MENO ISTORIJA

Viduramžiai – GOTIKA XII- XV a.

 Gotikinio stiliaus raida:
• 1. Ankstyvoji Gotika ( XII a. pab. – XIII a. pradž.).
• 2. Brandžioji Gotika ( XIII a. – XIV a. pradž.).
• 3. Vėlyvoji „ Liepsnojanti“ Gotika ( XIV a. pab. – XV a. pradž.).
 KULTŪRA
• Viduramžių grožio samprata glaudžiai siejosi su religine
pasaulėžiūra, žemiškasis pasaulis priešpriešitas
dangiškajam. Viduramžių menininkai , ignoruodami
žemiškąjį pasaulį, savo žvilgsnį kreipė į vidinį, dvasinį.
Realus pasaulis nedaug kam rūpėjo.
• Tuo metu įvyko daugybę visuomeninio gyvenimo permainų.
Kūrėsi miestai, kurie po mažu tapo intelektualiniais
centrais.
• Prie vienuolynų esančios mokyklos virto į pasaulinio garso
universitetus.
Oksfordo universitetas
 Pagrindinė tų laikų savybė-
dvasingumas
• Bažnyčia mokė , kad žmogiškasis protas turi atstovauti tikėjimui, o
menas tarnauti liturgijai. Menas pamažu išėjo už vienuolynų sienų, jį
puoselėjo diduomenė. Kūrėsi darbo bendrijos- cechai ( stiklių
vitražistų, medžio raižytojų, akmenkalių skulptorių, architektų...).Visi
jie buvo laikomi paprastais amatininkais išskyrus architektus, kurie
buvo vadinami „ artistais“.
• Architektas buvo gerbiamas ne tik kaip įvairiapusė intelektuali
asmenybė, išmananti taikomosios dailės paslaptis, bet visų pirma
kaip Dievo namų statytojas.
 Architektūra
• Kiekviena epocha turi objektą at statinį, kuris tame laikotarpyje yra
„ madingas“. ( Egiptas- piramidės; Senovės Graikija- Panteonas,
šventyklos; Romanika- vienuolynai, apsauginės pilys...). GOTIKOS
epochoje- katedra.
 Romanika –Gotika ( architektūriniai
skirtumai)
• Masyviuose Romaninio stiliaus sienose atsirado dideli langai.
• Žemos perdangos – paaukštėjo.
• Gotikinės architektūros statmenos linijos tarytum perteikė sklendimo
erdvėje iliuziją, kėlė pastatą aukštyn į dangų.
 Katedros svarba Gotikiniu laikotarpiu
• Viduramžių miestas- tai siauros gatvelės ir nedideli namai, kurių
pirmuose aukštuose įsikūrusios parduotuvės ar amatininkų dirbtuvės.
Miestai kūrėsi prie vandens kelių.
• Katedra statoma centrinėje aikštėje, tarp gyvenamųjų namų. Ji
matoma iš toli kaip švyturys, rodantis kelią keliautojams. Aukštis net
iki 150 m.
• Skirtingai nuo sunkių ir masyvių Romanikos pastatų, Gotikos
architektūra pasižymėjo aukštumu ir lengvumu.
• Gotikinė katedra- tai nauja architektūrinė konstrukcija, kuri suteikė
akmeniui lengvumo, pastūmėjo veržliam skrydžiui į viršų.
 „ BAŽNYČIOS GRIAUČIAI“ – trys
konstrukcijos elementai:
• 1. Smailėjančios langų ir durų arkos;
• 2. Nerviūriniai skliautai, besiremiantys ant piliorių;
• 3. Atramines funkcijas atliekantys kontraforsai ( atraminiai stulpai) ir
arkbutanai ( atraminės pusarkės);
Gotikiniai langai
Nerviūriniai skliautai, besiremiantys ant
piliorių
 Kontraforsai ir arkbutanai

Arkbutanas

Kontraforsas
 Gotikinės architektūros požymiai:
• Išorinės sienos suskaidomos vertikaliomis linijomis;
• Būdingos detalės: maži bokšteliai; kryžiažiedžių, krabų, skulptūrų gausa portale
( pastato priekis).
• Portalą puošia „rožė“- didelis apvalus vitražinis langas.
 Viduramžių drabužis
• To meto suknelės būdavo panašios į dabartinius sarafanus, prie kurių
moterys turėdavo po kelias poras pridedamų rankovių ir apykaklių –
taip ir medžiagos sutaupydavo, ir vis dėlto parodydavo šiokią tokią
kaitą.
Rūbai tuo metu buvo labai
brangūs. – Niekas neišmesdavo
netgi kelių kartų sunešiotų rūbų,
verčiau atiduodavo Bažnyčiai, o ši
juos net iš gabalėlių persiūdavo,
nes tekstilė buvo labai brangi.
Išradimai
Avalinės mados