TRADICINĖ DZŪKIJOS

NACIONALINIO PARKO
ARCHITEKTŪRA:
LANGAI
Rasa Bertašiūtė

© Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, 2011 m.

Senoviška pirkia Dubaklonio k. Nuotr. iš NČDM archyvo (Fot. Dargis Alfonsas 1935 m.).

2
TRADICINĖ DZŪKIJOS NACIONALINIO PARKO
ARCHITEKTŪRA: LANGAI

Etninė architektūra – svarbi kultūrinio kraštovaizdžio ir regioninio ar

nacionalinio parko identiteto dalis. Statybos bei gyvenamosios aplinkos sa­
vitumų pažinimas, saugojimas ir puoselėjimas garantuoja tvarią bendruo­
menės raidą bei rekreacinį vietovės patrauklumą. Gyvenamoji aplinka nėra
vien praktinis žmogaus poreikis, tai emocinis, estetinis išgyvenimas, daran­
tis įtaką tarpusavio bendravimui, būties motyvacijai ir asmens savimonei.
Dzūkijos nacionaliniame parke yra nemažai išlikusių vertingų, įdo­
mios savitos architektūros kaimų, sodybų ar pastatų, kuriuos verta atidžiau
patyrinėti ir geriau pažinti. Tik pažinę savo krašto kultūrą sugebame ją
vertinti ir saugoti. Statybos savitumą formuoja savaime susiklostęs kaimų
užstatymas, pastatų dydžio ir kiemo erdvės santykis, natūralių medžiagų
konstrukcijos, įprastos akiai trobesių proporcijos, praktiška apdaila bei
gausi skoninga puošyba. Visa tai sukuria išskirtinį Dzūkijos kaimų ir sody­
bų vaizdą, kurio praradimas nuskurdina kultūrinį kraštovaizdį ir sumenki­
na savasties išgyvenimą.

Dvigalė pirkia Mančiagirės k. (2009 m.)

3
languose atspindėti gyvenimai

Zervynų k. moterys.
Nuotr. iš DNP archyvo (XX a. p.p.).

4
 languose atspindėti gyvenimai

Laidotuvės Marcinkonių k. Nuotr. iš DNP archyvo (XX a. II p.)

Kaimo vyrai su arkliu prie pirkios Musteikos k.

Nuotr. iš DNP archyvo (XX a. p.p.)

5
 Šiuo leidiniu siekiame atkreipti dėmesį į tradicinės architektūros svar­
bą, tiesioginį jos ryšį su kraštovaizdžiu, gamtine aplinka, žmonių pasaulė­
žiūra bei grėsmes, susijusias su gyvenimo būdo ir gyventojų kaita. Leidinys
skirtas langų istorijai, konstrukcijų ir formų įvairovei atskleisti, supažindi­
na su jų priežiūra ir tvarkymu. Langai yra vienas svarbiausių gyvenamojo
namo elementų. Jų išdėstymas, meninis apipavidalinimas didele dalimi
lemia pastato architektūrinį vaizdą. Pirkios langai tarsi akys veide skleidžia
džiaugsmą ar ilgesį, atsiveria aplinkai, įleidžia į mūsų būstus šilumą ir švie­
są, atspindi žemę ir dangų... Nuo seno jie buvo apdainuojami, gražinami,
prižiūrimi, pagal pirkios langus buvo sprendžiama apie namo šeimininkus.
Langai svarbūs ne tik pastato architektūrai, jie susiję su visa kaimo aplinka.
Pastaruoju metu vis daugiau gyventojų senuosius medinius langus keičia
naujais, dažniausiai menkaverčiais plastikiniais, atsisakydami įprastų su­
dalinimų ir puošybos. Taip prarandamas jų individualumas, kinta namo
ir sodybos vaizdas, dingsta architektūros savitumas, mažėja paveldo vertė,
kaimai virsta beveidėmis nuobodžiomis gyvenvietėmis...
Etninės architektūros išlikimas, kartu ir vietovės patrauklumas pri­
klauso nuo gyventojų valios, noro bei žinių. Prisiliesdami prie amžių nugy­
venusių pirkių atrandame ne tik sudūlėjusius rąstus, numintus slenksčius
ar išklypusius langus, bet ir sienose įrašytas čia gyvenusių žmonių istorijas
bei patirtis, kurios svarbios ir vertingos mūsų kultūrai, mūsų išlikimui.
Siekiant išsaugoti kaimo dvasią, vaizdinį jutiminį įspūdį, įsikūnijusį formų
ir spalvų dermėse, svarbu tausoti ne tik etnografines sodybas, pastatus, jų
detales, kiemo elementus, bet ir puoselėti krašto statybos tradicijas naujai
kuriamose ar rekonstruojamose sodybose. Trapi ir kintanti kaimo archi­
tektūra reikalauja dėmesio, supratimo, nesavanaudiško požiūrio ir teisingo
elgesio.

