maos gali rengti
sutrumpint finansin atskaitomyb. Ren-
giant sutrumpint finansin atskaitomyb
neprivaloma sudaryti pinig sraut atas-
kaitos. Nuo 2004 m. sausio 1 d. maos
mons gals rengti trump finansin at-
skaitomyb Verslo apskaitos standart nu-
statyta tvarka.
Metin finansin atskaitomyb rengia-
ma kiekvien finansini met duomenims
apibendrinti. Kiekvienam met ketviriui
pasibaigus, sudaroma tarpin finansin
atskaitomyb. Sudarant tarpin finansin
atskaitomyb nereikalaujama surayti ai-
kinamojo rato.
steigus nauj mon, pirmasis ba-
lansas sudaromas pagal steigimo dienos
duomenis. Jei mon likviduojama, balan-
sas sudaromas pagal likvidavimo dienos
duomenis.
Finansin atskaitomyb turi bti suda-
roma vadovaujantis bendraisiais apskaitos
principais, o ne mokesi apskaiiavimo
taisyklmis. Rengiant finansin atskaito-
myb turi bti laikomasi i princip:
Kaupimo principas. Vadovaujantis
iuo principu, sukaupiami duomenys.
Pajamos registruojamos tada, kai u-
dirbamos, o snaudos j susidarymo
metu, neatsivelgiant tai, ar gauti ir ar
imokti pinigai.
mons principas. Kiekviena mon,
kuri sudaro finansin atskaitomyb,
laikoma atskiru apskaitos vienetu. ap-
skait traukiamas tik tos mons turtas,
nuosavas kapitalas ir sipareigojimai.
Veiklos tstinumo principas. Vadovau-
jantis iuo principu, daroma prielaida,
kad mons veiklos laikotarpis neribo-
tas ir mons nenumatoma likviduoti.
Primus sprendim likviduoti mon,
is principas netaikomas.
Periodikumo principas. Atliekant
apskait, mons veikla skirstoma
finansinius metus arba kitos trukms
ataskaitinius laikotarpius, kuriems pa-
sibaigus turi bti sudaroma finansin
atskaitomyb.
Pastovumo principas. Pasirinkt ap-
skaitos metod mon turi taikyti kiek-
vienais finansiniais metais. Apskaitos
metod galima keisti tik tada, kai
keiiasi mons veiklos pobdis arba
taikyti metodai teisingai neatspindi
mons finansins bkls.
Piniginio mato principas. Remiantis
iuo principu, visas mons turtas,
nuosavas kapitalas ir sipareigojimai
finansinje atskaitomybje ireikiami
pinigais.
Palyginimo principas. Pajamos, u-
dirbtos per ataskaitin laikotarp,
siejamos su joms udirbti patirtomis
snaudomis. Snaudos, tenkanios
skir tingiems ataskaitiniams laikotar-
piams, paskirstomos laikotarpiams,
per kuriuos kio subjektai udirbo
pajam.
Atsargumo principas. mon turi pasi-
rinkti tokius apskaitos bdus, kuriais
mons turto, nuosavo kapitalo ir si-
pareigojim vert negali bti padidinta
arba nepagrstai sumainta.
Neutralumo principas. Apskaitos infor-

macija pateikiama be jokio iankstinio
nusiteikimo, kuris galt padaryti tak
apskaitos informacijos vartotoj pri-
imamiems sprendimams arba kuriuo
bt siekiama i anksto numatyto re-
zultato.
Turinio svarbos principas. kins
operacijos ir kiniai vykiai apskait
traukiami pagal j turin ir ekonomin
prasm, o ne tik pagal j teisin form.
NERIBOTOS CIVILINS
ATSAKOMYBS JURIDINI
ASMEN (INDIVIDUALI
(PERSONALINI) MONI IR
KINI BENDRIJ) BUHALTERIN
APSKAITA IR FINANSIN
ATSKAITOMYB
I ir B apskait turi tvarkyti taip, kad
galt pateikti teising informacij, skirt
mokesiams apskaiiuoti, ir statistikai
reikalingus duomenis. I ir B finansins
atskaitomybs sudaryti neprivalo, todl
jos gali tvarkyti apskait vadovaudamo-
si mokesi apskaiiavimo taisyklmis.
Joms leidiama pasirinkti pajam pri-
painimo princip. I ir B gali taikyti
kaupimo princip arba pinig princip.
Vadovaujantis kaupimo principu, pajamos
yra pripastamos tada, kai suteikiama pa-
slauga, isiuniamos preks, nesvarbu, ar
pinigai gauti, ar ne. Snaudos toms paja-
moms udirbti pripastamos tada, kai jos
patiriamos. Vadovaujantis pinig principu,
1 forma. plauk ir ilaid apskaitos urnalas
Eils Dokumento pavadi- Operacijos
Data
Nr. nimas ir numeris turinys
1 2 3 4
VERSLO VALDYMAS
moni buhalterin apskaita 93
pajamos pripastamos tada, kai gaunami
pinigai. I ir B tvarkydamos apskait turi
vadovautis:
Lietuvos Respublikos buhalterins ap-
skaitos statymu;
Lietuvos Respublikos Vyriausybs
1995 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 8
Dl juridinio asmens teisi neturini
moni buhalterins apskaitos;
Lietuvos Respublikos Vyriausybs
2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.
179 Dl Kasos darbo organizavimo ir
kasos operacij atlikimo taisykli pa-
tvirtinimo.
Joms taip pat rekomenduojama vado-
vautis Lietuvos Respublikos Vyriausybs
1999 m. birelio 3 d. nutarimu Nr. 719
Dl Inventorizacijos tvarkos patvirtini-
mo.
I ir B buhalterins apskaitos organi-
zavimo principai iuo metu nustatyti Lie-
tuvos Respublikos Vyriausybs 1995 m.
sausio 4 d. nutarimu Nr. 8 Dl juridinio
asmens teisi neturini moni buhalteri-
ns apskaitos. Nutarimas nustato pagrin-
dinius principus, kuriais vadovaujantis I
ir B turi tvarkyti apskait, pateikia ap-
skaitai tvarkyti skirt registr form.
plauk ir ilaid apskaitos urnalas
(1 forma) skirtas toms I ar B, kurios
nra PVM moktojos ir kuriose praju-
siais kalendoriniais metais nebuvo samdo-
m darbuotoj. Kiekviena kin operacija
registruojama atliekant paprast ra.
urnale turi bti suraytos visos atliktos
kins operacijos.
Pirkjams isistos preks Bendrosios
Suma
Padidjimas Sumajimas plaukos
5 6 7 8
 VERSLO VALDYMAS
94 moni buhalterin apskaita

Ilaidos, atimamos i bendrj plauk

Nusid-
Materiali- Sociali- Priva-
vjimas Sumoktos Keli Kitos i-
ns ir joms nio drau- lomojo ems
ir/ar u kreditus fondo laidos
prilygintos dimo draudimo mokestis
amortiza- palkanos mokestis
ilaidos mokos mokos
cija
9 10 11 12 13 14 15 16

kini operacij registravimo urnalas urnale visos atliktos operacijos registruo-

(2 forma) skirtas toms I ir B, kurios yra jamos taikant dvejybin ra: kiekviena
PVM moktojos ir kuriose prajusiais suma raoma ne maiau kaip dvi urnalo
kalendoriniais metais buvo samdom skiltis. Kiekviena mon gali keisti urnalo
darbuotoj. kini operacij registravimo skili skaii ir pavadinimus.
2 forma. kini operacij registravimo urnalas
Valiutin
Atsiskaitomoji
Dokumen- Kasa atsiskaitomoji Atsargos
Ope- sskaita
Eils to pavadi- sskaita
Data racijos
Nr. nimas Pa- Su- Pa- Suma- Pa- Su- Pa- Su-
turinys
ir numeris didji- ma- did- - did- ma- did- ma-
mas jimas jimas jimas jimas jimas jimas jimas
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Skolos mo- Pirkjams i- Ilaidos, atimamos i bendrj

mons skolos Par-
nei sistos preks plauk
Ben- davimo
Materialins
Padi- Su- Padi- Su- Padi- Su- drosios pridtins Nusidvjimas
ir joms pri-
d- ma- d- ma- d- ma- plaukos verts ir/ar
lygintos i-
jimas jimas jimas jimas jimas jimas mokestis amortizacija
laidos
13 14 15 16 17 18 19 20 21 22

Pirkimo pridti-
Ilaidos, atimamos i bendrj plauk ns verts Kitos sskaitos
mokestis
Sumo- Kitos Korespon-
Darbo Socia- Privalo-
ktos ilai- U U Lie- duojan-
apmo- linio mojo ems Keli
palka- dos impor- tuvoje ios
k- drau- drau- mokes- mo- Suma
nos tuot pirkt sskaitos
jimo dimo dimo tis kestis
u kre- turt turt pavadini-
ilaidos mokos mokos
ditus mas
23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33

VERSLO LIUDIJIMUS SIGIJUSI nustatyti, ar j gautos pajamos nevirija

GYVENTOJ BUHALTERIN sumos, nuo kurios jie tampa PVM mok-
APSKAITA IR FINANSIN tojais. Verslo liudijimus sigij gyventojai
ATSKAITOMYB finansins atskaitomybs nesudaro jie
apskait tvarko tiek, kad galt pateikti
Verslo liudijimus sigij gyventojai informacij valstybs kontrols institu-
turi tvarkyti apskait, kad bt galima cijoms. Fiziniai asmenys, sigij verslo

liudijimus, privalo pateikti Fizinio asmens
plauk, gaut i veiklos, kuria verstis
buvo sigytas verslo liudijimas, dekla-
racij. Jos form ir pildymo tvark nu-
stato centrinis mokesio administratorius.
Tam, kad bt galima pateikti mokesio
administratoriaus nustatytos formos de-
klaracij, verslo liudijim sigijs asmuo
turi tvarkyti apskait. Verslo liudijimus
sigij gyventojai, tvarkydami apskait,
turi vadovautis:
Lietuvos Respublikos buhalterins ap-
skaitos statymu;
Lietuvos Respublikos Vyriausybs
2002 m. lapkriio 19 d. nutarimu Nr.
1797 Dl Verslo liudijim idavimo
gyventojams tvarkos.
Tiek registravus mon, tiek sigijus
verslo liudijim ir pradjus veikl, labai
svarbu rinkti ir saugoti visus preki sigiji-
mo dokumentus ir nustatyta tvarka irayti
pardavimo dokumentus. sigyjant verslo
liudijim, kartu reikia sigyti pirkimopar-
davimo kvitus, kuri reikia buhalterinei
apskaitai tvarkyti. Gyventojai prekybos
ar gamybos vietoje privalo turti verslo
liudijimus ir preki, mediag ar aliav
sigijimo dokumentus. Tokie dokumentai:
sskaita faktra arba PVM sskaita
faktra, kai preks, mediagos ar alia-
vos sigyjamos i moni;
Muitins departamento nustatytos for-
mos muitins deklaracija, kai preks,
mediagos ar aliavos sigyjamos u-
sienyje;
preki (paslaug) pirkimo-pardavimo
kvito pirmasis egzempliorius arba
PVM sskaita faktra, kai preks per-
kamos i gyventojo, sigijusio prekybos
verslo liudijim, kai perkama gamybos
verslo liudijim sigijusio gyventojo
pagaminta produkcija arba ems kio
produkcija perkama i gyventojo, kuris
pats j uaugino, arba i gyventojo per-
kami jam asmenins nuosavybs teise
VERSLO VALDYMAS
moni buhalterin apskaita 95
priklausantys daiktai;
krovinio vataraiai.
Preki, mediag arba aliav sigijimo
dokumentai turi bti saugomi. Dokumen-
tus verslo liudijimus sigij gyventojai gali
saugoti patys arba perduoti juos saugoti
apskrities valstybins mokesi inspekci-
jos teritoriniam skyriui. Preki, mediag,
aliav sigijimo dokumentai saugomi 5
metus, jei sigyta su specialiais apskaitos
dokumentais, kiti dokumentai saugomi 2
metus. Prekybos verslo liudijimus sigij
gyventojai, parduodami prekes, privalo
irayti preki (paslaug) pirkimo-par-
davimo kvitus, jei prekes parduoda ar pa-
slaugas teikia kitiems prekybos verslo liu-
dijimus sigijusiems gyventojams. Kitiems
pirkjams kvitai iraomi j pageidavimu.
Asmenys, sigij kitos veiklos verslo
liudijimus, parduodami savo gamybos
prekes (iskyrus atvejus, kai savo gamy-
bos preks parduodamos verslo liudijimus
sigijusiems gyventojams) arba suteikdami
paslaugas, preki pardavimo ar paslaug
suteikimo kvitus privalo irayti, jei pir-
kjas ar paslaug gavjas to pageidauja.
Kai verslo liudijimus sigij gyventojai
tampa PVM moktojais, parduodami
prekes jie visais atvejais privalo irayti
PVM sskaitas faktras. Verslo liudijimus
sigij gyventojai privalo pildyti pinigini
plauk apskaitos urnal. Jie gali patys
pasirinkti vien i dviej urnalo pildymo
bd.
Pirmasis bdas. Pagal bd pinigini
plauk apskaitos urnale nurodoma: pini-
gini plauk suma, gauta pardavus prekes
ar suteikus paslaugas, iraant preki pir-
kimo-pardavimo dokumentus; pinigini
plauk suma, gauta iraant paslaug
suteikimo kvitus; pinigini plauk suma,
gauta iraant PVM sskaitas faktras; pi-
nigini plauk suma, gauta pardavus pre-
kes, neiraant preki pirkimo-pardavimo
dokument; pinigini plauk suma, gauta
 VERSLO VALDYMAS
96 moni buhalterin apskaita

u suteiktas paslaugas, neiraant paslau- produkcijos, suteikt paslaug kiekis ir

g suteikimo kvito; visa gaut pinigini
plauk suma.
Antrasis bdas. Pagal antrj bd pi-
nigini plauk urnale nurodoma: preks
ar savos gamybos produkcijos, paslaugos
pavadinimas; preki, aliav, mediag
sigijimo dokumentai; pirkt preki, alia-
v, mediag kiekis ir ilaid joms sigyti
suma; parduot preki, savos gamybos
Fizinio asmens PINIGINI PLAUK APSKAITOS URNALAS
pinigini plauk suma; likutis mnesio
pabaigoje.
Pinigini plauk apskaitos urnalo
pildymo tvarka patvirtinta Valstybins
mokesi inspekcijos prie Finans minis-
terijos virininko 2000 m. gruodio 19 d.
sakymu Nr. 243.
Nustatyta i urnalo forma:

Fizinio asmens
(kodas, v., pavard)

Verslo liudijimas
(Nr., idavimo data)

Veiklos pavadinimas, kodas

(pagal LRV 2000 09 13 nutarim Nr. 1094)

200____ metai_______ mnuo

Diena plauk suma, gauta u parduotas prekes, suteiktas paslaugas Kit plauk suma
iraant kvitus bei sskaitas faktras
I viso

Bendrosios plaukos Lt
Paraas

Verslo liudijimus sigij gyventojai mokesius pateikim.

privalo per vis verslo liudijimo galiojimo
laikotarp pildyti pinigini plauk ap-
skaitos urnal. Duomenys, sukaupti ia-
me urnale, naudojami plauk, gaut i
veiklos, kuria verstis buvo sigytas verslo
liudijimas, deklaracijai pildyti. Neteisin-
gas pinigini plauk urnalo tvarkymas
yra kins komercins veiklos tvarkos
paeidimas. Asmenys, paeid mintj
tvark, baudiami Lietuvos Respublikos
administracini teiss paeidim kodekso
1721 straipsnio nustatyta tvarka. iame
straipsnyje numatyta bauda nuo penki
imt iki vieno tkstanio lit u neteisin-
g duomen apie pajamas, turt, peln ir
Verslo liudijimus sigijusi gyventoj
buhalterin apskaita yra nesudtinga. Ji
daug paprastesn u I ar B buhalterin
apskait. I ir B privalumas yra tas, kad
joms nereikia rengti finansins atskai-
tomybs, jos tik privalo laiku sumokti
mokesius. Joms leidiama taikyti supa-
prastint apskait, kuri kainuoja daug pi-
giau nei apskaita, atliekama UAB. Taiau
pradedant versl, renkantis jo registravi-
mo form, kartu ir atitinkam apskaitos si-
stem, vertt apsvarstyti visas galimybes
ir nepamirti, kad supaprastinta apskaita
yra daug paprastesn ir pigesn, taiau ir
maiau patikima.
 VERSLO VALDYMAS
moni buhalterin apskaita 97

Teiss aktai

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (in., 2000, Nr. 742262)

Lietuvos Respublikos buhalterins apskaitos statymas (in., 2001, Nr. 993515, Nr.
1103995; 2002, Nr. 1124967, Nr. 1235548)

Lietuvos Respublikos moni finansins atskaitomybs statymas (in., 2001, Nr.

993516; 2002, Nr. 1235546, 803433; 2003, Nr. 5188). statymo 3, 4 ir 5 skirsniai
sigalios nuo 2004 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1993 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. 804 Dl mo-

ni, turini juridinio asmens teises, metins finansins atskaitomybs (in., 1993, Nr.
581123; 1994, Nr. 28498; 1995, Nr. 491195; 2002, Nr. 8275). Nuo 2004 m. sausio 1
d. nutarim pakeis Lietuvos Respublikos moni finansins atskaitomybs statymas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1995 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. 8 Dl juridinio

asmens teisi neturini moni buhalterins apskaitos (in., 1995, Nr. 475; 2000, Nr.
15398; 2002, Nr. 8276, Nr. 803432)

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. liepos 30 d. nutarimas Nr. 955 Dl Il-

galaikio turto nusidvjimo (amortizacijos) skaiiavimo ir jo remonto darb apskaitos
tvarkos patvirtinimo (in., 1998, Nr. 692011; 1999, Nr. 1143312; 2001, Nr. 903175;
2002, Nr. 401493)

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. birelio 3 d. nutarimas Nr. 719 Dl

Inventorizacijos tvarkos patvirtinimo (in., 1999, Nr. 501622; 2002, Nr. 8277, Nr.
1104868)

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. 179 Dl Ka-

sos darbo organizavimo ir kasos operacij atlikimo taisykli patvirtinimo (in., 2000,
Nr. 15398; 2002, Nr. 692821; 2003, Nr. 271093)

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. lapkriio 19 d. nutarimas Nr. 1797 Dl

Verslo liudijim idavimo gyventojams tvarkos (in., 2002, Nr. 1124992; 2003, Nr.
421947)

Lietuvos Respublikos finans ministerijos 1993 m. gruodio 16 d. ratas Nr. 91N

Dl paaikinamojo rato ir sskait plano (in., 1993, Nr. 731377; 1994, Nr. 98
1956; 1996, Nr. 471129; 2002, Nr. 1054711)

Lietuvos Respublikos finans ministerijos 1994 m. kovo 8 d. ratas Nr. 21N Dl

turto vertinimo (in., 1994, Nr. 20334; 1995, Nr. 39985)
 VERSLO VALDYMAS
98 moni buhalterin apskaita

Lietuvos Respublikos finans ministerijos 1996 m. gegus 6 d. ratas Nr. 11N Dl

valiutini operacij apskaitos (in., 1996, Nr. 441085)

Lietuvos Respublikos finans ministro 1999 m. kovo 16 d. sakymas Nr. 65 Dl Do-

tacij ir subsidij finansins apskaitos tvarkos patvirtinimo (in., 1999, Nr. 27777)

Lietuvos Respublikos finans ministro 2001 m. birelio 8 d. sakymas Nr. 168 Dl

Finans ministerijos 1997 m. spalio 24 d. sakymo Nr. 164 Dl Vatarai blank ap-
skaitos, usakymo, gamybos, technologins apsaugos, platinimo, sigijimo, naudojimo ir
likvidavimo tvarkos dalinio pakeitimo (in., 2001, Nr. 511799)

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. gegus 29 d. nutarimas Nr. 780 Dl

Speciali apskaitos blank usakymo, gamybos, technologins apsaugos, platinimo,
sigijimo ir sunaikinimo tvarkos bei mokesiams apskaiiuoti naudojam apskaitos do-
kument iraymo ir pripainimo tvarkos patvirtinimo (in., 2002, Nr. 552185; 2003,
Nr. 252, Nr. 351475)

Lietuvos Respublikos finans ministro 2003 m. vasario 17 d. sakymas Nr. 1k040

Dl Gyventoj, besiveriani individualia veikla (iskyrus gyventojus, sigijusius ver-
slo liudijimus), buhalterins apskaitos taisykli patvirtinimo (in., 2003, Nr. 18785)

Lietuvos Respublikos kio ministro 2001 m. spalio 31 d. sakymas Nr. 328 Dl

Akcij apskaitos udarosiose akcinse bendrovse tvarkos patvirtinimo (in., 2001, Nr.
933298)

Lietuvos Respublikos finans ministro 2000 m. birelio 5 d. sakymas Nr. 144 Dl

isinuomoto ir inuomoto turto finansins apskaitos patvirtinimo (in., 2000, Nr.
481402)

Valstybins mokesi inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos

virininko 2001 m. birelio 29 d. sakymas Nr. 164 Dl Naudojam laisvos formos
vatarai apskaitos taisykli patvirtinimo (in., 2001, Nr. 572072)

Lietuvos Respublikos finans ministerijos 1994 m. vasario 28 d. ratas Nr. 17N Dl

tipini finansins apskaitos registr (in., 1994, Nr. 18302)

moni veiklos slygos
Kontaktai
Lietuvos ginkl fondas
(iduoda ias licencijas: gaminti, taisyti ir
pardavinti ginklus, taip pat gaminti ir par-
davinti audmenis; gaminti sprogstamsias
mediagas, sprogmenis, pirotechnikos prie-
mones)
Linkmen g. 26, LT-2001 Vilnius
Tel. (5) 275 61 62, faks. 273 35 55
El. patas info@lgf.lt
http://www.lgf.lt
Sveikatos apsaugos ministerijos
Farmacins veiklos bei veiklos,
susijusios su narkotinmis ir
psichotropinmis mediagomis, taip
pat narkotini ir psichotropini
mediag pirmtakais (prekurso-
riais), licencijavimo komisija
(iduoda ias licencijas: farmacinei veiklai;
gaminti, importuoti Lietuvos Respublik,
eksportuoti i Lietuvos Respublikos sraus
trauktas narkotines ir psichotropines me-
diagas, verstis j didmenine ir mamenine
prekyba Lietuvos Respublikoje; verstis su I
kategorijos pirmtakais (prekursoriais) susi-
jusia veikla)
Trak g. 14, LT-2001 Vilnius
Tel./faks. (5) 212 44 60
El. patas auksedambrauskaite@vvkt.lt
Valstybin tabako ir alkoholio
kontrols tarnyba prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybs
(iduoda ias licencijas: gaminti, importuoti
alkoholio produktus bei verstis didmenine pre-
kyba alkoholio produktais; gaminti, importuo-
ti Lietuvos Respublik tabak ir jo gaminius,
taip pat verstis j didmenine prekyba)
Ukmergs g. 41 C, LT-2004 Vilnius
Tel. (5) 272 57 46, faks. 272 34 01
El. patas tarnyba@vtakt.lt
http://www.vtakt.lt
VERSLO VALDYMAS
moni veiklos slygos 99
Valstybin akreditavimo tarnyba
prie Sveikatos apsaugos
ministerijos
(iduoda licencijas teikti sveikatos prieiros
paslaugas)
. Liauksmino g. 5, LT-2600 Vilnius
Tel. (5) 261 51 77, faks. 212 73 10
El. patas medakret@post.omnitel.net
Valstybin keli transporto
inspekcija prie Susisiekimo
ministerijos
(iduoda licencijas veti automobiliais kelei-
vius bei krovinius tarptautiniais marrutais)
vitrigailos g. 42/31, LT-2600 Vilnius
Tel. (5) 278 56 02, faks. 213 22 70
El. patas vkti@vkti.lt
http://www.vkti.lt
Netarifinio reguliavimo skyrius
(iduoda ias licencijas: supirkti spalvotj
metal ir j lydini lau bei atliekas ir juo-
dj metal lau bei j atliekas realizavimui;
verstis nefasuot naftos produkt importu,
eksportu, didmenine prekyba)
Tel. (5) 262 20 03
El. patas b.sakalauskaite@ukmin.lt
kio ministerija
Gedimino pr. 38/2, LT-2600 Vilnius
Tel. (5) 262 35 06, faks. 262 39 74
El. patas kanc@ukmin.lt
http://www.ukmin.lt
Specialios finansins veiklos
reguliavimo skyrius
(iduoda licencijas rengti pinigines ir
pinigines-daiktines loterijas)
Tel. (5) 239 01 80
El. patas l.sumskaite@finmin.lt
Finans ministerija
J. Tumo-Vaiganto g. 8 A/2, LT-2739 Vilnius
Tel. (5) 239 00 05, faks. 279 14 81
El. patas finmin@finmin.lt
http://www.finmin.lt
 VERSLO VALDYMAS
100 moni veiklos slygos
Ryi reguliavimo tarnyba prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybs
(suteikia teis verstis telekomunikacine, pato
veikla)
Algirdo g. 27, LT-2006 Vilnius
Tel. (5) 216 11 77, faks. (5) 216 15 64
El. patas rrt@rrt.lt
http://www.rrt.lt
Lietuvos radijo ir televizijos komisija
(iduoda licencijas verstis transliavimo ir ret-
ransliavimo veikla)
Vytenio g. 6/23, LT-2009 Vilnius
Tel. (5) 233 06 60, faks. (5) 2 647 125
El. patas lrtk@rtk.lt
http://www.rtk.lt
Laiv kontrols tarnybos moni atestavimo
(licencijavimo) ir j veiklos prieiros sky-
rius
(iduoda licencijas verstis keleivi ir krovini
veimu laivais)
Klaipdos valstybinio jr uosto
direkcijos filialas Saugios laivybos
administracija
J. Janonio g. 24, LT-5800 Klaipda
Tel. (46) 49 96 39, faks. 49 96 42
Valstybin vidaus vanden laivybos
inspekcija
(iduoda licencijas verstis keleivi veimu lai-
vais Lietuvos Respublikoje)
Savanori pr. 346, LT-3040 Kaunas
Tel./faks. (37) 42 53 01
Vytauto g. 12, LT-5800 Klaipda
Tel. (46) 41 24 81, faks. 31 26 58
J. Basanaviiaus g. 22/2, LT-2009 Vilnius
Tel./faks. (5) 265 09 84
Aplinkos ministerijos region
aplinkos apsaugos departamentai
(iduoda licencijas Lietuvos Respublikos Vy-
riausybs ar jos galiotos institucijos patvir-
tintame srae nurodyt pavojing chemini
mediag ir preparat gamybai, didmeninei
prekybai ir sandliavimui)
Alytaus regiono aplinkos apsaugos departa-
mentas
Kauno g. 69, LT-4580 Alytus
Tel. (315) 5 67 30, faks. 5 67 32
Kauno regiono aplinkos apsaugos departa-
mentas
Rotus a. 12, LT-3000 Kaunas
Tel. (37) 33 75 08, faks. 32 08 54
Klaipdos regiono aplinkos apsaugos depar-
tamentas
Biruts g. 16, LT-5802 Klaipda
Tel. (46) 31 45 47, faks. 38 09 03
Marijampols regiono aplinkos apsaugos de-
partamentas
S. Dariaus ir S. Girno g. 4, LT-4520 Mari-
jampol
Tel. (343) 9 19 53, faks. 9 19 55
Panevio regiono aplinkos apsaugos depar-
tamentas
A. Jakto g. 12, LT-5319 Panevys
Tel. (45) 58 14 01, faks. 58 14 41
iauli regiono aplinkos apsaugos departa-
mentas
M. K. iurlionio g. 3, LT-5400 iauliai
Tel. (41) 52 41 43, faks. 50 37 05
Utenos regiono aplinkos apsaugos departa-
mentas
Metalo g. 11, LT-4910 Utena
Tel. (389) 6 91 06, faks. 6 96 62
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departa-
mentas
A. Juozapaviiaus g. 9, LT-2600 Vilnius
Tel. (5) 272 85 36, faks. 272 83 89
Valstybins atomins energetikos
saugos inspekcija prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybs
(iduoda licencijas laikyti ir naudoti branduo-
lines mediagas branduoliniuose objektuose)
ermukni g. 3, LT-2600 Vilnius
Tel. (5) 262 41 41, faks. 261 44 87
El. patas atom@vatesi.lt
http://www.vatesi.lt
Radiacins saugos centras
(iduoda licencijas laikyti ir naudoti radioak-
tyvisias mediagas ir branduolines mediagas
nebranduoliniuose objektuose)
Roi al. 4 A, LT-2009 Vilnius
Tel. (5) 264 47 20, faks. 264 47 21
El. patas rsc@rsc.lt
http://www.rsc.lt

Visuomens sveikatos prieiros
tarnyba prie Sveikatos apsaugos
ministerijos
(iduoda leidimus laikyti ir naudoti nuodingas
mediagas)
Kalvarij g. 153, LT-2042 Vilnius
Tel. (5) 277 80 36, faks. 277 80 93
El. patas vytautas.kriauza@vvspt.lt
Valstybin draudimo prieiros
tarnyba prie Finans ministerijos
(iduoda licencijas verstis draudimo veikla)
Biruts g. 56, LT-2004 Vilnius
Tel. (5) 272 20 36, 272 31 44, faks. 272 36 89
El. patas vdpt@vdpt.lt
Valstybin dokument technologi-
ns apsaugos tarnyba prie Finans
ministerijos
(iduoda licencijas spausdinti vertybinius po-
pierius ir dokument blankus)
Biruts g. 56, LT-2004 Vilnius
Tel. (5) 212 25 47, faks. 212 25 48
El. patas datdirektorius@is.lt
Nacionalin ems tarnyba prie
ems kio ministerijos
(iduoda licencijas atlikti geodezinius topografi-
nius darbus)
Gedimino pr. 19, LT-2025 Vilnius
Tel. (5) 239 84 30, faks. 272 47 82
http://www.zum.lt/nzt/gkd.htm
Leidim idavimo ir licencijavimo skyrius
(iduoda ias licencijas: steigti bei eksploatuoti
audymo tirus, audyklas, medioklinius audy-
mo stendus; gaminti antspaudus, spaudus; im-
portuoti ginklus, lygiavamzdius ir graitvinius
medioklinius autuvus ar j audmenis; impor-
tuoti ir parduoti pirotechnikos priemones)
Policijos departamentas prie
Vidaus reikal ministerijos
ventaragio g. 2, LT-2754 Vilnius
Tel. (5) 271 97 61, 271 97 63, faks. 269 84 48
El. patas arturas.kavolis@vrm.lt
http://www.policija.lt/viesoji
VERSLO VALDYMAS
moni veiklos slygos 101
Valstybin energetikos inspekcija
prie kio ministerijos
(iduoda leidimus verstis energetine veikla)
Savanori pr. 65 A, LT-2600 Vilnius
Tel. (5) 231 16 06, 265 30 99, faks. 231 16 07
Registr skyrius
(iduoda leidimus steigti auktsias mokyklas
ir mokslo staigas, auktesnisias mokyklas,
profesinio mokymo staigas, tarptautines ir u-
sienio vietimo staigas)
vietimo ir mokslo ministerija
A. Volano g. 2/7, LT-2691 Vilnius
Tel. (5) 274 31 83, 274 31 67, faks. 261 20 77
El. patas smmin@smm.lt
http://www.smm.lt
Lietuvos Respublikos audito,
apskaitos ir turto vertinimo
institutas
(suteikia kvalifikacijos atestatus verstis turto
vertinimu)
Tilto g. 8/3, LT-2017 Vilnius
Tel./faks. (5) 263 92 92
El. patas admin@atvi.lt
http://www.atvi.lt
Lietuvos auditori rmai
(rao mones Lietuvos Respublikos audito
moni sra)
J. Galvydio g. 519, LT-2042 Vilnius
Tel. (5) 274 54 24, faks. 274 54 23
El.patas lar@lar.lt
http://www.lar.lt
Valstybin teritorij planavimo ir
statybos inspekcija prie Aplinkos
ministerijos
(iduoda atestatus statyti ir projektuoti ypatin-
gos svarbos statinius)
A. Juozapaviiaus g. 9, LT-2600 Vilnius
Tel. (5) 272 27 48, faks. 272 36 20
El. patas vtpsi@nt.gamta.lt
http://www.vtpsi.lt
 VERSLO VALDYMAS
102 moni veiklos slygos
Valstybin visuomens sveikatos
prieiros tarnyba prie Sveikatos
apsaugos ministerijos
(teikia informacij apie leidim-higienos pas
idavim)
Tel. (5) 277 80 36, faks. 277 80 93
El. patas vvspt@vvspt.lt
http://www.vvspt.lt
LICENCIJOS
Lietuvos Respublikos civilinis kodek-
sas numato, kad mon privalo turti visas
licencijas (leidimus), kurios statymuose
nustatytos kaip btinos jos veiklos sly-
gos.
Kiekvienai statym nustatytai licenci-
juojamai veiklos riai Lietuvos Respub-
likos Vyriausyb tvirtina licencijavimo
taisykles, jeigu kiti statymai nenustato
ko kita.
Licencijavimo taisyklse nurodoma:
licencijuojama veikla;
licencij iduodanti institucija ir jos
galiojimai;
licencijai gauti reikalingi dokumentai;
pateikt dokument nagrinjimo tvar-
ka ir terminai;
licencij rys ir j idavimo slygos,
pakartotinis licencijos idavimas;
Licencijuojamos kins komercins veiklos sritys bei jas nustatantys
statymai
Licencijuojama kin komercin veikla
Gaminti, taisyti ir pardavinti ginklus, taip
pat gaminti ir pardavinti audmenis
Sprogstamj mediag, sprogmen,
pirotechnikos priemoni gamyba
audymo tir, audykl, medioklini
audymo stend steigimas bei
eksploatavimas
Farmacin veikla
licencijos formos;
iduodam licencij registravimo tvar-
ka;
atsisakymo iduoti licencijas atvejai;
licencijuojamos veiklos slygos, skai-
tant licencijos turtoj teises ir parei-
gas;
licencijos slyg laikymosi prieiros
tvarka;
licencijos galiojimo sustabdymo bei
panaikinimo atvejai ir tvarka;
licencijavimo taisyklse gali bti nu-
rodyti ir kiti reikalavimai bei slygos.
Licencija iduodama neterminuotam
laikui, jei yra vykdytos licencijavimo tai-
syklse nustatytos slygos. Atsisakymas
iduoti licencij negali bti grindiamas
veiklos netikslingumu ir turi bti moty-
vuotas.
Licencij gavusi mon privalo licen-
cijuojamos veiklos prieiros institucijai
teikti ir leisti tikrinti licencijavimo taisyk-
lse nurodyt informacij, susijusi su li-
cencijuojama veikla ar licencijos idavim
lemianiomis slygomis.
Licencijuojamas kins komercins
veiklos sritis nustato atskiri statymai.
Lietuvos Respublikos teiss aktai,
nustatantys veiklos licencijavim
Ginkl ir audmen kontrols statymas
moni statymo 13 straipsnio
pakeitimo statymas
Ginkl ir audmen kontrols statymas
Farmacins veiklos statymas
 VERSLO VALDYMAS
moni veiklos slygos 103

Gaminti, importuoti Lietuvos Respublik,

eksportuoti i Lietuvos Respublikos
II ir III sraus trauktas narkotines ir Narkotini ir psichotropini mediag
psichotropines mediagas, verstis j kontrols statymas
didmenine ir mamenine prekyba Lietuvos
Respublikoje
Narkotini ir psichotropini mediag
Verstis su I kategorijos pirmtakais
pirmtak (prekursori) kontrols
(prekursoriais) susijusia veikla
statymas
Gaminti alkoholio produktus Alkoholio kontrols statymas
Gaminti nedenatruot etilo alkohol,
denatruot etilo alkohol bei alkoholinius
Alkoholio kontrols statymas
grimus, kuri trin etilo alkoholio
koncentracija virija 22%
Importuoti nedenatruot etilo alkohol Alkoholio kontrols statymas
Verstis didmenine prekyba alkoholio
Alkoholio kontrols statymas
produktais
Verstis mamenine prekyba alkoholiniais
Alkoholio kontrols statymas
grimais
Teikti sveikatos prieiros paslaugas Sveikatos prieiros staig statymas
moni statymo 13 straipsnio
Geodezini topografini darb atlikimas
pakeitimo statymas
Transporto veiklos pagrind statymas
Verstis keleivi veimu Lietuvos Keli transporto kodeksas
Respublikoje, taip pat keleivi ir krovini Vidaus vanden transporto kodeksas
veimu tarptautiniais marrutais Geleinkelio transporto kodeksas
Civilins aviacijos statymas
Gaminti tabako gaminius Tabako kontrols statymas
Importuoti tabak ir tabako gaminius Tabako kontrols statymas
Verstis didmenine prekyba tabako
Tabako kontrols statymas
gaminiais
Verstis mamenine prekyba tabako
Tabako kontrols statymas
gaminiais
Skirt realizuoti spalvotj metal ir
Skirt realizuoti netaurij metal
j lydini lauo bei atliek supirkimas
lauo ir atliek supirkimo statymas
Lietuvos Respublikoje
Pinigini ir pinigini daiktini loterij moni statymo 13 straipsnio
rengimas pakeitimo statymas
Skirt realizuoti juodj metal lauo ir j Skirt realizuoti netaurij metal
atliek supirkimas Lietuvos Respublikoje lauo ir atliek supirkimo statymas
Antspaud ir spaud apyvartos
Antspaud, spaud gamyba
kontrols statymas
Veikla branduolins energetikos srityje Branduolins energijos statymas
Pavojing atliek surinkimas, veimas,
Atliek tvarkymo statymas
saugojimas, alinimas ir naudojimas
 VERSLO VALDYMAS
104 moni veiklos slygos

Gaminti, naudoti, prekiauti, saugoti,

montuoti, priirti, remontuoti, perdirbti,
veti jonizuojanios spinduliuots altinius
Radiacins saugos statymas
bei tvarkyti (surinkti, riuoti, apdoroti,
laikyti, perdirbti, transportuoti, saugoti,
nukenksminti) radioaktyvisias atliekas
Projektuoti, statyti ar rekonstruoti,
eksploatuoti saugyklas ir kapinynus,
nutraukti saugykl eksploatavim, visikai
udaryti ir priirti udarus kapinynus
Radioaktyvij atliek tvarkymo
Transportuoti radioaktyvisias atliekas
statymas
Rinkti, riuoti, atlikti pradin apdorojim,
apdorojim, galutin apdorojim, saugoti,
perdirbti, dezaktyvuoti radioaktyvisias
atliekas
Verstis pavojing chemini mediag ir
Chemini mediag ir preparat
preparat gamyba, didmenine prekyba ir
statymas
sandliavimu
Verstis nefasuot naftos produkt pagal
Lietuvos Respublikos Vyriausybs
Energetikos statymas
nustatyt sra importu, eksportu,
didmenine ir mamenine prekyba
Sportini ginkl, lygiavamzdi ir
graitvini medioklini autuv ar j Ginkl ir audmen kontrols statymas
audmen importas
Pirotechnikos priemoni (pagal Vidaus
Civilins pirotechnikos priemoni
reikal ministerijos patvirtint sra)
apyvartos kontrols statymas
importas, pardavimas
Draudimo veikla bei su draudimu susijusi
Draudimo statymas
veikla
Vertybini popieri ir dokument blank moni statymo 13 straipsnio
spausdinimas pakeitimo statymas
Kredito staigos veikla Lietuvos banko statymas
Verstis tarpininkavimo vieojoje vertybini
popieri apyvartoje veikla ar konsultuoti Vertybini popieri vieosios apyvartos
treisias alis investavimo vertybinius statymas
popierius klausimais
Gamtini duj perdavimas, paskirstymas,
Gamtini duj statymas
laikymas, tiekimas
Loim organizavimas Azartini loim statymas
Verstis darbinimo tarpininkavimu
Bedarbi rmimo statymas
usienyje
Verstis transliavimo ir retransliavimo
Visuomens informavimo statymas
veikla

KITI LEIDIMAI
Lietuvos Respublikos moni staty-
mas nustato, kad mon privalo turti vals-
tybs institucij iduotus leidimus ir kitus
dokumentus verstis tam tikra kine ko-
mercine veikla, jei to reikalauja statymai.
Vienas i toki leidim, kuriuos privalo
sigyti mon, vykdanti atitinkam kin
komercin veikl, yra leidimas-higienos
pasas. kini komercini veikl, kuriomis
versdamosi mons ir asmenys privalo
turti leidim-higienos pas, sraas nu-
statytas Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 1999 m. birelio 10 d.
sakyme Nr. 285 Dl kins komerci-
ns veiklos, kuria versdamiesi mons ir
asmenys privalo turti leidim-higienos
pas, srao bei leidimo-higienos paso i-
davimo tvarkos.
kin komercin veikla, kuria verstis
reikia turti leidim-higienos pas:
I ir II kenksmingumo klass chemini
mediag bei preparat gamyba ir pre-
kyba;
augal apsaugos priemoni gamyba ir
prekyba;
biologini mediag (augimo stimu-
liatori, ferment ir pan.) gamyba ir
prekyba;
buitins chemijos gamini bei biocid
gamyba ir prekyba;
medicinos rangos (gamini) bei far-
macijos preparat gamyba ir prekyba
vaistais;
moni gydymas;
kosmetikos bei asmens higienos prie-
moni gamyba ir prekyba;
kosmetikos kabinet, soliarium ir kir-
pykl paslaugos;
plaukimo basein, piri ir skalbykl
paslaugos;
viebui, moteli, kemping paslau- stato, kad mons, rengianios ypatingos
gos;
vaik, jaunimo, ikimokyklinis spe-
cialusis ugdymas, pradinis, pradinis
specialusis, bendrasis pagrindinis ir
VERSLO VALDYMAS
moni veiklos slygos 105
bendrasis specialusis, bendrasis vidu-
rinis ir bendrasis vidurinis specialusis,
profesinis ir profesinis specialusis, pa-
pildomas mokymas;
vaikams skirt preki gamyba ir preky-
ba;
specialios paskirties maisto produkt ir
maisto pried gamyba ir prekyba;
su maistu kontaktuojani mediag ir
gamini gamyba;
negyvnins kilms maisto gamyba;
vieasis maitinimas;
maisto prekyba;
geriamojo vandens tiekimas;
kin komercin veikla daugiabuiuo-
se gyvenamuosiuose namuose, isky-
rus juridini, finansini, vertim, pro-
jektavimo, redakcij ir panai staig
biurus.
Leidimus-higienos pasus iduoda
rajon visuomens sveikatos centrai, o
informacij apie konkreius visuomens
sveikatos centrus teikia Valstybin visuo-
mens sveikatos prieiros tarnyba prie
Sveikatos apsaugos ministerijos.
Lietuvos Respublikos energetikos
statymas nustato, kad energetikos veik-
lai nustatyta tvarka pagal kompetencij
leidimus iduoda, sustabdo, panaikina ir
kontroliuoja, ar laikomasi iuose leidi-
muose nurodytos veiklos slyg, Vals-
tybin energetikos inspekcija prie kio
ministerijos.
Lietuvos Respublikos vietimo staty-
mas nustato, kad nevalstybins vietimo
staigos (mons), tik turdamos vietimo
ir mokslo ministerijos iduot leidim,
gali verstis mokymu, kur baigus iduo-
dami valstybs pripainti isilavinimo
paymjimai.
Lietuvos Respublikos statybos staty-
mas reglamentuoja statybos veikl ir nu-
svarbos statini projektus bei statanios
iuos statinius, privalo turti atestatus. At-
estatus iduoda Valstybin teritorij plana-
vimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos
 VERSLO VALDYMAS
106 moni veiklos slygos

ministerijos. turto vertinim, kvalifikacijos atestatus.

Lietuvos Respublikos audito statymas Lietuvos Respublikos pato statymas
nustato, kad atlikti audit gali mon, ra- nustato, kad pato paslaug teikjai turi
yta Lietuvos Respublikos audito moni teis surinkti, skirstyti, veti ir pristatyti
sra. Audito moni sra sudaro Audi- pato, dokument siuntas, pato perlaidas
tori rmai. bei teikti pasiuntini pato paslaugas tik
Lietuvos Respublikos turto ir verslo gav leidim.
vertinimo pagrind statymas nustato, kad Bendrosios vertimosi telekomunika-
mon, besiverianti turto ir verslo verti- cine veikla slygos nustato, kad kio
nimu, privalo turti kvalifikacijos atestat, subjektams, ketinantiems teikti vieojo
suteikiant teis verstis turto vertinimo fiksuoto telefono ryio tinkl ir (arba)
veikla. Lietuvos Respublikos audito, ap- paslaugas, vieojo judriojo telefono ryio
skaitos ir turto vertinimo institutas atlieka tinkl ir (arba) paslaugas, reikia pateikti
turto vertintoj ir turt vertinani moni praneim apie telekomunikacins veiklos
veiklos valstybin prieir, taip pat i- pradi i slyg nustatyta tvarka.
duoda ir panaikina moni, atliekani

Teiss aktai

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (in., 2000, Nr. 742262)

Lietuvos Respublikos moni statymas (in., 1990, Nr. 14395; 1991, Nr. 13330;
1993, Nr. 20492, Nr. 32729, Nr. 52994; 1994, Nr. 551047; 1995, Nr. 441074,
Nr. 601503, Nr. 1072395; 1996, Nr. 35859, Nr. 1062430; 1997, Nr. 962419, Nr.
691737; 1998, Nr. 1092994; 1999, Nr. 662122, Nr. 1083129; 2000, Nr. 28756, Nr.
641920, Nr. 782361; 2001, Nr. 391325; 2002, Nr. 124-5624; 2003, 47-2062)
Lietuvos Respublikos audito statymas (in., 1999, Nr. 591916; 2001, Nr. 391348,
Nr. 91319, Nr. 913191; 2002, Nr. 542114; 2003, Nr. 381723)
Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrind statymas (in., 1999, Nr.
521672; 2003, Nr. 381673)
Lietuvos Respublikos statybos statymas (in., 1996, Nr. 32788; 1997, Nr. 651551,
Nr. 782360; 2001, Nr. 1013597; 2001, Nr. 1013598; 2002, Nr. 733093)
Lietuvos Respublikos energetikos statymas (in., 1995, Nr. 32743; 1996, Nr. 32
791; 1997, Nr. 641494, Nr. 962425; 1998, Nr. 34899, Nr. 1032837, Nr. 1052899;
1999, Nr. 862563; 2000, Nr. 28757, Nr. 581709, Nr. 661984; 2002, Nr. 562224)
Lietuvos Respublikos vietimo statymas (in., 1991, Nr. 23593; 1993, Nr. 32734;
1994, Nr. 8122; 1995, Nr. 571419; 1996, Nr. 1062427; 1997, Nr. 65153; 1998, Nr.
671940; 2000, Nr. 401116, Nr. 922879, Nr. 1023214)

Lietuvos Respublikos pato statymas (in., 1999, Nr.36070; 2001, Nr. 943306)

Ryi reguliavimo tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodio 12 d. sakymu patvirtintos

Bendrosios vertimosi telekomunikacine veikla slygos (in., 2002, Nr. 1205465)

Darbo apmokjimas
Kontaktai
Darbo santyki ir apmokjimo skyrius
Tel. (5) 266 42 29
Socialins apsaugos ir
darbo ministerija
A. Vivulskio g. 11, LT-2693 Vilnius
Tel. (5) 266 42 01, faks. 266 42 09
El. patas post@socmin.lt
http://www.socmin.lt
Valstybinio socialinio draudimo
fondo valdyba
Konstitucijos pr. 12, LT-2600 Vilnius
Tel. (5) 272 48 64, faks. 272 36 41
El. patas sodra@pps.sodra.lt
http://www.sodra.lt
Valstybinio socialinio draudimo fondo val-
dyba turi savo skyrius Lietuvos miestuose:
Vilniaus miesto skyrius
Laisvs pr. 28, LT-2600 Vilnius
Tel. (5) 210 83 55, faks. 210 83 81
Kauno skyrius
A. Mickeviiaus g. 42, LT-3000 Kaunas
Tel. (37) 39 52 10, faks. 42 57 04
El. patas kaunas@sodra.lt
Draudj informavimo skyrius
Tel. (37) 39 52 80
Kitus ,,Sodros miest ir rajon skyri
adresus galite rasti internete adresu
http://www.sodra.lt/defaultnn.htm
DARBO APMOKJIMO
ORGANIZAVIMAS
Darbo apmokjim reglamentuoja
Lietuvos Respublikos darbo kodekso XV
skyrius ,,Darbo umokestis. Garantijos ir
kompensacijos.
VERSLO VALDYMAS
Darbo apmokjimas 107
Konkreius valandinius atlygius, m-
nesines algas, kitas darbo apmokjimo
formas ir slygas monse nustato moni
savininkai (darbdaviai) ir teisina darbo
sutartyse Lietuvos Respublikos statym
nustatyta tvarka.
Darbo umokestis mokamas ne reiau
kaip 2 kartus per mnes. Vien kart per
mnes darbo umokestis gali bti mo-
kamas tik darbuotojui pateikus praym
ratu. Jeigu darbuotojas atleidiamas i
darbo, visas jam priklausantis darbo u-
mokestis imokamas ne vliau kaip pa-
skutin darbo dien.
Lietuvos Respublikos delspinigi nu-
statymo u imok, susijusi su darbo
santykiais, pavluot mokjim statymas
numato, kad delspinigiai skaiiuojami po 7
kalendorini dien nuo nustatyto laiko, kai
turjo bti sumoktas darbo umokestis.
Lietuvos Respublikos Vyriausyb
atskirais nutarimais nustato darbuotojo
minimal valandin atlyg ir minimali
mnesin alg.
2003 m. liepos 18 d. Lietuvos Res-
publikos Vyriausybs nutarimu Nr. 937
Dl minimaliojo darbo umokesio didi-
nimo patvirtintas naujas minimalusis va-
landinis atlygis 2,67 lito, o minimalioji
mnesin alga 450 lit. ie minimalieji
dydiai nuo 2003 m. rugsjo 1 d. galioja
visiems darbuotojams, iskyrus valstybs
politikus, teisjus, valstybs pareignus,
karius, valstybs tarnautojus ir ems
kio veiklos subjekt darbuotojus, kai i
subjekt pajamos i realizuotos ems
kio produkcijos per prajusius kalendori-
nius metus sudaro daugiau kaip 50% vis
pajam, kinink samdomus darbuotojus,
taip pat kininkus, kuriems teiss akt
 VERSLO VALDYMAS
108 Darbo apmokjimas
nustatyta tvarka taikoma minimalioji m-
nesin alga.
Atsivelgiant vartotoj kain indeks,
minimalus darbo umokestis yra indek-
suojamas statym nustatyta tvarka. Varto-
toj kain indeks skaiiuoja ir kas mnes dienos. U darb veni dien pagal gra-
paskelbia Statistikos departamentas prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybs.
Lietuvos Respublikos statym, ko-
lektyvini arba darbo sutari nustatytais
atvejais darbuotojams yra garantuojamas
vidutinis darbo umokestis. Vidutinio dar-
bo umokesio apskaiiavimo tvarka nu-
statyta Lietuvos Respublikos Vyriausybs
2003 m. gegus 27 d. nutarimu Nr. 650
,,Dl Darbuotojo ir valstybs tarnautojo
vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo
tvarkos patvirtinimo. vidutin darbo u-
mokest skaitomas umokestis u atlikt
pagal darbo sutart darb, natrins imo-
kos, padidintas apmokjimas, visi priedai
ir priemokos, premijos. Jeigu darbuotojas
statym nustatytais atvejais yra atitrau-
kiamas nuo pagrindinio darbo, darbo u-
mokest, ne maesn u vidutin, moka arba
kompensuoja ta staiga ar organizacija, ku-
rios pareigojimus darbuotojas vykdo.
DARBO APMOKJIMAS ESANT
NUKRYPIMAMS NUO NORMALI
DARBO SLYG
Konkrets apmokjimo dydiai, nukry-
pus nuo normali darbo slyg, nustatomi
kolektyvinse arba darbo sutartyse, taiau
umokestis negali bti maesnis u nu-
statyt Lietuvos Respublikos Vyriausybs.
U virvalandin darb ir darb nakt
(jei darbuotojas nuo 10 val. vakaro iki 6
val. ryto dirba daugiau kaip tris valandas)
mokama ne maiau kaip pusantro darbuo-
tojui nustatyto valandinio atlygio (mnesi-
ns algos).
Darbas poilsio arba veni dien,
jeigu jis nenumatytas pagal grafik, kom-
pensuojamas suteikiant per mnes kit
poilsio dien arba, jei darbuotojas pagei-
dauja, sumokant ne maesn kaip dvigub
darbuotojui nustatyt valandin ar dienin
atlyg, nesuteikiant papildomos poilsio
fik mokamas ne maesnis kaip dvigubas
valandinis arba dieninis atlygis.
U kiekvien prastovos ne dl dar-
buotojo kalts valand mokamas ne
maesnis kaip Lietuvos Respublikos
Vyriausybs nustatytas minimalus valan-
dinis atlygis. Kai dl prastovos statym
nustatyta tvarka perkelto kit darb dar-
buotojo darbo umokestis sumaja dl
nuo jo nepriklausani prieasi, jam
mokamas iki perklimo buvs vidutinis
darbo umokestis.
Jeigu darbuotojas ratikai atsisako pa-
silyto darbo pagal savo profesij, specia-
lyb, kvalifikacij arba specialaus profesi-
nio pasirengimo nereikalaujanio darbo,
kur jis galt dirbti nepakenkdamas savo
sveikatai, jam mokama ne maiau kaip
30% Lietuvos Respublikos Vyriausybs
nustatyto minimalaus valandinio atlygio
u kiekvien prastovos valand.
Du tredaliai darbuotojo vidutinio va-
landinio darbo umokesio (bet ne maiau
nei Lietuvos Respublikos Vyriausybs
patvirtintas minimalus valandinis atlygis)
mokama tuomet, kai:
darbuotojui prastovos atveju nepasi-
loma monje esanio kito darbo pagal
jo profesij, specialyb, kvalifikacij
arba specialaus profesinio pasirengimo
nereikalaujanio darbo, kur jis galt
dirbti nepakenkdamas savo sveikatai;
darbdavys reikalauja, kad darbuotojas
prastovos metu bt darbo vietoje.
Imoka u prastov ne dl darbuoto-
jo kalts turi bti mokama laikantis tos
paios tvarkos, kaip ir mokant darbo u-
mokest. Prastovos dl darbuotojo kalts
laikas neapmokamas.

