Imčių teorijos elementai

Populiacija

Norint įvertinti tiriamą objektų požymį, reikia mokėti jį

išmatuoti. Tinkamai parinkti matavimo priemones – tai viena iš
svarbesnių eksperimento planavimo problemų.
Kalbėdami apie infliacijos didumą, neaptarinėjama kaip ji yra
matuojama.

Mokėdami išmatuoti požymį, galima kelti klausimą apie jo

reikšmių paplitimą visoje populiacijoje. Taigi uždavinys:

Bendriausias statistikos uždavinys – nustatyti tiriamų požymių

reikšmių dažnių pasiskirstymus populiacijoje.
2021-02-02 2
 Populiacija

Paprastai atliekant realius tyrimus požymių reikšmių

pasiskirstymo dažniai populiacijoje nežinomi. Be to, dažnai
visos populiacijos ištirti neįmanoma, kadangi:
1. Tyrimui reikia daug laiko.
2. Tyrimas brangus.
3. Dažnai neįmanoma išvardinti visų populiacijos elementų.

Taigi dažniausiai tiriama tik populiacijos dalis, vadinamoji

imtis.

2021-02-02 3
 Populiacija ir imtis

Populiacija – objektų, kurių požymiai tiriami, aibė.

Imtis – tai populiacijos dalis, naudojama statistiniam tyrimui.

2021-02-02 4
 Imtis

Imties pavyzdžiai: 50 atsitiktinai atrinktų VDU studentų; 1000

apklausoje dalyvaujančių respondentų ir pan.

Elementų skaičius imtyje – imties didumas.

Imties elementų tiriamo požymio reikšmės – duomenys, arba

duomenų aibė.

2021-02-02 5
 Imties reprezentatyvumas
Populiacijos elementai į imtį gali būti atrenkami įvairiais būdais. Tačiau
pagrindinai nagrinėjamos tik visiškai atsitiktines imtis.
Vienas iš svarbiausių imties parinkimo reikalavimų – imties reprezentatyvumas.
Imtis reprezentatyvi, jei ji teisingai atspindi tiriamo kintamojo galimų reikšmių
proporcijas populiacijoje. Reprezentatyvumas lemia, ar ištyrus imtį galima
padaryti patikimas išvadas apie visą populiaciją.
Reprezentatyvumas glaudžiai susijęs su imties didumu. Jeigu imtis apima beveik
visą populiaciją, tai ji labai reprezentatyvi. Kuri populiacijos dalis pateko į imtį,
nurodo koeficientas K, kuris apibrėžiamas tik baigtinėms populiacijoms:
K = (n/N) · 100%

2021-02-02 6
Respondents needed for 95 percent confidence level
Population Size ± 3% Sampling ± 5% Sampling ± 10% Sampling
Error Error Error

100 92 80 49

250 203 152 70

500 341 217 81

750 441 254 85

1,000 516 278 88

2,500 748 333 93

5,000 880 357 94

10,000 964 370 95

25,000 1,023 378 96

50,000 1,045 381 96

100,000 1,056 383 96

1,000,000 1,066 384 96

100,000,000 1,067 384 96

2021-02-02 7
 Populiacija ir imtis

Didinant imtį, galima padaryti patikimesnes išvadas, bet taip būna

ne visada. Retai naudojamos labai didelės imtys, nes panašaus
patikimumo informaciją galima gauti ir iš vidutinio didumo
imčių.
Apibrėžus populiaciją ir iš jos parinkus imtį, toliau gauti
duomenys sisteminami, pavyzdžiui, nustatomas didžiausias
tikrintų įmonių pelnas ir pan. Susisteminti duomenys –
informacijos “koncentratas”, leidžiantis ne tik lengviau suvokti
situaciją, bet ir padedantis iškelti reikalingas hipotezes.

2021-02-02 8
 Išvados

Dažniausiai į imtį elementai patenka atsitiktinai. Todėl ir visi

duomenys ir gauti rezultatai taip pat yra atsitiktiniai. Todėl reikia
atsitiktinumą skaitiškai įvertinti ir į gautą įvertį atsižvelgti. Tam
yra parenkamas duomenis atitinkantis matematinis modelis, kurio
pagalba ir padaromos išvados apie visą populiaciją.

2021-02-02 9
 Imčių sudarymo būdai

Populiacijos elementai tyrimui parenkami ne bet kaip, o iš anksto

pasirinktu imties sudarymo būdu. Atliekant statistinius tyrimus,
domina išvados apie visą populiaciją, todėl galima teigti, kad
svarbiausia kiekvienos imties savybė yra jos reprezentatyvumas.
Tačiau, kaip jau minėta, praktiniams tyrimams yra svarbi ir
imties kaina, elementų atrankos į imtį paprastumas, laikas,
reikalingas imčiai sudaryti.

2021-02-02 10
 Imčių sudarymo būdai

Parenkant kiekvienos imties elementus, egzistuoja tam tikras

atsitiktinumas. Tačiau kartais šis atsitiktinumas visiškai
subjektyvus. Taip sudarytos imtys vadinamos netikimybinėmis
imtimis.

Kitoms imtims atsitiktinumas yra griežtai apibrėžtas – kiekvieno

elemento galimybė patekti į imtį nusakoma tam tikra tikimybe.
Tokios imtys vadinamos tikimybinėmis imtimis.

2021-02-02 11
 Netikimybinės imtys

Netikimybinės imtys iš baigtinių populiacijų sudaro daugelio

įvairių sričių tyrimų pagrindą. Archeologai, istorikai, dažnai ir
medikai daro išvadas iš tų populiacijos elementų, kurie pakliūna
jiems į rankas. Tokiais atvejais būna nagrinėjama tiktai pati imtis
ir nekeliamas klausimas apie tai, koks yra jos ryšys su visa
populiacija.
Pateiksime netikimybinės imties pavyzdžių.

2021-02-02 12
 Netikimybinės imtys
Proginė, arba patogioji, imtis.
Renkantis imtį apsiribojama lengviausiai prieinama populiacijos
dalimi. Pavyzdžiui, anglies mėginių imtis iš atviro vagono gali
būti paimta nuo vagono viršaus. Sudarant tokią imtį daug lemia
atsitiktinumas, kurį sunku aprašyti matematiniais metodais.
Remiantis iš tokios imties gautais rezultatais, negalima daryti
statistinių išvadų apie visą populiaciją. Tokia imtis visiškai
nereprezentatyvi.

2021-02-02 13
 Netikimybinės imtys
Pagavimo, paleidimo ir pakartotinio pagavimo principu
pagrįsta imtis.
Tai tokia imtis, kai judantys populiacijos elementai (pavyzdžiui,
žuvys, paukščiai) pagaunami, pažymimi, paleidžiami ir
pakartotinai gaudomi. Imtį sudaro tiesiog pakartotinai pagauti
elementai. Tokioje imtyje skaičiuojami žymėtieji elementai ir,
remiantis šios imties duomenimis, vertinami populiacijos
parametrai.

2021-02-02 14
 Netikimybinės imtys
Tikslinės imtys.
Jas sudaro ekspertų parinkti „tipiniai“ populiacijos elementai.
Pavyzdžiui, parenkamas tipinis miestas ir kaimas, norint ištirti
visos šalies miesto ir kaimo gyventojus. Tokio tyrimo rezultatai
bus subjektyvūs, nes ekspertų nuomonės dažnai skiriasi dėl to,
kokius populiacijos elementus laikyti tipiniais.
Būtent tikslinės imtys buvo imamos 1952-1991 m. atliekant
pirmąjį oficialiosios statistikos imčių tyrimą Lietuvoje namų ūkių
biudžetų tyrimą.

