FOTOGRAFIJOS ISTORIJA

Kolokviumas
2020 m. spalio 30 d.

Vardas pavardė: Matas Viršilas

1. Aprašykite, kokie pasiekimai, kokios asmenybės padėjo išrasti fotografiją?

2. Paaiškinkite, kokios meno srities pavyzdžiai ir kokią įtaką darė piktorialistinei fotografijai.

3. Apibūdinkite XX a. pirmos pusės modernios fotografijos stilistiką, pasirinkite vieną iš moderniosios

fotografijos menininkų ir aprašykite jo kūrybą.

4. Kokią žinote XIX a.-XX a. I p. asmenybę iš Lietuvos fotografijos istorijos, aprašykite kuo ji
išskirtinė?

1. Camera obscura, Athanasius, Kircher, Ars 1671. Camera obscura seniausias įrenginys fotografijoms
gauti, prietaisą dailininkai ir architektai naudojo tiksliems piešiniams ar matavimams daryti, detaliai
prietaisą aprašė Leonardas da Vinčis 1485 m.
 Joseph Nicéphore Niépce (1765-1833)
 Louis Jacques Mandé Daguerre (1787-1851). užpatentavo pirmąją jo vardu pavadintą foto
technologiją,– dagerotipiją.
 William Henry Fox Talbot (1800-1877) Jis rėmėsi negatyvo – pozityvo procesu, kuris
vėliau, beveik dviejų šimtų metų laikotarpiu tapo klasikinės fotografijos etalonu. Trumpas
išlaikymas ( 1–2 sekundės) suteikė galimybę fotografuoti lauke. Tai išplėtė fotografijos temų
ir žanrų ratą – atsirado gamtos peizažas, miestų fragmentai, socialiniai buities vaizdai,
teminės kompozicijos ir kt.
 Scott Archer, nuo 1849 m. Šlapio kolodijaus metodas
2. Natūralistinė tapyba, realizmas, Impresionizmas, Simbolizmas, japonų grafika.
 Impresionistai tęsė realistų ieškojimus, bet ir – atvėrė kelius į modernizmą
 Simbolizmas – meno srovė, susiformavusi kaip priešprieša realizmui, natūralizmui (tikrovės,
natūros kopijavimo tendencijoms).
 Realizmas tai kūrybos metodas, menininko požiūris į natūrą, pagrįstas siekiu objektyviai
perteikti daiktų formas, proporcijas, faktūras, spalvas.
 Fotografija paveikta litografijos, ypač domimasi japonų grafika. Naudojama „minkšta“,
ryškumą švelninanti optika. Fonus ar detales dailindavo teptuku ar pirštu, suteikdavo
fotografijai „tapybiškumo“, nevengė rankų darbo efektų.
3. Modernioj fotografijoj siauro formato kameros, negatyvo-pozityvo procesas, didelio jautrumo
medžiagos, dirbtinis apšvietimas leidžia dirbti įvairiausiomis sąlygomis, fotografuoti praktiškai visus
siužetus, platinti nuotraukas dideliu tiražu.
 Naujasis matymas”/”Naujasis požiūris” (“New vision”) – rėmėsi „gryno kadro“ estetika; ieškojo
būdų, kurie leistų naujai parodyti pasaulį, pabrėžti žmogaus santykį su gamta ir industrine
aplinka.
  Vienu iš modernistinės fotografijos pradininkų laikomas Aleksandras Rodčenko (Алекса́ндр
Ро́дченко, 1891-1956), rusų tapytojas, skulptorius ir grafikas. Kūrė monochrominius darbus ir
kinetines skulptūras. Į fotografiją pasuko 1925 metais. Kėlė idėją, kad reikia atsisakyti
ankstesnio meno tradicijų, atsiplėšti nuo dailės. Tikėjimas technikos galia formuoja kitokį
požiūrį į fotografiją: tai  mechaninis menas, įrankis kurti geresnį pasaulį. Nereikia jokio
įsikišimo, jokių emocijų, individualumo. Jo idėjos paplito ir kitur.

4. Kolekcininkas, mecenatas, keliautojas ir fotografas, Raudondvario grafas Benediktas Henrikas

Tiškevičius (1852–1935)

Vienas iš meninės fotografijos pradininkų Lietuvoje ir pirmasis šalies keliautojas-fotografas. Jo

kelionės po Alžyrą fotografijos, eksponuotos 1876 m. Pasaulinėje parodoje Filadelfijoje (JAV) ir
pelniusios aukso medalį, laikytinos pirmosiomis žinomomis kelionių reportažo žanro
fotografijomis Lietuvoje. Fotografas nuo 1884 m. buvo Prancūzų fotografų draugijos, nuo 1898 m.
– prestižinio Paryžiaus fotoklubo nariu. 1894–1902 m. dalyvavo parodose Lvove, Berlyne (1899 m.
už režisūrines kompozicijas Berlyne gavo aukso medalį), Varšuvoje, Vilniuje, jo nuotraukos
publikuotos Paryžiaus fotoklubo reprezentaciniuose leidiniuose.