6
Šeimininkė prie pirkios lango
Kašėtų k. (2009 m.)
„Langai tarsi akys...“
Kasčiūnų k. (2009 m.)

7
 Langų istorinės raidos apžvalga

Per palyginti trumpą, bet intensyvų gyvenamojo namo raidos laiko­

tarpį, langų formos, puošyba bei konstrukcijos smarkiai keitėsi ir tebe­
sikeičia.
Seniausi gyvenamieji būstai buvo be langų, kartais tik su nedidelėmis
sienoje iškirstomis angomis. Kad nepatektų šaltis, angą reikėdavo už­
dengti šviesą praleidžiančiomis medžiagomis. Iš pradžių, kol stiklas buvo
brangus, naudotos gyvulių, žuvų pūslės, odos, taukuotas popierius, audi­
nys, žėručio skeltės. XVI a. langų rėmai dažniausiai būdavo nevarstomi,
užpildomi nedideliais popieriaus arba stiklo gabalėliais. XVII–XVIII a.
stiklui atpigus, langų angos padidėjo, paplito varstomi rėmai su dviem
arba keturiom puslangėm. Varstomoji dalis, puslangė (lango rėmas) buvo
sudalinama alaviniais arba geležiniais rėmeliais į 6, 8, 12 ar 16 dalių, į
kuriuos įstatomi stiklo gabalėliai, vadinami šibomis. Palaipsniui meta­
liniai langų rėmai buvo keičiami mediniais, mažėjo rėmelių skaičius ir
didėjo stiklo plokštumos.

1 2

Pirkios langas su langinėmis (1) Zervynų k. (2011 m.)

Pirkios langas (2) Mančiagirės k. (2009 m.).

8
 Dzūkų pirkiose iki XIX a. pabaigos dar naudotas paprasčiausios kons­
trukcijos langas – nedidelė viename ar dviejuose sienojuose iškirsta anga,
be rėmo, užstumiama horizontaliai slankiojančia lentele arba užveriama pri­
mityvios konstrukcijos langine. Kartais buvo užstumiamas įstiklintas rėmas.
Valstiečių namuose pirmieji stikliniai langai dažnai daryti iš mažų, netaisyk­
lingos formos, sutvirtintų balanomis, stiklo gabalėlių. Prievarai (mediniai
rėmeliai) sudarė chaotišką, netaisyklingą piešinį. XVII–XX a. kaimo trobose
vyravo keturių, dažniausiai šešių dalių (rūčių) langai. Labiausiai paplitusi sta­
čiakampė lango forma, kur aukščio ir pločio santykis svyravo nuo 1:0,7 iki
1:0,8. Stiklai mediniuose rėmuose pirmiausia buvo įstatomi į prievaruose ir
rėmo pakraščiuose išpjautus griovelius. Norint pakeisti sudužusį stiklą, reikė­
jo išardyti visą rėmelį, be to, grioveliuose nuolat kaupdavosi vanduo ir rėmas
greitai supūdavo. Tokius langus pakeitė sandaresni, kai XIX a. pradėtas nau­
doti glaistas (pagamintas iš kreidos ir linų sėmenų aliejaus). Žiemą, stengian­
tis apsisaugoti nuo šalčio, iš lauko pusės langai buvo dengiami šiaudiniais
matais (iš šiaudų surištais apklotais). Dvaruose XVIII a. pabaigoje jau buvo
dedami dvigubi (dubultavi) langai. Kaime jie paplito tik XX a. II ketvirtyje,
namai tapo sandaresni ir šiltesni.

1 2

Pirkios langas su langinėmis (1) Lynežerio k. (2008 m.)

