Immediate protezai (IP)

IP - laikini išimami protezai, naudojami ką tik pašalinus dantį/-is, kol audiniai gyja ir kol bus galima pritaikyti
nuolatinį protezą. IP gali būti daliniai ar pilni.
Dažniausiai tai yra įvairios dervos su vieliniais retencijos elementais, taip pat naudojamos dalys, užtikrinančios
dantų palaikymą. Yra gan sudėtinga pasiekti ir išlaikyti šių protezų retenciją ir stabilumą, todėl svarbu informuoti
pacientą, kad šie IP yra liakini ir kad nesirūpinant jais ar nešiojant per ilgai, keliamas pavojus gretimiems dantims ir
aplinkiniams audiniams.
Indikacijos:
1. estetika;
2. erdvės išlaikymas;
3. okliuzinio santykio atkūrimas;
4. išlaikyti dantis ir likusią alveolinę ataugą (to condition teeth and residual ridges);
5. laikina restauracija gydymo metu;
6. pripratinti pacientą nešioti protezus;
Esetika: IP gali atstatyti vieną ar kelis priekinius trūkstamus dantis arba priekinius ir šoninius.
Dažniausiai gaminami iš dervos:
 purškimo (sprinkling) metodu;
 matoma šviesa kietinamas metodas;
 vaškuojant, flasking, ir gaminant auto ar karštos polimerizacijos dervomis
forma gali būti išlaikoma kraštuose įdedant kaltinės vielos apkabėles (clasp), Crozat tipo clasp, vielinėmis kilpelėmis.
Erdvės išlaikymas: ištraukus dantį ar jo netekus traumos atveju, atsiranda erdvė, kurią reikia išlaikyti, kol gyja
audiniai. Jauniems pacientams erdvė turi būti išlaikoma, kol gretimus dantis galima panaudoti kaip atramą būsimam
protezui ar kol galima įstatyti implantą. Vyresnio amžiaus pacientams reikia apsaugoti nuo nepageidaujamos gretimų ar
antagonistinių dantų migracijos, ekstruzijos, kol užbaigiamas galutinis gydymas.
Okliuzinio santykio atkūrimas:
Laikini išimami protezai naudojami dėl dviejų priežąsčių:
1. sukurti naują okliuzinį santykį ar vertikalią okliuzinę dimensiją (dydį);
2. išlaikyti gerą dantų ir alveolinės ataugos audinių būklę optimaliai galutinio protezo atramai.
Jie gali būti naudojami kaip okliuziniai įtvarai, tokiu pat būdu, kaip ant natūralių dantų naudojami derviniai ar cast
įtvarai. Tarp fiksuoto ir išimamo okliuzinių įtvarų, nėra didelio skirtumo, tačiau išimamą įtvarą pacientai dažnai išsiima
(išskyrus tuomet, kai pacientui jis nesukelia diskomforto jausmo). Šis įtvaras pagerina AŽ sąnario būklę. Kai kuriais
atvejais yra patariama išimamą įtvarą pricementuoti tol, kol pacientas pripranta prie jo ir tampa priklausomas – taip
užtikrinamas teisingas žandikaulių santykis.
Įtvarai gali būti pašalinami dalimis (segmentais), kuomet atstatomasis gydymas yra baigtas, tačiau žandikaulių
santykį reikia palaikyti tol, kol gydymas baigiamas pilnai.
Skirtinga situacija yra, jei yra distalinės įtvaro dalies išplėtimas. Naujo okliuzinio santykio atkūrimas priklauso
nuo atramos ir stabilumo kokybės, kuriuos įtvaras gauna iš protezų. Didelė apimtis ir funkcinis atraminių audinių bazės
pagrindo bazavimas yra pageidaujami, kartu su kai kuriais okliuzinės ramybės tipais artimiausiuose atramos taškuose.
Bet kuris atraminių audinių okliuzinis įtvaras turi būti bent jau „padengtas pamušalu“ burnoje autopolimerizacine derva
tam, kad būtu optimali atrama ir plotas distalinei išplėstai bazei.
Išlaikyti dantis ir likusią alveolinę ataugą: bedanių sričių būklės palaikymas užtikrina stabilią atramą protezams
su išplėsta distaline dalimi. Tai atliekama, kai pacientas gydymo metu, nešioja laikiną protezą. Jei pacientas neturi
antagonistinių dantų, patariama pirštu sukelti kintantį spaudimą toje vietoje. Tuomet alveolinės ataugos audiniai geba
lengviau priimti protezą su išplėsta distaline dalimi. Taip pat nauda yra ir atraminiams dantims, dėl IP buvimo jiems
tenka okliuzinis krūvis (okliuzijos veikimo arba ramybės metu). Dažniausiai, dantis, kuris bus naudojamas kaip atrama
galutiniams protezui, jau kurį laiką nedalyvauja okliuzijoje. Todėl, staigiai atsiradęs apkrovimas, reikalingas nuolatinio
protezo atramai, gali sukelti danties intruziją. Taip įvykus, pakinta protezo okliuzinis santykis ir jo santykis su gleivinės
audiniais. Tai yra viena iš priežąsčių, dėl kurių nešiojant protezą yra traumuojama gleivinė. Jei nešiojamas IP, intruzija
pasireiškia prieš nuimant atspaudą galutiniam protezui. Taigi yra pakankamai prižąsčių manyti, jog nešiojant IP,
atraminiai dantys ir alveolinės ataugos audiniai geba lengviau užtikrinti ilgalaikę atramą galutiniam DIP.
Laikina restauracija gydymo metu: kai kuriais atvejais, esamas išimamas protezas gali būti naudojamas kaip
IP. Gali reikti tik perbazuoti, įstatyti trūkstamus dantis ir apkabėles. Kitais atvejais, esamas protezas, gali būti
naudojamas kaip tarpinis pilnas protezas, kol gyja audiniai ir antagonistinis lankas yra ruošiamas daliniam protezui.
Kartais IP reikia pagaminti tam, kad atstatytume trūkstamus priekinius dantis dalinai bedančiame dantų lanke. Jie
galiausiai yra pritvirtinami fiksuotomis restauracijomis. Kai kuriais atvejais, dedant fiksuotą restauraciją, yra
išpjaunamas priekinis segmentas, ir lieka tik dalis protezo, kuri turi būti nešiojama, kol paruošiami galiniai atraminiai
dantys?????? Kita rūšis IP – trūkstami galiniai dantys atstatomi laikinai su derviniu okliuziniu rėmu (resin occlusion
rim), o ne su okliuduojančiais dantim.
Pripratinti pacientą nešioti protezus: IP protezai gali būti gaminami tam, kad padėtų pacientui pereiti prie pilnų
protezų, kai visiškas dantų netekimas yra neišvengiamas. Taip pat IP yra dalis gydymo, nes pacientas yra įpratinamas
nešioti protezą.
Tarp IP ir laikinų protezų turi būtinai būti skirtuams ir pacientui turi būti paaiškinta kiek laiko galima juos nešioti.

