PASIRINKIMAS

Nr. 6 Dr. SALOMĖJA JASTRUMSKYTĖ

2020 m. spalio mėn. 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai

Advokatė doc. dr.

Už orią Lietuvą!
25
Salomėja
„Žmogaus orumas Zaksaitė
turi būti valstybės
mano Nr. veikimo ašis“ Nors sudėtinga objektyviai
sąraše aprašyti žmogų, kurį pažįstu
apie dešimtį metų – neabejo-
ju, kad idėjiniai žmonės Seime
reikalingi. Galiu paliudyti gilų
Salomėjos rūpestį dėl gamtos,
kultūros ir mokslo – ir visa tai
ji iki šiol darė kaip sąmonin-
ga pilietė, balansuojanti tarp
pilietinio aktyvizmo ir poli-
tinio nepaklusnumo. Įdomu
pastebėti, kad atitinkamos
akcijos vos neperaugdavo į nių rengimas)  – kurioje apstu
meninius performansus. Ir tai simbolizmo bei abstrakcijų ir
natūralu – Lietuvai medžiai ir kartu autentiškai užkoduoto
gamta turi simbolinę reikšmę, lietuviško geno. Tad nuošir-
kurios neįmanoma išreikšti džiai kviečiu palaikyti žmogų
vien formaliu teisiniu ar poli- su aiškia moraline laikysena, –
tiniu pavidalu. Daugelį mūšių jos drąsa nesitaikstyti su ne-
lietuviai laimėjo ne atvirame gerovėmis nepriklauso nuo
RINKIMINĖ PROGRAMA lauke, o tankiuose miškuose politinių, komercinių, konjunk-
ar klampiose pelkėse. Todėl S. tūrinių ar kitokių vėjų. Gal ir at-
Kultūros ir gamtos tvermė yra brandžios valstybės pagrindas. Jastrumskytės rūpestis gam- rodytų, kad politikoje ne vieta
ta – tai ne vien globalus atsa- konceptualioms formoms, bet
Kursime tokias švietimo, kultūros, paveldosaugos ir gamtosaugos struktūras, kas šiuolaikinėms politinėms vis tiktai panašiau, kad nepri-
kurios tarnaus piliečių kūrybinių galių puoselėjimui, ryšio su savo šalimi stiprinimui, tendencijoms, bet ir siekis iš- klausomai nuo formų,  – žmo-
atsakomybės už dabarties ir ateities kartas įsisąmoninimui. Išsilavinę, kultūrą ir saugoti tai, kas Lietuvai svar- gus su tvirtomis etinėmis savy-
istorinę atmintį prioritetu laikantys, sveikų ir saugomų gamtos išteklių apsupti biausia. O kur dar kandidatės bėmis turėtų atrasti savo vietą
ryšiai su M. K. Čiurlionio kū- ir būti liaudies balsu net jei tas
piliečiai – tai neatidėliotina oraus gyvenimo būtinybė. ryba (moksliniai jos tyrimai, balsas skambėtų kaip veriantis
Tautos tapatumas yra valstybės ekonominio klestėjimo ir saugu- knygų ir akademinių straips- klyksmas iš Muncho paveikslo.
mo pagrindas.
Rašytoja, Lietuvos
Valstybė privalo suteikti savo piliečiams teises ir galias įgyti savo šalyje geriausią rašytojų sąjungos narė
išsilavinimą nemokamai, vystyti įvairiapusę intelektualinę ir kūrybinę veiklą vals-
Sara Poisson
tybės finansuojamose mokslo ir kultūros institucijose. Būtina išsaugoti ir stiprin-
ti visus universitetus ir savarankiškus mokslo tyrimų institutus visoje Lietuvoje, Salomėja Jastrumskytė yra
stabdyti jų centralizaciją. Paveldosauga turi besąlygiškai siekti išlaikyti paveldo reta brangenybė mūsų visuo-
menei. Kitais laikais jai būtų
objektus autentiškus, nepriklausomai nuo kintančios kultūrinės, socialinės ir eko- priskiriamas išskirtinis žynės
nominės tų objektų paskirties. vaidmuo. Žynys – tai ypatingo
jautrumo, nepaprastai įžval-
Aplinkos apsauga stabdo bet kokių gamtinių žaliavų eksportą. gus, daugybę vidinių ir išorinių
Aplinkos apsaugos sistema turi būti iš esmės sukurta taip, kad palaikytų ir plėstų veiksnių regintis, juos įvertinti
ir sintetinti gebantis asmuo,
esamų saugomų teritorijų plotą, atsisakytų destruktyvių eksploatavimo modelių, kurio įžvalgos yra nepaprastai
persiorientuojant į ekosistemų saugojimą ir saikingą jų naudojimą rekreacijai, vertingos visai bendruome- ir patikimi. Tokių žmonių mūsų
sveikatinimui, turizmui. Lietuvos gamta turi būti ne ekonominių reformų objektas, nei. Kaip tik dėl to Salomėjos šalies politikos lygmenyje nėra
korporacijų nuosavybė ar žaliavų rinkos dalis, bet stabilus tautos tapatumo ir jos pilietinė pozicija ir aktyvumas arba beveik nėra, todėl ši mo-
man visada atrodė ypač tikri teris yra ten yra tiesiog būtina.
sveikatos pamatas.
