Vardas, pavardė, grupė:

1. Apibrėžkite ir pagrįskite, kokia bus tyrimo imtis, atliekant marketingo tyrimą, kai:
 tiriama N įmonės duonos asortimento paklausa Z regione; Netikimybinė, nes didelė
populiacija.
 tiriama N įmonės marketingo skyriaus darbuotojų nuomonė apie naujo produkto įvedimo
galimybes vietinėje rinkoje per artimiausius tris mėnesius; Tikimybinė, nes maža
populiacija. (įmonės darbuotojai)
 tiriama N įmonės, gaminančios vaikišką avalynę, internetinės svetainės lankomumas.
Netikimybinė, nes didelė populiacija, svetainę galima lankyti iš bet kurio regiono ar
net šalies.

2. Išvardinkite tikimybinės (atsitiktinės) ir netikimybinės atrankos privalumus ir

trūkumus.
1)Tikimybinė atrankos privalumas yra, kad ji tikrai tiksli, nes maža populiacija.
2)Netikimybinės atrankos provalumas, kad yra ganėtinai lengva gauti atsakymus,
nes jeigu yra naudojama tarkime paranki atranka, galima siųsti ją visiems savo
draugams ir didelė tikimybė, kad jie atsakys.
3)Tikimybinės atrankos trūkumas, ji gali būti sudėtinga, nes reikia vykti į įmonę,
turėti kontaktus.
4)Netikimybinės atrankos trūkumas, kad ji gali būti netiksli, nes korespondentai
gali būti labai panašūs ir nebus gaunamos skirtingos nuomonės.

3. Prieš atliekant anketinę apklausą, privalote pasirinkti reikalingą respondentų skaičių.

Ši užduotis paskiriama Jums. Kadangi tyrimai bus atliekami ne tik esamoje rinkoje, bet
ir potencialiose, tai vadybininkas, atsakingas už tyrimų koordinavimą, Jums paskiria
parinkti reikiamą apklausti respondentų skaičių žemiau pateiktuose miestuose ar
šalyse:
 Vilnius (patikimumo intervalas 5)=384
 Visa Lietuva (patikimumo intervalas 7)=196
 Alytus (patikimumo intervalas 9)=118

4. Situacijoms parinkite, kokia tai atranka ir pagrįskite, kodėl:

 Atliekamas marketingo tyrimas, siekiant išsiaiškinti vaikiško muilo paklausą Z mieste.
Tiriama visuma 72 000 žmonių, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.
Netikimybinė atranka, nes didelė populiacija. Įvertinta imtis, nes yra amžiaus
cenzas.
 atliekamas marketingo tyrimas Prancūzijoje, siekiant išsiaiškinti įmonės N darbuotojų
kondensuoto pieno vartojimo įpročius.
Tikimybinė, nes maža populiacija (įmonė). Paprasta tikimybinė imtis, nes gali būti
pasirenkami atsitiktiniai darbuotojai, nėra svarbios pareigos ar panašiai.

5. Imties dydis gali būti nustatytas pagal P. Pranulio ir V. Dikčiaus formulę:

n = z 2p (1 − p) ÷ e 2 =1,962 * 0,5(1-0,5)/0,092 =119

n – reikiamas imties dydis;
z – standartinės paklaidos dydžio vienetai esant normaliam pasiskirstymui (95% patikimumas z =
1,96);
p – visumos proporcija, kuri atitinka dominančias savybes (šiuo atveju 0,5, nes paklaida 95%)
e – atrankos klaida (maksimalus skirtumas tarp imties ir visumos proporcijų) (Pranulis, Dikčius,
2012, p. 258) (šiuo atveju 0,09, nes paklaida bus 9 proc.)

Apskaičiuokite, kiek respondentų reiktų apklausti, kai pasirinkta populiacija – visi Lietuvos
gyventojai, kurių, remiantis Statistikos departamento duomenimis, yra: 2.812.713 nuolatinių
gyventojų. Norima pasiekti 95 proc. patikimumą ir gauti 9 proc. paklaidą.

6. Žemiau pateikta tema ir jos tyrimo metodika. Tekste raskite klaidas ir jas ištaisykite.

SOCIALINIŲ TINKLŲ ĮTAKOS INDIVIDO KŪRYBIŠKUMUI TYRIMAS

Tyrimo metodika

Kiekybinis tyrimas – tai struktūrizuotas, besiremiantis iš mokslinės problemos kylančia hipoteze

tyrimas, taikant matematinius analizės metodus tyrimo duomenims apdoroti bei nagrinėjamam
reiškiniui aprašyti (Kardelis, 2016). Kiekybinio tyrimo pagrindas yra žodžiai ir jų aprašymas.
(Pataisymas: Kiekybinio tyrimo pagrindas yra skaičiai ir statistiniai metodai) Kiekybinis tyrimas
siekia žodžiais išmatuoti specifinius reiškinio aspektus, o ne patikrinti priežastines hipotezes
(Pataisymas: Kiekybinis tyrimas siekia skaičiais išmatuoti specifinius reiškinio aspektus, per
atskirtus pavyzdžius sukurti bendrą reiškinio sampratą ar patikrinti priežasties hipotezes)
(Kardelis, 2016).
Tyrimo tikslas: ištirti ar pasirinktuose socialiniuose tinkluose egzistuoja kūrybiškumą
skatinančios priemonės.
Tyrimo objektas: individai, kuriuos veikia socialiniai tinklai.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti reikšmingiausias socialinių tinklų funkcijas.
2. Nustatyti ar socialiniai tinklai daro įtaką individo kūrybiškumui ir kokie tai veiksniai.
3. Nustatyti kokią įtaką daro socialiniai tinklai.

Hipotezė: Siekiant įrodyti teorinėje dalyje sudarytos socialinių tinklų įtakos kūrybiškumui
modelio pagrįstumą, darbe keliamos tokios hipotezės:
H0 – pasirinktas teiginys, kad socialiniai tinklai ugdo kokias nors savybes nepriklauso nuo lyties.
H1- pasirinktas teiginys, kad socialiniai tinklai ugdo kokias nors savybes priklauso nuo lyties.
Tyrimo imtis: Imties dydis buvo nustatytas pagal Pranulio ir Dikčiaus formulę. Pasirinkta
populiacija – visi Lietuvos gyventojai, kurių, remiantis Statistikos departamento duomenimis,
yra 2 847 904. Norint pasiekti 95 proc. patikimumą ir gauti 6 proc. paklaidą, reikia apklausti apie
267 respondentus. Buvo taikyta tikimybinė atranka. (Pataisymas: Netikimybinė, nes didelė
populiacija.)
Tyrimo organizavimas ir eiga: Anketos sandara priklauso nuo tikslų, uždavinių bei tiriamų
klausimų. Šio tyrimo privalumas tai lengva apklausos forma, kurios pagalba apklausiama
nedidelė grupė žmonių. Tokiu būdu, per mažo laiko tarpą gaunamas didelis informacijos kiekis,
kuris leidžia išsiaiškinti apklausiamųjų elgesį, jų požiūrį atliekant elektroninę apklausą.