Juozas Tumas-Vaižgantas „Dėdės ir dėdienės“

Veikėjai:

Mykoliukas- kaimo pastumdėlis ėjo dvigubą baudžiavą: dvaro ir namų.Neturėjo nei žmonos,nei
vaikų.Gyveno pas brolį.Mėgdavo groti smuiku. Kartai šypsodavosi ir būdavo laimingas. Tik kažkodėl “šypsosi
Mykoliukas ne šiam pasauliui”, nes ką gi jam veikti šiame pasaulyje, kuris toks nedraugiškas jam. Mykoliukas
pamažu virto “dėde”, kuris aria, akėja, dvare lažą atlieka, namie berną atstoja. Jis buvo labai tylus bei
ramus. Severja- savo prigimtimi artima Mykoliukui. Juos abu sieja širdies jautrumas, grožio jausmas.
Severiutė kupina jaunystės žavesio, švelnumo. Mykoliukas pamilsta Severją, ir ji jam neabejinga, tačiau,
nors Severjai ir buvo gera su juo, ji jo atsižada, pasirinkdama tijūną Rapolą. Severiutė turėjo stiprų šeimos
jausmą, ji žinojo, kad Mykoliukas, būdamas tik “dėdė”, neturi savo kampo ir negalės suteikti jai prieglobsčio.
Ji taip pat tampa “dėdiene” – ujama ir niekinama. Pradžioje, netekusi vienintelio žmogaus, kuriuo ji
rūpinosi, Severja pajunta darbo beprasmiškumą ir pradeda lankytis karčemoje kartu su kaimo vyrais.
Rapolas Geišė-protingas beraštis ir nematyto sąžiningumo, mėgėjas pasakoti būtas ir nebūtas istorijas.
Meilė jį darė geresnį, žmoniškesnį. Netekęs tijūno padėties, Rapolas palūžta, vengia bet kokio darbo. Tampa
tinginiu,kuris tik rūpinosi,kad darbas vyktų,vadovavo,bet pats nieko nedarė.Apysakos gale miršta.

Eiga:

• Apysaka prasideda tuo,kad pasakojama apie Mykoliuką,apie tai,koks jis žmogus.Kaip jį išnaudoja
dvaro prižiūrėtojas,žmonės ir net brolis.Jis atlieka visus darbus,niekam neprieštarauja,daro tai,ką
įsako kiti.
• Pasakojama,kad Mykoliukas nieko neturėjo,buvo vargšas,neturėjo,kur gyventi,net savo lovos
neturėjo.Gyveno pas brolį tai šiene,tai kur vietos būdavo prigulti.Turėjo tik dvejus kailinius ir viskas.
• Dažnai grodavo smuiku savo dainelę“Kai noriu,rimtai dirbu,kai nenoriu,tinginiauju“.Jis visada
grodavo ant kalnelio ir ten susirinkdavo be galo daug žmonių jo paklausyti.
• Mykoliukas buvo pamilęs Severją,jis visada į ją žiūrėdavo,dažnai apie ją mąstydavo,bet
žinodavo,kad neturi jai ko duoti.
• Geišė buvo dvaro prižiūrėtojas,jis buvo griežtas,bet ne per daug piktas žmogus.Mėgdavo nedirbti ir
visiems pasakoti įvairias istorijas.
• Turėjo brolį,buvo pakankamai senas,teigė,kad žmonos neieškos.
• Bet buvo įsižiūrėjęs Severją ir jai jautė didelę simpatiją.
• Mykoliukas buvo labai geros širdies žmogus,visada atnešdavo savo brolio vaikams žaislš,riestainių.
• Vieną dieną Mykoliukas grojo ant kalno ir tai išgirdus pas jį atėjo Severją,jie žiūrėjo vienas į
kitą,klabėjosi,staiga į kalną pakilo ir Geišė,prisėdo prie jaunuolių ir taip patpradėjo kalbėti.
• Geišė klausė Severjos,kaip ji nebijo taip anksti eiti į mišką,ar nebijo,kad jos užpuls žvėrys.Severja
pasakė,kad nėra,kam pulti,o lūšis pačios bijo žmonių.Jie susitaria,kad kitą rytą Geišė ir ateis į mišką
ir papasakos paslaptį Severjai.
• Severja nuėjo šokti,o Mykoliukas toliau griežė ir mąstė ar tik jam vienam šoka Severja ar ne.
• Severja buvo labai darbšti mergina.Pas ją visada visur būdavo švaru ir gražu.Ji mėgo meną.Pas ją
visada viską buvo sutvarkyta.Rytais jį visada eidavo krembliauti.Visos merginos atėjusios pas ją
stėbėdavosi jos tvarka ir tai,kaip jį viską suspėja.
• Kitą rytą anksti pabūdusi nuo keisto sapno Severja išsiruošė eiti krembliauti.
• Vaikščiodama po mišką,jį labai išsigąsta,nes pamato kažką.Tai buvo Geišė ir jis pradėjo ją raminti ir
guosti.Jis ją glostė,bučiavo,glamonėjo.
• Po šio susitikimo Severja labai keistai jautėsi.Grįžus iš bažnyčios pas Severją atėjo Geišė
pirštis.Severja buvo pasimėtusir nesuprato,kad vyksta.Ji mąstė apie Mykoliuką ir apie tai kaip ją
glostė bei bučiavo Rapolas.
• Mama apkabino Severja,ji suprato,kad jos dukra nenori tekėti už Rapolo.Bet Severja žinojo,kad su
Mykoliuku ji neturės ateities,nes jis nieko neturi.Greitai jau visas kaimas žinojo,kad Severja išteka už
Geišės.
• Tai sužinojęs Mykoliukas jautėsi be galo blogai,jis lyg mirė viduje.Jis tapo labai
liūdnas,prislėgtas,nebe toks kaip anksčiau.
• Severja paprašė Mykoliuko,kad šis pagrotų per jos vestuves.Ji matė,kad jis jaučiasi blogai,taigi
Severja jį išbučiavo,apkabino.Mykoliukas iškart pasijautė geriau,tapo vėl tokiu pat kaip anksčiau ir
sutiko paskutinį kartą pagroti Severjai per jos vestuves.
• Mykoliukas grojo iki tol kol ant jo smuiko plyšo stygos.Prieš atsisveikinant Severja padovanojo
Mykoliukui šaliką.
• Ištekėjus Severjai Mykoliuko gyvenimas pasikeitė,jis tapo labai piktas.Labai rėkdavo antsavo
ganomu gyvulių,nebe buvo toks ramus,kaip anksčiau.Jis pureno žemė ir beveik visą laiką
praleisdavo laukė su jaučiais.Brolis ir Brolienė jo mirė.Bet jis vis tiek gyveno su brolio vaikais.Turėjo
savo mažą kambariųka ir lovą,į kurią niekas niekada neeidavo gulti,net ir tada,kai Mykoliuko
nebuvo.Dabar jį visi vadino Dzidorium artoju.Mykoliukas savo vietelėje saugojo savo smuiką,bei
Severjos padovanotą šaliką,kurį užsidėdavo per šventas dienas.
• Severja gerai gyveno su vyru.Visi ją mėgo,gyvenimas buvo visko pilnas.Gyveno dideliame
dvare,turėjo daug tarnų.Kartais vis dar eidavo krembliauti.Rapolas visiems girdavosi,kokia gera ir
nuostabi jo žmona.
• Vėliau jiems gimė vaikėlis.Šeima buvo labai laiminga,tėvai visą dėmesį atiduodavo vaikui.
• Vėliau baudžiava ėjo į pabaigą,daugelis valstiečių tapo laisvais ar tik mokėjo činčą.Todėl laikui
bėgant Rapolas Geišė tapo nereikalingas ir jį su šeimą išvarė.
• Jie nuėjo pas Rapolo brolį,kuris nenorėjo jų priimti,nes ir pas patį namai buvo pilni,bet Geišė
pagrasino,kad čia jų bendra žemė ir jei jo nepriims jie dalinsis žemę puisau.Brolis to nenorėjo,nes
nemažai turto ir trobų buvo prisistatęs valake.
• Dovydienė buvo nepatenkinta naujais gyventojais,ji visada prie visko prikibdavo.
• Laikui bėgant mirė Geišės ir Severjos vaikelis,daugiau jiems vaikų nepavyko susilaukti.Severja visada
dirbdavo,viskuo padėdavo ir visk darydavo.Bet Rapolas buvo tingynys,taip sakė Dovydienė.Ji visada
rėkdavo ant Rapolo,dėl to,kad jis nieko nedirba.O Severja jį gindavo ir visada stengdavosi dirbti už
abu.
• Rapolas tik rūpindavosi,kaip atliekamas darbas ir visiems vadovaudavo.Jis buvo labai pamėgas savo
brolio sūnų Adomuką,jie labai gerai sutardavo ir vaikas labai mylėjo savo dėdę,net gal stipriau nei
savo mamą.Jie dažnai su Adomuku,slaptai imdavo iš mamos sviestą ir valgydavo,o Dovydienė
pyko,nes buvo pakankamai gobši.
• Rapolas mirė dėl apsinuodijimo žiurkžolėmis,kurios buvo skirtos žiurkėms nuodyti,jis netyčia
suvalgė juos pamanydamas,kad tai sviestas.
• Po jo mirties Severja jautėsi labai blogai,ji pradėjo mažiau dirbti,mane,kad nėra tikslo dirbti
daug,juk dirba tik už save.Taip pat pradėjo lankytis karčiamoje ir gėrti su kaimo vyrais.Net Dovydai
pradėjo pastebėti,kad pinigai prapuola ir jau norėjo rimtai kalbėtis su Severja,bet pinigai po kurio
laiko atsirado ir Severja nustojo lankytis suklėje.Ji pradėjo melstis ir dar dažniau lankytis
bažnyčiose.Ji tapo tokia pat rami ir tikinti dėdienė,kaip ir dėdė Mykoliukas.