2021-02-02 15
 Netikimybinės imtys
Kvotinė imtis.
Populiacija suskaidoma į dalis pagal kuriuos nors tyrėjų
pasirinktus požymius, tarkime, pagal demografinius rodiklius:
amžių, lytį, gyvenamąją vietą. Imtis sudaroma taip, kad dalis
imties elementų, turinčių požymį, būtų lygi daliai visos
populiacijos elementų, turinčių tą patį požymį.
Imtis pasirinktose populiacijos dalyse ir vadinama kvota.
Klausėjai turi laikytis šių kvotų, parinkdami į apklausą tipinius
elementus.
Kartais renkami lengviausiai pasiekiami kvotos elementai. Tokia
imtis vadinama kvotine imtimi.
2021-02-02 16
 Netikimybinės imtys
Kvotinė imtis.
1935 m. kvotinę imtį pradėjo taikyti amerikiečių sociologas
George Gallup, atlikdamas sociologinius tyrimus. Kvotinis
ėmimas - tai bandymas sudaryti imtį, kuri atitiktų visos
populiacijos sudėtį pagal tam tikrus požymius: gyventojų imtyje
turi būti tam tikras skaičius moterų ir vyrų, jaunų ir senų žmonių,
išsilavinusių ir mažamokslių, gyvenančių mieste ir kaime ir pan.
Kiekvienos grupės narių imama tiek, kad būtų išlaikytos tokios
pat proporcijos, kokios yra visoje gyventojų populiacijoje.

2021-02-02 17
 Netikimybinės imtys
Kvotinė imtis.
Tai populiacijos charakteristikai, į kurią buvo atsižvelgta, renkant
imtį, kvotinė imtis gali būti tinkama, ir įverčiai visai populiacijai
bus tikslūs. Tačiau niekas tikrai nežino, kurios ir kiek
populiacijos charakteristikų yra svarbios. Todėl parametrui,
priklausančiam nuo požymio, į kurį nebuvo atsižvelgta renkant
imtį, įvertis gali būti nepatikimas.
Sociologinių tyrimų patirtis rodo, kad gyventojų nuomonės
tyrimuose kvotinių imčių taikymas duoda panašius rezultatus kaip
ir tikimybinių. Tačiau, pavyzdžiui, tiriant gyventojų pajamas,
kvotinės imtys nepasiteisina.
2021-02-02 18
 Netikimybinės imtys

Savanoriškoji imtis gali būti taikoma, pavyzdžiui, kai tiriamajam

tyrimas gali būti nemalonus ar reikia tam tikrų pastangų, norint
atsakyti į klausimus.

2021-02-02 19
 Netikimybinės imtys

Tinkamai taikomas bet kuris iš minėtų metodų gali duoti gerus

rezultatus. Tačiau jie nėra tikimybiniai, ir iš netikimybinių imčių
gautų įverčių paklaidos negali būti statistiškai įvertintos.
Vienintelis būdas įsitikinti, ar tinkami šie metodai, yra rasti tokią
situaciją, kuriai esant žinomi visos populiacijos duomenys, ir juos
palyginti su tyrimo rezultatais. Tačiau net ir patikrinę metodo
tinkamumą vienam tokiam tyrimui, negalime būti tikri, kad jis
bus tinkamas ir kitam tyrimui.

2021-02-02 20
 Paprastoji atsitiktinė imtis

Paprastoji atsitiktinė imtis, arba paprastoji atsitiktinė negrąžintinė

imtis – tai tokia n skirtingų elementų imtis iš N dydžio baigtinės
populiacijos, kai bet kuris n skirtingų elementų rinkinys turi
vienodą tikimybę būti išrinktas.

Paprastosios atsitiktinės imties išrinkimo būdų, arba schemų, yra

daug.

2021-02-02 23
Paprastoji atsitiktinė imtis

2021-02-02 24
 Paprastoji atsitiktinė imtis

1 Paprastosios atsitiktinės imties išrinkimas pagal apibrėžimą. Iš N dydžio

populiacijos elementų sudarome visus galimus CNn elementų derinius po n
elementų. Yra sunumeruojami visi šie deriniai ir užrašomi jų numeriai ant
atskirų popieriaus lapelių. Toliau sudedami lapeliai į kepurę, sumaišomi ir
nežiūrint išimamas vienas lapelis. Taip išrenkama paprastoji atsitiktinė imtis,
arba n skirtingų elementų rinkinys. Toks būdas - tai imties plano realizavimas
tiesiogiai pagal apibrėžimą. Tačiau didelėms N reikšmėms tai padaryti būtų
sunku, nes derinių skaičius CNn būtų didelis, ir lapeliai gali tiesiog netilpti į
kepurę.

2021-02-02 25
 Paprastoji atsitiktinė imtis

2 Nuoseklus išrinkimas. Išrenkant imtis dažnai taikomas ne tiesioginis imties

plano realizavimas, o nuoseklus populiacijos elementų išrinkimas vienas po
kito.
Paprastąją atsitiktinę imtį galima išrinkti taip: iš N dydžio populiacijos
atsitiktinai su tikimybėmis, lygiomis 1/N, išrenkamas vienas populiacijos
elementas ir į populiaciją nebegrąžinamas. Iš likusių N-1 populiacijos elementų
su tikimybėmis, lygiomis 1/(N-1), vėl atsitiktinai išrenkamas populiacijos
elementas ir atgal nebegrąžinamas. Procesą pakartojus n kartų, bus išrinkta n
dydžio imtis. Taip išrinktas n elementų rinkinys yra paprastoji atsitiktinė imtis.

2021-02-02 26
 Paprastoji atsitiktinė imtis

3 Paprastosios atsitiktinės imties išrinkimas, naudojant atsitiktinių skaičių

lentelę. Atsitiktinių skaičių lentelė – tai stačiakampė skaitmenų lentelė, kurioje
kiekvienas skaitmuo gautas su ta pačia tikimybe 1/10 atsitiktinai išrinkus vieną
iš dešimties skaitmenų: 0,1,2,..., 9. Naudodamiesi atsitiktinių skaičių lentele,
išrenkame skaičius, žyminčius paprastosios atsitiktinės imties elementų
numerius. Tai galima padaryti, pavyzdžiui, taip. Pasirenkama bet kuri lentelės
vieta ir nuo jos žemyn imami skaičiai. Šiems skaičiams sudaryti naudojama
tiek lentelės stulpelių, kiek skaitmenų turi skaičius N-1. Jei imami, pavyzdžiui,
trys stulpeliai, tai skaičius 000 bus suprantamas kaip 1000. Naudojantis lentele,
gauti pasikartojimai ir skaičiai, didesni už N, yra ignoruojami. Priėjus lentelės
kraštą, einama į jos viršų, nagrinėjant tą patį skaičių toliau esančių stulpelių.
Skaičiai renkami tol, kol gaunama n skirtingų imties elementų numerių.
Paprastąją atsitiktinę imtį tokiu pat būdu galima išrinkti skaičius lentelėje
imant nuo pasirinktosios vietos ir einant į viršų, kairę arba dešinę.
2021-02-02 27
2021-02-02 28
 Paprastoji atsitiktinė imtis

4 Imties išrinkimas, naudojant atsitiktinių skaičių generatorių. Atsitiktinių

skaičių generatorius - tai kompiuterio programa, kuri modeliuoja tolygiai
intervale [0,1) pasiskirsčiusio atsitiktinio dydžio ξ reikšmes. Tokias programas
turi daugelis programavimo sistemų.
Norėdami su vienodomis tikimybėmis atsitiktinai išrinkti vieną elementą iš N
dydžio populiacijos, intervalą [0,1) suskaidome į N lygių nesikertančių dalių.
Sunumeruojame jas nuo 1 iki N ir kiekvienai iš jų priskiriame populiacijos
elementą su tuo pačiu numeriu. Modeliuojame tolygiai intervale [0,1)
pasiskirsčiusio atsitiktinio dydžio ξ reikšmę ξ1. Jei ξ1 priklauso i-ajam
intervalui [(i-1)/N, i/N), tai i-ąjį populiacijos elementą laikome išrinktu su
rinkimo tikimybe l/N.

2021-02-02 29
 Paprastoji atsitiktinė imtis

Toliau galima elgtis dvejopai.

a) Galima rinkti elementus į imtį nuosekliai, kaip nurodyta 2 būde. Pašaliname
iš populiacijos jau išrinktą elementą, populiacijos elementus pernumeruojame
nuo 1 iki N-1. Skaidome intervalą [0,1) į N-1 dalių, modeliuojame atsitiktinio
dydžio ξ reikšmę ξ2, taip su tikimybe 1/(N-1) išrenkame antrąjį imties
elementą. Jį taip pat pašaliname iš populiacijos ir tęsiame procesą tol, kol
išrenkame reikiamą imties elementų skaičių.