Ne visas darbo laikas (ne visa darbo
diena arba savait), nustatytas darbuotojui
susitarus su darbdaviu, apmokamas pro-
porcingai dirbtam laikui arba u atlikt
darb.
Darbuotojams, kuriems pagal staty-
mus ar kolektyvines sutartis sutrumpina-
mas darbo laikas (nepilnameiams, riboto
darbingumo asmenims, darbuotojams,
dirbantiems labai kenksmingomis darbo
slygomis ir kt.), gali bti numatomos pa-
pildomos darbo apmokjimo garantijos.
Darbuotoj darbo laiko trukm regla-
mentuojama Lietuvos Respublikos darbo
kodekso XIII skyriuje.
KASMETINI ATOSTOG
APMOKJIMAS
Atostog ris, minimali trukm, j
suteikimo ir apmokjimo tvark bei sly-
gas nustato Lietuvos Respublikos darbo
kodekso XIV skyrius. Kasmetini mini-
malij atostog trukm 28 kalendorins
dienos, neskaitant veni dien. Darbuo-
tojams iki 18 met, invalidams, motinai
ar tvui, vieniems auginantiems vaik iki
14 met arba vaik invalid iki 16 met,
35 kalendorins dienos. Dirbantiems ne
vis darbo dien arba ne vis darbo savait
atostogos netrumpinamos. Pailgintos at-
ostogos (iki 58 kalendorini dien) sutei-
kiamos tam tikr kategorij darbuotojams,
kuri darbas susijs su didesne nervine,
emocine, protine tampa bei profesine rizi-
ka, taip pat kuri specifins darbo slygos,
vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vy-
riausybs 1992 m. gegus 15 d. nutarimu
Nr. 354 ,,Dl kai kuri kategorij darbuo-
toj, turini teis pailgintas kasmetines
atostogas, srao ir i atostog trukms
patvirtinimo. Kasmetins papildomos at-
ostogos suteikiamos Lietuvos Respublikos
Vyriausybs 2003 m. balandio 22 d. nu-
tarimo Nr. 497 Dl Kasmetini papildo-
VERSLO VALDYMAS
Darbo apmokjimas 109
m atostog trukms, suteikimo slyg
ir tvarkos patvirtinimo nustatyta tvarka
u darb slygomis, kurios neatitinka
normali darbo slyg, u ilgalaik neper-
traukiamj darb vienoje darbovietje, u
ypating darb pobd.
Ileidiant darbuotoj kasmetini atos-
tog, visas jam priklausantis iki atostog
pradios udarbis mokamas kartu su darbo
umokesiu u vis atostog laik ne v-
liau kaip prie tris kalendorines dienas iki
prasidedant atostogoms. Pakeisti darbuo-
tojams atostogas pinigine kompensacija
neleidiama. Atostog laiku darbuotojui
garantuojamas vidutinis darbo umokes-
tis. Darbuotoj atleidiant (nesvarbu, dl
koki prieasi), u nepanaudotas atosto-
gas turi bti mokama kompensacija.
APMOKJIMAS
DARBUOTOJO LIGOS ATVEJU
Ligos ir motinysts socialiniu drau-
dimu apdraustieji asmenys turi teis io
draudimo paalpas. Paalp skyrimo, ap-
skaiiavimo bei mokjimo slygas nustato
Lietuvos Respublikos ligos ir motinysts
socialinio draudimo statymas. Ligos ir
motinysts socialinio draudimo paalp
nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos
Vyriausybs 2001 m. sausio 25 d. nutarimu
Nr. 86 ,,Dl Ligos ir motinysts socialinio
draudimo paalp nuostat patvirtinimo.
Ligos paalp u pirmsias dvi ka-
lendorines nedarbingumo dienas moka
darbdavys. Darbdavio mokama paalpa
negali bti maesn negu 80% ir didesn
negu 100% paalpos gavjo vidutinio
darbo umokesio, apskaiiuoto Lietuvos
Respublikos Vyriausybs nustatyta tvarka.
Nuo treiosios kalendorins nedarbingu-
mo dienos ligos paalpa mokama i Vals-
tybinio socialinio draudimo fondo. Ji lygi
85% paalpos gavjo kompensuojamojo
darbo umokesio. i paalpa per mnes
 VERSLO VALDYMAS
110 Darbo apmokjimas
negali bti maesn u nedarbingumo atsi-
radimo mnes galiojusi einamj met
draudiamj pajam ketvirtadal. Taip
pat paalpos gavjo vidutinis mnesinis
kompensuojamasis udarbis paalpoms
skaiiuoti negali viryti trij su puse dy-
di Lietuvos Respublikos Vyriausybs
patvirtint ir nedarbingumo atsiradimo
mnes galiojusi einamj met drau-
diamj pajam sumos. Nuo ligos pa-
alp privalomojo socialinio draudimo
mokos neskaiiuojamos.
DARBO UMOKESIO
APMOKESTINIMAS
Darbdaviai i priskaiiuoto darbo
umokesio pagal nustatytus tarifus i-
skaiiuoja ir sumoka gyventoj pajam
mokest ir 3% apdraustojo socialinio
draudimo mok. Apskaiiuojant gyven-
toj pajam mokest, i gaunam su darbo
santykiais susijusi pajam atimamas ne-
apmokestinamasis pajam dydis (NPD).
NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas
tuomet, kai gyventojas pateikia laisvos
formos praym vienoje pajam, susi-
jusi su darbo santykiais arba j esm
atitinkaniais santykiais, gavimo vietoje.
2003 m. birelio 1 d. pagrindinis neapmo-
kestinamasis pajam dydis sudar 290 Lt
per mnes. Individuals neapmokestina-
mieji pajam dydiai taikomi iems nuo-
latiniams Lietuvos gyventojams:
I grups invalidams 430 lit per m-
nes;
II grups invalidams 380 lit per m-
nes;
asmenims, auginantiems tris ir daugiau
vaik (vaiki) iki 18 met, taip pat
vyresnius vaikus, jeigu jie mokosi die-
ninse bendrojo lavinimo mokyklose,
430 lit per mnes, be to, u ketvirt
ir kiekvien paskesn vaik (vaik)
NPD didinamas 46 litais;
motinai (motei) arba tvui (tviui),
kuris (kuri) augina vienas (viena)
vaikus (vaikius) iki 18 met, taip pat
vyresnius vaikus, jeigu jie mokosi die-
ninse bendrojo lavinimo mokyklose,
335 litai per mnes, be to, u augi-
nam antr ir kiekvien paskesn vaik
(vaik) NPD didinamas 53 litais;
ems kio veiklos subjekt darbuo-
tojams, kai i subjekt pajamos i
realizuotos ems kio produkcijos per
metus sudaro daugiau kaip 50% vis
pajam, taip pat kinink, statym
nustatyta tvarka registravusi k,
darbuotojams 330 lit per mnes.
Jeigu gyventojas atitinka kelis ivar-
dytus kriterijus, jam taikomas didiausias
individualus NPD. Tvams (tviams),
auginantiems vien ar du vaikus (vaikius)
iki 18 met, taip pat vyresnius vaikus, jei-
gu jie mokosi dieninse bendrojo lavinimo
mokyklose, u kiekvien auginam vaik
(vaik) yra taikomas papildomas neap-
mokestinamasis pajam dydis (toliau
PNPD), kuris lygus 0,1 pagrindinio NPD.
2003 m. birelio 1 d. tai sudar 29 litus. i
nuostata netaikoma ankstesniame punkte
mintiems tvams, kurie vaikus augina
vieni. PNPD suma dalijama kiekvienam i
tv (tvi) per pus.
Atmus NPD ir PNPD, gaunamoms su
darbo santykiais susijusioms pajamoms
taikomas 33% gyventoj pajam mokes-
io tarifas.
Iskaitos i darbo umokesio gali bti
daromos tik statymo nustatytais atvejais,
remiantis Lietuvos Respublikos darbo ko-
dekso 224226 straipsniais. I darbuotojo
umokesio negali bti iskaiiuota dau-
giau negu 20% jam imoktinos sumos.
Tik atlyginant al dl atimtos gyvybs
ar sualotos sveikatos, iskaitos gali su-
daryti 50% darbuotojui imoktino darbo
umokesio.
 VERSLO VALDYMAS
Darbo apmokjimas 111

VALSTYBINIO SOCIALINIO MOKOS GARANTIN FOND

DRAUDIMO MOKOS
Nuo priskaiiuoto darbuotojams darbo
umokesio darbdavys privalo mokti
31% valstybinio socialinio draudimo
mok. Darbuotojas nuo jam priskaiiuoto
darbo umokesio moka 3% socialinio
draudimo mok.
mokos Sodrai mokamos vadovaujan-
tis Lietuvos Respublikos valstybinio so-
cialinio draudimo fondo biudeto 2003 m.
rodikli patvirtinimo statymu.
2000 m. spalio 1 d. sigaliojo Lietuvos
Respublikos garantinio fondo statymas,
kuriame teisinta nuostata, kad fond
visos mons, vieosios staigos, bankai
ir kredito unijos, t. y. vis teisini form
(ri) mons, staigos ir organizacijos,
privalo pervesti 0,2% nuo priskaiiuoto
darbuotojams darbo umokesio (sumos,
nuo kurios skaiiuojamos privalomojo
valstybinio socialinio draudimo mokos)
(isamiau apie ias mokas informacin-
je temoje ,,Mokesiai).

Teiss aktai

Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo sta-

tymas (in., 2002, Nr. 642569, Nr. 71 (atitaisymas))

Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymas (in., 1993, Nr. 55

1064; 1994, Nr. 881669; 1996, Nr. 501195; 1997, Nr. 671658; 1997, Nr. 1173001;
2000, Nr. 571678, Nr. 952968 ir Nr. 99 (atitaisymas); 2002, Nr. 723012; 2003, Nr.
381698)

Lietuvos Respublikos delspinigi nustatymo u imok, susijusi su darbo santy-

kiais, pavluot mokjim statymas (in., 1996, Nr. 20521; 1997, Nr. 661591; 2000,
Nr. 641921; 2001, Nr. 311015; 2003, Nr. 17707)

Lietuvos Respublikos garantinio fondo statymas (in., 2000, Nr. 822478; 2001, Nr.
22716, Nr. 1043703; 2002, Nr. 1024544)

Lietuvos Respublikos gyventoj pajam garantij statymas (in., 1990, Nr. 30711;
1994, Nr. 881667, Nr. 1012016)

Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymas (in., 2002, Nr. 73

3085, Nr. 1235539; 2003, Nr. 15601, Nr. 421925)

Lietuvos Respublikos ligos ir motinysts socialinio draudimo statymas (in., 2000,

Nr. 1113574; 2002, Nr. 13469, Nr. 1235535, Nr. 1245622; 2003, Nr. 12441, Nr.
381664)
 VERSLO VALDYMAS
112 Darbo apmokjimas

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto 2003 met

rodikli patvirtinimo statymas (in., 2002, Nr. 1235528)

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo statymas (in., 1991, Nr.

17447; 2001, Nr. 913189; 2002, Nr. 521983, Nr. 1235509, Nr. 1235535, Nr.
1245621; 2003, Nr. 421913)

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1992 m. gegus 15 d. nutarimas Nr. 354 ,,Dl kai
kuri kategorij darbuotoj, turini teis pailgintas kasmetines atostogas, srao ir i
atostog trukms patvirtinimo (in., 1992, Nr. 20603, Nr. 24727, Nr. 31974; 1996,
Nr. 27659, Nr. 751807; 1997, Nr. 1152919; 1998, Nr. 521430; 1999, Nr. 521693;
2001, Nr. 642356; 2002, Nr. 964184)

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 86 ,,Dl Li-

gos ir motinysts socialinio draudimo paalp nuostat patvirtinimo (in., 2001, Nr.
10284; 2002, Nr. 381385; 2003, Nr. 331381)

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. gegus 27 d. nutarimas Nr. 650 ,,Dl

Darbuotojo ir valstybs tarnautojo vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo tvarkos
patvirtinimo (in., 2003, Nr. 522326)

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. balandio 22 d. nutarimas Nr. 497 Dl

Kasmetini papildom atostog trukms, suteikimo slyg ir tvarkos patvirtinimo
(in., 2003, Nr. 391787)

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 937 ,,Dl mi-
nimaliojo darbo umokesio didinimo (in., 2003, Nr. 733371)

mons strateginis valdymas
1. STRATEGINIO VALDYMO
SAMPRATA
Strategijos svoka yra sena kaip pasau-
lis. termin vartojo jau senovs graikai.
Terminas strategija kils i graikiko
odio strategos ir atjs i karins srities: valdymas ir veikla tampa vis sudtingesni.
stratos (armija) ir ag (vadovauti).
Strategija i pradi buvo tik karybos
terminas, reikiantis dideli karini ope-
racij, dideli jungini dislokavimo pla-
navim ir valdym. Strategijos visais lai-
kais moksi karybos mokyklose, j reng
ir rengia generaliniai tabai, gyvendina
(naudoja) miuose karvediai. Strategij
organizacijoms ir monms valdyti prad-
ta taikyti XX amiaus pirmojoje pusje.
Sparts ekonominiai, socialiniai, tech-
nologiniai pokyiai didina konkurencij
rinkose. iuolaikin rinka yra negailes-
tinga ir nedovanoja padaryt klaid. Tai
svarbiausias aspektas, kuris neleidia mo-
nei snausti. mon turi arba judti priek,
arba pasilieka u nugaros tiems, kurie tai
daro. Kiekviena mon supranta, kad, sk-
mingai pltodama savo veikl, ji atsiriekia
tam tikr rinkos dal i konkurent. iuo-
laikin mon turi bti nuolat pasiruousi
atremti visus rinkos pokyius ir konku-
rent smgius. Savo tiksl mon privalo
siekti rytingai ir apgalvotai, ivengdama
klaid, kuriomis i karto gali pasinaudoti
konkurentai. Taiau nemanoma visko da-
ryti vienu metu. monei reikia apgalvotai
rinktis ir nepamirti, kad vis laik atsiras
vis nauj galimybi. Tam pasiruousi mo-
n patirs maiausiai rizikos ibandydama
ias galimybes ir siekdama ekonominio
augimo. Kiekvienas mons vadovas pri-
valt suprasti, kad nordama skmingai
VERSLO VALDYMAS
mons strateginis valdymas 113
dirbti rinkoje jo mon turi nuolat stebti
j supani aplink, vertinti jos pokyius
bei turti aikias pltros perspektyvas ir
konkreius tikslus.
Vykstant ekonominiams, socialiniams
ir technologiniams pokyiams mons
iuolaikins mons naudoja modernius
valdymo metodus, kad galt kontroliuoti
savo ekonomin ateit, o ne reaguoti pa-
sikeitimus po to, kai jie vyksta. Strate-
ginio valdymo kaip metodo vaidmuo ir
reikm iuolaikinje monje spariai
didja. Rinkos ekonomikos slygomis vis
daugiau moni m skirti gerokai dau-
giau dmesio sisteminiam verslo progra-
m ir projekt pltojimui. moni veiklos
skm vis labiau m lemti strateginio
valdymo elementai. Strategikai valdoma
mon gali greitai reaguoti rinkos pasi-
keitimus, susieti savo planus su strategija.
mons strategija svarbiausia konku-
rencingumo didinimo priemon, nes yra
parengiamos prisitaikymo prie kintanios
aplinkos alternatyvos. Parinkti optimali
mons pltros strategij yra viena svar-
biausi verslo subjekto udavini. Strate-
gijos aktualumas monei, galvojaniai apie
rytoj, akivaizdus. Tik gerai parengta
strategija utikrina skming keli rinkoje
usibrtus tikslus, gebjim greitai pri-
sitaikyti prie aplinkos pokyi, garantuoja
mons skm.
Nagrinjant strategijos samprat, svar-
bu skirti du dalykus strategija gali bti
suprantama ir kaip koncepcija, ir kaip
procesas.
Strategija kaip koncepcija gali bti su-
prantama vairiomis dimensijomis kaip
planas, kaip manevras, kaip tam tikras
 VERSLO VALDYMAS
114 mons strateginis valdymas

elgsenos modelis, kaip pozicija, kaip per- ms ir trumpalaiki program udavinys.

spektyva. Tai priklauso nuo to, koki ap- Strategija tik suformuluoja pagrindinius il-
link vidin ar iorin yra orientuota galaikius tikslus ir j siekimo politik, kad
mons strategija. visa organizacija veikt viena kryptimi.
Nra tipins, visoms monms vieno-
1 lentel. Strategijos samprat turi- dos strategijos. Strategija priklauso nuo
nys mons specifikos:
veiklos pobdio (produkcij gaminan-
Samprata Turinys
ios ir paslaugas teikianios mons);
Aiki veiksm, finansavimo altini (komercins ir ne-
kuriais mons komercins mons);
Planas vadovai siekia nuosavybs (valstybs ar privaios
nubrti raidos krypt, mons);
seka. dydio (maos ar didels mons);
Tam tikras veiksmas, diversifikacijos (vienos ar keli veiklos
kuriuo siekiama srii mons).
Manevras
pergudrauti Strategijos kaip proceso samprata api-
konkurentus. ma mons vizijos ir ateities udavini
Tam tikras apibrim, dabartins padties vertinim,
pasikartojantis strategini alternatyv pasirinkim, veik-
Elgsenos smoningas ar los plano parengim bei jo gyvendinim.
modelis nesmoningas is strategijos supratimas yra tiesiogiai
elgsenos bdas susijs su mons strateginio valdymo
veiksm grandinje. turiniu.
Priemons, mons strateginis valdymas yra su-
nustatanios sijs su strateginiu planavimu. Danai
Pozicija mons padt literatroje mons strateginis valdymas
rinkoje, palyginti su ir strateginis planavimas sutapatinami. I
konkurentais. ties, strateginis planavimas padeda nu-
mons pobdio ir statyti mons misij bei tikslus ir udavi-
raidos koncepcija, nius. Todl kartais sunku atskirti strategin
Perspektyva apimanti kolektyvines planavim nuo strateginio valdymo.
nuomones, siekius ir Strateginis planavimas yra viena svar-
elgsen. biausi strateginio valdymo sudedamj
Paprastai strategija retai suvokiama dali. Bendriausiais bruoais planavimas
tik kaip viena i mint penki dimensij. yra valdymo ciklo funkcija. J gyvendi-
Daniausiai tai keli dimensij junginys. nant apibriami mons tikslai ir nustato-
Strategija yra svarbiausia mons mi veiksmai bei priemons tiems tikslams
veiksm programa, nurodanti ilgalaiki gyvendinti. Planavimas ir kitos valdymo
tiksl prioritetus ir iteklius jiems pasiekti. ciklo funkcijos organizavimas, vadova-
Ji rengiama retrospektyvins raidos anali- vimas ir kontrol sudaro udar valdymo
zs bei ateities prognozi pagrindu. Dl to cikl. Strateginio planavimo metu paren-
strategija tiksliai nenurodo, kaip organiza- giama mons strategija. Organizavimo,
cija sieks savo tiksl. Tai vidutins truk- vadovavimo ir kontrols proces metu
mons strategija gyvendinama.
 VERSLO VALDYMAS
mons strateginis valdymas 115

2 lentel. Valdymo ciklo funkcij tu- turi bti glaudiai susijusi su planuojant
rinys apibrtais tikslais. Pagrindinis kontrols
tikslas garantuoti plan gyvendinim.
Funkcijos Turinys Strateginio valdymo logika grindiama
Veiklos (pltros) isamia analize ir adaptyvia reakcija ap-
tikslo ir ateities linkoje vykstanius procesus. Skiriamos
krypi nustatymas, tokios trys strateginio valdymo stadijos:
suformulavimas strategin analiz,
Planavimas
bei veiksm jiems strategijos krimas,
pasiekti apibrimas, strategijos gyvendinimas.
numatant j sek ir ios strateginio valdymo stadijos yra
derinim. susijusios tarpusavyje tiesioginiais ir gr-
Veiklos bd tamaisiais ryiais.
numatymas,
Organizavimas
reikaling veiklai 3 lentel. Strateginio valdymo stadijos,
slyg sudarymas. tikslai ir rezultatai
Darb paskirstymas
konkretiems Strategi-
vykdytojams, nio val-
Tikslas Rezultatas
Vadovavimas komandavimas ir dymo
ryi palaikymas, stadijos
vykdytoj veiklos Iorinis verti-
1. Stra-
skatinimas. Kur mes nimas
tegin
Tikrinimas, ar bus esame? Vidinis verti-
analiz
pasiektas usibrtas nimas
Kontrol Kur mes
tikslas, veiksm Misija
tikslinimas. ruoiams
2. Stra- Vizija
bti?
tegijos
Strateginis planavimas yra pirmin Kaip gali- Tikslai
krimas
strateginio valdymo funkcija. Ji kuria ma tai pa- Udaviniai
daryti? Priemons
pagrind kitoms trims funkcijoms. Tik
Strateginis
parengus mons strategin plan atsi-
planas
randa galimyb parinkti vykdytojus ir
Verslo planai
jiems vadovauti, utikrinti vykdytoj
ir investiciniai
komunikacij, vertinti j darbo kokyb. Kas ir k
projektai
Planavimas yra ypa susijs su strategijos privalo pa-
Funkciniai
gyvendinimo kontrole, yra neatsiejamas daryti?
3. Stra- planai (gamy-
nuo jos. Planavimas ir kontrol yra taip tegijos bos, pardavim,
glaudiai susij, kad laikomi valdymo gyvendi- tiekim, finans
proceso Siamo dvyniais be plano nra ko nimas ir t. t.)
kontroliuoti, be kontrols planas betikslis. Organizavimas
Kontroliuojant sitikinama, ar reals re- Vadovavimas
zultatai atitinka planuotus rezultatus. Nors Kaip mes
Kontrol (ste-
tai atlieka-
kontrol labiausiai telkia dmes nu- bjimas, verti-
me?
krypimus nuo nustatyt standart, taiau nimas, koregavi-
mas)
 VERSLO VALDYMAS
116 mons strateginis valdymas
Strateginio valdymo procesas orien-
tuotas ateit. Jam vykstant siekiama
prognozuoti ateities aplink. Strategin
analiz apima mons iorins aplinkos ir
itekli retrospektyvinio laikotarpio anali-
zavim ir perspektyvinio laikotarpio pro-
gnozavim. Strategin analiz susijusi su
viskuo, kas gali paveikti mon, skaitant
alies k, technologij, socialinius bei po-
litinius veiksnius.
Strategijos krimas yra formalus pro-
cesas, kuriam vykstant mons vadovai
tiksliai apibria savo planus ratu, ana-
lizuoja vairi strategij santykin pra-
naum ir susitinka aptarti veiklos, kuriai
teikiama pirmenyb, krypt. Strategijos
krimas apima mons strategijos tikslins
orientacijos apibrim, strategini alter-
natyv parengim, j vertinim ir galuti-
ni strategini sprendim parinkim. Stra-
tegijos krimo stadijoje mons vadovyb
turi pagrsti verslo idj ir sukurti mons
vizij. Tai susij su mons misijos ir tiksl
formulavimu. mons misija turi atsispin-
dti nustatant ilgalaikius ir trumpalaikius
tikslus. ios stadijos pabaigoje turi bti
sukurta mons bsen ir ateities vizij
atitinkanti mons strategija.
Strategijos gyvendinimas apima u-
duoi vykdytojams rengim, itekli pa-
skirstym ir biudeto planavim, apskaitos
ir kontrols procedras. mons vadovai
privalo laiduoti, kad pasirinkta strategija
bt vykdoma veiksmingai ir duot nau-
dos. gyvendinimo stadijoje vadovyb pri-
valo vertinti strategijos vykdym ir daryti
mons paskirties, tiksl, strategijos arba
j gyvendinimo pataisas, atsivelgdama
patirt, besikeiianias slygas, naujas
idjas ir galimybes.
mons misija ir ilgalaikiai tikslai gali
ilikti nepasikeit kelerius metus, o t
tiksl siekimo udaviniai ir priemons vis
kinta, veikiamos nepaliaujamai besikei-
ianios aplinkos, yra nuolat modifikuo-
jamos, siekiant didiausio veiksmingumo.
Dl to strateginis valdymas tai nuolatinis
procesas. Jis paprastai prasideda tikslo i-
klimu (tiksl ir udavini suformulavimu
ir j reikimu plan, program, projekt ir
smat forma) ir baigiasi praktiniu realiu
rezultatu. Tai yra strateginio valdymo
esm.
mons strateginis valdymas susijs
su esmini mons pltros problem,
atsirandani monei sveikaujant su
aplinka, sprendimu ir veiksniais, savo
iskirtinumu teikianiais santykin pra-
naum, palyginti su kitomis monmis.
Strateginis valdymas tai siekis pritaiky-
ti mon jos ateities aplinkai. Tai yra pro-
cesas, kuriam vykstant btina numatyti
vykius ir sprsti, kas manoma ir btina
padaryti, kad mon pasinaudot galimy-
bmis, gaut naudos ir apsisaugot nuo
visko, kas trukdo jos skmei ir gresia
ilikimui. Formaliai strateginio valdymo
esm ireikia nuolatinis galimybi ir
grsmi, iorini bei vidini pranaum
ir trkum nustatymas, siekiant priimti
kuo geresnius sprendimus galimybms
panaudoti ir ivengti grsmi.
mons strateginis valdymas yra nuo-
latinis, dinaminis ir nuoseklus procesas,
kuriuo remiantis mon prisitaiko prie
iorins aplinkos pokyi ir efektyviau
inaudoja savo iteklius. Bendru atveju
strateginis valdymas suprantamas kaip
pagrindini mons tiksl ir udavini
formulavimas, veiksni eilikumo suderi-
nimas ir reikaling itekli iems tikslams
pasiekti paskirstymas. Strateginio valdy-
mo rezultatu laikomas konkreios strategi-
jos (bendra veiksm programa, nukreipta
strategini tiksl pasiekim) gyvendini-
mas. Strateginis valdymas visus veiksmus
mons viduje nukreipia viena pagrindine
kryptimi. Tai reikia, kad strateginio val-
dymo procesas leidia parengti ir gyven-
dinti mons strategij.

Strateginis valdymas kaip visuma
yra sudarytas i daugelio veiksm, kurie
lemia dabartin ir ateities mons veiklos
turin. Jis apima informacijos kaupim,
mons aplinkos stebsen, strategini
galim alternatyv paiekas, bsimj
strategini sprendim numatym bei j
gyvendinimo galimybes ir slygas.
Strateginio valdymo proceso tikslas
nuolat nagrinti mons veikl tiek da-
barties, tiek ateities poiriu ir numatyti
strategines permainas, kad mon engt
sivaizduojam ir planuojam ateit sk- bendr mons raidos krypt, bendro pob-
mingai. Strateginis valdymas padeda nu-
matyti ir sprsti svarbiausias problemas,
susijusias su produkt, paslaug, j struk-
tros, mons elgesio permainomis.
Strateginis valdymas yra mons vado-
vybs veiksmai ir sprendimai strategijai
parengti ir gyvendinti. Strategij rengia
aukiausiojo lygio mons vadovyb,
o j gyvendinant dalyvauja vis lygi
vadovai. Strateginius sprendimus btina
skirti nuo taktini. Strateginiais laikomi
sprendimai, kurie susij su diversifikaci-
ja, perpirkimu, investicij susigrinimu,
rinkos pasirinkimu, preki asortimento
pasirinkimu, mons pozicijos konkurent
atvilgiu numatymu, ilgalaikiu finansa-
vimu, technologijos pasirinkimu, mons
organizacijos struktra.
4 lentel. Strategini ir taktini spren-
dim bruoai
Strateginiai Taktiniai
sprendimai sprendimai
1 2
Priima vidurinio
Priima aukiausio
arba emesnio
lygmens vadovai
lygmens vadovai
Labai reikmingi Maiau reikmingi
Jiems gyvendinti
Jiems gyvendinti
reikia maiau
reikia daug itekli
itekli
Trumpalaikio
Ilgalaikio poveikio
poveikio
VERSLO VALDYMAS
mons strateginis valdymas 117
1 2
Labai rizikingi Maai rizikingi
Numato bendrus Numato konkret
veiklos principus veiksm plan
Susij su esminiais
J taka monei
mons veiklos
nra didel
klausimais
Priimami Priimami turint
neturint isamios tiksli ir isami
informacijos informacij
Visi strateginiai sprendimai numato
dio mons veiksmus. Strateginiai spren-
dimai yra emesnio lygmens taktini,
operatyvini sprendim, papildani
strategij smulkesnmis detalmis, pa-
matas.
Strateginio valdymo procese turi bti
nustatyta taisykli, kuriomis mon vado-
vaujasi priimdama sprendimus, visuma.
Skiriamos keturios toki pagrindini tai-
sykli grups:
taisykls, kuriomis vertinami esamieji
ir bsimieji mons veiklos rezultatai;
taisykls, nusakanios mons santyk
su jos aplinka, vartotojais, kitais rinkos
subjektais;
taisykls, ireikianios organizacin
mons koncepcij, t. y. vidinius santy-
kius ir procedras;
taisykls, nusakanios, kaip mon
vykdo savo kasdien veikl.
Strateginio sprendimo pasirinkim
gali lemti mons iorins galimybs ir
grsms bei mons vidins stiprybs ir
silpnybs, kurios paaikja atliekant stra-
tegin analiz. Renkantis strategin spren-
dim, turi bti vertinti svarbiausi skms
veiksniai.
Strateginis sprendimas yra parenkamas
i tam tikros alternatyv aibs, atsivel-
giant tikslin strategijos orientacij ir
kitus sprendim vertinimo kriterijus.
 VERSLO VALDYMAS
118 mons strateginis valdymas

Strateginius sprendimus sieja ryiai ir tampa aikesnis. mon analizuojama kaip

priklausomyb: vieni strateginiai spren- sistema ir siekiama, kad visos jos dalys
dimai veikia priimt sprendim, o pats veikt sistemos naudai. Didels proble-
priimtas sprendimas taip pat daro tak mos suskaidomos valdomus vienetus.
kitiems sprendimams. Todl tam, kad Siekiama ne tiesmukai reaguoti operaty-
mons strategija bt neprietaringa, stra- vinius vykius, bet orientuoti vadybinink
teginiai sprendimai turi bti vienas su kitu mstym ir veikl ateit ir taip didinti
suderinti. mons galimybes ivengti sunkum. Ai-
Pagal turin strateginius sprendimus ki dalyvaujanij gyvendinant strategij
galima suskirstyti tris grupes: atsakomyb. Tai suteikia veiklos krypties
mons tikslin orientacij apibrian- jausm, aikius veiklos prioritetus, verty-
tys strateginiai sprendimai; bes, galimyb atsilaikyti keiiantis kon-
itekliais pagrsti strateginiai sprendi- junktrai.
mai; 2. Svarbus strateginio valdymo pra-
rinka pagrsti strateginiai sprendimai. naumas tas, kad strategija nustato pa-
grindin mons pltros krypt. Tai padeda
Strateginio valdymo procese iski- mons savininkams, vadovams ir darbuo-
riamos keturios svarbiausi sprendim tojams sutelkti dmes konkreius tikslus
kryptys: ir aktyviai j siekti. Strateginis valdymas
1. Itekli paskirstymas. Yra aptaria- padidina mons vadov atsakomyb
mos ribot itekli (mediagini itekli, ir gerina j veikl sprendiant esmines
l, talenting darbuotoj) naudojimo mons pltros problemas, padeda daryti
prioritetins sritys. geresnius sprendimus, velgiant ateities
2. Prisitaikymas prie aplinkos. Numa- galimybes ir grsmes, leidia lanksiau
tomi ilgalaikiai veiksmai santykiams su i- ir efektyviau keisti veiklos kurs, atsi-
ors aplinka umegzti ar jiems pagerinti. velgiant besikeiianias aplinkybes, t.
3. Vidinis koordinavimas. Jo turinys y. strategin mstym tvirtai susieja su
strategins veiklos derinimas organiza- strateginiu veikimu.
cijos viduje, atsivelgiant stipriuosius ir 3. Strateginiai sprendimai sujungti
silpnuosius jos bruous. vien strategin plan leidia geriau
4. Organizacijos vidinis numatymas. koordinuoti daugel funkcij. mons
Jo prasm ta, kad organizacija turi mokytis vadybininkai traukiami strategijos for-
i praeities strategini sprendim rezulta- mulavimo, svarbi sprendim primimo
tyvumo ir pritaikyti prie strategijos savo procesus. Taip geriau panaudojami j su-
struktr. gebjimai. Daugiau inantys apie mons
Strateginio valdymo nauda monei: tikslus darbuotojai yra labiau motyvuoti,
1. Strateginis valdymas padeda nu- patenkinti ir labiau atsidav monei, suin-
statyti mons veiklos prioritetus, sutelkti teresuoti jos skme. Bendras tikslas suvie-
pastangas svarbiausiems tikslams ir ke- nija vadybininkus, padidja vadovavimo
tinimams formuluoti. Kadangi mon vis monei efektyvumas, aikiai suvokiant
geriau pasta iorin aplink, savo trku- jos tikslus. Tuomet galima utikrinti vis
mus bei pranaumus, jos galimybs daryti vadybinink veiklos tikslingum, visi
veiksmingus savo strategijos pakeitimus daugiau supranta apie tai, kokioje veikloje
yra daug didesns. Naudojant strateginio jie dalyvauja, vis darbuotoj veikla nu-
valdymo metodus, mons veiklos tikslas kreipiama siekti svarbiausio tikslo.

4. Padidja galimyb tobulinti mons
veikl, susijusi su sprendim primimu.
Strateginio valdymo procesas vadovui lei-
dia analitikiau mstyti apie organizacij,
jos aplink ir vairias naudingo veikimo
galimybes. Greiiau ir lengviau priimami
emesnio lygmens sprendimai, kai yra ai-
ks j primimo kriterijai ir pirmenybs.
Kasdieniai sprendimai gyja bendr orien-
tyr, kuris padeda paprastus sprendimus
perduoti emiausioms grandims, siekiant
pagreitinti sprendimo proces, suteikia
prieirai atskaitos tak, ilaikomas veik-
los krypties tstinumas, padeda lengviau
susidoroti su ikilusiomis klitimis.
5. Strateginis valdymas gali suteikti
nema galimybi, siekiant efektyvumo
monje. Pasiekiamas nortas tikslas, nes
utikrinami reals udaviniai, trumpa-
laiki priemoni efektyvumas. Siekiant
gyvendinti udavinius apsirpinama rei-
kalingais itekliais, visi itekliai tikslingai
paskirstomi. Utikrinama aplinkos parama
ilgalaikms investicijoms. mon numato
ir kontroliuoja vykstanius aplinkos po-
kyius.
2. STRATEGIN ANALIZ
Aplinkos analiz. Svarbi mons stra-
teginio valdymo proceso stadija yra aplin-
kos strategin analiz. Strategin analiz
siejama su retrospektyviniu mons bei jos
aplinkos bkls, o taip pat su ateities situa-
cijos, kurioje bus gyvendinama mons
strategija, vertinimu. Analiz siejama tiek
su vidine, tiek su iorine mons aplinka.
mons ir jos aplinkos strategin ana-
liz pradedama patikslintos informacijos
rinkimu. Siekiant vertinti atitinkam
informacijos ri ypatumus, informacija
suskirstyta tris grupes:
informacija apie mons vidin padt;
informacija apie iorins aplinkos ypa-
tumus ji leidia pasirinkti tinkam
VERSLO VALDYMAS
mons strateginis valdymas 119
veiklos moment bei vertinti vairius
objektyvius apribojimus, kuri mon
negali paveikti;
informacija apie objektus, kuri veiks-
mus ir ypatumus reikia vertinti ren-
giant strategij.
Kalbant apie objektus, pirmiausia
galvoje turimi konkurentai, taiau danai
objektui taip pat galima priskirti valstybs
institucijas, verslo partnerius, vartotojus ir
kt. i objekt sudt lemia tiek mons
galimybs juos paveikti, tiek mons tik-
sl pobdis.
Analizuojant aplink nustatomi i-
oriniai ir vidiniai veiksniai, vertinamas
j poveikis mons veiklai. Dmesys
telkiamas svarbiausius veiksnius, kurie
gali nulemti mons strategijos skm ar
neskm.
Aplinkos vertinimas pradedamas
isamia padties analize, vertinami pra-
jusio laikotarpio rezultatai, atskirai nu-
rodomi skming mons veikl lemiantys
veiksniai, taip pat kiti veiksniai, turintys
takos mons veiklos rezultatams. Visa tai
leidia monei geriau suprasti, koki tiksl
ji pajgi siekti ateityje, nustatyti, kaip mo-
ns pltr gali paveikti aplinkos pokyiai.
Analizuojant iorinius veiksnius nu-
statomi ir itiriami mons iorins aplin-
kos veiksniai bei vertinamas j galimas
poveikis strateginei veiklai bei mons
skmei. Iorini veiksni analiz apima
ne tik esam veiksni tyrim, bet ir t
veiksni kitimo prieasi analiz, kitimo
tendencij nustatym, siekiant numatyti
verslo galimybes ir grsmes, susijusias su
iorins aplinkos permainomis.
mons iorin aplink galima nagrin-
ti plaija ir siaurja prasmmis. Plaija
prasme mons aplinkai priklauso visi
ioriniai jos atvilgiu veiksniai. Taiau
toks pernelyg platus mons aplinkos
veiksni vertinimas yra netikslingas.
Siaurja prasme mons aplink sudaro tie
 VERSLO VALDYMAS
120 mons strateginis valdymas
ioriniai veiksniai, kurie daro didiausi
tak mons veiklai ir jos rezultatams.
Toks iorins aplinkos supratimas leidia
atsiriboti nuo t iorini veiksni, kurie
nedaro takos mons veiklai arba j taka
yra nereikminga.
Paprastai skiriami du iorins aplinkos
lygiai:
makroaplinka,
akin aplinka.
mons makroaplinkai priskiriami
veiksniai, kurie veikia vis ak kio sub-
jektus. Makroaplinkai priklauso politiniai,
teisiniai, ekonominiai, socialiniai, kultri-
niai, ekologiniai, technologiniai veiksniai.
akinei aplinkai priskiriami veiksniai,
kurie veikia konkreios akos kio sub-
jektus. akinei aplinkai priklauso varto-
tojai, tiekjai, konkurentai ir kiti rinkos
komponentai bei veiksniai. Dl to akin
aplinka danai vadinama rinkos arba ver-
slo aplinka.
Makroaplinkos analiz. Strateginei
makroaplinkos analizei plaiausiai nau-
dojama technika vadinama PEST analize.
Pavadinime esanti santrumpa atitinka i
aspekt lietuvik pavadinim pirmsias
raides politin teisin aplinka, ekonomi-
n aplinka, socialin aplinka, technologin
aplinka.
PEST analizs technika nra tiksli
ir ibaigt taisykli rinkinys. Kiekviena
mon pasirenka makroaplinkos veiksnius,
kurie daro didiausi tak jos veiklai.
Makroaplinkos veiksni formuluots turi
bti kuo konkretesns, jei manoma, pa-
teikiami kiekybikai ireikti rodikliai.
Makroaplinkos veiksnius sudaro ios
veiksni grups:
politiniai teisiniai veiksniai,
ekonominiai veiksniai,
socialiniai veiksniai,
technologiniai veiksniai.
Politiniai veiksniai nubria mons
veiklos reguliavimo ribas ir apibria tei-
sinius pagrindus. Tai politikos, regulia-
vimo, statym raidos pokyiai, kurie gali
priversti mon patikrinti ir pertvarkyti
strategij. Politinis teisinis makroaplinkos
aspektas apima tarptautin politin padt,
vidin alies politin padt, santykius su
valdios institucijomis, teisin reglamen-
tavim.
Ekonominiai veiksniai susij su alies
makroekonomini rodikli raida, kuri
turi nema tak mons strateginiams
tikslams ir veiklai. Ekonominis makroap-
linkos analizs aspektas apima ekonomin
augim, infliacij, uimtum, palkan
normas, valiut kurs svyravimus, investi-
cij klimat, gamybos veiksni kainas.
Socialiniai veiksniai demografiniai,
vertybi, gyvensenos, visuotini sitiki-
nim ir kiti pokyiai, bdingi tam tikram
visuomens raidos etapui ir darantys tak
mons veiklai. Socialinis makroaplinkos
aspektas apima demografinius, gyventoj
pajam, vartojimo pokyius, darbo santy-
ki raid, ekologines problemas, moni
itekli raid, sveikatos apsaug, kultr.
Technologijos veiksniai susij su tech-
nins paangos procesu. Svarbu vertinti,
kaip naujos gamybins, informacins
technologijos darys tak mons veiklai.
Technologinis aspektas apima valstybs
technologij politik, nauj technologij
atsiradimo galimybes.
akins aplinkos analiz. vertinus
bendruosius makroekonomins aplinkos
veiksnius, reikia ianalizuoti mons vers-
lo aplink, siekiant nustatyti ir vertinti
mons funkcionavimo varomsias jgas,
apibrti skms veiksnius, numatyti
klitis, kurios gali turti takos ateityje.
akins aplinkos analizs metu vertinami
vartotojai, tiekjai ir konkurentai.
Vartotoj vertinimas. Kiekviena

mon yra susijusi su savo vartotojais.
monei labai svarbu painti savo vartoto-
jus, suprasti j poreikius, kad galt ilgam
laikui gyti nuolatinius vartotojus.
Analizuojant vartotojus siekiama atsa-
kyti tokius pagrindinius klausimus:
Kas yra mons produkcijos ar paslau-
g vartotojai?
Koki gali bti vartotoj ateityje?
Kokiais interesais vadovaujasi varto-
tojai, pasirinkdami mons produkt ar
paslaug?
Kokiais interesais vadovaujasi vartoto-
jai, pasirinkdami konkurent produkt
ar paslaug?
is analizs aspektas yra tartum vilgs-
nis mon vartotoj akimis ir mons
vilgsnis vartotojus.
mons vartotojai gali bti suskirstyti
grupes pagal pirkim dyd. Paprastai jie
skirstomi tris grupes: pagrindiniai, vidu-
tiniai, smulks vartotojai. Paskui reikia
nustatyti, nuo kuri i i vartotoj mon
labiausiai priklauso, kuri aptarnavimo
ilaidos yra didiausios, kuri grup duoda
didiausias pajamas.
Vartotoj analiz leidia nustatyti mo-
ns priklausomyb nuo vartotoj. mon
yra priklausoma nuo vartotoj, kai:
pirkj yra nedaug ir jie perka dideliais
kiekiais;
perkama prek sudaro didel pirkjo
snaud ar pirkim dal;
mon ir jos konkurentai parduoda i
esms tas paias prekes ar paslaugas,
todl pirkjai gali juos nesunkiai pa-
keisti;
pirkjo mon yra viena i technologi-
ns grandins nari;
produkto kokyb maai turi takos
pirkjo apsisprendimui (galima susi-
rasti pakaital).
Tiekj vertinimas. Tiekj analiz
VERSLO VALDYMAS
mons strateginis valdymas 121
leidia nustatyti mons priklausomyb
nuo tiekj. mon bus priklausoma nuo
tiekj, jei:
yra nedaug alternatyvi tiekj;
nra alternatyvi pakaital tiekjo
pristatomoms aliavoms, renginiams,
teikiamoms paslaugoms;
tiekjo kainos sudaro didel dal mo-
ns bendrj snaud;
tiekjo preks ar paslaugos yra ypa
geros kokybs;
sunku surasti pakaitalus tiekjo pre-
kms ar paslaugoms;
tiekjo mon yra viena i technologi-
ns grandins nari;
tiekjai gali perimti i mons pridti-
ns verts dal.
Konkurent vertinimas. Didel tak
mons verslo smei turi konkurent gali-
mybs, ypatybs, veiksmai. Konkurencija
vyksta silant maesnes kainas, vykdant
reklam, silant geresnius produktus,
teikiant daugiau paslaug ar garantij
vartotojams. Konkurencija maina mo-
ni pelnus ir sukelia rinkoje tam tikr
nestabilum. Pirmiausia reikt vertinti
konkurencijos laipsn, o paskui galimus
konkurent veiksmus.
Konkurencijos slygomis didesn i-
likimo galimyb turi mons, kuri veikla
yra vairi ir tinkamai subalansuota. Todl
reikia identifikuoti rinkos konkurencin-
gumo ir agresyvumo lyg. is analizs
aspektas yra tarytum mons vilgsnis
savo konkurentus bei vilgsnis mon
konkurent akimis.
Analizuojant konkurentus siekiama
atsakyti tokius pagrindinius klausimus:
Kas yra mons konkurentai?
Koki gali bti nauj konkurent at-
eityje?
K vartotojui gali pateikti mons kon-
kurentai?
Ko negali vartotojui pateikti mons
 VERSLO VALDYMAS
122 mons strateginis valdymas
konkurentai?
Kuo mon yra pranaesn u konku-
rentus?
Kuo konkurentai yra pranaesni?
mon turi painti savo pagrindi-
nius, stipriausius konkurentus, inoti j
silpnybes ir pranaumus. Reikt su-
daryti daugumos (geriausia bt vis)
dabartini svarbiausij ir potenciali
konkurent sara. Konkurent gali bti
daug, ir kiekvienas j gali uimti nedidel
rinkos dal, arba nedaug, bet uimani
nema rinkos dal. Reikt nurodyti
pagrindin, stipriausij konkurent ian-
dien, rytoj ir t, kuris gali pasilyti nauj
produkt ar paslaug ateityje.
Analizuoti visus esamus ir galimus
konkurentus yra nemanoma, todl reikia
mainti analizuojam konkurent skaii
arba atlikti apibendrinamuosius konku-
rent tyrimus. I pradi identifikuojamas
rinkos lyderis ir dar keli konkurentai, jau
dabar keliantys monei didiul grsm.
Toliau analizuojama konkurent rinkos
dalis, augimas, pelningumas, itekli
potencialas, snaud struktra, tikslai
ir ambicijos, j ankstesns ir dabartins
strategijos.
Danai tokie konkurentai ateina i
kit kio ak. Svarbu inoti, kokia yra
mons konkurent apyvarta, pelnas, ko-
ki dal rinkos jie uima. Svarbu inoti,
ar pardavimai ir paslaug apimtys didja
ar maja. Jei apimtys pastebimai did-
ja, tai ir vidutinio pajgumo mons bus
pelningos, o jei apimtys maja ir pasila
gerokai virija paklaus, konkurencija
yra labai didel ir tik stiprios bendro-
vs, uimanios ger viet rinkoje, bna
pelningos. Paprastai ger viet uima
mons, kurios teikia isskirtines prekes ar
paslaugas, kuri maa produkcijos savi-
kaina arba dideli rinkodaros sugebjimai.
Jei tam tikroje rinkoje atsiranda daug
nauj moni, jos sukelia laikin sumai-
t. Todl svarbu suinoti, ar nauj moni
ketinimai yra rimti, ar tai tik bandymai.
Aukti ijimo barjerai gali padidinti
konkurencij. Tai reikia, kad norintys
palikti tam tikr rink negali pakeisti ga-
mybos ar prekybos veiklos profilio. iuo
atveju labai didels yra likvidavimo ilai-
dos. Prie ijimo barjer reikt priskirti
ir socialinius padarinius.
Rinkoje taip pat gali atsirasti ir nauj
konkurent, usiimsiani panai pa-
slaug teikimu ar parduosiani panaias
prekes. Tai danai priklauso nuo akos,
produkto ar paslaugos pelningumo. Reikia
apskaiiuoti, koks akos pelningumas, pa-
lyginti su kitomis akomis. Ar jis didelis,
vidutinis ar maas? Kai pelningumas di-
delis, potenciali konkurent atsiradimo
tikimyb padidja. Sakoma, kad turi bti
vertinti jimo barjerai. jimo barjerai su-
prantami kaip klitys, trukdanios pradti
pasirinktos srities veikl.
Galima skirti kelias pagrindines kli-
tis, trukdanias rinkoje atsirasti naujiems
konkurentams:
Masto ekonomija. Gamybos ar pa-
slaug masto ekonomija reikia, kad,
didjant apimiai, produkto vieneto
savikaina maja. Jei gamybos mastas
gana didelis, tai pradedantys nauj
versl turs neti daug kapitalo. Jei jo
trksta (gamybos ar paslaug mastas
nedidelis), galima patirti nuostoli ar
tenkintis mau pelningumu dl didels
produkto vieneto savikainos.
Iskirtinumas. Paprastai jau veikian-
ios mons turi savo produkt paskirs-
tymo tinkl ir tam tikr pirkj br.
Ateinanios rink naujos mons turi
parodyti, kuo j produktai bus geresni
u jau parduodamus.
Kapitalo reikalavimai. Savaime aiku,
kad pradedant naujos akos versl vi-
sada reikalingas tam tikras kapitalas.
Kai kuriais atvejais gali reikti dideli

kapitalo djim, o tai atbaido poten-
cialius konkurentus.
jimo rink snaudos. Pradedant
kitos akos versl, teks susirasti nauj
mediag ar preki tiekj, o jei mon ni veiksni analiz gali bti didinamos
pati gamina produktus, reiks mokyti
personal, pirkti naujus renginius. Tai
visada susij su tam tikromis snaudo-
mis.
Preki paskirstymo kanalai. Jei naujoje
akoje yra nedaug didmenini organi-
zacij, paskirstani prekes mame-
nininkams, gali bti sunku sudaryti
sutartis arba gali tekti taikyti jiems
didesnes nuolaidas negu prastai, o tai
vl papildomos ilaidos.
Snaudos, nepriklausanios nuo veik-
los dydio. Esamos mons gali bti
umusios geriausias prekybiniu po-
iriu vietas mieste arba rajone ar si-
gijusios ems sklypus anksiau, kai
jie buvo gerokai pigesni.
Valstybs politika. Jau veikianios
mons gali tureti vairi vyriausybs
teikiam nuolaid (pavyzdiui, mok-
ti maesnius muitus ar kitus mokes-
ius).
Suprantama, kad konkurentas, norda-
mas verstis kitokia veikla, turi bti pasi-
rengs veikti iuos barjerus.
Atlikus mons iorins aplinkos tyri-
m, reikia itirti vidin aplink ir vertinti
turimus bei reikalingus iteklius.
Vidini veiksni analiz. vertinus
iorins aplinkos veiksnius, reikia anali-
zuoti mons vidinius veiksnius. Vidini
veiksni analize siekiama nustatyti ir
vertinti mons funkcionavimo varom-
sias jgas, apibrti skms veiksnius,
numatyti silpnybes, kurios gali turti ta-
kos mons konkurencingumui ateityje.
vertinami tarpusavyje susij vidiniai
veiksniai, pirmiausia darbo itekliai ir
finansins galimybs. Vidini veiksni
VERSLO VALDYMAS
mons strateginis valdymas 123
analiz rodo realias mons pltros gali-
mybes, ar mon gals kovoti su kliti-
mis, kurios buvo nustatytos analizuojant
iorinius veiksnius. Atsivelgiant vidi-
konkurencins galimybs, gyvendina-
mos apsaugins priemons, mainanios
esam ar naujai atsirandani grsmi
poveik, mons veiklos pranaumams ir
trkumams nustatyti.
Objektyvi vidini veiksni analiz
svarbi dviem aspektais:
rodo real mons galimybi profil;
rodo, ar mon turi priemoni kovoti
su grsmmis, kurias atskleid iorini
veiksni analiz.
Vidini veiksni analiz yra svarbiau-
sias strateginio planavimo etapas, nes ji
leidia monei apibdinti savo suformu-
luot udavini vykdymo galimybes.
Jeigu tokia analiz parodys, kad mon
neturi btin itekli, reikaling savo tik-
slams siekti, ji gali keisti veiklos krypt ir
ivengti neskms.
Vidini veiksni analiz sudaro keturi
etapai:
1. Strategini vidini veiksni nu-
statymas.
2. Organizacijos statuso vertinimas
pagal strateginius vidinius veiksnius.
3. Nustatymas, ar strateginiai vidiniai
veiksniai yra konkurenciniai pranaumai,
ar pagrindins verslo slygos, ar pagrindi-
niai paeidiamumai.
4. Verslo portfelio apraymas toles-
niam strateginio planavimo procesui.
Vidini veiksni analizs sritys:
organizacin struktra,
personalas,
vidaus kontrols sistema,
komunikacijos sistema,
finansiniai itekliai.
Analizuojant siekiama vertinti prajusio
laikotarpio rezultatus, iskiriant pagrindi-
nius skming veikl lemianius veiksnius,
 VERSLO VALDYMAS
124 mons strateginis valdymas

taip pat kitus veiksnius, tursianius takos mons strategijoje numatyt rezultat.
veiklos rezultatams. Tai padeda koreguoti planuojamus mons
Ianalizuoti vidiniai veiksniai pa- pltros rezultatus ir tinkamai pasirinkti
lyginami su ioriniais veiksniais, siekiant priemones iems rezultatams pasiekti.
nustatyti j tarpusavio suderinamum Atliekant SSGG analiz btina at-
ateityje bei savivaldybs pajgum siekti rinkti:
ilgalaiki tiksl. pranaumus ir trkumus, juos klasifi-
kuojant esminius ir ribotus;
SSGG analiz (arba SWOT analiz). galimybes ir pavojus, juos klasifikuo-
Iorini ir vidini veiksni (itekli) ana- jant pagal veiksni prigimt, atsitikimo
lizs rezultatams apibendrinti ir sujungti tikimyb, poveikio laikotarp, veiksni
naudojamas SSGG analizs metodas. takos stiprum, esanias galimybes
SSGG santrumpa iifruojama taip: S daryti tak ioriniams veiksniams.
stiprybs, S silpnybs, G galimybs,
G grsms. 5 lentel. Stiprybes, silpnybes, galimy-
Aplinkos ir itekli SSGG analiz su- bes ir grsmes apibriantys kriterijai
daro prielaidas mons strategijai rengti:
Terminas Skiriamieji kriterijai
formuluoti ir prireikus tikslinti mons
strategij; Vidins
numatyti mons strateginius tikslus; Esamos
Stiprybs
nustatyti, kurie strategijos gyvendi- Statikos
nimo udaviniai ir priemons buvo Teigiamos
efektyviausi; Vidins
numatyti mons perspektyvinius plt- Esamos
ros rezultatus. Silpnybs
Statikos
Formuojant mons misij, aplinkos ir Neigiamos
itekli analiz rodo misijos gyvendinimo
realum. Jeigu aplinkybs pasikeiia, mi- Iorins
Ateities
sij rekomenduojama tikslinti. Galimybs
Tendencijos
Pirm kart atliekama SSGG analiz
Teigiamos
padeda atskirti mons veiklos kryptis, u-
sibrti tikslus ir numatyti rezultatus. V- Iorins
liau SSGG analizs prireikia aplinkybms, Ateities
Grsms
lmusioms i tiksl pobd, vertinti. Tendencijos
Aplinkybms pasikeitus, mons tikslai Neigiamos
tikslinami.
Rengiant tolesnes mons strategijas, Stiprybs yra tie vidiniai veiksniai,
SSGG analiz padeda nustatyti, kurios kurie suteikia monei santykin pranau-
mons strategijos gyvendinimo prie- m. Stiprybs rodo, kuo mon isiskiria
mons buvo efektyviausios. Pagal SSGG i kit moni, kokie gamybiniai, moni,
analizs ivadas gali bti tikslinga keisti organizaciniai veiksniai suteikia monei
neefektyvias strategijos gyvendinimo konkurencin pranaum.
priemones arba j atsisakyti. Stiprybs turi bti vidins, esamos ir
SSGG analiz padeda vertinti tuos statikos. Vidin stipryb reikia, kad pra-
veiksnius, kurie gali daryti tak siekiant naumas turi bti vidini veiksni dka.
 VERSLO VALDYMAS
mons strateginis valdymas 125

