Professional Documents
Culture Documents
UŽDUOTIS
Biržų pilis
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė neturėjo savo antikinės klasikos palikimo, todėl italų renesanso
kriterijai Lietuvos 16 a. architektūrai netaikytini. Dėl savitų ekonominių ir kultūrinių sąlygų,
tradicinės statybos technologijos (medinės architektūros tradicijų, ne akmens, o plytų naudojimo)
nebuvo sukurta sava renesanso meno teorija, o perimtos naujos formos vertintos kaip stilistinės
tendencijos, jos derintos su vietos tradicijomis.
Gilios vidurinių amžių tradicijos ilgai neužleido vietos renesansui, jis į Lietuvą pradėjo skverbtis
tik 16 a. pradžioje – pirmiausia reiškėsi valdovo dvare, kuriame dirbo iš kitų šalių atvykę
architektai. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kaip ir kitose Europos šalyse, buvo itin
populiarūs italų architekto S. Serlio veikalai, žinomi Nyderlandų ir Prancūzijos architektų
projektai. Formalistinis stiliaus perėmimas tęsėsi iki 17 a. vidurio, kartu reiškėsi ir ankstyvojo
baroko formos.
Neradau nei vieno lietuvio tapytojo iš šio laikotarpio ar jo darbo. Ieškojau gal 20 minučių.
Tokio neradau.
16 a. pradžioje atsirado renesansinių skulptūrų: jas kūrė daugiausia italų skulptoriai
B. Z. da Gianotti, G. Cini, G. M. Padovano. Renesanso epochoje ypač vertintos portretinės
antkapinės skulptūros, medaliai (Alberto Goštauto marmurinis antkapis, 1548, skulptorius
B. Z. da Gianotti, Povilo Alšėniškio antkapis, 1555, skulptorius G. Cini, abu Vilniaus
katedroje). Italų skulptorių kūriniams būdinga natūralistinė formų traktuotė, tikslios
proporcijos, tektoniškumas, mirusiojo figūra vaizduota realistiškai, siekta portretiškumo.
G. M. Padovano sukūrė Žygimanto Senojo, Bonos Sforzos, Žygimanto Augusto ir jo sesers
Izabelės portretinius medalius. Vietos skulptoriai perėmė tik renesansinio antkapio
ikonografinę schemą; jų kūriniams (L. Sapiegos antkapis, apie 1633, Šv. arkangelo Mykolo
bažnyčioje Vilniuje) būdinga formų sąlygiškumas, stilizacija. Sukurta statulų, religinės
tematikos skulptūrinių kompozicijų, reljefų, vėlyvojo renesanso (su manierizmo bruožais)
biustų, dekoratyvinių stiuko reljefų (Vilniaus Aušros vartų atikas, 17 a. pradžia), medžio
drožybos dirbinių (Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios durys,
stalės, Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios sakykla ir medinės buazerijos, 17 a. 1 pusė).
b) Donatelas c) Mozė
c) Verokjas a) Dovydas