Lillian Glass

ŽINAU, KĄ
GALVOJI
 Turinys

Padėkos žodis................................................................................................................................................9

PIRMOJI DALIS
Gebėjimas perprasti žmones —mokslas ir menas................................................................................. 11

Įžanga............................................................................................................................................................ 13

1 Ar teisingai suprantate kitus? Testas.............................................................................................19

2 Kodėl taip svarbu pažinti žmones..................................................................................................27

Kaip jus apibūdina atsakymai..........................................................................................................28
Daugiau jokių aukų............................................................................................................................. 29
Du scenarijai — teigiamas ir neigiamas......................................................................................35
Ką reiškia virpesiai............................................................................................................................... 36

3 Svarbiausios taisyklės žmonėms pažinti......................................................................................39

Keturi bendravimo signalai ..... ....................................................................................................... 40
Kaip suprasti kalbėsenos signalus.................................................................................................40
Kaip suprasti balso signalus.............................................................................................................40
Kaip suprasti kūno kalbos signalus...............................................................................................41
Kaip suprasti veido signalus............................................................................................................ 41
Stebėkite ir skaitykite tarsi knygą.................................................................................................. 42
Naudokitės smegenimis....................................................................................................................42

4 Ugdykite gebėjimą pažinti žmones...............................................................................................49

Ar gerai pažįstate žmones?.............................................................................................................. 49
10 dalykų, kurie apibūdina įžvalgius žmones........................................................................... 51
Kaip sustoti, pažvelgti ir įsiklausyti................................................................................................52
6 Turinys

ANTROJI DALIS
Išmokite keturis bendravimo kodus........................................................................................... 61

Įžanga: testas žmonėms pažinti........................................................................................ 63

5 Ką reiškia kalbos ypatumai............................................................................................67

Kalbos ypatumų apžvalga ............................................................................................ 67
Verbalinis nuotėkis....................................................................................................... 69
Verbalinis nuotėkis ir kalbos kodai.............................................................................. 71

6 Kaip suprasti, ką sako balsas ........................................................................................99

Balso požymių apžvalga................................................................................................ 99
Sielos veidrodis............................................................................................................100
Balsas nemeluoja........................................................................................................ 101
Išimtys, kurių reikia paisyti......................................................................................... 103
Kaip analizuoti balso teikiamą informaciją................................................................. 106
Ką daryti, kad balsas išreikštų tai,ką iš tikrųjų norime pasakyti................................ 123

7 Kaip suprasti kūno kalbą............................................................................................. 125

Kūno kalbos signalų apžvalga..................................................................................... 125
Ką atskleidžia įžymybių kūno kalba............................................................................ 128
Kūnas nemeluoja.........................................................................................................130
Taisyklinga ir netaisyklinga kūno laikysena............................................................... 136
Viskas apie rankas........................................................................................................138
Emocingos plaštakos................................................................................................... 140
Lietimas........................................................................................................................142
Emocijos ir pėdos........................................................................................................ 145
Ką sako kojos .............................................................................................................. 146
Eisena ..........................................................................................................................148
Ką mes vilkime.............................................................................................................149
Kūno priežiūra ir higiena............................................................................................. 151

8 Kaip suprasti, ką sako veidas.......................................................................................153

Veido signalų apžvalga................................................................................................ 154
Kai veidas kalba viena, žodžiai — kita........................................................................ 156
Veido trauka................................................................................................................ 157
Emocingos akys............................................................................................................159
Antakiai........................................................................................................................ 162
Atspėkite, ką sako lūpos.............................................................................................. 163
 Turinys 7

Emocingasis smakras...................................................................................................167
Nosis viską žino...........................................................................................................168
Ką kalba ausys............................................................................................................169
Abejinga išraiška......................................................................................................... 169
Nuoširdus veidas.........................................................................................................170

TREČIOJI DALIS
Kaip, remiantis tam tikrais požymiais, nustatyti asmenybės tipą ...................................... .171

9 Kas tie 14 asmenybės tipų..........................................................................................173

Žmonių klasifikavimas................................................................................................ 173
Asmenybės ypatumų apžvalga...................................................................................174
Psichologinės prielaidos ... ........................................................................................ 177
Pirmasis įspūdis...........................................................................................................178
Keturiolika asmenybės tipų........................................................................................178

10 Kam reikia tokių žinių.................................................................................................. 199

Keturi darbai vienu metu........................................................................................... 200

Priedas A
Rekomenduojama literatūra........................................................................................203

Priedas B
Erzinantys kalbančiojo įpročiai: Gelapo apklausos rezultatai...................................... 207
 Padėkos žodis

P irmiausia noriu tarti padėkos žodį savo brangiai motinai Rozali Glas,
kuri spinduliuoja tiek dvasiniu, tiek ir fiziniu grožiu. Dėkoju jai užtai, kad iš­
mokė atidžiai stebėti. Be to, esu dėkinga už malonius žodžius bei rūpestį, kurių
nestigo rašant šią knygą ir visą mano gyvenimą. Tai tikra Dievo dovana.
Dėkoju ir Lamberui, savo Lasa Apso, už dažnus apsilankymus. Tada galė­
davau padaryti pertraukėlę ir jaukiai įsitaisyti lovoje. Dėkoju jam už tai, kad
mane linksmindavo, ir už tai, kad padėjo sužinoti — teoriškai bei praktiškai,
— kaip bendrauja ir perpranta vienas kitą gyvūnai.
Dėkoju ir savo leidėjui Tomui Mileriui už tai, kad suteikė galimybę šia
knyga dalytis su kitais.
Dėkoju Maršalui Kleinui už paramą bei pasitikėjimą.
Dėkoju savo patikėtiniui Markui Šamlinui už tai, kad akylai sekė visus
mano reikalus.
Dėkoju velioniui nuostabiajam daktarui Poliui Kantalupo, kuris buvo vie­
nas artimiausių draugų bei labiausiai padėjo siekti konsultavimo psichologijos
mokslų daktarės laipsnio.
 PIRM O JI D ALIS

Gebėjimas perprasti
žmones — mokslas ir
menas
 Įžanga

K ai buvau dar maža mergytė, gyvenome Majamyje, ir dabar jau miręs

tėvelis su manimi žaisdavo vieną žaidimą. Tada dar nežinojau, kad šis žaidimas
taps mano profesinės sėkmės raktu. Tėtis vesdavosi mane į kiną. Prieš filmą
visuomet rodydavo naujienų apžvalgą bei animacinį filmuką. Iš kino Karaliaus
pilies gatve mes žingsniuodavome užkąsti mėsainių. Juos užgerdavome alumi
iš šalto it ledas puoduko. Tada tėtis pateikdavo kokį nors klausimą, pavyzdžiui,
kuo vardu buvo animacinio filmuko herojus šuo. Jei įstengdavau atsakyti, gau­
davau dovaną.
Būdama su juo, išmokau ypač atidžiai stebėti aplinką, perprasti kiekvieną
sutiktą žmogų ir įsiminti kiekvieną aplankytą vietą.
Žioplinėti negalėjau — laukdavo žadėta dovana.
Tėvas visuomet versdavo prisiminti detales, pavyzdžiui, kokios spal­
vos buvo tos ponios suknelė, kodėl tas žmogus nuliūdęs ar ką primena koks
nors vyras ar moteris. Jis nuolat ragindavo stebėti visa, kas mane supo, vers­
davo įsidėmėti menkiausius mažmožius. Kur tik nueidavome, jis atkreipda­
vo dėmesį į kiekvieną įdomesnį dalyką — mažo paukštelio snapo spalvą,
pakitusią vėjo kryptį prieš prasidedant atogrąžų audrai, ką tik nušienautos
pievelės aromatą ar prinokusio mango vaisiaus skonį. Geriausia dovana bu­
vo tai, kad jis išmokė mane įtempti visas jusles ir budriai stebėti, kas vyksta
aplink.
14 Įžanga

Jau ankstyvoje vaikystėje gavau pirmąsias savo profesijos pamokas. Jos

sužavėjo taip, kad ir vėliau, siekdama diplomo, mokiausi negailėdama jėgų.
Tėvas mane puikiai paruošė būsimoms studijoms ir nutiesė kelią dviejų mokslų
daktarės laipsnių link — konsultavimo psichologijos bei bendravimo sutrikimų
sričių. Studijuodama sužinojau, kaip padėti žmonėms tobulinti bendravimo įgū­
džius.
Nagrinėjant kalbėjimo bei balso ypatumus, galima labai daug pasakyti apie
žmogaus dvasinę sveikatą. Balso aukštumas, garsumas, skambumas, šaižumas,
iškalbingumas ar, atvirkščiai, nutylėjimas, gali padėti nustatyti emocinę būse­
ną, o vėliau charakterizuoti asmenybę.
Daugybės antropologų darbai, tarp jų ir populiarusis Desmondo Moriso
bei jo bendradarbių tyrimas, pateikia svarbiausias veido išraiškos stebėjimo
taisykles, padedančias geriau suvokti žmonių santykius. Tokia informacija lei­
džia geriau perprasti žmonių elgesį, o kartu ir charakterį. Išmanant kūno kalbą
bei charakterio savybes, žmogų galima pažinti daug geriau nei tik klausantis
žodžių.
Tam tikrą laiką pagal tam tikrą požymių visumą tirdami ir nagrinėdami
asmens kūną, veidą, balsą bei kalbėseną, stebėtojai gali tiksliai pasakyti, kokie
charakterio bruožai būdingiausi stebimajam ir kokie — ne. Pasitelkę minėtus
keturis dalykus galime geriau suvokti save ir nuspręsti, su kuriais žmonėmis
dera bendrauti artimiau, o kurių reikėtų vengti — ir taip palengvinti sau gyve­
nimą.
Šioje knygoje pateikiama metodika grindžiama daugiau nei du dešimtme­
čius rinktais empiriniais duomenimis. Mano patarimo prašė tūkstančiai žmo­
nių, ir turiu pasakyti, kad jų bendravimo įgūdžius įstengiau pagerinti. Tai buvo
įvairių visuomenės bei amžiaus grupių atstovai; kai kurie iš jų patyrę emocinių
ar psichinių traumų, netgi neįgalūs. Buvo ir ypatingais gabumais apdovanotų,
psichiškai sveikų ir labai stiprių asmenybių — sportininkų, gydytojų, namų šei­
mininkių, verslininkų, advokatų bei politikų. M an taip pat teko dirbti su tikrais
pramogų verslo profesionalais, tarp jų ir Dastinu Hofmanu, Chuliju Igesiju,
Andžiu Garsija, Doli Parton, Benu Verynu, Nikolu Keidžu, Šonu Koneriu, Ky-
nu Ryvsu, Renė Ruso, M elani Grifit ir kt.
Mano klientai mokėsi ir mokosi veiksmingiau bendrauti, gerinti įvaizdį,
 Įžanga 15

tobulinti balso skambesį, atsisakyti netikusių kalbos įpročių, įgyti akcentą ar

atsikratyti kokios nors tarties, taip pat sustiprinti pasitikėjimą savimi. Jie ima
lengviau bendrauti ir darbe, ir asmeniniame gyvenime.
Dirbdama su Beverli Hilso bei Niujorko gyventojais atidžiai nagrinėdavau
ne tik jų kalbėseną, bet ir išvaizdą. Vertindama nuo viršugalvio iki kojų pirštų
galiukų, spėdama diagnozę ir kurdama veikimo planą gaudydavau kiekvieną jų
žodį ir intonaciją, galvos kryptelėjimą, veido išraišką, akių kontaktą, stebėda­
vau, kaip vaikšto, sėdi ar stovi. Atidžiai klausydavausi ir analizuodavau kiek­
vieną smulkmeną — ne tik ką, bet ir kaip pasakė.
Sekdavau kiekvieną veido bei kūno krustelėjimą, kūno padėtį. Pastebėjau,
kad tam tikras balso, kalbėsenos ir vadinamosios kūno bei veido kalbos derinys
atitinka tam tikrą asmenybės tipą. Kai atradau esant tam tikrus dėsningumus,
galėjau išskirti keturiolika asmenybės tipų.
Mano dėmesys klientų išorės ypatumams leido pažvelgti į jų sielą taip gi­
liai, jog ne vienas iš jų mane ėmė laikyti ekstrasense. Kaipgi kitaip, jų nuomo­
ne, aš galėjau tiek daug žinoti apie tai, ką jie jaučia ar kas juos slegia, jei apie
savo problemas neištarė nė žodžio?
Analizuodama manieras bei kalbėseną, galėjau įvertinti asmenybę ir ne-
klysdama nuspėti, kas vyksta sielos gelmėse. Kitaip tariant, kūnas ir veidas
niekuomet nemeluoja. Aš galėdavau pasakyti, kas vyksta sieloje tik klausyda­
masi ir stebėdama. Daugybę informacijos gaudavau tik matydama, kaip žmo­
gus stovi ar kaip į mane žvelgia.
Mano klientai dažnai būdavo priblokšti to, kas atsiskleisdavo per susi­
tikimus. Vienas jų, keturiasdešimt aštuonerių metų sėkmės lydimas verslinin­
kas, vardu Denas, tiesiog apstulbo, kai pasakiau, jog jaunystėje jį veikiausiai
plūsdavo įniršęs tėvas. Denas negalėjo patikėti, kad žinau tokią paslaptį — juk
niekam jos nebuvo patikėjęs. Bet man tai atrodė visiškai aišku: kiekvieną kartą
užsiminus apie tėvą, matydavau, kaip įsitempia ir trūkčioja žandikaulius išryš­
kinantys raumenys bei kitus fizinius požymius, jusdavau ironišką ir smerkian­
čią gaidelę balse. Stebint tarsi pro mikroskopą Deno išorę, nebuvo sunku at­
spėti, kas vyksta jo viduje.
Ši veiksminga metodika leido pažinti žmogaus charakterį bei asmenybę —
tam, kad būtų galima nuspėti, kas nutiks ateityje. Todėl galėjau patarti, ką da­
ryti, kaip keisti elgesį tam, kad žmogus nepatektų į nepalankias situacijas.
Trisdešimt septynerių metų restorano valdytojas Tedas visuomet kalbėda­
vo neaiškiai, o jo balsas baigiant sakinį visai nusilpdavo. Tai buvo augalotas,
16 Įžanga

daugiau nei šešių pėdų ūgio vyras, kalbantis ganėtinai aukštu balsu; ką nors
klausdamas, jis žvelgdavo sau į batus. Pasiteiravus apie šeimą, nudurdavo akis,
imdavo kūprintis, nuleisdavo galvą, o balsas tapdavo vos girdimas.
Paklausiau, kada paskutinį kartą matė savo vaikus. Jis neištvėrė — pravir­
ko ir prisipažino, jog jau keleri metai nežino, kur jie gyvena. Pasakiau, kad
pirmas dalykas, kurį jis turi padaryti, tai pasisamdyti privatų seklį ir taip suži­
noti, kur yra jo vaikai, nes tai ir yra tikroji kalbos sutrikimų priežastis. Jam
reikia elgtis kaip atsakomybę jaučiančiam vyriškiui — tada pavyks ir kalbėti
taip pat.
Tedo kalbėsena bei kūno judesiai rodė, kad jis jaučiasi nesaugus, menkai
save vertina bei gėdijasi dėl apleistų vaikų. Tedas nedvejodamas priėmė mano
patarimus. Jis pasisamdė privatų seklį, šis surado vaikus, ir vyriškis vėl už­
mezgė su jais glaudžius santykius.
Netrukus, kai buvo atnaujinti santykiai su mylimais žmonėmis, Tedo bal­
sas pažemėjo dviem oktavomis. Jis daugiau nebenuslopdavo sakinio pabaigoje.
Visa, ką pastebėjau per pirmąjį susitikimą, pasirodė esą teisinga.

Taip pat gaudavau užmokestį už įžymių klientų padrąsinimą dar prieš

jiems tampant žvaigždėmis. Aš jausdavau jų paslėptas galimybes nugalėti —
jas lemdavo verbaliniai bei vokalo duomenys, taip pat vadinamoji kūno bei
veido kalba.
Vienas jų buvo aktorius Endis Garsija. Vos jam įžengus į mano biurą, pa­
jutau, kad šis žmogus taps viena ryškiausių žvaigždžių. Jis buvo kupinas pasi-
\/

tikėjimo savimi, tvirtai spaudė ranką, o į akis žvelgė tiesiai ir atvirai. Sis vyriš­
kis žavėjo dvasine pusiausvyra, taisyklinga kalba, elegancija, ryžtingumu bei
gebėjimu sutelkti dėmesį. Kaip sakoma Holivude, jis turėjo tai. Tai reiškia liki­
mo dovaną tapti nugalėtoju — ji verčia jus klausytis, kai toks žmogus kalba.
Paprastai tokia Dievo dovana vadinama charizma. Jūsų kūno bei veido kalba
neprieštarauja viena kitai, ir žmonėms patinka į jus žvelgti bei jūsų klausytis.
Tai galima palyginti su elektros energija, atveriančia bet kokias duris — kalbu
apie tokių žmonių gebėjimą save pateikti ir aplinkinių savijautą greta jų. Šioje
knygoje papasakosiu, kaip perprasti žmones, kurie turi tai.
Prieš keletą metų “Newsweek” manęs paprašė “perskaityti”, ką iš tikrųjų
stengiasi pasakyti žvaigždės — Tina Terner, Helena Hant ar Šeron Stoun —
besipuikuojančios ant populiariausių žurnalų viršelių. Nors šios moterys sto­
 Įžanga 17

vėjo panašiai rankas įrėmusios į šonus ir plaštakas laikydamos ant klubų, ta­
čiau nuotraukos skleidė visiškai skirtingus signalus. Šeron Stoun tarsi klykė:
“Esu seksuali, eikš ir paimk mane”, o Helenos Hant povyza spinduliavo pa­
prastumu: “Ei, esu viena iš jūsų”. Iš Tinos Terner sklido moteriška galia.
Firma “Reedbook” užsakė peržvelgti įvairių įžymybių nuotraukas ir pasa­
kyti nuomonę apie jų tarpusavio santykius. Vienoje nuotraukų buvo Tomas Henk-
sas su žmona Rita Vilson. Jie atrodė taip, lyg nuostabiai leistų laiką, nes žvelgė
vienas kitam į akis su meile ir dėmesiu. Jų kūnai lietė vienas kitą lyg šie žmo­
nės būtų tvirta pora — žinoma, taip ir buvo. Buvo matyti, kad jie brangina
vienas kitą — tai įrodo ir beveik penkiolika metų trunkanti santuoka.

Knygoje “Žinau, ką galvoji” leisiu suprasti, kad kiekvienas gali išmokti

atskleisti tiesą. Ši knyga neskirta privilegijuotiesiems ar ekstrasensams, tuo
labiau tiems, kurie įgijo ypatingą išsilavinimą ar yra apdovanoti intuicija. Ji
skirta kiekvienam. Pasidalysiu žiniomis, kaip tiksliai įvertinti bet kokią situa­
ciją, galinčią susiklostyti asmeniniame gyvenime ar profesinėje veikloje.
Leisiu patirti, ar teisingai vertinate kitus, taip pat ir save. Išmoksite per­
prasti visus keturis bendravimo — kalbėsenos, balso, kūno bei veido — kodus.
Išmoksite pratimų, padėsiančių geriau suvokti kitų siunčiamus signalus. Vė­
liau sužinosite, kaip juos pasitelkus sudaryti individualią asmenybės charakte­
ristiką, padėsiančią be vargo atpažinti asmenis, kurių bruožai daro jums povei­
kį — tiek teigiamą, tiek neigiamą.
Ši knyga gali pakeisti jūsų gyvenimą, nes ir mano klientams ši metodika
davė be galo daug naudos. Jums, kaip ir jiems, ji galbūt padės įgyti budrumo
bei jaustis saugiau; tada mažiau klysite spręsdami apie kitus. Ji padės mąstyti
aiškiau, nes išmoksite pasitikėti savo instinktais. Bendraujant bus lengviau rink­
tis reikiamus žmones, ir gyvenimo kokybė pagerės.
 1 SKYRIUS

Ar teisingai suprantate kitus?

Testas

K ad įvertintum e jūsų gebėjim ą bendrauti, reikia atskleisti tiesą — pa­

žvelgti, ką turite čia ir dabar.
Šis testas padės nustatyti, ar giliai pažįstate save bei kitus. G albūt su­
gebate pajusti m enkiausią kito žm ogaus elgsenos atspalvį. Galbūt m okate
tuo pasinaudoti, kitaip tariant, retai klystate spręsdam i apie žm ones. G albūt
įstengsite, o gal ir ne, kovoti su asm eniu, kurį perpratote — veikiausiai ne­
norite, kad jūsų bendravim o laivelis atsitrenktų į uolas ar sukeltų bangas.
G albūt esate įsitikinę, kad svarbiau būti m ėgiam u nei išsaugoti padorum ą.
Taip pat gali būti, kad esate vienas tų, kurie nesupranta kitų skleidžiam ų
užuom inų; galbūt aplinką suvokiate taip m enkai, kad nuolat tam pate blogų
santykių auka.
Šis testas sudarytas būtent tokiam gebėjim ui įvertinti, t.y. atskleisti, ar jau
tapote žm ogum i, gerai suprantančiu, kas vyksta aplink, ir galinčiu vykdyti už­
duotis.
K iekvieną teiginį įvertinkite atsakym u “Taip” arba “N e”. Būkite sąžinin­
gi. Pirm oji kilusi m intis dažniausiai ir yra teisinga, tad nebeieškokite kito atsa­
kym o.
20 Ar teisingai suprantate kitus? Testas

1. Kiekvieną kartą išeidamas iš namų aš visiškai suprantu žmones, kurie

mane supa.
TAIP_____________NE_____________
2. Kiekvieną kartą žingsniuodamas gatve žinau, ar kas nors eina iš paskos ar
greta manęs.
TAIP_____________NE_____________
3. Pažvelgęs į žmogų, pirmiausia pastebiu veidą.
TAIP_____________NE_____________
4. Visuomet pastebiu, ką žmogus vilki.
TAIP_____________NE_____________
5. Visuomet paklausiu savęs, kodėl greta kokio nors žmogaus ar patekęs į
kokią nors situaciją nesijaučiu gerai.
TAIP_____________NE_____________
6. Iškart pastebiu, kokia kito asmens savybė man nepatinka, ir susidarau
nuomonę apie tą žmogų.
TAIP_____________NE_____________
7. Nesistebiu, jei pirmasis įspūdis pasirodo esąs teisingas.
TAIP_____________NE_____________
8. Jei kokio nors žmogaus nemėgstu, niekuomet neatmetu jausmų, kuriuos jis
man sukelia.
TAIP_____________NE_____________
9. Jei kokio nors žmogaus nemėgstu, apgalvoju, kodėl jis man kelia tokius
jausmus.
TAIP_____________NE_____________
1 0 . Jei man patinka koks nors žmogus, galvoju, kodėl man jis patinka.
TAIP_____________NE_____________
1 1 . Jei man be jokios ypatingos priežasties nepatinka koks nors ką tik sutiktas
žmogus, aš neignoruoju šių jausmų ir nemanau, kad taip jaučiuosi dėl savo
blogos nuotaikos.
TAIP_____________NE_____________
1 2 . Prisimenu beveik viską, ką man sako žmonės.
TAIP_____________NE_____________
13. Kalbėdamas su žmonėmis, labai atidžiai stebiu jų veido išraišką.
TAIP_____________NE_____________
 Ar teisingai suprantate kitus? Testas 21

14. Atidžiai klausausi kalbos intonacijų, visuomet dėmesingai stebiu, kaip

jaučiasi su manimi kalbantis žmogus.
TAIP_____________NE_____________
15 . Nesu lengvatikis; netikiu viskuo, ką man sako.
TAIP_____________NE_____________
16. Klausinėju žmones ir verčiu jausti atsakomybę už tai, ką sako, prašydamas
pasiaiškinti, ypač jei nesutinku su jų nuomone.
TAIP_____________NE_____________
17. Dažniausiai suprantu, jei kas nors meluoja ar iškreipia faktus.
TAIP_____________NE_____________
18. Visuomet pastebiu, jei kas nors pyksta.
TAIP_____________NE_____________
19. Visuomet pastebiu, jei kas nors yra nuliūdęs.
TAIP_____________NE_____________
20. Visuomet pastebiu, jei kas nors bijo.
TAIP_____________NE_____________
21. Visuomet pastebiu, jei kas nors ant manęs niršta.
TAIP_____________NE_____________
22. Visuomet pastebiu, jei kas nors mane myli.
TAIP_____________NE_____________
23. Visuomet pastebiu, jei kas nors yra patenkintas.
TAIP_____________NE_____________
24. Visuomet pastebiu, jei kas nors tikrai manęs nemėgsta.
TAIP_____________NE_____________
25. Visuomet pastebiu, jei kas nors yra nustebęs.
TAIP_____________NE_____________
26. Visuomet pastebiu, ar kalbantysis sąžiningai su manimi elgiasi.
TAIP_____________NE_____________
27. Visuomet pastebiu, jei kas nors yra abejingas.
TAIP_____________NE_____________
28. Visuomet pastebiu, jei kas nors man kalbant ima nuobodžiauti.
TAIP_____________NE_____________
29. Svečiuose visuomet juntu, kada reikia išeiti.
TAIP_____________NE_____________
22 Ar teisingai suprantate kitus? Testas

30. Paprastai laikausi atokiau nuo žmonių, kurie man gali sukelti rūpesčių.
TAIP_____________ NE_____________
31. Dažniausiai prisimenu žmonių stovėseną, eiseną ar laikyseną ir galiu tai
apibūdinti.
TAIP_____________ NE_____________
32. Tiksliai prisimenu, kaip skambėjo ypatingą nutikimą pasakojusio žmogaus
balsas.
TAIP_____________ NE_____________
33. Man nesunku prisiminti tai, kas nutiko praeityje ir kaip tada jaučiausi.
TAIP____________ NE____________
34. Nesunkiai prisimenu neseniai sutikto žmogaus kalbėseną.
TAIP___________ NE____________
35. Nesunkiai prisimenu ir galiu lengvai apibūdinti kito žmogaus kalbėseną.
TAIP___________ NE____________
36. Nors ir be jokios rimtos priežasties, esu jautęs baimę žmogui, su kuriuo
vos susipažinau.
TAIP___________ NE____________
37. Atostogaudamas dažnai pastebiu dalykus, kurie kitiems atrodo nereikšmingi.
TAIP___________ NE____________
38. Dažnai ką nors pastebiu anksčiau nei kiti.
TAIP__________ NE _______
39. Puikiai prisimenu, ką man kas nors pasakė.
TAIP____________NE____________
40. Dažniausiai prisimenu kelią net ir tada, jei toje vietoje esu buvęs tik keletą
kartų.
TAIP____________NE____________
41. Man lengva reikšti emocijas.
TAIP____________NE____________
42. Man nesunku parodyti žmonėms, kad pykstu.
TAIP____________ NE___________
43. Man nesunku reikšti meilę bei susižavėjimą.
TAIP____________ NE___________
44. Suvokiu visus savo jausmus.
TAIP_____________NE___________
45. Visuomet atkreipiu dėmesį į valgomo maisto spalvą, sudėtį bei konsistenciją.
TAIP____________ NE_____________
 Ar teisingai suprantate kitus? Testas 23

46. Visuomet suklūstu, jei kas nors pasako ką nors neįprasta.

TAIP___________ NE_____________
47. Aš retai neatkreipiu dėmesio į slaptą komplimentą ar kandžią pastabą ir
iškart suprantu, ką pašnekovas nori pasakyti.
TAIP___________ NE_____________
48. Kuo nors susižavėjęs, dažnai garsiai nusijuokiu, pašoku iš džiaugsmo ar
sušunku.
TAIP___________ NE_____________
49. Jei man atrodo, kad kažkas yra negerai, labai greitai pastebiu savo kūno
reakciją — ima veržti gerklę ar spausti skrandį.
TAIP___________ NE_____________
50. Jei man kas nors nepatinka ar kelia įtampą, imu gausiai prakaituoti.
TAIP___________ NE_____________
51. Jausdamas dvasinę įtampą imu per gausiai ar per mažai valgyti.
TAIP____________ NE______________
52. Neleidžiu, kad man darytų įtaką tai, kuo kiti entuziastingai žavisi.
TAIP____________ NE______________
53. Visuomet pastebiu, jei ką nors nuliūdinau.
TAIP_____________NE_____________
54. Visuomet pastebiu, kam nuoširdžiai patinku.
TAIP_____________NE_____________
55. Galiu apibūdinti kokio nors žmogaus išvaizdą išvardydamas net menkiausias
detales.
TAIP_____________NE_____________
56. Jei pašnekovas pats sau prieštarauja, atkreipiu jo dėmesį į tai.
TAIP_____________NE_____________
57. Jei įtariu, kad kažkas sako netiesą, imu klausinėti smulkiau.
TAIP_____________NE_____________
58. Visuomet prisimenu pirmąjį kokio nors žmogaus sukeltą įspūdį.
TAIP_____________NE_____________
59. Visuomet galiu pasakyti, kokia kito žmogaus nuotaika.
TAIP_____________NE_____________
60. Tampu ypač atidus, jei tai, ką sako pašnekovas, nedera su jo veido išraiška
ar kūno kalba.
TAIP_____________NE_____________
24 Ar teisingai suprantate kitus? Testas

Kaip sužinoti rezultatą

Dabar už kiekvieną teigiamą atsakymą skirkite sau po vieną tašką, už kiek­
vieną neigiamą atsakymą — po 0 taškų. Suskaičiuokite, kiek taškų gavote.

Ką atskleidžia jūsų atsakymas?

Taigi už kiekvieną teigiamą atsakymą skyrėte sau po tašką. Dabar perskai­
tykite, ką tai sako apie jūsų gebėjimą suprasti žmones.

60 taškų
Jūs puikus stebėtojas
Sveikiname, jei visus šešiasdešimt teiginių įvertinote teigiamu atsakymu!
Tai reiškia, kad sugebate visiškai įsijausti ir labai gerai pažįstate save. Taip pat
esate labai pastabus. Veikiausiai labai retai suklystate spręsdami apie žmones.
Regis, dažniausiai elgiatės teisingai. Vadovaujatės savo moralinėmis nuostato­
mis bei etika ir tikrai gerbiate aplinkinius.
Jūs nevertinate žmonių, kaip sakoma, vien tik už gražias akis. Atvirkščiai,
norite juos kuo geriau perprasti. Esate įžvalgus. Bendraudamas su žmonėmis,
stengiatės žvelgti į jų sielos gelmes ir išvysti, kas jie yra iš tikrųjų. Jūs siekiate
tikslo, esate lyderis. Galite nuveikti daug reikšmingų dalykų.
Jūsų laukia nemaža darbo, net jei teigiamai atsakėte į visus klausimus. Bū­
tina didinti bei tobulinti ir taip nemažus gebėjimus suprasti kitus.

Nuo 40 iki 59 taškų

Jūsų instinktai geri
Toks rezultatas reiškia, kad instinktai jūsų neapgauna daugelyje situacijų.
Deja, pasitaiko, kad jaučiatės taip, lyg pats sau iškasęs duobę ar vos suvaldote
norą rautis plaukus dėl to, kad nepaklausėte intuicijos. Esate linkęs būti truputį
per griežtas sau, ypač tada, kai darydamas ką nors puikiai žinote, kad pasekmės
gali būti blogos. Esate itin kritiškas sau. Vis dėlto palyginti gerai suvokiate save
ir tikrai nuoširdžiai pats sau patinkate.
 Ar teisingai suprantate kitus? Testas 25

Jums reikėtų suprasti, kad teisus būnate daug dažniau nei klystate. Jums
derėtų ugdyti savigarbą bei pasitikėjimą savimi ir tobulinti vadovavimo įgū­
džius. Galiausiai jums reikėtų išmokti įvykdyti tai, ką esate sumanęs, iš­
mokti lankstumo kintant situacijai ir pasistengti neatsisakyti jau priimto
sprendimo.
Nepamirškite, kad visa, ką veikiate gyvenime, pirmiausia turėtų ten­
kinti jus, tik tada — kitus. Turėtumėte pagalvoti, ką iš tikrųjų norite daryti,
o ką — privalote. Neslopinkite emocijų. Stengdamiesi pažinti žmones, nu­
sileiskite iki jų lygio. Pateikite tikslesnius klausimus tam, kad sužinotumė­
te, kas jie yra iš tikrųjų ir ką jie iš tikrųjų galvoja. Atidžiau stebėkite, kas
vyksta aplink jus.

Nuo 20 iki 39 taškų

Žaidžiate saugiai
Esate tas asmenybės tipas, kuris linkęs žaisti saugiai ir, kaip sakoma, ne­
kelti bangų. Jūs negalite pakęsti konfrontacijos ir mėgstate pastovumą. Sutrin­
kate, kai reikia ko nors paklausti ar kam nors prisistatyti. Jūs negalite pakęsti
situacijų, kai tenka būti dėmesio centre, nes tada esate verčiamas suvokti save.
Jums patinka, kai niekas nesijaučia suvaržytas. Veikiau stengsitės, kad aplinki­
niai jaustųsi gerai, ir varžysite save, nei versite kitus jaustis nemaloniai. Esate
linkęs bendradarbiauti, o kai jaučiate, kad kažkas ne taip, dažniausiai nekrei­
piate dėmesio į šį pojūtį ir tęsiate tai, ką esate pradėjęs. Dėl to neretai tenka
gailėtis, tik beveik visuomet nieko nesakote — emocijas užgniaužiate savyje ir
tyliai kenčiate.
Skaitydami šią knygą, stenkitės įsiminti visą pateikiamą informaciją, ir
jūsų gyvenimas, be jokios abejonės, pasikeis į gera. Įgysite pasitikėjimo savi­
mi ir niekas neįstengs jūsų apkvailinti. Išmoksite tikėti savo nuojauta, o ji pa­
sakys, kuo dar galima pasitikėti. Gausite rinkinį taisyklių bei nuorodų, kurių
reikėtų laikytis, jei trokštate jaustis saugesni ir labiau pasitikintys bendrauda­
mi su kitais žmonėmis.
Jei paisysite šios knygos patarimų, daugelis pažįstamų žmonių netrukus
pastebės, kad pasikeitėte ir geriau atrodote. Jie ims pastebėti, kad labiau pasiti­
kite savimi bei įgijote daugiau savigarbos.
26 Ar teisingai suprantate kitus? Testas

Nuo 0 iki 19 taškų

Jums reikia pagalbos!
Jums būtina skubi pagalba. Veikiausiai gyvenime esate padaręs daug —
gal netgi daugybę — klaidų, nes ėjote tarsi užrištomis akimis. Nelaimei, toks
elgesys jus pavertė lengvu taikiniu kitiems. Jūs veikiausiai esate ramaus būdo,
linksmas, daugelį dalykų laikote savaime suprantamais. Kita vertus, jūs galite
provokuoti ekstremalų kitų asmenų, pavyzdžiui, labai triukšmingų ar itin ego­
centriškų, elgesį, nes nepastebite jų skleidžiamų signalų.
Jei esate vienas iš tų, kurie daro šias klaidas, dėl polinkio plaukti pasro­
viui tampate veikiau vykdytoju nei lyderiu. Deja, ne visada tie, kuriems pa­
klūstate, jums vadovauja išmintingai. Labai tikėtina, kad iš jūsų buvo išviliota
nemaža pinigų ar ne kartą jumis pasinaudota. Veikiausiai nepasimokėte iš savo
klaidų. Tikriausiai patikėjote, kad Merfio dėsnis (visa, kas gali atsitikti bloga,
dažniausiai nutinka) tinka jūsų gyvenimui.
Jei esate šnekus, per daug stengiatės triukšmu atkreipti į save dėmesį, to­
dėl kartais neteisingai suprantate kitus. Turbūt dėl to ir klystate.
Jums reikia labiau pažinti savo aplinką ir pagalvoti, kaip prie jos priside­
rinti. Taip pat reikia liautis analizuoti save ir apsižvalgyti, kas vyksta aplink.
Stenkitės pažinti gyvenimo kelyje sutiktus žmones. Pirmas darbas, kurį turite
nuveikti — perskaityti šią knygą. Jei taip padarysite, galbūt išvengsite dauge­
lio bėdų ir dramatiškų likimo vingių. Tada negalėsite sakyti, kad Merfio dėsnis
apibūdina jūsų gyvenimą.
 2 SKYRIUS

Kodėl taip svarbu pažinti žmones

K iekvienas iš mūsų turi įgimtą gebėjimą atpažinti tiesą ir prisitaikyti

prie aplinkybių bei aplinkos. Kai kurie iš mūsų pasirengę perskaityti kitus žmo­
nes tarsi knygą, kiti linkę žengti kitais keliais. Kiekvienas artėja prie tiesos
savaip. Tokia žmogaus prigimtis.

♦ Jis verčia mane vemti!

♦ Aš tik garbinu ją!
♦ Vos pažvelgusi į jį, patikėjau juo!
♦ Taip ir žinojau, kad ji pasirodys esanti tikra kalė!
♦ Kodėl nepasielgiau savaip?
♦ Taip ir žinojau, kad jis tik melagis!
♦ Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio!
♦ Žinojau, kad ji pridarys rūpesčių!
♦ Žinojau, kad jis galiausiai man daug kainuos!
♦ Nors imk ir įspirk sau! Kodėl nepasitikėjau savo nuojauta?

Jūs tyrinėjate žmones kiekvieną dieną, netgi tada, kai patys to nesuvokia­
te. Jūs stengiatės įvertinti, ar naudingas koks nors žmogus jums, ar ne, sąžinin­
gas ar ne, tada atrandate jam ar jai vietos savo gyvenime arba ne. Iš esmės jūs
žinote, kas yra bloga ir kas gera. Tyrinėti kitus pradedame savaime. Bėda tik,
28 Gebėjimas perprasti žmones — mokslas ir menas

kad daugelis mūsų nežino, kaip atpažinti, ką slepia vienokia ar kitokia savijau­
ta, ir kaip, pasitelkus šį suvokimą, įgyti galių susiklosčius vienai ar kitai situa­
cijai. Šiame skyriuje pateiksiu keletą būdingų situacijų ir taip parodysiu, kaip
gebėjimas ar negebėjimas pažinti žmones gali keisti jūsų gyvenimą.
Visus mus galima suskirstyti į keletą grupių. Kad sužinotumėte, kuriai pri­
klausote jūs, atsakykite į šiuos klausimus.

1. Ar ryžtingai priimate sprendimus?

A. Ar esate veiklus lyderis, gerai žinąs ko nori, turintis tvirtus moralinius
įsitikinimus?
B. Ar visuomet suvokiate, ką darote ir kur einate?
C. Ar beveik niekuomet neklystate, o jūsų pasirinkimas beveik visuomet
būna teisingas?
D. Ar esate jautęs, kad kažkas yra ne taip?
2. Ar nuojauta beveik niekuomet jūsų neapgauna?
A. Ar kada nors keikėte save už tai, kad nepasikliovėte nuojauta?
B. Ar dažniausiai priimate teisingus sprendimus?
C. Ar kartais jums turi įtakos tai, ką mano kiti?
D. Ar klausotės kitų vien norėdami juos nuraminti ar įtikti?
3. Ar galite save vadinti konfliktų vengiančiu žmogumi?
A. Ar esate linkęs nepaisyti to, kas atrodo neteisinga?
B. Ar tikitės, kad viskas išsispręs savaime?
C. Ar dažnai nežinote kuo pasitikėti?
D. Ar dažnai abejojate savimi?
4. Ar esate vienas iš tų žmonių, kurie nuolat moka per brangiai?
A. Ar dažnai jus pergudrauja verslininkai?
B. Ar manote, kad daug žmonių neigiamai paveikė jūsų asmeninį gyvenimą?
C. Ar dažnai kartojate: “Kodėl būtent aš?” bei “Kodėl tai nutiko būtent man?”
D. Ar tikite didžiąja dalimi to, ką skaitote ir ką jums sako žmonės?

Kaip jus apibūdina atsakymai

Jei teigiam ai atsakėte į visus pirm ojo varianto klausim us, esate tikras ly­
deris. Jei teigiam ai atsakėte tik į vieną ar du, juo dar netapote.
 Kodėl taip svarbu pažinti žmones 29

Jei teigiamai atsakėte į visus keturis antrojo varianto klausimus — tu­

rite puikią nuojautą. Jei teigiamai atsakėte tik į vieną ar du, ji galėtų būti ir
geresnė.
Jei neigiamai atsakėte į visus keturis trečiojo varianto klausimus, labai
gerai suvokiate situaciją, t. y. nesate panašus į strutį, kuris galvą slepia smėly­
je. Jei teigiamai atsakėte į du ir daugiau klausimų, teks dar nemažai padirbėti ir
skirti daugiau dėmesio tam, kas vyksta aplink.
Jei neigiamai atsakėte į visus ketvirtojo varianto klausimus, nesate auka ir
suvokiate, su kokiais žmonėmis turite reikalą. Jei teigiamai atsakėte į vieną ar
du — reikėtų plačiau atverti akis ir atsakingiau rinktis.

Daugiau jokių aukų

Kiek pinigų ar laiko esate praradę, jei teko pasamdyti netinkamą žmogų?
Štai dažniausiai pasitaikantis scenarijus. Rangovas garantuoja, kad darbai kai­
nuos tam tikrą sumą pinigų, bet vėliau jus tiesiog pribloškia sąskaita, kurioje
puikuojasi dvigubai didesnis už žadėtąjį skaičius.
Ar nebuvo taip, kad į darbą priimamas asmuo įteikė patį nuostabiausią gy­
venimo aprašymą, kokį tik esate regėjęs? Įdarbintas pasirodė esąs aplaidus, sto­
kojantis motyvacijos stuobrys, kurio vienintelis tikslas — kiekviena proga išsi­
sukti nuo darbo. Jūs jautėtės emociškai bei finansiškai išnaudojamas, nes tai bu­
vo visai ne tas žmogus, kurį tarėtės pasirinkęs.
Ar nebūtų nuostabu atrasti būdą, kuris leistų neklystant nuspėti būsimus
santykius? Toks būdas galėtų remtis žmogaus kalba, kalbėjimo maniera, kūno
bei veido signalais? Ar nebūtų puiku žinoti, kad kas nors yra pasyviai agresy­
vus ar meluoja, sakydamas, jog tikrai jus myli?
Jei asmuo, kuriam paskyrėte pasimatymą, sako, kad nuostabiai praleido
laiką ir nori susitikti kitą savaitę, jūs tikriausiai norite žinoti, ar šie žodžiai
nuoširdūs, o ne baikščiai laukti telefono skambučio? Ar nenorėtumėte žinoti,
kad kažkas jus tik apgaudinėja?
Kodėl taip dažnai nepaisome šaukte šaukiančio vidinio balso ar staiga nu­
purčiusio šiurpuliuko? Kodėl daugelis mūsų nenori atpažinti šių ženklų? Kodėl
nenorime girdėti net tada, kai jie klykia, mus stabdydami ar reikalaudami elg­
tis rūpestingiau? Taip yra todėl, kad daugelis mūsų netiki, jog tai, ką tuo mo­
30 Gebėjimas perprasti žmones — mokslas ir menas

mentu girdime ar jaučiame, yra tiesa. Netikime tuo, ką intuityviai jaučiame

esant teisinga. Atminkite, kad mūsų kūnas nemeluoja.
Mes nepasitikime maudimu skrandyje, kuris atsiranda tada, kai greta esan­
tys žmonės veikiausiai būna sumanę ką nors pikta mūsų atžvilgiu. Mes nelei­
džiame sau patikėti, kad galime būti įpainioti į nemalonią situaciją. Sudėtin­
gesniais atvejais sprendimas pasitikėti nuojauta privalo būti priimtas nedelsiant,
per keletą sekundžių, priešingu atveju, bus per vėlu. Todėl daugelis žmonių vis
kartoja tas pačias klaidas: pasirenka netinkamus draugus, leidžiasi įtraukiami į
nevykusius santykius, galiausiai susiranda blogus verslo partnerius.

Gebėjimas pažinti žmones gali išgelbėti gyvybę

Nors vaikų tvirkintojai, žudikai, prievartautojai ir kiti kriminaliniai nu­
sikaltėliai nevaikšto prisisegę šviečiančių ženklelių, jų aukos dažniausiai
tvirtina, kad nusikaltėlis elgėsi neįprastai. Tai būdavo signalas, reiškiamas
kūno kalba, keistas žvilgsnis, kuriuo jie žvelgė į būsimą auką, ar balso into­
nacija — žodžiu, kažkas versdavo justi pavojų. Gebėjimas įsiklausyti ir re­
aguoti į šiuos pojūčius gali išgelbėti ir jūsų pačių, ir jums brangių žmonių
gyvybes.
Dvidešimtmetė koledžo studentė Linda, išeidama iš bendrabučio, išvydo
jaunuolį, žengiantį jos link. Ji iškart pasijuto nejaukiai. Jis pabandė merginą
sustabdyti klausdamas, kiek dabar valandų. Ji nesileido į kalbas ir skubiai įbė-
go į biblioteką; tuo metu Linda juto nemalonų spaudimą skrandyje. Mergina
apie tai daugiau negalvojo, kol nesusiruošė išeiti iš bibliotekos. Tada paklausė
kitų trijų studentų, ar negalėtų kartu su jais eiti iki bendrabučio.
Gali būti, kad paklususi instinktui, ji išsaugojo gyvybę. Kitą rytą Linda
laikraštyje išvydo ją išgąsdinusio vyriškio nuotrauką — to paties, nuo kurio ji
paspruko. Jis buvo suimtas tą naktį dėl kelių studenčių išprievartavimo.

Kaip atpažinti piktnaudžiautojus pasitikėjimu

Trisdešimt dvejų metų mokytoja Bonė sutiko Devoną — trisdešimt aštuo­
nerių metų amžiaus, šešių pėdų ir dviejų colių ūgio atletišką elektros įrangos
tiekėją. Jis buvo romantiškas ir rodėsi netgi per daug nuostabus. Moters netrik­
dė tai, kad jis truputį stokojo pinigų ir jai tekdavo apmokėti visas pasimatymų
 Kodėl taip svarbu pažinti žmones 31

išlaidas — vyriškis vis kartodavo, kad jo mokėjimo čekiai netrukus turi būti
atsiųsti iš Kanados. Laikas bėgo. Beje, su Bone jis elgėsi kaip su karaliene.
Pasimatymai vykdavo darbo dienomis, nes gerbėjas tvirtino turįs darbą,
kur tenka dirbti savaitgaliais. Savaime aišku, ji negalėjo jam skambinti, nes
vargšelis būtų sulaukęs nemalonumų. Ji teturėjo jo mobiliojo telefono numerį.
Jis pasakojo apie savo statomą didžiulį namą. Jiedu gyvensią šiuose rūmuose,
tačiau jai nebuvo leidžiama jų dar nebaigtų išvysti.
Moteris buvo įsimylėjusi iki ausų, dėl to nepastebėjo, kaip trūkčioja vyriš­
kio vokai, mirksi akys. Ji nekreipė dėmesio į tai, jog jis vengia žvelgti tiesiai į
akis ir išsisukinėdamas vis kilsteli pečius. Ji neįsiklausė į jo spigų balsą, kuris
tapdavo dar aukštesnis sakinio gale bei nenorą atsakyti, kai ji klausinėdavo
išsamiau.
Šis nenaudėlis buvo vedęs ir džiaugėsi radęs auką, kurią galėjo išnaudoti
finansiškai, seksualiai bei emociškai.

Klaikus pokalbis dėl darbo

Nina, draugiška ir komunikabili keturiasdešimt šešerių metų moteris, ap­
siašarojusi pasakojo savo istoriją. Jai nepasisekė įsidarbinti ten, kur buvo gali­
ma tikėtis puikios karjeros. Ji tiesiog negalėjo patikėti tuo, kas įvyko. Ben­
draudama su būsimu vadovu, Nina prarado kalbos dovaną. Ji neįstengė kalbėti
tikrąja to žodžio prasme. Anksčiau jai niekuomet taip nebuvo nutikę. Moteris
vos įstengė išlementi pavardę ir nesugebėjo pristatyti projekto — nesurezgė
sakinio, mikčiojo, painiojosi ir niekaip nepajėgė suimti savęs į rankas. Galiau­
siai ji tiesiog ėmė ir padavė jį. Nina buvo visiškai sutrikusi. Turbūt nereikia
sakyti, kad susitikimas baigėsi labai greitai — moteris darbo negavo.
Mes aptarėme visa, kas vyko per pokalbį. Supratau, kodėl ji jautėsi tokia
sukaustyta. Šis pokalbis iš anksto nieko gera nežadėjo! Nuo tos akimirkos, kai
moteris įžengė pro duris, bosas tiesiog ją ignoravo! Jis plepėjo telefonu ir pri­
vertė ją stovint laukti, kol baigs.
Jis nė karto nepažvelgė jai į akis, elgėsi taip, lyg patalpoje nieko nebūtų ir
nepasirūpino pasiūlyti jai prisėsti. Šis ponas ignoravo ir Ninos bandymus už­
megzti lengvą pokalbį. Jis nerūpestingai užsiminė, kad vėliau prie jų prisijungs
dar du žmonės, o tai taip pat trikdė Niną.
Jis nieko nežinojo apie jos išsilavinimą, nors moteris keletą kartų buvo
32 Gebėjimas perprasti žmones — mokslas ir menas

siuntusi savo gyvenimo aprašymą. Kai ji ištarė, jog yra paruošusi pristatyti du
projektus, būsimasis darbdavys, nežiūrėdamas į ją, atšiauriai burbtelėjo, kad
pakaks vieno.
Nereikia stebėtis, kad Nina sutriko. Balso stygas valdantys raumenys ap­
saugojo ją nuo aiškinimosi su šiuo šiurkščiu, nedėmesingu tipu. Tai būtų buvę
beviltiška. Jos protas tai suvokė, ir kūnas sureagavo savaime. Kad ir kaip ten
atsitiko, ji tikrai nebūtų gavusi to darbo, tai kam dar be reikalo vargintis? Kai
paaiškinau, kodėl taip nutiko, Nina liovėsi verkti ir prapliupo juoktis. Vargšelė
suprato, kad organizmas patarinėjo jai užsičiaupti ir negaišti su tuo nenaudė­
liu. Ji buvo visiškai teisi!

Pragariškas gerbėjas
Čako pakviesta kur nors nueiti Anetė pasijuto nejaukiai, bet sutiko. Jos
vidinis balsas primygtinai siūlė atsisakyti. Ji žinojo, kad nereikia su juo eiti į
bendrabučio kambarį, bet nuėjo. Mergina norėjo būti mandagi, tačiau ją išprie­
vartavo.
Ji pasakojo, kad pasijuto sutrypta ir pažeminta: “Aš iš anksto jaučiau ne­
laimę. Čakas kalbėjo vulgariai, tiesmukai ir dviprasmiškai. Jis žvelgė į mane
kaip į daiktą. Prieš einant su juo kur nors, visų pirma reikėjo geriau pažinti”.
Ne Anetės kaltė, kad ją išprievartavo per pasimatymą, todėl ji neturėtų
savęs kaltinti. Būtų pakakę nesutikti, tačiau jai trūko bendravimo patirties.

Nepelnytas ieškinys
Ponas Džonsas žino, kas yra emociniai bei finansiniai nuostoliai. Jų prie­
žastis — įžūlioji darbuotoja Pati. Ji buvo miela ir žavi, jam patiko nuostabi jos
šypsena, bet šiandien ponas Džonsas gailisi, kad neatkreipė dėmesio į jos kal­
bėjimo manierą bei balso tembrą.
Savo nelaimei, ponas Džonsas tai ignoravo. Jei jis būtų klausęsis atidžiau,
būtų supratęs, kad Pati — tikras nelaimių šaltinis. Pirma, kalbėdama ji neįsteng­
davo nutilti nė minutėlę ir buvo be galo narciziška. Per pokalbį, kuris paprastai
sukdavosi apie ją pačią, ji daugiausia skųsdavosi išnaudotojais — buvusiais
bendradarbiais bei viršininkais. Žinoma, jie pavydėjo jai visko, beje, ir puikios
išvaizdos.
 Kodėl taip svarbu pažinti žmones 33

Ponas Džonsas neįstengė atsispirti viliojančiai putlių jos lūpų šypsenai,

koketiškam pečių loštelėjimui atgal juokiantis ir iš padilbų žvelgiančioms aky­
tėms, kai moteris palenkdavo galvą į priekį. Jei jis būtų stebėjęs atidžiau, būtų
suvokęs, kad ši moteris yra perdėtai teatrališka, emociškai nestabili ir apsėsta
problemų, ir jai derėtų ne tik ieškotis darbo, bet ir — o gal net pirmiau —
kreiptis į psichoterapeutą.
Deja, jis nei stebėjo, nei klausėsi, todėl dabar labai kenčia. Ji neįstengė
sutarti su kitais darbuotojais. Galiausiai moteris kompaniją padavė į teismą,
reikalaudama didžiulės kompensacijos už seksualinį priekabiavimą. Ponui Džon­
sui ši pamoka brangiai kainavo: gauni tai, ką matai ir girdi.

Apgautas įsimylėjėlis
Penkiasdešimt ketverių metų turtuolis Bartas skundėsi tuo, kad jo širdį dras­
ko viliokė, kuri, vyriškio įsitikinimu, jį tik apgaudinėja. Jis pasakojo, kad ši
ponia vieši pas savo seserį Teksase, ir jam leidžiama skambinti tik dieną. Esą
sesuo iš darbo grįžta anksti, anksti gulasi miegoti ir nenori, kad trukdytų tele­
fono skambučiai. Moteris tvirtina mylinti, bet nenorinti įsipareigoti. Jis pasa­
kojo: “Aš padariau dėl jos labai daug, bet ji to nevertina. Perku puikias dova­
nas, bet ji, regis, tai laiko savaime suprantamu dalyku. Kai paskambinu, ji kiek­
vieną kartą prižada paskambinti pati, bet niekuomet to nepadaro. Prieš dvi die­
nas ji paliko žinutę mano autoatsakiklyje, kad pabus Teksase dar porą savaičių,
nes esanti reikalinga seseriai. Kad ir kada kalbėtume, ji vis kažkur skuba, bėga,
regis, neturi man laiko. Pradedu manyti, kad ji turi kitą”.
Bartas buvo teisus. Galiausiai jis sugavo tą ponią meluojant. Ašarodama ji
prisipažino, kad iš tikrųjų buvo susiradusi kitą vyriškį.
Nors ir sudaužyta širdimi, Bartas lengviau atsikvėpė — suprato, kad nuo­
jauta jo neapgavo. Jos poelgiai buvo iškalbingesni nei tušti žodžiai “Aš tave
myliu”.

Vedybų klaidos
Nors nervinimasis prieš vestuves — visiškai natūralus dalykas, vis dėlto
prieš žengiant ryžtingą žingsnį reikėtų kelis kartus pamatuoti ir tik tada kirpti,
ypač jei neapleidžia bloga nuojauta.
34 Gebėjimas perprasti žmones — mokslas ir menas

Niekuomet nepamiršiu, kaip konsultavau trisdešimt devynerių metų Dži-

mą dėl santuokos nesklandumų. Jis pasakė: “Vestuvių dieną nė neabejojau, kad
darau didžiausią klaidą savo gyvenime. Tai žinojau jau žengdamas prie alto­
riaus. Tiesą sakant, ašaros ėmė riedėti mano skruostais kartojant santuokos įža­
dus. Tai nebuvo džiaugsmo ašaros. Tai buvo baimės ašaros — žinojau, kad baig­
sis blogai. Aš ištvėriau ceremoniją ir nuo to laiko kasdien gailiuosi”.
“Kodėl neatšaukėte vestuvių, jei žinojote, kad taip bus?” — pasiteiravau.
“Nuo pat pirmojo pasimatymo mes bardavomės dėl kiekvienos smulkme­
nos, — atsakė Džimas. — Ji visuomet troško būti teisi, aš taip pat. Ji nuolat
stengėsi mane pakeisti — mano drabužius, plaukus, mano elgesį. Artėjant ves­
tuvių dienai, priekaištai vis dažnėjo. Stovėdamas prie altoriaus, įstengiau pri­
siminti vienintelį dalyką — nuolatinius barnius. Vyliausi, kad pavyks įveikti
pagiežą ir pyktį jai. Stengiausi visa tai nuslopinti, įtikinėdamas save, kad tai
tik priešvestuvinis jaudulys. Bet tai buvo kas kita. Susituokę bardavomės dar
dažniau; atrodė, kad ji kritikuoja visa, ką tik darau”.
Jei Džimas būtų įstengęs išsakyti būsimai nuotakai savo nerimą ir prieš
vestuves pasikonsultavęs su psichologais, o galbūt ir nutaręs nesituokti, būtų
išvengęs sekinančių konfliktų, širdies skausmo, nebūtų tekę mokėti teisinin­
kams bei turėti kitų finansinių rūpesčių — žodžiu, visų skyrybų pasekmių.

Apmaudžios verslo klaidos

Jei suklydote priimdami į darbą žmogų, jo pakeitimas kitu dažniausiai kai­
nuoja du su puse karto daugiau nei darbuotojo metų atlyginimas. Jei jis gauda­
vo 30 000 JAV dolerių per metus, tai jūsų sprendimas pakeisti jį ar ją kitu atsi­
eis 75 000 JAV dolerių. O ką jau kalbėti apie dvasinius išgyvenimus.
Terezą darbui rekomendavo geriausias Marko draugas Gabrielis. Jis pasa­
kė, kad Tereza žino, ką daro, todėl draugo kompanijai būsianti tikras lobis.
Tačiau Markui nepatiko jos nemalonus tonas bei priešiškumas atsakinėjant į
klausimus. Jam ji neatrodė simpatiška, jis prastai jautėsi greta šios moters, to­
dėl paskubėjo baigti pokalbį dėl darbo. Jai išėjus, Markas lengviau atsiduso.
Tą pačią dieną kalbėdamas su Gabrieliumi, jis pasidomėjo, ar Tereza visuomet
tokia valdinga.
Gabrielis nusijuokė ir pakartojo, kad ji žino, ką daro. Jis paragino patikėti
jai pareigas. Vėliau Markui paaiškėjo, kad jis labai suklydo. Tereza buvo ne tik
 Kodėl taip svarbu pažinti žmones 35

nemaloni išsišokėlė, bet ir nuolat ko nors reikalaudavo. Ji sunkiai sutarė su

kitais darbuotojais ir neigiamai veikė viso skyriaus nuotaiką. Žmonės atrodė
įsitempę ir nuolat skundėsi ja. Klientai ją laikė grubia ir nepaslaugia, dėl to
nukentėjo prekių pardavimas.
Marko nenoras atkreipti dėmesį į savo pojūčius per pirmąjį susitikimą ir
sprendimas įdarbinti Terezą kompanijai buvo nuostolingas, be to, pablogėjo ir
darbuotojų santykiai.

Du scenarijai — teigiamas ir neigiamas

Meilė iš pirmo žvilgsnio
Turbūt esate regėję kažką panašaus. Tai nutiko mano klientui, sėkmės ly­
dimam verslininkui Stivenui, kai šis linksminosi vakarėlyje. Nors jis ir troško
čia dalyvauti, tačiau jautėsi išsekintas sunkios darbo dienos ir tenorėjo grįžti
namo. Jam besižvalgant vieno iš savo verslo partnerių, nutiko tai, kas pakeitė
visą vakarėlį.
Prie stalo kitame kambario gale jis išvydo stovinčią nuostabią moterį. Jis
pajuto norą prieiti ir užkalbinti ją. Priėjęs arčiau, jis dar labiau susižavėjo jos
laikysena bei grakščiais judesiais.
Vyriškis prisistatė ir užmezgė pokalbį sąmojinga pastaba bei komplimen­
tu, o dama guviai atsikirto. Dar labiau suintrigavo jos balso tembras bei kal­
bant kilstelėdavusi viršutinė lūpa. Jis pasijuto bestovįs greta jos ir su šypsena
žvelgiąs tiesiai į žavų veiduką.
Tuo metu Stivenas nebūtų nutraukęs pokalbio, net jei lauke būtų sprogusi
bomba. Jis neįstengė atplėšti akių nuo nepažįstamosios ir tenorėjo viena — būti
greta ir mėgautis jos dėmesiu. Staiga Stivenas pajuto, jog jam gniaužia kvapą.
Jo širdis daužėsi kaip pašėlusi, spaudė gerklę — regis, nieko nebūtų įsten­
gęs nuryti. Galiausiai jis sukaupė drąsą ir paprašė paslaptingos nepažįstamo­
sios vizitinės kortelės, kurią ši maloniai padavė. Vėliau jis paskambino ir pa­
siūlė susitikti; prieš šešetą mėnesių jie susituokė.
Atkreipkime dėmesį į stiprius teigiamus Stiveno pojūčius — pirmąją reak­
ciją, instinktą, paskatinusį prieiti ir užkalbinti moterį, ir būseną stovint greta
jos. Tai buvo fiziniai pokyčiai. Paspartėjo kvėpavimas. Oda dilgčiojo, greičiau
36 Gebėjimas perprasti žmones — mokslas ir menas

plakė širdis, veidą mušė karštis, apėmė jaudulys; vyriškis daugiau šypsojosi,
atidžiau žvelgė į kiekvieną detalę, įdėmiau klausėsi. Jis pajuto didžiulį energi­
jos antplūdį.

Pasibjaurėjimas iš pirmo žvilgsnio

Mano klientė Dženifer, trisdešimt aštuonerių metų sociologė, per vieną iš­
kilmingą vakarienę sėdėjo greta vyriškio, kuris vertė ją jaustis nejaukiai. Kiek­
vieną kartą, kai jis pasvirdavo jos link, moteris instinktyviai atšlydavo. Vyriš­
kis neužsičiaupdamas pasakojo apie save. Jis laidė kandžias pastabas apie maistą
ir grubiai kreipdavosi į padavėjus.
Dvi valandos greta šio išsišokėlio Dženifer virto tikra kančia. Ji jautėsi tarsi
išsunkta, o žandikaulius tiesiog skaudėjo — vargšelė kentėjo sukandusi dantis.
Maudė įsitempusius sprando bei viršutinės nugaros dalies raumenis. Atrodė, jog
skrandis susimezgė į mazgą, dilgčiojo galvą. Baigiantis vakarui, jai norėjosi iš­
sikviesti greitosios pagalbos automobilį, kad pagaliau pargabentų į namus.

Kas nutiko per abu pasilinksminimus, kodėl Stivenas bei Dženifer reaga­
vo būtent taip? Kokie objektyvūs dalykai Stiveną nenumaldomai traukė prie
minėtos moters, ir ką darė Dženifer užstalės kaimynas, kad jai beveik sutriko
skrandžio veikla? Kokios emocijos buvo sužadintos? Kokius signalus gavo sme­
genys, sukėlę tokius stiprius pojūčius? Kokie fiziniai pokyčiai vyko ir vieno, ir
kito mano kliento organizme?
Pajutę tokius stiprius virpesius, retai klausiame savęs, kodėl tai vyksta ir
dar rečiau domimės priežastimis. Tiesą sakant, daugelis mūsų nesuvokia, kaip
ir kodėl būtent taip jaučiasi greta kai kurių žmonių. Mes nežinome, kad kiek­
vieno žmogaus viduje slypi krūva objektyvių paaiškinimų — tikra istorija, ra­
šoma pašnekovo balsu, kalbėsena, veido išraiška bei kūno judesiais. Tereikia
visa tai perskaityti.

K ą reiškia virpesiai
Jei silpnas vidinis balsas kužda, kad kažkas yra ne taip, veikiausiai jis tei­
sus. Paklausykite jo! Jūsų kūnas žino, ką sako. Jūs tai galite pajusti savo skran­
 Kodėl taip svarbu pažinti žmones 37

džiu. Jis reaguoja instinktyviai, taigi atkreipkite dėmesį — veikiausiai tai ir

yra tiesa.
Pasaulis pilnas apgavikų, klastotojų bei mergišių. Yra klastingų žmonių,
kurie meluoja, kad gautų tai, ko trokšta. Jie gali atrodyti labai malonūs. Jie gali
elegantiškai rengtis ir meiliai kalbėti, tačiau visuomet bus ženklų, kurie juos
išduos. Mes išmoksime suprasti šiuos ženklus ir aptarsime, kaip atpažinti me­
lagį.
Noriu įspėti: kai kurie žmonės — talentingi melagiai. Apsukriausi pasau­
lio sociopatai atrodo it nekalti avinėliai, tačiau atidžiai sekant kalbėseną gali­
ma juos atpažinti. Būtent dėl to reikėtų stebėti aplinką bei greta esančius žmo­
nes ir niekuomet nepamiršti keturių: kalbėsenos, balso, kūno bei veido signalų.
Įdėmiai klausykitės, ką žmonės kalba, ir stebėkite, kaip jie tuo metu atro­
do. Nesistenkite išvysti bei išgirsti tai, ką trokštate matyti ir girdėti. Žvelkite į
tai, kas iš tikrųjų rodoma, klausykitės to, kas iš tikrųjų sakoma. Ateityje tai
padės sutaupyti daugybę laiko bei nervų.
 3 SKYRIUS

Svarbiausios taisyklės
žmonėms pažinti

T ik pamanykite, kaip puiku butų gyventi, jei galėtumėte atspėti, kokią

įtaką jums — teigiamą ar neigiamą — turės bet kuris sutiktas žmogus, taip
pat žinoti, ar jis tikrai jus myli ar bent jau jūs jam patinkate. Ar nebūtų nau­
dinga žinoti, kad kažkas meluoja ar tikrai nuoširdžiai paiso jūsų interesų?
Daugelis mūsų įsitikinę, kad gebėjimas girdėti vidinį balsą ar pasitikėti
instinktais bei kūno pojūčiais — niekuo nepaaiškinamas reiškinys. Taip nėra.
Tai konkreti, neurobiologinė patirtis, įgyjama kreipiant kuo daugiau dėmesio
į keturis bendravimo kodus — kalbėseną, balsą, kūno bei veido kalbą. Apie
juos išsamiai pasakoju šioje knygoje.
Gebėjimas naudotis žmonių pažinimo įgūdžiais — ne tas pat kaip įgimti
gabumai. Tai tarsi gamtos mokslai, kurių galima mokytis. Tai padidintas bud­
rumas, atsirandantis tada, kai gilinamės į savo pojūčius. Emocijos — baimė,
pyktis ir laimė — gimsta smegenyse, kurios kontroliuoja tai, ką jaučiame ir
ką pasakome kalba bei veido išraiška. Žmogaus balsas, intonacija, kūno pa­
dėtis ar stovėsena, taip pat veido išraiška — sudėtingos smegenų veiklos re­
zultatas.
40 Gebėjimas perprasti žmones — mokslas ir menas

Keturi bendravimo signalai

Egzistuoja keturi bendravimo signalai. Jie apdorojami smegenyse. Du iš
jų, kalbėsenos bei balso, sugaunami klausa, kiti du, t. y. veido bei kūno kalbos,
sugaunami regėjimu. Šiame skyriuje juos tik apžvelgsime, o penktame — aš­
tuntame nagrinėsime plačiau.
Nors šių bendravimo signalų perteiktą informaciją apdoroja skirtingos sme­
genų sritys, visos smegenys lemia, kaip asmuo į ją reaguos emociškai. Galiausiai
visi signalai apibendrinami norint sudaryti psichologinį pašnekovo portretą.
Tada smegenys vertina — priimtinas mums šis žmogus ar ne. Vertinama
remiantis emocijomis, būdingomis mūsų asmenybės tipui. Pagal šiuos signalus
sudaromas ganėtinai aiškus vienas iš keturiolikos portretų, kuriuos nagrinėsi­
me vėliau, devintame skyriuje. Gilinantis į šiuos signalus, svarbus balso kiti­
mas bei kalbėsena, kūno bei veido judesiai.
Ypač pavojinga ką nors spręsti tik pagal fizinius duomenis, nes tuomet
paskęstama prietaruose; būtent taip elgėsi kai kurie ankstyvųjų kūrinių šia te-
ma autoriai. Ši knyga ne apie tai. Ji parašyta stengiantis padėti žmonėms, o ne
trukdyti. Ji padės jums atpažinti kitų žmonių skleidžiamus tiek teigiamus, tiek
neigiamus signalus. Galėsite prognozuoti kitų elgesį. Jums lengviau bus nu­
spręsti, su kuo žengti gyvenimo keliu, o su kuo nebendrauti.

