Daniel Keyes

Gėlės Eldžernonui
"Flowers for Algernon" 1959 / Hugo premija

1. įvykių apžvalga - kovo 5

   Daktaras Štrausas sako kat nuo šios dienos aš privalau užrašyti viską ką
galvoju ir darau. Aš nežinau kamto reike bet jis sako katai svarbu nes nori
pažiūrėti ar jie mane panaudos. Aš tikiuosi kat jie mane panaudos. Mis Kinianė
sako kat jie padarys mane protyngą. Aš noriu būti protyngas. Mano vardas Čarlis
Gordonas. Man 37 metai. Daugeu neturiu apieką todėl šendieną baigiu.

2. įvykių apžvalga - kovo 6

   Šendieną mane tyrė testu. Atrodo katman nepasisekė. Ir dabar aš manau kat
jie manes nepanaudos. O acitiko taipkat kambaryje sėdėjo jaunas gražus
žmogus ir turėjo keletą baltų kortelių ir visos jos buvo suteptos rašalu. Jis
paklausė Čarli ką tu matai šioje kortelėje. Aš labai išsigandau nežiūrint taikat
kišenėje turėjau kiškio kojelę nes kai buvau darvisai vaikas niekada mokykloje
neišlaikydavau testų ir visada išliedavau rašalą.

   Aš acakeu kat matau rašalo dėmę. Jis pasakė teisyngai ir tai mane nudžiugino.
Aš pamaneu kat viskas betkai acistojau eiti jis pasakė Čarli mes dar nebaigėme.
Gerai neprisimenu bet paskui jis norėjo kat pasakyčeu kas buvo rašalo dėmėje.
Aš nieko nemačeu bet jis pasakė katen paveiksliukai ir katkiti žmonės mato
kaškokius paveiksliukus. O aš niekaip negalėjau jų pamatyti. Aš tikrai stengeusi
pamatyti. Aš prikišau kortelę priepat akių o paskui atitraukeu toleu. Pagaleu
pasakeu jei turėčeu akinius matyčeu gereu aš užsidedu akinius tikai žiūriu
televizorių bet aš pasakeu kat jie spyntoje prieškambaryje. Aš juos acinešeu.
Paskui pasakeu leiskite man darkartą pažiūrėti tą kortelę aš tikrai surasiu
paveiksliuką.
Aš labai stengeusi bet mačeu tik rašalą. Pasakeu jam kat galbūt man reike naujų
akinių. Jis kašką rašė an popiereus ir aš isigandau kat neišlaikeu testo. Aš
pasakeu jam tai labai graži rašalo dėmė su nedideleis taškeleis aplink. Jis labai
nusiminė vadinasi suklydau. Aš pasakeu leiskite man darkartą pabandyti.
Surasiu jį pokelių minučių nes kartais greičeu negaliu. Aš taipat lėtai skaitau mis
Kinianės klasėje protiškai acilikusių suaugusių mokykloje bet aš labai stengiuosi.
Jis leido darkartą man pabandyti su kita kortele kurioje buvo išlietas 2 rūšių
rašalas raudonas ir mėlynas. Žmogus buvo labai malonus ir kalbėjo lėtai kaip mis
Kinianė ir paaiškino man katai rošoko testas. Jis pasakė kad žmonės rašale mato
daiktus. Aš paprašeu parodykite man kur. Jis pasakė pagalvok. Aš acakeu
manau joktai rašalo dėmė bet ir vėl suklydau. Jis paklausė ką tau ji primena
ysivaisduok kąnors. Aš ilgai sėdėjau užsimerkęs kat ysivaisduočeu. Pasakeu jam
ysivaisduoju automatinį plunksnakotį iškurio an staltiesės teka rašalas.
   Aš manau kat neišlaikeu rošoko testo.

   3. įvykių apžvalga - kovo 7

   Daktaras Štrausas ir daktaras Nemiuras sako kadėl rašalo dėmių neverta

jaudintis. Jis pasakė kat galbūt mane dar panaudos. Aš pasakeu kat mis Kinianė
niekada nėra davusi panašių testų ir tikrinusi tik rašymą ir skaitymą. Jie pasakė
mis Kinianę prasitarus kat aš gereuses jos mokinys vakarinėje suaugusiūjų
mokykloje nes labeusei stengiuosi ir ištikrūjų noriu išmokti. Jis paklausė kaip
acitiko Čarli katu pac atėjai į vakarinę suagusiūjų mokyklą. Kaip tu ją radai. Aš
pasakeu kat paklauseu žmonių ir kaškas pasakė man kureiti mokytis teisyngai
rašyti ir skaityti. Jie paklausė kodėl tu ušsimanei. Aš acakeu kat visą gyvenimą
norėjau būti protyngas one kvailas. Bet būti protyngu labai sunku. Jie paklausė tu
žinai katai gali būti laikinas dalykas. Aš pasakeu taip. Mis Kinianė man pasakė.
Manesvarbu net jei ir skaudės.
   Šendieną po pietų aš turėjau daugeu tokių nenormalių testų. Graži mergina
tyrusi mane pasakė savo vardą ir aš paklauseu kaip vadinasi šis testas kat
galėčiau parašyti jo pavadinimą yvikių abžvalgoje. Teminis Apercepcijos Testas.
Aš nesuprantu 2 pirmūjų žodžių bet žinau ką reiške testas. Arba tu jį išlaikai arba
gauni blogą pažymį. Šitas testas pasirodė lengvesnis nes aš galėjau matyti
paveiksliukus. Tik šį kartą ji nenorėjo kad aš juos parodyčeu. Todėl aš
susipainiojau. Ji pasakė sugalvok pasakojimus apie žmones iš paveiksliukų. Aš
pasakeu jai kaip galima pasakoti apie žmones kurių niekados nebuvai sutikęs. Aš
pasakeu kodėl turėčiau pasakoti netiesą. Aš niekados daugeu nemeluoju nes
visada ykliūvu. Ji pasakė man šitas testas ir tas kitas rošoko padeda nustatyti
asmenybę. Aš taip smarkei juokeusi. Aš pasakeu kaip galima tai nustatyti iš
rašalo dėmių ir paveiksliukų. Ji supyko ir paėmė iš manęs visus paveiksliukus. Aš
nekreipeu dėmesio. Tai buvo kvaila. Aš manau kat neišlaikeu ir šito testo.
   Vėleu keletas vyrų baltais chalatais nuvedė mane į kitą ligoninės skyrių ir liepė
žaisti. Tai buvo panašu į varžybas su baltu peliuku. Jie vadino peliuką
Eldžernonu. Eldžernonas sėdėjo dėžutėje kurioje buvo daugybė vingių ir posukių
panašių į visokes sienas ir jie davė man pieštuką ir popiereus su linijomis ir
daugybe kvadratėlių. Vienoje pusėje buvo parašyta STARTAS o kitoje parašyta
FINIŠAS. Jie pasakė katai labirintas ir kat aš su Eldžernonu turime padaryti
tokypat labirintą. Aš nesupratau kaip mes galime padaryti tokypat labirintą jei
Eldžernonas turėjo dėžutę o aš turėjau popiereus bet aš nieko nesakeu. Juolap
kat ir laiko nebuvo nes prasidėjo varžybos. Vienas vyras turėjo laikrodį kurį
stengėsi nuo manęs paslėpti todėl aš nežiūrėjau ton pusėn ir ėmeu jaudintis.
   Katir kaip būtų bet po šio testo aš pasijutau blogeu nei po kitų kadangi jie
kartojo jį 10 kartų su yvaireis labrintais ir Eldžernonas laimėdavo kiekvienusyk.
Aš nežinojau kat pelės tokios protyngos. Gal todėl kat Eldžernonas baltas
peliukas. Galbūt baltos pelės protingesnės uš kitas.

   4. įvykių apžvalga - kov 8

   Jie mane panaudos. Aš toks susijaudinęs kat vos galiu rašyti. Iš pradžių
daktaras Nemiuras ir daktaras Štrausas dėlto ginčijosi. Daktaras Nemiuras
sėdėjo savo kabinete kai mane atvedė daktaras Štrausas. Daktaras Nemiuras
nežinojo ar mane panaudoti arne bet daktaras Štrausas pasakė kat mis Kinianė
rekomendavo mane kaipatį gereusę iš visų žmonių kuriuos ji mokė. Man patinka
mis Kinianė todėl kat ji labai protynga mokytoja. Ir ji pasakė Čarli tu turi dar vieną
galimybę. Jei tu pac ryšies tam eksperimentui gali atpti protyngu. Jie nežino ar tu
liksi protyngas visam laikui arne bet galima pabandyti. Todėl aš pasakeu sutinku
nors labai bijojau nes ji pasakė kat mane operuos. Ji pasakė nebijok Čarli tu
padarei didelę pažangą turėdamas silpnus gabumus ir aš manau jok tu
ušsitarnavai to labeusei uš visus kitus.
   Todėl aš isigandau kai daktaras Nemiuras susigynčijo dėl manęs su daktaru
Štrausu. Daktaras Štrausas pasakė kat aš turiu kašką labai gerą. Jis pasakė kat
aš turiu gerą motorinę reakciją. Aš niekados nežinojau kat ją turiu. Aš ėmeu
didžiuotis kai jis pasakė kat nekiekvienas žmogus su i-k 68 tai turi. Aš nežinau
kastai yra ir iškur aš ją gavau bet jis pasakė kat Eldžernonas irgi tai turi.
Eldžernono motorinė reakcija yra sūris kurį jie padeda jo dėžutėn. Betaip negali
būti nes šę savaitę aš nevalgeu sūrio.
   Paskui jis aiškino daktarui Nemiurui kašką tokio ko aš nesupratau todėl kol jie
kalbėjo aš užrašeu kelis žodžius.
   Jis pasakė daktare Nemiurai Čarlis netoks kokį jūs ysivaisduojate savo pyrmą
naują intelek... (negalėjau suprasti žodžio) supermeną. Bedaugelis tokio žemo
intelek... žmonių esti agres... nedraug... jie tiesiok buki apatiš... ir sunkei mokytini.
Jis gero charakterio jis domisi ir norei sutinka.
   Daktaras Nemiuras pasakė neužmiršk kat jis bus pirmoji žmogiška būtybė
ygijusi intelektą ysikišus chirurgijos instrumentams.
   Dakataras Štrausas pasakė teisyngai. Pažiūrėkite kaip gerai jis išmoko skaityti
ir rašyti būdamas tokio žemo protinio lygio taitoks milžiniškas pasiek... tarytum
mes būtume išstudijavę einšteino ...vumo tioriją be niekieno pagalbos. Tai rodo jo
motorinės reakcijos aktyvumą. Tai palyg... milž... pasiek... aš kartoju
panaudokime Čarlį.
   Aš supratau nevisus žodžius bet man pasirodė kat daktaras Štrausas buvo už
mane o tas kitas prieš.
   Paskui daktaras Nemiuras palingavo galvą ir pasakė gerai galir jūsų teisybė.
Mes panaudosime Čarlį. Kai jis taipasakė aš labai susijaudinau aš pašokau ir
paspaudžeu jam ranką uštai kat jis toks man geras. Aš pasakeu daktare jūs
nesigailėsite suteikęs man dar vieną galimybę. Aš pasakeu tai ką ištikrūjų
galvojau. Poperacijos aš pasistenksiu tapti protyngu. Seubingai stenksiuos.

