Krovinių Vežimo Plėtros Galimybių Uab ,,abitra'' Analizė PDF

ŠIAULIŲ VALSTYBINĖS KOLEGIJOS
VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETO

TRANSPORTO INŽINERIJOS KATEDRA
Tomas Kašancevas
KROVINIŲ VEŽIMO PLĖTROS GALIMYBIŲ UAB

,,ABITRA’’ ANALIZĖ
Transporto logistikos technologijų programos baigiamasis darbas
Šiauliai, 2019
KROVINIŲ VEŽIMO PLĖTROS GALIMYBIŲ UAB

,,ABITRA’’ ANALIZĖ
Transporto logistikos technologijų programos baigiamasis darbas
Ekonominės dallies konsultantė Vadovė

Lektorė Alma Prėskienienė Jurgita Klovienė
2019- 2019-
Recenzentas ITLT15 studentas

Tomas Kašancevas
2019- 2019-
Šiauliai, 2019
TRANSPORTO LOGISTIKOS TECHNOLOGIJŲ STUDIJŲ PROGRAMOS

BAIGIAMOJO DARBO AKADEMINIO SĄŽININGUMO DEKLARACIJA
20__-___-___
Šiauliai
Patvirtinu, kad mano baigiamasis darbas tema

_________________________________
___________________________________________________________________________
_____
yra originalus autorinis darbas, parengtas savarankiškai, nepažeidžiant kitiems asmenims
priklausančių autorinių teisių. Šiame darbe pateikta medžiaga nėra plagijuota. Medžiaga,
panaudota iš kitų šaltinių, pažymėta informacijos šaltinių nuorodose. Kitų asmenų indėlio į
parengtą baigiamąjį darbą nėra.
(parašas) Baigiamojo darbo autorius

(vardas, pavardė)
Kašancevas T. Krovinių vežimo plėtros galimybių UAB „Abitra“ analizė,
Transporto logistikos technologijų studijų baigiamasis darbas / darbo vadovė lekt. J.
Klovienė; Šiaulių valstybinės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto Transporto
inžinerijos Katedra. Šiauliai, 2019,
SANTRAUKA
Baigiamuoju darbu siekiama išanalizuoti UAB „Abitra“ įmonės veiklą, greitai

gendančių krovinių gabenimo galimybes. Problema formuluojama: Kokios yra galimybės
gabenti greitai gendančius krovinius. Tyrimui atlikti naudojami teoriniai metodai: transporto
sąvokos analizė ir jo svarba,krovinių klasifikavimas, logistikos valdymo pagrindai krovinių
vežimo srityje, kelių transporto teisiniai reikalavimai, kelių transportu vežimų
dokumentacija, transporto darbo planavimo ir organizavimo teorinės prielaidos, krovinių
vežimo efektyvumas.
Praktinėje dalyje išanalizuota UAB „Abitra“ įmonės veikla, įmonės SSGG

analizė, išanalizuotas maršrutas kuriame bus gabenamas greitai gendantis krovinys,
ekonomiškai įvertintos išlaidos ir apskaičiuotas maršruto pelnas. Įvertinus ekonominius
rodiklius matomas didesnis pelnas, palyginus su dabartiniais vežamais kroviniais.
UAB „Abitra“ siūloma pirkti refrižeratorinę puspriekabę. Naujas junginys

darbą atliks naujame sudarytame maršrute. Išanalizuoti greitai gendantys krovinai: šaldytos
žuvys ir šviežios kriaušės, krovinai vežami iš Lietuvos į Ispaniją ir atgal. Maršrutas yra
žiedinis – Lietuva, Ispanija, Lietuva. Maršrutui parinkta DAF vilkikas ir SCHMITZ
refrižeratorinę puspriekė. Ekonomiškai įvertintos maršrutų išlaidos, su nauju transporto
junginiu. Apskaičiuotas pelnas nauju maršrutu.
Mašrutas į Barseloną yra pelningas, bet jis ir gan ilgai užtrunkantis, tačiau
pagrindinis aspektas yra tai, kad įmonė maršrutą vykdo su refrižeratorinę puspriekabę ir tuo
pačiu vykdo įmonės paslaugų plėtrą.
Kašancevas T. Analysis of Freight Transportation Development Opportunities
of JSC „ Abitra “ Transport Logistics Technology study programme Graduation Thesis /
supervisor lecturer J. Klovienė; Šiauliai State College the Faculty of Business and
Technologies Department of Transport Engineering. Šiauliai, 2019,
SUMMARY
The aim of the final thesis is to analyze the activities of JSC Abitra company
and possibilities of fast perishable cargo transportation. The problem is formulated: What
are the possibilities for transporting perishable goods. Theoretical methods are used for the
research: analysis of transport concept and its importance, classification of cargo, basics of
logistics management in the field of cargo transportation, legal requirements of road
transport, documentation of road transport transportation, theoretical assumptions of
transport work planning and organization, cargo transportation efficiency.
The practical part analyzes the activities of JSC Abitra company, the SWOT
analysis of the company, analyzed the route where the perishable cargo will be transported,
the economically estimated costs and the calculated route profit. Estimating economic
performance shows higher profits compared to current freight.
Suggestion is to buy a refrigerator semi-trailer for the company. The new

compound will work on the new route. Analyzes of perishable goods: frozen fish and fresh
pears, transported from Lithuania to Spain and back. The route is circular - Lithuania, Spain,
Lithuania. The DAF truck and the SCHMITZ refrigerator semi-trailer are selected for the
route. Economically estimated route costs with a new transport complex. Estimated profit
on a new route.
The route to Barcelona is profitable, but it takes a long time, but the main point
is that the company carries out a route with a reefer semi-trailer and at the same time expands
cargo services.
TVIRTINU
Katedros vedėjas
Remigijus Juknevičius
BAIGIAMOJO DARBO UŽDUOTIS
Išduota Transporto logistikos technologijų ištęstinių studijų programos ITLT15 grupės studentui Tomui Kašancevui.
Baigiamojo darbo tema: Krovinių vežimo plėtros galimybių UAB „Abitra“ analizė.
Patvirtinta: 2018 m. spalio 31 d. fakulteto dekano įsakymu Nr. VT1-510.
Gynimas katedros posėdyje: 2019 m. gegužės 24 d.
Užbaigto baigiamojo darbo pateikimo
terminas: 2019 m. gegužės 28 d.
Baigiamojo darbo rengimo tikslas – leisti studentui įrodyti, kad jis yra pasiekęs studijų programoje numatytus studijų
rezultatus – įgijęs profesinės veiklos srities žinių ir specialiųjų gebėjimų, geba vykdyti tyrimus, demonstruoja socialinius bei
asmeninius gebėjimus.
Baigiamojo darbo duomenys: krovinys - šaldyta žuvis, šviežios kriaušės; maršrutas Vilnius (Lietuva) - Barselona (Ispanija)
- Vilnius (Lietuva). UAB "Abitra" duomenys.
Demonstruojami numatomi programos studijų rezultatai:

 Žinos ir supras įvairių valstybių reikalavimus, susijusius su gabenamais kroviniais.
 Žinos ir supras parametrų skaičiavimo metodus ir būdus, šiems veiksmams naudojamas technines priemones ir jų
valdymo metodus.
 Žinos sausumos transporto technologijas bei jų raidos tendencijas.
 Analizuos krovinių savybes, keleivių ir krovinių srautus.
 Vertins vežimo technologinio proceso rezultatus ekonominiu ir saugos požiūriu.
 Sudarys krovinių vežimo technologiją, įvertinant teisės aktų reikalavimus.
 Parinks transporto priemones atsižvelgiant į maršruto ypatumus.
 Organizuos krovos ir sandėliavimo darbus bei materialiųjų išteklių tiekimą.
 Priims vežimo valdymo sprendimus, atsižvelgiant į krovinių srautų pokyčius rinkoje.
 Bendraus su specialistais sprendžiant profesinės veiklos uždavinius, bus atsakingas už veiklos kokybę bei
savarankiškai mokysis kintančioje profesinėje veikloje.
Baigiamojo darbo apibrėžtis:

1. Išanalizuoti užsienio ir Lietuvos autorių mokslinę literatūrą bei straipsnius, atskleisti krovinių gabenimo
technologinio vežimų proceso sampratą kelių transportu.
2. Atlikti krovinių pervežimo kelių transportu analizę.
3. Pateikti naujus krovinių pervežimo organizavimo sprendimus bei įvertinti jų efektyvumą krovinių vežimo procesui.
4. Nubraižyti brėžinius:
 Vairuotojo darbo ir poilsio grafikas;
 Krovinio išdėstymas transporto priemonėje.
Baigiamojo darbo vadovė ______________ asist. Jurgita Klovienė

(parašas)
Užduotį gavau
____
__________
(parašas)
__________________________
(studento vardas, pavardė)
2019- 05- 23
Formatas
Lapų sk.
Egz. Nk.
Žymėjimas Pavadinimas Pastaba
Eil Nr.
TEKSTINIAI
DUOMENYS
1 A4 Aiškinamasis raštas
BRĖŽINIAI
2 A3 BD.19X1XX.KIS Krovinio išdėstymo schema 1

3 A3 BD.19X2XX.KIS Krovinio išdėstymo schema 1
4 A3 BD.19X1XX.DP Darbo ir poilsio grafikas 1
Katedra Studentas Dokumento tipas Dokumento statusas
Transporto T.Kašancevas Baigiamojo darbo žiniarastis Baigiamasis darbas

inžinerijos
katedra
Savininkas Vadovas Antraštė
BD.19XXXX.DŽ
ŠVK J. Klovienė KROVINIŲ
VEŽIMO PLĖTROS
Recenzentas GALIMYBIŲ UAB Laida Data Kalba Lapas
,,ABITRA’’
ANALIZĖ ITLT15 2019- LT 1
05-21
LENTELIŲ SĄRAŠAS
Lentelės Lentelės pavadinimas Puslapio

nr. nr.
1 Pagrindinės stadijos, taikomos sisteminei logistikos sistemos 29
2 Įmonės vilkikaianalizei
organizacijoje pagal metus 32
3 ,,ABITRA“ SSGG analizė 34
4 Prekių eksportas pagal prekių rūšį 2017 m. mln. eurų 39
5 Dėžių, kuriose vežamos žuvys matmenys 40
6 Palėtės, kuriose vežamos žuvys matmenys 40
7 Vežamo krovinio charakteristika Lietuva - Ispanija 41
8 Dėžių, kuriose vežami vaisiai matmenys 42
9 Palėtės, kuriose vežamos kriaušės matmenys 42
10 Vežamo krovinio charakteristika Ispanija - Lietuva 43
11 Vilkikų parametrai 44
12 Puspriekabių parametrai 45
13 Vairuotojo darbo ir poilsio lentelė 46
14 Kelių mokeščiai Vilnius(Lietuva)-Barselona(Ispanija) 47
15 Vairuotojo darbo ir poilsio lentelė 47
16 Finansinės išlaidos 57
17 Prognozuojama pelno (nuostolių) ataskaita 58
18 Pelno palyginimas 59
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
Paveiksl Paveikslo Puslapi

o nr. pavadinimas o nr.
1 Pervežimo paslaugų skirstymas pagal tipą (Andreev, 2014, p. 5) 16
2 Pervežimo paslaugų skirstymas pagal vartotojo tipą (Andreev) 2014, p. 16
3 Pervežimo
5) paslaugų skirstymas pagal vežimo charakterį (Andreev, 16
4 Reikalavimai
2014, p. 6) krovinių vežimo paslaugai (Burgina, 2014, p. 74) 18
5 Faktoriai, kuriuos reikia įvertinti, taikant krovinių transportavimo 27
6 Sisteminio požiūrio taikymas planuojant logistikos sistemą
vertinimo metodikas 28
7 UAB,,Abitra” buveinė Z.Sierakausko g. 15A-25 Vilnius 31
8 UAB „Abitra“ personalas ir valdymo struktūra 33
9 UAB „Abitra“ maršrutų žemėlapis 35
10 Modernusis tachografas 38
11 Prekių eksporto į Ispaniją struktūra 2017 m. 38
12 Prekių importo iš Ispanijos struktūra 2017 m. 39
13 Šaldyta žuvis dėžėje 40
14 Šaldytos žuvies pakuočių ženklinimas 41
15 Šviežios kriaušės 42
16 Maršrutas Lietuva(Vilnius) - Ispanija(Barselona) - Lietuva(Vilnius) 46
17 Atlyginimo skaičiuoklė 2019 50
18 Kelių mokesčių išklotinė 56
ĮVADAS ............................................................................................................................. 12
1. KROVINIŲ VEŽIMO PLĖTROS GALIMYBIŲ TEORINĖS PRIELAIDOS .............. 14
1.1. Transporto sąvokos analizė ir svarba .................................................................... 14
1.2. Logistikos valdymo pagrindai krovinių vežimo srityje .......................................... 15
1.3. Transporto reikšmė vežant greitai gendančius krovinius ........................................ 18
1.4. Transporto priemonės parinkimo reglamentavimas................................................ 19
1.5. Krovinių klasifikavimas, greitai gendančių krovinių vežimo problematika ............ 20
1.6. Transporto reikšmė vežant greitai gendančius krovinius ........................................ 21
1.7. Transporto darbo planavimo ir organizavimo teorinės prielaidos ........................... 22
1.8. Kroviniui vežti reikalingi dokumentai ................................................................... 24
1.9. Krovinių vežimo efektyvumas ............................................................................... 26
2. KROVINIŲ VEŽIMO PLĖTROS GALIMYBIŲ UAB „ABITRA“ ANALIZĖ ........... 30
2.1. UAB „ABITRA“ veiklos apžvalga ........................................................................ 30
2.2. UAB „ABITRA“ transporto parko analizė ............................................................ 32
2.3. UAB „ABITRA“ personalas ir valdymo struktūra ................................................. 33
2.4. ,,ABITRA“ SSGG analizė .................................................................................... 34
2.5. Vežimo maršrutai ir kroviniai................................................................................ 35
2.6. Vežimo technologijos ir informacinės sistemos ..................................................... 36
2.7. Vairuotojo darbo organizavimas ............................................................................ 37
3. KROVINIŲ VEŽIMO PLĖTROS GALIMYBIŲ UAB „ABITRA“ ANALIZĖ ........... 38
3.1. Maršruto parinkimo LIETUVA – ISPANIJA - LIETUVA tyrimas ....................... 38
3.1.1. Krovinio parinkimas ir charakteristika maršrutu Lietuva - Ispanija .................... 40
3.1.2. Krovinio parinkimas ir charakteristika maršrutu Ispanija - Lietuva .................... 42
3.2. Transporto priemonės parinkimas ......................................................................... 44
3.3. Maršruto sudarymas .............................................................................................. 47
4. Įmonės veiklos rodikliai ........................................................................................... 50
4.1. Išlaidų skaičiavimas .............................................................................................. 51
4.2. Pajamų prognozė................................................................................................... 58
4.3. Maršruto pelnas..................................................................................................... 59
4.4. Prognozuojami ekonominiai rodikliai .................................................................... 59
IŠVADOS ........................................................................................................................... 61
ŠALTINIAI ........................................................................................................................ 62
ĮVADAS
Rinkos ekonomika reikalauja veikos efektyvumo, prekių ir paslaugų konkurencingumo,