Kaip suprasti kalbėsenos signalus

Tai, kas sklinda iš jūsų lūpų, išduoda tik dalį to, kas slypi jūsų sieloje. Svar­
būs ir žodžiai, kuriuos tariate, ir tai, ką iš tikrųjų pasakote. Ką iš tikrųjų žmonės
galvoja sakydami viena ar kita? Ar jie nuoširdūs? Galbūt jie nori pasakyti jums
komplimentą (nors kartais maloniais žodžiais užglaistomos tikrai kandžios pa­
stabos)? Ar jie skleidžia paskalas apie jus? Ar jie be perstojo plepa apie save?
Kiek paiso gramatikos, ar turtingas jų žodynas? Kas slypi tarp eilučių?

Kaip suprasti balso signalus

Tai, kaip skamba jūsų balsas, nemažai pasako apie tikrąją jūsų prigimtį.
 Svarbiausios taisyklės žmonėms pažinti 41

Tai galite pastebėti kalbėdami telefonu. Akimirksniu galima pasakyti, kokios

nuotaikos yra pašnekovas. Daug dalykų žinote iš patirties, tik galbūt anksčiau į
tai nekreipėte dėmesio. Kalbu apie žmogaus balso aukštį (aukštas ar žemas),
kokybę (ar kalbantysis neaiškiai murma, ar balsas tyla ir aukštėja sakinio gale,
ar jis sarkastiškas, šiurkštus, grėsmingas, kimus, dusulingas, melodingas, sod­
rus, aidįs, neišraiškingas, negyvas, entuziastingas, agituojantis, atakuojantis,
šleikščiai saldus ar dainingas). Taip pat kreipiame dėmesį į garsumą bei tempą,
pirmiausia pajusdami mechaninius kalbėsenos aspektus.

Kaip suprasti kūno kalbos signalus

Kūno kalbos signalai — tai tarsi asmenybės eskizas: matome, kaip kažkas
vaikšto, sėdi ar stovi. Analizuojant kūno kalbą, ypač svarbi galvos, taip pat
rankų bei kojų padėtis. Pavyzdžiui, kiek erdvės užima atsisėdęs žmogus, taip
pat kaip arti jis ar ji stovi greta jūsų?

Kaip suprasti veido signalus

Kiekvienas veidas turi tam tikrą išraišką. Stebėdami ją galime suprasti, ką
žmogus jaučia. Vadinamieji veido signalai — tai veido būsena klausantis ar
kalbant. Svarbiausia — akių kontaktas ir tai, kaip asmuo kontroliuoja savo bur­
ną. Galbūt jis ar ji klausosi praverta burna, o gal suspaudžia lūpas? Galbūt žmo­
gus suraukia antakius, žvelgia pro šalį ar nusuka žvilgsnį? Skiriant daugiau
dėmesio pašnekovų veido išraiškai, galima be galo daug sužinoti apie bet kurį
iš jų, suprasti, ką jis iš tikrųjų nori pasakyti.
Vėliau paaiškinsiu, ką būtent galima sužinoti apie žmones iš jų veido
išraiškos. Mes vertinsime tam tikras požymių grupes, pavyzdžiui, sukąstus
dantis ar įtemptus žandikaulių raumenis, abejingą ar bereikšmę išraišką, ar
itin judrų veidą. Sužinosime, ką reiškia raustanti ar blykštanti oda, spokso­
jimas įsmeigus akis, veido trūkčiojimas; sužinosime, ką reiškia kalbant pla­
čiai atmerktos akys, klajojantis žvilgsnis, taip pat lyžčiojamos ar kramto­
mos lūpos, suraukta nosis. Taip pat sužinosime, ką reiškia pasitikinti veido
išraiška.
42 Gebėjimas perprasti žmones — mokslas ir menas

Stebėkite ir skaitykite tarsi knygą

Patekus į bet kokią situaciją labai svarbu tiksliai atpažinti paslėptą emoci­
nę potekstę. Jei išmoksite suvokti veido bei kūno siunčiamus signalus, papuolę
į bet kokią situaciją labai greitai nustatysite tai, kas gali kelti grėsmę. Vadinasi,
nebūsite įskaudinti, t. y. nepatirsite emocinės traumos.
Nors plačios pažiūros — geras dalykas, aš primygtinai siūlau būti labai
atsargiems su tais žmonėmis, kurie vienaip ar kitaip verčia suklusti. Norite to
ar ne, yra blogų žmonių, kurie gali pridaryti bėdų. Tokie žmonės turi bruožų,
galinčių turėti neigiamos įtakos jūsų gerovei ar kelti pavojų jūsų sveikatai. Tai
natūralu — mes neprivalome visiems patikti ar mylėti visų, taip pat ne visi
privalo mylėti ar mėgti mus.
Suvokę kito asmens siunčiamus signalus, pirmiausia turite savęs paklaus­
ti: kaip jis verčia mane jaustis — gerai ar blogai? Atsakę į šį paprastą klausi­
mą, galite išvengti daugybės nemalonumų. Daugeliui žmonių niekada nekilo
mintis tuo pasidomėti, jau nekalbu apie tai, kad jie ką nors būtų ėmęsi dėl to
daryti. Jei koks nors žmogus jus nuolat verčia jaustis blogai, privalote savęs
paklausti, kodėl turėtumėte norėti, kad jis būtų greta. Pavyzdžiui, jei šiuo metu
sprendžiate — imtis verslo kartu su kuo nors ar ne, pateikite sau tą paprastą
klausimą. Vėliau džiaugsitės padarę sau milžinišką paslaugą.

Naudokitės smegenimis
Balsas išduoda emocijas
Mokslininkai neseniai nustatė, kad tam tikri nervai valdo du dalykus —
veido išraišką bei balso skambesį. Tai reiškia, kad tie patys nervai, kurie veidui
suteikia vieną ar kitą išraišką, valdo ir balsą. Tokį “informacijos nutekėjimą”
vadinu išdavikišku balsu. Nors ir kaip stengsitės nuslėpti, ką jaučiate, tikruo­
sius jūsų jausmus išduos ir veidas, ir balsas.

Jus ir jūsų neuronų jungtys

Sakykime, žmogus patyrė traumą — pažeista kairiojo smegenų pusrutulio
sritis, kuri kontroliuoja kalbą. Tada smegenims darbuotis pasidaro itin sunku,
 Svarbiausios taisyklės žmonėms pažinti 43

nes tenka apkrauti ir kitas sritis, kad būtų kompensuotas minėtos srities ne­
veiklumas. Dėl to tokią traumą patyręs žmogus kalbėdamas sunkiai tars žo­
džius, užsikirtinės, kartosis. Smegenims reikės pajungti reikiamus nervus, kad
žmogus išgirstų žodžius, suvoktų jų prasmę, sugalvotų, ką pasakyti ir sužadin­
tų įvairius veido raumenis valdančius nervus. Panašiai, tik ne taip intensyviai,
melagio nervai atlieka tokį patį darbą. Deja, jam atpažinti reikia daug daugiau
įgūdžių.
Įsivaizduokite, kad savo jusles išlavinote taip, kad galite nesunkiai paste­
bėti menkiausius pokyčius — akimirką tetrukusį veido krustelėjimą, balso virp­
telėjimą — ir taip sužinoti, ką pašnekovas mano iš tikrųjų. Galėsite greitai su­
vokti kitų siunčiamus signalus net ir tada, kai šie žmonės galbūt nenori, kad
žinotumėte, ką jie galvoja. Netgi pats neįžvalgiausias stebėtojas gali išmokti
naudotis keturiais informacijos perdavimo būdais.

Egzistuoja tik vienerios, bet ne dvejos smegenys

Daugelį neteisingų teorijų sukūrė “pagalbos sau” knygų autoriai. Tai ypač
ryšku tose knygose, kuriose nagrinėjami lyčių skirtumai. Man ypač keistos dis­
kusijos apie vadinamąsias “kairiąsias“ ir “dešiniąsias” smegenis. Kairysis pus­
rutulis vadinamas moterišku, o dešinysis — vyrišku. Toks požiūris yra ir klai­
dingas, ir klaidinantis. Iš tikrųjų smegenys funkcionuoja kaip sudėtinga visu­
ma, sudaryta iš dviejų pusrutulių, kairiojo ir dešiniojo, kurie negali egzistuoti
atskirai.
Smegenis dengia išorinis sluoksnis, vadinamas smegenų žieve. Joje yra
keturios sritys arba skiltys, ir kiekviena jų yra atsakinga už tam tikras funkci­
jas. Kaktos sritis — už mąstymą, momens sritis — už jutimo impulsus, pakau­
šio — už regėjimą, o smilkinių — už kalbą, atmintį bei klausą. Tačiau moksli­
niai tyrimai rodo, kad daugelis funkcijų papildo viena kitą.
Balso ir kalbėsenos ypatumus pirmiausia lemia kairysis smegenų pusrutu-
lis, atsakingas už kalbą. Čia daugiausia įtakos turi vadinamosios Brokos (Broca)
bei Vernikės (Wernicke) sritys. Giliai smegenyse glūdi vadinamoji limbinė siste­
ma (valdanti simpatinę bei parasimpatinę nervų sistemas). Dėl jos kyla emoci­
jos klausantis tam tikro balso, girdint tam tikrą toną ar matant pažįstamus bei
nepažįstamus žmones. Kai kurios šių emocinių reakcijų gali būti teigiamos, kai
kurios — neigiamos. Limbinė sistema leidžia pajusti tam tikras emocijas ir jaus­
mus — pyktį, meilę, susižavėjimą, pasibjaurėjimą, įniršį bei liūdesį. Tam tikri
44 Gebėjimas perprasti žmones — mokslas ir menas

garsai, tonas bei žodžiai gali atskleisti blogiausias kokio nors žmogaus savy­
bes, kitos intonacijos bei žodžiai gali žadinti teigiamus pojūčius.

Naudokime didesnę smegenų dalį

Meditacija susidomėję mokslininkai teigia, kad smegenyse egzistuoja
milžiniški (šiaip jau nenaudojami) ištekliai. Juos galima sužadinti įvairio­
mis meditavimo technikomis. Gilindamiesi į smegenų veiklos paslaptis ir
vis daugiau sužinodami apie jų anatomiją bei funkcijas, imame suprasti, kad
stimuliuodami tam tikras sritis galime pasiekti geresnių rezultatų ir kasdie­
nėje veikloje.
Išmokę suprasti, kaip funkcionuoja smegenyse esantys emocijų centrai, bei
juos stimuliuoti, galime labai praturtinti savo gyvenimą. Tada daug greičiau
pajusime tam tikrus pavojaus signalus, nuspręsime, kas tikrieji mūsų draugai ir
suprasime, kas bando mumis naudotis.
Mums reikia daugiau sužinoti apie smegenų veiklą ir pagelbėti abiem jų
dalims veikti kartu. Abiem — tai išorinei daliai arba žievei, kur apdorojama
objektyvi pamatyta ir išgirsta informacija, bei giliau esančiai, vadinamajai lim­
binei sistemai, kur gimsta emocijos, kai ką nors girdime ar matome. Tai galime
padaryti mokydamiesi suvokti savo pojūčius. Vėliau pamatysite, kad toks pa­
stabumas — neįkainojama vertybė.
Ponia Džons išorine smegenų dalimi, arba žieve, išgirsta atakuojančias gai­
deles savo vyro balse. Ši informacija apdorojama kairiajame pusrutulyje, ku­
riuo ji grynai intelektualiai suvokia, kad jis klaidingai suprato jos pasakytus
žodžius. Ta pačia smegenų dalimi ji vizualiai mato makiažo pėdsakus ant jo
apykaklės, o kreditinė kortelė byloja apie kitos moters buvimą.
Dabar giliau esančia smegenų sritimi ji gali justi emocijas, kurias sukėlė
tai, ką ji objektyviai pamatė ir išgirdo. Ji pyksta dėl jo apgavystės, pavyduliau­
ja dėl kitos moters ir liūdi, kad žlunga jų santuoka. Naudodamasi abiem smege­
nų sritimis kartu, ji, galima sakyti, greitai gimdo emocijas.

Išvenkite emocinės traumos!

Kokio nors žmogaus analizavimas sukelia itin daug emocijų. Nepakanka
atpažinti elgesio signalų ir nustatyti asmenybės tipą. Jūs dar turite nuspręsti, ar
 Svarbiausios taisyklės žmonėms pažinti 45

jums šis žmogus patinka, ar ne, ir kokį emocinį poveikį jis jums daro. Jūs turite
nuspręsti — įsileisti šį žmogų į savo gyvenimą ar ne.
Pernelyg dažnai mes neteikiame reikšmės savo pojūčiams. Daugelis žmo­
nių net nežino, kaip tai daryti. Tai gali būti net neįmanoma, jei niekuomet to
neteko daryti. Kai kurie žmonės išaugo šeimose, kur griežtai drausta reikšti
emocijas, o kitose šeimose — priešingai.
Nors neurobiologiškai esame pajėgus reaguoti, kai girdime ar matome tai,
ką mėgstame ar nemėgstame, dažnai mums nepavyksta to padaryti. Kartais į
nemalonius dalykus sureaguojame netgi po keleto dienų ar savaičių.
Kodėl kam nors atsitikus daugelis mūsų nereaguoja iškart? Kodėl laukia­
me to momento, kai jau būna per vėlu? Kodėl vis kartojame tą pačią klaidą
pasirinkdami netinkamus žmones? Mes buvome emociškai traumuoti ir situaci­
ja mus verste vertė nieko nesiimti.
Jei kas nors prieitų ir tėkštų antausį, neabejotinai pasijustumėte priblokšti,
galbūt netgi tiek, kad neįstengtumėte pajudėti. Lygiai tas pat nutinka, kai žmonės
traumuojami emociškai, kai išgirsta ką nors pribloškiančio — grubaus ar žemi­
nančio. Kartais jūsų reakcija ir veiksmai būna ne tokie greiti, kaip jums norėtųsi.
Norėtumėte atsikirsti iškart, tačiau sureaguojate po trijų dienų. Taip nutinka ta­
da, kai galiausiai suvokiate, ką tas žmogus iš tikrųjų norėjo pasakyti.
Patyrę emocinę traumą, jaučiamės priblokšti, nes negalime patikėti, kad
tai nutiko būtent mums. Dėl to tiek daug žmonių emociškai atbunka ir visai
nebereaguoja.

Draugas, vertas priešų?

Polis pažįsta Sandrą daugiau nei penkiolika metų. Iki šiol jie turėjo bendrą
verslą ir gerbė vienas kitą. Jie visuomet vienas kito pasiteiraudavo apie šeimą
ir maloniai paplepėdavo. Netgi keitėsi Kalėdų dovanomis ir kvietė vienas kito
šeimą vakarienės.
Polis aukodavo savo laiką padėdamas Sandrai. Tiesą pasakius, būtent jis
jai pasakė apie naujoje kompanijoje įsteigtą darbo vietą. Ji gavo šį darbą, paki­
lo karjeros laiptais, jos pajamos labai padidėjo.
Polis net pats nežinojo, kiek kartų padėjo Sandrai, net ir tada, kai jam pa­
čiam tai nebūdavo naudinga. Jis elgėsi draugiškai, be to, buvo geras žmogus, o
draugai bei geri žmonės taip ir elgiasi. Beje, jis manė, kad esant reikalui San­
dra tikrai pasielgs taip pat.
46 Gebėjimas perprasti žmones — mokslas ir menas

Kartą Poliui prireikė pagalbos. Jis norėjo, kad Sandra paskambintų vie­
nam pažįstamam ir padėtų užmegzti dalykinius santykius. Polis ketino paskam­
binti šiam žmogui ir pasakyti, kad lauktų Sandros skambučio. Ši turėjo tarti
keletą gerų žodžių apie Polį. Ir viskas.
Paprašyta šios paslaugos Sandra tarsi sustingo, jos burnos kampučiai nu­
sviro, kakta susiraukė, o antakiai priartėjo vienas prie kito. Ji kostelėjo. Polis
suvokė, kad moteris niekuomet nepaskambins.
Jis daug padėjo Sandrai ruošdamas ją geresniam darbui ir darydamas dau­
gybę mažų paslaugų, bet ji buvo pernelyg savanaudiška, kad atsilygintų tuo
pačiu. Polis patyrė emocinę traumą.

Ir vėl ta žaliaakė pavydo pabaisa

Mauryna ir Džiulija buvo vaikystės draugės. Mauryna pasakė Džiulijai,
kad išteka už labai mielo vyriškio. Ji negalėjo patikėti savo akimis bei ausimis,
kai draugė tik monotoniškai burbtelėjo: “Puiku”. Tada garsiai nurijo seiles ir
nepraverdama lūpų dirbtinai šyptelėjo sustingusiu veidu.
Tai išversti galime štai kaip: “Taip tau pavydžiu, kad tiesiog negaliu iš­
tverti. Galvoju tik apie save ir visiškai nesirūpinu tavo laime!” Be abejonės,
Mauryna suvokė signalą. Ji buvo priblokšta ir nežinojo, ką sakyti ar daryti. Ji
patyrė emocinę traumą.
Kaip ir šie žmonės, mes sustingstame šokiruoti panašių situacijų, todėl
ignoruojame patį įvykį. Tada, kai pagaliau atsipeikėjame ir suvokiame, kas nu­
tiko, kenčiame emociškai. Ta kančia gali būti netgi labai stipri. Kartais ji gali
būti nepakeliama, todėl mes ją ignoruojame. Apsimetame, kad to niekada ne­
buvo. Jei taip elgiamės nuolat, galime rimtai susirgti.

Juskime ženklus
Daugelis mūsų tikrai nenustemba, kai pasitvirtina įtarimai, jog gali nutikti
kas nors nemalonaus. Jei žinome, kaip vertinti kokio nors žmogaus veido bei
kūno kalbą, kalbėseną bei balso ypatumus, galime apytiksliai spėti, kas atsi­
tiks. Apie atleidimą sužinome anksčiau nei mums apie tai pasako. Tai praneša
viršininko ar netgi jo sekretorės balso intonacija.
 Svarbiausios taisyklės žmonėms pažinti 47

Telefonu pasveikintas viršininko sekretorės Lolos Čipas suprato, kad jį at­

leis. Jos balsas skambėjo neįprastai žemai, tapo atžarus. Klausydamasis jis su­
prato, kas bus.
Čipas buvo įsitikinęs, kad tai tik laiko klausimas — netrukus bus paskelb­
ta bloga naujiena. Jis prisiminė, kad viršininkas pastaruoju metu laikydavosi
didelio fizinio atstumo. Paprastai jis dažnai prisiliesdavo, paplekšnodavo per
nugarą ir pajuokaudavo.
Pastaruoju metu viršininkas beveik nežiūrėdavo į Čipą. Jo veidas būdavo
įsitempęs, ypač akių bei burnos kampučiai. Jis mažai kalbėjo su Čipu; kadaise
žodžiai iš jo lūpų srūte srūdavo. Taigi išgirdęs, jog jo paslaugų daugiau nebe­
reikės, vyriškis jautėsi nusivylęs ir įskaudintas, bet ne nustebęs.
Čipas buvo pasiruošęs, nes nujautė, kas jo laukia, puikiai veikė visos jo
smegenų sritys. Jis žinojo, ko gali tikėtis. Puikiai dirbo tos jo smegenų sritys,
kurios apdoroja neigiamą informaciją, o ją gavo klausydamas bei stebėdamas
savo viršininką bei jo sekretorę. Jis pasinaudojo savo smegenų galimybėmis
gauti informaciją.
Kuo anksčiau išmoksite naudotis didžiulėmis savo smegenų galimybėmis,
tuo greičiau sužinosite tiesą bendraudami su žmonėmis.
 4 SKYRIUS

Ugdykite gebėjimą pažinti žmones

Ar gerai pažįstate žmones?

Ar norite geriau pažinti žmones? Kiekvienas toliau esantis klausimas turi
du atsakymus. Pažymėkite tą, kuris tinka jums.

1. Kaip vertinate praeitį?

A. Pasimokote iš buvusių klaidų.
B. Ignoruojate praeitį ir į kiekvieną situaciją žvelgiate kaip į individualią
bei atskirą.
2. Ar mokate klausytis žmonių?
A. Atidžiai klausotės, ką jie sako, pasveriate kiekvieną žodį.
B. Dažnai pamirštate, ką jums sako kiti, tačiau prisimenate pagrindinę mintį.
3. Ar esate atidus?
A. Labai domitės detalėmis ir atkreipiate dėmesį į visa, kas jus supa.
B. Nekreipiate dėmesio į smulkmenas, įsidėmite tik bendrą vaizdą.
4. Kaip reiškiate emocijas?
A. Emocijas reiškiate laisvai.
B. Nors kažką jaučiate, ne visuomet tai garsiai išreiškiate.
5. Koks jūsų požiūris į žmones?
A. Toleruojate ir mėgstate visus, esančius greta.
50 Gebėjimas perprasti žmones — mokslas ir menas

B. Esate atsargus bendraudamas su aplinkiniais ir abejojate daugeliu iš jų.

6. Kaip susidorojate su situacija?
A. Visada žinote, kas bus, sugebate išlikti bet kokiomis aplinkybėmis.
B. Žinote, kad gali nutikti tam tikri nemalonūs dalykai; dažnai savęs
klausiate, kaip išgyventi patekus į tam tikrą situaciją.
7. Kuo džiaugiatės?
A. Galima sakyti, visuomet patiriate daug džiaugsmo mėgaudamiesi
mažais gyvenimo malonumais.
B. Džiaugiatės tik tada, kai nutinka dideli ar labai jaudinantys dalykai.
8. Ar gerai pažįstate žmones?
A. Rodos, visuomet suprantate, su kokiu žmogumi turite reikalą.
B. Dažniausiai nežinote, su kokiu žmogumi bendraujate, todėl dažnai
nusiviliate kitais.
9. Ar sėkmingai tvarkote reikalus?
A. Esate padarę daugiau gerų nei blogų verslo sprendimų.
B. Esate padarę daugiau blogų nei gerų verslo sprendimų.
1 0 . Kaip priimate sprendimus?
A. Dažniausiai sprendimus priimate savarankiškai ir vadovaujatės savo
poreikiais.
B. Sprendimus dažniausiai priimate paklausę kitų, su kuo nors pasitarę.
11. Kokie jūsų santykiai su žmonėmis?
A. Turite daug artimų draugų.
B. Turite daug pažįstamų, tačiau nesileidžiate į artimesnius santykius.

Ką reiškia jūsų atsakymai

Jei daugiausia pasirinkote “a” atsakymų, vadinasi, galite manyti, kad žmo­
nes pažįstate labai gerai ir ateityje jums taip pat seksis tai daryti. Jei pažymėjo­
te vienuolika “a” atsakymų, jūs — ypač nuovokus, turite puikią intuiciją, gerai
orientuojatės aplinkoje. Jus lydės sėkmė visą gyvenimą.
9 ar 10 “a” atsakymų — taip pat labai geras rezultatas.
6-8 “a” atsakymai rodo, jog žmones pažįstate vidutiniškai. Jums reikėtų
dar padirbėti tobulinant įgūdžius.
3-5 “a” atsakymai rodo, kad teks pasistengti norint pažinti žmones. Jūs
tikriausiai darote daug daugiau klaidų nei jums atrodo ir visiškai nesuvokiate,
kodėl jas vis kartojate.
 Ugdykime gebėjimą pažinti žmones 51

Jei tokių atsakymų tėra 1 ar 2, padėtis visai prasta. Jūs vaikštote tarsi už­
rištomis akimis. Susidaro įspūdis, jog nuolat tampate aplinkinių auka. Dėl to
labai nukenčia jūsų savigarba.

10 dalykų, kurie apibūdina įžvalgius žmones

Visi, kurie gerai pažįsta žmones, pasikliauja savo instinktais ir turi nema­
ža panašumų. Štai keletas jiems būdingų savybių. Mokykitės ir naudokitės —
tegul tai tampa jūsų tikslu.

1. Jie mokosi iš praeities ir nekartoja tos pačios klaidos du kartus. Jie pui­
kiai prisimena, kaip jautėsi per nemalonius susitikimus. Neigiama emo­
cinė reakcija būna tokia stipri, kad jie stengiasi daugiau į tokią situaciją
nepakliūti.
2. Jie ypač atidžiai seka, ką kiekvieną kartą kas nors sako, kaip tai sako ir kaip
atrodo tai sakydami. Dėl to jiems daug lengviau tiksliai prisiminti, kas buvo
kalbama.
3. Jie nuolat stebi kito asmens reakcijas — kūno judesius, ypatingus gestus bei
veido išraišką — dėl to žino, ką pašnekovas jiems jaučia ir ką pašnekovui
jaučia jie patys.
4. Jie nebijo reikšti bet kokių emocijų, nesvarbu, ar tai pyktis, ar meilė, bai­
mė ar nuobodulys, nes puikiai suvokia, kaip jaučiasi patekę į bet kokią si­
tuaciją.
5. Jie taip gerai suvokia visa, kas vyksta aplink, kad dažniausiai netampa auko­
mis, išvengia grėsmingų bei pavojų gyvybei keliančių situacijų.
6. Jie tvirtai įsitikinę tuo, kad yra nugalėtojai. Jie žino, kad ne tik įstengs išgy­
venti, bet ir klestės, nes išmano, kaip sutelkti aplink save palaikančius žmo­
nes.
7. Jie atkreipia dėmesį į smulkiausias detales, taip pat geba apžvelgti visumą ir
mėgautis net menkiausiais gyvenimo malonumais.
8. Jie turi puikią atmintį, kurią lavina įsimindami, kas vyksta aplink.
9. Dažniausiai jie priima teisingus verslo sprendimus. Rizika, kurios jie ima­
si, yra apskaičiuota ir pagrįsta, nes šie žmonės pastebi daugiau detalių, to­
dėl dažniausiai turi iš ko rinktis. Aplinkiniai jiems neįstengia daryti spau­
dimo.
52 Gebėjimas perprasti žmones — mokslas ir menas

10. Jie turi patikimų ir įtakingų bičiulių, artimų draugų, nes jaučia kitų žmo­
nių reakciją. Jie sugeba geriau reikšti jausmus bei emocijas, o tai tvirtina
santykius. Dėl savo budrumo jie rečiau pasirenka bėdų ar sunkumų galin­
čius pridaryti draugus bei veiklos partnerius.

Atminkite, žinios — tai jėga. Dabar, kai jau žinote, koks žmogus pasitiki
savo instinktais ir geba pažinti kitus, skaitykite toliau.
Jei taip elgsitės, netrukus pastebėsite, kad daug geriau suvokiate, ką kiti iš
tikrųjų mano ir kas jie iš tikrųjų yra. Kuo intensyviau naudositės savo žinio­
mis, tuo lengviau bus atskirti potencialius draugus nuo apsimetėlių. Tam pa­
kaks pirmųjų dešimties sekundžių stebint kitą žmogų. Atrodys, jog jūsų akys
virto rentgeno aparatu.
Šiame skyriuje pateiksiu nemaža pratimų, padėsiančių lavinti įgūdžius —
tokių pačių pratimų, kurių mokiau klientus ne vienerius savo praktikos metus.
Jie sukurti siekiant padėti lavinti nuovokumą. Juos atlikinėdami išmoksite
pamatyti, ką žmonės daro, ir išgirsti, ką jie sako. Kuo dažniau juos atlikinėsite,
tuo profesionalesni tapsite — išlavinsite gebėjimą atspėti, ką kiti iš tikrųjų gal­
voja. Kuo daugiau lavinsite tokius įgūdžius, tuo giliau žvelgsite į kitų sielą ir
tuo lengviau bus gyventi jums patiems.

Kaip sustoti, pažvelgti ir įsiklausyti

Daryti šiuos paprastus dalykus kadaise mus mokė pradinėse klasėse, kai
aiškino eismo taisykles. Mus mokė sustoti prie perėjos ženklo, pažvelgti į abi
puses ir įsitikinti, ar neartėja automobilis, tada pasiklausyti, ar nieko nėra tolu­
moje. Nenoras paklusti šioms paprastoms taisyklėms gali sukelti pavojų mūsų
gyvybei. Mus gali partrenkti automobilis. Jei pagailėsime laiko šiems trims da­
lykams ir neapsidairę žengsime per gatvę, tikrai rizikuosime savo gyvybe.
Kas bus, jei tas pačias taisykles taikysime bendraudami su žmonėmis? Jei
nerasime laiko sustoti, apsižvalgyti ir įsiklausyti, patirsime nemaža nuostolių.
Kas nors gali mus emociškai traumuoti.
Daugelis mūsų tikriausiai galėjo išvengti daugybės nemalonių situacijų,
jei būtų nepagailėję laiko sustoti minutėlę, pažvelgti, ką byloja kito žmogaus
veidas bei kūnas, įsiklausyti, ką ir kaip jis sako, taip pat paklausti savęs: “Kaip
šis žmogus verčia mane jaustis — gerai ar blogai?”
 Ugdykime gebėjimą pažinti žmones 53

Jei išmoksime s u s t o ti, p a ž v e lg t i ir įs i k la u s y ti prieš užmegzdami santy­

kius — ir asmeninius, ir dalykinius — daugiau nebereikės naktį vartytis nuo
šono ant šono, be paliovos svarstant ar gailintis kokio nors netikusio spren­
dimo.
Pirmas pratimas — tai pirmas žingsnis. Jį atlikdami pirmąsias kelias mi­
nutes galite jaustis nejaukiai, tačiau vėliau tai atrodys visiškai natūralu. Jūs
sugebėsite vos pažvelgę perprasti žmogų.

1 pratimas — muzikinės kėdės

Reikia tiesiog imti ir sustabdyti veiksmą, tada pamažu jį išnagrinėti, kad
būtų lengviau suprasti. Ar prisimenate vaikystę, kai žaisdavote muzikines kė­
des? Jūs žingsniuodavote tarp tų mažučių kėdučių, o tolumoje skambėdavo mu­
zika. Galbūt netgi dainuodavote pagal ją.
Staiga muzika nutildavo ir jums būdavo liepiama sustingti vietoje. Jūs cyp-
telėdavote iš džiaugsmo, jei sustodavote priešais kurią nors kėdę. Širdis leisda­
vosi į kulnus, nes tai galėjo būti nusivylimų virtinės pradžia; gyvenime ji kar­
tais nutįsta iki begalybės. Galbūt pravirkdavote pamatę, kad sustingote ne prieš
kėdę — tada tekdavo pasitraukti iš žaidimo.
Tas momentas, kai stabtelėdavote, leisdavo nuspėti, ar už jūsų bus kėdė —
tokiu atveju galėjote tęsti žaidimą ir nebūdavote iš jo išmetami. Ta pati taisyk­
lė galioja ir gyvenime. Stovint priešais kitą žmogų jums reikia stabtelėti ir mi­
nutėlę sustabdyti savo mintis — pamatysite, kas tas žmogus yra iš tikrųjų. Tuo­
met niekas jūsų nediskvalifikuos, t. y. netrukdys gyventi ramiai ir laimingai.
Kitų žmonių trūkumai netaps jūsų širdgėlos priežastimi.
Kiekvieną kartą, sutikę nepažįstamą žmogų, prisiminkite muzikines kė­
des. Sustinkite! Skirkite sau laiko pamatyti, ar už jūsų nugaros yra įsivaizduo­
jama kėdė, kitaip tariant, ar pašnekovas emociškai stabilus. Skirkite laiko susi­
vokti, su kuo iš tikrųjų turite reikalą.
Tai daroma žingsnis po žingsnio. Kartais padarius paprastus dalykus atsi­
randa galimybių imtis ko nors daugiau, užkopti ant kitos pakopos ir taip atlikti
pageidaujamą užduotį.
Įkvėpkite ir porą sekundžių sulaikykite kvėpavimą. Iškvėpdami iš savo min­
čių kartu iškvėpkite visus prietarus ir bet kokią išankstinę nuomonę apie sutik­
tą asmenį. Tada be vargo įsileisite visą abiem keliais — regėjimu ir klausa —
gaunamą informaciją.
54 Gebėjimas perprasti žmones — mokslas ir menas

Žvelkite tiesiai pašnekovui į veidą ir dar kartą įkvėpkite pro nosį — tai
turi trukti dvi sekundes. Dar dvi sekundes sulaikykite kvėpavimą, tada iš­
kvėpkite pro burną. Dabar pradėsite rinkti vaizdinę informaciją apie stebimą
asmenį.
Jam kalbant, taip kvėpuokite tol, kol nepajusite diskomforto. Tada įkvėp­
dami pro nosį (tai turi trukti tris sekundes) pasistenkite įvertinti to žmogaus
kūno padėtį, stovėseną, patį kūną, rankas, plaštakas bei veidą. Iškvėpdami pro
burną, atidžiai klausykitės, ką jis sako ir kaip skamba jo balsas.
Dabar dar kartą įkvėpkite pro burną ir kartu pasistenkite suvokti, ką jau­
čiate tam asmeniui. Kaip jis verčia jus jaustis — gerai ar blogai?

2 pratimas — stebėtojas
Tai nuostabus pratimas. Atlikite jį iškart, kai tik pateksite ten, kur nepa­
žįstate daugumos žmonių. Pirmiausia atsipalaiduokite. Galvokite, kad stebite
filmo personažus. Tai padės atsikratyti drovumo ir nuo emocijų išlaisvinti juti­
mus. Praskaidrės mintys ir galėsite patirti emocijas.
Objektyviai įvertinkite patalpą. Peržvelkite visa, kas yra aplink — bal­
dus, kilimą bei sienas. Tada patyrinėkite kambaryje esančius žmones. Ne­
skubėkite, neapiberkite savęs klausimais. Paeiliui stebėkite, kaip jie juda ir
kalbasi vienas su kitu. Atidžiau įsiklausykite, kaip jūsų kūnas tuo metu rea­
guoja fiziškai. Kaip kinta kvėpavimo dažnis? Ar jis ritmingas? Ar nepasun­
kėjo? O galbūt sulėtėjo ar greitėja? Jūsų fizinės reakcijos matas gali būti
kvėpavimas. Jis padės suprasti, kaip jaučiatės tarp žmonių. Tai ypač akivaiz­
du tada, kai sąmoningai bandote atsipalaiduoti per dvi sekundes įkvėpdami
pro burną, kvėpavimą sulaikydami dviem sekundėms ir lėtai iškvėpdami per
dešimt sekundžių — šį pratimą turite atlikti prieš pradėdami tyrinėti žmo­
nes.
Stebėdami prieš save esančius žmones, mintyse ištarkite pirmą į galvą atėju­
sį būdvardį, pavyzdžiui, “laimingas”, “paslaptingas” ar “nusiminęs”. Visiš­
kai nesvarbu, ar keista tokia sąsaja pasirodys kam nors kitam. Svarbiausia —
ji turi būti prasminga jums. Tada nuspręskite, koks tai apibūdinimas — tei­
giamas ar neigiamas. Paklauskite savęs, kokie jausmai — teigiami ar neigia­
mi — buvo apėmę stebint tą žmogų.
Atlikdami šį pratimą, treniruojate savo smegenis skatinti jutimus bei emo­
cijas.
 Ugdykime gebėjimą pažinti žmones 55

3 pratimas — emocinis budrumas

Vėliau, kai sutiksite naujų žmonių, praleisite su jais laiką ir paklausite
savęs, kaip jie jus veikia (teigiamai ar neigiamai), ženkite toliau — nustatyki­
te, kaip būtent jie jus verčia jaustis. Paklauskite savęs, kaip jaučiatės — lai­
mingas, liūdnas, piktas, užjaučiąs, kupinas neapykantos, mylintis, nuobodžiau­
jantis, pasibjaurėjęs, gyvas, miręs, pasisėmęs energijos, išsunktas lyg citrina,
seksualus ar keliąs baimę?
Kai rasite atsakymą, pateikite sau dar vieną klausimą: kodėl jie man suke­
lia šią būseną? Pavyzdžiui, greta Chuano, kurį ką tik sutikote, jaučiatės gerai.
Jūs peržvelgiate minėtą sąrašą ir atrandate, kad taip yra todėl, jog tampate sek­
suali. Dabar svarbu savęs paklausti, kodėl Chuanas privertė jus pasijusti būtent
taip. Gali būti, jog taip buvo todėl, kad kalbėdamas jis nuolat žvelgė jums į
akis, taip pat maloniu balsu mandagiai kalbėjo bei sakė komplimentus.
Kita vertus, jums galbūt pasirodė, kad Kerė turėjo jums neigiamą poveikį
— sukėlė labai nemalonią būseną. Peržvelgę sąrašą suvokėte, kad po pokalbio
ji paliko jus emociškai išsunktą, nes nesustodama guodėsi savo bėdomis. Jos
greitas monotoniškas kalbėjimas vos neužmigdė.
Gebėjimas sustoti, apsižvalgyti ir įsiklausyti į savo emocijas, taip pat
gebėjimas analizuoti, kodėl šis žmogus daro būtent tokį poveikį, ugdo budru­
mą. Galiausiai tapsite toks pastabus, kad tų, kuriems nedera įžengti į jūsų gy­
venimą, netgi neprisileisite artyn. Jei paaukosite keletą sekundžių savo emoci­
nei būsenai ištirti, išvengsite daugybės bėdų.

4 pratimas — nuotraukos ir atmintis

Prisiminkite atostogas ar kokį nors įvykį, nutikusį ne anksčiau kaip prieš
šešetą mėnesių ir ne vėliau kaip prieš metus, kurį jūs įamžinote nuotraukose ar
— o tai dar geriau — vaizdo juostoje. Nepulkite ieškoti nuotraukų. Pirmiausia
ant popieriaus lapo surašykite visa, ką prisimenate apie įamžintą kelionę ar
įvykį.
Sakykime, buvote išvykę kruiziniu laivu. Pamėginkite prisiminti, ką vil­
kėjote kiekvieną kruizo dieną ir kur keliavote. Atgaivinkite tiek detalių, kiek
tik įstengiate — pradedant dėvėtomis skrybėlėmis ir baigiant nagų laku, jo
spalva.
Išsamiai aprašykite sutiktus žmones. Pamėginkite prisiminti jų vardus ir
56 Gebėjimas perprasti žmones — mokslas ir menas

drabužius. Galbūt jie turėjo kokių nors neįprastų bruožų? Galbūt keistai elgė­
si? Galbūt jūs padarėte kažką keista? Ką valgėte ir gėrėte?
Tada, kai būsite viską išsamiai aprašę, išsitraukite nuotraukas ar vaizdo įra­
šą. Išnagrinėkite detales ir pažiūrėkite, kiek aprašas atitinka tai, kas iš tikrųjų
buvo. Kiek kartų atspėjote? Ar gerai šį kartą darbavosi jūsų ilgalaikė atmintis?
Daugelis žmonių skundžiasi neturį atminties. Aš netikiu, kad daugumos
žmonių atmintis gali būti tokia prasta, na, nebent tų, kurie turi nervų sistemos
sutrikimų ar vartoja ją slopinančius vaistus. Manau, jog jie tiesiog nežino, kaip
ją lavinti, kad ši duotų kuo daugiau naudos. Kuo ilgiau mokysitės būti budrūs,
tuo daugiau pastebėsite čia ir dabar, be to, tuo daugiau prisiminsite. Atmintis
stebėtinai pagerės.
Pabandykite atlikti šį pratimą po patirto įsimenančio įvykio ar šventės,
kur fotografavote ar filmavote. Užsirašykite visa, ką tik įstengiate prisiminti,
ir pasižiūrėkite, kiek tai atitinka tikrovę, įamžintą nuotraukose ar vaizdo juos­
toje. Nuolat kartokite šį pratimą — ir būsite sužavėti: jūsų atmintis neįtikėtinai
pagerės.
Vėliau, žvelgdami į gerai pažįstamų žmonių (kuriuos trokštate pažinti dar
geriau) atvaizdą, atidžiai stebėkite jų kūną bei veidą. Pasistenkite atpažinti sig­
nalus, pavyzdžiui, kaip arti vienas nuo kito jie stovi. Ar jų kūnai liečiasi? Pa­
žiūrėkite, kaip jie atrodo — galbūt sustingę ir nelankstūs. Galbūt susidaro įspū­
dis, kad stovėdami greta jie jaučia diskomfortą. Gal jų šypsena įtempta ir nena­
tūrali? Galbūt jie atrodo, lyg būtų ne savo vietoje? Ar pastebite, kokie jie ne­
rangūs? Kokie jausmai apima žvelgiant į nuotrauką — ji jus džiugina, liūdina
ar verčia nusijuokti? Ar atrodo, jog tie žmonės puikiai leidžia laiką? Jei lavin-
sitės stebėdami žmones bei žiūrinėdami jų nuotraukas ir atsakinėsite į šiuos
klausimus — išmoksite skaityti, kaip sakoma, tarp eilučių.
Kitas naudingas pratimas — tyrinėti žurnaluose spausdinamas įžymybių
nuotraukas. Stebėkite, kaip arti kitų žmonių jie stovi, ir kruopščiai išnagrinėki­
te jų veido išraišką bei kūno padėtį. Tada pažvelgę į mėgstamiausių žvaigž­
džių, savo šeimos narių ar netgi savo nuotraukas, apie kiekvieną žmogų bei jo
santykius su kitais sužinosite daugiau, nei įmanoma apibūdinti žodžiais.

5 pratimas — laikas pasižiūrėti filmą

Ekrane žvelgdami į talentingiausius aktorius taip pat galite gerinti savo ge­
bėjimą suprasti kitus. Gabūs scenos meistrai žiūrovą priverčia užsimiršti taip,
 Ugdykime gebėjimą pažinti žmones 57

kad šis netgi pamiršta, jog šie vaidina. Viskas atrodo taip tikroviška. Jaučiatės
taip, lyg būtumėte perkelti į kitą erdvę ir laiką — ten, kurioje gyvena personažas.
Nepakaks vieną kartą pamatyti puikų filmą. Pasižiūrėkite dar kartą ati­
džiai stebėdami kiekvieną smulkmeną — galbūt atrasite tai, ko nepastebėjote
iš pradžių. Veikiausiai būsite sužavėti tuo, ką išvydote dabar.

6 pratimas — išjunkite garsą

Išsinuomokite filmą ir išjungę garsą stebėkite vaidinantį kokį nors garsų
aktorių. Apie atlikėją sužinosite be galo daug vien tik žvelgdami į jo veido
išraišką bei tyrinėdami kūno kalbą. Kai neskambės žodžiai, kurie kartais tik
trukdo, lengviau suvoksite esmę. Tą pačią sceną pasižiūrėkite dar kartą — tik
šį kartą jau įjungę garsą. Stebėkite, kiek informacijos gausite dabar. Skirtumas
bus didžiulis.
Kiekvieną kartą, kai panorėsite sužinoti, ar politikas sako tiesą, išjunkite
televizoriaus garsą. Stebėkite jos ar jo kūną — jis labai iškalbingas. Ar šis žmo­
gus dažnai liečia ranka akis bei burną? Jei taip, tai gali būti nesąmoningas ban­
dymas valdyti veido išraišką, kad ši neišduotų tiesos.
Nagrinėjant kokio nors žmogaus kūno kalbą, išmokstama sutelkti dėmesį į
subtiliausius veido išraiškos pokyčius, pečių judesius, plaštakų gestus ar mi­
miką, taip pat į sėdėseną ar eiseną. Kuo dažniau atliksite šį pratimą, tuo dau­
giau žinių įgysite. Vertindami tai, kaip žmonės elgiasi, išmoksite pajusti jų emo­
cinę būseną.

7 pratimas — klausykitės dainuojamosios poezijos

Puikiausias būdas išmokti girdėti, ką sako aplinkiniai — dainuojamosios

poezijos klausymasis. Tai lavina gebėjimą išgirsti žodžius, o ne garsus.
Daugelis mūsų pro ausis leidžia žodžius ir linkę sutelkti dėmesį į melodi­
ją. Tačiau atidžiai klausydamiesi dainuojamosios poezijos, būsite priversti su­
vokti, kas bandoma perteikti žodžiais. Galbūt jų visų nesuprasite, bet kuo daž­
niau klausysitės kokios nors dainos, tuo bus aiškiau.
Toks klausos lavinimas — tai galite daryti namuose, važiuodami automo­
biliu ar pramogaudami laisvalaikiu — didina budrumą per pokalbį. Tapsite daug
įdėmesniu klausytoju.
58 Gebėjimas perprasti žmones — mokslas ir menas

8 pratimas — musė ant sienos

Ar esate buvę vakarėlyje, kur nepažinojote nė vieno žmogaus ir veikiau­
siai jautėtės sutrikę ir drovūs? Šis pratimas padės visur jaustis kaip namuose.
Tereikia atsisėsti ir klausytis. Jums nereikia ištarti nė vieno žodžio. Tiesiog
įtempkite klausą ir sutelkite dėmesį į tai, ką sako kiti.
Nesiūlau slapta klausytis kitų žmonių pokalbių, tačiau jei tai darysite turė­
dami tikslą išmokti ko nors naudinga — manau, nieko bloga nenutiks. Jei neke­
tinate taip gautos informacijos panaudoti prieš kitą asmenį — klausykitės be
menkiausio drovėjimosi.
Klausykitės atidžiai ir objektyviai, įsimindami balso intonaciją. Atkreip­
kite dėmesį į moduliacijas, balso garsumą ir švelnumą. Kaip jis skamba — ag­
resyviai ar švelniai? Kaip jie kalbasi vienas su kitu? Ar nuolat stengiasi pa­
neigti, ką sako pašnekovas, laido sarkastiškas bei kandžias pastabas? Galbūt
abu konkuruoja, žaisdami žodžių mūšį? Galbūt balsai skamba taip, jog atrodo,
kad pašnekovai nuoširdžiai mėgsta ir gerbia vienas kitą? Galbūt balse galima
justi prieraišumą ar paslėptą priešiškumą?
Klausydamiesi kitų žmonių pokalbių lavinsite gebėjimą išgirsti. Jums pa­
tiems per pokalbį tai padės, kaip sakoma, skaityti tarp eilučių. Balso skambe­
sys bei vartojami žodžiai apie pašnekovus pasakys be galo daug.

9 pratimas — žvalgymasis restorane

Būdami viešose vietose galime gauti dvejopos naudos: pasilinksminti ir
gilintis į kitų žmonių tarpusavio santykius. Kuo daugiau žinių įgysite stebėda­
mi nepažįstamųjų kūnus bei iš veido, balso ar žodžių gaudami informaciją, tuo
daugiau ši patirtis jums duos naudos gyvenime.
Tarkim, atkreipėte dėmesį į prie gretimo staliuko sėdinčią porą. Moters
žvilgsnis klajoja po patalpą, jos nugara prispausta prie atkaltės; tuo metu vy­
riškis kalba dėmesingai palinkęs į priekį. Ilgainiui tampa akivaizdu, kad ji vi­
siškai juo nesidomi arba vaizduoja sunkiai prieinamą. Žinoma, jis — aktyvioji
pusė ir tai demonstruoja savo kūno bei veido kalba.
Jei kurį laiką stebėsite pakankamai daug porų, įsitikinsite, kad laikomasi
tam tikro atstumo, pastebėsite tam tikrą galvos padėtį, veido išraišką, rankų ar
plaštakų judesius. Visa tai turi tam tikrą reikšmę.
Kitą kartą, kai nueisite į restoraną, pasistenkite atvykti truputėlį anksčiau —
tada galėsite atsisėsti prie baro, t. y. vienoje geriausių vietų stebėti. Lavinti savo
gebėjimus suprasti žmones galite ir tada, kai pietaujate ar vakarieniaujate vieni.
 Ugdykime gebėjimą pažinti žmones 59

Vykstantieji verslo reikalais į brangius restoranus dažnai varžosi eiti vieni (aišku,
ne savo gyvenamojoje vietoje), todėl maisto užsisako į kambarį. Jums nereikėtų
taip elgtis. Verta elgtis kitaip — juk restorane būriuojasi žmonės, galintys tapti
stebėjimo objektu. Kuo dažniau treniruositės, tuo geriau išlavinsite savo įgūdžius.
Jei nors truputėlį bijote būti vieni, atlikite pratimą įtampai sumažinti. Įkvėp­
kite pro burną (tai turi trukti tris sekundes), tada tris sekundes sulaikykite kvė­
pavimą ir iškvėpkite taip greitai kaip tik įstengiate. Pakartokite tai tris kartus ir
pasijusite atsipalaidavę. Kodėl? Todėl, kad jūsų smegenys gaus daugiau de­
guonies, ir įtampa atslūgs.
Lavinti žmonių pažinimo įgūdžius galite visur, kur tik esate — oro uoste,
vaikštinėdami parke ar netgi stovėdami eilėje.

10 pratimas — pašalinkite proto trukdžius

Prieš imdamiesi ką nors stebėti, turite sutelkti dėmesį. Tam reikia nusira­
minti, o tai galima pasiekti įvairiai. Galite medituoti arba gilintis į save —
esmė ta pati. Jūs turite pašalinti vadinamuosius mentalinius, arba proto, truk­
džius — tik tada galėsite visą dėmesį sutelkti į priešais jus esantį žmogų. Jums
teks atsiriboti nuo to, kas tiesiog fiziškai sūkuriuoja aplink — eismo keliamo
triukšmo, statybų bildesio ar kūdikio verksmo.
Tai atlikti padės ypatinga kvėpavimo technika. Pirmiausia įkvėpkite pro nosį
(tai turi trukti tris sekundes), tris sekundes sulaikykite kvėpavimą ir lėtai iškvėpki­
te pro nosį (tai turi trukti dešimt sekundžių). Padarykite tai dešimt kartų. Pajusite,
kad nuostabiai atsipalaidavote. Netrukdys joks triukšmas, nutols problemos.
Šis pratimas taip pat padeda atsikratyti minčių apie praeitį. Daugelis žmo­
nių savo praeitį atsineša į dabartį, dėl to neįstengia sutelkti dėmesio ir išsaugo­
ti blaivaus mąstymo. Jie nepajėgia išsivaduoti nuo išankstinių nuostatų vertin­
dami tai, kas vyksta čia ir dabar, ar stebėdami žmones, kuriuos nori pažinti.
Dėl to jie pasmerkti daryti daugiau klaidų stebėdami kitus žmones bei vertin­
dami savo emocijas.
Sakykime, jūs visai neseniai susibarėte su savo mergina. Dabar einate į
svarbų dalykinį susitikimą ir kartu nešatės neigiamą emociją — pyktį. Labai
tikėtina, kad jūsų pečius slėgs pykčio našta, todėl į verslo partnerius reaguosite
veikiausiai neigiamai.
Atsikratykite tokių proto trukdžių ir tapsite laimingesni, sveikesni. Viskas
ims labiau sektis.
 ANTROJI DALIS

Išmokime keturis
bendravimo kodus
 Įžanga: testas žmonėms pažinti

D abar, kai jau išmokote pratimų žmonėms pažinti, esate pasirengę nag-
rinėti sudėtingesnius dalykus. Pavyzdžiui, kaip asmenį atskleidžia kalbėsena,
balsas, kūnas bei veido išraiška. Penktame — aštuntame skyriuose išsamiai pa­
aiškinsiu, ką reiškia vienas ar kitas jūsų pastebėtas dalykas. Devintajame sky­
riuje rasite asmenybės tipų aprašymus, grindžiamus būtent šiais pastebėjimais.
Dabar stebėdami kokį nors žmogų nuspręskite — turi jis kurį nors iš čia pami­
nėtų bruožų ar ne. Atsakykite “Taip” arba “Ne”.

KALBĖSENA TAIP NE

Šveplavimas — —
Žargonas — —
Sarkazmas — —
Šaipymasis — —
Skurdus žodynas — —
Skurdi gramatika — —
Liežuvavimas — —
Tam tikrai vietovei ar tautai būdingi posakiai — —
Keiksmažodžiai — —
Šokinėjimas nuo vienos temos prie kitos — —
Nuolatinis kalbėjimas apie save — —
Demaskuojančių faktų praleidinėjimas — —
Pamokslavimas — —
64 I š m o k i m e k e t u r i s b e n d r a v i m o k o d u s

Tam tikrų priežodžių vartojimas — —

Išsisukinėjimas, nenoras kalbėti tiesiai — —
Pertraukinėjimas — —
Pompastiški žodžiai — —
Nekalbumas — —
Nuomonės neturėjimas, atsakymai “Nežinau” — —
Kalbėjimas nuotrupomis, nebaigti sakiniai — —
Flirtavimas — —
Trykštančios ar tekančios seilės kalbant — —
Nedrąsumas — —
Komplimentų gausa — —
Žodžių ir veiksmų neatitikimas — —
Žodžiai, atitinkantys veiksmus — —
Nuolatinis kikenimas arba juokas — —
Keistas turinys — —

B A LS A S TA IP NE

Virpantis — —
Šiurkštus, grėsmingas tonas — —
Inkščiantis, verkšlenantis — —
Dviprasmiška intonacija — —
Murmantis — —
Garsus — —
Balsas nuslopsta baigiant sakinį — —
Pernelyg moduliuotas — —
Pernelyg saldus — —
Neišraiškingas, negyvas, nuobodus — —
Per švelnus — —
Per garsus — —
Per ilgos pauzės — —
Žodžių kapojimas, trumpinimas bei rijimas — —
Intensyvus, atakuojantis — —
Desperatiškas, maniakiškas — —
Mikčiojimas ir lemenimas — —
 Įžanga: testas žmonėms pažinti 65

Per greita kalba — —

Per lėta kalba — —
Piktas, agituojantis tonas — —
Aukštėjantis ir tylantis sakinio gale — —
Per žemas — —
Per aukštas — —
Entuziastingas — —
Gerai moduliuotas — —

KŪNO KALBA TAIP NE

Stovėsena

Pasitikėjimą savimi spinduliuojanti stovėsena — —

Stovėjimas per arti pašnekovo — —
Stovėjimas per toli pašnekovo — —
Lingavimas į šalis — —

R a n k o s b e i p la šta k o s

Tabaluojančios rankos — —
Pernelyg intensyvus gestikuliavimas — —
Per stiprus rankos paspaudimas — —
Per silpnas rankos paspaudimas — —
Daiktų sukinėjimas rankose — —
Savęs žalojimas ar darkymas — —
Gunktelėję pečiai — —
Pernelyg tiesi nugara — —

Judesiai

Staigūs, kampuoti — —
Sustingęs kūnas — —
Nevikrūs, nerangūs — —
Per sparti eisena — —
Per lėta eisena — —
Per garsus žingsniavimas — —
Kojų vilkimas — —
66 Išmokime keturis bendravimo kodus

VEID O KA LBA TA IP NE

Akių vokų trūkčiojimas — —

Spoksojimas įsmeigus akis — —
Plačiai atveriamos akys kalbant — —
Lakstančios akys — —
Aukštyn nukreiptas žvilgsnis — —
Žemyn nukreiptas žvilgsnis — —
Akių vartymas — —
Lūpų laižymas ar kramtymas — —
Neadekvatus juokas ar šypsena — —
Sukąsti dantys, įtempti žandikauliai — —
Abejingas, bereikšmis veidas — —
Pernelyg didelis susidomėjimas veide — —
Nenatūrali šypsena — —
Įtempta suspaustų lūpų šypsena — —
Raudimas ir blyškimas — —
Surauktas veidas — —
Suraukti antakiai — —
Žvilgsnis šnairomis — —
Suraukta nosis — —
Savimi pasitikinti išraiška — —
Į šoną pakreipta galva — —
Pirmyn palenkta galva — —
Pirmyn atkištas smakras — —
Atlošta galva — —
 5 S K Y R IU S

Ką reiškia kalbos ypatumai

Kalbos ypatumų apžvalga

Norėdami kaip pridera išnagrinėti, ką sako vienas ar kitas žmogus, turime
įvertinti trisdešimt vieną bruožą, atskleidžiantį asmenybės ypatumus.
Į šiuos klausimus atsakykite “Taip” arba “Ne”.

1. Ar jis šaiposi iš jūsų, o paskui, pastebėjęs neigiamą reakciją, viską

paverčia juokais: “Aš tik pajuokavau?”
2. Ar pašnekovas atrodo nelabai žinąs ką kalba?
3. Gal jis bando užginčyti visa, ką tik pasakote? Galbūt ieško dingsties
ginčui?
4. Ar jis jus žemina bei menkina?
5. Ar jis kalba nesustodamas?
6. Gal jis nuolat liežuvauja ir skleidžia paskalas apie kitus asmenis?
7. Ar jis blaškosi nuo vienos temos prie kitos taip, kad sunku sekti mintį ir
suprasti, kas norima pasakyti?
8. Galbūt jis nuolat kalba apie save ir kalbėdamas mažai paiso jūsų?
9. Ar jis klausia itin asmeniškų dalykų, ar to, kas su juo visiškai nesusiję?
10. Ar jis pasakoja daugiau, nei stengiatės sužinoti?
68 Išmokime keturis bendravimo kodus

11. Ar jis kalba netiesiogiai, užuolankomis, niekaip neprieina prie svarbiausių

dalykų — atrodo, lyg kažką bando pasakyti dar?
12. Ar jis netaktiškas ir šokiruojančiai nenuovokus?
13. Ar pašnekovas žemina ir menkina pats save?
14. Ar į klausimus dažniausiai atsako: “Nežinau”?
15. Galbūt nuolat pagaunate jį meluojant ar iškraipant tiesą?
16. Ar pašnekovas švepluoja, o galbūt sunkiai taria garsus “š”, “č”, “dž”, “s”
ar “z”?
17. Ar jis nuolat vartoja tik tam tikrai etninei grupei būdingus žodžius bei
posakius, netgi jei jūs jų nesuprantate?
18. Ar jis kalba žargonu?
19. Galbūt pašnekovas netikėtai nukrypsta į dalykus, kurie mažai susiję su
pokalbio tema ar visiškai su ja nesusiję?
20. Ar kalbėdamas jis mikčioja ir lemena?
21. Ar jis murma?
22. Galbūt jis kalba nuotrupomis, dėl to sunku suvokti, ką stengiasi pasakyti?
23. Galbūt jis varžosi ar prieš ką nors sakydamas atidžiai parenka žodžius?
24. Galbūt jis nuolat kažkuo skundžiasi?
25. Ar šykšti žodžių, atsakymų, menkai dalyvauja pokalbyje? Galbūt atrodo,
kad kiekvieną žodį reikia traukte traukti?
26. Ar atrodo, jog kalbėdamas jis daro malonę? Galbūt susidaro įspūdis, kad
priekaištauja, o ne kalba su jumis?
27. Ar jis nemėgina provokuoti, sakydamas tai, kas jus trikdo?
28. Ar jis nuolat kartoja tą patį?
29. Ar pašnekovas jus dažnai nutraukinėja? Galbūt neleidžia baigti frazės ar
įterpti žodžio?
30. Galbūt pašnekovas nuolat vartoja keiksmažodžius?
31. Galbūt jis visiškai nesidomi tuo, apie ką jūs kalbate?

Rezultatų įvertinimas
Jei teigiamai atsakėte į bet kurį iš šių klausimų, vadinasi, sutikote asmenį,
kuris kalbėdamas būna nemalonus. Kuo daugiau teigiamų atsakymų, tuo šis žmo­
gus nemalonesnis.
Dabar, kai jau esate atskleidę pašnekovo kalbėsenos kodą, sužinosite, ką
 K ą reiškia kalbos ypatum ai 69

reiškia kiekvienas atsakymas ir kaip visais jais remiantis susidaryti psichologi­

nį žmogaus portretą.

Verbalinis nuotėkis
Daugiau nei dvidešimt metų tyrinėju žmogaus balso bei kalbėsenos subti­
lybes. Remdamasi dviem pirmosiomis savo veiklos sritimis (psichologiniu kon­
sultavimu bei bendravimo sutrikimų šalinimu), sukūriau naują, moksliškai pa­
grįstą sąvoką, kurią pavadinau verbaliniu nuotėkiu.
Tai padeda greitai ir tiksliai įvertinti naują žmogų; jums nebereikia kliau­
tis instinktais ar intuicija. San Francisko Kalifornijos universiteto mokslinin­
kas Polis Ekmanas tyrė vadinamąjį veido informacijos nuotėkį, aš — balso ir
kalbos. Jis stengėsi stebėdamas nustatyti tikrąją žmogaus emocinę būseną, aš
rėmiausi klausa. Atkreipus dėmesį į tam tikrus balso bei kalbėsenos ypatumus,
galima akimirksniu įvertinti žmogų.
Šiame skyriuje aptarsiu keletą žinomų kalbos kodų. Jūs sužinosite, ko ti­
kėtis. Tai padės geriau pažinti žmones. Toliau knygoje rasite patarimų, kaip
sudaryti psichologinį portretą.
Paaiškinsiu, kaip sąveikauja pašnekovai ką nors sakydami ir kaip juos api­
būdina šitaip skleidžiama informacija. Sužinosite, ką reiškia, jei asmuo yra sar­
kastiškas, šokinėja nuo vienos temos prie kitos, nuolat pertraukinėja ar neįsten­
gia nutilti.
Čia aptarsime tuos, kurie kalba nuotrupomis ar nebaigia sakinių. Tai
nagrinėdami galėsite nuspėti, ar asmuo yra patikimas, žaismingas, egocen­
triškas, emociškai brandus, kokia jo psichologinė būsena, ar jis turi savi­
garbos.

Įsiklausykite — tai išduoda

Mano bendradarbis dr. Polis Kantalupa sakydavo, kad leidus žmogui kal­
bėti pakankamai ilgai, jis pasakys viską, ką jums reikia žinoti apie jį — tikrai
viską.
Jis turėjo galvoje gebėjimą būti geru klausytoju. Šitaip galima išsiaiškinti,
kas iš tikrųjų yra pašnekovas, tereikia leisti jam pasakyti tai, kas gali atskleisti
70 Išm okim e keturis bendravim o kodus

paslaptis. Žmonės, išplepantys rizikingus ir nederamus dalykus, nėra pajėgūs

apginti savo pozicijų. Jie nesugeba saugoti asmeninės informacijos, nes nejau­
čia leistinų ribų. Smulkiausiai pasakodami intymiausius dalykus, jie išsiduoda,
kad galbūt yra apimti nerimo ir turi psichologinių problemų. Tai bendraujant
jums reikia žinoti.

Viskas, ką reikia žinoti, ir dar kai kas

Kartą man prireikė žurnalisto. Viena kandidatė į šias pareigas, su kuria
pokalbis prasidėjo šauniai, pasiteiravo apie mane bei mano išsilavinimą, tačiau
vėliau ėmė kalbėti apie savo gyvenimą bei apie tai, kaip stipriai įsimylėjo vos
sutiktą vyriškį. Ji vis prašė patarti, kaip elgtis ir kalbėti, kad tas vyriškis nebe­
galėtų be jos gyventi. Vėliau paaiškėjo, kad ji — ištekėjusi moteris, ieškanti
būdų nykiai ir nusibodusiai santuokai paįvairinti.
Aš nenorėjau leistis įpainiojama į jos asmenines problemas, todėl patariau
kreiptis į psichoterapeutą. Tada grįžau prie to, nuo ko pradėjau pokalbį —
ieškojau žurnalisto. Po kelių sakinių ji vėl prabilo apie tą patį:
— Žinote, man tikrai patinka tas vyrukas. Nežinau, ką daryti. Jis linkęs į
kompromisus, yra kultūringas ir malonus. Aš esu kilusi iš visiškai kitokios šei­
mos, todėl jis — tas, kurio man reikia.
Aš stengiausi būti mandagi; pasakiau, kad kiekvienas yra savo laimės kal­
vis ir sprendimus gali priimti tik pats. Trečią kartą pabandžiau nukreipti pokal­
bį man rūpimo dalyko link, tačiau iki to laiko ji visiškai atsiskleidė. Pasirodė
esanti silpna, visiškai nesugebanti sutelkti dėmesio asmenybė. Supratau, kad
jai tikrai būtina psichoterapeuto konsultacija, o tokio atstovo ryšiams su visuo­
mene man visiškai nereikia.
Žmonės pasakys viską, o jūs gausite reikalingą informaciją vien tik įdė­
miai klausydami ir žvelgdami tarp eilučių.

Tikroji istorija
Mano draugė Andrėja susipažino su Bobu — atletišku, turtingu vidutinio
amžiaus verslininku. Jis jai labai patiko. Tuo metu Bobas skyrėsi su žmona
(skyrybos buvo sunkios) ir papasakojo Andrėjai, kokia neva ji yra šalta ir ne­
jautri snobė. Jis netgi pasakė, kad mylėdamasi su juo ji užsimindavo, jog reikia
 K ą reiškia kalbos ypatumai 71

eiti pirkinių ar parsinešti iš skalbyklos skalbinius. Andrėja papasakojo man šią

istoriją liaupsindama vyriškio dorybes.
Aš paraginau ją neskubėti tos moters kaltinti, nes tango visuomet šoka po­
ra. Mane taip pat trikdė Bobo noras būsimai gyvenimo draugei pasakoti netgi
intymiausias savo dešimtmetį trukusios santuokos smulkmenas. Andrėjai pasa­
kiau, kad jo žmona galbūt labiau domėjosi pirkiniais nei seksu su savo vyru
todėl, kad nejautė, jog jį labai domintų intymūs santykiai. Veikiausiai jis nie­
kuomet nesakydavo, kokia ji daili ar seksuali. Galbūt jis miegamajame neleido
jai pasijusti tikra moterimi. Tikėtina, kad Bobas — savanaudis, galvojantis tik
apie save ir nepaisantis žmonos poreikių, o jos elgesys — vienintelis būdas
įveikti situaciją.
— Tu teisi, — sutiko Andrėja. — Aš apie tai net nepagalvojau.
Andrėja panoro supažindinti mane su Bobu, ir mes trise nuėjome vakarie­
niauti. Vakarui baigiantis abi šį vyriškį perpratome. Jis nuolat skundėsi savo
buvusiąja — kokia ji bloga, kaip jį išnaudojo. Kitos temos buvo jo pinigai bei
daiktų kainos.
Jis nuolat išsiduodavo, koks yra niekingas ir šykštus. Vėliau, kai padavė­
jas atnešė sąskaitą, tai tapo visiškai akivaizdu — ji buvo išnarstyta po skaičiu­
ką. Jis pasišaukė padavėją ir pareiškė nemokėsiąs už neva šaltos kavos puodelį
ir paliko pernelyg mažai arbatpinigių.
Jo veido išraiška ir balso tonas dvelkė šalčiu bei niekingumu. Jis verkšle­
no ir to buvo sunku klausytis. Be jokios abejonės, tai buvo savimyla, tegalįs
kalbėti apie save ir savo pinigus.
Jis pasakė viską, ką norėjome sužinoti. Nereikia stebėtis, kad vaikščioda­
ma po parduotuves jo žmona stengėsi kompensuoti nusivylimus miegamajame.

Verbalinis nuotėkis ir kalbos kodai

Visuomet klausykitės, ką sako žmonės. Galbūt jie nuolat blogai atsilie­
pia apie kitus ar sakosi kitų išnaudojami. Įsiklausykite, kaip dažnai jie pasa­
koja, jog kažką pergudravo tvarkydami verslo reikalus. Ar kalbėdami apie
kitus išsiduoda esą kerštingi? Galbūt jie visuomet tampa aukomis? Galbūt
juos kas nors nuolat įpainioja į nemalonias situacijas? Ar jie nuolat įsivelia į
konfliktus?
72 Išmokime keturis bendravimo kodus

Kalbos turinys ypač svarbus — jis išduoda, koks kalbantysis yra iš tikrų­
jų. Ar jis pasakoja tai, ką, tiesą sakant, turėtų atskleisti nebent psichoterapeu­
tui? Jei vos sutiktas žmogus išpasakoja intymiausias problemas, vadinasi, jis
nejaučia ribų. Be to, nesugeba protingai spręsti. Jei tai jūsų artimas draugas
— kitas dalykas, tačiau neištikimybės ar buvusios žmonos seksualinių įpro­
čių aptarinėjimas apie žmogų pasako labai daug, ypač jei su juo vos spėjote
susipažinti.
Dabar aptarkime dažniausiai pasitaikančius kalbos kodus.

1. Puikiai bendraujantis
Kultūringi žmonės gerai žino, ką sakyti aplinkiniams. Jie nešykšti malo­
nių žodžių bei pagyrų, yra švelnūs bei mandagūs. Jie yra nuoširdūs, o jų reak­
cija — tikra.
Jie sąžiningi, jiems nieko nereikia įrodinėti. Prieš kalbėdami jie pagalvoja
ir nenusišneka. Jie visuomet suvokia, ką sako ir su kuo kalba. Jie kalba tai, ką
iš tikrųjų galvoja. Jie šneka glaustai, nenukrypsta nuo temos, juos lengva su­
prasti. Neturi jokių slaptų kėslų. Ką girdime, tą ir gauname.
Jie daugiau domisi asmeniu, su kuriuo kalba, nei savimi, dėl to yra geri
klausytojai. Jie daugiau dėmesio skiria gilinimuisi į tai, ką sako kiti, ir mažiau
rūpinasi pasirodyti įdomūs patys.
Tie, kurie puikiai bendrauja, neturi poreikio tapti dėmesio centru. Jie pasi­
tiki savimi ir turi ką pasakyti. Jie niekam nieko neįrodinėja.
Jie linkę vartoti nugalėtojų žodžius bei posakius, pavyzdžiui, “veikiausiai
galėsime” ar “galbūt taip jums bus geriausia”. Kalbantis su jais, neapleidžia
bendradarbiavimo ir harmonijos pojūtis — kalbėdami jie žvelgia supratingai,
reaguoja į jūsų jausmus.
Jie yra jautrūs ir emociškai stabilūs.

