Kauno technologijos universitetas

Humanitarini moksl fakultetas

Program ininerijos katedra

Grupinis darbas
Muzikos stiliai

Darb pareng: Evelina Staniulyt

Kristina Kasperaityt
Rta Kriinait
Jorn Pauait
Grups vadovas: Mavydas Tautkus
HMT-3

Kaunas, 2013 m.

Grupinis darbas Muzikos stiliai

Turinys
vadas....................................................................................................................................................4
Klasikin muzika..................................................................................................................................5
Klasicizmo muzikins idjos............................................................................................................5
ymiausios klasicizmo stilistins transformacijos...........................................................................5
Klasicizmo muzikos bdingiausi bruoai.............................................................................................7
Diazas. Atsiradimo istorija.................................................................................................................9
Modernusis diazas.........................................................................................................................11
Laisvasis diazas.............................................................................................................................11
ymiausi atlikjai...........................................................................................................................12
Diazas Lietuvoje...............................................................................................................................13
Roko istorija.......................................................................................................................................14
Rockabilly muzika..........................................................................................................................14
Rokas Lietuvoje..................................................................................................................................16
Pirmosios lietuvi roko grups.......................................................................................................16
Dainuojanti revoliucija...................................................................................................................17
Roko poveikis mogui........................................................................................................................19
Ritmas.............................................................................................................................................19
Monotoniki pakartojimai...............................................................................................................20
Garsas.............................................................................................................................................20
Adrenochromas...............................................................................................................................20
viesos efektai................................................................................................................................21
Kokios roko muzikos takos pasekms klausaniajam?.................................................................21
Elektronin muzika.............................................................................................................................23
Apie elektronin muzika.................................................................................................................23
Elektronin mediaga.....................................................................................................................23
Elektroninis komponavimas...........................................................................................................24
Elektronins muzikos koncertai......................................................................................................24
Elektronika populiariosios muzikos teritorijose.............................................................................25
Ivados................................................................................................................................................28
Literatros sraas..............................................................................................................................29
Iliustracij sraas..............................................................................................................................29

HMT-3, 2013/14 m.m.

Grupinis darbas Muzikos stiliai

vadas
io grupinio darbo tikslas - imokti profesionaliai paruoti ir pristatyti dokumentus,
gyti darbo grupje gdius, naudojantis interneto technologijomis: imokti kurti, saugoti ir tvarkyti
informacij, apibendrinti, analizuoti ir publikuoti duomenis, bendrai rengti dokumentus ir dalintis
pakeitimais realiuoju laiku. Taip pat iuo dokumentu siekiama pristatyti klasikins, diazo, roko ir
elektronins muzikos ypatybes. Apvelgti didiausia tak klasicistins muzikos idjoms
suteikusias, klasicizmo laikotarpio mokyklas, kuri nagrinjimas chronologine tvarka, padeda
apsprsti ios epochos palikim. Pristatyti diazo muzikos atakas ir stilius, kok poveik jis turi ir
teikia kultrai ir monms. Atskleisti roko muzikos istorij, jos subanrus, kok teigiam ir
neigiam poveik daro is muzikos stilius mogui ir atskleisti, koki reikm turjo rokas lietuvi
istorijoje. O taip pat elektronin muzik, jos ypatybes, kas buvo jos pradininkai, kas lm jos
atsiradim bei vystymsi populiariosios muzikos teritorijoje.

HMT-3, 2013/14 m.m.

Grupinis darbas Muzikos stiliai

1. Klasikin muzika

1.1.

Klasicizmo muzikins idjos

Klasicizmas XVII-XIX a. I puss meno stilistin kryptis (muzikoje 1750m.-1820m.).

Klasicizmo pradi dav naujos srovs ital bei prancz vlyvojo baroko muzikoje, atsiradusios
apie 1730m. Klasicizmo estetinio idealo formavimuisi didiausios takos turjo atgims dmesys
Renesanso tradicijomis, padidjs domjimasis harmoningu antikos menu, naujoji menotyra.
Klasicizmo estetiniai principai kompozicijos logikumas, darnumas,
harmoningumas, vidin pusiausvyra, vaizd aikumas ir simetrikumas, t.y. ideali harmonija,
absoliutus grois, universali tiesa, racionalus tobulumas. Vienas svarbiausi klasicizmo estetikos
princip paprastumo siekimas. Klasicistui grau tai, kas harmoninga, tvarkinga, nuoseklu ir
nesudtinga, kas dvelkia vidine darna. Klasicizmo muzika klostsi Pranczijoje. Tai buvo
racionalistin reakcija baroko meno juslingum, margum dekoratyvum.
.

1.2.

ymiausios klasicizmo stilistins transformacijos

Reikt pradti nuo Galantikojo stiliaus mokyklos. Ji susiklost Pranczijoje XVIIIa.

pradioje, kaip atsvara monumentaliam polifoniniam baroko stiliui.
Galantiko stiliaus kriniams bdinga muzikos graktumas, paprastumas,
aikumas,

lengvumas

bei

homofonin,

skaidri

faktra.

Kriniai

homofonins faktros, melodija paprasta, be perdt puome, daininga,

aikiai suskaidyta frazes ir motyvus, paprasto skaidraus akompanimento.
Harmonija funkcin, danai idstoma figracikai. ymiausi galantikojo
stiliaus mokyklos atsovai: Carl Philipp Emanuel Bach, Johann Cristian
Bach, Domenico Scarlatti, Giovanni Baltista Sammartini.
Manheimo moykla suklestjo XVIIIa. viduryje. Mokykla
pav. 1 Johann Stamiz
suvaidino

svarb vaidmen formuojant instrumentins muzikos stili ir

buvo Vienos mokyklos pirmtak. Atsisakyta skaitmeninio boso, ikilo melodijos svarba. Melodijos
ir faktros skaidymas 2, 4, 8 takt grupes (kvadratikumas) vliau tapo esminiu Vienos klasikins
mokyklos krybos principu. Pagrindin Manheimo kompozitori krybos sritis simfonin
muzika. Kompozitoriai sukr ir tvirtino klasikins instrumentuots pagrindus. Manheimo
mokyklos laikotarpiu susiklost dvigubo simfoninio orkestro sudtis, bei klasikins simfonijos
HMT-3, 2013/14 m.m.