Esama stipryb reikia, kad pranaumas kokie veiksniai labiausiai trukdo mons
turi bti iuo metu, o ne ateityje. Statika pltrai atitinkamoje srityje, kokios yra
stipryb reikia, kad pranaumas turi api- aktualiausios ir pirmiausia sprstinos ilga-
bdinti fakt, o ne tendencij. laiks problemos, pavyzdiui, didels i-
Nustaius specifinius pranaumus, juos laidos ES aplinkosauginiams standartams
reikia suskirstyti atskiras grupes: esmi- gyvendinti, nepakankamai konkurencin-
nes stiprybes ir ribotas stiprybes. Esmins ga mons produkcija.
stiprybs yra tie veiksniai, kurie sudaro Kaip ir stiprybs, silpnybs turi bti
mons santykinio pranaumo pagrind. J vidins, esamos, statikos.
beveik nereikia taisyti formuojant mons Silpnybs grupuojamos dvi katego-
strategijos tikslus, taiau btina tvirtinti ir rijas: pataisomus ir nepataisomus (arba
inaudoti mons pltros politikoje. Ribo- maai pataisomus) trkumus. Pataisomos
tos stiprybs yra potencials pranaumai, silpnybs yra tie trkumai, kuriuos galima
kuriuos reikia ipltoti, siekiant paversti pataisyti per planuojam laikotarp. Ne-
juos esminiais pranaumais. pataisomos silpnybs yra tie trkumai,
Silpnybs yra tie vidiniai veiksniai, kurie negali bti itaisyti per planuojam
kurie varo mons pltr. Silpnybs rodo, laikotarp.
6 lentel. Vidini veiksni pavyzdiai
Veiksni grups Stiprybs Silpnybs
Esmins Ribotos Pataisomos Nepataisomos
Organizaciniai itekliai:
mons dydis,
produktyvumas,
valdymo struktra,
uimtumo struktra,
kiti
moni itekliai:
darbuotoj struktra,
kvalifikacija,
darbo umokesio dydis,
darbo jgos produktyvumas,
paklausa/pasila,
kiti
Finansiniai itekliai:
mons kapitalas,
kreditiniai itekliai,
pelningumas,
likvidumas,
kiti

Ioriniai veiksniai gali apimti naujas rin-
kos reguliavimo priemones, kit valstybi/
region veiksmus, eksporto/importo raid,
socialinius, demografinius, technologinius
pokyius ir t. t. Ioriniai veiksniai yra skirs-
tomi galimybes bei grsmes.
Galimybs yra tie ioriniai veiksniai,
kurie didina mons santykin pranaum.
Galimybs rodo, kokios tarptautins,
alies, akins tendencijos galt daryti
 VERSLO VALDYMAS
126 mons strateginis valdymas

teigiam tak mons pltrai ateityje. rodo, kokios tarptautins, alies, akins
Galimybs nurodo ateities tendencij ir tendencijos galt neigiamai veikti mons
yra iorins mons atvilgiu. Taiau gali- pltr ateityje. Pavyzdiui, kvalifikuot
mybi nereikt painioti su numatomomis specialist ivykimas usienio alis, reika-
priemonmis, kuri planuojama imtis pro- lavimas diegti ES ekologinius standartus,
blemoms sprsti. laisvo preki judjimo princip taikymas.
Grsms yra tie ioriniai veiksniai, ku- Kaip ir galimybs, grsms yra orien-
rie kelia pavoj mons pltrai ar silpnina tuotos ateit, nurodo tendencij ir yra
mons santykin pranaum. Grsms iorins mons atvilgiu.

7 lentel. Galimybi ir grsmi vertinimo pavyzdys

Numato-
Iorini Numatomas i-
Iorini ma Galimybs daryti tak
Galimybs veiksni orini veiksni
veiksni iorini iorini veiksni po-
ir grsms tikimy- poveikio laiko-
prigimtis veiksni veikiui
b tarpis
taka
1 2 3 4 5 6
Atsiran- Kada pasireik
Numatomos priemons
Tarptautini dantys, Maa, veiksmo taka Maa,
siekiant susilpninti grs-
santyki esantys vidutin ir kiek laiko jis vidutin
mi poveik ir sustiprinti
poveikis arba nyks- ar didel gali daryti tak ar didel
galimybi poveik
tantys sektoriui
Atsiran- Kada pasireik
Vidaus po- Numatomos priemons
dantys, Maa, veiksmo taka Maa,
litins si- siekiant susilpninti grs-
esantys vidutin ir kiek laiko jis vidutin
tuacijos mi poveik ir sustiprin-
arba nyks- ar didel gali daryti tak ar didel
poveikis ti galimybi poveik
tantys sektoriui
Atsiran- Kada pasireik
Maa, Numatomos priemons
Ekonomi- dantys, veiksmo taka Maa,
vidutin siekiant susilpninti grs-
niai veiks- esantys ir kiek laiko jis vidutin
ar mi poveik ir sustiprinti
niai arba nyks- gali daryti tak ar didel
didel galimybi poveik
tantys sektoriui
Atsiran- Kada pasireik
Numatomos priemons
Demografi- dantys, Maa, veiksmo taka Maa,
siekiant susilpninti grs-
niai veiks- esantys vidutin ir kiek laiko jis vidutin
mi poveik ir sustiprinti
niai arba nyks- ar didel gali daryti tak ar didel
galimybi poveik
tantys sektoriui
Atsiran- Kada pasireik
Maa, Maa, Numatomos priemons
dantys, veiksmo taka
Socialiniai vidutin vidutin siekiant susilpninti grs-
esantys ir kiek laiko jis
veiksniai ar ar mi poveik ir sustiprinti
arba nyks- gali daryti tak
didel didel galimybi poveik
tantys sektoriui
 VERSLO VALDYMAS
mons strateginis valdymas 127

1 2 3 4 5 6
Atsiran- Kada pasireik
Maa, Numatomos priemons
Technologi- dantys, veiksmo taka Maa,
vidutin siekiant susilpninti grs-
niai veiks- esantys ir kiek laiko jis vidutin
ar mi poveik ir sustiprinti
niai arba nyks- gali daryti tak ir didel
didel galimybi poveik
tantys sektoriui
Atsiran- Kada pasireik
Maa, Numatomos priemons
dantys, veiksmo taka Maa,
Kiti veiks- vidutin siekiant susilpninti grs-
esantys ir kiek laiko jis vidutin
niai ar mi poveik ir sustiprinti
arba nyks- gali daryti tak ir didel
didel galimybi poveik
tantys sektoriui

Neutrals veiksniai. Yra ir neutrals Pavyzdiui, mons pranaumas

veiksniai, kuri negalima priskirti nei pra- palanki geografin padtis, dl kurios
naumams, nei trkumams. Taiau btina turizmo paslaug pltra yra perspektyvi
juos atsivelgti rengiant mons pltros mons verslo kryptis. Papildom akstin
strategij. teikianti galimyb didjantis alies ir
usienio turist susidomjimas kaimo tu-
Vidini ir iorini veiksni sujungi- rizmu. Kita vertus, mons silpnyb tai,
mas. Pateikiant veiksni analiz pirmiau- kad pranaumas inaudojamas nepakanka-
sia rekomenduojama aptarti stiprybi, mai, nes aptarnaujam turist skaiius yra
silpnybi, grsmi ir galimybi tak mo- maesnis negu ne tokias palankias slygas
ns pltrai ir tarpusavio ssajas. Reikt rekreacijai turini moni. Tam tikr
ne tik konstatuoti problem, bet ir iekoti grsm kelia tai, kad kitos mons daug
svarbesni jos prieasi. dmesio skiria turizmo paslaug kokybei
Apibendrinant, pagrindiniai klausimai, gerinti, todl ateityje net ir esamas turist
kuriuos reikt atsakyti, neaptariant skaiius gali sumati. Tuo tarpu gilesn
stiprybi, silpnybi, grsmi ir galimybi ios silpnybs prieastis nepakankamai
takos mons pltrai ir tarpusavio ssaj, ipltota mons materialin baz, ema
yra tokie: darbuotoj kvalifikacija, prasta paslaug
Ar mons pranaumai pakankamai i- kokyb. i problema atsirado dl finansi-
naudojami? ni itekli stokos, kuri nra sprendiama,
Jei ne, kas trukdo juos inaudoti? nes trksta iniciatyvos, kvalifikuot verslo
Kas trukdo sprsti mons pltros tr- konsultant, projekt rengimo gebjim.
kumus? Situacijos analizei apibendrinti ir
Ar identifikuotos galimybs jau yra? svarbiausiems elementams akcentuo-
Jei ne, kokia tikimyb, kad jos bus at- ti rekomenduojama naudoti stiprybi,
eityje? silpnybi, grsmi ir galimybi matric.
Kas bus daroma ar turt bti daroma Visos svarbiausios veiksni aptarimo
naudojantis ar ruoiantis pasinaudoti dalyje pamintos stiprybs ir silpnybs,
iomis galimybmis? galimybs ir grsms turi bti aikiai nu-
Ar nustatytosios grsms jau yra ir ar rodyti matricoje.
didel tikimyb, kad jos iliks ateityje? Minti pasirinkimai gali bti tvirtin-
Jei taip, kas daroma siekiant suvelnin- ti schemoje. Tos galimybs ir grsms,
ti i grsmi poveik? kurios darys tiesiogin tak mons
 VERSLO VALDYMAS
128 mons strateginis valdymas

stiprybi ir silpnybi raidai ateityje, gali grsms, netursianios tiesiogins takos

bti paymtos pliusu, o galimybs ir mons silpnybi ir stiprybi raidai, mi-
nusu.
8 lentel. Vidini ir iorini veiksni sujungimo pavyzdys
Ioriniai veiksniai
Galimybs [G] Grsms [G]

G1 G2 G3 G4 G1 G2 G3 G4

Esmins [E] SE1 + - + - - + + +

Stiprybs SE2 - + + + + - - -
Vidiniai veiksniai

Ribotos [R] SR1 + + - + + - + + +

SR2 - - - + + + -

Pataisomos [P]
SP1 + + + + - - - +
Silpnybs Nepataisomos SP2 - - + + + + + +
[N]
SN1 + + - + - + + -
SN2 - - - - + - - +

Vienoje suvestinje matricoje matant yra didiausia tokios lentels nauda. Deja,
visas keturias veiksni ris, galima juos danai mons, rengdamos strateginius
planus, aplinkos bkls analiz ubaigia
palyginti ir iekoti strategini ryi, kurie
padeda irti ir numatyti bsimus mo- veiksni suvestine ir neatlieka esminio
ns strategijos tikslus ir udavinius. Tai darbo neianalizuoja strategini ryi ir
neparengia ivad.
9 lentel. Strategini ryi analiz ir ivados
Ivados
Analiz
(Kaip tai padaryti)
1 2
Tikslai
Kurias mons stiprybs galima pritaikyti iorini
Udaviniai
galimybi panaudojimui?
Priemons
Tikslai
Kurias iorines galimybes galima panaudoti mons
Udaviniai
stiprybms didinti?
Priemons
Tikslai
Kurios mons stiprybs gali padti mainti
Udaviniai
grsmes?
Priemons
Tikslai
Kurias mons stiprybes galima panaudoti mons
Udaviniai
silpnybms alinti?
Priemons

1 2
Kurias iorines galimybes galima
grsmms mainti?
Kurias iorines galimybes galima panaudoti mons
silpnybms alinti?
Kurias mons silpnybes reikia paalinti siekiant
sumainti grsmes?
Taigi, analizuojant SSGG, iorini ir
vidini veiksni analizs rezultatai susi-
steminami, nustatoma j reikm mons
pltrai. SSGG analizs rezultatai leidia
parengti mons keleri met veiklos
galim tiksl, udavini ir j gyvendi-
nimo priemoni plan.
3. STRATEGIJOS RENGIMAS
mons strategija sprendim visuma,
apibrianti mons svarbiausius ateities
tikslus ir veiksmus bei priemones tiems
tikslams pasiekti.
mons strategijos esm plaiau at-
skleidia ie ypatumai:
strategija turi tam tikr konkretizuot
tikslin orientacij;
strategija rengiama ilgalaikei (57
met) perspektyvai;
1 pav. Strategijos rengimo modelis
MISIJA, VIZIJA
TIKSLAI
UDAVINIAI
PRIEMONS
VERSLO VALDYMAS
mons strateginis valdymas 129
Tikslai
panaudoti
Udaviniai
Priemons
Tikslai
Udaviniai
Priemons
Tikslai
Udaviniai
Priemons
neatsiejama strategijos dalis yra veiks-
mai ir priemons jai gyvendinti;
strategija rengiama atsivelgiant
mons itekli potencial, kuris lemia
mons silpnybes ir stiprybes;
strategija kuriama atsivelgiant mo-
ns aplinkos situacij, kuri lemia mo-
ns galimybes ir grsmes;
strategija yra tuo efektyvesn, kuo
didesnis indelis neamas pridtins
verts krim monje;
strategija yra tuo efektyvesn, kuo
didesn konkurencin pranaum gyja
mon.
Rengdama strategij mon numato
savo veiklos tikslus, kryptis ir bdus. Ji
turi numatyti, kaip kuo optimaliau pa-
naudoti turimus ir planuojamus gauti fi-
nansinius, materialinius ir darbo iteklius
misijai vykdyti ir usibrtiems tikslams
pasiekti. mons misijos, vizijos, strategi-
ni tiksl apibrimas padeda suformuluo-
ti uduotis.
 VERSLO VALDYMAS
130 mons strateginis valdymas
Iskiriami ie strategijos rengimo mo-
nje etapai:
misijos ir vizijos formulavimas,
tiksl nustatymas,
udavini ir vertinimo kriterij nu-
statymas,
strateginio veiklos plano priemoni
parengimas.
mons strategijai formuluoti papra-
stai naudojami du metodai: atitikimo ir
konversijos. Naudojant atitikimo metod,
strategijos tikslai ir udaviniai formuluo-
jami, irykinant mons stiprybes bei
galimybes, ir siekiama jais pasinaudoti.
Konversijos metodas reikia, kad tikslai
ir udaviniai formuluojami atsivelgiant
mons silpnybes, grsmes ir siekiama jas
eliminuoti.
Konkretaus metodo pasirinkimas pri-
klauso nuo situacijos konkreioje kio
akoje ar sektoriuje, kuriame veikia mo-
n. Be to, dalis tiksl ir udavini pltros
plane gali bti formuluojami naudojant
atitikimo, kita dalis naudojant konver-
sijos metod.
mons misijos formulavimas. Misi-
jos for mulavimas svarbus strategijos
rengimo etapas. SSGG analizs rezul-
tatai yra mons misijos identifikavimo
ir atitinkamo mons skms vizijos pl-
tojimo pagrindas. Misija nusako mons
gyvavimo paskirt ir siek. Neturint ai-
kios misijos sunku pasirinkti tinkamus
pltros variantus. Misija strategijos
krimo pagrindas.
Danai mons misija ir strateginiai
tikslai laikomi savaime suprantamu daly-
ku, taiau j turinys danai sutapatinamas.
Misija yra daugiau negu mons tikslai.
Misija tai mons vertybi suvokimas,
jos skmingos veiklos pojtis, suprati-
mas, kaip gyvendinti jos tikslus. Kitaip
tariant, mons misija susumuoja, api-
bendrina mons tikslus kas ir kodl
turi bti atlikta, kokie rezultatai turi bti
pasiekti, kokiais principais bei veiklos
metodais remdamasi mon turi funkcio-
nuoti.
Nustatant mons misij btina suvok-
ti, kad mons misija tai organizacini
tiksl apibdinimas ir deklaravimas.
Misijos formulavim galima suvokti kaip
struktrizuot atsakym kelis klausimus,
kylanius monei, jos vadovams:
1. Kokius esminius socialinius ar po-
litinius poreikius turime ikelti, priimti, o
kokius atmesti ar atidti?
2. Ar mon, jos vadovai gali skmin-
gai numatyti ir prisiimti atsakomyb u
visuomens poreiki gyvendinim?
3. Kokia yra mons atsakomyb vi-
suomenei?
4. Kokia yra ms mons filosofija,
vertybs ir kultra?
5. Kuo mon yra panai ir kuo skiria-
si nuo kit moni?
mons misija apibdina jos paskirt ir
sipareigojimus visuomenei, svarbiausi
mons gyvavimo tiksl, kompetencijos
srit ir veiklos krypt, visuomens po-
reikius, rodo, kokiu tikslu buvo steigta
mon, dl ko ji funkcionuoja, kuo skiriasi
nuo kit moni. mons misija yra pasto-
viausia, palyginti su strateginiais tikslais
ir udaviniais. mons misija tikslinama,
jeigu pasikeiia aplinkybs, nulmusios
jos turin.
Misijos identifikavimu siekiama spe-
cifikuoti tikslus, ipltoti mons veik-
los filosofij ir apibrti organizacines
vertybes. Jeigu mons tikslai nra nu-
kreipti socialiai naudinga, juridikai
sunorminta linkme, mon vargu ar gali
tiktis skmingos veiklos, visiko visuo-
mens pasitikjimo, darbuotoj pastang
ir lojalumo.
Misija naudinga tuo, kad jos pagrin-
du atsiranda galimyb nustatyti mons
veiklos tikslus ir prioritetus. Iskyrus

veiklos prioritetus ir tikslus, lengviau
tobulinti mons struktr ir sistemas,
tarp j ir itekli valdymo sistemas.
Tiksl suvokimas leidia geriau valdyti
gamybos, rinkodaros, finans veikl.
Kartu paaikja, kurios mons veiklos
taisykls ir normos yra tinkamos, o ku-
rias btina keisti.
mons vizijos formulavimas. To-
lesnis strategijos krimo etapas veiks-
mingas mons vizijos tvirtinimas. Vizija
sukonkretina mons misij, tiksliau nusa-
kydama, k mon tikisi pasiekti. Tai lyg
tam tikras mons ateities bkls idealas.
Nors idealas danai yra nepasiekiamas,
taiau jis monei nurodo atitinkamas veik-
los gaires, kartu mobilizuoja stiprisias
mons savybes.
Kurti ateities vizij nra paprasta.
mons vadovai danai patys bijo atsako-
mybs u ateities vizij. Be to, jie danai
nepasitiki tais, kurie nort prisiimti atsa-
komybs dal u mons savinink ateities
lkesi gyvendinim. Taip atsitinka, kai
mons vadovams kartais trksta kompe-
tencijos, atsakomybs, darbo komandoje
gdi. mons skms vizijos sufor- cipai yra ie:
mavimas pats savaime dar negarantuoja
greit, efektyvi mons pokyi. Taiau
strateginiai dalykai skiriasi nuo taktini:
jie nelemia greit rezultat, bet yra ne-
palyginamai svarbesni u taktinius, nors
kartais, isprendus kuri nors taktin pro-
blem, tam tikros srities mons veikla
smarkiai pagerja.
mons vizijos suformavimas lei-
dia geriau suprasti mons ateit tai,
kas laukia mons. Vizija nusako, kaip
mon keisis ateityje, kuo ji nori tapti,
k nori pasiekti. Vizijos tvirtinimas pa-
deda geriau suformuluoti mons tikslus
ir ateities uduotis. Vizija paskatina
mon sutelkti pastangas, nes emesnio
lygmens vadybininkai, turdami ateities
VERSLO VALDYMAS
mons strateginis valdymas 131
vizij, paprastai nori j kuo greiiau gy-
vendinti. mon privalo tuo pasinaudoti.
Taip tarsi sukuriamas teigiamas tampos
laukas tarp dabar esanios ir sivaizduo-
jamos mons.
mons strategini tiksl nustaty-
mas. Suformulavus mons misij, nu-
statomi mons strateginiai tikslai. Strate-
giniai tikslai turi atitikti aplinkos ir itekli
bei SSGG analizs ivadas, t. y. turi bti
formuluojami atsivelgiant atitinkamus
poreikius, slygas ir galimybes. mons
tikslai idstomi prioriteto tvarka.
Nustatydami strateginius tikslus, mo-
ns vadovai turi apsvarstyti, ar tikslas:
yra susijs su mons misija;
yra numatytas pagal objektyvios infor-
macijos analiz;
atitinka SSGG analiz;
atitinka mons pltros vizij;
nra ribojamas laiko atvilgiu.
Strateginis tikslas turi nusakyti plat,
neapskaiiuojam rezultat, kur norima
pasiekti per neapibrt laikotarp, ir prie-
ast, dl kurios siekiama i rezultat.
Pagrindiniai tiksl formulavimo prin-
tinkamumas (tikslai turi skatinanti
mon vykdyti savo misij);
apibrtumas (tikslai turi bti nustatyti
tam tikram laikotarpiui);
pasiekiamumas (tikslai turi bti pasie-
kiami);
motyvavimas (tikslai turi bti supran-
tami, skatinantys veikti);
suprantamumas (tikslai turi bti sufor-
muluoti paprastai ir aikiai);
sipareigojimas (tikslai turi skatinti
prisiimti sipareigojimus);
suderinamumas (mons ir jos padali-
ni tikslai turi bti glaudiai susij).
Iskiriami ie tiksl tipai:
ilgalaikiai tikslai yra nustatomi pir-
miausia. Ilgalaikiai tikslai nustatomi
 VERSLO VALDYMAS
132 mons strateginis valdymas
siekiant parodyti, koki rezultat
laukiama per mons ilgiausi planuo-
jam laikotarp. Jie platesni ir maiau
konkrets negu kit tip tikslai;
vidutins trukms tikslai nustatomi
po to, kai suformuluojami ilgalaikiai
tikslai, ir yra j dalis;
trumpalaikiai tikslai yra labai konkre-
ts, apibrti ir pasiekiami artimiausiu
laikotarpiu.
Strateginis tikslas yra susijs su ati-
tinkamais poreikiais, slygomis ir ga-
limybmis. mons strateginiai tikslai
periodikai peririmi. Paprastai monei
rekomenduojama turti ne daugiau kaip
35 ilgalaikius strateginius tikslus.
Udaviniai. Strateginiams tikslams
gyvendinti suformuluojami udaviniai.
Kiekvienas strateginis tikslas turi turti
bent vien udavin. Jeigu yra daugiau
udavini, jie idstomi prioriteto tvarka.
Udavinys turi suteikti galimyb nusta-
tyti, k mon nori gyvendinti siekdama
numatyt strategini tiksl ir koki ji
tikisi rezultat.
Udaviniai yra skirti konkreiai silp-
nybei, problemai ar tarpusavyje susijusi
problem ar silpnybi grupei isprsti,
taip pat pasinaudoti stiprybmis, gali-
mybmis ar sumainti grsmes. Visos
udaviniuose nurodytos stiprybs, silp-
nybs, galimybs ar grsms turi bti nu-
statytos analizuojant aplink ir SSGG.
Suformulavus udavin, aikiai apibr-
iami rezultatai, kuri siekiama j gy-
vendinant. Rezultatai turi bti pasiekiami
per planuojam strategijos gyvendinimo
laikotarp.
Udavinys turi bti apskaiiuojamas
arba apraomas. Formuluojamam udavi-
niui keliami ie reikalavimai:
jis nurodo vien pagrindin rezultat,
kuris turi bti pasiektas;
jo rezultat galima imatuoti, palygin-
ti su objektyviais rodikliais;
jo rezultat galima pasiekti per pla-
nuojam laikotarp.
Nustatant strateginius tiksl gyven-
dinimo udavinius, reikia atsakyti iuos
klausimus:
ar udavinys atitinka tiksl;
ar udavinys yra realus laiko ir itek-
li atvilgiu;
ar udavinys numato norim gauti
rezultat.
Kad bt galima vertinti strategijos
udavini vykdym, suformuluojami u-
davini gyvendinimo vertinimo kriterijai.
Jie suteikia informacij apie udavini
gyvendinimo rezultatus. Vertinimo krite-
rijai turi bti skelbiami ir u juos turi bti
atsiskaitoma, jie turi bti stebimi ir nau-
dojami priimant sprendimus, t. y. jie turi
padti valdyti ir kontroliuoti. Pagal iuos
kriterijus vertinami udavini vykdymo
rezultatai ir atliekant veiklos audit.
Udavini gyvendinimo vertinimo
kriterijai turi:
bti grindiami strateginiais tikslais ir
udaviniais;
bti reals, teisingi, aikiai suformu-
luoti, nesudtingi, leisti daryti palygi-
nimus;
bti palyginami laiko atvilgiu;
leisti vertinti snaudas, darbo krv,
rezultatus ir naud.
Tikslinga parinkti kelis skirting tip
vertinimo kriterijus. Vertinimo kriterijai
pagal tipus skirstomi :
kiekybinius (absoliuius ir santyki-
nius): rodo, kiek pasiekta (nurodomas
preki ar paslaug kiekis);
kokybinius: rodo, kaip buvo suteik-
tos paslaugos, nurodo j tikslum,
isamum, vartotoj patenkinim ir
paslaug standart atitikim;

ilaid efektyvumo: apibdina pa-
siekt rezultat ir sunaudot itekli
santyk.
Udavini sprendimo priemons.
Kiekvienas udavinys sprendiamas atlie-
kant konkreius veiksmus, kurie vadinami
priemonmis. Priemon yra pageidautin
tiksl ar usibrt udavini pasiekimo
bdas, vertintas kiekybikai nustatant in-
telektini, materialini ir finansini itekli
poreik. mons vadovai turi apsvarstyti
daugiau nei vien priemon, kad utikrin-
t, jog pasirinkta udavinio gyvendinimo
priemon yra pats efektyviausias ir raciona-
liausias bdas norimam rezultatui pasiekti.
Priemons turi bti vertinamos siekiam
rezultat pagrindu.
Priemon turi atitikti iuos kriterijus:
priemon yra efektyviausias ir racio-
naliausias bdas norimam rezultatui
pasiekti;
priemon leidia pasiekti norim rezul-
tat naudojantis turimais arba planuo-
jamais itekliais;
priemon turi bti suprantama, teista
ir praktikai gyvendinama.
Nustatydami priemones mons vado-
vai turi sprsti iuos klausimus:
ar priemon yra pats efektyviausias ir
racionaliausias bdas norimam rezul-
tatui pasiekti;
ar priemon yra reali turim arba pla-
nuojam itekli atvilgiu;
ar priemon gali realiai padti pasiekti
norimus rezultatus;
ar priemon tiksliai reziumuoja nu-
matom strategij;
ar priemon yra suprantama, teista ir
praktika.
Reikia numatyti priemones kiekvie-
nam udaviniui gyvendinti. Rekomen-
duojama apsvarstyti ir numatyti daugiau
kaip vien priemon ir jas idstyti pri-
oriteto tvarka.
VERSLO VALDYMAS
mons strateginis valdymas 133
4. STRATEGIJOS GYVENDINIMAS
Tolesn strateginio valdymo stadija
yra numatytos ir parengtos strategijos gy-
vendinimas. ios stadijos tikslas pereiti
nuo strateginio planavimo prie kit stra-
teginio valdymo funkcij organizavimo,
vadovavimo bei kontrols. Tai visikai
suprantama, nes vien tik sukurti mons
strategij neutenka. Reikia parengti
efektyvius jos gyvendinimo atraminius
planus, programas ir projektus, garantuoti
finansinius ir moni iteklius bei parengti
pat gyvendinimo proces. gyvendinant
strategij ibandomos naujos technins,
informacins galimybs, rengiamos mo-
ns darbuotoj mokymo programos, nauja
strategin politika ir valdymo metodai.
Strategijos gyvendinimas pirmiausia
apima strategijos atramini plan rengim
ir strateginio plano gyvendinim.
mons strateginis planas tai ilgalai-
ks veiklos programa, kuri reikia nuolat
keisti, priderinant prie pasikeitusios aplin-
kos. Patvirtinus strategin plan, btina pa-
rengti ivestinius arba atraminius planus,
kurie detalizuoja ir sukonkretina strategin
plan. Kiekvienas mons verslo ar funk-
cinis veiklos planas, iskyrus strategin
plan, traktuojamas kaip atraminis planas
auktesnio lygio planams.
monms yra bdinga plan hierarchi-
ja:
1) strateginiai planai (37 met);
2) vidutins trukms planai (23
met);
3) einamieji planai (vieneri met);
4) operatyviniai planai (ketviri, m-
nesi ir t. t.).
Vis lygi planai rengiami pagal vie-
nod planavimo ingsni sek. Taiau
nors visiems mintiems planams rengti
gali bti taikoma ta pati ingsni seka,
kiekvieno plan hierarchijos lygio ings-
ni sudtis ir turinys skiriasi. Kylant
 VERSLO VALDYMAS
134 mons strateginis valdymas
hierarchijos pakopomis auktyn, planavi-
mas darosi vis sudtingesnis, kartu j su-
dtingiau ir formalizuoti.
Strateginis planas dokumentas,
kuriame yra nustatyti tikslai, udaviniai,
vertinimo kriterijai ir priemons progra-
mai gyvendinti bei laukiamas jos povei-
kis monei. Strateginio plano tikslas turi
nusakyti rezultat, kur norima pasiekti per
tam tikr laikotarp.
Strateginio plano struktr sudaro:
tikslai,
udaviniai,
priemons,
udavini gyvendinimo vertinimo kri-
terijai,
los.
Strategijos gyvendinimo pagrind
sudaro veiklos tvarkaratis. Veiklos tvar-
karatis (arba veiksm planas) yra mons
strategins veiklos pristatymo metodas,
kuris nustato strateginio plano login sek
ir tarpusavio santykius. Pagal veiklos tvar-
karaius kiekvienai veiklai gyvendinti
priskiriami moni itekliai.
Apsisprendus dl strateginio plano
apimties (udavini ir rezultat) pagal
logins struktros metod pradedamas
rengti veiklos tvarkaratis, daniausiai re-
miantis darb suskirstymo schemos (DSS)
metodu, kurio tikslas suskirstyti strategi-
n plan dalis. Darb suskirstymo schema
utikrina strateginio plano nuoseklum ir
visapusikum bei leidia ivengti kartoji-
mosi, nes planuojant mons veikl pagal
darb suskirstymo schem galima patik-
rinti visus plano komponentus. Strateginio
plano apimt ir jo komponentus galima
pavaizduoti remiantis darb suskirstymo
schema. Kadangi darb suskirstymo sche-
ma yra hierarchin struktra, strateginio
plano apimt geriausiai galima pateikti
grafikai duts arba eiluts formo- uduotis esant didelei rizikai ir abejonei.
mis.
2 pav. Duts formos darb su-
skirstymo schema
Strateginis
planas
1.1. Strateginio 1.2. Strateginio 1.3. Strateginio
plano etapas plano etapas plano etapas
1.2.1. mons 1.2.2. mons 1.2.3. mons
strategin veikla strategin veikla strategin veikla
(etapo (etapo (etapo
prioritetai) prioritetai) prioritetai)
Strateginio plano u-
duotis (priemons)
Veiklos tvarkaratis gali bti rengiamas
pagal iuos pagrindinius ingsnius:
1. Pagrindini veikl ivardijimas.
Apsisprendus dl strateginio plano apim-
ties (udavini ir rezultat), reikia ivar-
dyti pagrindines veiklas, reikalingas stra-
teginiam planui rengti. Jeigu planas buvo
formuluojamas pagal logins struktros
metod, pagrindines veiklas galima rasti
logins struktros matricos lentelje.
2. Pagrindini veikl suskirstymas
strateginio plano etapus. Plan galima su-
skirstyti skirtingus etapus, skirtingiems
etapams priskirti skirtingas veiklas pagal
DSS. Be to, didelius ir sudtingus planus
galima padalyti subplanus. Taip galima
perduoti atsakomyb u subplan valdym
suinteresuot asmen grupms.
3. Strategini mons veikl suskirs-
tymas smulkesnes uduotis. Veiklos gali
bti suskirstomos smulkesnes uduotis
siekiant kontroliuoti, kaip jos vykdomos.
vykdyti kiekvien smuklesn uduot gali
bti pavesta tam tikram asmeniui. Daniau-
siai veiklos yra suskirstomos smulkesnes
Toks suskaidymas leidia sukaupti daugiau
informacijos ir sumainti rizik.
 VERSLO VALDYMAS
mons strateginis valdymas 135

4. Veikl sekos, tarpusavio priklauso- Kryptys/prioritetai yra skirti strateginio

mybs ir apribojim nustatymas. Veiklas plano gyvendinimui valdyti ir kontro-
suskirsius etapus bei suskirsius pagrin- liuoti. Prioritetais iskiriami pagrindiniai
dines veiklas smulkesnes uduotis, reikia siekiai ir planuojami rezultatai, pagal ku-
susieti veiklas pagal j sek, tarpusavio riuos vertinami plano etapo gyvendinimo
priklausomyb: kaip viena veikla priklau- tikslai ir paanga.
so nuo kitos veiklos pradios ir pabaigos. 7. Etap, veikl ir uduoi paskirsty-
Yra keli veikl tarpusavio santykio tipai. mas mons darbuotojams. Atsakomybs
Daniausiai viena veikla negali prasidti u skirtingus strateginio plano komponen-
tol, kol nepasibaigia kita. Taiau kai ku- tus priskyrimas yra vienas i svarbiausi
rios veiklos gali bti vykdomos tuo paiu tvarkaraio rengimo ingsni. Tai atlie-
metu. Tam tikri ioriniai vykiai gali turti kama vertinus kiekvieno strateginio pla-
takos strateginio plano gyvendinimui. no etapo, veiklos ir uduoties vykdymo
5. Strateginio plano veikl gyvendini- poreik (moni, materialini, finansini
mo pradios ir pabaigos dat nustatymas. itekli). Etapus, veiklas ir uduotis pa-
Pagal tam tikr veikl uduoi trukm skirsius mons darbuotojams, paaikja
reikia nustatyti plano veikl (o paskui atsakomyb u strateginio plano kompo-
atitinkamai ir etap) vykdymo trukm, nent vykdym.
nurodyti preliminarias veikl pradios ir Atsakomyb galima priskirti siejant
pabaigos datas. darb suskirstymo schem (DSS) su or-
6. Strateginio plano krypi/prioritet ganizacinio suskirstymo schema (OSS).
nustatymas. Plano kryptis yra mons Kaip paymta lentelje, DSS ir OSS ai-
veiklos, gyvendinant strategij, orienty- kiai susieja strateginio plano komponentus
ras konkreiame strateginio plano etape. su mons darbuotojais, nustatydama atsa-
komyb u plano komponent vykdym.
10 lentel. Darb suskirstymo schemos ir organizacijos suskirstymo schemos
ssajos
1. Strateginio plano etapas
1.1.1. mons strategin 1.1.2. mons strategin
veikla veikla
1.1.1.1. 1.1.1.2. Darbuotojas A Atsakingas
Uduotis Uduotis vadovas
(plano
Darbuotojas B gyvendini-
mo koordina-
Darbuotojas C torius)

inoma, svarbiausia skmingo strate- koalicijas, formalius ir neformalius jun-

ginio mons plano gyvendinimo slyga ginius, rengia diskusijas, priima sprendi-
yra gyvendinanios struktros, kurios mus, sprendia kylanius konfliktus.
koordinuoja veikl, jungia ir derina suin- gyvendinanios struktros privalo per
teresuotj pozicijas, susieja j pastangas vis gyvendinimo laikotarp nenukrypti
 VERSLO VALDYMAS
136 mons strateginis valdymas

nuo strateginio plano gyvendinimo pa- skaii, technines charakteristikas, reika-

grindini krypi, keisti neefektyviai dir- lingus papildomus renginius ir kt. Infor-
banius gyvendinani struktr narius, macija apie sigyjam rang turi bti kuo
paalinti kylanius sunkumus. tikslesn, nes padeda pagrsti ir tiksliau
Veiklos vykdymo kokyb ir trukm numatyti reikiamas las. Rengiant strate-
priklauso nuo jai priskirt itekli. Todl gijos gyvendinimo biudet reikia atlikti
prie pavedant gyvendinti strategines nedidel tyrim nustatyti bsim pirkim
veiklas monei reikia vertinti kiekvieno (preki ar paslaug) kain. Panaiai grin-
darbuotojo gebjimus, gdius ir patirt diami ir darbuotoj atlyginimai.
bei paaikinti j atsakomyb u paskirtus Paskutin strateginio valdymo proceso
strateginio plano komponentus. Akivaizdu, dalis, susijusi su strategijos gyvendinimu,
kad io ingsnio metu, nustatant itekli tai kontrol ir vertinimas. Strategij
atsakomyb, ikils poreikis tikslinti strate- gyvendinant kylantys sunkumai taip pat
ginio plano komponent vykdymo trukm turt bti numatyti. mons vadovams
ir kitus dalykus. Kuo tiksliau suplanuoti i- btina suvokti atsakomyb u nauj, pa-
tekliai, tuo tiksliau vertinama veikl truk- pildom sprendim primim, siekiant
m. Visa veiklos tvarkaraio informacija pagerinti gyvendinimo proces. Todl
gali bti apibendrinta grafikai. gyvendinant strategij iauga vertinimo
Ypa svarbus vaidmuo gyvendinant fazs ir procedr vaidmuo. Tai reikia,
strategij tenka finansavimui, t. y. racio- kad kiekvienas svarbesnis gyvendinimo
naliam finansini itekli panaudojimui. proceso ingsnis turi bti engtas, jei rei-
mons finansini itekli suformavimas, kia, pasitelkus specialistus ir ekspertus.
j naudojimo kontrol tiesiogiai priklauso vertinami pasikeitimai. Strateginio plano
nuo mons vadov, svarbiausi padali- atskir dali gyvendinimas leidia preci-
ni vadybinink. zikai koreguoti, tikslinti likus strategi-
Strategijai gyvendinti reikia numatyti nio plano etap, gyvendinimo procesus.
finansinius iteklius ir suformuoti strate- Strategin plan padalijus atskirus
gijos gyvendinimo biudet. Biudeto etapus bei paskirsius juos laiko atvilgiu,
detalumas ir aikumas atidiai tikrinami. svarbu kontroliuoti kiekvieno etapo eig
Pirma, vertinant strategin plan, daug d- bei vertinti jo rezultatus. Esant nepaten-
mesio skiriama pinig verts kriterijui kinamiems rezultatams, reikt vl grti
k ir kiek strateginio plano rengjai nu- strategins analizs stadij ir pradti
mato atlikti u numatytus pinigus. Antra, iekoti prieasi, alternatyvi sprendimo
vertinamas strateginio plano biudeto san- bd.
daros aikumas, numatyt ilaid pagrs- Siekiant vertinti, ar gyvendinti stra-
tumas ir j reikalingumas strateginiams tegijoje numatyti tikslai ir udaviniai,
tikslams pasiekti. analizuojami i anksto nustatyti udavi-
Pirmiausia bandoma nustatyti kiekvie- ni gyvendinimo vertinimo kriterijai.
nos strateginiame plane numatytos veiklos Jie suteikia informacij apie strateginio
bsimas ilaidas. Turi bti nustatyta kiek- plano gyvendinimo rezultatus. Vertinimo
vienai veiklai atlikti reikaling finansini kriterijai turi bti stebimi ir naudojami pri-
itekli tiksli kiekybin iraika. imant sprendimus. Jie turi padti valdyti
Biudete neturt bti bendr sum: bei kontroliuoti mons strategin veikl.
pavyzdiui, jei numatoma sigyti nauj Udavini gyvendinimo vertinimo krite-
rang, pageidautina nurodyti apytikr j rijai turi:

bti reals, teisingi, aikiai suformu-
luoti, leisti daryti palyginimus;
leisti vertinti snaudas, darbo krv,
rezultatus ir naud;
Vertinimo kriterijai skirstomi :
kiekybinius (absoliuius ir santyki-
nius): rodo, kiek pasiekta, kokia yra
paslaug ar preki apimtis;
kokybinius: rodo, kaip buvo suteiktos
paslaugos, nurodo j tikslum, vartoto-
j pasitenkinim, isamum ir paslau-
g standart atitikim.
mons vadovyb ir gyvendinanios
struktros vertinimo ivad pagrindu
nuolat tobulina strategijos gyvendinimo
dokumentus, siekia priimti btiniausius
sprendimus, nustatyti veikl ir atsako-
myb u sprendim vykdym. Bent
kiek pasikeitus strategijos gyvendinimo
terminams, metodams ar taktikai, apie tai
privalu praneti suinteresuotiems asme-
nims ir struktroms.
Kontrol ir vertinimas strategijos
gyvendinimo prieiros komponentas.
Svarbu nuolat stebti, ar strategijos gy-
vendinimas atitinka poreikius ir ilieka
aktualus laikas ir aplinkybs gali pa-
keisti iorin bei vidin mons aplink,
dl pokyi gali reikti daryti strategini
tiksl, prioritet bei program (veiksm
plano) pakeitimus.
Kontrol ir vertinimas tai taip pat
planas priemoni, vykdytin atsiradus
svarbiems pokyiams rengiant ir gyven-
dinant strategin plan:
tam reikia i naujo vertinti visas pa-
grindines prielaidas ir atkurti bei
vertinti visus tarpusavyje susijusius
santykius;
tai yra tstinis procesas, duomen rinki-
mo ir analizs seka, strategini krypi
patvirtinimas, o, jeigu reikia, ir strategi-
nio plano etapo performulavimas.
Strategijos gyvendinimo prieira tu-
rt padti atsakyti tokius klausimus:
VERSLO VALDYMAS
mons strateginis valdymas 137
1. Ar privalu keisti esamo strateginio
plano prioritetus skiriant finansines las
ir renkantis veiklos kryptis?
2. Ar slygos pasikeit tiek, kad reikia
apsvarstyti nauj strategini krypi ir
veiksm plano rengim?
Btina nuolat vertinti mons veikl
ir perirti strategij bei strateginius ir
atraminius planus, atlikti pakartotin eks-
pertiz. io strateginio planavimo etapo
tikslas patikrinti gyvendint politik,
strategij, planus, programas, projektus
ir tuo remiantis numatyti nauj veiklos
kurs modifikuoti planus ir atsisakyti
netinkamos strategijos.
PABAIGA
Strateginis iuolaikins mons val-
dymas skatina jos vadovus galvoti apie
perspektyv, apibrti veiklos rodiklius,
kad juos bt galima kontroliuoti, koordi-
nuoti mons pastangas, nustatyti mons
udavinius ir orientacijas, i anksto ruoti
mon netiktoms permainoms, sutelkia
visas mons vadybinink pajgas siekti
bendro tikslo.
Nors pastarj deimtmet strateginio
valdymo lygis alyje kiek pagerjo ir
nemaa moni vadov pripasta, kad
strategija yra mons valdymo pagrindas,
ji vis dar lieka silpna moni vadybos
veiklos grandis. Dana prieastis mons
savininkai ir aukiausieji vadovai skiria
nepakankamai dmesio strategijai. Dauge-
liui moni vadov aktualios iandienins
problemos ugoia akirat, tolim per-
spektyv. Strategija usimirta dl kritini
situacij, kuri sprendimas patrauklesnis,
nes sudaro ubaigto darbo spd. Tai ver-
ia daryti ivad, kad reikia sudaryti tokias
aplinkybes, kurios strategijos planavim ir
gyvendinim padaryt btin.
mons strategija yra kruoptus ir si-
stemingas pasiruoimas ateiiai. Taiau
 VERSLO VALDYMAS
138 mons strateginis valdymas
strateginis valdymas pats savaime nra
garantas arba stebukling metod, prie-
moni rinkinys, saugantis mon nuo
neskmi. Strategija negarantuoja, kad
monei seksis, jeigu ji bus netinkamai
valdoma. Strateginis valdymas greiiau
yra metodologija, kuri pritaikius galima
tiktis efektyvesns mons veiklos.
mons veikloje strateginis mstymas
ir veikla gali sitvirtinti tik laipsnikai.
Todl strateginio valdymo pranaumai ir
galimybs tampa vertybmis ne i karto,
o po keli mons gyvendint strateginio
planavimo cikl, mons vadovams ir dar-
buotojams sukaupus deram strateginio
planavimo patirt.
mons vadovai privalo suprasti, kad
strateginio valdymo skm priklauso
nuo to, kaip teoriniai strateginio valdy-
mo modeliai, principai, procedros bus
susiejami su realiomis mons veiklos
slygomis, specifinmis j veiklos ap-
linkybmis ir situacijomis. Tai priklauso
ir nuo to, kaip efektyviai bus rengiama
strategija ir vadovaujama jos gyvendi-
nimo procesui.
 VERSLO VALDYMAS
Finans analiz, kontrol ir valdymas 139

