You are on page 1of 3

Padėkite praleistus skyrybos ženklus, skliausteliuose paaiškinkite skyrybą (praleista tarinio

jungtis, vienarūšės sakinio dalys, vienarūšės sakinio dalys po apibendrinamojo žodžio,


išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio, priedėlis po pažymimojo žodžio,
aiškinamoji sakinio dalis, aiškinamoji dalis su įvadiniu žodžiu, išplėstinė dalyvinė, padalyvinė,
pusdalyvinė aplinkybė, įterpinys, kreipinys, sudėtinio sujungiamojo sakinio dėmenys,
sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys, šalutinis sakinys, citata po autorinių žodžių, citatą
sudaro atskiras sakinys – sakinio galo ženklai rašomi prieš uždaromąsias kabutes, eilėraščio
eilutės cituojant atskiriamos pasviraisiais brūkšniai, cituojamas žodis).
1.Funkcinis stilius yra istoriškai susiformavusi bendrinės kalbos atmaina kurios stilistines ypatybes
ir kalbos priemones lemia kalbos vartojimo sritis, turinys ir funkcijos.
2. Administracinis stilius turi ryškiausias stiliaus normų ribas jis yra šabloniškas, griežčiausiai
reglamentuotas.
3. Pagrindiniai administracinio stiliaus bruožai yra dalykinė, glausta, racionali, oficiali kalba, ja
rašomi protokolai, prašymai, gyvenimo aprašymai, įvairūs įsakai, nuostatai, įstatymai, sutartys,
deklaracijos ir kita.

4. Mokslinis stilius pasižymi kalbos objektyvumu, glaustumu, aiškumu, specifine terminija kadangi
šiuo stiliumi dažniausiai pateikiami moksliniai darbai, studijos, naujausi tyrimai ir kita mokslinė
medžiaga.

5. Publicistiniai tekstai visų pirma pateikia informaciją ir tik tada veikia skaitytoją formuoja jo
požiūrį todėl šiek tiek svarbesnė funkcija yra pateikti informaciją (kuo įtaigesniu būdu).
6. Publicistinis stilius užima tarpinę poziciją tarp mokslinio ir meninio stiliaus, sujungia šių stilių
ypatybes.
7. Pažvelgus į šiuos publicistinio stiliaus žanrus kroniką, įžanginį straipsnį ar komentarą, interviu,
reportažą, apybraižą, feljetoną galima sakyti, kad eilutės pradžios tekstai artimesni dalykiniams
stiliams, o pabaigos – meniniam.
8. Nors kyla diskusijų dėl meninės kalbos priskyrimo funkciniams stiliams vis dėlto egzistuoja
meninio stiliaus funkcinis apibrėžimas.
9. Visų pirma meninį stilių galima vadinti individualiųjų stilių visuma, svarbi meninės ir nemeninės
kalbos opozicija (t. y. meninio ir kitų funkcinių stilių priešprieša).
10. Meninio stiliaus vartojimo sritis grožinė literatūra.
11. Esė yra intelektualios kūrybos žanras kuriame lygiomis teisėmis dalyvauja du komponentai
erudicija ir vaizduotė.
12. Buitinis stilius apibrėžia šnekamosios kalbos kurios vienas svarbiausių veiksnių kalbos
spontaniškumas didžiąja dalimi lemiantis kalbos vaizdingumą, o neretai ir netaisyklingumą.
13. Asmeninis laiškas rašomas artimiems giminaičiams, draugams, geriems pažįstamiems, todėl
gali būti laisvesnis, žaismingesnis, parašytas vaizdinga kalba, bet ir jį rašant patartina laikytis
bendrųjų laiškų rašymo taisyklių.
14. Stiliaus (retorinės) figūros (meninės priemonės) ypatingas, nestandartinis kalbinės raiškos
būdas.
15. Figūros apima visus kalbos lygmenis, todėl yra skiriamos semantinės (tropai – metaforos ir
metonimijos), darybinės (stilistiniai naujadarai), morfologinės (figūrinis formų vartojimas),
sintaksinės (figūrinis sintaksinių konstrukcijų vartojimas), fonetinės (pasakymo garsinės sandaros
aktualizacija – asonansai, aliteracijos) ir grafinės figūros (figūriniai eilėraščiai ir t. t.)
16. Vytauto Mačernio 25 sonete lyrinis subjektas yra nuolatiniame ieškojimų kely, džiaugsmo
šviesą pakeičia sunkumo tamsa, kurią atspindi ,,gyvenimo naštos” metafora ,, Einu, bet nežinau, į
kur nueisiu,/ Ir gyvenu, bet palaidai ir be prasmės, /Ragaudamas gyvenimą kaip vaisių / Ir vėl jį
nešdamas kaip naštą ant peties ”
17. V.Goldingo alegoriniame filosofiniame romane iš patirties neturinčių vaikų sustatoma šešėlinė
visuomenė, kurioje vyrauja skirtingi vaidmenys, skirtingos atsakomybės ir skirtingas požiūris į
išgyvenimą.
18. K.Donelaičio epinė poema ,,Metai“ prasideda personifikacija: ,,Jau saulelė vėl atkopdama
budino svietą/Ir žiemos šaltos trūsus pargriaudama juokės.“
19. Įnirtingos kovos vaizdą padeda sukurti hiperbolės: ,,Kovos lauku Rolandas joja šuoliais,/
Šveitriuoju kardu kerta ir kapoja, /Šimtais prikloja apsukui lavonų./ Kaip verčia jis pagonį ant
pagonio! /Kaip liejas klonin tyro kraujo srovės!“