2021-02-02 30
 Paprastoji atsitiktinė imtis

b) Daug kartų skaidyti intervalą [0,1) į skirtingą skaičių dalių ir vis

pernumeruoti populiacijos elementus nėra patogu. Galimas paprastesnis
rinkimo proceso tęsinys. Paliekame intervalą suskaidytą į N dalių ir toliau
modeliuojame atsitiktinio dydžio ξ reikšmes ξ2, ξ3,..., pažymėdami išrinktųjų
elementų numerius. Atsitiktiniam dydžiui ξ pakartotinai įgijus reikšmę iš jau
išrinkto intervalo, laikoma, kad šis rinkimas iš viso neįvyko. Procesą tęsiame
tol, kol bus išrinkta n skirtingų populiacijos elementų numerių. Galima įrodyti,
kad šiuos numerius atitinkantys populiacijos elementai taip pat sudaro
paprastąją atsitiktinę n dydžio imtį.

2021-02-02 31
 Paprastoji atsitiktinė imtis

5. Imties išrinkimas, taikant atsitiktinį išrikiavimą.

Sumodeliuojame kiekvienam populiacijos elementui tolygiai
intervale [0,1) pasiskirsčiusio atsitiktinio dydžio ξ reikšmę ir
išrikiuojame populiacijos elementus atsitiktinio dydžio ξ reikšmių
didėjimo tvarka. n mažiausiųjų (arba didžiausiųjų) ξ reikšmių
atitinkantys populiacijos elementai sudarys paprastąją atsitiktinę
imtį. Taip išrinkti imtį nesunku naudojant skaičiuoklę Excel.

2021-02-02 32
 Paprastoji atsitiktinė imtis

Imties išrinkimo algoritmams realizuoti kuriamos specialios

kompiuterio programos. Jos gali būti pritaikytos konkrečiam
tyrimui arba gali būti standartinės, tinkančios daugeliui panašių
situacijų. Kai kurios standartinės programavimo sistemos turi
tikimybinių imčių išrinkimo galimybių.

2021-02-02 33
 Sluoksninė imtis
Kai, tirdami baigtinę populiaciją, žinome tiktai jos dydį ir nieko
daugiau, tai tyrimui dažniausiai renkame paprastąją atsitiktinę
arba paprastąją atsitiktinę grąžintinę imtį. Tačiau dažnai
praktikoje turime papildomos informacijos apie populiacijos
struktūrą.

2021-02-02 34
 Sluoksninė imtis
Pavyzdžiui, žinome, kad populiacijos tyrimo kintamojo reikšmės
tam tikrose populiacijos dalyse yra skirtingo dydžio. Iš patirties
yra žinoma, kad vyrai uždirba vidutiniškai daugiau negu moterys,
o teisėjai daugiau negu mokytojai. Atliekant žemės ūkio tyrimus
iš anksto žinoma, kad dideliame ūkyje grūdinių kultūrų pasėlių
plotai būna didesni negu mažame.
Tokio tipo papildoma informacija apie populiaciją kartais būna
tikslesnė, o kartais ne tokia tiksli.

2021-02-02 35
 Sluoksninė imtis
Tarkime, kad tiriama ūkininkų populiacija susideda iš 8 elementų,
kurių grūdinių kultūrų pasėlių plotai nežinomi, ir norima atlikti
tyrimą, siekiant įvertinti grūdinių kultūrų pasėlių plotų sumą
populiacijoje.

Ūkio numeris 1 2 3 4 5 6 7 8
Žemės ūkio naudmenos mažai mažai mažai mažai daug daug daug daug
Grūdinių kultūrų pasėlių plotai 0,5 0,5 1 2 40 50 50 70

2021-02-02 36
 Sluoksninė imtis
Renkant paprastąją atsitiktinę keturių elementų imtį iš visos
populiacijos, gali atsitikti taip, kad į ją pateks pirmieji keturi
mažieji ūkiai, ir pasėlių plotų sumos įvertis bus gerokai mažesnis
negu jo tikroji reikšmė. Tikslesnio įverčio galima tikėtis išrinkus
tokią tikimybinę imtį, kurioje yra ir mažų, ir didelių ūkių. Todėl
galima bandyti suskaidyti populiaciją pagal žemės ūkio
naudmenas į dvi dalis – į mažuosius bei didžiuosius ūkius – ir
kiekvienoje iš šių dalių nepriklausomai viena nuo kitos išrinkti
dvi imtis (pavyzdžiui, po du elementus kiekvienoje) ir įvertinti
šiose dalyse grūdinių kultūrų pasėlių plotų sumas atskirai. Šiuos
įverčius sudėję gautume visos populiacijos grūdinių kultūrų
pasėlių ploto įvertį.
2021-02-02 37
 Sluoksninė imtis
Tokie imties planai, kai suskaidžius populiaciją į kelias bendrų elementų
neturinčias dalis, vadinamas sluoksniais, imtys renkamos iš kiekvieno
sluoksnio atskirai, nepriklausomai nuo kitų, vadinami sluoksniniu ėmimu arba
sluoksnine imtimi. Skirtingiems sluoksniams gali būti taikomi skirtingi imčių
planai ir parametrų vertinimo būdai.

2021-02-02 38
 Sluoksninė imtis
Koks tokio ėmimo tikslas? Kiekvieną kartą, atliekant imčių
tyrimą, yra siekiama kuo mažesnėmis išlaidomis gauti kuo
tikslesnę informaciją. Gauti kuo tikslesnę informaciją reiškia
gauti tokį įvertinį, kurio galimų reikšmių sklaida, kintant
galimoms imtims, būtų kuo mažesnė, t. y. įvertinio dispersija būtų
kuo mažesnė.

2021-02-02 39
 Sluoksninė imtis
Jei kurio nors miesto suaugusių gyventojų nuomonė sveikatos
priežiūros gerinimo klausimu būtų panaši, galėtume gana tiksliai
įvertinti šio miesto gyventojų dalį, pritariančią pasiūlymui,
turėdami gana mažą imtį. Tokia pat padėtis gali būti ir kituose
miestuose, juose taip pat būtų galima gauti tikslesnius įverčius,
nors padėtis miestuose gali ir skirtis. Gali pasirodyti, kad viename
iš miestų neseniai yra pastatytas naujas ir modernus sporto ir
sveikatinimo centras, ir šio miesto gyventojai neturi tokio didelio
poreikio gerinti sveikatos priežiūrą, kaip kituose miestuose.

2021-02-02 40
 Sluoksninė imtis
Nuomonių įvairovė kaimo vietovėse gali būti gerokai didesnė,
tačiau suaugusių gyventojų jose gali būti daug mažiau, todėl
daugiau tyrimui skirtų lėšų galima panaudoti didesnei imčiai
išrinkti šioje apskrities dalyje.

2021-02-02 41
 Sluoksninė imtis
Jeigu reikia, sluoksniuose galima naudoti skirtingus imčių planus
ir skirtingus įvertinius. Iš sluoksnių įvertinių sudarius galutinį
visos populiacijos įvertinį, galima tikėtis, kad pasiūlymui
pritariančių gyventojų dalies apskrityje įvertinys sluoksniniu
ėmimo atveju būtų tikslesnis, negu taikant paprastąjį atsitiktinį
ėmimą.

2021-02-02 42
 Sluoksninė imtis
Tyrimo išlaidos, kurių reikia, norint gauti informacijos iš į imtį
išrinktų populiacijos elementų, priklauso nuo imties plano.
Klausėjo sugaištas laikas, kelionės išlaidos, bendrosios
organizacinės išlaidos gali būti sumažintos, racionaliai
suskaidžius populiaciją į geografines sritis. Tada su tomis
pačiomis sąnaudomis galėsime išrinkti didesnę sluoksninę imtį
negu paprastąją atsitiktinę imtį.