Orus darbas ir ori senatvė yra ekonomiškai neatsiejami. Sąjūdžio pirmeivis,
Valstybė privalo siekti panaikinti bet kokį ekonominį savo piliečių išnaudojimą ir buvęs Seimo narys,
apribojimą. Ryšiai tarp kartų neturi būti sutraukomi darbo emigracijos ir socialinės verslininkas
bei ekonominės atskirties. Visi šalies piliečiai turi gauti visavertį socialinį ir kultūrinį Arvydas Mockus
gyvenimą nepriklausomai nuo šalies regionų. Lokalių verslų skatinimas mokesčių
Aš labai didžiuojuosi, kad bu-
ir vietinės žaliavos naudojimo lengvatomis turi būti pirmaeilės svarbos klausimas vome vienoje „barikadų“ pu-
kuriant vientisą socialinę ir ekonominę Lietuvą. sėje prieš mankurtus Šiaulių
Valstybės saugumas yra nuolatinis intensyvus diplomatinis darbą miesto valdininkus, kurie be-
su kaimyninėmis šalimis. atodairiškai ir ciniškai naikino
mūsų miesto žaliąjį rūbą bei
Savalaikis tarptautinių ryšių stiprinimas ir lankstus reagavimas į Europos Sąjungos miesto plaučius liepas ir kitus mokslu pagrįstais straipsniais,
ir pasaulio politines situacijas privalo prioritetizuoti Lietuvos interesus. miesto bei parko medžius. išvadomis, pastebėjimais bei
Jūs mane uždegdavote savo savo energija nenuleisti rankų.
 2 PASIRINKIMAS – Dr. SALOMĖJA JASTRUMSKYTĖ Nr. 6 Nr. 6
PASIRINKIMAS – Dr. SALOMĖJA JASTRUMSKYTĖ 3
Esu asmuo tarp mokslo ir meno ko miškų ir Mintijos upelio, o
galiausiai gyvenimas Kurtuvė-
nų regioniniame parke, sukū-
Lūkestis ir ateities vaizdinys Metamorfozės kokybių prisky-
rimas ateities vaizdiniui jau ro­
do pastarojo negyvybingumą,
Gimiau Žemaitijoje, Skaudvi-
lėje. Tiek mama, tiek tėtis kilę
iš to krašto. Iki pusantrų metų
kokią sovietinę simboliką, tuo
metu privalomą mokykloje rei-
kėdavo mesti į kampą, o tėtis
gilumoje nukištus meninius
polinkius. Įstojau į Šiaulių uni-
versiteto Menų fakultetą, o jau
Gente (Belgija). Beje, Belgijoje,
Flandrijos švietimo ir mokslo
ministerijos konkurse netikėtai
rė ypatingą vidinę estetikos ir
gamtos simbiozę. Tad kuomet
2018 metais susidūriau su kraš-
Lietuvos visuomenėje trum­pa­lai­kiš­ku­mą. Vi­suo­me­
nės mo­men­ti­nė me­ta­mor­fo­zė
yra ne­į­ma­no­ma, ta­čiau atei­ties
gyvenau pačiame Skaudvilės naktimis, pasidaręs savadarbę 1998 metais mano trečiakur- laimėjau stažuotę skirtą moks- tutinai brutaliu Šiaulių miesto Ateities vaizdinių struktūrų gali gausa, paralyžiuojanti raciona- vaiz­di­niai, daž­nai puo­se­lė­ja­mi
miestelyje, vėliau tėvai persi- anteną, klausydavosi Amerikos sės debiutinė paroda laikraš- lo tyrėjams su 5 metų daktaro medžių ir Kurtuvėnų regioni- būti daug, taip pat gali varijuo- lųjį individo pasirinkimą. Todėl visuomenėje kaip tik yra susiję
kėlė į Tauragę, ten ir užaugau, Balso radijo. Erdvė buvo skaidri čių antraštėse buvo įvardyta stažu, nors tebuvau trečiakur- nio parko draustinių naikinimu, ti jų intensyvumas atskirais lai- vienintelis pasirinkimas lieka su šiuo lūkesčiu. Toks lūkestis
mokiausi Tauragės II-ojoje vi- dvasiai augti, o mane nuo kiek unikaliu debiutu. Tačiau dailė sė doktorantė. Stažuotę išim- besitęsiančiais iki šiol, įkūriau kotarpiais, tačiau iš esmės jie būtent emocionali, neraciona- gali apimti net ilgą laiko atkar-
durinėje (dabar „Šaltinio“ pa- save atsimenu traukė gamtos vis tiek tebuvo vienas mano ties tvarka Gento universitetas platų atgarsį įgijusią iniciatyvi- yra dinamiškų visuomenių ro- li, trumpalaikė reakcija į įvykį/ pą  – pavyzdžiui, buvo tikėtasi,
grindinė) mokykloje. Tačiau grožis ir paslaptingumas. Jau sparnas ir po poros metų ap- pratęsė du kartus, tad vietoje nę grupę „Saugokime Šiaulių diklis. Kai visuomenė praranda pasiūlymą. Visuomenės lūkes- kad nauja, Nepriklausomybės
vis vien ikimokykliniai metai ir būdama devynerių metų bu- gynusi 100 kvadratinių metrų pusmečio grįžau tik po metų. medžius“. Su į šią grupę įsi- lūkesčius, siejamus su vidiniais čių perteklinis modeliavimas metais gimusi karta, iš esmės
didžioji dalis vasarų buvo pra- vau perskaičiusi beveik visą Dėsčiau Šiaulių universitete 4 jungusiais bendražygiais teko ar išoriniais jos veiksniais, ji tiek žiniasklaidos manipuliaci- pakeis Lietuvos likimą, t.y. įvyk­
leista Pužų kaime prosenelių savo dėdės, veterinarijos gydy- metus, apie 10 metų VDA Tel- daug kartų minti Prezidentū- pereina į politinio, ekonominio jomis, tiek instituciniais projek- dys socialinę metamorfozę.