Finans analiz, kontrol ir valdymas

1. FINANSINS ATASKAITOS IR J bei patirtos ilaidos per tam tikr laikotar-

INTERPRETACIJA p. Pavyzdiui, 2002 m. metinje pelno
(nuostolio) ataskaitoje bus parodytos visos
Kiekvienos mons savininkams bei mons pajamos bei ilaidos, kurias mon
vadovams svarbu suprasti ir interpretuoti gavo (patyr) nuo 2002 sausio 1 d. iki 2002
finansines ataskaitas bei, jomis remiantis, gruodio 31 d. Tuo tarpu balansas gali bti
priimti tinkamus sprendimus. Finansins lyginamas su mons fotografija, padaryta
ataskaitos svarbios ne tik paiai monei, tam tikru laiko momentu. 2002 m. gruo-
kurios veikl jos atspindi. Finansins dio 31 d. bkls balansas rodys mons
ataskaitos domina daugel asmen grupi: turt bei sipareigojimus i konkrei die-
investuotojus, bankininkus ar kitus finan- n, taiau, remdamiesi iuo balansu, mes
sini itekli tiekjus, darbuotojus, aliav nesuinosime, kaip atrod mons turtas
bei kit itekli tiekjus, pirkjus, valsty- bei sipareigojimai prie pusmet, mnes,
bines institucijas, vairias vartotoj gru- netgi prie dien.
pes. Jeigu js mon nusprst i banko
pasiskolinti pinig, tai pirmiausiai bankas Pelno (nuostolio) ataskaita
pareikalaut pateikti mons finansines Pelno (nuostolio) ataskaita leidia ver-
ataskaitas, nes bankui svarbu vertinti, ar tinti kasdien mons veikl, t. y. palyginti
mon bt pajgi grinti kredit. Jeigu tam tikro laikotarpio mons pajamas su
js mon nori pirkti didel kiek preki parduot preki ar suteikt paslaug savi-
ar aliav ir atsiskaityti po tam tikro ter- kaina bei kitomis ilaidomis. Pajam per-
mino, tai preki tiekjas greiiausiai taip viris, palyginti su ilaidomis, vadinamas
pat reikalaus i js pateikti finansines pelnu, ir atvirkiai, ilaid perviris, paly-
ataskaitas, nes jam labai svarbu inoti, ar ginti su pajamomis, vadinamas nuostoliu.
js mon gals laiku atsiskaityti. Pelno (nuostolio) ataskaita atlieka ias
Plaiausiai naudojamos yra pelno funkcijas:
(nuostolio) ataskaita bei balansas, taiau rodo tam tikro laikotarpio mons paja-
ne maiau svarbi yra ir pinig sraut atas- mas bei joms udirbti patirtas ilaidas;
kaita. Atsivelgiant mons teisin form, rodo peln (nuostol), kur mon
gali skirtis statym reikalaujam ataskai- gauna i vairi veikl. Pavyzdiui,
t formos, taiau, nesvarbu, ar js mon i pelno (nuostolio) ataskaitos galima
yra I, B ar UAB, finansini ataskait pamatyti, kad met pajam ar ilaid
esm yra ta pati. Pelno (nuostolio) atas- didjim lm ne prastin veikla, bet,
kaita rodo mons tam tikro laikotarpio tarkim, pajamos, gautos u ilgalaikio
veiklos pajamas ir snaudas (ilaidas), o turto pardavim, ar ilaidos, patirtos
balansas mons turt bei jos sipareigo- dl valiut kurs svyravimo;
jimus konkreiu laiko momentu. sujungia prajusi met mons balan-
Pelno (nuostolio) ataskait galime s su einamj met balansu. Udirb-
lyginti su filmavimo kamera, kuria ufik- tas pelnas didina savinink nuosavyb,
suojamos visos mons udirbtos pajamos o patirtas nuostolis j maina.
 VERSLO VALDYMAS
140 Finans analiz, kontrol ir valdymas

Pelno (nuostolio) ataskaitos tipinis pa- nink darbo umokestis, energijos snau-
vyzdys pateikiamas toliau. dos, rangos, kuria gaminama produkcija,
nusidvjimas ir kitos netiesiogins gamy-
1 lentel. 2002 m. UAB Maa mon bos ilaidos (pvz., rangos taisymas).
pelno (nuostolio) ataskaita Bendrasis pelnas tai skirtumas tarp
pardavim ir pardavim savikainos, ma-
Straipsniai Lt tuojamas procentais nuo pardavim. Tai
Pardavimai ir paslaugos 2 500 000 yra vienas esmini pelningumo rodikli,
Pardavim savikaina 2 150 000 vadinamas bendrojo pelno mara. UAB
Bendrasis pelnas (nuostolis) 350 000 Maa mon bendrojo pelno mara su-
Veiklos snaudos 345 000 daro 14%. Jeigu mon veikia stabilioje
Veiklos pelnas (nuostolis) 5 000 ekonominje aplinkoje ir savo veikl pl-
Kita veikla 20 000 toja jau daugel met, tai paprastai ben-
Pajamos 20 000 drojo pelno mara yra daugiau ar maiau
Snaudos stabili metai i met. moni, veikiani
Finansin ir investicin tame paiame sektoriuje, bendrojo pelno
-10 000
veikla maros taip pat danai bna panaios. Ta-
Pajamos iau i taisykl ne visada tinka k tik veikl
Snaudos 10 000 pradjusioms ar maoms monms, kurios
prastins veiklos pelnas pasiymi dideliu pardavim augimu. B-
15 000
(nuostolis) gant metams, toki moni bendrojo pelno
Pagaut mara turi tendencij didti.
Netekimai Veiklos snaudos tai mons patirtos
Pelnas (nuostolis) prie ilaidos, netrauktos pardavim savikai-
15 000
apmokestinim n: administracijos atlyginimai, komunali-
Pelno mokestis 2 000 ni bei ryio paslaug snaudos, nuoma,
Grynasis pelnas (nuostolis) 13 000 kanceliarins preks, komandiruots,
I pateiktos pelno (nuostolio) ataskaitos audito snaudos, remontas, nusidvjimas
matome, kad mon i pagrindins veiklos ir kt. Veiklos snaudos daugiau ar maiau
pelno beveik negauna. Veiklos pelnas sie- bna pastovios ir j dydis nekinta propor-
kia 5 tkst. Lt ir, jei mon negaut pajam cingai pardavimams.
i kitos veikos, tai patirt nuostolius, nes Veiklos pelnas gaunamas i bendrojo
bankui mokamos palkanos (finansins pelno atmus veiklos snaudas. Jis rodo
snaudos) sudaro 10 tkst. Lt. lyg pelno, kur mon gauna i prastins
Pardavimai ir paslaugos tai pagrin- veiklos, neatmus finansini snaud. Tai
dinis pelno (nuostolio) ataskaitos straips- mons pelningumo rodiklis, kur moni
nis, rodantis visus mons pardavimus savininkai ir vadovai turt kreipti dau-
grynaisiais pinigais ar kreditan tam tikr giausia dmesio. Jeigu mon kreipiasi
laikotarp. Jeigu mon yra registruota bank dl finansavimo, tai bankininkams
PVM moktoja, tai pardavimai, kaip ir mons gaunamas veiklos pelnas yra vie-
visos patirtos ilaidos, pelno (nuostolio) nas i pagrindini pelningumo rodikli,
ataskaitoje rodomi be PVM. nes jis rodo, ar mon pakankamai udir-
Pardavim savikain sudaro ilaidos ba, kad sugebt mokti palkanas. Jeigu
aliavoms bei prekms, skirtoms perpar- UAB Maa mon nebt gavusi pa-
duoti, gamybos darbus atliekani darbi- jam i kitos veiklos, tai udirbto veiklos
 VERSLO VALDYMAS
Finans analiz, kontrol ir valdymas 141

pelno nebt pakak sumokti palkanas. mons savininkai j gali skirti arba divi-
Kitas svarbus rodiklis, kur reikt kreip- dendams isimokti, arba palikti monje
ti itin daug dmesio, tai veiklos pelnas tolesnei veiklai pltoti.
prie nusidvjim, palkanas bei mo-
kesius (sutrumpintai EBITDA). Jis ap- Balansas
skaiiuojamas prie veiklos pelno pridjus mons balansas tai ataskaita, at-
nusidvjimo bei amortizacijos snaudas. spindinti mons turt ir sipareigojimus
Jeigu UAB Maa mon nusidvjimo konkreiu laiko momentu. Balans sudaro
snaudos 2002 m. sudar 80 tkst. Lt, tai trys pagrindins dalys: turtas, sipareigo-
jos EBITDA siekia 85 tkst. Lt. Nors sta- jimai bei savinink nuosavyb. Svarbu
tymais patvirtintose finansini ataskait sidmti pagrindin buhalterinio balanso
formose is rodiklis nenurodomas, taiau lygyb TURTAS = SIPAREIGOJIMAI +
kiekvienai monei pravartu j iskirti bei SAVININK NUOSAVYB.
naudoti ataskaitose savo vidinms reik- mons buhalterinis balansas atlieka
mms. EBITDA rodo, kok pinig sraut ias funkcijas:
mon gauna i savo veiklos. is pinig rodo vis mons turim turt ir visus
srautas gali bti skirtas apyvartiniam kapi- siskolinimus;
talui finansuoti, investicijoms vykdyti bei detalizuoja, kok turt bei u koki
finansinms skoloms grinti ir palka- sum mon turi;
noms u jas mokti. rodo altinius, i kuri buvo sigyjamas
Kita veikla rodo mons pajamas bei mons turtas.
snaudas, kurias mon gauna (patiria) i Tipinis mons balanso pavyzdys pa-
kitos veiklos, nesusijusios su pagrindine teikiamas toliau.
veikla. Pavyzdiui, gamybin mon kitos
veiklos eilutje gali nurodyti pajamas, 2 lentel. 2002 m. gruodio 31 d. UAB
gaunamas i dalies turto nuomos. Tarki- Maa mon buhalterinis balansas
me, 2002 m. UAB Maa mon nevisi-
kai inaudojo turimas patalpas, todl dal Straipsniai Lt
patalp nuomojo kitai monei ir gavo 20 1 2
tkst. Lt per metus. ios papildomos paja- Ilgalaikis turtas 500 000
mos pavaizduotos kitos veiklos eilutje. Nematerialusis turtas
Finansins ir investicins veiklos eilu- Ilgalaikis materialusis turtas 500 000
tje rodomos palkan ilaidos, mokamos Trumpalaikis turtas 790 000
bankui, pelnas ar nuostolis dl valiut kur- Atsargos 400 000
s svyravim, taip pat gautos pajamos ar Debitorins skolos 380 000
patirtos snaudos dl investicins veiklos, Investicijos
pvz., pelnas u parduot ilgalaik turt. Pinigai sskaitoje ir kasoje 10 000
Pagaut ir netekimai rodo mons pa- Turtas i viso 1 290 000
jamas bei patirtas snaudas i ypatingosios
veiklos, pvz., dl gaisro patirt nuostol. Savinink nuosavyb 433 000
Grynasis pelnas (nuostolis) tai rezul- Kapitalas 400 000
tatas, gaunamas sudjus peln (nuostol) Nepaskirstytasis pelnas ir
33 000
i vis mons veikl bei atskaiius pelno rezervai
mokest. UAB Maa mon 2002 m. u- Moktinos sumos ir
857 000
dirbtas grynasis pelnas sudar 13 tkst. Lt. sipareigojimai
 VERSLO VALDYMAS
142 Finans analiz, kontrol ir valdymas

1 2 jos, ateinanio laikotarpio snaudos (pvz.,

Ilgalaikiai sipareigojimai 100 000 metin prenumerata) bei pinigai sskaitoje
Ilgalaiks finansins skolos 100 000 ir kasoje.
Kiti ilgalaikiai sipareigojimai Atsargos paprastai bna trij ri:
Trumpalaikiai sipareigojimai 757 000 aliavos, nebaigta gamyba bei pagaminta
Finansins skolos 100 000 produkcija/preks, skirtos perparduoti.
Prekybos skolos 447 000 Gamybin mon turi vis i ri atsar-
Kiti trumpalaikiai
g, tuo tarpu prekybin mon daniausiai
210 000 turi tik preki, skirt perparduoti. Paslau-
sipareigojimai
Savinink nuosavyb ir g mon paprastai atsarg i viso neturi.
1 290 000 Debitorins skolos tai per vienerius
sipareigojimai i viso
metus gautinos sumos. Paprastai didiau-
mons ilgalaik turt daniausiai su- si debitorini skol dal sudaro pirkj
daro nematerialusis ir materialusis turtas. siskolinimas u parduot produkcij. Taip
Kartais prie mons ilgalaikio turto gali bti pat gautin sum eilutje gali bti nurodo-
priskiriamas ir ilgalaikis finansinis turtas mas gautinas PVM i valstybs biudeto
(turima kit moni akcij dalis ar kitokio bei kiti panaaus pobdio kit moni bei
pobdio investicijos) bei po vieneri met valstybs siskolinimai bendrovei.
gautinos sumos, taiau maose monse to- Jeigu mon turi daug grynj pinig
sskaitoje ir kasoje, tai dal j ji gali lai-
kio pobdio turtas pasitaiko reiau.
kyti banke kaip terminuot indl, sigyti
Nematerialusis turtas tai toks turtas,
vyriausybs vertybini popieri ar atlikti
kurio negalima fizikai apiuopti, pvz., pa-
kitokio pobdio investicijas. is turtas
tentai, preki enklai, programin ranga.
bt rodomas trumpalaikio turto dalyje
Materialj turt sudaro em, pastatai,
Investicijos.
ranga, transporto priemons bei kitas ilga-
Savinink nuosavyb sudaro mons
laikis turtas (pvz., baldai, rankiai). Visas
akcinis kapitalas (I savinink naai),
ilgalaikis turtas turi vien bendr poym
vairs rezervai bei nepaskirstytasis pel-
tai, kad jis yra naudojamas mons veik- nas. Savinink nuosavyb yra skirtumas
loje daugiau nei vienerius metus. Kadangi tarp mons turto bei sipareigojim, todl
ilgai naudojamas turtas tiek fizikai, tiek dar kartais gali bti vadinama grynja turto
moralikai nusidvi, todl yra skaiiuoja- verte. Akcinis kapitalas (savinink naai)
mos nusidvjimo snaudos (nemateria- rodo pinig sum, kuri savininkai yra in-
liojo turto nusidvjimas vadinamas amor- vestav mon. Jeigu kiekvienais metais
tizacija). Buhalteriniame balanse ilgalaikis mon nepaskirsto udirbto pelno dividen-
turtas parodomas ne sigijimo verte, bet dams imokti, o palieka monje, tai i
atskaiius nusidvjimo snaudas. Svarbu susikaupusi pelno suma vaizduojama ne-
suprasti, kad nusidvjimo snaudos nra paskirstytojo pelno eilutje. UAB Maa
pinigins ilaidos. mon pinigus ileidia mon nepaskirstytasis pelnas 2002 m.
tada, kai turt sigyja, o kiekvienais metais padidjo 13 tkst. Lt, nes visas udirbtas
skaiiuojamam to turto nusidvjimui pa- grynasis pelnas buvo paliktas monje,
pildom pinigini ilaid nereikia. o ne paskirstytas dividendams imokti.
Trumpalaikis turtas tai toks turtas, Jeigu mons ilgalaikis turtas buvo per-
kuris laikomas pinigais arba per metus bus kainotas, tai i perkainojimo suma taip pat
paverstas pinigais. Trumpalaik turt suda- atspindima savinink nuosavybs dalyje,
ro atsargos, debitorins skolos, investici- vadinamajame perkainojimo rezerve.

Ilgalaiki sipareigojim dalyje rodo-
mos mons ilgalaiks finansins skolos bei
kitos po vieneri met moktinos sumos.
Ilgalaiks finansins paskolos daniausiai
imamos i bank investicijoms ilgalaik
turt ar kitokio pobdio ilgalaikiams pro-
jektams finansuoti. moni savininkai bei
vadovai turi atsiminti vien i pagrindini
taisykli finansini skol trukm turi bti
suderinta su finansuojamo projekto trukme.
Jeigu projektas ilgalaikis, jis finansuojamas
ilgalaikmis finansinmis paskolomis,
jeigu finansuojamas apyvartinio kapitalo
poreikis, iuo tikslu daniausiai imamos
trumpalaiks (iki 1 met) paskolos.
Trumpalaiki sipareigojim dalyje
rodomos visos mons per vienerius me-
tus moktinos sumos tai ir trumpalaiks
finansins skolos kartu su ilgalaiki skol
einamj met dalimi, taip pat prekybos
skolos (kitaip dar vadinamos siskolini-
mais tiekjams), moktini mokesiai, at-
lyginimai, socialinio draudimo mokos bei
kitos sumos.
mons balanse turtas visada turi bti
lygus savinink nuosavybs bei siparei-
gojim sumai. UAB Maa mon turtas
2002 m. pabaigoje sudar 1290 tkst. Lt,
savinink nuosavyb buvo 433 tkst. Lt,
o siskolinimai 857 tkst. Lt. Matome,
kad didesnij turto dal mon finansuoja
skolintomis lomis.
Svarbu atsiminti vien dalyk skaiiai,
ymintys turt balanse, anaiptol neatspindi
jo rinkos verts. mons balansas nra mo-
ns rinkos verts aktas. Prie daugel met
sigyt ems sklyp ir pastat balansin
vert beveik neturi nieko bendra su ta suma,
kuri mon gaut pardavusi turt.
Pinig sraut ataskaita
mons savininkams ir vadovams rei-
kia inoti esmin dalyk: pelnas tai ne
grynieji pinigai. mon gali dirbti pelnin-
gai, taiau jausti pinig trkum. Tai ypa
VERSLO VALDYMAS
Finans analiz, kontrol ir valdymas 143
pasakytina apie maas, neseniai steigtas,
spariai auganias mones. mon gali u-
dirbti daug pajam, taiau pirkjai dar gali
bti neatsiskait u produkcij, ir tokiu
atveju monei kilt su pinig srautais su-
sijusi problem.
moni vadovai privalo inoti, kaip
grynieji pinigai cirkuliuoja, i koki mo-
ns veikl gaunama pinig, o kurioms i j
jie sunaudojami, kokius svertus paspausti,
kad mon gaut daugiau grynj pinig.
mons tikslas nra gauti pelno, ji siekia
generuoti kuo daugiau grynj pinig. To-
dl pinig sraut ataskaita yra ne k ma-
iau svarbi u pelno (nuostolio) ataskait
bei balans, ir tik visos trys ataskaitos
kartu atspindi tikrj mons vaizd.
mons pinig sraut ataskaita nra
tokia sudtinga, kaip gali atrodyti i pirmo
vilgsnio. Svarbu sidmti, kad mon pi-
nig srautus gali gauti tik i keturi alti-
ni ir i niekur kitur. mons pinig sraut
altiniai yra ie:
pinig srautas i mons veiklos;
turto pardavimas;
savinink (akcinink) naai;
finansins skolos.
Sudarant pinig sraut ataskait svar-
bu vl prisiminti pagrindin buhalterinio
balanso lygyb:
TURTAS = SIPAREIGOJIMAI + SA-
VININK NUOSAVYB.
Kadangi udirbtas mons pelnas di-
dina savinink nuosavyb, o pelnas yra
skirtumas tarp mons pajam ir ilaid,
i lygyb galime urayti taip:
TURTAS = SIPAREIGOJIMAI + SA-
VININK NUOSAVYB + PAJAMOS
ILAIDOS
arba: TURTAS + ILAIDOS = SI-
PAREIGOJIMAI + SAVININK NUO-
SAVYB + PAJAMOS.
Toliau esanioje lentelje pateikiami
pagrindiniai pinig sraut ataskaitos su-
darymo principai:
 VERSLO VALDYMAS
144 Finans analiz, kontrol ir valdymas

3 lentel. Pagrindini pinig sraut ataskaitos pavyzdys

Turtas + Ilaidos =
Padidjimas ioje lygybs pusje reikia
pinig panaudojim
Sumajimas ioje lygybs pusje reikia
pinig altin
Taigi mon pinigus generuoja tuo at-
veju, jeigu sumaja turtas, ilaidos arba
didja siskolinimai, savinink nuosavyb
sipareigojimai + Savinink nuosavyb +
Pajamos
Padidjimas ioje lygybs pusje reikia
pinig altin
Sumajimas ioje lygybs pusje reikia
pinig panaudojim
bei pajamos. mon panaudoja pinigus,
jeigu jos turtas ir ilaidos didja, o sisko-
linimai, savinink nuosavyb bei pajamos
maja.

4 lentel. UAB Maa mon grynj pinig altini ir j panaudojimo pa-

vyzdys (Lt)
Straipsniai 2001 m. 2002 m. Pokytis Paaikinimas
Ilgalaikis turtas 450 000 500 000
Nematerialusis turtas
Ilgalaikis materialusis turtas 450 000 500 000 +50 000 Panaudojimas*
Trumpalaikis turtas 520 000 790 000
Atsargos 250 000 400 000 +150 000 Panaudojimas
Debitorins skolos 250 380 +130 000 Panaudojimas
Investicijos
Pinigai sskaitoje ir kasoje 20 000 10 000 **
Turtas i viso 970 000 1 290 000

Savinink nuosavyb 420 000 433 000

Kapitalas 400 000 400 000 0 -
Nepaskirstytasis pelnas ir rezervai 20 000 33 000 +13 000 altinis
Moktinos sumos ir sipareigojimai 550 000 857 000
Ilgalaikiai sipareigojimai 0 100 000
Ilgalaiks finansins skolos 100 000 +100 000 altinis
Kiti ilgalaikiai sipareigojimai
Trumpalaikiai sipareigojimai 550 000 757 000
Finansins skolos 100 000 +100 000 altinis
Prekybos skolos 440 000 447 000 +7 000 altinis
Kiti trumpalaikiai sipareigojimai 110 000 210 000 +100 altinis
Savinink nuosavyb ir
970 000 1 290 000
sipareigojimai i viso

Pinig panaudojimas i viso 330 000

Pinig altiniai i viso 320 000
Pinig pokytis -10 000
 VERSLO VALDYMAS
Finans analiz, kontrol ir valdymas 145

* Tai tik balansinis pokytis. Nra vertintas
nusidvjimas. I tikrj 2002 m. buvo sigyta
turto u 130 tkst. Lt, nes, vertinus 80 tkst. Lt
metin nusidvjim, 450 tkst. Lt ilgalaikio turto
suma per metus nusidvjo iki 370 tkst. Lt.
** Pinig pokytis dabar nevertinamas, nes
pinig sraut ataskaitos galutinis tikslas yra paro-
dyti t pokyt.
I pateikto pavyzdio matyti, kad pats
pinig sraut skaiiavimo principas nra
sudtingas ir pinig sraut ataskaitos ne-
reikia kiekvienu atveju specialiai rengti.
Utenka susikurti ablon Excel arba pa-
naioje elektroninje lentelje ir kiekvienu
atveju, suvedus pelno (nuostolio) ataskait
bei balans, pinig sraut ataskaita bus u-
pildyta automatikai.
Pinig sraut ataskaitos struktra suda-
ryta atsivelgiant keturis pinig altinius.
Pinig sraut ataskait sudaro ios pagrin-
dins grups:
pinig srautai i mons veiklos;
pinig srautai i investicins veiklos;
pinig srautai i finansins veiklos.
Pinig srautai i finansins veiklos rodo
dviej pinig altini pokyius: tiek savi-
nink nuosavybs pasikeitimus, tiek finan-
sini skol padidjim ar sumajim.

5 lentel. 2002 m. UAB Maa mon pinig sraut ataskaita

Straipsniai Lt
Pinig srautai i mons veiklos
Grynasis pelnas 13 000
Nusidvjimas ir amortizacija 80 000
Atsarg sumajimas (padidjimas) -150 000
Debitorini skol (padidjimas) -130 000
Prekybos skol padidjimas (sumajimas) 7 000
Kito trumpalaikio turto bei trumpalaiki sipareigojim pasikeitimai 100 000
Grynieji pinig srautai i mons veiklos -80 000

Pinig srautai i investicins veiklos

I ilgalaikio turto perleidimo (sigijimo) -130 000
I investicij perleidimo (sigijimo) 0
Grynieji pinig srautai i investicins veiklos -130 000

Pinig srautai i finansins veiklos

Ilgalaiki finansini skol padidjimas (sumajimas) 100 000
Trumpalaiki finansini skol padidjimas (sumajimas) 100 000
Kapitalo pasikeitimas 0
Dividendai ir kiti imokjimai 0
Grynieji pinig srautai i finansins veiklos 200 000

Grynj pinig sraut padidjimas (sumajimas) -10 000

Pinigai laikotarpio pradioje 20 000
Pinigai laikotarpio pabaigoje 10 000
 VERSLO VALDYMAS
146 Finans analiz, kontrol ir valdymas
Pats svarbiausias mons pinig alti-
nis yra pinig srautas i mons veiklos,
kur sudaro grynasis pelnas, nusidvji-
mas bei trumpalaikio turto ir trumpalai-
ki sipareigojim (neskaitant finansini
skol) pasikeitimai. Jeigu ilgalaikje per-
spektyvoje mon negauna pinig srauto
i veiklos, ji pasmerkta inykti. Aki-
vaizdu, kad veiklos pradioje bei greitai
augani moni pinig srautai i veiklos
yra neigiami, nes augant pardavimams
vis daugiau l reikia skirti atsargoms
sigyti ir vis didja pirkj siskolinimai,
todl ypa aktualus tampa apyvartinio ka-
pitalo finansavimo poreikis. Apyvartinis
kapitalas apskaiiuojamas kaip atsargos
+ debitorins skolos prekybos skolos
kito trumpalaikio turto bei trumpalaiki
sipareigojim pokyiai. UAB Maa
mon 2002 m. apyvartinio kapitalo po-
kytis sudar 173 tkst. Lt, i kurio 100
tkst. Lt buvo finansuojama trumpalaike
banko paskola, o kita dalis mons
sugeneruotais pinig srautais (grynasis
pelnas + nusidvjimas).
Pinig srautai i investicins veiklos
rodo mons investicijas ilgalaik turt
arba jo pardavim, taip pat investicijas
kit moni akcijas, obligacijas bei kitus
investicinius instrumentus. 2002 m. UAB
Maa mon ilgalaik turt investavo veiklos efektyvumo rodikliai;
130 tkst. Lt. Banko paskolomis buvo
finansuojama 100 tkst. Lt suma ir tai
atsispindi kaip ilgalaiki finansini skol
padidjimas.
Pinig srautai i finansins veiklos
rodo finansini skol bei savinink nuo-
savybs pokyius. Jeigu mon nuspren-
dia mokti dividendus, tai dividend
imokjimas taip pat parodomas finan-
sinje veikloje. 2002 m. UAB Maa
mon i banko pasiskolino 200 tkst.
Lt, kurie buvo panaudoti jau mintam
apyvartiniam kapitalui bei investicijoms
finansuoti.
2. FINANSINIAI SANTYKINIAI
RODIKLIAI IR J NAUDOJIMAS
Nors finansini ataskait duomenys
suteikia daug svarbios informacijos, ta-
iau ta informacija yra gana ribota. Todl
finansinje analizje plaiai naudojami
santykiniai rodikliai arba kitaip dar vadi-
nami finansiniai koeficientai. Taiau pliki
finansiniai koeficientai taip pat nedaug k
pasako. Norint, kad rodikliai prakalbt,
juos btina palyginti su atitinkamais pra-
jusi laikotarpi mons rodikliais ar su
kit tos paios kio akos moni rodik-
liais. Nra vieno absoliutaus vertinimo,
ar rodiklis yra geras, ar blogas. Tik lygin-
dami rodiklius tarpusavyje galime daryti
ivadas. Danai rodikli traktavimas pri-
klauso nuo verslo specifikos.
Santykini finansini rodikli yra
labai daug ir vairi, nes dalijant vieno
kurio nors finansins ataskaitos straips-
nio skaiius i kito straipsnio (tos paios
arba kitos finansins ataskaitos) skaii,
gaunami skirtingi rodikliai. Pagrindiniai
finansiniai rodikliai gali bti suskirstyti
keturias grupes:
pelningumo rodikliai;
likvidumo rodikliai;
skol valdymo (finansins rizikos) ro-
dikliai.
Svarbiausi ir daniausiai naudojami
finansiniai rodikliai yra pateikiami to-
liau esanioje lentelje. moni vadovai
privalo atkreipti dmes ir tai, kad ie
rodikliai svarbs ne tik paiai monei,
juos labai atidiai ianalizuoja bankai,
prie priimdami sprendim dl kreditavi-
mo suteikimo.
 VERSLO VALDYMAS
Finans analiz, kontrol ir valdymas 147

6 lentel. Pagrindiniai finansiniai santykiniai rodikliai

Rodiklio
Rodikliai Rodiklio reikm ir pastabos
apskaiiavimas
Pelningumo
Bendrojo Bendrasis pelnas/ is rodiklis rodo, kiek bendrojo pelno tenka vienam
pelno mara Pardavimai pardavim litui. Reikiamas procentiniu dydiu.
Veiklos pelno Veiklos pelnas/ is rodiklis rodo, kiek veiklos pelno tenka vienam
mara Pardavimai pardavim litui. Reikiamas procentiniu dydiu.
Grynojo pelno Grynasis pelnas/ is rodiklis rodo, kiek grynojo pelno tenka vienam
mara Pardavimai pardavim litui. Reikiamas procentiniu dydiu.
is rodiklis rodo investicij pelningum, t. y. kiek
Veiklos pelnas/ pelno tenka vienam litui, investuotam mons
Turto
Vidutinis turtas tam turt. is rodiklis gali bti skaiiuojamas ir dalijant
pelningumas*
tikr laikotarp grynj peln i turto, taiau pripastama, kad
veiklos pelnas geriau atspindi rodiklio esm.
Grynasis pelnas/
is rodiklis rodo savinink investuot pinig
Nuosavybs Vidutin savinink
(nuosavybs) pelningum, t. y. kiek pelno tenka
pelningumas* nuosavyb tam tikr
vienam litui, kur savininkai ne mon.
laikotarp
Likvidumo
is koeficientas rodo, kokiu laipsniu trumpalaiki
Einamojo Trumpalaikis kreditori teiss padengtos turtu, kur lengva
mokumo turtas/Trumpalaikiai paversti pinigais. Kuo didesnis is santykis,
koeficientas siskolinimai tuo saugesn padtis. Paprastai padtis laikoma
priimtina, jeigu is rodiklis didesnis u 1.
Trumpalaikis Kadangi maiausiai likvidi trumpalaikio turto
Likvidumo turtas atsargos/ dalis yra atsargos, is koeficientas rodo mons
koeficientas Trumpalaikiai sugebjim apmokti trumpalaikius siskolinimus
siskolinimai neparduodant atsarg.
Veiklos efektyvumo
(Vidutins atsargos
Atsarg is rodiklis apytiksliai rodo, kiek dien praeina nuo
tam tikr laikotarp/
apyvartumas atsarg sigijimo iki j realizavimo, kaip ltai ar
Pardavim
dienomis* kaip greitai juda atsargos monje.
savikaina) x 365
Debitorini (Tam tikro
skol laikotarpio vidutins is rodiklis rodo, per kiek dien vidutinikai
apyvartumas debitorins skolos/ pirkjai atsiskaito u jiems parduot produkcij.
dienomis* Pardavimai) x 365
(Vidutins prekybos
Prekybos
skolos tam
skol io rodiklio reikm rodo, kiek dien vidutinikai
tikr laikotarp/
apyvartumas praeina, kol mon atsiskaito su tiekjais.
Pardavim
dienomis*
savikaina) x 365
Pardavimai/
Turto Rodiklis rodo, kaip efektyviai naudojamas visas
Vidutinis turtas tam
apyvartumas* mons turtas.
tikr laikotarp
 VERSLO VALDYMAS
148 Finans analiz, kontrol ir valdymas

Rodiklio
Rodikliai Rodiklio reikm ir pastabos
apskaiiavimas
Skol valdymo
is rodiklis rodo, kokia dalis skolint l
panaudojama formuojant mons turt. Bankams
priimtinas rodiklis yra iki 70%, taiau pasitaiko
atvej, kai kredituojamos mons, turinios ir
Skol ir turto sipareigojimai/
didesn skol nat. Taiau emas io rodiklio lygis
santykis Turtas
(pvz., 1020%) nebtinai turi bti traktuojamas
kaip geras ir siektinas dalykas, nes tokiu atveju
daniausiai turtas panaudojamas ne taip efektyviai,
nukenia mons pelningumo rodikliai.
Pelnas iki palkan ir mokesi sumokjimo
Pelnas iki palkan apskaiiuojamas prie veiklos pelno pridedant kit
Palkan
ir mokesi veikl, taiau danai imamas vien tik veiklos pelnas.
padengimo
sumokjimo/ is rodiklis rodo, ar mon pajgi mokti palkanas.
koeficientas
Palkanos Jeigu rodiklis maesnis nei 1, vadinasi, udirbama
nepakankamai pelno palkanoms sumokti.
EBITDA apskaiiuojamas prie veiklos pelno
EBITDA/ pridedant nusidvjimo snaudas, taiau taip pat
Skol (Grinama gali bti skaiiuota ir kita veikla. Rodiklis rodo,
padengimo skol dalis tam ar mon generuoja pakankam pinig sraut
koeficientas tikr laikotarp + finansinms skoloms grinti ir palkanoms mokti.
Palkanos) Jei rodiklis maesnis nei 1, vadinasi, pinig srautas
yra nepakankamas.
Skol is rodiklis rodo, per kiek met mon gali
Visos finansins
grinimo atsiskaityti su bankais. Skol valdymo rodiklius
skolos/EBITDA
trukm ypa dmiai analizuoja bankininkai.
* Vidutinis turtas apskaiiuojamas prie turto, yminioms dideliais augimo tempais. Kadangi
esanio laikotarpio pradioje, pridedant turt, maos mons danai spariai auga, korektikiau
esant laikotarpio pabaigoje, ir padalijant i dvi- imti vidutinius dydius.
ej. Pagal tok pat princip apskaiiuojami ir visi
kiti vidutiniai dydiai, naudojami skaiiuojant pa- Praktinis santykini rodikli skaiiavi-
teiktus rodiklius. Svarbu atsiminti, kad ie rodik- mo pavyzdys pateikiamas toliau esanioje
liai gali bti skaiiuojami imant ir ne vidutinius lentelje. 2002 m. rodikliai apskaiiuoti
dydius, o dydius, esanius laikotarpio pabai- remiantis pateiktomis finansinmis ataskai-
goje, taiau tai taikytina daugiau monms, ilgai tomis ir jie sulyginami su prajusi met
dirbanioms konkreioje kio akoje ir nepasi- duomenimis bei su sektoriaus vidurkiu.

7 lentel. UAB Maa mon santykiniai finansiniai rodikliai

Rodikliai 2001 m. 2002 m. Sektoriaus vidurkis
Bendrojo pelno mara 11,3% 14,0% 19,0%
Veiklos pelno mara -2,9% 0,2% 6,0%
Grynojo pelno mara -1,5% 0,5% 4,0%
Turto pelningumas -3,7% 0,4% 8,0%
 VERSLO VALDYMAS
Finans analiz, kontrol ir valdymas 149

Rodikliai 2001 m. 2002 m. Sektoriaus vidurkis

Nuosavybs pelningumas -0,5% 3,0% 15,0%
Einamojo mokumo koeficientas 0,95 1,04 1,5
Likvidumo koeficientas 0,49 0,52 0,9
Atsargos dienomis 61 55 40
Debitorins skolos dienomis 59 46 30
Prekybos skolos dienomis 90 75 35
Turto apyvartumas 1,4 2,2 2,5
Skolos/Turtas 56,7% 66,4% 60%
Palkan padengimo
koeficientas* - 2,50 8,5
Paskol padengimo koeficientas* - - 1,5
Skol grinimo trukm* - 1,9 2,5
* Koeficientai neskaiiuotini, jeigu mon btina atminti, kad finansiniai skaiiai,
konkreiais metais neturjo skol, nemokjo pa- rodikliai rodo tik rezultat. Geros ar blo-
lkan ar nedeng skol. gos veiklos prieasi reikia iekoti ana-
Jeigu nagrintume atsietai vien tik lizuojant ne rodiklius, bet technologinius
2002 m. duomenis, daugelis rodikli ms procesus, gamybini pajgum panaudo-
netenkint: maas mons pelningumas, jim, produktus, pardavim komandos,
emas likvidumas. Taiau, lygindami gamybos personalo veikl ir pan. Tokias
su 2001 m. duomenims, pastebime, kad prieastis gali padti atskleisti turto pel-
mons finansin bkl spariai gerja: ningumo piramids analiz.
didjanios pelno maros, efektyviau pa-
naudojamas turtas, geresnis mokumas. Turto pelningumo piramids analiz
Kadangi 2002 m. mon i bank pasiskoli- Turto pelningumas yra vienas i pa-
no 200 tkst. Lt, iki 66,4% padidjo skolos grindini finansini rodikli, kuriuos
ir turto santykis, taiau jis nevirija priim- mons vadovai turt stengtis didinti bei
tin rib. Pelno iki palkan sumokjimo nuolat kontroliuoti, kaip jie vykdomi.
udirbama 2,5 karto daugiau, o tai rodo Kadangi
mons pajgum mokti palkanas. Jeigu Turto pelningumas = Pardavim pel-
nereikt monei papildomai finansuoti ningumas x Turto apyvartumas
apyvartinio kapitalo augimo ir investicij, apskaiiuojami kaip
finansines skolas mon apytiksliai galt Grynasis pelnas/Turtas = Grynasis
grinti per 2 metus. pelnas/Pardavimai x Pardavimai/Turtas,
Lygindami su sektoriaus vidurkiu, turto pelningumo priklausomybei ir pel-
matome, kad mons finansiniai rodikliai ningumui tak daranius veiksnius galime
yra prastesni nei vidutiniai to sektoriaus pavaizduoti pagal piramids princip.
vidurkiai. Tai galima pateisinti: mon Turto pelningumo piramids analiz
yra neseniai pradjusi veikl, maa, taiau yra labai veiksminga finansins analizs
greitai auganti. Kiekvienas mons vado- ir finansins kontrols priemon. Kiekvie-
vas turt stengtis kasmet gerinti mons na mon pagal savo poreikius ir veiklos
finansinius rodiklius bei siekti, kad jie specifik gali susidaryti labai detal turto
bt ne prastesni nei konkurent. pelningumui (mons verts krimui) tak
Analizuojant finansinius rodiklius darani veiksni sra, juos inagrinti
 VERSLO VALDYMAS
150 Finans analiz, kontrol ir valdymas
Pajamos
Pardavim
pelningumas
Snaudos
Turto
pelningumas
Apyvartinis
kapitalas
Turto
apyvartumas
Ilgalaikis
turtas
ir stengtis nuolat gerinti. Pavyzdiui, UAB
Maa mon em turto pelningum gali siskolindama tiekjams. Vliau i aliav
lemti ne vis gamybini pajgum panau-
dojimas, maas darbo naumas, pardavim
komandos neefektyvumas, pirkj skol
bei atsarg valdym neefektyvumas.
Apyvartinio kapitalo valdymas
Analizuojant pinig srautus buvo min-
ta, kad moni vadovai turi inoti, kokius
svertus paspausti, kad mon gaut dau-
giau grynj pinig. Vienas i toki svert
tai apyvartinio kapitalo valdymas.
Valdant apyvartin kapital, svarbu su-
prasti mons veiklos cikl. Veiklos ciklas
tai laiko tarpas nuo atsarg sigijimo iki
pinig u parduot produkcij gavimo.
Kuo is ciklas trumpesnis, tuo monei rei-
kia maiau pinig apyvartiniam kapitalui
finansuoti, kuo veiklos ciklas ilgesnis,
tuo labiau padidja apyvartinio kapitalo
poreikis bei su tuo susijs pinig sunau-
dojimas.
mons veiklos ciklas
Atsargos
Prekybos skolos Debitorins skolos
Pinigai
tak darani veiksni pavyzdiai
Pirkj portfelis
Pardavimo komandos produktyvumas
Vieno produkcijos vieneto pajamos
Usakym i klient danumas
Pajamos, tenkanios vienam darbuotojui
Pajgum panaudojimo procentas
Darbo pamain skaiius
Produkcijos pristatymo ilaidos
Vieno darbuotojo idirbis
Vidutinis atlyginimas
Pirkj atsiskaitym terminai
Blog skol dalis
Atsiskaitym su tiekjais terminai
aliav usakymo danumas
Pajamos u kvadratin metr
Nepanaudoto ilgalaikio turto dalis
Turto atnaujinimo danumas
mon perka aliavas (atsargas), u jas
ji pagamina produktus ir juos parduoda
klientams, daniausiai taikydama atidto
mokjimo termin. Kai galiausiai pirkjai
atsiskaito, pinigai grta mon.
Ar mons apyvartinis kapitalas valdo-
mas efektyviai, rodo veiklos efektyvumo
rodikliai atsarg apyvartumas, debitori-
ni bei prekybos skol apyvartumas. Veik-
los ciklas apskaiiuojamas taikant toki
formul: atsarg apyvartos laikotarpis +
debitorini skol apyvartos laikotarpis
prekybos skol apyvartos laikotarpis.
UAB Maa mon veiklos ciklas sudaro
26 dienas (55 + 46 75), t. y. apyvartinio
kapitalo finansavimo poreikis vidutinikai
siekia 26 dienas.
Siekdami kuo efektyviau valdyti apy-
vartin kapital moni vadovai turt
mainti atsarg laikymo trukm, debitori
atsiskaitymo terminus ir siekti, kad tiekjai
suteikt ilgesnius tiekj kredit apmo-
kjimo terminus. Taiau pernelyg ilgas
atsiskaitymo laikas gali susilpninti ryius
su tiekjais ir net signalizuoti apie atsira-
dusias pinig apyvartos problemas. Lygiai
taip pat kaip reikalavimas labai greitai

atsiskaityti u prekes gali sugadinti santy-
kius su pirkjais arba net visai juos nutrauk-
ti. Todl moni vadovai privalo surasti
optimal mons veiklos cikl, kuris padt
monei efektyviai dirbti ir kartu isaugoti
gerus santykius su tiekjais bei klientais.
Svarbu inoti, kad faktinis veiklos ciklas
daniausiai nesutampa su tuo, kuris apskai-
iuojamas remiantis sutartyse su tiekjais
ir pirkjais numatytais atsiskaitymo termi-
nais, nes pirkjai gali vluoti atsiskaityti su
mone, o ir pati mon, jeigu trksta pinig,
gali vluoti apmokti tiekj sskaitas.
Pavyzdiui, 2002 m. UAB Maa mon
buvo siskolinusi tiekjams net 2,5 mnesio
ir greiiausiai ji vlavo apmokti prekybos
skolas dl apyvartini l trkumo.
3. BIUDETO SUDARYMO
PROCESAS
Labai svarbi finans planavimo, valdy-
mo bei kontrols priemon yra biudetas.
Biudetas tai trumpalaikis planavimo
instrumentas, kiekybikai ireikiantis mo-
ns planus pajam, ilaid, pinig sraut ir
kit finansini rodikli atvilgiu. Vaizdiai
tariant, biudetas tai metinis planas, i-
reiktas litais ir centais; tai tos paios pelno
(nuostolio), balanso, pinig sraut ataskai-
tos, planuojamos ateinantiems metams ir
daniausiai detalizuojamos pamnesiui.
mons, turinios ger biudeto siste-
m, usitikrina veiklos efektyvum, nes
prie tai visi sprendimai pamatuojami ir
vertinami. Biudeto sistema teikia ir dau-
giau privalum:
padeda paskirstyti finansinius iteklius
atskiriems mons skyriams;
leidia vertinti darbuotoj veikl ir
juos motyvuoti;
paskirsto atsakomyb ir kartu utikrina
veiklos kontrol.
Biudetas ne tik naudingas paiai mo-
nei. Daniausiai ir bankai, prie suteikdami
VERSLO VALDYMAS
Finans analiz, kontrol ir valdymas 151
paskolas, prao moni pateikti savo finan-
sinius planus. Taiau gera biudeto sistema
nra vien plano sudarymas. Labai svarbi
viso proceso sudedamoji dalis yra biude-
to kontrol, kuri apima faktini duomen
rinkim, paskelbim, nukrypim nuo plano
analiz ir atitinkam veiklos koregavim.
Vis mons biudeto proces bt galima
suskirstyti tris pagrindines dalis:
duomen analiz;
biudeto sudarym;
biudeto kontrol.
Biudeto sudarymas
Prie sudarant biudet btina atlikti
duomen analiz: gerai inagrinti pra-
jusi met veiklos duomenis, turimus pa-
jgumus bei kitus iteklius, rinkti informa-
cij apie sektoriaus, kuriame veikia mon,
tendencijas, apie rink, apie produkcijos
bei aliav galimus kain pokyius, apie
potencialius pirkjus ir t. t. Taiau pir-
miausia biudet reikia suderinti su mo-
ns tikslais ir ilgalaikiais planais.
Biudetas, kaip ir kiekvienas finansinis
planas, prasideda nuo pardavim plana-
vimo. Toliau eina gamybos biudetas,
ilaid biudetas, investicij biudetas ir
galiausiai suminiai duomenys pateikiami
prognozinse pelno (nuostolio), balanso
bei pinig sraut ataskaitose.
Biudet tipai ir ryiai pateikiami to-
liau esanioje schemoje.
Tarkim, kad UAB Maa mon 2003
m. pardavimus planuoja padidinti iki 4500
tkst. Lt, t. y. 80% daugiau nei 2002 m.
Kadangi mon yra gana maa, toks par-
davim augimas yra tiktinas. Sakykime,
mon veikia medienos apdirbimo ir bald
sektoriuje ir gamina bald sudedamsias
dalis, kurias eksportuoja usien. Planuo-
jama vieno vieneto pardavimo kaina 100
Lt. Detalus mons pardavim bei snaud
kiekvieno mnesio planas pateikiamas to-
liau esanioje lentelje.
 VERSLO VALDYMAS
152 Finans analiz, kontrol ir valdymas

Biudet tipai ir ryiai

Organizacijos tikslai Investicij biudetas

Pardavim biudetas

Gamybos pajgum
Atsarg politika Gamybos biudetas planas

aliav pirkimo Darbuotoj samdymo Administravimo ir

planas ir mokymo planas bendrj ilaid
biudetas
Laukiami finansiniai
rezultatai

Pelno (nuostolio) Pinig sraut Balanso biudetas

ataskaitos biudetas biudetas

8 lentel. 2003 m. UAB Maa mon pardavim ir snaud biudetas

(tkst. Lt)

2003 m.
rugpjtis
balandis

lapkritis
rugsjis

gruodis
birelis
vasaris

gegu

Straipsniai
sausis

kovas

spalis
liepa

Pardavimai 300 300 310 320 330 360 380 400 420 450 460 470 4 500
Pardavim
254 254 262 270 278 302 318 334 350 374 382 390 3 768
savikaina
aliavos 180 180 186 192 198 216 228 240 252 270 276 282 2 700
Darbo
60 60 62 64 66 72 76 80 84 90 92 94 900
umokestis
Nusidvji-
8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 8 96
mas
Kitos
6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 72
snaudos
Bendrasis
46 46 48 50 52 58 62 66 70 76 78 80 732
pelnas
Veiklos
45 45 45 45 45 45 45 45 45 45 45 45 540
snaudos
Patalp
20 20 20 20 20 20 20 20 20 20 20 20 240
nuoma
Darbo
15 15 15 15 15 15 15 15 15 15 15 15 180
umokestis
Kitos
10 10 10 10 10 10 10 10 10 10 10 10 120
snaudos
 VERSLO VALDYMAS
Finans analiz, kontrol ir valdymas 153

2003 m.
rugpjtis
balandis

lapkritis
rugsjis

gruodis
birelis
vasaris

gegu
Straipsniai

sausis

kovas

spalis
liepa
Veiklos
1 1 3 5 7 13 17 21 25 31 33 35 192
pelnas
Palkan
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 12
snaudos
Pelnas prie
apmokesti- 0 0 2 4 6 12 16 20 24 30 32 34 180
nim
Pelno
0 0 0 1 1 2 2 3 4 5 5 5 27
mokestis
Grynasis
0 0 2 3 5 10 14 17 20 26 27 29 153
pelnas
Biudetai turi bti detalizuojami pagal bei tiesioginis darbo umokestis, i viso
kiekvieno gaminio pardavimus bei pagal 3600 tkst. Lt.
kiekvien ilaid punkt. UAB Maa mo- inant pastovias snaudas, vieno vie-
n pardavim plan sudar pagal gautus neto pardavimo kain ir vieno vieneto
usakymus i pirkj 2003 metams. Taiau kintamas snaudas, galima apskaiiuoti
pardavimai gali bti planuojami ir kitaip: lio tak, t. y. kiek vienet produkcijos
pagal numatom uimti rinkos dal, pagal reikia parduoti, kad bt pradta dirbti
prajusi met rezultatus usibriant tam pelningai. Lio takas apskaiiuojamas
tikrus augimo tikslus, pagal rinkos tenden- taip:
cijas, pagal esamas sutartis. Planuojant par- Lio takas = Pastovios snaudos/
davimus labai svarbu vertinti sezoninius (Vieno vieneto kaina Vieno vieneto kin-
svyravimus, jeigu jie bdingi. tamos snaudos).
UAB Maa mon planuojama par-
Pastovi ir kintam snaud davimo kaina 100 Lt, o vieno vieneto
koncepcija snaudos 80 Lt (3600 tkst. Lt padalijus
Planuojant snaudas svarbu suprasti i 45 tkst. vnt. produkcijos tiek pla-
pastovi ir kintam snaud koncepcij. nuojama pagaminti 2003 m.). Todl lio
Pastovios snaudos tai tokios snaudos, takas 36 tkst. vnt. (720 tkst. Lt/
kuri apimtis nepriklauso nuo gaminamos (100 Lt 80 Lt)). Tai reikia, kad, jeigu
produkcijos kiekio. Kintamos snaudos mon per metus gamint maiau nei
tai tokios snaudos, kuri apimtis tie- 36 tkst. vnt. produkcijos, ji patirt nuo-
siogiai priklauso nuo gaminamos produk- stol.
cijos kiekio. UAB Maa mon 2003 m. Lygiai taip pat galima apskaiiuoti ir
pastovios snaudos yra patalp nuoma, tai, kok produkcijos kiek UAB Maa
administracijos darbo umokestis (rodo- mon turt gaminti, kad, uuot gavusi
mas prie veiklos snaud), nusidvjimo 180 tkst. Lt ikimokestinio pelno, gaut,
snaudos, palkanos ir kitos snaudos. pvz., 300 tkst. Lt. Skaiiuojama taip:
I viso 2003 m. numatomos pastovios Lio takas = (Pastovios snaudos +
snaudos sudaro 720 tkst. Lt. Kintamas Planuojamas pelnas)/(Vieno vieneto kaina
mons snaudas sudaro aliav savikaina Vieno vieneto kintamos snaudos)
 VERSLO VALDYMAS
154 Finans analiz, kontrol ir valdymas

(720 tkst. Lt + 300 tkst. Lt)/(100 Lt lapkriio ir gruodio mnesiais a-

80 Lt) = 51 tkst. vnt., arba 5100 tkst. Lt. liav buvo sigyta atitinkamai u
Skirtumas tarp vieno vieneto kainos ir 162 tkst. ir 174 tkst. Lt. ie pinigai
vieno vieneto kintam snaud vadinamas bus sumokti 2003 m.
kontribucija, o io skirtumo santykis su Atlyginimai ir palkanos mokamos
vieno vieneto kaina kontribucijos mara. einamj mnes, kitos ilaidos po
Pavyzdiui, UAB Maa mon kontri- mnesio, nuoma kas ketvirt kiekvie-
bucijos mara sudaro 20%, t. y. (100 Lt no ketvirio pradioje, pelno mokestis
80 Lt)/100 Lt. Kontribucijos mara yra met pabaigoje. Kitos ilaidos 2002
svarbus dydis priimant valdymo sprendi- m. gruod sudar 15 tkst. Lt, jos bus
mus, nes ji rodo pelno prieaugio dal nuo apmoktos 2003 m.
pardavim pokyio. Tarkime, jeigu UAB Pagal esam sutart su banku liep bai-
Maa mon pardavimai bt 1 mln. Lt giasi trumpalaiks paskolos terminas,
didesni nei planuojami, tai mon papildo- todl reikia j grinti.
mai udirbt 200 tkst. Lt ikimokestinio Esami mons gamybiniai pajgumai
pelno (20% x 1 mln. Lt). leidia gaminti 3500 vnt. produkcijos
per mnes. mon jau birel numato
Pinig sraut biudetas gaminti 3600 vnt. produkcijos ir toliau
Be pardavim ir snaud biudeto, didinti produkcijos kiek. Todl reikia
labai svarbus monei pinig sraut biu- sigyti papildomus renginius u 100
detas. Jo forma skiriasi nuo pinig sraut tkst. Lt. Kadangi rengini sumonta-
ataskaitos formos. Pinig sraut biudetas vimas trunka apie 2 mnesius, rengi-
rodo kiekvieno mnesio pinig plaukas ir nius reikia sigyti baland. Sumokama
imokas. sigijimo metu.
UAB Maa mon 2003 m. planuoja: mons politika: kiekvienu momentu
70% pinig nuo pardavim kreditan turti ne maiau kaip 30 tkst. Lt gry-
bus gauta po mnesio, o 30% po 2 nj pinig sskaitoje ir kasoje.
mnesi. Remiantis pateikta informacija, suda-
Ilaikomas pastovus esamas atsarg romas pinig sraut biudetas, t. y. pinig
lygis (400 tkst. Lt, r. balans) ir surinkimas bei pinig imokjimas pa-
kiekvien mnes perkama tik tiek vaizduojami btent t mnes, kur realiai
aliav, kiek reikia to mnesio par- numatoma tuos pinigus gauti ar juos i-
davimams. U aliavas planuojama mokti.
atsiskaityti po 2 mnesi. 2002 m.
9 lentel. 2003 m. UAB Maa mon pinig sraut biudetas (tkst. Lt)
rugpjtis
lapkritis

balandis

lapkritis
rugsjis
gruodis

gruodis
birelis
vasaris

gegu

Straipsniai
sausis

kovas

spalis
liepa

Pardavimai 270 290 300 300 310 320 330 360 380 400 420 450 460 470
Pinig
surinkimas
Po 1 mnesio
203 210 210 217 224 231 252 266 280 294 315 322
(70%)
 VERSLO VALDYMAS
Finans analiz, kontrol ir valdymas 155

rugpjtis
lapkritis

balandis

lapkritis
rugsjis
gruodis

gruodis
birelis
vasaris

gegu
Straipsniai

sausis

kovas

spalis
liepa
Po 2 mnesi
81 87 90 90 93 96 99 108 114 120 126 135
(30%)
I viso
surinkta 284 297 300 307 317 327 351 374 394 414 441 457
pinig
Pinig
imokjimai
aliavos 162 174 180 180 186 192 198 216 228 240 252 270
Darbo
75 75 77 79 81 87 91 95 99 105 107 109
umokestis
Patalp nuoma 60 60 60 60
Palkanos 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1
Kitos ilaidos 15 16 16 16 16 16 16 16 16 16 16 16
Pelno
27
mokestis
Investicijos 100
Trumpalaiks
paskolos 100
grinimas
I viso
imokta 313 266 274 436 284 296 466 328 344 422 376 423
pinig
Pinig
-29 31 26 -129 33 31 -115 46 50 -8 65 34
srautas
Pinigai
laikotarpio 10 -19 12 38 -91 -58 -27 -142 -96 -46 -54 11
pradioje
Pinigai
laikotarpio -19 12 38 -91 -58 -27 -142 -96 -46 -54 11 45
pabaigoje
Pageidaujamas
30 30 30 30 30 30 30 30 30 30 30 30
pinig likutis
Pinig per-
teklius -49 -18 8 -121 -88 -57 -172 -126 -76 -84 -19 15
(trkumas)
Matome, kad pagal suplanuot pini- n kaip 30 tkst. Lt pinig likut kiekvien
g biudet didiausias pinig trkumas mnes. Majant pinig poreikiui, limitas
siekia 172 tkst. Lt. Kadangi biudetai gali bti dengiamas.
sudaromi likus bent 1 mnesiui iki met
pabaigos, mon turt kreiptis bank dl Biudeto kontrol
papildom 172 tkst. Lt kredito limito su- Sudarytas met biudetas neturi bti
teikimo tai garantuot monei ne maes- padtas stali ir umirtas. Kiekvien
 VERSLO VALDYMAS
156 Finans analiz, kontrol ir valdymas
mnes turi bti irima, kaip vykdomas
biudetas, analizuojamas faktini duome-
n nukrypimas nuo planuot. mons va-
dovai turt reikalauti i savo finansinin-
k, kad jiems kas mnes bt reguliariai
pateikiamos ataskaitos apie biudeto vyk-
10 lentel. UAB Maa mon biudeto vykdymas 2003 m. balandio mn.
(tkst. Lt)
2003 m. balandis
Straipsniai Biude- Nukry-
tas Faktas pimas
Pardavimai 320 300 -20
Ilaidos 316 292 -24
Pelnas 4 8 4 100%
I ataskaitos matome, kad biudetas
balandio mnes nra vykdomas. Par-
davim rodikli atsilikimas nuo met
pradios rodikli siekia 11%, o balandio
mn. 6%. Vietoj planuoto 4 mnesi 6
tkst. Lt pelno patirta 11 tkst. Lt nuosto-
lio. Nors baland biudetas taip pat nevyk-
domas, taiau matyti, kad reikalai gerja.
ia pateikiamas tik pats paprasiausias
biudeto vykdymo ataskaitos pavyzdys.
Be abejons, reikia nuodugnesns anali-
zs. Ar pardavim majim lm kain
smukimas, ar maesnis parduodamos pro-
dukcijos kiekis? Rekomenduotina taikyti
turto pelningumo piramids analiz ir taip
isiaikinti, kokie turto pelningumui tak
darantys veiksniai lm tai, kad planas ne-
vykdomas (pagaminta broko, netinkama
technologija, maas darbo naumas, par-
davj apsileidimas ir pan.).
Analizuojant daugelio moni patirt
buvo pastebta, kad daniausiai biudeto
dym bei ianalizuoti nukrypimai. Svarbu
sidmti vien i pagrindini biudeto
proceso taisykli: kad ir kas atsitikt, ka-
kas yra u tai atsakingas.
Toliau pateikiamas biudeto vykdymo
ataskaitos pavyzdys.
2003 m. (nuo met pradios)
Biude- Nukry-
% tas Faktas pimas %
-6% 1230 1100 -130 -11%
-8% 1224 1105 -119 -10%
6 -5 -11 -183%
tikslai nepasiekiami dl i prieasi:
prognozuojami pernelyg dideli pardavim
rodikliai, netinkamai valdomi pinigai, per
spariai pleiamasi, yra nepakankamas ka-
pitalo kiekis, kyla nenumatyt su kokybe
susijusi problem, per didel konkuren-
cija, pasen gamybos technologijos bei
renginiai.
moni vadovai bei savininkai turt
atsiminti ias pagrindines finansini plan
(biudet) sudarymo taisykles:
1. Jeigu neskmingai planuosite, tai
susiplanuosite neskm.
2. Niekada neplanuokite vieni, bet vi-
sada kontroliuokite.
3. Kad ir kas monje atsitikt, kakas
u tai yra atsakingas.
4. Apskaita reikalinga tam, kad pada-
ryt mons valdym lengvesn.
5. Bet kas, ko mes dar neinome, pri-
klauso nuo to, kas jau yra inoma.

