Pirmosios

fotografijos
ir
piktorializmas
Lietuvoje
 Portretistai

Aleksandras Wladislovas Straussas

Aleksandras Jurašaitis
Aleksandras
Jurašaitis
 Miesto fotografai:
Abdonas Korzonas
Albertas Swieykowskis
Juozapas Czechowiczius
Stanislawas Filibertas Fleury
Janas Bulhakas
Vaclovas Zatorskis
 Stanislawas Filibertas Fleury

portretų ir kraštovaizdžio, miesto

atvaizdų fotografas, erdvinės
fotografijos meistras
 M. K. Čiurlionis. Fotografija:
http://ciurlionis.eu/lt/fotografija/
Janas Bulhakas
 Vytautas Narbutas: „J. Bulhako akyse ir istorinėje
atmintyje Vilnius iš didelio kaimo virto miestu,
paveldėjęs ir išsaugojęs pirmapradę kelių ir
takelių raizgalynę. Gėrėdamasis Vilniaus peizažu,
jis su nostalgija prisimena tai, kas jame buvo
sunaikinta. Istorija kartojasi, ir dabar mes taip
pat gailime prarasto ir prarandamo Vilniaus, ir
džiaugiamės dar likusiu „suoliuku po liepa“
kokiame nors Bernardinų skersgatvio kiemelyje.
Miesto kaitos mastas ir greitis nesulyginami su ta
kaita, kurią stebėjo J. Bulhakas”.
 XX a. pradžios
Vilniaus
fotografas -
Janas Bulhakas
(1876-1950)

Vilniaus
panorama iš
varpinės bokšto
 J. Bulhakas savo didžiąją gyvenimo dalį praleido
Vilniuje, nors gimė netoli Naugarduko. Fotografuoti J.
Bulhakas pradėjo, kai žmona padovanojo fotoaparatą.
Aktyviai domėjosi fotografija nuo pirmųjų bandymų,
fotografijos mokėsi Dresdene pas Hugo Erfurthą, steigė
fotostudijas Vilniuje ir vėliau Varšuvoje. J. Bulhakas
persikraustė į Vilnių ir pradėjo fotografuoti miestą bei jo
architektūrą 1912 m. J. Bulhako indėlis į to meto
Lietuvos fotografijos meną buvo ypač svarbus:
fotomenininko iniciatyva Vilniaus Stepono Batoro
universitete 1919 metais buvo įsteigta Meninės
fotografijos katedra, vėliau įkurta pirmoji profesionali
Vilniaus fotografijos mokykla.
 Vilniaus
katedros durys
ir kolonos.
 Vilniaus
S.Skapo gatvė
 Aidas Kulbokas: “Dar moksleivis 1888 m. J. Bulhakas atvažiavo
tęsti mokslų į Vilnių, kuris jam tada atrodė niūrus ir nemielas
rusiškas miestas. Pagyvenęs apie 10 metų Lenkijoje, į Vilnių vėl
atsikraustė 1912 m. Tąkart į šį miestą J. Bulhakas pažvelgė kitomis
akimis. Pamilti Vilnių padėjo pažintys su tokiais žmonėmis, kaip
dailininkas Ferdinandas Ruščicas ir magistrato archyvaras Vaclavas
Gizbert-Studnickis. Su jais J. Bulhakas klaidžiodavo po Vilnių,
fotografuodavo ir stengdavosi pažinti gyvenamą vietovę. Kito
Bulhako požiūris į miestą, jo grožį, istoriją ir
architektūrą. Fotografą pelnytai galime vadinti vilniečiu, nes šiame
mieste praleido gerokai daugiau nei pusę savo gyvenimo, o 1945
m. išvykęs gyventi į Varšuvą, jis iki pat savo mirties labai ilgėjosi
Vilniaus.”
Vilniaus vaizdas, 1912 m.
Aidas Kulbokas: “Fotografas įnešė labai didelį indėlį į senojo Vilniaus
ikonografiją – jis miestą fiksavo nuo 1912 iki pat 1944 metų. J. Bulhakas
padarė didžiulį darbą, nes iš fotografų bene išsamiausiai įamžino to meto
Vilniaus miestą, jo panoramas, gatves, aikštes, pastatus, architektūrines
detales. Žiūrėdami miesto vaizdus, galime lyginti, kiek miestas, jo senamiestis,
apylinkės yra pakitusios, palyginti su šiais laikais. Be Vilniaus, yra ir kitų
vietovių fotografijų, kurios taip pat ne mažiau svarbios. Daugiausia tai –
Vilniaus apylinkių vaizdai, taip pat dabartinės Baltarusijos teritorijoje esančių
pilių, dvarų nuotraukos. Nepaisant to, kad gaisro metu 1944 m. sudegė
maždaug 30 000 negatyvų, tačiau iš to, kas išliko, tokio išsamaus sukaupto
Vilniaus vaizdų archyvo gali pavydėti bet kuris miestas ar vietovė.
J. Bulhako palikimas aktualus ir tuo, kad autorius buvo meninės fotografijos
pradininkas. Dalyvaudamas parodose, rašydamas straipsnius, knygas,
dėstydamas universitete, jis visą laiką siekė fotografijos, kaip profesionalios
meno srities, pripažinimo. Tad ir pačios fotografijos, plačiai eksponuotos
organizuotose parodose, publikuotos spaudoje, tiražuotos fotoatvirukų
pavidalu, tapo įkvėpimo šaltiniu ir pavyzdžiu ne vienam to meto būsimam
fotografui”.
 Dvarų fotografija
Stanislovas Kazimieras Kosakovskis
(1837-1905 m.), Vaitkuškio dvare
1894-1905 m.
Benediktas Tiškevičius (1852-1935),
Raudondvaryje.
Johanas (Hanas) Hiksa, Verkių dvare
(1859-1934).
Grafo Tiškevičiaus kolekcija Šiaulių
“Aušros” muziejuje
Kolekcininkas, mecenatas, keliautojas ir fotografas, Raudondvario
grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius (1852–1935)

vienas iš meninės fotografijos pradininkų Lietuvoje ir pirmasis

šalies keliautojas-fotografas. Jo kelionės po Alžyrą fotografijos,
eksponuotos 1876 m. Pasaulinėje parodoje Filadelfijoje (JAV) ir
pelniusios aukso medalį, laikytinos pirmosiomis žinomomis kelionių
reportažo žanro fotografijomis Lietuvoje. Fotografas nuo 1884 m.
buvo Prancūzų fotografų draugijos, nuo 1898 m. – prestižinio
Paryžiaus fotoklubo nariu. 1894–1902 m. dalyvavo parodose Lvove,
Berlyne (1899 m. už režisūrines kompozicijas Berlyne gavo aukso
medalį), Varšuvoje, Vilniuje, jo nuotraukos publikuotos Paryžiaus
fotoklubo reprezentaciniuose leidiniuose.

Iš: https://welovelithuania.com/ausros-muziejaus-rinkinius-
papilde-sensacinga-kolekcija/
Stanislovas
Kazimieras
Kosakovskis
Literatūra:

Jolita Mulevičiūtė. “Vaitkuškis” : grafas Stanislovas

Kazimieras Kosakovskis (1837-1905) ir XIX amžiaus
mėgėjų fotografija”. Kaunas. Nac. M. K. Čiurlionio dailės
muziejus, Lietuvos kultūros tyrimų institutas. 2016.

Janas Bulhakas. Fotografijos. Vilnius. I-III dalys. Vilnius,

Lietuvos nacionalinis muziejus. 2011-2013 m.