Vaižgantas

Dėdės ir dėdienės
( ištrauka Nr.1)

Severiutė tauškė plepėjo, dėstydama į kutą išbirusias savo smilgeles, ir nė nepasidomėjo, kokį įspūdį
daro savo pasaka.
– Kažin ką plepi! Daisia, lyg būtumei ragana: su miškiniais užsigeidei žaisti, – bailingai pertarė Daisia.
Baimė baime. O pasaka dėl to galutinai pavergė abudu klausytoju. Mykoliukas dabar jau vėl šypsojos,
kaip pirma – savo mintims, savo valstybei, kur viešpatauja karaliūnaičia, kaip dabar matyti, miškinė.
Geišė ryte rijo mergaitę, kuriai lygiai jauku su nekenksmingais, nekaltais žiogeliais pievoje, Dievo
patiestame divone, kaip ir tamsiame miške su laukiniais.
– Iš jūsų matau, kad nei vienas, nei antras nenorėtumėte krembliauti lūšių srityje, – pašiepė klausytojus.
Mykoliukas nieko, sutiko, o Geišė užsigavo ir, padaręs rimtą miną, tarė:
– Ką žinosi...
– Tai derėkime! – erzino jį Severja.
– Susilažinus gal ir pavojinga būtų eit miškan apyaušriais, kada ne tik žvėrys, ir visos dvasios
pakirdusios. Vis dėlto, jei būtų geros lažybos, aš sutikčiau.
– Na, tai iš ko? – nesiliovė Severja.
– Iš rankos tos mergelės, kurią aš myliu. Jei ji pasakytų man: „Ateik pačiu vidunakčiu, į patį tamsųjį
tankį, pačioje miško glūdumoje, jei nori mane laimėti“, aš eičiau.
– Kam gi taip brangiai? Geriau ateik tamsta piršlėmis į savo mylimąją, ir taip eis.
– Taigi, kad žinočiau, eičiau. Dabar reiks sukčiau patirti...
Ir pataikęs valandą, kada Mykoliukas lyg kažin kur nusigręžė, šnibžtelėjo Severjai:
– Ateinantį šventadienį, saulei tekant, Girstupio šlaite ar man bus žūti, ar būti. Kas gaili manęs, tegu
ateina vaduoti.
– Kaip sakai? – išplėtė akis Severja.
– Tai slapta, kurią tegali patirti – tenai, – pabaigė Daisia ir atsistojo, nes jau artinos į juos bent dvi voros
žmonių.
– Mykoliuk, kas tau šiandie pasidarė? Ko tu negrieži? Mes jau manėm, jog tu kur išnykai, – ėmė
prikaišioti priėję.
Mykolas tik dabar susigriebė senai jau savo griežtuvėlį esąs panuovalyje padėjęs ir visai jį užmiršęs.
Tad griebė jį nusigandęs ir pagavo linksmai čyruoti: „Kai noriu, rimtai dirbu, kai nenoriu, tinginiauju“.
Dvejetai ėmė suktis. Tik Severja vis tebesėdėjo vietoje, negalėdama atspėti, ką gi tai reiškia dėdės
Geišės žodžiai, kokią paslaptį žada jis apreikšti kaip tik toje vietoje, kur lūšys vaikus vadžioja. Suprato
tačiau, jog ta paslaptis ją kliudo ir labai intriguoja. Pakviesta šokti betgi atsijokėjo, šoko stačiai ir ėmė
kaip padūkusi suktis: čiūkš – čiūkš – čiūkš.
Mykoliukas, kaip ir pirma, jai griežė. Tik ar be vienam Mykoliukui Severja šoko?

Atsakykite į klausimus ( 15 taškų)

1. Apie kokią „pasaką“ kalbama tekste? (1 taškas)

2. Kur ir kada vyksta veiksmas? (1 taškas)
3. Tarp kurių veikėjų vyksta pokalbis? Kas kalbos iniciatorius? (2 taškai)
4. Kaip šis pokalbis tampa tolesnių santykių tarp Severjos ir Geišės užuomazga? (1 taškas)
5. Kas rodo, kad Geišė yra kovotojas, o Mykoliukas pasyvus? Kokią simbolinę reikšmę įgyja
ėjimas grybauti į pavojingą mišką? (3 taškai)
6. Kodėl Geišė slapta nuo Mykoliuko paskiria Severjai pasimatymą? (1 taškas)
7. „ ... kuriai lygiai jauku su nekenksmingais, nekaltais žiogeliais pievoje, Dievo patiestame
divone, kaip ir tamsiame miške su laukiniais.“ Tai Severjos apibūdinimas. Raskite analogijų su
ištraukos veikėjais, paaiškinkite jas remdamiesi veikėjų charakteriais. (2 taškai)
8. Kam Severja pynė gėlių vainiką iki pasirodant Geišei? (1 taškas)
9. Kas šio pokalbio metu įvyko? (1 taškas)
10. Kokios būtų šio teksto mintys? (2 taškas)
 Vaižgantas
Dėdės ir dėdienės

