Medžio dirbiniai turi gilias tradicijas.

Archeologinių radinių duomenimis įrodyta, kad akmens amžiaus žmonės buityje naudojosi
mediniais daiktais - dubenimis, kaušais, irklais ir kt. Išlikusių medinių daiktų fragmentai kalba apie jų dekoratyvumą ir
meniškumą. Ne vienas gražus, puošnus daiktas buvo skirtas aukojimui arba su juo buvo atliekamos tam tikros apeigos.

Drožyba - tai taikomosios dekoratyvinės dailės ir skulptūros technika. Medis, kaulas, ragas, gintaras, plastikai ar kitokia
medžiaga apdorojama (drožiama, pjaustoma, skutama, lyginama) aštriais įrankiais (kaltais, peiliu, pjūkleliu).

Drožybos technika sukuriami įvairios paskirties dirbiniai: skulptūrėlės, skulptūrų dekoras, pastatų eksterjero ir interjero medinės
puošmenos, buities reikmenys, papuošalai.

Medžio drožiniai puošiami inkrustacija, poliruojami, lakuojami, dažomi įvairiomis spalvomis, auksuojami. Kaulo ir rago
drožiniai dažniausiai tik poliruojami. Drožybinis dekoras būna dažniausiai žmonių figūrų, kaukių, augalinių ir gyvūninių
ornamentų pavidalo.

Medienos, kaip medžiagos kūrybai, populiarumas Lietuvos tautodailėje yra apspręstas geografinės padėties. Mediniai daiktai nuo
neatmenamų laikų ima dominuoti Lietuvoje. Raižomi darbo įrankiai, namų apyvokos reikmenys, rogės, vežimai su pakinktais,
baldai, architektūrinės detalės. Kaimuose gyveno meistrai amatininkai, kurie gamino vienos ar kitos paskirties daiktus - tai staliai,
dailidės, kubiliai, račiai, ratelninkai, klumpdirbiai, skiečiai, kalviai.

Atskira grupė buvo dievdirbiai - šventųjų, koplytėlių, kryžių meistrai. Nors dažnai tas pats stalius, dailidė ar kuris kitas medžio
apdirbimo meistras galėjo išdrožti ir šventojo statulėlę, bet tuo retai užsiimdavo, nes dažnai tam trūkdavo laiko. Liaudies
amatininkai amato išmokdavo vieni iš kitų. Dažniausiai – sūnus iš tėvo, o kartais gabesnį vaiką leisdavo pas gerai žinomą
meistrą, pasimokyti meistrystės, kur jis dirbo be atlyginimo ir tik po vienerių metų tapdavo pameistriu.

Tradicinei skulptūrai priskiriamos medinės kaukės, vartotos Užgavėnių, vestuvių ir kt. apeigų metu. Kaukės vaizduoja neigiamus
ir juokingus žmonių tipus (gobšuolius pirklius, pokštininkus), fantastines būtybes (velnius, raganas). Kaukių atlikimo technika ir
plastinė forma labai įvairi. Prie medžio čia dažnai pritvirtinamas avies kailis, arklio ašutai, teikiantys kaukei ekspresyvumo,
dekoratyvumo.

Taikomoji drožyba
Medžio dirbiniai skirstomi į tris grupes:
• pirmąją grupę sudaro verpimo ir audimo reikmenys (verpstės, prieverpstės, kuodelių smeigtukai, rateliai, audimo staklės,
šaudyklės, sprąsčiai), skalbimo įrankiai (kultuvės, kočėlai); pasižymi praktiškumu, jų plokštumos dekoruojamos įvairiais raštais;
 įrankiai ir indai maistui gaminti, seikėti ir vartoti (piestos, piestelės, grūstuvės, gorčiai, gorčiukai, arba kvortos, druskinės,
mediniai dubenys, šaukštai, šakutės ir peiliai, kaušeliai vandeniui, alui bei girai, taurės, cukrinės, sviestinės, lauknešėliai,
pintinėlės, spaustukai riešutams ir kt.); paviršiaus plokštumos taip pat dekoruojamos. Kai kurie šių dirbinių (grūstuvai, kaušeliai,
spaustukai riešutams ir kt.) puošiami žvėrelių ir paukščių galvutėmis, daromi žmogaus, žvėries ar fantastinės būtybės bei jų galvų
pavidalo;

įvairūs specialios buitinės paskirties reikmenys (žibinčiai, žvakidės, sietynai; pypkės, kandikliai, tabokinės, dėžutės, klumpės,
lazdos, pavalkai ir lankai kinkymui, rogės, plunksnakočiai, mediniai peiliai popieriui pjaustyti, rėmeliai fotografijoms,
veidrodžiai ir kt.), vaikų žaislai (vilkeliai, arkliukai, barškalėliai), muzikos instrumentai (kanklės, lumzdeliai).