2021-02-02 43
 Sluoksninė imtis
Kartais reikia atskirų populiacijos sričių parametrų įverčių. Sakykime,
norime sužinoti gyventojų nuomonę apie išlaidų sveikatos priežiūrai
padidinimą kiekviename iš keturių miestų atskirai. Pasiūlyta sluoksninė
imtis leistų taip parinkti imties dydžius miestuose, kad būtų galima
gauti reikiamo tikslumo įverčius. Gali prireikti ir kaimo vietovių atskirų
dalių įverčių, o nepagalvojus apie tai iš anksto, vėliau gali pasirodyti,
kad iš viso nėra tos dalies imties elementų. Vadinasi, tokiu atveju, jau
planuojant tyrimą, dar ir kaimo vietoves būtų galima taip suskaidyti į
sluoksnius, kad turėtume imties elementų visose populiacijos srityse,
kur tik bus reikalingi įverčiai.
Sluoksninė imtis sudaro galimybę išvengti visiškai blogų imčių, kurios
gali pasitaikyti, naudojant paprastąją atsitiktinę imtį visoje
populiacijoje.
2021-02-02 44
 Sluoksninė imtis
Pagrindinės priežastys, skatinančios taikyti sluoksninį ėmimą:
1. Populiacijos skaidymas į sluoksnius, kuriuos sudaro panašūs elementai,
leidžia išvengti visiškai blogų imčių ir tikėtis tikslesnių įverčių.
2. Tinkamai parinkus sluoksnius, galima sumažinti tyrimo išlaidas.
3. Jei reikia gauti įverčius populiacijos srityse, tai skaidant populiaciją į
sluoksnius, galima sritis laikyti sluoksniais, taip užtikrinant jose reikiamo
dydžio imtį ir reikiamą įverčių tikslumą.
4. Supaprastėja tyrimo organizavimas ir vykdymas.

Bendras reikalavimas sluoksninėms imtims: populiacija turi būti nevienalytė

(heterogeniška) sluoksnių atžvilgiu ir vienalytė (homogeniška) sluoksnių
viduje.

2021-02-02 45
 Lizdinė imtis

Sakykime, kad tiriama populiacija U yra suskaidyta į L bendrų

elementų neturinčių dalių (arba grupių): U =U1U2 ...  UL.
Šias populiacijos dalis vadinsime lizdais. Nagrinėdami sluoksninį
ėmimą, populiacijos dalis vadinome sluoksniais.
Lizdas tai populiacijos elementų grupė. Lizdiniu ėmimu arba
lizdine imtimi vadiname tokį imties sudarymo būdą, kai renkama
lizdų imtis ir apklausiami visi į imtį išrinktų lizdų elementai.

2021-02-02 46
Lizdinė imtis

2021-02-02 47
 Lizdinė imtis

Esminis sluoksninio ir lizdinio ėmimo skirtumas yra tas, kad

sluoksninio ėmimo atveju imtis renkama iš kiekvieno sluoksnio
(kiekvienos populiacijos dalies), o lizdinio ėmimo atveju –
renkama lizdų (populiacijos dalių) imtis ir imties elementais
laikomi visi išrinktų populiacijos dalių elementai.

2021-02-02 48
 Lizdinė imtis

Tiriant gyventojų populiaciją, lizdais gali būti laikomi,

pavyzdžiui, miestai, miestų rajonai, daugiabučiai namai, kaimai,
vieno namų ūkio nariai, mokyklos, mokyklų klasės. Lizdai dar
vadinami pirminiais ėmimo elementais arba tiesiog pirminiais
elementais. Lizdus sudarantys populiacijos elementai vadinami
antriniais elementais.

2021-02-02 49
 Lizdinė imtis

Sakykime, kad yra tiriama šalies kaimo gyventojų populiacija.

Tarkime, turime visų kaimų sąrašą ir žinome, kuriame kaime
gyvena kiekvienas populiacijos gyventojas. Iš šio kaimų sąrašo
renkama kurios nors rūšies kaimų imtis ir apklausiami visi
išrinktų kaimų gyventojai. Dominantys parametrai vertinami,
atsižvelgiant į lizdų imties planą.

2021-02-02 50
 Lizdinė imtis

Tarkime, kad norime įvertinti žvėrių skaičių miške. Tyrimas gali

būti planuojamas taip: miškas suskirstomas į sektorius, pagal kokį
nors imties planą išrenkama sektorių imtis ir mus dominantys
žvėrys skaičiuojami išrinktuose sektoriuose. Tuomet, remiantis
imties duomenimis ir lizdų imties planu, vertinamas žvėrių
skaičius miške.

2021-02-02 51
 Lizdinė imtis

Lizdinis ėmimas gali būti taikomas, kai nėra populiacijos elementų sąrašo arba
kai juo pasinaudoti per brangu, tačiau galima sudaryti kuriuo nors būdu
sukonstruotų lizdų sąrašą.
Lizdinė imtis gali būti renkama, siekiant sumažinti tyrimo kainą, klausėjų
transporto išlaidas ir palengvinti jų darbą. Pavyzdžiui, norint atlikti Lietuvos
kaimo gyventojų paprastosios atsitiktinės imties apklausą, reikėtų daugiau lėšų,
negu apklausiant tokį pat skaičių žmonių, kurie gyvena keliuose, nors ir toli
vienas nuo kito esančiuose kaimuose.
Neturint Lietuvos moksleivių sąrašo arba turint netikslų sąrašą galima naudotis
mokyklų, klasių sąrašais ir rinkti lizdinę imtį. Tokie ir panašūs imčių planai
naudojami atliekant edukologijos tyrimus. Lizdinis ėmimas taikomas atliekant
visuomenės nuomonės, rinkos tyrimus.

2021-02-02 52
 Lizdinė imtis

Turint populiacijos lizdų ėmimo sąrašą, galima išrinkti paprastąją atsitiktinę

lizdų (pirminių populiacijos elementų) imtį lygiai taip pat, kaip yra renkama
paprastoji atsitiktinė elementų imtis. Informacija renkama iš visų populiacijos
elementų, priklausančių išrinktiems lizdams, t. y. sužinomos visų išrinktų lizdų
elementų tyrimo kintamojo reikšmės. Pagal tokį imties planą išrinktą imtį
vadinsime paprastaja atsitiktine lizdine imtimi.
Bendras reikalavimas lizdinėms imtims: populiacija lizdų atžvilgiu turi būti
homogeniška, o lizdų viduje heterogeniška.

2021-02-02 53
 Sistemingoji imtis
Sisteminis ėmimas tai toks ėmimas, kai iš kuria nors tvarka
sudaryto populiacijos elementų sąrašo, atsitiktinai pasirinkus
pradžią, kiekvienas q-asis elementas yra išrenkamas į imtį.
Pavyzdžiui, daugelis gyventojų sąrašų būna sudaryti, išrikiavus
pavardes abėcėlės tvarka. Sudarant sistemine imtį pirmasis imties
elementas išrenkamas atsitiktinai iš pirmųjų q sąrašo elementų, o
likusieji imties elementai vienareikšmiškai nustatomi vis
pridedant po q prie pirmuoju išrinkto elemento numerio iki pat
sąrašo pabaigos. Tokią imtį išrinkti nesunku. Sisteminis ėmimas
kartais gali būti net efektyvesnis už paprastąjį atsitiktinį ėmimą,
jei gerai žinoma populiacijos struktūra ir jei yra ryšys tarp ėmimo
sąrašo eilės tvarkos ir tyrimo kintamojo.
2021-02-02 54
Sistemingoji imtis

2021-02-02 55
 Sistemingoji imtis

Vienas iš pagrindinių sisteminio ėmimo trūkumų yra įvertinių

dispersijos vertinimo neapibrėžtumas. Net paprastam populiacijos
sumos įvertiniui negalima sukonstruoti nepaslinktojo įvertinio
dispersijos įvertinio. Todėl vertinant įvertinių dispersijas apie
populiaciją yra daromos papildomos prielaidos.