( ištrauka Nr.2 )

Ne jis kaltas, kad toks tapo, tik aukštesnėsės galybės, kurios jį tokį padarė, – kaltink mirtį ar Laumę.
Rapolas buvo užbūręs jos sielą ir per dvejus trejus metus galingai laikęs ją toje savo įtakoje, jis –
galingas gamtos epizodas. Galingas buvo, nors paslaptingas ir baisus, kai bučiavo ją lūšynėje. Tuo vienu
išbučiavimu Geišė sutraukė Severjos giminės ryšius su tikrąja motina, sutraukė tikrosios meilės ryšius su
Šiukšta ir pasiėmė ją sau, kaip jam skiriamą, kaip gyvenimo kovos grobį ar ką panašu. Nei kūnu, nei
dvasia tai galybei nepasipriešinsi. Nebuvo galybės, lygios jo galybei. Ir nusinešė ją į trečią kalną, jei ne į
trečiąją karalystę, kaip užburtą karaliūnaičią. Ligonis ar nerangusis to nebūtų padaręs.
Galingi tėvų namai. Jų globa nenugalima. Tik mirtis ir Geišė-gamta galingesni už ją. Jie susisuka kaip
audra ir, nieko nesiklausdami, pagrobia iš jų globos įspėtąjį. Geišė perkėlė ją į visai kitą buitį, į dvaro
buitį, kur jis vėl buvo galingas, didžius darbus tvarkė kaip koks inžinierius, ir visi jo klausė.
Galingas buvo Geišė, kai davė jai nematyto gražumo vaiką.
Tėvai, mergiškoji laimė, pirmoji meilė – Mykoliukas, lūšynė, dvaras, vaikas, visų pagarba ir
pataikavimas... Ar tai ne sapnas, ne nakties svajonė, keista ir net negalima? Tai žemės rojus, iš kurio
ūmai juos išmetė, niekuo nenusidėjus, ir paliko jiemdviem ilgesys to, kas nebegrįš.
Viskas dingo. Dingo jai ir Rapolas, to rojaus Adomas. Ji rados išmesta į paprastąją žemę, kuri jai
vienų usnių beduoda. Tačiau argi Geišė čia kaltas, kad už gamtą, už jį yra dar galingesnių?
Ir niekas nebestengė Severjai išblaškyti galingojo Rapolo vaizdo. Jo nebėr, jį Laumės pagavo ir į savo
piliakalnį nusinešė, ten, kur ir kiti Sauliai amžių miegą miega, kol jų galybę vėl pažadins – kitiems
tikslams. Rapolo nebėr, bet jis – buvo!
Rapolas – nebevykėlis; Severja – darbštuolė ir greituolė, dviguba veikėja. Vis dėlto jiedu abudu lygiai
yra – tik buvę: Severja – nebe Pukštaičia, Rapolas – nebe tijūnas. Čia bevaikščioja jų antrininkai. Abudu
mirė ūmai, lūžo tą valandą, kurią juodu, nė tai dienai neaprūpinę, iš dvaro išmetė. Ir užgeso abiejų
Rapolienė, nebent baigdama senti, siuto, ir visiems Geišių namams pasidarė nebegera, nebejauku, lyg
aitvarui įsigyvenus; žinai, jis dažniau išnešioja, kaip prinešioja.

Atsakykite į klausimus ( 15 taškų)

1. Kokia ištraukos veiksmo situacija? (1 taškas)

2. Apie ką mąsto Severja? Raskite apibendrinamąjį teksto sakinį. (2 taškai)
3. Su kuo susiję jos gyvenimo pokyčiai? (2 taškai)
4. Ko Severja neteko, o ką gavo ištekėdama už Rapolo Geišės? (4 taškai)
5. Kokiais žodžiais nusakoma Geišės jėga, nutraukusi Severjos ryšius su jos mergišku pasauliu?
(1 taškas)
6. Kas rodo, kad Severjos praeityje Mykoliukas užima svarbią vietą? (1 taškas)
7. Kaip paaiškintumėte ištraukos pabaigos sakinį: „<...> Geišių namams pasidarė nebegera,
nebejauku, lyg aitvarui įsigyvenus; žinai, jis dažniau išnešioja, kaip prinešioja.“ (2 taškai)
8. Kokia šios ištraukos pagrindinė mintis? Susiekite su visu kūriniu. (2 taškai)