SAVARANKIŠKO DARBO UŽDUOTIS1 – SUTVARKYKITE DOKUMENTO TEKSTĄ PAGAL

PATEIKTUS REIKALAVIMUS

1. Dokumentui nustatykite paraštes: viršuje, apačioje po 2,5 cm, kairėje ir dešinėje po 2 cm. (4 t.)
2. Naudodami puslapio lūžio įrankius ar klavišus dokumento padinį tekstą išskaidykite į keturis puslapius –
kiekviename puslapyje pirmoji pastraipa – tekstas didžiosiomis raidėmis išskirtas mėlyna spalva (4 t.)
3. Pastraipoms, kurių tekstas pateiktas mėlyna spalva, parinkite tarpus prieš pastraipą 6 pt, po pastraipa 12
pt. (8 t.)
4. Pirmojo puslapio teksto, išskirto mėlyna spalva, žodžiui Užduotis suformuokite puslapio išnašą. Išnašos
ženklelis – pasirinktas simbolis, išnašos tekste pateikite savo Vardą Pavardę, klasę. Išnašos tekstas pateiktas
puslapio pabaigoje. (3 t.)
5. Antrame puslapyje duotam mokinių sąrašui atlikite šiuos pakeitimus:
a. kopijuokite sąrašą ir įterpkite po pradiniu sąrašu. (2 t.):
b. pirmąjį sąrašą numeruokite arabiškais skaičiais. (2 t.)
c. antrame sąraše tarp žodžių įterpkite tabuliacijos žymes klavišu Tab. (6 t.)
d. kopijuokite antrąjį sąrašą ir įklijuokite naujoje pastraipoje po juo (2 t.)
e. trečiąjį sąrašą konvertuokite į lentelę pagal Tabuliacijos žymes. Lentelėje turite gauti 3 stulpeliai ir 12
eilučių. (4 t.)
f. pakeiskite sukurtos lentelės stulpelių plotį: pirmas stulpelis – 2,5 cm, antras – 4 cm, trečias – 3 cm. (3
t.)
6. Trečio puslapio paveikslėliui nustatykite padėtį – iš šonų. Paveikslėlį
patalpinkite duotų pastraipų dešinėje. (2 t.)
7. Ketvirtame puslapyje pastraipai panaudokite įtraukas: pirmos eilutės įtrauka –
1,5 cm, kairioji įtrauka – 1 cm, įtrauka dešinėje – 2 cm. Naujoje pastraipoje
įterpkite užduotyje pateiktą matematinę formulę: (7 t.)
8. Numeruokite puslapius skaičiais. Numeravimą pateikite puslapio apačioje centre. Pirmajame puslapyje
numerio nerodykite.(4 t.)
9. Sukurtą darbą saugokite nurodytame aplanke ir pateikite Moodle aplinkoje. Darbo pavadinimas -
Vardas_pavarde_savarankiskas_1.docx. (2 t.)

1
Matas Zavtrakovas 1 g. b
Savarankiškas darbas Maksimali taškų suma – 53 taškai

10.

„MOKSLIUKŲ“ KLASĖS MOKINIŲ PASIRINKTA UŽSIENIO KALBA

I. Marija ChemikėAnglų
II. Ona Fizikė Rusų
III. Rožė Knygaitė Vokiečių
IV. Agnė Liniuotė Vokiečių
V. Mindaugas Matematikas Anglų
VI. Juozas Matlankis Anglų
VII. Petras Mokslininkas Prancūzų
VIII. Marta Mokslininkė Rusų
IX. Kenas Pieštukas Vokiečių
X. Algirdas Trintukas Ispanų
XI. Antanina Tyrėja Ispanų
XII. Jonas Tyrėjas Anglų

Marija Chemikė Anglų

Ona Fizikė Rusų
Rožė Knygaitė Vokiečių
Agnė Liniuotė Vokiečių
Mindaugas Matematikas Anglų
Juozas Matlankis Anglų
Petras Mokslininkas Prancūzų
Marta Mokslininkė Rusų
Kenas Pieštukas Vokiečių
Algirdas Trintukas Ispanų
Antanina Tyrėja Ispanų
Jonas Tyrėjas Anglų

