VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS Kratotvarkos katedra Itstini studij skyriaus IV kurso ZDN08M1 grups students Linos JASIULYTS

Baigiamojo Darbo tarpinis atsiskaitymas (?)

Darbo vadovas: O. Motiejnait Vilnius 2012

Darbo tikslas
Floristikai apipavidalinti Vilniaus Kolegijos Agrotechnologij Fakulteto antro aukto foje.

Darbo udaviniai
1. Aprayti floristini kolia istorin raid; 2. Apibdinti koliaams naudojamas mediagas; 3. Susipainti su floristini kompozicij spalv deriniais interjere (kadangi puoiamj objekt sudarys ne tik floristinis koliaas, bet ir interjerin kompozicija); 4. Pateikti skirtingos atlikimo technikos kolia pavyzdi; 5. Aprayti floristinio koliao darbo eig ir pateikti pavyzdius (nuotraukas).

Koliaas? Kas tai?

Koliaas tai tapybos ir grafikos technika. Pirmieji floristiniai koliaai buvo pradti kurti dar XVII a. Jie atsirado kai rm damos sugalvojo nauj usimim ir pradjo ant popieriaus ir audinio klijuoti diovintus augalus, gaminti atvirukus ir paveikslus. XX a. Jie gavo dabartin pavadinim collage, ivertus i pranc. kalbos reikia pripildytas. 1980 m. vokiei floristas Friedhelmas Raffelis tokias kompozicijas sugalvojo udengti stiklu. ie darbai gavo daug didesn vert, nes pasidar ilgaamiai. Koliaais buvo kuriami peizaai, vairs ornamentai ir kt.

I pradi buvo gaminami dideli, sunks, grandioziniai koliaai, vliau jie tapo plastikesni, lengvjo, buvo atliekami laisvesni form, vairi fon. Atsirado vairesni koliao format, domesni augal komponavimo krypi, dstant ir klijuojant augalus i kampo kamp, sukuriant tampos spd. Jei augal linijos koliae kyla i kairiojo apatinio kampo deinj virutin, tai jos yra teigiamos, reikia pakyljim, pagerjim, jeigu atvirksiai neigiamos.

Pirmieji koliaai buvo nesudtingi, juose viskas buvo atvira, nebuvo paslaptingumo. iandien stengiamasi pateikti maiau atvirumo, atsiriboti nuo naivumo, pvz. darbe pateikiamas ne visas pauktis, o tik plunksna. Gana domiai atrodo ne visas medis, o j simbolizuojanti akel. Vienuose darbuose spalvos kontrastuoja, kituose ypa kruopiai derinami j tonai, augalai idstomi taip kad tamsesn spalva bt ariau, viesesn toliau. Juk ir viesa tunelio gale yra toliau, o tamsa ariau.

Augalin mediaga koliaams

Lietuvos gamtoje yra daugyb mediagos, i kurios galima kurti vairias kompozicijas. Gamtin mediag galima rinkti visais met laikais. Nuo mediag vairovs ir kokybs priklauso bsim darb menikumas, ilgaamikumas ir grois. Medi akos. akas geriausia nuievinti tik k nupjovus, kad netrupt. Ypa graios yra uolo, serbento, agrasto, puies akos. Ber akas galima sukti, nes jos ypa lanksios. Labai graios yra apkerpjusios, seniai nudiuvusi egli akos.

iev. Labiausiai tinkama yra bero ir puies. Lapai. Tinka vairi gli ir medi lapai, surinkti skirtingais met laikais. Lapai bna ypa puons ruden. Pavasaris. Alksnio burbuolyts, neprayd karklo katinliai, blinds vytels. Vasara. Prie ydjim motiejukai, dekoratyvinio mieio varpos. ieminio svogno ar dekoratyvinio esnako iedai, katpdls. Egli, pu, maumedi kankoriai. Samanos, vendrai, meldai, nendrs burbuols, linai, aguon ir lin galvuts, jav varpos. lamuiai, bitkrsls, kraujaols, medi ir augal aknys.

Ruduo. Katonai, gils. Alyv, liep, klev, uosi, guob sklos. Erktuogi, ermukni, gudobeli, svaraini, altalanki akels su vaisiais. Lazdyno, kedro rieutai. Gili kepurls. Saulgros, varnalos, sosnovskio bari stiebai. Taip pat koliauose danai naudojamos mediagos: sidabrins akacijos iedynas, pilkasis eukaliptas, vilnamedio pkai, lotoso vaisiai, puskiparisio akels su vaisiais, viesiosios hortenzijos iedynas, rgtusis agrenis, sedulos akels, putinalapis pslenis, europinis oeknis, levandos, ilinis viris, skeletuoti lapai, burnoiai, puonioji gailardija, dobilin gomfrema, juodgrds ir durnarops skl duts, kermkas, dumplnin nikandra, rugiagls iedai, rausvasis sausutis, darelinis lamutis, pilkvalap il, tikroji vaigdn, vaistinis skaistenis, darelin blizg, karulis, zundos, bandreniai, paprastoji dumpln, rausvaied eiuol, muilin guboja, vilnotoji notra, kanadin rykten, ir dar daug kit augal tinkani diovinimui.

