PAGYVENUSIO AMŽIAUS PACIENTŲ BURNOS ERTMĖS KIETŲJŲ IR MINKŠTŲJŲ AUDINIŲ PAKITIMAI.

JŲ REIKŠMĖ ORTOPEDINĖJE ODONTOLOGIJOJE

Senėjimo etiologija ir patogenezė nenustatyta. Yra apie 200 senėjimo proceso aiškinimo teorijų: įvairių pažeidimų suma
gyvenimo eigoje, genetinis kodas...

Senstant vyksta pakitimai:

 chronobiologiniai (sutampa su kalendoriniu amžiumi – osteoporozė, aterosklerozė),
 ontobiologiniai (sutampa su biologiniu senėjimu)

Senėjimo procesai pagal lygį skirstomi į:

 molekulių kitimus (kolageno molekulėse atsiranda intramolekulinių ir ekstramolekulinių siūlų, sutrinka nukleino
rūgščių sintezė)
 ląstelių kitimus. Yra trys tipai:
 mitozinės (epitelio; jų pastovumą lemia mitogenai, kurių su amžiumi mažėja)
 subrendusios (dalijasi tik padidėjus krūviui: fibroblastai, chondrocitai, osteocitai)
 pomitozinės (eritrocitai, nervų, raumenų ląstelės; žuvus pomitozinėms ląstelėms, organas netenka funkcinio
vieneto).

Dauguma pakitimų yra fiziologinė senėjimo norma; tačiau jie gali būti panašūs į patologinius. Patologiniam senėjimui
būdinga:
 greitesnė eiga,
 uždegiminis pobūdis,
 skirtingas proceso intensyvumas gretimose anatominėse struktūrose.

Skirstymas pagal amžių:

– pagyvenę 60-74m
– senyvi 75-89m
– ilgaamžiai per 90m.

EMALIO PAKITIMAI

Senstant emalis darosi gelsvai rudas, praranda blizgesį. Dantų pageltimas susijęs su lipochromų atsidėjimu danties kietuosiuose
audiniuose. Spalvos pakitimai atsiranda dėl:
 dentino sluoksnio senėjimo (nuolat atsideda antrinis dentinas),
 pulpos pakitimų (retrakcija ar net nekrozė),
 mineralinių druskų kaupimosi,
 tarpprizminių tarpų mažėjimo,
 hipermineralizacija,
 išoriniai faktoriai (bloga burnos higiena, dažančios medžiagos su maistu: kava, tabakas; temperatūriniai pokyčiai,
mechaniniai krūviai – dažna emalio įtrūkimų priežastis).
Reikšmė: struktūra pasižymi didesniu atsparumu dantų ėduoniui, dėl ko cemento ėdyuonis būna platus, o ne gilus.

DENTINO PAKITIMAI
Senstant:
 būdingas storas ireguliarus dentino sluoksnis,
 gelsva spalva (spalvos kitimas dėl prasitrynusio emalio ir kauburų bei kandamojo paviršiaus srityje atsidengusio
dentino),
 hipermineralizacijos zonos,
 jautrumo sumažėjimas,
 dėl antrinio dentino gamybos sumažėja pulpos kamera, šakninių kanalų spindis.
Reikšmė: įtaka gydant endodontiškai, nustatant danties gyvybiškumą.
 CEMENTO PAKITIMAI
Senstant:
 cemento sluoksnis storėja (3 kartus viršija 17m. amžiaus žmogaus danties cemento storį),
 ląstelinis cementas nuolat sluoksniuojasi (proceso greitis priklauso nuo danties apkrovimo),
 ties šaknies viršūne “įauga” į šaknies kanalą (siaurinama viršūninė anga, komplikuojama pulpos kraujotaka bei
inervacija),
 vykstant dantenų retrakcijai – apnuoginamas šaknies cementas.
Reikšmė:
 raunant dantis, reikia įvertinti hipercementozės galimybę,
 galimos problemos praeinant kanalus, gydant viršūninius židinius,
 būtina atkreipti dėmesį į priekinių dantų aproksimalinius paviršius, kur vystosi šakninis ėduonis (negilus, bet platus
pažeidimas; gali būti danties vainiko lūžio priežastimi)

DANTIES PULPOS PAKITIMAI

Senstant:
 padidėja fibrozinių skaidulų kiekis (vystosi sklerozė),
 mažėja ląsteliniai elementai,
 mažėja aktyvių fermentų kiekis,
 pakinta odontoblastų išsidėstymas, forma, vyksta jų vakuolinė distrofija.
 60-70m. amžiuje odontoblastų sluoksnį sudaro 2-3 ląstelių sluoksniai, 71- 80m. – retai išsidėsčiusios ląstelės.

