Darb pariuo: Patrycja Drucis

Pirmosioms baroko banyioms dar tak

Romos banyi pavyzdiai: bdingas lotyniko kryiaus planas, trinav bazilikin erdv, kupolas (v. Kazimiero, v.Teress, v.Petro ir Povilo banyios, v. Dvasios cerkv). Bendri baroko architektros skiriamieji bruoai - lenkt ir lauyt form karnizai, sudtingo kontro frontonai ir voliutos. Interjerai gausiai ipuoti marmuru, skulptromis ir paauksuotais lipdiniais.

 XVIII a. pradjo rykti ypatingi Vilniaus

baroko bruoai: bdingos grakios banyios su 2 lieknais boktais pagrindiniame (vakar) fasade. Boktai daugiatarpsniai, 3-5 nevienodo aukio ir ploio tarpsniai po truput siaurja vir, taip sudarant graktumo spd. Boktus ubaigia vientisi arba laiptuoti almai ir geleiniai kaldinti kryiai.

XVIII a. vid. baigtos statyti dvibokts v.Jokbo ir Pilypo, v. Arkangelo Rapolo, v.Kryiaus Atradimo (Kalvarij) banyios. XVIII a. viduryje susiformavo savita baroko atmaina Vilniaus baroko mokykla, is stilius iplito po vis Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teritorij: dabartin vakar Baltarusij, iaurs ir vakar Ukrain ir ryt Lenkij. ymiausias Vilniaus baroko architektas Janas Kristupas Glaubicas (Jan K. Glaubitz) Vilniuje kr 1737 1767 m. Jo dka Vilniaus panoramas puoia grakts v.Jon, v.Kotrynos, Misionieri banyi siluetai, jis sukr ir originalius Bazilijon vienuolyno vartus.

1) v. Kazimiero banyia pirmoji baroko banyia Vilniuje, pastatyta 1604 1618 m. drauge su jzuit profes namais. Banyia vainikuota kupolu, jos planas - lotyniko kryiaus formos (Romos Il Gesu banyios plano tipo). Po gaisro 1750 1755 m. atstatytas kupolas gavo vlyvojo baroko formas. Banyios fasadas ir interjeras ami bgyje labai pasikeit, nes banyia XIX a. buvo paversta staiatiki cerkve, o sovietiniais laikais Ateizmo muziejumi. Nuo 1991 m. banyioje vl vyksta pamaldos ir sakralins muzikos koncertai, naujus altori paveikslus sukr dailininkas Antanas Kmieliauskas.

Vis ventj banyia pastatyta 1620-1631 m. Toks beboktis fasadas su trikampiu frontonu bdingas ankstyvajam barokui. Fasad puoia stambios voliutos ir obeliskai (vaks). Voliuta spirals pavidalo architektros detal, pagal kuri galima atskirti, kad pastatas priklauso baroko stiliui. Banyios varpin pristatyta imtmeiu vliau 1743 m.

Vilniaus katedros v. Kazimiero koplyi projektavo Zigmanto Vazos ir Vladislovo Vazos karalikojo dvaro architektas Konstantinas Tenkala (Constantino Tencalla). Koplyia pastatyta 1623 1636 m., jos iors formos santrios. Kvadratinio plano koplyi sudaro trys dalys: kubas, atuoniasienis ir kupolas. Ypa vertingas barokinis interjeras, kur XVII a. pab. ipuo ital meistrai: Pjetras Pertis (Pietro Perti), Mikelandelas Palonis (Michelangelo Palloni). Koplyioje saugomas Lietuvos globjo ventojo Kazimiero sarkofagas.

v. Teress banyia pastatyta 1633-1652 m. Banyios fasad, kaip ir v.Kazimiero koplyi, projektavo K.Tenkala. Beboktis fasadas panaus Vis ventj banyios fasad, puotas voliutomis ir obeliskais. Trikampiame

frontone banyios fundatoriaus Stepono Kristupo Paco gimins herbas. Varpin pastatyta vliau, atstatant banyi po 1760 gaisro. Tuomet sukurtas ir puonus rokokinis banyios interjeras.