Pirkios langas (2) Mančiagirės k. (2011 m.)

9
 1

Senoviško lango (1) įstatymas sienoje

(Piešinys iš NČDM archyvo).
Senoviško lango rėmo konstrukcija (2),
kai stiklas įstatomas į prievaruose
ir rėmo pakraščiuose išpjautus griovelius
(Piešinys iš NČDM archyvo).
Dūminės pirkios langas (3) (1985 m.)

3
 Motina su vaiku prie pirkios lango Dubaklonių k.

Pirkios langai Dubaklonio k.

(Nuotr. iš leidinio Balys Buračas. Tarpukario veidai: Vaikai. Kaunas. 2006 m.)
 1 2

3 4

Pirkios langai (1, 3) dviejų varstomų pusių su įsprūdinės konstrukcijos langinėmis Zervynų k.
(2009 m.), Pirkios langas (2) iš trijų dalių su pjaustiniais papuoštomis langinėmis Žiogelių
k. (2009 m.), Pirkios langas (4) su originaliai papuoštu viršulangiu Daržinėlių k. (2008 m.)

XIX a. ir XX a. pradžioje langai buvo gaminami iš dviejų varstomų

pusių, kurių kiekviena dalinama prievarais į tris dalis. Vėlesni, tarpukario
langai nejudamu skersiniu padalyti į dvi dalis – viršutinė nevarstoma, dvi
puslangės varstomos. Nors langų dydis ir sudalinimas kito, bet jų forma,
proporcijos ir puošyba liko tradicinė.

12
 Kito ne tik lango rėmai, bet ir jų tvirtinimo konstrukcija. Senovinių
pirkių langai, panašiai kaip ir durys, buvo įstatomi į staktas (tarp vadinamų
švilių). Vėliau staktų atsisakyta, langai dėti dviem būdais. Vienu būdu – ats­
kirai įstatoma palangė, šonai apkalami lentomis, galiausiai įkabinami langų
rėmai. Kitu būdu – pagamintas su dėžiniu rėmu langas įstatomas į sienoje
iškirstą ir šoniniais tašais sutvirtintą angą, po to prikalami apvadai, puošme­
nys. Vidinė lango pusė, panašiai kaip ir lauko, buvo aptaisoma lentų apkalu
(lamperijomis). Meistro darbo langų puošyba, dailiai išpjaustinėtos lentos,
nepigiai kainuodavo, kartais tam tekdavo taupyti net kelerius metus.
Šilumai sulaikyti ir apsaugai prie langų buvo kabinamos viena arba dvi
langinės. Iš pradžių jos buvo vienpusės, vėliau – dvipusės, kabinamos prie
lauko sienos medinėmis virpstimis arba metaliniais vyriais (zoviesais). Kartais
jos įtaisytos vidinėje pusėje, kad geriau apsaugotų namus nuo įsilaužimų ir
apiplėšimų. Langinės buvo gaminamos panašiai kaip ir durys – iš vieno arba
dviejų sluoksnių lentų, sutvirtintų varais, arba rėminės konstrukcijos su įsprū­
domis (filinginės). Langinėse buvo išpjaunami nedideli dekoratyvūs langeliai,
kurie padėjo orientuotis laike ir pagyvino namo fasadą.

Pirkia su puošniu įstiklintu prieangiu Mančiagirės k. (2009 m.)

13
 Pirkia Musteikos k. (2009 m.)

Dabartinė mada dėti langus nesudalijant rėmo iš esmės keičia kaimo

vaizdą – didžiulės aklos langų plokštumos grėsmingai „iššoka“ medinių
namų sienose, kontrastuoja su aplinka. Etnografiniame kaime neranda­
me didelių vientisų plokštumų – šiaudų ar skiedrų stogas, rąstų ar len­
tomis apkalta siena, medinės tvoros, medžiai – visa daugiaplanė erdvė
suskaidyta smulkiu ritmišku piešiniu. Šiame fone puikiai dera siaurais
rėmeliais sudalinti ir dailiais apvadais apjuosti langai. Ir priešingai – vi­
siškai netinka dideli, nesudalyti langai, nes jie griauna natūralų gamtinį
piešinį, kuriame nėra didelių dominuojančių plokštumų, aštrių kam­
pų ar kontrastų. Besiskverbiančios miesto mados nėra tinkamos kaimo
aplinkai, kur galioja visiškai kiti kompozicijos ir dermių principai, kur
žmogaus sukurta gyvenamoji aplinka yra organiška gamtos dalis, jos pa­
pildymas, pratęsimas...

