VIDURAMŽIŲ

ARCHITEKTŪRA
► Svarbiausiameno šaka viduramžiais buvo
architektūra. Iki šiol išlikusios viduramžiais
statytos katedros ir bažnyčios liudija
žmogaus genijalumą.
 NAMAI
► Ankstyvaisiais viduramžiais mažiau
pasiturintys pirkliai statėsi medinius namus,
jų tarpusienius užpildydavo dumblu,mėšlu ir
ašutais.

► XI-XII a. Europoje turtingieji miestiečiai ėmė

statytis mūrinius namus , kad galėtų
apsisaugoti nuo gaisrų.
► Kadangi žemė statyboms buvo labai
brangi, namai kilo į viršų.
► Pirmasis namo aukštas dažnai būdavo
išnuomuojamas amatininkui.
► Antrajame aukšte buvo didžioji svetainė.
► Viršutiniuose namų aukštuose buvo kiti
šeimos kambariai – saulėtas kambarys ,
kur skaitydavo ir siuvinėdavo , kontora ,
skirta privatiems pokalbiams ir dalykiniams
susitikimams, ir miegamieji. Tarnų
kambariai buvo palėpėse.
► Nuo XI iki XVI a. Vakarų Europoje pastatyta
daugiau kaip 500 katedrų, keletas
tūkstančių vienuolynų ir bažnyčių. Bažnyčių
statybą lėmė tai, kad išaugo gyventojų, taigi
ir tikinčiųjų, skaičius, baigėsi normanų
antpuoliais, ir Vakaruose prasidėjo
ekonominis pakilimas.
►Romaninis (X-XII a.)
►Gotikinis (Jis atsirado XII a. pirmoje
pusėje, šimto mylių spinduliu aplink
Paryžių regione )
 Romaninis

►Statytojaidaug statybos elementų

perėmė iš senovės Romos, todėl to
laikmečio architektūrą vadiname
romaniškąja.
 Bažnyčia
► Bažnyčios pastatas orientuotas į
rytus - tikintieji turi būti atsisukė į
Jeruzalę.
Romaniškojo stiliaus bažnyčia – pailgo
stačiakampio plano statinys, kurio
gale buvo pusiau apvalus išlinkimas,
vadinamas absida. Absidoje būdavo
įrengiamas altorius.
► Vėliau bažnyčios planas tapo panašus į
kryžių. Pagrindinis planas būdavo beveik
visuomet toks pats: centrine nava vedė į
presbiteriją, iš abiejų pusių rikiavosi po dvi
ar tris šonines navas. Kai kuriems
architektams patiko statyti kryžiaus plano
bažnyčias, ir jie tarp navos ir presbiterijos
įterpdavo vadinamąjį transeptą.
 Bruožai
► Tvirtos ir storos sienos iš akmenų
► Mažai ir maži langai (viduje prietema)
► Apvalios arkos kurios remesi į masyvius stulpus
► Skliautuotos lubos
► Arkinės durys ir langai laiptiškai iškalti sienose
► Viduje šiurkrtus akmens paviršius nutinkuotas ir
ištapytas freskomis
► Išorėje fasadai dekoruoti gausiomis ir labai
išraiškingomis figūromis (Prancūzijoje)
 Spalva

Spalvos labai paprastos: suodžių

juodoji, šviesioji ochra (gelsva) ir degta
šviesioji ochra (rusva) , cinoberis
(raudona), ultramarinas (mėlyna) ir
ispaniška žalioji.
 Gotika
► Priešingai negu romaninio pastato
statytojas, mėgęs tamsos priedangą,
gotikinės architektūros kūrėjęs visus savo
techninius įgūdžius skyrė tam, kad
bažnyčią užlietų šviesa.
 Bruožai
► Plonos sienos
► Lubos keliamos į viršų
► Kolonos
► Briaunuoti skliautai
► Smailios arkos
► Proporcija
► Vitražai
► Priešingai nei masyvus, uždaras ir
izoliuotas romaninio sienų įspūdis,
gotikos rūbas trapus, peregimas ir
šviesus, apgaubiantis bažnyčią
nepačiuopiama skraiste.
► Susiformavo būdingi architektūriniai ir
puošybiniai elementai (rožė, vimperga,
pinaklis, kryžiažiedis, pumpuras,
masverkas).
Bažnyčia, statoma panašiai, kaip mes
dabar statome šiltnamius. Tik jie
neturėjo plieninių rėmų ir geležinių sijų
– tekdavo daryti jas akmenines, o tam
reikėjo daugybės kruopščių apskaičiavimų.
Gotikinės katedrose nėra plikų sienų nei
masyvių kolonų. Visas vidus atrodo iš
plonyčių spindulių ir nerviūrų išpintas, jų
audinys gaubia skliautą, paskui krinta
navos sienomis žemyn, kol susirenka ties
kolonomis, primenančiomis akmeninių
vytelių ryšulį. Net langai apskleisti
susipynusiomis kiauraraščio linijomis,
vadinamomis ažūru.
Gotikiniai meistrai kiekvienai skulptūrai
įkvėpė gyvybės. Figūros tartum juda,
oriai žvelgia viena į kitą, o jų drabužių
klostės krinta taip, kad po jomis pajunti
esant kūną.Kiekviena figūra buvo
išraiškinga, skyrėsi nuo gretimos savo
laikysena, savitu grožiu ir tik jai būdingu
kilnumu. Visos skultūros, kaip ir
anksčiau, reiškė bažnyčios doktriną.
Gotikos bažnyčios – lotyniškojo kryžiaus
plano 3 arba 5 navų su erdvia presbiterija,
apjuosta deambulatorijumi ir apsidolių
vainiku.
Smailiaarkiai langai buvo puošiami vitražais. 
Puošyba pabrėžė bažnyčios architektoniką,
vaizdavo Šventojo Rašto scenas, atspindėjo
laikotarpiui būdingą visatos sandaros
supratimą. 
 Savokos
► Kryžiažiedis – skulptūrinio dekoro motyvas, būdingas
gotikos architektūrai ir taikomajai dailei. Sudarytas iš dviejų
ir daugiau priešprieša arba kryžmiškai sukomponuotų
augalų lapų, žiedų ar pumpurų puokštelių.
►  Pinaklis – į viršų smailėjantis bokštelis. Briaunos puoštos
pumpurais, viršus – kryžiažiedžiu.
► Vimperga – gotikinis dekoratyvinis architektūros
elementas: trikampis skydas su viršūne virš lango, durų ar
portalo..
► Rožė – didelis apskritas gėlės žiedo pavidalo langas
(rozetė)
► Deambulatorijus - apėjimas bažnyčioje
aplink chorą,jungia šonines navas
► Apsidolė – tai maža apsidė (išsikišusi
pusapvalė arba daugiakampė kulto pastato
dalis, dengta puskupoliu arba pusskliaučiu)