Kartais tiriamos populiacijos elementai gali judėti arba, laikui

bėgant, kisti. Gali būti, kad populiacijos elementai atsiranda ir
išnyksta. Tada sudaryti ėmimo sąrašą sunku, o kartais net
neįmanoma.

2021-02-02 56
 Sistemingoji imtis

Pavyzdžiui, tiriamą populiaciją gali sudaryti pacientai, atvykę į

greitosios pagalbos ligoninės priimamąjį; užsienio piliečiai,
atvykę į Lietuvą per tam tikrą laikotarpį; telefonų skambučiai,
ateinantys į telefonų stotį per tam tikrą laikotarpį.
Tokioms populiacijoms tirti negalima naudoti tradicinių imčių
planų, tokių kaip paprastoji atsitiktinė ar sluoksninė imtis. Net
lizdinio ėmimo gali būti neįmanoma taikyti, nes elementai lizde
būna trumpiau, negu reikia laiko informacijai iš jų surinkti. Tada
tenka ieškoti specialių ėmimo metodų. Sisteminis ėmimas ir
įvairios jo modifikacijos tai imties planai, kurie gali tikti
panašiose situacijose.
2021-02-02 57
 Daugiapakopė atranka

Dažnai socialiniuose tyrimuose atrenkant respondentus, tirtinas situacijas ar

dokumentus remiamasi ne vienu, o keliais atrankos tipais, vykdoma kelių
žingsnių, kitaip vadinama daugiapakopė atranka.
Kiekviename daugiapakopės atrankos žingsnyje atrenkamas vis mažesnis,
siauresnis imties elementas. Pavyzdžiui, siekiant apklausti šalies gyventojus,
pirmiausiai atrenkami miestai/gyvenvietės, vėliau kiekviename mieste
atrenkamos gatvės, tuomet tose gatvėse parenkami namai, tuose namuose –
butai, ir galiausiai iš visų buto gyventojų apklausai atrenkamas tik vienas
respondentas.

https://www.lidata.eu/index.php?file=files/mokymai/NVivo/nvivo.html&course_file=nvivo_III_3_1.html

2021-02-02 58
 Daugiapakopė atranka

Kiekviename daugiapakopės atrankos žingsnyje galima taikyti tokią pat ar vis

kitokią atrankos strategiją. Pateiktame pavyzdyje
miestai gali būti atrenkami remiantis kvotinės imties principais (kad trečdalį
sudarytų didmiesčiai, trečdalį mažesnieji miestai ir dar trečdalį – kaimo tipo
gyvenvietės),
gatvės gali būti atrenkamos sistemingosios atrankos būdu (atrenkant kas kelintą
gatvę iš to miesto ar gyvenvietės gatvių sąrašo),
namai gali būti atrenkami taip pat sistemingosios atsitiktinės atrankos būdu,
butai atrenkami paprastosios atsitiktinės atrankos būdu (kelis kart metant
kauliuką) ir pan.

2021-02-02 59
 Imties paklaidos
Imtys neapima visos populiacijos. Dažniausiai, naudodamiesi imties duomenų
aibe, skaitiškai įvertiname nežinomą populiacijos elementą. Skirtumas tarp
tikrosios parametro reikšmės ir apskaičiuotosios iš imties duomenų vadinamas
atsitiktine imties paklaida.

Tarkime, pasirinkome tikimybinį imties sudarymo būdą. Elementai į tokias

imtis patenka atsitiktinai. Todėl tuo pačiu metodu sudarę kelias vienodo dydžio
tikimybines imtis, galima tikėtis, kad jų elementai nesutaps. Toks imties
kintamumas sąlygoja ir atsitiktinę rezultatų paklaidą.

2021-02-02 60
 Imties paklaidos
Atsitiktinė paklaida priklauso nuo imties didumo. Kuo didesnė imtis, tuo
mažesnė atsitiktinė paklaida. Tačiau pasiekus tam tikrą imties didumą,
atsitiktinė paklaida pradeda mažėti labai lėtai.

Yra ir kitokių imties paklaidų, iškreipiančių rezultatus, kartu ir statistines

išvadas. Tai paklaidos susijusios su „matavimo instrumento“ netobulumu
vadinamos sistemingosiomis paklaidomis. Svarbiausias šių paklaidų šaltinis –
atsakymų stoka.

2021-02-02 61
 Imties paklaidos
Socialiniuose moksluose nustatant klausimo „neatsakymo laipsnį“, naudojamasi
vadinamuoju atsakymo lygiu.

atsakiusiųjų respondentų skaičius

Atsakymo lygis =
visų parinktų respondentų skaičius

Jeigu atsakymų lygiai maži, tai galima įtarti, kad netinkamai sudarytas
klausimynas.

2021-02-02 62
 Imties paklaidos
Sistemingosios paklaidos šaltiniai:
1. Respondentai meluoja.
2. Duomenų rinkėjo asmenybė turi įtakos rezultatams.
3. Klausimai nevienareikšmiškai suformuluoti, t.y. jie skirtingai suprantami.
4. Respondentai nežino, ko jų klausia.
5. Klausimas lemia norimą atsakymą.

Sistemingoji paklaida nepriklauso nuo imties didumo.

2021-02-02 63
 Ėmimo sąrašo klaidos
Imčiai išrinkti dažnai naudojami ėmimo sąrašai – tiriamos populiacijos
elementų sąrašai. Ėmimo sąrašas gali būti netikslus: jis gali būti nepilnas arba
(ir) perteklinis, t.y. jame gali trūkti kai kurių tiriamos populiacijos elementų
arba gali būti tokių elementų, kurie tiriamai populiacijai nepriklauso. Tokiais
atvejais statistiniai įverčiai apibūdina ne tą populiaciją, kurią norime tirti.

Pavyzdžiui, visuomenės nuomonės apklausai naudodami telefonų sąrašus,

negalėsime ištirti neturinčių telefonų gyventojų dalies. Ėmimo sąraše gali būti
ir techninių klaidų. Dėl jų kai kurie populiacijos elementai gali būti tiesiog
nepasiekiami. Dėl neteisingai nurodyto įmonės ar gyventojo adreso galbūt
negalėsime jų surasti, ir šie į imtį išrinkti elementai nebus apklausti.

2021-02-02 64
 Neatsakymai į apklausas
Jų priežastys būna įvairios. Į imtį išrinktas populiacijos elementas gali būti
nepasiekiamas dėl ėmimo sąrašo klaidų, pavyzdžiui, klaidingai nurodyto
adreso. Respondentas gali nenorėti dalyvauti apklausoje, o gali ir negalėti
(žmogus gali sirgti ir gulėti ligoninėje, atostogauti, būti išvykęs ir pan.).
Užpildytą klausimyną klausėjas gali netyčia pamesti arba klausimynas gali būti
netinkamas tolesnei analizei dėl jame esančių klaidų. Neatsakę į apklausą
imties elementai dažniausiai skiriasi nuo tų, kurie dalyvavo apklausoje.

2021-02-02 65
 Neatsakymai į apklausas
Pavyzdžiui, atliekant socialinę apklausą gyventojų namuose, sunkiau juose bus
rasti aktyvų ir judrų gyvenimą mėgstančius žmones, mažesnių šeimų narius,
bet juose dažniau aptinkami pensinio amžiaus žmonės arba mažus vaikus
auginančios moterys. Apklausiant įmones, sėkmingai dirbančios įmonės
dažniau užpildo klausimynus negu mažos ir ūkinių problemų turinčios įmonės.

2021-02-02 66
 Matavimo klaidos
Tai klaidos, kurias padaro klausėjas ar respondentas, taip pat tokios klaidos,
kurios atsiranda dėl klausimyno trūkumų ar apklausos vykdymo būdo.

Tyrimo duomenų kokybei gali turėti įtakos klausėjo kvalifikacija, klausiamojo

būdo ypatybės, jo nenoras atsakyti į klausimą, sveikatos būklė.

Svarbi klausimyno kokybė. Atsakymui gali turėti įtakos pasirinkta klausimo

formuluotė, klausimų pateikimo eilės tvarka.

Statistinio tyrimo rezultatai gali priklausyti ir nuo pasirinkto apklausos būdo

(apklausa telefonu, paštu, internetu, pasitelkiant klausėjus).