14
 Apdaila ir puošyba

Gražūs langai labai puošia namą, bet pirmiausia jie turi būti gerai pa­
gaminti ir teisingai įstatyti į sienoje paliktą angą. Langų puošyba sukuria­
ma iš įdomiai savitai sudėliotų išpjaustinėtų apvadų. Apvadų kilmė grynai
praktinio pobūdžio: jie dengė tarp sienos ir lango atsiradusius plyšius. Se­
niau plyšiai būdavo užkamšomi pakulomis, vilnomis, dabar – modernes­
nėmis medžiagomis, o išorinė ir vidinė lango pusė aptaisoma lentų apvadu.
Išpjaustinėtos, išgražintos apkalų lentos saugo ir puošia langą.
Tradiciškai lango aukštis su papuošimais sudaro 1/3–1/2 sienos aukščio.
Labiausiai buvo puošiami į gatvę ar kelią atsukti pirkių galai. Mažiau ma­
tomi langai apdailinti kukliau. Pirkios langai buvo daromi skirtingo dy­
džio: priemenėje – mažiausi, gyvenamojoje patalpoje – didžiausi, o skliau­
te – kartais patys įmantriausi.

Pirkios galinis fasadas Zervynų k. (2008 m.)

15
 1 2 3
Puošnus skliauto langelis (1) Cimaniūnų k. (2008 m.), Pirkios langas (2)
Puvočių k. (2011), Išpjaustinėta vidinė lango apvadų pusė Mardasavo k. (3).

Dzūkijoje dekoruojami langų apvadai (juos sudaro polangiai, viršulan­

giai ir šoninės lentos), rečiau – rėmai, palangės, staktos. Puošiamas lango
viršus (viršulangis), apačia (polangis) ir šoninių lentų galai. Paprastai po lan­
gu daromos siauros palangės, kartais joms suteikiamas nesudėtingas profilis.
Langai gali būti apkalami vienodo pločio apvadais arba sudėtingesnės kom­
pozicijos ornamentu. Dažnai viršulangė (arba antlangė) turi horizontalių
lentelę – prikaltę, vadinamą karnizu. Puošnesnės susideda iš dviejų da­
lių – karnizo ir sandriko (trikampio ar kitokio pavidalo frontonėlio antlan­
gės viršuje). Kartais langų apkalimas susideda iš kelių lentų, kalamų viena
ant kitos arba viršutinė atitraukiama nuo apatinės per 5–10 cm. Apatinio
apvado piešinys būna paprastesnis, tik papildo viršutinės dalies ornamentiką.
Dzūkijoje antlangės dažniausiai puošiamos geometriniais arba augali­
niais ornamentais, su išryškinta centrine dalimi. Populiarūs kiaurapjūviu
išpjaustinėti augalų motyvai, šakelės, žiedų pynės su voliutomis, gyvūnų
ar paukščių siluetai. Gana dažnas baroko architektūros puošybos motyvas –
pertrauktas trikampis su skrituliu centre. Palangės puošiamos riestiniais
profiliais, ypač mėgstamas dviejų priešpriešinių kreivių motyvas. Būna la­
bai paprastai papuoštų langų apvadų kur ornamentus sudaro tik lentoje
išgręžtos skylutės.

16
 1 2 3

4 5 6

Senoviški langai (1, 2) iš dviejų varstomų pusių, kurių kiekviena dalinama

prievarais į tris dalis Marcinkonių k. (2009 ir 2007 m.)
Vėlesni, tarpukario langai iš trijų dalių – viršutinė nevarstoma (3) Dubininko k. (2011 m.),
dvi puslangės varstomos (4, 5) Marcinkonių (2009 ir 2007 m. ) ir Žiūrų k. (6) (2011 m.)