Klinikiniai etapai:
Labai svarbu, kad protezas būtų tinkamas, kad pacientas galėtų juo patogiai naudotis ,kol atliekams gydymas.
Didelį dėmesį reikia atkreipti į atraminius dantis, stabilumą retenciją. Taip pat užtikrinti tinkamą spaudimą
minkštiesiems audiniams. Protezai turi būti pilnai nusėde lanke, tam kad garantuotume tinkamą naudą likusiems
natūraliems dantims. Tam kad išgautume pilną nusėdimą, gali reikti atlikti korekciją. Tokiu atveju yra koreguojamos
šios sritys: interproksimaliniai pratęsimai (extensions), vietos, kur apkabėlės išeina iš bzės, audinių įdubimai, iškilimai
(undercuts), ir bet kuri protezo vieta, kuri liečiasi su minkštaisiais audiniais. Nusodinus IP, reikia įdėmiai apžiūrėti, ar
nėra per didelio spaudimo marginaliniam dantenų kraštui.
Kartais gali būti okliuzinis disbalansas, kuris atsiranda jei lingvalinė ar palatinalinė protezo dalis yra per stora.

IP privalumai:
 estetinis vaizdas;
 dantų forma, dydis spalva ir išdėstymas yra labai artimi natūraliems dantims, nes burnoje dar likę natūralių
dantų (pagal kuriuos galime nustatyti);
 įdėti IP po ekstrakcijos veikia kaip tvarstis, todėl sumažina kraujavimą;
 apsaugo jautrius audiniu nuo dirginimo liežuviu ir maistu;
 IP leidžia lengvai kalbėti. Nereikia mokytis kalbėti be dantų, o po to vėl iš naujo su nuolatiniu protezu;
 Lengvesnis kramtymas;
 Apsaugo nuo skruostų sukritimo;
 Išsivysto oraliniai įgūdžiai leidžiantys lengvai naudotis protezu;
IP trūkumai:
 Per pirmus kelis mėnesius reikia dažniau lankytis pas odontologą, tam kad būtų galima stebėti pokyčius
dantenose ir burnos funkcijose.
 Dėl audinių pokyčių, po dantų pašalinimo, IP dažniausiai turi būti perbazuojami maždaug po 6mėnesių. Tai –
papildomos išlaidos. Kartai jie turi būti iš naujo pagaminami.
 Pacientas negali matyti kaip protezas atrodys burnoje, nes natūralūs dantys vis dar yra burnoje.
 IP dažnai yra brangesni, nes jų konstrukcijai reikia papildomo laiko.