naujų technologijų taikymo vykdant veiklą, kvalifikuoto marketingo taikymo, verslumo
aktyvizavimo ir iniciatyvų vystant verslą. Veikos efektyvumo svarbą pažymi rinkodaros ir
vadybos procesus analizuojantys specialistas: Kotler, Armstrong, Acer ir kt., tarp žymių
Lietuvos autorių: Pranulis, Pajuodis, Kraučiauskienė.
Darbo aktualumą pabrėžia tai, kad šiuolaikiniame pasaulyje transporto vaidmuo
organizacijos vystyme turi ypatingą reikšmę. Be transporto neįmanoma nei vienos
organizacijos veikla. Krovinių pervežimas vykdomas visuose produkcijos gamybos etapuose
– teikiant žaliavas, pervežant pusgaminius, skirstant produkciją mažmeninei ar didmeninei
realizacijai.
Pažymėtina, kad pastaruoju metu transportas, kaip reikšmingas strateginis resursas,
vykdo bazinę funkciją tiekimo procesuose.
Šiandien, kaip niekada aktualūs pervežimo plėtros uždavinių sprendimai, įmonės
ekonominio efektyvumo didinimas. Kokybiškas krovinių pervežimo organizavimas
neįmanomas be naujų technologijų.
Carbone, Stone, Gladkaja, Griciuta pažymi, kad šiuo laiku efektyvus, taupus, laiką
taupantis krovinių vežimas - aktualus veiklos efektyvumo rodiklis ne tik logistikos
bendrovėms, bet ir įmonėms, kurios gamina produkciją ar teikia paslaugas naudodamos turimą
ar samdomą transportą. Skirtingose gamybos ar paslaugų pardavimo vystymo stadijose,
užsiimant skirtingomis veiklos rūšimis bendrovės siekia sumažinti sąnaudas ir laiku pagaminti
reikiamo kiekio ir kokybės produkciją bei pristatyti ją į reikiamas vietas.
Krovinių vežimas, jo optimizavimas laiko ir sąnaudų atžvilgiu – yra labai svarbus ir
aktualus kiekvienos bendrovės veiklos procesas. Optimizuojant gamybos procesus, transporto
judėjimą, prekių transportavimo kaštus galima ne tik padidinti klientų pasitenkinimo rodiklius,
bet ir pagerinti bendrovės finansinę padėtį, sumažinti prekių pristatymo terminus.
Darbo problema pagrindžiama tuo, kad krovinių pervežimo procesą sudaro vidinių ir
išorinių vežimo srautų valdymas, kas apsunkina plėtros galimybes. Jeigu operacijos, taikomos
srautų valdymui ir plėtrai bus neefektyvūs, tai turės neigiamą įtaką visai Bendrovės veiklai, kas
gali lemti nestabilią organizacijos padėtį rinkoje, nuostolingą jos veiklą. Dažniausiai bendrovių
veikloje, pagrindinis dėmesys kreipiamas į produkcijos
12
kokybes ir gamybos procesų gerinimą, krovinių pervežimo efektyvumo gerinimo ir
plėtros klausimai yra antraeiliai.
Darbo objektas – UAB ,, Abitra’’ krovinių vežimo veikla
Darbo tikslas – nustatyti krovinių vežimo plėtros galimybes UAB „ Abitra “.

Darbo uždaviniai:
1. Aprašyti UAB „Abitra“ veiklą;
2. Pateikti naujus krovinių pervežimo organizavimo sprendimus bei įvertinti jų
efektyvumą krovinių vežimo procesui. Pasiūlyti plėtros galimybes.
3. Nubraižyti brėžinius:
 Vairuotojo darbo ir poilsio grafikas;
 Krovinio išdėstymas transporto priemonėje.
Baigiamojo darbo metodai ir priemonės: rengiant baigiamąjį darbą buvo
naudota įvairių Lietuvos ir užsienio autorių literatūra, statistikos duomenų šaltiniai internete.
Maršrutas buvo sudarytas „Map&Guide” programa. Grafinė dalis atlikta „AutoCAD 2016“
programa.
13
1. KROVINIŲ VEŽIMO PLĖTROS GALIMYBIŲ TEORINĖS
PRIELAIDOS
1.1.Transporto sąvokos analizė ir svarba
Transportas – tai ekonominės veiklos sritis, kurios tikslas - didinti žmonių poreikių
tenkinimo laipsnį, keičiant produktų ir žmonių geografinę vietą (Urbonas, 2005). Transportas
suteikia galimybę perkelti įvairių rūšių žaliavas, prekės ir produkciją į vietas, kur jos bus
produktyviai panaudotos arba kur šitų produktų paklausa yra didžiausia.
Transportas vykdant savo veiklą apjungia gamintojus ir vartotojus. Įvairių rūšių kroviniai
nukeliauja nemažus atstūmus iki galutinės pristatymo vietos kur jie bus panaudojami, todėl
esminė transporto sistemos užduotis yra – atlikti krovinio pristatymą minimaliausiomis
sąnaudomis per kuo trumpesnį laikotarpį (Palšaitis, 2005)
Transportas – tai jungiamasis elementas tarp logistinių sistemų, kuris vykdo
materialinių resursų judėjimą. Pagrindinis transporto logistikos uždavinys yra suderinti visų
transporto dalyvių veiklas. Kai pervežimą vykdo vienas vežėjas viskas žymiai paprasčiau, bet
kai krovinių gabenimas vykdomas naudojant kelis vežėjus organizacija turi nuosekliai
apgalvoti visus logistikos procesus, terminus bei parinkti tinkamą vežėją, tam kad užtikrinti
šešių logistikos taisyklių išpildymą: tinkamas krovinys, pristatymas laiku, tinkama vieta,
reikalingas kiekis, tinkama kokybė su minimalios išlaidos.
Transporto dėka žaliavos ir prekės perkeliamos į tas vietas, kur jos gali būti efektyviai
panaudojamos, leidžia pristatyti produkciją į tas rinkas, kur jų paklausa didžiausia (Collins ir
kt., 2000). Įvairių rūšių transportas, būdamas svarbiausia ekspedicijos sistemos dalimi, jungia
gamintojus ir vartotojus. Bet kurios šalies ekonomikos sėkmė priklauso nuo efektyvios
transporto sistemos. Žaliavos ir gatava produkcija nukeliauja nemažus atstumus iki savo
panaudojimo vietos ir būtent transporto sistemos uždavinys yra tai įgyvendinti minimaliai
sunaudojant laiko ir lėšų. Transportas yra viena iš pagrindinių logistikos veiklų, glaudžiai
susijusi su kitomis logistikos veiklomis, todėl jis turi būti efektyviai naudojamas, jei įmonė
nori pasiekti gerų verslo rezultatų (Palšaitis, 2005).
Ryšium su tuo, kad baigiamojo darbo praktinėje dalyje bus analizuojamas būtent automobilių
parkas, plačiai aptariama kelių transportą.
Paprastai automobilių transportas skirstomas į tris grupes:

1. Kombinuotojo tipo automobiliai (0,3 – 0,6 t. kroviniams vežti);
2. Lengvieji sunkvežimiai ( iki 3 t. kroviniams vežti);
3. Sunkvežimiai (daugiau nei 3 t. kroviniams vežti).
14
Kombinuoto tipo automobiliai – tai lengvi krovinių vežimo automobiliai su standžiu
antstatu ant automobilio bazės. Jais galima gabenti 0,3 – 0,6 t. krovinius. Jie gaminami su atviru
ir uždaru kėbulu. Tokie automobiliai daugiausiai naudojami vienetiniams kroviniams vežti, bet
kokiais atstūmais.
Lengvieji sunkvežimiai – tai automobiliai su standžiu kėbulu, kuriais galima vežti iki 3
t. masės krovinius. Jie gaminami su atviru ir uždaru kėbulu.
Sunkvežimiai – tai pagrindinė transporto priemonė kroviniams tarptautiniais maršrutais
vežti. Sunkvežimiai gali būti komplektuojami su priekabomis, kurios sudaro automobilių
traukinį. Automobiliai traukiniai savo ruožtu skirstomi į automobilius su priekabomis ir
automobilius vilkikus su priekabomis. Dėl kabinos skirtingo dydžio pakrovimo ploto ilgis būna
skirtingas (Lingaitienė, O., 2006)
Automobilių parko valdymo paslaugas teikiančios kompanijos teigia, kad išlaidos
transportui daugumoje įmonių užima gana reikšmingą sąnaudų dalį. Automobilių parkas yra
ne tik galingas, bet ir brangus darbo įrankis, kuris atlieka ne tik transportavimo funkciją, o taip
pat personalo motyvacijos, bendrovės įvaizdžio formavimo, reklamos ir pan.
Todėl siekiant parinkti tinkamą automobilių parko valdymo strategiją bet kuri įmonė
pradžioje turi atlikti rinkos situacijos analizę, transporto galimybių analizę, kontroliuoti
automobilių parko sąnaudų bei pajamų analizę.
Formuojant bet kurios automobilių parko valdymo modelį, prieš tai reikia atsižvelgti į
įmonės veiklos specifiką, geografinį išsidėstymą, finansines galimybes, automobilių
panaudojimo krūvį, darbuotojų dirbančių su transportu poreikius ir pageidavimus. Prieš
formuojant parko valdymo strategiją, svarbu yra įvertinti visas transporto parko plėtros arba
mažinimo galimybes, grėsmes, privalumus ir trūkumus.
1.2.Logistikos valdymo pagrindai krovinių vežimo srityje
Pagrindinė transporto kompanijų užduotis – tai kliento nagrinėjimas, analizė ir poreikių

tenkinimas teikiant bet kokias krovinių vežimo paslaugas. Dar neseniai organizacijos vykdė tik
krovinių vežimo paslaugas, nesirūpindami galimybe teikti kompleksines paslaugas (Alekseev,
2006, p. 49). Naujos ekonominės sąlygos praplėtė sąvokos „transporto paslauga“ suvokimą.
Šiandien transporto paslaugos suvokiamos ne tik kaip krovinių pervežimas, o kaip bet
kokia kita paslauga, neįeinanti į pervežimo procesą, tačiau susijusi su jo vykdymu ir paruošimu
(Abriutina, Gračiov, 2017, p. 57). Pagal pervežimų tipą krovinių vežimas skirstomas į:
15
• KROVINIŲ IR KELEIVIŲ PERVEŽIMAS
• KROVIMO IR IŠKROVIMO DARBAI
• KROVINIŲ SAUGOJIMAS
• APARTAMENTŲ IR BIURŲ PERKRAUSTYMO PASLAUGOS
• NE TRANSPORTO PASLAUGOS
1 pav. Pervežimo paslaugų skirstymas pagal tipą (Andreev, 2014, p. 5)

Pagal vartotojo tipą krovinių pervežimo paslaugos skirstomos į:
• IŠORINĖS PASLAUGOS, TEIKIAMOS SU TRANSPORTO

VEIKLĄ NESUSIJUSIOMS ORGANIZACIJOMS
• VIDINĖS PASLAUGOS, TEIKIAMOS KITOMS ĮSTAIGOMS IR

ORGANIZACIJOMS, KURIŲ VEIKLA SUSIJUSI SU
TRANSPORTO SEKTORIUMI
2 pav. Pervežimo paslaugų skirstymas pagal vartotojo tipą (Andreev, 2014, p. 5)
Pagal teikiamų paslaugų charakterį, krovinių vežimo paslaugos skirstomos į:
• TECHNOLOGINĖS
• KOMERCINĖS
• INFORMACINĖS IR KT.
3 pav. Pervežimo paslaugų skirstymas pagal vežimo charakterį (Andreev, 2014, p. 6)

Kadangi transportas – tai materialinės gamybos sfera bet materialios produkcijos
negamina, galima išskirti keletą specifinių transporto paslaugos ypatumų (Baranov, 2014, p.
93):
16
 Transporto paslauga yra gamybos proceso tęsinys; procesas pasibaigia tuo momentu,
kai produkcija yra perduota vartotojui. Savaime transporto paslauga negali egzistuoti,
ji būtinai turi užtikrinti ne transporto organizacijų komercinę veiklą.
 Paslauga būtinai yra proceso dalis, o tai reiškia, kad negalima formuoti paslaugos
atsargų;
 Paslaugos teikimas – tai darbo proceso pardavimas, o tai reiškia, kad paslaugos kokybė
– tai jos vykdymo kokybė, t.y. darbo kokybė.
 Paslaugos vertę sudaro griežtas laiko apribojimų, prekių judėjimo krypties ir kitų sąlygų
laikymas, kas didina įmonės konkurentabilumą.
 Paslaugos paklausa pasižymi reikšmingu svyravimu, priklausomai nuo laiko ir erdvės
parametrų, kadangi paslauga negali būti sandėliuojama – neįmanoma išlyginti
paklausos svyravimų.
Pagrindinė transporto kompanijų paslauga yra krovinių vežimas. Papildomoms
paslaugoms galima priskirti, rinkodaros, komercines, informacines ir draudimo paslaugas.
Transporto – ekspedicinis prekių iš užsienio į užsakovo šalį aprūpinimas – tai ekspedijavimo
veikla (transporto agentų), kurie planuoja, organizuoja ir vykdo prekių pristatymą iš jų
pagaminimo vietų užsienyje iki prekių vartojimo ar naudojimo vietos, teikia papildomas
funkcijas paruošiant krovinius naudojant optimalius metodus, būdus, siekiant patenkinti
gamybinių ir prekybinių įmonių poreikius ir užtikrinti prekių paskirstymo efektyvumą
(Bilanova, 2013, p. 100).
Šią veiklą sudaro ir reikalingų dokumentų paruošimas, sutarties sudarymas, pervežimo
sąmatos skaičiavimas, krovimo darbų organizavimas, saugojimas, transportavimo proceso
dalyvių informacinis aprūpinimas, draudimas, smulkių siuntų konsolidavimas, muitinės
formalumų supaprastinimas.
Transporto paslaugų paklausos analizė sudaro pagrindą manyti, kad pagrindinis
reikalavimas krovinių vežimui – yra prekių pristatymas laiku. Vartotojui sugriežtinus prekių
kokybės reikalavimus, poreikiai pristatyti produkciją laiku ir saugiai vis auga.
17
REIKALAVIMAI KROVINIŲ VEŽIMUI
Minimalūs Reguliarus krovinių Krovinio pristatymo

Pervežimų sauga
pristatymo terminai pristatymas laiku garantijos
Krovinio saugumas Patogumas paimant ir Papildomų paslaugų Prisiderinimas prie

pristatymo metu pristatant krovinius teikimas klientų poreikių
Organizuota
Krovinio pristatymas Prieinama pervežimo
informavimo ir
dokumentavimo sistema nuo „durų iki durų“ kaina
4 pav. Reikalavimai krovinių vežimo paslaugai (Burgina, 2014, p. 74)