Rinkodara
1. RINKOS TYRIMAI
Augant ir pleiantis rinkoms, tampant
sudtingiems gamybos procesams bei
didjant paslaug/produkt pasilai, ver-
slininkai yra priversti labiau pabrti savo
skiriamuosius bruous i kit konkurent,
atskleisti savo produkt savitum. Vis da-
niau verslas susiduria su isamios infor-
macijos poreikiu apie rinkoje veikianius
veiksnius. Taigi nenuostabu, kad daugelis
verslinink pradeda suprasti rinkos tyrim
esm ir j naud siekiant efektyvios veik-
los. vertinti esam padt kainuoja pigiau
negu daryti sprendimus neianalizavus
rinkos. Visiems suprantama, kad rinkoje
susitinka vartotojas ir gamintojas, kuriam
reikia inoti, kaip ir k gaminti, kam, kaip
ir u koki kain parduoti. Verslininkai,
nordami rinkai pasilyti nauj gamin ar
priimti strateginius sprendimus, analizuoja
rink, nes taip jie gali tiksliau prognozuoti
ir, inoma, udirbti daugiau pelno.
Rinkos tyrim tikslus lemia proble-
mos, kurioms sprsti jie pasitelkiami.
Svarbioms, strategins reikms pro-
blemoms sprsti reikia daugiau ir tokios
informacijos, kuri galima gauti tik tyrim
bdu. Kasdiens veiklos sprendimams
priimti gali pakakti vien tos informacijos,
kuri vadovas gali gauti i mons apskai-
tos dokument, darbuotoj praneim.
Dar kitais atvejais vadovai sprendimus
gali priimti remdamiesi vien savo turimo-
mis iniomis, asmenine patirtimi arba tik
intuicija.
Pagrindiniai rinkos tyrim tikslai vi-
sada siejasi su esamos bei potencialios
rinkos painimu ir informacijos apie j
perteikimu vadybos sprendimus priiman-
VERSLO VALDYMAS
Rinkodara 157
tiems asmenims ir padaliniams. Vadybai
labai daug padeda kvalifikuot rinkos
tyrj rekomendacijos, kokiu bdu ge-
riausiai galima tenkinti vartotoj norus ir
poreikius. Kita vertus, turint tinkam ir
ger informacij, galima bet kur versl,
nesvarbu, ar tai bt gamyba, prekyba ar
paslaug teikimas, padaryti patikimesn ir
pelningesn.
Rinkos tyrimai yra svarbiausia ir labai
paplitusi marketingo tyrim sudedamoji
dalis. Tai sudaro didiausi vis marke-
tingo tyrim dal. Danai, neatlikus rinkos
tyrim, kiti tyrimai neturi prasms. Rinkos
tyrimais grindiami vairs marketingo
veiklos sprendimai. Nors rinkos tyrimai
eina marketingo tyrim sudt, jie nu-
lemia pagrindinius marketingo veiklos
aspektus.
Rink galima tirti vairiais aspek-
tais, skaidant pagal skirtingus poymius
galima skirti potenciali, reali ir tikslin
rinkas. Marketingo tyrimai apima visas
veiklos ris, susijusias su marketingo
veikla, tai kins veiklos, produkt, kai-
n, reklamos, preki judjimo ir pardavim
analiz. Siekiant, kad marketingo tyrimai
bt veiksmingi, jie turi bti sisteminiai, o
ne atsitiktiniai. Duomenys apie produktus
renkami, kaupiami, analizuojami ir inter-
pretuojami nuolat, nes gauti rezultatai le-
mia marketingo sprendim primim. Taip
pat atliekami vairi marketingo komplekso
element (preks, kainos, pateikimo, rmi-
mo) tyrimai, siekiant priimti konkreius
vadybos sprendimus. Marketingo tyrimai
atliekami nenukrypstant nuo pasirinkto
objekto, atsivelgiant visus jam daranius
tak iorinius veiksnius, todl juos reikia
atlikti objektyviai, tikslingai ir kruopiai.
 VERSLO VALDYMAS
158 Rinkodara
1 pav. Rinkos tyrim vieta
Danai praktikoje marketingo tyrim ir
rinkos tyrim terminai tapatinami. Taiau ie
tyrimai skiriasi:
1. Marketingo tyrimai ir rinkos tyrimai
gali bti kaip du savarankiki marketingo
mokslo aspektai. Nagrinjant tik marke-
tingo tyrimus, svarbi j dalis yra rinkos
tyrimai. Jie skiriasi ir apimtimi. Rinkos ty-
rimai yra visi galimi rinkos, jos dydio, su-
dties, struktros, paklausos ir kt. tyrimai.
Marketingo tyrimai, prieingai, yra bet
kurios marketingo problemos sprendimas,
pvz., kain strategijos tyrimas, reklamos
efektyvumo tyrimas, mons galimybi
tyrimas ir pan. Taigi terminas marketingo
tyrimai yra platesnis ir pirmesnis.
2. Skiriasi marketingo ir rinkos tyrim
tikslai. Rinkos tyrimai nukreipti kiekybi-
nius rinkos pasikeitimus, o marketingo ty-
rimai kokybinius rinkos pasikeitimus.
Taiau, atliekant bet kokius marketingo ty-
rimus, neapsieinama be tam tikr (kartais
plai ir nuodugni, o kartais apraomj) kartinis tyrimas, siekiant nustatyti rinkos
rinkos tyrim, siekiant nustatyti specifines
rinkos savybes.
Rinka tai visuma esam ir potenciali
pirkj, siekiani patenkinti savo porei-
kius pakeiiant k nors verting su prekes
ar paslaugas silaniais pardavjais.
Svarbiausiu preki rinkos klasifikavi-
mo poymiu laikomas preki objektas. Pa-
gal tai skiriamos trys pagrindins rinkos:
vartotojika (vartojimo preki/paslau-
g) rinka;
verslo (gamybini preki) rinka;
vyriausybi rinka.
Rinka gali bti apibdinama, o kartu ir
klasifikuojama pagal daugel poymi:
1) pagal atliekamas funkcijas (pirki-
m, pardavim, vidaus ir kt.);
2) pagal parduodam, silom preki
objektus (preki, paslaug, idj, pinig);
3) pagal teritorij ir laik (bendroji,
regionin, atskiros preks rinka, specialios
rinkos: mugs, biros, aukcionai ir kt.);
4) pagal rinkoje atliekam vaidmen
(gamintojo, vartotojo, pirkjo).
Bendrasis rinkos klasifikavimas pa-
teiktas 2 paveiksle.
Geografin rinka
(pasaulio, emyno, ali grups, alies, alies regiono)
Vartojimo pre- Vyriausybi
ki ar paslaug Verslo rinka
rinka
rinka
Atskir preki (paslaug) ir j vartojimo rinka
2 pav. Rinkos klasifikavimas
Pateikus bendrj rinkos klasifikavim,
svarbu iskirti rinkos tyrim ris.
Rinkos tyrimai gali bti:
nuolatiniai,
vienkartiniai.
Rinkos analiz tai daniausiai vien-
struktr tam tikru momentu, o rinkos
stebjimas (kai kur literatroje vadinamas
rinkos valgyba) tai nuolatinis rinkos
pltros bei kitimo sekimas, norint isiai-
kinti esamus ir bsimus faktus, tendenci-
jas ir atskleisti kitimo prieastis.
Daniausiai skiriamos trys sudedamo-
sios rinkos tyrim struktros dalys:
rinkos analiz,
rinkos stebjimai,
rinkos prognozavimas.
Rinkos analiz yra labai svarbi, nes
padeda:

itirti rinkos reikalavimus prekei, pro-
duktui, paslaugai;
atlikti rinkos segmentavim, jo anali-
z;
itirti rinkos struktr;
itirti vartotojus, j savybes, pirkj
motyvacij;
itirti rinkos subjekt veikimo rinkoje
metodus ir formas;
itirti ekonomin ir rink konjunktr
ir kt.
Rinkos tyrimais grindiami vairs mar-
ketingo veiklos sprendimai. Be to, jie sutei-
kia esmin informacij kinei veiklai vyk-
dyti. Nors rinkos tyrimai eina marketingo
veiksm logik, plan sudarymas remiasi
rinkos, vartotoj, pirkj reikalavimais,
o ne esama mons komercine, finansine
bkle ar gamybiniais pajgumais. Kitaip
sakant, nuodugniai sukaupta atitinkamos
rinkos srities informacija suteikia galimyb
toliau planuoti verslo tendencijas, daranias
tak produkto/paslaugos rinkai, pelningu-
mui, pardavim rezultatyvumui, klient
segmentui, rinkos konkurencingumui, ir
suformuluoti veiklos strategij. Vadinasi,
i informacija padeda iskirti tai, kas svar-
biausia mons veikloje, ir priimti pagrstus
sprendimus, todl kuo aikesnis ir konkre-
tesnis bus tyrimas, tuo skmingiau bus gali-
ma panaudoti marketingo galimybes.
Danai monms bei akiniams val-
dymo organams tiesiog btina turti tam
tikro laikotarpio duomenis apie rinkos
talpum, struktr, nes be to sunku nu-
matyti vartotoj poreiki ar struktros
kitim mons produkto ar paslaugos at-
vilgiu arba numatyti akos perspektyvas.
Steigiant mon ar imantis verslo, itirti
rink vadinasi, suinoti, ar pirks ir kiek
vartotoj pirks prek ar paslaug. Vienas
ymiausi marketingo specialist F. Kot-
leris teig, kad, tiriant rink, reikia atsakyti
iuos pagrindinius klausimus: K perka?
Kas perka? Kodl perka? Kaip perka?
VERSLO VALDYMAS
Rinkodara 159
Kada (kur) perka?
Organizuojant rinkos tyrimus siekiant
patekti rink, reikt atsakyti gerokai
daugiau konkretesni klausim:
Kuriuos i galim vartotoj pasirinkti
rinkos taikiniu?
Kiek rink numatoma apimti?
Per kiek laiko tai galima atlikti?
Kokia bus didiausia pardavimo kai-
na?
Kas daugiausia naudojasi preke, pa-
slauga?
Kas yra klientai ir kaip jie keiiasi?
Kas yra tiesioginiai ir netiesioginiai
konkurentai? Ir kt.
Marketingo specialistai, tirdami rink,
turt isamiai atsakyti iuos klausimus:
Kokie atitinkamo produkto vartotoj
poreikiai ir norai?
Kokia yra i poreiki apimtis?
Koki ekonomin vert pirkjai teikia
iems poreikiams tenkinti?
Kokios susidarys ilaidos (traukiant
ir pardavimo ilaidas) tenkinant iuos
poreikius?
Kiek ir kokiu lygiu ie poreikiai vi-
sikai netenkinami arba tenkinami ne
visai?
Rinkos analiz leidia nustatyti visus
vienai rinkai bdingus veiksnius, veikian-
ius periodikai arba tam tikru momentu.
Rinkos stebjimai nukreipiami rinkos
pltr tam tikru momentu. Rinkos progno-
ze bandoma nustatyti, kokia padtis rinkoje
bus ateityje. Prognoz rengiama remiantis
rinkos analize ir stebjimais. Taigi ypa
svarbus yra rinkos tyrim procesas.
Rinkos analiz bei duomen rinkim
tikslinga atlikti skirtingais bdais. Pirmoji
rink tyrim kryptis yra strateginio po-
bdio. Pagrindinis jos tikslas atlikti i
srii tyrimus:
rink regionins specifikos,
vairi rinkos element kompleksin
tyrim,
 VERSLO VALDYMAS
160 Rinkodara
prekins gamybos ir vartojimo pozicij
kitimo.
Danai patenkame situacijas, kai
reikia priimti vienok ar kitok sprendim.
Ms pasirinkim tarp alternatyvi gali-
mybi daniausiai lemia inios, patirtis,
mus supanti aplinka, taiau bna toki
atvej, kai neutenka remtis tik turima in-
formacija, reikia ir papildomos, gaunamos
i iors. Surinktos informacijos tikslumas
ir duomen apdorojimo procesas daro di-
diul tak sprendimo teisingumui, todl,
siekiant priimti pagrst sprendim, danai
reikia kokybiko tyrimo.
Tradicikai svarbiausia tyrimo krypti-
mi laikomas rinkos tyrimas. Jo metu nu-
statomos rinkos charakteristikos, mons
ir jos konkurent bkl, analizuojamos
pltros tendencijos.
Rinkos tyrimams tampant vis reikmin-
gesniems, atsiranda nauj metod, kurie
skiriasi tyrimo objektu, apimtimi, rezultat
tikslumu, agreguotos informacijos panau-
dojimo kryptimis ir kitais poymiais.
Galima bt iskirti iuos naujausius
rinkos tyrim modelius, i kuri daugelis
jau prieinami ir Lietuvos verslo atsto-
vams.
Reklamos poveikio tyrimas
Reklamos poveikiui nustatyti da-
niausiai naudojamas BUYTest metodas,
kuriuo vertinama reklamos taka varto-
tojams. is metodas suteikia galimyb
testuoti reklamas prie ir po reklamins
kampanijos. Jis padeda vertinti reklam
bei pateikia naujas jos gerinimo gaires.
Naudojant test gaunami atsakymai
klausimus:
Kaip gerai veiks konkreti reklama?
Kaip ji gali bti dar patobulinta?
is metodas gali bti naudojamas
tiriant visose iniasklaidos priemonse
skelbiamos reklamos, baigtins ir ne-
baigtins reklamos poveik. BUYTest
paprastai atliekamas pagal in-hall
hall meto-
d, apklausiant maiausiai 100 tiksli-
ns grups respondent.
Tyrimas atliekamas etapais, renkant at-
sakymus iuos klausimus:
K mons pastebi reklamoje?
Koks reklamos efektyvumas?
Kas ir kaip bendrauja?
Kurie ryiai skatina arba slopina efek-
t?
Tyrimo rezultatai rodo, kok poveik
turi konkreti reklama, kokia tikslins
grups dalis prads vartoti reklamuot
produkt.
Vartotoj lojalumo tyrimas
Vartotojo lojalumas preks enklui ar
konkreiam produktui matuojamas santy-
kio tarp vartotojo ir paties preks enklo
stiprumu. Naudojant metod nustatoma,
kiek vartotoj yra prisiri prie vartojamo
preks enklo, kiek i j gali pereiti pas
konkurentus ir kuri konkurent vartotojai
yra pasireng pakeisti vartojimo proius
kit preks enkl naudai.
Produkto vartotoj segmentai nustato-
mi atsivelgiant keturias dimensijas:
1. Poreiki atitikimas. Kokiu lygiu
vartotojai patenkinti dabar vartojamomis,
konkretaus preks enklo prekmis/
paslaugomis?
2. sitraukimas kategorij. Koki
tak daro preks enklas renkantis prek/
paslaug i panai produkt grups, ar jis
turi reikm?
3. Poiris alternatyvas. Kiek pa-
traukls yra konkurent preks enklai?
4. Kiek stiprus apsisprendimas vartoti/
naudoti konkretaus preks enklo prekes/
paslaugas?
Atlikus tyrim, visi panai preki
vartotojai suskirstomi atuonias grupes:
1) stipriai prisiri,
2) vidutinikai prisiri,
3) pavirutiniki,

4) lengvai prarandami,
5) pasiekiami,
6) netikri,
7) beveik nepasiekiami,
8) visikai nepasiekiami.
Pirmj dviej grupi vartotojai yra
labiausiai vertinami, jie visikai lojals
preks enklui, o tikimyb, kad jie gal-
t pradti vartoti konkurent prekes, yra
minimali.
Treiosios ir ketvirtosios grups varto-
tojai yra nepastovs vieno preks enklo
vartotojai, konkurentai gali juos lengvai
patraukti savo pus. i grupi atstovai
neabejingi akcijoms, loterijoms, juos leng-
va patraukti vairiomis marketingo prie-
monmis.
Penkta ir eta grup potencials pre-
ks enklo vartotojai. Tai moni, ketinan-
i plstis ir didinti pardavimo apimtis,
tikslinis segmentas.
Paskutini dviej grupi atstovai yra
visikai prisiri prie konkurent preks
enklo. Juos perimti bt beveik nema-
noma tiek dl emocinio j ryio su kon-
kurent preke/paslauga, tiek dl finansini
itekli, kuri reikt siekiant prisivilioti
iuos klientus.
Atlikus tyrim, galima atsakyti
kitus klausimus:
Kiek stiprus mano preks enklas?
Kiek stiprs mano konkurentai?
Kas daro tak vartotojams, kaip a
galiu padaryti savo preks enkl stip-
resn?
Su kuo turiu palaikyti ryius, kurie
vartotojai gali pakeisti preks enkl,
kuriuos a galiu pritraukti?
Kuriuos konkurentus mano klientai
pasirinkt? I kuri konkurent a galiu
pritraukti nauj klient?
Vartotoj pasitenkinimo tyrimas
Vienas i labiausiai paplitusi vartotoj
pasitenkinimo tyrimo metod yra Custo-
VERSLO VALDYMAS
Rinkodara 161
merScore. Jis jungia klasikin klient pasi-
tenkinimo matavim ir vartotoj lojalumo
model tai leidia imatuoti ne tik klient
pasitenkinimo lyg, bet ir j prisiriim. Be
to, taikant metod, gana tiksliai numato-
ma, kaip klientai elgsis ateityje, ir identifi-
kuojami vartotojai, kuriems reikia ypatingo
dmesio, norint juos ilaikyti.
CustomerScore modelis remiasi 5 pa-
grindiniais veiksniais, kurie daro didiau-
si tak pasirinkimui. Tai:
kokyb,
kainos ir kokybs santykis,
vaizdis,
tiesioginis santykis,
pakeitimo rizika.
Tyrimo metu aikinamasi, kurie i i
veiksni yra svarbiausi, kaip vartotojai
supranta juos ir kokios produkto savybs
mintus veiksnius geriausiai atspindi.
Tyrimas atliekamas naudojantis apklausos
metodu ir jungia tiek kokybini, tiek kie-
kybini rinkos tyrim metodikas.
io modelio paplitim lm tai, kad
jis neapsiriboja vien tik pasitenkinimo
vertinimu, bet atsivelgia ir vartotoj
prisiriim, kuris pasiymi pastebima
koreliacija su klient elgesiu ateityje. Be
to, modelis pritaikomas tiek visai monei,
tiek jos veiklos sektoriui ar skyriui.
Vartotoj poreiki tyrimas
Kiekvienai monei ypa svarbu supra-
sti ir vertinti vartotoj poreikius. Nuo to,
kaip ji sugebs juos tenkinti, priklausys
mons konkurencins savybs ir tolesn
verslo skm. Danai klient poreikiai
bna labai skirtingi ir intuityviai iskirti
pagrindinius, utikrinanius vartotoj pa-
sitenkinim, yra gana sudtinga. Todl,
siekiant surinkti i informacij, neretai
tenka atlikti kokybik rinkos tyrim.
Daugelis iuolaikini tyrim, vertinani
poreikius, atsivelgia tai, kad vartotojai
turi kelis skirtingus poreiki lygmenis
 VERSLO VALDYMAS
162 Rinkodara
racionalj iorin bei giliau esanius faktinio pirkimo elgesio, produkt ir
socialinio identiteto bei emocini po-
reiki sluoksnius. Vertinant juos danai
naudojamos kokybini tyrim metodikos,
asociacij metodas, vairs psichologiniai
modeliai, paskui informacija kiek manoma
agreguojama kiekybinius duomenis (tam,
kad ji bt palyginama ir lengviau vertina-
ma). Atliekant sudtingesnius vartotoj po-
reiki tyrimus, taip pat nagrinjama preks
enklo ir klient poreiki ssaja.
Paprastai, atlikus vartotoj poreiki
tyrim, gaunami atsakymai iuos klau-
simus:
Kokie yra svarbiausi vartotojo elges
lemiantys funkcinio, socialinio ir
emocinio lygmens poreikiai?
Kokie yra rinkos segment dydiai
pagal vartotojus?
Koki vartotojo poreiki iki iol ne-
tenkina joks preks enklas ir kokiems
poreikiams tenka per daug preks
enkl? (Kitaip tariant, reikia nustatyti
perspektyvias ir nykstanias verslo ga-
limybes.)
Kokiu mastu preks enklai tenkina
vartotoj poreikius bgant laikui, kas
rodo majani preks enklo vert? tod jau daugel met naudoja socialiniai
Preks enklo pozicijos tyrimas
Tiriant preks enklo pozicij bando-
ma nustatyti preks enklo reikm varto-
tojams, j stiprisias ir silpnsias savybes,
isiaikinti, kokia yra rinkos struktra,
kaip vienas kito atvilgiu yra isidst
preks enklai, kokios yra pagrindins j
pasirinkimo prieastys. Modelis taip pat
leidia iskirti vairius rinkos segmentus,
nustatyti, kurie i j yra perspektyviausi ir
maiausiai uimti.
Vienas i daniausiai naudojam pre-
ks enklo pozicijos tyrim Optima.
is rinkos analizs bdas yra paremtas
dviej pagrindini elgesio komponent
matavimu:
preks enkl vartojimo matavimu;
pasirinkimo prieasi, preks enkl
iskiriani savybi nustatymu.
Iplstas Optima modelis taip pat gali
apimti vartojimo aplinkybi bei gyvenimo
stiliaus analiz. Tyrimas atliekamas ap-
klausiant tiriamojo produkto vartotojus.
Atlikus tyrim, gaunami atsakymai
iuos klausimus:
Kodl vartotojas perka vienus produk-
tus, bet nemgsta kit?
Kokia yra rinkos struktra, segmentai
ir kokios preks enkl pozicijos joje,
ar rinka yra vienalyt?
Kokios stipriosios ir silpnosios preks
enkl savybs?
Kokios yra didiausios nauj produkt
diegimo galimybs?
Kaip reikt optimizuoti savo produk-
t portfel?
Rinkos tyrimas Etnografija
Etnografija vienas i duomen
rinkimo bd, kai vartotojai ar j grups
yra stebimi savo natralioje aplinkoje,
pvz., darbe, namuose. Etnografijos me-
mokslai, ypa kultrin antropologija.
Etnografija kaip rinkos tyrim meto-
das ipopuliarjo pastaraisiais metais.
Prieastis vis labiau suvokiama, kad
vartotojai danai ne tik nesugeba gerai
suformuluoti savo poreiki ar nuomoni,
bet neretai tai, k jie sako, smarkiai ski-
riasi nuo to, k jie daro. Patyrs tyrjas,
tiesiogiai stebdamas vartotoj elgsen
realiomis gyvenimo aplinkybmis, gali
uiuopti t lygmen, kurio nesismo-
nina patys respondentai ir kuris kartais
nepastebimas taikant tradicinius rinkos
tyrim metodus, kai vartotoj elgsena
tiriama atskirai nuo konteksto.
Daniausiai naudojami Etnografijos
modelio tipai:

1. Realaus gyvenimo diena: tyrjas pra-
leidia vis dien su monmis ar j grupe.
2. Vartojimo situacijos stebjimas:
moni, naudojani rpimus produktus/
paslaugas, stebjimas tam tikroje situaci-
joje.
3. Pirkimas drauge: vartotoj lydji-
mas ir stebjimas pirkimo metu.
4. Beepers: fiksuojamas respondent
elgesys ar nuotaika, susisiekiant su jais
tam tikrais laiko intervalais.
5. Pilotainis/slaptas: stebimi atsitik-
tiniai mons.
Klausimai, kuriuos atsakoma taikant
Etnografijos metod:
Kokie veiksniai, aplinkybs, vaidmuo,
gyvenimikieji ritualai apibria tam
tikros preks ar paslaugos vartojim?
Koki terminologij, kalb, enklus,
simbolius suteikia mons tam tikro
produkto ar paslaugos vartojimui?
Kaip mons reaguoja vienas kit ir
kaip tai parodo?
Kaip, kokioje aplinkoje vyksta varto-
jimo procesas, kokiomis pagalbinmis
priemonmis naudojamasi?
Kaip elgiasi sunkiai pasiekiam tiksli-
ni grupi (pvz., vaikai) atstovai?
Kokius aspektus, veiksnius, situacijas
reikia matuoti atliekant kiekybinius
rinkos tyrimus?
2. MONS RINKODAROS
STRATEGIJOS RENGIMAS IR
TIKSLINS RINKOS NUSTATYMAS
Pirmiausia reikt apibrti, kas tai yra
strategija. Strategija btina priemon,
leidianti monei reaguoti ir vertinti ap-
linkos pokyius bei su jais susitvarkyti.
Norint monei ilikti, skmingai pltoti
veikl ir vertinti sparius bei sudtingus
pokyius, su kuriais ji susiduria kasdien-
je veikloje, btinas strateginis planavimas.
Jeigu mon nori skmingai plstis, ji turi
VERSLO VALDYMAS
Rinkodara 163
numatyti savo veiklos strategij. Taigi
strategij galima bt apibrti kaip per-
spektyvin mons ateities veiklos model.
Skiriami trys pagrindiniai moni stra-
tegij lygiai:
1. Korporacin strategija tai visos
mons ateities perspektyv numatymas.
2. Verslo vieneto strategija tai atski-
ros, gana aikiai apibrtos mons dalies
arba veiklos ries strategija.
3. Funkcin strategija apibdina mo-
nje vykstani funkcini proces, toki
kaip gamyba, technologijos, finansai, per-
sonalas, rinkodara, strategijas.
Rinkodaros strategija yra funkcin stra-
tegija, susijusi su kain nustatymu, mons
produkt/paslaug rmimu bei paskirsty-
mu. Taigi tai yra mons galimybi ity-
rimas, tiksl ir udavini nustatymas bei
strategijos parengimas. Nordami sudaryti
skming rinkos strategij, moni vadovai
bei specialistai turi nustatyti mons tiksli-
n rink, produkto vaizd, kainas, produkto
politik bei pardavimo strategij.
Dar senovs iminiai teig, kad m-
is laimimas gerokai anksiau prie jo
pradi jis laimimas karvedi galvose.
iandien galtume teigti, kad iuolaikiniai
karvediai tai strategini rinkodaros
sprendim primjai, o mis tai konku-
rencin kova, norint kuo geriau patenkinti
vartotoj poreikius, kovos laukas tai
kiekvieno vartotojo sprendim primimo
lopinliai smegenyse. Todl galime teigti,
kad, nustatant ir vykdant rinkodaros strate-
gij, sumaja neapibrtumas bei rizika,
numatomas aikus mons ir vartotoj
santyki horizontas.
Taigi rinkodaros strategija yra mons
vadybos planas, reikalingas pasirinktiems
tikslams ir udaviniams gyvendinti. Jame
pateikiamos priemons ir bdai mons
tikslams pasiekti.
mons rinkodaros strategijos formavi-
mo etapai:
 VERSLO VALDYMAS
164 Rinkodara
tiksl nustatymas;
strategijos suformavimas;
gyvendinimas;
aplinkos vertinimas;
kontrol, vertinimas, koregavimas.
Rinkodaros strategija pradedama rengti
ianalizavus mons galimybes. Galimybs
yra iorins ir vidins. Pranaum gis ta
mon, kuri, gal ir turdama vienodas vi-
dines galimybes, sugebs geriau u savo
konkurentus panaudoti iorins aplinkos
slygas (tokias kaip patirt veriantis pa-
naia veikla, vaizd rinkoje, paskirstymo ar
rmimo patirt bei ryius). Aiku, kad mo-
n negals panaudoti vis savo galimybi
jau vien dl to, kad nepakaks itekli joms
gyvendinti, be to, ne visos jos yra vienodai
patrauklios, todl svarbiausia teisingai su-
formuluoti tikslus ir siekti juos gyvendinti.
Jei mons tikslas pelno padidinimas,
tai rinkodaros tikslai galt bti:
preks (-i) modifikavimas,
rinkos ipltimas,
pardavim didinimas.
Tikslas pats savaime dar negarantuoja
skms. Yra svarbu suformuluoti udavi-
nius iems tikslams pasiekti. Udavinius
reikia formuluoti konkreius, pasiekiamus
per tam tikr laikotarp, nukreiptus tikslo
pasiekim. Taigi ms atveju, siekiant
mint rinkodaros tiksl, keliami ie u-
daviniai:
modifikuoti prek, mainant gamybos
ilaidas;
padidinti rinkos dal (%);
padidinti pardavim apimtis (%).
Tokiu atveju rinkodaros strategijos ren-
gimo etapai bt:
rinkos segmentavimas;
tikslini rink pasirinkimas;
jimo rink metod pasirinkimas;
rinkodaros komplekso priemoni (pre-
ks, kainos, pateikimo, rmimo) pasi-
rinkimas;
jimo rink laiko pasirinkimas.
Pabaigoje turt bti sudaromas rinkoda-
ros biudetas, skirtas strategijai gyvendinti.
Pati svarbiausia rinkodaros strategijos
problema yra tikslins rinkos segmento i-
skyrimas. Pasirinkdama ir apibrdama at-
skir rinkos segment, mon nusprendia,
k ji orientuosis ir k aptarnaus.
Kiekvienas produktas/paslauga turi
savo susiformavus vaizd. mons turi
smoningai isirinkti vaizd savo produk-
tui ir j tobulinti.
Labai svarbi mons ir jos produkto
vaizdio dalis yra kaina. Kaina ir kokyb
yra tiesiogiai susijusios. Geresns kokybs
preks turt kainuoti daugiau, bet nebti-
nai. Tai priklauso nuo mons kainodaros
strategijos: ar ji nori tapti lydere rinkoje pa-
gal pardavimus, ar pagal kokyb, ar tik ilik-
ti rinkoje ir t. t. Taip pat svarbu, ar parduoda-
mos preks paklausa elastinga kainai, ar yra
rinkoje jos pakaital. Tai irgi lemia mons
kainodaros laisv arba nelaisv. Taigi kiek-
viena mon turi nusprsti, k ji parduos, ar
bus universali ar specialaus asortimento par-
davja, ar silys paslaugas po pardavimo, ar
pls asortimento gyl ir plot.
Pardavimo strategija glaudiai su-
sijusi su vaizdiu. Nuo jos priklauso,
ar kuriamas auktos, ar emos kokybs
vaizdis. Planuojamas rinkos segmentas
yra svarbus veiksnys renkantis pardavim
strategijos tip.
Rinkos segmentavimo koncepcija re-
miasi teiginiu, kad bet kuri rink sudaro
atskiros dalys. Kiekvienos dalies pirkjai
gali pasiymti savitais poreikiais, vartoji-
mo tipais ir elgesiu, todl preki paklausa
svyruoja. Kiekvienam rinkos segmentui
bdingos kitos preki pardavimo galimy-
bs, kurias mon turi i anksto itirti. Yra
vairs potenciali vartotoj segment nu-
statymo bdai:
pagal pirkj charakteristikas pvz.,
stambs gamintojai, vidutiniai ir smul-
ks;

pagal konkrei rengini tipus pvz., neukerta kelio konkurentams atsirasti, o
automobiliai su dyzeliniais ir benzini-
niais varikliais.
Jeigu mon planuoja pirmauti tik
viename rinkos segmente, tokia strategija
vadinama vienasegmentine koncentracija.
Kai mon taikosi i karto kelis segmen-
tus, tokia strategija vadinama daugiaseg-
mentine koncentracija.
Tikslin rinka tai rinkos dalis, kuri
verslas nukreipia savo marketingo veiksmus
(prek, kaina, vieta, rmimas). Rinkos seg-
mentavimas tai rinkos skaidymas dalis,
kuriose vienodai ar panaiai reaguojama
marketingo veiksmus. Taigi verslas suskai-
do rink atskirus segmentus ir tikslingai
bei skirtingai veikia vartotoj, atsivelgda-
mas segment ypatumus.
Nustaiusi ir ityrinjusi segmentus,
mon gali pasirinkti vien ar kelis i
j, kuriuos bus nukreipti jos veiksmai.
Prireikus, ji pritaikys prekes/paslaugas
atskiriems segmentams. Visa tai jai leis
skmingiau dirbti ir konkuruoti rinkoje,
optimizuojant peln.
Ne visada paprasta iskirti segmentus,
nes jie gali bti sunkiai identifikuojami,
gali bti sudtinga nustatyti aikius var-
totoj bruous, segmentas gali bti kieky-
bikai per maas, kad vertt dl jo daryti
ilaidas, ir pan.
Jeigu monei pavyksta iskirti pagal
tam tikrus poymius atskirus segmentus,
ji nustato savo tikslin rink vien ar
kelis patraukliausius segmentus ir ku-
riuos i j numato apimti vykdydama
savo veikl.
Pagal pasirinkt tikslin rink skiria-
mos ios marketingo strategijos:
1. Koncentruotas marketingas. Esant
koncentruotam marketingui, mon pa-
sirenka vien vartotoj segment ir jam
rengia special marketingo veiksm
kompleks. Tokia mon gali tapti lydere,
uimti stipri pozicij. Taiau tai, aiku,
VERSLO VALDYMAS
Rinkodara 165
didina rizik. Maai monei tai gali bti
labai patraukli strategija, nes leidia jai
konkuruoti su didele mone, kuri ma
vartotoj segment tiesiog gali specialiai
nesitaikyti, nes jis jai yra per maas (pvz.,
3X dideli dydi drabui parduotu-
vs).
2. Diferencijuotas marketingas. Esant
diferencijuotam marketingui, mon mgi-
na pritraukti atskirus vartotoj segmentus
taikydama skirting marketingo priemoni
kompleks, taip stengdamasi iplsti parda-
vimus. Aiku, kad i strategija padidina ir
ilaidas (administravimo, preki modifika-
vimo, gamybos, rmimo), todl j tikslinga
taikyti, kai vartotoj segmentai nra mai
(pvz., Gilette anksiau orientavosi spor-
tikus vyrus, o iuo metu ir moteris).
3. Nediferencijuotas marketingas. Esant
nediferencijuotam marketingui, mon vi-
sai rinkai taiko vien marketingo priemo-
ni kompleks, orientuojasi kuo maesn
kain ir didesnius pardavimus, nekreipda-
ma dmesio smulkesni vartotoj grupi
interesus.
3. REKLAMOS METOD
PASIRINKIMAS IR KLIENT
PAIEKA
Reklama rinkodaros praktikoje api-
briama kaip neasmenika informacijos
pateikimo forma, u kuri yra mokama,
taip pat ji turi usakov.
Pagrindinis reklamos tikslas infor-
muoti bei tikinti potencial vartotoj. Nie-
kas negalt tiksliai pasakyti, kaip reklama
veikia perkanij elgsen arba kodl viena
reklama j paveikia, o kita ne. Empirikai
rodyti, ar reklama turjo takos apyvartos
pasikeitimui, ar ne, galima bt tik eksperi-
mento bdu. Reikt palyginti dvi vienodas
vartotoj grupes. Kiekviena i j bt pa-
veikta vienodomis marketingo komplekso
 VERSLO VALDYMAS
166 Rinkodara
priemonmis, su viena iimtimi reklama
bt pateikta tik vienai i grupi. Apyvartos
skirtumas iuo atveju galt bti priskirtas
reklamos poveikiui.
Deja, verslininkams labai sunku bt
atlikti tokius tyrimus. Todl kiekvienas
teiginys apie reklamos ir pardavim efekt
turt bti vertinamas atsargiai. Kita ver-
tus, reklama ne visada siekiama didinti
apyvart. Galima bt teigti, kad nemaa
dalis reklamos turi ilgalaikius tikslus, su-
sijusius su pardavim poveikiu (nebtinai
jiems didinti). Daniausiai tokia reklama,
kaip klasifikuoti skelbimai spausdintoje
iniasklaidoje, siekia trumpalaikio povei-
kio vartotojo elgsenai, vaizdio reklama
orientuojasi ilg laikotarp.
Reklamos formos
Daniausiai skiriamos ios reklamos
formos, orientuotos tiek ilgalaik, tiek
trumpalaik potencialaus vartotojo po-
veik:
Informuojamoji reklama. Informuoja-
mosios reklamos tikslas per iniasklaid
paveikti auditorijos inojim/supratim
apie produkt. Taigi tikslas yra mokoma-
sis-aukljamasis. Skm priklausys nuo
to, kaip auditorija sugebs atsiminti infor-
macijos fragmentus ar paaikinti reklamos
turin.
tikinamoji reklama. tikinamosios
reklamos tikslas paskatinti vartotoj ap-
sisprsti ir pirkti tam tikr produkt, tikin-
ti j rinktis btent silom produkt.
Patvirtinamoji reklama. Patvirtina-
mosios reklamos tikslas sumainti po-
pardavimin disonans. Produkto pirkimo
procesas tam tikra prasme yra socialiai,
psichologikai, fizikai ar ekonomikai
rizikingas, pirkjai gali jausti psichologin
diskomfort dl pirkinio ir jo padarini.
Verslininkams svarbu sidmti, kad
daugelis reklam apima visas tris formas:
informavimo, tikinimo ir patvirtinimo.
Primenamoji reklama. Jei js produk-
tas yra jau nenaujas rinkoje (yra pasieks
savo brandos laikotarp), efektyviausia bt
naudoti primenamj reklam, kad vartoto-
jas nepamirt apie produkto buvim.
Pasirinkus reklamos tiksl, verslininkui
kyla kitas udavinys nustatyti reklamos
biudet.
Reklamos biudeto formavimo
metodai
Tiksl ir uduoi metodas. Nustaius
reklamos tikslus, mginama surinkti l.
iuo atveju reklamos biudet reikt
planuoti:
nustatant konkreius tikslus;
parengiant priemoni plan numaty-
tiems tikslams pasiekti;
parengiant ilaid plan iems tikslams
ir udaviniams gyvendinti.
Naudojant metod, problem gali
kilti dl vadybinink patirties stokos, ne-
sugebjimo nuspti konkurent reakcijos
reklam, klaid skaiiuojant, kiek l
turt bti ileista, kad bt pasiektas no-
rimas rezultatas, gali bti tinkamai never-
tintos alternatyvios iniasklaidos priemo-
ns ir praneim kombinacijos norimam
tikslui pasiekti, reklamos ir kit marketin-
go komplekso kintamj sveika.
Procentins dalies nuo pardavim
apyvartos nustatymas. mon nusprendia
reklamai skirti las, kaip procentin vert
nuo prajusi met pardavim apyvartos
arba i met prognozuojamos pardavim
apyvartos. is metodas turi ir trkum, nes
neleidia inaudoti nauj pelno galimybi
arba operatyviai atsakyti konkurent
veiksmus. Kaip rodo usienio verslo patir-
tis, labai danai reklamai skiriama 24%
pardavim sumos, bet is dydis gali ir
smarkiai skirtis.
mons galimybi metodas. Remiantis
iuo ilaidas orientuotu metodu, pir-
miausia paskirstomas pelnas, o kas lieka,

skiriama reklamai. Didiausias jo trku-
mas yra tai, kad reklama nevertinama kaip
sudedamoji mons rinkodaros strategijos
dalis. Dl to kasmetinis reklamos biude-
tas bna neapibrtas, o tai labai apsunki-
na planavim.
Konkurent mgdiojimas. is metodas
daniausiai naudojamas norint usitikrinti,
kad rinkos dalis nebus prarasta dl konku-
rent ilaid reklamai kitimo. Pagrindinis
io metodo argumentas: konkurent ilai-
dos atspindi akos kolektyvin imint ir
leidia ivengti kovos reklamos srityje. Taip
tvirtinamas stabilumas. Taiau is metodas
netinka, jei mon nori arba tapti lydere,
arba pakeisti susiklosiusi padt rinkoje.
Reklamos krimo strategijos
Kitas ne maiau u biudeto sudarym
svarbus etapas yra reklamins inuts stra-
tegijos pasirinkimas ir krimas. Reklamos
krimo strategijos:
Bendroji strategija. J tikslinga nau-
doti, kai reklamuojamoji prek vyrauja
tarp tapai ar analogik preki ir neturi
pavojing konkurent arba kai rinkai pa-
teikiama unikali, visikai nauja prek ly-
der. Svarbu atkreipti verslinink dmes
tai, kad toks preks iskirtinumas bna
trumpalaikis ir greitai prisiaukiami
konkurentai.
Pirmesnio pareikimo strategija. Ko-
kios nors preks savyb, nors ir visiems
inoma, yra iskiriama ir igarsinama
iniasklaidoje anksiau u konkurentus
(pvz.: Maeiki kur naudosi bdos
netursi).
Unikalaus pasilymo strategija. Tai-
kant i strategij, bandoma iskirti nors
ir nedidelius konkuruojani preki savi-
tumus. iam metodui labai svarbus origi-
nalumo elementas (pvz.: Lietuvos ryto
prenumeratos vasaros akcija: kvpk, nes
apalpsi toki nuolaid dar nebuvo!).
Preks vardo vaizdio strategija. Da-
VERSLO VALDYMAS
Rinkodara 167
niausiai tai emociniu pagrindu besiremian-
tys pranaumai. Taiau tai yra labai brangi
kapitalo dalis, apsaugoma preks enklais,
patentais ir t. t. (pvz.: Idealus mikro-
klimatas js namuose Whirpool
oro kondicionieriai; JUVENA groio
garantija).
Preks pozicionavimo strategija. Svar-
bu taip pozicionuoti prek rinkoje, kad i-
skirtumme jos pranaumus prie konku-
rentus ir tvirtintume teigiam jos vaizd
moni smonje (pvz.: Koks vanduo
sveikiausias vartoti kasdien? Imok atskir-
ti. Neptnas; BEKO ilgaamikumas.
5 met garantija).
Priminimo strategija. Laikas nuo laiko
auditorijai primenama informacija apie
teigiam preks vaizd, adinant palan-
kias emocijas ir jausmus (pvz.: RIMI
malonu pirkti; Maxima visada alia;
Kalnapilis mgaukis akimirka).
Jausm strategija. i strategija remiasi
emociniu pagrindu. vaizdiui kurti var-
tojami specials jausminiai posakiai ir
vaizdiniai (pvz.: Patirk gaivumo jausm
FA dezodorantas).
Reklamos priemons
Tolesnis etapas optimalios reklamos
priemons pasirinkimas.
Spausdinta reklama periodin ir
neperiodin. Daniausiai reklama spaus-
dinama dienraiuose, savaitraiuose,
urnaluose bei kituose leidiniuose.
Dienraiuose pateikiama operatyviausia
reklama, tinkanti konkretiems vykiams
reklamuoti (ipardavimams, koncertams
ir kt.). Gali bti vienkartins arba daug
kart kartojamos inuts. Paprastai i-
nuts bna nespalvotos. Daniausiai
reklamuojantis laikraiuose bna pigiau
pasiekti t pat skaitytoj skaii nei nau-
dojantis kit ri reklama. Verslininkams
svarbu inoti, kad laikraio tiraas nesu-
tampa su skaitytoj skaiiumi, nes vienus
 VERSLO VALDYMAS
168 Rinkodara
laikraius skaito daugyb moni, net t
pat egzempliori, o kiti yra i viso ne-
skaitomi ir imetami. Antra vertus, inuts
yra labai trumpalaiks: kit dien, iskyrus
savaitgali laikraiuose spausdinamas,
inuts jau mirta. urnalai yra kur kas
auktesns poligrafins kokybs, spalvoti,
j gyvavimo laikas gerokai ilgesnis. Danai
juos skaito daugiau moni. Reklamuojantis
specializuotuose urnaluose kur kas leng-
viau pasiekti tikslin auditorij. urnaluose
spausdinama reklama siekiama ilgalaiki
tiksl, o j planuoti verslininkams reikia i
anksto. I kit periodini leidini svarbiausi
bt katalogai, inynai, kiti informaciniai
leidiniai, leidiami vien arba kelis kartus
per metus. Tai svarbus primenamosios ir
informuojamosios reklamos bdas, ypa
tinkamas pramoniniam marketingui.
Neperiodiniai leidiniai tai broiros
(naudojamos monei ar prekei/paslaugai
pristatyti), kalendoriai (ir proginiai, ir
monei ar prekms/paslaugoms pristatyti),
lapeliai bei atmintins (potenciali varto-
toj informavimas apie prekes/paslaugas,
renginius, parodas ir kt.), suvenyriniai
plakatai, paveikslai ir kt.
Elektronin reklama televizijos, ra-
dijo reklama. iai reklamos riai labai
svarbus emocinis ir lengvai simenamas
momentas, nes vartotojas j gauna maty-
damas ir girddamas, o ne savo pastango-
mis. i reklamos ris nelabai tinka, jei
norima atskleisti kelias preks savybes ar
pateikti konkrei informacij apie prekes,
nes vartotojai tokios informacijos tiesiog
nesimena. Todl reikia apsiriboti kurios
nors vienos preks savybs, vartojimo
ypatumo atskleidimu, preks enklo tvir-
tinimu. Televizija sudaro puikias slygas
taikyti vairias iraikos priemones. Rek-
lamos trukm lemia skiriamas reklamos
biudetas, leidiantis pasirinkti optimal
reklamos transliacijos laik bei trukm.
Radijo reklama yra tik garsin, todl
sudtingiau perteikti reklamuojamus daly-
kus. Sudominti radijo klausytojus yra dar
sunkiau, nes jie daniausiai bna usim
kokia nors kita veikla (vairuoja automobil,
yra groio salone, valgo, bendrauja, spor-
tuoja ir t. t.) ir radijas jiems yra tik fonas.
Dl ios prieasties radijo reklama turi bti
kartojama daug kart, btina rasti bd,
kaip patraukti klausytoj dmes. Radijo
reklamos pranaumas operatyvumas.
Tiesiogin reklama patu, kompiute-
riu, faksu, telefonu. Iskirtinis ios rekla-
mos bruoas yra tas, kad ji turi konkret
adresat. Tam reikia informacijos poten-
ciali klient sra, j duomen.
Vieoji reklama reklama ant transporto
priemoni, skydai, ikabos. i reklam po-
tencials vartotojai pamato ne namuose, o
juddami arba bdami renginiuose, sveiuo-
se ir pan. Ji gali bti laikina skirta kokiam
nors renginiui ar vykiui arba nuolatin. Vis
dlto tikslinga laikas nuo laiko nuolatin
reklam atnaujinti, kad negrist monms.
ios reklamos ries technins galimybs
nuolat pleiasi ir jos reikm nemaja.
Reklama pardavimo vietose vitrinos,
interjeras. Pastaraisiais metais Lietuvoje i
reklamos ris spariai plinta. Jos tikslas
konkreiu momentu supaindinti su
preke ar paslauga ir paskatinti jas pirkti.
Preki gamintojai vis daniau prekybos
vietose (ant lentyn, spint, aldytuv ir
kt.) pateikia informacij apie savo prekes,
taip skatindami jas pirkti.
Specialioji reklama smulks rekla-
miniai suvenyrai su firmos atributika ir
informacija apie j. Padovanot nauding
daikt vartotojas neimeta, taip jam vis
primenama kokia nors reklamin inut.
Demonstruojamosios reklamos formos
nuolat tobulja naudojant naujas priemo-
nes. Neseniai buvo apsiribojama katalo-
gais, bukletais, o iuo metu vis daugiau
naudojama elektronini priemoni, kurios
ypa pavairina parodas, muges.