   5. įvykių apžvalga - kov 10

   Man baisu. Beveik visos seselės ir kiti žmonės kurie mane tyrė atnešė man
saldainių ir palinkėjo sekmės. Aš tikiuosi kat man pasiseks. Aš turiu su savim
kiškio kojelę ir laimę nešantį skatiką. Tikva juoda katė man perbėgo kelę kai ėjau
į ligoninę. Daktaras Štrausas sako Čarli nebūk prietaringas tai mokslas. Ir
visdėlto aš pasėmeu susavimi kiškio kojelę.
   Aš paklauseu daktaro Štrauso ar po operacijos man pasiseks nugalėti
Eldžernoną ir jis acakė galbūt. Jei operacija pavyks aš yrodysiu tam peliūkščiui
kat galiu būti tokspat protyngas kaip ir jis. Galnet protingesnis. Tada aš galėsiu
gereu skaityti ir teisyngai rašyti žodžius sužinosiu dauk yvairių dalykų ir būsiu
kaipkiti žmonės. Aš noriu būti protyngas kaipkiti žmonės. Jeigu toks pasiliksiu
visam laikui jie padarys protyngais visus žmones pasaulyje.
   Šįryt jie man visai nedavė valgyti. Aš nežinau ką bendro turi valgymas ir
protingėjimas. Aš labai noriu valgyti o daktaras Nemiuras atėmė iš manęs
saldainių dėžutę. Tas daktaras Nemiuras tikras niursgalas. Daktaras Štrausas
sako kat poperacijos man ją atiduos. Priešoperaciją tau negalima valgyti.

   6. įvykių apžvalga - kov 15

   Operacijos metu man neskaudėjo. Jis padarė ją tolkol aš miegojau. Šendieną

jis nuėmė man nuo galvos tvarščius todėl aš galiu rašyti ĮVYKIŲ APŽVALGĄ.
Daktaras Nemiuras kuris matė ankstesnes mano apžvalgas pasakė kat aš blogai
rašau žodį ĮVYKIS ir parodė kaip jį reike rašyti o paskui ir žodį APŽVALGA. Aš
turiu pasistenkti ir juos ysiminti.
   Aš labai blogai prisimenu kaip reike teisyngai rašyti. Daktaras Štrausas sako
gerai kat rašau viską kasman acitinka bet jis sako kat aš turėčiau rašyti apietai ką
jaučiu ir galvoju. Kai aš jam pasakeu kat nežinau kaip galvoti jis pasakė
pasistenk. Aš stengeusi galvoti visątą laiką kol buvo ušbintuotos akys. Nieko
neišėjo. Aš nežinau apieką galvoti. Galbūt jei aš paklausiu jis pasakys kąman
dabar galvoti nes turiu būti protyngas. Apieką galvoja protyngi žmonės. Aš
manau kąnors sugalvoja. Jau dabar aš norėčeu mokėti sugalvoti.

   7. įvykių apžvalga - kov 19

   Nieko naujo. Mane vėl uolei tyrinėja ir išgalvoja įvaires lenktynes su

Eldžernonu. Aš nekenčiu tos pelės. Ji visada mane nugali. Daktaras Štrausas
sakė aš privalau žaisti šiuos žaidimus. Irdar jis pasakė kat pokurio laiko mane vėl
tirs. Tos rašalo dėmės kaškokios nesamonyngos. Irtie paveiksliukai
nesamonyngi. Man patinka piešti vyrą ir moterį bet apie žmones aš nemeluosiu.
   Man ysiskaudėjo galvą nes labai dauk stengeusi galvoti. Aš maneu kat
daktaras Štrausas mano draugas bet jis visai man nepadeda. Jis nepasakė man
nei apieką galvoti nei kada aš būsiu protyngas. Mis Kinianė neateina manęs
aplankyti. Aš manau kat rašyti šes įvykių apžvalgas irgi nesamonė.

   8. įvykių apžvalga - kov 23

   Aš vėl einu dyrpti į fabriką. Jie pasakė bus gereu jei aš eisiu į darbą bet aš
niekam neturiu sakyti kodėl mane operavo ir kiekvieną vakarą podarbo valandai
privalau ateiti į ligoninę. Kiekvieną mėnesį jie žada mokėti man pinigus kat
mokyčeusi būti protyngas. Aš džeugiuosi katvėl gryštu į fabriką nes pasylgau
savo darbo visų savo draugų ir visų mūsų linksmybių. daktaras Štrausas sako kat
aš ir toleu viską užrašinėčeu betai nebūtina daryti kiekvieną dieną o tiktada kai
apie kąnors galvoju arba kai acitinka kasnors ypatyngo. Jis sako nenukabink nes
tam reike dauk laiko ir tai vyksta labai lėtai. Jis sako kat praėjo dauk laiko kol
Eldžernonas tapo 3 kartus protingesnis negu buvo ankščeu. Vadinasi
Eldžernonas nugali mane todėl kat ir jį operavo. Aš pralinksmėjau. Galbūt man
pasiseks padaryti tą labirintą greičeu už paprastą pelę. Galbūt vieną dieną aš ją
nugalėsiu. Tai bus nuostabu. Bet kolkas atrodo kat Eldžernonas liks visam laikui
protyngas.
   Kov 25 (man daugeu nereike viršuje rašyti ĮVYKIŲ APŽVALGA tiktada kai sykį
per savaitę aš duodu paskaityti daktarui Nemiurui. Aš turiu parašyti tik datą. Taip
sutaupau laiko).
   Šendieną fabrike mums buvo labai linksma. Džo Kerpas pasakė nagi
pažiūrėsime kuroperavo Čarlį ką jie padarė jam kaip jie pridėjo Čarliui smegenų.
Aš norėjau jiems viską papasakoti bet prisimineu kat daktaras Štrausas pasakė
negalima. Paskui Frenkas Reilis pasakė kątu ten veikei Čarli nesivaržyk ir klok
viską iš eilės. Aš pradėjau juoktis. Jie tikri mano draugai ir mane myli.
   Kartais kasnors pasakys ei pažiūrėkite į Džo Frenką arba Džordžą kaip jie
puikei vaidina Čarlį Gordoną. Aš nežinau kodėl jie taip sako bet jie visada
juokesi. Šyryt Amosas Borgas kuris yra tas žmogus Donegano fabrike ištarė
mano vardą kai barė parankinį Ernį. Ernis pametė ryšulį. Jis pasakė Erni dėldievo
meilės neapsimetinėk Čarliu Gordonu. Aš nesupratau kodėl jis taip pasakė.
   Kov 28. Šyvakar pas mane atėjo daktaras Štrausas pasiteirauti kodėl aš
neatėjau tenkur man buvo liepta. Aš pasakeu kat daugeu nenoriu runktyneuti su
Eldžernonu. Jis pasakė kat kolkas man nereikės to daryti bet aš privalau ateiti.
Jis atnešė man dovaną. Aš maneu katai bus mažutis televizorius bet apsirikau.
Jis pasakė man katurėsiu yjūnkti jį kai eisiu miegoti. Aš pasakeu jūs juokaujate
kodėl turėčeu jį yjūnkti eidamas miegoti. Kurtai girdėta. Bet jis pasakė jei aš noriu
būti protyngas privalau daryti taipkaip liepemas. Aš pasakeu jam nemanau jok
tapsiu protyngas bet jis ušdėjo man an peties ranką ir pasakė Čarli tu dar nežinai
bet visą laiką daraisi protingesnis. Kolkas tu to nepastebėsi. Aš manau kat jis
paprasčeusei norėjo mane paguosti nes visai netrodau protingesnis ir todėl buvo
man toks geras.
   Ach taip vos nepamiršau. Aš paklauseu jo kadavėl galėsiu gryšti mokyklon į
mis Kinianės klasę. Jis pasakė kat daugeu aš teneisiu. Greitai mis Kinianė ateis į
ligoninę ir pradės ackirai mane mokyti.
   Kov 29. Visą naktį nemiegojau pertą nenormalų televizorių. Kaip aš galiu
miegoti kai keurą naktį kaškas rėke paikus žodžius tiesei į ausis. Dar tie kvaili
paveiksliukai. Fui. Aš nesuprantu kąten sako net kai nemiegu. Kaip gi aš
suprasiu miegodamas.
   Daktaras Štrausas sako taip turi būti. Jis sako kat mano smegenys mokosi kol
aš miegu ir katai man padės kai mis Kinianė pradės mane mokyti ligoninėje
(dabar aš jau žinau katai ne ligoninė o labaratorija). Aš manau kat visa tai niekai.
Jei miegant galima tapti protyngu tai kodėl žmonės eina į mokyklą. Aš galvoju kat
išviso šito nieko neišeis. Aš visada žiūriu vakaro it naktinę televizijos programas
bet nuoto nėkiek nepasidareu protingesnis. Tikreusei reike miegoti kai ją žiūriu.