2021-02-02 67
 Techninės, arba duomenų apdorojimo,
klaidos
Tai duomenų įvedimo, kodavimo, redagavimo klaidos.

Paklaidų stengiamasi išvengti arba bent jau jas sumažinti, atidžiai planuojant ir
tvarkingai atliekant tyrimą. Paprastai galima tik įtarti esant šių rūšių
sistemingąją paklaidą, bet jos objektyviai įvertinti, skirtingai nuo ėmimo
paklaidos, dažniausiai negalima. Imčių teorijoje šios paklaidos nagrinėjamos
kaip įvertinio poslinkio šaltinis, t.y. sistemingosios paklaidos šaltinis.

2021-02-02 68
Techninės, arba duomenų apdorojimo,
klaidos

2021-02-02 69
Techninės (tyčinės) klaidos

2021-02-02 70
Techninės (tyčinės) klaidos

2021-02-02 71
 Kintamieji

Duomenų analizės metodo parinkimas labai priklauso nuo jų

prigimties. Kaip klasifikuojami duomenys?
Populiacijos, kartu ir imties, elementus vienija tiriamasis
požymis. Matuodami šį požymį, gauname tam tikrą dydį, kuris
kinta kartu su imties nariais.
Šį dydį vadiname kintamuoju.
Imties duomenų aibė – kintamojo reikšmių aibė (visų galimų
kintamojo reikšmių poaibis). Išmatavę visą populiaciją, gautume
visas kintamojo reikšmes.

2021-02-02 72
 Kintamieji (2)

Pagal matuojamojo reiškinio prigimtį kintamieji skirstomi į

kiekybinius ir kokybinius:

Kiekybiniai Kokybiniai
kiek tiriamo požymio turi koks objektas, kokia savybe jis
populiacijos elementas pasižymi
Laikas, aukštis, metinė infliacija, Spalva, lytis, rasė, automobilio
sesijos pažymių vidurkis ir pan. markė ir pan.

2021-02-02 73
 Kintamieji (3)

Kiekybiniai kintamieji dar savo ruožtu skirstomi į tolydžiuosius ir

diskrečiuosius.
Kiekybinis kintamasis vadinamas tolydžiuoju, jei jo reikšmių
skirtumas yra kiek norima mažas. Pvz. laikas, masė, aukštis.
Kiekybinis kintamasis vadinamas diskrečiuoju, jei jo reikšmių
skirtumas yra ne mažesnis už tam tikrą minimalų pokytį. Pvz.
šeimos gausumas, banko klientų skaičius.
Kokybinių ir kiekybinių kintamųjų analizės metodai traktuojami
skirtingai. Pavyzdžiui, kokybiniai kintamieji negali būti
sudedami, dauginami, vidurkinami.

2021-02-02 74
 Kintamieji

Priklausomas kintamasis – kintamasis, kuris priklauso nuo ar yra

sąlygojamas kito (nepriklausomo) kintamojo.

Nepriklausomas kintamasis – kintamasis, darantis įtaką ar

sąlygojantis priklausomą kintamąjį.

Pavyzdžiui, nagrinėjame kokią įtaką ledų pardavimui turi oro

temperatūra.
Nepriklausomas kintamasis – oro temperatūra.
Priklausomas kintamasis – parduotų ledų kiekis.
2021-02-02 75
 Matavimų skalės

Duomenys, kartu ir kintamieji, yra klasifikuojami ir atsižvelgiant

į naudotą matavimų skalę. Yra išskiriamos keturios kintamųjų
matavimo skalės:
1. Pavadinimų.
2. Rangų.
3. Intervalų.
4. Santykių.

2021-02-02 76
 Pavadinimų skalė
Kintamieji, kurie matuojami pavadinimų skalėje, vadinami nominaliaisiais
kintamaisiais. Pagal kintamojo reikšmes, gautas naudojant pavadinimų
skalę, imties objektus galima tik klasifikuoti.
Kiekvienas imties (populiacijos) elementas turi turėti jam tinkamą
kategoriją.
Kategorijos turi aiškiai skirtis tarpusavyje.
Matavimas susijęs su objektų klasifikacija – vyras/moteris,
sveikas/sergantis, ekonomistas/informatikas/istorikas.
Kategorijas dažnai žymime skaičiais, bet šie skaičiai turi tik “etikečių”
prasmę: pvz.: ekonomistas – 1, informatikas – 2, istorikas – 3.
Kategorijas galima tik sulyginti: 1 = 1, 2 = 2, 3  1 ir t.t.
Aritmetiniai veiksmai ir palyginimai „mažiau“, „daugiau“ neturi prasmės
pvz.: 1 + 2 = ?, 2 < 3 ?
2021-02-02 77
 Pavadinimų arba nominali skalė

“Eura” “Senukai” “XXX”

Jūsų lytis: Kuo užsiimate Iš kur sužinojote apie
1. Vyras gyvenime? „XXX“ restoraną?
2. Moteris 1. Studijuoju
2. Dirbu 1. “Facebook” paskyroje
3. Studijuoju ir dirbu 2. Iš draugų, pažįstamų,
Jūsų statusas: 4. Nedirbu ir nestudijuoju šeimos narių.
1. Moksleivis 3. Važiuojant pro patį
2. Studentas restoraną.
3. Dirbantis 4. Kita…………………
4. Bedarbis
5. Pensininkas

2021-02-02 78
 Rangų skalė
Ši skalė dar vadinama tvarkos skale. Ji naudojama tada, kai galima nustatyti
objektų tiriamo požymio skirtumus ir pagal tai objektus išrikiuoti į eilę.
Kintamieji, kurie matuojami rangų skalėje, vadinami ranginiais kintamaisiais.
Pagal ranginių kintamųjų reikšmes objektai gali būti sugrupuoti matuojamos
savybės didėjimo ar mažėjimo tvarka: sporto varžybose – galutinė sportininkų
rikiuotė.
Kartais ranginių kintamųjų reikšmės įvardijamos kaip kategorijos. Jas žymime
skaičiais. Skaičiai yra ne tik etiketės, bet žymi savybės intensyvumo pakopą,
pvz.: bakalauras – 1, magistras – 2, mokslų daktaras – 3.
Kategorijas galima sulyginti ir palyginti pagal dydį: 1 = 1, 2 < 3, 3 > 1 ir t.t.
Aritmetiniai veiksmai neturi prasmės, nes neaiškūs atstumai tarp kategorijų (1
+ 1 = ? 3 – 2 = 2 – 1).

2021-02-02 79
 Rangų skalė

“Eura” “Senukai”
Kokiu transportu jums patinka Kuriam prekybos centrui teiktumėte
keliauti? (Sunumeruokite nuo 1 iki 5 pirmumą norint įsigyti namų apyvokos
pagal labiausiai patinkantį, kur 1 – prekių?
labiausiai patinka, 5 – mažiausiai 1. „Senukams“
patinka) 2. „Ikea“
3. „Moki-Veži“
autobusu ( ) 4. „Ermitažas“
lėktuvu ( ) 5. „Maxima“, „IKI“, „Rimi“
traukiniu ( ) 6. Kita.............................
kruiziniu laivu ( )
automobiliu ( )

2021-02-02 80
 Kategoriniai kintamieji

Ranginiai ir nominalieji kintamieji dar vadinami

kategoriniais.

Sąvokos „kokybinis“ ir „kategorinis“ yra ekvivalenčios.