Ko tikėtis po IP įstatymo:

 Pirmasias 24h negalima IP išimti. Jis kontroliuoja kraujavimą ir sumažina diskomforto jausmą.
 Po ekstrakcijos gali būti kraujavimas. Tam kad jį sustabdyti, galima palaikyti ledo maišą ant tų žandikaulių
vietų, kur dantys buvo šalinami (15 min laikyti, 15min nuimti).

 Galimas skausmo jutimas.

 Po pirmos dienos, IP reikia išimti iš burnos 4-5 kartus per dieną, o burną išskalauti šiltu sūriu vandeniu. Tai
atlikti reikia 1savaitę. Su IP miegoti galima.

 Po vienos sav reikia išsitraukti siūlus (jei buvo siūta);

 Pirmą savaitę rekomenduojam valgyti minkštą maistą.

 1-2 savaites, reiktų vartoti iki 1000mg vitamino C, kuris skatins žaizdos gyjimą. Taip pat privalumas būtų
susilaikymas nuo alkoholio vartojimo, rūkymo.

 Būtinas adhezyvas, tam kad IP būtų vietoje.

 BETARPIŠKAS PROTEZAVIMAS

Gaminant įprastą nuolatinį protezą, pirmiausia išraunami pažeisti dantys. Tada reikia laukti, kol burnos
ertmės audiniai sugyja. Ir tik tada būtų gaminamas nuolatinis protezas. Tai užtruktų kelias savaites ar ilgiau.
Visą tą laiką žmogus būna be tam tikrų dantų. Laikini protezai padeda žmogui neatrodyti bedančiu, net ir po
visų dantų pašalinimo.
Betarpiškas protezavimas atliekamas naudojant nuimamas plokšteles, fiksuotus tiltus ir vainikėlius.
Laikinų vainikėlių ir tiltų paskirtis :
1) saugo pulpą nuo terminių, mechaninių, biologinių dirgiklių;
2) saugo esamą dantų padėtį dantų lanke, santykį su gretimais dantimis ir antagonistais;
3) atstato okliuziją, kol bus pagamintas nuolatinis protezas;
4) atlieka įprastines estetikos, kalbos, kramtymo funkcijas.
Gali būti gaminami iš :
1) plastmasės (standartiniai ir individualūs);
2) iš kompozicinės dervos;
3) iš metalo (krūminiams dantims).
Gaminimo būdai :
1) šalta polimerizacija (akrilo oksidas);
2) laboratoriniu būdu;
3) egzoterminės polimerizacijos būdu (tiesiogiai burnoje).
Fiksuojama cementais :
1) cinko oksido eugenoliniu pagrindu (repinas); veikia sedatyviai;
2) beeugenoliniu pagrindu;
3) dervų pagrindu.
Laikini vainikėliai būna parduodami rinkiniais – garnitūromis. Jie gaminami iš įvairių medžiagų, įvairių
dydžių, paprastai ploni, danties formos gaubtuvėliai. Polikarbonatiniai vainikėliai naudojami restauruoti
priekinius dantis ir gali neblogai atrodyti, nors gaminami vienos spalvos.