vienkiemyje, kur buvo gyvenu- tojo, mokslinę ir veterinarinę šių dailės fakultete, nuo 2003 ros, Vyriausybės, įvairių minis- pasyvumo būklę; kai kuriais tais sąlygoja tvirtų, steigiančių, Eko­no­mi­­nės ir vi­suo­me­nės mo­
sios kelios kartos iš mamos pu- biblioteką, pati pasigaminusi metų iki dabar dirbu mokslo terijų, seimo slenksčius, orga- atvejais tai galima netgi laikyti veiklą skatinančių, telkiančių bi­lu­mo me­ta­mor­fo­zės buvo
sės. Nors per karą, einant fron- specialų 1,5 metro ilgio presą darbuotoja Lietuvos kultūros nizuoti daug piketų ir pilietinių visuomenės stabilumo pavi- visuomenės ateities vaizdinių tikėtasi Lietuvai stojant į Euro-
tui, pagrindinis sodybos namas herbariumams gaminti, rin- tyrimų institute (anksčiau va- akcijų, duoti daugybę interviu dalais, bet dažniausiai jie yra nunykimą. pos sąjungą. Euforinį ateities
buvo sudegintas ir atstatytas kau vabzdžių kolekcijas ir dar dinosi Kultūros, filosofijos ir spaudai ir LRT ir kelti žmones iliuziniai, nes bet kurios visuo- Natūralu, jog nuo gana abs- vaizdinį puikiai iliustravo tos
tik pokaryje, naujus rąstus slap- nemokėdama lotynų kalbos, meno institutas). 2011 metais ginti savo konstitucinę teisę menės gyvybingumo pagrin- trakčių, pakylėtų ateities istorinio įvykio dienos ritualiza-
ta tamsinant, nes nauja staty- stengdavausi įsiminti lotyniš- VDA apsigyniau daktaro diser- į visavertę gamtinę aplinką, du vis tiek išlieka vienokių ar vaizdinių  – laisvės, politinio vimas  – 2004 metų gegužės 1
ba stalininiu laikotarpiu buvo kus botaninius ir entomologi- taciją „Sinestezijos fenomeno ginti šalia esančią gamtą nuo Lūkestis, anot Johno Elsterio, tam tikras ateities vaizdinių do- kitokių pokyčių lūkesčiai. suverenumo, tautinio tapatu- dieną deginami vilties ir džiu-
neleidžiama, bet senovinis nius pavadinimus. Ranunculus sklaida XIX a. pab. – XX a. meno absurdiškos pseudoprojektų yra vienas iš esminių socia- minantes, kurios dar reikalautų Visuomenės lūkestis yra iš es- mo  – ilgainiui pereinama prie gesio laužai. Ateities vaizdinių
sodybos planas išliko kartu su repens. Šliaužiantysis vėdry- teorijoje ir praktikoje“, paskel- destrukcijos. Rašant šias eilutes linių pokyčių variklių. Naujo išsamesnio tyrinėjimo, siekiant mės susijęs su pasitikėjimu, materialesnių visuomenės lū- ritualizavimas tam tikru laipsniu
šimtamečiais ūkiniais pastatais. nas. Ir daugybė kitų... Net po biau virš 50 akademinių publi- pasiekė žinia, jog Šiaulių savi- valstybingumo formuojamos suvokti dabartinę lietuvių tau- netgi tam tikru tikėjimo laips- kesčių, t.y. ekonominių, soci- gali įtakoti, palaikyti jų gyvybin-
Tad augau ir formavausi pasa- daugelio dešimtmečių atvy- anglimi tapytos drobės erdvi- kacijų, apie 80 meno kritikos valdybės iniciatyva siekiama visuomenės yra nuolatos pri- tinio ir kultūrinio tapatumo niu, lūkesčio etika pasižymi alinio saugumo, švietimo ga- gumą, tačiau bet kurio atveju,
kiško grožio vietovėje ant aukš- kusi į tas pačias vietas tiksliai nį objektą  – antrąją autorinę straipsnių, parašiau mokslinę iškirsti paskutinius istorinius sodrintos lūkesčių, tų lūkesčių padėtį, dabartinės lietuvių vi- tuo, kad jis geba generuoti rantijų ir kt. Tačiau svarbu, kiek nestruktūruotas, arba pernelyg
tos kalvos, kur tiesiai iš kiemo žinau, kas kur auga, kas nuny- parodą  – jaučiau stoką ir alkį monografiją „Sinestezijos este- medžius Šiaulių centre – sunai- pagreitis yra kur kas didesnis, suomenės sąmoningumo as- nepaprastai didelę suintere- pastarieji yra susiję su pagrin- dirbtinai ir atsietai nuo visuo-
