Literatūros rūšis

1. Lyrika – literatūros rūšis, kurioje žmogaus išgyvenimai pteikiami

eiliuotai, poezijos sinonimas
2. Epika- literaatūros rūšis, pagrindas yra pasakojimas, sudarytas iš
veikėjų dialogų, veiksmo aplinkybių, veikėjų aprašymų, pasakotojo
komentarų
3. Drama- literatūros rūšis, skirta vaidinti, tekstas skirstomas į
veiksmus, o šie į scenas.

Literatūros stiliai
1. Mokslinis-mokslo darbų kalba, ja mokslininkai dėsto argumentus
nepabrėždami asmeninės nuomonės, būdingi terminai, tarptautiniai
žodžiai, objektyvumas, aiškumas.
2. Funkcinis- rašymo ir kalbėjimo būdas, skirstomas į grupes pagal
turinį ir funkciją.
3. Individalusis- tai savitas rašytojo stilius, naudojama savita kalba, yra
atitrūkimas nuo normų.
4. Meninis- grožinės literatūros stilius, būdinga individualumas,
vaizdingumas, meninis kalbos tikslumas, paliekama daug erdvės
skaitytojo vaizduotei.
5. Publicistinis- šiuo stiliu rašo žurnalistai, politikai, visuominės
veikėjai, remiamasi faktais, minimi svarbūs įvykiai, siekiama išsakyti
savo nuomonę, bandoma paveikti skaitytoją.
6. Administracinis- šiuo stilium rašomi dokumentai, oficialūs raštai,
adresai ant vokų, sutartys, svarbu laikytis nustatytos tvarkos.

Literatūros žanrai
1. Apysaka- daug įvykių, plati veiksmo erdvė, gali būti ne vienas
pagrindinis veikėjas, plėtojama tik viena siužeto linija.
2. Apsakymas- nedidelės apimties, proza, laivos sandaros , nedaug
veikėjų, vienas, bet labai reikšmingas ir svarbus įvykis pagrindiniam
veikėjui.
3. Novelė- lakoniškas , vientisos kompozicijos tekstas, nedaug veikėjų.
 4. Padavimas- tautosaka, pasakojama apie daiktų ar reiškinių
kilmę,mitinių protėvių ar asmenybių darbus.
5. Poema- ilgas eiliuotas pasakojimas, daug veikėjų, aiškus veiksmas,
artima prozai.
6. Romanas- didelės apimties prozos kūrinys, daug veikėjų ir vietų,
nevienodas laikas.
7. Sonetas- griežtos sandaros, rimavimo eilėraštis, skirtingų temų,
jausmų, būsenų supriešinimas ar sugretinimas, dažniausiai susidaro iš
2 ketureilių ir 2 trieilių.
8. Romansas- jausmingas, melodingas eilėraštis meilės tema.
9. Tragedija- aštrių jausmų, ryškių asmenybių, susiduria su likimu ar
dievais, pasibaigia mirtimi, tragiška klaida kuri nulemia veikėjo
likimą.
Literatūros meninės priemonės
1. Alegorija- reikšmės perkėlimas, būdinga perkeltinės reikšmės
aiškumas ir pastovumas.
2. Deminutyvas- mažybinės reikšmės žodis. Pavyzdžiui, vaikutis, dienelė,
ąžuolėlis, mergytė.
3. Dialogas- veikėjų pokalbis.
4. Epitetas- meniškas žodis, nusąkantis svarbiausią daikto įpatybę.
Pavyzdžiui, balti žirgai, balti žirniai.
5. Fraziologizmas- žodžių junginys turintis perkeltinę reikšmę. Pavyzdžiui,
Kaip šuniui penkta koja (taip sakoma apie nereikalingą daiktą arba veiksmą).
6. Hiperbolė- perkeltinės ir padidintos reikšmės žodis ar žodžių
junginys. Pavyzdžiui, Tegu lig saulės kyla jo daina (Bernardas Brazdžionis)
7. Įasmeninimas- perkeltinės reikšmės, kai žmogaus savybės
suteikiamos givūnams, augalams, reiškiniams, daiktams. Pavyzdžiui, parke
braidžiojo vienatvė (Donaldas Kajokas).
8. Ironija- perkeltinės prasmės, kai sakoma viena o reiškia priešingai.
Pavyzdžiui, Pasiklausai dainos, kuri / galulaukėj pabaido kiški, / ir tobulas eiles kuri, / kurias kur
nori, ten ir kiški (Vladas Šimkus).
9. Metafora- vaizdingas palyginimas, sieja skirtingus, bet panašių
savybių dalykus.