17
 1 2

3 4

5 6
Senoviškas dviejų varstomų pusių, šešių rūčių langas (1) su langinėmis Ašašninkų k.
Tarpukario langai trijų dalių su langinėmis Marcinkonių k. (2, 4), Zervynų k. (3),
Paūlių k. (5), Šiuolaikinis langas (6) su tradicine antlange ir langinėmis Žiūrų k. (2009).

18
 1 2

3 4

5 6
Tarpukario langai trijų dalių su langinėmis Musteikos k. (1), Darželių k. (2),
Langinių konstrukcija išryškinta dažant dviem ar trim spalvomis Ašašninkų k. (3),
Samūniškių k. (4), Subartonių k. (5), Langinės puoštos tapytais ornamentais Trakiškių k. (6) (2009).
19
 1 2 3

Maži priemenės arba kamaros langeliai (1) Mančiagirės k. (1), Trasninko k. (2), Svirno
langelis su senoviškais stiklais Kasčiūnų k. (3) (2009).

Panašiai kaip pirkių langai puošiami ir skliautų (frontonų) bei prie­

angių langeliai, kurie būna apskriti, pusapskričiai, trikampiai, rombo ar
kitų formų. Skliauto lango dekorą sudaro skirtingų geometrinių formų
stiklai (arba rėmelio piešinys) ir išpjaustinėti apvadai. Tarpukaryje paplito
dekoratyvūs kreivalinijiniai lango rėmo ornamentai, ypač tapo populiarūs
įstiklintuose prieangiuose. Paprastai pirkios langų apdaila derinama su lan­
ginėmis ir skliautų langelių puošyba. Dauguma langų ir langinių puošybos
elementų būna simetriški. Langinių puošiama ta pusė, kuri matoma die­
ną, kai jos atvertos. Dažniausiai langų rėmai, apvadai ir langinės dažomos
baltai, tačiau Dzūkijoje mėgiami ir margesni deriniai: ruda, mėlyna, žalia,
geltona spalvos. Langinių konstrukcija dažnai išryškinama, dažant dviem
ar trim spalvomis. Kartais jos puošiamos tapytais ornamentais, raižiniais ar
apkalamos skirtingomis kryptimis, pavyzdžiui, eglute arba rombu sudėto­
mis lentelėmis.
Statybos ir puošybos kokybę labiausiai lėmė šeimininkų turtingumas,
ekonominis pajėgumas bei meistrų sugebėjimas, jų išradingumas. Raštų
įvairovę skatino tam tikras tarpusavio lenktyniavimas. Kiekvienas šeimi­
ninkas stengėsi papuošti pirkią savitai ir tas pats meistras, puošdamas lan­
gus, beveik niekada nekartodavo vienodų raštų, juos šiek tiek pakeisdavo.
Stilistinės formos, nusižiūrėtos iš dvarų ar bažnyčių, kaimo meistrų buvo
originaliai perkuriamos, savaip interpretuojamos.

20
 1 2 3

4 5 6

7 8

Pirkios skliauto langeliai Apsingės k. (1), Dubininko k. (2), Zervynų k. (3),

Marcinkonių k. (4), Subartonių k. (5), Žiogelių k. (6), Lankininkų k. (7), Trakiškių k. (8) (2009).

21
 1 2 3

4 5

Pirkios skliauto langeliai Marcinkonių k. (1, 2), Lynežerio k. (3), Žiūrų k. (4, 5) (2009).

1 2 3

Lango apkalimo detalės (1, 2): viršulangė ir palangė Marcinkonių k. Įstiklinto prieangio
detalė (3) Marcinkonių k. (2009).