Grupinis darbas Muzikos stiliai

struktra. ymiausi Manheimo mokyklos atstovai: Fr. X. Richter, J. Stamitz, I.J. Holzbauer.
Berlyno mokykla klostsi XVIIIa. viduryje, Berlyno mokyklos kompozitoriai kr
daugiausiai instrumentin muzik(simfonijas, koncertus, sonatas) ir dainas. Instrumentinei muzikai
bdinga baroko formos polifonija, kriniai turi galantikojo stiliaus bruo. Vokaliniuose kriniuose
siek paprastumo, ryio su liaudies daina. ymiausi kompozitoriai: C. Ph. Bach, Johann Joachim
Quantz.
ymiausia, XVIIIa. antroje pusje pilniausiai isiskleidusi Vienos klasikins mokyklos
kompozitori kryba. Joje galutinai susiformavo sonatinio-simfoninio ciklo formos Ir anrai,
dvigubo simfoninio orkestro sudtis, susiklost kamerini
ansambli klasikiniai tipai (fortepijoninis trio, kvintetas, stygini
kvartetas). Solinje muzikoje didiausias dmesys buvo skiriamas
fortepijoninei krybai. Operin kryba atvr perspektyv
klostytis vairiems operos tipams (lyrinei, komikai, muzikinei
dramai, operai-pasakai). Vienos klasik kryboje susiformuoja
klasicizmo muzikos tipin struktra periodas. ymiausi Vienos
klasikins mokyklos krjai: W.A. Mozart, J. Haydn, L. Von
Bethoven.
pav. 2 W. A. Mozart

HMT-3, 2013/14 m.m.

Grupinis darbas Muzikos stiliai

2. Klasicizmo muzikos bdingiausi bruoai

Formos. Klasikinje muzikoje sivyrauja trij dali simetrins formos. Sonatos forma,
pagrsta dviej kontrasting muzikini mini (tem) priepastatymu ir j pltojimu. Sonatinissimfoninis ciklas, kuriuo raomos simfonijos, instrumentiniai koncertai, sonatas, ansambliai
(kvartetai, trio, kvintetai ir t.t.)

pav. 3 Klasikinis dvigubas orkestras

HMT-3, 2013/14 m.m.

Grupinis darbas Muzikos stiliai

anga
T

I dalis
Ekspozicija
A
Pagrindin
partija
T

Jungiamoji
partija
moduliacija

alutin
partija
D

II dalis
Tem perdirbimas
B
Baigiamoj
i
partija
D

Pradia
Vidurinioji
dalis
Preiktas
moduliacijos
D vargon punktas

III dalis
Repriza

Koda
T
(S)

A
Pagrindin
partija
T

B
Baigiamoj

Jungiamoj

alutin

i
Partija

partija

partija

pav. 4 Sonatos formos pavyzdys

anrai. Klasicizmo muzikos anr tarpe vyrauja opera, laipsnikai formuojasi ir

vystotsi nauji stambs instrumentiniai anrai: sonata, simfonija, koncertas, nedideli ansambliai (trio,
kvartetai, kvintetai ir pan.). Nusistovjo stygini kvarteto, simfoninio orkestro sudtis. Simfonins
muzikos anru imta laikyti solin koncert. Simfoninio orkestro vaidmuo sustiprjo operoje,
muzikoje dramos spektakliams.

HMT-3, 2013/14 m.m.

Grupinis darbas Muzikos stiliai

3. Diazas. Atsiradimo istorija

Diazas

pradjo

formuotis

XIX

a.

pabaigoje JAV pietuose. Svarbiausias tuo meto diazo

muzikos centras buvo Naujasis Orleanas, tada labai
margos nacionalins sudties miestas. Vieni i diazo
muzikos pradinink tai i Afrikos atvet juododi
verg palikuonys. Diazo krimui takos taip pat turjo
Klasikin muzika, kariniai marai, vairi taut
emigravusi JAV liaudies muzika. XX a. treiajame de. diazo populiarumas iaugo, formavosi
bigbendai- orkestrai sudaryti

pav. 5 Lous Amstrong

daugelio

atlikj,

atliekantys daugiausiai Svingo stiliaus muzik.

Po antrojo pasaulinio karo diazo populiarumas sumajo, dauguma bigbend iiro,
visuomens dmes patrauk pop muzika- rokenrolas. Taiau diazas nenustojo vystytis. Atsirado
Bebop- nauja diazo forma pasiyminti itin sudtinga atlikimo technika, naujais ritmais, solist
improvizacijomis. Vyravo maos muzikant grups- nuo 3 iki 8 atlikj. Bebop'o krjai siek
atsiriboti nuo populiariojo Svingo, akcentavo krybin, ne tik pramogin diazo vert. Bebop'as
pakl diaz i populiariosios muzikos lygmens nauj muzikos meno form. Bebop'as buvo
pirmoji moderniosios muzikos forma.
Diazas vystosi organikai, naujos jo
formos atsiranda i senj, jis nepaliaujamai pleiasi
ir siekia nauj meno auktum. Tokiu bdu jauni
bigbend muzikantai sukr Bebop', pats Bebop'as
vystsi Cool Jazz, Free Jazz stilius.
Diazas Europoje atsirado madaug XX a. treiajame
deimtmetyje.

Europietikojo

diazo

pav. 6 Charlie Parker

pradininkais laikomi pranczas Stephane Grappelli ir belgas Django Reinhardt, inoma jie smsi
kvpimo i amerikietikojo diazo, taiau jau nuo pat pirmj atlikj europietikasis diazas
turjo specifini savybi.
Dl naci rasistins politikos Nacistinje Vokietijoje diazas buvo paskelbtas
Isigimusiu menu ir draudiamas. Likusioje Europos dalyje tarpukariu diazas buvo populiarioji
oki muzika, kuri ignoravo klasikins muzikos atlikjai. Diazo situacija Europoje pasikeit po
karo. Amerikieiai diazo atlikjai pradjo daniau lankytis Europoje, kai kurie j net apsigyveno

HMT-3, 2013/14 m.m.

Grupinis darbas Muzikos stiliai

joje. Bebop'as sulauk didelio populiarumo Europoje, pradjo kurtis pirmieji klubai skirti ne tik
okti pagal diaz, bet ir klausytis ios muzikos. Klasikins muzikos atlikjai atkreip dms
diaz, pradjo groti j. Taip pradjo vystytis europietikasis Laisvasis(Free) diazas, pasiymintis
diazo ir klasikos element derinimu, sudtingomis improvizacijomis, laisvu ritmu ir harmonija.

3.1.

Modernusis diazas

Apie 1940 m. svingo stiliaus

diazas pasiek populiarumo virn ir tapo
labai skmingu muzikiniu verslu. Jaunesns
kartos muzikantai pradjo groti intensyvesn
gyvesn muzik. Diazo stiliai, atsirad 1940 1960 m., vadinami moderniuoju diazu.
Bibopas gana nervinga ir
agresyvi, greitai grojama muzika. Bibopo
harmonin kalba buvo grokai atresn ir
kampuotesn nei tradicinio diazo. Bibopo

pav. 7 Arturo Sandoval, Dizzy Gillespie

genijumi laikomas altiniu saksofonu grojs Charlie Parkeris. Jo kolega trimitininkas Dazzy
Gillespie vertinamas kaip lanksiausias balsas.Thelonious Monkas sukr nauj fortepijonin stili.
Po bibopo atjo vsiojo diazo laikotarpis. is stilius buvo reakcija neretai perdt
iorik bibopo ekscentrikum. Sugrtama prie isiilgt remasnio vingavimo bd, bet jau su
bibopo ilavinta instrumentine technika ir nauja estetine patirtimi. is stilius trauk daug
intelektualesn publik nei tradicinio diazo laikais. Stiliaus lyderis Miletas Davisas. Jo grojama
muzika buvo precizika, kamerika ir intymi, joje vyravo ramyb ir lyrizmas, kulminacijos ateidavo
pamau, po ilgoko paruoimo, muzika
buvo pilna lidesio ir nevilties. ymus
vsiojo stiliaus ansamblis buvo Modern
Jazz Quartett.
Hardbopas

taip

buvo

pavadintas apie 1955 m. atgijs bibopas.

