STALYSTĖS AMATAS

Seniausi rasti stalių dirbiniai

Medžio apdirbėjo profesija priskirtina prie seniausių profesijų. Pirmykščiai žmonės

medieną naudojo ne tik būstams statyti, bet ir ginklams bei darbo įrankiams gaminti.
Manoma, kad seniausi medienos dirbiniai priklausė Europos neandertaliečiams.
Archeologai, tyrę paleolito laikų vietovę Schöningene, Vokietijoje, rado 300 tūkst. metų
senumo medines ietis, strypą ir dvigubas smigias lazdas.

Stalystės istorijos pradžia Lietuvoje

Stalystės pradžia Lietuvoje laikoma XIV a. Staliai ir jų dirbiniai mūsų krašto istoriniuose
šaltiniuose minimi jau nuo seniausių laikų, tačiau pirmasis rašytinis šaltinis, liudijantis
organizuotą stalystės veiklą, yra tik iš XVI a., kai Lietuvos miestų amatininkai ėmė
jungtis į cechus. 1562 m. buvo įkurtas bendras balnių, pakinktininkų, pozumentininkų ir
stalių cechas. 1578 m. staliai nuo jo atsiskyrė ir kitais metais įkūrė savarankišką cechą.

Augusto III patvirtintas Vilniaus stalių cecho statutas saugojo stalius nuo konkurencijos
– kitų cechų meistrams draudė gaminti ir turguje parduoti stalių gaminius. XIX a.
viduryje Vilniuje dirbo apie 30 stalių meistrų, kurie turėjo apie 90 mokinių ir 50
pameistrių. Mokiniai, dažniausiai meistro išlaikomi, amato mokydavosi nuo ketverių iki
devynerių metų. Daugelis meistrų buvo atvykėliai, dažniausiai iš Prūsijos, Lenkijos.
Darbo įrankius pasigamindavo patys

Staliai gamindavo įvairaus sudėtingumo dirbinius iš medienos. Pradedant smulkiais

virtuviniais reikmenimis (pavyzdžiui, kočėlai) ir nedideliais interjero elementais, baigiant
langais ir durimis, pertvaromis, laiptų turėklais, palangėmis, langinėmis. Jie taip pat
klodavo lentų ir parketo grindis, stiklindavo langus. Dažnai puošdavo pastatus
ornamentais, kuriais buvo paryškinamos svarbiausios trobesio vietos, sušvelninamas
perėjimas iš vienos medžiagos į kitą. Puošniausia stogo dalis buvo skliautas, kuris buvo
puošiamas lėkiais (aut. past. pastatų kraigo galo puošybos elementas), vėjalentėmis,
skliauto langelio apvadais.

Staliai daugiausia darbo turėjo žiemos metu. Amatininkai įrankius pasidarydavo patys,
metalines jų dalis kaldavosi pas kaimo kalvius. Įvairūs medžio apdirbimo įrankiai naudoti
medžiui pjauti, žievinti, gręžti, tašyti, skobti, obliuoti, tekinti. Obliai – vieni seniausių
žmonijos išradimų. Pirmieji obliai, kurie buvo rasti Pompėjoje, priskiriami I mūsų eros
amžiui, nors plačiau Europoje paplito tik XV – XVI amžiuje, o Lietuvoje – XVIII – XIX
amžiuje.

Stalių darbas yra labai įvairus. Pirmiausia stalius turi mokėti skaityti brėžinius.
Specialistas privalo išmanyti įvairias medienos rūšis bei atskiras jų savybes, taip pat
medienos džiovinimą, sandėliavimą, apdorojimą individualiais ir universaliais įrankiais.
Stalius privalo žinoti ir kaip teisingai medieną pjauti, lyginti, klijuoti, lakuoti, dažyti.

Stalystė šiais laikais

XX a. pab.–XXI a. pr. staliai dirba medienos apdirbimo įmonėse, specializuotose stalių

dirbtuvėse, statybos ir remonto įmonėse. Ir šiais laikais stalių darbai yra ypatingai
reikalingi ir paklausūs. Lietuvoje yra 16 sertifikuotų stalystės amatininkų.

https://www.youtube.com/watch?v=kzIgwa236So&feature=emb_logo