atsivėrė Ančios slėnis kaip ne- ko, kas klesti iki šiol, nes auga- teorinių mokslų. Įstojau į Šiau- tika“ (šiuo metu jau leidykloje), kinti istorinius želdynus Šiaulių nei pakankamai stabiliose, ilgą pektus. Įdomu tai, kad ateities suotumo jėgą, išjudinančią diniu, dominuojančiu ateities menės lūkesčių struktūruotas
aprėpiama „medžių jūra“. Visur lai, jų augimvietės, sėslesnės lių universiteto Menų fakulteto sudariau, parengiau ir išleidau katedros šventoriuje. Moks- valstybingumo istoriją turin- vaizdiniai visuomenę pasta- permainas įvairiausiose visuo- vaizdiniu. ateities vaizdinys pamažu pra-
aplink buvo seneliui priklausiu- negu žmonės. Vėliau mane meno istorijos magistratūrą, tarptautinį straipsnių rinkinį lininkės įžvalga ir žmogiškoji čiose valstybėse. Socialinių lū- ruoju metu telkia ir veikia sti- menės srityse. Dabartiniu pro- Tai labai priklauso nuo to, kiek randa savo įtaką, ima irti.
si žemė ir mano šviesios atmin- apžavėjo fizika, o galiausiai ci- baigiau ją su pagyrimu, po ke- apimantį įvairių šalių moks- atjauta žmogui ir gamtai ma- kesčių išskirtinis orientavimas priau nei valstybingumo, tauti- jektinių ateities vaizdinių atve- ateities vaizdinys laikomas sau Lietuvos politinės, ekonominės,
ties Babytė dar sovietmečiu tologija (ląstelės mokslas) ir leto mėnesių pradėjau dėstyti lininkų 15 metų darbą „Čiur- nyje susilieja į viena ir aš, dau- į ateitį taip pat atspindi tam ti- nio tapatumo simboliai, kurie, ju netgi nebelieka socialinės pakankamu, o ne instrumen- netgi intelektualinės galios pasi-
man sakydavo: „čia buvo mūsų molekulinė biologija, kurias ir Vilniaus dailės akademijos Tel- lionis ir pasaulis“. Jautrumas gybę metų nepaisiusi įkalbinė- krą utopinio mąstymo poziciją, tenka pripažinti, buvo tolydžio filosofijos išskiriamų būdingų tiniu visuomenės savivokos rodymas europinėje ar pasauli-
ir vėl bus mūsų“. Nepriklauso- planavau studijuoti. Save nuo šių fakultete beveik visą vadi- menui (30 autorinių parodų ir jimų žengti į politiką, pagaliau kuri kyla iš valstybės istorijoje devalvuojami ir pamažu pra- individualizmo ir holizmo po- modeliu. Pavyzdžiui, kilnių nėje scenoje (pavyzdžiui, pirmi-
mybės atkūrimo ji sulaukė ir se- pat mažų dienų įsivaizdavau namąjį universitetinį bloką ir arti 100 grupinių parodų Lie- ryžausi, nes matau, kad mūsų paveldėtų santvarkų, ideologi- rado savo galią kaip sutelkties lių, visuomenės kaitos vektorių Sąjūdžio idėjų ir jų tęstinumo ninkavimas Europos Parlamente
nelio žemė vėl tapo mūsų – An- baltu chalatu laboratorijoje, o po metų, 2003-iaisiais iš karto tuvoje ir užsienyje) bei jautru- šalies seime yra būtinas ir jau jų, karinių, revoliucinių ir eko- simboliai. Galima teigti ir tai, „iš viršaus“ ar „iš apačios“. Tai išstūmimas visuomenės ir isto- 2013 m.) lyg ir turėtų potencia-
čios slėnyje, ant kalvos ir aplink mėgstamiausias „žaislas“ buvo įstojau į Vilniaus dailės akade- mas gamtai (didelė gyvenimo neišvengiamas kitoks požiūris nominių virsmų. Galima kelti jog sutelkties simboliai, kuriais galima pavadinti inertiškojo rijos marginalijas nemaža da- lo išjudinti naujus visuomenės
ją. Auklėjo mane taip, lyg na- dėdės turėtas mikroskopas. Bet mijos menotyros doktorantū- dalis praleista prie Ančios upės ir kitoks veiksmas, apimantys prielaidą, jog XX  a.-XXI  a.  pr. galime laikyti tiek atitinkamu visuomenės kūrybingumo lai- limi lėmė perdėm statiškas ir ateities vaizdinius. Tačiau dėl
muose sroventų kitos epochos gyvenimas pasisuko savaip ir rą. Atsivėrė nauja gyvenimo draustinių, paskui augta prie visą valstybės egzistavimą, jos lietuvių socialinis ir kultūrinis laiku suintensyvėjančios sim- kotarpiu, kuomet pastebimos uždaras tokio ateities vaizdinio perdėtai Lietuvos visuomenėje