2. "Aš tik pajuokavau" sindromas

Žmonės save ir tai, ką iš tikrųjų jums jaučia, gali išduoti žodžiais. Būdami
sarkastiški ir grubūs, tačiau vis pridurdami “Aš tik juokauju”, jie parodo, kas iš
tikrųjų yra.
Nors tokie juokautojai galbūt tvirtina, kad nori tik truputį praskaidrinti
 Ką reiškia kalbos ypatum ai 73

nuotaiką ar pakvailioti, jie iš tikrųjų kupini priešiškumo ir pavydo. Šitaip ap­

linkinius erzinantys žmonės kartais bando kompensuoti dalykus, verčiančius
juos pačius jaustis nesmagiai, pavyzdžiui, dietos laikymąsi ar senėjimą. Tokie
žmonės bijo pažvelgti realybei į akis ir neigiamus jausmus jums gali reikšti
dangstydamiesi kandžiu humoru. Iš tikrųjų tai rodo užgniaužtą pyktį jums, sau
ar gyvenimui apskritai.
— Štai, imk dar vieną spurgą, ant tavęs ji gulės kaip nulieta, — sako Bo­
bas savo merginai ir priduria: — Aš tik juokauju.
Tačiau jis nejuokauja. Jis tikrai pyksta, kad jo draugė Betsė storėja. Ši
dvidešimt svarų antsvorio turinti moteris — jau ne ta, kuria jis susižavėjo.
Mintyse Bobas piktinosi draugės nevalingumu ir troško, kad ši vėl būtų tokia
pat liekna kaip anksčiau. Jis neįstengė tiesiai pasakyti, kad pyksta dėl priaug­
to svorio, nes dabar Betsė fiziškai jo netraukia taip, kaip traukė būdama lai-
besnė.

Jie tikrai nemėgsta jūsų

Konė buvo labai graži moteris. Ji atrodė daug jaunesnė, nei iš tiesų buvo.
Daugiau nei su penkiasdešimt svečių ji šventė savo keturiasdešimt penktąjį gim­
tadienį. Dvi “draugės”, Katlyna ir Džeinė, nuolat šaipėsi iš jos amžiaus. Jos be
perstojo laidė iš pažiūros nekaltus juokelius, esą jubiliatė “persiritusi į antrąją
gyvenimo pusę”. Jos vis juokėsi iš Konės, kad ši liko senmergė.
Iš pradžių Konė ignoravo užgaulius komentarus. Ji kikeno ir vis nerūpes­
tingai užsimindavo, kad šios galėtų ir liautis, bet abi moterys visą vakarą Ko­
nės nepaliko ramybėje. Galiausiai ši susierzino, pasijuto įžeista abiejų “drau­
gių” elgesio ir nedviprasmiškai joms tai pareiškė.
— O, Kone, tai tik pokštai. Kas tau nepatiko? Nejau nesupranti juokų?
Kur tavo humoro jausmas? Mes tik juokaujame! — nustebo “draugės”.
Ne, Konei neatrodė, kad šios dvi furijos juokautų. Tai, ką ji girdėjo, iš­
davė tikruosius ponių jausmus — jų žodžiai buvo kupini priešiškumo, pykčio
bei pavydo. Tai buvo menkystų tauškalai. Konė girdėjo žodžius, kurie turėjo
ją sutrikdyti kitiems matant. Užuot pasakiusios: “Tai keturiasdešimt penkta­
sis tavo gimtadienis. Sveikiname. Atrodai nuostabiai, tau prieš akis puikus
gyvenimas, tu šauni draugė. Mylim tave”, — abi niekingos poniutės rodė prie­
šiškumą.
Konė paklausė savęs, kokias emocijas šie žodžiai jai kelia, ir atspėjo tiesą.
Šios moterys jai pavydėjo. Jos jautė priešiškumą Konei, todėl jų žodžiai išdavė
74 Išmokime keturis bendravimo kodus

tikruosius jausmus. Jos “juokavo” norėdamos paslėpti tikruosius savo keti­

nimus, nes iš tikrųjų troško priversti draugę jaustis nemaloniai dėl to, kad
sensta.
Sarkastiški žodžiai bei sakiniai žeidžia, kad ir kas jūs būtumėte. Žmonės,
kurie laido tokius komentarus, ypač po to pasiteisindami “Aš tik juokauju”,
jūsų nemėgsta arba jums pavydi.
Jie nepasitiki savimi ir nuolat konkuruoja. Kad ir ką jie sakytų, nepamirš­
kite — jie nejuokauja. Kiekvienas jų žodis išduoda tikruosius jausmus.

3. Nesuvokiantys ką kalba
Tokie žmonės nėra kvaili. Jie tik gali nežinoti tam tikrų dalykų ar juos
ignoruoti. Dėl to jie netinkamai pasielgia bendraudami asmeniniais ar verslo
reikalais. Jie gali būti atsilikę nuo laikmečio ir nesusigaudyti, kas vyksta da­
bar; taip pat dėl skurdaus žodyno jie gali kalbėti žargonu ar vartoti keiksmažo­
džius.
Neseniai bendravau su septyniasdešimtmečiu džentelmenu. Jis buvo paty­
ręs nedidelį paralyžių ir prašė pagalbos, ketindamas atgauti pasitikėjimą savi­
mi bei pagerinti bendravimo įgūdžius.
Jis pasakė, kad įdarbino “spalvotąjį vaikiną”. Tokio termino vartojimas
apie šį žmogų, kadaise sėkmės lydymą verslininką, pasakė labai daug. Tai reiš­
kė, kad geriausias jo laikas jau praėjo. Nė vienas žmogus, turintis bent men­
kiausią socialinę nuovoką, mūsų laikais nevartos tokio menkinančio posakio.
Skurdus jo žodynas atspindėjo ribotą suvokimą apie tai, kaip pasikeitė pasau­
lis. Tai kuo puikiausiai paaiškino, kodėl jis dėl įmonės valdymo taip aršiai kon­
fliktavo su savo sūnumi, kuris dabar vadovavo jo verslui. Šis žmogus dešimt­
mečiais buvo atsilikęs nuo mūsų dienų.
Žmonės, vartojantys nekorektiškus žodžius, apie save pasako labai daug.
Prisimenu savo kolegą gydytoją, kuris seseles vadindavo “mergaitėmis”. Tai
rodė, kad jis negerbia personalo, dėl to darbuotojų kaita buvo tikrai didelė.
Vėliau sužinojau, kad šis gydytojas apskritai menkai vertino moteris.

4. Mėgėjas ginčytis
Žmonės, kurie stengiasi užginčyti visa, kad ir ką pasakytume, anot ameri­
 K ą reiškia kalbos ypatumai 75

kiečių, yra tikri “kojų kaišiotojai”. Jie jaučiasi tokie nesaugūs, todėl norėdami
įsitvirtinti kalba priešingai ir pateikia daugiau informacijos. Taip jie stiprina
savo pozicijas. Trikdydami kitus jie išsiduoda, jog negerbia aplinkinių. Jie įnir­
tingai konkuruoja su kitais ar jaučia grėsmę iš pašnekovo pusės.
Toks elgesys būdingas bendraamžiams, kurie ginčijasi norėdami būti pra­
našesni. Dažnai šitaip elgiasi konkuruojančios sutuoktinių poros.
Prisimenu, kartą viena pora mane pakvietė kartu pavakarieniauti. Tai buvo
labai nemaloni vakarienė, nes žmona nuolat neigė tai, ką sakė jos vyras. Neig­
dama kiekvieną jo žodį, ji stengėsi pasirodyti esanti šeimos galva.
Pavyzdžiui, kalbėdamas apie kelionę po Europą, jis paminėjo įsigytas
Liudviko XIV kėdes. “Tai buvo ne Liudviko XIV kėdės! — suklykė žmona.
— Tai buvo pigios kopijos, senas žiurkių apgraužtas šlamštas. Aš turėjau
išleisti daugybę pinigų naujiems apmušalams. Dabar jos atrodo pakenčia­
mai!”
Tada vyriškis ėmė pasakoti, kaip jam patiko Florencija. “Florencija! —
sušuko žmona. — Tu negalėjai pakęsti Florencijos! Tu negalėjai sulaukti iš­
vykimo! Nuolat kartojai, kad tau darosi bloga žiūrint į visus tuos juokingus
popierėlius, iškabinėtus mažose parduotuvėlėse, ir kad viskas labai brangu.
Dėl Dievo meilės, tu netgi nenuėjai į muziejų pasižiūrėti Mikelandželo Do­
vydo!”
Išraudęs vyras atsikirto, kad tą dieną jis buvo apsinuodijęs maistu ir turėjo
gulėti lovoje. “Tu nebuvai apsinuodijęs, — atrėmė žmona. — Taip nutiko to­
dėl, kad išvakarėse prisirijai kaip kiaulė. Jums reikėjo pamatyti, kaip šis žmo­
gus lėkštę po lėkštės kimšo makaronus!”
Vargšelis neįstengė laimėti ginčo. Visą vakarą, ką jis tik pasakydavo, žmona
stengėsi tvirtinti priešingai. Vyriškis akivaizdžiai buvo sutrikęs, kaip ir visi
svečiai. Tikėtina, kad ponia, kurią jis vedė, patirdavo malonumą, jausdama sa­
vo galią ir pranašumą, paneigdama visa, ką vyras pasakydavo. Tačiau kuo aiš­
kiausiai buvo matyti, kad ji — savimi nepasitikinti ir jokios pagarbos aplinki­
niams nejaučianti menkysta.
Negalėdama ištverti šio spektaklio, aš mandagiai atsisveikinau. Buvo aiš­
ku, kad ši moteris įžeidinėjo savo vyrą. Po metų visiškai nenustebau išgirdusi,
kad pora išsiskyrė. Tokie nepagarbūs ir konkurentiški santykiai negali trukti
amžinai.
Naujoji vyriškio draugė, miela moteris, maloniai reaguodavo į jo sakomus
žodžius ir net nemanė jų neigti, ypač girdint pašaliniams.
76 Išmokime keturis bendravimo kodus

5. Menkintojas
Menkintojas panašus į mėgėją ginčytis tuo, kad negerbia kitų, baisiai pa­
vydi ar jaučia grėsmę. Tokie žmonės žemina kitus norėdami pakelti savo vertę.
Jiems reikia kontroliuoti bei rodyti savo galią norint jaustis gerai.
Sakykime, jus paaukštino. Užuot išgirdę “Sveikinu!” ar “Džiaugiuosi, kad
tau pasisekė”, išgirsite štai ką: “Žinau, kad ši kompanija skatina darbuotojus
paaukštindama be jokios priežasties”.
Gali būti, kad laikydamiesi griežtos dietos numetėte kelis kilogramus.
Niekuomet neišgirsite: “Žinoma, tau reikėjo didžiulės savitvardos bei valios
šitaip sulieknėti”. Jums pasakys: “Oi, per daug sulysai! Atrodai toks perka­
ręs! Gal sergi?” Kartais tokiems žmonėms geriausia nieko neatsakyti. Jie vi­
suomet ras juodą žodžių debesį net ir giedriausiam jūsų nuotaikos dangui ap­
temdyti.
Šie žmonės nėra geros nuomonės apie save, dėl to žemindami jus verčia
jaustis dar blogiau. Jie ypač mėgsta tai daryti girdint kitiems, nes tada jaučiasi
dar galingesni.
Tie, kas mėgsta menkinti kitus, paprastai kalba kategoriškai, pavyzdžiui,
mėgsta žodžius “niekada” bei “visada”. Jie gyvenime linkę matyti tik dvi spal­
vas — juodą ir baltą. Taip pat jie ir vertina — teigiamai arba neigiamai. Jų
nuomonių paletėje veikiausiai nerasite pilkų atspalvių ir tikrai — žodžio “gal­
būt”. Šie žmonės kalba išdidžiai, lyg turėtų nuosavą greitkelį, o kiti — tik menką
keliuką.
Su tokiais asmenimis kalbėtis sunku, nes jie — monologų mėgėjai. Jie jums
nurodinės ir priekaištaus, užuot kalbėjęsi. Jiems ne itin rūpi tai, ką norite pasa­
kyti. Jie nepriima jokios kitos nuomonės ir linkę vaizduoti visažinius. Tai vi­
siškai prasti klausytojai, nes kalbėdami per daug stengiasi atkreipti dėmesį į
save ir per mažai rūpinasi tuo, ką norite pasakyti jūs. Kad ir ką pasakytumėte,
jie šoks jus menkinti.

6. Plepys
“Nutilk! Liaukis pagaliau taukšti!” — mintyse kartojo Džefas vesdamasis
Lorą pirmą kartą susitikti su savo tėvais. Jis troško, kad mergina jiems patiktų,
tačiau ši, regis, neužsičiaups visą gyvenimą. Atrodė, kad ji neįstengia savęs
kontroliuoti.
 Ką reiškia kalbos ypatumai 77

Žmonės, kurie negali nutilti, nesugeba prisitaikyti prie aplinkos. Nors iš

pradžių jų plepumas gali pasirodyti žavus, po pirmosios pažinties valandos jis
ims rodytis įkyrus. Nuolatinis tarškėjimas apie pačius žemiškiausius dalykus,
pavyzdžiui, kaip jis ar ji šveitė kriauklę, išveda iš kantrybės bet kurį sveiko
proto žmogų. Jie dažniausiai visiškai nesidomi, ar pašnekovas turi laiko kalbė­
tis su jais.
Tokie žmonės paprastai kenkia patys sau ir visiškai neįsivaizduoja, kokį
poveikį daro kitiems. Jiems būdinga iškelti klausimus ir patiems į juos atsaky­
ti; pašnekovas neturi progos netgi įsiterpti. Jie tiesiog negali patylėti, nes tada
pajunta nerimą ir baimę. Regis, jų viduje slypi variklis, kurio neįmanoma iš­
jungti.
Jie kalba norėdami pasijusti geriau ar nusiraminti. Tai išsklaido nemalo­
nias mintis ar stiprius jausmus, kuriuos šiems žmonėms galbūt tenka patirti. Jie
mėgsta klausytis savo pačių kalbos, nes yra narciziškos asmenybės. Jiems svar­
besnis malonumas, kurį patiria klausydamiesi savęs, nei diskomfortas, kurį su­
kelia kitiems. Plepiams sunku atsiplėšti nuo telefono. Jie tokie nesupratingi,
kad kartais prireikia šiurkščiai ir tiesmukai liepti nutilti, o kartais netgi padėti
ragelį.
Jie visiškai neįsivaizduoja, kad nuolatinis plepėjimas piktina aplinkinius.
Per daug sutelkę dėmesį į save jie nepastebi nežodinių aplinkinių siunčiamų
signalų. Nutildyti nors trumpai juos galima vieninteliu būdu — garsiai ir įsak­
miai liepti užsičiaupti. Rodos, jie neįstengia susivaldyti, tiesiog negali nepra­
pliupti vėl, jų visiškai netrikdo šiurkščios aplinkinių pastabos. Taip jie susido­
mėję patys savimi. Netgi jei įžeisti trumpam nutyla, netrukus ima plepėti vėl.
Jaučiamės išsekę net ir po trumpo pokalbio su jais.
Plepiai vaikystėje neretai būna patyrę psichologinę traumą, sutrikdžiusią
jų vystymąsi. Matyt, dėl to jie taip daug šneka suaugę. Tokį elgesį galima pa­
aiškinti tam tikra kalbos vystymosi faze (tarp trejų ir pusketvirtų metų). Tokio
amžiaus vaikai mėgsta kalbėtis su savimi ir su aplinkiniais. Jie nuolat klausi­
nėja net ir tų dalykų, apie kuriuos aiškinta daug kartų. Jie taip elgiasi ne tik
norėdami atkreipti dėmesį, bet ir trokšdami išgirsti save kalbant ir pademonst­
ruoti jau atsiradusį gebėjimą tai daryti.
Augant gali sustoti jų psichologinė raida; tada ir suaugęs žmogus elgiasi
kaip ketverių metų vaikas. Nuolatinis šnekėjimas gali būti ir psichologinės gy­
nybos mechanizmas, kuriuo siekiama išsivaduoti iš vienatvės baimės ir baimės
būti paliktam. Šiems žmonėms reikia būti greta kitų, nes jie desperatiškai trokšta
78 Išmokime keturis bendravimo kodus

būti išklausyti. Jei greta nieko nėra, jie kalbėsis patys su savimi ir nemanys,
jog tai blogai.
Psichoterapija neretai atskleidžia, kad tokie suaugę tauškaliai vaikystėje
nuolat būdavo paliekami vieni. Jie valandų valandas sėdėdavo užrakinti arba
būdavo apleisti psichologiškai, t. y. ignoruojami tėvų ar kitų artimųjų. Dėl to
jie čiauškėdavo nesustodami, kad pasilinksmintų, o kalbos dovaną pavertė bū­
du greta savęs išlaikyti kitus.
Kartais perdėtas plepumas gali atsirasti dėl narkomanijos, psichikos ar neu­
rologinių, taip pat genetinių sutrikimų. Todėl nereikia pamiršti, kad plepiai ga­
li turėti ir rimtesnių sveikatos sutrikimų.

7. Paskalų skleidėjas
Apie kitus blogai kalbantys žmonės nekontroliuoja savęs. Jie trokšta jaus­
tis galingi, todėl skleidžia paskalas, nes ne itin gerai save vertina. Apkalbinė-
tojai dažnai pasirodo esą pasalūniški ir dviveidžiai, į draugus besiperšantys vi­
sų pirma tam, kad išviliotų informaciją ir ja pasidalytų su kitais. Jie neįstengia
išlaikyti paslapties, ir bet kokia jūsų išplepėta žinia pasidalija su kiekvienu
sutiktu.
Dauguma liežuvautojų — pavydūs ir konkuruoti linkę žmonės, ieškantys
būdų įskaudinti ar sužlugdyti. Taip siekiama žodžiais pašalinti varžovą. Zig-
mundas Froidas yra pasakęs, kad “pavydas trokšta naikinti”.
Kadangi tokie žmonės yra pavydūs, jie daro ką tik gali, kad suterštų kieno
nors reputaciją pasakodami tas asmeninio gyvenimo smulkmenas, apie kurias
nenorėtumėte pranešti kitiems. Įsidėmėkite paskalų nešiotojų taisyklę: tas, kas
atneša informaciją jums, nešios informaciją ir apie jus.
Pavyzdžiui, jums atrodė, kad sakote kažką visai nekalta ketindami išsiaiš­
kinti, ar pašnekovas tai perduos kitiems. Galbūt tada, kai paskalų nešiotojas
papasakojo ką nors pikantiška, lyg tarp kitko pareiškėte, kad Dona elgiasi keis­
tai. Truputį vėliau Dona jus užsipuola, esą girdėjusi, jog šmeižiate ją. Jūs mė­
ginate gintis, tačiau draugė įsižeidė, todėl dabar niršta. Jūs nesate tas žmogus,
kuris apie ją kalbėjo blogai. Taip elgėsi liežuvautojas. Na, o dabar būtent jis
aiškina visiems, esą jūs sakėte, kad Dona keistuolė.
Tokie paskalų skleidėjai visus seka erelio žvilgsniu bei radaro klausa ir
įsimena visa, ką sakėte apie juos. Jie dažnai iškreipia jūsų pasakytus žodžius ir
tokiomis pikantiškomis naujienomis užlieja visus aplink.
 K ą reiškia kalbos ypatumai 79

8. Šokinėjantis nuo vienos temos prie kitos

Šie žmonės tik trumpam įstengia sutelkti dėmesį ir greitai ima nuobodžiauti.
Jie yra gana narciziškos prigimties ir patenkinti būna tik tada, kai patenka į
dėmesio centrą, taip pat tada, kai kalbama jų pasiūlyta tema. Jie linkę pokalbį
pasukti taip, kaip patogu jiems patiems. Buvimas greta jų be galo erzina, nes
pokalbį palaikyti labai sunku. Jie savanaudiški ir linkę manipuliuoti, stengiasi
patenkinti savo poreikius ir interesus.

9. "Aš, mano ir man"

Šie savimylos nė nemano draugiškai keistis mintimis, veikiau yra ge­
nami nenumaldomo poreikio papasakoti apie save bei savo privalumus. Bet
kur ir bet kada pokalbis turi suktis apie juos. Be to, tai gali būti ir juokda­
riai, be atvangos laidantys juokelius bei įvairiausias istorijas, kad išliktų
dėmesio centre.
Kad ir kiek šie asmenys girtųsi, jie niekuomet neatsikrato nesaugumo jaus­
mo. Nebūdami dėmesio, centre, jie darys bet ką, kad tik ten atsidurtų, visiškai
nepaisydami kitų žmonių poreikių bei jausmų. Jie neįtikėtinai savanaudiški ir
galvoja tik apie save. Svarbiausias jų rūpestis — pranešti aplinkiniams apie
savo žavesį, todėl griebsis bet kokių priemonių, kad pasiektų šį tikslą. Jie nuo­
lat kalba apie save, savo vaikus, savo šeimą ir panašiai. Jie giriasi norėdami
pakelti savo vertę savo pačių akyse.
Nuolatinis kalbėjimas apie save — didžiulio nesaugumo jausmo bei neiš­
sivysčiusios asmenybės ženklas. Pastebėta, kad žmonės, kurie nuolat plepa apie
save, mano esą geresni už kitus. Iš tikrųjų jie tiktai parodo, kokie yra tušti ir
kaip nesaugiai jaučiasi. Tai tarsi vaikai, dar neišaugę ir dvimečių “aš” stadijos.
Jie vis dar tiki, kad pasaulis sukasi aplink juos. Jei iš dvejų metų vaiko pamė­
gintumėte atimti žaislą, jis protestuotų klyksmu, ašaromis ar įniršio priepuoliu.
Taip gali nutikti ir mėgėjui kartoti “aš, mano ir man”. Jei pamėginsite atimti iš
jo galimybę kalbėti šia tema — saugokitės! Jis taip pat protestuos, pyktį ir ap­
maudą reikšdamas ne itin maloniais žodžiais. Visai nesvarbu, kad esate kito­
kios nuomonės.
Vienas mano pažįstamas turtingas verslininkas yra įstrigęs į šį “aš” tarps­
nį. Visa, ką jis daro ar sako, sukasi apie jį patį. Žmonės jį vadina “aš” maniaku,
o jis tai mielai pripažįsta. Jie nežino, kad šis vyriškis labai nesutarė su tėvu.
80 Išmokime keturis bendravimo kodus

Šis savo vaikui skirdavo mažai dėmesio. Netgi kai sūnus padarydavo ką nors
gerai (pasiekdavo aukštų sporto rezultatų ar gaudavo puikius pažymius), tėvas
jį ignoruodavo.
Šis vyras dabar jau suaugęs, bet kad ir kiek pinigų uždirbtų, jam vis nega­
na. Kad ir kiek moteris jį mylėtų — jam vis negana. Jis bando įsitikinti, kad
niekuomet daugiau nebus ignoruojamas taip, kaip vaikystėje jį ignoravo tėvas.
Taip jis visiems parodo, kad yra čia ir kad bet koks pokalbis turi suktis apie jį.
Todėl kitą kartą per pokalbį išgirdę be galo daug “aš”, nesupykite ir nepa-
manykite, kad šis žmogus — arogantiškas savanaudis snobas. Žinokite, jis jau­
čiasi labai nesaugus, todėl taip elgiasi.

10. Mėgėjas kištis į svetimus reikalus

Šių žmonių, kaip ir paskalų nešiotojų, gyvenime maža įvykių, todėl jie
nori viską žinoti apie jūsiškį. Daugiausia laiko jie išeikvoja konkuruodami bei
manipuliuodami, tačiau iš tikrųjų yra šiurkštūs ir abejingi aplinkiniams. Jie ne­
paiso privatumo, todėl nepasitenkina atsakymais, kuriuos gauna. Jie mano turį
giliau pasikapstyti po jūsų reikalus.
Jie nuolat stengiasi užliūliuoti jūsų budrumą versdami gintis. Jaučiatės taip,
lyg privalėtumėte atsakinėti į jų klausimus, pavyzdžiui: “Kiek sumokėjote už
tai?”, “Ar tai natūrali jūsų plaukų spalva?” arba “Kodėl nutraukėte santykius
su savo vaikinu?”
Kadangi daugelis žmonių nepateikinėja pernelyg asmeniškų klausimų, daž­
niausiai būnate nepasiruošę į juos atsakyti ir nejučiomis leptelite tai, ką jie ir
nori sužinoti. Vėliau graužiatės dėl to, ką išplepėjote, tačiau tai ne jūsų kaltė.
Jie netikėtai grubiai, stačiokiškai ir akiplėšiškai išgavo tai iš jūsų.
Tikėtina, kad dauguma šių smalsuolių tarsi neišaugo iš trejų metų vaiko
amžiaus — jie pateikinėja itin asmeniškus klausimus, neatsižvelgdami į tai, ar
šie derami. Trimetis nieko nešokiruos klausdamas: “Kada turėsite vaikutį?”,
tačiau taip negalėtume pasakyti apie tą, kuriam jau trisdešimt treji.

11. Mėgėjai išsipasakoti

Yra žmonių, kurie papasakos viską, nesvarbu, norite tai išgirsti ar ne. Šie
žmonės jaučiasi itin nesaugiai; jie nesuvokia, kas galima, o kas — ne, nejaučia
 Ką reiškia kalbos ypatumai 81

ribų. Trokšdami prikaustyti kitų dėmesį intymiausių dalykų pasakojimu, jie ne­
suvokia, jog taip žmones tik atstumia. Jie dažnai tampa pajuokos objektais tų,
kuriems išsipasakojo.
Šių žmonių psichikos raida taip pat įstrigusi dvejų—penkerių metų tarps­
nyje. Tuo metu vaikai pasakoja viską pradėdami nuo valgymo ir baigdami sė­
dėjimu ant naktipuodžio. Už tokios informacijos teikimą dažniausiai būna pa­
giriami tėvų. Tačiau pradėję eiti į mokyklą, jie labai greitai suvokia, kad egzis­
tuoja tam tikri dalykai, kurių negalima aptarinėti, pavyzdžiui, tai, ką veikiame
vonios kambaryje. Būdami penkerių šešerių metų, vaikai iš mokytojų bei ben­
draamžių sužino, kad yra dalykų, apie kuriuos kalbėti nedera. Jei suaugusieji
pasakoja itin asmeniškus dalykus, vadinasi, jie trokšta būti pagirti taip, kaip
vaikystėje.
Netikėtai mirė Anitos vyras. Jis buvo dvidešimt penkeriais metais už ją
vyresnis. Kai po aštuoniolika metų trukusios santuokos moteris vėl ėmė vaikš­
čioti į pasimatymus, jautėsi labai sutrikusi. Buvo akivaizdu, kad Anita nežino,
ką daryti ir kaip elgtis viengungių pasaulyje, nes klaidingus žingsnius darė vie­
ną po kito. Ji vis susipažindavo su vyrais, kurie bandydavo finansiškai išnau­
doti jauną turtingą našlę.
Būdama jos psichoterapeute, visai nesistebėjau, kad Anita man pasakoja
intymiausius savo potyrius, aptarinėja vyriškių seksualinį elgesį, jų organų dy­
dį bei pamini savo orgazmų skaičių. Ji jautė, kad saugosiu šią informaciją, nes
esu psichoterapeute. Niekuomet neišplepu man patikėtų paslapčių.
Vieną dieną pietavau su keletu žmonių, pažinojusių Anitą, ir jie ėmė apta­
rinėti, ką ši moteris pasakojusi. Maniau, kad esu vienintelė, girdėjusi tokias
intymias Anitos lytinio gyvenimo detales, tačiau jas žinojo Merė ir Siuzana,
Liza, Džeimsas ir Kevinas, jau nekalbu apie tuos, kuriems šie papasakojo.
Vargšė moteris jautėsi klaikiai nesaugi ir nesuvokė leistinų ribų. Ji neži­
nojo, jog negalima visko išsipasakoti žmonėms norint su jais susidraugauti,
todėl sukėlė tikrą paskalų laviną ir tapo šaipūnų taikiniu.

12. Mėgėjas kalbėti užuolankomis

Jei žmonės nekalba tiesiai ir nesako, ką norėtų pasakyti, imama nesusikal­
bėti. Toks elgesys moterims būdingesnis nei vyrams.
Kai žmonės, norėdami pasakyti elementarų dalyką, ima vartoti įmantrius
82 Išmokime keturis bendravimo kodus

žodžius, jie gali negrįžtamai sugadinti santykius. Užuolankomis kalbantys žmo­

nės dažniausiai yra silpnos asmenybės. Jie kupini vidinių baimių, kaip sakant,
nenori drumsti vandens. Jie labiau trokšta išsaugoti esamą padėtį ir retai imasi
iniciatyvos ką nors keisti iš esmės.
Kai kada tokie mėgėjai vaikščioti aplinkiniais keliais mano, jog kalba aiš­
kiai, tačiau jie labai klysta. Ryškus pavyzdys — buvusios ambasadorės Irake
Aprilės Glaspi elgesys per Golfo karą. Senato Užsienio reikalų komisijoje ji
pareiškė, kad Bagdade kalbėdama su Sadamu Huseinu (netrukus jo daliniai įsi­
veržė į Kuveitą) buvusi per griežta.
Tačiau telegrama, kurią ambasadorė pasiuntė valstybės departamentui apie
susitikimą su diktatoriumi, parodė ką kita. Daugelis senato narių manė, kad jos
tonas buvo švelnus, įkalbinėjantis. Tiesą sakant, velionis senatorius Alenas
Krenstonas viešai pareiškė, kad tuo metu griežtai įspėjus Sadamą Huseiną gal­
būt būtų išvengta įsiveržimo į Kuveitą bei visų tų mirčių ir griovimų, kuriuos
jis sukėlė.
Tikėtina, kad ambasadorei tiesmukiau išreiškus savo nuomonę apie Jung­
tinių Valstijų reakciją į Irako agresiją Kuveito atžvilgiu, Sadamas Huseinas bū­
tų gavęs tikslią informaciją. Jis veikiausiai prieš žengdamas šį žingsnį būtų
pagalvojęs du kartus.

13. Nenuovokūs stačiokai

Nors kalbėti aiškiai yra gerai, tačiau yra žmonių, kurie viską išrėžia per
greitai, be jokios diplomatijos. Šie žmonės dažniausiai neįsivaizduoja, kaip jų
žodžiai ar komentarai veikia aplinkinius.
Jie nemano nieko bloga sakydami, jog pašnekovas klysta ar yra nemėgsta­
mas. Jie arba nėra įgiję svarbiausių socialinių įgūdžių, arba jų asmenybės raida
įstrigusi ketverių šešerių metų vaiko tarpsnyje. Tokio amžiaus vaikai paprastai
sako, kas tik šauna į galvą, negalvodami apie pasekmes. Jie viešai gali suklyk­
ti, kad kažkas yra per storas ar dvokia.
Nors tokie asmenys elgiasi sąžiningai, tačiau pernelyg didelis suaugusiųjų
sąžiningumas gali sužlugdyti santykius. Dažnai suaugusieji būna šiurkščiai at­
viri ir ignoruoja aplinkinių jausmus tada, kai siekia tam tikro efekto. Tai gali
būti agresyvūs, norintys aplinkinius įbauginti ir laikyti juos savo vasalais
žmonės. Daugelis futbolo ir krepšinio trenerių naudojo ir tebenaudoja tokią tak­
 Ką reiškia kalbos ypatumai 33

tiką norėdami įbauginti žaidėjus ir priversti juos labiau stengtis. Vis dėlto sta­
čiokiškumas ne tik įbaugina, bet ir atstumia. Daugeliui žmonių šiurkštūs žo­
džiai nemalonius atsiminimus palieka visam gyvenimui.

14. Besistengiantys likti nepastebimi

Tokie kalbėtojai gyvena bijodami. Tiesą sakant, jie bijo net savo šešėlio.
Užuot atsiprašę ir pateikę klausimą, jie gali pradėti: “Labai apgailestauju, kad
jus trukdau” arba “Aš baisiai varžausi gaišindamas jūsų laiką, bet...”
Tokie žmonės kenčia dėl nepakankamo savęs vertinimo ir nenori sukelti ap­
linkinių nepasitenkinimo. Jie taip elgiasi, nes netiki, jog kas nors skirs laiko kal­
bėtis su jais. Dažniausiai jie būna mažakalbiai, nes bijo atsiskleisti, kad nenuvil­
tų aplinkinių. Jie negali pakęsti situacijų, kai yra giriami ir vengte vengia atsi­
durti dėmesio centre. Šie asmenys daug geriau jaučiasi būdami nepastebimi.
Jie niekuomet nieko nepasiekia gyvenime, nes nepareikalauja to, kas jiems
teisėtai priklauso. Jie leidžiasi nustumiami. Jei kiti juos bando paskatinti malo­
niais žodžiais, jie tai neigia. Tarkime, tokiam žmogui pasakėte komplimentą
apie jo mokslo laimėjimus. Jis gali atsakyti: “Na, tam padaryti nereikėjo dide­
lio proto” arba “Bet kas tai būtų padaręs”. Jie visuomet menkina ir save, ir savo
atliktus darbus.
Pokalbis su jais gali labai erzinti, nes jie pernelyg nusižemina ir visiškai
nesileidžia giriami. Jie niekuomet nepriima nė vieno žmogaus pagyrų.
Atkreipę visų dėmesį, tokie žmonės gali pajusti didžiulę įtampą ir baimę.
Net ir tada, kai būna apdovanoti aštriu protu bei turi ką pasiūlyti, jie traukiasi
atatupsti ir neištaria nė žodžio — tai gali sukelti vidinį konfliktą.
Jie linkę viską racionaliai aiškinti. Štai būdingas pasiteisinimas: “Tai, ką
turėjau pasakyti, vis tiek būtų skambėję kvailai, dėl to džiaugiuosi, kad neišta­
riau nė žodžio”. Jie darys bet ką, kad tik išvengtų kritikos, nors kitus vertina
kritiškai. Tokį bendravimo stilių labai gerai apibūdina senas posakis: pirštu pa­
rodžius į kitą žmogų, į jus nukrypsta trys rodomieji pirštai. Iš tikrųjų — į besi­
stengiantį likti nuošalyje pašnekovą baksnoja trys pirštai, nes jie tiek pat kri­
tiškai vertina kitus kiek ir save.
Todėl kitą kartą, kai mėginsite pagirti ir šis pagyrimas nebus priimtas žmo­
gaus, kuris nuolat save menkina, žinokite — jis ar ji tuo momentu veikiausiai
patiria tikrą kančią.
84 Išmokime keturis bendravimo kodus

Įspėju: tokie žmonės kartu yra ir labai pasyvūs, ir labai agresyvūs. Net ir
labai supykę — ir supykę teisėtai — jie niekuomet neleis jums to sužinoti; bū
kitę pasiruošę klausytis išsisukinėjimų.

15. N ežiniukas

Yra žmonių, bijančių sakyti bet ką, drauge ir savo nuomonę. Jie bijo ką
nors įžeisti. Retai įstengiantys reikšti kokį nors požiūrį, jie linkę likti nepaste-
bimi, nes būgštauja ką nors suerzinti. Juos neretai baugina žmonės bei gyveni-
mas apskritai.
Kartą vakarieniavau su kaimynu, kuris į kiekvieną klausimą atsakinėjo
“Nežinau”. Po valandėlės visi liovėsi klausti jo nuomonės. Tiesą sakant, mes
liovėmės su juo kalbėti. Vyriškis sukėlė pasipiktinimą, nes atsisakė bendrauti
su grupe. Vakarui baigiantis, jis pasiteiravo, galbūt aš pažįstu literatūros agen-
tą ar leidėją, nes puoselėjo mintį apie puikią knygą. Šis klausimas mane nuste-
bino. Juk negalėjau niekam rekomenduoti šio žmogaus tol, kol jis neparodys
kas esąs. Žmonės atsiskleidžia keisdamiesi nuomonėmis bei mintimis su kitais.
Pasakiau, kad nesijaučiau maloniai bendraudama su juo ir paaiškinau ko-
dėl. Pasakiau, kad visą vakarą stengiausi jį pažinti ir kiekvieną kartą, kai pa-
teikdavau klausimą, jis atsakydavo: “Nežinau”. Paaiškinau, kad mane tai vertė
jaustis blogai. Atrodė, kad šis žmogus turi ką slėpti arba kad trokšta tik gauti,
nesuteikdamas nė truputėlio informacijos mainais.
Jis atsakė, kad iš anksto nėra apgalvojęs temų, kuriomis kalbėjomės, todėl
nenorėjo ko nors nuvilti tuo atveju, jei jo nuomonė būtų kitokia. Jis nesuvokė,
kad slėpdamas savo nuomonę nuvylė visus. Tada pasakiau, kad ketinant išleisti
knygą teks pareikšti savo požiūrį į tam tikrus dalykus. Kadangi nepastebėjau jo
tai darant, nežinau, ar galiu juo pasitikėti ir kam nors rekomenduoti. Jis supra-
to; vėliau susirado mane ir padėkojo už tai, kad atvėriau akis. Jis pasakė, kad
žodis “nežinau” veikiausiai buvo kliūtis, sutrukdžiusi gyvenime gauti tai, ko
jis troško. Jis neklydo.
Beje, tie, kurie visuomet atsako “taip” arba “ne”, priklauso tai pačiai gru-
pei kaip ir “nežinau” mėgėjai. Jei norite užmegzti ir palaikyti santykius, turite
pasirūpinti grįžtamuoju ryšiu; minėti žodžiai to nesuteikia. Tokie atsakymai
rodo, kad pašnekovas — nesaugumo jausmo ir baimės kamuojamas asmuo, sie-
kiantis slėpti informaciją. Tokiu žmogumi sunku pasitikėti. Jis lieka vienišas.
 Ką reiškia kalbos ypatum ai 85

16. Melagis
Jei kas nors pareikštų “Leiskite man būti visiškai atviram” ar “Aš jums
niekuomet nepameluočiau”, pirmoji jūsų mintis veikiausiai būtų: “Kodėl jis
tvirtina, kad nemeluoja? Veikiausiai meluoja. Priešingu atveju, kam reikėtų taip
įtikinėti?”
Jūs tikrai neklystate. Tokie žodiniai patikinimai mėgstami žmonių, kurie
nėra visiškai sąžiningi. Išgirdę tokius pareiškimus, turite suklusti — gali būti,
kad pašnekovas sako netiesą.
Tuos, kurie nėra visiškai sąžiningi, išduoda dvejopi požymiai — verbali­
niai bei fiziniai. Tokie žmonės gali dvejoti pradėdami sakinį, nes turi peržvelgti
savo mintis ir apgalvoti, ką sakyti. Jie taip pat gali nuolat vartoti “hm” ir kitus
panašius jaustukus. Jie gali kartoti žodžius bei frazes (“Aš dažnai... Aš dažnai
sportuoju”), taip pat žodžių dalis (pavyzdžiui, “Aš tik... tikrai mėgau tai”). Jie
taip elgiasi tada, kai bijo. Neretai tokios dvejonės kyla dėl to, kad netiesą kal­
bantys žmonės veikiausiai nesitikėjo tam tikro klausimo ar reakcijos. Jie tik­
riausiai iš anksto neapgalvojo savo melo.
Užuolankomis kalbantys žmonės iškart nesako, ko nori, ir pateikia dau­
giau informacijos nei tikėtasi, taip pat gali meluoti. Patys atsargiausi melagiai
gali būti sugauti metodu, kurį pirmą kartą 1901 metais aprašė Froidas knygoje
“Kasdienybės psichologija”. Jis tai pavadino liežuvio klaida. Iš tikrųjų žmonės
gali išsiduoti pamiršdami itin svarbius ar žinomus vardus, taip pat pasakydami
tai, ko iš tikrųjų neketino pasakyti. Tokios klaidos gali atskleisti užgniaužtas
mintis. Pavyzdžiui, moters mintys sukasi ne vien apie nekaltą susitikimą su
vyriškiu; kalbėdama apie tai, ji gali netyčia išsiduoti, vieną žodį pakeisdama
kitu.
Kitas melagį išduodantis požymis — piktnaudžiavimas komplimentais. Jei
jie per gausūs, pašnekovo ketinimai veikiausiai ne itin geri. Šie žmonės gieda
jums ditirambus, tačiau yra pasiryžę suplėšyti į kąsnelius. Mes visi mėgstame
gauti komplimentų, tačiau niekas netrokšta būti kvailinamas, patirti padlaižia-
\/

vimą ar globėjišką panieką. Žmonės, kurie taip elgiasi visada, iš jūsų ko nors
tikisi.
Tokius pašnekovus dar 500 m. prieš Kristų aprašė Konfucijus. Jis patarė
niekuomet nepasitikėti tais, kurie šunuodegiauja. Tai mėgėjai naudotis proga,
todėl vos tik kam nors naudingesniam pasipainiojus kelyje, jūs tapsite praeiti­
mi, būsite numesti kaip karšta bulvė.
86 Išmokime keturis bendravimo kodus

Televizijos prodiuserė Adriana visus vadindavo “meilučiais”, “saldainiu­

kais” ir “katinėliais”. Savo saldžiu pataikūnišku balsu ji apipildavo kompli­
mentais kiekvieną. Bet vos gavusi tai, ko jai reikėjo, Adriana vargiai teikdavo-
si kalbėti su jau nebereikalingu žmogumi. Galiausiai visi perprato jos gudrybes
ir jai pasidarė sunku gauti darbo. Žmonės nenorėjo būti šalia jos, nes žodžiai
skyrėsi nuo veiksmų.
Tokie žmonės nesijaučia saugūs ir nori pasijusti svarbūs bandydami mani­
puliuoti kitais. Dėl to jie nuolat meluoja norėdami pakelti savo vertę ar kontro­
liuoti kitus. Jie trokšta visus laikyti už trumpo pavadėlio ir neleidžia suprasti,
kokie yra iš tikrųjų. Dėl šios priežasties jie išgalvoja savo ar kitų asmenų gyve­
nimo faktus: jiems atrodo, kad tada tampa įdomūs ir gebantys kontroliuoti.
Flirtuotojas panašus į melagį. Toks žmogus manipuliuoja kitais norėda­
mas suprasti, ką gali suvilioti ir kaip toli nueiti. Nieko bloga, jei flirtuojate ir
esate nuoširdūs. Padorus žmogus taip pat gali jus apipilti komplimentais, po to
paklausinėti — jis gali neturėti jokių negerų ketinimų. Tačiau reikia atidžiai
stebėti tuos, kurie flirtą naudoja kaip priemonę savajam e g o išpūsti ir manipu­
liuoti kitais. Jie smaginasi erzindami jus įvairiausio plauko seksualinėmis užuo­
minomis ir pažadais, kurių niekuomet netesi. Jie sako, kad paskambins, bet
niekuomet to nepadaro. Jie tik stengiasi sužinoti, kiek žmonių juos laiko sek­
sualiais, gebančiais žavėti bei patraukliais.
Melagiai neretai gyvena apimti baimės, kad kas nors sužinos apie juos tie­
są. Dėl šios priežasties jie itin dosnūs komplimentų. Tai perdėta žodinė kom-
pensacija. Deja, šie žmonės retai nori jus pažinti artimiau. Žodžiai jiems —
priemonė atstumui padidinti.

17. Netikri švepliai

Dirbtinai švepluojantys žmonės yra nebrandūs, psichologiškai neišaugę iš
vaikystės, labai panašūs į tuos, kurie kalba aukštu spigiu balsu.
Dr. Polis Kantalupa stebėjo švepluojančius suaugusiuosius ir nustatė, kad
tų, kurie šnypščiančius garsus išmoko tarti būdami šešerių, septynerių ar aš­
tuonerių metų amžiaus, psichikos raida dažniausiai sutrikdavo būtent tokio am­
žiaus. Jis taip pat nustatė, kad suaugusių žmonių, neištariančių kitų garsų (pa­
vyzdžiui, “v” ar “r”), psichikos rutuliojimasis taip pat gali būti sutrikęs, kai
buvo mokomasi juos ištarti. Remdamasis savo daugiau nei dvidešimt penkerių
 Ką reiškia kalbos ypatumai 87

metų praktika, jis teigė, kad švepluojančios merginos neretai prisipažindavo,

jog vaikystėje ir būtent tuo laikotarpiu, kai mokomasi tarti šiuos šnypščiančius
garsus, buvo seksualiai išnaudojamos.
Jei garsus “s”, “z”, “dž” ir “č” netaria ar iškraipo vaikas, tai gali būti mie­
la ir žavu, tačiau toks suaugęs žmogus vertinamas kitaip. Tyrimai rodo, kad
švepluojantys suaugusieji būna tingūs, apsileidę ir ne itin protingi.
Kalbėdami apie šį trūkumą, taip pat turėtume nepamiršti ir kitų priežasčių.
Dantų bei burnos ertmės ligos taip pat gali būti — ir gana dažnai — šio sutriki­
mo priežastis. Todėl visuomet reikėtų įsitikinti, ar žmogus nešvepluoja dėl šių
problemų.

18. Etninių priemaišų mėgėjai

Didžiavimasis savo kilme bei tautybe — geras dalykas, tačiau jei šį dalyką
taip idealizuojate, kad jūsų etninei grupei nepriklausantys žmonės pasijunta
nejaukiai, nėra gerai.
Nuolat vartoti kitų kalbų žodžius yra tiesiog nekultūringa, jei bendrauja­
me su tam tikros etninės grupės atstovais. Bendrauti malonu tik tada, kai ran­
dame bendrą kalbą.
Tokias svetimybes vartojantys kalbėtojai siekia kitus laikyti atokiai, o tai
yra klaida. Bus šaunu, jei kokius nors etninius terminus vartosite šnekučiuoda­
miesi su tos pačios kilmės žmonėmis, tačiau tai nedera bendraujant su visais
kitais. Tai didina atstumą, be to, pašnekovas yra žeminamas, nes kalbama apie
jam nesuvokiamus dalykus.

19. Slengas
Slengu kalbantys žmonės taip elgiasi norėdami pritapti prie kitų. Jie var­
toja naujausius žodžius ir taip bando pasirodyti esą šaunuoliai. Tačiau iš tikrų­
jų yra kitaip. Pastangos kalbėti šiuolaikiškai ir madingai yra nieko vertos, nes
slengas kinta labai greitai, iš paskos suspėti neįmanoma. Dėl to tas, kas žūtbūt
stengiasi taip kalbėti, visuomet truputį atsilieka.
Daugybę slengo žodžių vartojantys žmonės jaučia didžiulį troškimą pri­
klausyti grupei. Jie kalba taip, kad aplinkinius laikytų tam tikru atstumu nuo
tų, kuriuos priėmė į vadinamąją savo grupę. Pavyzdžiui, angliškasis kokni —
88 Išmokime keturis bendravimo kodus

žemesniojo londoniečių sluoksnio dialektas — susiformavo iš tam tikro ben­

draamžių slengo. Tai kodas, kurį gali suprasti tik labai nedaug saviškių. Kas
galėtų pamanyti, kad “mėsos lėkštės” reiškia kojų pėdas, “juoda duona” — mi­
rusį žmogų, “dėdė Nedas” — duonos kepalą, o Liliana Giš — gabaliuką žu­
vies? Taip kalbėdami darbininkai jautėsi ypatingi ir išskirtiniai.

20. Nukrypstantys nuo temos

Saugokitės tų, kurie pasakoja daugiau nei pageidaujate žinoti ar nukrypsta
nuo pokalbio temos — veikiausiai jie sako netiesą.
Geilė įtarė, kad vyras ją apgaudinėja. Jie buvo vedę jau dešimt metų. Ji
labai liūdėjo, todėl atėjo pas mane pasikonsultuoti. Jos vyras visuomet grįžda­
vo vėlai ir rasdavo tam pasiteisinimų. Ji norėjo sužinoti, ar jis, sakydamas kur
buvęs, nemeluoja. Aš jai patariau štai ką. Vyrui grįžus vėlai namo paklausti,
kur buvo, ir stebėti, kaip atsakys — tiesiai ar ims išsisukinėti. Ji taip ir padarė.
Atsakymas buvo toks:
— O, aš užėjau į parduotuvę nupirkti tau dovanos ir supratau, kad automo­
bilio bake beveik nebeliko degalų. Be to, jie neturėjo grąžos, todėl pasitikėjo
manimi ir leido nuvažiuoti iki Fensio kavinės išsikeisti pinigų. Tu neatspėsi,
ką ten sutikau — savo seną armijos laikų bičiulį Džo, kurio nebuvau matęs
dvidešimt metų. Pasakiau, kad Džo atrodo ne itin gerai, ir jis su tuo sutiko. Džo
paaiškino, kad taip yra dėl to, jog ką tik išsiskyrė su žmona. Be to, jis pasakė,
kad turi sūnų, o šis pažeidė įstatymus ir dabar yra sulaikytas. Vargšas vyrukas
atrodė toks nusiminęs, kad su juo išgėriau porą bokalų alaus vien norėdamas
pralinksminti. Paskui negalėjau rasti raktų, ir daugiau nei valandą atsiklaupę jų
ieškojome. Radome visko, tik ne raktus. Galiausiai juos radau vonios kambary­
je, bet kai bandžiau išeiti iš jo, užsikirto durys. Aš neįstengiau išsikrapštyti, ir
mano bičiuliui pasidarė įdomu, ką aš ten taip ilgai veikiu. Jis ėmė krapštyti
vonios kambario duris. Galima sakyti, jam teko jas išlaužti, kad mane išvaduo­
tų. Tos durys tokios senos. Jie tikrai turės jas taisyti. Man išlaisvinti prireikė
gero pusvalandžio. Mes jau buvome pasirengę kviestis gaisrininkus, bet mano
bičiulis užsispyrė atidaryti jas pats, todėl leidau jam pabandyti.
Geilės vyras pasakodamas savo išgalvotą istoriją nuo temos nukrypo tiek
daug kartų, kad buvo akivaizdu, jog jos įtarimai — ne be pagrindo. Jis turėjo
meilės nuotykį. Ji teklausė vieno dalyko — kur jis buvo. Norėdamas nuslėpti
 Ką reiškia kalbos ypatumai 89

savo kaltę jis suteikė per daug informacijos. Galiausiai ji pasiteiravo be užuo­
lankų, ar jis susitikinėja su kita moterimi, ar ne, ir šis prisipažino.
V”

Žmonės, kurie nuolat nukrypsta nuo temos, nustoja kontroliuoti tai, ką sa­
ko. Jie plepa be galo ilgai ir, nenorėdami atskleisti paprastutės tiesos, nukryps­
ta į pašalinius dalykus.

21. Užsikertantys ir lemenantys

Kiekvienas iš mūsų yra užsikirtęs kalbėdamas tada, kai jautėsi susinervi­
nęs, sumišęs ar išgąsdintas. Lemenimas — tai kalbėjimas iš lėto, vos ištariant
žodžius. Lemena dažiausiai nervingi, drovūs, baikštūs žmonės, taip pat tie, ku­
rie nesako tiesos. Tikrąją priežastį lemia aplinkybės — kada tai nutinka, ar in­
tensyviai ir kaip pasireiškia.
Apie lemenančius ir užsikertančius žmones prirašyta nemažai, ir čia pa­
stebiu daugybę prieštaravimų. Vieni mano, jog nuolatinį kalbos užsikirtinėjimą
lemia psichologinės priežastys. Kiti teigia, kad priežasčių reikia ieškoti anks­
tyvoje vaikystėje. Treti tvirtina, jog tai lemia paveldėjimas, na, o ketvirtieji yra
įsitikinę, kad čia svarbios visos trys priežastys. Tiesą sakant, daugelis logope­
dų nesutaria netgi dėl gydymo būdų, nes požiūrių į tokį kalbos sutrikimą yra
daug. Kad ir kokia būtų šios problemos kilmė, ji žmonėms sukelia daug kančių
ir nemalonumų.
Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad žmonės, kurie nuolat užsikerta, yra me­
lagiai. Tačiau akivaizdu, kad tie, kurie šiaip jau kalba puikiai, truputį meluoda­
mi ima stabčioti, daro ilgas pauzes, kartoja žodžius ar skiemenis.
Psichologas Polis Ekmanas rašo apie balso požymius, išduodančius, kad
sakoma netiesa. Vienas jų — per ilgos ar per dažnos pauzės. Tokie žmonės
varžosi kalbėti ir per dažnai lemena tada, kai ateina laikas jiems tarti žodį,
pavyzdžiui: “Aš, aš manau, aš tikrai, aš tikrai manau...” Jie dar gali kartoti
žodžių dalis: “Aš tik... tikrai tai mėgau...” Ekmanas įsitikinęs, kad tokie pašne­
kovai lemena dėl to, kad melagiai nėra pratę atskleisti tikrųjų savo jausmų, be
to, iš anksto nėra nusprendę, ką sakys. Rezultatas — informacijos teikimas su­
kelia vidinį konfliktą.
Kai kas į tokį elgesį reaguoja neigiamai. Klausytojai suvokia, kad vyksta
kažkas negera — taip kalbantis žmogus negali būti nuoširdus. Jie tiksliai neži­
no, bet jaučia, kad čia kažkas ne taip. Toks elgesys panašus į melagių elgesį.
90 Išm okim e keturis bendravim o kodus

Neretai nutinka taip, kad žmonės su lementoju atsisako turėti verslo ar asmeni­
nių reikalų.
Nelaimė, lementojai tiek daug nemalonumų patiria net ir tada, kai neme­
luoja. Akivaizdu, kad jų kartojimasis ir kiti trukdžiai neigiamai veikia klausy­
tojų neurobiologinį mechanizmą.
Štai kas nutiko tada, kai buvęs komandos “Los Angeles Raiders” žaidėjas
Lesteris Heisas atliko manevrą, atnešusį jo komandai pergalę finale. Televizi­
jos kameros buvo nukreiptos į Lesterį, o jis tuo metu užsikirto — ėmė kartoti
tariamo žodžio pirmąjį skiemenį. Jis vis kartojo ir negalėjo liautis. Vargšelis
niekaip neįstengė pasakyti ką ketinęs, tik lemeno tuos garsus. Tai buvo bai­
siausias košmaras jo gyvenime. Deja, tai ne mažiau sutrikdė ir milijonus jį ste­
bėjusių gerbėjų.
Dar blogiau — sporto apžvalgininkas įkyriai pateikinėjo klausimus, o ne-
mirksinti televizijos kameros akis žvelgė tiesiai į Lesterį. Visi jautėsi nesma­
giai, nes režisierius atsisakė padidinti atstumą ir išjungti mikrofoną būtent tuo
metu, kai Lesteriui sutriko kalba.
Šį nemalonų nuotykį stebėjo milijonai žmonių, tarp jų ir garsių reklamos
agentūrų savininkai, kitaip tariant, potencialūs užsakovai. Lesteriui tai kaina­
vo milijonus — su juo nebuvo pasirašytos sutartys tam tikriems produktams
reklamuoti. Po šio įvykio nė vienas užsakovas netikėjo, kad vargšelis gali sklan­
džiai kalbėti apie jų gaminius.
Be abejonės, Lesteris niekam nepatiko. Jis atėjo pas mane norėdamas
išmokti sklandžiai, nemikčiojant kalbėti. Mes intensyviai dirbdami kartu pra­
leidome daug valandų. Netrukus jis ėmė kontroliuoti savo kalbą ir tapo labai
populiarus — jį tiesiog graibstyte graibstė.

22. Murmekliai
Murmekliai neretai prastai save vertina. Jie gali būti drovūs, baikštūs, apim­
ti baimių; jie neaiškiai kalba veikiausiai todėl, kad jaučia, jog jų pasakyti žodžiai
nėra svarbūs. Jie nepasitiki savimi ir tarsi nenori, kad juos kas išgirstų. Tai gali
būti ir tam tikra žodinės pasyviosios agresijos atmaina — tokie žmonės nesako
visko, ką galvoja.
Savęs vertinimas — svarbiausias neaiškią kalbą lemiantis veiksnys. Šie
asmenys neretai patiria didžiulę gėdą ir sumišimą dėl to, kas jie yra ir ką yra
 Ką reiškia kalbos ypatumai 91

nuveikę gyvenime. Jie stengiasi likti nepastebėti, nenori būti kitų pažįstami ir
atkakliai vengia atsidurti dėmesio centre.
Murmeklių visi nuolat prašo kalbėti garsiau ir pakartoti, ką pasakė, todėl
jie noromis nenoromis atsiduria dėmesio centre — patinka jiems tai ar ne. Jie
nori likti nepastebėti, bet nieko neįstengę suprasti klausytojai pasipiktina. Kita
vertus, murmekliai nuliūsta, nes atkreipė į save dėmesį, o norėjo likti nuošaly­
je. Klausytoją ir murmeklį įsuka uždaras ydingas ratas.
Tiesą sakant, tai taip nemalonu, kad beveik 80 procentų Gelapo instituto
apklaustų žmonių murmėjimą laiko trečiu labiausiai erzinančiu kalbos trūku­
mu. Prašydami murmeklį kalbėti garsiau, kreipkitės į jį supratingai, meiliai, o
ne šiurkščiai.

23. Kalbantys nuotrupomis

Tokių žmonių mintis sekti ypač sunku. Jie turi protinių ar emocinių sutri­
kimų. Gali būti, kad sutrikusi jų smegenų funkcija, cheminių medžiagų balan­
sas. Taip gali nutikti dėl kvaišalų poveikio ar sunkių psichikos sutrikimų, netgi
šizofrenijos.
Jei žmogus nuolat kalba nuotrupomis, čia tikrai kažkas ne taip. Paprastai
taip kalba vaikai, bet jie dar tik mokosi šnekėti, ir tai yra normalu. Tačiau tokia
kalbėsena nėra būdinga suaugusiajam. Išgirdę nuotrupas, atkreipkime dėmesį
— tai tikrai blogas ženklas. Neretai tokią kalbėseną lydi sutrikusi judesių ko­
ordinacija.
Izraelietis fiziologas Mošė Feldenkraisas klasikine tapusioje savo knygoje
“Vos pastebima, bet akivaizdu” (“The Elusive Obvios”) rašo, kad fragmentiški
kūno judesiai būna staigūs ir nebaigti. Tuo pačiu metu viena kūno dalis bus
įsitempusi, o kita — suglebusi. Panašiai nutinka ir su kalba: dalis jos prasmin­
ga, dalis — ne; mintys dėstomos nenuosekliai. Atvirkščiai, kalba bei mintys
trūkinėja. Be to, akys klaidžioja lyg susimąsčius.
Tokia kalbėsena neretai pasitaiko sergant šizofrenija. Tada pabrėžiami
ne tie žodžiai ar frazės, kuriuos derėtų pabrėžti, sutrinka kalbos tempas bei
ritmas.
Mano draugė Betė paprašė manęs susitikti su jos vaikinu Robertu. Šis dvi
valandas pavėlavo. Su juo kalbėdamasi nesupratau žodžių prasmės. Sakiniai
buvo nesusiję, minčių nesiejo loginis ryšys — neįstengiau jų sekti.
92 Išmokime keturis bendravimo kodus

Kai jis nuėjo į tualetą, Betė sužavėta pasiteiravo mano nuomonės. Buvau
sąžininga — pasakiau, kad vaikinas arba vartoja narkotikus, arba jam tikrai
kažkas ne taip. Jis man labai nepatiko. Betė supyko ir išėjo kartu su Robertu,
vos tik šis grįžo iš tualeto.
Tą pačią naktį ji man paskambino ir pripažino, kad vis dėlto buvau teisi.
Jis tikrai vartojo kvaišalus. “Jis man sakė narkotikų nevartojantis jau daugelį
metų, tačiau netikėtai užklupau jį kartu su draugais. Iš pradžių maniau, kad jis
itin kūrybinga asmenybė, todėl ir kalba taip keistai”, — verkė Betė.
Jei išgirdote ką nors kalbant būtent taip, sukluskite. Tai gali lemti daug
priežasčių, ir ne visos jos nekaltos. Toks žmogus — vargu ar harmoninga asme­
nybė.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad kartais loginio ryšio nesiejamos mintys ar
kalbėjimas nuotrupomis kyla dėl psichotropinių vaistų, skirtų psichologinei sa­
vijautai pagerinti, vartojimo.

24. Dvejojantys pašnekovai

Jau minėjau, kad dvejojimas ar užsikirtinėjimas kartais gali rodyti, jog pa­
šnekovas meluoja. Žmogus vis stabteli stengdamasis suformuluoti melagingą
sakinį. Tačiau dvejotojas gali būti ir baikštus, savimi nepasitikintis žmogus,
bijantis padaryti nors menkiausią klaidą, taip pat perfekcionistas, trokštantis
išsakyti viską kuo tobuliausiai.
Taip pat yra žmonių, kurie mėgaujasi stabtelėjimais. Tai tam tikra pasipū­
timo bei kontrolės išraiška. Jie verčia jus laukti, kol baigs. Tai kontrolės ma­
niakai, įsitikinę, kad viskas, ką jie sako, yra ypač svarbu, todėl savo išminties
perlus pažeria tik su ilgomis pauzėmis.
Jei bandysite pertraukti tokį kalbėtoją, jis veikiausiai jus ignoruos ir lyg
niekur nieko tęs toliau.
Vertinant tokį žmogų, būtina prisiminti dar keletą svarbių dalykų. Ne vi­
si meluoja, yra pasipūtę ar siekia kontroliuoti. Mūsų laikais, kai tokia daugy­
bė žmonių vartoja gydytojų paskirtus antidepresantus, iškilo naujų bendravi­
mo problemų. Nėra normalu, jei pašnekovas ima abejoti įpusėjęs sakinį ar
pamiršta, ką ruošėsi pasakyti, ir tai nutinka dažniau nei įprastai. Jei tokį reiš­
kinį pastebite dažnai, labai tikėtina, kad šis asmuo vartoja vaistus. Tai taip
pat gali būti tam tikro neuromotorinio sutrikimo, pavyzdžiui, demencijos, iš­
raiška.
 Ką reiškia kalbos ypatumai 93

25. Amžini verkšlentojai

Jų klausantis atrodo, kad tai tikros aukos ir visas pasaulis joms skolingas.
Jie nuolat dejuoja ir skundžiasi visais bei viskuo. Pokalbis sukasi apie tai, kaip
kas nors jiems padarė ką nors bloga ar dėl ko jie jaučiasi nelaimingi.
Jie gali skųstis pašlijusia sveikata, santykiais su aplinkiniais ar kuo kitu,
tačiau šie žmonės ieškodami pagalbos iš tikrųjų reikalauja dėmesio. Tačiau jei
aplinkiniai bando jiems padėti, šie atsitraukia. Jie randa trūkumų kiekviename
žmoguje ir kiekviename dalyke. Jie neįvertina jokių pastangų ir žlugdo patys
save. Tai nuolat rūpesčių kamuojami vargšai, be atvangos besikapstantys pra­
eityje. Net ir labai trumpam pokalbiui su jais reikia daugybės energijos. Jie
daro slegiantį įspūdį, nes kiekvieną priverčia kentėti taip, kaip kenčia patys.
Jei siūlote kokią nors alternatyvą, tokie žmonės dažniausiai atsako “taip,
bet”. Jie visuomet atras pasiteisinimą dėl nesprendžiamų problemų. Regis, jie
tiesiog mėgaujasi vaidindami auką. Toks požiūris erzina ir siutina tuos, kurie
mato, jog pastangos pagelbėti verksniams lieka bergždžios.

26. Mažakalbiai
Labai tylūs žmonės neretai atrodo baikštūs, nes sunku išpešti, ką jie iš
tikrųjų galvoja. Jie retai reiškia nuomonę ar dalijasi mintimis, dėl to iškart su­
kelia įtarimą; pašnekovai nėra linkę jais pasitikėti.
Jei pagiriate jų gražų automobilį, jie atsako, kad jis tikrai toks. Jei pasido­
mite jo marke, gaunate trumpą atsakymą, jog tai “Tojota Supra”. “Kaip jis pa­
tinka jums pačiam?” — domitės toliau. “Patinka”, — išgirstate trumpą atsaky­
mą. Įsigeidę sužinoti, kodėl pasirinko būtent šį, išgirstate: “Jis man patiko”. Iš
šių žmonių negausite nė trupučio informacijos daugiau nei klausiate. Tai prasti
pašnekovai, niekuomet nesistengiantys palaikyti pokalbio, dalyvauti jame, kai
iniciatyvą rodote jūs, ar ką nors išsamiau paaiškinti.
Mažakalbiai dažnai turi psichologinių problemų. Jie neretai būna labai
drovūs, užsisklendę bei nedrąsūs. Šie žmonės slopina save ir neretai slepia
tikruosius jausmus. Jie neleidžia pažinti savęs ir visiškai užsisklendžia ben­
draudami su nepažįstamaisiais, girdėdami naujas idėjas ar gavę rizikingą pa­
siūlymą.
Jie abejingi, stengiasi likti nuošalyje ir nemėgsta priklausyti nuo kitų. Daž­
niausiai jie — vienišiai, patiriantys nuolatinę baimę. Jie paprastai vengia kon­
94 Išmokime keturis bendravimo kodus

kurencijos. Priversti kalbėti dažniausiai pasijunta baudžiami ar kankinami. Dėl

to kalba tik tada, kai yra kalbinami ar nori ką nors pasakyti patys. Tai dažniau­
siai užsispyrę individualistai, besistengiantys kontroliuoti kitus nenoru kalbė­
ti, kitaip tariant, pasyvūs užsispyrėliai.
Šie žmonės nuolat jaučia nepasitenkinimą ir vidinį įniršį bei priešiškumą.
Jie atrodo silpni ir tylūs, tačiau iš tikrųjų yra visai kitokie. Jie gali išgąsdinti,
nes, nuolat gniauždami savo jausmus, vieną gražią dieną neišvengiamai prasi­
veržia lyg ugnikalnis.
Dažniausiai yra nelinkę bendrauti, nes bijo būti įskaudinti. Veikiausiai tai
praeityje patirtos traumos pasekmė. Jie atsisako įsijausti ir patys kuria emoci­
nę distanciją.
Tai nelankstūs, retai savo požiūrį keičiantys žmonės. Jie linkę nuolat var­
toti tuos pačius žodžius bei posakius, pavyzdžiui, “esu įsitikinęs”, “tikrai”, “spė­
ju” ar “nežinau”. Jie dažnai bando racionaliai aiškinti savo vieno ar dviejų žo­
džių atsakymus teisindamiesi, jog kiti plepa per daug, todėl jie esą mintis reiš­
kia taupiai. Jie stengiasi vengti žmonių ir pateisinti tokį elgesį. Dažnai būna
nusivylę ir nepatenkinti savo gyvenimo būdu, todėl laikosi požiūrio: “Kam var­
gintis stengiantis įtikti?” Ilgainiui tai sužlugdo santykius su kitais.

27. Darantys malonę

Šie visažiniai niekuomet jūsų nesiklauso ir kalba ne su jumis — jie aiš­
kina jums. Tarsi profesoriai ar aukštosios mokyklos dėstytojai jie kalba ter­
minais ir intelektualiomis frazėmis. Tai žodžių snobai, besistengiantys pa­
versti klausytojus menkesniais. Jie dažnai per stipriai artikuliuoja, vartoja
pompastiškus žodžius, kalba lėtai, tarsi apgalvodami kiekvieną žodį — taip,
lyg kalbėtų su vaiku.
Jie mėgsta distanciją pabrėžiančius ir grasinančius posakius, pavyzdžiui,
“jūs turėtumėte” arba “būtų geriau, jei jūs...” ir erzina aplinkinius versdami
justi nepagarbą. Jie į visus žvelgia iš aukšto ir taip pasijunta pranašesniais bei
vertingesniais. Ant žemės leistis jie neketina.
Jie nemandagūs ir menkai paiso kitų, nenutyla ir tada, kai kas nors bando
įsiterpti. Norėdami įpiršti savo požiūrį jie kalba, aiškina ir pamokslauja. Jei
kas nors pertraukia, o tai nutinka dažnai, tokie žmonės paprastai supyksta ir
nuliūsta. Jie pasijunta lyg užpulti. Kita vertus, ėmę nuobodžiauti ar praradę
susidomėjimą, jie gali pasišalinti.
 Ką reiškia kalbos ypatumai 95

Su jais ypač sunku bendrauti, nes tai kontroliuotojai, įsitikinę, jog vienin­
telė teisinga nuomonė — jų nuomonė.