Tai atri, spontanika, kunkuliuojanti,
nenutrkstamu

srautu

besiverianti

pav. 8 John Coltraine

muzika. Tai buvo energingiausia diazo

ris. Buvo iugdytas organikas santykis tarp solisto ir ansamblio.

HMT-3, 2013/14 m.m.

Grupinis darbas Muzikos stiliai

3.2.

Laisvasis diazas

Nuo paprastos ir linksmos oki muzikos amiaus pradioje diazas po truputi vis
labiau modernjo, ir 7-ame deimtmetyje i tendencija pasiek virn. Tuo metu vyravo stilius,
vadinamas laisvuoju diazu.
Naujajame diaze sigaljo atonalumas. Ypating reikm gavo disonansins
harmonijos, melodij nenuspjamumas, polinkis
chaotikas bsenas.
Griet tradicinio ir moderniojo diazo metr po
truputi

istm

abstraktesn

pulsacija

kylanios ar slgstanios bangos, leidianios

judti laisviau, kaitalioti temp. io stiliaus
pavadinimas paimtas i 1960 m. sukurtos pjess,
kurios autorius buvo Ornetteas Colemanas. is
muzikantas tapo vienu ymiausi naujojo diazo

pav. 9 Herbie Hancock

kompozitori. Spontanikas ir labai krybingas

muzikantas buvo Donas Koltreinas vienas didiausi diazo saksofoninink ir kompozitori.

3.3.
John Coltrane
Miles Davis
Louis Armstrong
Duke Ellington
Dizzy Gillespie
Charlie Parker
Scott Joplin
Herbie Hancock

HMT-3, 2013/14 m.m.

ymiausi atlikjai

Grupinis darbas Muzikos stiliai

4. Diazas Lietuvoje
Diazas Lietuvoje buvo grojamas dar pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos
laikais. Bema kiekvienas Lietuvos miestelis turjo savo diazband, tradicin diazo repertuar
grojo prestiiniai Mykolo Hofmeklerio, Abraomo Stupelio bei Danieliaus Pomeranco orkestrai.
Tiesa, akademin visuomen i muzik vertino ne itin palankiai. Lietuvos spauda dar 1925 m.
kviet pasekti Anglijos pavydiu ir kovoti prie diazo muzik bei okius kaip neskoningus ir
nekultringus, udraudiant i muzik kai kuriuose restoranuose. iandien i inut ne tik liudija
diazo egzistavim tuometinje Lietuvoje, taiau yra ir diazo disonavimo lietuvikam mentalitetui
enklas, paaikinantis kai kurias iandieninio Lietuvos diazo tendencijas. Visgi diazas buvo
grojamas. 1940 m. Kauno radiofone steigtas pirmas oficialus Lietuvos diazo orkestras (vadovas
Abraomas Stupelis), drsiai improvizavs ir atitiks diazo orkestro standartus (deja, gyvavs tik iki
Antrojo pasaulinio karo).
Po karo okupuotoje Lietuvoje visi diazbandai dingo kaip nuluoti - taip vadintis
tapo tiesiog pavojinga. altojo karo laikais diazas kaip proamerikietika muzika buvo
draudiamas, o tuometin kultrin ideologij atspindjo nnai ypsen kelianios frazs Nuo
saksofono iki peilio - vienas ingsnis, Diazas - storuli muzika, Kas iandien groja diaz,
rytoj iduos Tvyn. Tad Lietuvoje diazas daugiau nei deimtmet pasitrauk pogrind. Taiau jis
neinyko - i muzika buvo savotika rezistencija, reakcija tai, kas vyksta pasaulyje, laisvos dvasios
iraika.
Greta Lietuvos diazo patriarchams bdingo kosmopolitikumo, bandoma atvir
vairioms pasaulio kultroms diazo muzik pinti lietuvi liaudies muzikos tradicijas. Bema
ketvirt amiaus lietuvi diazo krjai tyrinja vairius liaudies muzikos panaudojimo diaze
aspektus: nuo improvizacij liaudies dain temomis, bding motyv pltojimo, tipik tembr ir
intonacij imitavimo - iki vietinio ir nacionalinio charakterio, pasireikianio smulkiausiose
giluminse detalse, bei koliao. Dar viena rykia iandieninio Lietuvos diazo tendencija tapo
vairios diazo ir akademins muzikos raikos priemoni jungtys.

HMT-3, 2013/14 m.m.

Grupinis darbas Muzikos stiliai

5. Roko istorija
Rokas (angl. rock) tai XX amiaus antroje pusje susikrs muzikos stilius. Angl
kalboje odis rock reikia svyravim, krypavim, kratymsi, taip norint pabrti iam stiliui
bdingus ritminius pojius. Roko pradia siejama su rokenrolo atsiradimu, kuriame susijung
ritmenbliuzo, bugivugi, kantri, diazo ir gospel muzika. Pavadinimas rock and roll galima
pastebti 1940-j gospel dainose. Rokenrolo formavimuisi turjo tokie bliuzo atlikjai kaip
Robertas Johnsonas, Huddie Ledbetteris, Muddy Watersas. Roko grup daniausiai sudaro
vokalistas, gitaristas (paprastai grojantis elektrine gitara arba akustime), bosistas ir bgnininkas,
kartais klaviininkas.

5.1.
1950-j

viduryje

Rockabilly muzika

JAV gim

rockabilly

muzika, kuri laikoma rokenrolo atmaina. Rockabilly galima

pavadinti country muzika, pagrsta ritmenbliuzo ritmika.
Rockabilly

laikomas

iuolaikinio

roko

pirmtaku.

ymiausiais rockabilly atlikjais buvo: Elvis Presley, Roy

Orbisonas (Only the Lonely), Carlas Perkinsas (Blue
Suede Shoes), Johnny Burnetteas, Wanda Jackson (Hard
Headed Woman),

Johnny Cashas (Folsom Prison

Blues), Jerry Lee Lewisas (Great Balls of Fire), Buddy

Holly (Peggy Sue), Gene Vincentas (Be-Bop-A-Lula),
Eddie Cochranas (Summertime Blues), Ricky Nelsonas
(Be Bop Baby).

