BAROKAS

Ričkus Dominykas 1b
 TURINYS
Periodizacija Sąvoka Muzika Dailė

Architektūra Barokas Lietuv Barokas Italijo

oje je
Periodizacija
Paprastai skiriami trys Italijos baroko dailės ir architektūros raidos etapai:

ankstyvasis barokas (1585–1625)

brandusis barokas (1625–1675)
vėlyvasis barokas (1675–1715)

Lietuvos baroko dailė ir architektūra skiriama į tris etapus:

ankstyvasis barokas (XVI a. pabaiga – XVII a. 1 pusė)

brandusis barokas (XVII a. 2 pusė – XVIII a. 1 ketvirtis)
vėlyvasis barokas (XVIII a. 2–3 ketvirčiai).
Turinys
 Žodžio „barocco“ etimologija nėra iki galo aiški. Italų
kalboje Viduramžiais „baroccio“ sąvoka vartota nusakant
ne visai sąžiningą sandėrį prekyboje. Kaip filosofinis
terminas „baroco“ lotyniškuose raštuose žymi beprasmį
silogizmą. Taip pat žodžiu „barocco“ ispanų ir portugalų
kalbose apibūdinamas netaisyklingos formos perlas
XVIII amžiaus viduryje prancūzų Apšvietos veikėjai
baroko sąvoką įvedė į dailėtyrą. Tačiau klasicistinėje
Sąvoka estetikoje barokas vertintas neigiamai. Barokiniais vadinti
tariamai netaisyklingi, neskoningi, pernelyg puošnūs meno
kūriniai. Trečiajame „Enciklopedijos“ (Encyclopédie) tome
(1777 m.) rašyta:
„Architektūroje barokas yra kažkas keisto. Jam būdingas
piktnaudžiavimas ir nesaikingumas. Borromini suteikė
keistumo savo didiesiems kūriniams, Guarini yra baroko
meistras.“

Turinys
• Barokas pradžią gavo Italijoje ir paplito visoje Europoje.
• Baroko muzika labai iškilminga ir didinga, gausi įvairių
pagražinimų, atsiranda laisvasis polifoninis stilius, o
vokalinė muzika nustoja vyrauti, tokia pat svarbia tampa ir
instrumentine. Baroko metu labai mėgstami dideli chorai,
stiprių balsų solistai. Tuo metu susiformavo dabartinė natų
rašyba (penklinijinė sistema).
• Paplitę didelės apimties kūriniai: opera, concerto grosso, Muzika
kantatos, requiem, pasijos.
• Žymiausi to meto kompozitoriai: Antonijus Vivaldis,
Georgas Frydrichas Hendelis, Johanas Sebastianas Bachas.
Tuo metu gyveno ir smuikus meistravo Antonijus
Stradivarijus.

Turinys
Baroko dailei būdingi kraštutinumai – realizmas ir misticizmas, sąlygiškumas ir konkretumas. Bendrieji
barokinės dailės bruožai – dinamika, puošnumas, dramatiškumas, sudėtingi perspektyviniai efektai.
Baroke mėgstamos kreivos linijos, apimčių modeliavimas dėmių pagalba, ryškūs spalvų ir šviesų
kontrastai. Panašiai kaip ir manierizme, daug dėmesio skirta simboliams ir alegorijoms.
Baroko tapyboje kurti įvairių žanrų kūriniai. Dominavo religinio turinio kūriniai. Buvo populiarūs
paradiniai ir psichologizuoti intymūs portretai, buitinės ir mitologinės kompozicijos, natiurmortai ir
peizažai. Tridento bažnytinio susitarimo nutarimai ryškiausiai įkūnyti monumentaliojoje Romos baroko
tapyboje (iš čia įtakos sklido visoje katalikiškoje Europoje). Tai bažnyčių interjerus dekoravę sieninės
tapybos kūriniai, kuriems būdinga religinė tematika (ypač populiari įvairiausių apoteozių temos),
sudėtingi rakursai ir įmantrios perspektyvinės struktūros. Realistinė tapybos kryptis susiformavo

Dailė
Italijoje XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje (karavadžizmas). Jai būdingas religinių ar mitologinių
scenų vaizdavimas naudojant iš gyvenamosios aplinkos paimtus veikėjus ir atributus, pabrėžtas
psichologizmas. XVII a. barokinis realizmas buvo populiarus ir Olandijos, Prancūzijos, Ispanijos
tapyboje. Barokinio klasicizmo ištakos glūdi Carracci'ų veikloje, vėliau ši kryptis ypač populiari buvo
Prancūzijoje, karaliaus Liudviko XIV dvaro aplinkoje.
Italijoje, kurioje baroko tapybos bruožai susiklostė anksčiausiai ir ryškiausiai, buvo populiari ir
molbertinė (dominavo aliejinė tapyba, kaip pagrindas naudota drobė), ir sieninė tapyba („al fresco“
technika).
Protestantiškose šalyse dominavo molbertinė tapyba.
Baroko skulptūra pasižymėjo pabrėžtu judesiu, pozų sudėtingumu, tetrališkais gestais, emocines
būsenas perteikiančiais veidais. Daugelis skulptūrų buvo glaudžiai susijusios su architektūra. Dažnai
derintos kontrastingos, įvairių spalvų medžiagos (auksas, marmuras, medis).