Informacins technologijos ir
j panaudojimas
N ors danai neabejojame kompiu-
terio ar interneto teikiama nauda,
kompiuteris vis dar sunkiai skinasi keli
Lietuvos smulkaus verslo pasaul. Danam
verslininkui kompiuteris tra tik raomoji
mainl ir ne daugiau. Geriausiu atveju
priemon nuraminti buhalterei, aukian-
iai, kad jai reikia buhalterins apskaitos
programos.
Yra ir kita verslinink karta jauni
ir entuziastingi interneto vartotojai, savo
versl pradedantys tiesiog tinkle. Danas
j, imt kart geriau imanantis interneto
subtilybes negu paprastas verslininkas, su-
sidrs su pirmaisiais verslo sunkumais i
karto pasiduoda ir bankrutuoja, nes neino
elementari verslo princip. Tai rodo, kad
galiausiai btent verslo, o ne informacini
technologij inios lemia skming versl.
Taiau be informacini technologij jus
btinai aplenks apsukresni konkurentai, o
be informacini technologij ini bagao j sudtos kompiuterio dalys), monitorius,
js ne tik kiekviename ingsnyje moksite
dvigubai u jums silomas nereikalingas
naujoves, bet ir naudos, kokios tikits, ne-
gausite. Ne viena mon yra patyrusi fiasko
bandydama kompensuoti kompetencijos
stygi pasitelkdama galing informacin
sistem. Kad ir kokia bt informacin
sistema visk lemia mons. Jei vienoje
galingos informacins sistemos grandyje
konkretus mogus nesuves konkreios
informacijos sistema neveiks arba veiks
ne taip, kaip planuota. Jei mogui duosime
per daug galing rank jis neinos k su dal. Perskait i dal js galsite patys
juo daryti. mon turi subrsti pokyiams su minimalia pardavjo pagalba pasirinkti
ir naujoms technologijoms.
ios informacins temos tikslas pa-
dti jums susigaudyti kompiuterins tech-
nikos ir programins rangos pasaulyje.
VERSLO VALDYMAS
Informacins technologijos ir j panaudojimas 169
Ji orientuota vartotoj, kuris, rinkdamas
savo monei kompiuterin rang arba
sprsdamas, kokia programin ranga turi
bti naudojama, suvokt, kokios yra rin-
kos tendencijos, ir, remdamasis turima in-
formacija ir esamais finansiniais itekliais,
sugebt savarankikai priimti sprendim.
Jei js jau suvokiate kompiuterio naud ir
viet js monje, mes patarsime, kaip
rinktis, k atkreipti dmes, kam viso to
reikia ir kur galima pataupyti.
KOMPIUTERIS
Kaip atrodo kompiuteris, turbt yra
mat visi, taiau ne visi ino, i ko jis
susideda ir kaip veikia. Pamginkime pa-
nagrinti:
Nuotraukoje matome pagrindines
kompiuterio sudedamsias dalis. Tai si-
steminis blokas (kompiuterio korpusas ir
klaviatra, pel, garso kolonls. Dabar
apvelgsime
atskiras kom-
piuterio dalis ir
jas sudaranius
komponentus,
panagrinsime,
kokios yra pa-
grindins j
charakteristi-
kos, k reikia
atkreipti dmes renkantis vien ar kit
savo verslui tinkamus kompiuterius, jums
bus kur kas lengviau kalbtis ne tik su
pardavju, bet ir su savo IT administra-
toriumi.
 VERSLO VALDYMAS
170 Informacins technologijos ir j panaudojimas
I. Sisteminis blokas tai pagrin-
din kompiuterio sudedamoji dalis, arba
kitaip pats kompiuteris. Sisteminiame
bloke yra sudtos visos pagrindins kom-
piuterio mikroschemos ir vidiniai rengi-
niai. Kompiuteris gali veikti be monito-
riaus, be pels, tuo labiau be garso kolo-
nli, bet be sisteminio bloko kompiuteris
neveiks. Sistemin blok apibdina jo su-
dedamosios dalys: kompiuterio korpusas,
motinin plokt, procesorius, atminties
moduliai, kietasis diskas, CD/DVD rengi-
niai, tinklo, garso, vaizdo kortos ir t. t. Jas
pristatysime plaiau:
A. Kompiuterio korpusas. At-
kreipiame dmes, kad korpusai bna
dviej ri: gulsti (desktop) ir verti-
kals boktai (tower). Populiariausi
yra vidutinio dydio vertikals boktai
Midi Tower juose pakankamai vietos
vairiems rengi-
niams sudti ir
kartu jie neuima
labai daug vietos.
Gulsti korpusai
daniausiai stato-
mi ant darbo stalo,
o tai nra visada
labai patogu. Kor-
puso kaina da-
niausiai priklauso
nuo triukmo slopinimo lygmens, dizai-
no ir rengini prijungimo patogumo.
Brangiuose vakarietikuose korpusuose
pakeisti vien rengin kitu daniausiai
juok darbas, tuo tarpu, sigijus pigiau-
si kinik korpus variantus, tenka ilgai
aisti su vartais varteliais ir draskytis
rankas atrias korpuso briaunas. Kokio
galingumo korpus rinksits (populia-
riausi 250W, 300W, 350W), priklausys
nuo to, kiek rengini norsite prijungti
ia geriausiai jums patars kompiuterio
pardavjas.
B. Motinin plokt tai pagrindi-
nis kompiuterio mikroschem rinkinys.
Motinine plokte vadinamas dl to, kad
uima pagal plot ir ilg didesn dal kom-
piuterio erdvs ir j dedami arba prie
jos jungiami vairs vidiniai sisteminio
bloko renginiai. Tai vienas i pagrindi-
ni sisteminio bloko komponent, kuris
lemia kit komponent pasirinkim,
t. y., neteisingai pasirink motinin
plokt, negalsite prie jos prijungti kit
rengini. Svarbu isiaikinti, ar motinin
plokt pa-
laikys js
pasirinkto
procesoriaus
ir atminties
tip, ar turs
pakankamai
ang (slots) dti js vidiniams rengi-
niams (pvz., AGP, PCI), ar turs pakan-
kamai jungi prijungti ioriniams js
pasirinktiems renginiams (pvz., USB).
Geriausia bt leisti plokt parinkti
pardavjui, aikiai suformulavus reika-
lavimus kitiems sisteminio bloko kompo-
nentams. Jei leidia biudetas, nesirinkite
pigiausios motinins plokts. Atminkite,
kad tai svarbiausia sisteminio bloko dalis
ir nuo jos labai daug kas priklauso. Be to,
kitas kompiuterio dalis galima papildo-
mai sidti arba vliau patobulinti (garso
plokt, kietj disk, vaizdo plokt),
o jei norsite pakeisti motinin plokt,
tursite pirkti nauj kompiuter. Taip pat
nebtinai brangiausia yra geriausia. Bran-
giausios motinins plokts pasirinkimas
gali reikti, kad tursite ir kitas sisteminio
bloko dalis pirkti geresnes/brangesnes.
C. Procesorius tai kompiuterio
smegenys, kurios lemia kompiuterio greit
ir galimybes. Populiariausi gamintojai:
Intel ir AMD. Procesoriaus gamintojo
pasirinkimas lems ir motinins plokts

pasir in kim ,
nes tai labiau-
siai susijusios
dalys. Greiiau-
siai teko girdti
amin gin,
kurio gamintojo
procesorius geresnis. Lygiai taip pat gali-
ma bt ginytis, ir kokia maina geresn: Pigiausias nauj kompiuteri rinkoje Intel
Mercedes ar BMW? Labai konservaty-
vs kompiuterins rangos gamintojai
daugel savo kompiuteri gamina Intel
bazje. Labiau orientuoti nam varto-
toj AMD, nes AMD bazje surinkti
kompiuteriai paprastai yra pigesni, o savo
kokybe danai nenusileidia Intel ana-
logams. Nors svarbiausias procesoriaus
parametras yra jo greitis, ireiktas Mhz,
ioje Intel ir AMD arioje konkurenci-
nje kovoje beprasmika stengtis sigyti
kompiuter su greiiausiu procesoriumi,
nes po puss met jis bus lygiai taip pat
moraliai pasens, kaip ir dvigubai ltesnis
ir trigubai pigesnis variantas. Dmes ver-
ta atkreipti gal tik procesoriaus tip.
Intel procesoriai iuo metu parduo-
dami i tip:
1. Celeron supaprastintas ir apkar-
pytas Pentium kartos procesori variantas.
Orientuotas nam vartotojus arba smulk
versl. Didiausias pranaumas nedidel (mikroschema) tai svarbi kompiuterio
kaina.
2. Pentium IV galingiausia Intel
procesori karta.
AMD procesoriai iuo metu parduoda-
mi i tip:
1. K7 Duron Intel Celeron analogas
taip pat supaprastinta ir apkarpyta At-
hlon versija, orientuota nam vartotojus.
Yra dar pigesni u Celeron.
2. K7 Athlon Pentium IV konkuren-
tas galingiausia AMD procesori karta.
Kur rinktis? Tai priklauso nuo js
skonio ir pinigins storio. Rinkits pagal
kain vidutin variant, bet nesirinkite
VERSLO VALDYMAS
Informacins technologijos ir j panaudojimas 171
nei brangiausio, nei pigiausio. Pigiausias
variantas tai K7 Duron pagrindu surink-
tas kompiuteris, taiau, uuot pasirinkus
j, tikrai rekomenduotumme apsvarstyti
Intel Celeron pirkimo galimyb. Jei kal-
bsime apie Pentium IV ir K7 Athlon, tai
ir vienas, ir kitas yra puikus pasirinkimas,
bet ar tai nevirija js tikrj poreiki?
Celeron su biuro ir buhalterinmis progra-
momis veiks lygiai taip pat gerai, kaip ir
naujausias Pentium IV modelis. Skirtum
pajusite nebent dirbdami su didels apim-
ties grafine mediaga, aisdami aidimus,
kuriems reikia daug itekli, ir pan., bet
ar tikrai to reikia js darbui? Be to, pasi-
taiko populiariausi pasaulio kompiuteri
gamintoj parduodam Pentium IV mo-
deli, veikiani liau negu i Taivano
gamintoj detali Lietuvoje surinkta sis-
tema. Populiars gamintojai danai garan-
tuoja malon ir greit aptarnavim, gra
dizain, bet ne visada atskir kompiuter
sudarani dali kokyb.
D. Atmintis Turbt ne kart teko ma-
tyti magikus skaiius ir raides 256 MB
RAM. Tai kompiuterio operatyviosios
atminties RAM ((Random Access Memo-
ry) charakteristika. Atminties modulis
ry
dalis, daranti tak kompiuterio greiiui.
Js galite nusipirkti greiiausi procesori
ir kiet j disk, bet jei js kompiuteryje
trks atminties, jis juds vlio ingsniu.
Palyginkime mog, kuris bet kok klau-
sim atsako i karto, su mogumi, kuris
visk usirainja ura knygut ir ilgai
j varto, kol suranda reikiam atsakym.
Jei pirmas mogus bt kompiuteris, mes
sakytume: jis turi daug operatyviosios
 VERSLO VALDYMAS
172 Informacins technologijos ir j panaudojimas
atminties. Technologijos keiiasi (pvz.,
SDRAM keiia DDRAM, 133 Mhz RAM
modulius keiia 400 Mhz), taiau bendri
principai ilieka:
1) kadangi RAM mikroschema deda-
ma motinin plokt, RAM turi bti su ja
suderinta (t. y. motinin plokt, kurioje
yra angos SDRAM moduliams, nedsite
DDRAM ir pan.);
2) kompiuterinms programoms rei-
kia vis daugiau darbins (operatyviosios)
atminties;
3) kompiuterio gamintojai papra-
stai komplektuodami kompiuter taupo,
t. y. deda tik minimal atminties kiek,
nelabai paisydami perspektyvos. Ar-
gumentas: atminties galima vliau nu-
sipirkti papildomai. Taiau dl danos
technologij kaitos po met js kom-
piuteriui reikalingo tipo atmintis jau gali
bti retenyb. Todl, jei leidia finansins
galimybs, apsvarstykite ir pasitarkite su
pardavju, ar nereikt Js kompiuteriui
didesnio atminties kiekio. Taiau, ir esant
minimaliam iuo metu rinkoje silomam
atminties kiekiui, Js kompiuteris pui-
kiai veiks dirbant biuro programomis.
E. Duomen kaupimo renginiai
(kietasis diskas, CD, CDRW, DVD)
Kietasis diskas (HDD) tai renginys,
kuriame kaupiami visi kompiuteryje esan-
tys duomenys. Ijungus kompiuter, visa
informacija, esanti kompiuterio darbinje
(operatyviojoje) atmintyje, dingsta, jeigu
tik nra isaugoma duomen kaupimo
renginyje,
tokiame kaip
kietasis diskas.
iuolaikiniai
kietieji diskai
tai didiu-
ls duomen
saugyklos, ku-
riose kaupiami
miliniki informacijos kiekiai. Kietj
disk apibdina jo greitis (paprastai
5400 RPM arba 7200 RPM) ir buferio
dydis (paprastai 2 Mb, bet gali bti tiek
maesni 512 kb, tiek didesni pvz., 8
Mb). Kietj disk rinkits greit (7200
RPM), turint minimal 2 Mb bufer.
Kietojo disko dydis nra toks jau svar-
bus. Netgi minimalaus silomo rinkoje
20 Gb kietojo disko jums uteks visiems
savo dokumentams sudti. Kita vertus, ir
120 Gb kietasis diskas gali pasirodyti per
maas, jei jame bus saugomi skaitmeni-
niu formatu isaugoti videofilmai.
Kok iorin duomen kaupimo rengi-
n pasirinkti?
Paprastai kompiuterio pardavjas jums
silo rinktis i kompaktini plokteli
grotuvo (CDROM), raaniojo kompak-
tini plokteli grotuvo (CDRW) ir DVD
plokteli grotuvo (DVDROM). Turite
apsisprsti, ar norsite tik skaityti infor-
macij i i rengini, ar ir rayti. Jei
tik skaityti tai rinkits DVD-ROM, jis
gali skaityti informacij tiek i CD, tiek
i DVD plokteli. Jei norsite isaugoti
informacij CD, tada teks rinktis raantj
kompaktini plokteli grotuv CDRW.
Tokiu atveju, jei norsite dar irti ir
DVD, reiks DVD plokteli grotuv
pirkti atskirai. iuos renginius apibdina
greitis, paprastai ymimas 8x, 16x, 48x.
Pageidautina, kad DVD skaitymo greitis
bt ne maesnis kaip 16x, CD ne ma-
esnis kaip 24x, o CD raymo greitis ne
maesnis kaip 8x (jei kompiuterinius duo-
menis norsite rainti danai, rinkits
bent jau 24x).

F. Vaizdo korta
Vaizdo kort charakteristik plaiau
neaptarinsime. Kaip ir garso korta, tai
viena i t kompiuterio dali, kurias reikt
rinktis atsivelgiant poreikius: galima ten-
kintis tiek minimaliu variantu, integruotu
motinin plokt
(t. y. atskirai vaiz-
do kortos pirkti
nebereikia), tiek
ileisti aib pinig
vaizdo ploktei,
dirbaniai kartu su
televizoriumi, videosistema, naujausios
kartos skaitmenine kamera ir pan. Biuro
reikmms visikai pakanka integruotos
motinin plokt vaizdo kortos, o jei pri-
reikt dirbti su grafine mediaga, galima
nusipirkti brangesn. Vaizdo kortos, kaip ir
procesoriai, greitai moraliai senstanti da-
lis, aktualiausia aidim mgjams ir daug aikinti kai kuriuos dalykus.
dirbantiems su grafinmis programomis.
G. Garso korta
Kaip ir vaizdo kortos, garso kortos da-
nai bna integruotos motinin plokt. raskite gamintojo puslap ir susipainkite
Kartu su pigiomis
kolonlmis gali vi-
sikai patenkinti pa-
prasto kompiuterio
vartotojo poreikius.
Melomanai grei-
iausiai rinksis rim-
tesn garso plokt
ir nam kino teatro kolonles.
H. Tinklo korta
Ji reikalinga jums tik tuo atveju, jei no-
rite jungti kompiuter tinkl. Tinklo korta
daniausiai bna integruota motinin
plokt. Perkant atskirai, reikt pasitarti skaityti informacij i CD, bet ir rai-
su savo tinklo administratoriumi.
Praktinis pavyzdys. Kompiuterio tech-
nins specifikacijos pardavjo kainora-
tyje:
VERSLO VALDYMAS
Informacins technologijos ir j panaudojimas 173
Intel Celeron 1800MHz
DIMM DDRAM 256MB
HDD: 40GB/7200RPM
GeForce 4MX 64MB TV
CD-ROM: 52x
Integruota audio-, tinklo plokt
Klaviatra, pel su ratuku + kilimlis
pelei
Aikinams:
Pardavjas nenurod motinins plokts
modelio, procesorius Intel gamintojo,
Celeron tipo 1800 Mhz danio, atmin-
tis DDRAM 256 Mb, kietasis diskas
40 Gb, greitis 7200 RPM, vaizdo korta
GeForce 4MX 64 MB TV, yra paprastas
kompaktini plokteli 52x greiio grotu-
vas, integruota garso ir tinklo plokt bei
standartin klaviatra su pele.
Reikt su pardavju papildomai isi-
Jei turite laiko, galite pasidomti, ko-
kio gamintojo ir kokio modelio motinin
plokt yra jums siloma. Tada internete
paiekokite konkretaus modelio arba susi-
su informacija, pateikiama apie i moti-
nin plokt.
Verta pasidomti, ar jums uteks 256
Mb atminties. Pasakykite pardavjui,
kokiomis programomis rengiats dirbti ir
kokiems tikslams naudosite kompiuter.
Kokia yra vaizdo korta ir kuo ji ypa-
tinga? I pateikt duomen galime sprsti,
kad tai normali vaizdo korta, tenkinanti
vidutinio vartotojo poreikius tiek darbe,
tiek namie, aidiant kompiuterinius
aidimus, be to, ji turi televizoriaus pri-
jungimo lizd.
Kadangi greiiausiai norsite ne tik
nti CD, vertt pasiklausti, kiek kai-
nuot kompaktini plokteli grotuvo
(CDROM) pakeitimas raantj grotuv
(CDRW).
 VERSLO VALDYMAS
174 Informacins technologijos ir j panaudojimas
Taigi isirinkome nepretenzing, mini-
malios konfigracijos kompiuter ir pride-
rinome j savo poreikiams.
II. Monitorius (vaizduoklis,
displjus) tai iorinis informacijos
pateikimo renginys. Nors tai yra labai
svarbi kompiuterio dalis, taiau ne pa-
grindin. Kai kurioms automatizuotoms
uduotims atlikti monitorius nra btinas
(pvz., kompiuteris naudojamas kaip tarny-
bin stotis (serveris), prie kurio jungiamasi
nuotoliniu bdu
i kito kompiu-
terio). Taiau jei
js kompiuter
naudojate biuro
reikmms, tai
monitorius bus
ta kompiuterio
dalis, kuri
irsite 8 va-
landas per die-
n, todl jai isirinkti reikt skirti labai
daug dmesio ir negailti pinig. Jei dirb-
site prie netinkamai pasirinkto monito-
riaus, ims skaudti akis ir galv, sumas
darbingumas, tapsite irzls. Jei dirbate su
dideliais dokumentais ar lentelmis, labai
maas monitoriaus ekranas kels nuolatin
nepasitenkinim, erzins labiau negu ltas
paties kompiuterio darbas. Todl moni-
tori charakteristikas aptarsime iek tiek
plaiau.
Monitori paprastai apibdina: moni-
toriaus tipas, striains ilgis, maksimali
skiriamoji geba ir atnaujinimo danis,
tarpo tarp tak dydis.
Monitoriaus tipas. Pagal tai, kaip in-
formacija pateikiama ekrane, iuo metu
rinkoje esantys monitoriai skirstomi du
tipus:
1. CRT (cathode ray tube) tai mo-
nitoriai, turintys elektronini spinduli
vamzd (kineskop). Jie ir savo ivaizda,
ir technologija yra panas televizorius,
kuri vaizdas formuojamas elektronams
skriejant vamzdiu ir atsimuant fosforin
ekran. Skirtingu intensyvumu skriejantys
elektronai atakuoja fosforines dalelytes,
priversdami jas viesti, o ekrane mogus
mato sukurt vaizd.
CRT monitori pranaumai: nedidel
kaina, iek tiek didesnis patikimumas,
nevluojantis vaizdas, puikiai tinka
intensyviai dirbant su kompiuterine
grafika.
CRT monitori trkumai: j dydis,
nuo j labiau vargsta akys. Kuo di-
desnis yra CRT monitoriaus ekranas,
tuo didesnio elektronini spinduli
vamzdio (kineskopo) jam reikia, o
didesns striains monitoriai ant
darbo stalo atrodo labai gremzdikai.
Dirbant prie CRT monitoriaus labiau
vargsta akys, ypa jei atnaujinimo
danis yra maesnis kaip 85 Hz.
2. LCD (liquid crystal display) tai
skystj kristal monitoriai. I pradi i
technologija buvo naudojama smulkiuose
elektroniniuose renginiuose (elektroni-
niuose laikrodiuose, kalkuliatoriuose,
buitins technikos prietais ekranuose),
vliau paplito neiojamuosiuose kompiu-
teriuose, o, iek tiek sumajus jos pa-
grindu pagamint monitori kainai, bai-
gia istumti tradicinius CRT monitorius i
rinkos. Vaizdas formuojamas naudojant
skystj kristal ekran. Atrodyt, k turi
bendra kieta mediaga (kristalas) su skys-
iu? Elektroniniai impulsai arba tempera-
triniai pokyiai priveria kristal mole-
kules skystti ir kietti, dl to, pvz.,
alt iem arba kart vasar neiojamo-
jo kompiuterio arba elektroninio prietaiso
ekranas gali atrodyti iek tiek keistokas.
LCD savo ruotu skirstomi dar naudo-
janius pasyvij matric ir naudojan-
ius aktyviosios matricos TFT (thin film
transistors) technologij. Daugelis LCD

monitori iuo metu gaminami naudojant
pastarj technologij, taiau senesni ne-
iojamieji kompiuteriai gali pasitaikyti ir
su pasyvija matrica. Pasyviosios mat-
ricos monitori vaizdas labiau vluoja
(tuo galime sitikinti greitai stumdydami
pels ymekl i vieno monitoriaus krato
kit matysime, kaip trkioja pels yra maesnis. Pvz., monitorius, kuris,
ymeklis, t. y. kaip vaizdas atsilieka nuo
judesio). Pasyviosios matricos monitoriai
labai vargina akis. Aktyviosios matricos
LCD monitori vaizdas irgi iek tiek v-
luoja, taiau vaizdo kokyb, mirgjimo
nebuvimas kompensuoja trkum.
LCD monitori pranaumai: graus di-
zainas, neuima daug vietos ant stalo,
nevargina aki (tik pagaminti naudo-
jant TFT technologij), gera vaizdo
kokyb, ideals monitoriai verslo
kompiuteri klasei.
LCD monitori trkumai: nedaug vluo-
jantis vaizdas, iek tiek maesnis negu
CRT monitoriuose spalv gylis visikai
netrukdo dirbti su verslo programomis,
bet gali virsti didiuliu trkumu dirbant
su dizaino ir grafikos programomis.
Neaktyvs takai ekrane, kurie CRT
monitoriuose bt laikomi broku, LCD
monitori gamintoj yra toleruojami,
kol nepasiekia tam tikros ribos.
striains ilgis lemia monitoriaus ir
vaizduojamosios dalies dyd. iuo metu
rinkoje populiariausi yra 17 (septynioli-
kos coli) arba 19 CRT monitoriai ir 15
arba 17 LCD monitoriai. Reikt atkreip-
ti dmes, kad 17 CRT monitoriaus vaiz-
duojamoji dalis yra tik iek tiek didesn
negu 15 LCD monitoriaus, todl nereikia
bijoti rinktis pastarj monitori.
Maksimali skiriamoji geba (resolu-
tion) ir atnaujinimo danis (refresh rate)
ios dvi charakteristikos yra susijusios,
nes, esant nevienodai skiriamajai gebai,
skiriasi ir atnaujinimo danis. Skiriamoji
geba apibdinama tak skaiiumi. Papra-
VERSLO VALDYMAS
Informacins technologijos ir j panaudojimas 175
stai uraoma taip: 800x600, 1024x768,
1280x1024. Tai reikia, kad, pasirinkus
skiriamj geb 1024x768, vaizdas bus
1024 tak ploio ir 768 tak ilgio.
Kuo auktesn yra skiriamoji geba, tuo
monitoriui sudtingiau greitai atnaujinti
vaizd, vadinasi, tuo atnaujinimo danis
esant 800x600 skiriamajai gebai, dirba
110 Hz atnaujinimo daniu, esant
1280x1024 skiriamajai gebai, gali dirbti
tik 85 Hz arba net maesniu daniu. To-
dl, renkantis monitori, pirmiausia reikia
irti, kad, esant js darbinei skiriama-
jai gebai, jis dirbt ne maesniu kaip 85
Hz (CRT monitoriai) arba 75 Hz daniu
(LCD monitoriai). Kuo didesnis danis,
tuo maiau monitorius mirguliuoja ir tuo
maiau vargsta akys. Didindami dan
nepersistenkite, nes, nustaius per didel,
monitoriaus gali perdegti. Danis turi ne-
viryti monitoriaus technini galimybi.
Paprastai populiariausios operacins si-
stemos riboja dani nustatymus pagal
monitoriaus charakteristikas.
Jei js turite 17 monitori ir daniau-
siai dirbate biuro programomis, js nu-
statymai greiiausiai bus tokie: 1024x768,
nuo 85 iki 100 Hz.
Tarpo tarp tak dydis (dot pitch).
Nors skirting tip monitoriuose ir
skirtingose gamintoj technologijose
tarpo tarp tak dydiai gali skirtis, esm
daniausiai lieka ta pati kuo maesnis
tarpas tarp tak, tuo sodresnis, aikes-
nis, kontrastingesnis vaizdas. iuolaiki-
ni monitori tarpai tarp tak paprastai
bna 0,28 mm, 0,27 mm, 0,26 mm, 0,25
mm (palyginimui: tradicinio televizo-
riaus 0,51 mm).
Saugumo standartai. Ne kiekvienas
kompiuteris yra saugus, patogus, atitinkan-
tis aplinkosauginius reikalavimus. Saugu-
mo ir patogumo garantija monitori rinko-
je yra vedijos darbuotoj konfederacijos
 VERSLO VALDYMAS
176 Informacins technologijos ir j panaudojimas
nustatomi standartai. Paskutinis toks stan-
dartas yra TCO99. Monitoriai, pagaminti
laikantys io standarto, atitinka ekologijos,
elektros energijos sunaudojimo, patogumo
ir spinduliavimo reikalavimus.
Praktinis pavyzdys. Monitoriaus tech-
nins specifikacijos pardavjo kainora-
tyje:
SONY Multiscan G200, 17 FD Trinit-
ron CRT, 0,240,25 mm, 1600x1200@75
Hz, TCO99
Aikinams:
Sony gamintojo Multiscan G200 mo-
delis, 17 coli striain, CRT tipo, nau-
dojama FD Trinitron technologija, tarpas
tarp tak 0,240,25 mm, 75 Hz danis,
esant skiriamajai gebai, 1600x1200.
Monitorius bus gana didelis, vaizdas tur-
t bti rykus ir geras, naujausi saugumo
standartai.
Reikia su pardavju papildomai isi-
aikinti kai kuriuos dalykus.
Kuo ypatinga FD Trinitron technolo-
gija?
Suinosime, kad FD Trinintron kines-
kopai yra visikai plokti, tiek vertikaliai,
tiek horizontaliai.
Kadangi daniausiai dirbame, esant
1024x768 skiriamajai gebai, reikt su-
inoti, kok dan palaiko is monitorius
ms darbinje skiriamojoje geboje.
Suinosime, kad gamintojo rekomen-
duojamas danis, esant 1024x768 skiria-
majai gebai, yra 85 Hz. Tai atitinka ms
minimalius reikalavimus.
III. Pel ir klaviatra
Tai informacijos vedimo kompiuter
renginiai. Bet kuris minimalus variantas
jus greiiausiai tenkins. Jei galite, sigy-
kite pel ne su ratuku, o optin ji bus
patikimesn tiek tikslumo, tiek ilgaam-
ikumo atvilgiu. Jei labai nemgstate
laid, tai inokite, kad jau yra ir belaidi
klaviatr bei peli, taiau j ne tik kaina,
bet ir eksploatavimo ilaidos yra didesns
(maitinimo elementai greitai baigiasi).
OPERACINS SISTEMOS
Nusipirkome kompiuter, jungiame j
ir... nieko nevyksta. Pasirodo, kompiu-
teris be programins rangos viso labo
paprastas metalo lauas su ybsiniomis
lemputmis. Dedame i draugo pasisko-
lint kompaktin ploktel su mgstamu
aidimu... vlgi jokios reakcijos. Tam,
kad kompiuteris atgyt ir pradt reaguoti
js veiksmus, turi bti dar kakas. Tas
kakas tai operacin sistema.
Operacin sistema programin
ranga, kuri valdo visus js renginius,
taip pat sukuria tam tikr aplink kitoms
programoms diegti ir valdyti. Be to, iuo-
laikins operacins sistemos jau paios sa-
vaime yra galingas instrumentas ir danai
pasidaro sunku atskirti operacin sistem
nuo j supanios ir su ja komplektuoja-
mos papildomos programins rangos.
Pavyzdiui, kompanija Microsoft u
savo Windows 98 operacins sistemos itin
glaudi integracij su papildoma taiko-
mja programa Internet Explorer net buvo
paduota teism.
Operacin sistema tai pirma progra-
min ranga, paleidiama jungus kom-
piuter. Nuo jos veikimo priklauso js
sistemos darbo stabilumas, rengini ir j
funkcij veikimas. Operacin sistema i
esms atlieka dvi pagrindines funkcijas:
1) ji valdo js kompiuterins ir
programins rangos iteklius. Paprast
uduoi atlikimui itekli valdyti ne-
reikia: renginiai, panas kompiuterius
ir naudojami buitinje rangoje, paprastai
turi uprogramuot konkrei funkcij,
t. y. vykdo tik vien konkrei uduot.
Jei uduoi yra daugiau arba jos danai
keiiasi, reikia utikrinti procesoriaus,

atminties, disk ir vedimo ar ivedimo
rengini tarpusavio veiksm suderinim;
2) ji utikrina vienod terp taikomo-
sioms programoms veikti, t. y. taikomosios
programos gali veikti skirting parametr
kompiuterinje rangoje tik dl operacini
sistem atskiras programins rangos ga-
mintojas nebesirpina suderinamumu su
skirting kompiuterins rangos gamintoj
sukurtomis sistemomis, o rpinasi suderi-
namumu su operacine sistema.
Operacini sistem yra nemaai, taiau
populiariausias galima labai apibendrintai
suskirstyti dvi eimas: Windows ir Unix.
Apie jas ir pakalbsime.
Windows eima
Kompanijos Microsoft politika
vis laik buvo orientuota dvi vartotoj
grupes: paprastus vartotojus ir verslo var-
totojus:
Namams: Windows 95/98, Windows
ME, Windows XP Home Edition;
Verslui: Windows NT, Windows 2000,
Windows XP Professional.
Skirstymas verslo ir nam pakraipas
nereikia, kad namuose negalsite naudoti
verslui skirtos sistemos, o versle panaudo-
ti pigesni namams skirt alternatyv. Be
kai kuri versl ir saugum orientuot
galimybi, didel reikm turi kaina.
Pabandysime padti jums pasirinkti
tinkamiausi js verslui sistem.
Windows 95/98 paskutin ios kar-
tos versija yra Windows 98SE (Second
Edition, toliau vadinama Windows
98). Tai turbt vis laik populiariausia
Windows tipo sistema. Pradjusi gyvuoti
1995aisiais, ji sunkiai uleidia pozicijas
rimtesnms sistemoms. Windows 95/98
pagarsjo savo paprastumu, greitumu,
naudojimo patogumu, taiau taip pat ir
savo mlynaisiais ekranais, kibimais,
limais, t. y. nestabiliu darbu ir ne-
VERSLO VALDYMAS
Informacins technologijos ir j panaudojimas 177
pakankamu saugumo utikrinimu. Vis
dlto tai vis dar puikus pasirinkimas
silpnesniems kompiuteriams. Jei js nau-
dojate koki nors specializuot programin
rang, galite bti priversti pasirinkti i
sistem, nes, naudojant naujesnes versijas,
js programos gali neveikti. Windows 98
pasirinkimas gali padti sutaupyti pinig
staigai, turiniai vietin tinkl: pvz., visi
svarbiausi duomenys saugomi galinges-
nje tarnybinje stotyje (serveryje) su Win-
dows 2000 arba Windows XP Professional
operacine sistema, o Windows 98 kompiu-
teriai naudojami tik kaip terminalai, norint
prieiti prie tarnybinje stotyje saugom
duomen.
Windows NT ilgamet saugumo
lyder tarp Windows operacini sistem.
Slyginai sudtingas instaliavimo pro-
cesas ir kompiuterins rangos prieira,
gerokai didesni nei Windows 98 reikala-
vimai itekliams neleido Windows NT si-
tvirtinti paprasto darbuotojo darbo vietoje.
Windows NT paprastai buvo naudojama tik
kaip tarnybin stotis, prastose darbo vie-
tose paliekant Windows 98. Windows NT
pakeit Windows 2000 operacin sistema.
Windows ME ((Millenium
Millenium) labai nenu-
sisekusi Windows versija, taip ir nesulaukusi
pripainimo. Serga tomis paiomis nesta-
bilumo ligomis, kaip ir Windows 98. Be to,
stokoja Windows 98 lengvumo, paprastumo
ir greitumo. Labai greitai pasirodiusios
Windows 2000 ir Windows XP daugeliu at-
vej visikai istm Windows ME.
Windows 2000. Windows ME buvo
prisvils blynas, o Windows 2000 greitai
tapo mgiama ne tik verslo, bet ir nam
vartotoj. Nebdingas Windows sistemai
stabilumas, kompiuterins rangos prie-
ira, geresnis kompiuterio itekli valdy-
mas. Windows 2000 iki iol renkasi dauge-
lis konservatyvi nam ir verslo vartotoj,
vertinani ne graias ikonytes, o sistemos
funkcionalum ir stabilum.
 VERSLO VALDYMAS
178 Informacins technologijos ir j panaudojimas
Windows XP Home Edition ir Win-
dows XP Professional. Po Windows 2000
pasirodymo Microsoft nusprend nebe-
kurti keli skirting produkt verslui ir
namams, o sukurti vien, tik turint skir-
tingas galimybes. Buvo sukurta Windows
XP Professional, o namams skirta versija
iek tiek apkarpyta. Taiau apkarpyta taip
nemokikai ir licencijavimo, ir paios
rangos darbo atvilgiu, kad Windows XP
Home Edition tik sukr neigiam visos
Windows XP kartos vaizd, o Microsoft
buvo skubiai priversta perirti savo po-
litik ir klientr kart stamb versl
atskirti nuo smulkaus. Stambiam verslui
skirta Windows 2003 turt pasirodyti
iais metais.
Jei norite naudoti Windows XP Home
Edition savo mons tinkle, geriau atsi-
sakykite ios idjos, nes i sistema pri-
taikyta vienam kompiuteriui. Netgi norin-
gesnis nam vartotojas greiiausiai rinksis
Windows XP Professional.
UNIX eima
Unix tai pati seniausia sistema, kurios
itakos siekia net 1969 m., kai asmenini
kompiuteri dar net rinkoje nebuvo. Skir-
tingai nei Windows, kuri i karto buvo
skirta tik asmenini kompiuteri vartoto-
jams, Unix i pat pradi buvo orientuota
daugiavartotojik aplink, t. y. vienu
metu kompiuterio itekliais galjo naudo-
tis ne vienas, o imtai vartotoj.
Unix tipo sistemos nuo Windows ski-
riasi ir savo struktra: jei Windows sten-
giamasi kaip galima labiau centralizuoti
visos sistemos valdym ir integruoti kuo
daugiau program pai operacin siste-
m, taip ipleiant jos galimybes, susiejant
vartotoj su Microsoft produktais ir darant
j priklausom nuo operacins sistemos
krj, Unix tipo sistemose naudojama
modulin struktra, kur yra aikiai atskir-
tas sistemos branduolys (kernel), t. y. pati
shell
shell),
operacin sistema, jos apvalkalas (shell),
kuris palaiko ry su vairiomis programo-
mis, ir paios programos. Tai garantuoja
didesn saugum, stabilum, geresn siste-
mos itekli panaudojim (vartotojas gali
pasirinkti ir naudoti tik tuos modulius, ku-
ri jam reikia, neapkraudamas kompiute-
rio nereikalingu balastu), taiau sumaja
sistemos draugikumas nepatyrusiam var-
totojui, neapsaugoma nuo pai program
skirting versij nesuderinamumo. Unix
sistemos ypatingos dar ir tuo, kad dirba
ne tik su asmeninio kompiuterio tipo ar-
chitektra, bet ir su rimtomis skaiiavimo
mainomis, tarnybinmis stotimis.
Reikia paymti, kad ios srities ten-
dencijos diugina, nes, ipopuliarjus
nemokamai Unix atakai Linux ir jam pra-
djus konkuruoti su Microsoft Windows
produktais, sistemos supanajo: Unix
tapo draugikesn vartotojui, o Windows
sistemos saugesns, stabilesns ir labiau
pritaikomos dirbant daugiavartotojikoje
aplinkoje.
Sunku bt nupasakoti, kiek skirting
Unix versij ir kiek kart buvo sukurta nuo
1969 m. Nekalbsime apie komercines si-
stemas, skirtas profesionaliam tarnybini
stoi darbui (pvz., Solaris, BSD, Sco
Unix, HP-UX, IBM AIX), o iek tiek pa-
nagrinsime j populiarias nemokamas
atakas FreeBSD ir Linux.
FreeBSD tai Unix BSD atakos,
atskilusios 1977 m., poakis. FreeBSD
patraukli tuo, kad tai yra saugi, gera, be-
veik tobula nemokama Unix sistema. Ji
gana populiari Lietuvoje. Taiau vargu, ar
js j rinksits patys iai sistemai reikia
daugiau prieiros nei Linux, o ir pritai-
kyta ji labiau tarnybinms stotims, o ne
paprastiems darbo kompiuteriams. Taiau
jei iekote patikimos OS savo tarnybinei
stoiai ir js kompanijos IT administra-
torius aktyviai pera i maai girdt OS,
tai neverskite jo pirkti plaiai ireklamuotas

Linux RedHat arba Linux Mandrake siste-
mas, o siklausykite inovo nuomon ir
palikite reikal tvarkyti jam.
Linux tai sistema, kuri Microsoft
laiko savo didiausiu Windows sistem
konkurentu tiek tarnybini stoi, tiek
SVV rinkoje. Atviru kodu pagrsta, ne-
mokama, stabili ir gana patogi sistema vis
daniau tampa puikia alternatyva Micro-
soft produktams. Kai kurios alys netgi
inicijuoja ios sistemos diegim valstybi-
nse staigose, mokyklose, universitetuo-
se. Linux yra pavadinta Linuso Torvaldso
garbei, kuris 1991 m. sukr ios sistemos
branduol ir toliau j pltoja. Atviras kodas
leidia bet kuriam vartotojui, imanan-
iam branduolio programavim, iekoti
klaid, daryti pataisymus ir sisti juos
branduolio krjui, kuris geriausias pa-
taisas traukia naujas branduolio versijas.
Atviro kodo argument pasitelkia ir kai
kuri ali vyriausybs savo antiMicrosoft
kampanijose, grsdamos valstybini stai-
g pasirinkim apsistoti ties Linux: atvira
sistema leidia naudoti Linux valstybinse
staigose, kur reikia garantuoti duomen ir
sistemos saugum.
Noriniam pasirinkti Linux sistem
danai kyla klausimas: kuri distribucij
pasirinkti?
Atsakyti galima taip: rinkits t
distribucij, kuri naudoja js draugai/
kaimynai/verslo partneriai (t. y. tie mo-
ns, kuriuos js kreipsits, jei kils ne-
aikum). Aptarsime kelias populiaresnes
Lietuvoje sistemas:
Linux RedHat
(http://www.redhat.com) sistema, tin-
kanti ir sistem administratoriams, ir ga-
lutiniam vartotojui. Btent Linux RedHat
versija kadaise var daugiausiai baims
kompanijai Microsoft. i versija pasi-
ymi draugika vartotojika aplinka, di-
deliu program paket spektru. Tai rimta
alternatyva Microsoft Windows, nes yra
VERSLO VALDYMAS
Informacins technologijos ir j panaudojimas 179
priirima kompanijos, gaunanios dide-
les finansines injekcijas i toki kompiu-
terins rangos gamintoj, kaip Hewlett-
Packard ir IBM. Be to, ios kompanijos
savo parduodamus kompiuterius danai
komplektuoja su Linux RedHat sistema.
Sistema palyginti lengvai diegiama, turi
automatinio atnaujinimo galimyb, orien-
tuota labiau tarnybines stotis, taiau pa-
skutiniu metu vis daugiau dmesio skiria
ir darbo kompiuteriams. Be didelio vargo
veikia lietuvi kalba. Orientuojamasi
tiek nemokamos programins rangos
gamintojus, tiek tokius komercinius
gigantus kaip Oracle. Matoma tenden-
cija komercikumas. Kol kas dar galima
naudotis visomis sistemos galimybmis
nemokamai, taiau kompanijos komercin
orientacija gana aiki.
Linux Mandrake
(http://www.mandrake.org) sistema, orien-
tuota galutin vartotoj ir tarptautin
aplink. Linux Mandrake pirmoji nu-
stebino pasaul kalb gausa. Jau prie dve-
jus metus Linux Mandrake galima buvo
diegti nemokant angl kalbos, paioje
instaliavimo pradioje pasirinkus lietuvi
kalb. Puiki sistema tiek pradedaniajam
vartotojui, tiek norintiems pabgti nuo
Windows sistemos, nes Linux Mandrake
stengtasi padaryti kaip galima panaes-
n Windows. Maiau komercin negu
Linux RedHat, isilaikanti daugiau i at-
skir rmj dotacij. Sukurta Pranczijos
kompanijos, ji tapo populiari ne tik Eu-
ropoje, bet ir visame pasaulyje. Lietuvos
vartotojui patraukli dl gerai veikianios
lietuvi kalbos, naudojimo lengvumo ir
paprastumo.
Linux SuSE vokiei kurta Linux
distribucija, labai populiari Europoje,
Lietuvoje taip pat turinti itikim ger-
bj br. Vokieiai skmingai j diegia
valstybinse staigose. Paprasta naudoti,
orientuota galutin vartotoj, gana didel
 VERSLO VALDYMAS
180 Informacins technologijos ir j panaudojimas
ir labiau komercin nei nemokama. SuSe
kartu su kitomis maiau populiariomis, bet
vertomis dmesio distribucijomis Conecti-
va, TurboLinux ir Sco sudar UnitedLinux
(http://www.unitedlinux.com) sjung
geresniam produktui sukurti, todl j ne-
reikt visikai pamirti.
Linux Slackware viena vertus, pati
tobuliausia Linux sistema, nes yra ariau-
siai branduolio. Panaiai kaip ir naudojant
Linux Debian: jei k padarte ne taip, kal-
tinkite savo kreivas rankas, o ne sistem.
Antra vertus, i sistema yra sudtinga ir
nepatogi ilepintam Windows vartotojui.
BIURO PROGRAMOS
Microsoft Office
(http://www.microsoft.com)
Microsoft Office Lietuvoje tapo kone
biuro program standartu. Auktas kom-
piuterini program piratavimo lygis lm
lietuvi prisiriim prie Microsoft pro-
dukt. Alternatyv net nebandyta iekoti.
Greiiausiai kiekvienas i js yra arba
mats, arba naudojsis Microsoft Word,Word
Microsoft Exel programomis, apie jas yra
gana daug literatros, todl plaiai j ne-
aptarinsime. Tik patarsime, kurias versi-
jas geriausiai rinktis Lietuvos vartotojui.
Microsoft Office 95/97 nerekomen-
duojama rinktis. Tiek Office 95, tiek Office
97 sunkiai susitvarko su lietuvikais teks-
tais, o tai aktualu keiiantis informacija.
Jei teko naudotis iomis versijomis, turbt
susidrte ir su klaustukais bei kvadratu-
kais vietoj lietuvik raidi atsistuose
dokumentuose. Taiau jei jums nereikia
keistis dokumentais, o kompiuteris gana
senas, galite rinktis tiek vien, tiek kit
produkt j utenka biuro reikmms.
Microsoft Office 2000/XP rinkos
lyderiai. Abi versijos gana gerai veikia
vartojant lietuvi kalb, abi galingos (dau-
gelis moni vargu ar naudosis daugiau
kaip 20% j teikiam galimybi). Yra
lietuvi kalbos raybos tikrinimo funkcija,
sulietuvinta Office XP versija.
Trkumai: nedirba naudojant Unix/
Linux tipo operacines sistemas, didel
kaina.
Plaiau suinoti, kuo skiriasi vairios
Microsoft Office versijos, galite internete:
http://www.microsoft.com/office/evaluation/
indepth/compare.asp
602 PC Suite
(http://www.software602.com)
Jeigu kompiuterius naudojate tik teks-
tams spausdinti ir vidutinio lygio skai-
iavimams elektroninse lentelse atlikti,
jums nebtina sigyti brangi Microsoft
Office paket. Yra nemokama alternaty-
va 602 PC Suite, kuri yra suderinama
su Microsoft Word ir Microsoft Excel
formatais. 602 PC Suite sudaro galingas
tekst redaktorius 602Text, elektronin
skaiiuokl 602Tab, grafinis redaktorius
nuotraukoms 602Photo, fotoalbumas
602Album.
Trkumai: dirba tik su Windows opera-
cine sistema, nra lietuvi kalbos raybos
tikrinimo sistemos, be to, nors gana gerai
suderinta su Microsoft Office formatu, gali
kilti nedideli teksto formatavimo pro-
blem dirbant su sudtingais dokumentais
(kuriuose gausu lenteli, objekt, sunu-
meruot sra ir pan.).
Open Office
(http://www.openoffice.org)
Tai populiaraus komercinio paketo
StarOffice (http://www.sun.com/software/
star/staroffice/6.0/index.html) atviro kodo
analogas, sukurtas StarOffice 5.2 versijos
pagrindu. Js galite rinktis ir komercin
StarOffice paket, kurio kaina yra kur kas
maesn negu Microsoft Office, taiau
OpenOffice savo galimybmis nedaug kuo
nusileidia Microsoft Office.