HMT-3, 2013/14 m.m.

pav. 10 Rokenrolo siknijimu iki io

laikomas rokenrolo karaliumi
tituluojamas Elvis Presley

Grupinis darbas Muzikos stiliai

Nauj roko stili atsiradimo laikotarpiai

Deimtmetis
1960-ieji
1970-ieji

Subanras
surf-rock, beat, garainis rokas, psichodelinis rokas, klasikinis rokas
hardrokas, progresyvusis rokas, krautokas, diazrokas/fusion,

glam

rock,

rokenrolinis glam rockas, intelektualus glam rockas, sunkusis (metalinis) glam

1980-ieji

rockas, poprokas, lengvasis rokas, protopunk, naujoji banga, pankrokas, post-punk

heavy metal, NWOBHM (new wave of british heavy metal), thrash metal, hardcore,

1990-ieji

oi!, ska punk, gotikinis rokas, no wave, alternatyvus rokas, noise rock, shoegazing
grunge, britpop, pop punk

pav. 11 Viena i reikmingiausi ir populiariausi hardroko grupi The Rolling Stones

HMT-3, 2013/14 m.m.

Grupinis darbas Muzikos stiliai

6. Rokas Lietuvoje
Apie 1967 metus Lietuvoje ima burtis pirmosios roko grups. Pagrindinis altinis, kur
turjo galimyb skleistis roko dainos, tai buvo radijas. Liuksemburgo radijas ir Amerikos balsas
transliuodavo populiarij The Beatles ir Rolling Stones grupi dainas, kurios dar didel tak
jaunimui. Taip pat apie roko grupes buvo galima rasti informacij ir i lenkik urnal.

6.1.

Pirmosios lietuvi roko grups

Pirmosios roko grups Kertukai, Gintarliai, Aisiai, Antanliai, Bits,

Egluts koncertuodavo per student ventes, mokykl okiuose. Pirmosios lietuvikos roko
grups pasiymjo savarankikumu, atkaklumu: Gitaras ir garso stiprintuvus gamindavosi patys,
dins atsisdavo gimins i Amerikos. Tapti vaigdmis nesitikjo, diaugsi, kad j neivaiko...
Dain tekstai buvo atrs, muzika paprasta, aranuots savitos, raai prasti. Fotografuodavosi
daniausiai ne studijose ar scenose, bet senamiestyje. Rokas atskleid tuometins situacijos
neprisitaikym, nor prieintis valdiai: Net keli roko grupi nuotraukose matyti pilies griuvsiai.
is simbolis lengvai ifruojamas romantinje lietuvi poezijoje sugriautos pilys simbolizuoja
valstybingumo praradim. Su tuo n
vienas

lietuvis

nenorjo

susitaikyti.

Tuometiniai roko sjdiai buvo tarsi

priemon, kuri padjo skatinti tautos
valstybingum.
Roko grupi pavadinimai gyvavo kaip
slapyvardiai

(Boiai, Aitvaras

).

Pavadinimai atsirado i pai muzikant ir

j gerbj, taiau vieai tai nebuvo
publikuojama. ie pavadinimai tikriausiai

pav. 12 Roko grup Aisiai

gsdino saugumo darbuotojus, nes jie primin spaudos draudimo laikotarpio lietuvi raytoj
slapyvardius ir pokario mikuose kovojusi partizan slapyvardius Vanagas, aibas, Beras. Taip
pat buvo baiminamasi, kad septintojo deimtmeio roko sjdis neprimint ankstesni nacionalinio
isivadavimo judjim. Pirmj roko grupi repertuare yra nemaai liaudies dain (<...> pritariant
gitaromis buvo dainuojamos Oi tu rta rta, Oi, kas sodai do sodeliai, Pasvarstyk, antele,
Kai a maas buvau, Ateisiu, mergule, ateisiu). Minimos dainos kr susibrimus, kuriuose
skambjo roko muzika, su folkloriniais jaunimo oki vakarliais.

HMT-3, 2013/14 m.m.

Grupinis darbas Muzikos stiliai

6.2.

Dainuojanti revoliucija

Rykiausia pertvarkos laikotarpio roko grup buvo Antis, atsikraiusi sstingio

metais sigaljusios melancholijos ir apsiginklavusi visa persmelkiania ironija. Originaliose, rok
su kitais muzikos stiliais jungusiose dainose Antis ijuok imperijos supuvim, korupcij ir
biurokratij. 1986 m. surengtas Roko maras per Lietuv aikiai perspjo valdios kdse
sdini partijos funkcionieri dienos suskaiiuotos. 1988 m. prasidjo dainuojanti revoliucija.
Anties lyderis Algirdas Kaupdas tapo Lietuvos persitvarkymo sjdio dalyviu, ne tik
dainomis, bet ir taigiomis kalbomis raginusiu judjim sitraukti jaunim. Tuo paiu laikotarpiu
pamau buvo atkurti visi okupacijos metais sunaikinti tautiniai ir religiniai simboliai. Pirmiausia
vir galv suplazdjo Nepriklausomos Lietuvos vliava, taip pat sugrintas herbas ir himnas.
Tikintiesiems atiduota Vilniaus katedra ir kitos banyios, atstatytas Trij Kryi paminklas,
ankstesn kapaviet ikilmingai pernetas ventas Kazimieras, i Sibiro parveti ir su
krikionikomis apeigomis palaidoti tremtini palaikai. Lietuvos nepriklausomybs atkrimo
reikalavusiose demonstracijose taip pat nemaai bta
religins

simbolikos:

mons

rinkosi

aiktse

tarsi

banyiose, nesi gli, degino vakutes.

Atgimimo laikotarpio dainos savo skambesiu
buvo panaios giesmes. Bdingiausi dain vaizdiai po
nakties iautanti diena ir po iemos speig atgyjanti em,
svarbiausias praneimas tikjimas, kad bus atkurtas
teisingumas, nes tokia esanti moni ir Aukiausiojo valia.
Dainose daugyb kart kartojamas Lietuvos vardas arba
skanduojami trij Baltijos ali vardai: Lietuva, Lietuva, tu mums venta; Palaimink, Dieve, mus,
Lietuvos vaikus, teigirsta ms bals em ir dangus; Bunda jau Baltija, bunda jau Baltija:
Lietuva, Latvija, Estija! Tik viena i atgimimo dain pagal poeto Justino Marcinkeviiaus eiles
parayta Laisv nespinduliuoja euforija. Joje susimstoma, koki auk gali pareikalauti
nepriklausomyb, kaip reikt elgtis istorijos akivaizdoje. Ir savo drsa abejojaniam
nepriklausomybs gynjui atsakoma: Stovk, kaip stovi laisv. 1990 m. paskelbus Lietuvos
nepriklausomyb, norjosi iplti j bet kuria kaina. Tas desperatikas noras tvirtai ireiktas
Anties dainoje Krantas. Algirdo Kaupdo dainavimas iki kratutinumo temptomis balso
stygomis perteikia didiul emocin tamp, kuri teko igyventi laukiant ir nesulaukiant valstybs
pripainimo, keniant ekonomin blokad. Nepriklausomyb i ties buvo didiausias tikslas,
krantas, kur viltis sudjom. iuo metu apie 1990 m. vykius daug kalbti vengiama, juos norima

HMT-3, 2013/14 m.m.