28. Kiršintojai
Įkyruolis kiršintojas stengiasi pridaryti rūpesčių provokuodamas pašneko­
vą. Tokie žmonės junta malonumą sakydami tai, kas — tai jie žino iš anksto —
nuliūdins kitą. Jų gyvenimas toks nelaimingas, kad stengiasi jį sugadinti ir ap­
linkiniams. Jie bendrauja nuolat kaišiodami šmeižiančias užuominas ir taip
drumsčia vandenį. Jūs veikiausiai esate laimingai vedęs ir žinote, kad jūsų san­
tykiai šeimoje — tvirti lyg uola, tačiau pabendravę su tokiu kiršintoju veikiau­
siai imsite abejoti, ar tikrai viskas kaip pridera.
“O, esu tikra, kad Tomas tikrai garbina tave ir yra visiškai atsidavęs šei­
mai, nors prieš keletą dienų popietę praleido su Marsija”, — gali pareikšti jie
arba pasakyti: “Nenorėčiau kištis į svetimus reikalus, bet, man regis, Kleo tu­
rėtų dirbti tau, o ne Džimui. Mačiau ją jo biure kažką imant iš stalčiaus”.
Tai bailūs, pasalūniški, dviveidžiai, atkakliai siekiantys pasismaginti kitų
sąskaita žmonės. Jie mėgsta kaišioti nosį į kitų reikalus ir patarinėti. Jie — tarsi
nelaimių šaltiniai, kurių tikslas — kalbėti tai, kas liūdintų, ir gadinti gyvenimą.

29. Niurzgos
Jie visų pirma stengiasi kontroliuoti. Jie trokšta įsitikinti, kad kažkas pa­
daryta, ir be atvangos klausinėja, ar tikrai taip yra; tie klausimai virsta tikru
graužimu. Šie žmonės negali pakęsti ignoravimo ir nekantrauja įsitikinti, kad
pastebite juos, dėl to erzina trukdydami tada, kai darote ką liepiami.
Tai kontrolės maniakai, ypač kritiškai vertinantys kitus. Įvykdžius jų no­
rus, rezultatas vis tiek jiems neatrodys pakankamai geras. Tada jie pradeda kri­
tikuoti ir aiškinti, kas ir kaip dar taisytina. Niurzgos dažnai vartoja žodį “ko­
dėl”: “Kodėl tu tai nuolat darai?” arba “Kodėl nesusirenki savo puskojinių?” ar
“Kodėl tu nuolat sakai...?”
Psichoterapeutai pastebi, kad niurzgėjimas — dažniausia porų išsiskyrimo
priežastis. Tai nuolatinis, ilgainiui intensyvėjantis jėgos žaidimas, kuriame nie­
kas nelaimi. Niurzgai nustojus graužti savo partnerį, atsirastų daug daugiau
progų pasikalbėti ir mažiau priežasčių liūdėti bei pykti.
96 Išmokime keturis bendravimo kodus

30. Pertraukinėtojai
Gelapo (Gallup Poll) instituto apklausos duomenimis, tai pati bjauriausia
pašnekovų yda. Beveik 90 procentų apklaustųjų tvirtino negalį pakęsti, jei pa­
šnekovas nuolat juos pertraukinėja. Iš tikrųjų nuolat taip besielgiantis žmogus
sukelia kitam didžiulį priešiškumą, nes neleidžia išsakyti minčių.
Pertraukinėtojai ypač linkę kontroliuoti. Su kuo nors kalbėdamiesi jie taip
siekia būti viršesni. Toks grubumas rodo, jog galvojama tik apie save, be to,
nemokama bendrauti. Dažnai tokie žmonės nenustoja šitaip elgtis netgi pašne­
kovui akivaizdžiai pasipiktinus; jiems nė motais, kad kažką įžeidė.
Kaip ir tas, kuris blaškosi nuo temos prie temos, pertraukinėtojas siekia
kontroliuoti pokalbį. Toks žmogus yra savanaudis, todėl jam įsitvirtinti ypač
svarbu, netgi svarbiau nei užmegzti ar palaikyti su kitu pašnekovu ryšį. Jiems
būtina tarti paskutinį žodį, priešingu atveju, visuomet būna nepatenkinti. Jie
trokšta režisuoti spektaklį ir sulaukti daug dėmesio.
Iš esmės tai baimės kupini žmonės, kurie kontrolę bijo prarasti taip, kad
stengiasi kontroliuoti absoliučiai viską, taigi ir pokalbį.

31. Keikūnai
Tie, kuriems keiksmažodžiai — įprasta kalbos dalis, vartoja juos norėdami
pasirodyti ne iš kelmo spirti. Dažniausiai šitokiu būdu jie ginasi ir nori pašneko­
vą įbauginti. Jei ir šis gerai jaučiasi vartodamas tokius pačius žodžius, abu gali
tapti artimais bičiuliais. Dažniausiai keikiamasi siekiant padaryti įspūdį. Keikū­
nas stebi, kaip reaguosite, ir iš to sprendžia, koks žmogus esate. Beje, netgi sten­
giamasi sukelti šoką — taip kartą pasielgė vienas mano klientas.
Šis ponas turėjo nemalonumų su vadovaujančiais asmenimis ir pramogų
pasaulyje garsėjo kaip maištininkas. Apie tokią jo šlovę žinojau nemažai. Į ka­
binetą jis įėjo nusiteikęs mane išbandyti. Jis stengėsi priblokšti keturaukščiais
keiksmažodžiais, tačiau šie jam labai greitai bumerangu grįžo atgal. Nors man
nepatinka keiktis, tyčia atsakiau įterpdama keletą aštrių žodelyčių į tą tariamai
malonų pokalbį.
Vos ištariau kelis keiksmažodžius, jo veidą nušvietė plati šypsena. “Jūs
man patinkate. Esate šauni moteris”, — pareiškė jis. Nuo to laiko mes esame
draugai. Jis tik troško mane išbandyti ir nustebo sužinojęs, kad nesu drovi ir jo
nesmerksiu, dėl to mano kabinete ėmė jaustis jaukiai.
 Ką reiškia kalbos ypatumai 97

Daugelis chuliganų ir mėgėjų kontroliuoti keikiasi norėdami pasijusti ga­

lingesni. Jie taip elgiasi tikrindami pašnekovą. Taip darė ir maniškis maištau­
jantis aktorius. Keiksmažodžiai tampa priemone dėmesiui atkreipti ir įrodyti,
jog gali dominuoti. Be to, taip tikrinama pašnekovo reakcija. Tokie žmonės
labai panašūs į penkiamečius šešiamečius vaikus, kurie parėję iš darželio pa­
siunčia tėvus kur toliau, kai šie liepia padaryti ką nors visai neįdomaus.
Tėvai pasijunta sukrėsti ir galbūt supyksta. “Niekuomet daugiau nedrįsk
ištarti to žodžio”. Vaikas negali patikėti — toks trumpas žodelytis sukelia tokią
stiprią reakciją. Nuo tada jis keiksmus ima sieti su galia, žinodamas, kad į juos,
nors ir neigiamai, bet bus sureaguota. Augdamas mažylis labai greitai suvokia,
kad keiksmažodžiai — labai stipri poveikio priemonė ir ima vartoti juos norė­
damas padaryti įspūdį.
Prisimenu vyriškį, kuris buvo mane aistringai įsimylėjęs. Jis taip pat mane
traukė tol, kol nepradėjo keiktis. Tiesą sakant, jis norėjo sužinoti, ar patiks
man ir tada, kai elgsis nepagarbiai. Iš tikrųjų tai man visiškai nepatiko, nes
tokia nepagarba rodė, jog žmogus savo viduje slepia nemaža priešiškumo.
Toks elgesys galbūt toleruotinas profesinėje veikloje, pavyzdžiui, užmegzti
ryšiui su maištaujančiu aktoriumi, tačiau mano asmeniniame gyvenime vietos
jam nėra. Visiškai netroškau vyriškio, kuriam reikia įrodinėti, koks jis “kietas”
ar šiurkštus. Mane toks elgesys trikdė, be to, labai daug pasakė apie gerbėjo
protą — jis buvo ypač menkas. Vyriškis mažai pažinojo mane ir keikėsi lyg
vežikas. Jis nepagalvojo, kad įsižeisiu, ir nesuvokė, kad tai tikrai nėra geriau­
sias būdas padaryti moteriai įspūdį.
Aš supratau, jog giliau įklimpusi į santykius su šiuo vyriškiu ir supažindi­
nusi jį su savo kolegomis, negalėsiu tikėtis, kad jis elgsis padoriai. Galų gale,
jei vargšelis nesuvokė, jog nedera keiktis kalbant su manimi, galbūt taip pat
kalbės ir su kitais? Tai trikdys kiekvieną, kuris girdės tuos žodžius. Nenorėjau
rizikuoti.

Dabar, kai aptarėme kalbėseną, panagrinėkime, ką sako balsas.

 6 SKYRIUS

Kaip suprasti, ką sako balsas

Balso požymių apžvalga

Kad galėtume kruopščiai išnagrinėti, ką sako balsas, apžvelkime devynio­

lika jo skambesio požymių.

1. Ar balsas skamba spigiai?

2. Ar žmogus kalba taip švelniai, kad sunku suprasti, ką sako?
3. Ar balsas virpa ir skamba netolygiai?
4. Ar žmogus kalba per garsiai?
5. Ar balsas kelia įtarimų, jog kalba maniakas ar nestabilios psichikos žmogus?
6. Ar žmogus kalba per greitai?
7. Ar balsas skamba piktai lyg kalbantysis agituotų?
8. Ar balsas sklinda tarsi gūsiais, kapotai, nenatūraliai?
9. Ar kalbantysis pradėdamas kalbėti tarsi išspjauna garsus, taip pat kalba ir
vėliau?
10. Ar balsas baigiant sakinį nutyla tiek, kad sunku suprasti, kas sakoma?
11. Ar žmogus kalba taip, lyg inkštų? Galbūt kalba tarsi pro nosį, net jei
kalbant juda apatinis žandikaulis?
100 Išmokime keturis bendravimo kodus

12. Ar pašnekovas kalba, lyg inkštų, bet tarsi pro nosį, o žandikaulis vos juda?
13. Ar balsas skamba šiurkščiai ir nemaloniai?
14. Ar balsas skamba nuobodžiai ir negyvai?
15. Ar balsas skamba saldžiai lyg medus ir yra per daug melodingas?
16. Ar balsas sakinio pabaigoje silpsta ir kyla?
17. Ar žmogus kalba lėtai, tarsi apgalvodamas kiekvieną žodį, per daug
artikuliuoja tardamas?
18. Ar balsas skamba seksualiai ir provokuojančiai?
19. Ar pašnekovo balsas sodrus, gilus ir entuziastingas?

Sielos veidrodis
Vienas vienintelis kraujo lašas gydytojui gali pasakyti, kas vyksta orga­
nizme; vienas vienintelis žmogaus balso tonas gali atskleisti, kas vyksta jo
sieloje.
Graikų gydytojas Galenas sakė, kad balsas — sielos veidrodis. Jis buvo vi­
siškai teisus. Balsas atskleidžia jūsų požiūrį į save ir į aplinkinius. Ką manote ir
jaučiate, išduoda jūsų skleidžiami garsai, taip pat ir jūsų pasirenkami žodžiai.
Jei norime teisingai įvertinti pašnekovą, turime išanalizuoti, kaip skamba
jo balsas, bei tai, ką šis žmogus sako. Galima sakyti, balso tyrimas — būtinas
dalykas norint pažinti žmogų.
Balso skambesys labai daug pasako apie mąstymą, psichiką ir, svarbiau­
sia, žmogaus jausmus jums. Kai Fredas monotoniškai sumurmėjo: “Netrukus
tau vėl paskambinsiu”, jo balsas baigiant sakinį dar pažemėjo, ir Rozana supra­
to, kad daugiau niekuomet jo neišgirs. Tai buvo pirmas ir paskutinis jų pasima­
tymas — jos įtarimas pasitvirtino.
Veikiausiai suprantate, kokia artimų žmonių nuotaika, vien išgirdę juos
atsiliepiant telefonu. Taip nutinka dėl balso kitimo: kitiems nepastebimi atspal­
viai jums gali būti labai iškalbingi.
Tai, kas dedasi jūsų galvoje ir jūsų širdyje, paprastai atsispindi balse. Iš­
mokę pažinti balso atspalvius, įgysite neabejotiną pranašumą bendraudami.
Pavyzdžiui, iš balso atspėjote, kad kažkas yra blogos nuotaikos. Dėl to
galbūt imsite kalbėti meiliau ir švelniau arba žengsite kitą žingsnį — pasitei­
rausite, ar viskas gerai. Galbūt tai padės pašnekovui atsiverti ir papasakoti, kas
 Kaip suprasti, k ą sako balsas 101

tikrai neduoda ramybės. Tai, kad buvote pakankamai pastabūs ir supratote, ką

sufleruoja balsas, padeda atverti bendravimo vartus.
Prieš imantis nagrinėti signalus, kuriuos bendraujant skleidžia balsas, labai
svarbu apžvelgti, kaip vykstant evoliucijai kito žmonių gebėjimas bendrauti.

Balsas nemeluoja
Balsas išduoda slapčiausias mintis bei jausmus. Jį valdo smegenų sritys,
kontroliuojančios ir emocijas, todėl sunku nuslėpti balso pokyčius tuo momentu,
kai jų kyla. Šie du dalykai yra labai glaudžiai susiję, todėl nieko stebėtina, jei
balsas skamba beviltiškai, piktai ar atrodo sudirgęs tuo metu, kai jaučiamės ne­
patenkinti. Ir atvirkščiai, būdami laimingi ir kalbame gyviau, pakiliau.
“O, taip džiaugiuosi tavo sėkme. Tikrai džiaugiuosi”, — pasakė Rendė,
sužinojusi, kad Terė turi naują sužadėtinį. Šiuos žodžius ji ištarė liūdnai ir mo­
notoniškai. Balsas nė truputėlio nešoktelėjo aukštyn, nesuskambėjo nė mažiau­
sia susijaudinimo gaidelė dėl tariamai geros draugės sėkmės. Akivaizdu, kad ji
visai nejuto to, ką sakė, ir net nemanė džiaugtis.
Tyrimai parodė, kad žmogus pirmiausia vertinamas sprendžiant iš balso
bei kalbėsenos; tai lemia, kuo bus laikomas pašnekovas. Skambaus balso savi­
ninkai laikomi inteligentiškesniais, populiaresniais, sėkmingiau kopiančiais kar­
jeros laiptais, taip pat labiau pageidautinais pasimatymų bei vedybų partne­
riais. Be to, manoma, kad jie draugiškesni, seksualesni, atkaklesni, patikimes­
ni, labiau linkę padėti. Tokie žmonės rečiau įtariami padarę kokį nors krimina­
linį nusikaltimą.
Kalbos defektų turintys žmonės neretai vertinami neigiamai ar ignoruoja­
mi visuomenės. Pavyzdžiui, švepluojančios (sunkiai tariančios garsus “s” ir “z”)
moterys, nors ir laikomos mielomis, tačiau vertinamo kaip ne tokios protingos
bei kompetentingos kaip nešvepluojančios. Tos, kurių balsai skamba garsiai,
laikomos ne tokiomis simpatiškomis ir labiau siekiančiomis atkreipti į save dė­
mesį nei tos, kurių balsai yra švelnesni.
Daugybė mokslinių tyrimų parodė, kad balsas siejamas su išvaizda. Vieno
jų rezultatai atskleidė, jog nepaisant išvaizdos mikčiojančios ir užsikertančios
moterys vertinamos prasčiau. Kita vertus, tarsi pro nosį skambantis balsas pa­
prastai dažniau atkreipia dėmesį tada, kai veido bruožai yra netaisyklingi.
102 Išmokime keturis bendravimo kodus

Mano disertacija mokslų daktaro laipsniui gauti (“Kosmetinės išvaizdos

įtaka ligonių, turinčių ausų bei veido defektų, kalbėsenai”), kurią gyniausi Mi­
nesotos universitete, parodė štai ką: kalbėsena lemia tai, kaip mus vertins ap­
linkiniai.
Veido anomalijų turintis malonaus balso žmogus laikomas fiziškai patrauk­
lesniu už tą, kurio balsas atstumiantis.
Kalbos sutrikimų sunkumas neturi įtakos grožio vertinimui. Priešingai iš
pradžių patraukliais laikyti žmonės, pradėję kalbėti, buvo pavadinti atstumian­
čiais.
Mes visi tai esame patyrę savo kailiu. Daugelis mūsų yra išvydę nuostabų
nepažįstamąjį ar nepažįstamąją; deja, išgirdus jo ar jos balsą susikurta iliuzija
subyrėdavo į šipulius. Mums visiškai nepatikdavo moteris isterišku balsu ar
spigiai kalbantis vyriškis.
Nors tai atrodo kiek perdėta, tačiau yra tiesa — patinka mums ar ne. To
dera paisyti dėl to, kad balsu perduodamos informacijos vertinimas — neuro-
biologinė patirtis. Į garsus žmonės reaguoja instinktyviai — pamėgsta arba ne,
toleruoja arba ne.
Tai pasakytina ir apie jūsų skleidžiamus garsus. Visi — pradedant senovės
graikų filosofais, bet kurios pasaulinės religijos atstovais ir baigiant Z. Froidu
— yra pastebėję, kad slapčiausias mintis paprastai išduodame balso skambesiu
bei kalbėsena. Šiuos praktinius pastebėjimus patvirtina ir mūsų dienų moksli­
ninkai, tarp jų ir aš. Ryšys tarp balso ir asmenybės bruožų tikrai egzistuoja.
Visi žinome, kad slopinant emocijas, taip pat bandant maskuoti ar neigti
tai, kas sieloje sukelia tikrą emocijų audrą, prasideda ligos. Tai gali būti galvos
ar nugaros skausmai, skrandžio veiklos sutrikimai, odos problemos, opos, aug­
liai, vėžys ar netgi širdies ligos. Paprastai užgniaužtą įtampą, kurią kelia neiš­
spręstos dvasinės problemos, galime nuspėti vien iš balso. Tokio žmogaus jis
būna bejausmis, balso stygų raumenys įtempti, o balsas kalbant neretai tarsi
užlūžta.
Išduoti gali ir garso kokybė, tonas bei sodrumas. Kalbant su žmogumi akis
į akį ar telefonu, galima nustatyti tam tikrus požymius, padėsiančius akimirks­
niu įvertinti asmenybę.
Dažniausiai emocinę pašnekovo būklę galime atspėti 60-65 procentų tiks­
lumu. Dar tiksliau įvertinsime atidžiai klausydamiesi. Šią informaciją sugauna
limbinėje sistemoje esanti, emocijas valdanti smegenų dalis. Mes saugome ją
analizuojančiame kairiajame pusrutulyje, o kartais netgi dešiniajame, todėl
 Kaip suprasti, ką sako balsas 103

prireikus galime greitai prisiminti tam tikrus dalykus. Atidžiai klausydamiesi

netrukus pajusite, kad intuityviai daug tiksliau vertinate žmogaus balso ypatu­
mus, vadinasi, galite daug labiau pasitikėti savo spėjimais.

Išimtys, kurių reikia paisyti

Kai kurie žmonės pasižymi tam tikrais balso ypatumais, visiškai nesusiju­
siais su jų asmenybe ar emocine bei psichikos būkle. Tai gali būti išmokta ar
genetiškai paveldėta.
Pavyzdžiui, žmogus gali turėti netikusių kalbėjimo įpročių dėl perimtų so­
cialinių vaidmenų. Vaikas gali garsiai kalbėti ar šiurkščiai rėkti ant savo ben­
draamžių bei naminių gyvūnų mėgdžiodamas tėvus, kurie su juo kalba taip pat.
Kita vertus, vaikas garsiai gali kalbėti dėl klausos ar kalbos aparato sutrikimų.
Pastebėjus šiame skyriuje aptariamus ypatumus, niekuomet nedera pamiršti
patologijos. Kai kuriuos sutrikimus paminėsiu, todėl jums bus lengviau supras­
ti jų turintį pašnekovą.

Neurologiniai sutrikimai
Dėl neurologinių sutrikimų žmogus gali kalbėti pro nosį ar virpėti jo bal­
sas (kaip Katrinos Hepbern senatvėje). Taip pat gali būti kalbama lėtai ir tarsi
prisiverčiant (Muhamedo Ali balsas susirgus Parkinsono liga).
Esant kitiems neurologiniams sutrikimams, dėl kurių sunku valdyti kvėpa­
vimą, o kartu ir balsą (pavyzdžiui, cerebriniam paralyžiui ar kitiems neuromo-
toriniams sutrikimams), kalbant gali staiga kisti garsumas — sakinio pabaigoje
balsas nuslopsta taip, kad vos įmanoma girdėti, kas sakoma. Kartais ir mikčioti
žmogus gali dėl neuromotorinių sutrikimų, kurie atsirado sergant tam tikromis
ligomis.

Netaisyklingas žandikaulis
Netaisyklinga žandikaulio padėtis ar dantų sukandimas gali keisti liežuvio
padėtį, trukdyti ryti ar netgi tapti šveplavimo priežastimi.
104 Išmokime keturis bendravimo kodus

Klausos sutrikimai
D ė l k la u s o s s u trik im ų g a li b ū ti n e ta is y k lin g a i ta ria m i g a rs a i “ r” , “ s ” b e i
“ z ” . B e to , š ie g a rs a i k ita ip ta ria m i g a li b ū ti d ė l ta m tik ro a k c e n to , d ia le k to .
B e je , š ie d u d a ly k a i g a li le m ti ir d a u g y b ę k itų ta r im o n u k ry p im ų .
J e i ž m o g ų v a rg in a v ie n a s iš k la u s o s s u trik im ų , p a v y z d ž iu i, s e n s o rin e u -
ra lin is k u r tu m a s , jis g a li k a lb ė ti p e r ty lia i. K ita v e rtu s , je i p a š n e k o v a s k a lb a
p e r g a rs ia i, g a li b ū ti, jo g k a ž k a s n e g e ra n u tik o k la u s o s a p a ra to d a lia i, v a d i­
n a m a i v id u rin e a u s im i, p a v y z d ž iu i, te n s u s id a r ė s ie ro s k a m š tis a r s u s ik a u p ė
s k y s č io .

Dantų bei burnos ertmės ligos

K a i k u r ie ž m o n ė s n e a iš k ia i m u r m a a r k a lb a p ro n o s į d ė l to , k a d d ro v is i d ė l
s a v o d a n tų , ta ig i k a lb ė d a m i jie n e p a k a n k a m a i p la č ia i a tv e ria b u rn ą .
P ro n o s į ž m o n ė s g a li k a lb ė ti ta d a , k a i tu ri įg im tų m in k š to jo a r k ie to jo g o ­
m u r io d e fe k tų , p a v y z d ž iu i, v a d in a m ą jį v ilk o g o m u rį; ta i tru k d o n o r m a lia i ta r ti.

Akcentas, dialektas ir kultūrinė aplinka

P ro n o s į p a š n e k o v a s g a li k a lb ė ti to d ė l, k a d y ra k ilę s iš ta m tik r o s v ie to v ė s ;
ta ip š n e k a p ie tų , p ie tv a k a rių b e i M in e s o to s v a ls tijo s (J A V — vert. past.) g y ­
v e n to ja i.
P e r g a rs u s k a lb ė jim a s g a li b ū ti k u ltū r in is re iš k in y s . P a v y z d ž iu i, K a n to n o
g y v e n to ja i, ė m ę m o k y tis a n g liš k a i, iš p ra d ž ių d a r n e įs te n g ia a ts ik ra ty ti įp ra s ­
to s in to n a c ijo s . V a k a rie č ia m s a tr o d o , k a d k a n to n ie č ia i k a lb a p e r g a rs ia i, a g r e ­
s y v ia i rė k ia a r n e t p y k s ta , n o rs p a s ta rie ji y ra ra m u t r a m u tė lia i. T a ig i g a rs ia i
k a rta is ž m o n ė s k a lb a d ė l k u ltū rin ių tra d ic ijų . P a v y z d ž iu i, ty lia i k a lb a n č io s ja ­
p o n ė s m o te ry s ta u tie č ia m s a tro d o m a lo n io s , ta č ia u e rz in a v a k a rie č iu s .
B a ls o a u k š tė jim a s s a k in io p a b a ig o je ta ip p a t g a li b ū ti k u ltū ro s re iš k in y s .
B e to , ta i d a r g a li re ik š ti ir ta m tik ro s , p a v y z d ž iu i, p a a u g lių , g ru p ė s s le n g ą —
š ie tro k š ta p a s iro d y ti š a u n ū s ir d a ry ti įs p ū d į b e n d ra a m ž ia m s .
B ū tin a p a m in ė ti, k a d b e t k o k io a s m e n s k a lb ė s e n ą v e rtin ti g a lim a tik a ts i­
ž v e lg u s į jo g y v e n a m ą ją v ie tą . P a v y z d ž iu i, N iu jo r k o a r N iu d ž e rs io g y v e n to ja i
š n e k a d a u g g re ič ia u n e i g y v e n a n ty s T e n e s y je a r D ž o rd ž ijo je .
 Kaip suprasti, ką sako balsas 105 105

Anatomija, fiziologija ir patologija

U ž k im ti g a lim a a n t b a lso sty g ų a u g a n t p o lip a m s a r n e tg i su s irg u s v ė ž iu .
B e to , b a lso sty g o s g a li b ū ti s u d irg in to s a r su sto rė ju s io s d ė l g a u sa u s a lk o h o lio
v a rto jim o a r rū k y m o . D ėl š ių d a ly k ų u ž k im s ta m a d a ž n ia u s ia i. Į b lio v im ą p a n a ­
šū s g a rs a i k alb a n t g a li a tsira sti įte m p u s k a lb o s p a d a rg u s, y p a č je i k a lb a n t s k a u ­
d a a r ja u č ia m a s d isk o m fo rta s .
U ž k im s ta m a ir s e rg a n t v irš u tin ių k v ė p av im o ta k ų lig o m is. A s tm a , b ro n ­
c h ita s, e m fiz e m a a r lė tin ė o b stru k c in ė p la u č ių d is fu n k c ija n e re ta i tru k d o v a l­
d y ti o ro sra u tą k a lb a n t. P a p ra sta i to k ių n e g a la v im ų v a rg in a m i ž m o n ė s, u ž u o t
g ilia u įk v ė p ę v ie n ą k a rtą , n o rė d a m i iš la ik y ti v ie n tisą to n ą k e le tą k a rtų k v ė p te li
p a v iršu tin iš k a i. T a i g a li e rz in ti k la u sy to ją , ta č iau , k a ip s a k o m a , č ia n ie k o n e ­
p a d a ry si. B e je , tą p a tį g a lim a p a sa k y ti ir a p ie n u o la tin į k o su lį. V iršu tin ių k v ė ­
p a v im o ta k ų n e g a la v im a i ta ip p a t g a li tru k d y ti n o rm a lia i k a lb ė ti: d ė l jų b a ls a s
a u k štė ja sa k in io p a b a ig o je . D ė l v irš u tin ių k v ė p a v im o ta k ų n e g a la v im ų p a š n e ­
k o v a s g a li šn e k ė ti p e r g re ita i.
K o su lio p rie p u o lį a r v a d in a m ą jį k a m u o liu k o su s id a ry m ą g e rk lė je ta ip p a t
g a li išp ro v o k u o ti g e rk lė s s k au s m a s a rb a n o sia ry k lė je b e sik a u p ia n č io s g le iv ė s.
T o k ių n e g a la v im ų v a rg in a m as p a š n ek o v a s p a p ra s ta i ste n g ia s i v ie n u k a rtu iš­
b e rti k u o d a u g ia u in fo rm a c ijo s .
S p ig u s b a lsa s g a li b ū ti ir d ė l sm u lk ių k a lb o s p a d a rg ų b e i jų su trik im ų a r
g e rk lų p a ž e id im ų .
Ž m o n ė s, k u riu o s v a rg in a sp a z m in ė d isfo n ija (d ė l jo s k y la d id ž iu lė b a lso
p a d a rg ų ra u m e n ų įta m p a b e i sp a z m a i), p a p ra sta i k a lb a su n k ia i, k a p o ta i.

Kvaišalai

P a ste b ė ta , k a d n a rk o m a n ų b a lsa i s k a m b a n e ly g ia i, ta rs i g n ia u ž ia m i sp a z ­
m ų , n e tik ė ta i g a rsė ja a r n u ty la . T a i ro d o , jo g s u trik ę s k v ė p a v im o siste m o s b e i
k a lb o s p a d a rg ų ry šy s .
K v a iša lų v a rto to ja i b e i n u o ta ik ą sta b iliz u o ja n č iu s v a istu s g e ria n ty s a s m e ­
n y s d a ž n a i k a lb a lė ta i, p rieš p ratę sd a m i m in tį d a ro ilg o k a s p e rtra u k ė le s. T a i
g a li re ik šti tru m p a la ik ė s atm in tie s su trik im u s. Ju o s g a li su k e lti ir g y d y to jų s k irti
v a is ta i n u o e p ile p s ijo s. B e to , d ė l jų b a lsa s im a v irp ė ti, ro d o s, tik p a b a n d ž iu s
k ą n o rs p as a k y ti.
V a rto ja n t b a rb itū ra tu s b e i h e ro in ą k a lb a lė tė ja , o a m fe ta m in a s b e i k o k ai­
106 Išmokime keturis bendravimo kodus

n a s v e ik ia p rie šin g ai. K o k a in a s ž a lo ja n o sie s e rtm ė s g le iv in ę , d ė l to b alsa s im a

sk a m b ė ti ta rsi p ro n o sį. K ita s n e m a lo n u s d a ly k a s — n u o la tin is šn iu rk šč io jim a s
a r n o sie s š n y p štim a s. D ė l to ilg a in iu i ta ip p a t im a m a k a lb ė ti p ro n o s į.

T a ig i b a n d y d a m i įv e rtin ti a s m e n y b ę p irm ia u sia tu rim e p risim in ti v isu s šiu o s

d a ly k u s .
Įs ik la u s y d a m i į k ien o n o rs b a ls ą , p riv a lo m e n u sta ty ti — g a lb ū t š ią a k im ir­
k ą ž m o g u s y ra y p a č su d irg ę s a r p a tiria d id ž iu lį p sic h o lo g in į sp a u d im ą . D ė l to
g e ria u sia ste b ė ti ta m tik rą la ik o ta rp ą ir įv a irio m is a p lin k y b ė m is.

K a i p a n a l iz u o t i b a l s o t e ik ia m ą i n f o r m a c ij ą

B a lsą a n a liz u o ti re ik ė tų re m ia n tis k etu ria is d a ly k a is:

1 ) a u k štis (a u k šta s a r ž e m a s);
2 ) g a rs u m a s (šv e ln u s, g a rsu s a r slo p sta n tis sa k in io p a b a ig o je );
3) p o b ū d is (v irp a n tis, š iu rk š tu s, g rė sm in g a s, p u o la n tis ū m ia is g a rsu m o p ro ­
trū k ia is, v e rk sm in g a s , n o sin is, d u su lin g a s );
4) stiliu s (m a n ia k iš k a s, p e r g re ita s, a g itu o ja n tis , su n k u s, k a p o ta s, b e sp a l­
v is ir n e g y v a s , šle ik šč ia i s a ld u s, s e k su a lu s ir flirtu o ja n tis, p e r lė tas , g e ­
ra i m o d u liu o ta s, a u k š tė ja n tis sa k in io p a b a ig o je , so d ru s, e n tu z ia stin g a s ).

Stilius
1. Nugalėtojo balsas — sodrus, gilus, entuziastingas

D e ra m a i sk a m b a n tis b a lsa s tu ri v isa s šia s sa v y b e s. S o d ru s b a lsa s la ik o m a s

n u g a lė to jo (taip p a t ir n u g a lė to jo s) b a ls u . Jis ra fin u o tas , se k su a lu s b ei a tsp in d i
e m o c in į sa u g u m ą.
Ž v a lu s, k u p in a s e n tu z ia z m o b e i g y v y b ė s b a ls a s ro d o , k a d p a šn e k o v a s d o ­
m isi ju m is. Jo a u k štis b e i g a rsu m a s k in ta , to n a s b e i te m b ra s ro d o p a sitik ė jim ą .
Jis g e b a iš re ik š ti m e ilę , p y k tį, d ž ia u g sm ą , a tja u tą , liū d e sį, b a im ę a r a b e jo n ę .
T a i sk a m b e s y s, v e rč ian tis n e tik su k lu sti, b e t ir įsik la u sy ti. Jis tv irta s, b e v a rg o
p e rte ik ia in fo rm a c iją .
T o k s b alsa s tra u k ia ž m o n e s ly g m a g n e tas , n e s atsk le id ž ia g e ria u sia s sa v y ­
 Kaip suprasti, k ą sako balsas 107 107

b e s — ir k a lb ė to jo , ir k la u sy to jo . T o n a s, k u ris ta rs i sa k o : “ A š p a s itik iu sa v i­
m i” , sk a tin a sa v im i p a sitik ė ti ir k itu s. Jo d ė k a g im s ta sa v ita rp io p a sitik ė jim a s.
T o k io b a lso sa v in in k a i la ik o m i s o lid e s n ia is, se k su a le sn ia is, p ro tin g e s n ia is b e i
p a tik im a is . Jie p a ty s k u ria sa v o g y v e n im ą . Jų b a lsu o se n e su g a u si d v e jo n ė s g a i­
d e lė s , jie n e v irp a .
Š ie ž m o n ė s k a lb a b e u ž u o la n k ų , y ra g a rb in g i.
Sakoma, kad v e lio n is a k to riu s R ič a rd a s B a rto n a s g a lė jo te le fo n ų knygą
sk a ity ti ta ip , k a d ta i s k a m b ė d a v o įd o m ia i. T a i lė m ė jo so d ru s, sk a m b u s b a lsa s.
Jis n e tik ž a d in o p a s itik ė jim ą , b e t it m a g n e ta s tra u k ė p rie šin g ą ly tį.
T o k iu ž a v iu b a lsu (o je i d a r su e n tu z ia z m o g a id ele !) a p d o v a n o to s m o te ry s
su la u k ia n e a b e jo tin o s sė k m ė s te n , k u r re ik ia p a tra u k ti a p lin k in ių d ė m e sį. J ų
b a ls a s u ž k re č ia žv a lu m u , to d ė l to k ia s m o te ris v is i la ik o d ra u g išk e sn ė m is, p a ti­
k im e sn ė m is, g a b e s n ė m is b e i se k s u a lia i p a tra u k le sn ė m is u ž ta s , k u rio s šio s li­
k im o d o v a n o s n e tu ri.
Je i ju m s ta ip p a s ise k ė , v a d in a si, tra u k te tra u k ia te ž m o n e s , o šie s u ju m is
b e n d ra u d a m i ja u č ia s i la im in g e s n i ir sa u g e sn i.

Aukštumas
2. Per aukštas, spigus balsas

S p ig a u s b a lso s a v in in k a i — tie k v y ra i, tie k m o te ry s — d a ž n a i la ik o m i n e ­

b ra n d ž ia is, n e s u g e b a n čia is a tsk le isti s a v o se k s u a lu m o , n e p a sitik in č ia is s a v im i,
n e sa u g ia is, s ilp n a is b e i p ik ta is. K a i ž m o g u s su s ijau d in a s e k su a lia i, jo b a lsa s
p a ž e m ė ja ; ta ig i la b a i tik ė tin a , jo g n u o la t sp ig ia i c y p a u ja n tis a sm u o n e ig ia a r
slo p in a sa v o s e k su a lu m ą .
N e k a rtą ja u n o m s m o te rim s e su p a g e lb ė ju si p a ž e m in ti p e r a u k š tą b a lsą .
B e v e ik v iso s , su k u rio m is d irb a u , b e šio s b ė d o s tu rė jo ir se k s u a lin ių p ro b le m ų
— b u v o se k su a lia i iš n a u d o to s a n k sty v o je v a ik y stė je a r p a a u g ly stė je . T ra u m a
d a ž n a i b ū n a to k ia stip ri, k a d g a li n e tg i su sta b d y ti e m o c in ę ra id ą . Ž m o g u s n e su -
b rę s ta e m o c iš k a i, ta rsi įs trin g a d a u g ja u n e sn ia m e a m ž iu je . M a n o p u ik u s b ič iu ­
lis b e i b e n d ra d a rb is , v e lio n is p sic h ia tra s ir p sic h o a n a litik a s d r. P o lis K a n ta lu -
p a , šią te n d e n c iją ste b ė jo v isu s d v id eš im t p e n k e riu s sa v o d a rb o m e tu s . Jis b u v o
įs itik in ę s, k a d e m o c in ę ra id ą g a li su s ta b d y ti p atirta tra u m a . S u sto ja jis , lia u ja si
k is ti ir ž m o g a u s b a lsa s .
C h u a n a , ta rs i g im to sio m is k a lb ė ju s i d v ie m — a n g lų ir isp a n ų — k a lb o m is ,
108 Išmokime keturis bendravimo kodus

p a tv irtin a d r. D ru P in sk i, d r. P o lio K a n ta lu p o s b e i m a n o te o riją . C h u a n a b u v o

a p d o v a n o ta so d riu , sk a m b iu ir ž e m u b a lsu . J i sk le iste sk le id ė p a sitik ė jim ą. P la ­
ta u s d ia p a z o n o b a ls a s g alė d a v o s k a m b ė ti ja u sm in g a i ir g e id u lin g a i. M o te ris įg a r­
sin d a v o re k la m a s a n g lų k a lb a . C h u a n a p u ik ia i m o k ė jo isp a n išk a i, to d ė l p a m ė ­
g in o p a p ild o m a i u ž sid irb ti ir g a rs in d a m a re k la m a s is p a n išk a i.
D e ja , a g e n ta i p a re išk ė , k a d jo s b a ls as p e r a u k šta s, ir C h u a n a a tė jo p a s m a ­
n e . K ad ir k ie k m e s s te n g ė m ė s , k a d ir k ie k s k irtin g ų m e to d ik ų išb a n d ė m e , v is
d ė lto n e įste n g ėm e p a ž e m in ti jo s b a ls o k a lb a n t isp a n išk a i. P ra b ilu s a n g lišk a i,
jis ta p d a v o ž e m a s, lie d a v o si ta rsi u p e lis. T a i m a n p a siro d ė k e ista . G a lia u sia i
p a k la u s ia u , a r k a rta is v a ik y stė je ji n ė ra p a ty ru si k o k io s n o rs tra u m o s.
S ta ig a Chuana p ra trū k o ra u d o ti — ji p risim in ė g ru p in į iš p rie v a rta v im ą ,
k u rį p a ty rė iš M e k sik o s a tv y k u si į JA V . T u o m e tu ji b u v o ja u n u tė m e rg in a . C h u ­
a n a n ie k a m a p ie ta i a n k sč ia u n e b u v o p a sa k o ju s i d ė l k u ltū rin ė s iz o lia c ijo s — a š
b u v a u p irm a sis a p ie ta i išg ird ę s ž m o g u s.
Ji s u sie jo tra u m ą su g im tą ja k a lb a , ir š is ry š y s a tsis p in d ė jo a u k šta m e ta rs i
m a ž o s m e rg y tė s b a ls e . T a č ia u p rab ilu s a n g lišk a i jo s b alsa s p a sik e isd a v o — su
šia k a lb a m o te ris n e s ie jo e m o cin ė s tra u m o s.
N e i į a u k š ta b a lsiu s v y ru s , n e i į ta ip p a t k a lb a n č ia s m o te ris n e ž iū rim a rim ­
ta i. T o k ie žm o n ė s la ik o m i silp n e sn ia is , n e to k ia is p ro tin g a is a r k o m p e te n tin ­
g a is k a ip so d ra u s b a lso sa v in in k a i. N e re ta i s u sin e rv in u s a r sto k o ja n t p a sitik ė ji­
m o sa v im i k a lb o s p a d a rg ų ra u m e n y s įsite m p ia , ir b a lsa s p a au k š tė ja .
V isie m s ž in o m a , k a d s u p y k u sio ž m o g a u s b a ls a s a u k š tė ja . D r. P o lis E k m a -
n a s m o k s lin ia m e d a rb e , n a g rin ė ja n č ia m e e m o c ija s, n u sta tė , jo g a p ie 7 0 p ro ­
c e n tų tiriam ų jų n u liū d u s b a lsa s tap d a v o a u k šte sn is . T a ig i g a lim a sa k y ti, jo g
n u o la t s p y g a u ja n tis ž m o g u s v e ik ia u sia i n ie k u o m e t n e išsiv a d u o ja iš n u o la tin io ,
v id u je g n ia u ž ia m o p y k č io a r n e tg i b a im ė s.
D a u g y b ę m e tų d irb a u su š io s p ro b le m o s tro k š ta n č ia is a ts ik ra ty ti ž m o n ė ­
m is. K a rta is p a d e d a ir m e c h a n in ia i p ra tim a i, ta č ia u sv a rb ia u sia y ra p a d ėti la ­
b ia u p a sitik ė ti sa v im i. T a i b ū tin a , jei ž m o g u s n o ri p a k e is ti sa v o g y v e n im ą iš
e sm ė s.
T a ig i v isa i tik ė tin a , k ad p a b a n d ž iu s su fo rm u o ti b a lsą ir ė m u sis p sic h o te ra ­
p ijo s, ju m s n e te k s ilg ia u g ė d y tis sp ig a u s b a lso .

3. Labai žemas balsas

Ž m o n ių , k u rių b a ls o sty g o s sto re sn ė s, o k a lb o s p a d a rg a i — sta m b e sn i, b a l­

sa s g a li b ū ti ir lab a i ž e m a s. P a p ra s ta i ž e m a s tie k v y rų , tie k m o te rų b a lsa s la ik o ­
 Kaip suprasti, ką sako balsas 109

m a s p a tra u k le s n iu . T a č ia u d irb tin a i p a ž e m in ta s b a lsa s sk a m b a n e n a tū ra lia i. A p ­

lin k in ia i jį la ik o a p g au lin g u ir p re te n z in g u .
N e re ta i y p a č že m u b a lsu ste n g ia si k a lb ė ti tie v y ra i, k u rie ja u č ia si n e sa u ­
g ū s. J ie m a n o , k a d š n e k ė d a m i ž e m e s n iu , o k a rta is ir g a rse sn iu b a lsu jie a tro d y s
rim te sn i ir stip res n i. T o k ie v y ra i įs itik in ę , k a d ta ip k a lb ė d a m i su la u k s d id e sn ė s
p a g a rb o s, ir v isi jų k la u sy sis.
V ie n a k lie n tė s u m a n ė s a v o v a ik in ą a p d o v a n o ti v iz itu p a s m a n e , k a d įv e r­
tin č ia u jo k a lb ė se n ą bei b e n d ra v im o įg ū d ž iu s . Iš p ra d ž ių jis n e n o rė jo e iti,
n e s b u v o įsitik in ę s tu rįs n u o sta b ų b a lsą , v a d in a si, jo n u o m o n e , ja m v isišk a i
n e re ik ė jo m a n o p a s la u g ų . T a č ia u k a i m e rg in a s u m o k ė jo , v y rišk is su tik o . Jis
m a n ė , jo g d ra u g ė ta ip a p d o v a n o ja tro k šd a m a p a g lo sty ti jo sa v im e ilę — p a ti
žavėdamasi b ič iu lio b a ls u tro k šta , kad ir sp e c ia listė p a sa k y tų , k a ip p u ik ia i
šis sk a m b a .
V o s a tv y k ę s v y riš k is k a lb ė jo y p a č au k š tu b a lsu . J is p a re išk ė m a n ą s, k a d
šis tie s io g u ž d e g a m o te ris — to k s ž e m a s ir se k su a lu s. V a rg še lis n e t n e įsiv a iz ­
d a v o tik ro sio s p rie ž a stie s, d ė l k u rio s d ra u g ė jį č ia a tsiu n tė — ta s b a lsa s n e ja u ­
d in o , b e t s tū m ė . Ji ju to , k a d jis sk a m b a n e m a lo n ia i ir p o m p a stišk a i. M e rg in a
d ro v ė jo si su sa v o v a ik in u ro d y tis v ie š u m o je d ė l n u o la tin ių a p lin k in ių ž v ilg s­
n ių . M a n o k lie n tė n e ž in o jo , k a ip p a sa k y ti s a v o b ra n g ia u siaja m , k a d jo b a ls as
a ts tu m ia ž m o n e s, to d ė l šią n e m a lo n ią u ž d u o tį p a tik ė jo a tlik ti m a n .
Iš v y d ę s ir išg ird ę s sa v e v a iz d o ju o sto je , v y rišk is v isk ą s u p ra to . J a m n e re i­
k ė jo la b a i s te n g tis n o rin t išm o k ti k a lb ė ti n a tū ra lia u . P a ro d žia u , k a ip p a sie k ti
o p tim a lų g a rso a u k š tį ir p a ra g in a u k a lb ė ti b ū ten t ta ip , n a tū ra lia i. P a k a k o k e le to
k o n su lta c ijų jo sa v ig a rb a i k ils te lė ti — ir b a lsa s p a sik e itė . D ž ia u g ė si ir n a u ja sis
k lie n ta s , ir jo m e rg in a .

Garsumas
4. Per švelnus balsas
T y le n ia i atk re ip ia į s a v e d ė m e sį v e rsd a m i p ra šy ti a p lin k in iu s p ra b ilti g a r­
sia u . P ritild a m i jie m ė g a u ja s i ir ta i n a u d o ja v a d in am a ja m jė g o s ž a id im u i —
p riv e rč ia k itu s k la u sy tis įs ite m p u s. J ie p y k d o ž m o n e s , n e s š ie y ra p riv e rs ti p ra ­
šy ti p a k a rto ti ta i, k o n e išg ird o . T a ip jie p ra d e d a v a ld y ti situ a c iją , k u rio s a n k s­
č ia u k o n tro liu o ti n e g a lė jo . K a i k a s p e rp ra n ta š į ža id im ą ir žin o , k a ip to k į n e ­
n a u d ė lį p riv e rs ti k a lb ė ti g a rsia u .
110 I š m o k i m e k e t u r i s b e n d r a v i m o k o d u s

K e itę siu tin o d ro v u s M a rsė s e lg e sy s , k u riu o ši v e rtė a p lin k in iu s p ra šy ti

p ra b ilti g a rsiau . D ė l to k a rtą p e r su sirin k im ą į M a rs ė s s p ą stu s įk liu v u sia m g ru ­
p ė s v a d o v u i p a re iš k ė : “ N e k re ip k ite į ją d ė m e sio , ji n e su g e b a k a lb ė ti. Jū s n ie ­
k u o m e t n e išg irsite n ė v ie n o jo s ta ria m o ž o d ž io , to d ė l b e t k o k iu k la u sim u k re ip ­
k itė s tik į m an e ” .
M a rsė įn irš o . Ji a k im irk sn iu p a sik eitė ir g a rs ia u b e i įž ū lia u n e i K e itė k a d a
n o rs b u v o g ird ė ju si p a re išk ė : “ K ą tu č ia šn e k i? A išk u , k a d su g e b u k alb ė ti!” Ji
n ie k u o m e t d a u g ia u , b e n t ja u K e ite i m a ta n t, n e v a id in o d ro v u o lė s.
Š ie ty le n ia i n ė ra to k ie n e k a lti k a ip a tro d o . T a i ė riu k a i v ilk o k a ily je . Jie
tro k šta p riv e rsti ju s p a tik ė ti, k a d y ra d ro v ū s, n e k a lti ir k u k lū s. Iš tik rų jų n e re ­
ta i p a s te b ė site ju o s n e siv a ld a n t ir p lū sta n tis . T a i v a d in a m a sis jė g o s ž a id im a s
— k a s k ą įv e ik s.
P e r d u s a v o d a rb o d e šim tm e č iu s n e k a rtą ste b ė ja u to k į e lg e sį — j u o buvo
sie k ia m a m an ip u liu o ti. T a i p a s y v i a g re sija , m a itin a m a to k ių ž m o n ių v id u je sly ­
p in č ių n e išsilie ju sio p y k č io d e m o n ų . T a i b ū d a s išsire ik a la u ti d ė m es io . S iū la u
b ū ti y p a č a ts a rg ie m s s u tik u s to k iu s ty liak a lb iu s — p a m a ty site , jie tik ra i g a li
ta p ti p a v o jin g i. T o k ie ž m o n ė s d a ž n a i b ū n a v isa i k ito k ie n e i v a iz d u o ja .
B a lsą b e i e m o c ija s ty rę m o k slin in k a i n u sta tė , k a d ty li k a lb a n e re ta i sie tin a
su liū d e siu . T ie , k a s n u o la t k a lb a ty lia i, n e re ta i sle p ia d id ž iu lį liū d e sį — b e je ,
k a ip ir tie , k u rie šn e k a p e r g a rsia i. T ik ė tin a , k a d ir v ie n i, ir k iti k e n č ia n u o
g ilia i s ie lo je g n ia u ž ia m o p y k č io .
T y lia k a lb ia i d a ž n a i ja u č ia si b e jė g ia i, n e įste n g ia n ty s d o m in u o ti b e i k o n tro ­
liu o ti s itu a cijo s . T a ip p a t jie d a ž n ai k e n č ia d ė l to , k a d ja u č ia si n e v e rti p ra b ilti
g a rs ia u ir b ū ti išg irsti. B ū te n t d ė l to to k s ž m o g u s ty liu b a ls u s ie k ia p riv e rsti
k itu s k la u sy tis .

5. Per garsus balsas

G a rsiak a lb ia i tro k šte tro k šta d ė m es io ir šū k a u ja k ie k tik įste n g ia , k a d tik

ju o s k a s p a ste b ė tų . N e re ta i jie b ū n a p o m p a s tišk i ir p a sip ū tę , v a ld in g i, sta č io ­
k iš k i, k o n k u ru o ja n ty s , p ik ti ir k u p in i p rie šišk u m o , s to k o ja b e n d ra v im o įg ū d ž ių .
T o k ie ž m o n ė s ja u č ia si b e g a lo n e sa u g ū s , to d ė l jie m s re ik ia , k a d k iti išg irstų , k ą
jie s a k o . P rie š in g u a tv e ju , jie v is išk a i s u trin k a .
S a n F ra n c isk e e sa n č io K a lifo rn ijo s u n iv e rs ite to m o k slin in k a i d r. M e tju M a -
k ė ju s ir d r. M a rta D e iv is v a iz d in g a i a p ib ū d in a to k iu s g a rs ia k a lb iu s k a ip ž m o ­
n e s, k u rie n o ri įtv irtin ti sa v o c h u lig a n išk ą p o ž iū rį sa k y d a m i: “ Įs a k in ė ju a š. D a ­
ry k ta ip , k a ip lie p iu ” .
 Kaip suprasti, k ą sako balsas 111

D r. P o lio E k m a n o a tlik ti e m o c ijų b e i b a lso ty rim a i ta ip p a t p a tv irtin a m a ­

n o išv a d ą , k a d g a rsu s b a ls a s s ie tin a s su p y k č iu . T o k ie ž m o n ė s y ra p ik ti; sa v o
v id in į p rie šiš k u m ą ap lin k in ia m s b ei s a u p a č ia m jie lie ja šū k a lio d a m i b e i g rie ž ­
ta i k a lb ė d a m i.
B e to , jie n e re ta i b ū n a k ilę iš d a u g ia v a ik ių š e im ų . K a d a ise jie m s te k d a v o
k o v o ti u ž sa v e ir p e rrė k ti b ro liu s b e i se se ris v ie n d ė l to , k a d b ū tų išg irsti. D ė l
to k io s p a tirtie s n ere ta i ilg a in iu i su sifo rm u o ja n e sa u g u m o ja u s m a s, ir d ėl to jie
tro k šta a ts id u rti d ė m e sio c e n tre .
G a rsu s k a lb ė jim a s p a te isin a m a s tik ta d a , k a i ž m o g u i su trik u si k la u s a , p a ­
v y z d ž iu i, k a i v id u rin ė je a u sy je k a u p ia s i sk y stis, g ird ė ti tru k d o v a d in a m o sio s
sie ro s k a m štis a r k o k ia k ita m e d ž ia g a . V isa is k ita is a tv e ja is n e g a li b ū ti jo k io
k ito g a rsa u s k a lb ė jim o p a te isin im o . T a ig i g alite b ū ti tik ri, k a d ž m o g u s rė k ia ,
k a i p y k sta . T a i g a li b ū ti v id in is , į p a są m o n ę iš stu m ta s, a r išo rin is, į k o n k re tų
a sm e n į n u k re ip ta s, įn iršis. K u o n e s au g e s n is to k s ž m o g u s ja u č ia s i, tu o g a rsia u
k a lb a , ir ta i g a li la b a i e rz in ti.
T a ip n u tik o v ien a m m a n o p a ž įsta m a m , k u rio š ia ip ja u n e sa u g u m o ja u sm a s
n e k a m u o ja . T ač ia u k a rtą , n u siv e d u si jį v a k a rie n ia u ti į p ra b a n g ų k lu b ą , b u v a u
p rib lo k šta : jis k a lb ė jo n e p a k e n č ia m a i sk a rd ž iu b a ls u , ir d a rg i a p ie a sm e n in iu s
d a ly k u s . Jis ta rsi v isiš k a i u ž m iršo , k a d a p lin k sė d i ž m o n ė s , ir n e p a is ė p a sip ik ­
tin u sių ž v ilg sn ių , k u riais jį v a rs tė sė d in tie ji p rie k itų sta liu k ų . Š is ž m o g u s ja u ­
tė s i to k s n e sa u g u s ir b u v o išs ig a n d ę s, k a d , g a lim a sa k y ti, š a u k te š a u k ė : “ P a ­
ž v e lk ite į m a n e , a š ta ip p a t šį tą re išk iu . P a ste b ė k ite m a n e !”

6. Sakinio pabaigoje slopstantis balsas

Š iu o s ž m o n e s, k a ip ir ty lia k a lb iu s , n e re ta i k a m u o ja m e n k a s p a sitik ė jim a s

sa v im i. Jų b a lsa s a ts k le id ž ia n e rū p e stin g u m ą , sa v itv a rd o s, k ru o p štu m o , a p d a i­
ru m o b e i n u o se k lu m o sto k ą . P ra stai s a v e v e rtin a n č ia m ž m o g u i a tro d o , k a d ta i,
k ą jis tu ri p a sa k y ti, n ė ra sv a rb u .
Ž m o n ė s, k u rių b a lsa s n u slo p sta sa k in io g a le , tik ra i n e k v ė p u o ja ta ip , k a ip
ta i d a ro tie , k u rie p a sitik i sa v im i, t. y . įk v e p ia p ro b u rn ą ir iš k v e p ia ta rd a m i
ž o d ž iu s . P irm ie ji lin k ę g re ita i su irz ti, to d ė l išk v e p ia ir tik ta d a p ra d e d a k a lb ė ti.
Ju o s su n k u su p ra s ti.
P rie šin g a i n e i ty lia k a lb is, ž m o g u s , k u ris n u ty la b a ig d a m a s sa k in į, n ė ra lin ­
k ę s m a n ip u liu o ti ir k o n tro liu o ti. K a rta is jie ir e lg ia si p a n a šia i k a ip k a lb a . T a i
tie ž m o n ė s, k u rie g a li k ą n o rs p ra d ė ti ir n e u ž b a ig ti. M a n te k o tu rė ti n e m a ž a i
112 Išmokime keturis bendravimo kodus

k lie n tų , k u rie k alb ė jo b ū te n t ta ip . Jie n u o la t ja u sd a v o s i su trik ę d ėl p e r m e n k o

sa v ę s v e rtin im o ir tu rė jo p o lin k į n e b a ig ti u ž d u o č ių .
M a u ris p a p ra šė , k a d p a d ė č ia u p a re n g ti p rista ty m ą . T a i b u v o p irm a s k a rta s,
k a i jis k e tin o v ie š a i k a lb ė ti, to d ė l v a rg še lis n e ž in o jo , k o g rieb tis . M a u ris b u v o
a p d o v a n o ta s n u o sta b iu so d riu ž e m u b a lsu , ta č ia u šis b a ig ia n t sa k in į n e re ta i n u -
silp d a v o ta ip , k a d b ū d a v o v o s g ird im a s. B e to , v y rišk is tarsi n u ry d a v o ž o d ž iu s.
A š p a s iteira v a u , a r jis n e iš tų ž m o n ių , k u rie k ą n o rs p ra d ė ję n ie k u o m e t n e ­
p a b a ig ia . Jis n u s išy p s o jo : “ T a i m a n o g y v e n im a s . B u te , k u ria m e g y v e n u — k la ik i
n e tv a rk a . Je i p a sisa m d y č ia u ta rn a itę , ji n e ž in o tų , n u o k o p ra d ė ti tv a rk y ti” .
M a u ris d a r p rid ū rė , jo g ja m p rire ik ė a štu o n e rių m e tų k e lio m s p a sk u tin ė m s
m o k y k lo s k la sė m s b a ig ti: “ K a i k a s n e tg i la ž in o s i, k a d jo s n ie k u o m e t n e b a ig siu .
B a ig ia m o ji k ie k v ie n o d a rb o d alis m a n b ū d a v o su n k ia u s ia . T ie są p a sa k iu s, a š
n e tg i n e b a ig ia u ra šy ti k a lb o s, k u rią m a n p a d ė jo te ru o šti” .
P a sa k ia u , k a d jo k a lb ės e n a a tsp in d i e lg e sį, to d ė l m ė g in sim e ta i p a k e isti.
P a a iš k in a u , jo g jis n e įs te n g s n o rm a lia i k a lb ė ti to l, k o l ta i d a ry s įk v ė p d a m a s ir
sa v o g a lin g a m sk a m b ia m b a lsu i n e le isd a m a s išre ik šti v isų m in č ių . L ie p ia u s ta b ­
te lė ti, įk v ė p ti ir p a sa k y ti m in tį ik i g a lo .
Ė m ė m e tre n iru o tis . Jo b a lsa s n u o sta b ia i su s k a m b o . P o p u ik a u s p ris ta ty m o
v y rišk is ž a ib išk a i p a k ilo k a rje ro s la ip ta is. D a r p a ta ria u ja m to s p a č io s stra te g i­
jo s (įk v ė p ti, o išk v e p ian t k ą n o rs p a d a ry ti ik i g a lo ) la ik y tis ta d a , k a i re ik ė s k ą
n o rs b a ig ti. V is išk a i p a s ik e itė n e tik v y rišk io b a lsa s, b e t ir g y v e n im a s — jis
p ra d ė jo u ž d u o tis a tlik ti ik i g a lo .

Kokybė
7. Virpantis balsas
Ž m o n ė s, k u rių b a lsa s v irp a , n e re ta i b ū n a n e rv in g i ir liū d n i. Jie su g a išta
d a u g y b ę la ik o rū p in d am ie s i, k ą a p ie ju o s g a lv o ja k iti ir k a s g a li n u tik ti (n e p a ­
m iršk ite , k a d a sm en y s , v a rto ja n ty s p sic h o tro p in iu s m e d ik a m en tu s n u o ta ik a i g e ­
rin ti, ta ip p a t g a li k a lb ė ti v irp a n č iu b a lsu , to d ė l b ū k ite a tid ū s — n e p a in io k ite
n e rv in g ų jų su v a istų v a rto to ja is).
T ie , k u rių b a lsa s v irp a, n e re ta i b ijo g y v e n ti. J ie ja u č ia s i ta ip , ly g n u o la t
p a tirtų išb a n d y m u s , b ijo e lg tis ry ž tin g a i, n e s p a p ra sta i d ė m e sį b ū n a s u te lk ę į
b e t k o k io v e ik s m o p a se k m e s. J ie lin k ę į n e u ro z e s, p a ra n o jišk a i se k a , k a s k ą
p a sa k ė ir k a s g a lb ū t n u tik s. S u s irū p in ę d ė l a teitie s, jie v e n g ia g y v e n ti d a b a r ir
 Kaip suprasti, k ą sako balsas 113

d a ž n ia u s ia i b ijo s p rę sti k a sd ie n e s p ro b le m a s. J ie ta rs i g y v e n a a n t d re b a n č io s
ž e m ė s , o ta i atsisp in d i ir v irp a n č ia m e b a lse . Š ie ž m o n ė s n e s u g e b a su s id o ro ti su
d a u g e liu g y v e n im išk ų rū p e sč ių .
A tk re ip ę k itų d ė m e sį, šie a sm e n y s n e re ta i iš ra u sta a r jų v e id ą išm u ša ra u ­
d o n o s d ė m ė s. B a lso s ty g ų ra u m e n y s įsite m p ia ir b a lsa s im a v irp ė ti. Ju o s v a ld o
b a im ė , to d ė l jie la b a i n o ri p rita p ti ir b e g a lo tro k šta b ū ti p a la ik o m i.
M u d v i s u Č e lse ilg a i n a g rin ė jo m e jo s e m o c in e s p ro b le m a s. Ji n e įtik ė tin a i
tro šk o , k a d k iti ž m o n ė s ja i p rita rtų . P a siro d o , ta ip b u v o d ė l to , k a d to ji n ė
k a rto n e su la u k ė iš sa v o tė v o . Išs ia iš k in u si p rie ž a stį, ji įste n g ė a tp a la id u o ti g e r­
k lė s , k a rtu ir k a lb o s p a d a rg ų ra u m e n is. D ė l to b a lsa s p irm ą k a rtą n e su v irp ė jo ir
n e sk a m b ė jo n e rv in g a i. M o te ris p a ju to , k a d ją ė m ė tra u k ti ž m o n ė s, o š ie , re g is,
m ė g a v o s i jo s d ra u g ija . A p lin k in ia i ė m ė šy p s o tis ir n e a tro d ė to k ie su k a u s ty ti.

8. Puolantis balsas

Ž m o n ė s, k u rie k a lb ė d a m i ta rsi a ta k u o ja p a šn e k o v ą , d a ž n a i b ū n a p ik ti, a g ­

re s y v ū s, lin k ę k o n k u ru o ti. T a ip jie k a lb a p ro ta rp ia is v is o p o k a lb io m e tu —
ta d a p ra trū k sta g a rs ia i. Š ie p ro trū k ia i — ta rsi m a ž i p rie šišk u m o p ra siv e rž im a i,
n e a p y k a n to s b e i p y k č io p liū p sn ia i. S ta ig a ė m u s k a lb ė ti g a rsia u , p a š n e k o v a s p a ­
tiria su k rė tim ą ir d a ž n ia u sia i n u sp re n d ž ia , k ad to k ia ū m i g a rso a ta k a v isišk a i
n e d e ra a p ta rin ė ja n t tam tik rą tem ą .
P a v y z d ž iu i, k a lb a n tis a p ie m a lo n ia i p ra le istą s a v a itg a lį to k s p u o lė ja s stai­
g a im a šū k a u ti, a tro d o , k a d jis a r ji g rįž o tie sia i iš m ū š io la u k o ir te n k la ik ia i
p ra le id o la ik ą , n o rs iš tik rų jų b u v o p rie šin g a i. D e ja , to k iu s ž m o n e s n u o la t k a ­
m u o ja p y k tis ir p rie šišk u m a s , ir ta i išd u o d a b also to n a s.
Š ie ž m o n ė s n e p a p ra s ta i k o n k u re n tišk i. A tro d o , k a d jie n u o la t ie šk o b ū d ų
įv e ik ti ta ria m ą p rie šin in k ą ir ta i d a ro n e tg i p a p ra sč ia u sia i k a lb ė d a m ie si s u k itu
ž m o g u m i (p rie šin in k u g a li ta p ti b e t k u ris p a šn e k o v a s ). T aig i jie a ta k u o ja v isų
p irm a n o rė d a m i b ū ti išg irsti. T a i jie m s p a d e d a p a s iju sti n u g a lė to ja is.

9. Kniaukiantis nosinis balsas, judantis žandikaulis

T ie , k u rie k a lb a ta rsi k n ia u k d am i, n ė ra g e rb ia m i. N e re ta i jie v isiš k a i n ep a ­

g rįsta i la ik o m i m e n k e sn io in te le k to a r m a ž ia u išs ilav in u sia is ž m o n ė m is. T o k s
n e m a lo n u s b a lsa s e rz in a a p lin k in iu s — re g is, šie p a šn e k o v a i k a ž k u o sk u n d ž ia ­
si. T ie są sa k a n t, d a ž n ia u sia i ta ip ir b ū n a . Jų to n a s ro d o n e p a site n k in im ą . G e la -
p o in stitu to a p k la u sa p a ro d ė , k a d ta i la ik o m a v ie n u iš se p ty n ių d id ž ia u sią p a s i­
114 Išmokime keturis bendravimo kodus

p ik tin im ą k e lia n č ių k a lb ė jim o įp r o č ių . B e v e ik 7 0 p r o c e n tų a p k la u s tų jų p a r e iš ­

k ė , k a d to k s b a ls a s y r a tie s io g a ts tu m ia n tis .
K n ia u k lia i k a lb a ta ip , ly g k o n o r s n o r ė tų iš jū s ų a r k a s n o r s jie m s n e ­
įtik tų . J ie lin k ę s a v e la ik y ti b e t k o k ių ju o k e lių ta ik in iu . T a i r e iš k ia , k a d š ie
žmonės arba n u o la t yra p a s ir e n g ę g in tis arba kaunasi ž o d ž ia is . G a li b ū ti,
k a d jie iš m o k o š a ip y tis iš s a v ę s , d a ž n a i m a n ip u liu o d a m i b a ls o y p a tu m a is , o
k a r ta is iš to n e tg i iš p e š d a m i n a u d o s . D ž u d ė H o lid e i, E d ita B a n k e r ( “ V is a
š e im a ” ) b e i F r e n a D r e š e r ( “ A u k lė ” ) d ė l to k io k n ia u k ia n č io b a ls o n e tg i p a ­
d a r ė k a r je r ą k in e .
K n ia u k ia n tie ji n e r e ta i p r a ju o k in a a p lin k in iu s . P r is im e n u , ta ip n u tik o ir
m a n , k a i į b iu r ą įė jo F r e n a D r e š e r ir p a p r a š ė p a d ė ti a ts ik r a ty ti r y š k a u s K v in -
s o a k c e n to . T ik r a i p a m a n ia u , k a d k a ž k a s s u m a n ė p a ju o k a u ti, a ts iu n tę s m a n
š ią n e įtik ė tin a i p r o n o s į k n ia u k ia n č ią m o te r į. D ė l to k o n s u lta c ija i įp u s ė ju s
F r e n a i p a s a k ia u : “ N a , g e r a i, ja u g a lite lia u tis ta ip k a lb ė ju s i. K a s , tie s ą s a -
k a n t, ju s č ia a ts iu n tė ? ” Š i a ts ik ir to , jo g ta ip k a lb a v is u o m e t, o ją a ts iu n tė v a ­
d y b in in k ė E lin a R ič .
T e k o n e m a ž a i p a d ir b ė ti, k o l F r e n a a ts ik r a tė s a v o a k c e n to . B e je , tik r a i s ė k ­
m in g a i. T a č ia u la z d a tu r i d u g a lu s : p r a d ė ju s i k a lb ė ti n o r m a lia i, ja u n e b e n o s i­
n iu b a ls u , m o te r is H o liv u d e n e įs te n g ė g a u ti jo k ių v a id m e n ų . D ė l to ji v ė l ė m ė
“ k n ia u k ti” ir v a id in d a m a v ie n a m e f ilm e p o k ito u ž s id ir b o m ilijo n u s .