   9. įvykių apžvalga - balandžio 3

   Daktaras Štrausas parodė man kaiprityldyti televizorių todėl dabar galiu

miegoti. Aš visiškai nieko negirdžiu. Ir ikišiol nesuprantu kąten šneka. Kaikada
rytais aš pakartotinai yjūngiu jį ysitikinti ar kąnors išmokau bet manau kat nieko.
Mis Kinianė sako galbūtai svetima kalba. Bet dažneusei ten kalba amerikietiškai.
Kartais televizorius kalba žymei greičiau uš mis Goldę kuri buvo mano mokytoja
šeštoje klasėje.
   Aš pasakeu daktarui Štrausui koks gerumas būti protyngu sapne. Aš noriu būti
protyngas kai nemiegu. Jis sako tai visai taspac ir kat aš turiu du protus. Tai
pasąmonė ir sąmonė (šitaip reike rašyti). Ir viena kitai nesako ką jos veike. Jos
nettarpusavyje nepasišneka. Štai kodėl aš sapnuoju. Nuopat vaikystės regiu
nesamonyngus sapnus. Fui. Nuotada kai pradėjau žiūrėti naktinę televizijos
programą. Priešrytinę programą.
   Aš pamiršau jo paklausti artik aš vienas arir visi kiti žmonės turi du protus (aš
ką tik suradau šį žodį žodyne kurį man atnešė daktaras Štrausas. Žodis
pasąmonė - tai žmogaus tiesiogiai nesuvokiami ir nekontroliuojami psichiniai
procesai bei būsenos, susiformavę be sąmonės poveikio, pvz., ankstyvos
vaikystės kalbėjimo įgūdžiai). Če parašyta daugeu bet aš dar esuprantu kątai
reiške. Šis žodynas nelabai tinkamas tokiems kvailiems žmonėms kaip aš.
   Ir visdėlto po pasilinksminimo man skauda galvą. Mano darbo draugai Džo
Kerpas ir Frenkas Reilis pakvietė mane kartu nueiti į Magsės Saloną truputį
išgerti. Aš nemėkstu gerti bet jie pasakė kat smagei pasilinksminsime. Aš puikei
praleidau laiką.
   Džo Kerpas pasakė kat aš turėčiau parodyti merginoms kaiplaunu fabriko
tualetą ir jis atnešė man skudurą. Aš jiems parodžeu ir visi juokėsi kai pasakeu
kat misteris Doneganas sako kat aš gereuses valytojas kokius jis turėjo prieštai
nes aš mėkstu savo darbą ir gerai jį atlieku niekados nepraleidau nė vienos
dienos tiktada kai mane operavo. Aš pasakeu mis Kinianė visada sako Čarli
didžiuokis savo darbu nes tu jį gerai atlieki. Visi juokėsi mums buvo linksma ir jie
davė man dauk išgerti o Džo pasakė na ir tipas tas Čarlis kai prisisiurbe. Aš
nežinau kątai reiške bet aš visiems patinku ir mums linksma. Aš negaliu sulaukti
kada tapsiu toks protyngas kaip mano gereusi draugai Džo Kerpas ir Frenkas
Reilis.
   Aš neprisimenu kaip pasibaigė vakaronė bet man atrodo kat nuėjau pirkti
laikraščio ir kavos Džo ir Frenkui o kai sugryžau jų neradau. Aš visur jų jieškojau
iki sutemo. Paskui gerai neprisimenu bet atrodo aš užsimaneu miego arba
susirgau. Kaškoks geras policininkas parnešė mane namo. Taip sako mano
namų šeimininkė misis Flinė.
   Bet man skauda galvą ir joje didelis guzas. Aš galvojau kat parkritau bet Džo
Kerpas sako katai policininko darbas nes kartais jie muša girtuoklius. Aš taip
nemanau. Mis Kinianė sako policininkai turi žmonėms padėti. Ir visdėlto man
labai skauda galvą mane pykina visur gele. Aš manau kat daugeu niekados
negersiu.
   Balandžio 6. Aš nugalėjau Eldžernoną. Aš net nežinojau kat laimėjau kol
laborantas Bertas nepasakė man. Paskui antrasyk aš pralaimėjau nes taip
susijaudinau ka nukritau nuo kėdės dar nebaigęs žaidimo. Bet po to aš jį
nugalėjau 8 kartus. Tikreusei aš darausi protingesnis nes nugalėjau tokę galyngą
pelę kaip Eldžernonas. Bet aš nesijaučiu protingesnis.
   Aš darkartą norėjau varžytis su Eldžernonu bet Bertas pasakė šendienai
pakaks. Jie leido man minutėlę jį palaikyti. Jis nėra toks blogas. Jis mynkštas
kaip vatos kamuoliukas. Jis myrksi bet kai atsimerke jo akys juodos o krašelei
rausvi. Aš paklauseu ar galiu jį pamaitinti nes man pasidarė nemalonukat jį
nugalėjau todėl norėjau būti jam geras ir susidraugauti. Bertas pasakė negalima
nes Eldžernonas ypatynga pelė turėjusi tokępat operaciją kaip aš ir pirmasis
gyvūnas taip ilgai esąs protyngas. Jis sakė man kat Eldžernonas toks protyngas
kat kiekvieną dieną uš valgį isprendže ušduotį. Tai kaškas panašaus į durų
ušraktą kurį kaskart keiče kai Eldžernonas užsimano valgyti ir todėl jis turi išmokti
kąnors naujo kat gautų maisto. Man jo pagailo nes jei jis nesugebėtų išmokti liktų
alkanas. Aš manau kat neteisinga priversti betkokę gyvą būtybę atlikti ušduotis
uš maistą. Kaip tai patiktų daktarui Nemiurui kai kiekvienusyk ušsinorėjęs valgyti
jis privalėtų išspręti ušduotį. Aš galvoju kat mes su Eldžernonu būsime draugais.
   Balandžio 9. Šyvakar po darbo mis Kinianė sėdėjo labaratorijoje. Man pasirodė
kat jai malonu mane matyti tik ji kaško bijo. Aš pasakeu jai nesijaudinkite mis
Kiniane aš dar neprotyngas ir ji nusijuokė. Ji pasakė aš tikiu tavimi Čarli nes tu
visomis jėgomis stengeisi skaityti ir rašyti gereu uš kitus. Iš pradžių tu dyrpsi po
truputį ir kuonors pasitarnausi mokslui.
   Mes skaitome labai sunkę knygą. Ji vadinasi Robinzonas Kruzas apietokį
žmogų kuris patenka į negyvenamą salą. Jis protyngas ir sugalvoja yvaireusius
daiktus kat galėtų pasistatyti namą ir turėti maisto jis labai geras plaukikas. Tik
man jo gaila nes jis vienas ir neturi draugų. Bet aš manau kat saloje turėtų
darkasnors būti nes ten yra paveiksliukas kureme jis stovi susavo juokingu
skėčiu ir žiūri į pėcakus. Aš tikiuosi jis susiras draugą ir nebus vienišas.
   Balandžio 10. Mis Kinianė moko mane gereu rašyti. Ji sako pažiūrėk į žodį
paskui ušmerk akis ir kartok jį dauk kartų kol ysiminsi. Man labai sunkus žodis
dirbti kuris taremas dyrpti ir žodis kažkas kuris sakomas kaškas. Šitaip aš rašeu
žodžius kol ėmeu darytis protingesnis. Aš painiojuosi bet mis Kinianė sako kat
rašymo neymanoma paiškinti (anglų kalba neturi žodžių rašybos taisyklių - vert.
past.).
   Balan 14. Baigiau Robinzoną Kruzą. Aš noriu sužinoti kas dar jam nutiko bet
mis Kinianė sako kad tai viskas. Kodėl.
   Balan 15. Mis Kinianė sako kad aš mokausi greitai. Ji perskaitė keletą įvykių
apžvalgų ir kažkaip keistai pažvelgė į mane. Ji sako kad aš geras žmogus ir dar
visiems parodysiu ką galiu. Aš paklausiau jos kodėl. Ji pasakė nesvarbu bet man
neverta krimstis jei suprasiu kad ne visi žmonės tokie geri kaip aš įsivaizduoju. Ji
pasakė tu kaip žmogus kuriam dievas davė tiek mažai pasiekei daugiau nei
dauguma žmonių kurie turi protą ir niekados jo net nepanaudoja. Aš pasakiau
kad visi mano draugai protingi žmonės bet jie geri. Jie myli mane ir niekados
nieko blogo man nėra padarę. Paskui jai kažkas pakliuvo į akį ir ji nubėgo į
tualetą.
   Balan 16. Šiandieną, aš, išmokau, kablelį, štai koks jis (,) taškas, su uodegėle,
Mis Kinianė, sako tai svarbu, nes, jis padeda geriau, rašyti, ji pasakė, kad kai
kas, gali netekti, daug pinigų, jei kablelis, yra, neteisingoje vietoje, Aš neturiu,
pinigų, ir nesuprantu, kaip kablelis, padeda, juos išsaugoti,
   Balan 17. Aš neteisingai padėjau kablelius. Tai skyrybos ženklas. Mis Kinianė
liepė žiūrėti žodyne į ilgus žodžius kad išmokčiau juos rašyti. Aš paklausiau kam
jei galima skaityti. Ji pasakė taip sudaryta tavo mokymosi programa todėl nuo
šiol aš žiūriu į kiekvieną žodį jei tiksliai nežinau kaip jį parašyti. Kol parašau
sugaištu daug laiko bet man užtenka pažiūrėti į žodį vieną kartą ir paskui visada
teisingai jį rašau.
   Visus skyrybos ženklus reikia vartoti kartu, ji parodė? man" kaip.tai daryti! (ir
dabar; aš galiu! vartoti visus"ženklus, kai! rašau? Yra, daugybė! taisyklių? kurias
reikia, išmokti; ir tai turiu galvoje.
   Man patinka, vienas dalykas, kad Gerbiama Mis Kinianė: (taip reikės rašyti
oficialiuose laiškuose jei tik kada nors užsiimsiu biznio reikalais) kad ji, visada
man' paaiškina "kai - aš paklausiu. Ji ge'nijus! Aš norėč'iau būti toks protingas"
kaip, ji;
   (Skyryba, yra; juokinga!)
   Balandžio 18. Koks gi aš bukagalvis! Net nesuvokiau, apie ką ji kalbėjo. Vakar
vakare perskaičiau gramatikos vadovėlį, kuriame viskas paaiškinta. Tik paskui
susiprotėjau, kad mis Kinianė stengėsi paaiškinti man tą patį, bet aš tada
nesupratau.
   Mis Kinianė pasakė, kad padėjo televizorius, kuris veikia man miegant. Mes
abu taip manome. Vadinasi, taip ir yra.
   Kai išsiaiškinau, kur reikia dėti skyrybos ženklus, perskaičiau visas ankstesnes
įvykių apžvalgas. Oho, kaip kvailai aš rašiau ir dėjau skyrybos ženklus! Pasakiau
mis Kinianei, kad reikėtų skaityti kiekvieną lapą ir ištaisyti visas klaidas, bet ji
atsakė:
   - Ne, Čarli, daktarui Nemiurui reikalingi užrašai tokie, kokie yra. Kai šie užrašai
buvo padauginti, jis liepė tau juos pasilikti, kad paskui pats galėtum įsitikinti savo
laimėjimais. Tu labai sparčiai tobulėji, Čarli.
   Ji mane pradžiugino. Po pamokos aš nuėjau pažaisti su Eldžernonu. Daugiau
mes nebelenktyniaujame.
   Balandžio 20. Aš blogai jaučiuosi. Ne taip blogai, kad reikėtų gydytojo, bet
krūtinėje taip tuščia, lyg kas kumščiu būtų trenkęs, ir, be to, ėda rėmuo. Aš
nesiruošiau apie tai rašyti, bet manau, kad reikia, nes tai svarbu. Šiandieną pirmą
kartą nėjau į darbą ir pasilikau namie.
   Vakar vakare Džo Kerpas ir Frenkas Reilis pakvietė mane į vakaronę. Ten
buvo daug merginų ir keletas vyrukų iš fabriko. Aš prisiminiau, kad praeitą kartą
per daug išgėriau ir man buvo bloga, todėl perspėjau Džo, kad nieko negersiu.
Jis davė man grynos koka kolos.
   Iš pradžių mums buvo labai linksma. Džo pasakė, kad aš turįs šokti su Elena,
kuri išmokysianti mane įvairiausių šokių žingsnelių. Keletą kartų aš parkritau ir
niekaip negalėjau suprasti kodėl, nes, be Elenos ir manęs, daugiau niekas
nešoko. Aš visą laiką klupau, nes kažkas vis pakišdavo koją.
   Pagaliau atsistojęs pamačiau tokią Džo grimasą, kad pilve pajutau keistą
maudulį.
   - Jis tiesiog nuostabus egzempliorius,- pasakė kažkuri mergina. Visi prapliupo
juoktis.
   - Jūs tik pažiūrėkite į jį. Jis raudonuoja. Čarlis raudonuoja! Ei, Elena, ką tu jam
padarei? Aš niekados jo tokio dar nemačiau.
   Aš nežinojau, nei ką daryti, nei kur dėtis. Visi žiūrėjo į mane ir juokėsi, ir aš
pajutau, tarytum stovėčiau prieš juos nuogas. Norėjau pasislėpti. Išbėgau į lauką
ir apsivėmiau. Paskui nuėjau namo.
   Keista, kad iki šiol nesupratau, jog Džo, Frenkas ir kiti pasikviesdavo mane tik
norėdami pasityčioti. Dabar aš žinau, ką reiškia "vaidinti Čarlį Gordoną".
   Man gėda.
   Balandžio 21. Aš vis dar neinu į darbą. Paprašiau misis Flinės, namo
šeimininkės, kad ji paskambintų misteriui Doneganui ir pasakytų, kad sergu.
Paskutiniu metu misis Flinė žiūri į mane kažkaip keistai, tarsi manęs bijotųsi.
   Aš manau, gerai, kad supratau, kaip visi iš manęs juokiasi. Ilgai apie tai
galvojau. Visa tai todėl, kad esu beprotis ir nepastebiu, kad iškrėčiau kvailystę.
Žmonės mano, esą juokinga, jei kvailas žmogus ne visada pasielgia taip kaip jie.

