Baroko muzika

Trumpai apie patį

baroką
•BAROKAS – tai meno epocha,
muzikoje trukusi pusantro šimto
metų – 1600–1750 m.
•Apie XVII a. pradžią Renesanso
epochą pamažu pradėjo
keisti BAROKAS. Pradžią
gavęs Italijoje, Romos mieste, iš
ten paplito po visą Europą. Barokas
tęsėsi iki XVIII a. pabaigos.
Baroko muzikos
bruožai
• Baroko muzika labai iškilminga ir
didinga, stengiamasi apstulbinti
klausytoją didybe, įtikinti, kad baroko
muzika – tai dievų muzika. Baroko
muzikoje vyrauja
dideli chorai orkestrai (dažnai iki 5
orkestrų vienu metu), stiprių balsų
solistai. Labai paplitę didelės apimties
kūriniai.
• Baroko muzikoje labai mėgstamas
improvizacijos menas. Populiarūs
styginiai instrumentai. Tuo laikotarpiu
susiformavo dabartinė, penkialinijinė,
natų rašyba.
Baroko instrumentinė
muzika
• Baroko epochoje išplito
instrumentinė muzika – ir
orkestrinė, ir kamerinė,
atskiriems instrumentams.
Orkestrus tuo metu turėdavo
didikai savo rūmuose, operos
teatrai ir netgi didesnės
bažnyčios. Orkestrai grieždavo
per įvairiausias šventes ir
padėdavo sukurti iškilmingą
nuotaiką.
 Baroko meto
instrumentai
• Tuo metu buvo ištobulinti seni
bei atrasti nauji instrumentai.
Ištobulėjo vargonai. Įsitvirtino
klavesinas, violų šeimą
pakeitė smuikas, altas,
violončelė, kontrabosas.
Gerokai patobulinti ir įvairūs
pučiamieji instrumentai:
obojai, fleitos, trombonai ir kt.
 Patobulinti
Trombonas instrumentai

Fleita

Obojus
 Baroko muzikos
laikų orkestrai

• Baroko
laikų orkestras nedidelis,
todėl dažnai vadinamas
kapela, o jos vadovas
(dirigentas) – kapelmeisteriu.
• Kapelos dydis priklausė
nuo jos savininko (didiko)
turtingumo: kuo
turtingesnis buvo valdovas,
tuo daugiau galėjo nupirkti
instrumentų ir pasisamdyti
muzikantų.
 Rokokas
• Rokokas – dailės ir architektūros stilius,
kaip baroko tęsinys susiformavęs XVIII a. Prancūzijoje,
vėliau išplitęs po visą Europą.
• XVIII a. pradžioje vėlyvojo Baroko metu muzika tampa
grakštesnė, žaismingesnė, subtilesnė. Tokia muzika
vadinama Rokoko muzika ir dažnai atliekama
klavesinu.