RENESANS

AS
ATGIMIMAS
 ISTORIŠKI RENESANSO
LAIKOTARPIO PERIODAI:
• 1. PROTORENESANSAS ( XIII a. pab.- XIV a.);
• 2. ANKSTYVASIS RENESANSAS ( XV a.);
• 3. BRANDUSIS RENESANSAS ( XV a. pab.- XVI a.
per.);
• 4. MANIERIZMAS ( XVI a. vid.).
 RENESANSO KULTŪRA:
• RENESANSAS- tai kultūros ir meno suklestėjimo
laikotarpis orientuotas į antiką. Plėtojosi
bankininkystė bei ekonomika. Iškilo miestai-
respublikos- Venecija, Siena, Florencija, Genuja.
Rėmėsi antika, siekė jos idealais, jos pagrindu
formavo naują pasaulėžiūrą.
 ANTIKA: HARMONIJA, SUKŪRUSI
GROŽĮ.

• ANTIKOS- menas apima senovės graikų ir romėnų meną. Graikai

vertino harmoniją- kūno ir sielos grožį, jiems pirmiausiai rūpėjo
gyvenimo džiaugsmai ir malonumai. Jie nemėgo nesaikingumo.
Graikų idealas- AUKSO VIDURYS.
• Graikų didvyris- žmogus nugalėjęs savo baimę.
• Architektūroje dominavo šventyklos, kurios buvo skiriamos Dievams
ir Deivėms.
 ATRADIMAI:
• Nauji geografiniai atradimai atvėrė plačius horizontus žmogaus
pažintinei veiklai. Vystėsi gamtos mokslai, atsirado naujas mokslas-
ANATOMIJA.
• Atsirado šaunamieji ginklai- parakas; spausdinimo mašinėlė. 1450 m.
Johano Gutenbergo išspausdinta pirmoji knyga – Biblija.
• Vienas iš pagrindinių Renesanso epochos bruožų- HUMANIZMAS-
žmogus tampa aukščiausia vertybė.
 ŽMOGAUS VIETA RENESANSO
EPOCHOJE:
• Priešingai negu viduramžiuose, renesanso
laikotarpio žmogus tampa centrine figūra. Tai
valingas, drąsus, laisvas ir savo jėgomis pasitikintis
žmogus. Jo meninė kūryba priliginta „dieviškajai“
kūrybai.
 RENESANSO ARCHITEKTŪROS STILIAUS
BRUOŽAI:

• ARCHITEKTŪRA keičiasi palaipsniui, nuo išorinių dekoratyvinių detalių iki

pagrindinių architektūrinių formų. Statomi nauji pastatai : miesto rūmai,
užmiesčio vilos, rotušės, ligoninės, prieglaudos, turgūs, sandėliai. Pradėtas
spręsti miesto planavimas.
• Pastatų ryšį su žeme pabrėžia rami horizontali linija, bokštai išnyksta, stogai
plokštėja.
•
• Rūmai, vilos, bažnyčios puošiamos –LODŽIJOMIS- atviras balkonas
(lòdžija (it. loggia), atvirojo tipo pastatas arba jo dalis: iš 3 arba 4 pusių
atvira dengta patalpa su kolonadomis arba arkadomis.).
• Formuojami kvadratiniai kiemai su gėlynais, fontanais, skulptūromis.
Statomos bažnyčios su kupolais .
• Dažnai pastato fasadas horizontaliomis linijomis padalinamas į aukštus,
kurių sienos dekoruojamos akmenimis.
• Pastatus puošia kolonos, piliastrai, plinta pusapvalė arka.
ŽYMIAUSI RENESANSO PASTATAI:

1. Šv. Petro bazilika Romoje.

2. Santa Marijos del Fiore- Florencijoje.
RENESANSO ARCHITEKTŪRA:
ARCHITEKTŪRA:
 RENESANSO SKULPTŪRA:

• Renesansas kaip meno stilius pasižymi

kompozicinės darnos ir harmonijos siekiu,
paprastumu ir simetrija, aiškumu ir statika.
• Kompozicinio balanso siekta remiantis Aukso
pjūvio formule.
 AUKSO PJŪVIO FORMULĖ

• Fi, dar vadinama aukso pjūvis arba dieviškoji

proporcija – atkarpos dalyba į dvi dalis taip, kad
didesniosios ir mažesniosios dalių santykis būtų
lygus visos atkarpos ir didesniosios dalies santykiui.
Tai skaičius, kurio reikšmė apytiksliai lygi 1,618.
• Skiriamasis renesanso dailės ir architektūros bruožas
geometrinė ( linijinė) perspektyva. Vėliau ir erdvinė
perspektyva.
• Svarbiausias dailės objektas- ŽMOGUS.
• Vaizduojamas tobulas, savimi pasitikintis, drąsus ...žmogus.
L. GIBERTIS 1378-1477 M.
„ ROJAUS VARTAI“.
 RENESANSO ĮŽYMYBĖS:

• 1. DONATELAS 1386- 1466 m.

• „ Dovydas“
1 Donatelas
MIKELANDŽELAS 1475- 1564 M.

1.„ Dovydas“.
2.„ Pieta“.
MIKELANDŽELO:
1. „Mozė“
1513- 1515 m.
2. „ Angelas“
1494- 1495 m.
1. „ Šv. Petronijus“
1494-1495 m.
2 „ Briugės Madona“
1501 m.
• Epochoje skulptūra atsiskyrė nuo architektūros. Ją
buvo galima apžiūrėti iš visų pusių. Skulptūros
puošė aikštes, rūmų sales.
• IDIALAS- HEROJIŠKA ASMENYBĖ.