Grupinis darbas Muzikos stiliai

prisiminti ir apmstyti tylomis. Taiau irdyje kiekvienas lietuvis jais didiuojasi: atgimimo
judjimas nevirto karu, nebuvo nuautas n vienas rus kareivis, i ms valstybs nebgo tautins
maumos, o ir ms auk panteonas ne toks jau didelis. Tai mitin pergal.
pav. 14 Etnokultrinio ir roko muzikos sjdi itakos bei transformacijos
pav. 13 Pirmojo Anties albumo virelis

7. Roko poveikis mogui

1954-55 metais muzikin form ir io naujojo anro technik sisavino vienas jaunas
dainininkas ir gitaristas Elvis Preslis. Jis visus avjo savo talentu ir graiu balsu. Perprats
rokenrolo technik buvo jaunimo garbinamas ir net pavadintas rokenrolo karaliumi. Didiausiu
savo pasiekimu laik morals ir dorovs revoliucij ir mait prie Biblijos apribojimus moni
elgsenoje. 40-ties met pats tapo moralinio palaidumo auka. Tapo narkomanu ir mir sulauks 40
met, patenkintas stulbinania skme savo socialins ir moralins revoliucijos bei laisvos meils
filosofijos rezultatais (. M. Biuttneris. Bk didiu, grok garsiai, lik jaunu. Kodl roko
muzikantai privalo vartoti narkotikus Ciurichas. 1986 m. spalio 10 d.).
Dabartin pop ir roko muzika turi savo skirtingus bruous arba poveikio bdus psichikai:
1.
2.
3.
4.

Kietas ritmas
Monotoniki pakartojimai
Garsas, superdaniai
viesos efektai.

7.1.

Ritmas

Ritmas stipriausiai veiki mogaus organizm. Paprasti, bet galingi ritmai nuteikia
mog atitinkamai reakcijai (judjimui ritmu), nuo ekstazs iki haliucinacij, nuo isterijos iki
smons netekimo (Michael Sagely, Rhythmitist, 1988). Tokia muzika ne pabria natral
ritm , bet ji akcentuoja nenatralius ritmu, kurie sukelia netiktus efektus (AlanFreed,
Introduction to sex, 1996).
Muzikos ritmo suvokimas susietas su girdjimo funkcijomis. I pradi dominuojantis
ritmas pagauna smegen judjimo centrus, po to stimuliuoja vairias endokrinines sistemos
hormonines funkcijas. Bet pagrindinis akcentas nukreiptas tas smegen sritis, kurios glaudiai
susietos su lytinmis mogaus funkcijomis. Muamj dundes naudojo bakchants (dievo Bakcho
orgij moterys), nordamos susikelti lsm. Taip pat su panaiais ritmais kai kurios gentys
vykdydavo mirties bausmes.
Tokioje tat terpje atsiduria analizavimo sugebjimas, mstymo blaivumas, logika.
Pastaroji atbukinama, o kartais ir neutralizuojama. Toki sutrikusi dorovini mini bsenoje
atsiranda alia viesa ypa absurdikoms aistroms. Suardomi doroviniai barjerai, dingsta refleksai ir
natralios apsaugos mechanizmai.
HMT-3, 2013/14 m.m.

Grupinis darbas Muzikos stiliai

Amerikos psicholog ir muzikos inov anet Podell rao: roko jga visada
grindiama seksualia jos ritm energija. Tokie vaik jausmai igsdino tvus, kurie suprato roko
muzikoje grsm savo vaikams ir, aiku, buvo teiss. Rok n rolas ir jus priverst judti, okti
taip, kad pamirite apie visk (Jane tRodell The Reference Shelf, 1987).
Ypating dmes noriu skirti dani takai, kurie naudojami roko muzikoje ir ypatingai veikia
smegenis. Ritmas, kartu su superemais (15-30 herc) ir superauktais (80 000 herc) daniais gauna
narkotinio tipo bruo.
Jeigu rimtas danesnis nei pusantro takto per sekund pritariant galingu superem
dani taka, tai jis gali iaukti moguje ekstaz. Kai ritmas lygus dviem taktams per sekund tais
paiais daniais, klausytojas panyra okio trans, pana narkotin. Pervirio, kaip aukt, taip ir
em dani ritmai traumuoja smegenis. Roko koncertuose neretai vyksta garso kontzijos, garso
nudegimai, klausos ir atminties traumos. monms toks nenatralus ritmo ir garso dani derinys
veikia nemaiau pragaitingai, bna, kad tokiuose koncertuose medikai konstatuoja mirties atvejus.

7.2.

Monotoniki pakartojimai

Rok galima apibdinti kaip monotonik motorizuot muzik, kurios takoje

klausytojai atsijungia. Daugkartinio klausymosi dka isivysto gebjimas greiiau atsijungti ir
pasiekti pasyvumo bkl. I pirmo vilgsnio gal tai ir neatrodo sukelianiu didel pavoj, bet visa
bda , kad pasyvaus ir atsijungusio bsena yra svarbiausias bdas susijungiant su anapusinmis
jgomis. Bejg auditorija net nesivaizduoja, kad sibraunama viso organizmo vent
veniausij smon ir pasmon. Patenkantys pasmons srit tie impulsai iifruojami,
rekonstruojami, kad patekt per atmint smojingajam a, pereidami per visus sukauptus
moralinius barjerus. Galutinis tokio siverimo rezultatas saviudyb, kolektyvinis smurtas, noras
perpjauti partner peiliuko, sito dinsus ar markinius amenimis ir t.t.

7.3.

Garsas

Ms ausys sugeba igirsti prastin gars 55-60 decibel. Stiprus garsas 70

decibel. Bet jei virijamas normalus, intensyviai stiprus garsas, tai sukelia netiktin klausos
stres. Aiktelje, kur sustatytos sienels su galingais garsiakalbiais roko koncertuose, garsas siekia
120 decibel, o aiktels viduryje iki 140-160 decibel (120decibel atitinka kylanio reaktyvinio
lktuvo staugimui i arti). Vidutikas garso dydis grotuve su ausinmis lygus 80-110 decibel. Tokio
garsinio streso metu i inkst (antinksi) isiskiria streso hormonas adrenalinas. Taip vyksta
visada, kai susidaro stresin situacija. O kai dirgiklio poveikis nesiliauja, susidaro adrenalino
perviris, kuris idildo dal informacijos, buvusios smegenyse. mogus tiesiog umirta kas jam
buvo arba ko jis moksi ir jo protas degraduoja (B. Rauch, profesorius psichologas, Vokietija).
HMT-3, 2013/14 m.m.