Involiucinių reiškinių priežastys:

 sumažėjusi pulpos kamera (dėl antrinio dentino),
 šaknies viršūninės angos spindžio susiaurėjimas ir dėl to sutrikusi kraujotaka,
 patologinė okliuzija (viena iš pagrindinių petrifikatų susidarymo priežasčių),
 pulpos kraujagyslių senatviniai pokyčiai, sutrikdantys metabolizmą (virš 70m. – varikozinės venos, flebitai,
aterosklerozė),
 bendriniai susirgimai.
Įdomu: blogėjant pulpos kraujotakai, odontoblastų aktyvumas gaminant antrinį dentiną nesumažėja. Dėl to sumažėja danties
jautrumas → lėtinės, besimptomės pulpitų formos → gydymas tik chirurginis, mažiau komplikacijų.

PARODONTO PAKITIMAI
Dvi teorijos senstant:
 siaurėja periodonto plyšys (iki 40-45mkm). Tai įvyksta dėl kaulo audinio formavimosi jaunystėje ir cemento
susidarymo pagyvenusiame amžiuje,
 periodonto plyšys su amžiumi platėja (M. I. Grošikov).

Nustatyta, kad:
danties alveolės kompaktinė plokštelė nelygi, pažeista
↓
dantis fiksuojasi alveolėje nepaslankiai
↓
sutrinka pagrindinė periodonto funkcija - amortizavimas

Atsparumas priklauso nuo:

 amžiaus,
 žmogaus sveikatos būklės,
 vainiko ir šaknies ilgių santykio.

Senstant:
 daugėja jungiamojo audinio,
 mažėja ląstelinių struktūrų,
 kaupiasi neutralūs glikoproteidai,
 mažėja hialuroninės rūgšties (tai rodo, kad vyksta fibrozė ir sklerozė).
Pokyčiai siejami su amžiumi progresuojančia parodonto audinių hipoksija.
Dėl atrofinių procesų vyksta:
 tarpdantinių pertvarėlių rezorbcija,
 dantenų retrakcija,
 šaknų apsinuoginimas,
 dantenų spenelių viršūnių bukimas.
Pirmiausia apsinuogina kandžių šaknys, po to premoliarų ir moliarų.
Senatvinė atrofija vyksta:
 tolygiai,
 be kaulinių kišenių formavimosi,
 nevykstant uždegiminiams procesams,
 dantenų kišenės gylis išlieka tas pats.
Kaulo atrofija kompensuojama dantų nusidėvėjimu, taip išlaikant palankų danties vainiko ir šaknies ilgio santykį.

kaulo atrofijos vystymasis

↓
cirkuliarinio raiščio padėties kitimas
↓
epitelio ir cemento jungtis pasislenka link šaknies viršūnės
Reikšmė: pagyvenę žmonės dantis dažniausiai praranda dėl parodonto patologijos, ėduonies pažeidimai – prekaklelinės srities.

Protezuojant būtina atsižvelgti į:

 danties parodonto būklę,
 rezervines jėgas,
 vainiko ir šaknies santykį.

KAULO PAKITIMAI

Kramtomojo aparato involiucija vyksta jau 30-35m. amžiaus žmogui.

Pagrindiniai žandikaulių senatviniai pakitimai:

 osteoporozė,
 atrofija,
 kaulo struktūros pokyčiai,
 žandikaulių ir alveolinių ataugų formų pokyčiai.
Nustatyta, kad:
 kuo anksčiau netenkama dantų ir kuo ilgesnis laikas yra praėjęs, tuo didesnė bus žandikaulių ir alveolinių ataugų
atrofija,
 atrofiniai pokyčiai v/ž prasideda periferinėje dalyje (nuo kompaktinio sluoksnio), netolygiai,
 a/ž šakos sagitalinis diametras sumažėja,
 75m. amžiaus žmogaus a/ž yra 11mm ilgesnis nei 35m.