2021-02-02 81
 Intervalų skalė
Objektus galima ne tik klasifikuoti, tvarkyti, bet ir kiekybiškai
įvertinti skirtumus tarp klasių. Intervaliniai duomenys visada yra
skaitiniai.
Kiekybinis matavimas, bet nėra absoliutaus nulio
Intelekto testo rezultatas, kalendorinis laikas;
Temperatūra Celsijaus arba Farenheito laipsniais.
To paties ilgio intervalai yra lygūs matuojamos savybės atžvilgiu:
pvz.: 8ºC – 6ºC = 4ºC - 2ºC = 2ºC
Su kintamojo reikšmėmis galima atlikti aritmetinius veiksmus
(sudėti, atimti, skaičiuoti vidurkį, dauginti).
2021-02-02 82
 Intervalų skalė
“Eura” “Senukai” “XXX”
Kas labiausiai įtakoja jūsų Kokią įtaką sprendimo Ar esate patenkinti aptarnavimo
kelionės pasirinkimą? priėmimui apsipirkinėjant Jums greičiu?
Įvertinkite skalėje nuo 1 iki 5, kai daro: Ar esate patenkinti dabartine
1 – reiškia nedaro jokios įtakos, 5 Kaina maisto kokybe?
– daro didelę įtaką. Reklama Ar esate patenkinti dabartinėmis
Prekės išdėstymas maisto porcijomis?
Pinigai, kuriuos galima skirti Produkto išvaizda Įvertinkite skalėje nuo 1 iki 10, kai
kelionei Asmuo, su kuriuo apsipirkinėjate 1- labai nepatenkintas, 10 - labai
Atsiliepimai iš pažįstamų/draugų Aptarnaujantis personalas patenkintas
interneto komentarai Kita.............................
Akcijos/pigūs pasiūlymai Ar Jums svarbu estetika/ maisto
Netikėta kelionės kryptis Įvertinkite skalėje nuo 1 iki 5, kai 1 išdėstymas lėkštėje?
(naujiena) – reiškia nedaro jokios įtakos, 5 – Įvertinkite skalėje nuo 1 iki 10, kai
kita (įrašyti).................................. daro didelę įtaką. 1- visiškai nesvarbu, 10 - labai
svarbu.

2021-02-02 83
 Santykių skalė
Turi absoliutų (objektyvų) nulį, paprastai reiškiantį visišką
matuojamos savybės nebuvimą. Tokiu būdu rezultatai visuomet
neneigiami skaičiai.
dauguma fizikinių skalių (ilgis, masė, greitis ir t.t.);
atlyginimas litais.
Skaičių, gautų matuojant požymius, santykis parodo kiekybinį
matuojamojo požymio santykį,
pvz.: 8 kg/4 kg = 6 kg/3 kg = 2 (kartai)

Galimi visi aritmetiniai veiksmai su skalės reikšmėmis

2021-02-02 84
 Santykių skalė

“Eura” “Senukai” “XXX”

Kiek pinigų per dieną

Jūsų mėnesio pajamos Kiek Jums metų?.... išleidžiate viešojo
?.....EUR maitinimo
įstaigose?.......EUR

2021-02-02 85
 Kintamieji ir skalės

Kiekybiniams kintamiesiems matuoti naudojama intervalų arba

santykių skalė.

Kokybiniams kintamiesiems matuoti naudojama pavadinimų arba

rangų skalė.

Iš kiekybinių tolydžiųjų kintamųjų galima gauti ranginius, o iš šių

– nominaliuosius kintamuosius. Tačiau taip transformuojant
duomenis prarandama dalis informacijos.

2021-02-02 86
 Kintamieji ir skalės
1 2 3
Nominali Numeris

Nugalėtojų
Ranginė
tvarka

3 1 2

Rezultatas
Intervalų dešimties 8,2 9,6 9,1
balų skalėje

Laikas
Santykinė 15,2 13,4 14,1
sekundėmis
2021-02-02 87
 Informatyvumas ir tikslumas
Matavimas santykių skale yra informatyviausias ir naudingiausias. Gauti
matavimo rezultatai turi visas skaičių savybes. Galime naudoti visą realiųjų
skaičių matematiką.

Matavimas intervalų skale nedaug kuo skiriasi nuo matavimo santykių skale.
Pvz., statistiškai apdorojant duomenis beveik visi metodai, tinkami santykių
skalei, tinka ir intervalų skalei.

Rangų ir, ypač pavadinimų, skalės aiškiai nusileidžia naudingumu intervalų ir

santykių skalėms. Tačiau dažnai nėra kito pasirinkimo.

Aukštesnio lygio matavimo rezultatą visada galima pervesti į žemesnio lygio

matavimą, bet atvirkščiai padaryti neįmanoma.

2021-02-02 88
 Nuomonių vertinimas ir skalės
Nuomonių vertinimas – yra skaičių ar simbolių priskyrimas tam tikroms
dominančio objekto savybėms pagal tam tikras taisykles:
1. Tiriami objektų parametrai, o ne patys objektai.
2. Skaičiams priskiriama daugiau prasmės nei jie turi iš tikrųjų.

Naudojant nuomonių vertinimo skales paprastai reikalaujama, kad

respondentas pateiktų savo nuomonę apie objektą:
1. Nurodydamas poziciją, kuri geriausiai nusako jo nuomonę.
2. Pasirinkdamas vieną, o ne kitą objektą pagal duotas savybes.
3. Priskirdamas skaitines vertes vienam ar daugiau objektų kaip savo
pranašumo atspindį vertinant savybę.

2021-02-02 89
 Nuomonių vertinimo skalių tipai
✓ Grafinės
✓ Kategorijų išvardijimo
✓ Rangų eilės
✓ Porinio palyginimo
✓ Pastovios sumos
✓ Trupmeninės skalės

2021-02-02 90
 Grafinės vertinimo skalės
Grafinė vertinimo skalė – respondentui teikia galimybę išreikšti savo
nuomonę pažymint kokį nors tašką tarp dviejų vertinimo polių.

Picerijoje „Can can“ patiekalų porcijos:

Nelyginamoji
Didelės Mažos

Palyginti su picerija „Can can“, „Arena“ picos yra:

Lyginamoji
Skanesnės Tokios pat Neskanesnės

2021-02-02 91
 Kategorijų išvardijimo skalės
Kategorijų išvardijimo skalė – tokia, kurioje respondentui suteikiama
galimybė pasirinkti vieną atsakymą iš keleto.

Kokia Jūsų tautybė?

1. Lietuvis
2. Japonas
3. Suomis
4. Estas
5. Kita

Tai ir nominalioji skalė

2021-02-02 92
Kategorijų išvardijimo skalės

2021-02-02 93
 Rangų eilės vertinimo skalės
Rangų eilės vertinimo skalė – tokia, kurioje respondento prašoma sudėlioti
objektus pagal tam tikrų kriterijų svarbą.

2021-02-02 94
 Porų lyginimo vertinimo skalės
Porų lyginimo vertinimo skalė – tokia, kurioje respondento prašoma
pasirinkti vieną iš pateiktų suporuotų teiginių.

2021-02-02 95
 Trupmeninės vertinimo skalės
Trupmeninė vertinimo skalė – tokia, kurioje respondento prašoma vertinti
objektą lyginant jį su nurodytuoju.

2021-02-02 96
 Pastovios sumos skalės
Pastovios sumos skalė – tokia, kurioje respondento prašoma fiksuotą balų
kiekį ar pinigų sumą paskirstyti nurodytiems objektams ar požymiams.

2021-02-02 97
 Nuomonių vertinimo metodai
➢ Likert‘o metodas
➢ Semantinio diferencialo metodas
➢ Stapel‘io metodas

2021-02-02 98
 Likert’o metodas
Likert’o metodas (skalė) naudojama tuomet, kai reikia sužinoti vartotojo
sutikimą arba nesutikimą su pateiktu teiginiu.
Sudarant Likerto skalę visiems klausimyno sudarytojams yra keliamas bendras
ir privalomas reikalavimas, kad skalė, kuri sudaryta nuo 1 iki 5 taškų turi
turėti: du neigiamus, du teigiamus ir vieną neutralų tašką.
Dažniausiai naudojama tokia skalė:
✓ Visiškai nesutinku
✓ Nesutinku
✓ Sunku pasakyti
✓ Sutinku
✓ Visiškai sutinku.