Transportas pradeda užimti pagrindinį vaidmenį skirstant prekes nuo užsienio gamintojų į
krovinio pristatymo vietą. Manoma, kad ateityje techniniai – eksploataciniai tam tikrų
transporto rūšių ypatumai užtikrins organizacijoms stabilią padėtį transporto paslaugų rinkoje,
ypač didele paklausa pasižyminčiai smulkių krovinių pervežimo rinkoje (Borisov, 2014, p. 76).
1.3.Transporto reikšmė vežant greitai gendančius krovinius

kai krovinių gabenimas vykdomas naudojant kelis vežėjus bei kuri organizacija turi nuosekliai
apgalvoti visus logistikos procesus, terminus bei parinkti tinkamą vežėja, tam kad užtikrinti
šešių logistikos taisyklių išpildymą: tinkamas krovinys, reikiamu laiku, reikiamoje vietoje,
reikalingas kiekis, tinkamos kokybės su minimaliomis išlaidomis.
Transportas – svarbi paslaugų sferos šaka. Jis formuoja bei parodo gyvenimo būda,
kultūrą, turi įtakos ekonominei pažangai. Transporto dėka žaliavos ir prekės perkeliamos į tas
vietas, kur jos gali būti efektyviai panaudojamos, leidžia pristatyti produkciją į tas rinkas, jų
paklausa didžiausia (Collins irk t., 2000). Įvairių rūšių transportas, būdamas svarbiausias
ekspedicijos sistemos dalimi, jungia gamintojus ir vartotojus. Bet kurios šalies ekonomikos
sėkmė priklauso nuo efektyvios transporto sistemos. Žaliavos ir gatava produkcija nukeliauja
18
nemažus atstumus iki savo panaudojimo vietos ir būtent transporto sistemos uždavinys yra tai
įgyvendinti minimaliai sunaudojant laiko ir lėšų. Transportas yra viena iš pagrindinių logistikos
veiklų, glaudžiai susijusi su kitomis logistikos veiklomis, todėl ir jis turi būti efektyviai
naudojamas, jei įmonė nori pasiekti gerų verslo rezultatų (Palšaitis, 2005).
Kiekviena organizacija, siekianti efektyviai valdyti savo transporto parką, turi labai
gerai apgalvoti jo planavimo būdus ir galimybes.
Automobilų parko valdymo paslaugas teikiančios kompanijos teigia, kad išlaidos
pradžioj turi atlikti rinkos situacijos analizę, transporto galimybių analizė, kontroliuoti
Formuojant bet kurios automobilių parko valdymo modelį, prieš tai reikia atsižvelgti
į įmonės veiklos specifiką, georgafinį išsidėstymą, finansines galimybes, automobilių
1.4.Transporto priemonės parinkimo reglamentavimas
Šiuo metu ES šalių narių tarpe galioja susitarimas dėl mechaninių transporto priemonių
įrengimų ir mazgų bendrų sąlygų oficialaus patvirtinimo ir pripažinimo tarpusavyje
„Susitarimas". Dokumentą 1958.03.20 parengė Europos ekonomines komisijos Vidaus
transporto komitetas. Dokumentas įsigaliojo nuo 1959 metų birželio 20 d. „Susitarimas" apima
93 taisykles, reglamentuojančias KTP mazgų, detalių, sistemų, tiesiogiai susijusių su eismo,
ekologiniu ir priešgaisriniu saugumu, konstrukcijas, parametrus, įrengimą, išdėstymą ir kt.
Tam kad „susitarimas" atitiktų technikos progreso lygį bei gerinant eismo saugumą ir
aplinkosaugą, į taisykles įvedamos atitinkamos pataisos.
„Susitarimo" taisyklėse nurodyti techniniai, ekologiniai ir priešgaisriniai reikalavimai
yra privalomi KTP bei jų atskirų mazgų, detalių gamintojams.
Kitas svarbus dokumentas, privalomas KTP naudotojams, yra „JTO Konvencija apie
kelių eismą" (toliau „Konvencija"). „Konvencija" buvo priimta 1968 metais JTO
konferencijoje Vienoje, sis dokumentas reglamentuoja KTP gabaritus ir masę, atskirų mazgų
19
išdėstymą, kurie gali pasikeisti perdirbant KTP jos savininko iniciatyva, be to, stabdžių
sistemų, apšvietimo ir signalizacijos, valdymo įrengimų ir kitų tiesiogiai su saugiu eismu
susijusių elementą techninės būklės parametrus, ekologinius normatyvus.
1.5.Krovinių klasifikavimas, greitai gendančių krovinių vežimo problematika
Kroviniai klasifikuojami pagal tas jų savybes, kurios nusako įvairias jų vežimo ir

saugojimo procesų puses, t.y. pagal pakrovimo-iškrovimo būdą, taros rūšį, masę, gabaritus,
siuntos dydį, specifinius požymius, pavojingumą ir transporto priemonių įkrovumo
panaudojimą
Kroviniai – tai paruoštos gabenti medžiagos, žaliavos, komplektavimo detalės, kuras,
gatava produkcija, kurie priklausomai nuo agregatinės būklės yra įpakuoti, neįpakuoti arba
supilti į tam tikras talpas. Tarptautiniu kroviniu vadinamas atitinkamas prekių kiekis, sudėtas į
transporto priemonės talpyklą ir gabenamas į užsienio šalį (Urbonas, 2005).
Transportiniai kroviniai vadinami visi daiktai nuo jų priėmimo momento, gabenimo iki
įteikimo krovinio gavėjui. Prieš pradedant kalbėti apie krovinių klasifikavimą, galima apibrėšti
šias transportavimo proceso operacijas (Baublys, 2002).
Krovinių ruošimas vežimui – įpakavimas, grupavimas pagal kryptį, markiravimas,
svėrimas, paketavimas, stambesnių partijų komplektavimas, konteinerių užpildymas ir vežimo
dokumentų įforminimas.
Krovinių vežimas – jo pristatymas į paskirties vietą visiškai išsaugoto ir laiku, tai yra
viena iš pagrindinių vežimo sąlygų. Įvairiems kroviniams vežti būtinos įvairios transporto
priemonės bei skirtingas važiavimo greitis.
Krovinių saugojimas sandėliuose. Sandėlio tipas ir matmenys, krovinių išdėstymo būdai
sandėlyje ir saugojimo režimas priklauso nuo jų fizinių-cheminių savybių, jų įpakavimo,
saugojimo terminų, krovinio kiekio ir klimatinių sąlygų.
Pagal pakrovimo-iškrovimo būdą kroviniai skiriami i vienetinius, suverstinius ir
piltinius.Vienetiniai kroviniai charakterizuojami gabaritų močiais, mase, forma, priimami vežti
ir įteikiami gavėjui pagal kiekį ir masę.
Suverstinius krovinius galima krauti ir iškrauti suverstinai, t.y. gali kristi iš aukščio,
vertinami pagal apimtį ir masę, pavyzdžiui smėlis, anglis ir t.t.
Piltiniai – skysti, pusiau skysti kroviniai. Jie vežami cisternose.
Pagal taros rūšį kroviniai vežami taroje, konteineriuose ir be taros.
20
Pagal vienos krovininės vietos masę kroviniai skristomi į: vienetinius normalios masės
(iki 250 kg, o ritininiai kroviniai – statinės, ritės, kabeliai – iki 500 kg), padidntos masės (nuo
250 kg, o ritiniai – nuo 500 kg iki 30 tonų) ir sunkiasvorius (vienetiniai nedalomi 30 tonų ir
didesnės masės). Pastarųjų gabenimui kelių transportu reikalinga atitinkamų organizacijų ir
kelių policijos leidimas.
Pagal gabaritus kroviniai būna: leistini vežti bendrojo naudojimo keliais ir
stambiagabaritiniai, kurių vienas iš gabaritinių močių viršija leistinus: pločio 2,5 m, aukščio
padėtyje paruoštoje vežti kartu su automobiliu 3,8 m (su konteineriu 4 m), ilgio išsikišus už
kėbulo užpakalinio borto 2 m.
Pagal siuntos dydį – mažų partijų (iki 5 tonų), vidutinių partijų (nuo 5 iki 30 t) ir masiški
(virš 30 t). Krovinio partija – tai jo kiekis, pateikiamas vežti tuo pačiu metu, tuo pačiu adresu
ir pagal vieną vežimo-ekspedicinį dokumentą.
Pagal specifinius požymius, kuriuos reikalinga įvertinti ruošiant, saugant, kraunant,
vežant ir iškraunant, kroviniai skiriami į greitai gendančius, pavojingus, antisanitarinius
(šiukšlės, nešvarumai) ir gyvus (gyvuliai, paukščiai, žuvys, bitės ir t.t.).
Vieniems greitai gendantiems kroviniams būtina pašildyti talpą esant žemai oro
temperatūrai, kitiems – atitinkamu laipsniu atšaldyti. Pavyzdžiui, mėsa gabenama atšaldyta
(temperatūra -6… +4O C), užšaldyta (-6… -17 O C) ir įšalusi (ne daugiau -18 O C).
Pagal pavojingumo laipsnį kroviniai skiriami į keturias grupes:
1. Nepavojingi (statybinės medžiagos, maisto produktai, pramonės prekės);
2. Pavojingi pagal gabaritus (didelių gabaritų, su atskiromis detalėmis, išeinančiomis už
pagrindinių transporto priemonių gabaritų);
3. Dulkantys arba karšti (cementas, mineralinės trąšos, karštas asfaltas, bitumas);
4. Pavojingi.
1.6.Transporto reikšmė vežant greitai gendančius krovinius

kai krovinių gabenimas vykdomas naudojant kelis vežėjus bei kuri organizacija turi nuosekliai
apgalvoti visus logistikos procesus, terminus bei parinkti tinkamą vežėja, tam kad užtikrinti
21
šešių logistikos taisyklių išpildymą: tinkamas krovinys, reikiamu laiku, reikiamoje vietoje,
reikalingas kiekis, tinkamos kokybės su minimaliomis išlaidomis.
Transportas – svarbi paslaugų sferos šaka. Jis formuoja bei parodo gyvenimo būda,
kultūrą, turi įtakos ekonominei pažangai. Transporto dėka žaliavos ir prekės perkeliamos į tas
vietas, kur jos gali būti efektyviai panaudojamos, leidžia pristatyti produkciją į tas rinkas, jų
paklausa didžiausia (Collins irk t., 2000). Įvairių rūšių transportas, būdamas svarbiausias
ekspedicijos sistemos dalimi, jungia gamintojus ir vartotojus. Bet kurios šalies ekonomikos
sėkmė priklauso nuo efektyvios transporto sistemos. Žaliavos ir gatava produkcija nukeliauja
nemažus atstumus iki savo panaudojimo vietos ir būtent transporto sistemos uždavinys yra tai
įgyvendinti minimaliai sunaudojant laiko ir lėšų. Transportas yra viena iš pagrindinių logistikos
veiklų, glaudžiai susijusi su kitomis logistikos veiklomis, todėl ir jis turi būti efektyviai
naudojamas, jei įmonė nori pasiekti gerų verslo rezultatų (Palšaitis, 2005).
Kiekviena organizacija, siekianti efektyviai valdyti savo transporto parką, turi labai
gerai apgalvoti jo planavimo būdus ir galimybes.
Automobilų parko valdymo paslaugas teikiančios kompanijos teigia, kad išlaidos
pradžioj turi atlikti rinkos situacijos analizę, transporto galimybių analizė, kontroliuoti
Formuojant bet kurios automobilių parko valdymo modelį, prieš tai reikia atsižvelgti
į įmonės veiklos specifiką, georgafinį išsidėstymą, finansines galimybes, automobilių
1.7.Transporto darbo planavimo ir organizavimo teorinės prielaidos

Transportas susieja atskirus gamybos grandinės ir logistikos sistemos elementus, todėl
svarbu, kad būtų naudojamas optimaliai. Be to transporto sistemoje pridėtinė vertė kuriama
tada, kai transportas juda, t.y. vežami keleiviai arba kroviniai.
22
Atsižvelgiant į logistikos funkcijas ir tarpinių logistikos centrų mažinimo būtinumą,
transportavimo procesas turi vykti taip, kad prekės būtų transporto priemonėse, išskyrus
būtinas kaupimo atsargas, ir judėtų aptimaliu ir maksimaliu greičiu. Transporto darbas
logistikos sistemoje santykinai dalijamas į tris grupes:
 Nuolatinis, susijęs su nuolatiniais vežimais;
 Periodinis, susijęs su periodiniais vežimais;
 Vienkartinis, susijęs su vienkartiniais vežimais (Paulauskas, 2007, p. 145)
Krovinių gabenimas kiekvienoje šalyje turi labai svarbią funkciją, siekiant užtikrinti ryšį
tarp įvairių subjektų. Kadangi Lietuva ir Europos Sąjungos šalis, o verslumas nenustojamai
didėja, kompanijų, organizuojančių krovinių vežimą skaičius nuolat auga, kas parodo
paklausos augimą šiai veiklos rūšiai ir teigiamą šalies ekonomikos dinamiką. Dėl šios
priežasties rinkoje atsiranda įmonių, kurios tampa savarankiška grandimi organizuojant
krovinių gabenimo procesą, nuolat plečiant paslaugų spektrą ir gerinančios teikiamų paslaugų
kokybę.
Organizuojant krovinių vežimą bet kokios rūšies transportu, procese dalyvauja trys
dalyvių grupės. Tai yra siuntėjas, gavėjas ir vežėjas.
 Krovinio siuntėjas yra fizinis arba juridinis asmuo, veikiantis savo vardu ir vykdantis
tam tikrus įsipareigojimus, pagal krovinių gabenimo sutartį, įskaitant tinkam prekių
supakavimo garantiją krovinio vežėjui arba jo atstovui (Nikiforava, 2016, p. 32).
Žodyne, sąvoka krovinio siuntėjas traktuojamas , kaip asmuo, priduodantis krovinį
pervežimui
Daugeliuose ekonominių, finansinių, juridinių ir kitų rūšių žodynuose, egzistuoja
daugybė apibrėžimų, atskleidžiančių „krovinio vežėjo“ esmę, bet visi apibrėžimai turi
analogišką esmę.
Taigi galima išvada, kad krovinio siuntėjas – tai fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo
vardu, arba krovinio gavėjo pavedimu, priduodantis krovinį pervežimui į nurodytą vietą.
 Krovinio gavėjas – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuris turi teisę priimti pristatytą krovinį
nurodytoje vietoje (Nikiforava, 2016, p. 32)
Krovinių gavėjo ir siuntėjo grupes, dažniausiai suriša jungia trečia grupė – vežėjai.
Daugelyje mokslininkų šią sąvoka vadina bet kurias kompanijas, kurios perveža krovinius,
neskiriant kitų šio proceso dalyvių. Tačiau besivystant rinkos ekonomika, krovinių
savininkams, kuriems būtina krovinio vežimo paslauga, ir kuriems ši funkcija nėra pagrindinė,
pirmos svarbos paslauga yra jų krovinio gabenimas. Krovinio gabenimo paslaugos apima
saugojimą, pakavimą, markiruotę ir t.t. Todėl rinkoje, be kompanijų, teikiančių krovinio
23
vežimo paslaugas, atsirado bendrovės, kurios nuolat plečia savo teikiamų paslaugų
asortimentą. Dabar jų pagrindinis uždavinys nepervežti tą ar aną krovinį, o pervežti jį taip, kad
užsakovas būtų maksimaliai patenkintas teikiamomis paslaugomis.
Taigi, transporto paslaugų rinkoje galima išskirti keletą kompanijų, teikiančių krovinių
vežimo paslaugas – tai vežėjai ar taip vadinamos transporto – ekspedijavimo bendrovės, kurios
be gabenimo paslaugų siūlo eilę papildomų.
Moksliniame leidinyje „Transporto logistika. Naujausios efektyvios tiekimo
technologijos kūrimas“ autorius pateikia sekančius apibrėžimų skirtumus. „Krovinio vežėjo
pareiga – krovinio pristatymas į numatytą vietą, krovinio savininko sąskaita“. Skirtumas nuo
krovinių - ekspedijavimo paslaugų teikimo įmonių - papildomos paslaugų nebuvimas. Vežėjo
paslaugų įkainiai paprastai yra gerokai mažesnė už ekspedijavimo ir transportavimo paslaugų
tiekėjus, kadangi nepriskaičiuojami prekės ženklo įkainiai (Bespalov, 2008).
Nikiforava (2016) pateikia kitokią „vežėjo“ sąvoką: „ Tai juridinis ar fizinis asmuo,
naudojantis savas ar apranduotas transporto priemones krovinių, keleivių ir kt. vežimui.
Vežėjai veikia pagal atitinkamus norminius dokumentus, ir, kaip taisyklė, turi leidimą veiklos
vykdymui (Nikiforava, 2016, p. 32)
Vežėjo paslaugos teikiamos remiantis vežimo sutartimi arba kitais dokumentais,
numatančiais šalių teises, pareigas ir atsakomybę. Techninių mokslų daktaro, Rezera (2005)
teigimu, vežėjas yra asmuo, realiai vykdantis vežimus naudojant nuosavą transportą arba bet
koks kitas asmuo, priimantis. Kitais žodžiais, vežėjas, t.y. transporto kompanija, kuri prisiima
atsakomybę tik krovinio vežimui – krovinio pristatymas nuo krovinio siuntėjo iki krovinio
vežėjo. Kaip jau buvo minėta, dabartiniame ekonomikos vystymo etape, tik šios funkcijos
siūlymas klientui nėra pakankamas, krovinių vežimo kompanijos vis dažniau kreipiasi į
bendroves, kurios teikia modalines, daug didesnio asortimento paslaugas, pvz. krovinio
paruošimas gabenimui. Tokios paslaugos ir yra vadinamos „ transporto ekspedicinės
paslaugos“ Taigi, krovinių vežėjus labiausiai domina transporto – ekspedicinės operacijos,
kadangi būtent šios paslaugos labiausiai domina organizacijas ir bendroves.
1.8.Kroviniui vežti reikalingi dokumentai
Kroviniui pervežti reikalingi vairuotojo, transporto priemonės ir krovinio dokumentai.

