priešprieša 
baroko ir rokoko tendencijom
Klasicizmo atstovai:
Giovanni Battista
Piranesi
Džovanis Batista
Piranezis (it. Giovanni Battista
Piranesi, 1720 m. spalio 4 – 1778 m.
lapkričio 9 d.) – XVIII a. Italų
architechtas ir grafikas. Pagarsėjo
mistiniais kalėjimų ir Romos miesto
peizažų grafikos darbais.
Klasicizmo architektūra –
architektūros stilius, atsiradęs iš
neoklasicizmo judėjimo XVIII a. antroje
pusėje, pasibaigus baroko ir rokoko
stiliams. Remiasi
senovės Graikijos ir Romos
imperijos architektūra.
Istorija
Klasicizmas atsirado Prancūzijoje, kur
pakeitė du šimtus metų vyravusį baroką.
Klasikinė architektūra kilo iš dviejų
šaltinių: baroko architektūros ir tuo metu
egzistavusios racionalistinės tradicijos
bei iš angliškojo dailės stiliaus
(picturesque), siejamo su stiprėjančia
Britanijos imperija.
Jau XVIII a. galima pastebėti
europietiškoje architektūroje
s. Stipriausiai jis pasireiškė Britų
salose paladianizme, kur barokas
niekada nebuvo toks puošnus kaip
kontinente. Klaudijaus Pero
pastatyto Luvro sparnai, Berlyno rūmai,
net Laterane šv. Jono Bazilika,
suprojektuota (Alesandro Galilėjo), turi
klasicizmo elementų.
Apie 1750 m. klasicizmas įsigalėjo
architektūroje. Tam didelę įtaką turėjo
miestų plėtimasis ir tokių visuomeninių
statinių kaip teatrų, viešų vietų
atsiradimas, kurie buvo kopijuoti iš
agorų (Graikijoje) ir forumų (Romos
imperijoje). XVIII a. 6–7 dešimtmečius
klasikinė architektūra per kitas Europos
valstybes, laikantis Graikiškos
architektūros tradicijų reiškėsi ir vietinės
mokyklos. Vokietijoje daugiau
reiškėsi Karlo Frydricho
Šinkelio mokykla, kuri laikėsi daugiau
disciplinuotos ir lengvesnės struktūros.
Klasicizmas kai kuriuos kraštuose
vėlyvajame egzistavimo laikotarpyje
perėjo į ampyrą. Pasibaigus
pagrindiniam klasicizmo laikotarpiui apie
1815 m. jis dar tęsėsi visą XIX a. XX a.
klasicizmo tendencijos vadinamos
neoklasicizmu.