   Šiaip ar taip, bet dabar aš tikrai žinau, kad kiekvieną dieną protingėju. Aš moku
skyrybą ir galiu teisingai rašyti. Man patinka žiūrėti žodyne į visus sunkius
žodžius, ir aš juos įsimenu. Dabar daug skaitau, ir mis Kinianė sako, kad greitai
skaitau. Kartais net suprantu, apie ką skaitau, ir tai pasilieka mano galvoje. Būna
ir taip, kad užsimerkęs galvoju apie puslapį ir pamatau jį kaip paveiksliuką.    Mis
Kinianė sako, kad, be istorijos, geografijos ir aritmetikos, turėčiau pradėti mokytis
užsienio kalbų. Daktaras Štrausas davė man keletą juostų, kurias uždedu, kai
einu miegoti. Aš vis dar nesuprantu, kaip ten yra su sąmone ir pasąmone, bet
daktaras Štrausas liepia dėl to nesijaudinti. Jie paprašė manęs pažadėti, kad
pradėjęs mokytis universiteto koledžo disciplinų neskaitysiu jokių knygų apie
psichologiją tol, kol pats man leisiąs.
   Šiandieną aš jaučiuosi geriau, bet atrodo, kad vis dar šiek tiek pykstu ant
žmonių už tai, kad visą laiką jie tyčiojosi ir laikė mane pajuokos objektu, nes
buvau beprotis. Kai aš, anot daktaro Štrauso, pasidarysiu protingesnis ir mano
I.K. 68 (intelekto koeficientas - vert. past.) patrigubės, gali būti, jog tapsiu toks,
kaip visi, ir žmonės mane pamils.
   Aš ne visai suprantu, kas tas I.K. Daktaras Nemiuras sako, kad I.K.
matuojamos žmogaus protinės galimybės - kaip svarstyklėmis, kuriomis
vaistinėje sveriami svara. Bet daktaras Štrausas ilgai su juo ginčijosi ir pasakė,
kad I.K. protinės galimybės nematuojamos. I.K., jo nuomone, parodo, kokį
intelekto lygį gali pasiekti žmogus, ir tai panašu ė skaičius ant menzūrėlės.
   Kai aš paskui paklausiau Berto, kuris padeda man atlikti intelekto lavinimo
pratimus ir dirba su Eldžernonu, jis pasakė, kad juodu abu neteisūs (aš turėjau
jam pažadėti, kad apie tai niekam neprasitarsiu). Bertas sako, kad I.K. nustato
daugybę įvairiausių dalykų, netgi tokius, kuriuos žmogus paveldi iš prigimties, o
teisybę pasakius tas I.K. nieko nevertas.
   Taip aš ir nežinau, kas tas I.K., tik tai, kad mano I.K. tuoj bus daugiau 200. Aš
nenorėjau daugiau klausinėti, bet nesuprantu, kaip - jei jie nežino, kas tai yra
arba kur tai yra,- gali žinoti - kiek jų turi žmogus.
   Daktaras Nemiuras sako, kad rytoj mane tirs Roršacho testu. Įdomu kas tai.
   Balandžio 22. Aš supratau, kad tas Roršachas - tai testas, kuriuo mane tikrino
prieš operaciją - tas pats su rašalo dėmėmis ant kartono atraižų.
   Tos rašalinės dėmės mirtinai mane išgąsdino. Aš žinojau, kad būsiu
paprašytas surasti paveiksliukus, ir neabejojau, kad nepasiseks to padaryti. Aš
pagalvojau sau: kaip būtų neblogai, jei kaip nors galėčiau sužinoti, kokie
paveiksliukai ten paslėpti. O gal ten išviso nebuvo jokių paveiklsiukų. Galbūt tai
tik pokštas, kuriuo norima išsiaiškinti, ar aš esu toks kvailas ir imsiu ieškoti to, ko
nėra. Vos tik apie tai pagalvojau, kaipmat supykau ant to žmogaus.
   - Tai štai, Čarli,- tarė jis,- sykį jau matei šias korteles, prisimeni?
   - Žinoma, prisimenu.
   Iš mano tono jis suprato, kad pykstu, ir labai nustebo.
   - Na, taip. Dabar aš noriu, kad tu pažiūrėtum štai į šitą kortelę. Kas tai galėtų
būti? Ką tu matai šioje kortelėje? Žmonės rašalo dėmėse įžiūri įvairiausių dalykų.
Pasakyk, ką tau ji primena, apie ką skatina galvoti?
   Aš buvau sukrėstas. Nesitikėjau išgirsti iš jo tokių žodžių.
   - Jūs norite pasakyti, kad rašalo dėmėse nėra jokių paveiksliukų?
   Žmogus susiraukė ir nusiėmė akinius.
   - Ko?
   - Paveiksliukų. rašalo dėmėse. Praėjusį kartą jūs sakėte, kad visi žmonės juos
mato, ir norėjote, kad aš taip pat juos surasčiau.
   Jis paaiškino man, kad praėjusį kartą sakė beveik tuos pačius žodžius kaip ir
dabar. Aš nepatikėjau ir iki šiol manau, kad tada jis mane suklaidino, norėdamas
pasišaipyti. Pagaliau - nežinau daugiau nė ką galvoti - nejaugi galėjau būti toks
silpnaprotis?
   Mes iš lėto peržiūrėjome korteles. Vienos kortelės dėmė buvo panaši į
šikšnosparnių porą, kuri paskui save kažką tempė. Kita - priminė du vyriškius,
besikaunančius špagomis. Aš įsivaizdavau įvairiausius dalykus. Rodos,
užsisvajojau. Bet daugiau juo nepasitikėjau ir visą laiką varčiau korteles kaip
išmanydamas, kartais net žvilgtelėdamas į kitą pusę, bene surasiu ten tai, ką
turėjau pamatyti. Kol jis rašė, aš dirstelėjau akies krašteliu ton pusėn,
tikėdamasis perskaityti. Tačiau viskas buvo užkoduota ir atrodė štai taip:

VF + A Ddf - Ad orig. VF - A
SF + obj.