22
 Langų priežiūra ir tvarkymas

Langai skirti patalpoms apšviesti ir vėdinti. Apskaičiuota, kad per ne­

sandarius langus prarandama apie trečdalį šilumos, todėl labai svarbu, kad
langai būtų gražūs ir tvarkingi. Norint, kad langai ilgai tarnautų ir būtų
sandarūs, juos reikia nuolatos prižiūrėti. Langams kenkia išorinė ir vidinė
patalpų drėgmė (garai, krituliai), kuri, nepakankamai šildant ir vėdinant,
nusėda ant šaltų stiklų ir ilgainiui supūdo rėmus.
Jei langai prastos būklės, pirmiausia reikia nuspręsti, ar juos keisti, ar
restauruoti. Pigesnė ir ekonomiškesnė alternatyva – atsargus, kruopštus
langų taisymas ir pakenktų dalių keitimas. Tačiau tam reikės daugiau lai­
ko ir kantrybės. Užsienyje vis daugiau įmonių specializuojasi restauruoti
senus langus, tuo tarpu Lietuvoje nesunkiai pataisomus gerus langus kei­
čiame trumpalaikiais ir sveikatai kenkiančiais plastikiniais. Keičiant senus
langus naujais, dažniausiai argumentuojama, kad pastarieji turi geresnes
šilumos ir garso savybes. Tačiau šilumą ir garsą galima izoliuoti pigiau: įdė­
ti sandarinimo juosteles arba papildomus stiklus. Prieš klijuojant sandari­
nimo juosteles langus reikia perdažyti, sutvarkyti plyšius. Papildomi stiklai
gali būti dedami lango viduje, tarp sąvarų (varčių) arba iš vidaus. Pakeitę
paketu vidinio rėmo stiklą turėsite trigubą įstiklinimą. Vidinį stiklą galima
dėti vientisą, be sudalinimų – į patalpas pateks daugiau šviesos. Kartais
vidinis keičiamas specialiu izoliavimo savybių turinčiu stiklu. Dedant
papildomą stiklą (su rėmu) būtina jį priderinti prie senųjų langų. Vidi­
nėje pusėje reikėtų atkreipti dėmesį į metalines detales ir medinių rėmų
profilius. Išorinius langus geriausia gaminti pagal tikslią senųjų kopiją,
tuomet tiks seni lango puošmenys, o namas išsaugos pirminę, auten­
tišką išvaizdą. Jeigu išorinį langą keičiate paketu, labai svarbu išsaugoti
matomas lango proporcijas – dydį, lango rėmo storį ir skaidymą. Taip
pat svarbu, kad jie, kaip ir senieji, būtų daugmaž vienoje plokštumoje
su sienos paviršiumi.
Geriausias sprendimas – išorinius langus restauruoti, o vidinius
sudėti naujus, sandaresnius. Dar atkreipkite dėmesį į senųjų langų
stiklus – jie gerokai plonesni, nesunkiai pastebimi rankų darbo krei­
vumai, nelygumai, kurie seniems langams suteikia originalius atšvai­
tus, kitokį nei naujų stiklų spindesį ir amžiaus vertę. Pasistenkite juos
išsaugoti.

23
 Restauruojant langus staktos dažniausiai tvarkomos jų neišimant:
nuvalomi nešvarumai, nugramdomi seni dažai, mediena išlyginama, pa­
taisoma ir vėl nudažoma. Langai su rėmais išimami ir tvarkomi dirbtu­
vėse. Prieš nuimant sąvaras (varčias) ant jų pažymima, ką reikia keisti ar
taisyti, kad jos sandariai ir lengvai užsidarytų. Vietoj jų lango angoje gali
būti įmontuojami laikini apsauginiai skydai, leidžiantys tvarkyti stak­
tas net ir prastu oru. Dirbtuvėje išimami staktų ir sąvarų apkaustai bei
sklendės, nuo jų nuvalomi dažai ir rūdys, metalo dirbiniai ištepami nuo
rūdžių apsaugančia priemone ir nudažomi. Iš sąvarų išimami stiklai, jos
išdžiovinamos, pataisomos, pakeičiamos atskiros sugedusios ar supuvu­
sios dalys. Prieš naujai įstiklinant sąvarų mediena gruntuojama lino alie­
jaus dažais arba lino aliejumi, sumaišytu su terpentinu. Iškitavus langą,
lauko pusė dažoma aliejiniais, o vidinė – aliejiniais arba vidaus darbams
skirtais dažais. Vėl įstatant langus į staktas reikia atidžiai priderinti vyrius
ir sklendes.

Langų restauravimas Lietuvos liaudies buities muziejuje: senų dažų valymas (2010 m.).

