Samprotavimo rašinys

Parengė R. Zarankienė
Utenos Adofo Šapokos gimnazija 2021
Samprotavimo rašinio reikalavimai
• Nuoseklumas. Trinarė teksto struktūra (įžanga, dėstymas, pabaiga). Tinkama pastraipos struktūra (teiginys, argumentai,
dalinis apibendrinimas).
• Pastabumas. Mokysimės įžvelgti, pastebėti visuomenės gyvenimo problemas, reiškiamus požiūrius, vertybes įvestyje
(duotame tekste), rasti panašios tematikos, problematikos kūrinių – kad galėtume lyginti, gretinti, priešinti.
• Tema. Mokysimės formuluoti rašinio temą, parašyti tinkamą rašinio pavadinimą ir naudojantis duota įvestimi, asmenine
bei kultūrine patirtimi, atskleisti savo požiūrį.
 Tema – tekste vaizduojamas gyvenimo reiškinys (Apie ką šis tekstas? Kas jame vaizduojama?)
 Problema – pagrindinis autoriaus klausimas skaitytojui, norint atkreipti jo dėmesį į sprendimo reikalaujančią, spręstiną situaciją.
 Pagrindinė mintis (idėja) – tekste atskleistas autoriaus požiūrį į pasaulį ir žmogų apskritai, į tam tikrą tikrovės sritį ar tendenciją.
(Ką svarbaus mums norėta pasakyti?)
• Temos reikšminiai žodžiai. Išmoksime suprasti, ko konkrečiai reikalauja rašinio tema (aiškinsimės temos žodžių
reikšmes, rasime apibrėžimų; įvardinsime atraminius kūrinius; naudosimės pagalbiniais šaltiniais).
 Publicistinis stilius
Samprotavimo rašinys rašomas publicistiniu stiliumi. Publicistinis stilius – vienas iš
funkcinių kalbos stilių. Tai mokslinio ir meninio stiliaus ypatybių turintis stilius. Jo
vartojimo sritis – periodinė spauda, radijas, televizija, informacinės technologijos, t.
y. žiniasklaida. Būdingas publicistinio stiliaus turinys – visuomenei aktualios
(politikos, ekonomikos, dorovės, kultūros, sporto) temos, autoriaus požiūrio
išsakymas. Pagrindinės šio stiliaus funkcijos – pranešimo ir poveikio (informuoti,
pateikti faktus, išsakyti savo požiūrį, daryti įtaką, veikti). Šiam stiliui būdingas
konkrečių faktų konstatavimas, o dalykiškumas, tikslumas, glaustumas dera su
vaizdingumu, emocingumu.
https://lietuviu7-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/publicistinis_stilius/
Kaip rašyti samprotavimo rašinio įžangą?

• Nurodoma rašinio kryptis;

• Paaiškinami reikšminiai žodžiai (pvz., jei rašinio tema „Ar
žmogui sunku rasti kelią į laimę?“, paaiškinamas žodis „laimė“).
Pastaba. Įžangą pradedame tik apsibrėžę pagrindinę mintį ir
nusprendę, kokius argumentus – „už“ ar „prieš“ (sunku ar lengva
rasti laimę) taikysime ir kaip pradėsime įžangą – abstrakčiu savo
suformuluotu teiginiu ar autoriteto citata, mintimi.
Kaip rašyti samprotavimo rašinio įžangą?

Įžangos rašymo žingsniai:

• Abstraktus teiginys arba citata,
• Perėjimas prie temos (laimės sąvokos),
• Rašinio krypties nurodymas,
• Pagrindinės minties perteikimas,
• Siejamasis sakinys („sakinys tiltas“), kuris padės pereiti prie dėstymo (gali būti
klausimas, konstatuojamasis teiginys arba nuolaidos aplinkybės šalutinis sakinys
– sujungtos dvi viena kitai prieštaraujančios tezės).
 Pabandykime parašyti rašinio įžangą.
Rašinio tema: „Ar laimę susikuriame patys?“(V. Juknaitė „Išsiduosi. Balsu“,
M. Hedonas „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“)
Lietuvių liaudies išmintis tvirtina, kad žmogus yra savo laimės kalvis.
Kitaip sakant, jis pajėgus susikurti laimę – būseną, kai jaučiasi turįs viską,
ko reikia: saugumą, ramybę, pripažinimą, meilę, galimybę save realizuoti,
būti reikalingu kitiems. Ar žmogus pats gali visa tai susikurti? Yra
barjerų, kuriuos įveikti kelyje į laimę sunku: vienas iš jų yra nepalanki
socialinė aplinka, kitas – paties asmens kitoniškumas. Paprastai šie
barjerai tampa tikromis užkardomis į laimę. (67 ž.)
 Kaip rašyti samprotavimo rašinio
dėstymą?
Dėstymas – svarbiausia rašinio dalis, kurią sudaro
pastraipos. Kiekviena pastraipa pradedama iš
pagrindinės minties kylančiu, ją įrodančiu teiginiu.
Teiginių skaičius lygus pastraipų skaičiui!
 Kaip rašyti samprotavimo rašinio pastraipą?