Grupinis darbas Muzikos stiliai

Neseniai veicarijos medikai rod, kad po roko koncerto mogus reaguoja dirgikl apie 3,5 karto
prasiau nei visada.

7.4.

Adrenochromas

Adrenalino perviris sukelia jo dalin skilim adrenochrom. Jo formul C 9 H9 O3 N.

Tai jau naujas cheminis junginys, kuris mogaus psichik veikia savaip ir lyginamas su narkotiku.
Tai savotikas vidinis psichodelinis (keiiantis smon) narkotikas, panaus meskalin arba
psilocibin. Savaime adrenochromas yra silpnesnis negu sintetiniai narkotikai, bet jo poveikis
panaus. Tai haliucinogeniniai ir psichologiniai narkotikai. Taiau pateks krauj silpnesnis
adrenochromas veikia kaip dirgiklis, sukeliantis poreik gauti stipresn doz, k jie ir gauna ia pat,
koncerto metu. Jon Diuri teig: Visa ko reikia mano knui, tai seksas, narkotikai ir rokenrolas
(R. Choffmann, Roko istorija, Frankfurtas, 1981).

7.5.

viesos efektai

Nra nepavojinga tokia roko koncert ranga, kaip vies efektai kart nuo karto
tams kertantys spinduliai vairiomis kryptimis ir pavairinti visokiomis konfigracijomis.
Daugeliui atrodo, kad tai tik koncerto atributika. I tikrj, tam tikras vies kaitaliojimas su tamsa
susilpnina orientacij, sumaina greitos reakcijos refleks. Tam tikru greiiu viesos blyksniai
sveikauja su alfa bangomis, kurios kontroliuoja dmesio koncentracijos gebjim. Daniams
didjant prarandama bet kokia kontrol.
Taigi visas roko techninis arsenalas nukreiptas paveikti mogaus organizm, jo
psichik, kaip kok instrument. Muzika, kuri atsirado tarp ms jaunimo yra kaip atominis
sprogimas, kaip neganda, atjusi ms aplink, pasirodo, galinti visikai pakeisti mogaus
individuali charakteristik. Tuo pat metu takoja judjimo centrus, emocijas, intelektuali ir lytin
mogaus veiklos sferas. Nemanoma ilgai bti roko takoje ir negauti gili psichoemocionali
traum.

7.6.

Kokios roko muzikos takos pasekms klausaniajam?

Kaip buvo anksiau pasakyta kiekvienas krinys turi savo klausos keli ir nuo to
priklauso mogaus elgesio pokyi reakcija. Jeigu paveiktas nerv lstels sveikaujanios su
neigiamomis emocijomis, tai atsilieps ir elgesyje. Psichologai tvirtina, kad patys roko muzikantai ir
kompozitoriai i anksto ino, kuo gali baigtis tokie koncertai.
emiau ivardyti roko krini poveikio rezultatai mogaus smegenims:
1. Agresyvumas.
2. niris.
HMT-3, 2013/14 m.m.

Grupinis darbas Muzikos stiliai

3.
4.
5.
6.
7.
8.

Pyktis.
Depresija.
Baims.
Priverstiniai veiksmai.
Skirtingo lygio transo bsena.
Polinkis saviudybs (Paaugliams tai pasireikia nuo 11-12 met, bet klausantis roko
muzikos, ta paauglika psichikos ypatyb provokuojama arba sustiprja ir vyresniame
amiuje).
9. Nenatralus prievartinis seksas.
10. Negebjimas priimti sprendimus.
11. Bevalis raumen tikas.
12. Muzikos manija (poreikis nuolat skambanios roko muzikos)
13. Mistini polinki vystymasis.
Daininink Grei Slik (Defferson Eirplein grup) sak savo interviu: Visai nesvarbu apie k
dainuojama tekstuose. Visos ms dainos kalba vien ir t pat: bkite laisvi meilje, laisvi
sekse (U. Rotach, K tu privalai inoti apie pop muzik Ciurichas, 7 leidimas, 1984).
Grups Mita Loufa kompozitorius Dimas taimanas pasak: Mane visada trauk
superjausmai ir a inau, kad rokas tam ideali priemon. Kai tik ieinu scen a iprotju
(urnalas Cirkas, 1977 m. gruodis).

HMT-3, 2013/14 m.m.

Grupinis darbas Muzikos stiliai

8. Elektronin muzika

8.1.

Apie elektronin muzika

Elektronins muzikos pradininkai buvo jauni vokiei kompozitoriai, 1950m. susibr

studij Kelne. Jie kritikai vertino prancz konkreij muzik (natrali gars ir triukm
elektronin sintez) ir kr muzik vien su elektronikos pagalba, be joki realaus pasaulio gars.
Elektronin muzika yra kuriama specialiose studijose elektroninmis priemonmis. Ji, kaip ir
konkreioji muzika, gim iradus magnetofono juost, nes ios muzikos kriniai egzistuoja tik
rauose.

8.2.

Elektronin mediaga

Elektronins muzikos kompozitoriai dirba su visikai kitokia nei prasta mediaga. J

sudaro penki komponentai: sinusinis tonas (grynasis auktis be virtoni, neegzistuojantis nei
gamtoje, nei muzikoje), prastinis garsas (su virtoniais, kuri kiek ir stiprum galima valdyti),
neharmoninis daugiaonis (keli sinusini ton suma), daugiagarsis (prastini gars suma,
elektroninis akordas), triukmai (sudtingos dani kombinacijos, kuri aukio klausa negali
nustatyti).

pav. 15 1950m. ra studija

HMT-3, 2013/14 m.m.

Grupinis darbas Muzikos stiliai

8.3.

Elektroninis komponavimas

Dl nepaprastos formavimo ir montavimo operacij daugybs krybos procesas

trukdavo labai ilgai nuo keli savaii iki keliolikos mnesi. Sudtingiausias bdavo paties
krinio montavimas (norint igauti akord, juostoje raytam garsui reikdavo prirayti antr, tada
dviem garsams trei, trims ketvirt, ir t.t. Nuo perraym rao kokyb blogdavo, atsirasdavo
paalini triukm. Kompozitoriai vairiomis gudrybmis bandydavo veikti technikos netobulum).
Partitros elektroninei muzikai neraomos, jas pakeiia technologins schemos ir grafikai. Tiesa,
kartais raoma specialiai klausymuisi skirta, raikiais grafiniais simboliais yminti muzikos tkm
skaitymo partitra tarsi muzika akims.
Atlikjai elektroninei muzikai taip pat nereikalingi: krin komponuoja ir gyvendina
pats kompozitorius. Autorius visagalis, jis sukuria skambania mediag ir i jos komponuoja krin
taip, kaip jam norisi. domi elektroni krini yra sukr Edgaras Vareseas, D. Keidas, Iannis
Xenakis, Luidi Nono ir Luianas Berijas.