Turinys
 Architektūra

Dominuojančios baroko
Baroko architektūrai yra
architektūros formos ir linijos
būdingas neišbaigtumo ir
išsirutuliojo iš renesanso
veržlumo įspūdis, joje siekiama
architektūros sprendimų, tačiau Barokinės architektūros tikslas
spindinčios prabangos ir Barokinė architektūra yra
barokinio pastato visuma ir buvo sukrėsti, sujaudinti žiūrovą.
rafinuoto puošnumo efekto. simbolinė. Pastatų planai,
detalės yra dinamiškesnės, Sakralinėje architektūroje norėta
Barokinė architektūra yra motyvuotas įvairių funkcinių
sudėtingesnės, didingesnės. pažadinti stebėtojo religingumą,
teatrališka, reprezentatyvi, elementų naudojimas (durų,
Vietoje aiškių renesansinių mistinius išgyvenimus,
paradiška. Joje ypač gausiai langų, patalpų kiekis), atskiros
fasadų, planinių sprendimų, pasaulietinėje (rūmų)
naudotos įvairios puošybinės detalės simboliškai reikšdavo
barokinėje architektūroje ypač architektūroje stengtasi sukelti
detalės, prabangios, kokią nors mintį arba idėją
vertintas sudėtingumo pradas. pagarbą monarchui ar magnatui.
kontrastingos medžiagos (įvairių
Kvadratą keitė rombas ar ištęstas
spalvų marmuras, smiltainis,
stačiakampis, apskritimą –
auksuotos detalės).
ovalas.

Turinys
Barokas Lietuvoje
• Pirmą kartą LDK nevėlavo, o ėjo priekyje Europos
Viešpaties Žengimo į dangų Dievo Kūno bažnyčia (1593 m.), Nesvyžius.
mados. Po pirmosios barokinės bažnyčios bažnyčia Vilniuje.
pasirodžiusios 1584 m. Italijoje, antroji buvo
statoma 1586 m. LDK mieste Nesvyžiuje, Radvilų
valdose, kai Mikalojus Kristupas Radvila
Našlaitėlis iš Romos pakvietė architektą Giovanni
Maria Bernardoni statyti Nesvyžiaus Dievo Kūno
bažnyčią. Kupolas buvo užkeltas 1593 m. Tas pats
architektas vadovavo Nesvyžiaus rūmų ir miesto
perstatymui. Nesvyžius tapo pirmuoju barokiniu
miestu Europoje, o pradėta mada išplito po visą
LDK. Lietuvoje gausėjo architektų ir menininkų,
atvykusių iš įvairių Europos kraštų, ypač italakalbių
žemių
Švč. Trejybės bažnyčia Visų Šventųjų
Liškiavoje – vėlyvojo baroko bažnyčia
pavyzdys. Vilniuje.

Turinys
 Švč. Marijos Taikos bažnyčia (1667 m.), Roma.
Švč. Jėzaus Vardo bažnyčia (1584 m.), Roma.

Barokas Italijoje
•Pirmasis barokinis pastatas Romoje buvo Švč. Jėzaus Vardo bažnyčia,
pastatyta 1584 m. Pagal vėlesnius baroko standartus ji buvo paprasta, tačiau
ji skyrėsi nuo tradicinių renesansinių fasadų, buvusių iki jos.
•1605 m. Romoje Paulius V. buvo pirmas iš daugelio popiežių, užsakiusių
bazilikų ir bažnyčių statymus, su tikslu sukelti galingus įspūdžius per formų
ir spalvų gausą bei dramatiškus reginius. Tarp įtakingiausių ankstyvojo
baroko paminklų buvo Šventojo Petro bazilikos fasadas (1606–1619 m.).
Naujasis projektas sukūrė dramatišką kontrastą tarp kylančio kupolo ir
neproporcingai plataus fasado bei kontrastą pačiame fasade tarp dorėninių
kolonų ir didžiulės portiko masės.
•Kitas svarbus Italijos brandžiojo baroko novatorius buvo Frančeskas
Borominis, kurio pagrindinis kūrinys – Šv. Karolio prie keturių fontanų
bažnyčia (1634–1646 m.). Judesio pojūtį suteikia ne dekoras, o pačios
sienos, kurios banguoja, įgaubti ir išgaubti elementai, tarp jų ovalus bokštas
ir balkonas. Ne mažiau revoliucingas buvo ir interjeras; pagrindinė
bažnyčios erdvė buvo ovali, po ovalo formos kupolu

Šv. Karolio prie keturių fontanų bažnyčia Turinys

(1677 m.), Roma.
Švč. Marijos Sveikatos bazilika (1687 m.), Venecija.
Ačiū už jūsų dėmesį

Turinys