MODERNAS, SECESIJA, JUGENDAS,

ART NOUVEAU
(1880-1914M.)
19 a. pabaigoje atsirado nenumaldomas naujo architektros stiliaus poreikis.
Vakar pasaulis usideg noru sukurti visikai nauj stili. Architektams tais laikais
didel tak dar kin ir japon grafikos ornamentai. Form naujam stiliui iekota ir
gamtoje. I gamtos naujas stilius perm lenkt linij. Architektroje, kaip dekoro
formos paplito augalai, jros bangos, vandens augalai ir gyvnai.
Naujasis stilius vairiose alyse ne tik vadintas skirtingai; visur jis turjo sav bruo.
Belgijoje-art nouveau,
Didiojoje Britanijjoje ir Jungtinse Valstijose-modernu,
Austrijoje secesija,
Vokietijoje- jugendu.

19 a. pabaigoje vairiose Europos vietose stengtasi isivaduoti i stili maiaties, kuri

pus amiaus vyravo architektroje ir taikomojoje dailje. Secesija buvo meninis
judjimas, sieks sugrinti stiliaus vienov architektrai, vaizduojamajai ir
taikomajai dailei, pramons gaminiams, baldams, drabuiams.
Secesijos stilius buvo nukreiptas prie eklektik architektroje ir dailje, prie
miesionik realizm ir akademizm. Naujo stiliaus sukrimo bandymai
skmingesni architektros, taikomosios dails, knyg iliustravimo ir plakatinio meno
srityse, maiau skmingi tapyboje ir skulptroje.
Suteikdama nauj pavidal secesija reiksi stiklo dirbiniuose, o ypa papuoaluose.
Visoms secesijos atmainoms bdingas ORDERI IR KANON NEBUVIMAS. Tai
nevaromos fantazijos stilius. Jis remiasi jausminiu pradu, o kvpimo iekoma
gamtos formose.
Ikonografija, polinkiu simbolik ir iraikos priemonmis secesija artima
simbolizmui.
Ilink stiebai, palink vainiklapiai, isikeroj vandens augalai, irisai ir vairiausios
egzotikos tropik gls vaizduojamos tarsi vystanios.
Neretai tarp augalini motyv siterpia gracingos moter figros, sparnuotos fjos ir
kitos btybs, paukiai.
ia ypa svarbi linija pagrindin io stiliaus iraikos priemon

Moderno stiliui bdingas iorinis dekoratyvumas.

Papuoimams naudojami augaliniai motyvai, taiau taip stilizuoti, kad tiesiog sunku
painti real augal. Pagrindinis vaidmuo tenka graioms plaukianioms linijoms, po
vien ar itisom puoktm dengianioms paviri.

Tapyboje moderno stilius pasireik:

ypatingu form graktumu,
itsusiomis figromis,
pabrtais kontrais, tiksliais vienspalviais paviriais.

Banguotos, lanksios, suktos, lakios linijos, ploki, kontrasting spalv deriniai ir

gausi ornamentika grino tapybai dekoratyvum.

Moderno tapyboje gilumos efektas ne toks reikmingas. Visas vaizdas atrodo

plokias, o kartais primena aplikacijomis puot sienin kilim.
Pagrindiniai secesijos atstovai :
vokietis Maksas Klingeris, Francas fon tiukas,
ekas Alfonsas Mucha (Alfons Maria Mucha)
austras Giustavas Klimtas (Gustav Klimt). ,
rusas Nikolajus Rerichas.
Moderno stilius labiau reiksi grafikoje nei tapyboje.Tai suprantama: juk abu jungia
viena ypatyb linij aismas. Ypa bding pavyzdi galime atrasti knyg
iliustracijose ir plakatuose.
Vienas i domiausi moderno grafikos meistr anglas Obris Berdslis (Aubrey
Beardsley).
Moderno form velnumas ir graktumas paveik ir skulptr, taiau ia ypating
auktum nepasiekta.

Architektroje secesijos stilius stengsi atitikti praktinius poreikius, nors neretai tam
trukd secesijai bding puomen gausa.
Pastatuose matome velni kontr igaubtus stogus su vingiuotais kratais.
Isiovusios priek arba spraustos vid pastato dalys, vairiaspalvs mediagos,
piliastrai vertikaliais grioveliais, reljefai ir vairiausi mantrs fantastiniai ornamentai
fasaduose sukurdavo viesos ir tamsos aism.
Prie to prisiddavo dinamik linij rmais langai, iemos sodus primenantys
vestibiuliai. Pastat vid taip pat puo its, grakts siluetai bei aptakios formos.
Tai, kas siejo visus naujojo stiliaus architektus, buvo nauj mediag (stiklo, metalo,
gelbetonio, keramikos ) naudojimas ir i principo naujas pastato planavimo
principas.
Planuoti pradedama nuo vidins erdvs. Joje idstomos patalpos, numatoma lang ir
dur forma ir tik vliau visa tai aptveriama iorine siena.
ymiausi moderno stiliaus architektai.
Antonio Gaudi ispan,
Hektoras Gimaras-prncz,
Viktoras Horta-belg
Antonio Gaudi ispan (kataloniei) architektas ir taikomosios dails krjas,
secesijos ispanikos krypties atstovas. Svarbi reikm jo kryboje gauna
architektrin plastika, vingiuotomis, i gamtos perimtomis formomis suteikianti
Barselonai mantr akcent.
Suprojektavs sau nam ir interjer prie kurio pritaik net monos drabuius.
Gaudi meistrikumo virn iki iol neubaigta v. eimos banyia, jo statyta nuo
1883 m. iki mirties (1926 m.). Kiti yms Barselonoje esantys kriniai: didelis
gyvenamasis namas Casa Mila (1906 m.), bei Gvelio parko projektas ir statiniai
(1900-14 m.).

1. Koks meninis judjimas 19 a. pabaigoje siek sugrainti vairioms meno

akoms stiliaus vienov?
2. Kuo tapyboje pasireik moderno stilius?
3. Kas bdinga secesijos stiliui?
4. Kaip secesija atsispindjo grafikoje?

5. Kokie papuoimai vyrauja secesijos pastatuose?

6. Koks ispan architektas sukr Barselonoje daug ymi secesini pastat?