A/ž formos amžinių variacijų grupės:

 kinta akytosios ir kompaktinės kaulo medžiagos santykis (didėja akytosios medžiagos kiekis),
 plonėja kaulinės sijos,
 atsiranda lakuninės rezorbcijos židiniai kaule,
 kinta mineralinių ir baltyminių medžiagų kiekis.
Reikšmė: sumažėja žandikaulių atsparumas, jų atraminės savybės, galimi savaiminiai lūžimai; dėl alveolinių ataugų atrofijos
apsunkinamas plokštelinių protezų laikymasis, seilių liaukos, nervų išėjimo angos atsiduria protezinėje ložėje.

APATINIO ŽANDIKAULIO SĄNARIO PAKITIMAI

Netekus dantų ar jiems susidėvint:

 a/ž galvutė slenka atgal,
 deformuojasi sąnarinė galvutė,
 plokštėja sąnariniai paviršiai,
 gali deformuotis sąnarinis diskas,
 siaurėja sąnarinis tarpas,
 vietoje 4 sąnarinę galvutę dengiančių sluoksnių lieka tik 2, o išorinio sluoksnio kolageninį jungiamąjį audinį pakeičia
skaidulinė kremzlė.
Kinta raumenys:
 riebalinė distrofija,
 jungiamojo audinio kiekio didėjimas,
 raumeninių skaidulų skaičiaus mažėjimas,
 raumeninių skaidulų pajėgumo mažėjimas,
 prasideda atrofiniai žandikaulio procesai.
Reikšmė: dažnėja artrozių, ankilozių atvejai, dėl to sumažėja išsižiojimas, kramtymo efektyvumas; tai gali turėti įtakos gydymo
kokybei.

BURNOS GLEIVINĖS PAKITIMAI

Senstant:
 sumažėja apsauginės (ragėjimo, deskvamacijos, imuninių medžiagų sekrecijos) funkcijos,
 vystosi mažųjų seilių liaukų, gleivinės ir pogleivinio sluoksnio sklerotiniai pokyčiai,
 vystosi parakeratozės reiškiniai,
 išryškėja epitelinio sluoksnio atrofija,
 pakinta gleivinės funkcija (dėl mechaninio dirginimo burnos gleivinėje gali suintensyvėti ragėjimo procesai -
“kramtyme dalyvaujanti” gleivinė).
Reikšmė:
 dėl netolygios patologinės kaulo atrofijos susidaro gleivinės raukšlės (reiktų atskirti nuo gėrybinių navikų),
 pastarosios apsunkina protezų laikymąsi,
 sumažėja temperatūriniai, taktiliniai, skausmo jutimai,
 dažnėja infekciniai, trauminiai, neaiškios etiologijos neoplastiniai pakenkimai.

LIEŽUVIO PAKITIMAI
Senstant:
 liežuvio spenelių atrofija (plokščias, padidėjęs liežuvis),
 70% pagyvenusių žmonių sutrikęs saldaus skonio, 40 %– rūgštaus ir kartaus skonio jutimai.
Reikšmė: burnos dugno nusileidimas, dantų nebuvimas ir susilpnėjusi artikuliacija sunkina kalbą; liežuvio tonuso nebuvimas
gali sunkinti gydytojo darbą, trukdyti protezų laikymuisi, stabilumui

SEILIŲ LIAUKŲ PAKITIMAI

Senstant:
 kinta didžiųjų seilių liaukų topografija,
 mažėja seilių sekrecija,
 kinta sudėtis (pH, amilazė, sekrecinis Ig A kiekis, Ca++ ,rodanitai↓ ), sekrecijos greitis,
 liaukų atrofija pasideda 60-70 gyvenimo metais,
 susiaurėja paausinės liaukos latakas iki 0.5-0.8mm, “S” formos praplatėję ir obliteruoti latakėliai.
Reikšmė:
 esant didelio laipsnio a/ž alveolinės ataugos atrofijai, didžiosios seilių liaukos gali atsidurti protezinėje ložėje,
 seilių liaukų funkcijos sumažėjimas lemia:
apsauginių mechanizmų susilpnėjimą,
skonio jutimo sutrikimus,
sausumo pojūčius burnoje.

MINĖTI PAKITIMAI NEVYKSTA IZOLIUOTAI, SENĖJIMO PROCESAS VYKSTA VISAME ORGANIZME!!!