1. Žemdirbių gerovė priklausė nuo nuo gamtos.

2. Lietuvos archeologai, ištyrę rastus kaulus, nustatė, kad žmonėms ankščiau trūko maisto, jie badavo
bei sirgo.
3. Lydiminė žemdirbystė- žemės įdirbimo būdas, kai naudojami vis nauji išdegimo miško sklypai.
4. LYDIMAS- iškirstas ir išdegintas miško plotams sėti javams.
5. Lietuvos teritorijoje buvo sunku įdirbti žemę, nes ten buvo daug medžių, krūmų, kelmų, reikėjo
deginti kirtimą.
6. Žemdirbiai žemę paliko dirvonuoti, nes tai gaudavosi kaip traša.
7. Miškas buvo kertamas sunkiai ir ilgai, nes nebuvo patogių, gerų įrankių.
8. Bronzos amžius Lietuvoje prasidėjo, kai 1800 iki Kr Lietuvos teritoriją pasiekė pirmieji bronziniai
darbo įrankiai, papuošalai ir ginklai.
9. Bronzinių įrankių atsiradimas paskatino lengviau kirsti miškus, daugėjo lydimų, daugėjo javų ir
žmonės nebebadavo.
10. Kad baltai išmoko lydyti bronzą įrodo rasti vietinių amatininkų dirbiniai, metalo laužas, žaliava,
liejimo formos.
11. Bronzos dirbinių baltai įsigydavo mainais į žvėrių kailius, vašką, gintarą.
12. Archeologų aptiktos kapavietės Graikijoje, Italijoje rodo, kad gintariniais papuošalais puošėsi tik
turtingi ir kilmingi žmonės.
13. Mainų prekyba vyko gintaro keliais.
14. Lietuvos teritorijoje pirmieji geležies dirbiniai pasirodė maždaug V a iki Kr.
15. Baltai geležį gaudavo iš balų rudos.
16. Balų ruda- pelkėtose Lietuvos vietose randama geležies turinti uoliena.
17. Kaip geležiniai darbo įrankiai paveikė žemės ūkio darbus: Žemės ūkio darbai labai palengvėjo arklu
su geležiniu noragu buvo įdirbama daugiau žemės.
18. Kaip metalinių darbo įrankių atsiradimas Lietuvoje paveikė žmonių bendruomenę: Žmonės galėjo
prasimaitinti nes žemė buvo įdirbama geriau, užauga javai, suvalgo gyvuliai ir tada gyvulius žmonės.
19. Lietuvos teritorijoje neturime natūraliai randamų metalų telkinių, nes nežinau....
20. Kuo skiriasi LYDYMAS NUO LYDIMO? Lydymas yra kai mes kažką lydome, kad ir kokią geležį, o
lydimas yra iškirstas arba išdegintas miško plotas paruoštas sėti javams.