10. Šiurkštus ir grėsmingas balsas

V ie n ą v a k a r ą d a ly v a u d a m a r e n g in y je iš g ir d a u š iu r k š tų g r ė s m in g ą v y r iš k ą
b a ls ą . T a i b u v o tik r a i n e m a lo n u . G a lė ja u la ž in tis , jo g s u tu o ž m o g u m i n e le n g v a
s u ta r ti. V ė lia u s u ž in o ja u , k a d ta i tik r a i s u n k a u s b ū d o v y r iš k is . N ie k a s jo n e m ė ­
g o . N e ty č ia iš g ir d a u k e le tą n e m a lo n ių is to r ijų — ja s p a s a k o jo š io ž m o g a u s b e n ­
d r a d a r b ia i. B e jo k io s a b e jo n ė s , ta i b u v o n ie k in g a s , p ik ta s c h u lig a n a s , v is u o m e t
lip ą s p e r k itų g a lv a s . P a s a k ia u s a u , k a d ta i m a n ja u p a ž įs ta m a : a g r e s y v u s , k o n ­
tr o liu o ja n tis ir v a ld in g a s š iu r k š tu o lis .
Į D in o s g y v e n im ą įž e n g ė n a u ja s v y r iš k is ir ji n o r ė jo , k a d iš k la u s y č ia u ž i­
n u tę , k u r ią š is p a lik o jo s a u to a ts a k ik ly je . J is k v ie tė m e r g in ą į p a s im a ty m ą , b e t
š i d v e jo jo . P a ti n e ž in o jo , k o d ė l ją a p ė m ė k e is ta n u o ja u ta . I š g ir d u s i b a ls ą , s u ­
p r a ta u p r ie ž a s tį — jis s k a m b ė jo š iu r k š č ia i ir g r ė s m in g a i, b a ls a s r ė ž te r ė ž ė a u s į.
N o r s v y r iš k is n e v e n g ė m a lo n y b in ių ž o d e lių “ b r a n g io ji” b e i “ m a ž u te ” , jo b a ls a s
s k a m b ė jo n e m a lo n ia i. D in a p a p r a š ė p a s id a ly ti įs p ū d ž ia is .
P a s a k ia u , k a d , m a n o n u o m o n e , v y r iš k io b a ls a s s k a m b a ta ip , ly g jis b ū tų
 Kaip suprasti, ką sako balsas 115

p ritv in k ę s p y k č io . T ai lin k u s i k o n tro liu o ti, v a ld in g a a s m e n y b ė , tik ra s šiu rk š­

tu o lis . “ T a ip ! — su š u k o ji. — T a ip ir y ra ! D ė l to a š ir n e n o riu s u ju o m a ty tis.
T a i c h u lig an a s . Jis įž e id in ė ja p a d a v ė ju s, sa v o v a ik u s ir n e tg i m a n e . Jis p ik ta s ir
n u o la t s k u n d ž ia si: sa v o v erslo p a rtn e ria is, b u v u sia ž m o n a , v a ik a is . A tv ira i s a ­
k a n t, m a n jis k e lia š le ik štu lį. B e to , v is u o m e t tu ri b ū ti jo v iršu s! Jis p a te n k in ta s
tik ta d a , k a i g a li k o n tro liu o ti k ie k v ie n ą s m u lk m e n ą ” .
D in a n u š v ito . Ji a ts ito k ė jo ir su v o k ė , k a d š is ž m o g u s ja i n etin k a .
T o k s as m e n y b ė s tip a s su fo rm u o ja m a s v a ik y stė je . V ie n a s n e o fic ia lu s ty ri­
m a s , a tlik tas p rad in ė se b e i ž em e sn ė se v id u rin ė s m o k y k lo s k la sė se , p a ro d ė , jo g
šiu rk šč iu , g rė sm in g u b a lsu k a lb a n ty s v a ik a i m o k y to jų la ik y ti p ik ta is . V isi ju o s
v a d in o k la s ė s c h u lig a n a is. B e to , n u sta ty ta , k a d jų la b ia u s ia i n e m ėg o ir k iti
b e n d ra a m ž ia i.

11. Dirbtinai seksualus, geidulingas balsas

K a i ž m o n ė s k a lb a la b a i se k su a liu , g e id u lin g a i m u rk ia n č iu b a lsu , g a lite b ū ti

tik ri — jie ž a id ž ia . Y p a č n u v ilia , k a i išg irsta te ju o s ta ip p ra b y la n t su k ita is iš
k a rto p o to , k a i taip k a lb ė jo su ju m is. T a i n e n u o šird u s, m a n ip u lia ty v u s ir įž e i-
d ž ia n tis e lg es y s. Š ie ž m o n ė s m a n o , k a d g a li s u v ilio ti b et k ą ir p riv e rsti d a ry ti
v is k ą , k o tik jie įs ig e is. N e re ta i jie la b a i p a sitik i s a v im i ir ja u č ia s i tu rį te is ę
n a u d o tis k ita is ta rs i d a ik ta is. B e je , į k a lb a n č iu s to k iu g e id u lin g u b a lsu d a u g e ­
lis p a šn e k o v ų n e ž iū ri rim ta i. S a n D ie g o v a ls ty b in io u n iv e rs ite to lin g v istik o s
p ro fes o rė S ju z a n a H e id e n E lg in te ig ia , k a d to k ių ž m o n ių ž o d ž iu d a ž n ia u sia i
n e p a sik lia u ja m a .
Iš k a rt p a ste b ė s ite , k o k ie k la stin g i se k s u a la u s b a lso sa v in in k a i ta m p a ta d a ,
k a i jie m s n e p a v y k sta p e ln y ti sim p a tijo s ž m o g a u s, k u rį b a n d ė su g u n d y ti. S te b ė ­
k ite — n e k re ip ę d ė m es io , jie išk a rt p ak e ič ia to n ą , jų b a lsa s p ra ra n d a g eid u lin ­
gumą.
V ie n a s m a n o p a ž įsta m a s sto m a to lo g a s v ie n ą to k iu se k s u a liu b a ls u k a lb ė ­
ju s ių m o te rų įd a rb in o re g istra to re . J is m a n ė , k a d ši p a g e rin s jo įv a iz d į. Išė jo
a tv irk šč ia i — p a c ie n tų s u m a ž ė jo . J ie nebuvo p a te n k in ti n a u ją ja re g is tra to re .
Jie n e m a n ė , k a d ši y ra k o m p e te n tin g a , ir n e tik ė jo , k a d to k ia m o te ris u ž re g ist­
ru o s ju o s tin k a m u jie m s la ik u . D a r d a u g ia u — jie a b e jo jo , k a d ji su g e b ė s d e ra ­
m a i s u tv a rk y ti jų sv e ik a to s d ra u d im o reik a lu s a r įm o k a s.
K iti ty rim a i ro d o , jo g p e rn e ly g s e k su a lu s b a ls a s išd u o d a , k a d sto k o ja m a
a tk a k lu m o ir p a sitik ė jim o . G alb ū t ir d ė l to sto m a to lo g o re g is tra to rė b u v o ta ip
p ra s ta i v e rtin a m a .
116 Išmokime keturis bendravimo kodus

12. Maniakiškas tarškesys

A lis ė ta ršk a ta ip , ly g iš k u lk o sv a id ž io , n e s ž o d ž ia i p ila s i p liū p s n ia is. B e n ­

d ra v im a s su ja ties io g a lin a ; re g is, š i m o te ris v isu o m e t p a tiria k riz ę . Jo s g y v e ­
n im a s — ta rsi a m e rik ie tiš k i e m o c ijų k a ln e lia i. Jo s k a tė p a sik ly d o , ji p riv e rtė
ju s la u k ti, n e s n e įsten g ė su ra s ti ta k si, ji p a m e tė sa v o č e k ių k n y g e lę a r b a n k e
p a lik o s v a rb iu s d o k u m e n tu s.
Ja i v isu o m e t k a s n o rs n u tin k a , ir v a rg š e lė ties io g išlie ja ju m s v is u s ja u s­
m u s . Iš p irm o ž v ilg s n io A lisė a tro d o m ie la ir ž a v i, in trig u o ja n ti ir ja u d in a n ti.
Jū s g a lb ū t n e tg i tik itė s s u ja p a tirti to k ių p a t n u o ty k ių k a ip k n y g o je a p ie A lisą
ste b u k lų ša ly je . T ač ia u to k s b e n d ra v im a s ilg a in iu i im a v a rg in ti. B e je , jis la b a i
d a u g p a s a k o a p ie p a tį k a lb ė to ją .
T o k ie ž m o n ė s n u o la t ste n g ia s i p rim e sti s a v o v a lią , k o n tro liu o ti ir b ū ti d ė ­
m e s io c e n tre . V a rg a s ju m s, je i s u m a n y site re ik a la u ti d ė m e sio p a ts ir a p ta rin ė ti
sa v o re ik a lu s. G a lite n e a b e jo ti — ji tik ra i n eb u s ju m s to k ia d ė m e sin g a , k o k s
b u v o te ja i. T aig i je i a tk a k lia i b a n d y s ite k a lb ėti a p ie sa v e , la b ia u sia i tik ė tin a ,
k a d a tsitik s v ie n a iš d v ie jų — ji a rb a v ė l g rįš p rie sa v o n e la im ių a rb a p ra trū k s
p y k č iu . S v a rb ia u sia — jo s reik a la i!
T a i p a ty rė D o n a , p a b a n d ž iu si p a sig u o sti A lise i d ė l to , k a d se k re to rė n u v i­
lio jo jo s v y rą . A lisė n e t n e s ik la u sė — ė m ė p a sa k o ti D o n a i a p ie v y ru s, k u rie su
ja e lg ė s i b lo g a i.
N e atro d ė , k a d ji n o rs k iek u ž ja u s tų . D a r d a u g ia u — b e v e ik n e le id o D o n a i
k a lb ė ti. Š i p a s iju to s u p y k d y ta ir ta i p a ro d ė . A lisė a tsa k ė d a r p ik č ia u — a p k a ltin o
D o n ą sa v a n a u d išk u m u ir tu o , jo g rū p in a si tik sa v im i, k a i ji e są b an d o “ p a d ė ti” .
T o k ie ž m o n ė s p a p ra sta i n e k o n tro liu o ja sa v ę s , n u o la t m a n ip u liu o ja ir y ra
b e g a lo e g o istišk i. S u ja is la b a i s u n k u b e n d ra u ti. T ik ė tin a , k a d jie tu ri d id e lių
e m o c in ių b e i p sic h ik o s p ro b le m ų . T ad p a d ė ti g a li tik sp e c ia lista s .
B a lsą b e i e m o c ija s ty rę m o k slin in k a i n u sta tė , k a d sk u b ria i k a lb a n ty s ž m o ­
n ė s šita ip d a ž n ia u s ia i iš re iš k ia p y k tį. J ie a tro d o n u o la t n u siv y lę k ita is a r įsiv ė ­
lę į k o n flik tu s. Jų k u lk o sv a id į p rim e n a n tis ta ršk e s y s ta ip p a t g a li b ū ti v a d in a ­
m o jo b ip o lia rin io s u trik im o p a s e k m ė . Ž in o k ite , k a d ta ip k a lb a n č ių ž m o n ių s m e ­
g e n y se g a li b ū ti su trik ę s ir c h e m in ių m e d ž ia g ų b a la n s a s.
T a i n e re iš k ia , k a d v isu s ta ršk a liu s v a rg in a to k s su trik im a s . B e je , to k s k a l­
b ė jim o b ū d a s tu ri ir p riv a lu m ą — šita ip sie k ia m a su ž a v ė ti p a šn e k o v ą . D ė l to
ta ršk a lia i n e re ta i b ū n a k o m p a n ijo s sie lo s, b e v e ik a p ie v isk ą s u g e b a n ty s p a sa ­
k o ti įd o m ia i. J u o s m a lo n u ste b ė ti, n e s y ra k u p in i e n e rg ijo s b e i e n tu z ia z m o v is­
k a m , k o tik im a s i.
 K a i p s u p r a s t i , k ą s a k o b a l s a s 117

V ie n in te lis trū k u m a s — jie d a ž n a i n e n u sim a n o a p ie ta i, k ą k a lb a , to d ė l p a ti­

k ė ję ja is g a lite n u k e n tė ti tie k d v as iš k ai, tie k m a te ria lia i. T a ig i e lk itė s a tsa rg ia i.

13. Per skubri kalba

T a ip k a lb a n ty s ž m o n ė s p a p ra sta i b ū n a b e g a lo b a ik štū s , n e rv in g i, o k a i
k a d a ir p ik ti. T y rim a i ro d o , jo g jie n e re ta i ja u č ia si n e sa u g ū s ir k e n č ia d ė l to ,
k a d p ra sta i s a v e v e rtin a . N e re ta i d ė l to jie n es ą m o n in g a i tro k š ta p a s k u b ė ti ir
k u o g re ič ia u v isk ą u ž b a ig ti. L a b ia u įsig ilin u s p as id a ro a iš k u , k a d jie n e tik i, jo g
k itu s d o m in a ta i, k ą jie sa k o . L a b ia u p a sitik ė d a m i sa v im i, jie k a lb ė tų ilg ia u ir
le istų a p lin k in ia m s p a ju sti, k o k ią sv a rb ią in fo rm ac iją p e rte ik ia . T a ip p a t g re i­
ta k a lb ia i g a li b ū ti v a d in a m o jo A tip o a s m e n y b ė s — sie k ia n ty s d id e lių tik slų ,
a m b ic in g i, a g re sy v ia i ir sk u b ria i k a lb a n ty s in d iv id a i.
S k u b ri k a lb a — v ie n a s iš a š tu o n ių a p lin k in iu s p ik tin a n č ių k a lb ė jim o įp ro ­
č ių . D a u g ia u n e i 6 5 p ro c e n ta i G e lap o in s titu to a p k la u s o s d aly v ių p a re išk ė , jo g
g re ta sk u b ria i k a lb a n č io p a š n e k o v o jau č ia si n e m a lo n ia i. S a n F ra n c isk o K a li­
fo rn ijo s u n iv e rsite to p sic h o lo g ų d r. M e tju M a k ė ja u s ir d r. M a rto s D e iv is n u o ­
m o n e , to k ie ž m o n ė s a p lin k in ia m s ž a d in a b a im ę .
D a u g u m a jų k ilę iš d id e lių še im ų . Jie m s, k a ip ir k a lb a n tie m s p e r g a rsia i,
re ik ė jo p e rrė k ti b ro liu k ų b e i se s u č ių k e lia m ą triu k š m ą . G re ita k a lb ia i įsitik in ę ,
k a d p riv a lo ta u šk ė ti k u o sk u b ria u ir išsa k y ti v is k ą, k o l n ie k a s jų n e p ertra u k ė .
T y rim a i ro d o , k a d g re ita i k a lb a n tie ji lin k ę b ū ti p ik te sn i. T ik ė tin a , k a d d ė l
k o n k u re n c ijo s, p a v y z d ž iu i, d id e lė se še im o se a r d id e liu o se m ie s tu o se , k a d a k y ­
la ir d a u g ia u p y k č io b e i stre sų , ž m o n ės p rad e d a k a lb ė ti g re ič ia u .

14. Agituojantis balsas

S v a rb u n e ta i, k ą sa k o te , b e t k a ip sa k o te . M a lo n ia i p a p ra šy k ite g re ta e sa n ­
č ių ž m o n ių k ą n o rs p a d a ry ti ir jie d a ž n ia u s ia i su tik s. T a č ia u a g itu o ja n t n e reta i
su ž a d in a m a s n o ra s m a išta u ti, p ra sid e d a ž o d ž ių m ū šis a r — d a r b lo g ia u — fiz i-
n is s m u rta s. B ib lijo je ra šo m a : “ Ž o d ž io jė g a ils isi a n t lie ž u v io ” . Ji ta ip p a t g lū ­
d i m ū s ų b a lse .
A g itu o ja n č iu b a ls u k a lb a ž m o n ė s , k u rie n u o la t e lg ia si p ro v o k u o ja m a i ir
ie š k o p ro g ų su s ib a rti a r k itų b ė d ų . V isu o m e t p a s ire n g ę k itie m s n u ro d y ti jų trū ­
k u m u s , jie p a ty s n u o la t ta m p a a u k o m is, ja u č ia si n u s k ria u s ti, to d ė l ie š k o k ą a p ­
k a ltin ti.
P rie k a b a u s b a lso sa v in in k a i n e re ta i ju o p ro v o k u o ja k itu s . Jie ta rs i sa k o :
118 I š m o k i m e k e t u r i s b e n d r a v i m o k o d u s

“ N a , p ala u k it! T ik p a m ė g in k it m a n e u ž k a b in ti” arb a “ T ik p a b a n d y k it p a sa k y ti

ta i, k a s m a n n e p atik s — iš k a rt su d irb siu !” Jų to n a s n ere ta i įžie b ia p rieš iš k u m o
k ib irk štė lę — p a šn e k o v a s p a siju n ta b e jo k io s p rie ž a stie s ša u k ia m a s sto ti į k o ­
v ą . Š ių ž m o n ių b a lsa s k a rta is d a r g a li sk a m b ė ti v e rk sm in g a i, ta d a su sid a ry s
įs p ū d is, jo g jie p a sip ik tin ę ju m is.
T o k ia k a lb ė se n a b ū d in g a ta m tik rų so c ia lin ių g ru p ių a tsto v a m s. J i a tsk le i­
d ž ia ta m tik ra s p a ž iū ra s, tač ia u n e to s so c ia lin ė s a p lin k o s ž m o n ėm s ro d o b lo g ą
c h a ra k te rį. Š ie ž m o n ė s s a v o to n u n u o la t p ro v o k u o ja a p lin k in iu s , d ė l to n e re ta i
įs iv e lia į g in č u s. N e su la u k d a m i p rita rim o , jie m a n o , k a d p a š n e k o v a s n e te isu s .
T ie są sa k a n t, p u o la n tis jų to n a s sa k o : “ N ė n e b a n d y k m a n p rie šta ra u ti — a š v is­
k ą ž in a u ! V ie n in te lis te isin g a s sp re n d im a s — m a n o sp re n d im a s !”
A tro d o , k a d šie ž m o n ė s n u o la t lie p s n o te lie p s n o ja . Je i jie m s k a s n o rs n e ­
p a tin k a , lie p sn o s tą p a č ią se k u n d ę š a u te š a u n a iš b u rn o s, d e g in d a m o s v isu s a p ­
lin k . G e ria u sia s b ū d a s išv e n g ti tre č io jo la ip s n io n u d e g im u i p rily g sta n č io s ž o ­
d ž ių u g n ie s — a titin k a m a s a ts tu m a s.

15. K a p o ta k a lb a

T o k iu b a lsu ty č ia k a lb a n tis ž m o g u s p ap ra sta i b ū n a n e k o m u n ik a b ilu s, d a ž ­

n a i lin k ę s d o m in u o ti, s a v e la ik a n tis n e k ly sta n č iu ir n e sid e rin a n tis p rie k itų ž m o ­
n ių . T o k s a sm u o sie k ia su d ė lio ti ta šk u s a n t k ie k v ie n o s “ i” ir b rū k šn e liu s a n t
k ie k v ie n o s “ t” . Jis d a žn ia u sia i b ū n a k ie ta k a k tis ir g y v e n im e p lau k ia p rie š sro ­
v ę . Ja m n e re ta i b ū n a su n k u n u sile isti a r sie k ti k o m p ro m iso .
Š ie ž m o n ė s p rim e n a m o k y to ju s, į v a ik u s b e sik reip ia n č iu s tru m p a is, p a ­
p ra s ta is sa k in ia is. N e re ta i g ird ė d a m i ta ip k a lb a n tį ž m o g ų ta rsi g rįž ta te į p ra d i­
n ė s m o k y k lo s la ik u s . N ė v ie n a s su a u g ę s ž m o g u s n e n o ri, k a d į jį k re ip tų si ta rsi
į v a ik ą , d e ja , to k ie p a šn e k o v a i v isiš k a i n e n u tu o k ia, k a d jų to n a s įž e id ž ia k ie k ­
v ie n ą , k u ria m d a u g ia u n e i p e n k e ri.
P a p a sa k o s iu isto riją a p ie v ie n ą sa v o k lie n tą , k le stin tį v e rs lin in k ą . M a n o
la u k ia m a ja m e jis u ž k a lb in o tru p u tį p e r a n k s ti a tv y k u sią k itą k lie n tę , p u ik ią a k ­
to rę . Jie d u p le p ė jo , k a i išė ju si p a k v ie č ia u v e rslin in k ą į k a b in e tą .
P irm i jo ž o d ž iai, p a sa k y ti m a n p o p o k a lb io s u a k to re , b u v o š ta i to k ie : “ K a ip
liū d n a . K o k ia n e m a lo n i m o te ris! K a ip k v a ila k a lb ė ti ta rsi k o k ia i p a sip ū tu sia i
p ra d in u k ų m o k y to ja i. Ja i re ik ė tų g a rb a n ė lių ir su k n e lė s a u k šta a p y k a k le — ta ­
d a k u o p u ik ia u sia i tik tų š ia m v a id m e n iu i. K a i išv y d a u š ią p o n ią , p a m an ia u , k a d
ji n u o s ta b i, ta č ia u v o s tik ji išta rė v ie n ą ž o d į, n u siv y lia u . A tro d ė , k ad ji s u m a ­
n im i k a lb a iš a u k što — ta rsi d a ry tų m a lo n ę ” .
 Kaip suprasti, ką sako balsas 119

V y riš k io v ertin im a s b u v o v is išk a i te isin g a s. Je i m o te ris b ū tų ž in o ju si, k o ­

k ia sė k m ė ly d i šį v is ų g e id ž ia m ą v ie n g u n g į, g a lim a s d a ly k a s, b ū tų p a k e itu si
to n ą . V is d ė lto b u v a u p a te n k in ta , k a d a k to rė iš k a rto p a ro d ė sa v o tik rą jį v e id ą .
Jis ją p e rp ra to . Š i m o te ris į v isu s ž v e lg ė iš a u k š to , n e m o k ė jo p risita ik y ti p rie
a p lin k in ių , b u v o p iln a iša n k s tin ių n u o sta tų — v y rišk is ta i su p ra to v o s iš g ird ę s
ją k a lb a n t p e rn e ly g a rtik u liu o tu k a p o tu to n u .

16. Kniaukiantis nosinis balsas, surakinti žandikauliai

T o k ie k n ia u k lia i d a u g p ik te s n i, d a u g la b ia u lin k ę sm e rk ti b ei s k ų stis n e i

tie , k u rie k a lb a n o sin iu b a lsu ju d in d a m i ž a n d ik au lį. P a s ta rie ji g a li ta ip d e m o n s t­
ru o ti h u m o ro ja u s m ą . O p irm ie ji p a p ra s ta i n e silin k sm in a . A tv irk š č ia i, jie p ri­
tv in k ę s la p to įn irš io .
N e v ie n o “ O sk a ro ” la im ė to ja a k to rė N in a F o š sa k o , k a d ru o šd a m a a k to rių
a r a k to rę film u o tis k a rta is išv y sta tv irta i su k ą stu s ž a n d ik a u liu s; ta d a b ū tin a i
p a k la u s ia : “ A n t k u rio iš tė v ų p y k sta te ir k o d ė l? ” A k to riu s d a ž n ia u s ia i a p stu lb s­
ta , im a g in tis ir n e ig ti tu rįs to k io p o b ū d ž io p ro b le m ų . V ė lia u k a rta is n e t su
a ša ro m is a k y se p risip a ž įsta , k a d ta i tie sa . G a li n u tik ti n e tg i ta ip , k a d ž m o g u s
p ra trū k s ra u d a , iš lie d am a s m e tų m etu s slė p tą p y k tį b e i e m o c ija s v ie n a m iš tė v ų
a r k o k ia m n o rs k ita m la b a i jį įsk a u d in u sia m ž m o g u i.
S u k ą sti ž a n d ik a u lia i le m ia ta m tik rą k a lb ė se n ą b e i n o sin į b a lsą . T a i b lo g a s
ž e n k la s . T ie są sa k a n t, to k s ž m o g u s a p lin k in ių la ik o m a s m e n k u ir n ie k in g u . D e ­
ja , š is įv e rtin im a s d a ž n a i b ū n a te is in g a s.

17. Nykus, negyvas balsas

T a ip k a lb a n ty s ž m o n ė s a p lin k in ių la ik o m i a p a tišk a is, a p la id ž ia is, a b e jin -

g a is , n e d ra u g iš k a is ir u ž d a ra is. Š is p o ž iū ris n ė ra v is išk a i k la id in g a s. Š ie ž m o ­
n ė s d a ž n a i n e su v o k ia sa v o em o c ijų , d ė l to iš a rtu m o b a im ė s ta rsi n u to lę s ir jų
b a ls a s.
B e to , ta i g a li re ik šti d e p re siją b e i slo p in a m ą liū d e sį. T a rsi n e g y v u b a ls u
k a lb a n ty s ž m o n ė s k itų n e p risile id žia p e r p a tra n k o s šū v į d ė l p ra sto sa v ę s v e rtin i­
m o , ta ip p a t b ijo d a m i, k a d k iti n e įž v e lg tų tik ro jo jų c h a ra k te rio . Jie ta ip b ijo k ą
n o rs įsile isti į sa v o e m o c ijų p a s a u lį, jo g , re g is, “ iš sis u k in ė ja ” n etg i jų b a ls a s.
K a lb a n t su to k iu ž m o g u m i, d a ž n ia u siai k y la n o ra s jį iš ju d in ti ir taip s u ž a ­
d in ti k o k ią n o rs re a k c iją . D e ja , p a p ra sta i n e p a sis e k a , to d ė l p a šn e k o v a s, n e s u ­
la u k ę s a titin k a m o s re a k c ijo s , su d irg sta ir n u siv ilia . Jis g a li n e tg i įsiže isti, y p a č
120 Išmokime keturis bendravimo kodus

ta d a , k a i į to k į ž m o g ų k re ip ia si n e v ie n ą k a rtą . D ė l to g a li k ilti d a u g n es u sip ra ti­

m ų , n e s iš e m o c ijų n e n u s p alv in to s k a lb o s d a ž n ia u sia i b ū n a la b a i su n k u s u p ra sti,
k ą p a š n e k o v a s n o ri p a sa k y ti. K ita ip ta ria n t, k iti n e su la u k ia g a lim y b ė s p a ju sti tų
su b tilių v o k a lo n iu a n sų , k u rie b e n d ra v im u i s u te ik ia y p a tin g o įd o m u m o .
“ Jis k a žk o k s k e ista s . A š jo n e m ė g s tu . Įd o m u — jis d a r k v ė p u o ja a r ja u n e ?
N ie k u o m e t n e ž in a u , k ą jis g a lv o ja . T a i ta s p at, k a ip k a lb ė ti su s ie n a ” .
D ž o n as k a rtą to k iu s k o m e n ta ru s a p ie sa v e išg ird o v y rų tu a le te . S u n k ia u sia
ja m b u v o b e n d ra u ti s u p e rs o n a lu . N ie k a s jo n e m ė g o ir v y rišk is n e ž in o jo k o d ėl.
Š is n e ty č ia išg irsta s p o k a lb is ja m a tv ė rė a k is. K a lta s b u v o b e sp a lv is jo b a ls a s.
N y k iu , n e g y v u b a lsu k a lb a n ty s ž m o n ė s v isu o m e t su p y k d o p a š n e k o v u s. S u
ja is n e įm a n o m a u ž m e g z ti e m o c in io ry š io , n e s jie e ik v o ja k itų e n e rg iją p a ty s
n ie k o n e d u o d a m i m a in a is. S u k u o n o rs k a lb a n tis p a p ra sta i ir d u o d a m a , ir g a u ­
n a m a . K a i la b a i ste n g ia tė s ir u ž ta i n ie k o n e g a u n a te , p a siju n ta te s u d irg ę ir p ra ­
ra d ę d a u g y b ę e n e rg ijo s.
B ū d a m i g re ta to k ių ž m o n ių , ste n g ia tė s b e n d ra u ti g y v ia u ir ta ip su la u k ti
n o rs m en k o s rea k c ijo s . Je i ta i n e įv y k sta , ja u č ia tė s a tstu m ti ir su p y k d y ti ik i sie ­
lo s g e lm ių .
Je i k o k s n o rs se n a s p a ž įs ta m a s k a d a ise e n tu z ia s tin g a i p le p ė d a v o , o d a b a r
ė m ė b u rb ė ti n y k ia i ir m o n o to n iš k a i — v a d in a s i, n u tik o k a žk a s n e g e ro . L a b iau ­
sia i tik ė tin a , k a d šis ž m o g u s n u siv y lė ju m is a r k a ž k u o k itu , g alb ū t jis y ra a p im ­
ta s d e p re s ijo s.
P a p ra s ta i ž m o n ė s , su k u ria is b e n d ra u ti y ra n y k u ir n u o b o d u , s le p ia p rie šiš­
k u m ą . T a i lab a i ry šk i p a sy v io ji a g re sija . T o k ie ž m o n ė s tu ri la b a i d a u g in fo rm a ­
c ijo s ir tik ra i n ė ra d ra u g iš k i.
N e g y v u , n y k iu b a lsu k a lb a n ty s a s m e n y s d a ž n ia u sia i p a tiria d a u g n e s u si­
p ra tim ų , n e s jie n e su g e b a išre ik šti to , k ą n o ri p a sa k y ti, to d ė l n e re ta i y ra la ik o ­
m i p a s a lū n a is a r n e tg i n e s ą ž in in g a is.

18. Saldus lyg medus balsas

T a ip k a lb a n ty s ž m o n ė s d a ž n ia u siai b ū n a d v iv e id ž ia i. Jie p a p ra sta i v ie n a

sa k o , k ita g a lv o ja. L a u ra su o k d a v o ta ip sa ld ž ia i, k ad , re g is, g a lė jo su sa rg d in ti
c u k ra lig e . Jo s u lb a n tis įk y ru s b a lsa s ta rd a v o p a ta ik ū n išk u s, lip n iu s it p la k ta
g rie tin ė lė ž o d ž iu s.
D irb d a m a v ie šų jų ry šių firm o je ji a p sim e tin ė jo lo ja lia d a rb u o to ja tik ta m ,
k a d g a lė tų , p irm a i p ro g a i p a sita ik iu s, u ž a k ių k ą n o rs iš k rė sti s a v o b e n d ra d a r-
b ia m s. V isi jo s n e k e n tė ir sk u n d ė si v iršin in k u i. Š is iš p ra d ž ių m ū ru s to jo L a u ro s
 Kaip suprasti, ką sako balsas 121

p u sė n , ta č ia u v ie n ą g ra ž ią d ie n ą p a m a tė tik rą jį jo s v eid ą . M o te ris a p g a v o sa v o

v iršin in k ą , n u v ilio d a m a p e rs p e k ty v iau s ią k lie n tą . Ji p a ž a d ė jo ja m a tlik ti d a rb ą
g e ria u ir p ig ia u . T a d a p a lik o v ie šų jų ry šių firm ą ir n u ė jo d irb ti šia m re sp e k ta ­
b ilia m k lie n tu i. Ilg a in iu i jis p e rp ra to L a u ro s g u d ry b e s ir ją a tle id o .
S u n k u p a sitik ė ti ž m o g u m i, k u rio b a lsa s v isu o m e t sk a m b a sa ld ž ia i. S p ig u s,
k y la n č io to n o b a lsa s ro d o v id u je sly p in t p y k tį. P e r ilg u s s a v o d a rb o m e tu s m a ­
č ia u nemaža to k ių ž m o n ių . T u rė d a m a pakankamai liū d n o s b e n d ra d a rb ia v im o
su to k ia is v e rslin in k a is p a tirtie s, g a liu g a ra n tu o ti — šie ž m o n ė s tik ra i p ik ti.
T a i p a sy v ie ji c h u lig a n a i, g a lin ty s b e t k u riu o m o m e n tu sm e ig ti p e ilį į n u ­
g a rą . Ja is n e g a lim a p a s itik ė ti d ė l p a p ra sč ia u sio s p rie ž a s tie s — jie n e n u o š ird ū s .
N ė ra n o rm a lu n u o la t b ū ti to k ia m lip š n ia m , la im in g a m ir d ra u g išk a m . Ž m o n ių
šird y se g im sta d a u g y b ė e m o c ijų , ta d jie n e d a in u o ja v ie n a n a ta.
T a i g a lim a p a s a k y ti ir a p ie L a u rą , sa v o sa ld ž iu b a lse liu įste n g u sią d a rb d a ­
v į p a tra u k ti sa v o p u sė n . Ji d irb o k u o m a ž ia u siai ir sa v o č iu lb e s iu įtik in u s i, k a d
y ra lo ja li d a rb u o to ja , ž lu g d ė jo v e rslą , n u v ilio d a m a v e rtin g ia u siu s u ž sa k o v u s .
T a ig i k ie k v ie n ą k a rtą , iš g ird ę to k į m e ilų b a lsą , su k lu sk ite , a r č ia n e k u n k u ­
liu o ja v e rd a n ti d e rv a ? Įs ik lau s y k ite į d v ily p ę in fo rm a c iją ir s te b ė k ite n e a d e k -
v a tų e lg e s į. T a i, k ą g ird ite , s k irs is n u o to , k ą v ė lia u p atirsite . Ž in o k ite — b ė d o s
ilg a i la u k ti n e re ik ė s .

19. Klausiantis

K a d ir k ą p a šn e k o v a s sa k y tų , jo b a lsa s v is u o m e t sk a m b a taip , ly g u ž d u o tų
k la u s im ą . N e t sa k y d a m a s s a v o v a rd ą , ž m o g u s, ro d o s , te ira u ja si: “ S v e ik i. E su
M e rė D žo n s ? E su iš K an z a s S ič io ? ” M o te ry s ta ip k a lb a d až n ia u n e i v y rai. T a i
ro d o , k a d ž m o g u s y ra įsite m p ę s ir n e la b a i tik i tu o , k ą sa k o . T a i a k iv a izd ž ia i
iš d u o d a p a sitik ė jim o sto k ą .
T u rė ja u k lie n tę , k u ri v ie n o je k o m p a n ijo je b u v o išd irb u si d v y lik a m e tų . K ie k ­
v ie n ą k a rtą , k ai p a a u k š tin d a v o k u rį n o rs d a rb u o to ją , ji steb ė d a v o s i, k o d ė l ši s ė k ­
m ė a p le n k ia ją . G a lia u sia i k a ž k a s ja i p a siū lė k re ip tis į m a n e . Iš k a rt su p ra ta u ,
k o k ia jo s n e sė k m ių p riež a s tis. N o rs m o te ris p u ik ia i išm a n ė v isu s sa v o k o m p a n i­
jo s reik a lu s , — o ta i tu rė jo b ū ti d id ž iu lis p riv a lu m a s — b a ls a s s k a m b ė jo ta ip , ly g
ji č ia d irb tų p irm ą d ie n ą . G alim a s a k y ti, k a d b e v e ik k ie k v ie n a s iš jo s lū p ų sk lin ­
d a n tis sa k in y s p a n ė šė jo į p raš y m ą a r k la u sim ą . M u m s šn e k u č iu o ja n tis ji sta ig a
p a sa k ė , k a d iš tik rų jų n ė ra įsitik in u s i, k a d g a li p risiim ti v isą a ts a k o m y b ę ir d irb ti
v iršv a la n d ž iu s. Ja i p a tik o d irb ti šio je k o m p a n ijo je ir, b e a b e jo n ė s , ji tro šk o d a u ­
g ia u u ž d irb ti, ta č ia u n e ž in o jo , a r tik rai y ra p a sire n g u si k ilti k a rje ro s la ip ta is.
122 Išmokime keturis bendravimo kodus

Ji b u v o v ie n iša m o tin a , a u g in o ja u ū g te lė ju siu s v a ik u s, ta ig i k a rje ra i d a ry ­

ti b ū tų re ik ė ję d id e s n ė s a tsa k o m y b ės . S a k in io g a le a u k štė ja n tis b a ls a s b e i k la u ­
sia n ti in to n a c ija a išk iai ro d ė , jo g m o teris a b e jo ja , a r s u sid o ro s su d a rb u .
M e s su s itik u sio s k alb ė d a v o m e a p ie p a sitik ė jim ą sa v im i ir jo s b a lso te m b ­
ra s p a m a ž u ė m ė k e istis . M o te ris ja u n e b e k a lb ė jo k y la n č iu , p a n a šiu į k la u s im ą
b a ls u . Jis ta p o ž e m e sn is , o tai re išk ė , k a d ji p ra d ė jo la b ia u p a sitik ė ti sa v im i. B e
to , n u s p re n d ė p a s iie šk o ti a u k lė s s a v o v a ik a m s.
N e v is i k a lb a n tie ji k y la n č iu b a lsu ja u č ia si n e sa u g ū s a r k e n č ia d ė l m e n ­
k o s sa v ig arb o s. G a li b ū ti, k a d ta i tie sio g įp ro tis . T a ip k a lb a d a u g e lis p a a u g ­
lių , b e siste n g ia n č ių p rita p ti p rie b e n d ra a m ž ių . T a i n ė ra b lo g a i. T a i p a n a šu į
k a lb ė jim ą “ k ie tu ” ža rg o n u , le id ž ia n č iu ja u n u o liu i m ė g a u tis p rik la u s y m u g ru ­
p e i. T a č iau ta ip š n e k a n t, a ts isk y ru s n u o b e n d ra a m ž ių g ru p e lė s, g a li k ilti p ro ­
b le m ų .
Je i e sa te tė v a s ar m o tin a , ra g in k ite v a ik ą v e n g ti ta ip k a lb ė ti n a m u o s e a r
m o k y k lo je . J e i jie įp ra s ta ip šn e k ė ti ir su s u a u g u sia isia is, ilg a in iu i su la u k s p ro ­
b le m ų — su a u g u s ie ji to n e to le ru o ja . T o k s įp ro tis g a li la b a i a p rib o ti jū sų a tž a ­
lo s g a lim y b e s ra sti d a rb ą b e i u ž siim ti sa v o v e rslu .

20. Pernelyg tylus ir atsargus balsas

K a ip ir k a lb a n tie ji p e r g a rs ia i, š ie ž m o n ė s d a ž n a i n e su v o k ia p a šn e k o v ų
ja u s m ų , n e s ta ip p a t k e n č ia n u o p e r m e n k o s s a v ig a rb o s . Jie k a lb a lė ta i ir a p g a l­
v o ta i, n e s b ijo su k ly sti. K ita v e rtu s, jie g a li b ū ti p a sip ū tę ir a ro g a n tišk i, p e rn e ­
ly g a rtik u liu o ti ž o d ž iu s b e i g arsu s n o rė d a m i įsitik in ti, k a d a p lin k in ia i g a v o v i­
są in fo rm a c iją .
N e t m a ty d a m i, k a d im a te n u o b o d ž ia u ti ir ž v a lg y tis a p lin k , jie d a ž n ia u sia i
į ta i n e re ag u o ja ir to lia u m o n o to n išk a i b a m b a . J ie ta rs i b lo k u o ja p a šn e k o v ą .
B ū d a m i sa v a n a u d išk i, jie n e siste n g ia s u p ra sti jū sų v e id o a r k ū n o siu n č ia m ų
sig n a lų . Iš tik rų jų ta i a g re sy v u s, g ru b u s ir ig n o ru o ja n tis ž m o g iš k ą są v e ik ą jė ­
g o s d e m o n s tra v im a s.
T o k ie a sm e n y s n e re ta i y ra k u p in i v id in io liū d e sio , la b a i p rie š išk i ir v isą
d ė m e s į su te lk ę į s av e . M o k slin ia i e m o c ijų b e i k a lb o s ty rim a i ro d o , jo g ta rp
liū d e sio ir lė to s šn e k to s tik ra i e g z istu o ja ry šy s.
L a b a i sv a rb u n e su k ly s ti ir to k io s k a lb ė s e n o s n e s u p a in io ti su p ie tie č ių šn e k ta
— šie tik ra i ta i d a ro lė č ia u n e i k itų srič ių g y v e n to ja i, n e s d a u g ia u la ik o s u g a iš­
ta ta rd a m i b a ls iu s. J ū s p aju site sk irtu m ą. K a i ž m o g u s ju s iš tik rų jų ig n o ru o ja ir
n e sk iria ju m s d ė m e sio , a p im a p a sip ik tin im a s ir d is k o m fo rta s.
 K a i p s u p r a s t i , k ą s a k o b a l s a s 123

T a ip p a t s v a r b u to k io ty č in io v e ik s m o n e p r is k ir ti tie m s , k u r ie tu r i n e u r o -
m o to r in ių s u tr ik im ų ( ta d a ta ip p a t k a lb a m a lė č ia u ) a r v a r to ja ta m tik r u s v a is tu s
( ta i g a li b ū ti š a lu tin is jų p o v e ik is ) .

K ą d a ryti, ka d b a lsa s išre ik štų ta i,

k ą iš tik rų jų n o rim e p a sa k y ti

N o r s to n a s ta r s i v e id r o d is a ts p in d i a s m e n y b ę , la b a i d a ž n a i jis p e r te ik ia
n e ta i, k ą iš tik r ų jų tr o š k o te p a s a k y ti. G a li b ū ti, k a d v is iš k a i n e tu r ite š ių n e i­
g ia m ų b r u o ž ų . T a č ia u ta m tik r i b a ls o y p a tu m a i a p lin k in ia m s g a li s u k e lti n e i­
g ia m ą įs p ū d į.
N o r ė d a m i a ts ik r a ty ti š ių tr ū k u m ų , k ita ip ta r ia n t, n o r ė d a m i b ū ti te is in g a i
s u p r a s ti ir n e g a u ti n e p a g e id a u tin o s e tik e tė s , p e r s k a ity k ite m a n o k n y g ą “ K a l­
b ė k , k a d la im ė tu m ” a r įs ig y k ite v ie n ą iš m a n o g a r s o įr a š ų . T a ip p a t g a lite k r e ip tis
į m a n e d ė l a s m e n in ė s k o n s u lta c ijo s ( a d r e s ą r a s ite š io s k n y g o s C p r ie d e ) .
G a lite iš m o k ti b a ls ą v a ld y ti ta ip , k a d jis b ū tų r e ik ia m o a u k š tu m o , s o d r u s
ir s k a m b u s . T a ip p a t iš m o k ite r o d y ti e n tu z ia z m ą ir g e r ia u ju s ti e m o c in ę s ą ­
v e ik ą . D ė l to p a š n e k o v a i ju s la ik y s s tip r e s n ia is . D a ž n ia u ta p s ite s u s iž a v ė jim o
o b je k tu . P a m a ty s ite — s ė k m ė s a s m e n in ia m e g y v e n im e b e i v e r s le ilg a i la u k ti
n e te k s .

D a b a r , k a i tie k d a u g s u ž in o jo te a p ie ta i, k ą iš d u o d a b a ls a s , p a k a lb ė k im e
a p ie k ū n o k a lb ą .
 7 SKYRIUS

Kaip suprasti kūno kalbą

Kūno k alb a — ta i ju d e sių , g e stų b e i m a n ie rų v isu m a , įv a irio m is a p lin ­

k y b ė m is b e i įv a irio se situ a c ijo se p e rd u o d a n ti ta m tik rą in fo rm a c iją . A tid ž ia i
k la u s y k itė s ž m o n ių ir ste b ė k ite jų ju d e s iu s b e i v e id ą — su ž in o site b e g a lo d a u g .
S u p ra s ite , a r jie m e lu o ja , a r sa k o tie są , m ė g sta ju s a r n e . P a ste b ė site , a r jie
m a n o ta i, k ą s a k o , ir a r s a k o ta i, k ą m a n o .
Š ia m e s k y riu je p a a išk in s iu , k a ip su p ra sti, k ą reišk ia v ie n a s a r k ita s ju d e ­
sy s , k ū n o p a d ė tis a r jo s p o k y tis.

K ū n o ka lb o s sign a lų a p žva lga

K a d su p ra stu m ė te , k ą p a šn e k o v a s iš tik rų jų te ig ia sa v o k ū n o k a lb a , b ū tin a

iš n a g rin ė ti su d e d a m ą s ia s ju d e s ių d a lis ir ta i, k a ip jis sa v e p a te ik ia .

1. A r p a š n e k o v as k a lb ė d a m a s a r k la u sy d a m a sis p a lin k sta į ju s?

2. A r p a š n e k o v as k a lb ė d a m a s a r k la u sy d a m a sis lo šte li a tg a l a r į šo n ą ?
3. A r p a š n e k o v as b rau n a s i į jū sų e rd v ę ?
4. A r p a š n e k o v as s ie k ia iš sa u g o ti d istan c iją a rb a s to v i p e r to li?
5. A r p a š n e k o v as la ik o si p a to g a u s n u o to lio ?
126 Išmokime keturis bendravimo kodus

6. A r s u k ry ž iu o to s jo ra n k o s?
7. A r p a š n e k o v as n e n u s ty g sta v ie to je?
8. A r a s m u o siū b u o ja p irm y n ir a tg a l?
9. A r jis tre p si k o ja ?
1 0 . A r p a š n e k o v as s p ra g si p iršta is?
1 1 . A r jo k ū n a s n e ju d ru s, su s tin g ę s ?
1 2 . A r jo k ū n a s p e rn e ly g a tsip a la id a v ę s, s u g le b ę s?
13. A r jis a ts ip a la id a v ę s?
1 4 . A r š is ž m o g u s k o p iju o ja (a tsp in d i ta rsi v e id ro d y je ) jū s ų k ū n o ju d e siu s?
1 5 . A r p a š n e k o v as s ė sd a m a sis ta rs i su sm u n k a į k ė d ę ?
1 6 . A r š is a sm u o tie sio g m e ta si p irm y n ?
1 7 . A r a tro d o , k a d š is ž m o g u s p o z u o ja ?
1 8 . A r p a š n e k o v as m a ž a i ju d a ?
1 9 . A r jis a tro d o a tv ira s ir ta rsi k v ie č ia p rie iti a rty n ?
20. A r a tro d o , k a d ž m o g u s n e n o ri a ts isk le isti, ta rsi tra u k ia s i?
21. A r g a lv a ir k ū n a s p a su k ti į ša lį n u o jū s ų ?
22. A r k la u sy d a m a s is ir k a lb ė d am a s ž m o g u s ra n k a p a re m ia g a lv ą ?
23. A r p a š n e k o v as k la u sy d a m a s is p a lin k sta į p rie k į?
24. A r jis sto v i a n t v ie n o s k o jo s ?
25. A r k a k la ra iš tis a tla isv in ta s, a r a p y k a k lė p ra se g ta ?
26. A r k la u sa n tis g a lv a p a le n k ta į šo n ą ?
27. A r ž m o g u s n u su k ę s g a lv ą į š a lį n u o to , su k u riu o tu o m o m e n tu k a lb a ?
28. A r n u le ista g a lv a ?
29. A r p a š n e k o v as tie sia k a k lą p irm y n ?
30. A r g a lv a a tlo šta a tg a l?
31. A r p a š n e k o v as k a s o si g a lv ą , y p a č v irš u g a lv į?
32. A r jis g a u sia i p ra k a itu o ja ?
33. A r š is ž m o g u s g ū ž č io ja p e č ia is?
34. A r ra n k o s įre m to s į šo n u s?
35. A r ra n k o s n e s u n e rto s ?
36. A r p a š n e k o v as įn irtin g a i g e s tik u liu o ja ?
37. A r k a lb ė d a m a s p a šn e k o v a s la b a i m a ž ai ju d in a ra n k a s?
38. A r k a lb ė d a m a s šis a s m u o lieč ia p a ts sa v e ?
39. A r p a š n e k o v as g e s tik u liu o ja ir š ie g e sta i n u k re ip ti s a v o k ū n o lin k ?
40. A r ž m o g u s k alb ė d a m a s ž n a ib o a r trin a n o s į?
41. A r š is ž m o g u s k a lb ė d a m a s trin a a k is?
42. A r p a š n e k o v as trin a sp ra n d ą ?
 Kaip suprasti kūno kalbą 127

43. A r jis k a lb ė d a m a s ste n g ia si slė p ti p laš ta k a s?

44. A r jo k u m šč ia i s u g n ia u ž ti?
45. A r ra n k ų ju d e s ia i sta ig ū s ir k a m p u o ti?
46. A r ž m o g u s k alb ė d a m a s ro d o p irštu ?
47. A r p a š n e k o v as s u k ry ž ia v ę s ra n k a s?
48. A r š is ž m o g u s tv irta i su n ė rę s p la š ta k a s?
49. A r m a to m i d e ln a i?
50. A r k a lb a n t k u o m a ž ia u sia i ju d in am o s p la šta k o s?
51. A r n e p e r d a u g ju d a p la š ta k o s?
52. A r p a š n e k o v as č iu p in ė ja p a p u o ša lu s a rb a ž a id ž ia p la u k a is ?
53. A r p a š n e k o v as k ram to n a g u s, o g a l k n e b in ė ja p irštu s a r p la š ta k a s?
54. A r š is ž m o g u s v ien ą a p lin k k itą su k a n y k š č iu s, a r v is ta ip p a t k ru tin a
p irštu s ?
55. A r p la šta k ų ju d e s ia i lė ti, ro d a n ty s stip ry b ę ?
56. A r p a š n e k o v as k a lb ė d a m a s su re m ia p la šta k a s p irš tų g aliu k a is?
57. A r š is ž m o g u s ju s n u o la t lie č ia ?
53. G a lb ū t jis n ie k u o m et n e p a lie č ia jū sų ?
59. A r š io ž m o g a u s p ris ilie tim a s y p a č stip riai ja u č ia m a s?
60. A r p a š n e k o v as tv irta i sp a u d ž ia ra n k ą ?
61. A r jis sp a u d ž ia ra n k ą p e rn e ly g stip ria i?
62. A r jis silp n a i sp a u d ž ia ran k ą ?
63. A r p ė d o s tv irta i re m ia si į g rin d is?
64. A r p ė d o s n u k re ip to s tie sia i į ju s, k a i šis ž m o g u s sė d i a r sto v i?
65. A r š is a sm u o k lau s y d a m a sis su p a k o ją ?
66. A r p a š n e k o v as v ie n a p ė d a a p v eja k itą ?
67. A r s ė d ė d am a s jis s u k ry ž iu o ja ir s u sp a u d ž ia k u lk š n is?
68. A r s ė d in t k o jo s n e lie č ia v ie n a k ito s?
69. A r k o jo s su k ry ž iu o to s?
70. A r ja m su k ry ž ia v u s k o ja s v ie n a s k e lis u ž k e lta s tie sia i a n t k ito ?
71. A r š is ž m o g u s p a sik a rto ja n č ia is ju d e sia is v is p le k ši šlau n is v ie n ą į k itą ?
72. A r p a š n e k o v as s ė d i v ie n ą k o ją la ik y d a m a s p o k ita ?
73. A r š la u n y s p la č ia i išs k ė sto s ?
74. A r š is ž m o g u s sto v i a n t v ie n o s k o jo s ?
75. A r š is a sm u o lėta i ž in g s n iu o ja ?
76. A r e id a m a s jis ž v e lg ia į ž e m ę ?
77. A r š is ž m o g u s ž e n g ia iš k ė lę s sm a k rą , p e rn e ly g m o ju o d a m a s ra n k o m is?
78. A r š is ž m o g u s ž e n g ia lė tu , ta rs i fik s u o tu ž in g sn iu ?
128 Išmokime keturis bendravimo kodus

79. A r jis ž e n g ia b a ik š č ia i, ta rsi lip d a m a s a n t k ia u šin ių lu k štų ?

80. A r jis ž e n g ia a n t p irš tų g a liu k ų ?
81. A r š is a sm u o ž e n g ia sp a rč ia i?
82. A r jo ran k ų ju d e s ia i m ec h a n išk i, k a m p u o ti, o ž in g sn ia i n ed id e li?
83. A r ž m o g u s že n g d a m a s le n g v a i šo k č io ja , laik o išk ė lę s g a lv ą , ir le n g v a i
m o s u o ja a tp a laid u o to m is ra n k o m is ?
84. A r š is ž m o g u s v ilk i iš m a d o s išė ju sia is d ra b u ž ia is?
85. A r jo d rab u ž ia i n e tv a rk in g i a rb a n eš v a rū s?
86. A r š io a sm e n s d ra b u ž ia i la b a i m a d in g i?
87. A r jis re n g ia si se k su a lia is, a tv ira is d ra b u ž ia is ?
8 8 . A r jis m ė g s ta itin ry šk ias s p a lv a s ir a k į rė ž ia n č iu s ra štu s?
89. A r š io ž m o g a u s a p ra n g a n u o b o d i, n e stilin g a , o s p a lv o s n y k io s ?
90. A r jis re n g ia si k o n se rv a ty v ia i?
91. A r a p d a ra s s u sa g sty ta s ik i p a sk u tin ė s sa g o s ir itin k ru o p š č ia i išly g in ta s?
92. G a lb ū t šis a s m u o a p sire n g ę s n e tin k a m a i ta i p ro g a i?
93. A r a s m u o ap s ire n g ę s sk o n in g a i ir taip , k a ip d e ra es a n t šia i s itu a c ija i?
94. A r ž m o g u s n etv a rk in g a s ir n e h ig ie n išk a s?
95. A r jo p la u k a i tv a rk in g a i su šu k u o ti?
96. A r p la u k a i su šu k u o ti stilin g a i?
97. A r š is ž m o g u s d a ž n a i k e ič ia p la u k ų k irp im ą b e i sp a lv ą ?
98. A r š is ž m o g u s b a n d o p lik ę u ž šu k u o ti p la u k a is ?
99. A r š is ž m o g u s itin sm u lk m e n išk a i p u o s elė ja sa v o išv a iz d ą ?
100. G a lb ū t m o te ris, su k u ria b e n d ra u ja te , p e r d a u g p a sid a ž iu si a rb a v is išk a i
n e p a sid a ž iu si?

S k a ity d a m i š į sk y rių su ž in o site , k ą re išk ia k ie k v ie n a s p o ž y m is ir k ą jis

g a li a tsk le isti a p ie a sm e n y b ę .

K ą a tsk le id ž ia įž y m y b ių k ū n a i

S e n a to riu s Džonas M a k e in a s k a rtu su g u b e rn a to riu m i D ž o rd ž u V . B u šu

d a ly v a v o sp a u d o s k o n fe re n c ijo je . S e n a to riu s p a re išk ė , k a d re m s š į g u b e rn a ­
to rių p e r b ū s im u s p re z id e n to rin k im u s. T a čia u jo ž o d ž ia i te ig ė v ie n a , o k ū n a s
— k ita . Jis išd a v ė įž e is tu s ja u s m u s ir k a rtė lį, k u riu o s se n a to riu s M a k e in a s
 Kaip suprasti kūno kalbą 129

ja u tė g u b e rn a to riu i Bušui po b ja u rio s k a m p a n ijo s . Ž in ia s k la id o s a tsto v a i ta i

p a ste b ė jo ir p a ra šė , k a d M a k e in o k ū n o ju d e siai n e d e ra su jo ž o d ž ia is. Jie m a ­
tė , k a ip s e n a to riu s įsite m p ė ir ta rsi su s tin g o tu o m e tu , k a i ša lia jo atsisto jo
B u ša s. J ie n em a tė to a tsip a la id a v u sio ž m o g a u s , k u rį a n k sč iau d a ž n a i re g ė d a ­
vo. Ž u rn a listų re a k c ija nebuvo k e is ta . S te b ė d a m i p a sa u lin io m a sto įv y k iu s,
jie išla v in a p a s ta b u m ą .
P rie š k ele tą m e tų p a ra š ia u stra ip sn į ž u rn a lu i “ C o sm o p o lita n ” , k u ria m e n a g ­
rin ė ja u sla p ta p a d a ry ta s įž y m ių p o rų n u o tra u k a s. M a n , re m ian tis k ū n o k a lb a ,
re ik ė jo p a sa k y ti, k u rio s iš jų n e iširs. T e n b u v o a k to ria i D ž im a s K e ris ir L o re n
H o li, B ru k Š y ld s ir te n is in in k a s A n d re ju s A g a sis, P a m e la A n d e rso n ir jo s v y ra s
m u z ik a n ta s T o m is L y . P a m a č ia u š ta i k ą .
L o re n H o li tv irta i įs ik ib u si la ik ė D ž im o K e rio ra n k ą , ly g n o rė tų jį išs a u ­
g o ti v isą g y v e n im ą. B u v o m a ty ti la b a i įte m p ti p la šta k ų b e i ra n k ų ra u m e n y s.
B e v e ik v iso s e n u o tra u k o se D ž im a s K e ris ž v e lg ė į ša lį, į fo to a p a ra to o b je k ty v ą
ir s av o g e rb ė ju s, o n e į L o re n . N e a tro d ė , k a d ju o s k a s n o rs s ie tų . Iš tik rų jų
D ž im a s n ė v ie n o je n u o tra u k o je k ū n u n e silie tė p rie jo s. A tro d ė , k a d g a lim a fi­
z iš k a i ju sti ta rp jų tv y ra n č ią įta m p ą . D ė l to v isiš k a i n e n u ste b a u išg ird u si, k a d
ši p o ra n u tra u k ė sa n ty k iu s .
T a ip p a t b u v o g a lim a ju s ti įta m p ą , tv y ra n č ią ta rp B ru k Š y ld s ir A n d re ja u s
A g a sio . B e to , jų k ū n a i b u v o įsite m p ę . Š io s n u o tra u k o s b u v o tik ra p rie šin g y b ė
to m s, k u r jis n u fo to g ra fu o ta s k a rtu s u n a u ją ja m e ile — te n isin in k e Š te fi G ra f.
Č ia jie a b u atsip a la id av ę , k ū n a i lie č ia si — ta i ro d o d id e lį jų ju n ta m ą k o m fo rtą .
N u o p a t p ra d ž ių P a m e la A n d e rso n ir T o m is L y n e g a lė jo p a siso tin ti v ie n a s
k itu . K ie k v ie n o je n u o tra u k o je jie v ie n a s į k itą p a sis u k ę k rū tin e a r k lu b a is . M a n
re ik ė jo p a ž v elg u s į n u o tra u k a s , d a ry ta s ta d a , k a i jie su situ o k ė p irm ą k a rtą , p a ­
sa k y ti, k a s n u tik s, k a i k a rš ti jų sa n ty k ia i n e iš v e n g ia m a i im s v ė sti. B u v o a k i­
v a iz d u , k a d sa n ty k ia i n u trū k s, n e s p o d a u g y b ė s sk a n d a lų ir s m u rto jie išs isk y rė
a n trą k a rtą . M a n a u , ta i jie m s išė jo tik į g era .
K itą k a rtą , k a i ž v e lg site į d id ž ių jų p re k y b o s c e n trų le id ž ia m u s la ik ra štu ­
k u s, ž v e lk ite a tid ž ia u , b e t ja u k ita ip . G ilin k itė s į č ia p a v a iz d u o tų ž m o n ių k ū n o
ju d e s iu s b e i p o z a s. T a i, k ą p a ste b ė s ite, p a s a k y s b e g a lo d a u g a p ie jų ja u sm u s
v ie n a s k ita m .
P a ž v e lk ite , k a ip to li v ien a s n u o k ito sto v i d u ž m o n ė s. A tk re ip k ite d ė m e s į į
p la š ta k a s, ra n k a s b e i k o ja s. A r jų k ū n a i lie č ia s i? A r jie įsite m p ę , a r a ts ip a la id a ­
v ę ? A r jie sto v i šo n a s p rie šo n o ? G a lb ū t v ie n a s ž e n g te lė ję s tru p u tį p rie k in ?
A tid ž ia i ž v e lg d a m i g a u site b e g a lo d a u g in fo rm a c ijo s . S u ž in o site , k a d ta i, k ą
130 Išmokime keturis bendravimo kodus

g ird ite p e r te le v iz iją a r sk a ito te la ik ra š č iu o se , n e v is u o m e t b ū n a tie s a. N e tg i je i

p a ti įž y m io ji p o ra a r jų atsto v a s s p a u d a i a tk a k lia i tv irtin a , jo g v is k a s n u o s ta b u ,
g a li b ū ti, k a d iš v y site v isiš k a i k ą k ita .
B u v u si p o k a lb ių la id ų v e d ė ja K e itė L y D ž ifo rd te ig ė, k a d a tle id o sa v o v y ­
ru i F ren k u i D ž ifo rd u i jo a p g a v y ste s , ta č ia u jo s la ik y se n a sk le id ė v isišk a i k ito ­
k ią in fo rm a c iją . K a i p e r in te rv iu s u D ia n a S o v je r ji s ėd ė jo g re ta su tu o k tin io ,
b u v o g alim a p a s te b ė ti įte m p tu s sk ru o s tų ra u m e n is, su č ia u p ta s lū p a s ir p rie šiš­
k a i į p rie k į atk iš tą sm a k rą . B e to , jo s b a lsa s sk a m b ė jo šiu rk što k a i ir la b a i sk y ­
rė s i n u o sa ld ž ių a tle id im o ž o d ž ių , k u ria is b a n d ė įtik in ti k la u sy to ju s.
F re n k o ž o d ž ia i taip p a t p rie šta ra v o jo k ū n u i. Jis n e ž iū rė jo į K e itę L y , sė d ė ­
jo b e ja u s m is ir n e re a g a v o į m e iliu s jo s p la š ta k o s, u ž d ė to s an t jo ra n k o s, ju d e ­
siu s. Jo k ū n a s ta rs i sa k ė : “ A š p y k s tu ir m a n ja u g a n a K e itė s L y p rie v a rto s —
e su v e rč ia m a s m o k ė ti d id e lę k a in ą u ž sa v o n e d is k re tišk u m ą . J i m a n e že m in a ,
v ie š a i b a u sd a m a !”

K ū n a s n e m e lu o ja

K ū n a s p a s a k o b e g a lo d a u g . G e sta i, p o z o s b e i k ū n o p a d ė tis tu ri d a u g re ik š­
m ė s , n e s š ie sig n a la i — ta i k ū n o p a sta n g o s a tsk leisti u ž slė p tu s ja u sm u s. B e je ,
m o k s lin ia i ty rim a i ro d o , k a d k ie k v ie n ą k a rtą b a n d a n t n u slė p ti e m o c ija s p a k y la
k ra u jo sp ū d is .
V #

Š e šta m e sk y riu je su ž in o jo m e , k a d k ie k v ie n a s g e sta s a r ju d e sy s siu n č ia a iš­

k iu s s ig n a lu s a p ie ta i, k ą ja u č ia te , ir v is a i n es v a rb u , ž in o te ta i a r n e . K ū n o k a l­
b a g a li p a tv irtin ti a r p a n e ig ti ž o d ž iu s; k ie k v ie n o m ū s ų k ū n a s a tsk le id ž ia tik ­
ru o s iu s ja u sm u s.

K ą iš tik rų jų ja u tė b u v ę s J A V p re z id e n ta s N ik so n a s , išd a v ė jo k ū n a s. V isi

m a tė , k a d jis su trin k a g a v ę s su d ė tin g ą k la u sim ą . Jis s u k d a v o g a lv ą b e i k ū n ą į
ša lį n u o k ie k v ie n o , to k į k la u sim ą p ate ik u s io . P re z id e n ta s tie so g d id in d av o a t­
stu m ą ta rp sa v ę s ir k lau s ia n č io jo , o to k s e lg e sy s v e rtė n e tik ė ti jo ž o d ž ia is . V ie n
tik s te b ė d a m i jį ž m o n ė s m atė , k a d č ia k a ž k a s n e ta ip . J ie s u p ra to , k a d šis p o n a s
tu ri k ą slė p ti.

P rie š k ele tą m e tų g y d ž ia u M a risą . Š i p e n k ia sd e šim tm e tė p a d a rė m a n d i­

d ž iu lį įs p ū d į. P e r k ie k v ie n ą su s itik im ą m a n e p rib lo k š d a v o n e tik jo s in te lig e n ­
 K a i p s u p r a s t i k ū n o k a l b ą 131

c ija , b e t ir n u o sta b i la ik y se n a b e i g ra k š tū s ra n k ų ir p la š ta k ų ju d e sia i. T a i a k i­

v a iz d ž ia i ro d ė , k a d ji g e rb ia sa v e .
T a č ia u v isk a s p a sik e itė , k a i į s u sitik im ą m o te ris a tė jo k artu su s a v o m o ti­
n a . A tro d ė , k a d M a risa v irto k itu ž m o g u m i. Jo s e lg e s y s p a k ito . G a lv a n u lin k o
a n t k rū tin ė s, ji n e įste n g ė tie s ia i ž v e lg ti į a k is n e i sa v o m o tin a i, n e i m a n . M o te ­
ris sė d ė jo k u k lia i ste rb lė je su n ė ru s i ra n k a s.
U ž ja u č ia u M a risą , n e s p u ik ia i m a č ia u , k a s v y k sta . Ja i d a rė įta k ą v a ld in g a
m o tin a . V a rg še lė ja u tė si tie s io g s u g n iu ž d y ta ja i e s a n t g re ta . M a ris a , b e jo k io s
a b e jo n ė s , b u v o įb a u g in ta ir, p rie š sa v o v a lią p a k lu sd a m a m o tin a i, a u k o jo d id ž ią ­
ją d a lį s a v ig a rb o s .
K a i ta i p a sa k iau jo m s, M a risa p rip a ž in o , k a d g re ta m o tin o s v isu o m e t ja u s­
d a v o si b lo g a i. Ji n ie k u o m e t n e įste n g ė p a te isin ti šio s v ilč ių , k a d ir k a ip ste n g ­
d a v o si įtik ti. D a b a r, k a i jo s s u v o k ė p ro b le m ą , g a lim a sa k y ti, b e n d ra v im o k a n a ­
la s a tsiv ė rė . G a lia u sia i a b i išm o k o e lg tis p a g a rb ia i — ta ip , k a ip a b i to b u v o
v e rto s.