   Iki šiol nesuprantu šio testo reikšmingumo. Man regis, kad kiekvienas žmogus
gali išgalvoti ką tinkamas, nors iš tikrųjų nieko nemato. Galbūt aš tai suprasiu, kai
daktaras Štrausas leis skaityti apie spichologiją.
   Balandžio 25. Sugalvojau, kaip galima naujai išdėstyti fabrike įrengimus, ir
misteris Doneganas sako, kad per metus jis sutaupys dešimt tūkstančių dolerių,
sumažinęs darbo jėgą ir padidinęs išleidžiamą produkciją. Jis paskyrė man 25
dolerių premiją.
   Norėjau pakviesti Džo Kerpą ir Frenką Reilį kartu papusryčiauti ir pažymėti šį
įvykį, bet Džo pasakė, kad turi šį tą nupirkti žmonai, o Frenkas paaiškino, jog
ketina pusryčiauti su savo pussesere. Aš manau, kad praeis šiek tiek laiko ir jie
pripras prie manyje įvykusių permainų. Kai priėjau prie Amoso Borgo ir
patapšnojau jam per petį, jis taip ir šoktelėjo į viršų.
   Žmonės mažai su manim kalba ir nejuokauja kaip anksčiau. Todėl dabar
jaučiuosi vienišas.
   Balandžio 27. Įsidrąsinęs aš pakviečiau mis Kinianę pietų rytojaus vakarui, kad
atšvęstume mano premiją. Iš pradžių ji suabejojo, ar mums dera taip elgtis, bet
aš paklausiau daktaro Štrauso, ir jis pasakė, kad nieko blogo nematąs. Daktaras
Štrausas ir daktaras Remiuras, regis, nelabai sutaria. Jie ištisai ginčijasi. Šįvakar
aš girdėjau juos šūkaujant. Daktaras Nemiuras tvirtino, kad tai jo eksperimentas
ir jo tyrinėjimai, o daktaras Štrausas įkandin rėkė, kad ir jis prisidėjęs prie šio
darbo nė kiek nemažiau, nes suradęs mane per mis Kinianę ir padaręs operaciją.
Jis pareiškė, jog ateis diena, kai visame pasaulyje tūkstančiai neurochirurgų
naudosis jų išrastu metodu. Daktaras Nemiuras norėjo paskelbti eksperimento
rezultatus jau šio mėnesio pabaigoje. Daktaro Štrauso nuomone, reikėjo šiek tiek
palaukti ir įsitikinti visiška eksperimento sėkme. Jis pabrėžė, kad daktarą
Nemiurą labiau dominanti Psichologijos katedra Prinstone nei pats
eksperimentas. Daktaras Nemiuras atkirto, kad daktaras Štrausas - ne kas kitas,
kaip oportunistas, siekiąs išgarsėti, užsiropštęs ant jo, Nemiuro, pečių.
   Kai pagaliau išėjau, pajutau, kad mane krečia drebulys. Tiksliai nežinau kodėl,
bet man pasirodė, jog abu šiuos žmones pirmąsyk išvydau tokius, kokie jie iš
tikrųjų yra. Aš prisimenu Bertą sakius, kad daktaro Nemiuro žmona esanti tikra
žiežula; ji spaudžianti vyrą prie sienos, reikalaudama, kad jis skelbtų spaudoje
savo darbus ir taip išgarsėtų. Bertas užsiminė, jog jos gyvenimo svajonė - turėti
garsų vyrą.
   Balandžio 28. Nesuprantu, kaip iki šiol nepastebėjau, kokia mis Kinianė graži.
Rudos akys, tankūs rusvi plaukai, sukelti į viršų. Jai tik trisdešimt ketveri! Taip
atsitiko todėl, kad iš pradžių ji pasirodė man nepasiekiamai geniali ir labai labai
sena. Dabar, kiekvienusyk, kai tik ją pamatau, ji vis jaunėja ir atrodo
patrauklesnė.
   Mes papietavome ir dar ilgai kalbėjomės. Jai pasakius, kad sparčiai žengiu į
priekį ir greitai ją aplenksiu, nusijuokiau.
   - Tai tiesa, Čarli. Tu jau geriau už mane skaitai. Vienu žvilgtelėjimu sugebi
perskaityti visą puslapį, o aš suspėju tik kelias eilutes. Be to, skaitydamas tu
įsimeni kiekvieną smulkmeną, o man pasiseka užfiksuoti tik pagrindines mintis ir
bendrą prasmę.
   - Aš nesijaučiu protingas. Kiek dar yra visokiausių dalykų, kurių nesuprantu.
   Ji išsitraukė cigaretę, ir aš pridegiau ją.
   - Tau truputį trūksta kantrybės. Prie to, ką įgyvendini per keletą dienų ar
savaičių, normalūs žmonės triūsia pusę savo gyvenimo. Būtent tai ir nuostabu.
Tu sugeri žinias tarsi didžiulė kempinė. Faktai, skaičiai, bendras pažinimas.
Netrukus tu imsi visa tai lyginti. Pamatysi, kaip tarpusavyje susipynusios
skirtingos mokslo šakos. Egzistuoja daugybė pakopų, nelyginant milžiniškų
kopėčių laiptelių, kuriais lipi vis aukščiau ir sužinai apie tave supantį pasaulį vis
daugiau ir daugiau. Čarli, aš pažįstu tik nedidelę pasaulio dalelę ir aukščiau, nei
dabar esu, neužkopsiu, bet tu privalai be atvangos lipti į viršų, ir tik į viršų,
sužinoti daugiau ir daugiau, ir kiekvienas žingsnis atvers naujus pasaulius, kurių
net neįtari esant.- Ji susiraukė.- Aš tikiu... aš tikiu Dievu, kad...
   - Kad kas?
   - Niekai, Čarli. Aš paprasčiausiai tikiu, kad pastūmėjusi tave šiuo keliu
neapsirikau.
   Aš nusijuokiau.
   - Kaip jūs galite taip kalbėti? Viskas klojasi kuo puikiausiai, juk taip? Net
Eldžernonas iki šiol protingas.
   Kurį laiką mes sėdėjome ir tylėjome, ir aš žinojau, apie ką ji mąsto, stebėdama
mane, žaidžiantį raktais, prie kurių grandinėle buvo prikabinta kiškio kojelė. Aš
nenorėjau daugiau galvoti apie tai, kas gali atsitikti, lygiai taip pat, kaip seni
žmonės vengia galvoti apie mirtį. Aš žinojau, kad tai tik pradžia. Supratau, ką ji
turėjo galvoje, kalbėdama apie pakopas, nes keletą jų jau įveikiau. Aš nusiminiau
prisiminęs, kad pralenkiau ją savo žiniomis.
   Aš myliu mis Kinianę.

