Eilėraštis „ Kalbos namai“

Gabrielė Želvytė
 Eilėraščio analizė
Eilėraščio pavadinimas atspindi jo tematiką, kalbos svarbą.
Veiksmas vyksta esamuoju laiku „Niekaip negaliu ištart : buvau“ .
Gausu metaforų. Eilėraščio nuotaika rami, lyrinis subjektas tarsi stebi
viską iš šono. „Kur tas mūsų būsimasis laikas? Imkit jį ant rankų ir
laikytkit..“ jaučiamas nerimas dėl ateities, skatinama išlaikyti kalbą, nes
eilėraštyje akcentuojamos kalbos dalys. Eilėraštyje akcentuojama kalbos
svarba, nes be kalbos ir istorijos nebūtų tautos. Kadangi eilėraštis
priskiriamas prie antrosios autoriaus kūrybos temos, kurios
pavadinimas dvasinės atramos taškai iš to galima pasidaryti išvadą, kad
kalba yra tautos dvasinė atrama.