laikas: grįžus iš mokyklos bet man teko atsigręžti į sąmonės erdvė  – stažuotės Paryžiuje, Pagramančio regioninio par- sąrangą ir esamą problematiką. gyvenimas buvo itin ryškiai ir bolinės galios valstybingumo tik reakcijos į momentinį ir lo- konstravimas, kuriame nebuvo pasireiškiančios visų sričių bei
savitai orientuotas į ateities ženklus, tiek kai kuriuos išskir- kalų pokytį, bet tos reakcijos palikta vietos racionalios tvar- jas siejančių informacijos kana-
vaizdinius, juos suvokiant kaip tinę reikšmę žmonių sąmonėje nesuformuoja jokio ryškaus kos, operacinių veiksmų radi- lų fragmentacijos tokie valsty-
Salomėja Jastrumskytė – GEROVĖS aktualios dabarties veiksmų
ašį, sąmoningumo poslinkius,
įgaunančius istorinius faktus,
yra pastiprinami ateities vaiz-
daugiamačio veikos modelio,
jos perdėm psichologizuotos,
muisi. Antrojo valstybingumo
atgavimas, tautinio tapatumo
bės potencialo iškilimai gali likti
nepastebėti didžiajai daliai Lie-
LIETUVA – IŠSAUGOTA GAMTA! tikslinę veiką.
Intensyvus visuomenės san-
dinių, o ateities vaidinių ir lū-
kesčių galiai slopstant, silpnė-
manifestinės, silpnėjančios ir
nutrūkstančios iki kito dirgi-
išsivadavimo proveržis neįga-
vo realių struktūrų, nebuvo
tuvos visuomenės arba priimti
kaip periferiniai, nereikšmingi
Nepriklausomybės akto signataras Algimantas Sėjūnas klodos keitimasis per šimtme- ja ir su jais susijusių simbolių klio. Galima netgi konstatuoti pratęstas visuomenėje kaip (taip nutiko su Nobelio premijos
tį, valstybingumo kūrimasis, jo įtaka visuomenės sąmoningu- esant išnykus vientisą visuo- švietimo, palaipsnės mentali- laureatu, lietuvių kilmės ekono-
„Ne kiekvieno gyvenime duota gamtos niokojimo problemas gyventojų pasipriešinimą, kurį sunaikinimas ir pakartotinis at- mui. Todėl tautinio tapatumo menę konsoliduojantį ateities teto kaitos ir t.t. procesas, bet mistu Robertu Shilleriu). Todėl
kryžių pakelti.“ (Salomėja Jas- visuomenei. „Kai kalbame apie savivaldos institucijos slopi- kūrimas, fragmentuotas trum- simbolio ir ateities vaizdinio vaizdinį, kurį pakeičia momen- buvo pereikvotas kaip mo- jie negali nei įtakoti, nei juo la-
trumskytė) medžius, iš esmės turime ome- na jėga, prievarta ir smurtu. pais intervalais aprėpiamais abipusis ryšys yra akivaizdžiai tinės visuomenės reakcijos mentinis ir statiškas ateities biau formuoti aiškiai apibrėžtų
nyje ne medžius, o žmones. Pasauliname kontekste toks tos pačios kartos, suformavo apčiuopiamas. ir dirbtinių ateities projektų vaizdinys. ateities vaizdinių.
Salomėja visapusiškas talen- Medžiai mieste didžiąja dalimi žmonių nepritarimas ir prie-
tas  – humanitarinių mokslų atlieka ne tik ekologinę funkci-
daktarė, filosofė, menininkė, fo- ją. Jie yra aktyvūs bendros bū-
šinimasis medžių naikinimui,
jį tapatinant su žudymu yra
Dr. Jolita mūsų, ne mes dėl jų. Medžiai liečiai, kaip žmonės  – esame problematiką, pasakojanti
tografė, aktyvi visuomenininkė, ties dalyviai. Dabartinis masinis simptominis daugeliu aspektų. Linkevičiūtė yra puiki pilietinės visuomenės svarbūs savo šaliai? Ar mes – ką apie savo Euklidus, Lietuvos
judėjimo „Saugokime Šiaulių medžių naikinimas žmones vi- Tai ir visiškai naujos biofilosofi- Kaip meno, kūrybos, mokslo metafora, mūsų pačių metafo- nors reiškiame valdininkams, kultūros instituto mokslinė
medžius“ į kūrėja. Ji spėja visur: sapusiškai pažemina, apriboja, jos bei biopolitikos radimasis, žmogus, nesusijęs su politika, ra. Daugelyje Lietuvos miestų, politikams? Mes patys esame darbuotoja, meninių projektų
jos dailės parodos Šiauliuose, traumuoja, nustumia į antraei- iškylantis naujas požiūris į gy- džiaugiuosi, kad vis daugiau kuriuose prioritetas tapo ES įsi- brandūs pareikalauti iš politikų užsienyje dalyvė žino, ką kalba.