   12. įvykių apžvalga

   Balandžio 30. Aš daugiau nedirbu Donegano plastmasinių dėžučių

kompanijoje. Misteris Doneganas tvirtai nusprendė, kad visiems bus geriau, jei
aš išeisiu iš darbo. Už ką jie manęs taip nekenčia?
   Pirmą kartą apie tai sužinojau Doneganui parodžius peticiją. Aštuoni šimtai
pavardžių - pasirašė visi fabrike dirbantys žmonės, išskyrus Fenę Girden. Greitai
perbėgęs akimis sąrašą, pastebėjau, kad jos pavardės ten nebuvo. Visi likusieji
reikalavo atleisti mane iš darbo. Džo Kerpas ir Frenkas Reilis vengia su manimi
apie tai kalbėti. Visi kiti - taip pat, tik Fenė ne. Ši mergina priklausė man
pažįstamų žmonių ratui ir visada turėjo savo nuomonę ir jos laikėsi, nors ir kažin
ką įrodinėdavo, sakydavo ar darydavo kiti, todėl ir dabar Fenė netikėjo, kad mane
atleis iš darbo. Ji iš principo buvo prieš peticiją ir nepaisydama nei spaudimo, nei
grasinimų laikėsi savo nusistatymo.
   - Jie visi puikiai žino,- kalbėjo ji,- kad man, Čarli, tu neatrodai labai pasikeitęs.
Turbūt jie patys keičiasi. Aš nežinau. Tu visada buvai geras, paslaugus,
paprastas, galbūt ne toks protingas, bet doras žmogus. Kas žino, ką tu sau
padarei, kad ūmai tapai toks protingas. Visi aplinkui apie tai tik ir šneka. Negerai,
Čarli.
   - Bet kaip tu taip gali sakyti, Fene? Kas negerai, jei žmogus tampa protingas,
nori mokytis ir pažinti jį supantį pasaulį?
   Suglumusi ji pažvelgė į savo darbo vietą ir pasisuko eiti. Paskui į mane net
nežvilgtelėjusi tarė:
   - Ieva, sugundyta žalčio, paragavo uždrausto vaisiaus nuo Pažinimo medžio ir
suprato, kad yra nuoga. Todėl Dievas ją nubaudė, išvarydamas iš rojaus. Ir jei ne
ši nuodėmė, nė vienas žmogus nebūtų pasenęs, susirgęs ir miręs.
   Ir vėl aš visas degu iš gėdos. Tas mano intelektas pastatė užtvarą tarp manęs
ir visų tų žmonių, kuriuos kažkada pažinojau ir mylėjau. Iš pradžių jie šaipėsi iš
manęs ir visaip niekino už mano nemokšiškumą; dabar jie nekenčia manęs už
mano žinias ir protą. Vardan Dievo, ko gi jie nori iš manęs?
   Jie išvijo mane iš fabriko. dabar aš dar vienišesnis, negu buvau anksčiau...
   Gegužės . Daktaras Štrausas pyksta ant manęs už tai, kad dvi savaites
nerašiau apžvalgų. Jis teisus, nes labaratorija visą laiką moka man pinigus. Aš
paaiškinau jam, kad buvau labai užsiėmęs, nes daug skaičiau ir galvojau. Kai
užsiminiau, jog lėtas rašymo tempas išvedąs mane iš kantrybės, jis pasiūlė
išmokti rašyti mašinėle. Dabar kur kas lengviau rašyti, nes per minutę
išspausdinu septyniasdešimt penkis žodžius. Jis ištisai primena man, kad
stengčiausi rašyti ir kalbėti kuo paprasčiau, nes liksiu nesuprastas.
   Aš pabandysiu išdėstyti viską, kas man nutiko per paskutiniąsias dvi savaites.
Taigi mudu su Eldžernonu buvome pristatyti Amerikos ir Pasaulio psichologų
asociacijos suvažiavime. Mes sukėlėme tikrą sensaciją. Daktaras Nemiuras ir
daktaras Štrausas mumis didžiavosi.
   Spėju, kad daktaras Nemiuras, kuriam šešiasdešimt - jis dešimčia metų
vyresnis už daktarą Štrausą - nori nedelsiant nusiskinti savo darbo vaisius. Be
jokios abejonės, tai misis Nemiur spaudimo rezultatas.
   Mano nuomonė apie daktarą Nemiurą pasikeitė: supratau, kad jis visai ne
genijus. Tai didelių gabumų žmogus, bet jam trukdo nepasitikėjimas savimi. Jis
nori būti žmonių laikomas genijumi. Todėl jam itin svarbu, kad jo darbą pripažintų
visame pasaulyje. Manau, kad daktaras Nemiuras bijo ilgiau delsti, nes gali
netekti laurų vainiko, jei kas nors kitas padarys panašų atradimą.
   O štai daktarą Štrausą galima būtų vadinti genijumi, nors, regis, jo žinių kraitis
taip pat nedidelis. Jį mokė pagal siauros specializacijos tradicijas; pagrindinės
disciplinos buvo per daug apleistos ir dėstomos paviršutiniškai net
neurochirurgams. Mane tiesiog pritrenkė, kai sužinojau, kad iš senųjų kalbų jis
gali skaityti tik lotyniškai, graikiškai ir hebrajiškai, tačiau beveik visai neišmano
aukštosios matematikos, išskyrus elementarųjį variacinį skaičiavimą. Kai jis tai
man prisipažino, beveik suirzau. Rodės, jis nuslėpė šią savo asmenybės pusę,
norėdamas mane apgauti ir pasirodyti visai kitokio tipo žmogumi (aš supratau,
kad daugelis žmonių taip elgiasi), negu iš tikrųjų esąs. Dar nemačiau šioj žemėj
nė vieno žmogaus, kuris būtų pats savimi.
   Mane sutikęs daktaras Nemiuras jaučiasi kažkaip nesmagiai. Kartais, kai noriu
užkalbinti, jis keistai į mane dirsteli ir nusisuka. Iš pradžių aš supykau daktarui
Štrausui pasakius, jog dėl manęs daktarą Nemiurą kamuoja nepilnavertiškumo
jausmas. Pamaniau, kad jis šaiposi iš manęs, nes per daug jautriai reaguoju į bet
kokias patyčias. Iš kur aš galėjau žinoti, kad Nemiuras, toks didžiai gerbiamas
psichoeksperimentuotojas, nemoka nei indų, nei kinų kalbų? Juk tai tiesiog
absurdiška turint galvoje tuos jo sryties tyrimus, kurie šiuo metu atliekami Indijoje
ir Kinijoje. Aš pasiteiravau daktarą Štrausą, kaip Nemiuras sugebės oponuoti
Rachadžamačiui, sukritikavusiam jo metodą, jei jis, Nemiuras, net negali
perskaityti kritinių pastabų. Keista Štrauso veido išraiška gali byloti apie vieną iš
galimų dviejų atsakymų. Arba jis nenori Nemiurui sakyti, ką rašo Indijoje, arba - ir
tai man kelia susirūpinimą - daktaras Štrausas pats nieko nežino. Aš privalau
nepamiršti kalbėti ir rašyti paprastai ir aiškiai, kad žmonės nepradėtų iš manęs
juoktis.
   Gegužės 18. Aš labai susijaudinęs. Vakar vakare, praėjus daugiau kaip
savaitei, susitikau su mis Kiniane. Stengiausi išvengti bet kokių bet kokių
sudėtingų diskusijų ir šnekėti paprastomis kasdieniškomis temomis, bet ji
bejėgiškai žvilgtelėjo į mane ir paklausė, ką turiu galvoje, kalbėdamas apie
matematinio akvivalento kintamumą Dobermano "Penktajame koncerte". Kai aš
stengiausi paaiškinti, ji sustabdė mane ir nusijuokė. Atrodo, supykau, bet įtariu,
kad kalbu su ja ne tuo lygiu. Kad ir ką stengiuosi su ja šnekėti, negaliu rasti
bendros kalbos. Aš privalau peržiūrėti Vrostado "Semantinės progresijos pakopų"
lygtis. Supratau, kad beveik negaliu bendrauti su žmonėmis. Dėkui Dievui, kad
yra knygos, muzika ir kitokie dalykai, apie kuriuos galiu galvoti. Daugiausia laiko
praleidžiu vienas misis Flinės pensione ir retai su kuo šneku.
   Gegužės 20. Jei ne atsitikimas su sudužusiomis lėkštėmis, taip ir nebūčiau
pastebėjęs užkandinėje, kurioje vakarieniauju, šešiolikamečio berniuko, naujo
indų plovėjo.
   Lėkštės triukšmingai krito ant grindų, ir balto porceliano šukės pasklido į visas
puses po stalais. Apstulbęs ir išsigandęs berniukas sustingo vietoje, rankose
tebelaikydamas tuščią padėklą. Lankytojų švilpimas (replikos "Oho, tai bent
plaukia pajamos!"... "Sveikinu!" ir "Jis visai neseniai čia dirba", be kurių
neapsieinama restoranuose sudužus taurėms ir lėkštėms), rodos, dar labiau jį
sutrikdė.
   Atėjus savininkui pažiūrėti, dėl ko kilo triukšmas, berniukas iš baimės susigūžė,
tarsi laukdamas, kada jį ims mušti.
   - Gerai! Gerai, kvaily tu,- riktelėjo šeimininkas.- Ko stovi, kaip įbestas! Pasiimk
šluotą ir sušluok visas tas šiukšles. Šluotą... Šluotą, idiote tu! Ji virtuvėje!
   Berniukas suprato, kad jo nesirengia bausti. Kai atėjo su šluota, išgąstinga
veido išraiška buvo prapuolusi, ir jis šypsojosi. Linksmindamiesi keli triukšmingai
nusiteikę lankytojai siuntė replikas berniuko adresu.
   - Ei sūneli, štai ten, už tavo nugaros, guli nuostabi šukė...
   - Jis ne toks jau ir kvailas. Daužyti lėkštes lengviau, negu jas plauti.
   Jo tuščias žvilgsnis klaidžiojo nuo vieno lankytojo prie kito, iš lėto surinkdamas
jų šypsnius, kol pagaliau berniukas nepatikliai išsišiepė, išgirdęs sąmojį, kurio
veikiausiai nesuprato.
   Man buvo sakudu matyti kvailą neišraiškingą šypseną, plačiai atmerktas žydras
akis, kuriose atsispindėjo netikrumas ir begalinis noras įtikti. Jie juokėsi iš jo, nes
jis buvo silpnaprotis.
   Aš taip pat iš jo juokiausi.
   Ūmai supykau ant savęs ir visų, kurie šaipėsi iš berniuko. Aš pašokau ir
surikau:
   - Užsikimškit! Palikit jį ramybėje! Jis nekaltas, kad nieko nesupranta! Jis negali
būti kitoks! Ir vis dėlto jis žmogus!
   Užkandinėje įsitvyrojo tyla.
   Prakeikiau save už nesusivaldymą. Stengiausi nežiūrėti į berniuką, išėjau prie
valgio net neprisilietęs. Man buvo gėda už mus abu.
   Kaip keista, kad jautrūs ir kilniaširdžiai žmonės, kurie niekados neužkabina aklo
ar be rankų gimusio invalido, gali taip lengvabūdiškai užgaulioti protiškai atsilikusį
ligonį. Aš siutau prisiminęs, jog visai neseniai pats kvailiojau kaip klounas.
   Ir beveik užmiršau.
   Aš paslėpiau nuo savęs buvusį Čarlį Gordoną, nes dabar, kai tapau protingas,
privalėjau išmesti visa tai iš galvos kaip kažką nereikalinga. Tačiau šiandieną,
išvydęs tą berniuką, pirmą kartą pamačiau, koks iš tikrųjų buvau. Aš buvau toks,
kaip jis! Visai neseniai sužinojau, kad žmonės juokėsi iš manęs. Tik dabar
supratau, kad nesuvokdamas, ką darąs, kartu su jais pats iš savęs šaipiausi. Tai
ir yra skaudžiausia.
   Aš dažnai skaitinėju įvykių apžvalgas ir matau savo neraštingumą, vaikišką
naivumą, tarsi tamsiame kambaryje užspiestą žemą intelektą, kuris braunasi pro
rakto skylutę į akinančią dienos šviesą. Aš matau, kad net būdamas silpnaprotis,
supratau savo nepilnavertiškumą, suvokiau, kad kiti žmonės turi tai, ko man
pagailėjo likimas. Skendėdamas protinėje aklumoje aš galvojau, kad tai vienaip
ar kitaip susiję su mokėjimu skaityti ar rašyti, todėl įvaldęs šiuos įgūdžius tikėjausi
automatiškai įgauti protą. Net silpnaprotis nori būti panašus į sveikus žmones.
   Kūdikis gali nežinoti, kuo ir kaip maitintis, bet vis dėlto alkio jausmą jis pažįsta.
   Tai štai koks aš buvau. Ir niekada to nežinojau. Netgi apdovanotas protu, tikrai
nežinojau.
   Ta diena man buvo naudinga. Pažvelgęs blaiviau į praeitį, aš nusprendžiau
panaudoti savo žinias ir sugebėjimus žmogaus intelekto kėlimui. Kas geriausiai
pasirengęs šiam darbui? Kas gyveno abiejuose pasauliuose? Tai mano tipo
žmonės. Tad leiskite man panaudoti savo galimybes ir nors šiek tiek pasitarnauti
jų labui.
   Rytoj aš pasitarsiu su daktaru Štrausu, kaip dirbti šioje srityje. Galbūt
sugebėsiu padėti jam plačiau panaudoti tą metodą, kuris buvo išmėgintas mane
operuojant. Aš turiu keletą neblogų pasiūlymų.
   Kiek daug galima nuveikti, darant šią operaciją! Jeigu galėčiau tapti genijumi,
tai ką kalbėti apie tūkstančus kitų, į mane panašių žmonių? O kokių stulbinančių
rezultatų pasiektume, operuodami normalius žmones? Paskui genijus?
   Kiek atsiveria galimybių! Aš nekantrauju pradėti darbą.

   13. įvykių apžvalga

   Gegužės 23. Tai atsitiko šiandien. Eldžernonas man įkando. Kaip visada, aš
užėjau į labaratoriją jo aplankyti, paėmiau iš narvelio, ir jis dantimis grybštelėjo
man ranką. Aš padėjau Eldžernoną atgal į vietą ir kurį laiką jį stebėjau. Jis buvo
neįprastai neramus ir piktas.
   Gegužės 24. Bertas, kuris globoja eksperimentuojamus gyvūnus, pranešė
man, kad Eldžernonas keičiasi. Jis nebe toks draugingas, atsisako bėgioti po
labirintą, sumažėjo jo judrumas. Ir jis nebeėda. Visi stebisi, ką tai galėtų reikšti.
   Gegužės 25. Jie maitina Eldžernoną, nors šis ir atsisako atlikti užduotį su
besikeičiančiu užraktu. Visi lygina mane su Eldžernonu. Tam tikra prasme, mes
abu esame pirmieji bandiniai. Jie mėgina mane įtikinti, kad Eldžernono elgesys
nebūtinai gali turėti man kokios nors reikšmės. Tačiau sunku nuslėpti tai, jog kai
kuriegyvūnai, panaudoti šiam eksperimentui, keistai elgiasi.
   Daktaras Štrausas ir daktaras Nemiuras paprašė manęs į laboratoriją daugiau
nebevaikščioti. Aš žinau, ką jie galvoja, bet negaliu su tuo sutikti. Rengiuosi
įgyvendinti savo planus, tęsti tyrimus. Nors ir jaučiu didžiulę pagarbą abiem
mokslininkams, man ne naujiena, kokios ribotos jų galimybės. Jeigu egzistuoja
išeitis, aš privalau pats ją surasti. Visiškai netikėtai laikas tapo man labai
brangus.
   Gegužės 29. Man leido naudotis laboratorija ir tęsti tyrimus. Kai kas jau aiškėja.
Dirbu ir dieną ir naktį. Laboratorijoje man pastatė nedidelę lovą. Didžiausią laiko
dalį skiriu mokslo užrašams, kuriuos laikau atskirame aplanke, bet retkarčiais
senu įpročiu jaučiu, kad būtina užrašyti savo nuotaikas ir mintis. Supratau, kad
intelekto apskaičiavimas yra labai įdomi tyrinėjimo sritis, kurioje galima pritaikyti
visas mano įgytas žinias.
   Gegužės 31. Daktaras Štrausas mano, kad aš per daug įtemptai dirbu.
Daktaras Nemiuras sako, kad aš stengiuosi per kelias savaites atlikti tyrimą,
kuriam paprastas žmogus paaukoja visą savo gyvenimą, ir dar apibendrinti jo
rezultatus. Suprantu, kad reikėtų pasiilsėti, bet iš vidaus kažkas stumia ir
neleidžia sustoti. Aš turiu išsiaiškinti staigios Eldžernono regresijos priežastį.
Privalau žinoti, ar man taip neatsitiks, ir jeigu taip, tai kada tai įvyks.