24
Langų restauravimas Lietuvos liaudies buities muziejuje: stiklų keitimas, kitavimas, rėmų
aliejavimas (2010 m.).

Seniau meistrai stengėsi parinkti langų rėmams branduolinę medieną

kuri yra atspariausia, dažnai langai daryti iš labai kokybiškos medienos.
Restauravimui naudojama mediena turi būti tokios pat rūšies, kaip senoji,
rievės išdėstytos tokia pat tvarka, kad neatsirastų nenumatytų deformacijų.
Langų restauravimo ir naujų gamybos medienai keliami šie reikalavimai:
– lango mediena orientuojama branduoline puse į išorę;
– branduolinė mediena sudaro > 60 proc., sakinga;
– tankus rievėtumas, mažiausiai 5 rievės 10 mm spinduliu, didžiausias tar­
pas tarp rievių – 4 mm, mediena didelio tankio, drėgmės kiekis – 12±2 proc.
– Senųjų langų medienos dalis reikia keisti tuomet, kai jos pradeda pūti. Pūti
pradeda dėl ilgai trunkančio drėgmės poveikio ir priklauso nuo medienos atspa­
rumo. Prieš tvarkydami atidžiai įvertinkite langų pažeidimo priežastis. Reikia ne­
pamiršti, kad varžtų ir metalinių detalių paviršiuje yra labai geros sąlygos kauptis
kondensatui, tai drėkina besiglaudžiančią medieną ir skatina medienos puvimą.
Blogi konstrukciniai lango sprendimai kartais taip pat trumpina lango amžių.

25
 Pirkios galinis fasadas Trasninko k. (2009 m.)

Dažniausiai pasitaikantys langų defektai:

– nesandarus staktos tvirtinimas,
– nesandari lango staktos sandūra su siena,
– neužhermetintas tarpas tarp sienos ir lango staktos ar rėmo,
– nesandariai pritvirtinta palangė,
– palangės lentos nuolydis – į lango pusę,
– nesandarūs rėmai,
– pučia pro įstiklinimą, kai naudojamas nekokybiškas glaistas.

Dažniausiai atliekami keitimai:

– pakenktos medienos keitimas: langų sąvaros apatinė dalis, vandens
nutekėjimo grioveliai ir įstiklinimo juostelės;
– pakenktų segmentinių apvadų ir sąvarų jungčių keitimas;
– supuvusios staktos apatinės dalies keitimas.
Nedideli gedimai gali būti taisomi kitu ar specialiomis dervomis.

26
 Langus svarbu laiku perdažyti, kad į medieną neįsimestų puvinys.
Pietinį langą reikia tvarkyti dažniau negu kitus. Langus reikia dažyti šiltu
ir sausu metų laiku, vengti tiesioginių saulės spindulių (normaliai džiū­
vantys dažai išliks elastingesni, džiūstant dažams saulėje gali susidaryti
pūslės). Prieš dažymą medienos drėgmė neturėtų viršyti 15 proc., nuo
paviršiaus reikia gerai nuvalyti senus dažus (nuplauti amoniaku, meti­
lo chlorido valikliais ar karšto oro srove ir nugramdyti senus atšokusius
dažus). Langai dažomi trim etapais: gruntavimas, pirminis ir galutinis
dažymas. Gruntuoti būtina ir kito falcą. Dažų sluoksniai sudaro apsau­
ginį paviršių, tačiau svarbu nepadengti per daug storu sluoksniu. Langams
geriausiai tinka lino aliejaus dažai. Alkidiniai džiūsta greičiau negu alieji­
niai, mažiau tepasi ir ilgiau blizga, tačiau greičiau pradeda skilinėti ir lup­
tis. Lateksiniais lengva dažyti, tačiau jie blogai įsigeria į medieną, prastai
sukimba su paviršiumi.
Langus reikia nuolat prižiūrėti – tuomet jie tarnaus ilgai ir patikimai.

Pirkios langas prie gėlių darželio Bižų k. (2009 m.)

27
 Žmogus ir langas (2009 m.)

Reikiamą informaciją apie langų tvarkymą galite gauti:

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio
gamtinio rezervato direkcija
Vilniaus g. 3, Merkinė, LT-65334 Varėnos r.
Telefonas (8 310) 44 641 El. paštas etnokultura@dzukijosparkas.lt

Nuotraukų autoriai:
Rasa Bertašiūtė ir Dalia Blažulionytė
17/2 – Virginija Pugačiauskienė, 12/4 ir 27/1 – Onutė Drobelienė

Santrumpos:
NČDM – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
DNP – Dzūkijos nacionalinis parkas