Lietuvių poetai: darbas poroje

Temos:
1. J. Aistis: Karolis, Tomas;
2. H. Radauskas: Gabrielė, Monika;
3. S. Nėris: Goda, Justina;
4. V. Mačernis: Herkus, Povilas;
5. B. Krivickas: Darius;
6. Just. Marcinkevičius: Erika, Inga;
7. S. Geda: Ervinas, Kristijonas;
8. Č. Milošas: Gintarė, Mišelė;
9. J. Vaičiūnaitė: Daina, Kamilė;
10. M. Martinaitis: Domantas, Šarūnas;
11. A. Marčėnas: Ričardas, Mažvydas.
Pristatomos medžiagos turinys:
1. Autoriaus biografija (pateiktyje pademonstruoti portretą/ nuotrauką, galima – gimtinę ar kokius nors
pastatytus paminklus..)(jei telpate į pristatymo laiką, galite parodyti ištrauką iš filmo apie poetą ar jo
interviu kokioj nors Knygų mugėje, poezijos festivalyje ar pan.) ( 5 t.);
2. Autoriaus kūrybos kontekstas (gyvenamasis laikmetis; paskatinę kurti aplinkybės ar žmonės;
vyravusi/ios literatūros srovė/ės..) (5 t.);
3. Kūrybos pasiekimai: eilėraščių knygos/rinkiniai, apdovanojimai.. (5 t.);
4. Kūrybos bruožai; būdingos temos, problemos, vertybės (5 t.);
5. Pasirinktų 2 eilėraščių (iš 11 – 12 kl. privalomų kūrinių sąrašo; jei kūriniai nenurodyti - renkatės savo
nuožiūra) analizė (galite remtis žemiau pasiūlytais eilėraščių nagrinėjimo planais (tai nereiškia, kad
nagrinėdami eilėraščius kiekviename iš jų turite rasti viską, kas išvardina planų dalyse) (20 t.)
6. Filmų apie autorių, jo kūrybą, straipsnių, darbų recenzijų; kūrinių tekstų nuorodos. (7 t.)
7. Naudotos literatūros sąrašas (3 t.).

Eilėraščio analizės planas Nr. 1

1) Turinys (tema, motyvai, problema, idėjinis, emocinis įprasminimas);
2) Lyrinis “aš” (lyrinis subjektas) , jo reiškimosi formos (savo kalba, kito žmogaus, žmonių grupės,
suasmeninto gamtos ,kosmoso kūno, daikto vardu ir pan.);
3) Poetinis išgyvenimas ,jo pobūdis ,raida, lyrinis vyksmas, minties ir jausmo kelias (stiprėjantis ryžtas,
didėjantis džiaugsmas ir sielvartas, gilėjantis liūdesys, prieštaringų minčių ar jausmų kaita, dvasinės
būsenos svyravimas, jausmų ir nuotaikos vibracija);
4) Meninis vaizdas, jo pobūdis :girdimasis (akustinis) ,matomasis (vizualinis) ,liečiamasis ir kt. ;spalvos
,garso prasmės kūrinyje.;
5) Psichologiniai vaizdų atsiradimo veiksmai: stebėjimas (“laukas, kelias, pieva, kryžius, šilo juosta mėlyna
…”) ;jausmas (“aš nenoriu mirti, nei žemėj pūti…”) ; vaizduotė (“per naktį Kukučio ausy užaugo smagi
kumelaitė…”) ; samprotavimas (“tiek daug tikėjimo gamtoj…”);
6) Atskirų vaizdo dalių ryšys (paralelė, kontrastas ,apibendrinimas : loginis nuoseklumas, asociacijos ir
pan.);
 7) Vaizdų atskleidimo būdai (lyrinis monologas, lyrinis pasakojimas, lyrinis dialogas, disputas, deklaracija,
”piešinys” ir kt.);
8) Eilėraščio laikas ir erdvė;
9) Kompozicija (posmų, eilučių, frazių, žodžių, garsų tvarka kūrinyje);
10) Kūrinio kalba, eilėdara. (Išryškinti pagrindinių fonetinių, leksinių, semantinių, sintaksinių ir grafinių
figūrų prasmę kūrinyje: apibūdinti metrą, rimą, rimavimo ypatybes, jų funkcijas ir meninį rezultatą.)

