BAROKAS LIETUVOJE

XVII- XVIII A.
 BAROKO SĄVOKOS SAMPRATA:
• Barokas ( it. Barocco – keistas, įmantrus). Ši meno kryptis atsirado
Romoje ypač atsiskleidžia bažnyčių architektūroje.
• Barokas pasižymi dinamiškumu, veržlumu, jausmingumu.
• Šio laikotarpio žmones apėmė nepastovumo, kintamumo pojūtis,
formos banguojančios, išlankstytos, iškilios ir įgaubtos.
• Tapyboje ėmė dominuoti dideli masteliai, šviesos ir šešėlių
kontrastai, sudėtingi rakursai, begalinės erdvės iliuzija.
 BAROKAS SKIRSTOMAS Į
TRIS LAIKOTARPIUS:

• 1. ANKSTYVASIS ( 1600 - 1650);

• 2. BRANDUSIS ( 1650 - 1700);
• 3. VĖLYVASIS ( 1700 - 1790).
• Lietuvoje barokas apima beveik 200 metų laikotarpį.
Tai buvo vienintelis europinis stilius, nė kiek
nepavėlavęs į Lietuvą.
• Barokinių bažnyčių architektūra per du šimtmečius
pasiekė iki tol nematytą įvairovę ir puošnumą.
• Pagrindiniai statybos organizatoriai buvo vienuolijos,
turėjusios savo meno programas ir net savus
architektus.
 LIETUVOS BAROKO BRUOŽAI:
• TEATRALIŠKUMAS IR IŠRAIŠKINGUMAS;
• ERDVĖS ĮSPŪDŽIO SUSIDARYMAS;
• PUOŠNUMAS;
• PUSAPVALIŲ KUPOLŲ VYRAVIMAS;
• BANGUOTOS LINIJOS;
• NUOTAIKOS IR FANTAZIJOS LAISVĖ.
 ŽYMIAUSI BAROKO STATINIAI
LIETUVOJE:
• Visų Šventųjų bažnyčia ( 1620 – 1631 m. ).
• Toks bebokštis fasadas su trikampiu frontonu būdingas ankstyvajam barokui. Fasadą puošia stambios
voliutos ir obeliskai ( žvakės ).Bažnyčios varpinė pastatyta šimtmečiu vėliau 1743 m.
• Voliuta- spiralės pavidalo architektūros detalė, pagal kurią galima atskirti, kad pastatas priklauso
baroko stiliui.

Orderiai:
Voliuta- architektūrinė
Dorėninis;
Spiralės formos detalėį.
Jonėninis;
Korintinis
• Šv. Petro ir Povilo bažnyčia ( 1668 – 1675 m).

• Brandžiojo baroko šedevras. Jos fundatorius – LDK etmonas,

Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas, o architektas –
krokuvietis Janas Zaoras.
• Bažnyčia turi nedidelį kupolą, jos planas – lotyniško kryžiaus
formos. Vertingiausias yra bažnyčios interjeras, jį puošia apie 2000
lipdinių, kuriuos sukūrė italų meistrai Pjetras Pertis ir Džovanis M.
Galis.
ŠV. PETRO IR POVILO BAŽNYČIA
BAŽNYČIOS INTERJERAS:
LIPDYTI INTERJERO DETALIŲ FRAGMENTAI:
• Šv. Jonų bažnyčia ( 1738 – 1749 m.).

• Šv. Jonų bažnyčia po gaisro rekonstruota vėlyvojo baroko stiliumi.

Tai originali, analogų neturinti J. K. Glaubico architektūra.
• Pagrindinį fasadą sudaro keturi mažėjantys tarpsniai. Laužyti,
banguoti karnizai ir nevienodai atsikišę plokštumos sudaro
banguoto fasado įspūdį.
• Fasadas puoštas skulptoriaus Jono Hedelio skulptūromis,
vaizduojančiomis šventuosius.
ŠV. JONŲ BAŽNYČIA
ŠV. JONŲ BAŽNYČIA- UŽDARAS KIEMAS.
ŠV. JONŲ BAŽNYČIOS INTERJERAS.
PASIKARTOJIMAS “PRADŽIŲ PRADŽIA“.
ANTIKA- SENOVĖS GRAIKIJOS MENAS.

ŠVENTYKLOS FASADO DALYS;

KOLONOS DALYS;
ARCHITEKTŪRINIAI ORDERIAI.
ŠVENTYKLOS FASADO DALYS:
KOLONOS DALYS:
ARCHITEKTŪRINIAI ORDERIAI- DORĖNINIS,
JONĖNINIS, KORINTINIS.
 DORĖNINIS ORDERIS:

• Dorėninis - seniausias orderis, susiformavęs archajinėje

epochoje.. Pavadinimas kilęs nuo dorėnų genčių, kurios jį
sukūrė. Dorėninė kolona šiek tiek žemiau vidurio platėja, yra
paprasta, kresna, suteikia tvirtumo įspūdį. Šventyklos ,
pastatytos su šiomis kolonomis , dažniausiai skirtos dievams
vyrams.
 JONĖNINIS ORDERIS:

• Jonėninis orderis – atsirado Jonijos krašte, Mažojoje Azijoje. Iš

čia jis pateko į Graikiją. Jonėninė kolona puošnesnė ir
grakštesnė. Ji turi pagrindą – bazę. Vidurinė kapitelio dalis
panaši į pagalvę, galai susukti spirale. Tai voliutos ( avino
ragai). Šventyklos su jonėninėmis kolonomis skirtos moterims.
 KORINTINIS ORDERIS:
• Korintinis orderis susiformavo vėliausiai. Pavadinimas kilęs nuo
Korinto miesto. Korintinė kolona dar lieknesnė, siekiant didesnio
prašmatnumo turi aukštesnį taurės pavidalo kapitelį, išpuoštą dviem
trim akanto lapų eilėmis ( gėlių krepšelis). Šventyklos su korintinėmis
kolonomis statytos deivėms moterims ir „ švelnesniems“ dievams
vyrams ( pvz., Apolonui). Saulės ir šviesos dievas. Muzikos, poezijos
globėjas. Žinomas kaip pranašautojas ir gydytojas.
APOLONAS- SENOVĖS GRAIKŲ DIEVAS.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ...