Septyni pasaulio

stebuklai

Žydrūnas Viburys
Maišiagalos „LDK Algirdo“
vidurinė mokykla 12 klasė
 Septyni pasaulio stebuklai
• Egipto piramidės
• Kabantieji Babilono sodai
• Efeso Artemidės šventykla
• Olimpijos Dzeuso statula
• Halikarnaso mauzoliejus
• Rodo kolosas
• Aleksandrijos švyturys
Egipto piramidĖs
• Seniausias pasaulio stebuklas -
Egipto piramidės, arba Egipto
faraonų kapavietės.

• Piramidės - milžiniški
akmeniniai laidojimo statiniai.
Jose būdavo: koridoriais
sujungti faraono ir valdovės
kapai, netikras kapas plėšikams
apgauti ir kelios vėdinimo
angos.
KABANTIEJI BABILONO
SODAI
• Kabančiuosius sodus pastatė
Babilonijos karalius
Nabuchodonosoras savo žmonai,
Medijos princesei. Medijos princesė
augmenijos neturinčiame Babilone
ilgėjosi tyro oro ir medžių ošimo.

• Babilono statytojų įrengti sodai

buvo keturaukščiai. Aukštų
skliautus rėmė 25 metrų ilgio
kolonos. Aukštų platformos,
sudėtos iš plokščių akmens luitų,
buvo išklotos meldų sluoksniu,
užlietu asfaltu ir uždengtu švino
lakštais, kad vanduo
neprasiskverbtų į žemesnįjį aukštą.
 EFESO ARTEMIDĖS
ŠVENTYKLA
• VI a.pr.m.e. viduryje buvo nutarta
pastatyti globėjai Artemidei deivei
didingą buveinę negailint nei lėšų, nei
laiko.
Šventyklą statė žymus architektas
Chersitronas. Aukštos ir grakščios
kolonos buvo sustatytos dviem eilėmis.
Jos buvo išdėstytos daug tankiau ir
beveik slėpė šventovės rūmą. Ši
šventykla - jonėninis dipteris (dipteris -
šventykla, apjuosta dviem kolonų
eilėmis), o tokios šventyklos tais laikais
buvo retenybė.
Ilgis - 109 m Kaip žinia, daugelis ankstesnių šventyklų
sugriuvo žemės drebėjimo metu.
Plotis - 50 m Chersitronas nutarė statyti šventyklą
Kolonos - 20 m pelkėje prie Kaistro upės. Minkšta
Pamatai - akmens anglis ir pelkėta dirva tapo geru amortizatorium
vilna per žemės drebėjimus.
OLIMPIJOS DZEUSO
STATULA
• Fidijo darbo Dzeuso statula
Olimpijoje, mieste,
pagarsėjusiame Olimpinėmis
žaidynėmis.

• Skulptūra buvo padaryta

chrisoelefantiniu būdu: medinis
karkasas padengtas dramblio
kaulo (galva, rankos, kojos) bei
aukso (drabužiai) plokštėmis.
Statula buvo ~17 m aukščio.
HALIKARNASO
MAUZOLIEJUS
• Halikarnasas, vienas turtingiausių
antikinių Mažosios Azijos miestų visame
senovės pasaulyje, pagarsėjo karaliaus
Mauzolo, mirusio apie 353 m.pr.m.e.,
kapaviete. Visi mačiusieji šį pastatą laikė jį
vienu iš septynių pasaulio stebuklų.

• Pagal antikines tradicijas Mauzolas

pradėjo statytis kapavietę dar būdamas
gyvas. Šiam kapui statyti Mauzolas
sukvietė geriausius to meto architektus
Pitėją ir Satyrą ir skulptorius Leocharą,
Skopą, Briaksidą ir Timotėją. Meistrų
sumanytas pastatas buvo 77 m ilgio 66 m
pločio ir 46 m aukščio, padalytas į tris
aukštus.
RODO SALOS KOLOSAS
• Rodo salos kolosas -
milžiniška sen. graikų saulės
dievo Helijo skulptūra.
Skulptūros istorija prasideda
304 m.pr.m.e., kai Demetrijus
nutraukė Rodo apsiaustį ir
atsitraukdamas ten paliko
milžinišką helepolę - bokštą ant
ratų. Rodiečiai nutarė parduoti
helepolės geležį, o už gautus
pinigus pastatyti statulą miesto
Skulptorius - globėjui, saulės dievui Helijui.
Charesas
Aukštis - 36 m
Medžiaga - bronza
 ALEKSANDRIJOS
ŠVYTURYS
• 120 m aukščio trijų aukštų bokštą,
• Švyturį Architektas Sostratas
Projekto autorius -
Sostratas Knidietis
Aukštis - 120 m
Statybų trukmė - 5 metai
Marmurinė apdaila
Aleksandrijos švyturį, 285 m.pr.m.e.
Ptolmėjaus Sotero įsakymu. Statyta
tik penkerius metus, nes to meto
Aleksandrijoje mokslas ir technika
buvo labai išsivystę.
Knidietis pastatė ant kvadratinio 36
m ilgio kraštinės pamato. Pirmasis,
60 m aukščio aukštas buvo
išmūrytas iš akmens plokščių.
Antrasis,40 m aukščio aukštas buvo
aštuoniakampis, išklotas baltu
marmuru. Trečiasis aukštas buvo
apvalus bokštas, jame visą laiką
degė laužas, kurį atspindėjo
sudėtinga veidrodžių sistema.
PABAIGA