Ko šiandieninis žmogus gali pasimokyti iš graikų mitų?

Graikų mitologija sudaryta iš daugybės pasakojimų apie graikų dievus ir didvyrius. Šie
pasakojimai sklido iš lūpų į lūpas. Graikų mitologijos apimtis ir įvairovė yra milžiniška. Iš jos
mes galime sužinoti apie baisius dievų nusikaltimus, žiaurų Trojos karą. Nors graikų mitai sukurti
Antikos laikais, tačiau šiandieninis žmogus gali daug sužinoti, pasimokyti iš jų.
Mitai – amžių išmintis. Jie sugeba giliausią išmintį pateikti paprasta forma. Mite „Prometėjas“
pasakojama, kad jis sukūrė žmones, jais rūpinosi, saugojo, išmokė visko, ką ir dabar mes
mokame. Jis suteikė žmogui pačius tauriausius jausmus - ištikimybę, atsidavimą, meilę.
Prometėjas atidavė žmonėms didžiulį turtą - ugnį. Šis mitinis didvyris viską darė, nesiekdamas
sau jokios naudos. Šiandieninis žmogus gali pasimokyti iš Prometėjo daryti gerus darbus, padėti
kitiems, nenorėdamas jokios naudos už tai. Šiuolaikinėje visuomenėje visi galime būti
Prometėjais, tik reikia pamatyti ir pajusti šalia esantį žmogų, kuriam reikalinga parama. Galbūt
pagalba ne visuomet turi būti materiali, kartais tiesiog užtenka paguodžiančio žodžio, suteikiančio
vilties.
Mite „Dedalas ir Ikaras“ pasakojama, kaip sūnus ir tėvas bandė pasprukti iš salos į savo gimtąjį
kraštą. Tėvas, vardu Dedalas, sukūrė sparnus iš vaško. Prieš skrendant, jis savo sūnų Ikarą
perspėjo, jog neskristų arti saulės, nes gali ištirpti vaškas. Beskrisdamas Ikaras pajuto laisvės
kvapą ir pamiršo savo tėvo perspėjimą. Jis priskrido arčiau saulės ir jo sparnai pradėjo lydytis.
Tėvas nespėjo išgelbėti savo sūnaus ir jis nukrito į jūros platybes. Iš šio mito galima pasimokyti,
kad svarbu gerbti vyresniojo ir turinčio daugiau patirties nuomonę, vertinti jo teikiamus
patarimus. Nevalia vengti jų išminties, nes jie dalindamiesi savo žiniomis, nori mus apsaugoti,
padėti išvengti nesėkmių.
Mitas „Narcizas“ yra apie gražų jaunikaitį, kurį mylėjo daug merginų, tačiau jis nemylėjo nė
vienos. Sykį jam meilę prisipažino nimfa, tačiau Narcizas be gailesčio ją atstūmė, kaip ir daugelį
vėliau jam meilę prisipažinusių nimfų. Dievams toks Narcizo elgesys atsibodo ir jie nusprendė jį
nubausti. Narcizas buvo užkeiktas – pasmerktas mylėti tik vienintelį save, žmogų, kuris iš tikrųjų
niekada jo nemylės. Šis jaunikaitis žiūrėdamas į savo atvaizdą, miršta iš sielvarto. Iš šio mito
galima pasimokyti, kad reikia ne tik save mylėti, bet ir aplinkinius, kad nereikia savęs išaukštinti.
Toks elgesys gali priversti žmones nemėgti tokio asmens.
„Sizifas“- visiem puikiai žinomas mitas. Jame pasakojama, kaip Korinto karalius laimingai ir
turtingai gyveno savo gyvenimą prabangiuose rūmuose. Jis pasižymėjo klastingumu, gudrumu ir
apsukrumu. Šiomis savo savybėmis jis sugebėjo net niūrųjį Hado karalystės dievą apgauti. Tačiau
už savo klastas ir apgaules jis buvo žiauriai nubaustas. Kuomet Sizifas patenka į pomirtinį
gyvenimą, jis yra pasmerktas ritinti į aukštą kalną didžiulį akmenį. Šiam mitui apibūdinti
tinkama lietuvių liaudies patarlė „Nekask duobės kitam, nes pats įkrisi“. Kiekvienas blogas
darbas sugrįžta bumerangu. Todėl reikia elgtis su kitais taip, kaip norėtumėme, kad elgtųsi su
mumis.
Mite „Orfėjas ir Euridikė” pasakojama kaip Orfėjas bando susigrąžinti savo žuvusią žmoną iš
Hado karalystės. Orfėjo žmona buvo gražuolė nimfa, kurią jis labai mylėjo. Kartą, bėgant nuo
medžiotojo Aristėjo, jai įkando gyvatė ir ji mirė. Orfėjas labai nuliūdo ir nusprendė keliauti į
Hado karalystę ir maldauti požemio valdovus, kad jam grąžintų mylimąją. Jis nuėjo į požemio
karalystę, į Hado ir Persefonės valdas, ir suminkštino jų širdis savo dainomis, todėl jie leido
Euridikę gražinti į gyvųjų pasaulį. Bet su viena sąlyga, kad einant į gyvųjų pasaulį Euridikė eis už
jo ir jis kelionės metu nebandys į ją pažiūrėti iki kol jie pasieks paviršių. Orfėjas sutiko, bet
nesusilaikė ir žvilgtelėjo atgal, taip prarasdamas Euridikę vėl. Šiuo mitu norima išryškinti dviejų
žmonių meilę ir ištikimybę vienas kitam. Mylintis vyras ryžtasi sunkiausiems žygdarbiams, kad
susigražintų savo mylimąją. Tačiau iš didelės meilės, jis ją praranda.
Graikų mituose vyrauja daugybė žmogišk nųjų savybių – pilietiškumas, kultūra, mokslas,
religija, sveikata; ypatingai pabrėžiama narsa, drąsa, pasiaukojimas, laisvė, aplinka, gėris ir
grožis. Mitai parodo, kas yra mūsų vertybės, ką reikia vertinti, ko reikia vengti, ką daryti, kad
tave mylėtų kiti. Paskaičius mitus, galima rasti įvairių patarimų, kaip išlikti laimingam.