Vairuotojo dokumentai:
 Vairuotojo pažymėjimas;
 Asmens dokumentas (asmens tapatybės kortelė arba pasas);
24
 Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo kortelė;
 Vairuotojo kortelė. Tachografo kortelė, kuri identifikuoja vairuotoją ir yra skirta
duomenims apie tam tikrus vairuotojo darbo ir poilsio laikotarpius laikyti;
Transporto priemonės dokumentai:
 Transporto priemonės techninės apžiūros talonas. Šis dokumentas reikalingas, kad
transporto priemonę būtų galima eksploatuoti;
 Transporto priemonės registracinis liudijimas. Tai dokumentas, kur surašyti visi
transporto priemonės techniniai duomenys bei reikalavimai;
 Vilkiko ir puspriekabės sertifikatai (Euro 5).
 Tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas. Šis draudimas yra reikalingas,
norint vykdyti krovinių tarptautinius pervežimus;
 Civilinės atsakomybės draudimas. Šis draudimas privalomas kiekvienam automobiliui
aar priekabai visoje Lietuvoje. Šį draudimą privalo turėti kiekvienas vairuotojas kaip
įrodymą, kad jo transporto priemonė yra apdrausta ir atsitikus autoįvykiui nuostoliai
bus padengti draudėjo;
 Tachografas. Krovininiuose automobiliuose nuo 3,5t bruto turi būti įrengti tachografai.
Jis įtaisomas vairuotojo kabinoje ir automatiškai užrašo važiavimą ir sustojimus per
parą. Tachografų yra dviejų rūšių: skaitmeniniai ir analoginiai;
 Leidimo kopija EB. Vežėjo, turinčio licenciją, transporto priemonei išduodamas
leidimas, suteikiantis teisę šia transporto priemone vežti keleivius arba krovinius
tarptautiniais maršrutais;
Krovinio dokumentai:
 Krovinio važtaraštis;
 SMGS važtaraštis;
 Sąskaita faktūra. Sąskaita faktūra pildoma kiekvienu atveju, kai viena įmonė siunčia
krovinį kitai įmonei. Šiame dokumente nurodomi: abiejų šalių rekvizitai, sandorio data,
krovinio kiekis, vieneto kaina, bendroji kaina ir kai kurie kiti rekvizitai. Šis dokumentas
yra svarbiausias iš visų krovinio vežimo dokumentų, ir juo remiantis yra sudaromi visi
kiti dokumentai, reikalingi tarptautiniam krovinių vežimui.
 Veterinarijos sertifikatas. Vykdant tarptautinį gyvulių, gyvulinės kilmės produktų ir
žaliavų transportavimą, įvežimas ir išvežimas per valstybinę sieną vykdomas būtinai
per veterinarinės kontrolės punktus, esančius kai kuriose Lietuvos muitinėse. Tokie
punktai steigiami kartu su muitinėsmis, juose pateikiami valstybinėse įmonėse
dirbančių veterinarijos gydytojų išduoti veterinarijos sertifikatai.
25
 Krovinio kilmės sertifikatas. Kai kurių valstybinių muitinės, norėdamos nustatyti
muitus, reikalauja krovinio kilmės dokumentų. Krovinio kilmės sertifikatas – tai
pasirašyta deklaracija, skelbianti krovinio kilmės šalį.
1.9.Krovinių vežimo efektyvumas

Automobilinių pervežimų efektyvumą sudaro keli esminiai faktoriai: pasitenkinimo
lygis, transporto naudojimo efektyvumas
Šiandien dirbant arbo pasidalijimo Šiuolaikiniame socialinio darbo pasidalijime kelių
transporto efektyvumą sudaro šie komponentai: šalies ūkio poreikių tenkinimo prekių
transportu laipsnis, kelių transporto priemonių naudojimo efektyvumas ir pakrovimo ir
iškrovimo bei kitų priemonių naudojimo efektyvumas bei krovimo įrangos naudojimo
efektyvumas.
Todėl efektyvumo rodiklis turėtų derinti transporto komandos darbo efektyvumą ir
krovinių gabenimo poveikį aptarnaujamų įmonių veiklai. Efektyvumas yra socialinė -
ekonominė kategorija, charakterizuojanti objektyvius priežastinius ryšius arba kiekybinius
santykius tarp sąnaudų ir rezultatų.
Yra skirtumas tarp „gamybos efekto“ ir „gamybos efektyvumo“ sąvokų. Gamybos
efektas yra jo rezultatas. Gamybos efektyvumas nėra pats rezultatas, o jo santykis su
sąnaudomis, t.y. efektyvumas yra naudingo poveikio (rezultato) ir jo gavimo sąnaudų santykis.
Tokios sudėtingos sistemos, kaip transporto procesas, kuris keičiasi priklausomai nuo
išorinių ir vidinių faktorių, efektyvumo vertinimas turėtų apimti daugelio atskirų nuorodų ir
komponentų savybių ir rodiklių derinį, organizuojamo krovinio pervežimui (Legostaeva, 2011,
p. 127).
Transporto proceso efektyvumo rodiklis, viena vertus, turėtų charakterizuoti įvykdytų
krovinių vežimų apimtis, kita vertus, charakterizuoti suderinamumą tarp įvykdytų pervežimų
ir aptarnaujamų įmonių pasitenkinimo, stabilumo ir proporcingo transporto komplekso
grandžių funkcionavimo.
Vertinimo sunkumą sudaro tai, kad automobilių transportas veža skirtingus krovinius ir
skirtingomis sąlygomis. Esant dabartiniam ekonomikos vystymosi lygiui nustatant gamybos
procesų efektyvumą, vertinami kaštai
Taikant šiuolaikines siūlomas ekonominio efektyvumo vertinimo metodikas būtina
įvertinti:
26
• Laiko faktorius
1 • Integralinis ekonominis efektas
• Naujos technikos naudojimo ekonominis efektyvumas

2 • Socialinių, ekologinių ir kitų faktorių įvertinimas
• Krovinių srautas, % techninio pasiruošimo koeficientas

3 • Pervežimo proceso inercija
• Techninis greitis, prastovos laikas, atstuma ir t.t.

4 • Transportavimo savikaina
• Transporto technologijų ir technikos įsisavinimas ir tobulinimas

5
5 pav. Faktoriai, kuriuos reikia įvertinti, taikant krovinių transportavimo vertinimo metodikas
Tam, kad logistikos sistemos planavimas suteiktų galimybę gauti maksimaliai

efektyvius rezultatus, egzistuoja skirtingi projektavimo proceso principai (Anikin, 2014).
Sisteminis požiūris. Pagrindinis požiūrio principas yra dėmesys visiems logistikos
sistemos elementams, kaip vieno organizmo tarpusavyje susijusių sudedamųjų. Visos sistemos
dalys gyvavimo proceso metu sąveikauja, siekiant maksimaliai efektyviai išspręsti
pagrindinius uždavinius (Anikin, 2014).
Visų sąnaudų įvertinimas. Planuojant logistikos sistemą ir skaičiuojant jos veiklos
efektyvumą, svarbu apskaičiuoti visas išlaidas. Sąnaudų, susijusių su logistika mažinimas –
esminis efektyvios logistikos sistemos parametras (Zaharov, 2006; Anikin, 2014)
Globalus optimizavimas. Kiekvieno sistemos elemento tikslas turi būti suderintas su
kitų sistemos elementų tikslais, siekiant maksimalaus sistemos darbo produktyvumo.
Maksimalus procesų optimizavimas. Automatizuotos įrangos įdiegimas suteikia
galimybę pasiekti maksimalų sistemos efektyvumo lygį (Anikin, 2014). .
Galimybė ir adaptacija. Logistikos sistema turi operatyviai reaguoti į išorinės
aplinkos pokyčius (Anikin, 2014).
Dideliu efektyvumo pasižymi būtent sisteminis požiūris į logistikos sistemos
projektavimą (8 pav.).
27
Tyrimo problemos nustatymas
Valdymo objektas Valdymo subjektas
Funkcionavimo ir valdymo
problemos:
1. Uždaviniai.
2. Funkcijos.
3. Struktūra.
Tyrimo tikslų ir uždavinių konkretizavimas
Alternatyvų sudarymas ir analizė
Alternatyvos pasirinkimas
6 pav. Sisteminio požiūrio taikymas planuojant logistikos sistemą

Šaltinis: Toluev, 2005
Remiantis schema, pradinis sistemos planavimo etapas yra tyrimo tikslo nustatymas,
įvertinus techninius ir ekonominius reikalavimus, kurie gali būti nustatyti naudotojų, tokių kaip
(Jašin, Riaško, 2014):
 Verslo formavimas;
 Individualūs vartotojai;
 Valstybinės struktūros;
 Bankai ir kitos finansinės organizacijos;
 Logistikos tarpininkai (Jašin, Riaško, 2014)
Naudotojų keliami reikalavimai sistemai priklauso nuo rinkos charakteristikos, jos
ekonominių, socialinių, geografinių, transporto, politinių ir kitų parametrų (Kučmin, 2017).
Pagrindinės stadijos, taikomos logistikos sistemos organizacijoje sisteminei analizei
pateikti 1 lentelėje.
28
1 lentelė
Pagrindinės stadijos, taikomos sisteminei logistikos sistemos organizacijoje analizei [20]
Etapo Etapo pavadinimas Trumpas etapo aprašymas

nr.
1. Užduoties formavimas Tikslų ir uždavinių nustatymas. Tyrimo objekto
pasirinkimas. Norimų tyrimo rezultatų
numatymas
2. Tyrimo objekto bendras Objekto išorinės sistemos viduje sisteminė
aprašymas. Bandomojo analizė. Pagrindinių objekto funkcijų nustatymas.
modelio sudarymas Logistikos sistemos organizacinės struktūros
formavimas. Sistemos pagrindinių parametrų
analizė, bandomojo modelio kūrimas.
3. Tyrimo tikslo Tikslų ir uždavinių, išorinės aplinkos parametrų ir
konkretizavimas faktorių tikslinimas, logistikos srautų parametrų
nustatymas.
4. Galutinio modelio Optimalios struktūros kūrimas, remiantis
formavimas išrinktais kriterijais. Sistemos parametrų analizė ir
jų optimizavimas. Optimalaus srautų valdymo
sistemoje metodų nustatymas.
5. Alternatyvų ir logistikos Patikimumo, stabilumo, adaptavimo galimybių
sistemos kokybės įvertinimas įvertinimas. Ekonomiškai efektyvios sistemos
analizė
Sisteminė analizė turi labai reikšmingą savybę, gautais rezultatais galima naudotis ne
vieną kartą. Kadangi logistikos sistema yra nepastovi, dinaminė, tai atlikto darbo rezultatus
galima koreguoti, siekiant juos panaudoti jau pakeistame logistikos modelyje, siekiant gerinti
jos parametrus, gerinti valdymo funkciją.
29
2. KROVINIŲ VEŽIMO PLĖTROS GALIMYBIŲ UAB „ABITRA“
ANALIZĖ
2.1.UAB „ABITRA“ veiklos apžvalga
UAB ,,Abitra’’yra patikima tarptautinė logistikos kompanija, siūlanti krovinių gabenimo