Vilniuje, Klaipėdoje, užsienyje, lį vaidmenį miesto gyvenimo vybę ir jos vertę, destruktyvių moterų dalyvauja Lietuvos poli- savinamos lėšos, vertybe tapo atsakomybės, jei mes juos ren- Jai svarbi lietuviško europietiš-
jos straipsniai laikraščiuose. Ji valdyme. Galiausiai sukuriamos planetos pokyčių dėl žmogaus vės valstybė gali būti kuriama vivaldos veiksmų prieš juos tikoje. To labai trūko visuomenė- greitis. Per kiek laiko? Pakloti kame? Ar Aštrūs klausimai be kumo raida, pilietinės laisvės ir
mokslininkė. Dirbdama Lietu- institucinio smurto situacijos, veiklos pripažinimas ir kt. To- ant sau pakankamų ir tik save pačius, jų veiklą, darbą, verslą, je, vis dar besivadovaujančioje trinkeles ir per kiek  – iškirsti atsakymų. Esame verti laisvės, įsipareigojimų, atsakomybės,
vos Kultūros tyrimų institute kai prieš gyventojų valią naiki- dėl piliečių pasipriešinimas pateisinančių išvešėjusių savi- jei jų išreikšta nuomonė nesi- tradicinėmis, patriarchalinėmis medžius. Nes rudenį prikrenta pagarbos tiek, kiek jos manome galop  – Tėvynės sąvokos. Pa-
rašo straipsnius apie XX a.- XXI nami medžiai. medžių masiniam naikinimui valdybės valios ir galios spren- derina su mero ir jo komiteto normomis. Norėčiau šioje labai esą lapų. Greitai iškirsti, kad lik- esantys nusipelnę. našiai, kaip jos rūpėjo Emilijai
Asociacijos „Visuomeninės
a. pr. Lietuvos visuomenę, jos Laikas mums visiems susivokti, yra visuomenės sąmonėjimo dimų? nuomone? nelengvoje srityje matyti inte- tų plynos vietos, tuščios vietos, Ir vis dėlto, yra vilčių, kad Lie- Pliaterytei. Salomėja taip pat
iniciatyvos“ pirmininkas,
lūkesčius, giluminio visuome- kad medžiai mieste yra bendras išraiška. Taip pat jis yra simp- Ar gerovės valstybė gali būti Masinės medžių žudynės, be- lektualę, humanitarinių mokslų pilkos,  – nes lietuviams laisvė tuvoje gali kas nors keistis, dalyvauja pilietiškumo, piliečių Šiaulių miesto savivaldybės
nės pasyvumo priežastis ir pa- visuotinis gėris, kurio neturi tei- tomas, parodantis vietinių val- kuriama padalinant viešąjį siritančios per visus Lietuvos daktarę, filosofę, poetę, meni- tapo „aplink mane“. Ne vakar, ne tolstant nuo sovietinių valdi- problemų sprendimo lauke, gyventojų asociacijos
sekmes tautos egzistencijai. sės savintis nei miesto savival- džios darinių autonomiškumo, bendruomeninį gėrį projektų miestus ir jau pasiekusios Šiau- ninkę Salomėją Jastrumskytę užvakar, daug anksčiau. „Jūsų ninkavimo tradicijų. Supran- ryškiai, tvirtai, atkakliai ginda- „Visuomeninės iniciatyvos“
Matydama kokiais mastais nai- dybė, nei privatūs ar juridiniai atviros diktatūros užuomazgas, ir rangovų ekonominiam inte- lius, aiškiai parodo ir identifi- ne vien dėl jos pilietinės, kovin- nuomonė mums nesvarbi“, – la- tame, kad demokratijos raida ma iš prosenelių paveldėtas pirmininkas
kinama Lietuvos gamta, ji orga- asmenys. Miestą sudaranti vi- teisę ir teisingumą paminančią resui, bet masiškai ir smurtiškai kuoja pamatinius prieštaravi- gos, aiškios pozicijos ginant se- bai aiškiai piliečiams parodė sa- ilga ir nevyksta pokyčiai kaip vertybes ir poziciją.