Spalv derinimas floristinse kompozicijose

mogaus akis pirmiausia pamato spalv ir tik vliau tiria form. Yra trys pagrindiniai spalv derinimo bdai: kontrastingas, giminingas ir niuansinis spalv derinimas. Kontastingo derinimo bdu naudojamos viena prieais kit skirting ton spalvos, pvz.: balta prieais juod. Naudojant gimining spalv derinimo bd, svarbu parinkti gretimo tono spalvas, pvz.: raudona su roine, geltona su v. ruda. Vienos spalvos ton derinimas vadinamas niuansiniu.

Spalv kombinavimas ir poveikis

Raudona su balta suteikia gaivumo, energizuoja, stimuliuoja. ydra su rudu atspalviu suteikia ramybs pojt. Balta su mlyna suteikia energijos. Oranin su ruda jaukumo, ilumos poveikis. alios tonai su balta atpalaiduoja, suteikia energijos. Mlyna su purpurine suteikia erdvs pojt. Geltona su raudona jaukumas, jaunatvikumas. Melsva su alia altos, sukelia pasyvum.

Kolia vairov

2pav.

Naudojama vairiausia floristin mediaga, net sena puies aka tinkamai apipavidalinus tampa pagrindiniu akcentu (2pav.). O klevo lap spalv palet ities stebina groiu (1pav.).

1pav.

Kruopiai susukti diovinti lapai paprasta ir danai pasirenkama mediaga koliaui.

Dekupao pagrindu atliktas koliaas (2pav.)

1pav.

Teisingai parinkti spalvas pagrindinis udavinys. (1pav.)

2pav.

2pav.

1pav.

Gali bti panaudota skirtingos faktros ir tekstros mediaga. Pavyzdiui atliktas vien tik augaline mediaga (1pav.) arba tiek augaline, tiek sintetine (2pav.).

1pav.

2pav.

Konkursas iemos puokt - 2010. Koliaai sukurti pagal M. K. iurlionio Kryb. Vienas j ums III j viet (2pav.).

Konkursas iemos puokt 2005. iais metais parodoje pasirod gausyb floristini kolia.

iemos puokt 2005

iemos puokt 2005

iemos puokt 2005

Rizikinga rinktis labai rykias, altas spalvas. Tuomet btina parinkti tokias mediagas, kurios siliet visum ir tapt pagrindiniu akcentu.

Koliaas atliktas gipsu padengiant pagrind.

Mediagos, kurias panaudojau darydama kolia: lotoso iedai ir vaisiai

Skeletuoti lapai, samanos, poliesterio kamuoliukai

vairiaspalvis medienos tinklas, smulkios medi aknys, dygliavaisio virktenio skl duts

Kerptos medi akels, spalvoti akmenukai

Maumedi kankoriai

Darbo eiga
Koliao pagrindui pasirinkau presuoto kartono plokt, kuri rminau mediniais rmais.

Pagrindinis akcentas spalvotas medienos tinklas. Pirmieji bandymai derinant spalvas. Dominuojanios saplvos: ruda, geltona, smlio spalvos.

Pritvirtinus medienos tinkl, pildiau kolia pirmiausia stambesnmis detalmis lotoso vaisiais ir iedais, poliesterio kamuoliukais, kerptom medi akelmis.

Mediag tvirtinimui naudojau kartus klijus klijavimo aparatui (2pav.) ir pva klijus tvirtinant spalvotus akmenukus (1pav.).

2pav.

1pav.

Sudliojus pagrindinius akcentus, tarpus pildiau maumedi kankoriais, pradjau derinti smulkij medi akn viet.

Koliao pildymas maumedi kankoriais

Kolia paviesinau geltonais ir smlio spalvos skeletuotais lapais.

Likusius tarpus upildiau trij spalv smulkiais akmenukais. (Geltona, smlio viesi ir tamsesn spalvos).

Paskutinis padailinimas samanomis ir dygliavaisi virkteni skl dutmis

Mediag jungimo vaizdas i ariau

Koliao spalvos yra aktyvios, suteikianios energijos

Galutinis rezultatas

Literatra
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. GVILDYS Marijus. Kitoks gli gyvenimas. Kaunas: UAB kininko patarjas, 2000. ISBN 9955 416 15 7; JURIEN N. Vasaros dovanos. Vilnius: Mokslas, 1982; NAKIEN Regina. Floristika. Kaunas: Vitae Litera, 2010. ISBN 978 9955 920 82 -3; MISIUS Romualdas. Gli komponavimo pagrindai. Vilnius: Agora, 2003. ISBN 9986 633 62 1; CLEGG Emma. Interjero spalvos. Vilnius: Ms knyga, 2006. ISBN 9955 573 28 7; VOZGIRDAIT Indr, BELTIEN Rta. Augalai sausoms puoktms. Vilnius: UAB Katikauga, 2011; MIZGIRIS Romualdas. Spalvotyra, mokymosi mediagos konspektas. Kaunas, 2007. BPD2004-ESF-2.4.0-03-05/0010.