DANTIRAŠTIS

Dantiraštis, pleištaraštis, ideografinis skiemeninis raštas, sudarytas iš pleišto pavidalo

brūkšnelių junginių. 
Ženklai reiškia žodžius ar skiemenis, turinčius kelias reikšmes. Buvo rašoma smailia nendrine
lazdele minkšto molio plytelėje iš pradžių vertikaliais stulpeliais iš dešinės į kairę, vėliau
horizontaliomis eilutėmis iš kairės į dešinę.
 RAŠTO STRUKTŪRA

Dantiraštis – labai sudėtingos struktūros raštas. Didžiausią

problemą sukelia tai, kad tas pats ženklas gali būti
skaitomas daugybe būdų.
DANTIRAŠTIS ARBA PLEIŠTINIS RAŠTAS.

Tekstai buvo rašomi ant kvadratinių, dažniausiai 32 x 32 cm dydžio ir

2,5 cm storio lentelių.
Lenteles gamindavo iš molio. Jas džiovindavo ir išdegdavo saulėje.
DEGIMO KROSNIS
 ATSIRADIMAS
Civilizacija, valstybė, raštas ir biblioteka atsirado maždaug
3500 m. pr. Kr. senovės Tarpupyje.
XIX a. pasaulis sužino apie Šumerą ir molinių lentelių
kultūrą.

Mesopotamiečiai sukūrė pirmąsias rašto sistemas (dantiraštį

arba pleištinį raštą).
 INFORMACIJOS SAUGOJIMAS

Lentelės laikytos
specialiuose
moliniuose
induose.
Britų muziejuje Londone saugoma virš
20 000 Ninevijos bibliotekos,,molio
plytelių su istorijos, religijos, literatūros
ir kitais tekstais. Dantiraštį 19 a. pradėjo
dešifruoti G. F. Grotefendas, H. C.
Rawlinsonas.
 DANTIRAŠČIO KNYGOS

Buvo galima aprašyti abi lentelės puses.

„Knygą“ sudarydavo kelios dešimtys ar net
šimtai lentelių, kurios buvo numeruojamos.
Taip pat naudoti kustodai – lentelės apačioje
parašoma kitos lentelės pirmoji eilutė, o
kitoje lentelėje parašoma prieš tai buvusios
lentelės paskutinė eilutė.
 RAIDA IR ĮVAIROVĖ

Ankstyviausias dantiraštis susiformavo apie 2600 m. pr. m. e. iš šumerų rašto kaip savotiškas
greitraščio variantas: užuot brėžus linijas molyje greičiau buvo tam tikra tvarka įspausti
brūkšnelius. Taip susiformavo ankstyviausias dantiraščio variantas – šumerų dantiraštis.