Kūno pasvirimas
Jū s ų k ū n a s p a lin k sta į m ė g s ta m o ž m o g a u s p u sę . T a i ž e n k la s , k a d e sa te s u ­
sid o m ė ję s š iu o ž m o g u m i a r tu o , k ą jis sa k o . Je i e s ate itin s u sid o m ė ję s, jū sų
k ū n a s p a lin k s į p rie k į, o k o jo s tu o m e tu lik s a titra u k to s a tg al. Je i sė d in ty s is
šo n u p a sv y ra į ju s, ta i ro d o , k a d jis ja u č ia ju m s d rau g išk u m ą . Je i k o k s n o rs
ž m o g u s ju m s n e p a tin k a a r k e lia n u o b o d u lį, d isk o m fo rtą — a tš ly site n u o jo .
K a rtą p ie ta v au su sa v o d ra u g e , k u ri sv a jo jo a p ie p a s im a ty m u s s u v ie n u u ž
sta lo k a rtu sė d ė ju sių v y riš k ių . K a i jis a tsip ra šė ir n u ė jo į tu a le tą , m a n o b ič iu lė
sk u b ia i ta rs i m o k in u k ė p a k la u s ė , k ą m an a u a p ie jo s g a lim y b e s a tk re ip ti šio p o ­
n o d ėm e sį. N e n o rė ja u p ū s ti jo s tu šč ių v ilč ių b u rb u lo , to d ė l p a a išk in a u , k a ip ta i
su ž in o ti p a č iai. P a ta ria u p as iž iū rė ti, k a ip a rti jis p rie in a ir a r jo k ū n as p a lin k sta
į jo s p u sę .
V y riš k is n e tru k u s s u g rįž o , ir m a n o d ra u g ė su ž in o jo a tsa k y m ą . Jis, je i ta ip
g a lim a sa k y ti, b u v o b e v e ik n e ig ia m a s. V y rišk is a tšlijo a tg a l ir a ts ilo š ė į k ė d ė s
a tk a ltę . J a i ištie su s ra n k ą ir b a n d a n t jį p a lie sti, š is a ts itra u k d a v o , a išk ia i ju s d a -
m a s d isk o m fo rtą . Į ją jis k re ip ė s i ša lta i ir la b a i o fic ia lia i, b e to , tik ra i n e sk y rė
d a u g d ė m e sio . Š io p o n o k ū n a s k a lb ė jo p a ts u ž sa v e . A išk ia i b u v o m a ty ti, k a d
jis ja u tu ri d ra u g ę, to d ė l d a u g ia u n ie k a s jo n e d o m in a . Jis ta i le id o su p ras ti sa v o
k ū n o k alb a .
132 Išmokim e keturis bendravim o kodus

Teritorijos pažeidimas
Ž m o n ė s, k a ip ir g y v ū n a i, tu ri e rd v ė s b e i te rito rijo s v ien tis u m ą a p ib rė ž ia n ­
č ia s n e ra š y ta s ta isy k le s . Je i v ie n a s g y v ū n a s įs iv e rž ia į k ito te rito riją , s is iš si­
g ą sta ir g a li p u lti. T ą p a tį g a lim a p a s a k y ti ir a p ie ž m o n e s. K ie k v ie n o je k u ltū ri­
n ė je a p lin k o je e g z istu o ja ta isy k lė s , n u ro d a n č io s a ts tu m ą ta rp s ė d in č ių a r sto ­
v in č ių ž m o n ių . P ie tų A m e rik o s b e i V id u rin ių jų R y tų g y v e n to ja i sto v i m a ž e sn iu
a ts tu m u n e i v a k a rie č ia i, k u rie n e p ra tę , k a d k a s n o rs b ra u tų si į jų e rd v ę . T a č ia u
je i jū s, v a k a rie tis, sv e č iu o ja tė s s v etim o s k u ltū ro s ša ly je , tu rė tu m ė te su s ip a ž in ­
ti s u v ie to s p a p ro č iais ir, ž in o m a , jų la ik y tis.
K a d ir k o k ia b ū tų k u ltū rin ė a p lin k a , tie , k a s p e rž e n g ia a sm e n in ė s e rd v ė s
rib a s, y ra v e rtin tin i n e ig ia m a i. T a i a rb a sie k ia n ty s d o m in u o ti, n a rc iz išk i p ilie ­
č ia i, a rb a v isišk a i n e su v o k ia n ty s sa v o v e ik sm ų a s m e n y s. J ei k a s n o rs p rie in a
p e rn e ly g a rti ir im a k a lb in ti, jū s v e ik ia u s ia i re a g u o site n e ig ia m a i a rb a im site
m a išta u ti. Jū s g a lite ž e n g te lė ti a tg a l a r a tsitra u k ti — g a lb ū t n e tg i v is išk a i p a si­
tra u k ti, g a lite n e t n e ju sd a m a s a n t k rū tin ė s su k ry ž iu o ti ra n k a s (ta i n e są m o n in ­
g a s b a n d y m a s a p sisa u g o ti), a tg a l lo šte lė ti g a lv ą a r n e tg i į k rū tin ę įre m ti sm a k ­
rą . J ū s g a lite im ti tre p sė ti k o ja , m u isty tis a r p a k e isti k ū n o p a d ė tį. T a ip p a t k a r­
ta is g a li įsite m p ti jū sų b a ls as . V e ik ia u sia i p a p ra šy s ite šio a sm e n s tru p u tį a tsi­
tra u k ti.
A tlie k a n t m o k s lin iu s ty rim u s b u v o ty č ia p e rž e n g ia m o s k ito a sm e n s e rd v ė s
rib o s, p rie in a m a p e r a rti ir ta ip su k u ria m a s d isk o m fo rta s . Ž m o g u s d a ž n ia u sia i
a ts itra u k d a v o ir v ėl g e ria u p a siju sd a v o .
K a i k u rie ž m o n ė s ty č ia a tsis to ja p e r a rti ir ta ip v e rč ia k itu s n e p a sitik ė ti
sa v im i. Įsiv e rž im a s į k ito a sm e n s te rito riją b au g in a . Ž m o g u s g a li s u sig ū ž ti įta r­
d a m a s n e g e ru s k e tin im u s. P e r m a ž a s a tstu m a s ž e id ž ia d a u g e lį. K a d ir a p ie k ą
k a lb ė tu m ė te , p a šn e k o v a s v is tie k n e įste n g s a tsik ra ty ti n e ig ia m ų ja u sm ų ju m s.
G a lia u s ia i, p riė ju s p e r a rti, g a lim a išp ro v o k u o ti žm o g ų g in tis a r s u a b e jo ti
sa v o v a ly v u m u . P a v y z d ž iu i, jis g a li im ti v a rž y tis sa v o b u rn o s a r k ū n o k v a p o .
B e je , ir p a š n e k o v ą g a li a tstu m ti to k io įs ib ro v ė lio k ū n o a r b u rn o s a ro m a ta s. K i­
ta v e rtu s, je i jū sų erd v ė s rib a s p e rž e n g ė ta s, k u ris ju m s p a tin k a , n e ig ia m a re a k ­
c ija g a li ir n e k ilti — g a lb ū t jū s n e tg i p a g e id a u ja te šio ž m o g a u s a rtu m o .
S v a rb u p a ste b ė ti, k a d ta s, k a s ja u č ia si g a lin g a s ir p a sitik i sa v im i, p a p ra s­
ta i u ž im a d a u g ia u fiz in ė s e rd v ė s, iš tie sd a m a s ra n k a s b e i k o ja s . G a lim e d a ry ti
iš v a d ą , k a d ž m o g u s, k u ris ja u č ia si n e itin sa u g ia i, d a ž n ia u sia i k o ja s b e i ra n k a s
g la u d ž ia p rie s a v ę s, su s tin g d a m a s ta ip , ta rsi re ik ė tų sa u g o tis.
 Kaip suprasti kūno kalbą 133

Stovėjimas per toli

P e r d id e liu a tstu m u sto v in ty s ž m o n ė s la ik o m i p a sip ū tu sia is sn o b a is a rb a
sa v im y lo m is. Jie tik rą ja to ž o d ž io p ra sm e n e n o ri su a rtė ti. J ie g a li sė d ė ti a r
sto v ė ti p e r to li d ė l to , k a d n e m ė g sta jū sų . Jū s g a lite ž e isti ju o s d ė l to , k a d
e sa te ta s, k a s e sa te ; jie m s g a li n e p a tik ti ta i, k ą k a lb a te , jū sų s k le id žia m a s
k v a p a s a r jū sų išv a iz d a . N e reta i d id e s n iu atstu m u ste n g ia si la ik y tis b a im ę ja u ­
č ia n ty s ž m o n ė s.

Veidrodinis judesių atspindys

Je i n o rite su ž in o ti, a r k ą n o rs tra u k ia te , ste b ė k ite , a r š is a sm u o k a rto ja
jū s ų ju d e siu s . Je i k u ris n o rs iš jū sų k o p iju o ja k ito g e stu s (u ž k e lia k o ją a n t
k o jo s , ra n k o m is p a re m ia s m a k rą , sp ra g si p iršta is ir t.t.), tik ė tin a , k a d v ie ­
n a s k itą tra u k ia te . Jū sų ju d e siu s a tk a rto ja n tis ž m o g u s tro k šta b ū ti to k s k a ip
jū s .

Lingavimas pirmyn ir atgal

T o k s elg e sy s ro d o , k a d ž m o g u s y ra įb a u g in ta s a rb a n e k a n tra u ja . S u a u g u ­
sie ji lin g u o ja ta d a , k a i ja u č ia d isk o m fo rtą ir n o ri n u sira m in ti.
G a n a d a ž n a i p a steb im e ta ip e lg ia n tis v a ik u s, y p a č k a m u o ja m u s a u tiz m o .
Jie ta ip sa v e d rą sin a n o rė d a m i a tsik ra ty ti b a im ė s .
K a i ta ip im a d a ry ti su a u g u sie ji, a p lin k in iai p a s iju n ta n eja u k ia i, n e s ta i b la š­
k o d ėm e sį. Jie n e įs te n g ia su sik a u p ti ir k la u sy tis, k ą sa k o lin g u o ja n ty s is.

Muistymasis
B e p a lio v o s k ru tė d a m i ž m o n ė s p a sa k o la b a i d a u g . G a li b ū ti, k a d jie n e rv i­
n a si a r ro d o , jo g v isa i n e tro k š ta b ū ti šio je v ie to je . Jie g a li g rą ž y ti ra n k a s , tre p -
se n ti k o ja ; tai re išk ia , k a d jie ja u č ia b a im ę a r su s ie rz in im ą . Je i ž m o g u s n e rim a u ­
ja , jis g a li su k io tis — ta d a ja u č ia si g e ria u .
E sa n t d is k o m fo rtu i, tru p u tį p a k y la k ū n o tem p e ra tū ra ; d ė l to ta ip p a t p a si­
d a ro n e ta ip p a to g u . G ali im ti k a isti s p ra n d a s, ir ž m o g u s p ra d e d a ju d in ti k a k la ­
ra ištį — b a n d o jį a tla isv in ti.
134 Išmokime keturis bendravimo kodus

B e sim u is ta n tis ž m o g u s siu n č ia sig n a lu s, jo g jau č ia d isk o m fo rtą a r k a ž ­

k o b ijo . G a li b ū ti, k a d jis k ą tik p a s a k ė n e tie są a r n o ri p a s itra u k ti iš to s
a p lin k o s.

Į šoną palenkta galva

Į šo n ą p ale n k ta g a lv a ro d o , jo g p a šn e k o v a s su sid o m ė jo ir jū sų k la u so s i.
Jū s v isiš k a i u ž v a ld ė te jo d ė m e sį — jis a tid ž ia i k la u s o .
G a lb ū t p a ste b ė jo te , k a d m a ž i d a r n e m o k a n ty s k a lb ė ti v a ik a i k la u sy d a m ie ­
si p a le n k ia g a lv y tę į šo n ą . T a i re iš k ia , k a d jie su s id o m ė jo ir k la u so s i jū sų .

Galvos loštelėjimas atgal

K la u sy d a m ie si n e m a lo n ių ž o d ž ių , žm o n ė s lin k ę lo šte lė ti g a lv ą a tg a l n u o
p a šn e k o v o . R e g is , ta i sa v a im in ė re a k c ija , k u ria s ie k ia m a s u k u rti b a rje rą ta rp
sa v ę s ir n e m a lo n ių p o jū č ių š a ltin io .

Galvos linkčiojimas
P a šn e k o v a i, k u rie ju m s k a lb a n t n u o la t p rita ria m ai lin k s i g a lv a , g a li b ū ti
g e ra d a ria i, k u rių tik s la s — le isti ju m s p a s iju s ti g e ra i. Jie d a ž n ia u s ia i la b a i tro k šta
p a tik ti. L in k sin tis g a lv a ta rsi s ak o : “ P a m ė k m a n e — su tin k u su v isk u o , k ą sa ­
k a i, to d ė l a ts ily g in k tu o p a č iu ” . T o k ie ž m o n ė s d a ž n ia u sia i ja u č ia si n e sa u g ū s ir
b ijo b ū ti a ts tu m ti.
G a li b ū ti, k a d lin g u o ja n tis a r su k io ja n tis g a lv ą į ša lis ž m o g u s re išk ia a b e jo ­
n ę a r n e p rita rim ą ta m , k a s sa k o m a . G a lv ą g a li lin g u o ti iš v ie n o šo n o į k itą — ta i
re išk ia , jo g s v a rsto m a ta i, k a s p a sa k y ta , a r v e rtin a m a s k a lb a n ty sis .

Nulenkta galva
Je ig u n e d a ly v a u ja te re lig in ė s e a p e ig o se a r n e sa te k ilę s iš k u ltū rin ė s a p lin ­
k o s, k u r n u len k ta g a lv a la ik o m a p a g a rb o s ž e n k lu , to k ia jo s p a d ė tis k ly k te k ly -
k ia , k a d ž m o g u s n e p a sitik i sa v im i. J is g a li b ū ti n e la im in g a s a r p rislė g ta s, ta ip
p a t m e n k a i s a v e v e rtin ti.
 Kaip suprasti kūno kalbą 135

Ja u m in ė ja u , k a d v elio n ė p rin c es ė D ia n a k a lb ė d a m a n u le n k d a v o g a lv ą . Iš
p ra d ž ių ta i g alim a v e rtin ti k a ip n u o la n k u m o g e stą ; ta č ia u k a i ji n u le n k u si g a lv ą
tę s d a v o p o k a lb į, p a a iš k ė d a v o , k a d m o te ris n ė ra la im in g a , o g a lb ū t ir ja u č ia si
n e sa u g i a tlik d am a p rin c e sė s v a id m e n į.

Pirmyn atkišta galva

P irm y n a tk išta g a lv a , p a n a šia i k a ip ir a tk ištas s m a k ra s, re išk ia g ra sin im ą .
G a lim a s p ė ti, k ad p a šn e k o v a s į a p ta ria m ą p ro b le m ą re a g u o ja p ik ta i a r n e t p rie ­
šišk a i.
P u rta n tis a r a tlo šia n tis g a lv ą a tg a l ž m o g u s d a ž n ia u sia i ja u č ia p a n ie k ą a rb a
y ra a ro g a n tišk a s.

Galvos kasymasis
Je i p a šn e k o v a s n e tu ri u tė lių a r jo n e v a rg in a in fe k c in ė g a lv o s o d o s lig a , k a sy ­
d a m a s is jis ta rs i p a ro d o , k a d ja u č ia si s u trik ę s a r k a ž k u o n ė ra v isišk a i įsitik in ę s .
V ie n ą v a k a rą k a rtu s u p ro d iu se riu to b u lin a u sa v o p a ra šy tą d a in ą . P a ste b ė ­
ja u , k a d jis sta ig a e n e rg in g a i ė m ė k a sy tis v irš u g a lv į. “ N e sa te įsitik in ę s , k ad
d a in o s p a b a ig a g e ra , a r n e ? ” — p a k la u s ia u a š.
“ Jū s te isi. A š n o riu tru p u tį p a k e isti p a b a ig ą — ji tu rė tų b ū ti d ra m a tišk e s­
n ė ” , — a ts a k ė jis. P a s te b ė ju s i tą ju d e sį, su p ra ta u , k a d jis n e ž in o , k a ip p a sie lg ti.
Jis tro š k o p a k e is ti d a in o s p a b a ig ą , ta č iau a b e jo jo , a r ta i m a n ę s n e įže is.
Š ta i k ita s p a v y z d y s. S a k y k im e , k o n o rs k la u sia te , o p a k la u sta sis im a k a sy ­
tis g a lv ą . T a i ro d o , k a d š is ž m o g u s n ė ra įs itik in ę s , k a d te isin g a i su p ra to k la u si­
m ą a rb a n e ž in o k ą a ts a k y ti. D ė l to b u s g e ria u s ia ir ja m , ir ju m s p a site ira u ti d a r
k a rtą , b e t k ita is ž o d ž ia is — ta ip , k a d p a š n e k o v a s v isišk a i su p ra s tų , k o n o rite .
K o l iš n a u jo su fo rm u lu o s ite m in tį, ž m o g u i p a k a k s la ik o ir a tsa k y m u i a p g a lv o ti.

Trūkčiojimas pečiais
Je i p a šn e k o v a s trū k č io ja p e č ia is, g a li re ik š ti, jo g jis s ak o n e tie są , n ė ra
n u o šird u s, o g a lb ū t y ra a b e jin g a s: “ A š n e ž in a u ” , “ N e su tik ra s” ar “ A š ju m is
n e tik iu ” .
136 Išmokime keturis bendravimo kodus

T ie , k a s m e lu o ja , lin k ę la b a i g re ita i tr ū k te lė ti p e č ia is . Š iu o a tv e ju ta i n ė ra
d a ro m a a p g a lv o ta i ir re iš k ia v is iš k a i k ą k ita n e i n u o b o d u lį a r a b e jin g u m ą . T o ­
k io ž m o g a u s k ū n a s iš d u o d a : “ S a k a u n e tie s ą ” . S ta ig u s trū k te lė jim a s a ts k le id ž ia
n e s ą m o n in g a s p a s ta n g a s a tro d y ti tv ir ta m , r a m ia m ir s u s itv a rd ž iu s ia m . D e ja , d a ž ­
n ia u s ia i b ū n a p rie š in g a i.
J e i ž m o g u s k ils te li p e č iu s ir ja is n e trū k te li, b e t la ik o p a k ė lę s , jis v e ik ia u ­
s ia i n o ri p a s a k y ti, k a d y r a n e p a v o jin g a s . Š į g e s tą m ė g o M e rily n M o n ro — juo
p a ro d y d a v o k o k ia y ra s e k s u a li b e i p rie in a m a .

T a i s y k li n g a ir n e t a i s y k li n g a k ū n o l a i k y s e n a

K ū n o la ik y s e n a ro d o , k a ip ž m o g u s ja u č ia s i g re ta k itų ž m o n ių , k u o s a v e
la ik o . S a v im i p a s itik in č io ž m o g a u s n u g a ra tie s i, p e č ia i a tlo š ti a tg a l, g a lv a la i­
k o m a tie s ia i, o s ė d m e n y s įte m p ti. T o k s a s m u o s to v i p a to g ia i, le n g v a i, s v o ris
v ie n o d a i p a s k irs ty ta s a b ie m k o jo m s . S ė d ė d a m a s k o ja s b e i ra n k a s la ik o n e s u ­
k ry ž iu o ta s .
T ie , k u rių la ik y s e n a s p in d u liu o ja p a s itik ė jim ą s a v im i, ta ip p a t p u ik ia i ja u ­
č ia s i ir v a ik š tin ė d a m i s u d ra u g a is , ir iš k ilm ė s e . J ie iš ra iš k in g a i g e s tik u liu o ja
ra n k o m is b e i p la š ta k o m is ir ta ip s u te ik ia g y v u m o s a v o re iš k ia m a m p o ž iū riu i.
J ie lin k ę s u te lk ti d ė m e s į į k itu s , in f o rm u o ti a p ie s a v e , d a ž n ia u s ia i b ū n a a tv ir i,
ja u č ia s i s a u g ū s , o š io s s a v y b ė s tra u k te tra u k ia a p lin k in iu s . A tv ir u m u s p in d u ­
liu o ja n tis a ts ip a la id a v ę s k ū n a s v is u s s k a tin a ja u s tis g e ra i.
K ita v e rtu s , įv a irio s k ū n o p a d ė ty s re iš k ia s k irtin g a s e m o c ija s .

1. Susmukusi laikysena
N u liū d ę s ž m o g u s d a ž n ia u s ia i s ė d i s u s m u k ę s . N u le is ti p e č ia i r o d o n u s i­
v y lim ą , m e n k ą s a v ig a rb a a r n e tg i d e p re s iją . N e tg i y ra p o s a k is : “ P e č iu s s le ­
g ia sunki bėdų n a š ta ” . T o k io s la ik y s e n o s n e įs te n g ia n ty s a ts ik ra ty ti žmonės
g a li b ė g ti nuo savo p ro b le m o s ar n e tg i a p s k r ita i p a s itra u k ti iš g y v e n im o .
T a i ta ip p a t g a li r e ik š ti, k a d p a š n e k o v a s n e s id o m i ju m is a r tu o k ą s a k o te .
Š is žmogus n e s iv e rž ia p irm y n , jis tra u k ia s i — ta i a k iv a iz d i n u s iš a lin im o
re a k c ija .
 Kaip suprasti kūno kalbą 137

P a p ra s ta i n u le id ž ia n t p e č iu s b e i su s m u n k a n t su s p a u d ž ia m a ir k ru tin ė s lą s­
ta . T a d a su sp a u d ž iam i ir v id a u s o rg a n ai. D ė l to n u k e n č ia k a lb a .

2. Į priekį pasviręs kūnas

Je i k ū n a s p a sv irę s į p rie k į, o k a k la s ište m p tas , g a lite n e ab e jo ti — ž m o g u s
p y k sta . T a ip p a t g a li b ū ti a tk išta s s m a k ra s ir s u g n ia u ž ti k u m šč ia i. B e to , n e re ta i
p a ste b im i ir įte m p ti ra u m e n y s. T a i k o v in ė p a re n g tis. J e i ž m o g u s sk u b ė d a m a s
ž e n g ia p a sv iru siu į p rie k į k ū n u — v a d in a s i, jis p y k sta .

3. Sustingęs kūnas
Ž m o n ė s, k u rių k ū n a s n e la n k stu s, su stin g ę s ly g rik iu o tė je , d a ž n a i su n k ia i
p riim in ė ja ir sp re n d im u s. Jie m s su n k u n u sp rę sti d a u g e lį d a ly k ų . Jie lin k ę m a ­
ty ti tik ju o d ą ir b a ltą sp a lv a s , sa v o p o ž iū rį la ik o v ie n in te liu te isin g u . T ai a u to -
rita rišk o s a sm e n y b ė s.
N e re ta i ta i s n o b a i, m a n a n ty s e są g ere sn i u ž k itu s . P a k e lta g a lv a jie d a ž n a i
iš a u k š to ž v e lg ia į a p lin k in iu s, la b a i v e rtin a v a ly v u m ą b e i tv a rk ą , b e t, d e ja ,
su n k ia i o rie n tu o ja s i s u sik lo sč iu s n e įp ra sta i situ a c ija i.

4. Pozuotojai
Š ių ž m o n ių la ik y s e n a n e n a tū ra li. J ie a tro d o ta ip , ly g p o z u o tų ir v is u o m e t
se k a , k a s į ju o s ž iū ri. T a i tie ž m o n ė s, k u rie p a b u č iu o s ju s į ab u sk ru o stu s ir
a p sid a iry s — a r k a s p a s te b ė jo ju o s ta ip d a ra n t? Jie p a p ra sta i sto v in iu o ja n e to li
b a ro , s te n g d a m ie si a tro d y ti ša u n ū s , re ik š m in g i ir sv a rb ū s.
N o rs jie g a li p a s iro d y ti ra fin u o ti, tu rin ty s sa v itą p o ž iū rį, ta č ia u iš tik rų jų
ja u č ia si n e sa u g ū s , y ra d ro v ū s ir su te lk ę d ė m e sį į sa v e .
Jie įsitik in ę , k a d p a sa u lis su k a s i a p lin k ju o s .

5. Užsisklendusiojo laikysena
T ie , k a s jū s ų n e m ė g sta a r n e s u tin k a su jū s ų n u o m o n e , p ap ra sta i k ū n o ju d e ­
sia is iš sid u o d a . P irm ia u sia g a lv ą b e i lie m e n į jie la ik o tie sia i, o ra n k a s tu o p at
m e tu s u k ry ž iu o ja a n t k rū tin ė s . Je i jie sė d i, g a li u ž s ik e lti k o ją a n t k o jo s.
138 Išmokime keturis bendravimo kodus

6. Neutrali kūno padėtis

T ie , k a s d a r n e su sid a rė n u o m o n ė s a p ie ju s a r d a r n e su s p ė jo įv e rtin ti situ a ­
c ijo s, d a ž n a i sto v ė d a m i su k ry ž iu o ja ra n k a s a n t k rū tin ė s. J e i to k s ž m o g u s sė d i,
p a p ra sta i ja s su k ry ž iu o ja sk re ite ir u ž sik e lia k o ją a n t k o jo s , ta rs i sa k y tų : “ P a ­
g y v e n sim — p a m a ty sim ” . G a lv a b e i lie m u o la ik o m i tie s ia i, p la šta k o s v ie n a a n t
k ito s g u li ste rb lė je , jų p iršta i n e s u n erti, o k o jo s u ž k e lto s v ie n a a n t k ito s ir su ­
sp a u s to s.

7. Nuobodžiaujančiojo laikysena
N u o b o d ž ia u ja n tis ir n e s id o m in tis ž m o g u s g a lv ą , o g a lb ū t n e t ir k ū n ą n u ­
su k s n u o jū sų . J e i ik i šio l jis b u v o p a sv irę s į ju s, s itu a c ija i p a s ik e itu s, — d a ž ­
n ia u s ia i a tšlis. Je i p a šn e k o v a s sė d i, jis v e ik ia u s ia i ištie s į p rie k į k o ja s (p rie š ta i
jo s b u v o p a tra u k to s a tg a l) ir išsitie s.
P irštu s s u n e rs, o p la šta k o s g u lė s sk re ite . Ž m o g u i ė m u s d a r la b ia u n u o b o ­
d ž ia u ti, g a lv a n u sv irs — n e re ta i ją p rire ik ia p a re m ti ra n k a .
N u o b o d ž ia u ja n t k ū n a s p a p ra s ta i a tš ly ja, o k o jo s ištie sia m o s. J e i to k s ž m o ­
g u s sto v i, p la š ta k o s su n e rta is p iršta is iš tie s ia m o s į p rie k į, o g a lv a n u su k a m a į
ša lį n u o p a šn e k o v o .

V i s k a s a p ie r a n k a s

R a n k ų la ik y m a s a r ju d e s ia i b e g a lo d a u g p a sa k o a p ie e m o c in ę b ū se n ą . P a ­
p a sa k o s iu a p ie d a u g y b ę ra n k ų p a d ė č ių , to d ė l n e su n k ia i a ts p ė site tie są .

1. Sukryžiuotos rankos
Š ita ip ra n k a s ž m o g u s laik o n o rė d a m a s a p sig in ti, k a i ja u č ia d isk o m fo rtą ir
n o ri s av e a p sa u g o ti. B e to , ta i g a li re ik šti, k a d šis a s m u o tro k š ta a tsirib o ti. K a i
n e sija u č ia m e s a u g ū s, ste n g ia m ė s u ž im ti k u o m a žia u e rd v ė s.
Je i p a ta lp o je n ė ra ša lta ir ž m o g u s a n t k rū tin ė s su n e ria ra n k a s n e n o rė d a m a s
iš sa u g o ti š ilu m ą , v a d in a s i, jis k e tin a ir to lia u la ik y tis sa v o p o z ic ijo s. T a ip d rą si­
n a p a ts sa v e . T a i re išk ia , jo g jis v e ik ia u s ia i n e p riim s n ie k o , k ą jū s siū ly site . B e
 Kaip suprasti kūno kalbą 139

to , ž m o g u s g a li b ū ti n e rv in g a s ir įsite m p ę s. G a lim a sa k y ti, k a d p rie š k ū n ą s u ­

k ry ž iu o to s ra n k o s ša u k te ša u k ia , k a d p a šn e k o v a s tu ri k ą s lė p ti. Išv y d ę k ą n o rs
a n t k rū tin ė s su n e rto m is ra n k o m is, ž in o k ite — šis ž m o g u s tra u k ia si. Š ita ip s u ­
k ry ž iu o ti ra n k a s n e re ta i m ė g sta ir s ta m b ia k rū tė s a r s av o k ū n o fo rm o m is n e p a ­
te n k in to s m o te ry s .

2. Į šonus įremtos rankos

Į k lu b u s įre m to s ra n k o s ir į ša lis sty ran č io s a lk ū n ė s re išk ia : “ L a ik y k is n u o
m a n ę s to lia u ” arb a “ N e sip a in io k m a n p o k o jo m is” . A n tro p o lo g o D e sm o n d o M o ­
riso n u o m o n e , ta i a p k a b in im u i p rie š in g a p o z a . B e to , ji ro d o y p a tin g ą p as itik ė ­
jim ą sa v im i ir n e p rik la u s o m y b ę .
K a i v ie n a s a sm u o sie k ia k itą p a ša lin ti iš g ru p ė s, jis g a li p a sių sti ž in ią v ie ­
n ą ra n k ą įre m d a m a s į k lu b ą . K a rtą s te b ė ja u ta ip v a k a rė ly je b e sie lg ia n čią m o te ­
rį. Ji a tė jo s u n a u ju , b e g a lo p a tra u k liu b ič iu liu ir ja u tė s i es a n ti tik ra jo sa v in in ­
k ė . K ie k v ie n ą k a rtą , k a i tik k u ri n o rs m o te ris p rie id av o a rty n ir b a n d y d a v o jį
u ž k a lb in ti, ši p o n ia p a siste n g d a v o ją a titv e rti d e šin ė s ra n k o s , stra te g iš k a i įre m to s
į k lu b ą , a lk ū n e . Ji v ik ria i a p sisu k d a v o ir u ž tv e rd a v o k e lią k ita i m o te ria i, n e ­
le isd a m a p ria rtė ti ir ta rsi n e ty č ia (o iš tik rų jų ty č ia ) b a k ste lė d a m a ja i a lk ū n e .
T a ip ji n e d v ip ra sm išk a i p a ro d y d a v o n u o jo s g arb in a m o jo la ik y tis k u o to lia u .

3. Už nugaros sunertos rankos

U ž n u g a ro s su n e rto s ra n k o s ro d o , k a d ta ip sto v in ty s ž m o n ė s y ra a tv iri ir
n e ja u č ia p o reik io g in tis . T o k ia p o z a b ū d in g a B rita n ijo s k a ra lišk o s io s še im o s
n a ria m s, k a i jie b e n d ra u ja su sa v o p a v a ld in ia is: lie m u o n e p rid e n g ta s ra n k o m is,
jo s la isv a i n u le is to s. V is a ta i ro d o , k a d šie ž m o n ė s n e s ija u č ia s u v a rž y ti.
T a ip re iš k ia m a s p a sitik ė jim a s sa v im i. U ž n u g a ro s su n e rto m is ra n k o m is n e ­
re ta i sto v i k a rišk ia i, g a v ę k o m a n d ą “ la isv a i” . Jie a tro d o a tsip a la id a v ę , a tv iri ir
n e tu rin ty s k ą slė p ti.

4. Gestikuliuojančios rankos
D a u g ely je V id u rž e m io jū ro s ir V id u rin ių jų R y tų ša lių d a ž n a i m o su o ja m a
ra n k o m is n o rin t k ą n o rs p a b rė ž ti k a lb a n t. T a i įp ra sta. T a č ia u V a k a ru o se m o s­
140 Išmokime keturis bendravimo kodus

ta g u o ja n tis ž m o g u s v e rtin a m a s v isiš k a i k ita ip . M a n o m a, k a d jis n e k o n tro liu o ja

sa v ę s , y ra la b a i e m o c in g a s a r b e g a lo įp y k ę s.

E m o cin go s p la šta k o s

P la š ta k ų p a d ė tis g a li k u o p u ik ia u sia i a tsk le is ti e m o c in ę b ū s e n ą . Š ta i k ą

re išk ia k a i k u rie jų ju d e s ia i.

1. Slepiamos plaštakos
Je i p a šn e k o v a s k a lb ė d a m a s sle p ia p la štak a s , p a v y z d ž iu i, su sik išd a m a s į k i­
še n e s , tik ė tin a , k a d jis n o ri n u slė p ti v e rtin g ą in fo rm a c iją , ta ip p a t n e tro k šta a t­
sk le isti k a ž k o ja m a sm e n išk a i sv a rb au s . K a rtą v ie n a m e re n g in y je p a s te b ė ja u sa ­
v o d ra u g ą M a rtį ir p a s ite ira v a u , k a ip se k a si jo ž m o n a i D ž e n e i. “ O , k u o p u ik ia u ­
sia i” , — a ts a k ė jis, g rū sd a m a s ra n k ą į k iše n ę , ir išk a rt p a k e itė p o k a lb io te m ą . P o
k e le to d ie n ų s u ž in o ja u , k a d jie tu ri p ro b le m ų , n e tg i k a lb a a p ie sk y ry b a s.

2. Sugniaužtos plaštakos
S u g n ia u ž ti k u m š č ia i d a ž n ia u s ia i re išk ia , kad žmogus ž o d ž ia is nemoka
iš re ik š ti e m o c ijų . K ie k v ie n ą k a rtą išv y d ę su g n ia u ž tą k u m štį, ž in o k ite , k a d p a ­
šn e k o v a s tik ra i su p y k ę s a r n u liū d ę s. Je i s u sp a u stam e k u m šty je sle p ia m a s n y k š­
ty s , p a šn e k o v a s d a ž n ia u sia i ja u č ia g rė s m ę , b a im ę a r n e rim ą ir ta ip ta rsi b a n ­
d o sa u g o tis. T a i la b a i p rim e n a an t k rū tin ė s s u n e rta s ra n k a s . Je i sm iliu m i ro ­
d o m a į k ą n o rs a r sta ig ia i, k a m p u o ta i ju d a p la š ta k o s, v a d in a si, š is ž m o g u s
k a u p ia p y k tį.

3. Glebios plaštakos
T o , k u ris n ė ra v is išk a i n u o š ird u s , p la šta k o s p ap ra sta i b ū n a n e to k io s ju d ­
rio s. Jo s g a li b ū ti v ie n a k ito je , su g n ia u ž to s į k u m š tį, su n e rto s a n t k rū tin ė s a r
la ik o m o s k iše n ė se . S te b ėk ite , k a ip s tip ria i k a lb an ty sis s p a u d ž ia ra n k a s: k u o in ­
te n s y v ia u jis ta i d a ro , tu o d id e s n ę įta m p ą p a tiria .
 Kaip suprasti kūno kalbą 141

J e i ž m o g u s į k ą n o rs tv irta i įs ik im b a , p a v y z d ž iu i, į k ė d ę , v a d in a s i, la ­
b a i s te n g ia s i iš la ik y ti e s a m ą s itu a c iją . T ie , k a s la ik o s i įs ik ib ę savęs, būna
įs ite m p ę ir ja u č ia s i nesaugūs — tik rą ja to ž o d ž io p ra s m e s te n g ia s i kažko
n e p a le is ti. T a ip e lg d a m ie s i jie iš s id u o d a , k a d m e lu o ja ar s te n g ia s i iš v e n g ti
s tip rių e m o c ijų .

4. Sąžiningojo plaštakos
J e i ž m o g u s k a lb a tie s ą , jis n e g n ia u ž ia k u m š č ių , p irš ta i d a ž n ia u s ia i b ū n a
iš tie s ti. T a ig i jis y ra a tv ira s b e i s u s id o m ė ję s a p lin k in ia is . T a i p riim a n tis g e s ta s ,
k u ris re iš k ia , k a d š is a s m u o ja u tru s ir lin k ę s p riim ti ju s b e i jū s ų m in tis . B e to ,
d e ln ų ro d y m a s — ta i ž e n k la s , d ė l k u rio ta m p a te la b ia u p a ž e id ž ia m a s . K ita v e r­
tu s , p a š n e k o v a s , d e m o n s tr u o ja n tis v irš u tin ę p la š ta k ų d a lį, p a p ra s ta i n ė r a to k s
e m p a tiš k a s ir a tv ir a s — j i s la b ia u lin k ę s a ts irib o ti.

5. Išraiškingai judančios plaštakos

K a i ž m o g u s k a lb a iš r a iš k in g a i ir e m o c in g a i a p ie ta i, k u o tik i, jis g ra k š č ia i
ju d in a r a n k a s b e i p la š ta k a s ir ta ip re iš k ia s a v o s u s iž a v ė jim ą . P rie š in g u a tv e ju ,
ra n k o s b e i p la š ta k o s ju d a d a u g m a ž ia u .

6. Atkaklios plaštakos
J e i p a s te b ė jo te , k a d n y k š ty s n e ju d a , o k iti p irš ta i tie s ū s a r g n ia u ž ia s i į k u m š ­
tį, v a d in a s i, jū s ų p a š n e k o v a s tv irta i la ik o s i s a v o p o z ic ijo s ir n ė n e k e tin a tra u k ­
tis . T o k ia m ž m o g u i įp irš ti s a v o p o ž iū rį la b a i s u n k u .

7. Nekantriojo plaštakos
P ir š ta is b a rb e n d a m a s į s ta lą ž m o g u s p a p ra s ta i iš s id u o d a e s ą s n e k a n tru s a r
n e rv in g u m ą . P a n a š u s ž e n k la s — d a ik tų ( k a ro lių a r a p y ra n k ė s ) s u k io jim a s , ta ip
p a t ž a id im a s p la u k ų s ru o g a — a ts k le id ž ia , k a d jū s ų p a š n e k o v a s ja u č ia s i n e s a u ­
g u s , y r a įs ite m p ę s . T a i ro d o , k a d ja m tie s io g b ū tin a k ą n o rs lie s ti ir ta ip p a s i­
ju s ti g e ria u .
142 Išmokime keturis bendravimo kodus

8. Spaudimą patiriančiojo plaštakos

N a g ų k ra p š ty m a s , k ra m ty m a s a r a p lin k ju o s e s a n č io s o d e lė s k ra p šty m a s ,
ra n k ų g rą ž y m a s b e i m u isty m a sis ta ip p a t ro d o b a im ę . Ja u sd a m i p s ic h o lo g in į
sp a u d im ą , ž m o n ė s p ra d ed a ta ip e lg tis, n o rs su ja is k a lb ė d a m ie si n e su p ra s ite ,
k a d ja u č ia s i su trik ę . Š ie g e sta i ta ip p a t g a li išd u o ti p y k tį ir fru s tra c iją .

9. Nuobodžiaujančiojo plaštakos
F ru s tra c ijo s a r n u o b o d u lio a p im ta s ž m o g u s g a li ju d in ti n y k šč iu s (k iti p irš -
ta i tu o m e tu su n e rti) a rb a su k ti ju o s v ie n ą a p ie k itą . Š is v e ik sm a s — ta i p a s ta n ­
g a a tsik ra ty ti n u o b o d u lio .

10. Komfortą jaučiančiojo plaštakos

G e rą s av ija u tą išd u o d a ir p la šta k o s. S tip rū s ir lė ti, v o s b a n g u o ja n ty s ir n e
m e c h a n išk i ju d es ia i, u ž g a lv o s s u n e rto s ra n k o s ir į š alis a tk išto s a lk ū n ė s ro d o ,
k a d ž m o g u s ja u č ias i sa u g ia i, p a to g ia i ir ja u k ia i.

11. Pasitikinčiojo plaštakos

S a v o te is u m u įsitik in ę s ž m o g u s d a ž n a i d e m o n s tru o ja ta m tik ru s, p a siti­
k ė jim ą sa v im i a ts k le id žia n č iu s g e stu s. P la šta k o s , su re m to s p irš tų g a liu k a is
ta ip , k a d s u d a ry tų trik a m p į, y ra sa v o te isu m u įsitik in u sio jo g e sta s . Jį m ė g s­
ta m o k y to ja i, m in istra i, p o litik a i, te isin in k a i ir k iti, k u rių p a re ig a — sk le is­
ti ir k o m e n tu o ti in fo rm a c iją . T a ip la ik y ti ra n k a s b ū d in g a ir d e ry b ų d a ly ­
v ia m s.

Lie tim a s

A n tro p o lo g a s E šlis M o n te g ju k n y g o je “ P risilie tim a s” tv irtin a , k a d p a lie s­

ta s tro k šta b ū ti k ie k v ie n a s . L e n g v a s p risilie tim a s p rie n u g a ro s, p e tie s, ra n k o s
a r p la šta k o s ro d o e m o c in ę p a ra m ą , k u rią m u m s k e tin a su te ik ti d ra u g išk a s a s­
 Kaip suprasti kūno kalbą 143

m u o . T a ip p a t n a u d in g a k a lb a n t lie sti p a šn e k o v ą — ta i p a d e d a a tk re ip ti jo d ė ­
m e s į į sv a rb ia s jū sų d a ro m a s p a sta b a s.
T a č ia u p e r d a u g ju s lie č ia n tis p a šn e k o v a s g a li ta ip išd u o ti sa v o ja u sm u s b e i.
sa v ija u tą . T a i g a li b ū ti p a v y d o b e i k o n tro lės ž e n k la s. K a rta is ta i b ū n a n e tg i p rie ­
šišk u m o g e sta s; a š jį v a d in u įs ib ro v ė lio p risilie tim u . T a ip p a t y ra ž m o n ių , k u rie
k itu s lie č ia n u o la t, n e s ja u čia d id ž iu lį p o re ik į b ū ti m ė g sta m i ir p rip a ž in ti.
P e n k ia s d e šim t tre jų m e tų fo to g ra fa s D ž o v is u o m e t p a lie sd a v o v o s s u tik tą
ž m o g ų . J is p a sa k o d a m a s k o k ią n o rs isto riją g e ra n o rišk a i d ė d a v o ra n k ą v y ru i
a n t n u g a ro s a r p a ly tėd a v o m o te rs ra n k ą . D ž o k a m a v o d id ž iu lis n es a u g u m o ja u s­
m a s , to d ė l jis tro šk o įsitik in ti, k a d p a š n ek o v a s v is d a r ju o d o m isi. L ie sd a m a s
k itą , iš tik rų jų jis d rą sin d a v o s a v e . P a šn e k o v a s v isu o m e t p a g y v ė d a v o ir s u re a ­
g u o d a v o te ig ia m a i.
K a i k u rie ž m o n ė s n ė ra to k ie e m o c išk a i šilti k aip lip š n u sis D ž o . Jie ta ip p a t
lie č ia k itu s, b e t ta i y ra v a d in a m a sis g a lio ž a id im a s: to k s a s m u o ta rs i te ik ia si
n u sile isti ik i to , k u rį lie č ia , ly g io . D a r k iti g a li lie stis ta m , k a d g a lė tų n e v a
k o n tro liu o ti a r p rik la u sy ti v ie n a i k o m a n d a i, y p a č je i p a tiria p a v y d o a r n e sa u ­
g u m o ja u s m ą , g rė s m ę . Š ių ž m o n ių p risilie tim a s ta ip p a t g a li b ū ti jė g o s išra iš­
k a . V ie n a s g e ria u s ių b ū d ų a tg a u ti sa v o p o z ic ija s — p a sa k y ti to k ia m p a š n e k o ­
v u i, k a d ju m s la b iau p a tik tų , je i jis to n e d a ry tų .

Savo kūno lietimas

Je i p a šn e k o v a s d a ž n a i lie č ia v e id ą , tik ė tin a , k a d jis sa k o n e tie są . Š is ž m o -
g u s g a lb ū t ja u č ia si n e ja u k ia i d ė l to , k a d n ė ra v isišk a i n u o šird u s. V o s p am e la v ę s
jis išk a rt p rie lū p ų a r a k ių k e lia ra n k a s ir ta ip s u k u ria b a rje rą ta rp s a v ęs b e i
k la u s y to jo .
Je i p a šn e k o v a s n ė ra p e rša lę s ir n e sis k u n d ž ia a le rg ija , n o sie s ž n a ib y m a s ir
sp a u d y m a s re išk ia , k a d jis b ū te n t š iu o a tv e ju , s u sik lo sč iu s to k ia i s itu ac ija i, ja u ­
č ia d is k o m fo rtą . S a k y k im e , p a p ra šė te k ie n o n o rs p a d ė ti į k itą v ie tą p e rk e lti
su n k ų k rė slą . P rie š išta rd a m a s te ig ia m ą a ts a k y m ą , ž m o g u s k ils te li p la štak ą p rie
n o sie s. Š is g e s ta s ro d o , k a d p ra šo m a s is n e itin n o ri ta i d a ry ti. T a i p a n a šu į k itą
ju d e s į — b u rn o s lie tim ą a r u ž d e n g im ą k ą n o rs p a s ak iu s. D a ž n a i ta i re išk ia , k a d
šis a sm u o k a lb a n e ties ą a r y ra n e p a te n k in ta s tu o , k ą išg ird o iš jū s ų .
T rin a m o s a k y s ro d o , k a d p a šn e k o v u i ja u g a n a to , k ą tu o m e tu d a ro te . S p ra n ­
d o try n im a s re išk ia , k a d p a šn e k o v a s ja u č ias i n e ja u k ia i ir g a lb ū t m e lu o ja . T a ip
jis sie k ia u ž g n ia u ž ti m in tis a p ie ties ą .
144 Išmokime keturis bendravimo kodus

Tie, kurie nieko neliečia

N ie k a d a n ie k o n e lie č ia n ty s ž m o n ė s p a p ra sta i y ra su n k ia i p risita ik an ty s p rie
situ a c ijo s ir n e su k a lb a m i, a p im ti d id ž iu lio n e sa u g u m o ja u sm o . Jie g a li tu rė ti
d a u g y b ę n e u ro tišk ų įp ro č ių ir n e re ta i b ijo a p lin k in ių . Jie n e ja u k ia i ja u č ia si ir
v ie n i, ir g re ta k itų ž m o n ių . D a ž n ia u s ia i tai s a v a n a u d ž ia i v ie n išia i, k a m u o ja n ty s
sa v e p rie k a išta is. K a rta is p a a išk ė ja , k a d n e p a g e id a u ja n ty s b ū ti lieč ia m i ž m o ­
n ė s v a ik y stė je p a ty rė e m o c in ę ir fiz in ę tra u m ą , ir jų n e n o ras lie sti b e i b ū ti lie ­
č ia m ie m s g ali b ū ti re ak c ija į to k ią p a tirtį.

Stiprių prisilietimų mėgėjai

Je i p risilie tim a s a r g ry b šte lė jim a s to k s , k a d ju n ta te sk a u sm ą , v a d in a s i, šis
ž m o g u s k o n k u ru o ja s u ju m is a r taip re išk ia g ilia i šird y je sly p in tį įn irš į. T u rė tu ­
m ė te le is ti to k ia m p a šn e k o v u i p a ju s ti, k a d jo p risilie tim a s n e m a lo n u s ir n e p a ­
g e id a u ja m a s . L a ik y k itė s n u o jo k u o to lia u .

Rankos paspaudimas
Labai išk a lb in g a s y ra ir ra n k o s p a sp a u d im a s. T v irta i, bet m a lo n ia i ją
sp a u d ž ia n tis ž m o g u s p a sitik i sa v im i; jis y ra a tv ira s ir n e tu ri k o s lė p ti. S tip ­
ru s ra n k o s p a sp a u d im a s n e re ta i s ie ja m a s su stip riu c h a ra k te riu , o silp n a s —
su silp n u .
Je i k o k s n o rs ž m o g u s jū sų p la šta k ą im a tik u ž p irštų g a liu k ų a r ją s p u ste li
silp n a i, n e ra n g ia i, o jo p a tie s p la šta k a p rim en a n u g a iš u sią ž u v į, tik ė tin a , k a d
to k s a s m u o n e įste n g ia u žm e g z ti k o n ta k to su ju m is. Jis g a li ja u s tis išg ą sd in ta s ,
n e sa u g u s a rb a n e p a jė g u s u ž m e g z ti e m o c in į ry šį.
V y ra i n e re ta i n e ž in o , k a ip sp a u sti ra n k ą m o te ria i. S te n g d a m ie si b ū ti d ž e n ­
te lm e n a i, jie k a rta is ta i d a ro silp n a i ir b a ik šč iai. T a i ro d o jė g o s sto k ą . K ita v e r­
tu s , triu šk in a n tis, p e rn e ly g stip ru s , sk a u sm in g a s p a sp a u d im a s iš d u o d a , k ad ž m o ­
g u s y ra ag re sy v u s, p rie šišk a s, b e to , sie k ia d o m in u o ti.

Plaštakų judesiai kalbant

L a b a i d a u g g a lite su ž in o ti iš to , k a ip ž m o g u s k a lb ė d a m a s ju d in a p la šta k a s.
 K a i p s u p r a s t i k ū n o k a l b ą 145

Jų ju d e s ia i p a g y v in a p o k a lb į, ta m p a ta rsi sk y ry b o s ž e n k la is, p rie m o n e pa­

b rė ž ti ta m tik ru s m o m e n tu s , p a k eisti te m ą a r n u tra u k ti p o k a lb į. P ra sm ę tu ri
v is k a s — p la š ta k ų p a d ė tie s k e itim a s, ro d y m a s p irš tu , ly tė jim a s a r n e tg i ran ­
k o s k ilste lė jim a s.
P la š ta k o s ta ip p a t la b a i išd u o d a e m o c in ę p a šn e k o v o b ū se n ą . R a m u s, ty lu s ,
b e t k u m š č iu s g n ia u ž ia n tis p a š n e k o v a s g a li b ū ti n e v isišk a i są ž in in g a s. G a lb ū t
k ita s ž m o g u s su p y k o d ė l to , k ą p as a k ė te , o g a l jis jū sų n e m ė g sta .

^ E mEomc iojcoijo
s i sr ir
p ėpdėods o s

K o jo s b e i jų p ė d o s n e m a ž ia u išk a lb in g o s u ž ra n k a s b e i p la š ta k a s. P ė d a —
v ie n a “ są ž in in g ia u sių ” k ū n o d a lių . Ji a tsk le id ž ia v isą tie są a p ie ta i, k ą ja u č ia a r
g a lv o ja ž m o g u s. Įm a n o m a k o n tro liu o ti v e id o išra išk ą , k ū n o p o z ą b e i p la šta k ų
ju d e s iu s, ta č ia u y p a č su n k u su v a ld y ti p ė d a s.

1. Sąžiningojo pėdos
Je i p a šn e k o v o p ė d o s sto v i g re ta v ie n a k ito s , tv irta i re m ia s i į g rin d is, o
p iršta i p a s u k ti į ju s , tik ė tin a , k ad šis žm o g u s — n u o šird u s, a tv ira s ir ra m u s.
K ita v e rtu s, je i k o jo s p ėd a į g rin d is re m ia si išo rin iu k ra štu a r k u ln im i, to k s
ž m o g u s g a li b ū ti tik ra s n e n a u d ė lis; la b a i tik ė tin a , k a d jis s ak o n e tie są .

2. Pėdos judinimas
Ju d in d a m a s p ė d ą a r ja tre p sė d a m a s ž m o g u s reišk ia n e k a n tra v im ą a rb a n u o ­
b o d u lį. Š ie v e ik s m a i im itu o ja b ė g im ą . P a šn e k o v a s a išk ia i ro d o , k a d n e n o rė tų
č ia ilg ia u u ž sib ū ti.

3. Pėdų surakinimas
P ė d ų su ra k in im a s (v ie n a p ė d a g la u d ž iai a p v e ja m a a p ie k itą k o ją ) — n e są ­
m o n in g a s ž e n k la s, k a d p a šn e k o v a s su sin e rv in ę s ir ja u č ia d isk o m fo rtą . K a d ir
146 Išmokime keturis bendravimo kodus

k ie k b u tų a tp a la id u o ta v iršu tin ė k ū n o d a lis, to k ia p ė d o s p a d ė tis v is u o m e t ro d o

n e rv in g u m ą .

4. Kulkšnių surakinimas
D ė d am a s v ie n ą k u lk šn į a n t k ito s, p a š n e k o v a s v isu o m e t s te n g ia si k a ž k ą n u ­
slė p ti. T a ip e lg d a m a sis ž m o g u s g a li slė p ti e m o c ija s, k ilu sias p a te k u s į ta m tik ­
rą situ a c iją a r ją lie č ia n č ią in fo rm a c iją .
V ie n a a n t k ito s u ž d ė to s k u lk šn y s ta ip p a t g a li re ik šti įta m p ą . N e re ta i ta ip
e lg ia si į tu ale tą n o rin tis ž m o g u s — ta ip jis tik rą ja to ž o d ž io p ra sm e s te n g ia si
su s ila ik y ti. B e to , ta ip k o ja s la ik a n t d a ž n a i išv y s im e b ū d a m i ta rp k e le iv ių , k u ­
rie n e rv in a si ir ja u č ia b a im ę k y la n t lė k tu v u i.

K ą sa k o k o jo s

K o jų p ad ė tis a p ie ž m o g ų p a sa k o la b a i d a u g . Iš jo s g a lim a n u sp rę sti, a r

p a šn e k o v a s są ž in in g a s, p a s itik in tis sa v im i, a r p a s ip ū tę s ir n e sa u g u s.

1. Savimi pasitikinčiojo kojos

S ė d in t n e s u g la u sto s k o jo s ro d o a tv iru m ą ir p a sitik ėjim ą s a v im i. Je i m o te ­
ris se g i sijo n ą , jo s k o jo s b u s a rč ia u v ie n a k ito s d ė l v is ie m s a išk ių p rie ža s č ių .
Je i a b i p ė d o s sto v i a n t že m ė s, jų p iršta i n u k re ip ti į k itą a sm e n į, o k elia i s u ­
g la u s ti — v a d in a s i, p a šn e k o v a s n u o šird u s ir są ž in in g a s. Ir v y ra s, ir m o te ris
p a sitik i sa v im i b e i tik i sa v o te isu m u ir ta d a , je i jų k o jo s u ž k elto s v ie n a a n t
k ito s, b e t tik , k a i v ie n a s k e lis y ra tie s ia i a n t k ito .

2. Besiilsinti koja
Je i v ie n a k o ja ilsisi u ž k e lta a n t k ito s k e lio , ž m o g u s ste n g ia si p a d rąs in ti a r
su s tip rin ti sa v e . T a i re išk ia , k a d jis v e ik ia u sia i n ep a s itik i sa v im i a r k u riu o n o rs
k la u s im u n e n o ri s a k y ti tie so s.
 Kaip suprasti kūno kalbą 147

3. "Kojos, neškite mane iš čia!"

T a rk im e , k a lb a tė s s u ž m o g u m i, k u rio v e id a s, g a lv a b e i lie m u o p a su k ti į ju s;
a k y s ta ip p a t ž v e lg ia į ju s. T a č ia u ž v ilg te lė ję ž e m y n p a m a to te , k a d jo k o jo s ir
p ė d o s p a su k to s p rie šin g a k ry p tim i. T a i, k ą m a to te , re išk ia, jo g š is ž m o g u s n o ri
g re ič ia u sp ru k ti ir iš tik rų jų v isiš k a i n etro k šta s u ju m is k a lb ė tis. Je i p a šn e k o v a s
g re ta jū sų ja u č ia si b lo g a i, jo k o jo s tik rą ja to žo d ž io p ra sm e p a su k a d u rų lin k .
N u o la tin is ir ritm in g a s šla u n ų p le k še n im a s v ie n a į k itą ro d o , k a d šis a s­
m u o tro k šta p a sp ru k ti. N e re ta i g a lite išv y sti p a šn e k o v ą , p le k š in tį s a u p e r iš o ri­
n e s šlau n ų p u se s . T a i re išk ia , k ad jis n o ri iš e iti, b e t n e g a li. T a i p a n a š u į tre p se ­
n im ą p ė d a ir re išk ia , k a d n o rim a p a s iša lin ti, b e t b ijo m a p a siro d y ti n e m a n d a g iu .

4. Nepriklausomojo kojos
T a s, k u ris s ė d i v ie n ą k o ją la ik y d a m a s u ž k ito s, p a p ra s ta i b ū n a n e p rik la u ­
so m a s, la isv ų p a ž iū rų , fo rm a lu m ų n e m ė g sta n tis ž m o g u s. K ita v e rtu s, ta i g a li
b ū ti ir n e išm a n ė lis, n ie k o n e n u tu o k ia n tis a p ie ta i, k a ip d e ra sė d ė ti. T o k s ž m o ­
g u s v e ik ia u sia i n e s irū p in a , k ą a p ie jį p a m a n y s k iti.

5. Dominuojančiojo kojos
Į p rie k į ištie sto s k o jo s, n e s v a rb u , su k ry ž iu o to s a r n e , ro d o , k a d ž m o g u s
lin k ę s d o m in u o ti. T a ip sė d in ty s is g a li b ū ti stip rio s v a lio s , b et k a rta is e lg ia si ir
k a ip c h u lig a n a s.
T o k s as m u o m ė g sta b ū ti d ė m e sio c e n tre ir ste n g ia si, k a d jį p a s te b ė tų k iti.

6. Stovėsena ant vienos kojos

Je i ž m o g u s n e tu ri k o k ių n o rs fiz in ių n e g a lių , sto v ė jim a s a n t v ie n o s k o jo s
la ik o m a s tik ru iš šū k iu . T o k ia p o z a la b a i trik d o a p lin k in iu s. Š ie g a li p a m a n y ti,
k a d ta ip sto v in tis p a tiria d is k o m fo rtą a r ja m k ą n o rs sk a u d a . T o k io a sm e n s p a ­
šn e k o v a s n e są m o n in g a i d a u g ia u d ė m e s io sk irs jo s a v ija u ta i n e i ta m , k ą šis sa k o .
D a žn ia u sia i a n t v ie n o s k o jo s ž m o n ė s sto v i iš įp ro č io . Jie n e re ta i n e įs iv a iz ­
d u o ja , k a ip ta i v e rtin a a p lin k in ia i. T o k ia sto v ė se n a g a li įž e isti ap lin k in iu s , b e to , ji
ro d o , k a d ž m o g u s n e la b a i p a sitik i sa v im i a r y ra p a tik im a s.
148 Išmokime keturis bendravimo kodus

E is e n a

D a u g e lio m ū s ų e is e n a s a v ita , b ū d in g a tik m u m s . A r tim ie ji ją b e v a r g o a t­

p a ž įs ta . G a lite iš v y s ti k ą n o r s a tž in g s n iu o ja n t iš to li ir d a r n e įž iū r ė ti v e id o b r u o ­
ž ų , b e t ja u ž in o s ite , k a d ta i jū s ų š e im o s n a r y s a r a r tim a s d r a u g a s . D a b a r p a n a g ­
r in ė k im e , k a ip e is e n a iš d u o d a e m o c in ę b ū s e n ą .

1. Prislėgta eisena

J e i ž m o g u s ja u č ia s i p r is lė g ta s , jo g a lv a b u s n u le is ta , p e č ia i p a k u m p ę ; jis
r e ta i p a k e ls a k is n o r ė d a m a s p a ž v e lg ti, k u r e in a . A k y s p a p r a s ta i ž v e lg s ž e m y n ,
o ž in g s n ia i b u s lė ti b e i m e c h a n iš k i.

2. "Tai AŠ!" eisena

Ž m o n ė s , k u r ie įs iv a iz d u o ja e s ą g e r e s n i u ž k itu s , p a p r a s ta i v a ik š to p a ­
k e ltu s m a k r u ir p e r n e ly g m o ju o d a m i r a n k o m is . J ie r e ta i ž v e lg ia į k itu s , n e s
m a n o , k a d v is i ju o s s te b i. J ų la ik y s e n a tie s i, k r ū tin ė a tk iš ta . K o jo s d a ž n ia u ­
s ia i b ū n a ta ip p a t n e la n k s č io s ; š ie ž m o n ė s ž e n g ia lė tu , ta r s i f ik s u o tu ž in g s ­
n iu . E id a m i jie n e r e ta i k e lia tr iu k š m ą , d ė l to b e v e ik v is u o m e t iš g ir s ite jų
ž in g s n iu s .

3. Baikšti eisena

B a ik š tu s ž m o g u s , a r b a ta s , k u r is n e ž in o , k ą ja m ja u č ia a p lin k in ia i, v a ik š to
p ir š tų g a liu k a is . J is d a ž n ia u s ia i tr u p u tį k ū p r in a s i ir ž e n g ia a ts a r g ia i. G a lite n e t
n e iš g ir s ti, k a ip š is a s m u o įė jo į k a m b a r į — ta i jis ( a r ji) p a d a r ė v is iš k a i ty lia i,
ta č ia u n e lė ta i. J is e in a ta ip , ly g b a n d y tų , a r n e įlu š g r in d y s .

4. Įtem pta eisena

Į s ite m p ę s ir n e la n k s tu s ž m o g u s d a ž n ia u s ia i ir v a ik š to m a n ie r in g a is , n e -
la n k s č ia is ž in g s n ia is . J is ž e n g ia s p a r č ia i, s k u b ia i, n e r e ta i m a ž a is ž in g s n e lia is .
R a n k ų ju d e s ia i ta ip p a t k a m p u o ti, m e c h a n iš k i.
 K a i p s u p r a s t i k ū n o k a l b ą 149

5. Pasitikinčiojo savimi eisena

S a v im i p a sitik in č ių in d iv id ų e ise n a to ly g i; re g is, jie n e tg i tru p u tį šo k č io ja
iš p a s ite n k in im o . E id a m i ž v e lg ia į ž m o n e s ir n e re ta i š y p so si. Jų la ik y s e n a tie si,
g a lv a p a k e lta , o a tp a la id u o to s ra n k o s le n g v a i ju d a p rie šo n ų .

K ą m e s v ilk im e

A p ie ž m o n e s la b a i d a u g p a s a k o n e tik k ū n a s a r jo ju d e sia i, b e t ir ta i, k a ip
jie re n g ia si.

1. Senamadiški drabužiai
Je i ž m o g u s v ilk i išė ju s iu s iš m a d o s, n u d ė v ė tu s , p ra sta i p as iū tu s a r n e sti­
lin g u s d ra b u ž iu s , g a li b ū ti, k a d jis n e g a li s a u le isti įs ig y ti n a u jų a r tie sio g n e ­
p a ta ik o į k o ją s u la ik m e č iu .

2. Netvarkingi drabužiai
Je i d ra b u ž ia i n e šv a rū s , d ėm ė ti, d v o k ia n ty s a r šia ip n e tv a rk in g i, ta i re iš k ia ,
k a d ž m o g u s n e g e rb ia sa v ę s a rb a jis n ė ra h a rm o n in g a a s m e n y b ė .

3. Ypač madingi drabužiai

T ie , k u rių a p d a rai la b a i m a d in g i, p a p ra s ta i la b a i rū p in a si, k ą a p ie ju o s p a ­
m a n y s k iti. T ik ė tin a , k a d ju o s k a m u o ja d id ž iu lis tro šk im a s p rita p ti, to k ie ž m o ­
n ė s ja u č ia si n e sa u g ū s n e tu rė d a m i k u o p a s ip u ik u o ti p rie š k itu s . M a d in g a i a p si­
re n g ę jie g a li s lė p tis ta rsi u ž s ie n o s.

4. Seksualūs drabužiai
V ilk in ty s itin se k s u a liu s a r d a u g k ū n o a p n u o g in a n č iu s d ra b u ž iu s ž m o n ė s
tro k šta d ė m e s io . T a i H o liv u d o stiliu s: č ia d a u g y b ė v y rų b e i m o te rų a tv y k sta
150 Išmokime keturis bendravimo kodus

n o rė d a m i b ū ti p a ste b ė ti a r a tra s ti. K u o se k su a le sn ė ir o rig in a le sn ė a p ra n g a , tu o

d a u g ia u v ilč ių a tk re ip ti k itų d ė m e sį. D a u g k ū n o a p n u o g in a n ty s d ra b u ž ia i —
p u ik u s b ū d a s k ą n o rs su g u n d y ti. T a č ia u tie , k a s ta ip ren g ia si n u o la t, d a ž n ia u ­
sia i ja u č ias i n e sa u g ū s e m o c išk a i ir n e m a n o , k a d y ra la b a i se k su a lū s, to d ė l ši­
ta ip b a n d o k o m p e n s u o ti šį n e v isa v e rtišk u m o ja u sm ą .

5. Ryškiaspalviai drabužiai
Ž m o n ė s, v ilk in ty s ry š k ių sp a lv ų , e k s tra v a g a n tišk u s d ra b u ž iu s ar
b e sip u o šia n ty s a k se su a ra is, k u rie tie sio g b a d o a k is , ta ip p a t n e re ta i ja u č ia s i
n e sa u g ū s . Jie m s la b a i re ik ia d ė m e sio , o ta i d a ž n ia u sia i le m ia m e n k a sa v ig a rb a .
K ita v e rtu s, sp a lv ų p liū p sn is — g e ra s d a ly k a s . Jis ro d o , k a d ž m o g u s y ra la i­
m in g a s, k ū ry b in g a s, g e ro s n u o ta ik o s, jo n e s le g ia p ro b le m o s.

6. Nuobodūs drabužiai
T ie , k a s v ilk i n y k ia is d ra b u ž ia is a r m ė g s ta k o n se rv a ty v ų stilių , a tv irk š č ia i,
d a ž n ia u s ia i n e n o ri b ū ti p a ste b ė ti a r išsišo k ti. Jie d a ž n ia u sia i b ū n a b a ik štū s, d ro ­
v ū s, lin k ę slė p tis m in io je ir lik ti n e p a ste b ė ti.

7. Pernelyg uždari drabužiai

N e p rie k a ištin g a i a p sire n g ę , itin tv a rk in g a is, g rie ž ta is, ik i p a sk u tin ė s s a ­
g o s u ž sa g sty ta is d ra b u ž ia is v ilk in ty s ž m o n ė s g a li b ū ti itin d ra u sm in g i ir o rg a ­
n iz u o ti. T a č ia u ta ip p a t jie g a li b ū ti u ž s isp y rę ir n e la n k stū s . T o k ie ž m o n ė s ly g i­
n a n e t ir d ž in su s b e i a p a tin iu s d ra b u ž ė liu s. D e ja , jie n e g a li ž e n g ti n ė ž in g s n io
ta d a , k a i n e v is k as tv a rk in g a a r, jų n u o m o n e , id e a lu .

8. Ne tai progai skirti drabužiai

N e tin k a m a i ta m tik ra p ro g a a p s ire n g ę s ž m o g u s ro d o , jo g n ė ra k o n fo rm is­
ta s . T a i m a iš tin in k a s n o rįs b ū ti p a ste b ė ta s. K a lb u a p ie tu o s, k u rie a v i sp o rtin iu s
b a te liu s te n , k u r v isi a te in a p a s ip u o šę sm o k in g a is , m ū v i d ž in s a is k o k te ilių v a ­
k a rė ly je , taip p a t a p ie m o te ris, se k s u a liai a tro d a n č ias d a rb e .
 Kaip suprasti kūno kalbą 151

N e tin k a m a i a p s ir e n g ę s a s m u o ta ip g a li d e m o n s tru o ti n o rą k o v o ti a r v id in į
p rie š iš k u m ą , ta ip p a t tro š k im ą k o n tr o liu o ti s itu a c iją . A ts k le is d a m a s š iu o s p o ­
re ik iu s n e tin k a m a is d r a b u ž ia is , jis iš s id u o d a e s ą s a g r e s y v u s , o ro d o , k a s š is
ž m o g u s ja u č ia s i n e s a u g ia i.

9. Skoningi drabužiai
V is u o m e t s k o n in g a i, š v a ria i ir s tilin g a i a p s ire n g ę žmonės y ra a tv iri ir
lin k ę b e n d r a d a rb ia u ti. J ie d a ž n ia u s ia i g e r b ia a p lin k in iu s bei p a is o a p lin k y ­
b ių , į k u r ia s p a te n k a . Š ie ž m o n ė s ta ip p a t g a li ty č ia p a n a u d o ti k ą n o rs u n ik a ­
la u s — a k s e s u a r ą , o rig in a lią d e ta lę a r itin k o k y b iš k ą d a ik te lį — n o rė d a m i
iš re ik š ti s a v o a s m e n y b ė s s a v itu m ą a r p ris ita ik y ti p rie m a d o s . T a i s v e ik o , te i­
g ia m o s a v ę s v e r tin im o iš ra iš k a . J ie ta ip g a li e lg tis ir n o rė d a m i d u o ti a k s tin ą
p o k a lb iu i a p ie s a v o d r a b u ž iu s a r p a p u o š a lu s ir ta ip p a s k a tin ti a p lin k in iu s p ra ­
d ė ti p o k a lb į.

K ū n o p rie ž iū r a ir h ig ie n a

P riž iū rim a s a r n e p riž iū rim a s k ū n a s a p ie ž m o g a u s a s m e n y b ę p a s a k o la b a i d a u g .

Valyvumas
N e v a ly v i ž m o n ė s p a p ra s ta i m e n k a i s a v e v e rtin a . J ie g a li b ū ti a p im ti d e p ­
re s ijo s a r n e tg i v is iš k a i n e s ir ū p in ti tu o , k ą p a m a n y s k iti. D a ž n ia u s ia i jie g y v e ­
n a s a v o p a s a u lė ly je ir n e t n e n u tu o k ia , jo g d e rė tų įs ig y ti d e z o d o ra n tą a r k a d jų
b u rn o s k v a p a s to k s b ja u r u s , k a d g a li iš v e rs ti iš k o to p a š n e k o v ą . Š ie ž m o n ė s
v a ik š to tra iš k a n o to m is a k im is , a n t v e id o p rilip u s ia is m a is to tru p in ia is a r s e ilė ­
to m is lū p o m is .
G a lim e d a r y ti iš v a d ą — v a ly v u m a s s u s iję s s u s a v ig a r b a .

Išpuoselėti ir nesutvarkyti plaukai

V y ra i, d ė v in ty s m a ž u s , p lik ę d e n g ia n č iu s p e r u k u s , a r s k e rs a i ją u ž š u k u o -
152 Išmokime keturis bendravimo kodus

ja n ty s sk y sta p la u k ų sru o g a , n e p a sitik i sa v im i ir y ra n e d ra u g išk i. Jie lin k ę slė p ti

d a u g e lį d a ly k ų ir n e m ė g sta a tv ira i p a sa k o ti a p ie sa v e .
Į ju o s p a n a šio s ir m o te ry s, n u o la t k e ič ia n č io s p la u k ų s p a lv ą ir šu k u o se n a s .
Jo s ta rsi sa k o , k a d y ra n e p a te n k in to s s a v im i, n e h a rm o n in g o s a sm e n y b ė s. Ja s
ta ip p a t k a m u o ja n e sa u g u m o p o jū tis ir m e n k a sa v ig a rb a .
V y ra i b e i m o te ry s, m ėg s ta n ty s n e įp ra stą p la u k ų sp a lv ą ir e k stra v ag a n tiš k ą
k irp im ą , p a v y z d žiu i, n u s isk u ta n ty s p u sę g a lv o s , k ito je p a lie k a n ty s p le v ė su o ­
ja n č iu s p la u k u s, tro k šte tro k šta b ū ti p a ste b ė ti.

Prižiūrėti ir nesutvarkyti nagai

M o te ry s itin ilg a is la k u o ta is n a g a is p ra š y te p ra šo si b ū ti p a ste b ė to s. Ž m o ­
n ė s ik i g y v u o n ie s n u k ra m ty ta is n a g a is p a p ra sta i b ū n a n e rv in g i, b a ik štū s ir k a ­
m u o ja m i n e s a u g u m o ja u sm o . T o k s sa v ę s ž a lo jim a s — sie k io su sin a ik in ti iš­
ra išk a . G a lim a s a k y ti, k a d v id u je s ly p in tį p rie šiš k u m ą b ei p y k tį jie n u k re ip ia į
sa v e .