ir ekspedijavimo paslaugas tiek vidaus, tiek tarptautinėje rinkoje. Nuo 2008 m. įmonė
sėkmingai dirba krovinių gabenimą rinkoje. Per šį laikotarpį sukaupta didžiulė patirtis,
leidžianti greitai išspręsti sudėtingiausias problemas.
Pagrindiniai darbo principai:
 Aktyvus bendradarbiavimas;
 Krovinių gabenimo saugumas.
 Individualus požiūris į kiekvieną partnerį;
 Tikslus įsipareigojimų vykdymas;
 Optimalus maršruto apskaičiavimas;
 Geros krovinių gabenimo kainos;
Tarptautinis krovinių gabenimas sausuma - vienas iš “Abitros” didžiausią paklausą
turinčių krovinių gabenimo būdų. Įmonė teikia krovinių gabenimo sausuma paslaugas visomis
kryptimis. Tai pagrindinis krovinių pristatymo būdas į įvairius Rusijos regionus, taip pat į NVS
ir Baltijos šalis.
Įmonė reguliariai vykdo tarptautinį visų ir dalinių krovinių gabenimą, nes ši paslauga yra
labai populiari tarp klientų. Kroviniai gabenami į Maskvą bei Sank Peterburgą 2-4 kartus per
savaitę, bet klientų pageidavimu galima keisti gabenimo tvarkaraštį.
Bendrovė teikia krovinių gabenimo paslaugas savo transportu visoje Lietuvoje. Šiuo
metu gali pasiūlyti 8 krovininius mikroautobusus nuo 1t iki 3t, ir 7 vilkikus sukomplektuotus
su tentinėmis puspriekabėmis . Esant poreikiui pakuoja ir krauna prekes. Veža įvairius
krovinius: paletes, dėžes, nestandartinių dydžių pakuotes ir kt. Taip pat išveža statybines
atliekas iš statybos vietų.
Įmonė taip pat vykdo krovinių gabenimą oro transportu - tai greičiausias, paprasčiausias
ir patogiausias pristatymo būdas. Skubus krovinių pristatymas turi paklausą tarp privačių
asmenų, įmonių, mažmeninės prekybos tinklų ar kitų struktūrų, kai nedidelis permokėjimas už
operatyvų krovinių pristatymą į Rusiją atneša daugiau naudos nei priverstinė prastova.
Bendrovė yra suburta profesionalių ekspertų komandą kuri yra užmezgusi kontraktinius
ryšius su tarptautiniais vežėjais, taip jie sukūrė idealiai veikiančią krovinių gabenimo iš
30
užsienio sistemą. UAB "Аbitra" turi patikimų partnerystės ryšių su didžiausiomis pasaulio oro
linijų bendrovėmis ir gali garantuoti krovinio pristatymą per trumpiausią laiką.
Vandens transportas. Kartu su patikimais partneriais iš viso pasaulio "Abitra" vykdo
konteinerių gabenimą į Klaipėdos, Rygos, Talino, Sankt Peterburgo, Vladivostoko, Helsinkio
jūros uostus iš bet kurios šalies regionų, tokių kaip Rytų, Pietryčių ir Pietų Azijos, Artimųjų
Rytų, Pietų Afrikos, JAV, Kanados, Pietų Amerikos bei Australijos.
Sandėliavimo paslaugos - tai vienas iš svarbiausių logistikos proceso komponentų
siekiant užtikrinti tikslią krovinių apskaitą, patikimą apsaugą ir laiku pristatomą krovinį
nurodytu adresu.
UAB "Abitra" nuomoja modernius sandėlių kompleksus, esančius Vilniuje adresu V.A.
Graičiūno gatvė 34, Vilnius, Lietuva (35 000 m2), taip pat yra atsakinga už saugojimo sandėlius
Maskvoje (20 000 m2) bei Sankt Peterburge (15 000 m2), kuriuose galima laikyti visų tipų
krovinius. Patalpos šildomos, o kliento krovinių išdėstymas yra supaprastintas modernios,
patogios stelažo sistemos dėka.
UAB „Аbitra“ profesionaliai sprendžia problemas, susijusius su muitiniu įforminimu.
Pagrindinė užduotis tai kliento laiko taupymas, tikslumas ir efektyvumas organizuojant
muitinio įforminimo procesą.
UAB,,Abitra” įkurta 2008 metais, įmonės vadovas yra direktorius Vitalij Gomolko.
Įmonėje dirba 11 darbuotojų. buveinės adresas Z.Sierakausko g. 15A-25, Vilnius
7 pav. UAB,,Abitra” buveinė Z.Sierakausko g. 15A-25 Vilnius [21]
31
2.2. UAB „ABITRA“ transporto parko analizė
UAB "ABITRA" transporto parką sudaro 7 vilkikai: Volvo, DAF ir Renault

sukomplektuoti su tentinėmis 86-90m3 puspriekabėmis KRONE ir SCHMITZ (2 lentelė).
Įmonės vilkikai pagal metus

2 lentelė
Vilkikas Euro Metai Puspriekabė Metai

standartas
Renault Euro 4 2007/05 KRONE SD 2007/03
Magnum
Volvo FH440 Euro 5 2009 /07 KRONE SD 2008/08
Volvo FH440 Euro 5 2009 /01 KRONE SD 2008/10
DAF 105 XF Euro 5 2010/02 SCHMITZ SCS 2010/02
24/L
24/L
24/L
24/L
Įmonėje (žr. 2 lentelė) šiuo metu daugiausiai yra 2007-2011 metų markės DAF ir Volvo
vilkikų kurie atitinka Euro 5 standartus, kurie dažniausiai važiuoja į Rusijos ir Europos šalis.
Euro standartai patvirtinti nuo 1990 metų siekiant sumažinti vidaus degimo variklių
išmetamųjų dujų taršą.
Ateityje įmonėje planuojama įsigyti ir Euro 6 tipo vilkikus, kurie netik bus
ekonomiškesni, bet ir padės sumažinti kietųjų dalelių taršą perpus palyginant su Euro 5 tipo
vilkikais.
32
2.3. UAB „ABITRA“ personalas ir valdymo struktūra
Šiuo metų organizacijoje dirba 18 darbuotojai. Bendrovės valdymo struktūra

pavaizduota 8 paveiksle.
8 pav. UAB „Abitra“ valdymo struktūra
Bendrovės akcininkai ir yra įmonės vadovybė, kuriems pavaldūs buhalterė,

administratorė, ekspedijavimo skyriaus vadovas bei logistikos skyriaus vadovas. Skyrių
vadovams pavaldūs vadybininkai. Tokiai valdymo struktūrai būdingi hierarchinio ir linijinio
tipo bruožai.
UAB „Abitra“ vykdo savo darbą pagal įmonės nuostatus, taiko pareiginius nuostatus,
vadovaujasi darbo kodeksu ir kitais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojų
darbą. Vykdant savo pagrindinę veiklą bendrovė taiko kelis pagrindinius principus:
 Greitis – įmonė stengiasi greitai reaguoti į kliento poreikius ir lūkesčius, kas užtikrina
bendrovės konkurencines pozicijas rinkoje.
 Kompetencija – įmonėje dirba patyręs personalas, kuris visada pasiūlo optimaliausią
sprendimų variantą;
 Lankstumas – prisitaiko prie kliento norų taikant kainą, pasirenkant transportą, vežimo
laiką ir t.t.
Visas operacijas organizacijoje valdo ir kontroliuoja direktorius ir direktoriaus
pavaduotojas, be to jie irgi dirba transporto vadybininkų darbą. Direktorius dirba su kroviniais
33
jūros transportu į/iš Norvegiją ir Švediją. Direktoriaus pavaduotojas dirba su Europoje
esančiais kroviniais.
Buhalterė suveda visas pirkimo ir pardavimo dokumentus, priduoda deklaracijas į VMI
ir Sodrą, tvarko dokumentaciją statistikos departamentui, pildo darbo tabelius, skaičiuoja
atlyginimus.
Įmonės administratorė išrašo pirkimo sąskaitas, suveda pardavimo dokumentus,
kontroliuoja skolas, suderina pinigų likučius su pirkėjais ir pardavėjais, padeda vadybininkams
ir akcininkams spręsti nesklandumus.
Vadybininko veikla susijusi su užsakymų tvarkymu bei klientų paieška (priima iš
fizinių asmenų užsakymus, atsiskaitymus), sudarinėja savaitės maršrutų schemas. Vadovauja
vairuotojams. Verslo sėkmę didele dalimi lemia vadybininko patirtis tarptautinio transporto
vadyboje; kalbų mokėjimas: rusų, anglų arba vokiečių; derybų įgūdžiai. Vadybininko veikla
apima ne tik darbą su esamais klientais, bet ir naujų klientų paiešką ir ryšio palaikymas su jais.
Įmonės vadybininkas puikiai išmano logistikos darbą, organizuoja visą automobilių pervežimą
tarptautiniais maršrutais procesą. Jis nuosekliai ir atsakingai paskirsto maršrutus įmonės
vairuotojams.
2.4. ,,ABITRA“ SSGG analizė
SSGG analizė, tai analizė, apibendrinanti ir sujungianti aplinkos ir išteklių analizės

rezultatus, klasifikuojanti strategiją lemiančius veiksnius į keturias pagrindines grupes, tokias
kaip įmonės stiprybės ir silpnybės, bei grėsmės ir galimybės.
3 lentelė
Stiprybės Silpnybės
1. Didžiulė patirtis 1. Senas transporto parkas
2. Gera bendrovės reputacija 2. Konkurencija
3. Kvalifikuoti darbuotojai 3. Ribotas paslaugų teikimo spektras
Galimybės Grėsmės
1. Paslaugų spektro plėtra 1. Kintanti situacija rinkoje
2. Transporto parko atnaujinimas 2. Mokesčių augimas
3. Greitai gendančių krovinių gabenimas 3. Neigiami demografiniai pokyčiai
Baigiamojo darbo metu buvo nustatyta, kad įmonės veiklą įtakoja mikro ir makro
aplinkos veiksniai. Įmonės stiprybės apima tokius faktorius, kaip didžiulė patirtis ir aukštos
34
kvalifikacijos personalas, Visi UAB „Abitra“ administracijos darbuotojai turi aukštąjį
išsilavinimą, moka bent kelias užsienio kalbas. Nuolat vykdo naujų kontaktų paiešką. Įmonė
turi tvirtą finansinį pagrindą ir resursų įmonės tobulinimui. Taip pat daug dėmesio skiria
teigiamo įvaizdžio formavimui, bei aukštos paslaugų kokybės palaikymui. Kiekvienas įmonės
darbuotojas turi savo funkciją ir vykdomas užduotis.
Įmonės veiklos tobulinimui būtina įvardinti egzistuojančias silpnybes. Viena iš
įmonėje įžvelgiamų silpnybių, tai rinka ir nuolatos auganti konkurencija, pabrėžiama, kad
konkurencija nuolatos didėja, nes kas kartą atsiranda vis daugiau analogiškų įmonių,
organizacijų ir kompanijų siūlančių ekspedijavimo paslaugas. Dauguma stambesnių Lietuvos
transporto kompanijų jau įsigalėjusios pelningiausiose Europos rinkose. UAB „Abitra“
atsilieka tuo, kad neteikia paslaugų susijusiais su greitai gendančiais kroviniais. Į grėsmes
įmonė privalo reaguoti ir sudaryti strateginius planus taip, kad dėl šio fakto nesusidarytų
nuostoliai. Politiniai veiksniai visiškai nepriklauso nuo įmonės veiklos, todėl reikia sekti
besikeičiančią situaciją, greitai reaguoti ir prisitaikyti prie naujų reikalavimų.
2.5. Vežimo maršrutai ir kroviniai
UAB „Abitra“ veža krovinius į Rusiją, Baltarusiją. Ukrainą, Skandinavijos šalis, į

tokias Europos šalis kaip Belgija, Italija, Vokietija ir t.t., tačiau bendrovė veža tik kietuosius
krovinius.
9 pav. UAB „Abitra“ maršrutų žemėlapis
35
UAB „Abitra“ pagrindiniai gabenami kroviniai
 Medinės plokštės;
 Padangos;
 Armatūra;
 Medienos gaminiai;
 Metalo gaminiai ir t.t.
Bendrovė pervežimams naudoja ne tik automobilių transportą, į Skandinavijos šalis
įmonė naudojasi kelto paslaugomis, dažniausiai kroviniai iki Klaipėdos vežami naudojantis
nuosavu transportu, po to kroviniai gabenami keltu – tai gana sudėtingi vežimai, be to jie
kainuoja nemažai pinigų, tai padidina vežimo kaštus.
2.6. Vežimo technologijos ir informacinės sistemos
Maršrutų sudarymas
Vežimo maršrutų sudarymui vadybininkai naudoja Google Maps. Programa leidžia
sudaryti optimalų kelią, sutaupyti vadybininkui laiko. Google Maps padeda nustatyti apie
būsimas kelio kliūtis, eismo spūstis, mokomus kelius.
Ryšis su vairuotoju
Įmonės transporto priemonėse yra įmontuoti GPS sekimo prietaisai. Navigacijos
sistema leidžia vadybininkui kontroliuoti krovinio judėjimo trajektoriją, matyti dienos
kilometražą, vilkiko greitį bei daryti tiesioginę įtaką svarbiems prekių transportavimo
faktoriams. Visi bendrovės vairuotojai yra aprūpinti mobiliuoju ryšiu.
Krovos darbų organizavimas
Transporto vadybininkas turi susisiekti su pakrovimo vieta, kad įsitikintų, ar krovinys
paruoštas, pasitikslinti krovinio svorį, tūrį, išmatavimus, pranešti atvykstančios transporto
priemonės numerius, suderinti pakrovimo laiką.
Kroviniai kraunami paletiniais keltuvais, elektriniais šakiniais autokrautuvais, bei
hidrauliniais palečių vežimėliais. Krovimo mechanizmai leidžia sutaupyti 15-40% laiko
rankinio pakrovimo atžvilgiu. Krovinio pakrovimą organizuoja krovinio siuntėjas, o krovinio
iškrovimą vykdo gavėjas. Vairuotojas taip pat dalyvauja pakrovimo darbuose, turi prižiūrėti,
kad krovinys būtų gerai pakrautas, nepažeistas, todėl jis turi gerai išmanyti krovinio tvirtinimo
principus transporto priemonėje, nuo to priklauso ne tik krovinio saugumas, bet ir eismo
saugumas.
36
2.7. Vairuotojo darbo organizavimas
Vairuotojas privalo laikytis specialių taisyklių pritaikytų krovinių vežimui. Taip pat
laikytis reikalavimų susijusių su vairavimo periodu, pertraukomis bei privalomomis poilsio
dienomis. Vairuotojai privalo visada būti mandagus ypač bendraujant su klientai, jokiu būdu
nevartoti necenzūrinių žodžių ir visada stengtis patenkinti kliento poreikius, jei yra tam
galimybė. Vairuotojas privalo stebėti krovinio pakrovimą, išvengiant pavojaus eismo
saugumui, transporto priemonei ir pervežamam kroviniui.
Vairuotojo atsakomybė gabenimo metu:

• krovinys negali būti paliktas be priežiūros viso pervežimo metu;
• pasirinkti saugų važiavimo greitį;
• atidžiai stebėti situaciją kelyje;
• sustoti galima tik specialiai tam skirtose vietose;
• sustojus apžiūrėti krovinį, įsitikinti, kad tvirtinimo priemonės pritvirtintos
teisingai ir neatsilaisvinusios.
Vairuotojams gabenimo metu draudžiama:
• leisti apžiūrinėti krovinius pašaliniams asmenims;
• perduoti vairuoti transporto priemonę pašaliniam asmeniui;
• vairuoti automobilį pavargus.
Darbo ir poilsio kontrolė
Transporto priemonėse įrengti tachografai (žr. 10 pav.) . Tachografų nuskaitymui
naudojama programa „TachoScan“. „TachoScan“ skirta visoms vežėjų įmonėms, kurios pagal
galiojančius įstatymus privalo fiksuoti vairuotojų darbo laiką. Programa leidžia įrašyti į
duomenų bazę visą informaciją gauta iš tachografų kortelių. Naudojant šią programą,
vairuotojų darbo laikas kontroliuojamas pagal Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto
priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais.
Todėl vadybininkui labai patogų „TachoScan“ programos pagalba greitai surasti
reikalingą informaciją apie vairuotojo darbą vežimo metu. Tai leidžia sutaupyti daug laiko, nes
nereikia ieškoti tachografų kortelių, kai visi duomenys įkelti programoje.
37
10 pav. Modernusis tachografas [23]
3. KROVINIŲ VEŽIMO PLĖTROS GALIMYBIŲ UAB „ABITRA“