Eilėraščio analizės planas Nr. 2

Viso teksto apžvalga
Apimtis (ilgas, trumpas), vizualus teksto vaizdas (eiliuotas, proza, suskaidytas ar ne, tiesioginė kalba, klaustukai,
šauktukai, kabutės, skaičiai, sakinių ilgis)
Pavadinimo reikšmė ( tiesioginė – perkeltinė; pavadinime dažniausiai iškeliama tema, idėja, lyrinio vyksmo
aplinkybė – erdvė, vieta), teksto tema (kūrinyje vaizduojamas gyvenimo reiškinys);
Eilėraščio tipas (visuomeninė lyrika: patriotinė, istorinė, socialinė; peizažinė lyrika: gamta, aplinkos vaizdai;
filosofinė lyrika: individo ir pasaulio klausimai, žmogaus būties klausimai, mintys apie gyvenimo prasmę, meilę,
laimę, vienatvę, žmogaus dvasios esmė, akimirka ir amžinybė; intymioji lyrika: meilės lyrika; didaktinė lyrika:
pamokanti, auklėjanti, moralizuojanti; psichologinė lyrika: atskleidžanti dvasinę būseną); Eilėraščiai būna lyriniai
(atskleidžami jausmai, išgyvenimai) ir epiniai (pasakojimas); vaizdų atskleidimo būdai: lyrinis monologas,
pasakojimas, dialogas, disputas(ginčas), deklaracija(paskelbimas);
Raktiniai žodžiai - tai žodžiai, geriausiai atskleidžantys pagrindines autoriaus mintis, požiūrį tam tikru klausimu);
Kompozicija - kūrinio dalių išdėstymas, suderinimas, sutvarkymas, siekiant sukurti vientisą meninį paveikslą
(lyrinių kūrinių kompozicijos rūšys: 1. anaforinė – pirmos eilutės (ar tik pirmų jos žodžių) pasikartojimas visų
posmų pradžioje; 2. Žiedinė – pirmųjų eilučių ar pirmo posmo pakartojimas kūrinio pabaigoje; 3. Spiralinė – eilutė
arba kelios eilutės nuolat kartojamos kūrinyje (tada mintis tartum slenka spirale); 4. tema su variacijomis –
pagrindinė tema sudaro ašį, aplink kurią vystomos šalutinės temos;
Veikėjai: tikroviški, sąlyginiai; mitologiniai; antikinės literatūros; pagrindiniai, šalutiniai, epizodiniai; aktyvūs,
pasyvūs; teigiami, neigiami; dinamiški (stebi, jaučia, samprotauja, mąsto);
Siužetas (pagrindiniai fabulos įvykiai), fabula (įvykių nuoseklumas, kurį rašytojas pateikia kūrinyje) – tikroviška,
fantastinė, sąlyginė;
Bendriausi stiliaus bruožai: pakilus romantinis, lyrinis – impresinis, simbolistinis; individualus, vaizdingas,
emocingas; antikinis, renesansinis, barokinis, realistinis eilėraštis.
Problematika – pagrindinis klausimas, kurį rašytojas kelia, sprendžia kūrinyje
Praktinė dalis
Analizuodami eilėraštį, apžvelkite tekstą. Koks jo ilgis, struktūra, kiek posmelių? Skaitydami tekstą pasižymėkite
raktinius žodžius (radę juos, galite tiksliai sekti autoriaus minčių kelią). Pabraukite meninės raiškos priemones
(epitetus, įasmeninimus, metaforas, hiperboles...), retorinius klausimus, sušukimus, žodžius – simbolius...
Prisiminkite, kas būdinga teksto autoriaus kūrybai, kokiai srovei ji priklauso.
Teorinė dalis
Kūrinio erdvės: apibrėžta, neapibrėžta; konkreti, abstrakti; vertikali, horizontali; tikroviška, sąlygiška;
panoraminė, siaura; vidinė, išorinė; plati, siaura; užpildyta, tuščia, vientisa, suskaidyta; pasakotojas ar veiksmas
erdvėje;
Vietos, loginių sąsajų radimas tekste;
Kūrinio laikas: abstraktus, konkretus; realus, mistinis; neišryškintas; inversinis (atvirkštinis); svarbus, nesvarbus;
istorinis; ciklinis metų, paros; prisiminimų, paeities; stabilus, kintantis; įsivaizduojamas; transcendentinis;
virtualus; buities ar būties; dramatiškas, tragiškas; pinasi kelios laiko plotmės;
Lyrinio subjekto laikysena (neutralus stebėtojas, visažinis; subjektyvus, objektyvus; aktyvus, pasyvus; kalba savo
ar kito žmogaus vardu, pirmuoju asmeniu, žmonių grupės vardu, suasmeninto gamtos kūno, kosmoso kūno, daikto
vardu);
Kūrinio kontekstas: istorinis; religinis; biblinis; filosofinis; kultūrinis; tautosakinis; biografinis; srovės, epochos;
Literatūrinės, kultūrinės nuorodos;
Personažų paveikslai (išorinis paveikslas, būdo bruožai, vertybės, pasaulėžiūra, pasaulėjauta, nuotaika, mintys);
Personažų santykiai (santykiai su aplinka, su pačiu savimi, kaitos ir pastovumo opozicija);
Meninės raiškos priemones;
Intonacija – kalbėjimo tonas: švelnus, irzlus, kandus, piktas, apsimestinis, ironiškas, paprastas;
Kalba (vaizdingumas - svarbiausia grožinio kūrinio kalbos ypatybė): kūrinio skambėjimo siekiama keliais būdais –
a) aliteracija – vienodų ar panašiai skambančių priebalsių kartojimas; b) asonansas – balsių, dvibalsių kartojimas,
sutelkimas; c) onomatopėja – paukščių, gyvulių, technikos ir kitokių garsų pamėgdžiojimas; d) rimas – dviejų ar
kelių eilučių sąskambis; e) garsažodis (pvz.: dun dun dun - imituojamas griaustinio dundėjimas);
Epocha, srovė (kryptis); Žanras.

Iš viso: 50 taškų.
Taškų Surin- Pasiekimų lygis
skai- kta
čius taškų
50 Nepatenkinamas Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
0 - 5 6 - 10 11 - 15 16 - 20 21 - 25 26 - 30 31 - 35 36 - 40 41 - 45 46 - 50

Darbas pristatomas Power Pointu.

Darbus pristatinėsite vieni kitiems 12 14 - 18 d
Pristatymui skirtas laikas: 20 min.