v. Petro ir Povilo banyia brandiojo baroko edevras. Banyia pastatyta 1668 1675 m. karo pabaigai su Maskva paymti. Jos fundatorius LDK etmonas, Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas, o architektas krokuvietis Janas Zaoras. Banyia turi nedidel kupol, jos planas lotyniko kryiaus formos. Vertingiausias yra banyios interjeras, j puoia apie 2000 lipdini, kuriuos sukr ital meistrai Pjetras Pertis (Pietro Perti) ir Dovanis M. Galis (Giovanni Maria Galli).

v. Kotrynos banyia pradta statyti 1618 m., kelis kartus po gaisr perstatyta. Dabartinis vaizdas iliko po 1741 1753 perstatymo, kuriam vadovavo architektas Jonas Kristupas Glaubicas (Jan K. Glaubitz). Tai rykus vilnietikojo baroko pavyzdys. 2006 metais baigti v. Kotrynos banyios ir dalies buvusio Benediktini vienuolyno tvarkymo darbai, pritaikant pastatus koncertinei paskiriai. alia banyios atnaujintas S. Moniukos skveras.

v. Jon banyia po gaisro rekonstruota 1738-1749 m. vlyvojo baroko stiliumi. Tai originali, analog neturinti J.K. Glaubico architektra. Pagrindin fasad sudaro keturi auktyn majantys tarpsniai. Lauyti, banguoti karnizai ir nevienodai atsiki ploktumos sudaro banguoto fasado spd. Fasadas puotas skulptoriaus Jono Hedelio skulptromis, vaizduojaniomis ventuosius. Dabar banyia priskirta Vilniaus universitetui, ia vyksta ne tik pamaldos, bet ir koncertai, ikilmingi universiteto renginiai.

v. Jon banyios varpin - aukiausias Vilniaus senamiesio boktas, kurio auktis 68 m. Varpins apatiniai trys tarpsniai renesansiniai, o paskutiniai du barokiniai tarpsniai ir almas ustatyti po 1737 m. gaisro. Tarpsniai vir siaurja ir turi parabolin form. v.Jono varpin matosi daugelio gatvi perspektyvoje, tai iraikinga dominant Vilniaus panoramose. Varpins laiptai yra avarins bkls, pastatas kol kas neprieinamas lankytojams.

Misionieri (v. Mergels Marijos engimo dang) banyia pradta statyti 1695 m. Jonas Kristupas Glaubicas j rekonstravo 1750-1754 m.: paauktino boktus, sukr naujus frontonus ir prieang. Boktai pasiymi ypatingu proporcij graktumu, bokt ploio ir aukio santykis yra 1:10. Vienuolyno korpusai statyti XVIII a. pirmoje pusje.

Bazilijon vienuolyno vartai yra vieni didiausi ir graiausi vlyvojo baroko vart Lietuvoje, pastatyti 1761 m. pagal J.K. Glaubico projekt. Tai unikalus Vilniaus baroko paminklas, kuriam bdingas ypatingas form plastikumas, skulptrikumas. Vartai turi banguoto ir lauyto kontro karnizus, puoti gaubt piliastr poromis. Pagal J.K.Glaubico projekt rekonstruoti ir barokiniai bazilijon v. Trejybs cerkvs rytiniai bokteliai.

ventosios Dvasios

(Dominikon) banyia ioje vietoje stovjo jau XIV a. Dabartinis planas ir trin kompozicija iliko po XVII a. perstatym. Boktai statyti XVIII a. pr., o dabartinis kupolo, fronton ir portalo vaizdas sukurtas atstatant po 1748 ir 1749 m. gaisr. Tai yra vlyvojo baroko architektra. Banyios interjeras puotas vairiaspalviu dirbtiniu marmuru, freskomis, skulptromis, lipdiniais. Ypa vertingas yra vargon choras ir XVIII a. meistro Adamo Casperini sukurti vargonai.

v. Mergels Marijos Ramintojos (Augustijon) banyia su vienu boktu fasade yra viena tokia Vilniuje. Pirmoji Augustijon banyia sudeg, jos

vietoje 1746 1768 m. pastatyta nauja banyia ir vienuolyno korpusas prie Bokto gatvs. Penki siaurjani tarpsni boktas puotas lauytais karnizais. 1852 m. rekonstruojant cerkv, panaikinti puons altoriai, sakykla, vargon choras. 1967 m. vidaus erdv sudarkyta suskaidius kelis auktus g/b perdangomis. Banyia iki iol stovi nenaudojama ir apleista, jos atnaujinimui reikalingos didels investicijos.

Ai dems!