ANALIZĖ
3.1.Maršruto parinkimo LIETUVA – ISPANIJA - LIETUVA tyrimas
Iki šiol UAB “ABITRA” aptarnaudavo įmones, kurios veža kietuosius krovinius,
tokius, kaip mediena, metalas, kamštines medžiagas, už tokių krovinių vežimą, užsakovai
moka po 1 – 1.5 EUR. už kilometrą. Pastaruoju metu padidėjo paklausa greitai gendančių
krovinių vežimui, įmonei įsigijus refrežeratorinės puspriekabes, galima uždirbi dvigubai
daugiau, nes už tokių automobilių eksploatavimą sumoka 1,8 – 2,2 EUR, priklausomai nuo
užsakovo sutarties į kurią vežamas krovinys.
2017 m. prekių apyvarta tarp Ispanijos ir Lietuvos siekė apie 0,9 mlrd. eurų. Lietuvos
prekių eksporto į Ispaniją vertė 2017 m. padidėjo 7,0% – iki 319,8 mln. eurų, o importo vertė
padidėjo 19,1% iki 581,4 mln. eurų. 2017 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Ispaniją
sudarė 78,5% viso prekių eksporto, o 21,5% teko reeksportui. Prekių reeksporto vertė per metus
padidėjo 18,8%, o jos sudaroma dalis nuo viso eksporto padidėjo nuo 19,4% 2016 m. iki 21,5%
2017 m.
Krovinys buvo parenkamas remiantis statistikos duomenimis. Buvo aiškinamasi,
kokios yra pagrindinės prekių rūšis kurias importuoja ir eksportuoja analizuojamos valstybės.
(žr. 11,12 pav.)
38
11 pav. Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Ispaniją pagal prekių rūšį, mln. Eurų
[24]
Septintoje vietoje pagal sugeneruotą eksporto vertę 2017 m. buvo žuvys ir vėžiagyviai
(5,4 mln. eurų). Per metus šios kategorijos eksportas padidėjo 7% (apie 0,4 mln. eurų). 2017
m. šioje kategorijoje daugiausia eksportuota rūkytos žuvies (įskaitant filė), užšaldytos žuvies
ir žuvies gaminių kaip vėžiagyvių ir moliuskų.
12 pav. Prekių importas iš Ispanijos pagal prekių rūšį, mln. Eurų [25]
39
Antroje vietoje pagal importo vertę 2017 m. buvo prekės, priklausančios valgomųjų
vaisių ir riešutų kategorijai (63,8 mln. eurų). 2017 m. šių prekių importas padidėjo 25,1% (arba
12,8 mln. eurų) ir sudarė 11,0% viso importo iš Ispanijos vertės. 2017 m.
Pasinaudojus rasta informacija, sudaryta 4 lentelė kurioje pateikiama po tris, Lietuvos
ir Ispanijos, eksportuojamų greitai gendančių prekių grupes.
Prekių eksportas pagal prekių rūšį 2017 m. mln. eurų

4 lentelė
Lietuvos eksportas į Ispaniją Ispanijos eksportas į Lietuvą
Žuvys ir vėžiagyviai 5,4 Valgomieji vaisiai ir riešutai 63,8
Gaminiai iš mėsos 5,2 Nealkoholiniai ir alkoholiniai 61,5
gėrimai
Pienas ir pieno produktai 3,8 Valgomosios daržovės ir kai kurie 35,8
šakniavaisiai
Pagal lentelės duomenis matoma, kad produktas – žuvys ir valgomieji vaisiai, sudaro
Lietuvos ir Ispanijos eksportuojamų produktų pagrindą.
3.1.1. Krovinio parinkimas ir charakteristika maršrutu Lietuva - Ispanija
Krovinys iš Lietuvos į Ispaniją pateikiamas 13 paveiksle.
13 pav. Šaldyta menkių filė dėžėje
40
Tam, kad šaldyta žuvis transportuojant išlaikytų savo savybes, nesugestų ir pagal
veterinarinius reikalavimus išliktų tinkama vartoti, būtina teisingai numatyti krovos darbus,
krovinio pakavimą bei transportavimo sąlygas. Žuvis turi buti gerai užšaldyta. Jeigu ji
nepasiekia reikiamos temperatūros (dažniausiai -18 laipsnių), tranportuojama žuvis gali
sugesti.
Dėžių, kuriose vežamos žuvys matmenys pateikta 5 lentelėje:
5 lentelė
Ilgis 56 cm.
Plotis 37 cm.
Aukštis 25 cm.
Palėtės, kuriose vežamos žuvys matmenys pateiktos 6 lentelėje:
6 lentelė
Paskirtis Medinė EURO EPAL paletė
aptarnaujama iš 4 pusių
Mediena Pušis, tuopa
Matmenys 800x1200 mm
Lentų storis 22 mm
Bendras aukštis 166 mm
Masė 21 kg
Leistina 1000 – 1400 kg

dinaminė
apkrova
41
7 lentelė
Vežamo krovinio charakteristika
Lietuva - Ispanija
Krovinio Dėžės Dėžių Krovinio Palečių Aukštis

pavadinimas masė skaičius masė ant skaičius (m.)
(kg) paletėje paletės puspriekabėje
(vnt.) (kg.) (vnt.)
Šaldyta 18 36 648 32 2,416
žuvis
Bendras krovinio svoris su paletėmis:
32  648 + 32  21 = 21408 kg.

Suformuotas krovinio paketas ženklinamas perspėjamaisiais ženklais, nurodančiais
kaip elgtis su kroviniu pakrovimo/iškrovimo, transportavimo bei sandėliavimo metu (14
pav.). Taip pat gali būti nurodomos krovinio specifinės savybės.
14 pav. Šaldytos žuvies pakuočių ženklinimas
3.1.2. Krovinio parinkimas ir charakteristika maršrutu Ispanija - Lietuva
Atgal iš Ispanijos į Lietuvą vežamas krovinys yra šviežios kriaušės. Jos yra labai
jautrios temperatūrai, todėl tam turi būti priskirta puskpriekabė su šaldytuvu, kuriame
laikoma palanki temperatūra, kad nesugęstu kriaušių gabenimo temperatūra turi būti nuo -
1,0°C iki -0,5°C laipsnių. Krovinys iš Ispanijos į Lietuvą pateikiamas 15 paveiksle.
42
15 pav. Šviežios kriaušės
Dėžių, kuriose vežami vaisiai matmenys pateikta 6 lentelėje:

8 lentelė
Ilgis 43 cm.
Plotis 29 cm.
Aukštis 19 cm.
Palėtės, kuriose vežamos kriaušės matmenys pateiktos 7 lentelėje:
9 lentelė
Paskirtis Medinė EURO EPAL paletė
aptarnaujama iš 4 pusių
Mediena Pušis, tuopa
Matmenys 800x1200 mm
Lentų storis 22 mm
Bendras aukštis 166 mm
Masė 21 kg
Leistina 1000 – 1400 kg

dinaminė
apkrova
10 lentelė
43
Vežamo krovinio charakteristika
Ispanija - Lietuva
Krovinio Dėžės Dėžių Krovinio Palečių Aukštis

pavadinimas masė skaičius masė ant skaičius (m.)
(kg) paletėje paletės puspriekabėje
(vnt.) (kg.) (vnt.)
Šviežios 10 66 660 32 2,066
kriaušės
Dedant dėžes ant vienos paletės svarbu pilnai išnaudoti jos plotą, tai padės užtikrinti
dėžių stabilumą ir išnaudojimo koeficentą. Išviso vienoje paletėje bus 66 dėžes, o palečių 32
kurių bendras svoris sieks 21792 kilogramų. Pakrautos dėžės ant paletės yra apvyniojamos
apsaugine plėvele, kad atliekant pakrovimo ar iškrovimo darbus naudojant šakinį krautuvą
krovinys nenusvirtų į šoną.
Bendras krovinio svoris su paletėmis:
32  660 + 32  21 = 21 792 kg.
3.2. Transporto priemonės parinkimas
Gabenant krovinius svarbu parinkti tinkamą vilkiką. Parinkus tinkamą transporto

priemonę, optimizuojamas laikas, sąnaudos, iškrovimo ir pakrovimo darbai. Pagrindiniai
kriterijai pagal kuriuos renkama transporto priemonė, yra: ekonomiškumas, variklio
galingumas, ekologijos standartas ir patikimumas.
Maršruto sudarymui įmonei siūloma naudoti nuosavą transportą. UAB „Abitra“ vilkikų
parką sudaro 4 „ DAF XF105.460“ vilkikai, 2 „Volvo FH 440 “, ir ,,Renault Magnum 460 dxi“
. Buvo renkamasi iš dviejų skirtingų modelių: „DAF XF105.460 2013“ ir ,, Volvo FH440 “ .
Kadangi ,, Renault Magnum 460 dxi“ yra 2007 metų ir Euro 4 standarto, tai jis atkrenta iš
sąrašo. 9 lentelėje pateikiamas vilkikų techninių parametrų palyginimas.
44
Vilkikų techninės charakteristikos
11 lentelė
Vilkikų Parametrai
Automobilio markė
DAF XF105.460 Volvo FH440
Pagaminimo data 2013 2009
Kabinos tipas 2 miegamosios vietos 1 miegamoji vieta
Variklis 460 AG (338kW) 440 AG (324kW)
Ratų formulė 4x2 4x2
Pavarų dėžė mechaninė automatinė
Euro standartas Euro 5 Euro 5
Automobilio masė 8402 kg 8110 kg
Bendroji masė 18000 kg / 20500 kg 19000 kg
Degalų rūšis dyzelis dyzelis
Degalų sąnaudos, 1/100 km 28 30
Kaina/Eur 26 900 € 21 000 €
Palyginus vilkikus „ DAF XF105.460“ ir „Volvo FH440 “ techninius parametrus

išsiaiškinta, kad vlkikas „ DAF XF105.460“ yra 4 metais naujesnis ekonomiškesnis, nes Volvo
FH440 reikalauja daugiau kuro sąnaudų ir turi tik 1 miegamąja vietą, kas nepalanku gabenant
krovinius dideliais atstumais.
UAB ,, Abitra’’ turimos tentinės puspriekabės yra tokio pat modelio KRONE SD ir
SCHMITZ SCS 24/L tik skirtingų pagaminimo metų.
Kadangi krovinis yra greitai gendantis ir remiantis sutarties su užsakovu sąlygomis,
analizuojamas krovinys iš parinktų maršrutų bus vežamas kelių transportu per Europos
miestus, su refrižeratorine puspriekabe.
Atsižvelgiant į puspriekabių rinką, palyginimui parinktos 2 refrižeratorinės
pupriekabės kurių charakteristikos pateikiamos 10 lentelėje.
45
Puspriekabių techninės charakteristikos
12 lentelė
Puspriekabių Parametrai
Modelis
SCHMITZ SKO 24/L Krone SDR27
Pagaminimo data 2011 2010
Ilgis (m.) 13, 42 13, 14
Plotis (m.) 2,45 2,4
Aukštis (m.) 2,6 2,5
Naudingas tūris (m3) 59,81 57,355
Svoris (t) 6,699 8,46
Max pakrova (t) 29 27
Max. bendras svoris (t) 36 35,46
Ašių skaičius 3 3
Kaina/Eur 17 800 € 16 500 €
Taigi išanalizavus puspriekabių charakteristikas, galima teigti, kad SCHMITZ SKO

24/L yra geresnė dėl:
 Mažesnio svorio;
 Didesnio tūrio;
 Didesnės pakrovos;
Vilkiko bei puspriekabės bendras svoris apskaičiuojamas pagal formulę:

M = Vm+Rm;
Kur:
Vm – vilkiko svoris kg;
Rm – refrežetorinės puspriekabės masė;
M = 8402 + 6609 = 15101 kg
Svoris, kurį galima įkrauti į vieną puspriekabę apskaičiuojamas pagal formulę:

Q = Lm – m
Kur:
46
Lm – leidžiama bendra gabenimo masė.
Q = 40000-15101=24899 kg.
3.3. Maršruto sudarymas
Maršrutas Lietuva (Vilnius)-Barselona (Ispanija)- Lietuva(Vilnius) yra švytuoklinis ir

buvo sudarytas su programa vadinama „Map&Guide“. Nurodžius transporto priemonės
charakteristikas, programa automatiškai parenka efektyviausią ir ekonomiškiausią maršrutą.
Greičiausias ir trumpiausias maršrutas sudarė 5498 km, truko 4 paras 20 valandų ir 45
minučių. Kelių mokesčiams išleista 846,88. Eur.
16 pav. Maršrutas Lietuva(Vilnius) - Ispanija(Barselona) - Lietuva(Vilnius) [27]
47
Map&Guide pagrindinis privalumas yra tai, kad gali paskaičiuoti Europos skirtingus
kelių mokesčių tarifus realiu laiku. Kelių mokeščiai Vilnius(Lietuva) - Barselona(Ispanija)
pateikti 10 lentelėje.
13 lentelė
Šalis Astumas, km Mokestis, Eur
Lenkija 599,91 37,64
Vokietija 805,20 159,48
Prancūzija 770,07 199,00
Ispanija 146,16 27,31
Kelių mokesčiams apmokėti naudojama įranga kuri yra pildoma tam tikra suma, ir
kiekviename mokamame kelyje yra nuskaitoma iš aparato tam tikra suma „Toll collect“.
Toll Collect“ paskirtis - administruoti mokesčius už didesnių negu 12 t bendrosios
masės sunkvežimių važiavimą tam tikrais keliais. Mokesčio dydis priklauso nuo trijų veiksnių:
nuvažiuoto atstumo, transporto priemonės ašių skaičiaus bei jos toksiškumo (EURO) klasės.
x lentelėje sudarytas vairuotojo darbo ir poilsio grafikas kuriame įtrauktos pertraukos,
kasdienio poilsio laikas, pakrovime ir iškrovime praleistas laikas ir laikas laukiant kelto.
14 lentelė
Vairuotojo darbo ir poilsio lentelė
Laikas Operacija Trukmė, val. Atstumas, km.
8:00 - 09:00 Pakrovimas, dokumentų sutvarkymas 1 0
9:00 - 13:30 Vairavimas (Lietuvos - Lenkijos sienos kirtimas) 4.30 326

