Sniego Karalienė

... išėjusią mane pasitiko netikėtas šaltukas. Eidama mėgavausi jo žaismingu žandų
kutenimu ir tik priėjusi parką pastebėjau kaip tylu. Dar vakar čia čiulbėjo žaismingi paukšteliai, o
šiandien... šiandien visa tai tapo Sniego Karalienės valdos. Ji užgniaužė gyvybė ir visus jos
sukeliamus garsus. Kad ir kaip tai bebūtų žiauru, man patiko. Ir aš ėjau per parką mėgaudamasi tyla.
Mano žingsniai lėtėjo, Sniego Karalienės valdose nepadoru skubėti.
Šerkšnu padabinta žolė ir plikos medžių šakos. Rytinė pasaka, netikėtai pasekta
Sniego Karalienės lūpomis. Ji šnabžda man į ausį. Hipnotizuoja. Paukšteliai, dabar jau negyvi
tysantys ant žemės pasidavė šios talentingos moters valiai. Aš to nedarysiu. Aš tik mėgausiuosi jos
darbais. Ji nuostabi, to nepaneigsi. Sniego Karalienė... (šaltinis: www.rasyk.lt)