8.4.

Elektronins muzikos koncertai

Pirmieji elektronins muzikos koncertai, vyk 1953m., iek tiek okiravo publik
scenoje bdavo vien garsiakalbiai.

pav. 16 Elektronins muzikos koncertuose scenoje danai stovi vien

garsiakalbiai

HMT-3, 2013/14 m.m.

Grupinis darbas Muzikos stiliai

8.5.

Elektronika populiariosios muzikos teritorijose

Vykstant bendrai Lietuvos muzikins scenos evoliucijai, simultanikai vairja

klausytoj skoniai ir atlikj pasirenkami muzikiniai stiliai. Todl nenuostabu, kad populiariojoje
jaunimo kultroje atsiranda vis daugiau vietos ne tik klubinei ir oki muzikai, bet ir
rafinuotesniems, maiau stereotipiniams elektronikos stiliams, skirtiems aktyvesniam klausymuisi
nei okiams. Bt sunku pavadinti ia minim atlikj muzik eksperimentine lyginant su anksiau
aptarta muzika, taiau populiariosios ir klubins muzikos kontekste jie akivaizdiai isiskiria
savitumu, iradingumu ir naujoviku elektroninio skambesio naudojimu. Reikia pabrti ir labai
aukt j muzikos bei atlikimo kokyb, veiklos kryptingum ir aktyvum, spart populiarjim.
iuos atlikjus ir kolektyvus verta paminti bent jau todl, kad jie pateikia domi elektronin
muzik platesnms auditorijoms, taip skatindami didesn vairov Lietuvos populiariojoje muzikoje
ir tvirtindami naujus muzikins kokybs standartus. Be to, jie neretai pasirodo tuose paiuose
renginiuose, kaip ir labiau eksperimentins muzikos krjai, ten paprastai pateikdami domesnes ir
vairiapusikesnes savo muzikos versijas. Nors grup i Vilniaus Fusedmarc ioje muzikos
kategorijoje, ko gero, populiariausia, daugiausia koncertuojanti bei domiausiai ir kokybikiausiai
skambanti, savo sparios karjeros pradioje buvo pristatoma kaip lietuvikas usienio vaigdi
analogas, panau, kad ji jau atranda savj skambes. io skambesio pagrindas yra organikai
sulydyta idm, trip-hop, post-rock kryptis nurodanti ritmika ir vairiausi sintezatori garsai ir
elektroniniais efektais moduliuojamas moterikas vokalas. Pradjs krybin karjer dark ambient,
drum'n'bass, drill'n'bass stili sankirtoje, iuo metu klaipdietis IJO linksta platesnei auditorijai
prieinamesnes teritorijas, taiau ir kurdamas lengvesn muzik sugeba isaugoti lengvai atpastam
original ir dom skambes, nemaai permus i anksiau naudotos stilistikos. Paymtinas io
krjo nuoseklus siekis tobulinti garso kokyb, vairinti krybini priemoni arsenal. Nors iki iol
IJO darbai buvo leidiami daugiausia internete keletas jo kompozicij pateko ir labiau komercin
kompaktine ploktele ileist easy listening muzikos rinkin Pizza Jazz Music.

HMT-3, 2013/14 m.m.

Grupinis darbas Muzikos stiliai

Akivaizdu, kad lietuvikai scenai trksta vis pirma infrastruktros, kuri paprastai
utikrina muzikins scenos gyvybingum ir tstinum. Labiausiai jauiasi elektronins muzikos
ra kompanij, kurios galbt galt suteikti scenai didesnio stabilumo ir struktruoti j, stoka.
Lietuviai kompozitoriai ir garso menininkai daniausiai leidia savo muzik usienio ra
kompanijose, interneto leidybinse. Taip pat beveik nra ir viet, kuriose nuolat vykt elektronins
muzikos renginiai. Elektronins muzikos rengini organizatoriai neretai bna priversti iekoti vis
nauj erdvi, juolab kad atliekama muzika danai reikalauja ir specifini erdvs akustini
charakteristik. Taiau svarbiausias trkumas turbt yra tas, kad elektronins kompozicijos
priemons, naujosios kompiuterins elektroninio garso platformos nra plaiai teisintos kaip
akademin disciplina ir edukacini program objektas. Savo ruotu tai lemia kelet negatyvi
reikini: nra slyg atsirasti platesniam ir kompleksikesniam eksperimentins elektronikos ir
garso meno diskursui, scena gyja tariamo marginalumo aspekt, neatsiranda paangi
eksperimentinio garso laboratorij ir studij, taip pat taking elektronin muzik ir garso men
propaguojani bei populiarinani institucij. Pastarosios kaip tik ir galt rpintis elektroninei
muzikai skirt periodini leidini, radijo laid, nauj festivali, leidybini platform ir koncertini
erdvi atsiradimu. Kalbant apie pai muzik taip pat galima ivardyti kelis dalykus, kuri stygius
lietuvikoje elektronikoje vis dar jauiamas. Vis pirma, ypa tarp garso meninink, vis labiau
pastebimas savotikas technologinis asketizmas, kuris neigia muzikos atlikimo performatyvumo ir
unikalios autorins atlikimo technikos vert, t. y. galutinis garsinis rezultatas suvokiamas kaip
svarbiausias dalykas, o gyvas atlikimas siejamas su klasikins muzikos paveldu ir todl
redukuojamas arba apskritai eliminuojamas. Daugeliui krj prastas neiojamasis kompiuteris ir
jo atkuriama daugiausia i anksto rayta muzikin mediaga tampa pagrindiniu atlikimo
instrumentu. Taiau nuo pai pirmj elektronins muzikos raidos etap buvo pabriama, kad
elektronins muzikos kompozitorius tam tikra prasme yra ir ininierius, kuriantis savo unikalias
garso generavimo ir manipuliavimo priemones. Bt domu daniau matyti lietuvius elektronikos
krjus, demonstruojanius originalias atlikimo technikas, konstruojanius savo autorines garso
apdorojimo priemones, eksperimentuojanius su gyva elektronika ir realiame laike apdorojamu
akustini instrument garsu. Toks raikos bd vairjimas padaryt scen maiau nuspjam.
Numatyti tikslius lietuvikos elektronins scenos tolesns raidos scenarijus nra
lengva, todl galima nubrti tik abstrakius eskizus. Tiktina, kad lietuvi scena dar labiau
sinchronizuosis su pasauline, dar daugiau kompozitori visavertikai ir artikuliuotai dalyvaus
globaliajame elektronins muzikos ir garso meno diskurse, o tai suteiks scenai didesnio svarumo.
Svarbus ios sinchronizacijos elementas bt Lietuvoje dar neprigijusi, taiau pasaulyje ypa
paplitusi muzikini platform naudojimas, taip pat ir pasaulinei scenai aktuali technini ir
HMT-3, 2013/14 m.m.