Medžiagos :
VOCO firmos :
1) Structur – šalto polimerizavimosi medžiaga. Sukietėjusi būna plastiška ir netrapi, ją galima gerai ir be
dulkių šlifuoti. Pagamintos restauracijos estetiškos ir atsparios.
2) Structur 2 Dominant – šaltai polimerizuojama pasta-pasta sistema laikinoms restauracijoms. Medžiagos
nauja savybė yra dviejų fazių kietėjimas. Pirmoje fazėje sukietėja sukietėja pusę savo galutinio kietumo. Tada
galima šlifuoti. Po kelių min antra fazė. Ji tęsiasi toliau burnoje ir sukietėjusi beveik prilygsta kompozitams.
Restauracijos lengvai pritaikomos, elastiškos, stabilios. Yra 4spalvos.
KULZER firmos :
Dentalon plus – savaime kietėjanti plastmasė. Sumaišius miltelius ir skystį, gaunama takios konsistencijos
medžiaga, lengvai įvedama, nesusidaro porų. Minimalus susitraukimas polimerizacijos metu. Silpna
egzoterminė reakcija. Po kietėjimo lengvai poliruojama.
 SPOFADENT firmos :
1) Optitemp – laikinoms restauracijoms. Be eugenolio, peroksido. Dviejų pastų, maišomų
rankomis(handmix), arba esančių švirkšte (automis), sistema. Pasižymi estetika, ilgalaikiškumu. Dėl
automatinio maišymo švirkšte – negaištama laiko, patogu įdėti į atspaudą. Sukietėjusios medžiagos spalva
prilygsta A2 spalvai, mažai sugeria vandenį, lengvai poliruojasi, žema polimerizacijos temperatūra, nedirgina
dantenų, nealergizuoja, nesusitraukia, ilgaamžiška.
2) Fixatemp.NE handmix – cementas laikinoms restauracijoms. Be eugenolio, gera adhezija, mažas
susitraukimas, lengvai nuvalomas ir pašalinamas.
Laikinos nuimamos plokštelės :
1) veikia kaip pagalbinis tvarstis, apsaugantis audinius nuo kraujavimo, skatina audinių sveikimą;
2) atlieka estetinę funkciją (ypač priekiniuose defektuose);
3) skandžio aukščio palaikymui ar pakėlimui;
4) apsauga nuo likusių dantų funkcinio perkrovimo.
Laikinos plokštelės gaminamos 2 būdais :
1) prieš pašalinant dantis, nuimami AŽ ir VŽ atspaudai ir atpilami modeliai. Padaromi vaškiniai velenėliai,
nustatoma CO. Modeliai fiksuojami į okliudatorių. Dantys, kurie bus šalinami, nulaužiami ir nudrožiamas
gipsas dar 2 mm. Nedrožiama prie gretimų dantų ir liežuvio ar gomurio paviršiaus krašto (nes toje vietoje bus
patinę po ektrakcijos dantenos). Technikas iš karto daro plokštelę. Pašalinus dantis ir nustojus kraujuoti,
uždedama plokštelė. Po 1,5 mėn galima perbazuoti.
2) a - technikas pagamina protezo bazę. Tada ji pritaikoma burnoje.
b - imamas atspaudas su protezo baze. Tada fiksuojama į okliudatorių ir nulaužiami dantys, palikus
1mm kulties. Padaroma plastmasinė plokštelė.
Laikinų plokštelių bazės gali būti daromos iš metalo ir akrilinių plastmasių arba tik iš plastmasės. Dažniau
naudojama tik plastmasė. Populiariausia – karštos ir šaltos polimerizzacijos plastmasė „Vertex“. Dar
naudojama „Melodent“ plastmasė.
Kai protezas būna jau pagamintas, tuomet ištraukiami numatyti dantys. Po procedūros nustojus kraujuoti, į
burną įdedamas protezas. Didžiausias šių protezų trūkumas – tai, kad prieš ekstrakciją negalima numatyti kaip
protezas atrodys burnoje, nes po to audinių reljefas pasikeičia.
Po chirurginių intervencijų burnos ertmės audiniai patinsta, todėl protezas gerai laikosi ir sumažina didesnį
audinių tinimą. Svarbu protezo neišimti po rovimo kelias dienas, kad nedidėtų tinimas, nes tada protezas
neužsidės iki kol praeis tinimas. Tačiau rekomenduojama po 24val protezą išimti ir išskalauti šiltu sūriu
vandeniu. Po to iš karto įdėti atgal.
Sveikdami audiniai keičiasi – alveolės užgyja, dantenos susitraukia. Protezai blogai laikosi. Tada jie gali
būti fiksuojami adhezyvu. Tačiau kai audiniai pilnai užgyja (apie 1,5-2mėn), reikia perbazuoti kad geriau
fiksuotųsi; arba daryti nuolatinius protezus. Jei protezo bazė ilgai nekeičiama ir neperbazuojama, burnos
audiniuose gali atsirasti uždegimas – dantenos būna paraudę, patinę. Tada naujo protezo daryti negalima.
Reikia, kad praeitų uždegimas, o protezą perbazuoti laikina paliatyvine medžiaga, kuri skirta uždegimui
mažinti. Ji yra minkšta, nuolaidi ir gerina fiksaciją. Po kelių savaičių, kai uždegimas praeina, galima daryti
naują protezą arba perbazuoti senąjį kieta baze.
Protezų perbazavimo reikšmė :
1) geresnis pritaikymas, protezas stabilesnis burnoje;
2) alveolinė atauga nekaip atrofuojasi;
3) protezas ilgiau tarnauja;
4) žmogui patogiau kalbėti ir kramtyti.