   Birželio 4.
   LAIŠKAS DAKTARUI ŠTRAUSUI (kopija)

   Gerbiamas daktare Štrausai,

   atskiru voku siunčiu Jums savo pranešimo "Eldžernono-Gordono efektas:
padidėjusio intelekto struktūros ir funkcijų tyrimas" rankraštį ir norėčiau, kad jis
būtų paskelbtas spaudoje.
   Kaip matote, mano eksperimentai baigti. Į pranešimą įtraukiau visas savo
formules, o priede pateikiau matematinę analizę. Visa tai, be abejo, turi būti
patikrinta.
   Kadangi tai svarbu ir Jums bei daktarui Nemiurui (o gal ir man?), aš patikrinau
rezultatus begalę kartų, vildamasis rasti klaidą. Labai apgailestauju, bet rezultatai
teisingi. Beje, džiaugiuosi galėdamas pasitarnautimokslo labui - nors maža
dalele padidinti žinių visumą apie žmogaus proto funkcijas ir dėsnius,
reguliuojančius dirbtinę intelekto raidą.
   Prisimenu kartą jums sakęs, kad eksperimento nesekmė arba teorijos
nepasitvirtinimas turi mokslui tokią pat svarbą kaip ir sėkmė. Dabar aš žinau, kad
tai tiesa. Ir vis dėlto labai gaila, kad mano asmeninis nuopelnas šioje srityje
paverčia pelenais dviejų žmonių, kuriuos aš didžiai gerbiu, darbą.
   Jums atsidavęs