Baldų paviršiaus plokštumos skaidomos į kelis kompozicinius laukus, kurie puošiami įvairiaspalviais augalinių (rečiau
geometrinių) motyvų ornamentais. Labiausiai paplitęs baldų ornamentų motyvas – vazonuose augančios stilizuotos gėlės, dažnai
pasitaiko stilizuotų paukščių. Kartais užrašomos datos, inicialai, vardai, posakiai.

Medžio raižinių estampai

Jie plito Lietuvoje XVIII a. pab.–XIX a. ir buvo raižomi Žemaitijoje. Raižiniais buvo puošiamos gyvenamų namų, klėčių sienos
ir skrynių dangčių vidus. Jiems būdingas didelis formatas. Raižinių siluetai ir meninė forma artimi tradicinei skulptūrai. Juose
taip pat vaizduojami įvairūs šventieji, greta religinės tematikos raižinių pasitaiko socialinės ir moralinės tematikos kūrinių.
Raižinių fonas užpildytas stilizuotos augmenijos ir kitais motyvais, peizažo fragmentais.

Pagrindiniai įrankiai – raižikliai, peiliai ir įvairių formų kaltai.

Raižikliais raižomi kontūrai, geometrinės linijos, ornamentai. Jų geležtės turi būti 1mm storio ir 10-12mm pločio, ašmenys tiesūs
ir plokšti, išgaląsti nesuapvalinant. Pjaunant gilesnes įkartas, raižiklis laikomas visu kumščiu ašmenimis žemyn ir į save, o
drožiant smulkiasnius raštus, - kaip plunksnakotis.

Įvairių formų peiliai naudojami reljiefinei bei skulptūrinei drožybai apvaliems bei lenktiems kontūrams raižyti, medienos pluoštui
išilgai drožti ir briaunoms apdirbti. Peilių geležtės gaminamos iš įrankinio plieno, kad greit neatšiptų ir lengvai linktų. Kieto
plieno geležtės netinka, nes greit lūžta.

Stambesniems darbams naudojami įvairių formų kaltai. Jais galima drožti ranka plonus medžio sluoksnius arba laužyti juos
pakalant mediniu plaktuku, norint atskelti stambesnę skiedrą.

Įvairių formų ir profilių šaukšteliniai peiliai daugiausia naudojami drožiant indus, šaukštus, ąsočius. Jais drožiamas dirbinių
vidinis paviršius.

Darant reljefinį drožinį, lygiam fonui suteikiama faktūra puansonais, t.y. plieniniais štampais, kurių viename gale padarytos
įvairių geometrinių formų ir profilių įkartos. Šie štampai lengvai pakalami plaktuku.

Pirminiam didelių ruošinių apdirbimui naudojami kirviai. Kirviais su įvairių profilių lenktais ašmenimis išskaptuojamos įvairios
išėmos.

Mediniai plaktukai naudojami kai reikia iškirsti foną, reljefą, kai dirbama su kieta mediena ar daromos stambios skulptūros.

Meninei drožybai naudojami pjūklai. Dvirankiais pjūklais perpjaunami stambūs ruošiniai.Vienarankiais įvairių dydžių pjūklais su
įvairių formų dantimis mediena pjaunama skersai ir išilgai.

Plokšti paviršiai obliuojami šiais obliavimo įrankiais: drėgstuvu, obliumi, leistuvu, apdailiniu obliumi ir skersgaliniu obliumi.

Kiaurymės gręžiamos alkūniniu, elektriniu ir rankiniu gręžtuvu.

Medžio drožyboje, be rankinių medienos apdirbimo įrankių, naudojami elektriniai rankiniai įrankiai bei medienos apdirbimo
staklės.

Kintant gyvenimo sąlygoms, pakito daugelio daiktų paskirtis. Jų funkcija liko tik dekoratyvinė - suvenyrinė. Šiandieniniame
modernizme menininkai neišvengiamai vis labiau pasineria į įdomius šiuolaikinėmis technologijomis kuriamo meno
eksperimentus.

Tačiau kad ir koks modernus, mistiškas bei viliojantis bebūtų šiuolaikinis pasaulis, o kartu ir menas, visad po ieškojimų ir
bandymų sugrįžtama prie to, kas sava - atmintyje išlikusių ornamento simbolių prasmė yra nuolat atgaminama medžio kūrinyje.

Šaltiniai:
http://www.medinegalerija.lt
http://www.lietuvostautodaile.lt
http://discovery.ot.lt
www.tradicija.lt
http://www.thesculpturestudio.com
www.ukmergeskulturospuslapiai.lt