Open Office sudaro galingas tekst
redaktorius Write, elektronin skaiiuokl
Calc, prezentacij darymo programa Im-
press (to, pvz., neturi 602 PC Suite), grafi-
kos ir diagram braiymo programa Draw,
duomen bazi valdymo programa (tai yra
tik Microsoft Office programoje, skirtoje
profesionalams).
Open Office dirba su Microsoft Office
sukurtais dokumentais, taiau, kaip ir 602
PC Suite, gali kilti formatavimo proble-
m tvarkant sudtingesnius dokumentus.
Open Office yra lietuvi kalbos raybos
tikrinimo sistema, taiau atpastam o-
di odynas yra kur kas maesnis negu
Microsoft Office. Open Office pats
liausias ir daugiausiai itekli reika-
laujantis biuro program paketas, taiau
tai biuro program lyderis Unix/Linux
/
/Linux si-
stemose (Unix/Linux
/
/Linux galite dar pabandyti
KDE Office (http://www.koffice.org)).
BUHALTERINS PROGRAMOS
Greiiausiai rinksits program, kuria
moka naudotis arba kurios pageidauja
js buhalteris. Taiau turtumte ino-
ti, kad buhalterins programos gali bti
labai vairios ir netgi to paties gamintojo
buhalterins programos kaina gali skirtis
kelis kartus, atsivelgiant pasirinktus tos
programos modulius. Turite bti atids:
nepirkite moduli, kuri jums nereikia:
pvz., nusipirk program atlyginimams
skaiiuoti ir nordami sigyti buhalterin
program mons apskaitai, pasvarstykite,
ar verta atsisakyti jau naudojamo produk-
to ir pirkti buhalterin program su atlygi-
nim apskaitos moduliu.
FINVALDA (http://www.fvs.lt)
AGNUM, (http://www.agnum.lt)
PRAGMA (http://www.pragma.lt)
RIVIL (http://www.rivile.lt)
LABBIS (http://www.labis.lt)
VERSLO VALDYMAS
Informacins technologijos ir j panaudojimas 181
KONTO (http://www.konto.lt)
STEKAS (http://www.stekas.lt)
SKAITA (http://www.skaita.lt)
Rinkdamiesi buhalterin program
atkreipkite dmes ne tik kain, bet ir
tai, kaip danai programos gamintojas
atnaujina programos versij, ar reikia u
atnaujinimus mokti ir kiek. Buhalterins
apskaitos programos danai bna glau-
diai susijusios su teisine baze, kuri nuolat
keiiasi, todl programoje diegtas pa-
tobulinimas, palengvinantis js kasdien
darb, kartais gali tapti tikru komaru pa-
sikeitus tam tikriems teiss aktams.
Kita vertus, gal js poreikiai tokie
mai, kad buhalterinei apskaitai uteks ir
paprastos elektroninje skaiiuoklje (pvz.,
Microsoft Excel) susikurtos lentels? O
gal tokie dideli, kad vien buhalterins ap-
skaitos programos jums bus per maai ir
norsite sigyti vis finans bei verslo val-
dymo sistem (pvz., Navision Financials
informacijos apie j rasite internete (http:
//www.microsoft.com/BusinessSolutions/
Financials/Navision/default.mspx) arba
SAP (http://www.sap.com)).
DOKUMENT VALDYMO SISTEMOS
Dokument valdymo sistemos ne tik
gali palengvinti js sekretors darb ir
padti surinkti operatyvi informacij
apie gaunamus ir isiuniamus ratus, bet
leidia i viso atsisakyti popierini doku-
ment savo staigoje. Kaip ir buhalterini
program atveju, renkantis dokument
valdymo program, reikia atidiai isinag-
rinti, kokie programos moduliai silomi
ir kurie jums i tikrj reikalingi.
DorePlus, veikianti Lotus Notes pa-
grindu (http://www.sintagma.lt). Tai dar-
bo organizavimo ir dokument valdymo
sistema, veikianti Microsoft Exchange
pagrindu (http://www.baltic-amadeus.lt).
 VERSLO VALDYMAS
182 Informacins technologijos ir j panaudojimas
KOMPIUTERI TINKLAI
iuolaikinei monei yra btinas kom-
piuteri tinklas ir/arba internetas, kuris
leist keistis informacija su kitais kompiu-
teriais, kolegomis tiek mons viduje, tiek
usienyje.
Kompiuteri tinklai paprastai skirstomi
dvi ris: tai vietinis tinklas LAN ((Local
Area Network
Network) ir iorinis tinklas WAN
Wide Area Network
(Wide Network). Teritorin riba tarp
i tinkl beveik inyko. Tinklai LAN ir
WAN dabar daniausiai skirstomi pagal
paskirt ir siekiant apriboti vidins organi-
zacijos informacijos nutekjim.
Kompiuteriai vietin tinkl gali bti
jungiami arba pagal buvimo viet (pvz.,
js buveins ir filial tinklas), arba pa-
gal atliekamas funkcijas (pvz., js bu-
halterijos tinklas ir bendras tinklas). Tai
priklauso nuo js poreiki ir nuo to, kiek
norite apsaugoti vienoki arba kitoki in-
formacij. Kuo maiau kompiuteri tinkle
tuo didesnis saugumas, taiau tai kartu ir
maesn galimyb dalytis informacija bei
didesns administravimo ilaidos. Vietinis
tinklas tai privatus tinklas, kuriame ka-
raliauja tinklo administratorius. Jis nustato
adresus, rengini vardus, naudojimosi
teises ir taisykles.
Vietinis tinklas padeda kompanijoms
taupyti pinigus ir laik. Tai pats pa-
prasiausias bdas dalytis informacija ir
kompiuteri itekliais monje. tinkl
js galite sujungti kompiuterius ir keistis
informacija. Js galite nusipirkti tarny-
bin stot ir naudoti j kaip pagrindin
viso js tinklo duomen saugykl. Js
galite naudoti vien spausdintuv keliems
kompiuteriams ir taip ivengti papildomo
spausdintuvo pirkimo ilaid, galite da-
lytis interneto ryiu, tinkle veikianiomis
programomis. Galite susikurti savo orga-
nizacijos intraneto tinkl, veikiant
panaiais principais kaip internetas, tik
neperengiant js mons tinklo rib.
Maa to, iuolaikins programos ir naujos
licencijavimo tvarkos leidia dirbti pro-
gramomis tinkle. sivaizduokite, kad js
monje yra 20 kompiuteri ir js darbui
reikia programos A. Taiau su programa A
js darbuotojai dirba ne taip jau ir danai
vienu metu programa paprastai nesinau-
doja daugiau kaip 5 mons. prastomis
aplinkybmis js btumte priversti arba
pirkti 20 licencij, arba pirkti 5 licencijas
vieniems darbuotojams ir pavesti kitiems
skolintis darbo viet, kai jiems prireikia
konkreios programos. Tinklo programos
atveju js galite nusipirkti 5 tinklo licenci-
jas, ir programa automatikai neleis jungtis
prie jos daugiau kaip 5 vartotojams vienu
metu. Taip sutaupote 15 licencij.
Elektroninis patas vietiniame tinkle.
Nors yra daug grupinio darbo pasirinki-
mo galimybi, danai darbe keitimuisi
dokumentais dar naudojamasi elektroniniu
patu: dokumentai elektroniniu patu siun-
iami kolegoms, sdintiems gretimuose
kabinetuose. Vietinis tinklas ir iuo atveju
padeda taupyti pirmiausia js iorin
interneto ryio kanal: sudtingesni do-
kumentai danai uima nemaai vietos, ir,
siuniant juos internetu, interneto kanalo
pralaidumas maja, nes jis usikema.
Vietinis tinklas paprastai yra bent 1020
kart greitesnis, elektroniniam patui, su-
konfiguruotam vietiniame tinkle, nereikia

iorinio interneto kanalo, t. y. su kolego-
mis galite keistis failais be joki apribo-
jim net tuo atveju, jei iorinio interneto
ryio i viso nra.
Iorinis tinklas (WAN) jungia kompiu-
terius, kurie yra gana toli vienas nuo kito
(pvz., mons filial su mons buveine).
Taiau danai, kalbant apie iorin tinkl,
turimas galvoje internetas visuotinis tin-
klas. Tuo labiau, kad ir spariai besivystan-
ios technologijos leidia panaudoti inter-
net ne tik narymui, bet ir savo vidiniams,
gana dideliems ir saugiems tinklams kurti.
Nebereikia nuomotis skirtins linijos savo
WAN tinklo sukrimui utenka prisijung-
ti prie interneto ir susikurti gana saug apsi-
keitimo duomenimis mechanizm.
INTERNETAS
Internetas tai pasaulinis tinklas, su-
sidedantis i daugelio smulkesni tinkl.
Niekas tiksliai negali pasakyti, kiek kom-
piuteri iuo metu yra prijungta prie inter-
neto. Internetas paremtas decentralizuotu
valdymu n viena vyriausyb negali
jo valdyti, nes nra vienos valdios. Yra
organizacijos, kurios rpinasi techniniais
tinklo standartais, rekomendacijomis.
Informacija internete keliauja kanalais,
kuriuos priiri privaios kompanijos.
Kompiuteriai bendrauja pagal TCP/IP
protokol. Internetas tai sankaupa vai-
riausi informacijos altini: interneto
tinklalapiai, elektroninis patas, duomen
saugyklos, realaus laiko konferencijos,
laikraiai ir naujienos, duomen bazs,
enciklopedijos, elektronins parduotuvs
ir daugyb kit dalyk.
Internete bendravimas vyksta daniau-
siai tarnybins stoties/kliento sveikos
pagrindu: t. y. kas nors tarnybin stot
padeda informacij, o galutiniai vartotojai,
naudodamiesi programomis klientais,
gali t informacij perskaityti. Tiek tarnybi-
VERSLO VALDYMAS
Informacins technologijos ir j panaudojimas 183
ns stotys su kitomis tarnybinmis stotimis,
tiek klientai su tarnybine stotimi bendrau-
ja naudodamiesi tam tikru protokolu, kuris
ir lemia interneto paslaugos r.
Interneto tinklalapiai, arba
pasaulinis voratinklis
(WWW World Wide Web)
Tai interneto tarnybini stoi, besi-
naudojani http ((Hyper Text Transfer
Protokol) protokolu, tinklas. Interneto
Protokol
puslapiai paprastai raomi naudojant
HTML format ((Hyper Text Markup
Language) tai dokumentai, kuriuose
yra galimyb susieti virtualiais ryiais
vien dokumento dal su kitomis dalimis
ar net nepriklausomais dokumentais. Tai
tas pats, kas atsivertus knyg irti jos
turin ir, isirinkus norim perskaityti dal,
iekoti reikiam puslapi, tik kur kas pa-
prasiau, nes nereikia rpintis, kokiame
puslapyje yra mus dominanti informacija
utenka spustelti nuorod ir atsiduria-
me reikiamoje teksto vietoje.
Nuorodos gali bti vairios kitus
interneto puslapius, grafinius vaizdus,
muzikinius krinius, vaizdo mediag,
duomen saugyklas ir t. t. Tai WWW daro
tarsi jungiamja vis kit interneto dali
grandimi, nes viskas tampa prieinama per
interneto narykls lang, danai nebekrei-
piant dmesio tai, kad naudojami skirtingi
protokolai, paleidiamos papildomos pro-
gramos (pvz., elektroninio pato programa
arba vaizdo periros programa).
Nepasiklysti pasauliniame voratinklyje
padeda adresai. Adresas internete suteikia-
mas skaiiais: pvz., http://193.219.60.33,
taiau, kad bt lengviau susigaudyti, spe-
cialios DNS ((Domain Name Server) tarny-
bins stotys saugo i adres atitikmenis
monms suprantama kalba. Pvz., mintas
skaitmeninis adresas turi savo atitikmen:
http://www.lrs.lt/ tai Lietuvos Respubli-
kos Seimo tinklalapis.
 VERSLO VALDYMAS
184 Informacins technologijos ir j panaudojimas
Interneto narykls
Microsoft Internet Explorer
(http://www.microsoft.com) populia-
riausia programa Windows sistemose, nes
yra neatsiejama j dalis.
Netscape Navigator
(http://www.netscape.com) narykl,
kuri kadaise ipopuliarino WWW, taiau po
arios konkurencins kovos su kompanija
Microsoft nusileido iam programins
rangos gigantui. Iki iol turi tam tikr
savo rinkos dal ir itikim vartotoj br.
Mozilla
(http://www.mozilla.org) Netscape
pagrindu kuriama atviro kodo programa,
labai populiari tarp Unix/Linux
/
/Linux vartotoj.
Opera
(http://www.opera.com) komercinis
produktas, daugelio mgstamas dl pa-
lyginti nedidels apimties, didelio greiio
ir patogios vartotojikos aplinkos (prie
kurios, tiesa, reikia priprasti).
Elektroninis patas (e-mail)
Gana ilgai elektroninis patas buvo
pagrindin bendravimo internetu prie-
mon. Dabar elektroninis patas versle
lygiai toks pat reikalingas kaip ir faksas
ar telefonas. Elektroninis patas, kaip ir
paprastas patas, leidia keistis laikais:
kiekvienas vartotojas turi savo elektro-
ninio pato dut, kuri atkeliauja
jam adresuoti laikai. Laikus perskai-
tyti vartotojas gali naudodamasis elek-
troninio pato programa. Maa to, prie
elektroninio laiko galima prikabinti ir
nuotraukas, dokumentus, vaizdo ar garso
mediag.
Konferencijos ir naujien grups
(news and mailing lists)
Tiek elektroninio pato konferencijos,
tiek USENET naujien grups yra puikus
informacijos apsikeitimo altinis. Disku-
sijos vyksta keiiantis elektroninio pato
laikais, taiau ne vienas su kitu, o su
visais priklausaniais tai grupei. Taiau is
informacijos altinis kenia nuo gausybs
laik, neatitinkani konferencij tema-
tikos (pvz., reklamos). Galite pasidomti
lietuvikomis elektroninio pato konfe-
rencijomis: http://www.konferencijos.lt,
naujien grupmis: http://www.omni.lt
(rinktis Pramogos > Naujien grups).
Jei domina usienio analogai, elektro-
ninio pato konferencij iekokite: http:
//www.groups.yahoo.com, o naujien gru-
pi: http://www.groups.google.com.
BENDRO DARBO GALIMYBS
Vietin tinkl arba internet galite i-
naudoti dar geriau panaudoj vadinam-
sias bendro darbo ((groupware) technolo-
gijas (pvz., naudoti Microsoft Outlook i
Microsoft Office paketo bendravimui su
kolegomis, sukurti savo mons intranet
(tinkl, veikiant interneto protokolo pa-
grindu, taiau neprieinam i iors ir nau-
dojam iskirtinai mons reikmms)).
Kokias bendro darbo technologijas
naudosime, daniausiai priklauso nuo
dviej veiksni: laiko ir vietos. Jei dir-
bama tuo paiu metu, bet skirtingose
vietose, danai naudojama videokonfe-
rencij ranga: priklausomai nuo js
ryio kanalo galimybi galite ne tik
kalbtis, bet ir matyti savo panekov,
esant gretimame kabinete arba tolimiau-
siame pasaulio krate. Pokalbi sistemos
(IRC (http://www.irc.lt) arba ICQ (http:
//www.icq.com)) skirtos tiems, kurie
neturi greito ryio kanalo. Jos leidia
keistis tekstiniais praneimais realiu lai-
ku, taip pat dokumentais ir kitais failais.
Jei dirbama skirtingu laiku, bendravimui
galima naudoti elektronin pat, bendr
darbo ar uduoi kalendori, kuriame
kiekvienas siveda savo uduotis ar susi-
tikimus, o informacij mato visi sistemos

vartotojai. Galima naudoti galingesnes
projekt ar uduoi valdymo sistemas,
kur kiekvienas darbuotojas veda tam
tikr informacij apie atliktus darbus, o
sistema rodo bendr vaizd (ypa aktualu
atliekant gamybos darbus, kai reikia tik-
sliai inoti, kokia yra produkto gamybos
stadija). Bendro darbo technologijos ne
tik padeda greiiau ir geriau atlikti darb,
bet ir keiia paios darbo vietos sampra-
t darbuotojai, tiesiogiai nedirbantys
su klientu, gali didesn darb dal atlikti
namuose, o ryius palaikyti internetu.
INTERNETO TINKLALAPI TURINIO
VALDYMO SISTEMOS
Kas yra tinklalapio turinio valdymas?
Tai procesas, kurio metu keiiamas
(pridedamas, atimamas, taisomas) inter-
neto tinklalapio turinys. Turinio valdymo
sistema tai technologij, procedr ir
ranki kombinacija, kuri leidia priirti sistemos naudojimas leidia sumainti
interneto tinklalap ir utikrinti jo turinio
VERSLO VALDYMAS
Informacins technologijos ir j panaudojimas 185
aktualum bei pateikim tinklalapio lan-
kytojams.
Didiausias kiekvienos interneto sve-
tains pranaumas turinys, pateikiamas
tinkamu bdu ir laiku. Kaip tik iam tik-
slui gyvendinti yra naudojamos interneto
tinklalapi turinio valdymo sistemos, ku-
rios utikrina, kad tinklalapio turinys bus
tinkamai tvarkomas, informacija lankyto-
jus pasieks laiku. Be to, turinio valdymo
sistemos leidia atlikti vis reikaling
darb neturint specializuot technologini
ini apie tinklalapi krim ar programa-
vim, todl tinklalapio turinio administra-
toriai yra savarankiki ir nepriklauso nuo
technini aspekt ar moni, kurie sukr
tinklalap.
Turinio valdymo sistema yra naudinga
priemon, padedanti efektyviai tvarkyti
tinklalap, operatyviai pateikti norim
informacij ir taip ilaikyti tinklalapio pa-
trauklum jos lankytojams. Be to, tokios
interneto tinklalapio prieiros ilaidas.
 VERSLO VALDYMAS
186 mons personalo valdymas
mons personalo valdymas
P astaruoju metu keiiasi personalo
valdymo specialist vaidmuo.
Daugelyje moni ar organizacij per-
sonalo vadovui suteikiama vis daugiau
galiojim, jam keliama viena svarbiausi
uduoi sukurti lanksi ir nukreipt
individ valdymo sistem, padedani
monei dirbti kuo efektyviau.
Personalo valdymo veiklos sritys:
personalo planavimas;
verbavimas;
atranka;
darbinimas ir adaptacija;
atlyginimas u darb;
mokymas ir ugdymas;
karjeros planavimas.
PERSONALO PLANAVIMAS
Tai mons ar organizacijos (toliau
mons) personalo poreikio nustatymo
procesas, t. y. nustatoma, kada, kur, kiek
ir koki (kokios kvalifikacijos) darbuotoj
reiks monei. Planuojant reikia numatyti:
optimal kiekvienos specialybs dar-
buotoj, reikaling uduotims atlikti,
skaii;
kiekvienos specialybs darbuotoj per-
tekli arba trkum ir apsvarstyti neati-
tikimo paalinimo bd;
darbuotoj primim ir atleidim;
personalo ugdymo ir kvalifikacijos k-
limo priemones;
darbuotoj poreikio planavimo proce-
dras ir metodus.
Nustatant mons personalo poreik, rei-
kia vertinti jam tak daranius veiksnius.
Vidiniai mons veiksniai:
mons tikslai, kuriems gyvendinti
btini moni itekliai. Kuo aikiau
apibrtas tikslas, tuo lengviau nus-
tatyti personalo poreik.
moni itekli dinamika monje:
ijimas pensij, atleidimas, atosto-
gos ir pan.
Ioriniai veiksniai:
Makroekonominiai parametrai eko-
nomikos augimo tempai, infliacijos,
nedarbo lygis.
Technologiniai veiksniai koki tak
turt naujos technikos ir technologi-
jos diegimas monje moni itekli
poreikiui.
Politiniai-teisiniai pokyiai kaip sta-
tymins bazs pasikeitimai veikia pa-
dt darbo rinkoje.
moni itekli prognozs metodai:
Ekstrapoliacija, arba proporcij
analiz vienas paprasiausi ir
daniausiai taikom metod. Jo esm
dabartins situacijos (proporcij)
perklimas ateit. Sakykim, turime
3 agentus, preki realizavimo apim-
tis 300 tkst. Lt. Kitais metais
planuojama realizuoti preki u 500
tkst. Lt, tuomet reiks 5 agent.
Pagrindinis metodo trkumas yra
tas, kad labai sudtinga vertinti
mons pltros ir iorins aplinkos
pokyius.
Tendencij analiz. Analizuojami
prajusi keleri met mons dar-
buotoj skaiiaus pokyiai ir nustato-
mos kitimo tendencijos.
Ekspert vertinimai. is bdas parem-
tas specialist, vadov nuomone plan-
uojant moni itekli poreik.
VERBAVIMAS
Tai visuma veiksm, kuriuos mon
atlieka nordama pritraukti darbo vie-
tas tokius kandidatus, kurie turi mons
tikslams pasiekti reikiam sugebjim.

Didelse ir vidutinse monse u verba-
vim atsakingi personalo skyriai. Maose
monse verbavimo funkcij atlieka vienas
mogus daniausiai vadovas.
Prie pradedant darbuotojus verbuoti,
btina atlikti darb analiz. Darb analiz
tyrimas, skirtas apibrti darb pobd ir socialin aplinka (informacija apie dar-
moni, kurie turt bti pasamdyti jiems
atlikti, savybes.
Analizs metu renkama informacija
apie darbo reikalavimus:
bendri tikslai;
uduoties turinys;
atsiskaitomyb;
veiklos vertinimo kriterijai;
kompetencija (inios ir kvalifikacija);
atsakomyb;
organizaciniai veiksniai (mons struk-
tra);
aplinkos taka;
veiksniai, galintys motyvuoti ar nemo-
tyvuoti;
mokymo poreikiai.
Darb analizei taikomi vairs infor-
macijos rinkimo metodai:
Interviu. Jo metu paprastai pateikiami
klausimai: K darbe reikia atlikti? Kokie
pagrindiniai io darbo reikalavimai? K
btent js darote? Nors tai yra populiarus
metodas nustatyti darbo pareigoms ir at-
sakomybei, taiau informacija gali bti
ikraipoma ar falsifikuojama.
Klausimynai. Juose pateikiami klausi-
mai apie su darbu susijusiais pareigas bei
atsakomyb. Taiau jie neturt bti labai
struktrizuoti, apimti daug klausim arba
bti per daug abstrakts.
Stebjimas. Jis naudingas tuomet, kai
darbas yra daugiausiai fizinio pobdio ir
j galima lengvai stebti. Taiau is meto-
das netinka, jei veikla yra daugiau susijusi
su protiniu darbu.
Gauti darbo analizs rezultatai api-
bendrinami, sudaromi darb apraymai
ir darb specifikacijos. Nra grietai nu-
statytos formos darbui aprayti, taiau yra
plaiai paplits toks modelis:
VERSLO VALDYMAS
mons personalo valdymas 187
pareig pavadinimas;
pareig santrauka (kalbama apie darbo
esm ir tikslus, atsakomybs lyg);
darbin veikla (darbo apraymas k,
kada, kaip);
darbo slygos ir fizin aplinka;
bo grupi dyd ir ryius tarp darbuoto-
j, kurie yra neivengiami atliekant t
darb).
Darbo apraymas naudojamas darbo
specifikacijai sudaryti. Darbo specifikaci-
ja rodo, kokius mones reikia verbuoti ir
kokios j savybs turi bti patikrintos.
asmens specifikacij eina:
ini ir gdi tipas bei lygis;
fizins charakteristikos (pvz., sveika-
ta);
patirtis (toje paioje ar panaioje dar-
bovietje);
motyvavimas (atlyginimas, kvalifika-
cijos klimas);
charakterio bruoai (sugebjimas pri-
sitaikyti skirtingoje aplinkoje, dirbti
kartu su komanda) ir pan.
Pastaruoju metu plaiai paplito kom-
petencij apraymai individ savybi
ir elgsenos rinkiniai kaip pradinis takas
moni itekliams vertinti ir pltoti. Kom-
petencijos paprastai raomos specialiai
monei ir atspindi atliekamo darbo pri-
gimt, mons vertybes bei kultr (r. 1
pried).
Iskiriamos ios kompetencij grups:
Profesins kompetencijos darbuotojo
santykis su darbo objektu, atliekant tiesio-
gines pareigas:
bendrins,
specialiosios.
Profesins kompetencijos lemia dar-
buotojo profesionalum, susijus su pa-
vest veikl vykdymu.
Socialins (asmenins) kompetencijos
darbuotojo santykis su bendradarbiais
bei jo asmenins savybs:
sugebjimas dirbti savarankikai;
sugebjimas prisiimti atsakomyb u
 VERSLO VALDYMAS
188 mons personalo valdymas
savo pareigybs, padalinio, mons
tiksl pasiekim;
sugebjimas bendrauti ir bendradar-
biauti;
sugebjimas dirbti nepriklausomai;
sugebjimas dirbti su naujomis techno-
logijomis;
sugebjimas dirbti stresinje situacijoje;
atsakomyb u pavest darb atlikim
laiku.
Kandidat verbavimas
Nustaiusi verbavimo poreik, mon
susiduria su dviem problemomis: kur ie-
koti kandidat (altiniai) ir kaip paskelbti
apie vakansines darbo vietas (metodai).
Tam, kad rast tinkamus mones, mons
turi naudoti visus prieinamus darbuotoj
paiekos bdus, derindamos juos tarpu-
savyje. Jei mon, iekodama reikiamo
darbuotojo, naudosis tik vienu altiniu, ji
gali jo ir nerasti.
Verbuojant kandidatus naudojamasi
dviem kandidat telkimo altiniais: vidi-
niais ir ioriniais.
Vidiniai altiniai
Jei anksiau mon skmingai verba-
vo personal, tai joje dirbantys mons
bt vienas geriausi altini. mons tyvas ne visada gerai priima tokiu bdu
viduje verbuoti yra pigiau nei samdyti
naujus darbuotojus. Be to, taip sudaromos
galimybs mons monms uimti auk-
tesnes pozicijas. Tai skatina darbuotojus,
norinius kilti karjeros laiptais mons
viduje, tobulti.
Vidinio altinio pranaumai:
Asmenys jau yra susipain su mone
ir jos nariais tai didina j skms ga-
limyb.
mon turi pakankamai informacijos
apie darbuotoj galimybes ir trkumus.
Jei atliekama personalo gdi anali-
z, ji gali bti panaudota kaip pradinis
verbavimo mons viduje takas.
Teigiamai veikiama darbuotoj moty-
vacija.
mon tampa patrauklesn iorins rin-
kos kandidatams.
Vidinio altinio trkumai:
Padalini vadovai gali prieintis, siek-
dami ilaikyti geriausius darbuotojus.
Ribotos atrankos galimybs, nes ieko-
ma i apibrto moni brio.
Sumaja nauj idj, nauj gebjim
galimyb.
Vidins kandidat paiekos bdas
paskelbimas vidaus informavimo prie-
monse.
Ioriniai altiniai
1. Paieka, naudojantis esam darbuo-
toj rekomendacijomis, t. y. per pasta-
mus.
Esami darbuotojai yra suinteresuoti
rekomenduoti ger kandidat, nes jauia
atsakomyb u bsim darbuotoj ir ne-
nori susigadinti gero vardo darbdavio
akyse. Darbuotojai daniausiai pasta
mones, kurie dirba panaiose srityse, ar
yra dirb su jais ankstesnse darbovietse
ir gali juos rekomenduoti. is bdas turi
teigiam ir neigiam ypatum. Teigiami:
mons vadovai daugiau ar maiau ino,
kaip darbuotojas dirba, koks jis mogus,
ko i jo galima tiktis. Neigiami: kolek-
mon patekus mog, be to, j daug
sunkiau atleisti.
2. Skelbimai spaudoje.
is darbuotoj verbavimo altinis yra
labai populiarus. Skelbimai spausdinami
laikraiuose ar specializuotuose urna-
luose. Skelbimai laikraiuose daniausiai
pritraukia labai daug kandidat, taiau
danai daugelis j neatitinka keliam
kvalifikacijos reikalavim. Maiau paplit
skelbimai radijuje ir televizijoje. Spaudos
leidinio pasirinkimas pirmiausiai priklau-
so nuo to, kokio kandidato mon ieko.
Be to, reikia numatyti verbavimo kampa-
nijos trukm, skelbim pasirodymo datas
bei spaudos leidini skaii. Rekomen-
duojama tame paiame altinyje per tris

savaites ispausdinti tris skelbimus arba
skirtinguose altiniuose t pai savait mas tuomet, kai iekoma vairios kvalifi-
tris identikus skelbimus. Skelbimuose
turi bti pateikti:
duomenys apie mon: dydis, vieta,
veikla, telefonas;
duomenys apie darbo viet: darbo pro-
filis, udaviniai, tobuljimo galimy-
bs;
pasirinkimo kriterijai: isimokslinimas,
darbo patirtis;
specifiniai reikalavimai.
3. Paieka universitetuose.
Didiausias io darbuotoj paiekos
bdo pliusas yra tai, kad priimami jauni
ir entuziastingi darbuotojai, kurie nori
mokytis ir siekti karjeros. Minusas tai,
kad ie mons neturi darbo patirties ir
j mokymui kartais reikia investuoti ne-
maus pinigus.
4. Dalyvavimas Karjeros dienose.
Personalo specialistai gali susitikti
su daugeliu kandidat, atlikti trumpus
interviu ir potencialiausius kandidatus pa-
sikviesti isamesnius pokalbius monje.
mon gali susidaryti kvalifikuot poten-
ciali darbuotoj duomen baz ir prirei-
kus pasikviesti iuos mones darb.
5. Skelbimai internete ir duomen ba-
zs.
Labai spariai populiarjantis darbuo-
toj paiekos bdas. Internete galima gana
greitai rasti norim darbuotoj, naudotis
didelmis internetinmis kandidat duo-
men bazmis.
6. Respublikin darbo bira.
Tinkamas bdas iekant emesns kva-
lifikacijos darbuotoj ar paprast darbinin-
k. Darbdaviai kreipiasi darbo biras si-
lydami esamas laisvas darbo vietas, o darbo
bira informuoja darbo iekanius mones.
Kiekvienas iekantis darbo upildo Ie-
kaniojo darbo kortel. Joje asmuo patei-
kia duomenis apie save, savo isilavinim,
profesij, darb paskutinje darbovietje,
nurodo pageidaujamo darbo pobd.
7. Privaios darbinimo agentros.
VERSLO VALDYMAS
mons personalo valdymas 189
is darbuotoj paiekos bdas taiko-
kacijos darbuotoj. Pagal tai renkamasi,
kokios darbinimo agentros paslaugomis
naudotis. darbinimo agentros su darbo
iekaniais asmenimis sudaro sutartis,
silo jiems darbo vietas, o darbo iekantys
asmenys moka u teikiamas paslaugas.
Darbdaviams i paslauga nekainuoja, ta-
iau ios agentros neatlieka darbuotoj
atrankos, o tik silo kandidatus.
Kitos darbinimo agentros arba kon-
sultacins firmos teikia platesnio spektro
paslaugas nuo personalo paiekos ir at-
rankos iki darbuotoj mokymo bei esamo
personalo vertinimo. Daniausiai tokias
firmas kreipiamasi tuomet, kai monje
nra personalo skyriaus, trksta laiko,
kai reikia labai auktos kvalifikacijos
darbuotoj, vidutinio ar auktesnio lygio
vadov, t. y. pozicijos, kurioms sunku
rasti reikiamus darbuotojus, ar reikia kan-
didat vertinti ir testuoti. Tokios firmos
gali atlikti anonimin darbuotoj paiek
ir santykinai greitai rasti reikiamus kandi-
datus. Taiau j paslaugos gana brangios
ir visuomet yra tikimyb, kad, prajus tam
tikram laikui, kandidatas bus pasilytas
kitai monei (kadangi kandidato duome-
nys lieka agentros duomen bazje).
ATRANKA
io etapo tikslas pasirinkti t mog,
kuris geriausiai i kit kandidat atitiks
darbo vietai keliamus reikalavimus.
Kandidat vertinimas:
1. Kandidat gyvenimo apraym
(CV) analiz. iame etape atrenkami
kandidatai, atitinkantys pradinius atrankos
kriterijus: tinkama darbo patirtis, isilavi-
nimas, usienio kalb mokjimas, darbo
kompiuteriu gdiai ir pan.
2. Struktruotas interviu su potencia-
liais kandidatais. is metodas yra bene
populiariausias ir plaiai naudojamas. Jo
metu atsiranda emocinio artumo jausmas,
 VERSLO VALDYMAS
190 mons personalo valdymas
taiau neretai subjektyvumas trukdo tik-
sliai vertinti kandidato profesionalumo
lyg. Daniausiai pasitaikanios klaidos:
mogus, atliekantis interviu, per daug
kalba nedert kalbti ilgiau nei
1020% interviu skirto laiko;
skubotos ivados subjektyvumas ir
smulkmenos trukdo tinkamai pagrsti
sprendim;
nra vienos vertinimo sistemos, todl
bna sunku palyginti kandidatus.
3. Psichodiagnostinis kandidat testa-
vimas.
Vertinant kandidatus naudojami
intelekto, asmenybs savybi testai,
kandidat darbo motyvacijos, elgesio sti-
liaus konflikt ar derybinse situacijose
ver tinimo testai. J rezultatai leidia nu-
statyti visuomenikumo, savarankiku-
mo, atsakomybs, patikimumo lyg, pasi-
tikjim savimi, savikontrol, sugebjim bdinanias charakteristikas. Pirmiausia
dirbti komandoje, mstymo sugebjimus,
deryb gdius, veiklos efektyvum, objektyvum. Galima pareikalauti keli
motyvacij bsimam darbui, vadovavimo
stili. Gali bti naudojami ekspertiniai
profesini gdi vertinimai.
Specialiai vadovams vertinti konsul-
tacins firmos naudoja MEKA metodik.
Tai yra vadybininko karjeros testas, pade-
dantis atrinkti kandidatus atsakingoms va-
dovo pareigoms eiti, numatyti darbuotoj
profesins karjeros plan, vertinti kvali-
fikacijos klimo investicijas, atskleisti
asmenines savybes, kurios leist geriau
atlikti vadovo darb.
Testu fiksuojami ir matuojami ie pa-
grindiniai poymiai:
Intelekto adaptyvumas. Rodo, ar grei-
tai mogus perima naujas inias, ar
sugeba prisitaikyti naujoje vietoje, ar
pasiteisint investicijos jo kvalifika-
cijos klim.
Intelekto organizuotumas. Nusako, ar
mogus sugeba darbe savarankikai
apiuopti problemas, jas analizuoti ir
skmingai sprsti.
Lankstumas. Rodo, kiek darbuotojas
links eksperimentuoti, kiek mgsta
naujoves, permainas ar kiek jam pri-
imtinas nuolatinis, stabilus, nekintantis
darbas.
Efektyvaus darbo motyvavimas. is
kriterijus atskiria mogaus orientaci-
jas: darbo proces, tiksl, rezultat
ar apdovanojim, paskatinim.
Dominavimas. Nusako, kiek darbuoto-
jas links prisiimti lyderio pozicijas.
Atsparumas stresinje situacijoje. At-
spindi, kaip konstruktyviai mogus
gali veikti sudtingomis aplinkybmis,
stresinse situacijose.
4. Rekomendacij i buvusi darbda-
vi analiz. Analizuojant rekomendaci-
jas reikia turti galvoje, kad kandidatai
stengsis pateikti tik teigiamai juos api-
btina vertinti tokios charakteristikos
rekomendacij ir atkreipti dmes verti-
nim nuoseklum.
DARBINIMAS IR ADAPTACIJA
Su atrinktu kandidatu pasiraoma dar-
bo sutartis, kuri reglamentuoja Darbo
kodeksas. Darbo sutartyje suformuluojami
darbdavio ir darbuotojo sipareigojimai ir
numatomos ios slygos:
darbo pradia;
darbo apmokjimas;
darbo trukm;
atostogos;
darbo funkcijos;
drausmins nuobaudos;
spjimas dl atleidimo.
monje turt bti formuojama dar-
binimo politika, kurios tikslai:
utikrinti skland darbinimo proces;
utikrinti efektyvi ir greit naujo dar-
buotojo adaptacij monje;

vertinti darbuotojo darb atlikim
bandomuoju laikotarpiu ir nusprsti, ar
darbuotojas tinka darbo vietai.
darbinimo politika apima:
pasiruoim darbinimui (darb plano
ir uduoi parengimas, darbo prie-
moni ir vietos ruoimas);
darbinim;
bandomj laikotarp.
Bandomasis laikotarpis
Siekiant utikrinti, kad naujas darbuo-
tojas efektyviai sitraukt darb ir ban-
domojo laikotarpio pabaigoje bt galima
objektyviai vertinti jo tinkamum parei-
goms, bandomuoju laikotarpiu privalo
vykti bent du darbuotojo ir jo tiesioginio
vadovo pokalbiai:
pirmosios darbo dienos pokalbis,
skirtas aptarti naujo darbuotojo darb
bandomuoju laikotarpiu plan. Numa-
toma, ko reikia nustatytiems tikslams
pasiekti (papildom mokym, literat-
ros, kit asmen pagalbos ar kt.);
bandomojo laikotarpio pabaigos pokal-
bis vertinimas ir galutinio sprendimo
dl darbinimo primimas.
Adaptacijos paskirtis padti atrink-
tiems monms pamau prisitaikyti mon-
je. Naujokai pristatomi kolegoms, supain-
dinami su pareigomis, informuojami apie
vyraujanias tradicijas, elgesio normas, ver-
tybes, politik ir kokio elgesio i j tikimasi.
Viso to reikia tam, kad naujas darbuotojas
geriau jaustsi monje ir efektyviai dirbt.
DARBO VERTINIMAS
Darbuotojo darbo rezultatai lyginami
su standartais arba tikslais, keliamais eina-
moms pareigoms. Prasti darbo rezultatai
gali paskatinti imtis koreguojam veiks-
m, toki kaip papildomas mokymas,
pareig paeminimas ar atleidimas, o u
gerus darbo rezultatus galima pelnyti pre-
mij ar paauktinim.
VERSLO VALDYMAS
mons personalo valdymas 191
Darbo vertinimo kriterijai:
Individuali uduoi rezultatai. ver-
tinama, kaip darbuotojai vykdo u-
duotis (pagamintos produkcijos kiekis,
pardavimo pajamos ir pan.).
Elgsena. Kai nemanoma tiesiogiai
vertinti darbuotojo indlio, vertina-
ma jo elgsena (ar laiku pateikiamos
ataskaitos, koks vadovavimo stilius ir
pan.).
Savybs. Vertinamos savybs, susiju-
sios ar nesusijusios su uduoties rezul-
tatais (noriai bendradarbiauja, pasitiki
savimi ir pan.).
Kas vertina darbuotoj darb:
Tiesioginis vadovas. Jo vertinimas nra
labai patikimas.
Kolegos. Patikimiausias vertinimas,
nes inomi darbo rezultatai ir gerai
pastamas pats darbuotojas, taiau dl
draugysts ar prieikumo darbuotojas
gali bti vertinamas neobjektyviai (r.
2 pried).
Savs vertinimas. Mgiamas darbuo-
toj, taiau danai bna ipstas ir ne-
objektyvus.
Tiesioginiai pavaldiniai. Suteikiama i-
sami ir tiksli informacija, taiau turt
bti utikrinamas anonimikumas, nes
pagrindin problema darbuotoj bai-
m (r. 3 pried).
360 laipsni vertinimas. Utikrina
grtamj ry apie darbuotojo rezul-
tatus, nes pasitelkiami visi manomi
darbuotojo kontaktai su tiesioginiais
vadovais, kolegomis ir klientais.
Darbo vertinimo metodai:
1. Rainiai. Ratu apraomos darbuoto-
jo stipriosios ir silpnosios savybs, ankstes-
ni veiklos rezultatai, potencialas, pateikiami
pasilymai, kaip pagerinti darb.
2. Kritiniai vykiai. Registruojami ne-
prastai geri ar nepageidautini darbuotojo
su darbu susij poelgiai, o vliau jie su
darbuotoju aptariami.
 VERSLO VALDYMAS
192 mons personalo valdymas
3. Grafins vertinimo skals. Ivar-
di
dijami tokie darbo rezultat rodikliai:
darbo kiekyb ir kokyb, ini nuodug-
numas, bendradarbiavimas, lojalumas,
darbo drausm, siningumas, iniciaty-
vumas. Vliau kiekvienas srao rodik-
lis vertinamas pagal didjani skal
(daniausiai penkiabal). Naudojant
metod nesugaitama daug laiko, be to,
galima pasitelkti kiekybin analiz ir pa-
lyginimus.
4. Su elgsena susijusios vertinimo
skals. Apraomi ir vertinami konkrets
pastebti poelgiai darbe. Vertinimo daly-
vi praoma pateikti efektyvios ir neefek-
tyvios elgsenos, susijusios su kiekvienu
darbo rodikliu, pavyzdi. Paskui tai pa-
veriama darbo rodikli rinkiniu.
5. Daugelio moni palyginimas. At-
skiro asmens darbo rezultatai lyginami su
kit moni rezultatais. Populiariausi yra
trys palyginimo bdai: grupinio rangavi-
mo, individualaus rangavimo ir porinio
palyginimo.
Vertinimas paprastai baigiamas inter-
viu, kurio tikslas yra tvirtinti teigiamus
darbo atlikimo aspektus ar ianalizuoti
nepatenkinamo darbo lygio prieastis ir
numatyti, kaip j pagerinti.
ATLYGINIMAS U DARB
Atlyginimo u darb elementai:
1. Pagrindinis darbo umokestis. Jis
daniausiai siejamas su darbo rinkos ly-
giu.
2. Kintamasis darbo umokestis. Jis
siejamas su mons skme. Kintamojo
darbo umokesio formos:
individualus darbo apmokjimas u
rezultatus;
premijos u skming veikl;
premijos u pasiektus planuotus darbo
rezultatus;
darbo stao priedas;
priedai u kvalifikacij;
priedai u kompetencij;
statym numatytos priemokos.
3. Netiesioginis umokestis:
pensij mokos;
imokos susirgus;
draudimo fondo mokos;
mons automobilis.
4. Nepinigins paskatos darbuotoj
pripainimas ir vertinimas, tobuljimo
galimybs ir pan.
Efektyvi darbo apmokjimo sistema
monje turi atitikti iuos bruous:
apmokjimas turi bti susietas su mo-
ns strategija;
apmokjimas turi bti paremtas kom-
petencija;
tikslinga taikyti apmokjimo grupi
stambinimo metod;
apmokjimas turi bti grstas rezulta-
tais;
darbuotojai turi bti skatinami lanks-
iai dirbti;
turi bti lanksti imok sistema;
darbo apmokjimas turi atspindti rin-
kos poir.
monse gali bti taikomos skirtingos
apmokjimo schemos:
1. darbo rezultatus orientuotas apmo-
kjimas: piniginis atlyginimas siejamas su
individo, grups ar mons tikslais.
Pranaumai:
motyvuoja darbuotojus;
didina sipareigojimus siekiant mons
tiksl;
susieja apmokjim su mons skme,
o ne vien tik su individualiomis pastan-
gomis;
leidia ilaikyti auktos kvalifikacijos
darbuotojus.
Trkumai:
nevertinami kiti, nepiniginiai moty-
vai;
daugiau akcentuojamas darbo kiekis ir
greitis, o ne kokyb;

maina darbuotoj susidomjim dar-
bu;
iai darbo apmokjimo schemai gy-
vendinti reikia daug ilaid;
umokestis didja liau, nei gerja monje:
darbo atlikimas.
2. peln orientuotas darbo apmokji-
mas: darbuotojo premijos dydis priklauso
nuo mons pelningumo ir nuo jo pagrin-
dinio darbo umokesio (dalyvavimo u-
dirbant peln schema) arba nuo pelno pri-
klauso pagrindinis darbo umokestis (su
pelnu susieta darbo apmokjimo schema).
Pranaumai:
skatina darbuotojus susitapatinti su
mone;
ragina intensyviau dirbti;
veria suvokti pelno svarb.
Trkumai:
kyla abejoni dl pelno apskaiiavimo
teisingumo;
apmokjimas nesiejamas su asmenin-
mis pastangomis ir veikla.
3. Apmokjimo grupi stambinimo
schema: suformuojama nedaug (keturios
ar penkios) apmokjimo grupi, turini
gana plat spektr. Kiekvienoje grupje
nustatoma tikslin apmokjimo norma,
diktuojama darbo rinkos, kurioje for-
muojasi apmokjimo zona. Darbuotojui,
prisimusiam daugiau atsakomybs ar
parodiusiam daugiau kompetencijos, di-
dinamas darbo umokestis neperengiant
jos rib.
Pranaumai:
lankstesn schema;
garantuoja nuoseklesn, horizontalesn
kopim karjeros laiptais;
mokama u tai, k darbuotojas padar,
o ne u pareigas.
Trkumai:
ribojamos paauktinimo galimybs;
nra garantij, kad u vienod darb blogi proiai, minimalios teorins inios,
bus vienodai mokama.
VERSLO VALDYMAS
mons personalo valdymas 193
MOKYMAS IR UGDYMAS
Mokymo ir ugdymo priemons:
1. Vidins priemons, vykstanios
vieni darbuotojai moko kitus, dalyda-
miesi sukaupta patirtimi;
kit moni vykdomi kursai savo mo-
ns patalpose;
2. Iorins priemons: darbuotojai
dalyvauja kit moni organizuojamuose
tobulinimo renginiuose, vykstaniuose u
savo mons rib.
Mokymo metodai:
Tradiciniai metodai: vairaus pobdio
paskaitos (naudojant vaizdines prie-
mones, rengiant diskusijas, derinant su
programiniu mokymu).
Valdymo praktikos studijavimo, dali-
jimosi iniomis ir patirtimi metodai:
stauots usienyje, ivaiuojamieji
renginiai, konferencijos, konsultacin
veikla.
Sprendimo primimo, gdi ugdymo
aktyvs metodai: konkrei situacij
nagrinjimas, imituojamosios valdymo
pratybos.
sitikinim ir pair formavimo
psichologiniai metodai: vieas pasi-
sakymas, psichodiagnostikos metodai,
grupiniai elgsenos imituojamieji pra-
timai.
Mokymo ir ugdymo form pranaumai
ir trkumai:
1. Mokymasis darbo vietoje.
Pranaumai: gdi formavimas,
maesni katai, palyginti su mokymu ne
darbo vietoje, automatikas pritaikomu-
mas, nuspjama kokyb, alia esanti darbo
vieta.
Trkumai: darbuotojo, kuris moko,
trukdymas darbo vietoje, perduodami
rangos sugadinimo pavojus, darbo ap-
linka.
 VERSLO VALDYMAS
194 mons personalo valdymas
2. Darbo rotacija.
Pranaumai: padirbus skirtinguose
skyriuose, pajauiama mon, mai ka- darbuotojui, ir monei. Darbuotojui tai
tai, alia esanti darbo vieta.
Trkumai: laiko snaudos, kontrols
aspektas, darbuotojo, kuris moko, sugeb-
jimai ir galimybs.
3. Mokymasis ne darbo vietoje.
Pranaumai: naujovs, komandinio
darbo patirtis, nebijoma suklysti, atitrki-
mas nuo kasdieni darb, kontaktai, pro-
fesionals mokytojai.
Trkumai: danai didel kaina ir ne-
aiki kokyb.
gyvendinus mokymo program, kyla
mokymo vertinimo problema: ar pasiekti
tikslai, ar efektas toks, kokio buvo tiktasi,
ar reals katai nevirija planuot. Tam
tikslui gali bti naudojama sisteminio mo-
kymo vertinimo matrica (r. 4 pried).
KARJEROS PLANAVIMAS
Karjera tai darbuotojo pareigybi ar
darbo viet raida monje. Karjeros plana-
vimas suvokiamas kaip paties darbuotojo,
jo tiesioginio vadovo ir personalo valdy-
mo specialisto pastang derinys. Taiau
daugelyje moni tai stichinis procesas,
priklausantis nuo nauj ar atsilaisvinusi
darbo viet buvimo. Neretai dl tokio ne-
rpestingumo prarandami perspektyvs
darbuotojai, kurie kyla karjeros laiptais
keisdami mones.
Galim kompetencij sraas
Planavimas ir organizavimas
Informacijos paieka
Analitinis mstymas
Krybinis mstymas
Lyderiavimas
Verslininkikas valgumas
Rytingumas sprendiant problemas
Komandinis darbas
Pasitikjimas savimi
Karjeros planavimas ir pltojimas
suteikia tam tikr pranaum ir paiam
reikia:
didesn pasitenkinim darbu monje;
aikias profesines perspektyvas ir gali-
myb planuoti savo asmenin gyveni-
m;
tiksling pasirengim bsimajai pro-
fesinei veiklai.
mons taip pat turi pranaum:
motyvuoti ir lojals darbuotojai, sie-
jantys savo profesin veikl su konkre-
ia mone;
efektyviai inaudojamos darbuotoj
galimybs;
formuojamas vidinis profesinio tobul-
jimo rezervas.
Vienas svarbiausi karjeros planavi-
mo aspekt vadovaujani darbuotoj
rezervo formavimas. Skmingai veikian-
iose monse tam skiriamas ypatingas
dmesys. is procesas apima darbuotoj,
galini uimti vadovaujanias pozicijas
monje, paiek, j special rengim b-
simai veiklai ir pavadavimo utikrinim.
Kitas svarbus karjeros planavimo
momentas yra jaun, turini lyderio ge-
bjim, darbuotoj potencialo ugdymas.
is karjeros planavimo aspektas gali turti
svarbi reikm, siekiant ilaikyti mons
konkurencingum.
1 priedas
taka ir poveikis
Lankstumas
Orientavimasis klient
Orientavimasis rezultatus
sipareigojimas monei
Tikslinis bendravimas
Savs tobulinimas
Motyvacija
Tvarkingumas
 VERSLO VALDYMAS
mons personalo valdymas 195

Btin kompetencij atranka

Pradiniai gdiai/inios ir kvalifikacija/patirtis
Auktesnysis isilavinimas. Panaaus pobdio darbo patirtis
gdiai Sugebjimai
Bendravimo odiu ir ratu gdiai Informacijos paieka
Procedr inios Orientavimasis kokyb
Usienio kalbos gdiai Orientavimasis klient
Darbo kompiuteriu gdiai Lankstumas
Spausdinimo gdiai Kit lavinimas
Orientavimasis rezultatus

Darbuotojo darbo vertinimas 2 priedas

Siekiant teisingai vertinti Js bendradarbio darb, Js nuomon yra svarbi ir rei-

kalinga. Bkite objektyvus ir dalykikas, vertinkite savo koleg penki bal vertinimo
skalje (5 geriausias, 1 blogiausias) ir trumpai paaikinkite, kodl taip vertinate.

Vertinamojo vardas, pavard __________________________________________

Padalinys_________________________________Pareigos_____________________

Trumpas paaikinimas Balai

io darbuotojo darbo vert ms monei
Kaip rpestingai atlieka savo pareigas
Noriai padeda kolegoms, pavaldiniams ir dirba
bendriems tikslams
ino ir teikia reikiam informacij
Yra pakantus ir mandagus kit atvilgiu
Pastebimas io darbuotojo darbo tobuljimas
Noriau, kad jis dirbt mano komandoje
K nortumte pasilyti savo bendradarbiui, kad jo darbas gert: _______________
______________________________________________________________________
Vertintojo vadas, pavard ___________________________________________
Paraas_________________________________________Data __________________

Vadovo darbo vertinimas 3 priedas

Siekiant teisingai vertinti Js vadovo darb, Js nuomon yra svarbi ir reika-

linga. Bkite objektyvus ir dalykikas, vertinkite savo vadov penki bal vertinimo
skalje (5 geriausias, 1 blogiausias) ir trumpai paaikinkite, kodl taip vertinate. i
anket perduokite savo vadovo virininkui.