13:30 -
14:15 Petrauka (Lomza, Lenkija) 0.45 326
14:15 -
18:45 Vairavimas 4.30 813
18:45 -
03:45 Kasdienis poilsis (Wrocław, Poland) 9 813
03:45 -
07:00 Vairavimas (Lenkijos - Vokietijos sienos kirtimas) 3.15 1200
07:00 -
07:45 Petrauka (Zwickau, Vokietija) 0.45 1200
07:45 -
11:45 Vairavimas 4 1618
48
11:45 -
15:30 Kasdienis poilsis (Heidelberg, Vokietija) 3.45 1618
15:30 -
19:00 Vairavimas (Vokietijos - Prancuzijos sienos kirtimas) 3.30 1989
19:00 -
04:00 Kasdienis poilsis (Besançon, Prancuzija) 9 1989
04:00 -
08:15 Vairavimas 4.15 2424
08:15 -
09:00 Pertrauka (Nimes, Prancuzija) 0.45 2424
09:00 -
13:15 Vairavimas (Prancuzijos - Ispanijos sienos kirtimas) 4.15 2818
13:15 -
14:15 Iškrovimas-pakrovimas, dokumentų tvarkymas 1 2818
14:15 -
23:15 Poilsis (Barselona, Ispanija) 9 2818
Iš viso: 62.45
23:15 -
03:30 Vairavimas (Ispanijos - Prancuzijos sienos kirtimas) 4.15 394
03:30 -
04:15 Pertrauka (Nimes, Prancuzija) 0.45 394
04:15 -
08:30 Vairavimas 4.15 892
08:30 -
17:30 Kasdienis poilsis (Besançon, Prancuzija) 9 892
17:30 -
22:15 Vairavimas( Prancuzijos - Vokietijos sienos kirtimas) 3.45 1296
22:15 -
23:00 Pertrauka (Heilbronn, Germany) 0.45 1296
23:00 -
03:15 Vairavimas 4.15 1765
03:15 -
14:15 Kasdienis poilsis (Dresden, Vokietija) 11 1765
14:15 -
18:45 Vairavimas (Lenkijos - Vokietijos sienos kirtimas) 4.30 2255
18:45 -
19:30 Pertrauka (Lodz, Lenkija) 0.45 2255
19:30 -
23:30 Vairavimas 4 2642
23:30 -
02:30 Kasdienis poilsis (Augustow, Poland) 3 2642
02:30 -
05:15 Vairavimas (Lenkijos - Lietuvos sienos kirtimas) 2.45 2854
05:15 -
06:15 Iškrovimas, dokumentų sutvarkymas 1 2854
Iš viso: 54
Lentelėje pateikiami duomenys rodo, kad vairuotojo darbo diena prasideda 8 valandą.
Pirmąją valandą vyksta pakrovimo darbai ir dokumentų sutvarkymas. Važiuodamas tiek į
priekį tiek ir atgal, vairuotojas kerta po keturias tas pačias valstybių sienas: Lietuva – Lenkija,
Lenkija – Vokietija, Vokietija – Prancūzija, Prancūzija – Ispanija. Vairuotojo poilsis buvo
paskirstomas kiekvienoje valstybeje. Vairuotojo poilsiui parenkamas miestas, kuris mažiausiai
49
nutolęs nuo sudaryto maršruto. Kadangi visos šalys yra Europs Sąjungoje muitinės patikros
neprailgina važiavimo laiko ir leidžia įvykdyti maršruta per optimaliausia laiką.
4. Įmonės veiklos rodikliai
Maršrutas: Vilnius-Barselona-Vilnius
ADm 22
i    0,73
ADs 30
Lk 5498
  1
l 5498
LLmnR549824131952 km/metai
LkL131952  1131952 km/metai
P Lk  q  131952  24  1 3166848 t km/metai
P 3166848
Q   1152 t/metai
lk 2749
VEIKLOS RODIKLIAI
Rodikl.pav. Žymėj. Matav.vnt. Reikšmė maršrutinė
I
Išleidimo koef. i - 0,73
Naudingumo koef.  - 1
Rida L km 131952
Rida su kroviniu LK km 131952
Krovinių apyvarta P tkm 3166848
Krovinių apyvarta Q t 1152
Vidutiniai rodikliai
 iI   iII   iIII 0,73  0,83  0,83
i    0,79
3 3
50
 iI   iII   iIII
 1
3
Gamybinė programa
Bendra rida: LLI+LII+LIII131952+86160+86160+117600421872 km
Rida su kroviniu: LK  LIK  LIIK  LIIK  LIII

K  131952+86160+86160+117600421872 km
Krov.apyvarta: PPI+PII+PII+PIII3166848+2067840+2067840+282240010124928 tkm

Pervež.apimtis: QQI+QII+QII+QIII1152+1440+1440+4815513 t
Gamybinės programos rodikliai

Rodikl.pav. Žymėjimas Matavimo vnt. Rodiklio reikšmė
Bendra metinė riba L km 421872
Metinė rida su krov. LK km 421872
Metinė krov. apyvarta P tkm 101249928
Metinė pervežimų apimtis Q t 5513
4.1. Išlaidų skaičiavimas
Darbo užmokesčio skaičiavimas

Vieno vairuotojo darbo užmokestis – 1500 EUR (ant popieriaus). Nuo 2019 metų,
įsigaliojus naujam darbo kodeksui, socialinį draudimą 33 procentus moka pats darbuotojas, t.y.
įmonė moka tik atlyginimą vairuotojui ir sodros dalį. Atlyginimo skaičiuoklė 2019 pavaizduota
17 pav.
17 pav. Atlyginimo skaičiuoklė 2019 [28]
51
Vairuotojo darbo užmokesčio skaičiavimas per maršrutą skaičiuojamas pagal formulę:
DU = DU1d. · Dmarš
KUR:
Dd– darbo dienų skaičius per mėnesį, 22 d.
1500
1 𝑑. 𝑑𝑎𝑟𝑏𝑜 𝑢ž𝑚𝑜𝑘𝑒𝑠𝑡𝑖𝑠 = = 42,69 𝐸𝑈𝑅
22
Maršrutas (d.d.) Atlyginimas
Vilnius – Barselona – Vilnius (5 d.d.) 5 x 42,69 EUR = 213,45 EUR/REISAS
Dienpinigių skaičiavimas
Dienpinigių skaičiavimas buvo atliktas, remiantis UAB „Abitra“ mokamų atlyginimų
statistiką ir maršrutų išklotine ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl dienpinigių
ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo
Šalis Norma (EUR.)
Lenkija 48
Vokietija 62
Prancūzija 63
Ispanija 58
Latvija 44
Estija 47
Suomija 37
Dienpinigiai maršrutui Vilnius – Barselona – Vilnius

Šalis Dienų skaičius VISO
Lenkija 1 x 48 48
Vokietija 1 x 62 62
Prancūzija 2 x 63 126
Ispanija 1 x 58 58
VISO 294 EUR
Socialinio draudimo įmokos iš darbdavio lėšų sudaro 33 % nuo paskaičiuoto darbo

užmokesčio vairuotojui:
294· 0,33 = 97,02 Eur
52
VISO DARBO UŽMOKESČIO SĄNAUDOS
Reisas Atlyginimas Dienpinigiai SODRA 1,77 VISO

PROC.
I 213,45 294 8,98 516,43
DARBO UŽMOKESČIO SĄNAUDOS PER METUS
Reisas Reisų skaičius Darbo užmokesčio sąnaudos Viso

I 24 516,43 12394,32
SĄNAUDOS DEGALAMS
Id = Qd · K
KUR:
Qd – degalų kiekis, reikalingas maršrutui, l;
K – degalų 1 litro kaina, Eur.
MARŠRUTAS ATSTUMAS DEGALŲ KAINA IR VISO KM IR EUR.

KIEKIS (DEGALŲ
KAINA 1 EUR.)
I 5498 28 1539,44
REISAS REISŲ SKAIČIUS SĄNAUDOS DEGALAMS PER

METUS (EUR.)
I 24 36946,56
ALYVOS SĄNAUDOS
Įmonė naudoja alyvą „MANNOL SHPD TS-1 15W-40“. Išlaidos alyvai maršruto metu:
Alyva= Salyv1km · Lb
53
KUR: Salyv1km – alyvos sąnaudos 1 km ridos, Eur.
Vieno keitimo metu į variklį pilama 25 litrų alyvos. Variklio alyva keičiama kas 65000
km ridos.
𝐾𝑈𝑅:
S1l –už 1 litrą alyvos įmonė, su nuolaida be PVM moka 7 EUR.
Lnorm –alyvos keitimo normatyvinė rida, 65000 km
Išlaidos alyvai vienam reisui paskaičiuojamos:

25 · 7/65000 = 0,00269 Eur
0,00269 · 5498 = 14,78 Eur
MARŠRUTAS KM PER KEITIMAS ALYVOS ALYVOS VISO EUR

PER METUS KEITIMO KAINA EUR
IR KM. PER METUS
JEI SKAIČIUS
METUS KEIČIAMI (KARTUI
KAS 65000 REIKIA 25 l)
KM.
I 131952 3 75 7 354.95
AB BLUE SKYSČIO SĄNAUDOS

Vilkikas atitinkantis Euro 5, Euro 6 normas, sunaudoja apie 5 proc., nuo sunaudoto
degalų kiekio. AdBlue skysčio. Išlaidos AdBlue teršalų mažinimo priedui:
QAdBlue = Qd · 0,05
Už 1 litrą AdBlue skysčio kaina be PVM įmonė moka 0,75 Eur
MARŠRUTAS DEGALAI L. AD BLUE KIEKIS KAINA EUR VISO EUR.
PER REISĄ NUO 1 L. DEGALŲ
I 1539,44 0,05 0,75 57.729
54
MARŠRUTAS DEGALAI L. AD BLUE KAINA EUR VISO EUR.
PER METUS KIEKIS NUO 1
L. DEGALŲ
I 36946,56 0,05 O,75 1385,496
SĄNAUDOS KITOMS EKSPLOATACINĖMS MEDŽIAGOMS

Išlaidos kitoms eksploatacinėms medžiagoms (stabdžių skystis, langų ploviklis, aušinimo
skystis):
I e.m. = Id · 0,01
Išlaidos kitoms eksploatacinėms medžiagoms paskaičiuojamos:
1539,44 · 0,01 = 15.39 Eur
MARŠRUTAS KM. PER METUS SĄNAUDOS PROC. VISO

NUO 1 KM.
I 36946,56 0,01 369,46
SĄNAUDOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ NUSIDEVĖJIMUI

Transporto priemonių nusidėvėjimo išlaidos per metus:
𝑉𝑝 − 𝑉𝑙𝑖𝑘𝑣.
𝑁𝑚 =
𝑇
KUR:
Vp- sukomplektuoto sąstato (vilkiko ir puspriekabės) kaina,
Vlikv- likvidacinė vertė (imama 5 %),
T – naudingo tarnavimo laiką įmonė apibrėžia 5 metų laikotarpiui.
Transporto priemonių nusidėvėjimo išlaidos per metus:
(44,700-2235)/5 = 8,493 Eur
Nusidėvėjimo išlaidos per mėnesį:
8,493/12 = 707.75 Eur
Nusidėvėjimo išlaidos maršrutui:
707.75/30 · 4,8 = 113.24 Eur
VILKIKAS SĄSTATO LIKVIDACINĖ TARNAVIMO VISO PER

KAINA VERTĖ (5 PROC.) LAIKAS M. METUS
DAF 44,700 2235 5 8,493
55
NUSIDĖVĖJIMO IŠLAIDOS MARŠRUTUI (DAF)
MARŠRUTAS NUSIDEVĖJIMAS MARŠRUTŲ MARŠRUTO DIENŲ VISO EUR.
EUR. PER MĖN. SKAIČIUS DIENOS SKAIČIUS PER
PER METUS METUS
I 707,75 24 4,8 115,2 2717,76
SĄNAUDOS PADANGŲ NUSIDĖVĖJIMUI

Išlaidos padangų nusidėvėjimui:
KUR:
K p- padangos kaina, be PVM:
N p- padangų skaičius junginyje;
L b– maršruto rida, km;
K p – padangų nusidėvėjimo norma 1000 km ridos (0,77).
MARŠRUTAS PADANGOS VNT RIDA NUSID. VISO 1 VISO PER

KAINA SKAIČIUS NORMA REISUI METUS
1000 KM.
I 450 12 5498 0,77 228,61 5486,64
SĄNAUDOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ TECHNINIAM APTARNAVIMUI

Skaičiuojamos pagal formulę:
𝐿𝑏 × 𝑛𝑎.𝑠𝑝.
𝑁𝑡𝑎 =
1000
MARŠRUTAS NORMA EUR/ KM PER REISĄ VISO PER VISO PER

1000 KM. REISĄ METUS
I 60 5498 329,88 7917,12
SĄNAUDOS KELIŲ MOKESČIAMS

UAB „ABITRA“ kelių mokesčių skaičiavimui naudoja „Map&Guide” programą.
Vilnius – Barselona kelių mokesčiams į vieną pusę išleista 423,44 Eur.
56
18 pav. Kelių mokesčių išklotinė [29]
SĄNAUDOS DRAUDIMO IŠLAIDOMS

Transporto priemonės turi būti apdraustos civilinės atsakomybės privalomuoju
draudimu. Vilkiko su priekaba civilinės atsakomybės privalomas draudimas – 2000 eurų
metams. Vienam reisui sudarys:
1500/365 · 4,8 = 19,72 Eur
Vienos transporto priemonės ir puspriekabės civilinės atsakomybės draudimui
(CASCO) metams išleidžia vidutiniškai 2000 Eur. Maršrutui CASCO kainuoja:
2000/365 · 4,8 = 20,3 Eur
Krovinio CMR draudimas – 550 eurų metams. Vienam reisui tai sudarys:
550 / 365 · 4,8 = 7,23 Eur.
Mobilaus ryšio paslaugoms 1 mėnesiui skiriama 30 Eur. Vieno maršruto ryšio
paslaugų išlaidos – skiriama suma dalijama iš mėnesio kalendorinės trukmės ir dauginama iš
maršruto trukmės.
Vieno maršruto ryšio paslaugų išlaidos:
30 / 30 · 4,8 = 4,8 Eur
57
Apskaičiavus visas finansines išlaidas, jos pateiktos 15 lentelėje.
15 lentelė
Išlaidų straipsniai Suma, Eur

1. Tiesioginės automobilio eksploatavimo išlaidos 2299,06
Degalai 1539,44
Transporto priemonės techninis aptarnavimas 329,88
Padangų nusidėvėjimas 228,61
Transporto priemonių nusidėvėjimas 113,24
AD Blue skystis 57,729
Alyva ir kitos eksploatacinės medžiagos 30,17
2. Tiesioginės darbo išlaidos 604,47
Vairuotojo atlyginimas 213,45
Socialinio draudimo įmokos 97,02
Dienpinigiai 294
3. Komandiruotėje patirtos išlaidos 851,68
Kelių mokesčiai 846,88
Ryšio paslaugos 4,8
4.Draudimo išlaidos 47,25
Transporto priemonių civilinės atsakomybės 19,72
CASKO draudimas 20,3
CMR 7,23
IŠLAIDOS PER REISĄ 3802,46
Iš pateiktų duomenų 13 lentelėje matyti, kad tiesioginės automobilio eksploatavimo

išlaidos sudaro 2310,61 Eur. Tiesioginės darbo išlaidos sudaro 604,47 Eur. Komandiruotėje
patirtos išlaidos 851,68 Eur, o draudimo išlaidos 47,25 Eur. Iš viso išlaidų suma yra 3802,46
Eur. Lyginant su visomis patirtomis išlaidomis daugiausiai sudaro tiesioginės automobilio
eksploatavimo išlaidos, o mažiausiai draudimo išlaidos.
4.2. Pajamų prognozė
Už greitai gendančio krovinio pervežimus maršrutu Lietuva(Vilnius) –