nizuoja piketus, mitingus, rašo suma yra vieša ir turi būti lais- valdančiųjų savivalę, privataus apiplėšiant pilnavertę gyvento- mus, reikalauja atviro ir kritiško nuosius Šiaulių medžius, kurie vivaldybių tarnautojai, turintys norėtume, – per naktį. Jie įvyks Linkėčiau, kad pasukusi politi-
Vytautas Kabaila
straipsnius, kreipiasi į valdžios vai prieinama visiems miesto ekonominio intereso (privačių jų aplinką? politinės valios veikimo.“ buvo verti būti, stovėti, vešėti įsipareigojimų ES projektams, tada, kai ateis kiti, kitos kartos kos keliu, Salomėja išsaugotų Mūsų Salomėja – didesnė sva-
institucijas  – ministerijas, vy- gyventojams ir svečiams. rangovų kompanijų) viršenybę Ar gerovės valstybė gali būti Salomėja pasiruošusi veikti. tame mieste. Panašiai, kaip sto- bet tik ne žmonėms. Žmonės žmonės, kuriems rūpi ne vien tai, ką turi geriausio – ryžtą, ko- jotoja ar kovotoja? Jeigu bent
riausybę ir Prezidentą. Kartu su Akivaizdžiai neatsitiktinai me- prieš viešąjį interesą.“ kuriama savivaldose įsivyrau- Ji gali. Jai duota. vi žmonės, saugantys savo ver- reikalingi tam, kad rinkimuo- jų pačių gerovė. Salomėja Jas- vingą dvasią ir atkaklumą. Tai dalis jos svajonių išsipildytų,
bendražygiais Salomėja atvira- džių masinis naikinimas mies- Todėl ji atvirai klausia mūsų jant baimei, kuomet žmonės Balsuokime už SALOMĖJĄ! tybes, savo tiesą, savo erdvę ir se teisingai balsuotų. Tik tiek. trumskytė, ramiu, tyliu balsu naujos kartos politikių, politikų valstybė taptų teisingesnė ir
me laiške Prezidentui išdėsto tuose išprovokuoja miestų visų ir Prezidento  – „Ar gero- priversti bijoti tiesioginių sa- Reitinguokime sąrašo Nr. 25 savo orą. Medžiai yra mums, dėl Ar – tik tiek? Kiek mes, kaip pi- filosofuojanti apie kultūros laikas. laimingesnė.
 4 PASIRINKIMAS – Dr. SALOMĖJA JASTRUMSKYTĖ
Mokslinė, kūrybinė ir visuomeninė veikla
• Lietuvos dailininkų sąjungos narė • Mokslinė monografija „Sinestezijos estetika“
• Mokslo tyrėjos darbas Gento (Belgija) universi-
tete, finansuotas Flandrijos Švietimo ir mokslo • Sudarytas tarptautinis mokslo straipsnių rinkinys
ministerijos (2007)
• Prano Dovydaičio mokslo premija (2012) • Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo dar-
• 50 akademinių publikacijų Lietuvoje ir užsienyje
• 80 mokslinių konferencijų Lietuvoje ir užsienyje • 30 autorinių parodų Lietuvoje ir užsienyje
Akademikas, profesorius
Algis Mickūnas, Ohio universitetas, JAV
Gerbiama kolegos ir gerbiamos kolegės:
Štai ir išmušė valanda, kad vis daugiau išmintingų
jaunų piliečių nutaria tarnauti mūsų tautai. Ir kaip tik
dr. Salomėja Jastrumskytė yra viena iš tinkamiausių
piliečių pagaliau prisijungti prie kūrimo ir išlaikymo
Lietuvos ateities. Nors tik vienu balsu, aš skubu pritar-
ti ir kiek galima padėti dr. Jastrumskytę išrinkti į Lietu-
vos Seimą. Man teko garbė dalyvauti jos doktorantū-
ros komisijoje ir susipažinti su jos moksline erudicija,
išmintimi ir gabumais. Mano patirtis su jaunais moks-
lininkais iš įvairiausių šalių sudaro galimybę vertinti
dr. Jastrumskytę kaip priklausančią 5%rinktinei gru-
pelei iš 120 doktorantų. Svarbu pabrėžti, kad pabai-
gus mokslus, jinai „neužsnūdo“, bet dar labiau įsivėlė į
mokslinį darbą, paskleistą per savo raštus per Europą
ir Ameriką. Jos puikus keleto kalbų valdymas yra labai
reikalingas Lietuvos tarnautojams – juk visur rodoma
didelė pagarba, jei užsienyje Lietuvą atstovaujantis
asmuo moka susikalbėti su lankomos valstybės „šei-
mininkais“ arba iš svetur atvažiavusiais svečiais.