20. V.Kudirkos eilėraštyje ,,Labora!” dvasios nuopuolis išreiškiamas litote – semantine meninės
raiškos priemone kuomet vaizduojamojo daikto, reiškinio ar veiksmo ypatybės yra sumažinamos,
sumenkinamos: ,,O skubink! Paskui tu... jų išsižadėsi/ Dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto.“

21. Homero estetinė nuostata – viską šlovinti dievus ir žmones, gyvulius ir augalus, vandenį ir
žemę, ginklus ir indus todėl poetas nuolat vartoja epitetą gražus: gražiakasė Kalipsė,
gražiaauliai achajai, gražiakuodės jų žmonos, gražiamūrė Itakė, gražiakarčiai žirgai,
gražiavainikė Mikėnė ir kt.
22. Fransua Vijono ,,Baladė Blua konkursui“ sudaryta iš paradoksų: ,, Iš troškulio aš mirštu prie
šaltinio; aš kaip liepsna, bet šaltyje drebu; savam krašte aš neturiu tėvynės; ant krosnies nesuleidžiu
aš dantų.“
23. Kai nuodėmingas gyvenimas atveda Vijoną į kalėjimą jis geba į situaciją pažvelgti
saviironiškai: ,,Aš pasninkaut turiu net šventą dieną!”
24. Mergvakario dainos ,,Vai žydėk, žydėk“ dainos kompozicija pagrįsta sausos obelėlės ir jaunos
merginos našlaitės paralele.
25. Dainų tekstuose dažni deminutyvai: mergelė – lelijėlė , gėlelė, darbščioji bitelė, šilo uogelė,
darže rūtelė, sedulėlė, liepelė; bernelis – dobilėlis, sakalėlis, bijūnėlis, berželis, ąžuolėlis ; motinėlė
– balta gulbelė, mėlynų marių putelė; tėvas – ąžuolas, klevas, pilkas karvelėlis kurie liaudies
dainoms suteikia švelnumo.
26. A. Baranauskas lyrinėje poemoje ,,Anykščių šilelis“ praradimams nusakyti pasitelkia
laipsniavimą arba gradaciją: ,,Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštyčiai, /Katrų čiulbančių taip
smagu klausytis?”
27. Rudens purvynės vaizdus Donelaitis kuria pasitelkęs aliteracijas specialų priebalsių
pabrėžimą: ,,Ratas ant ašies braškėdamas sukasi sunkiai/Irgi žemes bjaurias išplėšdamas teškina
šmotais.“
28. Balio Sruogos eilėraštyje lapų šlamėjimo įspūdį sukuria balsių a, u tikslingas pakartojimas
asonansai: „Supasi, supasi lapai nubudinti.“

You might also like