Pastraipos rašymo žingsniai:

• Suformuluojamas teiginys (teminis sakinys),
• Parenkama jį pagrindžiančių argumentų,
• Pristatoma kitokia nuomonė/panaši nuomonė, polemizuojama,
• Remiamasi kultūrine, literatūrine, asmenine patirtimi (statistika, faktai, filmai,
spektakliai, parodos, kiti (ne įvesties) literatūros kūriniai, žymių žmonių mintys,
patarlės ir kt.)
• Daroma dalinė pastraipos išvada (rašomas pastraipą apibendrinantis sakinys).
 Pabandykime parašyti samprotavimo
rašinio dėstymą. 1 pastraipa.
Rašinio tema: „Ar laimę susikuriame patys?“(V. Juknaitė „Išsiduosi. Balsu“, M. Hedonas „Tas
keistas nutikimas šuniui naktį“) 1 pastraipa.
Aplinka, kurioje žmogus gimsta, auga, bręsta, mokosi, gali trukdyti būti laimingu. Jeigu
aplinka nepalanki, neskatina žmogaus ieškoti laimės aukštesniuose dalykuose, liekama dugne ir
tenkinamasi buitinių poreikių tenkinimu. Rašytoja V. Juknaitė apysakoje „Išsiduosi. Balsu“
pasakodama apie sunkų gatvės vaikų gyvenimą, tvirtina, kad socialinės žaizdos (šeimos,
aplinkinių nemeilė, priešiškumas) užprogramuoja tragiškus likimus. Brazilų rašytojas P. Coelho
tvirtino: „Jei meilė greitai pakeičia žmogų, tai nusivylimas – dar greičiau“. Nuolatiniai
nusivylimai dėl aplinkos abejingumo, nepalaikymo, netgi trukdymo siekti laimės, kelią į šį tikslą
padaro kliūčių ruožu. (90 ž.)
 Pabandykime parašyti samprotavimo
rašinio dėstymą. 2 pastraipa.
Rašinio tema: „Ar laimę susikuriame patys?“(V. Juknaitė „Išsiduosi. Balsu“, M. Hedonas „Tas
keistas nutikimas šuniui naktį“) 2 pastraipa.
Kartais kelias į laimę būna apsunkintas ne išorinių kliūčių, bet vidinių. Tam tikros žmogaus
savybės – neryžtingumas, geranoriškumo stoka, negebėjimas džiaugtis mažomis pergalėmis
(maksimalizmas) arba net įgimti dalykai (pvz., sindromai, ligos ir pan.) tampa barjerais į laimę.
M. Hedono romano „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ pagrindinis veikėjas Kristoferis yra
kitoks: jis negali sukurti pilnaverčio ryšio su kitu žmogumi, nesupranta kitų žmonių jausmų,
emocijų. Jo laimė apsiriboja saugiu buvimu skaičių ir faktų pasaulyje. Pasaulyje yra apie 1%
žmonių turinčių autizmo sindromą – jų laimė labai priklauso nuo aplinkinių supratimo,
tolerancijos ir geranoriškumo. Keliu į laimę vidinių barjerų turintys žmonės eina padedami kitų
(97ž.)
 Kaip rašyti samprotavimo rašinio
pabaigą?
• Grįžtame prie rašinio temos,
• Apibendriname dėstymą, išskiriame, kas svarbiausia, darome išvadą
(kitais žodžiais pakartojame dėstymo pastraipų tezes). Nieko naujo
neišgalvojame!
• Nevartojame didaktinio pobūdžio sakinių, linkėjimų, raginimų – rašinio
pabaigai jie visai netinka.
Pabaigos pastraipoje autoriai ir jų kūriniai nebeminimi!
 Pabandykime parašyti samprotavimo
rašinio pabaigą.
Rašinio tema: „Ar laimę susikuriame patys?“(V. Juknaitė „Išsiduosi.
Balsu“, M. Hedonas „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“)
Laimės trokšta kiekvienas. Vis dėlto yra dalykų, kurie kelią į tą laimę gali
apsunkinti. Pirmiausia, tai nepalanki žmogų supanti aplinka. Antra, tai pati
žmogaus prigimtis su joje užkoduotais sunkumais atpažinti tiesiausią kelią į
savo svajonių būseną. (36 ž.)
Iš viso – 280 žodžių.