Šalia moksliškumo ir išminties, dr. Jastrumskytė yra
itin kūrybiška: tapytoja, poetė, eseistė ir dalyvė kon-
ferencijose ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Jos
dalyvavimas sudaro Lietuvai didelę garbę, nes jos
pranešimai ir diskusijos yra aukščiausio lygio. Man
teko pasigirti viešuose renginiuose, kad aš dr. Jas-
trumskytę pažįstu ir net kad turėjau progą pabuvoti
jos mokytoju. Taigi, jos mokslo nuoveikiai, kūrybiš-
kumas, kalbiškumas veda prie išvados, kad jinai yra
Renesanso žmogus. Nepasiant jos įvairių nuoveikių,
dr. Jastrumskytė yra kukli, pagarbi kitiems, nebijanti
pasimokinti iš kitų ir, reikalui esant, peatęsti tyrinė-
jimus viešumai svarbios temos. Dalyvaujant viešose
www.facebook.com/salomeja.jastrumskyte
Nr. 6
•
•
90 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje
Judėjimo „Saugokime Šiaulių medžius“ įkūrėja
• Sudarytas tarptautinė mokslinių publikacijų kny-
(2020) ga „Čiurlionis ir pasaulis“
• Mokslinė monografija „Sinestezijos estetika“
„Čiurlionis ir pasaulis“ (624 psl., išleistas 2020) • 7 Tarptautinės akvarelės bienalės laureatės di-
plomas
buotoja • Tapybos, šviesos ir garso instaliacija „Sėdintis Eu-
klidas“ ArtVilnius 15
TEZĖS LIETUVOS APLINKOSAUGAI
1. Saugomų teritorijų plėtimas ir naujų 9. Natura 2000 teritorijų apsaugos
saugomų teritorijų steigimas stiprinimas
2. Bet kokios neapdirbtos gamtinės 10. Sengirių natūralaus formavimosi
žaliavos eksporto stabdymas teritorijų įkūrimas ir apsauga valstybei
3. Miškų kirtimų normos mažinimas, visų remiant
pirma atšaukiant iki 6 % padidintą 11. Aplinkosaugininkų etatų didinimas
kirtimų normą 12. Miškų ir kitų gamtinių išteklių
4. Generalinės urėdijos panaikinimas monitoringo didinimas
atstatant optimalų urėdijų tinklą šalyje 13. Regioninių ir nacionalinių parkų
5. Plynųjų ir atrankinių kirtimų autonomijos didinimas ir jų funkcijų
uždraudimas saugomose teritorijose plėtra
6. Plynųjų ir atrankinių kirtimų 14. Intensyviai naudojamų rekreacinių
uždraudimas III kategorijos miškuose teritorijų rotacija, periodiškai skiriant
7. Saugomose teritorijose esančių IV joms tam tikrą laiką (iki 5 metų)
grupės ūkinių miškų ūkinės paskirties ekosistemų atsistatymui
pakeitimas į rekreacinę 15. Brandžių miesto medžių kirtimo
8. Saugomose teritorijose esančių uždraudimas rekonstrukcijų
privačių miškų išpirkimas valstybės metu, įtraukiant visų brandžių
lėšomis rinkos kaina ir prijungimas prie medžių išsaugojimą į projektines
valstybinių saugomų miškų užduotis
diskusijose ir nutarimuose, dr. Jastrumskytė visuo- 2019 birželio 21 Šiau-
met bus išstudijavusi ir pasiruošusi pateikti duome- liai:
nis kolegoms. „Atsisveikinimas su gra-
Bet jos ypatinga „kokybė“ yra veikla Lietuvos gam- žiosiomis Šiaulių bulvaro
tos saugojimo plotmėje; ne tik kaip atliekanti ofici- liepomis. Jei šiauliečiai
alias pareigas, bet kaip turinti kasdienišką uždavinį būtų susitelkę kaip Vil-
įsivelti į viešas diskusijas, skatinti piliečius neapleisti niaus gyventojai dėl Sa-
mūsų šalies grožio kaip nepakeičiamo turto, kuriuo piegų parko, šios liepos
džiaugėsi mūsų senoliai, poetai, tapytojai ir kuriuo būtų pergyvenusios dar
džiaugiasi dr. Jastrumskytė, visi mūsų pažįstami, na ir šį šimtmetį. Bavarijoje
ir aš. Jos veikla gamtos apsaugai nėra ideologiška, miestuose mačiau 200-
bet paremta jos moksline erudicija  – nuo chemijos 300 metų liepų alėjas.
per genetiką, iki atmosferos ir įvairių ekologinių sričių Kodėl Šiaulių žmonėms
sąveikos ir viso to poveikio sveikatai, ekonomikai ir to nereikia ir nerūpi?“
kultūrai. Tanaujant tėvynei, jinai galės kalbėtis sąmo- Mintys laiku:
ningai su mokslininkais, žinovais ir ideologais. Mano neišvengiamai būtinas
pasiūlymas yra toks: jeigu dr. Salomėja Jastrumskytė pokytis socialinėje ir po-
litinėje sanklodoje: žmo-
sutiks kandidatuoti į Seimą, tai mes turime pareigą
gui, instituciškai nepatvir-
visai Lietuvai ją išrinkti. Visiškai tikiu, kad dr. Jastrums-
tinusiam savo ekologinio
kytė mūsų neapvils. raštingumo, neturi būti
leidžiama dalyvauti de-
mokratiniuose visuome-
nės procesuose.
Centro partijos-Tautininkų darbus galite paremti aukodami.
Gavėjas: Centro partija-tautininkai. Sąskaitos Nr. LT347300010162155120.
Paskirtis: auka rinkimams.
Politinė reklama apmokėta iš Centro partijos - Tautininkų rinkimų sąskaitos.
Spausdino UAB „IRV“. Užsakymo Nr. IRV0011. Tiražas 500 egz.