Smulkmeniškai išpuoselėta išvaizda

T in k a m a i p riž iū rim a s k ū n a s ro d o , k a d ž m o g u s rū p in a si sa v im i. T a č ia u je i
k o k s n o rs ž m o g u s taip rū p in a si s a v im i, jo g , ro d o s, k ie k v ie n a s p la u k e lis v isu o ­
m e t tu ri sa v o v ie tą , v a d in a si, jis y ra u ž sisp y rę s , n e m o k a p ris ita ik y ti, b e to , ja u ­
č ia s i n e sa u g u s.
P a v y z d ž iu i, m o te ry s, n u o la t b ė g io jan č io s a tn a u jin ti m a k ia ž o , šita ip išsi­
d u o d a , k a d ja u č ia s i n e s a u g ia i. P ris im en u , k a rtą , k a i d a r b u v a u k o le d ž o n a u jo ­
k ė , v ie n ą ry tą b u v o su re n g ta m o k o m o ji e v a k u a c ija . V ie n a ja u n a b e n d rab u č io
g y v e n to ja a tsisa k ė iše iti iš k a m b a rio to l, k o l n ep a s id a ry s m a k ia ž o . Ji ja u tė si
p e rn e ly g n e sa u g i ir b e g a lo d ro v ė jo si, k a d k a s n o rs ją išv y s n e p a sig ra ž in u s ią . Ji
v e rč ia u b ū tų ž u v u si lie p sn o s e , n e i le id u s i k itie m s ž v e lg ti į sa v o n e p a d a ž y tą
v e id ą .
K ita v e rtu s, je i m o te ris v isišk a i n e sid a ž o , g a lim a s p ė ti, k a d ji n es irū p in a
sa v o iš v aiz d a a rb a y ra n a tū ra li, ž e m išk a , ta rsi te ig ia n ti: “ K ą m a ta i — tą ir
g a u n i” .

D a b ar e sa m e p a s ire n g ę a p ta rti, k ą a tsk le id ž ia v e id a s.

 8 SKYRIUS

Kaip suprasti, ką sako veidas

ž m o g a u s k ū n a s a r v e id a s g a li b ū ti g e re sn is b a ro m e tra s n e i jo ta ria m i ž o ­
d ž ia i. Z ig m u n d a s F ro id a s te ig ė , k a d ta s , k a s tu ri a k is, k u rio m is g a li m a ty ti, ir
a u sis, k u rio m is g a li g ird ėti, te g u l n e a b e jo ja — n ė v ie n a s m irtin g a sis n u o jo
n e įs te n g s n u slė p ti in fo rm a c ijo s . Jis m a n ė , jo g , lū p o m s ty lin t, p aš n e k o v a s p le p a
p irštų g a liu k a is ; išd a v y s tė s u n k ia si iš k ie k v ien o s o d o s p o ro s .
Iš d u o ti g a li n e tik b a lsa s, b e t ir v e id a s. Ž m o g u s g a li s te n g tis n u slė p ti e m o ­
c ija s, ta č ia u m ilis e k u n d ę šm ė k šte lė ju s i išraišk a a tsk le is tie są . F ro id a s tv irtin o ,
k a d tik rų ja u sm ų b e v e ik n e įm a n o m a n u s lė p ti.
V e id a i k a lb a m u m s ja u n e v ie n ą šim tm e tį — p ra d e d a n t R e m b ran to ir V e ­
la s k e so d ro b ė m is ir b a ig ia n t š iu o la ik in e fo to ž u rn a listik a b e i v a iz d o ju o sto m is .
K la sik in ė m is ta p u s io se fo to g ra fijo se m a ty ti iš ra iš k in g i v e id a i v isa m la ik u i įs trin ­
g a m ū sų a tm in ty je . K a s p a m irš L y H a rv io O sv a ld o v e id e su stin g u sia s e m o c ija s
tu o m e tu , k a i į jį ša u n a D ž e k a s R a b is , ar s ia u b ą b e i a g o n iją ja u n o s n u o g o s v ie t­
n a m ie tė s K im P u k v e id e , k a i ji k ly k d a m a b ė g a p ila n t v is k ą n a ik in a n č ia m n a ­
p a lm o lie tu i? A r n u o tra u k o je įa m ž in tą p e rg a lė s d ž ia u g sm ą , k a i g im n a stė M eri
L u R e to n , la im ė ju si o lim p in ių ž a id y n ių au k s o m e d a lį, p u o la į g lė b į la im e šv y ­
tin č ia i s a v o tre n e re i B e la i K a ro ly i? A r n u s iž e m in u sį ir liū d n ą p re z id e n to K lin ­
to n o v e id ą , k a i jis p risip a ž in o ta u ta i, k a d d a v ė m e la g in g u s p a ro d y m u s ir iš tik ­
rų jų tu rė jo n e d e ra m ų sa n ty k ių su “ ta m o te rim i” . K a d ir k ą sa k y tu m e — šie ir
v is i k iti v e id a i iš d u o d a , k a ip iš tik rų jų ja u č ia si ž m o n ė s .
154 Išmokime keturis bendravimo kodus

V e id o s ig n a lų a p ž v a lg a

Štai ką reikia apžvelgti, jei norime nagrinėti veido siunčiamus signalus.

1. Ar šio žmogaus žvilgsnis įdėmus, ar jis dažnai žvilgčioja į jus?

2. Ar šis žmogus retai žvelgia į jus būdamas greta jūsų?
3. Ar jis tarsi veidrodis atkartoja jūsų šypseną ir linksi galva tuo metu, kai tai
darote jūs?
4. Ar akių vyzdžiai jam žvelgiant į jus plečiasi?
5. Ar akių kampučiuose jam žvelgiant į jus susimeta raukšlelės?
6. Ar akys atrodo liūdnos ir negyvos, net ir tada, kai lūpų kampučiai pakelti
aukštyn — taip, kaip šypsantis?
7. Ar akys plačiai atvertos ir matyti jų raineles gaubiantys baltymai, kai
apatinis žandikaulis atvipęs?
8. Ar žmogaus akys nuolat išplėstos, o lūpų kampučiai nusvirę žemyn?
9. Ar apatiniai akių vokai įtempti, o antakiai išlenkti lanku?
10. Ar jūs žvelgiate vienas kitam į akis, ir apatinis bei viršutinis vokai
susiaurėja?
11. Ar žmogus ilgai spokso į jus nemirksėdamas, įsmeigęs akis?
12. Ar pašnekovas į jus žvelgia švelniu, nuoširdžiu žvilgsniu?
13. Ar šis asmuo nuolat į jus spokso įsmeigęs akis ir nė akimirkos nenuleidžia
akių?
14. Ar šis asmuo primerkia akis ir suraukia kaktą tuo pat metu kilstelėdamas
vieną antakį — taip, lyg kažkuo abejotų?
15. Ar kalbėdamas su jumis jis akis pakelia į lubas?
16. Ar šis žmogus žvelgia į jus šnairomis, o ne tiesiai?
17. Ar žmogus į jus žvelgia šnairomis ir kalbėdamas palenkia galvą?
18. Ar pašnekovas, būdamas greta jūsų, žvelgia žemyn ir vengia pakelti akis?
19. Ar pašnekovas žvelgia ramiai ir nenusuka akių, o akių raumenys atpalaiduoti?
20. Ar pašnekovo akys mirkčioja arba nervingai trūkčioja?
21. Ar kalbėdamas jis itin dažnai mirksi?
22. Ar pašnekovas pirmas nutraukia akių kontaktą?
23. Ar sveikindamasis su jumis žmogus kilsteli antakius ir išplečia akis?
24. Ar pašnekovas raukia antakius?
25. Ar pašnekovas suraukia antakius, sučiaupia lūpas, o jo šnervės tuo metu
išsiplečia?
 Kaip suprasti, k ą sako veidas 155

26. A r k a lb ė d a m a s su ju m is šis ž m o g u s d a žn a i ž io v a u ja ?
27. A r ž m o g u s su n k ia i n u ry ja s e iles a rb a a k iv a iz d ž ia i ste n g ia s i s u siv a ld y ti
k o n o rs n e p as a k ę s, k a i k ą n o rs g e ra p a sa k ė te a p ie sa v e ?
28. A r p a š n e k o v u i š y p sa n tis m a ty ti d a n ty s , k ilste li sk ru o s ta i b e i lū p ų
k a m p u č ia i?
29. A r p a š n e k o v o šy p s e n a įte m p ta a r su k ta ?
30. A r p a š n e k o v as š y p so si n e la ik u ir n e v ie to je ?
31. A r k a lb ė d a m a s jis b u rn ą p rid e n g ia ra n k a ?
32. A r jis k ra m to a p a tin ę lū p ą ?
33. A r p a š n e k o v as d a ž n a i la iž o lū p a s?
34. A r jo s k ru o stų p a d ė tis k in ta , ta č ia u b u rn o s k a m p u č ia i lie k a n u le isti ta ip ,
k a d v isa ta i p a n a šu į išk re ip tą šy p s e n ą ?
35. A r s k ru o sta i p ara u sta ?
36. A r s k ru o sta i atro d o p a sm u k ę ž e m y n ir įd u b ę ?
37. A r k a lb a n t sm a k ra s a tsik iša į p rie k į?
38. A r s m a k ra s ta rsi a titrau k ta s a tg a l?
39. A r p a š n e k o v as p a re m ia sm a k rą ra n k a ?
40. A r p a š n e k o v as š v e ln ia i g lo sto sa u sm a k rą ?
41. A r s m a k ra s p a k e lta s ta ip , jo g a tro d o , k a d šis ž m o g u s į ju s žv e lg ia iš
a u k što ?
42. A r p a š n e k o v as trin a n e tik sm ak rą , b e t ir k ita s v e id o d a lis ?
43. A r ž m o g u s k alb ė d a m a s d a ž n a i lie č ia n o sį?
44. A r jis , k alb ė d a m a s su ju m is , ra u k o n o s į?
45. A r jis , k alb ė d a m a s su ju m is , k ils te li n o sį?
46. A r p a š n e k o v as k a s o si p a a u siu s ?
47. A r p a š n e k o v as tim p č io ja a u sį a rb a jo s sp e n e lį?
48. A r jis trin a a u sį su sp a u d ę s n y k šč iu ir sm iliu m i?
49. A r p a š n e k o v o v e id o iš ra iš k a a b e jin g a ir b e re ik š m ė ?
50. A r k a lb a n t su ju m is jo v e id a s a tro d o g y v a s ir ž v a lu s ?
51. A r k a lb a n t su ju m is šio ž m o g a u s v e id a s a tsip a la id u o ja , o jo išra iš k a y ra
m a lo n i?

Š ių k la u s im ų tik sla s — k u o la b ia u iš la v in ti jū s ų p a sta b u m ą , t.y . p a g e lb ė ti

iš v y sti, k a ip k in ta p a š n ek o v o v e id a s . Ž v e lg d a m i į su b tilia u siu s išra išk o s p o k y ­
č iu s , d ė m e sį a tk re ip s ite į v isiš k a i k itu s d a ly k u s, p a m a ty site ta i, k o tu rb ū t d a r
n ie k u o m e t n e sa te m a tę a n k s čia u . T a i p ad ė s ta p ti a tid e sn iu ste b ė to ju .
156 Išmokime keturis bendravimo kodus

Daugelis mūsų net nežino, kaip gerai supranta veidų kalbą. Dažniausiai
mes nevertiname tokios informacijos. Galima sakyti, kad žmogaus veidas —
emocinio gyvenimo skelbimų lenta, vieta, kur norint ką nors suprasti, visiškai
nereikia žodžių. Kad ir iš kur žmogus būtų kilęs ir kokioje kultūrinėje aplinko­
je būtų užaugęs, kiekvienas emocijas reiškia tokiomis pačiomis veido išraiš­
komis, todėl galime jas atpažinti — nesvarbu, dėl kokių priežasčių jos pakistų.
Moksliniai tyrimai parodė, kad netgi kūdikiai aiškiai skiria veido išraiškos po­
kyčius, jas atkartodami patys.
Šiame skyriuje paaiškinsiu, ką reiškia įvairiausios veido išraiškos ir kaip
žmonės reiškia emocijas vadinamąja veido kalba. Šis skyrius atskleis veido siun­
čiamų signalų (juos minėjome apžvalgoje) reikšmę.

K a i v e id a s k a lb a v ie n a , ž o d ž ia i — k it a

Moksliniai tyrimai rodo, kad 55 procentus neverbalinių signalų siunčia vei­

das. Pašnekovas gali parinkti tinkamus žodžius ir kalbėti tai, ką labiausiai trokš­
tate išgirsti. Jis tai gali sakyti jausmingai, subtiliai, nuostabiu balsu — lyg me­
dumi tepti. Tačiau jei veido išraiška nederės su žodžiais, jie taps neverti nė
skatiko.
Prieš keletą metų viename kokteilių vakarėlyje mane pristatė dviem su­
tuoktinių poroms. Pastebėjau, kad visi keturi griežė dantimis, stipriai sukąsda-
vo žandikaulius, o jų veidų neapleisdavo įtemptos šypsenos. Šnekučiuodami
šie žmonės nedraugiškai žvelgė vienas į kitą, nors kalbėjosi apie malonius da­
lykus. Pasijutau nejaukiai — tarp šių porų aiškiai tvyrojo įtampa. Aš atsipra­
šiau ir įsimaišiau tarp svečių.
Vėliau tą patį vakarą susidūriau su viena iš minėtų porų. Pastebėjau, kad
dabar jie elgiasi visiškai kitaip: veidai atsipalaidavę, laimingesni ir žvalesni.
Šypsenos dabar atrodė tikros ir nuoširdžios. Nebepastebėjau sukąstų žandikau­
lių. “Kur jūsų bičiuliai — ta pora, su kuria leidote laiką?” — nekaltai paklau­
siau ir visiškai nenustebau išgirdusi atsakymą.
“Ačiū Dievui, jie išėjo, — pareiškė žmona. — Jiedu įsivaizduoja, kad vis­
ką išmano. Jie tokie gudručiai, tačiau niekas nežino, kas gali nutikti ateityje.
Girdėjome, kad Džo gali būti paaukštintas ir imtis vadovauti mano vyro Džimo
skyriui. Dėl to ir privalome elgtis maloniai”.
 Kaip suprasti, k ą sako veidas 157

Jų žodžiai patvirtino tai, ką jau buvau pastebėjusi. Džimas ir jo žmona

buvo labai įsitempę, todėl šnekučiuodamiesi su Džo ir jo žmona jautėsi nejau­
kiai. Kuo ilgiau stovėjau greta jų, tuo aiškiau tai mačiau.

V e id o tra u k a

Akys — viena svarbiausių bendravimo priemonių. Jos pasako, ar tapome

susidomėjimo objektu, ar pašnekovas mums jaučia priešiškumą.
Kaip sužinoti, ar tikrai patinkame kitam asmeniui? Ogi iš to, kaip šis žmo­
gus į mus žvelgia. Jei mes jam patinkame — žvilgčios dažniau. Jei labai patin­
kame — žvilgsnis bus ilgesnis nei dvi trys sekundės. Be to, vyzdžiai išsiplės.
Tai rodo teigiamas emocijas.
Į akis žvelgti vengiantis pašnekovas yra arba liguistai drovus, arba turi ką
slėpti. Šis žmogus gali varžytis žvelgti į jus, nes bando nuslėpti, kad jūs jį (ar
ją) traukiate. Ir atvirkščiai, į mus įsmeigtos pašnekovo akys rodo, kad jis tik­
riausiai yra ramus ir jaučiasi saugus.
Tai, kad esame kažkam patrauklūs, gali išduoti ir kitoks žvilgsnis. Pirma­
sis požymis yra vadinamasis skersas žvilgsnis, kai žmogus akis nukreipia kai­
rėn, tada žvilgsniu tarsi perbraukia skersai veidą, pažvelgia dešinėn ir vėl ver­
tinančiu žvilgsniu nužvelgia.
Kitas signalas — vos kilstelėti antakiai. Veido raumenys atsipalaiduo­
ja, apatinis žandikaulis truputį atvimpa, bet lūpos lieka sučiauptos, dėl to
apatinė veido dalis atrodo ilgesnė. Taip žvelgia tas, kuriam patinkate, ta­
čiau šis žmogus yra kartu ir truputį nusivylęs, nes veikiausiai neatsakote
tuo pačiu.
Visi esame girdėję posakį: mėgdžiojimas — nuoširdžiausias pataikavimo
būdas. Taigi pastebėję, kad kas nors tarsi veidrodyje atkartoja jūsų šypseną,
tuo pat metu kaip ir jūs linksi galva ar plaštaka paremia smakrą tada, kai tai
padarote jūs — galite spėti, kad šis žmogus jumis žavisi ar bent jau jūs jam
patinkate.
Kuo daugiau gestų atkartojama, tuo labiau vienas kitam pašnekovai patin­
ka. Kitą kartą, kai stebėsite kokią nors porą, atidžiai sekite mimikos bei gestų
panašumą. Jei jie panašiai keičiasi jais ar šypsenomis, tikėtina, kad tai beįsi-
mylintįs ar vienas kitą jau mylintįs žmonės.
158 Išmokime keturis bendravimo kodus

Kaip iš akių nuspėti jausmus

Ramona nuėjo į pirmąjį koledžo vakarėlį. Ji nervinosi ir drovėjosi, bet kartu
žvalgėsi po patalpą draugiško veido. Ji išvydo Keviną; šis iškart sugavo jos
žvilgsnį ir nusišypsojo. Jie priėjo vienas prie kito ir ėmė plepėti. Visą laiką
Kevinas žvelgė į Ramoną ir šypsojosi. Jai tai patiko. Mergina greta jo jautėsi
jaukiai ir saugiai. Ši sąveika kėlė malonius pojūčius.
Staiga prie poros priėjo geras Kevino draugas Darilas ir entuziastingai pa­
sisveikino. Abu vaikinai buvo ilgą laiką nesimatę. Darilas atsainiai pasisveiki-
no su mergina ir tęsė pokalbį su Kevinu. Šis bandė ją įtraukti į pokalbį, tačiau
bičiulis į ją nė nepažvelgė.
Kiekvieną kartą Ramonai pabandžius prabilti, Darilas žvelgdavo pro ša­
lį. Galiausiai mergina suprato, kad Darilui nepatinka, ir šis nenori, kad mer­
gina būtų greta jo draugo. Kuo labiau mums patinka žmogus, tuo dažniau į jį
žvilgčiojame. Ir atvirkščiai, kuo labiau kas nors nepatinka, tuo rečiau į jį žvel­
giame.

Apgaulingos akys
Kai pašnekovas jums šypsosi, ir jums norisi sužinoti, ar nuoširdžiai jis
tai daro — pažvelkite jam į akis. Potrauminio streso sukeltų sutrikimų cen­
tre Bostone Tamara Njumen atliko tyrimus. Buvo nufilmuota šešiasdešimt
moterų. Iš pradžių jos apibūdintos kaip baikščios ar represyvios. Jų lūpų
kampučiai buvo pakelti (tokia išraiška turėjo rodyti laimę), tačiau tai tik
slėpė tikruosius jausmus. Na, o šie atsispindėjo nelaimingose, užgesusiose
akyse.
Jei žvelgiate į besišypsančio žmogaus nuotrauką, akys atskleis tikruosius
jausmus. Jos gali žvelgti ypač liūdnai net ir tada, kai lūpas nušvies kuo pla­
čiausia šypsena.
Jei skruostai nepakilę ir šnervės neišsiplėtusios, gali būti, kad žmogus
nėra labai laimingas. Taip galima tvirtinti dėl to, kad tikroji šypsena nu­
šviečia visą veidą — ypač akis. Jei akių kampučiuose nesusimeta raukšlytės
arba nekrusteli nė vienas kaktos raumenėlis, vadinasi, šypsena — apsimesti­
nė, nenatūrali. Žmonės gali jaustis nelaimingi net ir tada, kai tvirtina prie­
šingai.
 Kaip suprasti, k ą sako veidas 159

E m o c in g o s a k y s

Labai naudinga stebėti menkiausius veido išraiškos pokyčius. Vien iš ma­

žiausio akių krustelėjimo galime pasakyti, kad kas nors yra laimingas,Nuste­
bęs, bijąs, nuobodžiaujantis ar jaučia simpatiją.

1. Nustebusios akys
Ar žmogus nustebęs, ar budrus — aiškiai parodo jo akys. Apstulbintas
pašnekovas itin plačiai atvers akis; pamatysime rainelę (spalvotąją akies da­
lį) gaubiančią odeną (akies baltymą). Antakiai bus pakilę ir išlenkti aukštyn,
apatinis žandikaulis atvipęs, lūpos prasivėrusios. Kai išmoksite atpažinti įvai­
rias reakcijas, iškart pastebėsite apstulbusį žmogų, ypač jei jis sugautas me­
luojant. Išvydę tokią veido išraišką, galite būti tikri — sučiupote nusikaltimo
vietoje.

2. Išgąsdintos akys
Kažko bijantis žmogus taip pat plačiai atveria akis. Regis, jos tokios atvi­
ros, kad išvystų artėjant net menkiausią pavojų. Apatiniai akių vokai įtempti,
antakiai pakilę kitaip nei nustebusio žmogaus — išsigandusiojo jie priartėję
vienas prie kito — o lūpos nuleistos ir sudaro horizontalią liniją.

3. Piktos akys
Supykęs asmuo spokso tiesiai į supykdžiusįjį. Viršutinis ir apatinis akių
vokai įsitempia, akys susiaurėja — tarsi susitraukia. Jei kas nors įsmeigė į
jus nemirksintį žvilgsnį, vadinasi, bando jus įbauginti, valdyti arba jums gra­
sina.

4. Spoksančios akys
Jei į kitą asmenį spoksome neatitraukdami akių, tai gali reikšti vieną iš
dviejų dalykų. Galbūt juo susidomėjome kaip seksualiniu objektu. Taip pat tai
160 Išm okim e keturis bendravim o kodus

gali būti priešiškumo išraiška. Kad ir kas būtumėte — šimpanzė, gorila, šuo ar
žmogus — spoksoti nėra gerai. Toks įsmeigtas žvilgsnis, visiškai nekintanti
veido išraiška stebimam žmogui sukelia diskomfortą.
Neseniai buvau pakviesta į bokso varžybas Las Vege. Tai buvo pirmas kar­
tas, kai stebėjau jas ne per televiziją. Pajutau pagarbią baimę išvydusi, kaip prieš
raundą ringe vienas į kitą žvelgia varžovai. Jie stengėsi įbauginti vienas kitą.
Makiaveliški (Makiavelis — XV-XVI a. Italijos valstybės veikėjas, teigęs,
kad siekiant valdžios pateisinamos bet kokios priemonės bei nusikaltimai — vert.
past .) veidmainiai taip pat mėgsta įsmeigti akis. Šie žmonės kontroliuoja savo
žvilgsnį, jis nėra nei labai švelnus, nei natūralus. Tai melagysčių meistrai, išmo­
kę valdyti savo baimę, siekiantys manipuliuoti aplinkiniais.

5. Abejojančios akys
Jei tuo pat metu akys siaurėja, kakta suraukiama, o vienas antakis pakyla
— vadinasi, pašnekovas veikiausiai abejoja jūsų pasakytais žodžiais. Toks vei­
das dažniausiai būna žmogaus, kuris nežino, kokį sprendimą priimti.

6. Nustebusios akys
Nustebęs pašnekovas pakelia akis ir įsmeigia žvilgsnį į lubas. Niekinančio
nustebimo išraiška gali atsirasti tada, kai pašnekovas netiki jumis ar tuo, kad
kažkas iš tikrųjų vyksta. Tokia išraiška taip pat išduoda, kad žmogus neįstengia
patikėti tuo, ką pamatė ar išgirdo.

7. Drovios akys
Drovus ar sutrikęs žmogus dažnai žvilgčios šnairomis ir stengsis išvengti
tiesioginio akių kontakto.
Tai taip pat galima vadinti flirtu. Jis ar ji žvelgia šnairomis, kartu palenk­
damas galvą ir žvilgtelėdamas iš padilbų. Labai panašiai elgiasi nepasitikintis
savimi ar sutrikęs vaikas.
Antropologas Desmondas Morisas teigia, kad toks žvilgsnis — dvilypis,
nes rodo vadinamąjį įžūlų drovumą (iš tikrųjų abu šie žodžiai prieštarauja vie­
 Kaip suprasti, ką sako veidas 161

nas kitam). Kitaip tariant, nuoširdumo čia nė kvapo, tik apsimestinis kuklu­
mas. Aplinkinius tai gali erzinti arba seksualiai jaudinti — tai lemia situacija.

8. Liūdnos, susigėdusios akys

Liūdnas, sutrikęs ar susigėdęs žmogus dažniausiai žvelgia žemyn ir ven­
gia akių kontakto. Antakiai taip pat gali būti suraukti. Paprastai į akis nežiūri
nuliūdęs ar nuolankus žmogus.

9. "Aš to nepadariau!"
Melagis paprastai vengia žvelgti į akis. Tačiau jei žmogus sako tiesą ir yra
įsitikinęs savo teisumu, ypač tada, kai buvo neteisingai apkaltintas, jis tvirtai
ir tiesiai žvelgia į akis. Akių raumenys tada būna atsipalaidavę, o žvilgsnis —
pasitikintis ir fiksuotas.

10. Nervingai trūkčiojantys akių vokai

Jei darome tai, ko nederėtų daryti, mūsų kūnas dažniausiai randa būdų mums
tai pranešti. Turėjau klientę, kuri buvo susižavėjusi visiškai ja nesidominčiu
vyriškiu. Šis nuolat gėrė, o moteris jo ieškodavo baruose. Iš karto po sužadėtu­
vių moteriai nevalingai ėmė trūkčioti akių vokai. Tai nesiliovė ir po šešių mė­
nesių, kai ji nutraukė sužadėtuves. Kita klientė atvedė dukrą. Šiai akių vokai
trūkčioti pradėjo tada, kai mergina įsidarbino savo tėvo teisininko firmoje; tė­
velis labai mėgo kontroliuoti ir buvo tikrai valdingas. Jai išėjus iš darbo, vokai
trūkčioti liovėsi.
Akių raumenų susitraukinėjimą arba spazmus dažniausiai sukelia įtampa
bei stresas. Jei turite tokių problemų — pamąstykite, kas vyksta jūsų gyveni­
me. Galbūt kūnas įspėja, kad patiriate per didelį stresą. Atkreipkite dėmesį!

11. Nuolat mirksinčios akys

Per dažnas mirksėjimas gali būti nervingumo ir nesaugumo ženklas. Ka­
daise viena mano klientė, žinių pranešėja, mirksėjo itin dažnai. Nors ir buvo
162 Išm okim e keturis bendravim o kodus

labai iškalbi, ši moteris širdies gilumoje labai nerimavo dėl to, ar bus atnaujin­
ta jos darbo sutartis. Ji jautė didžiulį nerimą, nes beveik netikėjo tuo, kad vėl
gaus darbą, ir tai reiškėsi nerviniu akių trūkčiojimu.
Po ilgų pokalbių apie jos darbą, per kuriuos aptarėme, ką ji galėtų veikti
tuo atveju, jeigu nepavyktų gauti to paties darbo, ji pamažu ėmė atsipalaiduoti.
Mes nusprendėme, kad žinių skaitymas nėra vienintelis dalykas, kurį ji sugeba.
Mūsų susitikimai davė puikių rezultatų. Jai pasirodžius eteryje akių vokai ne-
betrūkčiodavo. Moteris atsipalaidavo bei liovėsi nerimauti dėl ateities, ir akių
raumenys atsipalaidavo. Jos darbo sutartis buvo pratęsta dar trejiems metams.
Pernelyg dažnai gali mirksėti meluojantis ar nerimaujantis, kad juo gali
nepatikėti, žmogus.

12. Kontakto vengiančios akys

Jei žmogus nežiūri tiesiai į jus — tikrai kažkas negerai. Jis gali vengti
žvelgti jums į akis dėl to, kad jam nepatinkate, esate neįdomus, arba jis ne­
įstengia jums atsispirti, o gal esate jį įbauginę. Beje, melagis dažniausiai da­
rys, ką galės, kad tik jūsų žvilgsniai nesusitiktų. Jį kamuoja kaltės jausmas, dėl
to ir vengia žvelgti tiesiai į veidą.
Tačiau žvelgiantis pro šalį pašnekovas nebūtinai meluoja. Galbūt jis jau­
čiasi nejaukiai ar pajuto poreikį gintis; gali būti, kad turi ką slėpti. Žmonės gali
vengti tiesioginio žvilgsnio, nes trokšta, kad kiti nesužinotų, kas jie iš tikrųjų
yra. Tikėtina, kad juos kamuoja menkavertiškumo jausmas, dėl to ir žvelgia
pro šalį vildamiesi, jog to nepastebėsite.

A n ta k ia i

Jei norite sužinoti, ar pašnekovas jus mėgsta — pažvelkite į antakius. Jei

pirmą kartą sutiktas nepažįstamasis jums nusišypsos, jo antakiai savaime šok­
telės, kitaip tariant, iš pradžių staiga kilstelės, vėliau nusileis. Toks veido jude­
sys atliekamas tik kartą; jį visuomet lydi šypsena. Jei mūsų susidomėjimas kuo
nors didėja, dažniausiai plačiau atveriame akis. Jei taip padaro ir pašnekovas,
vadinasi, jūs abu gerame kelyje. Sis žmogus domisi jumis. Kita vertus, jei to­
kio antakių šoktelėjimo nepastebėsite, veikiausiai jis jums abejingas.
 Kaip suprasti, ką sako veidas 163

Suraukti antakiai, pakelti antakiai

Jei kas nors jūsų nemėgsta ar bijo, jis surauks antakius: juos abu kartu
kilstelės ir priartins vieną prie kito. Anot Desmondo Moriso, tai yra prieštarin­
gas judesys, nes raumenys stengiasi atlikti du veiksmus — kilstelėti antakius ir
juos suartinti. Šioje veido išraiškoje slypi širdgėla, kančia, pyktis ir baimė;
visi kartu jie gimdo susirūpinimą.
Antakiai pakyla, kai pašnekovas pasijunta šokiruotas ar kuo nors netiki.
Suraukti antakiai, kai tarp jų atsiranda vertikalios raukšlės, reiškia pyktį.

A tsp ė k ite , k ą sa k o lū p o s

Tikruosius ketinimus atskleidžia ne tik tariami žodžiai, bet ir burnos jude­

siai. Juos galime laikyti vienu veido signalų. Pašnekovo mintis išduoda lūpos,
gerklė bei skruostai.

Nuoširdi šypsena
Šypsena — vienas galingiausių signalų. Jei ji nuoširdi, lūpų kampučiai
pakilę aukštyn, jos pačios prasivėrusios, matyti dantys; tada skruostai pakyla,
o akių kampučiuose susimeta raukšlelės.
Jei norite įsitikinti šypsenos galia, pasiųskite ją kam nors — tik iš visos
širdies — ir pamatysite, kas nutiks. Padarykite tai tada, jei nesijaučiate itin
laimingas ir neturite didelio ūpo šypsotis. Tiesiog suteikite veidui nuoširdžios
šypsenos išraišką ir duokite darbo jutimų atminčiai. Prisiminkite laimingą savo
gyvenimo laikotarpį ir pasistenkite nepaleisti šios minties. Dabar nusišypsoki­
te. Būsite maloniai nustebinti teigiamos reakcijos.
Linksmumas užkrečiamas. Kai šypsotės, kiti nejučiomis ima jus mėgdžio­
ti, ir įtampa savaime išnyksta. Pamatysite — aplinkiniai taps artimesni. Susi­
pažinsite su daugiau žmonių, nes visi jus laikys draugiškesniu.

Įtempta šypsena
Įtempta šypsena yra apsimestinė. Prisiminkite vaikystę, kai nenorėdavote
164 Išm okim e keturis bendravim o kodus

fotografuotis su visa šeima. Ne itin džiaugėtės būdamas ten, todėl ir nesielgėte

kaip laimingas žmogus, kitaip tariant, nesišypsojote. Fotografas liepdavo: “Sa­
kykite “cheese”. Pakartodavote šį žodį. Nuotraukoje burna įtemptai šypsosi,
bet akys — liūdnos.
Čia aprašiau nenuoširdžią arba prievartinę šypseną, kurią žmonės spauste
išspaudžia. Jūs jiems tikrai nepatinkate ar jie nepatenkinti, kad esate greta, ta­
čiau norėdami atrodyti civilizuoti ir kultūringi jie šypsosi. Rezultatą jau apta­
rėme. Kitą kartą, kai išvysite žmogų bereikšmėmis akimis ir išspausta, tarsi
tariant “cheese”, šypsena, žinokite — ji nenuoširdi.
Žmonės, kurie šypsosi įtemptomis lūpomis, neatskleidžia tikrųjų savo jaus­
mų. Tiesą sakant, kiekvienas, kuris taip atrodys tardamas: “Nesirūpink dėl to”
arba “Tai smulkmena”, iš tikrųjų mano priešingai. Vadinasi, problemų tikrai
yra ir jums derėtų susirūpinti — nes jos kelia nerimą.

Šypsena ne laiku ir ne vietoje

“Kodėl tu šypsaisi? Aš juk pasakiau, kad mirė mano tėvas. Kas tau nuti­
ko?” — paklausė Linda geriausios savo draugės Šerolės, papasakojusi, kad jos
tėvelis neseniai apleido šį pasaulį. Šerolė nebuvo nei nejautri, nei žiauri. Ji taip
tik parodė, jog labai susinervino ir dėl to, ką išgirdo, jaučiasi nemaloniai. Deja,
ji jausmus reiškė šypsena, o ne liūdnu žvilgsniu.
Žmonės, kurie šypsosi patekę į įtemptą kritinę situaciją, kitiems neretai
suteikia dar daugiau širdgėlos. Jie galbūt ir neturi sadistinių polinkių, tik taip
rodo, kad jaučiasi nemaloniai. Deja, tai nepadeda į Lindą panašiems žmonėms
— jie pasijunta priblokšti ir nuliūsta.
Taip nutiko buvusiam prezidentui Džimui Karteriui. Daugelis yra įsitikinę,
kad jis prarado galimybę dar kartą patekti į Baltuosius rūmus dėl netinkamų vei­
do siunčiamų signalų. Kiekvieną kartą per televiziją kalbėdamas apie Irano įkai­
tų dramą jis nervingai šypsodavosi, o tai visiems kėlė itin nemalonius pojūčius.
Be to, vertė abejoti prezidento patikimumu. “Kodėl tas žmogus šypsosi, kai vyksta
tokie baisūs dalykai?” — stebėjosi dauguma amerikiečių. Jie nesuprato, kad bu­
vęs prezidentas nervinasi. Jo rimti ir liūdni žodžiai netiko prie laimingos ir nerū­
pestingos veido išraiškos. Prezidentas neatrodė esąs stiprus lyderis.
Kitą kartą, kai papasakoję apie nelaimingą atsitikimą pamatysite ką nors
šypsantis, supraskite — pašnekovas veikiausiai savęs nekontroliuoja. Tai tie-
siog nevalinga reakcija į nervinančius ir sudėtingus dalykus.
 Kaip suprasti, k ą sako veidas 165

Žiovavimas
Išvydę ką nors žiovaujant paprastai pamanome, kad žmogus nuobodžiauja
ar yra pavargęs. Dabar psichologai teigia, kad šį veiksmą kartais lemia ir kitos
priežastys. Tai gali būti dėl noro “pabėgti”, t. y. būtent šitokiu būdu siekiama
išvengti sunkumų, kančios ar streso.
Jei atsiranda dalykų, apie kuriuos žmogus nenori nei girdėti, nei galvoti,
jis neretai nesąmoningai ima žiovauti, kad jų išvengtų.
Turėjau klientę, kurios sūnus mokykloje terorizavo kitus vaikus. Jis šok­
dino visą klasę ir nedaug trūko, kad būtų paskelbtas mažamečiu nusikaltėliu.
Kalbėdama apie savo sūnų ir su manimi aptarinėdama savo, kaip motinos, vaid­
menį, ji nevaldomai žiovavo. Buvo bjauru žiūrėti. Ji neįstengė suvokti fakto,
kad yra pernelyg nuolaidi ir nerūpestinga motina.

Rijimas
“O, tikrai džiaugiuosi tavimi, — pasakė Džesika sunkiai rydama seiles. —
Kaip nuostabu, kad netrukus turėsi vaikelį! Tai žavu.” Monotoniškas balsas bei
sunkiai ryjamos seilės (tuo metu galima išvysti, kaip aukštyn žemyn juda Ado­
mo obuolys) — tai akivaizdūs ženklai, rodantys pašnekovo jausmus jums ar jo
savijautą.
Iš tikrųjų Džesika nesidžiaugė, kad draugė turės vaikelį, priešingai, labai jai
pavydėjo. Ji buvo tiesiog priblokšta, todėl paėmė viršų ta nervų sistemos dalis,
kuri funkcionuoja be žmogaus valios. Merginos burna išdžiūvo. Jai teko sunkiai
ryti seiles. Vargšę smaugė pavydas. Iš tikrųjų ji troško pasakyti, kad negali pa­
kęsti draugės ir be galo jai pavydi. Mat ši gyvenime gauna visa, ko nori, o dabar
dar ruošiasi pagimdyti kūdikį, deja, Džesika neturi nei vyro, nei vaikų.
Kitą kartą, kai su kuo nors susipažinsite ar kam nors pasakosite apie savo
sėkmę — stebėkite kaklą. Jis išduos, ką iš tikrųjų jaučia jūsų žodžius išgirdęs
žmogus. Sunkus rijimas, lydimas įtemptos šypsenos, blausios akys ir bereikš­
mis balsas — puikiausi įrodymai, kad šis pašnekovas nėra patenkintas jus ma­
tydamas. Ir visai nesvarbu, kokius žodžius taria jo lūpos.

Plaštaka pridengta burna

Pamelavęs vaikas neretai rankute prisidengia burną, tarsi stengdamasis at­
166 Išmokime keturis bendravimo kodus

gal grąžinti ką tik išsprūdusį melą. Augant ši reakcija tampa savaimine. Burnos
dengimas plaštaka gali rodyti apgaulę. Šiuo judesiu žmogus tarsi sako: “Nerei­
kėjo man taip kalbėti”.
Jei suaugusysis kalbėdamas prie burnos pakelia ranką ar liečia lūpas, tikė­
tina, kad jis sako netiesą. Jei norite sužinoti, ar pašnekovui patinka tai, ką pa­
sakėte, stebėkite — galbūt jis prie lūpų kelia smilių? Taip jis nesąmoningai ir
be žodžių taria: “Ša!”
Vienas mano klientas, itin mėgstantis diskutuoti oratorius, pastebėjo, kad
jam kalbant klausytojai prie burnos vis kilnodavo rankas. Jis pasakė: “Žinau,
kad daugelis jūsų mano, jog tai, ką dabar pasakiau, skamba neįtikėtinai. Tai
sunku suvokti, tačiau jei atidžiai įsiklausysite į mano žodžius ir juos išnagrinė-
site, tikrai gausite nemaža naudos”.
Po šios pastabos klausytojai iš karto pakeisdavo kūno padėtį bei veido iš­
raišką. Ir vieni, ir kiti ėmė rodyti susidomėjimą. Daugelis klausytojų liovėsi dengti
burną ranka. Kitaip tariant, jie nesąmoningai liovėsi sakyti “ša” ir tapo imlesni
kalbėtojo žodžiams. Tokią išvadą šis padarė stebėdamas klausytojų veidus.

Kandžiojamos lūpos
Lūpų kandžiojimas bei kramtymas — neretai reiškia bandymą kontroliuoti
viduje slypintį pyktį ar apmaudą. Tai palyginti saugus būdas priešiškumui reikšti.
Kandžiojama apatinė lūpa ir kartu purtoma galva rodo stiprų pyktį.
Velionė princesė Diana labai dažnai kramtydavo lūpą. Tai galime išvysti
daugybėje nuotraukų. Tikėtina, kad princesė tai darė mėgindama nuslopinti prie­
šiškus jausmus fotografams, lendantiems į jos asmeninį gyvenimą.

Laižomos lūpos
Žmonės laižo lūpas dėl daugybės priežasčių. Tai gali reikšti, kad laižanty­
sis sako netiesą. Taip pat tai rodo nervingumą. Neretai nervinantis išdžiūsta
burna, dėl to pašnekovas ima laižyti lūpas, tarsi norėdamas, kad burnoje atsi­
rastų daugiau seilių. Gausiai vartojant alkoholinius gėrimus ar daug rūkant ne­
retai taip pat ima džiūti lūpos.
Toks veiksmas gali reikšti ir flirtą. Juo gali būti siekiama atkreipti į save
dėmesį. Žinoma, jei tai daroma gundančiai.
 Kaip suprasti, ką sako veidas 167

Skruostų kalba
Žmogaus skruostai taip pat daug išduoda. Jie gali pasakyti, ar žmogus nuo­
širdžiai džiaugiasi, ar yra sarkastiškas. Šypsantis iš širdies skruostai pakils.
Atvirkščiai, kai šiepiamos įtemptos lūpos ar jas iškreipia klastinga šypsenėlė,
jie lieka plokšti arba nudribę.
Jei norite sužinoti, ar pašnekovas kupinas sarkazmo, priešiškumo ar abe­
joja jumis — stebėkite skruostus. Pavyzdžiui, jei vienas burnos kamputis pa­
stebimai nuleistas žemyn, t.y. taip, kad skruoste susimeta raukšlė (vadinama
kreiva šypsena), vadinasi, šis asmuo kupinas apmaudo. Netrukus sulauksite sar­
kastiškos pastabos. Skruosto trynimas — nesąmoningas gestas, rodantis, kad
pašnekovas abejoja jūsų žodžiais.
Galiausiai skruostai išduos, jog pašnekovas sutrikęs ar jaučiasi pažemintas.
Jie ne tik paraus, bet ir nusileis — nelygu, kaip stipriai pažemintas jis jaučiasi.

E m o c in g a s is s m a k r a s

Antropologas Desmondas Morisas yra įsitikinęs, kad apie kitą žmogų ga­
lime pasakyti labai daug, jei atidžiai stebime jo apatinę veido dalį — smakrą
bei žandikaulius. Ypač tai svarbu emocinei būklei atspėti.

1. Pyktis ir smakras
Supykęs žmogus smakrą atkiša į priekį. Tai paprastai reiškia grasinimą ar
priešiškumą. Tokį atkištą smakriuką pastebėsite bendraudami su vaikais, kai
šie nenori daryti, kas liepiama. Prieš ištardami “ne” jie pirmiausia atkiša smak­
rą. Tai iššaukiantis gestas. Daugelis mūsų neatsisako šio gesto ir suaugę. Mes
nesąmoningai atkišame šią veido dalį, kai būname įskaudinti ar išbarti. Kalbė­
damiesi su žmogumi galite sužinoti, kada jis ima širsti — tereikia stebėti, kaip
keičiasi ši veido dalis.

2. Baimė ir smakras
Jei smakras atitrauktas atgal, vadinasi, žmogus pajuto baimę. Tai gynybi-
168 Išmokime keturis bendravimo kodus

nė reakcija. Panašiai elgiasi vėžlys, slėpdamasis savo kiaute. Žiūrėdami siaubo

filmus, susigūžiame — prispaudžiame smakrą prie kaklo. Taigi, jei pastebėjo­
te, kad pašnekovas prie krūtinės spaudžia smakrą, žinokite — jis veikiausiai
jūsų bijo ar jaučia grėsmę.

3. Nuobodulys ir smakras
Plaštaka paremtas smakras reiškia, jog pašnekovas veikiausiai stengiasi
sutelkti dėmesį. Nors jis gali atrodyti susimąstęs, tačiau iš tikrųjų nuobodžiau­
ja ir galvą paremia norėdamas geriau susikaupti.

4. Sutelktas dėmesys ir smakras

Jei žmogus lengvai ir švelniai glosto smakrą (panašiai glostoma barzda),
vadinasi, jis stengiasi kuo labiau sutelkti dėmesį į tai, ką sako pašnekovas.

5. Kritiškumas, snobizmas ir smakras

Labai kritiškai nusiteikęs žmogus kilsteli smakrą. Jis tarsi siunčia žinią:
“Esu geresnis už tave” arba “Nenusimanote apie tai, ką kalbate”.

6. Abejonės ir smakras
Netikėdamas jūsų žodžiais, pašnekovas dažniausiai trins ar prilaikys smak­
rą. Tai nesąmoningos pastangos susivaldyti ir nepasakyti jums, kad netiki tuo,
ką sakote.

N o s is v is k ą ž in o

Nosį liečiantis žmogus gali turėti paslapčių. Galbūt jis apgaudinėja ar me­
luoja. Sis veiksmas veikiausiai susijęs su nevalingu siekimu pridengti burną
tada, kai buvo pasakyta tai, kas nedera. Vietoj burnos ranka pasiekia nosį.
 Kaip suprasti, k ą sako veidas 169

Rūta daug metų nebuvo mačiusi koledžo bičiulio Todo. Per tuos metus ji
priaugo nemažai kilogramų, dėl to atrodė daug vyresnė ir nebe tokia patraukli.
Jiems kalbantis buvo akivaizdu, kad Todas beria komplimentus, kuriais pats
netiki. Vos ištaręs: “Atrodai nuostabiai”, jis kilstelėjo ranką prie nosies. Pasa­
kęs, kad ji atrodo pasakiškai ir kad jis džiaugiasi ją matydamas, Todas nevalin­
gai griebėsi už nosies. Laimė, šis pokalbis truko neilgai — priešingu atveju
vaikinas veikiausiai ją būtų nutrynęs iki kraujo.
Kai kada galite pastebėti, kad pašnekovas rauko nosį. Paprastai šis jude­
sys reiškia, kad jis nepritaria tam, ką sakote, arba bjaurisi jumis.
Visi esame girdėję posakį apie užriestą nosį. Pakelta ir nukreipta aukštyn
nosis, o kartu ir atlošta galva — nesąmoninga snobizmo, pranašumo bei požiū­
rio “Esu geresnis nei tu” išraiška. Kitus kritiškai vertinantis asmuo kilsteli no­
sį. Šis gestas (tai priešybė nulenktai kukliojo galvai) taip pat gali reikšti panie­
ką, abejingumą ar norą dominuoti.

K ą k a lb a a u s y s

Nesąmoningai liesti galima ir ausis. Jei žmogus sulenktu smiliumi kasosi

paausį, reiškia, kad jis susigėdo arba abejoja tuo, ką girdi. Gali būti, kad jis
nesuprato, kas sakoma.
Jei pašnekovas kalbėdamas timpčioja ausį, vadinasi, jis nori truputį pa­
delsti. Jis kažką išgirdo ir prieš atsakydamas ketina pagalvoti.
Nesąmoningas ausies trynimas nykščiu ir smiliumi reiškia: “Nenoriu to
girdėti”. Šį gestą dažnai galime pastebėti tada, kai žmogus sako netiesą, ir pa­
šnekovas tai supranta. Tokiu judesiu nesąmoningai siekiama atsiriboti nuo to,
kas buvo pasakyta. Jei išvysite taip darant jums (ar kam kitam) kalbant, vadi­
nasi, pašnekovui neįdomu klausytis ar jis tiesiog netiki tuo, ką girdi.

A b e jin g a iš r a iš k a

Abejinga ar bereikšmė veido išraiška — tai pastangos nuslėpti pyktį, ap­

maudą ar priešiškumą. Kiekvieno žmogaus veido raumenys būna daugiau ar
170 Išm okim e keturis bendravim o kodus

mažiau įsitempę ir judrūs. Taigi matydami bereikšmes akis ir suglebusius rau­

menis žinokite, kad pašnekovas atsitraukia; jis abejingas esančiai situacijai.
Bendraudami su kalėjimo senbuviais, dažnai galime išvysti tokį bereikšmį
veidą. Taip tokie asmenys parodo, kad sugeba kontroliuoti emocijas. Demonst­
ruodami, galima sakyti, veido išraiškos nebuvimą, jie atrodo ne tokie agresy­
vūs bei pavojingi aplinkiniams. Jie mažiau panašūs į besiveržiančius kieno nors
erdvėn. Tai kartu mažina tikimybę tapti auka.
Nenorintys atskleisti savo pykčio bei liūdesio (pasyviai agresyvūs) žmo­
nės dažnai vaikšto bereikšmiais veidais. Jie nenori leisti jums pajusti savo ga­
lios — juk sugebėjote juos nuliūdinti.

N u o š ir d u s v e id a s

Jei pašnekovas nuoširdus ir jūs jam patinkate, jis žvelgs tiesiai į jus. Jo
veidas bus gyvas, judrus. Akys neklaidžios. Žvilgsnis bus nejudrus, bet švelnus
ir draugiškas. Burna — atsipalaidavusi, o apatinis žandikaulis truputį atkaręs
— tarsi ilsintis. Toliausiai esantys krūminiai dantys nesilies. Veidą nušvies šil­
ta, nuoširdi šypsena. Lūpų kampučiai pakils aukštyn, o akys spindės; jų kam­
pučiuose susimes raukšlelės.
Tokia veido išraiška rodo, kad žmogus pasitiki savimi, jaučiasi saugus,
yra atviras, linkęs bendrauti. Jis tikrai nėra įsitempęs ar užsisklendęs.

Dabar, sužinoję, kaip iš balso, kalbėsenos, veido bei kūno kalbos pažinti
žmogų, esate pasirengę žinias taikyti praktiškai. Trečioje dalyje tęsime darbą
— aptarsime keturiolika asmenybės tipų.
 TREČIOJI DALIS

Kaip, remiantis tam tikrais

požymiais, nustatyti
asmenybės tipą
 9 SKYRIUS

Kas tie 14 asmenybės tipų

Ž m o n ių k la sifik a v im a s

Ne vieną šimtmetį bandoma klasifikuoti žmones pagal jų charakterio sa­

vybes. Šia tema tikrai nemažai prirašyta. Autorių sąrašas būtų įspūdingas —
pradedant senovės graikų gydytoju Galenu ir baigiant Zigmundu Froidu, Karlu
Jungu bei mūsų dienų psichologais — Abrahamu M aslou, Eriku Eriksonu, Iza­
bele Brigs M ejers bei Deividu Kirsiu.
Kiti, pavyzdžiui, Katlyn Harli, Teodoras Dobsonas, Renė Beironas, Eliza-
bet Vagi bei Donas Rišo, asmenybės tipui nustatyti naudoja devynių punktų
enigramą. Šie devyni tipai: padėjėjas, siekėjas, stebėtojas, romantikas, kovoto­
jas, taikdarys, laimingasis, nuotykių ieškotojas bei individualistas.
Per amžius žmonija troško atskleisti savo būties slėpinius — kas yra žmo­
gus, kokia jo vieta pasaulyje ir kaip vertinti jį lyginant su kitais individais.
Žmonės suprato, kad tik geriau pažinę save bei kitus įstengs atskleisti ir juos
supančio pasaulio paslaptis.
Aplink mus daug nenaudėlių, tačiau gausu ir nuostabių, garbingų žmo­
nių. Išmokę bendravimo kodų, galėsite nuspręsti, kuriai grupei priskirti kiek­
vieną sutiktąjį. Miela riesta nosytė, stambus žandikaulis išvystytais raumeni­
174 Kaip, rem iantis tam tikrais požym iais, nustatyti asm enybės tipą

mis ar dailūs dantys dar neatskleidžia puikių charakterio savybių. Panašiai

kaip didelės ausys ir gremėzdiška kumpa nosis nerodo, kad žmogus — ne­
naudėlis.
Kad įvertintume asmenybę, turime žvelgti giliau ir neapsiriboti kūno ypa­
tumais. Mums reikia tirti elgesį — kas šis žmogus yra, kaip jis juda, kaip elgia­
si, kaip skamba jo balsas ir ką jis sako.

A s m e n y b ė s y p a tu m ų a p ž v a lg a

Atlikę šią apžvalgą, galėsime apytikriai įvertinti asmenybę. Aptarkime ke­

turiolika tipų ir atsakykime į kiekvieną tipą liečiančius klausimus. Jei daugu­
ma atsakymų — teigiami, labai tikėtina, kad šis asmuo yra priskirtinas būtent
to tipo žmonėms. Visiškai nebūtina teigiamai atsakyti į visus klausimus norint
apytikriai priskirti asmenybę prie vienos ar kitos grupės. Pasistenkime atrinkti
būdingiausius požymius. Nepamirškime, kad žmonės gali turėti įvairioms gru­
pėms būdingų bruožų.

1. Ar šis žmogus slepia emocijas ir vėliau, ilgai laukęs, išlieja jas visas
įniršio protrūkiu? Ar jam sunku atsakyti tiesiai? Ar jis žodžiais teigia
viena, o kūnas bei veido išraiška kalba visai ką kita?
2. Ar šis žmogus pernelyg dosniai žeria komplimentus? Galbūt jis daro
dviprasmiškas užuominas ar kalba gosliu balsu? Ar šis žmogus retai
kada žvelgia pro šalį? Ar jis dažnai liečia kitus?
3. Ar šis žmogus dažnai skundžiasi? Ar atrodo, jog jis iš vienos krizės
stačia galva neria į kitą? Ar jis mėgsta kalbėti kniaukiančiu nosiniu
balsu? Ar jo pečiai pakumpę?
4. Ar šis žmogus retai kalba apie tai, ką jaučia? Ar tai retai apie save pa­
sakojantis mažakalbis? Ar jo kūnas sustingęs vienoje padėtyje ir įsi­
tempęs? Ar balsas monotoniškas? Ar veido išraiška dažnai būna be­
reikšmė?
5. Ar šis žmogus dažnai neturi savo nuomonės? Ar susidaro įspūdis, kad
jis sutinka su daugumos nuomone? Ar jis bijo sukelti aplinkinių nepa­
sitenkinimą? Ar jo balsas tylus, dvejojatis, panašus į murmesį? Ar at
 Kas tie 14 asm enybės tipų 175

rodo, kad šis žmogus pasijunta nejaukiai priverstas pareikšti savo nuo­
monę, ir tai išduoda veido išraiška bei kūno judesiai?
6. Ar šis žmogus linkęs dažnai nukrypti nuo temos? Ar jis pasako dau­
giau nei jums reikia žinoti? Ar jis dažnai kalba dvejodamas? Ar jis
linkęs į kraštutinumus — vengia žvelgti į akis arba spokso įsmeigęs
žvilgsnį? Ar kalbėdamas jis dažnai patraukia pečiais? Ar veidas bei
kūnas rodo, jog žmogus jaučiasi nejaukiai?
7. Ar šis žmogus nuolat kalba apie save, demonstruodamas labai menką
susidomėjimą bet kuria kita tema? Ar jis nuolat trokšta būti giriamas?
Ar jis kalba garsiai — taip, kad taptų dėmesio centru?
8. Ar šis žmogus, norėdamas pasirodyti pranašesnis, nuolat laido kandžias
pastabas apie kitus? Ar jis kalba tarsi darydamas malonę, lyg koks
visažinis? Ar jo laikysena tokia, kad kūnas atrodo it sustingęs? Ar jo
veido išraiška tokia, lyg žvelgtų į kitus iš aukšto ar juos teistų?
9. Ar šis žmogus nuolat pertraukinėja kitus ir bando neigti bet kokią ki­
to žmogaus nuomonę? Ar jis stengiasi pasipuikuoti, pasirodyti esąs
geresnis ar ko nors daugiau turįs nei kiti? Ar jo balsas, veido išraiška
bei kūno kalba įtempti ir sustingę?
10. Ar žmogus kalba atvirai? Ar jis tai daro emocingai ir atskleidžia tai,
ką iš tikrųjų jaučia? Ar jis kalba nuoširdžiai? Ar jis geras klausytojas?
Ar jo prisilietimas aiškiai juntamas ir tiesmukas?
11. Ar šio žmogaus balsas garsus, atakuojantis ir įžūlus? Ar jis nuolat lai­
do nemalonias sarkastiškas pastabas ir kandžius komentarus? Ar šis
žmogus užsispyręs ir veikia į nieką neatsižvelgdamas? Ar jis judėda­
mas kelia daug triukšmo ir bruzdesio? Ar jo veidas dažnai įsitempia
ar išduoda pyktį?
12. Ar šis žmogus — vakarėlio siela? Ar jis lengvai ir greitai atsako taik­
lia ar sąmojinga pastaba? Ar atrodo, kad šiam žmogui reikia nuolat
būti dėmesio centre? Ar jis kalba džiugiai ir gyvai? Ar jis nuolat juda?
Ar jo judesiai labai vikrūs?
13. Ar šis žmogus nuolat elgiasi netaktiškai? Ar susidaro įspūdis, kad jis
pirma pasako, vėliau pagalvoja ir plepa visa, kas tik šauna į galvą? Ar
jis domisi vien savo mintimis? Ar jis baisiai nenuovokus ir be galo
tiesmukas? Ar jis linkęs šokčioti nuo vienos temos prie kitos? Ar šis
žmogus, regis, linkęs pamiršti elgesio visuomenėje normas (kaip arti
kitų jis sėdi ar stovi, kiek braunasi į kitų erdvę gestikuliuodamas)?
176 Kaip, remiantis tam tikrais požymiais, nustatyti asmenybės tipą

14. Ar šis žmogus jautrus aplinkiniams? Ar jo kalba išraiškinga? Ar jis

mandagus? Ar atrodo, kad nuoširdžiai domisi tuo, ką nori pasakyti
kiti? Ar jis paprastai teigiamai atsiliepia apie kitus žmones? Ar jis sako
tai, ką galvoja ir ar galvoja, tai, ką sako? Ar jis mintis reiškia entu­
ziastingai, tvirtai? Ar jo veidas dažniausiai būna malonus ir atviras?
Ar šiam žmogui turi įtakos aplinkinių žodžiai? Ar atrodo, kad jis nėra
įsitempęs fiziškai ir gerai jaučiasi būdamas tarp žmonių?

Ką reiškia teigiami atsakymai

Dar kartą peržvelkite visus keturiolika punktų. Į kurio klausimus daugiau­
sia atsakėte teigiamai? Jo eilės numerį atraskite žemiau pateiktame asmenybės
tipų sąraše.
Nagrinėjant kokio nors žmogaus charakterį, labai svarbu įvertinti jį objek­
tyviai, tada žengti dar žingsnelį ir įvertinti emociškai. Prieš įsigilinant į žmo­
gaus charakterį (tam, kad vėliau nustatytume jo asmenybės tipą) būtina nepa­
miršti, kad, stengiantis pažinti žmones, svarbiausias dalykas — nuoseklumas.
Atminkite, žmogiškos būtybės nėra negyvi daiktai. Visi jie gali keistis ir tikrai
keičiasi, todėl juos reikia stebėti ilgesnį laiko tarpą ir tik tada daryti išvadas.
Gali būti, kad vienaip jie elgėsi prieš keletą metų ar net mėnesių, tada jų gyve­
nimas dėl tam tikrų dalykų apvirto aukštyn kojomis ir visiškai pakeitė požiūrį į
daugelį dalykų. Nuo to momento laikinai ar visam gyvenimui galėjo pakisti ir
jų charakteris.

1. P a sy v u s is a g re so riu s
2. G u n d y to ja s
3. Auka
4. Š a lta sis
5. B a ik štu o lis
6. M e la g is
7. S a v im y la
8. Snobas
9. V a rž o v a s
10. D o sn u sis
11. A g re sy v u sis
 Kas tie 14 asm enybės tipų 177

12. Juokdarys
13. Nenuovokusis
14. Veiklusis

Skaitydami šį skyrių rasite išsamiai išnagrinėtą kiekvieną asmenybės tipą.

Kuo smulkiausiai paaiškinsiu, į ką atkreipti dėmesį stebint žmogaus veidą bei
kūną, klausantis jo balso ar tiriant kalbėseną. Tai padės vėliau nustatyti, kokiai
grupei tas žmogus priklauso.

P s ic h o lo g in ė s p rie la id o s

Nagrinėdami įvairius asmenybės tipus, dažniausiai tirsite žmones, kurie

galbūt turės psichologinių problemų. Juos galbūt kamuos kokios nors neurozės
(jų turi daugelis), tačiau šie žmonės bus pajėgūs adekvačiai elgtis.
Svarbu žinoti, kad yra asmenų, nepajėgių normaliai elgtis dėl rimtesnių
psichikos sutrikimų. Tai gali būti, pavyzdžiui, dėl šizofrenijos, kai žmogus
praranda ryšį su tikrove ir kalba taip keistai ir įmantriai, kad aplinkiniai vi­
siškai nesuvokia tų šnekų prasmės. Tokių asmenų mimika bei kūno judesiai
taip pat gali būti labai savotiški, rodantys, kad žmogus jau nekontroliuoja
savęs.
Panašiai elgtis gali ir turintys bipoliarinių sutrikimų bei depresijos pri­
slėgti žmonės. Todėl gali atsirasti tam tikrų aiškiai pastebimų balso bei kal­
bėsenos pokyčių, pradedant tarsi spauste išspaustais žodžiais ir baigiant be­
saikiu plepumu, kliedėjimu didžiomis idėjomis, minimalia monotoniška kal­
ba ar visišku nenoru tarti žodį. Veido bei kūno judesiai gali atspindėti šiuos
sutrikimus — žmogus gali būti labai aktyvus arba jo veido ar kūno raumenys
vos krustelėti.
Žmonėms, kurių keistenybės jau pasiekė ribą, gali kilti sunkumų bendrau­
jant su aplinkiniais. Tai gali išduoti šių žmonių kalbėsena, taip pat neretai pik­
tas veidas.
Ši knyga neskirta tokioms problemoms nagrinėti. Pakaks pasakyti tai, kad
tokie dalykai tikrai egzistuoja ir visuomet reikia juos prisiminti bandant anali­
zuoti asmenybės bruožus.
178 K a ip , r e m ia n tis ta m tik r a is p o žy m ia is , n u sta ty ti a s m e n y b ė s tip ą

P ir m a s is įs p ū d is

Dažniausiai turime tik vieną vienintelę progą išvysti ar išgirsti žmogų. Ten­
ka pasikliauti įspūdžiu. Gali būti, kad turėsite tik tą vieną progą nuspręsti, su
kuo bendradarbiauti, ką priimti į darbą ar su kuo susidraugauti. Dėl to svarbu
kuo nuodugniau stebėti žmones. Kuo dažniau treniruositės pažinti įvairias bal­
so, kalbėsenos, veido bei kūno kalbos subtilybes, tuo lengviau bus sužinoti,
kas yra kas.
Nereikės daug laiko norint susidaryti nuomonę apie kokį nors žmogų. Pa­
kaks kelių pirmųjų sekundžių įspūdžio. Pirmasis įspūdis turi tik vieną trūkumą
— jis gali būti grindžiamas per menku informacijos kiekiu. Pavyzdžiui, kas
nors gali nemėgti jūsų, nes esate kaip du vandens lašai panašus į tą, kuris (ar
kuri) atsisakė su šiuo žmogumi draugauti dar vidurinėje mokykloje. Galite pri­
minti giminaitį, kurio jūsų pašnekovas negali pakęsti. Jam taip pat gali nepa­
tikti jūsų drabužiai. Galite priklausyti etninei grupei, kurios koks nors atstovas
jūsų pašnekovui kažkada paliko nemalonų įspūdį. Visais šiais atvejais galite
būti įvertintas neigiamai.
Gaila, bet būtent taip aplinkinius vertinantys žmonės neretai būna kupini
išankstinių nuostatų, netolerantiški ir siauro akiračio. Šis skyrius padės jums
išvengti tokių klaidų, t.y. pagelbės teisingai priimti akimirksnio sprendimus.
Čia rasite informacijos apie tam tikrus asmenybės tipus, dėl to jūsų nuomonė
bus grindžiama tiksliomis žiniomis.
Mūsų dienomis, kai sutinkame tiek daug žmonių, tokia informacija paleng­
vins gyvenimą, o gal net jį pakeis į gerąją pusę.

K e t u r io lik a a s m e n y b ė s t ip ų

Per daug metų perskaičiau kalnus literatūros apie bendravimą, rinkau duo­
menis ir stebėjau žmones per privačią praktiką Beverli Hilse bei Niujorke, taip
pat būdama universiteto profesorė vadovavau moksliniams tyrimams. Visa tai
padėjo padaryti išvadą: tam tikram asmenybės tipui priklausantys žmonės lin­
kę panašiai kalbėti ir elgtis.
Galbūt ir jūs tai pastebėjote. Prisiminkite mokyklos metus — gal tada su
kuo nors ginčydavotės. Dabar mintimis sugrįžkite į kiekvieną po to sekusį savo
gyvenimo dešimtmetį. Pasistenkite prisiminti visus, su kuo teko konfliktuoti.
 Kas tie 14 asm enybės tipų 179

Prisiminkite, kaip jie su jumis kalbėjo ir ką sakė. Kaip jie į jus žvelgė ir kaip
elgėsi jūsų santykiams rutuliojantis? Dabar pamėginkite prisiminti visus, su
kuriais puikiai sutarėte. Pagalvokite apie jų kalbėseną, veido išraišką bei kūno
kalbą.
Pastebėsite tam tikrus dėsningumus. Galėsite suskirstyti žmones pagal jų
asmenybės tipą, t.y. pagal tai, kaip jie bendravo su jumis. Pastebėsite, kad
agresyvūs, nemalonūs žmonės kalba garsiu, kapotu balsu; jų veidas visuomet
būna rūstus. Prisiminkite surauktus antakius, plačius mostus ir į ką nors atkištą
kaltinantį smilių — visa tai galima laikyti gąsdinimu.
Suprasite, kad tie judrūs, maloniai skambančiu balsu kalbantys žmonės vi­
suomet galvojo, ką kalba, ir visuomet kalbėjo, ką galvoja. Jie visuomet svei­
kindavosi su šypsena ir kalbėdami žvelgdavo tiesiai į akis. Jie gyvai mostaguo­
davo rankomis ir judindavo plaštakas, kai trokšdavo pabrėžti tai, kas svarbu;
kalbėdami jie visuomet pasvirdavo kūnu į jus. Susidarydavo įspūdis, kad šie
žmonės nuoširdžiai jumis domisi ir tikrai jus vertina. Jie buvo sąžiningi, nuo­
širdūs, rūpinosi kitais.
Čia rasite aprašytus ir kitokius žmones. Elgiuosi dvejopai. Aprašiau bjau­
riausius tipus tam, kad išmokyčiau atpažinti — jie gali pridaryti daugiausia
bėdų. Noriu, kad įgustumėte jų saugotis. Kita vertus, pateikiu labai daug tei­
giamų savybių, taip pat pagelbėsiančių atpažinti blogąsias, nes daugelis jų yra
blogųjų priešybė.
Skiriu nemaža vietos ir bjauriems, ir puikiems žmonėms; jiems apibūdinti
naudoju keturis informacijos šaltinius (kalbėsenos, balso, kūno bei veido ypa­
tumus). Išmokę sujungti juos visus susidarysite vientisą paveikslą. Nors kar­
tais labai vertingų dalykų galima sužinoti vien tik analizuojant kalbėseną, ta­
čiau tiksliausios išvados daromos apibendrinus visus keturis informacijos šal­
tinius. Tik taip galima įžvelgti pačią esmę.

1. Pasyvusis agresorius

K a lb ėsen a

Pasyvusis agresorius gali tvirtinti, kad tikrai džiaugiasi jūsų sėkme, ir reikšti
tai tinkamais žodžiais. Iš tikrųjų jis visai nesidžiaugia. Jo balsas sako visai ką
kita nei žodžiai.
Toks žmogus laidys sarkastiškas pastabas ar viešai leptelės tai, ką galbūt
180 Kaip, rem iantis tam tikrais požym iais, nustatyti asm enybės tipą

prasitarėte atvirumo valandėlę, paprašę išsaugoti paslaptį. Tokie žmonės ypač

mėgsta pasiteisinti sakydami: “Aš tik pajuokavau”. Jis taip pat gali pataikauti
ir giedoti ditirambus net ir tada, kai to visai nesate nusipelnęs.
Kai kurie pasyvieji agresoriai nedaugiažodžiauja, tačiau pasako, ką iš tik­
rųjų galvoja. Jie gali priblokšti jus trykštelėjusiais ilgai kauptos pagiežos nuo­
dais. Jie paprastai neatskleidžia savo jausmų, tik kartais prasiveržia lyg ugni­
kalnis.
Be to, šie žmonės niekuomet neatsako tiesiai į pateiktą klausimą. Jie linkę
riboti teikiamą informaciją. Pasiteiravę jų nuomonės, galite sulaukti atsakymo:
“Nežinau”.

