VILNIAUS RASOS

RAJONAS – TRUMPA
APYBRAIŽA
„Vietovardžio Rasos kilmė nėra PARENGTA ROKO RAGUCKIO, A19-4V.
tiksliai žinoma.Viena versija sako, kad
jis kilo iš čia buvusio šaltinio vardo.
Kita versija sako, kad vietovardis
galėjo atsirasti iš čia turėjusio žemes
dvarininko pavardės.“

- Ugnius Antanavičius.[1]
 RASŲ RAJONO VIETOVARDŽIO GENEZĖ – NEĮMININTA MĮSLĖ?

Slypintis ramiose, žalumos dengtuose apylinkėse tarp Ribiškių ir Naujininkų,Vilniaus Rasos rajonas jau ilgą laiką
išsikovojo „nežinomo rajono“ reputaciją tarp vilniečių, mat vilniečių atmintyje, rajono pavadinimas atspindi
negirdėta derinį – antai sutvertas iki šiol neišaiškintų sąlygų liūne, rajono pavadinimo kilmės klausimas –
daugelio manymu, bene svarbiausia rajono paslaptis – atstoja mįslę vietovardžių ir antropologijos mokslų
tyrėjams, kurių tarpe, šio vietovardžio kilmė yra sutapatinama su keletu galimų teorijų – nuo kadaise šių dienų
Rasų rajono pakraščiuose įsikūrusio stambaus dvarininko pavardės užsilikimo iki antai šiose vietose Rasų šventę
šventusių žmonių susispietimo atvejų.[2]
 RASOS RAJONO ISTORIJA IR KAITA

Rasos rajono istorija nėra gausi – anot turimų istorinių šaltinių, Rasos, kaip istorinė vieta, pirmą kartą
buvo įvardinta dar XVI a. eigoje – tuomet Rasos, kaip Vilniaus dalis, užėmė sąlyginai gausią erdvę, siekė
netgi Aušros vartus. Nepaisant ankstesnio teritorinio gausumo, XIX-XX a. atgarsiuose, Rasų istorija
patampa miglota – prieškario metų vaizde, šios gyvenamosios miesto dalies istorija yra menkai aprašyta.
Tuo tarpu pokario metais, Rasos įgijo dabartinę fizinę formą – tylaus, mažai gyvenamo, smulkių
gyvenamųjų pastatų išraižyto ir gausios žalumos įamžinto mikrorajono paveldą. [3]
 RAJONO SUBTILYBĖS – GARSI KAPINIŲ ATMINTIS
Tarsi besistengdama įprasminti rajono neatsiejamai tylaus ir ramaus charakterio bruožus, Rasos rajone
randasi viena iš seniausių, bet taipogi ir didžiausių valstybės kapinių – Rasų kapinės. Pirmą kartą įsteigtos
1796 m., po Pirmojo pasaulinio karo, netoli šių kapinių buvo įrengtos „Naujosios Rasos“ kapinės – taipgi,
kapines sudaro dvi skirtingos laidojimo teritorijos, kurių visumą nesunku apibrėžti pasinaudojant visą
apgaubiančiu „Rasų kapinių“ terminu.
Šios kapinės išgarsėjo laidojamų velionių reputacijos dėka. Kapinėse buvo palaidoti daugelis visuomenei
nusipelniusių asmenų, pavyzdžiui – garsūs literatai ir poetai:Vincas Mykolaitis-Putinas, Kazys Boruta, Petras
Cvirka, Balys Sruoga ir Liudas Gira. Politinio gyvenimo tarpe, svarbu pabrėžti J. Basanavičių.
Neatsiejama kapinių dalis – paminklų įvairumas. Nuo pat antrųjų kapinių įkūrimo dienų, akmens dirbinių
meistrai puošė kapines pastatydami į šakočius panašius betoninius paminklus.[4]
RASŲ KAPINĖS – VIZUALI APŽIŪRA
 IŠNAŠOS (RAŠYTINĖS INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS)

[1] Ugnius Antanavičius, „Nuo Markučių iki Rasų: kaip atsirado ir ką reiškia Vilniaus rajonų vardai? (II)“ prieiga per internetą,
https://www.15min.lt/ar-zinai/naujiena/idomi-lietuva/nuo-antakalnio-iki-zveryno-kaip-atsirado-ir-ka-reiskia-vilniaus-rajonu-vardai-ii-
1162-1162326 [žiūrėta 5/24/2020]
[2] Ibid. Kaip panašu, U. Antanavičiaus teiginiui, jog Rasų rajono pavadinimo kilmė kilo nuo daug anksčiau šioje vietovėje atlikusių
apeigas (Rasų šventės, vėliau – Joninių) žmonių susibūrimo, yra pritariama esančio mokslininkų konsensuso šia tema, pvz., žr. Rūta
Kotryna Vyšniauskienė, „Rasos (Joninių) Šventė Šiandien: Etnomuzikologinis Aspektas,“ (Vilnius: Magistro baigiamasis diplominis
darbas, Muzikos fakultetas, Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademija, 2018), pp. 38-45; Saulė Matulevičienė, „Iš Rasos šventės istorijos,“
Liaudies kultūra, Nr. 3, 2007, pp. 64-65.
[3] Dėl trumpos istorinės apybraižos ties statinių, daugiausia – mūrinių, aktualijų, žr. „Rasų kolonija“ prieiga per internetą,
http://www.vilniusgo.lt/2017/07/16/rasu-kolonija/ [žiūrėta 5/24/2020]; „Rasos (Vilnius)“ prieiga per internetą,
https://lt.wikipedia.org/wiki/Rasos_(Vilnius) [žiūrėta 5/24/2020]
[4] Žr. https://www.govilnius.lt/aplankykite/lankytinos-vietos/rasu-kapines [žiūrėta 5/24/2020]; Margarita Vorobjovaitė, „Vilniaus Rasų
kapinės – amžinojo poilsio vieta ir tautos istorijos žemėlapis“ prieiga per internetą, https://www.alfa.lt/straipsnis/50404105/vilniaus-
rasu-kapines-amzinojo-poilsio-vieta-ir-tautos-istorijos-zemelapis [žiūrėta 5/24/2020]