Marija Chemikė Anglų

Ona Fizikė Rusų
Rožė Knygaitė Vokiečių
Agnė Liniuotė Vokiečių
Mindaugas Matematikas Anglų
Juozas Matlankis Anglų
Petras Mokslininkas Prancūzų
Marta Mokslininkė Rusų
Kenas Pieštukas Vokiečių
Algirdas Trintukas Ispanų
Antanina Tyrėja Ispanų
Jonas Tyrėjas Anglų

2
Savarankiškas darbas Maksimali taškų suma – 53 taškai

LIETUVIŲ KALBOS TARMĖS IR JŲ KLASIFIKACIJA

Lietuvių kalboje iš seno skiriamos dvi pagrindinės tarmės:

aukštaičių;
žemaičių.
Lietuvių tarmės skirstomos smulkiau – į patarmes, šios gali būti dalijamos į dar smulkesnius tarminius vienetus –
šnektas ir pašnektes.

Aukštaičių tarme kalbama šalies centrinėje, pietų ir rytų

lietuvių kalbos ploto dalyje. Jos pagrindu susiformavo
bendrinė lietuvių kalba. Tai pasakytina apie buvusią
Rytų Prūsijos pietinės dalies lietuvių tarmę, išaugusią
ant prūsų kalbos substrato (Z. Zinkevičius).
Žemaičių tarmė vartojama vakarinėje Lietuvos dalyje.
Jai atsirasti buvo ypač reikšmingas kuršių vaidmuo:
būdingiausios šios tarmės ypatybės koncentruojasi
buvusioje kuršių žemėje (Z. Zinkevičius). Iš lietuvių
tarmių ji yra artimesnė latvių kalbai, ypač jos aukštaičių
(augšžemiečių) tarmei (J. Endzelīns). Dabartinis
(naujasis) lietuvių kalbos tarmių skirstymas – tai iš
esmės patobulinta A. Baranausko klasifikacija
(žiūrėkite lentelę).
(Lentelės vieta)
Ją 1964 m. pasiūlė du kalbininkai – Aleksas Girdenis ir Zigmas Zinkevičius. Tarmės suskirstytos pagal balsyno
ir kirčiavimo ypatybes. Dviejų pagrindinių tarmių skyrimo požymis – kirčiuotų dvibalsių uo ir ie tarimas, kurių
aukštaičiai nekeičia, o žemaičiai vietoj jų ištaria visai kitus garsus (uŠu, ou arba ųŠ, atitinkamai iŠU, ei arba čŠ).
Prigijo A. Girdenio pasiūlyti pavadinimai: didesnės tarmės vadinamos pagal geografinę padėtį, t. y. skiriami
vakarų, rytų ir pietų aukštaičiai bei šiaurės, vakarų, pietų žemaičiai. Mažesniųjų tarmių, patarmių pavadinimus
lėmė jų plote esančių miestų vardai, pavyzdžiui, pietų žemaičiai varniškiai gyvena aplink Varnius, o rytų
aukštaičius uteniškius išgirsime apie Uteną.
2012 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad gyvoji tarmių tradicija Lietuvoje
sparčiai nyksta, priėmė nutarimą 2013-uosius metus paskelbti Tarmių metais. Šio nutarimo tikslas – stiprinti
tautos vienybę, pilietiškumą, toleranciją, bendrinės kalbos ir tarmių kultūrą. 2 paveiksle pavaizduotas tarmių
metų ženklas.

3
Savarankiškas darbas Maksimali taškų suma – 53 taškai

ETNINĖ KULTŪRA

Etninės kultūros globos tarybos tarmių grupės pirmininkas, Lietuvių kalbos

instituto vyriausiasis mokslinis darbuotojas habil. dr. Kazimeiras Garšva teigia: „Mūsų gimtoji
kalba yra seniausia gyvoji indoeuropiečių kalba, o jos tarmės, patarmės, šnektos – labai svarbi
tautos kultūros paveldo dalis, kurį Lietuva turi atskleisti pasauliui ir Europos Sąjungos
daugiakultūrei visuomenei. Tarmių amžius – apie 1000 metų, todėl jos yra svarbus šaltinis tautos
ir ypač kalbos istorijai.“

{ }
1 2 3
x ≈ 2/1 2/ 2 2/ 3
√1 √ 2 √3