2021-02-02 99
Likert’o metodas

Visiškai Nesutinku Sunku Sutinku Visiškai

nesutinku (2) pasakyti (4) sutinku
(1) (3) (5)
Bankas gerai
aptarnauja - - - - -
klientus
Banko vieta
yra patogi - - - - -

Banko darbo
valandos - - - - -
patogios
Banko
palūkanos už - - - - -
paskolas
nedidelės

2021-02-02 100
 Likert’o metodas: privalumai ir trūkumai
Privalumai:
✓ Ją lengva sudaryti ir naudoti.
✓ Respondentams jos sudarymo principas yra aiškus.
✓ Ją galima naudoti įvairiose apklausose: paštu, telefonu, asmeniniame
interviu.
Trūkumai:
✓ Respondentams reikia daug laiko atsakyti.

2021-02-02 101
 Semantinio diferencialo metodas
Semantinio diferencialo skalė – tai septynių padalų skalė su
priešingomis charakteristikomis jos galuose.
Paprastai respondentai vertina kelias vieno objekto
charakteristikas.

Šį metodą 1952 sukūrė JAV psichologas Č. F. Osgudas. Šiuo metodu

naudojamasi psichologijoje, sociologijoje, masinės komunikacijos teorijoje,
reklamoje, estetikoje žmogaus suvokimui ir elgesiui tirti, socialinėms
nuostatoms ir asmenybinėms prasmėms analizuoti.

2021-02-02 102
Semantinio diferencialo metodas

2021-02-02 103
 Semantinio diferencialo metodas
Tokia skalė labiausiai tinka, kai reikia įvertinti firmos, prekės ženklo, prekės
įvaizdį.

Tai bipolinė skalė. Ch.Osgood’as nustatė, kad daugumą vertinimų gali būti
sugrupuoti į tris masyvus:
1. Vertinimų masyvas – geras/blogas, saldus/kartus, vertingas/nevertingas.
2. Jėgos masyvas – stiprus/silpnas, galingas/negalingas, gilus/seklus.
3. Aktyvumo masyvas – greitas/lėtas, gyvas/negyvas, tylus/triukšmingas

2021-02-02 104
 Stapel’io metodas
Tai matavimo instrumentas, suteikiantis pasirinktos požiūrio matavimo
dimensijos įvertinimo galimybę teigiama arba neigiama kryptimi (nuo –5 iki
+5).
Skalė gali būti ir horizontali, ir vertikali (naudojama dažniausiai).

Skiriasi nuo semantinio diferencialo skalės tuo, kad:

◼ Būdvardžiai arba aiškinamosios frazės yra tikrinamos atskirai, o ne kartu poromis;
◼ Taškai skalėje nurodomi skaičiais;
◼ Yra dešimt skalės pozicijų vietoje septynių.

2021-02-02 105
 Stapel’io metodas
- 5 - 4 - 3 - 2 - 1 Aptarnavimas malonus +1 +2 +3 +4 +5
• • • • • ••• •
- 5 - 4 - 3 - 2 - 1 Vieta patogi • +1 +2 +3 +4 +5
•
• • • •••••
- 5 - 4 - 3 - 2 - 1 Darbo valandos patogios +1 +2 +3 +4 +5
• • • • ••••••
- 5 - 4 - 3 - 2 - 1 Palūkanos mažos +1 +2 +3 +4 +5

2021-02-02 106
Stapel’io skalės pavyzdys: lėktuvo keleivių
nuomonės vertinimas

2021-02-02 107
 Skalių sudarymo problemos
1. Kategorijų, naudojamų skalėje, skaičius.
2. Subalansuotos arba nesubalansuotos skalės.
3. Lyginis ar nelyginis kategorijų skaičius.
4. Galimybė neatsakyti.
5. Skalės formatas.

2021-02-02 108
 Kategorijų, naudojamų skalėje, skaičius
◼ Kuo daugiau kategorijų, tuo daugiau diferencijavimo galimybių.

◼ Tačiau, esant dideliam kategorijų skaičiui, respondentui kartais

gali būti sudėtinga susidoroti su tokia skale.

◼ Paprastai, naudojamos 7  2 kategorijos.

◼ Jeigu respondentas suinteresuotas vertinimu – kategorijų

skaičius gali būti didesnis, jeigu ne – mažesnis.

2021-02-02 109
 Subalansuotos arba nesubalansuotos
skalės
◼ Jeigu skalė yra subalansuota, kiekis teigiamų ir neigiamų
charakteristikų yra vienodas, jeigu nesubalansuota – skirtingas.

◼ Jeigu tikimybė, kad objektas bus vertinamas

teigiamai/neigiamai yra didesnė, tokių kategorijų gali būti
daugiau.

2021-02-02 110
 Subalansuotos arba nesubalansuotos
skalės

Hugo Boss vyrams yra: Hugo Boss vyrams yra:

Ypač geri Ypač geri
Labai geri Labai geri
Geri Geri
Blogi Nieko
Labai blogi Blogi
Ypač blogi Labai blogi
2021-02-02 111
 Lyginis ar nelyginis kategorijų skaičius
◼ Jeigu kategorijų skaičius yra nelyginis, vidutinė kategorija
matuoja neutralią nuomonę. Tai gali įtakoti atsakymą.

◼ Lyginių arba nelyginių skalių naudojimas priklauso nuo to, ar

galima neutrali nuomonė.

2021-02-02 112
 Galimybė neatsakyti
◼ Skalės skiriasi pagal galimybes pateikti ar nepateikti atsakymo.

◼ Vienos arba kitos skalės naudojimas priklauso nuo tyrimo

tikslo. Jeigu nuomonė būtinai turi būti pateikta, respondentui
galimybės neatsakyti nepaliekame.

2021-02-02 113
 Skalės formatas
◼ Skalės gali būti vertikalios ir horizontalios.

◼ Kategorijos gali būti žymimos ,___, turėti arba neturėti

skaičių.

◼ Gali būti naudojamos skalės-termometrai, skalės-veidai ir pan.

2021-02-02 114
 Pavyzdys

Energetinio saugumo problemos Lietuvoje yra analizuojamas nuolatos, tačiau

klausimas, apie pačią visuomenės energetinio saugumo sampratą nėra išsamių
tyrimų. Trūksta ne tik dėmesio socialiniams energetinio saugumo suvokimo
veiksniams, bet ir gilesnės pačios visuomenės nuomonės analizės. Siekiant
atliepti vieną iš projekto tikslų – „įvertinti energetinių trikdžių sukeltas
technines, ekonomines ir sociopolitines pasekmes visuomenei“ buvo
organizuota visuomenės apklausa.

2021-02-02 115
 Pavyzdys

Reprezentatyvią apklausą atliko viešosios nuomonės tyrimo kompanija

„Vilmorus“.
Respondentų skaičius: N = 2002; apklausta 18 m. ir vyresni Lietuvos
gyventojai.
Apklausos būdas: anketavimas respondentų namuose naudojant iš anksto
parengtus klausimynus.
Atrankos metodas: daugiapakopė, tikimybinė atranka.
Respondentų atranka parengta taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų
vienodą tikimybę būti apklaustas.
Rezultatai atspindi visos Lietuvos gyventojų nuomonę bei pasiskirstymą pagal
amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą, perkamąją galią.
Apklausos rezultatų paklaida – iki 3 % (tikimybė – ne mažesnė nei 97 %).
2021-02-02 116
 Pavyzdys

Apklausos klausimyną sudarė skirtingi klausimų blokai:

◼ požiūris į energetinį saugumą (rizikos suvokimas; politinės orientacijos ir
energetinis saugumas; informatyvumas ir energetinis saugumas);
◼ požiūris į energetikos rizikas ir grėsmes (energetinio saugumo veiksnių
suvokimas;
◼ individuali priklausomybė ir našta; nepaklusnumas ir rizika);
◼ požiūris į atsakingų institucijų veiklą (energetikos politikos įvertinimas;
pasitikėjimas institucijomis ir energetinis saugumas);
◼ demografiniai klausimai.

2021-02-02 117
Kintamųjų kodavimas

2021-02-02 118
Kintamųjų kodavimas

2021-02-02 119
Kintamųjų kodavimas

2021-02-02 120
Kintamųjų kodavimas

2021-02-02 121
Kintamųjų kodavimas

2021-02-02 122
Kintamųjų kodavimas

2021-02-02 123
Kintamųjų kodavimas

2021-02-02 124