Vertinamojo vardas, pavard ___________________________________________

Padalinys________________________________Pareigos ______________________
 VERSLO VALDYMAS
196 mons personalo valdymas

Mano virininkas Trumpas paaikinimas Balai

Isamiai mane informuoja
Nuolat ir tikslingai organizuoja padalinio
darbus
Iaikina darbo uduotis ir j tikslus
Su manimi bendradarbiauja ir tariasi
Priima konstruktyvi kritik
Prireikus visada galiu kreiptis j
Atidiai mans iklauso
traukia mane sprendim primim
Vertina mane kaip specialist
Teigiamai priima ir remia naujas idjas
Skiria dmesio mano darbui gerinti
K nortumte pasilyti savo vadovui, kad padalinio darbas gert: ______________
______________________________________________________________________
Vertintojo vadas, pavard ______________________________________________
Paraas_____________________________________Data ____________________

Mokymo vertinimo matrica 4 priedas

Klausimai Duomen
problemoms Vertinimo pavyzdiai K reikia vertinti altiniai
apibrti ir vertinti
Ar darbuotojai Komentarai Interviu
Darbuotoj poiriai ir
mokosi, keiia Mokymo metodai Anketos
darbo kokyb prie ir
pairas? Ar gerja Bendradarbiavimas raai
po mokymo
darbo kokyb? Vadovai Stebjimas
raai
Interviu
Ar gytos inios Veikla
Dalyvi darbin veikla, Anketos
panaudojamos Poiris
elgesys, stilius Stebjimas
darbinje veikloje? Stilius Netradicins
situacijos
Mokymo priemons
Mokestis u
Kokie rengimo ir konsultacijas
Fiksuoti ir kintami Biudeto
tobulinimo program Kelioni ilaidos
mokymo katai duomenys
bei technikos katai? Laikas
Nuoma
Nauda
raai
Ar ilgai truksiantis Interviu
mokymas turs Dalyvi darbin veikla, Veikla Anketos
takos darbinei elgesys ir stilius tam Poiris Stebjimas
veiklai, bus tikru veiklos laikotarpiu Stilius Netradicins
efektyvus? situacijos

Verslo informacijos paieka ir
jos valdymas
PAIEKOS SISTEMOS
Paiekos sistemos tai didiuls inter-
neto puslapi duomen bazs su diegta
paiekos galimybe.
Paiekos sistemos gali bti atnaujina-
mos moni (pvz., http://www.yahoo.com)
arba program robot (pvz., http:
//www.google.com). moni atnaujinamos
paiekos sistemos yra pranaesns tuo,
kad jose dedama patikrinta informacija, t.
y. daniausiai tam, kad puslapis patekt
duomen baz, js, kaip krjas, turite j informacijos, galite jos nerasti vien dl to,
uregistruoti sistemoje, nurodyti puslapio
tematik, savo kontaktinius duomenis.
Kompanijos, priirinios paiekos siste-
m, darbuotojas t informacij patikrina ir,
jei puslapis tikrai egzistuoja, uregistruoja
sistemoje. Toks informacijos kaupimo
bdas yra patikimesnis ir labai tinkamas
paiekai naudojant kategorines grupes.
Taiau toki sistem atnaujinimas yra kur
kas ltesnis, be to, jos nepateikia tokios
gausybs rezultat kaip paiekos sistemos,
priirimos robot. Kita vertus, robot
priirimos paiekos sistemos kenia nuo
informacijos iuklyno sindromo paie-
kos sistema pateikia aib rezultat, bet su-
sigaudyti juose nemanoma. Dl to reikt
inoti bendrus paiekos principus, paiekos
veikimo mechanizm ir paiekos sintaks.
Pagal duomen buvimo viet ir vei-
kimo principus paiekos sistemos skirs-
tomos individualias ir metapaiekos
sistemas. Individualios paiekos sistemos
tai tokios sistemos, kurios sukuria savo
individuali duomen baz. Metapaiekos
sistemos naudojasi kit sukurtomis duo-
men bazmis, o paios atlieka tik api-
bendrinimo funkcij.
VERSLO VALDYMAS
Verslo informacijos paieka ir jos valdymas 197
Individualios paiekos sistemos at-
naujina savo duomen bazes pasitelk-
damos programas-robotus, kartais dar
vadinamus voriukais. Voriukai savo
tinklais apraizgo visus jiems prieinamus
interneto tinklalapius, identifikuoja ir
indeksuoja surast informacij ir rao j
savo duomen baz. Kada js pateikiate
paiek, ji atliekama ne visame internete,
o duomen bazje, kuri galjo bti atnau-
jinta iandien, vakar ar net prie mnes.
Todl, jeigu iekote paios naujausios
kad voriukas dar neatliko savo darbo.
Metapaiekos sistemos nekuria savo
duomen bazs, o stengiasi vienu metu
uklausti iekom odi kitose paiekos
sistemose, t. y. metapaiekos sistemos ne-
kaupia informacijos, o j tik apibendrina.
Teigiamas metapaiekos sistem bruoas
yra tas, kad jos greitai ir patogiai leidia
susirinkti duomenis i daugelio altini.
Neigiamas bruoas yra tas, kad paieka
danai nevyksta tokiose paiekos siste-
mose kaip Google (didiausia iuo metu
veikianti paiekos sistema). Be to, meta-
paiekos sistemose yra kur kas sudtin-
gesnis sintakss panaudojimas.
Danai paiekos sistemos yra vienin-
tel priemon rasti reikiam informacij.
Interneto nekontroliuoja niekas, vadinasi,
nra nei bendros turinio valdymo si-
stemos, nei j priirini moni. Yra
tkstaniai paiekos sistem, taiau tur-
bt nra n vienos, kuri aprpt visk.
Daniausiai apie 60% turinio rimtesnse
ir nespecializuotose paiekos sistemose
kartojasi, taiau lik 40% informacijos
unikali, todl, jei jums reikia atlikti rimt
analiz, naudokits bent 23 skirtingomis
 VERSLO VALDYMAS
198 Verslo informacijos paieka ir jos valdymas
paiekos sistemomis. Paiekos sistemos
puikiai tinka, jei norite surasti unikali
prek, tiksliai inote preks ar paslaugos
r, pavadinim, gamintoj, bet neinote
j interneto puslapio. Paiekos sistemos
taip pat tinka, kai jums reikia didelio po-
puliarios mediagos kiekio.
BENDROS PAIEKOS SISTEMOS
Google (http://www.google.lt) di-
diausios pasaulyje individualios paiekos
sistemos Google (http://www.google.com)
lietuvikas veidrodis. Tai ne tik didiul
duomen baz, bet ir lietuvika vartotojo
ssaja. i paiekos sistema duomenis
ranguoja pagal puslapio adreso strukt-
r ir termin panaum. Leidia iekoti
interneto puslapi, vaizd (nuotrauk),
naujien grupse pasirodani laik.
Yra ir struktrizuota paieka (katalogas).
Jei iekoma keli odi, tai pagal nuty-
1) paiekos eilut:
jums parodys puslapius, kuriuose yra odiai investments ir markets:
ljim vartojamas loginis jungtukas ir
(AND), t. y. sistema iekos abiej odi.
Jei norite rasti puslapius su bet kuriuo i
odi, vartokite login jungtuk arba
(OR). Jei norite surasti konkrei fraz,
naudokite kabutes. Jei norite, kad koks
nors odis btinai bt, naudokite pliuso
enkl, o kad nebt rodomi puslapiai su
odiu, prie j paraykite minuso enkl.
Jei nenorite, kad jums rodyt vis rast
dokument sra, o i karto nukreipt
didiausi pagal rang surast puslap,
spauskite Man sekasi vietoj Google pa-
ieka. Viena i puiki Google galimybi
indeksuoto interneto puslapio Google
kopijos buvimas. Netgi jeigu jus domi-
nanio puslapio jau nebra toje vietoje,
kuri nukreipia Google, jo kopija vis dar
yra kur laik saugoma duomen bazje ir
js galite j perirti pasirink nuorod
Google kopija.
Pavyzdiai:
 VERSLO VALDYMAS
Verslo informacijos paieka ir jos valdymas 199

2) paiekos eilut:

rodys puslapius, kuriuose yra bent vienas i i odi;

3) paiekos eilut:

rodys puslapius, kuriuose yra fraz market investments;

4) paiekos eilut:

rodys puslapius, kuriuose yra odiai Lithuania ir business, bet nra odio tra-
vel.
Alltheweb (http://www.alltheweb.com)
viena i geriausi paiekos sistem, nau-
dojanti FAST technologij. Ieko interneto
puslapi, vaizdo, garso, videofail, taip
pat ieko fail saugyklose FTP. Nors lie-
tuvikos vartotojo ssajos nra, bet i kar-
to prisitaiko prie js buvimo vietos, t. y.
pagal nutyljim pasilo rodyti rezultatus
tik lietuvi, rus ir angl kalbomis.
Alta Vista (http://www.altavista.com)
greita, didel ir galinga individuali pa-
iekos sistema. Iki Google pasirodymo
buvo viena i pai populiariausi. Lei-
dia iekoti interneto puslapi, vaizd
(nuotrauk), audiofail, videofail, nau-
jien grupse pasirodani laik. Turi ir
struktrizuot paiek (katalog). Duo-
men baz atnaujinama kiekvien dien.
 VERSLO VALDYMAS
200 Verslo informacijos paieka ir jos valdymas
Yra automatinio puslapio vertimo kit
kalb galimyb, susijusi nuorod gali-
myb (pagal puslapio adres arba tem).
AskJeeves (http://www.ask.com)
paiekos sistema, bandanti panaudoti
dirbtinio intelekto galimybes, t. y. sistema
pirmiausia bando atspti, ko js i tikrj
iekote, ir i pradi pateikia sra, jos
nuomone, susijusi nuorod, o tik tada
likus rast puslapi sra.
Yahoo (http://www.yahoo.com) viena
i pirmj, labiausiai mgstam ir lanko-
m struktrizuotos paiekos (katalog tipo)
sistem. Yahoo silo daugyb prie js
poreiki ir nor priderint paslaug (pvz.,
http://news.yahoo.com kariausios pa-
saulio naujienos; http://weather.yahoo.com
pads jums suinoti, koks bus oras js
komandiruots metu).
Yahoo katalogai yra puiki pradia
norint surasti tam tikr jus dominani
tem (pvz., js iekote reklamos agen-
tr srao). Nors tai kur kas maesn
duomen baz nei Google, ia didesn
tikimyb rasti tai, ko reikia tais atvejais,
kai js iekomi odiai yra gana popu-
liars.
Excite (http://www.excite.com) i
paiekos sistema bando balansuoti tarp in-
dividualios paiekos, struktrizuotos ka-
talog tipo paiekos ir papildom galimy-
bi vartotojams. Kaip ir Yahoo, ia rasite
daugyb naudingos informacijos: pvz.,
http://local.excite.com/small_business
rasite savo verslui nauding ini (kaip
pltoti versl, ini apie internetin mar-
keting ir pan.).
IxQuick (http://www.ixquick.com)
tai metapaiekos sistema, vadinan-
ti save galingiausia pasaulyje. Galima
iekoti interneto puslapi, vaizd, MP3
muzikos fail ir laik naujien grup-
se. IxQuick naudoja i duomen bazi
ir portal informacij: Gigablast (http:
//www.gigablast.com), Astalavista (http:
//www.astalavista.com), Ask Jeeves
(http://www.ask.com), Teoma (http:
//www.teoma.com) ir kit, taiau nesi-
naudoja Google (http://www.google.com)
duomen baze.
HotBot (http://www.hotbot.com) i
pradi tai buvo individuali kategorizuota
paiekos sistema, bet jos vartotojika s-
saja buvo apkrauta. Dabar tai metapaie-
kos sistema, kuri naudojasi Fast, Google,
Inktomi arba Teoma. HotBot privalumas
galimyb vartotojui kurti savo paiekos
filtrus ((web filters), taip atsikratant nerei-
kalingos informacijos.
Vivisimo (http://www.vivisimo.com)
metapaiekos sistema, naudojanti domi
rezultat riavimo sistem ((clustering
engine). Labai patogu, nes deiniajame
engine
ekrano lange rodomi gauti rezultatai, o
kairiajame ekrano lange rezultatams
priskirtos kategorijos. Pasirink reikia-
m kategorij, matote tik tos kategorijos
rezultatus.
Lietuvoje:
Lithuania Online (http://www.on.lt)
pirmoji Lietuvoje kategorizuota paiekos
sistema. Nepaisant per 8 metus nesikeitu-
sio dizaino ir pasenusios paiekos techno-
logijos, turinio prasme tai vis dar vienas
i geriausi lietuvik interneto puslapi.
Yra kruopiai priirimas katalogas, ta-
iau gana ribota paiekos galimyb.
Search.lt (http://www.search.lt)
puiki katalogo tipo paiekos sistema,
leidianti iekoti ir internete. Neperkrauta
nereikalinga informacija. Informacija pa-
teikiama lietuvi, rus, angl ir vokiei
kalbomis. Jei bt priirima taip kruop-
iai kaip Lithuania Online, j bt galima
vadinti geriausia paiekos sistema.
Delfi .lt (http://www.delfi.lt) tai vie-
nas i populiariausi Lietuvoje naujien
puslapi. Savo WEB AZ pateikia
kategorizuot paiekos sistem. Deja, ji

beveik dvigubai maesn u Search.lt
duomen baz.
Seklys.lt (http://www.delfi.lt) dau-
giausiai informacijos surandanti indi-
viduali paiekos sistema, turinti ir savo
katalog.
Kitos paiekos sistemos: http:
//www.info.lt, http://www.takas.lt, http:
//www.omni.lt.
Pavyzdys.
Situacija: Js norite pradti versl
kitose alyse, bet neinote nei t ali
statym, nei moni, su kuriomis galtu-
mte bendradarbiauti, nei verslo aplinkos.
Pasinaudodami paiekos sistem teikia-
momis galimybmis js galite susirinkti
nemaai informacijos apie verslo aplink
tose alyse.
Nuo ko pradti?
Pirmiausia reikia isiaikinti, ar yra
kieno nors paraytas nemokamas verslo
vadovas tokiems kaip js. Valstybi vy-
riausybs paprastai yra suinteresuotos in-
vestuotoj atjimu j al ir remia infor-
macijos apie alies verslo aplink rinkim
bei pateikim internete. Toki informacij
danai pateikia ir konsultacins ar teisi-
ns mons, audito bendrovs, silanios
i karto savo pagalb potencialiam inves-
tuotojui. Netgi tokia paprasta uklausa
kaip Doing business in Germany (i-
vertus: Kaip pltoti versl Vokietijoje)
i karto mus atveda puslapius, kuriuose
gausu informacijos apie Vokietij ir jos
verslo aplink. Kai kuri informacija yra
mokama, taiau, gerai perpratus paiekos
mechanizm, galima nemokamai rasti be-
veik vis pirmin informacij apie daugel
ali. iek tiek sunkiau gauti informacijos
apie ne tokias turtingas alis, bet, pavyz-
diui, surinkus: Doing business in Bul-
garia, pateikiama taip pat pakankamai
mediagos, kad bt galima pradti pa-
tiems tirti ios alies verslo aplink (pvz.,
VERSLO VALDYMAS
Verslo informacijos paieka ir jos valdymas 201
http://www.madeinbulgaria.info). Net
gyvendami Lietuvoje galite paskaityti
usienio investuotojui skirtos mediagos
apie Lietuvos verslo aplink (Doing bu-
siness in Lithuania). Daug informacijos
apie Europos alis, skaitant ir j verslo
aplink, galite rasti tinklalapyje http:
//www.sosig.ac.uk/eurostudies.
SPECIALIZUOTOS DUOMEN
BAZS VERSLO PORTALAI
Verslo portalai tai kategorizuotos
paiekos tipo sistemos, orientuotos tik
verslo informacij.
Usienio:
http://www.business.com bene di-
diausia specializuota verslo paiekos
sistema. Yra per 400000 nuorod, skirt
verslininkams. Aiki ir patogi judjimo
sistema.
http://www.finance.yahoo.com ver-
slo portalas Yahoo Finance. Tai didiulis
informacijos lobynas kiekvienam versli-
ninkui ir nepamainomas pagalbininkas
tiek smulkiam, tiek stambiam investuo-
tojui, besidominiam akcij kainomis ir
tendencijomis pasaulinse rinkose.
http://www.money.excite.com verslo
portalas Excite Money
Money. Supaindins su
prekybos akcijomis naujienomis ir rinkos
tendencijomis.
http://www.fool.com Motley Fool.
Pateikiama daugyb informacijos prade-
daniajam ir patyrusiam investuotojui.
Lietuvos:
http://www.verslas.com populia-
riausio verslininkams skirto leidinio
Verslo inios priirimas verslo porta-
las. Kruopiai atrinktos nuorodos ir kita
naudinga informacija.
http://www.ebiz.lt elektroninei pre-
kybai skirtas portalas.
 VERSLO VALDYMAS
202 Verslo informacijos paieka ir jos valdymas
VERSLO NAUJIEN PORTALAI IR
ELEKTRONINIAI URNALAI
Usienio:
http://www.europebusinessdaily.com tai
verslo naujien portalas, orientuotas Europos
vartotoj, priklausantis Word News Network
(http://www.wnetwork.com) grupei: daugy-
b naujien, skaitant ir audionaujienas i
Bloomberg Business, Bloomberg Financial,
BBC Global Business ir t. t. Turi ir savo pa-
iekos mechanizm.
http://www.eubusiness.com/index.html
informacija apie vykius ES ir jos
institucijose. Yra galimyb nemokamai
usiregistruoti ir dal informacijos gauti
elektroniniu patu.
http://www.edition.cnn.com/business/
europe iniasklaidos giganto CNN pus-
lapis, skirtas Europai.
http://www.money.cnn.com CNN
puslapis verslui, lengvai galintis preten-
duoti ir verslo portal kategorij.
http://www.business.reuters.com
naujien agentros REUTERS verslo
informacijos tinklalapis. Visa informacija
mokama, taiau yra demonstracin versija,
leidianti suprasti, kiek ir kokios informa-
cijos js gausite prisijung prie sistemos.
Financial Times
(http://www.ft.com) tai bene pats
ymiausias verslo laikratis. Daugyb ne-
mokamos informacijos. Usiregistrav ga-
lsite naudotis 5 met archyvu, iplstine
18 000 pasaulio kompanij duomen baze,
skaityti iskirtinius reportaus.
The Economist
(http://www.economist.com) vienas
i didiausi urnal, skirt verslinin-
kams. Garsja sensacingais pareikimais,
dl to kartais tampa panaus urnal
politikams, o ne verslininkams. Tai profe-
sionalus urnalas, kuriame galima rasti ne-
blog straipsni (daugelis nemokami).
Forbes
(http://www.forbes.com/forbes) tai
ne tik urnalas verslininkams, bet ir ge-
riausi kompanij sraai ir daugyb kito-
kios verslo informacijos.
Fortune
(http://www.fortune.com) urnalas
apie pasaulio stipriausiuosius.
EuroMoney
(http://www.euromoney.com/index.html)
vienas i populiariausi verslo urnal
Europoje. Be urnalo, daug dmesio ski-
riama specializuotai informacijai: pvz.,
Rinkos ir produktai, alys ir regionai
ir pan.
Lietuviki:
http://www.news.lt bendras naujien
puslapis, pateikiantis ir verslo informa-
cij. Galima usisakyti naujien san-
traukas elektroniniu patu ir, isirinkus
patinkanias kategorijas, gauti tik verslo
informacij.
http://www.bns.lt didiausia Baltijos
alyse naujien agentra. Didioji dalis
informacijos mokama.
http://www.elta.lt naujien agentros
ELTA tinklalapis. Pateikiamos laikrai
apvalgos, yra ini bankas. Informacija
mokama.
Lithuanian Busines Review (http:
//www.lbr.neolitas.lt) lietuvikas mne-
sinis urnalas verslininkams.
GELTONIEJI PUSLAPIAI (Yellow
pages) tai kompanij ir j silomos
produkcijos duomen bazs. Nuorodas
vairi ali geltonuosius puslapius
galite rasti:
White and Yellow Pages
(http://www.wayp.com);
Global Yellow Pages
(http://www.globalyp.com/world.htm);
Webguest Yellow Pages
(http://yellowpages.webguest.com);

Yellow.com
(http://www.yellow.com/world.html).
Iekodami jums reikiamos alies
gelton j puslapi galite taip pat
pasinaudoti bendr j paiekos siste-
m informacija (pvz., Yahoo (http://
www.yp.yahoo.com) arba Altavista (http:
//www.smartpages.com).
Kaip rasti konkreios alies geltonuo-
sius puslapius?
Jau pirmame rezultat deimtuke bus
nurodyti puslapiai, kurie pads jums grei-
tai rasti bent kelis Pranczijos geltonj
puslapi portalus.
Usienio:
KOMPASS
(http://www.kompass-intl.com ,
http://www.kompass.com) pasau-
lin duomen baz, kurioje yra sukaupta
informacija apie daugiau kaip 1,8 milijono
kompanij produktus i daugiau kaip 70
ali. Informacija paprastai atnaujinama
kart per metus. Kompanijos klasifikuo-
jamos pagal Kompass klasifikatori, kuris
apima daugiau kaip 52 000 produkt ir
paslaug. Galima iekoti pagal vadovy-
bs pavardes, preki enklus, darbuotoj
skaii, metin apyvart, al ir t. t. Ne-
mokama yra tik kontaktin informacija.
Kompass turi atstovus ir j puslap Lietu-
voje (http://www.kompass.lt).
EUROPAGES
(http://www.europages.com) Euro-
pos kompanij duomen baz. Apie 500
000 kompanij i 33 ali. Turi lietuvik
vartotojo ssaj, taip pat ir elektronins
VERSLO VALDYMAS
Verslo informacijos paieka ir jos valdymas 203
Tarptautiniai geltonieji puslapiai yra
labai gera priemon bendram spdiui
susidaryti, taiau dar daugiau naudos
galite gauti susirad konkreios jus domi-
nanios alies geltonuosius puslapius.
Jei tarptautini geltonj puslapi ka-
taloguose neradote jus dominanios alies
moni duomen bazi, galite pasinaudoti
bendrosios paiekos sistemomis ir pateik-
ti, pvz., toki uklaus:
prekybos bei Verslas verslui B2B ((Bu-
siness to business
business) sistemos element
Marketplace. Europages Marketplace
tai virtuali prekyviet, kur kompanijos
gali kiekvien mnes dti savo skelbi-
mus apie perkam arba parduodam pro-
dukcij. Kita kompanija gali arba pasisti
skelbimo davjui elektronin laik, arba
pateikti elektroniniu bdu pasilym.
Lietuvos:
http://www.visalietuva.lt katalogo
Visa Lietuva interneto tinklalapyje pa-
teikiama informacija apie 60 tkstani
moni.
http://www.infoplius.lt apskrii
telefon knyg Info+ ir UAB Lietuvos
telekomas telefon tarnybos 118 virtua-
ls namai. Yra paiekos sistema, gerai
sukurtas katalogas.
http://www.imones.lt leidinio Lie-
tuvos moni katalogas interneto svetai-
n. Daugiau kaip 55 tkstaniai Lietuvos
moni, staig ir organizacij.
http://www.trade.lt Lietuvos im-
portuotoj ir eksportuotoj duomen
baz, kurioje pateikiama informacija apie
 VERSLO VALDYMAS
204 Verslo informacijos paieka ir jos valdymas
3500 moni. Paiekos pagal mons pa-
vadinim, preks kod, r ar kilms al
sistema.
KITI INFORMACIJOS PAIEKOS
BDAI
Kad ir kaip bt keista, bet kartais
informacijai surasti nereikia joki man-
tri paiekos bd, o utenka tik surinkti
tarptautins kompanijos vard su galne
.com (pvz., http://www.microsoft.com),
lietuvikos su galne .lt (pvz., http:
//www.alna.lt), inant kontaktinio asmens
elektroninio pato adres, pasinaudoti
adreso dalimi, einania po enklo @
(pvz., inodami, kad asmens adresas yra
bankininkas@hansa.lt, galime paban-
dyti savo interneto narykls ekrane su-
rinkti http://www.hansa.lt). Kompanijos
internetinio puslapio adres galite rasti
ir vizitinje kortelje, kataloge, suinoti
paskambin telefonu ar pasiteirauti sek-
retors arba tiesiog pasinaudoti interneto
paiekos sistema.
Jei js potencialus partneris turi
interneto tinklalap, i jo galite suinoti
daug informacijos: apie mon, jos gami-
nam produkcij, naudojamas technologi-
jas. Kartais katalogai nepateikia nuorod
skelbiam moni interneto tinklalapius,
nors mons juos ir turi, arba nurodo tin-
klalapius u papildom mokest. Todl,
naudojantis bendros paiekos sistema,
danai verta patikrinti, ar tikrai kompani-
ja neturi tinklalapio: pvz., norint umegz-
ti ryius su kompanija Mano partneris,
sikrusia Lenkijoje, tokia paieka kaip
+Mano partneris +Polska arba +Mano
partneris +Poland gali duoti rezultat.
ELEKTRONINIS VERSLAS
Dar visai neseniai buvs elektroninio
verslo bumas, kai kiekviena mon sten-
gsi perkelti savo versl interneto erdv,
atslgo. Internet tiekiani moni ak-
cijos kilo aibiku greiiu ir vert sune-
rimti rimiausius senosios ekonomikos
gigantus. Taiau, prasidjus vadinamajai
dot.com krizei, padtis pasikeit. Tie,
kurie nesuspjo parduoti savo akcij arba
susieti savo elektroninio verslo su papra-
stu, m vienas po kito bankrutuoti, o tai
paveik ir bendr poir elektronin
versl. Nors elektroninis verslas yra la-
bai patogus rankis, bet turi ir trkum,
i kuri vienas didiausi tai moni
nepasitikjimas virtualiu pasauliu, noras
sulaukti mogaus pardavjo dmesio arba
pamatyti prek gyvai.
Elektroninio verslo tinklalapius gali-
me suskirstyti dvi ris:
B2C (Business
(Business to customer
customer) Verslas
klientui tipo tinklalapiai. Tai elektroni-
ns parduotuvs, aukcionai, kuri tikslas
pasiekti per internet galutin vartotoj
ir parduoti jam prek elektroniniu bdu.
B2B (Business
( to business
business) Verslas
verslui. Tai moni tarpusavio prekyba,
besinaudojanti elektroninio verslo teikia-
momis galimybmis.
Pagrindinis i dviej modeli skirtu-
mas yra tas, kad Verslas klientui modeliu
naudojasi ir privats asmenys, o Verslas
verslui tik mons. Danai ie modeliai
yra susij ir naudojami vienu metu (pvz.,
elektronins parduotuvs atveju, kaip paro-
dyta toliau pateikiamoje schemoje).
Verslas verslui
B2C (B2B) ir Verslas
klientui (B2C) mode-
KLIENTAS li sveika
ELEKTRONIN PREKI
PARDUOTUV TIEKJAS
B2B

Prasidjus elektroninio verslo kri-
zei, buvo pastebta, kad negalima bea-
todairikai perklinti verslo internet
ir silyti vis savo preki ir paslaug i
eils: netgi pirkjas, drsiai perkantis
internetu knygas, kompiuterines progra-
mas ar kompaktines plokteles, sviesto
pakel pirks gretimoje parduotuvje,
o automobilius automobili salone.
Rinkdamasis baldus pirkjas internete
juos daniausiai tik apiri (t. y. atlieka
pirmin atrank), taiau pirkti, kaip ir
automobilio, vaiuoja bald salon,
nes nori bald apirti, o tokiu atveju
nepadeda netgi JAVA ir 3D technologijo-
mis pagrstos virtualios demonstracijos,
kai naudojantis pele galima pasukioti
patikus daikt i vis pusi. Tai, kad
elektroninis verslas gali bti skmingas,
parod ne tik elektronin prekyba, bet
ir bankininkyst. Labai ltai ir atsargiai
komerciniai Lietuvos bankai atidarinjo
savo interneto tinklalapius, leidianias
klientui savo banko sskait tvarkyti
elektroniniu bdu. Padidjus vartotoj
susidomjimui, atsirado ir papildom
paslaug (pvz., galimyb sumokti u
komunalines paslaugas). Bankais pasek
draudimo kompanijos, silydamos inter-
netu usisakyti draudimo polis.
Viena vertus, B2C kriz pakenk B2B
pltrai, nes sumaino bendr moni pa-
sitikjim elektroniniu verslu. Antra ver-
tus, tai kaip tik padjo daugeliui moni
apsisprsti, t. y. atsisakyti elektronins
prekybos galutiniam vartotojui, savo in-
terneto tinklalapius naudoti tik kaip prie-
mon pateikti informacij apie prekes, o
elektronin prekyb pltoti tik su kitomis
monmis. B2B atveju naudojantis elek-
troniniu verslu galima smarkiai sumainti
savo laiko ir pinig snaudas, greiiau
rasti ir gauti reikiam produkcij, suma-
inti popierini dokument skaii, gauti
didesnes tiekj nuolaidas.
VERSLO VALDYMAS
Verslo informacijos paieka ir jos valdymas 205
B2B: Nuo ko pradti?
Pradkite nuo... pietuk. Pats geriau-
sias bdas ibandyti elektroninio verslo
teikiamus privalumus yra usisakyti
internetu kanceliarini preki, smulki
kompiuterin ar biuro rang, knyg. I-
band elektronin krepel jau galsite
pasakyti, ar toks preki usakymo bdas
jums tinka.
Kai kurie elektroninio verslo sistem
pavyzdiai:
Amazon.com
(http://www.amazon.com). Daugelis
moni, paprayti pateikti klasikin B2C
modelio pavyzd, nurodo elektroninio ver-
slo pionieri kompanij Amazon.com,
kuri 1995 m. pradjo elektronin prekyb
knygomis ir labai greitai ukariavo lyders
pozicijas. Apie Amazon.com fenomenali
skm buvo parayta nemaai knyg, o
rinkos analitikai ir ekonomistai ginijosi,
kaip, turint tokius minimalius iteklius,
manoma taip greitai plstis. 2000 m. stai-
ga visi suvok, kad Amazon.com vis dar
neduoda pelno, tiek Amazon, tiek toki
firm kaip Ebay akcijos smarkiai krito, su-
sidomjimas elektronine prekyba atslgo
ir smulkesns firmos m viena po kitos
bankrutuoti. Amazon.com taip pat turjo
atleisti dal savo darbuotoj, persitvar-
kyti, traukti daugyb papildom preki,
suaktyvinti reklam. Dabar Amazon.com
rod, kad i elektroninio verslo galima tu-
rti pelno, taiau tai tikrai nra paprasta ir,
prie pradedant investuoti i srit, reikia
atidiai pagalvoti ir pasinaudoti senojo
verslo principais.
Ebay.com
(http://www.ebay.com) geriausias
interneto aukcion pavyzdys. Nepamai-
nomas altinis retiems gaminiams sigyti.
Tai tikrai populiari ir greitai auganti ver-
slo aka, sugebjusi atsigauti po krizs
ir rasti savo vartotojus. Taiau kai kurie
apvalgininkai lygina interneto aukcionus
 VERSLO VALDYMAS
206 Verslo informacijos paieka ir jos valdymas
su dideliu turgumi, kur niekada neinai,
kokios kokybs prek sigysi.
Lietuvikos elektronins parduotuvs:
Books.lt (http://www.books.lt) kny-
gos (nemaai kompiuterins ir verslo
literatros, odyn), kompaktiniai diskai,
kasets, suvenyrai.
Mug.lt (http://www.muge.lt) tai
Omnitel priirimos elektronins par-
duotuvs. Tai galimyb kiekvienam
atidaryti savo elektronin parduotuv.
iuo metu mugje prekiauja: Bomba
(kompaktinmis ploktelmis), Omni-
tel (mobiliojo ryio telefonais), Mikro-
visata (garso ir vaizdo aparatra), Elsis
(kompiuterine technika) ir kt.
Rinkis.lt (http://rinkis.lt) vienas i
interneto aukcion pionieri Lietuvoje.
Gausus elektronini parduotuvi ir auk-
cion pasirinkimas. Galite patys iame
portale sukurti savo elektronin parduo-
tuv.
Super.lt (http://www.super.lt) vienas
i geriausi prekybos knygomis interneto
puslapi.
Automobil.lt
(http://www.automobil.lt) portalas,
skirtas norintiems sigyti automobil.
24x7 (http://www.7x24.lt) tai kom-
piuterins rangos tiesioginio usakymo
ir pristatymo paslauga, leidianti rinktis
vairias prekes tiesiai i sandlio katalogo,
usakyti jas ir gauti nurodytu adresu.
Jei bijote pirkti internetu, taiau do-
mits paiomis technologijomis, pirkimo
procesu, galite pasinaudoti bandomj
parduotuvi paslaugomis, ia galsite
saugiai pasimokyti, kaip naudotis elek-
troniniu krepeliu ir usakyti prekes:
http://demo.takas.lt
http://www.pirkime.lt
Lietuvik B2B portal pavyzdiai:
eBirza.lt (http://www.eBirza.lt)
Lietuvos pirkj ir tiekj informacin
sistema.
Medis.lt (http://www.medis.lt) me-
diena ir medio gaminiais prekiaujani
moni prekyviet.
Linas.lt (http://www.linas.lt) lino
gamini katalogas ir usakym sistema.
Fibiura.lt (http://www.fibiura.lt).
Office1.lt (http://www.office1.lt)
iuose tinklalapiuose galite internetu u-
sisakyti kanceliarines prekes.

Darbuotoj sauga ir sveikata
Kontaktai
Lietuvos Respublikos
valstybin darbo inspekcija
Algirdo g. 19, LT-2006 Vilnius
Tel. (5) 265 01 93, faks. 213 97 51
El. patas nerita@vdi.lt
http://www.vdi.lt
Technikos prieiros tarnyba
Naugarduko g. 41, LT-2600 Vilnius
Tel. (5) 213 13 30, faks. 264 71 50
El. patas tpt@tpt.lt
http://www.tpt.lt
Valstybinis visuomens sveikatos
centras
Kalvarij g. 153, LT-2042 Vilnius
Tel. (5) 270 01 07, faks. 273 73 97
El. patas sveivisv@takas.lt
S varbiausi reikalavimai darbuotoj
saugai ir sveikatai darbe nustatyti
Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lie-
tuvos Respublikos darbuotoj saugos ir
sveikatos statyme.
Darbuotoj sauga ir sveikata tai visos
prevencins priemons, skirtos darbuotoj
darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe
isaugoti. Darbdavys privalo rpintis, kad
ios priemons bt naudojamos visuose
mons, staigos ar organizacijos (toliau
mon) veiklos etapuose, o darbuotoj
sveikatos pakenkimo tikimyb bt kuo
maesn.
Darbuotoj saugos ir sveikatos prie-
moni gyvendinim monse finansuoja
darbdavys.
Kaip monse laikomasi darbuotoj
saugos ir sveikatos reikalavim, kontro-
liuoja Lietuvos Respublikos valstybin
VERSLO VALDYMAS
Darbuotoj sauga ir sveikata 207
darbo inspekcija. Jos veikl reglamentuoja
Lietuvos Respublikos valstybins darbo
inspekcijos statymas.
DARBUOTOJ SAUGOS
STRUKTROS MONSE
Siekiant utikrinti darbuotojams sau-
gias ir sveikas darbo slygas, monje
steigiamos:
1. Darbuotoj saugos ir sveikatos
tarnyba (toliau tarnyba). Tarnybos veikl
reglamentuoja moni darbuotoj saugos
ir sveikatos tarnyb nuostatai, patvirtinti
Lietuvos Respublikos socialins apsaugos
ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2002 m. bir-
elio 10 d. sakymu Nr. 77/262. Tarnyba
sudaroma i vieno ar daugiau monje
dirbani saugos ir sveikatos specialist
(rekomenduojam tarnybos specialist
skaii rasite moni darbuotoj saugos
ir sveikatos tarnyb nuostat 13 priede).
Jeigu monje toki specialist nra, tar-
nybos funkcijas gali atlikti:
darbdavio samdoma tarnyba arba darb-
davio samdomi vienas ar daugiau ios
srities specialist;
darbdavio paskirtas asmuo (asmenys)
(monse, kuriose dirba maiau kaip
50 darbuotoj).
Jeigu monje tarnyba nesteigiama, jos
funkcij neatlieka samdoma organizacija
ar paskirtas asmuo, tarnybos funkcijas at-
lieka pats darbdavys.
Apie steigt tarnyb darbdavys ratu
pranea Valstybinei darbo inspekcijai (pra-
neimo form rasite moni darbuotoj
saugos ir sveikatos tarnyb nuostat 5
priede).
 VERSLO VALDYMAS
208 Darbuotoj sauga ir sveikata
2. Darbo medicinos tarnyba, t. y.
medicinos punktas (toliau medicinos
punktas). Medicinos punkto veikl reg-
lamentuoja Pavyzdiniai moni darbo
medicinos tarnyb (medicinos punkt)
nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respubli-
kos sveikatos apsaugos ministerijos 1995
m. birelio 7 d. sakymu Nr. 295. ie nuo-
statai nustato medicinos punkt steigimo
tvark, funkcijas, darbuotoj teises, parei-
gas ir atsakomyb.
REIKALAVIMAI DARBO VIETOMS
Nortume atkreipti darbdavi dmes valo tikrintis sveikat prie sidarbindami,
svarbiausius reikalavimus darbo vietoms,
darbo priemonms, darbuotoj sveikatos
tikrinimui, keliamus darbuotoj saugos ir
sveikatos teiss aktuose:
1. Darbo vietos, taip pat patalpos,
skirtos darbuotoj higienos ar buitinms
reikmms tenkinti, privalo atitikti minima-
lius darbuotoj saugos ir sveikatos reika-
lavimus, pateiktus Darboviei rengimo
bendruosiuose nuostatuose, patvirtintuose
Lietuvos Respublikos socialins apsaugos
ir darbo ministerijos bei Lietuvos Respub-
likos sveikatos apsaugos ministerijos 1998
m. gegus 5 d. sakymu Nr. 85/233.
2. Kiekvien darbuotoj darbo
vietoje supa erdvs dalis, kurioje gali
veikti vairaus pobdio veiksniai (fi-
zikiniai, cheminiai, biologiniai, psicho-
fiziologiniai). ie veiksniai vadinami
darbo aplinkos veiksniais. Darbo ap-
linkos veiksniai darbo vietoje negali
viryti Higieninje kenksming darbo
aplinkos veiksni klasifikacijoje, patvir-
tintoje Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 1998 m. gruodio 31 d.
sakymu Nr. 799, pateikt dydi.
Siekiant nustatyti, ar darbo aplinkos
veiksniai atitinka leistinus dydius, at-
liekamas darbo aplinkos vertinimas, kur
reglamentuoja Lietuvos Respublikos
socialins apsaugos ir darbo ministro bei
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2002 m. birelio 26 d. sakymas
Nr. 86/307.
3. Darbdavys privalo utikrinti, kad
darbo priemons bt technikai tvarkin-
gos, nekenkt darbuotoj saugai ir svei-
katai. Minimals reikalavimai, taikomi
naudojamoms darbo priemonms, yra
patvirtinti Lietuvos Respublikos sociali-
ns apsaugos ir darbo ministrs 1999 m.
gruodio 22 d. sakymu Nr. 102.
4. Asmenys, kurie darbe gali bti vei-
kiami sveikatai kenksming veiksni, pri-
o dirbdami tikrintis periodikai. Profesijas
ir darbus, kuriuos dirbant ir priimant dar-
b privaloma tikrintis sveikat, tikrinim
danum nustato Asmen, dirbani gali-
mos profesins rizikos slygomis (kenks-
ming veiksni poveikyje ir pavojing
darb), privalomo sveikatos tikrinimo
tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2000 m. ge-
gus 31 d. sakymu Nr. 301.
Periodiki sveikatos patikrinimai at-
liekami pagal mons darbuotoj, kurie
privalo pasitikrinti sveikat, sveikatos
tikrinimo grafik. Darbuotoj, kuriems
privaloma pasitikrinti sveikat, sra ir
sveikatos tikrinimo grafik, suderint su
teritoriniu visuomens sveikatos centru,
tvirtina darbdavys. Darbuotojai su svei-
katos tikrinimo grafiku supaindinami
pasiraytinai.
Darbdavys atsako u darbuotoj nu-
kreipim tikrintis sveikat ir nepasitik-
rinusij primim darb statym nu-
statyta tvarka. Darbuotojas, atsisaks nu-
statytu laiku pasitikrinti sveikat, gali bti
darbdavio nualinamas nuo darbo ir jam
u t laik, kol pasitikrins sveikat, nemo-
kamas darbo umokestis.
Privalomus sveikatos tikrinimus atlie-
ka pirmins sveikatos prieiros staigos

bendrosios praktikos gydytojas ar apylin-
ks terapeutas.
Darbdavys, sisdamas darbuotoj
tikrintis sveikat, iduoda privalomojo
sveikatos tikrinimo medicinin paym (F
047/a) arba asmens medicinin knygel (F
048/a).
DARBUOTOJ INSTRUKTAVIMAS
SAUGOS IR SVEIKATOS DARBE
KLAUSIMAIS
Darbdavys negali reikalauti, kad dar-
buotojas pradt dirbti monje, jeigu jis bti atsivelgiama instrukcijoje, keiiant
neinstruktuotas saugiai dirbti. Darbuotojai
saugos ir sveikatos darbe klausimais turi
bti instruktuojami pagal monse pa-
tvirtintas darbuotoj saugos ir sveikatos
instrukcijas (toliau instrukcijos). ias
instrukcijas rengia ir tvirtina darbdaviai,
vadovaudamiesi Darbuotoj saugos ir
sveikatos instrukcij rengimo ir instruk-
tavimo tvarka (toliau tvarka), patvirtinta
Lietuvos Respublikos vyriausiojo valsty-
binio darbo inspektoriaus 2002 m. gruo-
dio 5 d. sakymu Nr. 282, technologini
proces ir darbo priemoni techniniais
dokumentais.
Instrukcij rengimas ir tvirtinimas.
Instrukcijos rengiamos ir turi sigalioti
prie pradedant eksploatuoti mon, jos
padalinius, darbo priemones, prie die-
giant naujus technologinius procesus ar
pradedant darbus.
Kiekvienoje monje turi bti pareng-
tos:
vadin instrukcija, skirta darbuotojo
vadiniam instruktavimui;
instruktavimo darbo vietoje instruk-
cijos. ios instrukcijos rengiamos
arba tam tikr profesij darbuotojams
(altkalviams, mrininkams, kasinin-
kams, valytojams ir kt.), arba darbams
(remonto, montavimo, bandymo ir
kt.), arba darbo priemoni naudojimui
VERSLO VALDYMAS
Darbuotoj sauga ir sveikata 209
(kompiuterins rangos, lifavimo
stakli ir kt.).
Darbdavys gali sudaryti mons dar-
buotoj sra, kuriems gali bti neren-
giamos instrukcijos. sra darbdavys
privalo suderinti su Valstybins darbo
inspekcijos teritorinio skyriaus virininku.
Parengtas instrukcijas tvirtina darbda-
vys.
Instrukcija turi bti perirta, pa-
taisyta ir i naujo patvirtinta, sigaliojus
naujiems darbuotoj saugos ir sveikatos
teiss aktams, kuri reikalavimus turi
darbo slygas ir kitais atvejais, nustatytais
tvarkoje.
Darbuotoj instruktavimas saugos ir
sveikatos darbe klausimais. Kiekvienoje
monje vykdomi ie instruktavimai dar-
buotoj saugos ir sveikatos klausimais:
vadinis. Visi darbuotojai, sudarydami
darbo sutart (prie praddami dirbti),
privalo iklausyti vadin instruktavi-
m, ir tai turi bti forminta vadinio
instruktavimo registracijos urnale
(urnalo form rasite tvarkos 1 prie-
de). Toks urnalas monje turi bti
vienas. Instruktuoja darbuotoj sau-
gos ir sveikatos tarnybos specialistas
ar asmuo, atliekantis ios tarnybos
funkcijas. vadinis instruktavimas at-
liekamas pagal vadinio instruktavimo
instrukcij, taip pat darbuotojas gali
bti supaindinamas su darbo tvarkos
taisyklmis, kolektyvins sutarties su-
sitarimais, kitais mons norminiais
dokumentais, inotinais darbuotojui.
vadinio instruktavimo registravimo
urnalas saugomas monje 75 metus
po paskutinio rao.
Pirminis darbo vietoje. instrukta-
vim prie praddami dirbti privalo
iklausyti darbuotojai, kuri veikla su-
sijusi su produkt gamyba, darbo prie-
moni naudojimu, paslaug teikimu,
 VERSLO VALDYMAS
210 Darbuotoj sauga ir sveikata
mediag bei aliav laikymu ir nau-
dojimu. Darbuotojams, iklausiusiems
instruktavim darbo vietoje, leidiama
dirbti tik po to, kai instruktavimas
forminamas instruktavim darbo
vietoje registravimo urnale (urnalo
form rasite tvarkos 2 priede). Pirmi-
nis instruktavimas atliekamas pagal
parengtas instruktavimo darbo vietoje
instrukcijas, kiekvienam darbuotojui
individualiai paaikinant, kaip saugiai
atlikti konkreius darbus, technologi-
nes gamybines darbo operacijas. Ins-
truktavim darbo vietoje registracijos
urnalas saugomas monje 10 met.
Periodinis darbo vietoje. Periodikai
instruktuojama ne reiau kaip kart per
12 mnesi. is instruktavimas for-
minamas tame paiame instruktavim
darbo vietoje registracijos urnale. Per-
iodinis instruktavimas atliekamas tokia
pat tvarka, kaip ir pirminis instruktavi-
mas darbo vietoje.
Papildomas darbo vietoje. Darbuotojus
privaloma papildomai instruktuoti pa-
sikeitus technologiniams procesams,
patvirtinus nauj darbuotoj saugos ir
sveikatos instrukcij arba padarius pa-
keitim esanioje, darbuotojui nebuvus
darbe ilgiau kaip 60 kalendorini dien
ir kitais atvejais, nustatytais tvarkoje.
Papildomas instruktavimas formina-
mas tame paiame instruktavim darbo
vietoje registracijos urnale.
Specialusis darbo vietoje. Specialj
instruktavim privalo iklausyti dar-
buotojai, kuriems gali bti pavedama
vienkartin uduotis, nesusijusi su j
nuolatiniu darbu, darbuotojai, dirban-
tys pagal paskyras-leidimus.
Papildomas ir specialusis instrukta-
vimai gali bti atliekami be instrukcijos,
darbuotoj supaindinant su saugiais vei-
kimo bdais, nurodomais darb vykdymo
aprauose, technologinse kortelse ir kt.
Instruktuojantysis po instruktavim
turi sitikinti, kad darbuotojai visk supra-
to, patikrindamas j inias apklausos bdu
arba naudodamasis techninmis mokymo
priemonmis. Darbuotojams, kuriems i-
ni trksta, savarankikai dirbti neleidia-
ma ir jie turi bti instruktuojami i naujo.
DARBDAVI, ATSKIR PADALINI
VADOV, SAUGOS DARBE
TARNYB SPECIALIST MOKYMAS
IR ATESTAVIMAS DARBUOTOJ
SAUGOS IR SVEIKATOS
KLAUSIMAIS
Darbdavi, atskir padalini vado-
v*, saugos darbe tarnyb specialist
mokym ir atestavim darbuotoj saugos
ir sveikatos klausimais reglamentuoja
Lietuvos Respublikos socialins ap-
saugos ir darbo ministro bei Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos mi-
nistro 2002 m. birelio 10 d. sakymas
Nr. 76/261.
NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE,
PROFESINS LIGOS
Visoms monms privaloma vienoda
nelaiming atsitikim darbe, profesini
lig tyrimo tvarka.
Nelaimingi atsitikimai. Bendr nelai-
ming atsitikim darbe ir pakeliui darb
ar i darbo tyrimo bei apskaitos tvark nu-
stato Nelaiming atsitikim darbe tyrimo
ir apskaitos nuostatai (toliau nuostatai),
* Atskiro padalinio vadovas mons atskiro
struktrinio padalinio, esanio kitoje negu mon
teritorijoje ar vietovje vadovas, kuris darbdavio
pavedimu bei jo kontroliuojamas organizuoja ir
utikrina darbuotoj saugos ir sveikatos reikala-
vim ir priemoni gyvendinim tokiame mons
padalinyje ir kurio inios darbuotoj saugos ir
sveikatos klausimais tikrinamos tokia pat tvarka
kaip darbdavio.
 VERSLO VALDYMAS
Darbuotoj sauga ir sveikata 211

patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriau- ios ries nelaimingiems atsitikimams,

sybs 2001 m. birelio 19 d. nutarimu Nr.
748.
iuose nuostatuose taip pat ivardyti
atvejai, kuriems vykus nelaimingi atsiti-
kimai pagal sry su darbu skirstomi su-
sijusius su darbu ir nesusijusius su darbu.
vykus nelaimingam atsitikimui, susiju-
siam su darbu, tai forminama N-1 formos
akte (N-1 formos akt rasite nuostat 1
priede). Kitais atvejais nelaimingas atsiti-
kimas forminamas N-2 formos akte (N-2
formos akt rasite nuostat 2 priede).
Btina prisiminti, kad nelaimingi atsi-
tikimai pakeliui darb ar i darbo taip pat
laikomi susijusiais su darbu, taiau, vykus
pildomas N-2 formos aktas.
Profesins ligos. Profesini lig prie-
asi tyrim, diagnozs nustatym bei
patvirtinim ir apskait reglamentuoja
Profesini lig tyrimo ir apskaitos nuo-
statai, patvirtinti Lietuvos Respublikos
Vyriausybs 2001 m. birelio 29 d. nu-
tarimu Nr. 815.
alos atlyginimo dl nelaiming atsi-
tikim darbe ar susirgim profesine liga
tvark, dyd bei asmenis, turinius teis
atlyginim, reglamentuoja Lietuvos
Respublikos alos atlyginimo dl nelai-
ming atsitikim darbe ir susirgim pro-
fesine liga laikinasis statymas.

Teiss aktai

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (in., 2002, Nr. 642569)

Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymas (in., 1993, Nr. 55

1064; 1994, Nr. 881669; 1996, Nr. 501195; 1997, Nr. 671658, Nr. 1173001; 2000,
Nr. 571678, Nr. 952968; 2002, Nr. 723012; 2003, Nr. 381698)

Lietuvos Respublikos valstybins darbo inspekcijos statymas (in., 1994, Nr.

871644; 1996, Nr. 41987; 1997, Nr. 671654; 1998, Nr. 982712; 1999, Nr. 33952;
2000, Nr. 611829)

Lietuvos Respublikos alos atlyginimo dl nelaiming atsitikim darbe ar susirgim

profesine liga laikinasis statymas (in., 1997, Nr. 671656; 1999, Nr. 1022918; 2001,
Nr. 481660; 2002, Nr. 1024546, Nr. 1235535; 2003, Nr. 47-2064, Nr. 57-2536)

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. birelio 19 d. nutarimas Nr. 748 Dl

Nelaiming atsitikim darbe tyrimo ir apskaitos nuostat patvirtinimo (in., 2001, Nr.
531881; 2003, Nr. 492180)

Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. birelio 29 d. nutarimas Nr. 815 Dl

Profesini lig tyrimo ir apskaitos nuostat patvirtinimo (in., 2001, Nr. 572051)

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. birelio 7 d. sakymas

Nr. 295 Dl Pavyzdini moni darbo medicinos tarnyb (medicinos punkt) nuostat
patvirtinimo (in., 1995, Nr. 491221)
 VERSLO VALDYMAS
212 Darbuotoj sauga ir sveikata

Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos Respub-

likos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegus 5 d. sakymas Nr. 85/233 Dl
Darboviei rengimo bendrj nuostat patvirtinimo (in., 1998, Nr. 441224)

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodio 31 d. sakymas

Nr. 799 Dl Higienins darbo aplinkos veiksni klasifikacijos tvirtinimo (in., 1999,
Nr. 378; 2002, Nr. 984384)

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegus 31 d. sakymas

Nr. 301 Dl profilaktini sveikatos tikrinim sveikatos prieiros staigose (in., 2000,
Nr. 471365, Nr. 521509, Nr. 762321; 2001, Nr. 471643, Nr. 632294; 2002, Nr.
9328, Nr. 471822)

Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministrs 1999 m. gruodio 22 d.

sakymas Nr. 102 Dl Darbo rengini naudojimo bendrj nuostat (in., 2000, Nr.
388, Nr. 762303; 2002, Nr. 903882)

Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birelio 10 d. sakymas Nr. 76/261 Dl Instrukta-
vimo, mokymo ir atestavimo darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais nuostat patvir-
tinimo (in., 2002, Nr. 692849)

Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birelio 10 d. sakymas Nr. 77/262 Dl moni dar-
buotoj saugos ir sveikatos tarnyb nuostat patvirtinimo (in., 2002, Nr. 692850)

Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birelio 26 d. sakymas Nr. 86/307 Dl Profesins
rizikos vertinimo nuostat tvirtinimo (in., 2002, Nr. 692852; 2003 Nr. 261064)

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002 m. gruodio

5 d. sakymas Nr. 282 Dl Darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcij rengimo ir instruk-
tavimo tvarkos patvirtinimo (in., 2002, Nr. 1175293; 2003, Nr. 18804)