Balsas
Pasyvieji agresoriai pokalbį pradeda energingai, o vėliau jų balsas nuslopsta
tiek, kad vos įmanoma suprasti. Jie taip pat mėgsta kalbėti tyliu, vos girdimu
balsu. Taip jie sulaukia dėmesio, nes aplinkiniai verčiami prašyti, kad būtų kal­
bama garsiau. Tai ne kas kita, kaip kontrolės mechanizmas.
Jie gali kalbėti paplonintu, šleikščiai saldžiu balsu, kurio tonas tarsi šok­
čioja. Kiekvienas taip kalbantis veikiausiai šitaip kompensuoja neigiamus jaus­
mus jums ar kitiems žmonėms.
Kitas būdas giliai glūdinčiam pykčiui nuslėpti — per mažai judinamas apa­
tinis žandikaulis; balsas tuomet skamba pro nosį, tarsi kniaukimas. Dar kiti
pasyvieji agresoriai gali slėpti pavydą ir pyktį jums; jų balsas skamba monoto­
niškai. Galiausiai tokie žmonės, norėdami nuslėpti tikruosius jausmus, ima juok­
tis ar kosėti.

Kūno kalba

Pasyvieji agresoriai gali be atvangos liesti pašnekovą ir taip bandyti nu­

slėpti jam jaučiamas neigiamas emocijas. Juos kamuoja nesąmoningas troški­
mas pasprukti, todėl gali nuolat muistytis ar linguoti pirmyn ir atgal. Nepai­
sant malonių žodžių, šie asmenys tikrai jūsų nekenčia.
Veikiausiai pastebėjote trepsenimą koja, barbenimą pirštais ar kitus paša­
linius plaštakų bei pėdų judesius, rodančius, kad žmogus nori pasišalinti. Be
to, kalbant kūnas gali būti pasuktas į jus, o kojų pirštai — į priešingą pusę. Tai
aiški užuomina, kad šis asmuo netrokšta būti greta jūsų.
Pasyviųjų agresorių plaštakos gali susigniaužti į kumščius, o nykščiai pa­
 Kas tie 14 asm enybės tipų 181

sislėpti juose; tai rodo priešiškumą. Be to, sėdint galite išvysti surakintas jų
kulkšnis — ženklą, kad slepiama informacija. Kalbant gali trūkčioti galva. Šie
žmonės gali trinti kaklą išduodami, kad bando slopinti mintis.
Jie taip pat gali kūnu pasvirti į jus, taip parodydami, jog domisi tuo, ką
sakote — po to iškart atšlyti, išduodami dvilypius jausmus. Jie gali spausti ran­
ką taip, kad sutraškės kaulai. Tai nėra geras ženklas. Kalbėdami su jumis, jie
gali visiškai nejudinti plaštakų ar jomis apkabinti save, tarsi trokšdami suval­
dyti neigiamus jausmus.

Veidas

Pasyvieji agresoriai dažnai klastingai, įtemptomis lūpomis šypsosi. Jų kam­

pučiai nepakyla. Jie taip pat gali kramtyti apatinę lūpą. Tai nesąmoningos pa­
stangos suvaldyti viduje glūdintį pyktį.

2. Gundytojas

Kalbėsena
Patyrę gundytojai spinduliuoja žavesiu ir dėl to gauna tai, ko trokšta. Vi­
liodami jie manipuliuoja ir valdo. Gundytojai mėgsta seksualines užuominas
bei dviprasmybes. Jie visiškai nesidrovi iškreipti ar išpūsti faktus, jei mato,
kad kitiems tai patinka. Jie be galo mėgsta komplimentus ir sako visa, ką kitas
asmuo norėtų girdėti. Jie be atvangos flirtuoja ir siekia atkreipti dėmesį, kuris
glosto jų savimeilę.
Iš pat pradžių pokalbis su gundytoju sukasi apie jo pašnekovo poreikius,
interesus bei kitus šiam svarbius dalykus. Kai taip gražbyliaujant susipažįsta­
ma artimiau, gundytojas prabyla apie savo poreikius, interesus bei kitus jam
svarbius dalykus. Jis be galo mėgsta “būti vargšelis”, nes taip sužadina simpa­
tiją bei susidomėjimą. Toks asmuo pataikauja pašnekovui; jis gali stabtelėti bet
kurioje pokalbio vietoje ir paberti pagyrų vien tam, kad įtiktų.
Visa tai daroma siekiant manipuliuoti kitais, nes tokie žmonės jaučiasi ne­
įtikėtinai nesaugūs ir turi begalinį poreikį būti mylimi. Jie linkę manipuliuoti
mylinčiais žmonėmis. Nuolat siekia fizinio kontakto, kuris taip pat glosto tra­
pią jų savimeilę.
Pamelavus juos menkai graužia sąžinė. Jei apgautasis išsiaiškina tiesą ir
dėl to kyla konfliktas, šie žmonės ima išsisukinėti. Jie darys ir kalbės bet ką,
182 Kaip, remiantis tam tikrais požymiais, nustatyti asmenybės tipą

kad tik galėtų elgtis taip, kaip jiems patogiau. Gavę tai, ko norėjo, gundytojai
neatsigręždami keliauja ieškoti naujos aukos.

Balsas

Moterų gundytojų balsas neretai būna žavus, aukštas, alpulingas. Jos taip
pat mėgsta šnibždėti ar kikenti. Vyrai gundytojai taip pat neretai kalba gos­
liu, žemesniu nei įprastas, balsu. Taip siekiama seksualiai sujaudinti ir savo
pusėn palenkti pašnekovą. Ir vieni, ir kiti ulba meiliu, saldžiu balsu ir daug
juokiasi.

Kūno kalba

Gundytojai paprastai pakreipia galvą pašnekovo pusėn. Taip siekia paro­

dyti tariamai nuoširdų susidomėjimą. Jie linksi galva, nesvarbu, ar iš tikrųjų
pritaria, ar ne. Jų tikslas — priversti kitą asmenį susidomėti jais. Jų galva gali
būti palenkta, o žvilgsnis nukreiptas aukštyn.
Jie paprastai tarsi veidrodis atkartoja pašnekovo judesius. Gundytojų be­
veik niekuomet nepamatysite braunantis į svetimą erdvę. Jie stengiasi būti arti,
kad leistų pajusti, jog pašnekovas jiems patrauklus. Norėdami įtikinti ir gauti
pritarimą, jie subtiliai tarsi netyčia brūkšelėdami ranka prisiliečia. Taip šie žmo­
nės rodo susidomėjimą. Jų kūnas pasvyra į pašnekovą ir ilgai lieka arti jo; tai
vienas iš būdų kontroliuoti kitą asmenį.
Gundytojų kūnas atsipalaidavęs, jie nestovi įsitempę. Galima sakyti, jie
puikiai pažįsta savo kūną. Jų pečiai arba dubens sritis gali būti atkišti pirmyn.
Taip pat jie linkę atlošti pečius išryškindami krūtinės bei liemens išlinkimus ir
taip atkreipti į save dėmesį. Jie taip pat mėgsta lėtai, ritmingai judinti koją nuo
pat klubo sąnario.
Gundytojai mėgsta žaisti papuošalais arba plaukais. Jie taip pat gali pri­
glausti pirštus prie kaklo ar lūpų ir taip atkreipti pašnekovo dėmesį į šias kūno
dalis. Jie gali vilkėti seksualius ar provokuojančius apdarus. Tai dar vienas žen­
klas, kad siekiama užkariauti.

Veidas

Gundytojai niekuomet nenuleis nuo jūsų akių. Jie žvelgs daug ilgiau nei
įprastai — dvi ar tris sekundes, spindės šypsena, o akys žiburiuos.
 Kas tie 14 asm enybės tipų 183

Jie linkę daryti viliojančias grimasėles. Pavyzdžiui, tai gali būti vadina­
moji “pusiau šypsena”, kai lūpos truputį šypsosi, o žvilgsnis fiksuotas. Jie daž­
nai laižo lūpas ir provokuodami jas, o ypač apatinę atkiša.

3. Auka

Kalbėsena

Aukos be atvangos skundžiasi. Regis, visi jų pokalbiai sukasi tik apie kon­
fliktus, jie labai greiti kaltinti kitus, nes niekuomet nepastebi savo kaltės. Netgi
tada, kai yra akivaizdžiai kalti, šie žmonės visuomet randa ką apkaltinti. Jie nepra­
tę ieškoti savo klaidų, tad laiko save nekaltais avinėliais tarp šio pasaulio vilkų.

Balsas
Auka dažnai inkščia silpnu, aukštu balsu, dar suplonėjančiu sakinio pabai­
goje. Jis kartais gali ir visai nuslopti, nes šie žmonės mėgsta murmėti, o kartais
ir kniaukti pro nosį. Jų balsas visuomet švelnus, tarsi sakantis: “Prašau, nepulk
manęs, aš toks baikštus”.
Jų tylus, monotoniškas balsas atskleidžia giliai sieloje slypinti liūdesį. Jie
jaučiasi bejėgiai ir nesugeba kontroliuoti situacijos. Toks nykus murmesys la­
bai apsunkina bendravimą — regis, šie žmonės nesugeba išsakyti savo minčių.

Kūno kalba

Aukų kūnas bei laikysena atskleidžia įtampą. Jų pečiai pakumpę, o tai ro­
do prislėgtą savijautą. Lyg gindamiesi jie dažnai ant krūtinės suneria rankas, o
galvą paprastai palenkia; į pašnekovą paprastai žvelgia iš apačios.
Jie dažnai ima muistytis tada, kai aptariama jų atsakomybė. Tokiais atve­
jais jie juda be atvangos — kalbėdami gali nuolat siūbuoti pirmyn ir atgal.
Ne taip jau retai pastebime juos grąžant rankas ar kramtant ir krapštant na­
gus. Jie nepasitiki savimi ir jaučiasi be galo nesaugūs. Kalbėdami šie žmonės
dažnai tarsi laiko save už rankų ar norėdami jaustis tvirčiau liečia kojas. Jie gali
sėdėti viena koja glaudžiai apviję kitą, nes taip jaučia mažesnį diskomfortą.

Veidas
Aukų akių plyšeliai kalbant atrodo siauresni, nes vokų bei antakių raume­
184 Kaip, remiantis tam tikrais požymiais, nustatyti asmenybės tipą

nys labai įsitempę. Jų kakta dažniausiai suraukta, o žvilgsnis nusuktas į salį.

Jie napalaiko akių kontakto, o tai rodo, kad kalbėti jiems yra sunku. Ne taip jau
retai jie kramto lūpas — tai liūdesio ir diskomforto ženklas.

4. Šaltasis
Kalbėsena
Šie ledokšniai šykštūs žodžių ir paprastai viską slepia savyje, ypač jaus­
mus. Kalbėdami jie gali pernelyg artikuliuoti žodžius. Jūs niekuomet nežinote,
kas žadina jų emocijas, nes jie neleis jums patirti, ką jaučia. Tai dažniausiai
mažakalbiai, prabylantys tik pašnekinti ir retai patys rodantys iniciatyvą. Ka­
dangi jų jausmai praktiškai nedemonstruojami, labai sunku atspėti, ką jie gal­
voja.
Jie paprastai daro, kas liepiama, ir stengiasi itin kruopščiai atlikti bet ko­
kią užduotį. Gali atrodyti, kad su jais lengva bendrauti, tačiau taip būna tik iki
tos akimirkos, kai, panašiai kaip pasyvieji agresoriai, jie pajunta grėsmę. Tada
prapliumpa keiksmais.

Balsas
Šaltieji paprastai kalba monotonišku bespalviu balsu. Šiuos žmones sunku
perprasti, nes jie retai reiškia emocijas ir yra linkę vadovautis instrukcijomis.

Kūno kalba

Šių šaltuolių kūnas sustingęs, lyg būtų prariję mietą. Mechaniški jų jude­
siai dažnai trikdo aplinkinius, nes sudaro šaltumo ir nelankstumo įspūdį.
Jie stengiasi neliesti pašnekovo, o jei ir apkabina, tai dažniausiai labai ne­
rangiai. Dažnai išvysime juos kūną dengiant rankomis ar jas sukryžiuojant ant
krūtinės. Galva gali būti laikoma tiesiai; tai rodo polinkį gintis ir nemokėjimą
prisitaikyti prie situacijos.
Gali pasirodyti, kad šaltieji smerkia kitus, nes plaštakas dažniausiai laiko
sterblėje arba trikampiu suremia pirštus. Tiesą sakant, taip jie slepia, kad jaučiasi
itin nesaugiai. Jų rankos paspaudimas dažnai glebus, rodantis silpną valią. Jie
gestikuliuoja tiesiu, aukštyn nukreiptu nykščiu ir tiesiais pirštais, išduodan­
čiais nelankstų požiūrį.
 Kas tie 14 asm enybės tipų 185

Jie linkę laikytis nuošaliau, nes nemėgsta įsipareigoti. Jie taip pat prastai
jaučiasi patekę į situacijas, kurių negali kontroliuoti ir organizuoti patys.

Veidas
Šaltųjų veido išraiška dažniausiai bereikšmė, apatinis žandikaulis nejud­
rus. Smakras dažniausiai pritrauktas prie krūtinės. Tai rodo, kad žmogus sau­
gosi fizinės ar emocinės grėsmės. Jie retai žvelgia į akis.
Gali šyptelėti įtampos kupina šypsena, dvelkte dvelkiančia nenuoširdumu.
Šie žmonės bendraudami su jumis, kai aptarinėjami juos trikdantys dalykai,
dažnai ima žiovauti. Taip pat galite išvysti juos sunkiai ryjant seiles tada, kai
kalbama apie emocijas liečiančius dalykus.

5. Baikštuolis

Kalbėsena
Baikštuoliai dažniausiai būna mažakalbiai. Jiems paprastai nepavyksta iš­
sakyti savo minčių, nes bijo ką nors supykdyti ar nuliūdinti. Jie baikštūs. Mėgs­
tamiausias atsakymas yra: “Nežinau”. Jie nedrįsta turėti savo nuomonės. Šie
žmonės linkę žemintis ir neigiamai save vertinti. Regis, jie pasirengę prasmeg­
ti žemėn. Jų žodynas atspindi šią beviltišką padėtį. Baikštuoliai kalba labai at­
sargiai, pasverdami kiekvieną žodį.

Balsas
Baikštuolių balsas monotoniškas, tylus, garsas neretai nepastovus ir kupi­
nas dvejonių. Jie linkę kartotis. Norėdami išvengti klaidų, šie žmonės linkę
kalbėti lėtai arba per greitai, tarsi stengdamiesi išsakyti viską.

Kūno kalba

Baikštuoliai dažnai kasosi galvą. Tai sutrikimo ženklas. Jie silpnai spau­
džia ranką. Jų laikysena paprastai sudribusi, pečiai palinkę į priekį. Tai rodo
bailumą. Jaučiamą diskomfortą jie neretai slopina linguodami pirmyn ir atgal.
Rankas dažniausiai sukryžiuoja ant krūtinės — tai būdas prisidengti. Patirdami
186 Kaip, remiantis tam tikrais požymiais, nustatyti asmenybės tipą

įtampą ar diskomfortą jie gali save apkabinti ar įsitverti kokio nors daikto ir
taip drąsintis.

Veidas

Baikstuoliai daro, ką gali, kad tik išvengtų akių kontakto. Paprastai jie
pirmieji nusuka žvilgsnį, jei jų ir pašnekovo akys susitinka.
Jų veide dažnai atsispindi išgąstis, akys spinduliuoja baimę ir įtampą.
Antakiai neretai būna suraukti — tai baimės ženklas. Jiems trūksta pasitikėji­
mo savimi, todėl kandžioja apatinę lūpą ir prie krūtinės spaudžia smakrą. Su­
sidūrę su problemomis gali išrausti.

6. Melagis
Kalbėsena
Melagiai dažnai nukrypsta nuo temos ir gali prišnekėti daugiau, nei norite
sužinoti. Jie taip pat mėgsta išsisukinėti ir kalbėti aptakiomis frazėmis. Jų kal­
ba prikaišiota “hm” ir panašių dvejones reiškiančių žodelyčių.
Melagiai, kaip ir gundytojai, spinduliuoja žavesiu norėdami gauti tai, ko
nori. Jie gali būti dviveidžiai, dažnai visko prižadėti, bet vėliau neištesėti. Jei
nešioja gandus, vadinasi, būtinai kitiems papasakos ir apie jus, nes šitaip gali
pasijusti reikšmingi.

Balsas
Melagių balsas neišraiškingas. Jis nenatūralus, nes reikia apgalvoti sako­
mus žodžius. Tačiau jis gali skambėti ir kitaip — tapti panašus į trykštantį pur­
slais šampaną. Tuo momentu, kai sako netiesą, balsas gali tapti aukštesnis.

Kūno kalba

Melagiai vyrai sumelavę kartais atsilaisvina kaklaraiščio mazgą, moterys

— tiesiog plaštakomis prisidengia kaklą. Tai ženklas, kad jie bijo būti demas­
kuoti. Be to, kalbėdami jie gali slėpti plaštakas ar muistytis, pavyzdžiui, lin­
guoti pirmyn ir atgal, taip išreikšdami diskomfortą bei nemalonius pojūčius.
Kartais jie elgiasi visiškai priešingai, sėdėdami ar stovėdami visiškai ramiai —
pernelyg ramiai, nes atrodo visiškai sustingę.
 Kas tie 14 asm enybės tipų 187

Meluojantys žmonės taip pat gali visiškai nejudinti plaštakų, nes turi min­
timis sekti išgalvotą istoriją, o ši būna tolokai nuo tiesos. Todėl jiems tęsiant
pasakojimą nederėtų stebėtis menkesniu gestikuliavimu.
Tačiau pėdos gali išduoti. Reikšdami nekantrumą, melagiai gali vikriai ore
aukštyn žemyn judinti pėdą. Jų kojų pirštai gali būti pasukti į priešingą pusę
nei liemuo, t.y. nukreipti nuo pašnekovo, kuriam meluojama. Atsisakydami jie
dažnai trukteli vieną petį. Melagiai gali dažnai liesti pašnekovą, tačiau tai prie­
šiški prisilietimai, kuriais siekiama parodyti, kad jie kontroliuoja padėtį.

Veidas

Melagiai gali žvelgti dvejopai — tyčia nežiūrėti į jus kalbėdami arba spok­
soti tiesiai į akis, retai nusukdami žvilgsnį. Jų šypsena dažnai tarsi išspausta.
Jie šypsosi įtemptomis, prie dantų prispaustomis lūpomis, aplink akis nesusi­
meta raukšlelės. Veidas gali ir kitaip išduoti meluojant.
Šie žmonės kartais pernelyg dažnai mirksi. Tai rodo, kad jie dėl kokių nors
priežasčių nesijaučia saugūs, turi ką slėpti ar tiesiog nervinasi. Juos galite iš­
vysti pridėjusius pirštą prie lūpų ar plaštaka pridengusius burną. Taip jie elgia­
si klausydamiesi.

7. Savimyla
Kalbėsena
Savimylos be atvangos plepa apie save ir be saiko trokšta būti giriami.
Apie save jie gali papasakoti viską — net ir tai, ko visai nenorite girdėti. Norė­
dami šokiruoti aplinkinius ir atkreipti į save jų dėmesį, jie paprastai aptarinėja
nederamus dalykus.
Jų žodyne dažniausiai kartojasi žodžiai — “aš”, “mano” ir “man”. Jei šne­
kama ne apie juos, šie žmonės nustoja domėtis pokalbiu. Vaduodamiesi iš nuo­
bodulio, savimylos neišvengiamai bando pradėti kalbėti apie save.

Balsas
Savimylos dažniausiai kalba garsiai; balsas neretai skamba nemaloniai. Jie
trokšta būti išgirsti kuo daugiau klausytojų. Kai pokalbis sukasi apie juos, bal­
sas tampa itin gyvas, pakilus. Kitais atvejais jis blankesnis, truputį prislopin­
188 Kaip, remiantis tam tikrais požymiais, nustatyti asmenybės tipą

tas, o kartais netgi visai monotoniškas. Tai rodo, kad tokiam žmogui be galo
nuobodu.

Kūno kalba

Savimylų kūnas gali atrodyti sustingęs — taip siekiama padaryti svarbaus

ir galingo asmens įspūdį. Kalbėdami ne apie save, bet apie ką nors kita, jie gali
atšlyti, susmukti kėdėje ar plaštaka paremti galvą.
Sėdint jų kojos dažniausiai būna ištiestos į priekį, tarsi jie jaustų teisę už­
imti visą erdvę. Jie be galo mėgsta gestikuliuoti rankomis bei plaštakomis ir
taip visiems pranešti apie savo buvimą. Be to, savimylos linkę liesti pašnekovą
ir taip versti jį sutelkti dėmesį į juos.

Veidas

Ignoruojami jie išspaudžia nenatūralią šypseną. Kitais atvejais būna nuo­

širdūs ir linksmi, ypač jei aplinkiniai skiria daug dėmesio. Jausdami pripažini­
mą, jie, regis, net nušvinta. Jei kalba sukasi apie juos, žiūrėdami į pašnekovą
jie nenuleidžia akių. Jei kalbama apie kitą žmogų, žvilgsnį jie iškart nusuka,
taip parodydami, kad jiems neįdomu.
Jų žvilgsnis nuolat klajoja aplink ieškodamas svarbių žmonių arba tokių
pašnekovų, kurie jiems skirtų daugiausia dėmesio. Paprastai savimylos žvelgia
į kitus norėdami sužinoti, ar šie žiūri į juos.

8. Snobas

Kalbėsena

Vadovaudamiesi požiūriu “Esu geresnis nei tu”, snobai paprastai švaistosi

menkinančiomis pastabomis ir taip pasijunta pranašesni už kitus. Milžiniškas
nesaugumo jausmas verčia šiuos žmones žeminti aplinkinius ir taip įgyti pra­
našumo savo pačių akyse.
Snobai, kaip ir agresyvieji, mėgsta menkinti kitus, tik tai daro daug subti­
liau. Dėl to, kaip ir šie, jie gana sunkiai prisitaiko prie pokalbio dalyvių, nes
stengiasi kontroliuoti padėtį.
Snobai dažniausiai yra aštrialiežuviai. Jie niekuomet neieško žodžio kiše-
nėje, visuomet viską pastebi ir paprastai žino paskutines naujienas. Šie žmonės
 Kas tie 14 asm enybės tipų 189

be galo mėgsta apkalbas, ypač tokias, kurios gadina apšnekamojo įvaizdį. Dėl
to jie tiesiog pražysta. Snobai puikiai nutuokia, kaip užmegzti reikalingas pa­
žintis ir jų dėka iškilti. Dėl to nesistebėkite išgirdę juos pataikaujant aukštą
padėtį užimantiems žmonėms.
Tikroji tokio elgesio priežastis — bandymas nuslėpti didžiulį nesaugumo
jausmą. Snobai kalba tarsi darydami malonę, puikuojasi savo žiniomis ir gali
valandų valandas postringauti. Jie mėgsta madingus posakius, įmantrius žo­
džius bei frazes, kuriomis gali pasipuikuoti prieš kitus. Jie taip pat linkę kalbė­
ti dialektu ar slengu ir taip pajusti savo galią, nes klausytojai ima abejoti, ar
tikrai viską supranta.
Didžiausia jų baimė — būti ištremtam iš socialinės grupės ir paliktam vie­
nam. Snobas veikiau užkalbins žemesnės visuomeninės padėties žmogų, nei
kur nors sukinėsis vienas. Vienatvė jį slegia. Snobui, kaip ir savimylai, reikia
klausytojų. Kaip ir pastarasis, jis paprastai demonstruoja savąjį “aš”; pokalbis
nuolat sukasi apie jį ir jo pranašumą. Regis, jis pasakoja nesibaigiančią istoriją
ir dažniausiai ignoruoja pašnekovo pastangas įterpti bent žodelį. Snobas, kaip
agresyvusis ar savimyla, kalbėti baigia tada, kai nori pats, o ne kas nors kitas.

B a ls a s

Snobai dažniausiai kalba tarsi surakintais žandikauliais; balsas nenatūra­

lus, nosinis, panašus į kniaukimą. Jie paprastai žodžius taria lėtai, kapotai,
kruopščiai artikuliuoja. Negyvas balsas, skamba labai kritiškai. Negana to, jis
suskamba griežtai, nekantriai kreipiantis į visus, kuriuos laiko pavaldžiais.

K ū n o k a lb a

Snobo kūnas neretai būna įsitempęs, tiesus, nelankstus, palinkęs atgal. Taip
sukuriamas didesnis fizinis atstumas ir pabrėžiami socialiniai skirtumai tarp jo ir
kitų žmonių. Jį galite išvysti į šonus įremtomis rankomis — plaštakos ant klubų,
alkūnės atkištos į šalis. Tai ženklas aplinkiniams laikytis didesniu atstumu.
Kalbėdamas jis paprastai į pašnekovą atsuka viršutinę plaštakų pusę. Tai
reiškia, kad aplinkiniams jis nėra atviras. Pirštai gali būti sunerti, nykščiai su­
kami vienas aplink kitą ar nuolat judinami. Tai išduoda nuobodulį.

Veidas

Snobo šypsena gali būti klastinga ir nenatūrali; lūpos prispaustos prie dantų
190 Kaip, remiantis tam tikrais požymiais, nustatyti asmenybės tipą

taip, kad skruostuose susimeta raukšlės. Nesulaukdamas pagarbos, šia sarkas­

tiška šypsena snobas išreiškia abejones.
Reikšdamas pretenzijas, snobas kilsteli smakrą ir žvelgia nosies tiesumu.
Jis netgi gali užsimerkti, kilstelėti antakius ir atkišti lūpas. Tokia mimika taip
pat skirta kitiems parodyti jų vietą. Jei snobui nepatinka pašnekovo žodžiai, jis
atlošia galvą.
Akys nuolat klajoja po patalpą, karštligiškai ieškodamos įtakingų, galin­
čių suteikti paramą žmonių.

9. Varžovas

Kalbėsena

Varžovas nuolat pertraukinėja pašnekovą ir bando užginčyti visa, ką tik

šis pasako. Jei pareikšite, kad turite mielą šuniuką, jis iškart pasakys taip pat
turįs šunį, bet didesnį, šeriamą geresniu ėdalu nei jūsiškis ir kilusį iš čempionų
dinastijos.
Toks žmogus linkęs skaityti tarp eilučių ir kabinėtis prie kiekvieno ištarto
žodžio. Net jei tai draugiškas pareiškimas ar visai nekaltas sakinukas, varžovas
beveik niekuomet nesutiks. Dažniausiai jis išreikš visiškai priešingą požiūrį,
nesvarbu, ar iš tikrųjų sutinka su juo, ar ne. Jei kartais ir pritartų, vis dėlto
sugebės pridurti kritišką pastabą ar pasakyti, kad egzistuoja ir kitoks požiūris.

Balsas
Varžovai dažniausiai būna greitakalbiai. Jie retai leidžia kitiems įsiterpti.
Jų balse paprastai girdime įtampą, o kartais ir pavydo gaidelę.

Kūno kalba
Stebėdami varžovo kūną, neretai išvysite sustingimo ir įtampos ženklus
— požymius, kad jis pavydi. Tokie žmonės neretai stengiasi išlaikyti didesnį
fizinį atstumą su tais, su kuriais konkuruoja. Psichologiškai jie nenori susisieti
bet kokiais ryšiais, dėl to su kuo nors bendraudami retai pasvyra kūnu į pašne­
kovą.
Kita vertus, jie gali prisiversti artimiau bendrauti norėdami gauti informa­
cijos. Tokiu atveju varžovas gali be atvangos plekšnoti per nugarą, spausti ran­
 Kas tie 14 asm enybės tipų 191

ką ar ką nors apkabinti. Tai priemonė nuslėpti priešiškus jausmus. Tačiau net ir

labai tariamai meiliai besielgiančio varžovo kūnas būna įsitempęs bei nelanks­
tus ir išduoda troškimą konkuruoti bei pavydą. Rankos paspaudimas gali būti
pernelyg stiprus, rodantis, kad šio žmogaus pasąmonėje slypi noras įskaudinti.
Varžovas gali muistytis ir nenustygti vienoje vietoje, nes tikrai nejaukiai
jaučiasi jūsų draugijoje. Jis gali nuolat liesti pašnekovą taip siekdamas parody­
ti, kad jis dominuoja, ar kalbėdamas rankomis prisidengti krūtinę, nes jaučia
grėsmę.
Jam kalbant pastebėsite gniaužiamą kumštį — pastangas nuslėpti tikruo­
sius jausmus — troškimą konkuruoti ir pavydą.

Veidas

Varžovo akys nuolat klajoja aplink, nes jam per sunku kam nors ilgai ir
nuoširdžiai žvelgti į akis. Jis šykštės žvilgsnių, nes siekia jaustis pranašesnius.
Toks žmogus dažnai įtrauks lūpas ar jas laižys suvokęs, kad kuo nors esate
pranašesnis už jį. Tokius pokyčius galite tikėtis išvysti iškart pasakę gerą nau­
jieną apie save. Jis nesidžiaugia jūsų sėkme — tik giliai širdyje pavydi. Z. Froido
žodžiais tariant, jis ieško būdų jus sužlugdyti.

10. Dosnusis
Kalbėsena
Dosnieji — atviri, lengvai bendraujantys ir reiškiantys jausmus žmonės.
Pasakodami apie tai, kokius jausmus jiems sukėlė vienas ar kitas žmogus bei
situacija, jie linkę vartoti emocingus posakius. Jie pasakys, kad jaučiasi paten­
kinti, liūdni, pikti, apnikti abejonių ar įsimylėję. Kalbėdami jie atskleidžia jaus­
mus. Dosnieji sugeba ne tik pasakoti apie save, bet ir pasukti pokalbį apie pa­
šnekovo reikmes bei potyrius. Jiems labiau patinka domėtis kitais nei patiems
būti įdomiems. Tai nesavanaudiški, rūpestingi žmonės.
Jie supratingai reaguoja į jūsų klausimus ir jūsų poreikius. Jie dosnūs, nes
negaili laiko ką nors paaiškinti ir dažnai suteikia vertingos informacijos.
Dosnieji yra puikūs klausytojai, retai giedantys ditirambus patys sau. Jie
linkę kuklintis, todėl šiems žmonėms kartais sunku priimti komplimentus.
Dosnieji kalba malonius dalykus. Taip elgtis juos skatina troškimas daly­
tis ir suteikti malonumą kitiems. Jie labai mėgsta skatinti ir drąsinti, todėl ne­
192 Kaip, remiantis tam tikrais požymiais, nustatyti asmenybės tipą

būna grubus, niekada neįžeidinėja. Negalėdami pasakyti ką nors gera ar nau­

dinga, jie dažniausiai patyli.

Balsas
Dosniojo balsas malonus, pakilus, šiltas ir supratingas. Jis neretai skamba
negarsiai, meiliai ir raminamai.

Kūno kalba

Dosnieji linkę dažnai liesti pašnekovą. Jų prisilietimai draugiški ir nuošir­

dūs, rankos paspaudimas tvirtas ir šiltas. Spausdami ranką, šie žmonės mėgsta
suimti ją abiem plaštakomis; viena jų būna viršuje. Sveikinamas žmogus pasi­
junta laukiamas ir mielas. Klausydamiesi ir kalbėdami dosnieji neretai palinks­
ta į pašnekovą. Taip reiškiama pagarba.
Savo kūno kalba bei laikysena jie parodo, kad yra atsargūs ir nenori brau­
tis į svetimą erdvę. Vaikščiodami ir stovėdami jie nesistengia būti pastebimi.
Jie gali būti truputį gunktelėję ir žengti atsargiai, o įeidami į patalpą — galbūt
netgi pirštų galais.

Veidas
Dosnieji nuolat žvelgia tiesiai į akis. Jose dažnai išvysime užuojautą ir
supratingumą, simpatiją ir gebėjimą įsijausti. Jie maloniai šypsosi ir mėgsta
bendrauti.

11. Agresyvusis
Kalbėsena
Agresyvieji visuomet ir visur pasirengę užsipulti. Iš jų retai išgirsite nors
vieną gerą žodį: jie visus triuškina ir į akis, ir už akių. Jie mitriai paleidžia
kandžią pastabą, dviprasmišką komentarą ar sarkastišką užuominą. Jų tikslas
— pašnekovą sumalti į miltus. Nuolat besikaunantys ar bent jau pasirengę
kautis žodžiais, jie priverčia pašnekovą nutilti ar jį visiškai sutriuškina. Jei
nesielgsite taip, kaip jie nori, galite neabejoti — sulauksite skandalo. Pokal­
bis su jais dažniausiai sukasi apie tai, kaip jie ką nors išjuokė arba kam nors
parodė savo vietą.
 Kas tie 14 asm enybės tipų 193

Jie labai mėgsta mokyti kitus gyventi, todėl neprašyti įkyri savo nuomone
net ir tada, kai jūsų nepažįsta. Būdami įsitikinę tik savo teisumu, užsispyrę ir
nelankstūs, jie retai ieško kompromisų, atsiprašinėja ar prisipažįsta buvę netei­
sūs. Net akivaizdžiai padarę klaidą jie visuomet randa ką apkaltinti ir niekuo­
met neprisiima atsakomybės už savo veiksmus.
Jie mėgsta vartoti neigiamus ir priešiškus posakius, o keiksmažodžių pri­
kaišioja į kiekvieną sakinį. Be to, agresyvieji linkę daryti toli siekiančias išva­
das ir absoliutinti. Jie dažnai būna tiesmuki, nediplomatiški ir gali greitai su­
trikdyti pašnekovą kandžia pastaba. Agresyvieji taip pat dažnai pertraukinėja
pokalbį stengdamiesi jį kontroliuoti.
Šie žmonės linkę kaltinti. Kaip ir aukos, jie mėgsta ieškoti priekabių, kurs­
tyti. Jei nenorite daryti to, ko jie reikalauja, šie žmonės tol neatstos, kol jūsų
neprivers. Nors yra labai agresyvūs su kitais, patys jie dažnai nepajėgia tole­
ruoti tokio elgesio.

Balsas
Agresyviųjų balsas garsus, panašus į aliarmo signalą — lyg nuolat grėstų
pavojus. Atakuojantis jų tonas dažniausiai rodo, kad jie ieško dingsčių sukelti
konfliktą. Jis išduoda šių žmonių sieloje glūdintį priešiškumą bei pyktį sau ir
kitiems. Savo balsu jie siekia įbauginti aplinkinius; jis ūmus, kapotas, skamba
įžūliai ir agresyviai.

Kūno kalba

Agresyvieji nebūna švelnūs. Jų prisilietimai yra nemalonūs, rankos paspau­

dimas — šiurkštus. Tarsi buldozeriai jie viską šluoja savo kelyje. Eisena sparti,
žingsniai girdėti iš toli. Agresyvumą išduoda į priekį palinkęs kūnas.

V eidas

Agresyvieji kalbėdami dažnai suraukia antakius. Žvelgia įdėmiai, skvar­

biai, todėl veide matyti nuolatinė įtampa, akys būna primerktos, šnervės iš­
plėstos.
Lūpos dažniausiai kietai sučiauptos. Jie mėgsta kalbėti mažai judindami
žandikaulius. Tai priešiškumo bei pykčio išraiška. Apatinis žandikaulis neretai
atkištas pirmyn, rodantis agresiją.
194 Kaip, remiantis tam tikrais požymiais, nustatyti asmenybės tipą

12. Juokdarys
Kalbėsena
Juokdariai neretai tampa kompanijos siela. Jų sugebėjimas neieškoti žo­
džio kišenėje ir sumanumas traukte traukia žmones. Nors atrodo, kad gyveni­
mą šie žmonės laiko vienu dideliu pokštu, tačiau yra itin jautrūs ir be galo trokšta
būti mylimi. Dėl šių priežasčių, taip pat dėl įsitikinimo, kad kiti į juos žiūri iš
aukšto, juokdariai linksmindami siekia pripažinimo.
Jie nešykšti komplimentų ir sąmojingų pastabų. Jų paviršutiniškas mąsty­
mas ir daugybė idėjų neretai atsispindi nerišlioje, fragmentiškoje šnekoje. Šie
žmonės šokinėja nuo vienos temos prie kitos, dėl to yra panašūs į vaikus. Su
jais kalbantis gali būti sunku sekti mintis, nes jie dažnai nukrypsta nuo temos
ar ima laidyti su ja nesusijusius juokelius. Be to, jie, kaip ir vaikai, trokšdami
išdėstyti savo požiūrį, mėgsta pertraukinėti pašnekovą.
Juokdariai nori būti mylimi, todėl gali pasakyti bet ką, kad pašnekovas
pasijustų geriau. Jie nesivaržo berti komplimentus ir paprastai būna visiems
malonūs.

Balsas
Juokdariai dažniausiai kalba garsiai, jų balsas šokčioja, o tonas kinta. Jie
daug juokiasi, yra draugiški ir mėgsta sukiotis tarp žmonių. Jie be atvangos
plepa, todėl kartais dėl to gali netgi užkimti.
Jų kalba primena sužavėto vaiko krykštavimą. Jie žemiški, mieli savo en­
tuziazmu ir judrumu. Jų balsas labai gyvas, trykšta įvairiausiomis emocijomis,
kalba gyva bei greita. Jų žodžių prasmę lengva suvokti.

Kūno kalba
Šie žmonės, rodos, be atvangos juda. Sėdėti ir tylėti jiems be galo sun­
ku. Jie energingi ir dažnai kalbina nepažįstamus žmones norėdami pajuo­
kauti.
Juokdariai dažnai liečia pašnekovą ir jaučia poreikį taip pat būti liečiami.
Jiems netgi gali būti sunku bendrauti nieko nepalietus. Jie nelabai suvokia leis­
tinas ribas bei asmeninę erdvę, todėl jų geranoriški ir draugiški prisilietimai
gali būti neteisingai suprasti, ypač jei ims liesti pašnekovą, kuris to visai nepa­
geidauja.
 Kas tie 14 asm enybės tipų 195

Jie taip pat gali stovėti per arti kitų tada, kai tai nėra priimtina. Gana įprasta
matyti žmogų traukiantis atatupstą, kai jo pašnekovas juokdarys veržiasi į priekį.
Tam, į kurio asmeninę erdvę braunamasi, toks elgesys gali būti labai nemalonus.
Kalbėdami jie palinksta pašnekovo pusėn. Tai ženklas, kad šiam jaučia sim­
patiją. Tiesą sakant, jiems patinka kiekvienas sutiktasis. Nelaimei, ne visi trokšta
su jais susipažinti artimiau, todėl toks perdėtas draugiškumas gali išprovokuoti
keblias situacijas.
Juokdariai rankomis ir plaštakomis nuolat mostaguoja norėdami pabrėžti
svarbiausius savo ir taip gyvos kalbos niuansus. Be to, jie užima daug erdvės
— išskečia rankas, ištiesia prieš save kojas.

Veidas
Jų lūpos pravertos net ir tada, kai nekalba. Šie žmonės visuomet atrodo
taip, lyg ketintų ką nors pasakyti ar pertraukti kalbantįjį. Kalbėdami jie linkę
dažnai įkvėpti, dėl to dažnai išgirsite juos alsuojant tarsi mažus vaikus.
Juokdarių veidas be galo gyvas, tačiau jie retai kada žvelgia į akis, nes
kalbėdami mėgsta dairytis aplink. Vis dėlto jie sugeba atidžiai žvelgti į tuos,
kurie juos vertina.
Šie žmonės paprastai nesutelkia dėmesio į vieną asmenį, ypač jei aplink
daug žmonių. Jei ir susidomės kuo, tai tik neilgam, nes jų dėmesį atitraukti
labai lengva. Jie dažniausiai pirmieji pastebi, kas įėjo į patalpą.

13. Nenuovokusis
Kalbėsena
Nereikia stebėtis, išgirdus nenuovokųjį kalbant ne itin prasmingomis nuo­
trupomis. Jis gali galvoti apie keletą dalykų vienu metu ir nesugebėti jų su­
jungti į visumą. Dėl to sunku suprasti, ką jis sako. Ne taip jau retai dėl to jis
lieka nesuprastas. Dažnai nenuovokusis šokčioja nuo vieno dalyko prie kito,
nuo vienos temos prie kitos, ir jo mintys ne taip jau retai prasmingos atrodo tik
jam pačiam.
Be to, jis tarsi vaikas impulsyviai gali leptelėti bet kurią, net ir pačią men­
kiausią, į galvą šovusią mintį. Dėl to kartais atrodo esąs stačiokiškas ir grubus,
neretai įžeidžia klausytoją neturėdamas jokių blogų ketinimų. Regis, jie visuo­
met padaro kokią nors kvailystę ar išsišoka.
196 Kaip, remiantis tam tikrais požymiais, nustatyti asmenybės tipą

Geriau pažinę šiuos nenuovokius plepius, žmonės ima žvelgti į juos su

humoru ir užuojauta ar tiesiog pradeda ignoruoti kaip neišvengiamą trukdį. Jie
gali kalbėti per garsiai ir pasakyti per daug. Ką nors girdami būna nuoširdūs ir
sąžiningi. Kartais jie pernelyg atviri, t.y. nediskretiški, nes negalvoja, ką ir kam
galima sakyti.
Nenuovokieji neretai palieka išraudusį ir sutrikusį pašnekovą, nes plepa
kas šauna į galvą, visiškai neatsižvelgdami į klausytoją. Jie tauškia viską, ką
galvoja, kad tik kas klausytųsi.
Jie nelabai moka elgtis visuomenėje. Kalbėdami dažnai gali vartoti sveti­
mos kalbos ar dialekto žodžius, taip pat slengą, visiškai nesirūpindami, ar pa­
šnekovas supranta jų reikšmę. Tai prasti klausytojai — dėmesį nuo pokalbio
labai dažnai atitraukia jų pačių mintys. Be to, nenuovokieji nemėgsta vykdyti
nurodymų, nes jiems labiau patinka daryti tai, ko jie patys trokšta.

Balsas
Nenuovokiuosius paprastai sunku suprasti — jie monotoniškai murma ar
pernelyg emocingai šūkauja. Šie žmonės nuolat apsėsti įvairių minčių, todėl
neretai kalbasi patys su savimi. Taip pat jie gali kniaukti ar kalbėti pro nosį —
nenuovokieji pakankamai neprasižioja, dėl to kaip reikiant neištaria garsų. Jų
balsas neretai nuslopsta sakinio pabaigoje, dėl to sunku suprasti, ką jie sako.
Kalbos tempas bei garsumas taip pat svyruoja nuo vieno kraštutinumo prie ki­
to. Kartais šie žmonės kalba lėtai, kartais greitai, garsiai arba per tyliai. Pagal­
voję apie ką nors juokinga, nenuovokieji gali garsiai nusikvatoti nieko nepa­
aiškinę aplinkiniams.

Kūno kalba

Jų laikysena neretai sudribusi. Jie vaikšto pakumpę, nuleista galva ir atkištu

pilvu. Šie žmonės mėgsta prieiti taip arti, kad pašnekovas pasijunta nejaukiai.
Nenuovokieji plačiai ir negrabiai mostaguoja rankomis. Jų rankų mostai
platūs, o plaštakų judesiai pernelyg dažni. Patalpoje nenuovokieji užima dau­
giau vietos nei derėtų. Toks keistuolis sėdintis po savimi parietęs kojas ar loto­
so poza nėra neįprastas vaizdelis.
Šie žmonės yra ekscentriški ir išsiblaškę, todėl kartais nieko nenutuokia
apie savo kūno kvapą, rūpinimąsi išvaizda ar asmeninę higieną. Jie dažnai pa­
meta daiktus, nes yra žiopli. Tai tikras neatsakingumo įsikūnijimas.
 Kas tie 14 asm enybės tipų 197

Veidas

Nenuovokiuosius yra užvaldžiusios jų pačių mintys, todėl šie asmenys

žvelgia nedėmesingai, yra išsiblaškę. Jie retai kada žiūri į akis, gali net nepa­
žvelgti į pašnekovą.
Savo išvaizdai jie skiria mažai dėmesio. Nenustebkite išvydę valgyto maisto
trupinėlį burnos kampučiuose ar ant lūpų — jiems tai dažnai nutinka.

14. Veiklusis

Kalbėsena

Veiklieji nešykšti žodžių, kalba mandagiai ir maloniai. Prieš ką nors saky­

dami, jie pagalvoja ir retai pasielgia netaktiškai. Jie lojalūs ir suvokia, ką sako
ir ką daro. Jie dosnūs nuoširdžių komplimentų, linkę viską vertinti teigiamai ir
matyti šviesiąją gyvenimo pusę. Veiklieji laikosi žodžio. Jie visiškai neveid­
mainiauja.
Šie žmonės turi stiprų atsakomybės jausmą, todėl atitinkamai kalba ir el­
giasi. Jie žino, ką sako, ir sako, ką žino. Aplinkinius priima tokius, kokie šie
yra, ir jų nesmerkia. Jie daugiau domisi tais, kurie yra greta, nei savimi. Dėl to
galima sakyti, kad kalbėdamiesi jie daugiau dėmesio skirs pašnekovo, o ne sa­
vo reikmėms. Veiklieji dalijasi informacija, todėl pokalbis su šiais žmonėmis
— garbingi mainai.
Jie nėra sarkastiški ir niekuomet net nemano menkinti pašnekovo. Veiklie­
ji kalba tiesiai, be užuolankų eina prie esmės, juos nesunku suprasti. Tai puikūs
klausytojai, linkę padėti atsiskleisti geriausioms kitų žmonių savybėms. Jie ger­
bia kitus ir nuoširdžiai reiškia savo pagarbą.

Balsas
Veiklieji kalbėdami reiškia įvairias emocijas, derančias esant tam tikrai
situacijai. Balso skambesys išduos, jei šie žmonės bus nuliūdę, patenkinti, išsi­
gandę ar kuo nors abejos. Balso aukštis ir garsumas kis keičiantis pokalbio
temai.
Veiklieji žodžius taria aiškiai, suprantamai, jų balsas sodrus, skambus, krū­
tininis. Jis trykšta gyvenimo džiaugsmu ir skamba tvirtai, dėl to visi mėgsta jo
klausytis.
198 Kaip, remiantis tam tikrais požymiais, nustatyti asmenybės tipą

Kūno kalba

Veikliųjų kūno judesiai grakštūs, lengvi. Jie tarsi kviečia kitus prieiti ar­
tyn ir jaustis gerai. Jie nebijo pašnekovo paliesti ir kalbėdami dažnai palinksta
į šio pusę. Drąsindami kitus ir rodydami susidomėjimą jie dažnai linksi galva.
Jų kūnas neįsitempęs, laikysena patogi, tačiau kartu ir tvirta — galva pakelta,
pečiai atlošti, nugara tiesi.
Jie nemažai gestikuliuoja, mėgsta liesti ir apkabinti kitus. Šie žmonės ran­
komis bei plaštakomis išreiškia susidomėjimą ar pabrėžia svarbesnius pokal­
bio momentus. Gestikuliuojant delnai neretai būna atversti, pirštai ištiesti. Tai
rodo, kad žmogus neturi ką slėpti.
Sėdint jų kojos šiek tiek praskėstos ar sukryžiuotos ties keliais. Tai taip
pat rodo, kad jie yra atviri. Pėdos tvirtai remiasi į grindis ir yra nukreiptos į
asmenį, su kuriuo kalba. Tai laikytina nuoširdumo ženklu.

Veidas

Veikliųjų žvilgsnis nuolat nukreiptas į pašnekovą. Šie žmonės sugeba pri­

versti kitus jaustis svarbiausiais pasaulyje.
Jų veidas dažniausiai būna atviras. Jie neišdarinėja įvairių grimasų, apati­
nį žandikaulį valdantys raumenys atrodo neįtempti, o kalbant ar klausantis vei­
de žaidžia lengva šypsena. Jei jie šypsosi — tai nuoširdžiai: burnos kampučiai
pakyla, akių kampučiuose susimeta raukšlelės. Žodžiu, spindėte spindi pasi­
tenkinimu bei džiaugsmu.
Veikliųjų veidas atspindi žodžius. Jei šie žmonės nuliūdo, atitinkamai pa­
sikeis ir jų veidas. Kalbant su patinkančiu žmogumi, jų akių vyzdžiai išsiplės,
o veidą nušvies šypsena.

Jūs jau supratote, kaip svarbu atidžiai išnagrinėti visus keturis informacijos
šaltinius (kalbėsenos, balso, kūno bei veido) norint įvertinti asmenines savybes.
Dabar, įgiję naujų žinių, į sutiktus žmones galėsite pažvelgti visai kitomis
akimis ir klausytis jų tarsi kitomis ausimis. Turėsite daugiau duomenų apie nau­
jąjį pažįstamą ir galėsite priimti tikslesnį sprendimą. Ir atvirkščiai, jūsų spren­
dimai lems jūsų elgesį su šiais žmonėmis. Nebus sunku atskirti tuos, kuriems
lemta tapti jūsų gyvenimo dalimi, o kuriems — ne.
Tai, ką sužinojote apie asmenybės tipus, padės lengviau bendrauti. Įgijote dau­
giau įžvalgumo, kuris leis mažiau klysti vertinant žmones ir užmezgant santykius.
Gali būti, kad nustebsite pajutę, kad tapote tolerantiškesni, ėmėte labiau užjausti.
 10 SKYRIUS

Kam reikia tokių žinių

P irmą kartą pažvelgę pro elektroninį mikroskopą, mokslininkai išvydo

tai, ko dar nebuvo regėję. Išmokę naudotis naujais galingais prietaisais, mes,
kaip ir tie mokslininkai, sužinome dalykų, kurių anksčiau net neįtarėme egzis­
tuojant.
Tarsi pro mikroskopą tirdami kalbėseną, balsą, kūno kalbą bei veido iš­
raišką, galime nustatyti asmenybės tipą ir įgyti daugiau žinių apie žmones ap­
skritai. Padidėjęs pastabumas padeda suprasti daugybę dalykų — pažinti tem­
peramentą, charakterį bei emocinę būseną.
Vienu metu nagrinėjant kiekvieno šių šaltinių teikiamą informaciją, gali­
ma gauti tikslų ir išsamų emocinės būklės bei charakterio savybių vaizdą. Kaip
tai padaryti, sužinojote skaitydami šią knygą.
Senovės graikai bei romėnai labai gerai žinojo, kaip svarbu iškart nustaty­
ti, kas draugas ir kas priešas, ir sužinoti tai anksčiau, nei šis žmogus atsistos
skersai kelio. Jų civilizacijos įstengė išlikti būtent tokių žinių dėka. Beveik
kiekviena pasaulinė religija ragina pažinti savo artimą. Tiesą sakant, didžioji
dalis Konfucijaus mokymo grindžiama žmogaus prigimties pažinimu, tam tik­
rų asmenybės tipų stebėjimu bei galimu jų poveikiu kitiems. Ir judėjų Talmu­
das, ir musulmonų Koranas teigia, kad verta pažinti tam tikras pašnekovų cha­
rakterio savybes, kurios gali turėti įtakos mūsų santykiams su jais.
200 Kaip, rem iantis tam tikrais požym iais, nustatyti asm enybės tipą

Šiandien šie iš amžių glūdumos atkeliavę mokymai aidi po pasaulį išsi­

barsčiusiuose įvairių religijų Dievo namuose. Jie primena maldininkams, kad
šie visuomet turi atminti, ką garbina ir į kieno veidą žvelgia.
Pasisėmę šių žodžių išminties ir pritaikę ją kiekvienam, kuris įžengs į
mūsų gyvenimą, daug geriau suvoksime, kas šis žmogus ir kokį poveikį jis
gali mums turėti. Aplinkinius privalome tyrinėti atidžiai ir objektyviai, tada
pajusti, kokias emocijas jie kelia. Taip nustatysime, kokio tipo žmogus prieš
mus stovi. Reikia žinoti, ar pašnekovas nuoširdus — galbūt jis meluoja? Tada
spręsime, ar verta įsileisti jį į savo gyvenimą. Stebėkime kuo atidžiau, tada
galėsime neklysdami nuspręsti, ką šis žmogus veiks (ir ar apskritai veiks)
greta mūsų.

K e tu ri d a rb a i v ie n u m e tu

Daugelį mūsų intriguoja galimybė pažinti žmones, tačiau mes linkę tai da­
ryti vadovaudamiesi tik vienu ar dviem bendravimo signalais — kūno kalba bei
veido siunčiamais ženklais. Deja, pasikliovus tik vienu ar dviem iš jų, negali­
me būti įsitikinę, kad deramai įvertinome pašnekovą.
Kol nebuvo šios knygos, nebuvo ir būdo naudotis visais keturiais pažini­
mo šaltiniais vienu metu. Dėl to ir aprašiau visus keturis kelius žmogaus sielos
link, taip pat sudariau klausimyną, padedantį klasifikuoti poelgius. Toks klasi­
fikavimas grindžiamas asmenybės tipais bei emocinėmis būsenomis. Patariau
jums žmones vertinti pagal tai, kokį emocinį poveikį jie jums daro. Dabar ver­
tindami kitus galėsite pasikliauti savo instinktais.
Kuo daugiau treniruositės stebėdami žmones, tuo aštriau išgaląsite ne tik
emocinius ir fizinius, bet ir intelekto bei dvasios įrankius. Smegenys darbuosis
veiksmingiau, nes priversite imtis veiklos visą nervų sistemą bei jusles. Ga­
liausiai pajusite, kad galite neklysdami priimti sprendimą. Žvelgdami į bet ku­
rio pašnekovo veidą, žinosite, ką šis galvoja.

Pasikliaukite savimi — priimsite teisingą sprendimą

Balsas nemeluoja. Kūnas neapgaudinėja. Tai, kas sakoma ir kaip sakoma,
nėra melas. Tačiau gaila, žmonės meluoja patys sau.
 K a m re ik ia to k ių ž in ių 201

Bet perskaičius šią knygą ir joje pateikiamas žinias pavertus savo įrankiu,
daugiau sau meluoti nebereikės. Neturime būti naivūs arba nepaisyti to, ką kužda
instinktai tada, kai ketiname žengti per judrų gyvenimo greitkelį. Ir naivumas,
ir atsisakymas jiems paklusti gali prišaukti pavojų. Nereikia rizikuoti.
Turėdami naudingų žinių, galite pažvelgti į kiekvieno nepažįstamojo sielos
gelmes. Kartu labiau pažinsite ir save. Tada geriau jausite aplinkinius, situaciją,
labiau savimi pasitikėsite asmeniniame gyvenime ir versle. Nuo šiol žinosite,
kas tikra, o kas — ne. Neklysdami galėsite pasakyti, kur tiesa, o kur — melas.
Tikrai nepamėgsite kiekvieno sutiktojo. Tiesą sakant, ir neprivalote to da­
ryti. Knygoje “Žmonės, kurie nuodija gyvenimą” (“Toxic People”) rašiau, kad
egzistuoja žmonių, kurie tikrai gali mums apkartinti gyvenimą. Kita vertus, po
pasaulį vaikšto ir daug nuostabių žmonių, kurie turtina mus ir neša džiaugsmą.
Apie tai rašiau knygoje “Kaip pritraukti nuostabius žmones” (“Attracting Ter­
rific People”).
Gyvenimas kupinas galimybių rinktis. Užuot pasirinkę teisingai ir džiau­
gęsi tokiu pasirinkimu, daugelis mūsų nuolat įsipainioja į nemalonias situaci­
jas. Dabar taip jau nebenutiks — vidinis imtuvas įspės, kada galite pakliūti į
pavojų ir kada esate saugūs.
Pažinus žmogų ir nusprendus, kas jis toks, ateina laikas elgtis remiantis
šiuo sprendimu. Daugiau nebendraukite su žmogumi, jei kartą nusprendėte, kad
jam nėra vietos jūsų gyvenime. Pakluskite savo instinktams ir daugiau nebetu­
rėkite su juo jokių reikalų. Jei, deja, esate priversti tai daryti — šis asmuo dir­
ba kartu ar yra artimas jūsų giminaitis, — niekuomet neužsimirškite ir būkite
budrūs.
Prisiminkite, kad gaunate tai, ką matote ir girdite. Negalite priversti žmo­
gaus elgtis taip, kaip jums norėtųsi ar perauklėti jį pagal savo suvokimą. Tuos,
kurie paaukoja visą gyvenimą tam, kad pakeistų kitus, retai lydi sėkmė.
Kartais būna ir taip. Kuo puikiausiai žinote, kad nereikėtų bendrauti su
žmogumi, galinčiu pridaryti nemalonumų, tačiau vis tiek bendraujate. Nepa­
mirškite, kad liguisti santykiai sukelia ne tik nemalonius jausmus — galima
netgi susirgti. Kai suvoksite, kad koks nors žmogus tikrai gali įstumti į pavojų,
bus lengviau jam ištarti “ne”. Nereikia net abejoti: svarbiausia — j ū s ų pačių
gerovė.
Jūs turite galių. Naudokitės šia gyvybiškai svarbia informacija, gaukite
kuo daugiau naudos ir džiaukitės į turtingesniu, geresniu ir mažiau stresų ke­
liančiu gyvenimu.
202 Kaip, rem iantis tam tikrais požym iais, nustatyti asm enybės tipą

Pažinkite save
Perskaitę šią knygą, galbūt pamanysite: dabar, žinodamas, kaip pažinti ki­
tus, galbūt galiu pažinti ir save? Būtų geriausia, jei kas nors paslapčiomis jus
nufilmuotų — tada objektyviai išvystumėte save kito žmogaus akimis.
Džiaugiuosi galėdama kartkartėmis objektyviai įvertinti save, nes dažnai
dalyvauju televizijos laidose. Mane kviečia komentuoti psichologinių kokio nors
įvykio aspektų. Peržiūrėjusi įrašus, galiu objektyviai vertinti savo elgseną. Nag­
rinėju savo laikyseną, gestus, veido išraišką, taip pat tariamus žodžius. Tai lei­
džia sužinoti, ar įtikinamai dėstau mintis. Pamačiusi ką nors netinkama, galiu
išnagrinėti, ką padariau ne taip ir kodėl.
Tačiau daugelis žmonių negali mėgautis tokia prabanga, t.y. pažvelgti į
save kitų akimis, dėl to jiems sunku save suvokti. Kita gera priemonė sužinoti,
ką darote nuolat — stebėti. Įsivaizduokite — iš šalies stebite save ir tą, su ku­
riuo bendraujate. Kaip kalbate ir ką sakote? Pasistenkite įsivaizduoti, kokia
jūsų veido išraišką, ir kokie jūsų kūno judesiai. Svarbiausia — atkreipkite dė­
mesį, kaip kiti žmonės į jus reaguoja. Jie sėdi arti, pasvyra į jus ar traukiasi
šalin? Kaip keičiasi jų veidas? Ar jie žvelgia į jus, ar ignoruoja? Ar jiems pa­
tinka būti greta jūsų ir klausytis, ką sakote? Geriausias būdas pažinti save —
išvysti save bendraujant.

Lavinkime įžvalgumą
Šią knygą parašiau norėdama pasidalyti informacija, padėti suprasti ir pa-
v

žinti kitus bei išmokti geriau bendrauti. Si knyga neskirta išmokyti jus manipu­
liuoti ar siekti pasinaudoti kitų žmonių silpnybėmis, nežinojimu ar jautrumu.
Sugaišę truputėlį laiko ir stabtelėję, pažvelgę ir įsiklausę į kiekvieną su­
tiktąjį, išsiugdysite nepaprastą įžvalgumą. Tada kiekvieną kartą, kai teks rink­
tis žmogų, pavyzdžiui, naują partnerį ar darbuotoją, galėsite jį tinkamai įver­
tinti.
Gebėjimas vertinti žmones taps antrąja prigimtimi. Kruopščiai surinkta in­
formacija apsaugos nuo lemtingų klaidų ir išmokys būti laimingus, puikiai jaus­
tis, maloniai bendrauti.
 P R IE D A S A

Rekomenduojama literatura

Barbara, Dominick. Your Speech Reveals Your Personality. Springfield, 111.: Charles
C. Thomas Publishers, 1970.
Baron, Renee, and Elizabeth Wagele. The Enneagram Made Easy. New York: Harper,
1994.
Birdwhistell, Raymond. Kinesics and Context. New York: Penguin Publishing, 1973.
Blum, Deborah. “Face It!” Psychology Today, September-October 1998, pp. 33-38.
Bolting, Kate. Sex Appeal. New York: St. Martin’s Press, 1993.
Darby, Joohn K. Speech Evaluation in Psychiatry. New York: Grune and Stratton, 1981.
Davies, Rodney. How to Read Faces. Wellingborough, England: Thorsons Publishing
Group, Aquarian Press, 1989.
Devito, Joseph A. Human Communication. New York: Longman Publishing, 1995.
Dimitrious, Jo Elian, and Mark Mazzarella. Reading People. New York: Random House,
1998.
Eaton, William J., and Norman Kempster. “Senators Want Glaspie Issue Clarified.”
Los Angeles Times, 1990, Section A.
Ekman, Paul, and W. V. Friesen. Unmasking the Face. Englewood Cliffs, N.J.: Prentice-
Hall, 1975.
Ekman, Paul. Telling Lies: Cues to Deceip in the Marketplace, Politics, and Marriage.
New York: W.W. Norton and Company, 1985.
204 Rekomenduojama literatūra

Elgin, Suzette Hayden. The Gentle Art of Verbal Self Defence. New York: Dorset Press,
1980.
Faigin, Gary. The Artist’s Complete Guide to Facial Expression. New York: Watson-
Guptill Publications, 1990.
Fairbanks, Grant. Voice and Articulation Drillbook. New York: Harper and Row, 1937.
Fast, Julius. Body Language. New York: Pocket Books, 1970.
—. Subtext: Making Body Language Work in the Workplace. New York: Viking Pen­
guin, 1991.
Freud, Sigmund. “Psychopathology of Everyday Life” (1901). In The Complete Psy­
chological Works, vol. 6, James Strachey, tr. and ed. New York: W.W. Norton, 1976,
p. 86.
Fulfer, Mac. Amazing Face Reading. Fort Worth, Tex.: Q Publishing Services, 1998.
George, Jean Craighead. How to Talk to Your Cat. New York: Warner Books, 1985.
—. How to Talk to Your Dog. New York: Warner Books, 1985.
Glass, Lillian. Talk to Win: Six Steps to a Succsessful Vocal Image. New York: Putnam
Publishing, 1987.
—. Say it Right: How to Talk in Any Social or Business Situation. New York: Putnam
Publishing, 1992.
—. He Says, She Says: Closing the Communication Gap Between the Sexes. New York:
Putnam Publishing, 1994.
—. Toxic People: 10 Ways of Dealing with People Who Make Your Life Miserable. New
York: St. Martin’s Press, 1997.
—. Attracting Terrific People: How to Find and Keep the People Who Bring Your Life
Joy. New York: St. Martin’s Press, 1997.
—. The Complete Idiot’s Guide to Verbal Self Defense. New York: Alpha Books,
Macmillan Publishing, 1999.
—. The Complete Idiot’s Guide to Understanding Men and Women. New York: Alpha
Books, Macmillan Publishing, 2000.
Hall, Calvin. A Primer of Freudian Psychology. New York: American Library, 1954.
Hall, Calvin S., and Vernon, J. Nordby. A Primer of Jungian Psychology. New York:
Penguin, Mentor Books, 1973.
Hall, E. T. The Silent Language. New York: Doubleday, 1959.
Haviland, Lewis. Handbook of Emotions. New York: Guilford Press, 1993.
Hurley, Kathleen V., and Theodore E. Dobson. What’s My Type? Use the Ennegram
System of 9 Personality Types. New York: HarperCollins, 1991.
Ingram, Jay. Talk, Talk, Talk. New York: Anchor Books, Doubleday, 1994.
 Priedas A 205

Keirsey and Marilyn Baters. Please Understand Me: Character and Temperament Types.
Del Mar, Calif.: Prometheus Nemesis Book Company, 1984.
Keleman, Stanley. Emotional Anatomy. Berkeley, Calif.: Center Press, 1985.
Knapp, M. L. Nonverbal Communication in Human Interaction, 2d ed. Boston: Holt,
Rhinehart and Winston, 1972.
Korem, Sam. The Art of Profiling: Reading People Right the First Time. Richardson,
Tex.: International Focus Press, 1997.
Kroeger, Otto, and Janet M. Thuesen. Type Talk: The 16 Personality Types That Deter­
mine How We Live, Love and Work. New York: Dell, 1988.
Kurtz, Ron, and Hector Prestera. The Body Reveals: Hoe to Read Your Own Body. San
Francisco: HarperCollins, 1984.
Lewis, David. The Secret Language of Success: Using Body Language to Get What You
Want. New York: Galahad Books, 1989.
Lieberman, David J. Never Be Lied to Again. New York: St. Martin’s Press, 1998.
Lowen, Alexander. The Language of the Body: Physical Dynamics of Character Struc­
ture. New York: Macmillan Publishing Co., 1971.
Luelsdorff, P. A. “On Language and Schizophrenia.” Folia Phoniatrica 34 (1982): 72-
81.
Marsh, Peter. Eye to Eye: How People Interact. Topsfield, Mass.: Salem House Pub­
lishers, 1988.
Maslow, Abraham H. Motivation and Personality. New York: Harper and Row, 1970.
Mason, Jeffrey Moussaieff. When Elephants Weep: The Emotional Lives of Animals.
New York: Dell Publishing Company, 1995.
Mehrabian, Albert A. Nonverbal Communication. Chicago: Aldine Atherton, 1972.
Meyers, Isabel Briggs, and Peter B. Meyers. Gifts Differing. Palo Alto, Calif.: Con­
sulting Psychologists Press, 1980.
Montagu, Ashley. Touching: The Human Significance of the Skin. New York: Harper
and Row, 1986.
Mornell, Pierre. Hiring Smart! How to Predict Winners and Losers in the Incredibly
Expencive People-Reading Game. Berkeley, Calif.: Ten Speed Press, 1998.
Morris, Desmond. Horsewatehing. New York: Crown Publishers, 1988.
—. Body Talk: The Meaning of Human Gesture. New York: Crown Trade Paperbacks,
1994.
—. Dogwatching. New York: Crown Publishers, 1996.
Morris, James A. The Art of Conversation. New York: Cornerstone Library, 1977.
Moyes, Patricia. How to Talk to Your Cat. New York: Henry Holt and Company, 1978.
206 Rekomenduojama literatūra

Nirerenberg, Gerald I., and Henry H. Calero. How to Read a Person Like a Book. New
York: Barnes and Noble Books, 1994.
Oldham, John M., and Lois B. Morris. Personality Self-Portrait. New York: Bantam
Publishing, 1990.
Patterson, Francine. Koko’s Kitten. New York: Scholastic, 1985.
Quilliam, Susan. Sexual Body talk: Understanding the Body Language of Attraction
from First Glances to Sexual Happiness. London, England: Eddison, Saad Edition,
1992.
Riso, Richard. Discovering Your Personality: The New Enneagram Questionnaire.
Boston: Houghton Mifflin, 1995.
Ruesch, Jurgen, and Weldon Kees. Non-Verbal Communication. Los Angeles: Univer­
sity of California Press, 1974.
Steele, R. Don. Body Language Secrets: A Guide During Courtship and Dating. Whittier,
Calif.: Steel Balls Press, 1997.
Tieger, Paul D., and Barbara Barron Tieger. The Art of Speed Reading People. Boston:
Little Company, 1998.
Wainright, Gordon R. Body Language. Chicago: NTC Publishing Group, 1985.
Wyllie, Timothy. Dolphins, ETs, and Angels. Santa Fe: Bear & Company, 1984.
—. Dolphins, Telepathy, and Underwater Birthing. Santa Fe: Bear & Company, 1993.
Young, Lailan. The Naked Face: The Essential Guide to Reading Faces. New York:
Random House, 1993.
Zebrowitz, Leslie A. Reading Faces. New York: Westview Press, HarperCollins, 1977.
Zunin, Leonard, and Natalie Zunin. Contact: The Firs Four Minutes. New York:
Ballantine Books, 1972.
 PRIEDAS B

Erzinantys kalbančiojo įpročiai

Gelapo instituto apklausos rezultatai

L e n te lė u ž s a k y t a š io s k n y g o s a u t o rė s 1 9 9 7 m e ta is

Ypač erzina Neerzina Nežino

Pertraukinėja kalbant 88% 11% 1%

Vartoja keiksmažodžius ar
necenzūrinius žodžius 84% 15% 1%

Murma panosėje ar kalba per tyliai 80% 20% 0%

Kalba per garsiai 73% 26% 1%

Kalba monotonišku, nuobodžiu balsu 73% 26% 1%

Vartoja bereikšmius žodelyčius,

pavyzdžiui, “taip sakant”, “žinote”,
“hm” ir kt. 69% 29% 2%

Kalba kniaukiančiu nosiniu balsu 67% 29% 4%

Kalba per greitai 66% 34% 0%

Skurdi gramatika, prastas tarimas 63% 36% 1%

Aukštas, spigus balsas 61% 37% 2%

Svetimos kalbos akcentas ar

kokio nors regiono dialektas 24% 75% 1%