Čarlzas Gordonas

   Birželio 5. Aš neturiu pasiduoti emocijoms. Mano eksperimentų teiginiai ir

rezultatai nekelia jokių abejonių, o, be to, ir mano paties labiausiai stulbinantys
staigaus protinio vystymosi aspektai nepaneigia fakto, kad intelekto
patrigubinimas, naudojant daktaro Štrauso ir daktaro Nemiuro išrastą chirurginės
operacijos metodą, turi būti laikomas nuo šiol eksperimentu, kuris praktiškai
duoda mažai arba išvis neduoda jokios naudos.
   Tyrinėdamas įrašus ir Eldžernono eksperimento duomenis, matau, kad nors jis
ir tebėra ankstesnėje fizinio vystymosi stadijoje, tačiau protiškai jau regresuoja.
Sumažėjo motorinė reakcija. Susilpnėjo bendra vidaus sekrecijos liaukų veikla.
Akivaizdu, jog ūmai sutriko koordinacija. Ryškūs progresuojančios amnezijos
požymiai.
   Kaip jau nurodžiau savo pranešime, šiuos ir kitus pablogėjusios fizinės ir
protinės būsenos simptomus galima pakankamai tiksliai apskaičiuoti, remiantis
mano išvesta formule.
   Stimuliuojančioji chirurgija, kurios globon abu patekome, suintensyvina ir
pagreitina visus protinius procesus. Nenumatyti reiškiniai, kuriuos ryžausi
pavadinti "Eldžernono-Gordono efektu", yra logiška bendrų protavimo procesų
pagreitinta raida. Čia patvirtintą hipotezę galima trumpai apibūdinti taip: intelekto
smukimo laikotarpis tiesiogiai proporcingas laikui, per kurį jis dirbtinai
pakeliamas.
   Aš manau, kad tai labai svarbus atradimas.
   Visą likusį laiką, kol galėsiu rašyti, aš ir toliau fiksuosiu savo mintis apžvalgose.
Tai vienas iš maloniausių užsiėmimų. Beje, pagal visus apskaičiavimus, mano
protinis smukimas bus labai staigus. Aš jau ėmiau pastebėti emocinio
nestabilumo ir užmaršumo požymius - pirmuosius degradavimo simptomus.
   Birželio 10. Pablogėjimas progresuoja. Aš darausi išsiblaškęs. Prieš dvi dienas
mirė Eldžernonas. Tyrimai patvirtino mano spėliojimus. Sumažėjo jo smegenų
svoris, pastebimai sunyko smegenų vingiai, taip pat pagilėjusios ir pailgėjusios
vagos. Spėju, kad ir su manimi vyksta arba greitai įvyks tas pats. Dabar, kai esu
tuo įsitikinęs, nenoriu, kad man taip atsitiktų. Aš paguldžiau Eldžernoną į sūrio
dėžutę ir palaidojau jį kiemo užkaboryje. Verkiau.
   Birželio 15. Daktaras Štrausas vėl pas mane atėjo. Aš neatidariau durų ir
paprašiau jį išeiti. Noriu, kad mane paliktų ramybėje. Esu užgaulus ir irzlus.
Jaučiu kaupiantis tamsą. Sunku atsikratyti minčių apie savižudybę. Aš ištisai sau
kartoju, koks svarbus tampa mano dienoraštis.
   Kai paimu knygą, kurią mėgaudamasis skaičiau vos prieš kelias savaites,
atsiranda keistas jausmas, nes paaiškėja, jog esu visiškai ją pamiršęs.
Prisimenu, kokiu didžiu žmogumi laikiau Džoną Miltoną, bet kai pradėjau skaityti
"Prarastąjį Rojų", visiškai nieko nesupratau. Aš taip supykau, kad nusviedžiau
knygą į kitą kambario pusę.
   Privalau stengtis nors šį tą prisiminti. Nors šį tą, ką išmokau per visą tą laiką. O,
Dieve, meldžiu, neatimk iš manęs absoliučiai visko.
   Birželio 19 Retsykiais vakarais einu pasivaikščioti. Vakar vakare niekaip
negalėjau prisiminti, kur gyvenu. Namo mane parvedė policininkas. Apima keista
nuojauta, kad visa tai jau buvo man atsitikę - kažkada labai seniai. Aš vis kartoju
sau, kad esu vienintelis žmogus pasaulyje, galįs aprašyti savo savijautą.
   Birželio 21 Kodėl aš negaliu prisiminti? Privalau nepasiduoti. Ištisomis dienomis
guliu lovoje ir nežinau, kas aš ir kur esu. Paskui visa tai ūmai sugrįžta. Amnezijos
priepuoliai. Senatvės simptomai - prasideda antra vaikystė. Jaučiu, kaip jie
atsiranda. Kaip visa tai žiauriai logiška! Aš išmokau tiek daug ir taip greitai. Dabar
mano intelektas staigiai smunka. Aš neleisiu taip atsitikti. Aš kovosiu. Nenustoju
galvoti apie berniuką iš restorano, jo sutrikusią veido išraišką, kvailą šypseną,
žmonių patyčias. Ne... prašau... tik ne tai...
   Birželio 22 Aš užmirštu tai, ką neseniai išmokau. Rodos, viskas klostosi pagal
klasikinę taisyklę - pirmiausia užmiršti tai, ką išmoksti vėliausiai. Bet ar tai
taisyklė? Geriau aš dar kartą viską peržiūrėsiu...
   Perskaičiau pranešimą "Eldžernono-Gordono efektas" ir be galo nustebau -
atrodo, tarsi tai būtų parašęs kas nors kitas. Kai kurių skyrių visiškai nesuprantu.
Susilpnėjo motorinė reakcija. Ištisai kliūvu už įvairiausių daiktų, ir vis sunkiau
sekasi spausdinti mašinėle.
   Birželio 23 Aš galutinai atsisakiau mašinėlės. Mano koordinacija bloga. Jaučiu,
kad judu vis lėčiau ir lėčiau. Šiandieną baisiai jaudinausi. Paėmiau paskaityti
Kriugerio straipsnio "Ueber Psychische Ganzheit" (vok. "Apie psichinį
tobulėjimą") kopiją, kuria naudojausi savo tyrinėjimuose, tikėdamasis, jog galbūt ji
padės suprasti mano parašytą darbą. Iš pradžių pamaniau, jog kažkas atsitiko
regėjimui. Paskui supratau, kad daugiau nebegalėsiu skaityti vokiškai.
Pabandžiau kitas kalbas. Nieko nebemoku.
   Birželio 30 Po savaitės ryžausi vėl rašyti. Viskas pamažu slysta, nelyginant
smėlis pro pirštus. Dauguma knygų, kurias turiu, šiuo metu jau per sunkios man
skaityti. Aš širstu ant jų, nes vos prieš kelias savaites skaičiau ir supratau.
   Vis dar įkalbinėju save toliau rašyti įvykių apžvalgas, kad žmonės žinotų, kas
man darosi. Bet vis sunkiau surandu žodžius ir prisimenu rašybą. Esu priverstas
žodyne ieškoti menkiausio žodžio, ir tai mane veda iš kantrybės.
   Daktaras Štrausas ateina beveik kiekvieną dieną, tačiau aš jam pasakiau, kad
nenoriu nieko matyti ir su niekuo kalbėti. Jis jaučiasi kaltas. Visi kiti - irgi. Aš
žinojau, kuo visa tai gali pasibaigti. Ir vis dėlto tai skaudina.
   Liepos 7 Nepajutau kaip prabėgo savaitė. Žinau kad šiandien sekmadienis nes
pro langą matau žmones einančius į bažnyčią. Man atrodo kad visą savaitę
pragulėjau lovoje nors prisimenu kaip misis Flinė keletą kartų atnešė man valgyti.
Aš vis kalu ir kalu sau į galvą kad reikia kažką daryti bet paskui pamirštu o galbūt
to ką ruošiuosi daryti paprasčiausiai lengviau išvis nedaryti.
   Pastaruoju metu daug galvojua apie savo motiną ir tėvą. Suradau nuotrauką,
kurioje mes visi trys nusifotografavę pajūryje. Tėvas po pažastimi pasikišęs didelį
kamuolį o mama laiko mane už rankos. Aš neprisimenu jų tokių kaip nuotraukoje.
Viskas ką atsimenu tai beveik visada girtas tėvas besibarantis su mama dėl
pinigų.
   Jis retai skutosi ir mane apkabinęs visada įbrėždavo veidą. Mama sakė kad
tėvas mirė bet pusbrolis Miltis tvirtino girdėjęs savo tėvą kalbant jog mano tėvas
pabėgo su kita moterimi. Kai aš pasiteiravau apie tai mamos ji skėlė man antausį
ir pasakė kad tėvas miręs. Nežinau ar kadanors sužinosiu teisybę nors dėl o per
daug nesuku sau galvos. (Kartą tėvas sakėsi paimsiąs mane į fermą karvių
pažiūrėti bet taip ir nepaėmė. Jis niekada netesėdavo pažadų...)
   Liepos 10 Mano šeimininkė misis Flinė dėl manęs labai sielojasi. Ji sako kad
taip gulėdamas ir visą dieną nieko neveikdamas primenu jai sūnų kurį ji išvijo iš
namų. Ji sako nekenčianti dykaduonių. Viena jei aš sergu bet visai kas kita jei aš
tinginiauju ir ji to nepakęs. Aš pasakiau jai man atrodo aš susirgau.
   Kiekvieną dieną stengiuosi nors truputį paskaityti daugiausia apsakymus bet
kartais esu priverstas tą pačią vietą skaityti keletą sykių nes nesuprantu apie ką
rašoma. Ir rašyti sunku. Aš žinau kad visų žodžių reikia ieškoti žodyne, bet tai
labai sunku o be to visada jaučiuosi pavargęs. Paskui aš sugalvojau užuot
vartojęs ilgus ir sudėtingus žodžius pasinaudoti paprastesniais. Taip sutaupau
laiko. Kartą per savaitę nunešu gėlių ant Eldžernono kapo. Misis Flinė galvoja
kad išsikrausčiau iš proto nes dedu gėles ant pelės kapo bet aš paaiškinau kad
Eldžernonas buvo ypatinga pelė.
   Liepos 14 Vėl sekmadienis. Aš nežinau ką veikti nes sugedo televizorius ir aš
neturiu pinigų jam pataisyti (atrodo būsiu pametęs šio mėnesio čekį iš
laboratorijos. Neprisimenu).
   Užeina siaubingi galvos skausmai ir aspirinas man daugiau nebepadeda. Misis
Flinė supranta kad aš rimtai sergu ir manęs gailisi. Ji būna nuostabi moteris jeigu
kas nors suserga.
   Liepos 22 Misis Flinė pakvietė kaškokį keistą daktarą. Ji isigando kat galiu
numirti. Aš paaiškinau daktarui kat nelabai sergu tikartais viską pamirštu. Jis
paklausė manęs ar turiu kokių draugų ar giminių ir aš acakeu ne neturiu. Aš
pasakeu kat kaškada turėjau draugą vardu Eldžernonas bet jis buvo pelė ir mes
abu runktyneudavome. Jis taip keistai į mane pažiūrėjo tarsi būtų pagalvojęs jok
esu psichas. O kai pasakeu kat buvau genijus nusišypsojo. Jis kalbėjo su manimi
lyg būčeu mažas veikas ir merkė misis Flinei. Įsiutęs jį išvijau nes tyčiojosi iš
manęs taipkaip ankščeu tai darė kiti žmonės.
   Liepos 24 Aš visai neturiu pinigų ir misis Flinė sako aš turiu eitikurnors dyrpti ir
mokėti uš kambarį nes esu nesumokėjęs ušdu mėnesius. Aš nemoku jokio kito
darbo tiktą kurį dyrbau Donegano Plastmasinių dėžučių kompanijoje. Aš nenoriu
ten grįšti nes jie žino kat buvau protyngas ir galbūt iš manęs vėl juoksis. Bet aš
nežinau kądar galima daryti kat ušsidyrpčiau pinigų.
   Liepos 25 Peržiūrėjęs keletą senų abžvalgų labai nustebau nes negalėjau
perskaityti toką buvau parašęs. Aš perskaitau tikaikuriuos žodžius bet visai jų
nesuprantu.
   Atėjusi mis Kinianė beldėsi į duris bet aš pasakeu jai išeikite nenoriu jūsų
matyti. Ji pravirko ir aš pradėjau verkti bet jos neysileidau nes nenorėjau kat iš
manęs juoktūsi. Aš pasakeu kat daugeu ji man nepatinka. Pasakeu kat daugeu
nenoriu būti protyngas betaip kalbėjau todėl kat ji išeitų. Ji sumokėjo misis Flinei
uš kambarį. Ašito nenoriu. Turiu susirasti darbą.
   Prašau... prašau padarykite taip kataš nušmirščeu skaityti ir rašyti...
   Liepos 27 Misteris Doneganas buvo labai malonus kai aš atėjau į fabriką ir
paprašeu katvėl primtų mane valytoju. Išpradžių jis ytarei žiūrėjo į mane bet kai
aš paiškinau kasman acitiko jis nusiminė ir ušdėjo man an peties ranką paskui
pasakė Čarli Gordonai tu drąsus žmogus.
   Visi į mane sužiuro kai nusileidęs laiptais pradėjau kaip anksčeu plauti toletą.
Aš pasakeu sau Čarli jei jie pradės iš tavęs šaipytis neįsižeisk juk prisimeni kat jie
ne tokie jau protyngi kaip kaškada atrodė. Ir beto jie buvo tavo draugai ir jeigu iš
tavęs juokėsi tai niekis nes tave jie dar ir mylėjo.
   Kaškoks naujas žmogus kurį priėmė į darbą man išėjus bjaurei pajuokavo jis
pasakė Čarli aš girdėjau tu labai galvotas vyrukas tiesiok tikras profesorius. Nagi
pasakyk kąnors prtyngo.
   Man pasidarė bloga bet če atėjo Džo Kerpas sugriebė jį uš marškinių ir pasakė
palik jį ramybėje tu šlykštus kvaily nesprandą nusuksiu. Aš nesitikėjau kat Džo
mane užstos ir manau kat jis tikras mano draugas.
   Vėleu prie manęs priėjo Frenkas Reilis ir pasakė Čarli jei kasnors prie tavęs
prikips arba norės tave abgauti pakviesk mane arba Džo ir mes jam ykrėsim. Aš
pasakeu dėkui Frenkai ir man ušgniaužė gerklę todėl turėjau pasišalinti į sandėlį
kat jis nematytų manęs verkiant. Gera turėti draugų.
   Liepos 28 Šendieną aš iškrėčeu kvailystę. Aš ušmiršau kadaugeu nesimokau
suaugusiūjų mokykloje mis Kinianės klasėje. Aš atėjau ir acisėdau į savo vietą
klasės gale o ji keistai pažiūrėjo į mane ir pasakė Čarlzai. Aš neprisimenu kat
ankščeu ji būtų taip mane vadinusi jis tiesiok sakydavo Čarli todėl aš pasakeu
sveika mis Kiniane šendien aš pasiruošęs pamokai tik pamečeu skaitinius iš
kurių mes mokomės. Ji pradėjo verkti ir išbėgo iš klasės o kai visi sužiuro į mane
aš pamačeu kače buvo kiti žmonės netie su kureis ankščeu mokeusi vienoje
klasėje. Paskui staiga kašką prisimineu apie operaciją ir kaip tapau protyngas aš
pasakeu viešpatie aš ištikrųjų suvaidinau Čarlį Grodoną. Aš išėjau nespėjus jai
gryšti į klasę.
   Todėl aš visam laikui išvažiuoju į Niujorką. Daugeu nenoriu kąnors panašaus
iškrėsti. Nenoriu kat mis Kinianė manęs gailėtų. Fabrike manęs taipat visi gailisi o
ašito nenoriu todėl išvažiuoju tenkur niekas nežino kat kaškada Čarlis Gordonas
buvo genijus o dabar negali nei knygos perskaityti nei teisyngai rašyti.
   Aš pasiimu su savimi porą knygų ir jei negalėsiu jų skaityti aš išvisų jėgų
mokysiuosi ir galbūt neužmiršiu visko ką žinojau. Ir jei aš ištikrūjų labai
stenksiuos galbūt pasidarysiu truputį protingesnis negu buvau prieš operaciją. Aš
turiu kiškio kojelę ir laimę nešantį skatiką ir galbūt jie man padės.
   Mis Kiniane jei jūs kadanors tai perskaitysite negailėkit manęs nes su
laimyngas pasinaudojęs darviena galimybe tapti protyngu todėl kat sužinojau
dauk yvairių dalykų apiekurių buvimą šeme pasaulyje net nenutuokeu ir aš
dėkoju uštai kat nors akimirksnį juos pamačeu. Aš nežinau kodėl vėl tapau
bepročiu ir ką padareu netaip galbūt taip acitiko todėl kat permažai stengeusi.
Bet jei aš išvisų jėgų pasistenksiu ir mokysiuos galbūt tapsiu šiektiek protingesnis
ir žinosiu ką reiške visi žodžiai. Aš truputį prisimenu kaip gera buvo skaityti
mėlyną knygutę nuplyšuseis viršeleis. Todėl aš visą laiką stenksiuos tapti
protyngu kat man vėl būtų gera. Labai malonu apie viską žinoti ir būti protyngu.
Aš tuojpat norėčeu tokiu tapti ir jei pasiseks aš visą laiką sėdėsiu ir skaitysiu. Ir
visdėlto tikreusiai aš esu pyrmas silpnaprotis žmogus pasaulyje kuris davė
mokslui kašką svarbaus. Aš prisimenu kat kašką nuveikeu bet neprisimenu ką
atrodo kaškaip pasitarnavau visų tokių kvailų žmonių kaip aš labui.
   Likite sveiki mis Kiniane daktare Štrausai ir visi kiti. Ir P.S. perduokite daktarui
Nemiurui kat jis nebūtų toks niursga kai žmonės iš jo juokesi ir tada jis turės
daugeu draugų. Lengva rasti draugų jei leidi žmonėms iš savęs šaipytis. Tenkur
važiuoju turėsiu dauk draugų.
   P.P.S. Jei pasitaikys proga prašau padėkite gėlių an Eldžernono kapo kiemo
uškaboryje...
Vertimas (c) Edita Lipskienė, 1991
"Flowers for Algernon" 1959