Grupinis darbas Muzikos stiliai

estetini naujovi inicijavimas. Ne maiau svarbu ir tai, kad atsirast daugiau stipri teoretik,
pltojani kritin elektronins muzikos kaip integralaus naujj medij kultros elemento diskurs.
Kaip jau minta, toks evoliucijos scenarijus didele dalimi priklauso nuo institucij, paversiani
elektronin muzik ir garso men profesionalia ir plaiai pripainta veikla. Taip pat tiktina, kad vis
didesn pagreit gaunaniame postinstitucionalumo ir disciplin bei veiklos sfer konvergencijos
kontekste mas scenos fragmentikumas. Tai reikt didjant tarpdisciplinikum. Nortsi
sulaukti danesnio bendradarbiavimo tarp vien ir kit, kuris galbt konstruktyviai pltot
bendresn elektronins muzikos ir garso meno konteksto suvokim, juolab kad tokio proceso
uuomazgos ir j teigiamas poveikis jau pastebimi. Reikia dar kart pabrti, kad pasaulinje garso
meno scenoje populiari bendradarbiavimo "etika", gyjanti vairi kolektyvins krybos platform
ir algoritm pavidal, gana plaiai pasireikia ir lietuvikame garso mene. Galima prognozuoti, kad
ateityje tai bus viena pagrindini lietuvikos scenos raidos tendencij, ypa jeigu bus atrandami
tokie kolektyvins krybos modeliai, kurie kartu su domiu procesu pateiks ne maiau domius
garsinius rezultatus.

pav. 17 Elektronins kompozicijos

HMT-3, 2013/14 m.m.

Grupinis darbas Muzikos stiliai

Ivados
Didiausia tak klasicistins muzikos idjoms dar vietimo epochos idjos bei
atradimai, klasicizmo laikotarpio mokyklos, kuri nagrinjimas chronologine tvarka, padeda
apsprsti ios epochos palikim. Klasicizmo epochoje nusistovj muzikos anrai gyvuoja iki dabar.
Su klasicizmu baigsi klasikins muzikos aukso amius, taiau klasikin muzika ilieka stipriausiu
pamatu, muzikos krini analizei, muzikos komponavimo principams.
Diazas visada keri, pritrenkia ir sismelkia ird. Ir muzikantui, ir klausytojui ikyla
reikms; i pradi skambesys, paskui - reikm.
Diazas - savs ateitis. Tai reikia, kad kiekvienoje improvizacijoje gldi visa juodoji
muzika. Diazas egzistuoja tik dabartyje, nes jo negalima antrkart tiksliai pakartoti. Jei diazas turi
tiksl, tai atradimai, kryba ir bdas papildyti gyvenimo prasms suvokim. Todl diazas, galima
sakyti, yra egzistencinis menas.
Lietuviko roko kryba labai autentika, o j veikla tvirtai motyvuota. Norint sibuoti
naujo judjimo bang, jiems reikdavo ne tik pateikti naujo muzikos stiliaus manifest, bet ir gerai
suvokti savo kartos trokimus. Ankstyvojo roko muzikoje taip domiai dera tradicijos ir
modernumas, netrksta originalumo ir lietuvikumo. Taigi, lietuvikas rokas skatino patriotikum,
atkurti tautin savimon. Galima pridurti, kad rokas taip gali turti ir neigiam poveik mogui
(nuovargis, klausos susilpnjimas klausant garsiai, kiti sveikatos sutrikimai).
Elektronin muzika yra madinga, populiari ir lengvai sukuriama. Ji suteikia galimyb
kurti kiekvienam, net ir mogui neinaniam muzikos kalbos. Tai i dalies gerai, nes tokiu bdu
menas tampa prieinamas visiems, kiekvienam suteikiama krybin laisv. Taiau dl to didja
konkurencija muzikos pasaulyje, nustebinti vartotojus darosi vis sunkiau ir sunkiau, nes moni,
kuriani muzik, yra be galo daug ir tas skaiius su laiku vis didja.

HMT-3, 2013/14 m.m.

Grupinis darbas Muzikos stiliai

Literatros sraas
Muzikos enciklopedija T.2. Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2003
Muzikos enciklopedija T.3. Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2007
Donatas Katkus Muzikos atlikimo menas, Vilnius, 2012
Diazo magija // Kultros barai, 1984, Nr.8.;
arnas Nakas. iuolaikin muzika, Alma littera, 2001;
Lietuvos diazas: nuo pramogos iki koncepcijos// kultros barai, 1986, Nr.5;
Naujojo Orleano diazas// Diazo istorija. Vilnius: Kronta, 2001;
Aust Nakien Lietuva, tu mums venta! Antitarybinis rokas ir patriotinis hiphopas lietuvi
literatros ir tautosakos institutas, Tautosakos darbai XXXII, 2006
Muzika http://musique.lt/muzikos-stiliai/rock
Sabatos Biblijos mokykla http://dievozodis.lt/
Nakas, . iuolaikin muzika vadovlis 9-12 klasei. Vilnius, 2001m.
Muzikos informacijos ir leidybos centras http://www.mic.lt/lt/articles/view/114

Iliustracij sraas

pav. 1 Johann Stamiz............................................................................................................................5

pav. 2 W. A. Mozart..............................................................................................................................6
pav. 3 Klasikinis dvigubas orkestras....................................................................................................7
pav. 4 Sonatos formos pavyzdys..........................................................................................................8
pav. 5 Lous Amstrong...........................................................................................................................9
pav. 6 Charlie Parker............................................................................................................................9
pav. 7 Arturo Sandoval, Dizzy Gillespie............................................................................................11
pav. 4 John Coltraine..........................................................................................................................11
pav. 9 Herbie Hancock.......................................................................................................................12
pav. 10 Rokenrolo siknijimu iki io laikomas rokenrolo karaliumi tituluojamas Elvis Presley..14
pav. 11 Viena i reikmingiausi ir populiariausi hardroko grupi The Rolling Stones...............15
pav. 12 Roko grup Aisiai.............................................................................................................16
pav. 13 Pirmojo Anties albumo virelis..........................................................................................17
pav. 14 Etnokultrinio ir roko muzikos sjdi itakos bei transformacijos....................................18
pav. 15 1950m. ra studija...............................................................................................................23
pav. 16 Elektronins muzikos koncertuose scenoje danai stovi vien garsiakalbiai..........................24
pav. 17 Elektronins kompozicijos.....................................................................................................27

Termin rodykl
B
Berlyno mokykla, 6

HMT-3, 2013/14 m.m.

D
Diazas, 2, 9, 12, 27

Grupinis darbas Muzikos stiliai

E
Elektronin, 2, 22, 27

P
pasekms, 2, 20

F
Formos, 7

R
Ritmas, 2, 18, 19
Rokas, 2, 13, 15

Klasicizmas, 5
anrai, 8

M
Manheimo moykla, 5

HMT-3, 2013/14 m.m.