Ispanija(Barselona) - Lietuva(Vilnius) vidutiniškai gaunama 1,8 Eur/km.
Pajamos už atliktą reisą:
5498· 1.8 = 9896 Eur
58
4.3. Maršruto pelnas
Maršruto pelnas:
9896 - 3802,46 = 6093,54 Eur
Įmonės transportas naujuoju maršrutu važiuos visus metus. Vienas maršrutas užtrunka
4,8 dienos, viena transporto priemone per metus planuojama atlikti 24 važiavimus. 14 lentelėje
pateikiami prognozuojami pelno (nuostolio) rezultatai, vienam vilkikui, vienam važiavimui.
16 lentelė
Prognozuojama pelno (nuostolių) ataskaita
Straipsniai Iš viso, Eur

Pardavimo pajamos 9896
Pardavimo savikaina 3802,46
Bendrasis pelnas 6093,54
Pardavimų pajamos rodo kiek pajamų buvo gauta pardavus vežimo paslaugą.
Pardavimo savikaina parodo kiek buvo išleista eksploatacinėms medžiagoms, tiesioginėms ir
netiesioginėms išlaidoms. Bendrasis pelnas, tai pardavimo pajamų ir pardavimo savikainos
skirtumas. Bendrasis pelnas vienam maršrutui iš Lietuvos į Ispanija ir atgal atgal - 6093,54Eur
4.4. Prognozuojami ekonominiai rodikliai
Bendrasis pardavimo pelningumas:

6093,54/9896 · 100 = 61 %
Čia pateiktas skaičiavimas, kuris parodo, per kiek laiko atsipirks įsigyta
refrižeratorinė puspriekabė:
17800 /6093,54= 2,9
Gautas atsakymas 2,9 reisų, o tai reiškia, kad refrižeratorinė puspriekabė atsipirks apytiksliai
per 3 reisus.
59
Žinoma, kad gabenant krovinius su turimomis dabartinėmis tentinėmis
puspriekabėmis vilkikas vidutiniškai uždirba 1,4 Eur už kilometrą. Tai reiškia, kad UAB
„Abitra“ pelnas važiuojant tuo pačiu maršrutu su tentine puspriekabe būtu 3894,74 Eur.
Naujuoju maršrutu su refrižeratorine puspriekabe bus atliekami 24 važiavimai per metus,
kadangi vieno pervežimo pelnas siekia 6093,54Eur. tai per metus pelnas sudarys 146244.96
Eur. 17 lentelėje pateikiamas pelno palyginimas.
17 lentelė
Greitai gendantys kroviniai Paprasti kroviniai
Vieno reiso pelnas 6093,54 Eur 3894,74 Eur
Pelnas per metus 146244,96 Eur 93473,76 Eur
Remiantis skaičiavimais, gauti rezultatai rodo, kad įmonėi gabenant greitai

gendačius krovinius bus 1,5 karto pelningesnė nei vežant paprastus krovinius su tentinėmis
puspriekabėmis.
60
IŠVADOS
1. UAB „Abitra“ užsiima krovinių pervežimais. Krovinių gabenimai vyksta Rusijos, Europos,
NVS ir Skandinavijos šalyse. UAB „Abitra“ turi 7 vilkikus su tentinėmis puspriekabėmis.
Įmonės parkas nėra naujas 6 sunkvežimiai EURO 5, ir vienas EURO 1 standarto. UAB
„Abitra“ jau daug metų teikia tarptautinių pervežimų paslaugas įvairiais maršrutais Vakarų
Europoje, tarp Vakarų Europos ir Baltijos valstybių, Vakarų Europos ir NVS šalių. Įmonės
transporto priemonių parką sudaro 7 vilkikai su sukomplektuotomis tentinėmis
puspriekabėmis. UAB „Abitra“ dirba 18 darbuotojų, kuriems vadovauja direktorius ir
direktoriaus pavaduotojas. Įmonėje dirba vadybininkai, kurių darbas: ieškoti klientų,
organizuoti vairuotojų darbą ir krovinio parinkimą, arba tik organizuoti vairuotojų darbą.
Įmonės pagrindinės silpnybė, tai ribotas paslaugų tiekimo spektras. Tačiau įmonės galimybės
sudaro tinkamas sąlygas pradėti teikti naujas paslaugas naujoje rinkoje.
2. Buvo analizuojama greitai gendančių krovinių gabenimas į Europos rinką. Parinktas
švytuoklis maršrutas. Sudaryti maršrutai: Lietuva (Vilnius) - Ispanija (Barselona) - Lietuva
(Vilnius). Pirmo maršruto bendras atstumas sudaro 5498 km. Atsižvelgus į labiausiai
eksportuojamų valstybių prekių grupes, suplanuota, kad maršrutu bus gabenamas greitai
gendantys krovinys – šaldytos žuvys ir šviežios kriaušės. Sąstatas, krovinio vežimui,
suformuotas iš vilkiko „ DAF 105 XF“ ir refrižeratorinės puspriekabės „SCHMITZ SCS 24/L“.
3. Atlikus skaičiavimus, išsiaiškinta, kad daugiausiai patiriamų maršruto išlaidų tenka kelių
mokesčiams ir degalams. Likusieji išlaidų straipsniai sudaro mažesniąją dalį maršruto išlaidų.
Maršruto pelnas - 6093,54 Eur. Palyginus gautus rezultatus su įmonės dabartiniais krovinių
gabenimais, išsiaiškinta, kad įmonės naujos veiklos plėtra bus 1,5 karto pelningesnė.
Paskaičiuota, kad įsigyta refrižeratorinė puspriekabė atsipirks po 3 reisų.
61
ŠALTINIAI
1. Urbonas J. A. Tarptautinė logistika. Teorija ir praktika. Kaunas „Technologija“, 2005

2. R.Palšaitis Logistikos vadybos pagrindai Vilnius : Technika, 2005.
3. Astrauskas D. Krovinių vežimai. Sausumos transporto technologijų programos studijų
darbų rengimo metodika. Šiauliai: Šiaulių universitetas, 2010. 94 p.
4. Lingaitienė O. Transporto priemonių poreikio modeliavimas krovinių vežimo
logistikos grandyje.Vilnius: Technika 2006
5. A.Baublys Transporto Sistemos Teorijos įvadas Vilnius „Technika“ 1997
6. Захаров К.В., Бочарников В.П., Захаров А.К., Циганок А.В.: Логистика,
эффективность и риски внешнеэкономических операций 2006
7. Логистика (Учебное пособие): Б.А. Аникина 2015
8. М.С. Абрютина, А.В. Грачев. - М.: Дело и сервис; Издание 3-е, перераб. и доп.,
9. Алексеева А.И.: Комплексный экономический анализ хозяйственной
деятельности 2006
10. Баранов, М.И. Международная логистика / М.И. Баранов. – М.: ФиС, 2014
11. Андреев, В.П. Формирование эффективной транспортной логистика на АТП /
В.П. Андреев // Бизнес и экономика. – 2014.
12. Биланова, Е.С. Системный подход в управлении современной транспортной
логистикой / Е.С. Биланова. – М.: Дело. 2013
13. Бургина, О.В. Дорожное хозяйство России / О.В. Бургина. – М.: Ника. 2014.
14. Борисов, П.Г. Управление транспортом / П.Г. Борисов. – М.: Ника. 2014.
15. Никифорова, Н.А. Транспортная логистика / Н.А. Никифорова. – М.: Академия,
2016
16. Легостаева, П.А. Логистика / П.А. Легостаева. – М.: Дело, 2011
17. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) (ŽIN. 1998, Nr. 107-
2932)
18. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas 1996 m. lapkričio 19d. Nr I-1628.
Vilnius
19. Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių
tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) (Žin. 2000, Nr. 59-1762)
20. Šaltinis: Kučmin, 2017; Stock, Lambert, 2005; Harrison, Van Houk Remko, 2007
21. Įmonės biuro vieta.
https://www.google.com/search?source=hp&ei=SAbtXKyTI5PZxgO8uaiQDQ&q=Z.
Sierakausko+g.+15A-25+Vilnius&oq=Z.Sierakausko+g.+15A-25+Vilnius&gs_l=psy-
62
ab.12..33i22i29i30.1803.23444..24564...2.0..0.61.285.10......0....1j2..gws-
wiz.....0..0.T6neLxL0Kr0
22. Įmonės rekvizitai. https://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_abitra/
23. Modernusis tachografas.
https://www.google.com/url?sa=i&source=images&cd=&ved=2ahUKEwjGhL3k_L3i
AhWCUhUIHfYJDeMQjRx6BAgBEAU&url=https%3A%2F%2Ftachoscancontrol.c
om%2Fen%2Fproduct%2Ftachoscan-control-
mobile%2F&psig=AOvVaw0OBUP8D9PX-K5i-svnPHxR&ust=1559124302153174
24. Lietuvos – Ispanijos dvišalė prekyba
25. https://www.verslilietuva.lt/wp-content/uploads/2018/07/2018.05.22-
Ispanija_LT.pdf?fbclid=IwAR1fF6IqHO39shQB9J2qxL1T0HyOX8Jo_OCticPow3uJ
cTkD6tDTu2S3Jng
26. Paulauskas, V. (2007). Logistika. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.
27. Maršrutas sudarytas Map&Guide. https://mginter.mapandguide.com/v7.0/
28. Atlyginimo skaičiuoklė. https://www.auditum.lt/index.php/atlyginimu-
skaiciuokle/atlyginimo-skaiciuokle-2019.html
29. Kelių mokesčių išklotinė https://mginter.mapandguide.com/v7.0/
30. Alyva vilkikui. http://www.oltrade.lt/lt/alyvos-ir-tepalai/sunkvezimiu-ir-komercinio-
transporto-variklines-alyvos/alyva-mannol-shpd-ts-1-15w-40-20l.html
31. AdBlue priedas. http://www.adblue.lt/duk-all
63

Krovinių Vežimo Plėtros Galimybių Uab ,,abitra'' Analizė PDF

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Krovinių Vežimo Plėtros Galimybių Uab ,,abitra'' Analizė PDF

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

ŠIAULIŲ VALSTYBINĖS KOLEGIJOS

VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETO

KROVINIŲ VEŽIMO PLĖTROS GALIMYBIŲ UAB

Transporto logistikos technologijų programos baigiamasis darbas

KROVINIŲ VEŽIMO PLĖTROS GALIMYBIŲ UAB

Transporto logistikos technologijų programos baigiamasis darbas

Ekonominės dallies konsultantė Vadovė

Recenzentas ITLT15 studentas

TRANSPORTO LOGISTIKOS TECHNOLOGIJŲ STUDIJŲ PROGRAMOS

Patvirtinu, kad mano baigiamasis darbas tema

(parašas) Baigiamojo darbo autorius

Baigiamuoju darbu siekiama išanalizuoti UAB „Abitra“ įmonės veiklą, greitai

Praktinėje dalyje išanalizuota UAB „Abitra“ įmonės veikla, įmonės SSGG

UAB „Abitra“ siūloma pirkti refrižeratorinę puspriekabę. Naujas junginys

Suggestion is to buy a refrigerator semi-trailer for the company. The new

BAIGIAMOJO DARBO UŽDUOTIS

Demonstruojami numatomi programos studijų rezultatai:

Baigiamojo darbo apibrėžtis:

Baigiamojo darbo vadovė ______________ asist. Jurgita Klovienė

2 A3 BD.19X1XX.KIS Krovinio išdėstymo schema 1

Katedra Studentas Dokumento tipas Dokumento statusas

Transporto T.Kašancevas Baigiamojo darbo žiniarastis Baigiamasis darbas

Lentelės Lentelės pavadinimas Puslapio

Paveiksl Paveikslo Puslapi

Rinkos ekonomika reikalauja veikos efektyvumo, prekių ir paslaugų konkurencingumo,

Darbo objektas – UAB ,, Abitra’’ krovinių vežimo veikla

Darbo tikslas – nustatyti krovinių vežimo plėtros galimybes UAB „ Abitra “.

Paprastai automobilių transportas skirstomas į tris grupes:

1.2.Logistikos valdymo pagrindai krovinių vežimo srityje

Pagrindinė transporto kompanijų užduotis – tai kliento nagrinėjimas, analizė ir poreikių

• KROVIMO IR IŠKROVIMO DARBAI

• APARTAMENTŲ IR BIURŲ PERKRAUSTYMO PASLAUGOS

1 pav. Pervežimo paslaugų skirstymas pagal tipą (Andreev, 2014, p. 5)

• IŠORINĖS PASLAUGOS, TEIKIAMOS SU TRANSPORTO

• VIDINĖS PASLAUGOS, TEIKIAMOS KITOMS ĮSTAIGOMS IR

2 pav. Pervežimo paslaugų skirstymas pagal vartotojo tipą (Andreev, 2014, p. 5)

Pagal teikiamų paslaugų charakterį, krovinių vežimo paslaugos skirstomos į:

3 pav. Pervežimo paslaugų skirstymas pagal vežimo charakterį (Andreev, 2014, p. 6)

Minimalūs Reguliarus krovinių Krovinio pristatymo

Krovinio saugumas Patogumas paimant ir Papildomų paslaugų Prisiderinimas prie

4 pav. Reikalavimai krovinių vežimo paslaugai (Burgina, 2014, p. 74)

1.3.Transporto reikšmė vežant greitai gendančius krovinius

Transportas – tai jungiamasis elementas tarp logistinių sistemų, kuris vykdo

1.4.Transporto priemonės parinkimo reglamentavimas

1.5.Krovinių klasifikavimas, greitai gendančių krovinių vežimo problematika

Kroviniai klasifikuojami pagal tas jų savybes, kurios nusako įvairias jų vežimo ir

1.6.Transporto reikšmė vežant greitai gendančius krovinius

Transportas – tai jungiamasis elementas tarp logistinių sistemų, kuris vykdo

1.7.Transporto darbo planavimo ir organizavimo teorinės prielaidos

1.8.Kroviniui vežti reikalingi dokumentai

Kroviniui pervežti reikalingi vairuotojo, transporto priemonės ir krovinio dokumentai.

1.9.Krovinių vežimo efektyvumas

• Naujos technikos naudojimo ekonominis efektyvumas

• Krovinių srautas, % techninio pasiruošimo koeficientas

• Techninis greitis, prastovos laikas, atstuma ir t.t.

• Transporto technologijų ir technikos įsisavinimas ir tobulinimas

Tam, kad logistikos sistemos planavimas suteiktų galimybę gauti maksimaliai

Valdymo objektas Valdymo subjektas

Tyrimo tikslų ir uždavinių konkretizavimas

Alternatyvų sudarymas ir analizė

6 pav. Sisteminio požiūrio taikymas planuojant logistikos sistemą

Pagrindinės stadijos, taikomos sisteminei logistikos sistemos organizacijoje analizei [20]

Etapo Etapo pavadinimas Trumpas etapo aprašymas